Vaikų mokomoji religinė vasaros stovykla Trakuose

10 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio
Lietuvos totoriø problemos ástojus Lietuvai á Europos Sàjungà (ES)
Praneðimas, perskaitytas renginio „Lietuvos totoriø Orientas – 2004“ konferencijoje Alytuje.
Jonas RIDZVANAVIÈIUS
Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës
(LDK) totoriai savo naujojoje tëvynëje
pragyveno ávairius laikotarpius, visumoje
neblogus, jie buvo reikalingi savo
laiku naujai tëvynei, vaidino svarbius
vaidmenis, nors ir buvo savotiðkai diskriminuojami.
Að turiu omenyje tai, jog,
bûdami bajorais, jie neturëjo teisës
dalyvauti valstybës valdyme. Jie turëjo
ið pradþiø tapti krikðèionimis ir tik tada
tapdavo pilnateisiais bajorais.
Blogas laikotarpis buvo XVII amþiuje
(1600 – 1670 metai). Tuo laiku ið LDK
iðvaþiavo nemaþai totoriø, kai kas á savo
senà tëvynæ, kai kas á Turkijos teritorijà
(dabartinæ Rumunijà). Tokie faktai
rodo, jog represijos, neteisybës, buvusios
nuoskaudos prisimenamos ilgai, daug
ðimtmeèiø. Praëjo jau keturi ðimtmeèiai,
taèiau istorijoje tai prisimenama.
Visai neblogas laikotarpis totoriams
buvo XIX amþiuje. Tai buvo susijæ su
carinës Rusijos politika. Neþiûrint to,
totoriai iðliko savo tëvynës patriotais.
Kas atsitiko LDK totoriams XX amþiuje?
Deja, tai buvo ko gero LDK totoriams
pats blogiausias laikotarpis. Pasikeitë
laikai, jie prarado savo svarbà, neteko
savo buvusio aukðto valstybinio statuso.
Nors ið pradþiø ið inercijos veikla buvo
vystoma buvusioje Lenkijoje, taèiau prasidëjæs
II pasaulinis karas nubraukë visus
ðiokius tokius jø veiklos pasiekimus.
Baltarusijoje nuo 1920 metø ið karto padëtis
pasidarë bloga. Nepriklausomoje
Lietuvoje padëtis blogëjo palaipsniui, ið
pradþiø to nesijautë, taèiau stiprëjanèios
nacionalistinës tendencijos darë savo.
Tarybiniu laikotarpiu padëtis dar pablogëjo,
ir ji tapo kritiðka.
Prasidëjus atgimimui padëtis pradëjo
keistis. Taèiau ðiuo klausimu ne taip
greitai galima kà nors reikðmingai
pakeisti. Kokios problemos matomos
dabar? Toliau að kalbësiu tik apie
Lietuvà.
1. Turiu pasakyti, jog ypatingos pagalbos
totoriai ið valstybës negauna.
Tiesa, viskas, kas neprieðtarauja ástatymams,
leidþiama. Taèiau pagalba yra
faktiðkai tik þodinë. Taèiau tai nëra
blogiausias dalykas.
2. Þymiai blogiau yra mumyse, mûsø
bendruomenës nuotaikose. Þmonës pasyvûs,
visuomeniniai reikalai maþai juos
domina, juos daugiau domina asmeniniai
reikalai, susijæ su klausimu kaip
iðgyventi. Daugelis stengiasi taip susitvarkyti,
kad nesiskirtø nuo aplinkiniø, stengiasi
nuslëpti savo tautybæ ir pan.
3. Taèiau man atrodo, kad padëtis
nors ir lëtai, bet keièiasi. Að imu Kauno
pavyzdá. Ið pradþiø po 1989 metø Kauno
valdþia á mus þiûrëjo kaip á kaþkokià egzotikà,
ið kur èia Lietuvoje atsirado kaþkokie
totoriai. Kauno konservatoriø valdþia
nieko nenorëjo girdëti apie jokias
tautines maþumas. Taèiau padëtis vëliau
pradëjo keistis. Daugelis vadinamø
patriotø suþinojo daugiau apie savo
valstybës istorijà, apie totoriø vaidmená
joje, apie jø buvusià reikðmæ ir pan.
Be to, pasireiðkë bendri reikalavimai,
norint stoti á Europos Sàjungà (ES),
kad nebûtø problemø su tautinëmis
maþumomis.
4. Atskirai noriu paminëti Vilniaus
klausimà dël þemës sklypo meèetës statybai.
Nors að asmeniðkai laikau, kad
Adomas Asanavièius apie galimybes
pastatyti meèetæ Vilniuje paprasèiausiai
blefuoja, nors daug kaltës dël to, jog
nëra iki ðiol sklypo ðiai statybai, tenka
mûsø Vilniaus bendruomenës vadovams,
taèiau dël to, kad þemës sklypo
dabar neduoda, pagrindinë kaltë tenka
Vilniaus merijai. Ir tai, toks valdþios elgesys
bûdingas ðiuolaikinei Lietuvai.
5. Mes neturime savo tëvynës. Mes
negalime laikyti savo tëvyne Tatarstanà,
nors pastaruoju metu Tatarstanas deda
daug pastangø, norëdamas koordinuoti
pasaulio totoriø bendruomeniø, kurios
yra daugelyje ðaliø, veiklà. Taèiau tos
pastangos yra daugiau ideologinës,
neturi materialinio pagrindo. Totoriø
bendruomeniø pasaulyje yra labai daug,
o mes vis tik esame labai maþa bendruomenë,
kuri negali tikëtis didesnio Tatarstano
dëmesio. Be to, mes esame labai
seniai atskilæ nuo kitø totoriø ir dël to
– labai skirtingi nuo jø.
Tatarstano pastangos jungti totoriø
bendruomenes pasaulyje, joms padëti
nepalyginamos, pavyzdþiui, su Lietuvos
pastangomis padëti savo iðeivijai
Lenkijoje, Karaliauèiaus srityje, Baltarusijoje
ir pan. Ir tai, kad mes neturime savo
tëvynës, daro mûsø padëtá sunkia, bloga,
beveik be iðeities. Tiesa, pastaruoju metu
Turkija kaþkuria prasme deklaruoja
galinti bûti mums kaip tëvynë. Taèiau
tai nëra rimta, tai tik þodþiai.
6. Mûsø santykiai su Islamo pasauliu
neaiðkûs, mes jø nedominam. Nors kai
kas yra. Jau keturis kartus ávyko stovykla–konferencija
jaunimui Birðtone.
Taèiau pasaulio musulmonai turi savus
interesus, mes kaip totoriai jø nedominam.
Jie, matomai, mûsø ypatingai kaip
musulmonais nelaiko. Ir tai suprantama,
mes labai skiriamës nuo jø, mes visai
kitaip màstom nei jie.
Su laiku Lietuvoje, kuri bus viena ið
ES valstybiø, matomai didës musulmonø
skaièius. Að prognozuoju, kad musulmonø
Lietuvoje su laiku bus kaip ir visoje
ES apie 10%. Su laiku atvykæ musulmonai
pradës vadovauti mûsø religinëms
organizacijoms arba bent bandys
tai daryti. Kas ið to gali gautis? Toli graþu
neaiðku. Pirmi tokiø procesø poþymiai
jau yra. Taèiau tai tik pradþia. Að laikau,
kad vadovauti mûsø musulmoniðkoms
religinëms organizacijoms Lietuvoje turime
mes – LDK totoriai. Man atrodo, jog
mûsø religiniø organizacijø laukia nemaþos
problemos, dideli iðbandymai.
7. Be abejo, tai, kad Lietuva tapo
viena ið ES valstybiø, mûsø veiklai
suteiks didesniø galimybiø. Galbût mes
dar neþinom kokiø, bet jø bus.
Reikia bûti aktyviems, iðnaudoti pasitaikanèias
galimybes. Reikia bûti þinomiems.
Ypatingai tai svarbu dirbant su
fondais. Paþiûrëkite á karaimus.Jø yra visai
maþai, tik apie 300, taèiau jie visur mus
lenkia. Mes paduodam projektus á fondus
ir jie. Jie gauna savo veiklai 3-5 kartus
daugiau lëðø nei mes. Kodël? Todël, kad
jie yra daugiau þinomi uþ mus, jø atstovai
uþima aukðtus postus Lietuvoje.
Reikia reikalauti. Demokratijos sàlygomis
nereikia labai kuklintis, nereikia
persistengti bûti perdaug mandagiems.
Kas reikalauja, triukðmauja, tas laimi.
Þinoma, nereikia persistengti, reikia
reikalauti proto ribose.
Kartoju, bûnant ES, mûsø veiklai bus
didesnës galimybës. Reikia jomis laiku
pasinaudoti. Ir èia mûsø vadovø laukia
dideli iððûkiai, didelis darbas.
Noriu pasakyti, kad að, bûdamas Lietuvos
totoriø bendruomeniø sàjungos
pirmininku, maèiau, jog tai yra didelis
darbas, kuris nesuderinamas su kitomis
pareigomis. Mûsø bendruomenei, jos religinëms
bei visuomeninëms organizacijoms
reikalinga keletas etatø, jos vadovø
darbas nesuderinamas su kitomis pareigomis,
jø darbas - ne visuomeninës
pareigos.
Tokios mano pagrindinës pastabos
dabartiniame etape ryðium su Lietuvos
ástojimu á ES. Kaip matote, að ne opti­