VaikÅ³ mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose

Nr.9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis 

www.tatary-litwy.8k.com 

Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën. 

Vaikø mokomoji 

religinë vasaros 

stovykla Trakuose 

Inesa MAÞITOVA 

Rugpjûèio 8 d. Trakø rajone, nuostabioje 

poilsiavietëje rinkosi vaikai su savo 

tëveliais á rengiamà vaikø mokomàjà 

religinæ vasaros stovyklà. Ðiais metais 

mokomoji religinë stovykla tæsësi visà 

savaitæ. Ðià stovyklà organizavo Lietuvos 

Musulmonø Jaunimo Bendrija. Rinkosi 

vaikai, kurie norëjo ne tik iðmokti, bet 

taip pat ir pagilinti savo þinias, padëti 

kitiems. Stovykloje dalyvavo vaikai iki 

17 metø. Susirinko 70 vaikø ið skirtingø 

Lietuvos vietoviø. Atvyko vaikai ið 

Klaipëdos, Kauno, Trakø, Alytaus, 

Raiþiø, Vilniaus, Nemëþio, 40 totoriø 

kaimo, Grigiðkiø ir t.t. Atvyko nemaþai 

pirmà kartà tokio pobûdþio stovykloje 

dalyvavusiø vaikø. Taigi vaikams buvo 

galimybë vël susitikti su savo draugais 

ir taip pat susirasti naujø draugø ið kitø 

miestø. 

Pirmà dienà vyko atvykusiø vaikø registracija, 

paskirstymas po kambarius, 

bendras susipaþinimas, stovyklos programos 

pristatymas, vaikø paskirstymas á 

grupes. Jau kità dienà po pusryèiø vaikai 

rinkosi á pamokas, kurios prasidëjo 10 

val. Buvo pravedamos trys pamokos: 

Islamo istorija, Malda, Koranas. Taigi, 

per ðias disciplinas buvo mokoma isla 

(Nukelta á 5-ià psl.) 

LIETUVOS TOTORIØ IR KARAIMØ ISTORIJA 

BEI AGROTURIZMAS: KAS BENDRO? 

Galimas SITDYKOVAS 

Agroturizmas, Lietuvoje vadinamas 

kaimo turizmu, daþniausiai ásivaizduojamas 

kaip poilsis gamtoje, apimantis 

medþioklæ, þvejybà, maudynes upëje ar 

eþere, ekologiðkai ðvarûs pienas, mësa, 

darþovës bei vaisiai, iðauginti valstieèio 

ûkyje, grybavimas ir uogavimas, ðvieþias, 

grynas oras. Kà dar galima pridurti? Dar 

priedo sauna arba rusiðka garinë pirtis, 

kaip kam patinka. 

Rugsëjo mënesá Vilniuje vykæs Lietuvos- 

Lenkijos mokslinis seminaras parodë, jog 

kaimo turistui pateikiamø paslaugø sàraðà 

reikia papildyti dar nemaþu paslaugø 

skaièiumi. Seminaro dalyviai pabuvojo 

Antano Gedvilo sodyboje, primenanèioje 

kone ðiuolaikinæ poilsio bazæ, ir suþinojo, 

kad kaimo turizmo mëgëjai taip pat gali 

uþsiimti aviamodelizmu, þirgø sportu, 

paskraidyti oro balionu bei paplaukioti 

jachta. Sodybos ðeimininko vizitinëje 

kortelëje pavaizduoti 15 vien pagrindiniø 

agroturizmo pramogø ir paslaugø. 

Prie Nemeþio meèetës muedzinas Janas 

Vilèinskis ir vienas ið konferencijos 

organizatoriø - Michal Treðèynski 

(Nukelta á 3-ià psl.) 

Prisiminimai ið III Pabaltijo valstybiø, 

Baltarusijos bei Kaliningrado srities 

musulmonø jaunimo suvaþiavimo 

Ismailas Jakubovskis, VU magistrantas 

Taip sutapo, kad kai ðiø metø rugpjûèio 

8-16 dienomis Trakuose vyko vaikø religinë 

musulmonø poilsio vasaros stovykla, 

tuo paèiu metu, rugpjûèio 8-14 dienomis, 

Lenkijoje, Novogrode, netoli Lomþos 

miestelio, vyko III mokslinis seminaras 

pavadinimu ,,III Pabaltijo valstybiø, 

Baltarusijos bei Kaliningrado srities 

musulmonø jaunimo suvaþiavimas“. Já 

surengë Pasaulio Musulmonø Jaunimo 

Sàjûdis kartu su Lenkijos Respublikos 

Religine Musulmonø Sàjunga. Ðiemet á 

ðá renginá suvaþiavo jaunimas ið Lenkijos, 

Lietuvos, Baltarusijos, Estijos. 

Nors ten praleidome nedaug laiko, taèiau 

áspûdþiø buvo tikrai nemaþai, todël 

norëtøsi daug papasakoti, tad pradësiu 

viskà nuo pat pradþiø. Mûsø Lietuvos 

delegacija ið Kauno iðvaþiavo sekmadiená 

9 valandà ryto. Ið Lietuvos mûsø 

iðvaþiavo: Danielius Dzenajavièius, 

Remigijus Kilius, Eduardas Maþitovas, 

Emilis, Ernestas ir Elminas Jakubauskai 

ir að. Iðvaþiavome pilnais dviem automobiliais. 

Kartu su mumis iðvaþiavo 

du sveèiai ið Estijos: senas Lietuvos 

musulmonø jaunimo draugas Ildar 

Muchamedðin su savo giminaièiu 

Rifkatu Garaevu. Jie atvaþiavo á Lietuvà 

ðiek tiek anksèiau, kad galëtø vaþiuoti 

kartu su mumis. Taip, visa didele koman 

(Nukelta á 2-à psl.)

2 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio 

Prisiminimai ið III Pabaltijo valstybiø, Baltarusijos bei Kaliningrado 

srities musulmonø jaunimo suvaþiavimo 

(Atkelta ið 1-o psl.) 

da, linksmi ir nusiteikæ suþinoti kà nors naujà apie Islamà, 

iðvaþiavome á Lenkijà. Kelionë buvo sëkminga, todël jau apie 

13 valandà buvome vietoje. Ne uþ ilgo atvaþiavo ir autobusas, 

ið kurio iðlipo visas pulkas geranoriðkø jaunuoliø. 

Norëtøsi pabrëþti, kad jei seminaro pavadinime pavartotas 

þodis ,,jaunimas“, tai dar nereiðkia, kad ten negali dalyvauti 

niekas kitas be paaugliø ir labai jaunø þmoniø. Islamas – tai 

ne kokia nors kalba, kuriai iðmokti reikalinga jauna gera 

atmintis, bet tai iðtásas màstymo, gyvenimo bûdas. Islamui gi 

nëra amþiaus ribø: norint tapti geru musulmonu, jo galima 

ir reikia mokytis, ásisavinant já visà savo gyvenimà. Todël 

seminare dalyvavo ne tik paaugliai (maþdaug nuo 13 metø), 

bet ir jauni þmonës (kaþkur iki 30 metø). 

Taigi, mus apgyvendino nuostabiame vieðbutyje pavadinimu 

,,Zbyszko“. Tai vieðbuèio ir restorano kompleksas. Jame 

mums buvo labai patogu, nes jis apstatytas geros kokybës 

baldais, yra aukðtos klasës restoranas, árengta treniruokliø 

salë, ðalia vieðbuèio yra nedidelis baseinas ir trys þaidimø 

aikðtelës (futbolo, krepðinio ir tinklinio), o aplink já supa 

þole apaugæ laukai, pereinà á miðkà. Netoliese teka nedidelis 

upelis, kurio nuo vieðbuèio beveik nesimato. Taip pat netoli 

vieðbuèio yra tarp aikðteliø esanti pastogë, po kuria vakarais 

mes visi kartu vakarieniaudavome. Taip pat prie vieðbuèio 

yra geras privaþiavimas, o prie pat jo yra árengta automobiliø 

stovëjimo aikðtelë. Kaip jau sakiau, miestelis, kuriame pastatytas 

ðis vieðbutis, vadinasi Novogrod. Jis yra 15 km á Vakarus 

nuo Lomþos ir stovi ant aukðtumos ðlaito, ðalia vietos, kur 

Pisos upë áteka á upæ Narew. Ði vietovë yra dalis lygumø Kurpie 

su pievomis, laukais ir miðkais, sudaranèiais jai bûdingà 

vietovaizdá. Ðiuo atþvilgiu vieðbutis puikiai derinasi tiek su 

iðorine aplinka, iðsiskirdamas joje savo grakðtumu ir didingumu, 

tiek su vidine. Kalbant apie vieðbuèio vidø, reikia 

pasakyti, kad mums skirtas patalpas sudarë jaukûs kambariai, 

kuriuose mes gyvenome po kelis þmones, bei juose esanèios 

duðo ir tualeto patalpos. Bendras patalpas sudarë keletas atskirø 

kambariø, esanèiø ðalia erdvios salës. 

Beveik visà mûsø buvimo vieðbutyje laikà visus seminaro 

dalyvius maloniai kuravo Lenkijos muftijus Tomasz Miskiewicz. 

Visø mûsø vardu norëèiau jam uþ tai labai padëkoti. 

Per visà seminaro laikà mums dëstë trys ðeichai, atkeliavæ 

tiesiai ið Saudo Arabijos - paties Islamo lopðio. Tai labai 

draugiðki ir nuoðirdûs vyrai, ið kuriø veiksmø ir emocijø aiðkiai 

matësi, dël ko jie èia atvaþiavo. Jie dëstë mums su visu 

atsidavimu. 

Kadangi ðiame seminare-suvaþiavime að dalyvavau pirmà 

k a r t à , 

galëèiau já 

palyginti 

tiktai su 

Lietuvoje 

organizuojamomis vaikø religinëmis musulmonø vasaros 

poilsio stovyklomis, kuriose ne vienàsyk pats esu dalyvavæs. 

Èia buvo dvigubai daugiau pamokø, t. y. ne trys kaip pas 

mus, o ðeðios. Be to, buvo konsultaciniø pamokø ir bendrø 

pokalbiø. Pagrindiniais vertëjais ðiame suvaþiavime buvo 

Estijos islamiðkos parapijos muftijus Ildar Muchamedðin ir 

Kauno meèetës imamas Romas Jakubauskas. Á lenkø kalbà 

versdavo studentas ið Inguðijos Ahmed Dþantamirov. 

Per pamokas mes mokëmës Islamo istorijos, Korano skaitymo, 

kasdieninës maldos (saliat/namaz) sudedamøjø maldø, 

judesiø, kitø Islamo paproèiø ir taisykliø. Visa tai mane labai 

ákvëpë, suteikë naujø jëgø, naujø gyvenimo vilèiø bei pasitikëjimo 

savimi ir savo gyvenimo ateitimi. Tarp pamokø buvo 

pora valandø sportui bei laisvalaikiui, kuriø metu galima buvo 

prasimankðtinti, pabëgioti, paþaisti, pabendrauti, pasportuoti 

treniruokliø salëje, pagulëti arba, galø gale, pamiegoti, kà að 

kartais ir darydavau, nes pamokos, konsultacijos, pokalbiai ir 

nemaþos namø uþduotys visgi iðvargindavo. Kaip áprasta musulmonams, 

auðtant keldavomës rytiniam namazui, o paskui 

vël eidavome miegoti. Prabusdavome apie 8 val. ryto, ne uþ 

ilgo mûsø jau laukë skanûs pusryèiai, patiekti ant ðvediðko 

stalo, kai galima prisirinkti ir suvalgyti tiek, kiek tau reikia, 

kad bûtum sotus ir þvalus. Mus aptarnaudavo labai paslaugûs 

“Zbyszko” restorano padavëjai. Nuo 9 val. ryto mûsø jau 

laukë pirmoji pamoka, ir taip kasdien nuo sekmadienio vakaro 

iki ðeðtadienio pietø. Ðeðtadiená po pietø mûsø laukë patikrinimo 

egzaminas, atsisveikinimo susirinkimas ir dovanos. 

Atsisveikinæ mes iðsiskyrëme: vieni á autobusà, kiti á automobilius. 

Biaùystoke mes vël neilgam susitikome ir galiausiai 

atsisveikinome ilgam. 

Mes raðome baigiamàjá testà - þiniø patikrinimà. 

Mûsø jaunimo grupelë.

Nr. 9-10(80-81) 

Ið ðio seminaro man ásiminë vienas dalykas. Tai, kad ðiame 

seminare ið Lenkijos ir Baltarusijos dalyvavo nemaþai musulmonø, 

priëmusiø Islamà visai neseniai. Tai nudþiugino ir 

nuvylë mano ðirdá: viena vertus, að dþiaugiausi, kad pasipildo 

mûsø, musulmonø, gretos naujais stipriais siela ir kûnu þmonëmis, 

einanèiais teisingu keliu, bet, kita vertus, að gailëjausi, 

kad maþai matau tradiciniø ðiø vietoviø musulmonø – totoriø. 

2004 m. rugsëjo-spalio 

LIETUVOS TOTORIØ IR KARAIMØ ISTORIJA BEI AGROTURIZMAS: 

KAS BENDRO? 


Dar daugiau, seminaro metu tapo akivaizdu, jog agroturistas, 

kaip bet kuris kitas þmogus “ne vien tik duona sotus”. 

Agroturistus taip pat traukia kultûrinis ir istorinis ðalies ar 

regiono paveldas. Lenkijos kaimo turizmo mëgëjams Vilniaus 

kraðtas patrauklus tuo, jog iki II-ojo Pasaulinio karo buvo 

Lenkijos teritorijos dalis, o viduramþiais Lenkija ir Lietuva 

sudarë vienà federacinæ valstybæ – Þeèpospolità. Todël èia 

ryðkûs Lenkijos kultûros veikëjø pëdsakai. Paminësime, jog 

seniausia Lietuvos ir Rytø Europos aukðtojo mokslo ástaiga 

– Vilniaus universitetas, neseniai paminëjæs savo 425-metá, 

buvo ákurtas Lenkijos karaliaus Stepono Batoro ir daugelá 

metø buvo vadinamas jo vardu. 

Dël istoriniø metamorfoziø buvusios Þeèpospolitos teritorijoje 

susikûrë trys valstybës – Lenkija, Lietuva ir Baltarusija. 

Tokiu bûdu, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës totoriai, taip 

vadinami Lietuvos totoriai ir karaimai, atsikëlæ á Lietuvà prieð 

600 metø, atsidûrë trejose valstybëse. 

Ðis seminaras buvo unikalus tuo, kad jo organizatoriai ir 

dalyviai atkreipë ypatingà dëmesá á Lietuvos totoriø, kurie iki ðiol 

kompaktiðkai gyvena atskirose vietovëse, istorijà ir kultûrà. O 

Ðvenèioniø rajone, Vilniaus rajone – Nemëþio ir Keturiasdeðimt 

totoriø kaimuose veikia totoriø bendruomenës, iðliko senos 

medinës meèetës, kapinës. O Trakuose, kur restauruota sena 

Lietuvos kunigaikðèiø pilis, iki ðiol gyvena karaimai, atvykæ á 

Lietuvà ið Krymo kunigaikðèio Vytauto kvietimu. 

Teorinëje seminaro dalyje dalyviai atidþiai iðklausë praneðimus 

apie Lietuvos totoriø ir karaimø istorijà bei religines tradicijas, 

kuriuos skaitë Lietuvos totoriø sàjungos pirmininkas, 

dr. Adas Jakubauskas, Vilniaus universiteto docentë, totoriø 

rankraðèiø tyrinëjimo specialistë Galina Miðkinienë. 

Filologijos magistrë Natela Nasibova socialiniø tyrimø pagrindu 

skaitë praneðimà apie Keturiasdeðimties totoriø kaimo 

kalbinæ situacijà ir etninæ savimonæ. Praneðimà apie totoriø 

visuomeniniø organizacijø veiklà nuo 1988 iki 2000 metø ruoðë 

dr.Romualdas Makaveckas, nors pats seminare nedalyvavo. 

Ðiø eiluèiø autorius apsistojo ties totoriø gyvenimo Lietuvos 

Didþiojoje Kunigaikðtystëje istoriniais aspektais ir tautinës 

savimonës iðsaugojimo problemomis. 

Seminaro dalyviai neapsiribojo teoriniu susipaþinimu su 

Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, bet taip pat pabuvojo 

paþintinëse ekskursijose Keturiasdeðimties totoriø kaime, 

Nemëþyje, kur apsilankë meèetëse ir musulmonø kapinëse, 

pabuvojo Trakø mieste, kur susipaþino su karaimø kultûros 

bei religijos ypatumais, lankësi Trakø istoriniame muziejuje, 

kuriame surinkti eksponatai apie karaimø istorijà ir karaimø 

maldos namus kinesæ. 

Ádomu tai, kad karaimø maldos namø pavadinimas kilæs ið 

arabiðko þodþio "kanisa", kuriuo arabai vadina nemusulmoniðkus 

religinius pastatus. Karaimai iðsaugojo gimtàjà kalbà, tai 

buvo ámanoma dël dviejø prieþasèiø. Pirma – dar iki atvykimo 

á LDK jie spëjo sukuri savo raðtà, ir antra – jie iðpaþásta savo 

religijà gimtàja kalba. Karaimø religija savo vieninteliu ðaltiniu 

laiko Senàjá Testamentà ir deðimt ásakymø, iðdëstytø jame. 

Kinesëje nëra ðventøjø ikonø, pripaþástamas vienas Dievas, 

kaip visko Kûrëjas, ir kuris neturi bendrininkø. Kinesë iðpuoðta 

augaliniais ornamentais, altorius pastatytas pietø kryptimi ir ið 

Seminaro dalyviai Nemeþio totoriø kapinëse (miziare). 

3 

Galbût tai tik sutapimas, galbût specialiai buvo nusiøsti tie, 

kurie dar nëra stiprûs savo tikëjimu, kad galëtø sudalyvauti 

ir átvirtinti naujà tikëjimà kitø tautø atstovai, – tai, be abejo, 

gerai, taèiau gali bûti ir tai, kad ið tikrøjø mus veikia stipri 

asimiliacija, atneðanti nemalonius savo vaisius. 

Bet kuriuo atveju, að dþiaugiuosi pabuvojæs tokiame renginyje, 

trokðtu vël ten nuvaþiuoti ir kvieèiu bei patariu visiems 

Seminaro dalyviai Trakø karaimø kenesëje. 

jo deðinës ir kairës pusiø, karaimø ir lietuviø kalbomis iðraðyti 

deðimt Dievo ásakymø. Virð galvos iðkilæs mëlynos spalvos 

kupolas, iðsëtas ryðkiomis geltonomis þvaigþdëmis. Trakø 

kinesëje saugoma medinë dokumentø spinta, kurià 1933 

metais karaimams padovanojo Lenkijos prezidentas Ignacijus 

Mostickis uþ didelius nuopelnus Þeèpospolitai. 

Daugelis Lietuvos þmoniø dël informacijos stokos mano, 

jog totoriø ir karaimø ta pati religija, bendra kilmë. Tame 

yra dalelë tiesos, jei áskaitysime, jog karaimø kaip ir totoriø 

kalbos priklauso tiurkiðkø kalbø grupei, abi tautas jungia 

bendra 600 metø gyvenimo ðiose þemëse istorija. Dabartiniu 

laiku Lietuvoje liko 250 karaimø, tiek pat – Lenkijoje, O pati 

didþiausia karaimø diaspora yra Kryme – 2,5 tûkstanèiai. 

Atgimimo metais Lietuvos totoriai ir karaimai, pratæsdami 

istorinæ tradicijà, aktyviai rëmë lietuviø tautos kovà uþ Lietuvos 

valstybingumo atstatymà ir pelno lietuviø simpatijas. 

Dauguma seminaro dalyviø buvo Lenkijos mokslo institucijø 

ir turistiniø organizacijø atstovai, turizmo vadybos specialistai. 

Þinoma, ávykæs seminaras suteikë visiems medþiagos 

ne tik buitiniø, materialiniø-techniniø kaimo turistø, masiðkai 

plûstanèiø ið Lenkijos á Lietuvà, poilsio sàlygø, bet taip pat ir 

kultûriniø-istoriniø Vilniaus kraðto, iðskirtinai pasiþyminèio 

daugianacionaliniu kultûriniu paveldu, kurio ryðkia ir unikalia 

dalimi yra Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, kultûra ir tradicijos, 

kaimo turizmo aspektø reklamai.


“Derviza” ðventë Kijeve 

Fatima BUINOVSKA 

Koncertuoja Krymo totoriu folkloro ansamblis "Uèansuv". 

Ðiø metø rugsëjo 25-26 dienomis, 

Kijevo totoriø kultûros draugijos ir 

jos pirmininko, Rustemo Abliatifo 

kvietimu, man teko lankytis Kijeve 

vykusioje Krymo totoriø tautinëje 

ðventëje “Derviza” (derliaus ðventëje). 

Iki Antrojo pasaulinio karo Krymo 

totoriai “Dervizà” ðventë visuotinai. 

Taèiau dël karo, deportacijos gyventojai 

pamirðo ðià tradicijà. Ðiandien vël 

stengiamasi jà atgaivinti. Paprastai 

“Derviza” buvo ðvenèiama rugsëjo 22 

dienà – per rudens lygiadiená. Prieð 

ðventæ reikëjo susitvarkyti namus ir 

kiemà, iðvalyti ir aprûkyti dûmais tvartà. 

Ðeimininkës kepë ðiai progai skirtà 

ritualinæ duonà. Ðventë prasidëdavo 

imamo malda Aukðèiausiajam, buvo 

aukojamas avinas. Vëliau merginos 

apsirengusios avikailiais paskelbdavo 

apie ðventës pradþià. “Dervizos” metu 

buvo rengiamos “Kureð” – tautinës 

Krymo totoriø imtynës, arkliø lenktynës 

ir kitos linksmybës. Vaikinai supo 

merginas sûpynëse, moterys leisdavo 

rëtá nuo kalno, ir pagal tai spëliojo apie 

kitø metø derliø. Skambëjo tautinë 

muzika, buvo ðokami tautiniai ðokiai, 

rengiama mugë, kur savo dirbinius 

pardavinëjo liaudies meistrai. Ðventë 

baigdavosi bendru ðokiu “Choran”. 

Iki “Dervizos” paprastai baigdavosi 

þiemkenèiø sëja, piemenys sugindavo 

gyvulius ið kalnuose esanèiø ganyklø 

namo, ðeimininkai jiems iðmokëdavo 

atlyginimà. Buvo renkamas naujas 

vyriausiasis èabanas (piemuo). Taigi, 

– “Derviza”- darbø uþbaigimo, vestuviø 

pradþios laikotarpis. 

Ðiais metais ðventë vyko Kijeve, vaizdingame 

parke ant Dniepro kranto. Ðiame 

parke veikia Antrojo pasaulinio karo 

muziejus. Po atviru dangumi eksponuojama 

karinë technika, ákalnëje – “Tëvynës-motinos”, 

moters su kardu rankoje, 

skulptûra. Muziejø aplanko labai daug 

lankytojø – jaunimo ir pagyvenusiø 

þmoniø. Èia atvaþiuoja vestuviø korteþai, 

jaunavedþiai padeda gëliø prie neþinomo 

kareivio kapo. Skamba karo laikmeèio 

melodijos, jau seniai uþmirðtos 

mûsø ðalyje – “Ankðtoje krosnelëje 

plazda ugnis”, “Trumpa naktis”, “Lakðtingalos, 

netrikdykit kariø”. 

Ðventë prasidëjo 15 val. atviroje estradoje. 

Vedëjai apie pasirodymus skelbdavo 

dviem kalbomis – ukrainieèiø ir Krymo 

totoriø. Ðalia scenos veikë mugë, kurioje 

buvo galima ásigyti liaudies meistrø 

gaminiø, pasigroþëti arba nusipirkti 

feskø – Krymo totoriø galvos apdangalø, 

variniø indø kavai – “dþezve”, rankø 

darbo kilimø ir kilimëliø. Gaila, kad visà 

laikà lijo lietus, nors tai në kiek neiðgàsdino 

nei þiûrovø, nei artistø. Ir nors ant 

scenos susidarë balos, atlikëjai keitë vienas 

kità, stebindami savo temperamentingumu 

ir jaunatviðku uþsispyrimu. 

Koncerte dalyvavo Ukrainos festivaliø 

laureatas – Krymo totoriø dainø ir ðokiø 

ansamblis “Uèansuv” (“Krentantis 

vanduo”), gastroliavæs JAV ir Turkijoje. 

Ansamblyje koncertuoja daugiau nei 

ðimtas atlikëjø, ið kuriø dauguma dirba 

profesionaliai Maskvos, Sankt-Peterburgo, 

Kijevo, Taðkento scenose, Krymo 

totoriø muzikiniame teatre. Ansamblio 

repertuare – apie 100 choreografiniø, 

muzikiniø, vokaliniø kûriniø. Kolektyvo 

ákûrëjas ir vadovas – nusipelnæs Ukrainos 

kultûros darbuotojas Ali Alimovas, 

jaunystëje mokæsis kartu su þinomu ðokëju 

Machmudu Esambajevu. Ðiandien 

ansamblio vadovui jau virð 70 metø, 

taèiau jis vis dar kupinas jëgø, kûrybiniø 

idëjø. Kai jis suþinojo, kad ir pas mus 

yra panaðûs kolektyvai, sutiko atvaþiuoti 

ir padirbëti su mûsø vaikais, iðmokyti 

juos Krymo totoriø ðokiø, atveþti savo 

kolektyvà á Vilniø. 

Koncerto metu man, kaip Lietuvos 

totoriø atstovei, buvo suteiktas þodis. Pasinaudodama 

ðia galimybe, pasveikinau 

Krymo totorius su ðvente, nuoðirdþiai 

padëkojau uþ kvietimà, perdaviau linkëjimus 

Lietuvos totoriø vardu. 

Po koncerto buvome pakviesti á vakaronæ, 

vykusià turkiðkame restorane, kur 

susirinko ðventës dalyviai. Turiu pripaþinti, 

man buvo labai malonu bendrauti 

su Kijevo Krymo totoriø draugijos atstovais 

bei studentais, labai norinèiais 

susipaþinti su mûsø jaunimu. Tarp kitko, 

kai bendravau su vietiniais þmonëmis ir 

ansamblio “Uèansuv” atstovais, suþinojau, 

jog ið pat pradþiø jie manë, kad að 

vietinë, ir tik vëliau suprato, jog esu ið 

Lietuvos. Juos tai labai nustebino, nes 

kaip man prisipaþino vëliau, veido bruoþais 

esu panaði á Krymo totoræ. Labai 

domëjosi mano atsiveþtomis nuotraukomis 

ir jose kaþkà “atpaþindavo”. 

Man teko ilgai pasakoti kaip Lietuvoje 

ðvenèiamos religinës ðventës, kiek 

Lietuvoje gyvena musulmonø, kokios 

meèetës, netgi paraðyti nacionaliniø 

patiekalø receptus. 

Antroji diena buvo skirta susipaþinti 

su Kijevu, tuo metu kaip tik ðventusiu 

miesto dienas. Visur buvo daugybë þmoniø, 

taèiau tai suprantama – juk Kijeve 

gyvena trys milijonai þmoniø. Vyravo 

ðventinë nuotaika – aikðtëse vyko koncertai, 

gatvëmis traukë teatralizuotos 

eisenos. Prie ðventyklø ir vienuolynø, 

kuriø auksiniai kupolai stiebësi á dangø 

ir skambëjo varpai, taip pat bûriavosi 

þmonës. 

Dvi dienos Kijeve prabëgo nepastebimai. 

Palyginus su triukðminga Ukrainos 

sostine, Vilnius pasirodë tylus. Iki ðiø 

dienø ðiltai prisimenu tautieèius ið Krymo, 

su kuriais susipaþinau. Labai norëèiau 

pakviesti juos á Vilniø – tai tikrai 

profesionalûs artistai. Ar atsiras tokia 

galimybë ir lëðos tam? Ant padovanotos 

afiðos jie uþraðë tokius palinkëjimus: 

„Alla sizge savluk bacht bersyn !!!“ 

– “Gërio, taikos ir laimës! Atminkite 

savo ðaknis“ – „Kentikajeva Zera“. “Su 

meile – Lietuvos totoriams, kilusiems ið 

Krymo, degdama dideliu noru susitikti 

– Kasarajeva Emine”. “Linkiu Jums, 

Lietuvos Krymo totoriai, neuþmirðti, 

kad mes su Jumis, ir palaikome Jus. Su 

Prasidëjo Ramadanas 

Kaip ir kiekvienais metais tikintieji 

Lietuvos totoriai paþymëjo Ramadano 

pradþià. Á pirmàjá Taraifà 2004 spalio 

14-tosios vakarà jie rinkosi Keturiasdeðimties 

Totoriø, Nemëþio, Kauno meèetëse 

ir maldø salëje A.Vivulskio gatvëje 

Vilniuje. Pasninkas tæsis 30 dienø, per 

kurá þmonës turës galimybæ kiekvienà 

vakarà susikaupti atlikdami Taravich 

maldà. Ramadano mënesá vainikuos 

Ramadan Bairamo ðventë, tradiciðkai 

masiðkai ðvenèiama didesnëse Lietuvos 

totoriø gyvenvietëse. 

“LT"informacija


mo pagrindø, ðariato, mokoma skaityti 

ir iðmokti mintinai Korano suras, atlikti 

maldà. Stovyklos pabaigoje, turëjo ávykti 

bagiamasis vaikø þiniø patikrinimas ir 

ávertinimas. Tad per pamokas dauguma 

vaikø labai stengësi, kad vëliau gautø 

aukðtesná ávertinimà. Taip pat kiekvienà 

rytà vaikai turëjo keltis rytinei Fadþr maldai, 

taèiau daugumai tai nebuvo labai 

lengva, kadangi eidavo vëlokai miegoti. 

Taèiau stovyklautojai tvarkingai rinkosi 

kitoms maldoms. Netgi keletà kartø pravesti 

maldà teko ir mokiniams Artûrui 

ir Kæstui ið Alytaus. 

Stovykloje po pamokø vyko ávairûs þaidimai, 

buvo pravesti ðachmatø ir ðaðkiø 

turnyrai, futbolo ir tinklinio varþybos. 

Ðaðkiø turnyre pirmà vietà tarp berniukø 

uþëmë Aleksandras Krinickis ið 

Raiþiø, antrà – Eugenijus Gimbickis ið 

Vilniaus, treèià – Chusnutdin Arifhanov 

ið Vilniaus. Tarp mergaièiø pirmà vietà 

laimëjo Evelina Radlinskaitë ið Kauno, 

antrà – Ada Ðèiuckaitë ið 40 totoriø 

kaimo, treèià – Emilija Krinickaitë ið 

Raiþiø. Ðachmatø turnyre stipriausias 

buvo Albertas Maþitovas ið Kauno. 

Vaikai su dideliu uþsidegimu dalyvavo 

organizuotuose turnyruose, varþybose, 

rungësi tarpusavyje. Vaikai varþësi 

taikliausiø ir stipriausiø varþybose. 

Nr. 9-10(80-81) 


Vaikø mokomoji religinë vasaros stovykla Trakuose 

Stipriausiø konkurse nugalëjo Tomas 

Makaveckas, o taikliausias buvo Kæstas 

Rajeckas. Taip pat buvo organizuota ir 

viktorina-varþybos. Vaikai buvo suskirstyti 

á 3 komandas: varþësi ir rinko taðkus. 

Nugalëjo komanda, surinkusi daugiausià 

taðkø, taèiau niekas neliko nuskriaustas: 

kitos komados buvo apdovanotos paguodos 

prizais. Ði viktorina praëjo labai 

ádomiai ir linksmai, vaikai nuo juoko 

vos galëjo sulaikyti aðaras. Svarbiausia, 

kad tai subûrë visus stovyklautojus, o 

komandos draugai stengësi palaikyti 

vienas kità. Visa tai sudarë draugiðkà, 

malonià atmosferà. 

Penktadienis yra ðventinë diena, kai 

musulmonai turi eiti á meèetæ klausytis 

penktadieninio pamokslo ir sustoti bendrai 

maldai. Taigi, ðià dienà buvo organizuota 

iðvyka á Kauno meèetæ. Kauno meèetëje 

buvo skaitomas pamokslas (arab. 

khutba) apie maldos svarbà, apie paklusnumà 

savo tëvams, tarpusavio pagarbà 

ir pagalbà. Po to buvo pravesta bendra 

penktadieninë malda. Vëliau autobusas 

su stovyklautojais iðvyko á Trakus, kur 

vaikai turëjo galimybæ pasivaikðèioti prie 

Trakø pilies. Vakare gráþome á stovyklà 

pavargæ, taèiau pilni áspûdþiø. Stovykloje 

vaikø jau laukë skani vakarienë. 

Virtuvëje darbavosi trys moterys, 

ta-èiau joms á pagalbà visada ateidavo 

ir medþiaga apie musulmonus. Toliau pateikiame duomenis apie musulmonus ið minëto þinyno. 

Naujojo tûkstantmeèio pradþioje Kasmet mirðta 52,7 mlj. þmoniø, tai sudaro 

0,87% Þemës gyventojø. 

Þemëje buvo 6 005 049 000 þmoniø. 

Per XX-àjá amþiø þmoniø skaièius Gimstamumo ir mirðtamumo skirtumas 

þemëje iðaugo beveik 4 kartus, o per rodo tikràjá þmoniø prieaugá – 71,6 mlj. 

artimiausius 50 metø padidës dar þmoniø arba 1,18% Þemës gyventojø 

treèdaliu. Pagal specialistø skaièiavimus per metus. 

2050 metais Þemëje gyvens apie 9 II. Krikðèionybë 

milijardus þmoniø. 

Grynas krikðèioniø metinis prieaugis sudaro 

20,7 mlj. þmoniø – 1,04% krikðèio 

Pati didþiausia, bet ne dominuojanti 

religija yra Krikðèionybë (33,0% visø niø per metus arba 0,34% Þemës gyventojø 

(áskaitant tokius rodiklius kaip 

gyventojø). 

Penktadalis Þemës gyventojø iðpaþásta gimstamumas, perëjimas á krikðèionybæ, 

Islamà (19,6% Þemës gyventojø). iðëjimas ið krikðèionybës á kitas religijas, 

13,4% iðpaþásta Induizmà. 

mirðtamumas). 

6,4% - Kinieèiø tautinæ religijà. Krikðèioniø daugëjimas yra perpus 

5,9% - Budizmà. 

lëtesnis, nei likusiø gyventojø (ne krikðèioniø) 

daugëjimas. 

3,6% – tautines religijas. 

1,7% – Naujas Azijos religijas. III. Islamas 

Pateikti skaièiai vaizdþiai parodo pasaulio 

religiná pasiskirstymà. Bet religija yra Islamà, skaièius auga sparèiausiai. Kas 

Ið visø religijø, þmoniø, iðpaþástanèiø 

dinamiðka. Pilnam vaizdui reikia þinoti metiná prieaugá sudaro 24,9 mlj. þmoniø, 

jos vystymosi dinamikà ir sugretinti jà 2,1% visø musulmonø arba 0,4% visø 

su kitø religijø dinamika. Tokiu bûdu Þemës gyventojø. 

suþinosime ne tik apie mûsø religijos IV. Judaizmas 

gyvybiðkumà, bet ir apie globalius Prieaugá sudaro 0,9% arba 0,13 mlj. (130 

religinius procesus. 

tûkst.) þmoniø per metus. 

Pagrindiniai skaièiai ir procesai: Þmonijos pasiskirstymas pagal kontinentus 

(pagal gyvenamà vietà) 

I. Þemës gyventojai 

Kasmet gimsta 124,3 mlj. þmoniø, tai I. Azija 

sudaro 2,05% Þemës gyventojø. Azijos teritorijoje yra 50 ðaliø, kuriose 

5 

ir vaikai. Mielai talkininkaudavo tiek 

mergaitës, tiek ir vaikinukai. 

Taip pat yra dþiugu, kad daug stengësi 

atvykæs ir vyresnio amþiaus jaunimas, 

kuris padëjo ne tik palaikyti tvarkà, bet 

taip pat talkininkavo ir virtuvëje, pravedë 

kelias pamokas, padëjo organizuoti viktorinà, 

rungtynes. Ypatingai stengësi 

merginos ið 40 totoriø kaimo – Ema 

Ðabanoviè, Lolita Makeviè, Farima 

Aidari ið Kauno, Svetlana Vilèinskaja ið 

Nemëþio, vaikinukai ið Alytaus. 

Paskutinæ stovyklos dienà vyko ágytø 

þiniø patikrinimas ir ávertinimas. Dþiugu, 

kad dauguma vaikø rimtai mokësi 

per visà stovykos laikà ir parodë gerus 

rezultatus. Po pietø buvo paskelbti 

rezultatai, ir ávyko stovyklos uþdarymas, 

á kurá atvyko vaikø tëveliai. Buvo iðsakyti 

apibendrinimai apie stovyklà, apie 

vaikø pasiekimus ir pan. Vëliau buvo 

apdovanotas kiekvienas stovyklautojas, 

iðklausæs mokomajá stovyklos kursà ir 

gavæs ávertinimà. Po to vaikai, tëveliai 

bei sveèiai buvo pakviesti prie bendro 

saldaus stalo. 

Tikimës, kad kitais metais daugiau 

tëveliø prisidës prie stovyklos organizavimo. 

Taip pat dëkojame Ali Aleksandroviè 

uþ paramà ðiai stovyklai. Ir praðykime 

Allah viso kas geriausia mûsø vaikams 

ir naudokimës kiekviena gera proga 

Kiek pasaulyje musulmonø? 

Neseniai informacinis Interneto puslapis “Religija ir STI” pateikë statistinius duomenis, paimtus ið Oksfordo (Anglija) 

universiteto iðleisto þinyno. Ðiame þinyne, skirtame ðiuolaikinei krikðèionybës padëèiai lyginant su kitomis religijomis, pateikta 

gyvena 3 696 988 087 þmonës, tai sudaro 

61% visø þemës gyventojø ir beveik penkis 

kartus lenkia antràjá pagal gyventojø 

skaièiø kontinentà – Afrikà. 

II. Afrika 

Afrika yra pirma pagal ðaliø skaièiø 

– 60 ðaliø. Afrikoje gyvena 13% Þemës 

gyventojø arba 784 537 686. 

III. Europa 

Europa savo gyventojø skaièiumi nedaug 

atsilieka nuo Afrikos, t.y. tik 1 

procentu - 728 886 949 þmonës arba 

12% visø Þemës gyventojø. Europoje 

yra 48 ðalys. 

IV. Lotynø Amerika 

46 Lotynø Amerikos ðaliø gyventojai 

sudaro 8,6% Þemës gyventojø 

(519137936). 

V. Ðiaurës Amerika 

Prieðpaskutinëje vietoje yra Ðiaurës 

Amerika. Gyventojø – 309 631 092, tai 

sudaro 5% visø Þemës gyventojø. 

VI. Okeanija 

0,5% (30 393 392 þmonës) Þemës gyventojø 

gyvena Australijoje ir Okeanijos 

salose, 28 ðalyse. 

Religijø pasiskirstymas pagal 

kontinentus: 

(Procentai nuo visø iðpaþinëjø 

skaièiaus) 

Musulmonai: Afrika – 26,7%;Azija


ISTORIJOS PUSLAPIAI 

Gerbiami mënraðèio “Lietuvos totoriai” skaitytojai, kiekviena tauta gyva tol, kol prisimena savo ðaknis. Lietuvos totoriø istorija 

iðnagrinëta pakankamai gerai nuo pat apsigyvenimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje pradþios, taèiau mes palyginti blogai 

þinome mûsø protëvynës – Aukso Ordos istorijà, ið kurios totoriai atvyko á LDK. Todël jauèiame pareigà uþpildyti ðià spragà. 

Siûlome Jums straipsniø ciklà, parengtà remiantis Ravilio Amirchano knyga “Aukso Orda ir jos valdovai”, iðleista Kazanëje 

2003 metais 

ȦUKSO ORDA IR JOS VALDOVAI 

Ið kur atsirado Aukso Orda? 

Dþuèis, vyresnysis Èingis-chano sûnus, 

dar esant gyvam tëvui, pasiþymëjo kaip 

talentingas karvedys ir patyræs valstybës 

veikëjas. Dël ðios prieþasties ið 

uþkariautø teritorijø jam buvo dovanota 

didþioji dalis, á kurià áëjo þemës nuo 

Altajaus kalnø, Vakarø Sibiro iki Volgos 

– Uralo regiono, ir toliau á Vakarus 

– be apribojimø. Ði didelë teritorija 

buvo pavadinta Dþuèio Ulusu (nuo 

þodþio “ulus” atsirado vëlesnis rusiðkas 

terminas “volost”). Be to, vykdydamas 

tëvo valià, Dþuèis galëjo prisijungti 

þemes, “kurias savo kanopomis trypë jo 

arkliai”. Dþuèis mirë ðiek tiek anksèiau 

uþ Èingis-chanà (1227 m.), taèiau jo 

valdos në kiek nesumaþëjo, netgi, 

prieðingai, iðsiplëtë. 

1229 metais mongolams uþkariavus 

Vakarø Sibirà ir Pietø Uralo stepes, 

Dþuèio Uluso siena ëjo ties Jaiko 

(Uralo) upe. 1236 metais á jo sudëtá 

buvo ájungtos Pavolgio stepës, Volgos 

Bulgarija, o 1237 metais – stepës 

aplink Donà ir Juodàjà jûrà, kiek vëliau 

– teritorijos iki pat Dunojaus. Tokiu 

bûdu Dþuèio Uluso sienos rytuose 

driekësi nuo Irtyðio upës, vakaruose 

– ties Dunojaus þemuma, pietuose siekë 

Derbentà (Dagestanas) ir Arranà (Pietø 

Azerbaidþanas),o ðiaurëje – Volgos 

Bulgarijà. Mokslininkø skaièiavimais, 

uluso teritorija nuo rytø á vakarus 

tæsësi 5600, o ið pietø á ðiauræ – 4000 

varstø (varstas – ðiek tiek daugiau uþ 

kilometrà). 

Dþuèio Ulusui tapti didele valstybe 

Èingis chano gimines veliava. Ravilio 

Chalilovo pieðinys. 

Èingis chanas.Viduramþiø kinø 

miniatiûra. 

(beje – pasaulinës reikðmës) padëjo 

Dþuèio sûnaus Batu veikla (rusiðkuose 

ðaltiniuose – Batyjaus). Batu þygiø 

metu 1237 – 1238 metais uþkariautos 

Riazanës, Vladimiro, Suzdalës ir 

Maskvos kunigaikðtystës. 1240 metais 

uþëmë Kijevà. Pajungæs savo valdþioje 

didesnæ dalá Rusios, Batu chanas 

patraukë á Vakarus. Jo vadovaujama 

kariuomenë sëkmingai kariavo 

Lenkijos, Èekijos, Vengrijos, Serbijos, 

Dunojaus Bulgarijos teritorijose. 

Prieðakiniai mongolø kariuomenës 

daliniai prasiverþë prie Adrijos jûros 

krantø. Mongolø þirgø kanopø gausmas 

privertë drebëti visà tuometiná Vakarø 

pasaulá. Nuo uþkariautojø spaudimo 

susvyravo Europos monarchø sostai. Ðie 

þygiai daugelio tautø buvo suvokiami 

kaip pasaulio pabaiga, Paskutinio 

Teismo diena. Europieèius iðgelbëjo 

atsitiktinumas: 1241 metais imperijos 

sostinëje Karakorume mirë vyriausiasis 

mongolø valdovas, kaganas 

(vyriausiasis chanas) Ugedëjus. Gavæs 

þinià apie kagano mirtá 

(tokiu metu bûdavo 

n u t r a u k i a m i b e t 

kokie karo veiksmai), 

Batu pasuko savo 

kariuomenæ atgal. 

1242–1246 metais 

Batu chanas savo 

bûstinæ (ordà) ákûrë 

ðalia Bulgaro miesto. 

Norëdami gauti ið 

chano rankø jarlykà 

(teisæ valdyti), èia 

atvykdavo rusø, armënø, 

bulgarø ir 

kitø þemiø 

kunigaikðèiai. 

Po kurio laiko 

B a t u o r d a 

perkeliama á 

naujàjà sostinæ 

– Sarajø 

– Batu (kitas 

pavadinimas 

– S a r a j a l 

M a c h r u s ) , 

dar po kurio 

laiko á Sarajø 

– Berke (Saraj 

al Dþadid). 

Laikui bëgant 

Dþuèi Ulusas, 

paraleliai vadinamas 

Deðti 

– Kipèaku, gavo pagrindiná pavadinimà 

– Altyn Urda – Aukso Orda. Su ðiuo 

pavadinimu minëta valstybë ir áëjo á 

pasaulio istorijà. 

Iki XIII a. septintojo deðimtmeèio 

pradþios Aukso Orda buvo sudëtine 

Mongolø imperijos dalimi, sudarë ketvirtàjá 

jos ulusà. Ordos chanai turëjo 

paklusti didþiajam kaganui, kurio 

sostinë buvo Karakorume, ir atiduoti 

jam dalá savo pajamø. Chano Mengu 

– Timûro valdymo laikais (1266 – 1282), 

Aukso Orda tapo savarankiðka valstybe, 

nepripaþástanèia didþiojo kagano valdþios. 

Skirtingai nei anksèiau, pradëjo 

kaldinti savo monetas su Dþuditø tamga 

(þenklu). 

Pagrindiniais Aukso Ordos gyventojais 

buvo kipèakai, kimakai, bulgarai, 

chazarai, mongolai, totoriai, slavai. 

Aukso Ordai buvo charakteringa 

klajoklinë gyvulininkystë, stipriai 

iðvystyta þemdirbystë ir amatai. Joje 

klestëjo miestai, kuriø buvo apie 150. 

Pagrindiniais ið jø buvo Saraj al Machsur,

Aukso Ordos epochos lengvasis ir sunkusis 

raiteliai. Remo Samsutdinovo 

rekonstrukcija. 

Saraj al Dþadid, Bulgaras, Dþuketau, 

Azakas, Krymas, Ukekas, Madþaras, 

Mukða, Chadþitarchanas, Chorezmas, 

Solchatas, Saraièikas, Urgenèas ir kt., 

kuriuose vystësi amatai ir virë prekyba. 

Arabø keliautojas Ibn Batuta, aplankæs 

ðalá 1333 metais, Saraj al Dþadid apraðo 

taip: “Vienas ið graþiausiø miestø, 

neátikëtino dydþio, plytintis lygumoje, 

perpildytas þmonëmis, su graþiomis turgavietëmis, 

plaèiomis gatvëmis.” Miestas 

buvo toks didelis, kad keliautojui 

já apvaþiuoti prireikdavo pusës dienos. 

Kai kurie Aukso Ordos miestai savo 

dydþiu ir gyventojø skaièiumi stipriai 

lenkë tuometines Vakarø Europos 

sostines. Palyginimui galima paminëti, 

kad Roma XIII amþiuje teturëjo 35 

tûkstanèius gyventojø, Paryþius XIV 

amþiuje – 58 tûkstanèius, tuo tarpu 

Aukso Ordos sostinë Saraj al Dþadid – 

75 tûkstanèius (kai kuriais duomenimis, 

daugiau negu 100 tûkstanèiø). 

Valstybë palaikë tamprius tarptautinius 

ryðius, aktyviai prekiavo su Persija, 

Uþkaukaze, Vidurine Azija, Indija, 

Kinija, Europa ir kitais kraðtais. 

Aukso Ordà sudarë dvi dalys, kurios 

vadinosi Ak Orda (Baltoji Orda) ir Kok 

Orda (Mëlynoji Orda). Jos savo ruoþtu 

dalijosi á maþesnius ulusus su savo 

pavadinimais. Tradiciðkai Aukso Ordos 

gyventojai dalijosi á klajoklinæ aristokratijà, 

(chanus, nojonus, bekus,emyrus, 

murzas), kariðkiø luomà (temnikus, 

batyrus, nukerus) ir paprastus þmones 

(kara chalyk). Aukðèiausiuoju Aukso 

Ordos valdovu buvo chanas, bet bûtinai 

ið Dþuèi (Èingizidø) giminës. Vietose 

valdë chano vietininkai – baskakai, 

vëliau – ulusbekai. Valdanèiosioms 

giminëms priklausë Argynø, Barynø, 

Kipèakø, Ðirinø gentys, kuriø tradicijos 

tæsësi Kazanës ir dalinai – Krymo 

chanate. XIV a. antroje pusëje Aukso 

Ordos chanai surengë þygius á Volynæ, 

Nr. 9-10(80-81) 


Lenkijà, Lietuvà, Balkarijà, dalyvavo 

rusø kunigaikðèiø tarpusavio kovose, 

sprendë jø likimà, iðduodami jarlykus 

valdyti. Didþiausià galybæ Aukso Orda 

pasiekë valdant chanui Uzbekui. Jo 

valdymo laikotarpiu Islamas tapo 

valstybine religija, taèiau ðalyje buvo 

iðsaugota tradicinë tolerancija kitø 

religijø atþvilgiu. 

Aukso Orda buvo aukðtai iðvystyta 

valstybë, kurioje verþliai vystësi miestai, 

taikomoji dailë, mokslas. Reikia 

paminëti, kad prieð daugiau kaip ðimtà 

metø iki Mikalojaus Koperniko, Aukso 

Ordos mokslininkas Saif Sarai iðsakë 

mintá, kad Þemë sukasi aplink Saulæ. 

Ðioje valstybëje susidarë pavolgio tiurkø 

literatûrinë kalba, kurios pagrindu buvo 

kuriama groþinë literatûra (Saif Sarai, 

Sarai Achmad Chodþa, Sarai Gulistani 

Machmud ir kt.). 

XIV a. 60 – 70 metais Aukso Ordà 

draskë vidaus kovos dël chano sosto. Jos 

pasibaigë deðiniame Volgos krante valdþià 

uþgrobus chanui (emyrui) Mamajui. 

Nepriklausydamas Dþuèio giminei 

jis valdë keleto chanø, neturëjusiø 

pakankamai valdþios, vardu. Mamajus 

pralaimëjo Kulikovo mûðá (1380 m.), po 

to buvo sumuðtas Tochtamyðo. 

Tochtamyðui pavyko apjungti didþiàjà 

Aukso Ordos dalá. 1380 – 1396 metais 

vyko nuoþmûs mûðiai tarp jo ir Vidurinës 

Azijos valdovo Timûro (Tamerlano). Jie 

pasibaigë Tochtamyðo kariuomenës 

visiðku sutriuðkinimu, Aukso Ordos 

miestø nuniokojimu, ðimtø tûkstanèiø 

þmoniø þûtimi. 

XV ðimtmeèio pradþioje Aukso Ordà 

suvienijo murza (emyras) Idegejus. Po 

jo mirties, dël tarpusavio vaidø Aukso 

Orda nustojo gyvuoti, o jos vietoje 

ásisteigë keletas savarankiðkø valstybiø: 

Kazanës, Krymo, Astrachanës, Sibiro 

chanatai, Didþioji ir Nogajø Ordos. Kai 

Krymo chanas 1502 metais iki pamatø 

sudegino Aukso Ordos sostinæ Saraj 

al Dþadid, jau niekas nepriminë apie 

kitados galingà valstybæ, prieð kurià 

du su puse ðimtmeèiø drebëjo pusë 

pasaulio. 

Aukso Ordos istorijos periodai 

Valstybës istorijà santykinai galima 

suskirstyti á tris periodus. Kûrimosi periodas 

(Batu ir Berke valdymo laikotarpis) 

apytikriai apima 1242 – 1266 metus. 

Tuo metu uþtvirtintos valstybës sienos, 

susiklostë stabili valdymo sistema, 

nusistovëjo santykiai tarp ulusø, jø 

valdovø, sustiprëjo chano valdþia. 

Aukso Ordos klestëjimo laikotarpis, 

kuomet ji pasiekë ekonominio, 

kultûrinio, politinio ir karinio iðsivystymo 

virðûnæ, datuojamas 1267 – 1359 metais, 

Mengu – Timûro, Uzbeko, Dþanibeko 

ir Birdibeko valdymo laikotarpiu. Ðiuo 

periodu (remiantis 1257 – 1259 metø 

gyventojø suraðymo duomenimis) 

Ansamblio "Alije" pasirody- 

7 

Aukso Ordos epochos vidutinio sunkumo 

ir sunkusis raiteliai. Remo Samsutdinovo 

rekonstrukcija. 

Aukso Orda ið visø uþkariautø 

þemiø rinko duoklæ. Ðá darbà atliko 

chano paskirti þmonës. Deðimtininkai, 

ðimtininkai, tûkstantininkai ir 

temnikai (deðimt tûkstantininkai) 

saugojo duoklës rinkëjus ir valdininkus. 

Bûtent ðiuo laikotarpiu buvo nutraukti 

santykiai su Karakorumu ir Aukso Orda 

iðsikovojo pilnà nepriklausomybæ. 

Jos irimas prasidëjo XIV a. 60–tais metais 

ir baigësi sekanèio amþiaus 80–taisiais. 

Aukso Ordos suirimo prieþastimi buvo 

socialiniai–politiniai ir ekonominiai 

faktoriai. Nuo 1346 metø miestuose 

siautë maras, atkeliavæs ið Kinijos. 

Amþininkai epidemijà laikë didele 

nelaime, “juodàja mirtimi”. Þmonës 

masiðkai bëgo ið miestø. Tuo paèiu metu 

stepëje siautë didelë sausra, kuri padarë 

nepataisomos þalos þemdirbystei ir 

gyvulininkystei. Dël minëtø prieþasèiø 

þuvo daugybë þmoniø. XV a. treèiàjá 

deðimtmetá ðalá vël nuniokojo stipri 

sausra ir epidemijos. Egiptietis istorikas 

al-Makrizi paþymëjo, kad 1429 – 1430 

ir ankstesniais metais Aukso Ordos teritorijoje 

siautë baisi sausra ir epidemijos, 

Aleksandro Melecho vadovaujamas 

Lietuvos totoriø folkloro kolektyvas 

“Alije”, Alytaus rajono savivaldybës 

kvietimu, 2004 m. spalio 16 d. koncertavo 

Butrimoniø kultûros namø salëje. Butrimoniðkiai 

labai ðiltai sutiko ðá puikø 

ansamblá. Labai gaila, kad apie renginá 

nebuvo pakankamai informacijos, 

nes jame galëjo gausiau dalyvauti 

mûsø tautieèiai, gyvenantys Alytaus 

apskrityje. 

Ðiø metø lapkrièio 6 dienà “Alije” 

vyksta á Këdainius, ðios savivaldybës 

kultûros ir sporto skyriaus kvietimu. 

Tradiciðkai Këdainiuose kasmet vyksta 

tautiniø grupiø, gyvenanèiø Lietuvoje, 

“LT” informacija


UÞSIENIO ÞIRGYNUOSE DZÛKAS LAUKIAMAS SU KALVIO ÁRANKIAIS 

Genovaitë RAFANAVIÈIENË ("Lietuvos ryto" þurnalistë) 

Á poilsiautojø rojø - dirbti 

Alytiðká Jonà Chaleckà á keliones po ávairius pasaulio kampelius 

traukia þirgai. 44 metø totoriø kilmës vyras neskaièiavo, 

kiek ðaliø yra aplankæs per savo karjerà - ið pradþiø kaip 

jojikas, o vëliau kaip treneris bei þirgø kaustytojas. 

Labiausiai J.Chaleckui á atmintá ásirëþë aðtuoniø mënesiø 

vieðnagë Ispanijai priklausanèioje Maljorkoje. 

Poilsiautojø rojuje vadinamoje saloje jis ne atostogavo, o 

dirbo. 

Alytiðkis treniravo á prabangius Maljorkos þirgynus atvykstanèius 

jojikus bei kaustë jø augintinius. 

Pasiëmë ir kaustymo árankius 

- Padirbëti Maljorkoje man pasiûlë ðalèininkietis þirgø 

specialistas Olegas Miðenkinas. Ðiek tiek padvejojæs sutikau, 

- pasakojo J.Chaleckas. 

Prieð metus jie susikrovë lagaminus ir atvyko á þirgynà Maljorkos 

salos pietvakariuose, priklausantá vienai danei. 

Tarp kelioniniø daiktø alytiðkis ásidëjo ir kalvio árankius, skirtus 

arkliams kaustyti. 

Mokanèiø kaustyti þirgus Maljorkoje, kaip ir Lietuvoje, 

trûksta. 

Tai - fiziðkai sunkus bei labai atsakingas darbas, nes kaustytojui 

patikimi ristûnai, kainuojantys keliolika tûkstanèiø 

eurø. 

Pelnë ispanø pasitikëjimà 

Ið pradþiø atvykëliai ið Lietuvos buvo tikrinami darbe ir 

atidþiai stebimi, kaip jiems sekasi atlikti patikëtas uþduotis. 

Nesunkiai árodæs, kad gali vaikus ir suaugusiuosius mokyti 

jodinëjimo pradþiamokslio bei treniruoti sportininkus, 

Alytiðkis J.Chaleckas þirgo kaustymà palygino su pedikiuru. 

Kanopa - tai arklio nagas, kurá reikia apkirpti, dildyti, 

lyginti, o paskui pritaikyti pasagà. Savo patirtá vyras perduoda 

sûnui Giedriui. 

J.Chaleckas taip pat pelnë 

ispanø pasitikëjimà ir 

kaustydamas þirgus. 

“Ið pradþiø jie man 

atvesdavo senus lëtus 

þirgus. Stebëdavo, ar tvarkingai 

paruoðiu kanopà, 

kaip pritaikau pasagà. 

Po to visuose þirgynuose 

iðgirdau vienodà 

atsakymà: nuo rytdienos 

gali pradëti dirbti”, - pasigyrë 

alytiðkis. 

Þirgus lankë pagal 

grafikà 

Maljorkoje alytiðkiui 

J.Chaleckui kaustyti þirgus 

padëdavo ðalèininkietis 

O.Miðenkinas. Dirbti be pagalbininko rizikinga, nes ne visi 

ristûnai iðtveria maþdaug valandà trunkanèià procedûrà. 

Þirgus vyrai kaustë keturiuose didþiuliuose þirgynuose 

aplink didþiausià Maljorkos miestà Palmà bei privatiems 

asmenims. 

Vyrai per dienà pakaustydavo vienà, o daþniausiai - 3-4 

þirgus. 

J.Chaleckas sudarydavo grafikà, kad nepamirðtø po 6-8 

savaièiø apþiûrëti kiekvieno savo kaustyto þirgo bei laiku 

pakeistø jiems pasagas. 

“Atvykdavau, iðsivesdavau þirgà á kiemà net neatsiklausæs 

ðeimininko. Jeigu laiku nepakaustyèiau, vëliau sulaukèiau 

kaltinimø. Juk, pavëlavus pakeisti pasagà, auganti kanopa 

pradeda krypti, o þirgas ima ðlubèioti” - paaiðkino paðnekovas. 

Alytiðkis visà savo dëmesá skyrë tik þirgams, todël nesidomëjo, 

kokios Maljorkoje poilsiaujanèios garsenybës jais 

jodinëja. 

Baikðèiuosius nuramina narkozë 

J.Chaleckas þirgo kaustymà palygino su pedikiûru. Kanopa 

- tai arklio nagas, kurá reikia apkirpti, dildyti, lyginti, o paskui 

pritaikyti pasagà. Kartais tenka baikðtesnius þirgus apraminti 

lengva narkoze - ant lieþuvio uþtepti specialaus tepalo. Tuomet 

þirgas pradeda snûduriuoti ir nesiprieðina, kol kaustytojas 

graþina kanopà. J.Chaleckas tvirtino, jog bûtina ne tik jausti 

þirgo nuotaikà, bet ir gerai iðmanyti jo anatomijà. 

“Svarbiausia tiksliai þinoti, kur bei kiek galima padroþti 

kanopà, koks turëtø bûti pasagos pakrypimas, kad þirgui ji 

netrukdytø bëgti, nesuþeistø, kai ðoka per kliûtis. 

Dabar nebereikia gamintis pasagø. 

Ávairiausiø jø galima nusipirkti parduotuvëse, bet nedaug 

kas moka pakaustyti”,- paþymëjo alytiðkis. 

Graibstomi ir Lietuvoje 

Kai J.Chaleckas susiruoðë gráþti namo, þirgyno Maljorkoje 

savininkë pasidomëjo, ar negalëtø jis rekomenduoti kokio 

nors savo kolegos. Alytiðkis neturëjo kà pasiûlyti, nes geri 

kaustytojai graibstomi ir Lietuvoje. 

Jie nenori prarasti savo klientø, todël nesusigundo darbo 

svetur, nors ir uþ didesná atlyginimà. 

Dalyvavo lapiø medþioklëje 

Po ilgos vieðnagës Vidurþemio jûroje esanèioje saloje 

J.Chaleckas tik trumpam atsipûtë namuose ir ðio rugpjûèio 

pabaigoje iðvyko á Anglijà. Èia vyras pirmà kartà dalyvavo

lapiø medþioklës su þirgais ir ðunimis 

sezono atidaryme. 

Á Anglijà pailsëti ir patarti treniruotëse 

já pakvietë buvæs auklëtinis Dangis 

Rakauskas, dirbantis þirgyne netoli 

Jorko. 

Po to Chaleckas palydëjo kità 

savo auklëtiná á jojimo varþybas 

Norvegijoje. 

Pradþiamokslis - armijoje 

Ðiemet Vilniaus amatø mokykla pradëjo 

rengti kalvius ir pasiûlë J.Chaleckui 

tapti jø mokytoju. 

“Atsisakiau, nes tokiam fiziðkai 

sunkiam darbui ðeðiolikameèiai ar 

Dar ið mokyklos suolo visi þinome 

apie knygneðius, jø pasiaukojamà darbà 

lietuviðkosios spaudos draudimo laikotarpiu 

(1864 – 1904). Knygneðiai daug 

nusipelnë lietuvybës iðsaugojimui ðiuo 

sunkiu carinës priespaudos laikotarpiu, 

gabendami uþdraustus lietuviðkus 

spaudinius per Vokietijos – Rusijos sienà. 

Ne vienas turbût dar atsimename 

knygneðiø pavardes, taèiau, greièiausiai 

maþai kas girdëjo, kad ðá kilnø darbà 

jiems dirbti padëjo ir Lietuvos totoriai. 

Ðtai kà raðo, remdamasis Stasio Matulaièio 

atsiminimais, Julius Bûtënas 1990 

metais iðleisto “Ûkininko” þurnalo 3-io 

numerio 2-e puslapyje: “Pasitraukus ið 

Rytprûsiø Jonui Kriauèiûnui, varpininkai 

atsidûrë keblioje padëtyje – negalëjo 

surasti kito þmogaus, kuris galëtø iðvykti 

uþsienin redaguoti “Varpà” ir “Ûkininkà”. 

Nutarta abudu laikraðèius redaguoti 

ðiapus sienos. V.Kudirka vël á savo 

rankas pasiëmë “Varpà”, o “Ûkininkui” 

redaguoti pripraðë gydytojà Stasá Matulaitá, 

tuomet gyvenusá Pilviðkiuose. 

V.Kudirka gyveno Naumiestyje (dabar 

Kudirkos Naumiestis), paèiame 

pasienyje, ir èia buvo nesunku nuneðti 

korespondencijà á Eitkûnus ir pasiøsti 

á Tilþæ. S.Matulaièiui buvo sunkiau 

susisiekti su pasieniu, bet jisai turëjo 

patikimà paþástamà þmogø – muitinës 

tarnautojà totoriø. 

Dirbdamas nelegalø darbà, S.Matulai 

Nr. 9-10(80-81) 


septyniolikameèiai dar nesubrendæ”, 

- ásitikinæs kalvis. 

Alytiðkis ðito amato pramoko sovietinëje 

armijoje. Tuo metu jau þinomas 

jojikas pakliuvo tarnauti á þirgynà. 

Po treniruoèiø ir pratybø laisvalaikiu 

Jonas stebëdavo, kaip kiti kariai, priþiûrimi 

karininko, kausto arklius. Kartais 

ir jam duodavo pabandyti padroþti 

kanopà. 

Kai J.Chaleckas, atlikæs karinæ 

tarnybà, ásikûrë Vilniuje, jojimo 

mokykloje jam pasiûlë tapti seno kalvio 

pagalbininku. 

“Ið pradþiø sunkiai sekësi. Tuomet 

9 

Nuo redakcijos: Ðis straipsnis perspausdintas 

ið laikraðèio “Lietuvos rytas”, 

2004 m. spalio 9 d., Nr. 235. 

Neþinomi faktai ið Lietuvos totoriø istorijos 

Dr. Adas JAKUBAUSKAS 

tis stengësi palaikyti su vietiniais valdininkais 

tokius santykius, kokie buvo 

reikalingi, kad neátartø jo veiklos ir 

nepradëtø sekti. “Pirmiausia atkreipiau 

dëmesá á du valdininkus totorius - 

pasakoja Matulaitis savo knygoje 

“Atsiminimai ir kiti kûriniai”, iðleistoje 

Vilniuje 1957 metais, kurie vëliau man 

daug padëjo. Vienas jø buvo Suvalkø 

gubernijos pasienio kariø brigados 

vado generolo Vilèinsko sûnus. Apysenis 

generolas buvo kiek sulenkëjæs, 

bet pritarë lietuviø judëjimui. Jo sûnus 

Juozas, baigæs gimnazijà, tarnavo 

valdininku muitinëje Kybartuose. Að 

artimai já paþinojau ir pasinaudojau jo 

pagalba susisiekti su uþsieniu, nes jis, 

kaip muitinës tarnautojas ir pasienio 

kariuomenës vado sûnus, turëjo neribotas 

galimybes nugabenti á anà pusæ rankraðèius 

ir parneðti ið ten korespondencijà 

ir naujà literatûrà”. 

Gauti “Ûkininko” redakcijai rankraðèiai 

ið Tilþës tam tikru adresu buvo 

persiunèiami á Eitkûnus, – pasakoja 

toliau S.Matulaitis, – o Vilèinskas 

pergabendavo juos ðiapus, á Kybartus. 

Sutartà dienà atvaþiavæs á Kybartus, að 

pasiimdavau laikraðèius ið Vilèinsko ir 

nusineðdavau á Virbalá pas burmistrà 

Maèá (Maèys – Këkðtas (1867 – 1902) 

poetas, publicistas, visuomenës veikëjas. 

A.J. pastaba), kuris man pavesdavo 

tai nakèiai savo miegamàjá, o pats su 

sveèiais gerdavo ir loðdavo kortomis 

valgomajame kambaryje. Per naktá að 

suspëdavau perþiûrëti, pataisyti ir taip 

sutvarkyti atsiøstà medþiagà, kad bûtø 

tinkama spausdinti “Ûkininke”. Jeigu 

medþiagos trûkdavo, pats paraðydavau, 

iðkeldamas tai, kas atrodë reikalingiausia. 

Rytà viskà atiduodavau Vilèinskui, 

o ðis nuneðdavo á Eitkûnus ir 

paðtu pasiøsdavo redakcijai á Tilþæ. Að 

gi sësdavau á traukiná ir gráþdavau á Pilviðkius 

prie savo kasdieninio darbo. Taip 

“Ûkininkà” redagavau apie tris, keturis 

nebuvo instrumentø kaustyti, teko 

juos paèiam pasidaryti”, - pasakojo 

paðnekovas. 

Judesiai svarbiau uþ þodþius 

Vëliau J.Chaleckas gráþo á gimtàjá Alytaus 

rajonà. Kurá laikà jis vadovavo jojimo 

sekcijai Butrimoniø þirgyne, o pastaruosius 

metus padeda treniruotis Seirijø 

þirgyno Lazdijø rajone jojikams. 

Kartu su sûnumi Giedriumi vyras 

mënesius”… 

Kitas totorius, kurá mini Stasys Matulaitis, 

– Aleksandras Sulkievièius (lenkø 

istoriografijoje þinomas kaip “Czarny 

Michaù”), anuomet (1895 m.) tarnavæs 

akcizo tarnyboje Naumiestyje. Jam pagal 

tarnybines pareigas priklausë kontrabandos, 

tame tarpe ir lietuviðkø spaudiniø 

sulaikymas. A.Sulkievièius, aistringas 

PPS (Polska Partia Socjalistyczna) 

ðalininkas, per sienà gabendavo ðios 

partijos literatûrà. Taèiau tai jam nesutrukdë 

padëti lietuviø inteligentams 

palaikyti ryðá su uþsieniu, persiøsti jø 

rankraðèius á Rytprûsius, o ið ten praleisti 

lietuviðkà spaudà. 

Kaip matome, Lietuvos istorijoje iki 

ðiol dar yra “baltø dëmiø”, kurias bûtina 

taisyti. Istorikai, tyrinëjantys lietuviðkosios 

spaudos draudimo laikotarpá, turëtø 

atkreipti dëmesá á ðá ir panaðius liudijimus 

ir objektyviai ávertinti Lietuvos totoriø 

indëlá, gabenant per sienà literatûrà 

lotyniðkais raðmenimis, kuri neabejotinai 

padëjo lietuvybës iðsaugojimui ir 

Ávyko LTBS komiteto 

iðplëstinis posëdis 

Ðiø metø spalio 29 d. Kaune ávyko 

Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos 

komiteto iðplëstinis posëdis, 

kuriame buvo aptarti eilë klausimø: 

Ramazan bairamo ðventë; Kauno ir 

Vilniaus totoriø bendruomeniø veiklos 

atgaivinimas; stojimas á Lietuvos 

tautiniø maþumø asociacijà; ekskursija 

á Kazanæ; Panevëþio totoriø 

bendruomenës pristatymas; Raiþiø 

totoriø kaimo tradicijø atgaivinimas; 

apie Zakiatà; pagalba Bagdanavièiø 

ðeimai Butrimonyse; laikraðèio "Lietuvos 

totoriai" leidimo 10-meèio 

minëjimas; Veneros Ganijevos koncerto 

organizavimas Vilniuje; vaikø 

ir jaunimo stovyklø problemos ir kiti 

"LT" informacija


Lietuvos totoriø problemos ástojus Lietuvai á Europos Sàjungà (ES) 

Praneðimas, perskaitytas renginio „Lietuvos totoriø Orientas – 2004“ konferencijoje Alytuje. 

Jonas RIDZVANAVIÈIUS 

Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës 

(LDK) totoriai savo naujojoje tëvynëje 

pragyveno ávairius laikotarpius, visumoje 

neblogus, jie buvo reikalingi savo 

laiku naujai tëvynei, vaidino svarbius 

vaidmenis, nors ir buvo savotiðkai diskriminuojami. 

Að turiu omenyje tai, jog, 

bûdami bajorais, jie neturëjo teisës 

dalyvauti valstybës valdyme. Jie turëjo 

ið pradþiø tapti krikðèionimis ir tik tada 

tapdavo pilnateisiais bajorais. 

Blogas laikotarpis buvo XVII amþiuje 

(1600 – 1670 metai). Tuo laiku ið LDK 

iðvaþiavo nemaþai totoriø, kai kas á savo 

senà tëvynæ, kai kas á Turkijos teritorijà 

(dabartinæ Rumunijà). Tokie faktai 

rodo, jog represijos, neteisybës, buvusios 

nuoskaudos prisimenamos ilgai, daug 

ðimtmeèiø. Praëjo jau keturi ðimtmeèiai, 

taèiau istorijoje tai prisimenama. 

Visai neblogas laikotarpis totoriams 

buvo XIX amþiuje. Tai buvo susijæ su 

carinës Rusijos politika. Neþiûrint to, 

totoriai iðliko savo tëvynës patriotais. 

Kas atsitiko LDK totoriams XX amþiuje? 

Deja, tai buvo ko gero LDK totoriams 

pats blogiausias laikotarpis. Pasikeitë 

laikai, jie prarado savo svarbà, neteko 

savo buvusio aukðto valstybinio statuso. 

Nors ið pradþiø ið inercijos veikla buvo 

vystoma buvusioje Lenkijoje, taèiau prasidëjæs 

II pasaulinis karas nubraukë visus 

ðiokius tokius jø veiklos pasiekimus. 

Baltarusijoje nuo 1920 metø ið karto padëtis 

pasidarë bloga. Nepriklausomoje 

Lietuvoje padëtis blogëjo palaipsniui, ið 

pradþiø to nesijautë, taèiau stiprëjanèios 

nacionalistinës tendencijos darë savo. 

Tarybiniu laikotarpiu padëtis dar pablogëjo, 

ir ji tapo kritiðka. 

Prasidëjus atgimimui padëtis pradëjo 

keistis. Taèiau ðiuo klausimu ne taip 

greitai galima kà nors reikðmingai 

pakeisti. Kokios problemos matomos 

dabar? Toliau að kalbësiu tik apie 

Lietuvà. 

1. Turiu pasakyti, jog ypatingos pagalbos 

totoriai ið valstybës negauna. 

Tiesa, viskas, kas neprieðtarauja ástatymams, 

leidþiama. Taèiau pagalba yra 

faktiðkai tik þodinë. Taèiau tai nëra 

blogiausias dalykas. 

2. Þymiai blogiau yra mumyse, mûsø 

bendruomenës nuotaikose. Þmonës pasyvûs, 

visuomeniniai reikalai maþai juos 

domina, juos daugiau domina asmeniniai 

reikalai, susijæ su klausimu kaip 

iðgyventi. Daugelis stengiasi taip susitvarkyti, 

kad nesiskirtø nuo aplinkiniø, stengiasi 

nuslëpti savo tautybæ ir pan. 

3. Taèiau man atrodo, kad padëtis 

nors ir lëtai, bet keièiasi. Að imu Kauno 

pavyzdá. Ið pradþiø po 1989 metø Kauno 

valdþia á mus þiûrëjo kaip á kaþkokià egzotikà, 

ið kur èia Lietuvoje atsirado kaþkokie 

totoriai. Kauno konservatoriø valdþia 

nieko nenorëjo girdëti apie jokias 

tautines maþumas. Taèiau padëtis vëliau 

pradëjo keistis. Daugelis vadinamø 

patriotø suþinojo daugiau apie savo 

valstybës istorijà, apie totoriø vaidmená 

joje, apie jø buvusià reikðmæ ir pan. 

Be to, pasireiðkë bendri reikalavimai, 

norint stoti á Europos Sàjungà (ES), 

kad nebûtø problemø su tautinëmis 

maþumomis. 

4. Atskirai noriu paminëti Vilniaus 

klausimà dël þemës sklypo meèetës statybai. 

Nors að asmeniðkai laikau, kad 

Adomas Asanavièius apie galimybes 

pastatyti meèetæ Vilniuje paprasèiausiai 

blefuoja, nors daug kaltës dël to, jog 

nëra iki ðiol sklypo ðiai statybai, tenka 

mûsø Vilniaus bendruomenës vadovams, 

taèiau dël to, kad þemës sklypo 

dabar neduoda, pagrindinë kaltë tenka 

Vilniaus merijai. Ir tai, toks valdþios elgesys 

bûdingas ðiuolaikinei Lietuvai. 

5. Mes neturime savo tëvynës. Mes 

negalime laikyti savo tëvyne Tatarstanà, 

nors pastaruoju metu Tatarstanas deda 

daug pastangø, norëdamas koordinuoti 

pasaulio totoriø bendruomeniø, kurios 

yra daugelyje ðaliø, veiklà. Taèiau tos 

pastangos yra daugiau ideologinës, 

neturi materialinio pagrindo. Totoriø 

bendruomeniø pasaulyje yra labai daug, 

o mes vis tik esame labai maþa bendruomenë, 

kuri negali tikëtis didesnio Tatarstano 

dëmesio. Be to, mes esame labai 

seniai atskilæ nuo kitø totoriø ir dël to 

– labai skirtingi nuo jø. 

Tatarstano pastangos jungti totoriø 

bendruomenes pasaulyje, joms padëti 

nepalyginamos, pavyzdþiui, su Lietuvos 

pastangomis padëti savo iðeivijai 

Lenkijoje, Karaliauèiaus srityje, Baltarusijoje 

ir pan. Ir tai, kad mes neturime savo 

tëvynës, daro mûsø padëtá sunkia, bloga, 

beveik be iðeities. Tiesa, pastaruoju metu 

Turkija kaþkuria prasme deklaruoja 

galinti bûti mums kaip tëvynë. Taèiau 

tai nëra rimta, tai tik þodþiai. 

6. Mûsø santykiai su Islamo pasauliu 

neaiðkûs, mes jø nedominam. Nors kai 

kas yra. Jau keturis kartus ávyko stovykla–konferencija 

jaunimui Birðtone. 

Taèiau pasaulio musulmonai turi savus 

interesus, mes kaip totoriai jø nedominam. 

Jie, matomai, mûsø ypatingai kaip 

musulmonais nelaiko. Ir tai suprantama, 

mes labai skiriamës nuo jø, mes visai 

kitaip màstom nei jie. 

Su laiku Lietuvoje, kuri bus viena ið 

ES valstybiø, matomai didës musulmonø 

skaièius. Að prognozuoju, kad musulmonø 

Lietuvoje su laiku bus kaip ir visoje 

ES apie 10%. Su laiku atvykæ musulmonai 

pradës vadovauti mûsø religinëms 

organizacijoms arba bent bandys 

tai daryti. Kas ið to gali gautis? Toli graþu 

neaiðku. Pirmi tokiø procesø poþymiai 

jau yra. Taèiau tai tik pradþia. Að laikau, 

kad vadovauti mûsø musulmoniðkoms 

religinëms organizacijoms Lietuvoje turime 

mes – LDK totoriai. Man atrodo, jog 

mûsø religiniø organizacijø laukia nemaþos 

problemos, dideli iðbandymai. 

7. Be abejo, tai, kad Lietuva tapo 

viena ið ES valstybiø, mûsø veiklai 

suteiks didesniø galimybiø. Galbût mes 

dar neþinom kokiø, bet jø bus. 

Reikia bûti aktyviems, iðnaudoti pasitaikanèias 

galimybes. Reikia bûti þinomiems. 

Ypatingai tai svarbu dirbant su 

fondais. Paþiûrëkite á karaimus.Jø yra visai 

maþai, tik apie 300, taèiau jie visur mus 

lenkia. Mes paduodam projektus á fondus 

ir jie. Jie gauna savo veiklai 3-5 kartus 

daugiau lëðø nei mes. Kodël? Todël, kad 

jie yra daugiau þinomi uþ mus, jø atstovai 

uþima aukðtus postus Lietuvoje. 

Reikia reikalauti. Demokratijos sàlygomis 

nereikia labai kuklintis, nereikia 

persistengti bûti perdaug mandagiems. 

Kas reikalauja, triukðmauja, tas laimi. 

Þinoma, nereikia persistengti, reikia 

reikalauti proto ribose. 

Kartoju, bûnant ES, mûsø veiklai bus 

didesnës galimybës. Reikia jomis laiku 

pasinaudoti. Ir èia mûsø vadovø laukia 

dideli iððûkiai, didelis darbas. 

Noriu pasakyti, kad að, bûdamas Lietuvos 

totoriø bendruomeniø sàjungos 

pirmininku, maèiau, jog tai yra didelis 

darbas, kuris nesuderinamas su kitomis 

pareigomis. Mûsø bendruomenei, jos religinëms 

bei visuomeninëms organizacijoms 

reikalinga keletas etatø, jos vadovø 

darbas nesuderinamas su kitomis pareigomis, 

jø darbas - ne visuomeninës 

pareigos. 

Tokios mano pagrindinës pastabos 

dabartiniame etape ryðium su Lietuvos 

ástojimu á ES. Kaip matote, að ne opti

Nr. 9-10(80-81) 

Motiejaus Januðausko ðeima Australijoje 1990 metais. 

Ið deðinës á kairæ: Motiejus, jo þmona Tamara ir sûnus 

Raimondas. 

Nesenai að buvau maloniai nustebintas, kai ið Alytaus man 

paskambino Ipolitas Januðauskas. Mûsø ðiandieniniai totoriai 

maþai bendrauja tarpusavyje, o ðá þmogø að paþástu nuo mûsø 

vaikystës. Jis visad iðsiskyrë savo iðsilavinimu, geranoriðkumu, 

padorumu. O skambino jis todël, kad tolimoje Australijoje 

mirë jo dëdë Motiejus Januðauskas. Man teko raðyti apie ðià 

ðeimà. Renkant medþiagà man padëjo Ipolito mama Marija 

Januðauskienë bei jo dëdë Steponas. Jiems uþ tai esu labai 

dëkingas. Ir ðtai dar viena tos ðeimos mirtis. 

Ðiø metø rugsëjo viduryje,eidamas 95-uosius metus, Pietø 

Australijoje mirë Motiejus Januðauskas (Matas Janus). Velionis 

gimë Butrimoniø valsèiaus Vaitkutiðkiø kaime. Jis buvo 

antras ið septyniø uþaugusiø Elþbietos ir Aleksandro vaikø 

(apie E.A. Januðauskø ðeimà galima perskaityti 2004 m. balandþio 

mën. „Lietuvos Totoriai“ numeryje). Dalá vaikystës, nuo 

1914 iki 1920 m., jam teko praleisti evakuacijoje, Smolensko 

gubernijoje, kur buvo pasitraukusi visa ðeima. 

Gráþus ðeimai á Tëvynæ sûnus Motiejus mokësi Merkinës 

progimnazijoje, vëliau Alytaus I-oje gimnazijoje, kurià ir 

baigë. Dar besimokydamas gimnazijoje pradëjo savo darbinæ 

veiklà. Dirbo laikraðèio leidyboje. 

Po gimnazijos uþbaigimo Motiejus Januðauskas atsikëlë 

á Kaunà. Studijavo Kauno Vytauto Didþiojo universitete. 

Mokslus uþbaigë apie 1935 metus ágydamas ekonomisto 

specialybæ. Dar besimokydamas universitete ir já baigæs 

iki vokieèiø okupacijos dirbo Lietuvos Banke. Trumpam 

laikotarpiui Banko buvo komandiruotas dirbti á Kybartus ir 

á Klaipëdos kraðtà. Studijuodamas buvo Kauno meèetës sta 


Motiejus Januðauskas 

(1910 – 2004) 

11 

tybos komiteto nariu, tvarkë visus statybos darbø finansus. 

Dar prieðkaryje sukûrë ðeimà, vedë Kauno totoræ Tamarà 

Teizeraitæ, irgi baigusià Kauno Vytauto Didþiojo universitete 

gamtos mokslus. 

Vokieèiø okupacijos metais dirbo Kauno veltiniø fabrike 

buhalteriu, vëliau tapo tos gamyklos direktorium. Tame fabrike 

nuolatos dirbo þydai ið Kauno geto. Motiejus Januðauskas 

stengësi visokeriopai palengvinti jø dalià, net savo ðeimoje 

per karà iðsaugojo þydø tautybës berniukà. 

1944 m. liepà su þmona, uoðve ir svainiu pasitraukë nuo 

gráþtanèiø bolðevikø á Vakarus. Pateko á pabëgëliø stovyklà 

Vokietijoje amerikieèiø okupacinëje zonoje, kur iðbuvo iki 

1949 metø. Tais metais pavyko emigruoti á Australijà. Jø buvo 

dvi ðeimos - tai Januðauskai ir Jablonskai. Tolimoje svetimoje 

ðalyje gyvenimà teko pradëti ið naujo, praktiðkai nuo nulio. 

Atkakliai ir sunkiai dirbdamas ávairius darbus - ilgainiui jis 

susikûrë savo verslà ir pamaþu pasiekë elementarià gerovæ, 

uþsitikrino senatvæ. 

Bûdamas pensininku Motiejus Januðauskas daugiau laiko 

galëjo skirti savo pomëgiams, ypatingai knygø skaitymui, 

asmeninës bibliotekos tvarkymui. Savo bibliotekoje buvo sukaupæs 

apie 5000 ávairiø knygø ir leidiniø lietuviø, anglø, vokieèiø, 

lenkø, rusø kalbomis. Biblioteka buvo katalogizuota. Jis 

palaikë ryðius su Vilniaus universiteto biblioteka, siuntë ðiai 

bibliotekai savo knygas. 

Motiejus ir Tamara Januðauskai uþaugino sûnø Raimondà 

(gim. 1952 m.). Raimondas baigë mokslus, baigë doktorantûrà, 

yra fizikos mokslø daktaras, gyvena Pietø Australijoje, sukûrë 

savo ðeimà. Tamara Januðauskienë mirë prieð 9 metus. 

Su Motiejaus Januðausko mirtimi totoriø bendruomenë 

neteko iðsilavinusio, plaèios erudicijos þmogaus, kuris mokëjo 

jautriai ir nuoðirdþiai bendrauti su savo ðeima, su artimais ir 

paþástamais. Ðviesø Jo atminimà iðsaugos sûnus Raimondas 

Romualdas Makaveckas 

Australijoje mirus Motiejui Januðauskui 

nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Raimondà, gyvenantá 

Australijoje, brolius Steponà ir Juozà Januðauskus, 

jø ðeimas bei kitø jau mirusiø broliø ir seserø ðeimas, 

gyvenanèias Lietuvoje. 

Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga 

Alytaus apskrities totoriø bendruomenë 

PASNINKAS (SAWM) 

Unikali Islamo moralinë, dvasinë vertybë yra pasninkas 

Ramadano mënesyje. Jo dvasinë reikðmë yra: 

1. Jis suteikia þmonijai kûrybingà vilties jausmà ir optimistiná 

poþiûrá á gyvenimà, kadangi pasninkaujantis individas 

tikisi patikti Dievui ir siekia Jo palankumo; 

2. Jis ugdo budrià ir stiprià sàþinæ, kadangi pasninkaujantis 

asmuo laikosi pasninko paslapèia lygiai taip pat kaip ir 

vieðai. Jokia þemiðka valdþia neverèia laikytis pasninko ir 

netikrina, kaip tai yra daroma. Iðlaikydamas asmeninæ ir 

vieðà iðtikimybæ, þmogus pasninkauja, kad patiktø Dievui 

ir patenkintø savo paties sàþinæ. Nëra geresnio bûdo uþ 

pasninkà tvirtai þmogaus sàþinei ugdyti. 

3. Jis ádiegia þmonijai kantrybæ ir nesavanaudiðkumà, 

kadangi pasninkaujant jauèiamas ir kantriai iðtveriamas 

trukûmo jausmas. 

4. Pasninkas - efektyvi taikomojo saikingumo ir valios


LDK totoriø asimiliacijos klausimu 

Milda JAKULYTË - VASIL 

Ðiame straipsnyje noriu trumpai pasidalinti savo mintimis 

totoriø kultûros ir kalbos klausimais, nes daþnai laikomasi 

poþiûrio, kad totoriai yra asimiliuota bendruomenë, kadangi 

prarado kalbà. Savo mintims pagrásti remsiuosi þymiausio 

asimiliacijos teoretiko M.Gordono teorija, nes manau, kad 

kalbos praradimas dar nereiðkia visiðkos asimiliacijos, juolab 

kad ðá praradimà totoriai kompensavo savitu kultûriniu 

reiðkiniu – arabø kalbos ir raðmenø vartojimu religinëse 

apeigose ir raðtijoje. 

Istoriografijoje plaèiausiai tyrinëti totoriø kultûros ir 

kalbos „asimiliacijos“ klausimai. Prisitaikant prie Lietuvoje 

suteiktø gyvenimo sàlygø susiformavo savita totoriø 

gyvensena, nukreipta á religijos ir savø tradicijø iðlaikymà, 

kuri buvo aktuali, nes dalis totoriø, ypaè kilmingø ðeimø, 

gana anksti priëmë krikðèionybæ ir papildë LDK didikø bei 

bajorø gretas. P.Borawskis teigia: „XVI a. I pusëje labiausiai 

asimiliacijai pasidavë totoriø elitas, kuris buvo arti dvaro” 1 . 

XVI–XVII a. krikðto atvejai rodo kai kuriø totoriø norà 

susitapatinti su vietiniais gyventojais ir jø tradicijomis. Jo 

nuomone, XVI a. totoriø elito krikðtijimàsi skatino tai, kad 

apsikrikðtijæ jie gaudavo bajorø teises. Pavieniø asmenø, 

atsisakiusiø savo religijos, bendruomenë atsisakydavo, toks 

jø poelgis sukeldavo bendruomenës nariø nepasitenkinimà. 

Tyrëjai, raðantys totoriø asimiliacijos temomis, në viename 

straipsnyje neapibrëþia, kaip jie supranta asimiliacijà. Vienintelis 

A.Zakrzewskis, teigia, kad nors sociologijoje asimiliacijos 

terminas neturi vienodo apibrëþimo, taèiau jo straipsnyje 

sociologijos metodai bûtini, taèiau tuo ir baigia, taip ir nepasakæs 

kaip jis supranta asimiliacijà 2 . Taèiau to padaryti, neapibrëþus 

asimiliacijos sàvokos, neámanoma. 

Totoriø asimiliacijos tyrëjai skiria 3 pagrindinius asimiliacijos 

veiksnius: 

1. kalbos praradimas; 

2. krikðtas, kurá skatino karinë tarnyba ir miðrios 

santuokos; 

3. vietinës kultûros átaka musulmonø paproèiams 3 . 

A.Zakrzewskis taip pat skiria valstybinæ (kraðto) asimiliacijà 4 . 

Jo nuomone, „valstybinæ asimiliacijà rodo tai, kad totoriai 

savo tëvyne laikë LDK ir buvo iðtikimi valdovui”. Að manau, 

iðtikimybës nereikëtø tapatinti su asimiliacija, o S.C.Rowello 

nuomone, LDK, kaip tëvynë, buvo suprantama, visø pirma, 

konfesine ir politine, o ne etnine forma. 

M.Gordono asimiliacijos teorijoje siûloma skirti tokius 

svarbius kultûrinius bruoþus ar paproèius, kurie yra gyvybiðkai 

svarbûs grupës kultûrinio paveldo elementai ir kuriø 

praradimas rodo kultûrinæ asimiliacijà: religija ir apeigos, 

etinës vertybës, muzikinis skonis, tautiniai poilsio paproèiai, 

literatûra, istorinë kalba, bendros praeities jausmas. Anot 

M.Gordono, daugumos kalbos perëmimas yra asimiliacijos 

stadija, bet toli graþu ne visiðka asimiliacija. Jis teigia, kad 

tai rodo naujakuriø polinká asimiliuotis, bet, ar atvykëliai 

visavertiðkai dalyvauja kraðto gyvenime, lemia daugelis kitø 

veiksniø. Tas visavertis dalyvavimas galëtø bûti sàlyginis 

asimiliacijos arba integracijos sàvokos apibrëþimas. Pavyzdþiui, 

Amerikos negrai, kurie beveik visi kalbëjo angliðkai, kultûriniø 

vertybiø sëmësi ið daugumos visuomenës, jautë su ja bendrà 

praeitá ir pan., bet dël kitø prieþasèiø vieðajame gyvenime 

kaip visateisiai nariai nedalyvavo (bent jau iki XX a. ðeðtojo 

deðimtmeèio, kai M.Gordonas atliko savo analizæ). 

Lietuvos totoriø vaidmuo LDK istorijoje yra panaðus á 

minëtøjø Amerikos negrø: jie linkæ sugyventi ir integruotis, 

bet ne visada buvo laikomi saviðkiais. 

Bûdami toli nuo islamo kraðtø ir nemokëdami ar 

neþinodami islamo dogmø, be to, nemokëdami arabø kalbos 

ir gyvendami krikðèioniðkam kraðte totoriai neiðvengiamai 

perëmë tam tikrø paproèiø. 

Tai atsispindi ir jø kitabuose. 

Cz.Lapiczius pastebëjo totoriø 

rankraðèiuose musulmoniðkø 

tekstø semantinæ adaptacijà 

– èia, prieðingai Korano 

skelbiamoms normoms, smerkiama 

miðri santuoka ar reiðkiamas 

nepakantumas þydams 

ir krikðèionims. Tai leidþia 

manyti, kad totoriai kûrë savità 

musulmonø tikëjimo sampratà 

ir LDK þemëse diegë savaip interpretuoto islamo atmainà 5 . 

Kad Lietuvos totoriai per savo gyvenimo LDK istorijà 

sukûrë savotiðkà kultûrà, puikiai atspindi jø rankraðèiuose 

esantys kultûrinio sinkretizmo pavyzdþiai. Atitrûkæ nuo 

islamo ðaknø, bet stengdamiesi iðlaikyti tikybà, jie kûrë 

savàjá islamà, kurio dogmø transformacijà sàlygojo jau vien 

paþodinis Korano vertimas, iðkraipæs esmines teologines 

sàvokas. Rankraðèiuose jie mëgino iðreikðti savosios vietos 

naujoje kultûrinëje ir religinëje aplinkoje suvokimà. Totoriai 

ásiliejo á LDK kultûrø terpæ ir pritapo prie jø. Be to, bûdami 

musulmonai, bet gyvendami atskirti nuo bendratikiø, totoriai 

sukûrë specifiðkà musulmonø kultûrà, kuri praturtino musulmoniðkø 

kultûrø visumà. 

Verta paminëti, kad LDK yra taikaus musulmonø ir 

krikðèioniø sugyvenimo pavyzdys. Tuo metu, kai maurai buvo 

iðstumti ið Ispanijos, o Austrija kovojo su turkais, á Europos 

krikðtà pavëlavusi LDK rado vietos pabëgëliams ið Aukso 

Ordos priimti. Tai ypatingas dalykas: kariaudama su totoriø 

ordomis LDK tuo pat metu kurdino totorius savo teritorijoje, 

kad ðie gintø LDK sienas nuo vokieèiø ordinø. Savo ruoþtu, 

totoriai, vëlai priëmæ islamà, nespëjo perimti tam tikrø ypatingø 

nuostatø dël bûtinybës gyventi tik tarp musulmonø ir vengti 

kitø. Tokiø pavyzdþiø Europos istorijoje tikrai nëra daug – gal 

tik Ispanija iki inkvizicijos ir Balkanai 6 . 

Asimiliacijos teorija teigia, kad kultûrinë asimiliacija ávyksta 

tada, kai atsisakoma savø kultûriniø paproèiø, religijos, bendruomenës. 

Ðiuo poþiûriu totoriø negalima laikyti asimiliuotais, 

nes esminis dalykas, iðlaikæs jø tapatumà iki XXI a., kaip tik ir 

yra bendruomenë bei religija. Bendruomenës nariai, atsisakæ 

savo bendruomenës normø ir vertybiø, buvo eliminuojami ið 

bendruomenës. Tik jie gali bûti laikomi praradusiais savo tapatybæ 

ir visiðkai asimiliuotais. Taèiau apie kitus bendruomenës 

narius to pasakyti negalima. 

Pagal ðiuolaikines sociologines asimiliacijos teorijas gimtosios 

kalbos praradimas/atsisakymas/nebevartojimas yra svarbus 

þingsnis asimiliacijos link, bet dar nëra bûtinasis asimiliacijos 

veiksnys. Tuo labiau, kad priimanèiosios visuomenës kalbos 

vartojimas kaip tik skatina integracijà. Nagrinëjant ðá klausimà 

svarbu nustatyti, dël kokiø prieþasèiø kalba prarasta, koks jos 

vartojimo lygis, statusas etninëje bendruomenëje (liturginë 

ar kasdieninë) ir t.t. Tik iðsiaiðkinus ðiuos ir kitus klausimus 

galima spræsti, kokia yra kalbos praradimo svarba tam tikros 

grupës asimiliacijai ar integracijai istorijos kontekste. 

Totoriø kalbos praradimo klausimas kelia daugiausiai 

diskusijø. Daugelis Lietuvos totoriø tyrëjø 7 , remdamiesi ðiuo 

veiksniu, teigia, kad totoriai yra asimiliuota etnokonfesinë 

bendruomenë. Daþniausiai jie remiasi Risalei tatari leh (t.y., 

kaip manoma, falsifikuotu dokumentu 8 ) ávardintomis totoriø 

kalbos praradimo prieþastimis ir teigia: 

1. Svarbiausias dalykas, nulëmæs kalbos praradimà, buvo 

daþnos santuokos su krikðèionëmis. Be to, visuomeniniame 

gyvenime sàlygø iðsaugoti gimtàjà kalbà nebuvo, nes

Nr. 9-10(80-81) 

totoriai artimai bendravo su kaimynais krikðèionimis. 

Pvz., P.Borawskis teigia, kad didþiausia kalbos praradimo 

prieþastis – miðrios vedybos: kadangi buvo nedaug moterø 

totoriø, teko vesti krikð-èiones. Taèiau J.Dlugoðo kronikoje 

raðoma, kad tarp migrantø buvo moterø ir vaikø. Manoma, 

kad miðrios vedybos buvo retas reiðkinys. Vadinasi, teiginá 

apie miðriø santuokø átakà kalbos praradimui galima paneigti. 

Tuo labiau, kad teismo aktai rodo totoriø netolerancijà 

krikðèionims: jø religijà totoriai apibûdino kaip pagoniðkà. 

Kitabuose irgi smerkiamos miðrios santuokos. O be to ir LDK 

teisë taip pat draudë tuoktis su musulmonais. 

2. Literatûroje nurodoma kita kalbos praradimo prieþastis – 

tarnyba kariuomenëje. P.Borawskio teigimu „atlikdami 

karo tarnybà totoriai bendravo su krikðèionimis, be to, jø 

asimiliacijà armijoje lengvino tai, kad jie kalbëjo lenkø kalba“ 9 . 

Tai irgi maþai tikëtina, nes totoriai LDK kariuomenëje 

sudarë atskiras gentines vëliavas (dalinius), kurios buvo 

pagrindinis karinës organizacijos vienetas. Karinë tarnyba 

kalbos praradimui galëjo daryti átakà nuo XVII a. II pusës, 

kai totoriø pulke atsirado ir krikðèioniø. 

3. Svarbus dalykas, lëmæs gimtos kalbos nevartojimà, yra 

tas, kad liturginë kalba buvo arabø. 

Mokslininkai nustatë, kad totoriai prarado kalbà XVI a., 

praëjus 100–150 metø po jø atvykimo á LDK. Taèiau þinoma, 

kad totoriø migracija vyko keliais etapais (daþniausiai skiriami 

du): 

1. XIV pab.–XVI a vid. vyko masinë migracija. 

2. XVI–XVII a. buvo persikeliama tam tikromis 

grupëmis. 

1951 m. A.Zajàckowskis apraðë 1804 m. chamailo turiná ir 

palygino su kitu chamailu. Tai padëjo nustatyti du Lietuvos 

totoriø raðto raidos etapus: 

1)ankstyvàjá (XIV–XV a.) – senovës uigurø; 

2)vëlyvàjá (XVI–XVII a.) – osmanø 10 . 

Akivaizdu, kad totoriø migracijos etapai sutampa su raðto 

raidos etapais. Galima manyti, kad totoriø kalbos tyrëjai, teigiantys, 

kad totoriai prarado kalbà, turi omenyje tik atvykusius 

èia pirmuoju migracijos etapu, o apie atvykusius antruoju 

etapu daþnai nutylima (manoma, kad totoriai antruoju etapu 

atvyko per Turkijà ir kalbëjo turkiðkai). 

Dar vienas aspektas, „sudaræs sàlygas“ totoriams nebevartoti 

savos kalbos, yra tai, kad jie priklausë skirtingoms gentims 

ir neturëjo bendros kalbos arba, kalbëjo skirtingomis, 

tarpusavy ne visada suprantamomis tarmëmis. S.Krièinskis 

skiria ðeðias gentis, kurios atitiko totoriø vëliavø pavadinimus: 

uiðinai, naimanai, dþalairai, kongratai, barinai ir ulanai. Jis 

teigia, kad ulanø vëliava buvo sudaryta ne gentiniu principu, 

o ið aukðtuomenës nariø. Aukso Ordoje aukðtuomenës kalba 

(vadinamoji literatûrinë) buvo èiagatajø kalba. Taigi galima 

spëti, kad ja galëjo kalbëti á LDK atvykæ totoriø aukðtuomenei, 

t.y. ulanø genèiai, priklausæ atstovai. J.Kerdiejaus suraðymo 

duomenimis, ulanø vëliava LDK buvo treèia pagal dydá ir 

turëjo 179 namus. Daugiausiai jø gyveno Aðmenos ir Gardino 

pavietuose. 

Cz.Lapicziaus teigimu, kadangi totoriai Ordoje kalbëjo 

skirtingais dialektais, o ne bendra kalba, tai kalba jiems nebuvo 

vertybë. Vienintelis juos vienijæs dalykas buvo religija, bet ji 

buvo iðpaþástama arabø, o ne etnine kalba ir negalëjo prisidëti 

prie etninës kalbos iðsaugojimo 11 . Kadangi gimtoji kalba 

nebuvo vertinama, totoriai lengvai galëjo perimti kità kalbà, 

kurios mokëjimas ir vartojimas buvo jiems daug naudingesnis 

– jie galëjo laisvai bendrauti su vietos gyventojais. 

XVI a. 4-5 deðimtmetyje LDK prasidëjusi Reformacija, 

skatino religinæ literatûrà versti á gimtàjà kalbà. Tai padarë 

átakà ir totoriams, kurie taip pat pradëjo versti savo islamo 

religinæ literatûrà á LDK vietines kalbas. Ir visa tai, pritariant 

T.Bairaðauskaitei “sietina ne tik su tikrosios totoriø kalbos 


13 

praradimu, bet ir su humanistinës kultûros raida bei 

Reformacija” 12 . 

Jau nuo XVI a. atsiranda baltarusiðkø, o vëliau lenkiðkø 

totoriø tekstø, raðytø arabø raðmenimis. Iðlikusieji totoriø rankraðèiai 

datuojami XVII a. vid. – XIX a., o seniausiø þinomø 

XVI a. vid. rankraðèiø neiðliko 13 . Ankstyviausias lenkiðkas 

Korano nuoraðas datuojamas XVII a. 9 deðimtmeèiu. 

Atvykæ á LDK totoriai pirmiausia perëmë senàjà rusënø 

(baltarusiø) kalbà, vëliau prasidëjus reformacijai ir 

polonizacijai jie, kaip ir LDK gyventojai, pradëjo vartoti 

lenkø kalbà. Tyrëjø nuomone, totoriø rutenizacijos 

tendencija, bûdinga XVI a., liko aktuali ir vëlesniais laikais. 

Senàja rusinø kalba buvo verèiami pirmieji tekstai, kurie 

funkcionavo ðalia XVI pab.–XVII a paraðytø tekstø lenkø 

kalba. P.Suter padarë iðvadà, kad musulmonø ðventosios 

knygos vertimà lëmë lenkø kalba. Koranas á ðià kalbà galëjo 

bûti iðverstas XVI a. II pusëje, LDK intensyvios kultûrinës 

polonizacijos laikotarpiu, kai lenkø kalba ëmë virsti aukðtos 

kultûros ir iðsimokslinimo þenklu. Totoriø rankraðèiuose abi 

kalbos buvo atskirtos: lenkø laikoma aukðtesniàja (dvasine), 

baltarusiø – þemesniàja (kasdiene)“ 14 . 

Arabø raðtas totoriams buvo ne tik raðto priemonë. Tai buvo 

ðventas raðtas, liturginë islamo kalba. Ið tikrøjø totoriai kalbos 

praradimà kompensavo savitu reiðkiniu –arabø raðmenø 

vartojimu. XIV a. pab.–XV a. á LDK atvykæ totoriai atsineðë 

arabø abëcëlæ, pritaikytà èiagatajø kalbai 15 . Vëliau, perëmæ 

baltarusiø, lenkø kalbas, savo tekstus raðë tomis kalbomis, 

bet arabø raidëmis. Taèiau arabø abëcëlëje yra tik 28 raidës, 

tad totoriai ásivedë dar 6 raides ir diakritiniø þenklø (balsëms 

þymëti), kad galëtø raðyti baltarusiø ar lenkø kalbomis. 

Totoriø þemvaldþiø ir karininkø XVI–XVIII a. dokumentai 

daþnai buvo raðomi tokiu „totoriø raðtu“ 16 . Nors totoriai 

prarado savo gimtàjà kalbà ir dauguma nesuprato arabø 

kalbos, bet kiekvienas jø mokëjo skaityti ir raðyti arabiðkai. 

Totoriø tyrëjams, raðantiems apie totoriø kalbinæ asimiliacijà, 

trukdo tam tikros ásiðaknijusios nuostatos. Visø pirma, kalbos 

praradimas jiems reiðkia nutautëjimà; ðis þodis laikomas 

asimiliacijos sinonimu. Tam tikra prasme totoriai, atvykæ á 

LDK, buvo patyræ daugelio kultûrø átakà kelyje ið Azijos á 

Europà. Taigi totoriams kalba tikriausiai nebuvo pagrindinë 

vertybë ir identitetà lemiantis veiksnys. Teiginys, kad totoriai 

buvo visiðkai asimiliuoti, turbût daugiau pasako apie taip 

kalbanèius negu apie Lietuvos totorius. Tuo labiau, kad 

LDK oficialiosios kalbos vartojimas leido totoriams á savo 

bendruomenæ áneðti tam tikrø naujoviø (testamentai, herbai), 

1 

Borawski P. Asymilacja kulturowa. P. 177, 180. 

2 

Zakrzewski A. O asymilacji Tatarow. P. 76. 

3 

Borawski P., Sienkiewicz W., Chrystianizacja Tatarow. P. 87, 

Zakrzewski A. O asymilacji Tatarow. P. 78, Borawski P. Asymilacja 

kulturowa. P. 167-168. 

4 

Ten pat. P. 78 

5 

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rakraðèiai. P. 118. 

6 

Ispanijoje bendrasis gyvenimas baigësi 1496 metais, o Balkanuose 

(Bosnijoje) – 1996 metais. 

7 

Krièinskis S. Lietuvos totoriai. P. 196, Szapszal S. O zatraceniu. 

P. 34, Дубински А.И. Заметки о языке. P. 83, Dubinski A. 

Charakterystyka jæzyka Tatarow. P. 85, Miðkinienë G. Seniausi 

Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 14, Канапацкi I.Б., Смолiк А. 

Гiсторыя i культура беларускiх татар. P. 97. 

8 

Rowel S. C. Lietuva, tëvyne mûsø? P. 131-132. 

9 

Borawski P. Asymilacja kulturowa. P. 196. 

10 

Miðkinienë G. Seniausi Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 77. 

11 

Lapicz Cz. Kitab Tatarow. P. 57. 

12 

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 114. 

13 


14 

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 115-116. 

15 


16 

AVAK. T. 31. P. 453, 455, 459, 485, 496, 503, 513, 514.


Dël miesto vardo Kaiðiadorys kilmës 

Lietuvos gyvenamøjø vietø vardø kilmë tirta ir plaèiausiai 

iðnagrinëta A.Vanago darbuose. Remiantis gyvosios kalbos ir 

istorijos ðaltiniø duomenimis pateikiami miestø bei didesniø ar 

áþymesniø miesteliø vardø kilmës aiðkinimai. Jo darbuose padëti 

vardø kilmës aiðkinimo (etimologijos) pagrindai, ið kuriø matyti, 

jog daugeliu atvejø lingvistinis ðiø vardø tyrimas neatsiejamas 

nuo istorinio: bemaþ prie kiekvieno ið jø nurodoma, kada pirmà 

kartà vardas minimas istorijos ðaltiniuose, pateikiami formø 

variantai ir tik tada analizuojama lingvistiniais aspektais. Ið ðiø 

darbø iðryðkëja pagrindinës abejoniø nekelianèios lietuviø vardø 

ir darybos tendencijos. 

Panagrinëkime miesto vardo Kaiðiadorys kilmæ. Kaip ir daugeliu 

kitø atvejø, A.Vanagas pirmiausia apibûdina istorines 

ðio miesto bei jo vardo susidarymo aplinkybes. Teigiama, kad 

miestas pradëjo kurtis XIX a. II pusëje, kai 1862 m. pradëtas 

tiesti Vilniaus-Kauno geleþinkelis. Geleþinkelio stotis ið 

pradþiø vadinosi Juodkonys (nuo ðalia esanèio kaimo vardo), 

o vëliau pavadinta Kaiðiadorimis. Be to, pabrëþiama, kad 

vardo Kaiðiadorys uþraðymo istorijos dokumentuose duomenys 

yra vëlyvi ir pateikiami kaip Êîøåäàðû, ÊàøåéäàðûÊîøåäàðû, 

Êàøåéäàðû ið XIX a. pab. XX a. pr. dokumentø. Ið pateikto 

istorinio konteksto daroma iðvada, kad vardas Kaiðiadorys yra 

vëlyvas, atsiradæs bene tik XIX a. antroje pusëje. 

Pradëdamas lingvistinæ vardo analizæ A.Vanagas pabrëþia, 

kad vardo kilmë neaiðki, taèiau po to visgi pateikia kelias 

vardo kilmës galimybes. Sako, jog vardas yra sudurtinis Kaiðia-dorys. 

Dor- vedamas ið dar- (bet neaiðkinama ðio pakitimo 

prieþastys) ir kildinamas ið daryti. Toliau abejojama, kuri 

pirmo sandaro Kaið- ar raðtø Kað- yra autentiðka. Kað- atveju 

kildinama ið kaðë, krepðys, o kaið- ið þodþio kaiðtis. Taigi 

manoma, kad vardas Kaiðiadorys kilæs ið þmoniø pavadinimo 

pagal profesijà – kaiðiadariai t.y. kaiðiø darytojai ar kaðiadariai 

– kaðiø darytojai. 

Ðios kilmës hipotezës lietuviø vardø darybos, semantikos 

bei kilmës tendencijø kontekste atrodo gana átikinamai, 

taèiau kai kurie A.Vanago nepaminëti (matomai, neþinomi) 

istoriniai duomenys leidþia manyti vardà Kaiðiadorys esantá 

kitokios kilmës. 

Dar 1934 m. kun. S.Pupaleigio straipsnyje paþymëta, kad 

Kaiðiadoriø vardu nuo neatmenamø laikø vadinamas vietinis 

dvaras. Be to, manoma, kad tai ne lietuviðkos kilmës vardas, 

jis nëra sudurtinis, nes „kirtis krenta ne ant ia, bet ant o“. 

Ypaè svarbiø ir svariø istoriniø argumentø, verèianèiø abejoti 

A.Vanago aiðkinimais, galima rasti R.Gustaièio knygoje „Kaiðiadoriø 

rajono gyvenvieèiø þinynas“. Jame pateikti istoriniø 

dokumentø duomenys labai iðsamiai ir kvalifikuotai. Jais remiantis 

teigiama, kad dabartinio Kaiðiadoriø dvaro vietoje jau 

1531 m. buvo totoriams priklausæs dvaras, o pats Kaiðiadoriø 

vardas istorijos dokumentuose pirmà kartà paminëtas 1590 m.: 

Êîøåéäàðîâà. Be to, nurodoma, kad LDK kariuomenës sàraðuose 

1565 ir 1567 m. uþraðytas ðiose vietose gyvenæs totorius 

Õîéøàäàð Ìîìóëåâè÷. Ðio totoriaus vardu ir imtas vadinti jam 

priklausæs dvaras. Dar paþymima, kad 1567 m. sàraðe áraðytas 

asmuo Èñóï Õàøàéäàðåâè÷. 

Esant dviem vardo Kaiðiadorys kilmës hipotezëms 

pravartu detaliau paanalizuoti jas istoriniu ir ypaè lingvistiniu 

poþiûriu. 

Neabejotinai paneigtinas minëtas A.Vanago teiginys, kad 

vardas Kaiðiadorys atsirado tik XIX a. Ðis vardas jau tikrai 

þinomas XVI a. pabaigoje. 1590 m. lapkrièio 17 d. dokumente 

dël Navasodø kaimo paskyrimo kuopos susirinkimo punktu 

tarp pavaldþiø gyvenamø vietoviø nurodoma ir Koðeidarova. 

Akivaizdu ir tai, kad tose vietose gyvenæs totorius Chaiðadaras 

Laimutis BILKIS, Lietuviø kalbos institutas, Vilnius 

(ar Choiðadaras) Momulevièius: 1565 m. LDK kariuomenës 

Lietuvos totoriø Trakø vëliavos sàraðe áraðytas asmuo Õîéøà 

Äàðìîìóëåâè÷, turintis þirgà, lankà ir kardà, 1567 m. tokio 

paties pobûdþio sàraðe yra totorius Øàäàð Ìîìóëåâè÷, turintis 

prastà þirgà, lankà, kardà ir kirvá. Tokie uþraðymai laikytini 

kiek netiksliais rankraðèio áraðø perteikimais ir neabejotinai 

suponuoja to paties asmens ávardijimà Choiðadar Momuleviè. 

Tokiø totoriø asmenø tikrumà nurodo jau minëtas 1567 m. 

áraðas. Tuo neabejoja ir lenkø istorikas S.Dziadulewicz, kuris 

pateikia duomenø apie visà Chaiðadarovièiø ar Choiðadarovièiø 

(jis vadina Chaszajdarowicze) giminæ. Teigiama, jog giminës 

pradininkas – XVI a. pirmame ketvirtyje gyvenæs Momul 

v. Mamlecz Jakubowicz Kalina, kurio sûnus ir buvo 1567 m. 

minimas kariuomenës sàraðuose Chaiðadaras. Pastarojo sûnus 

buvo Mustafa,kurio vienas ið sûnø – Jachja – 1670 m. minimas 

kaip Verdasavos (esanèios Trakø paviete) valdytojas. Ði giminë 

Lietuvoje þinoma iki 1666 m., vëliau apie jà nieko negirdëti. 

Manoma, kad jie galëjo emigruoti á Turkijà. R.Gustaièio 

tyrimas rodo, kad Verdasava buvusi ðalia Kaiðiadoriø dvaro, 

kurá greièiausiai valdë tas pats Jachja, ar netgi tas pats kelis 

vardus turëjæs dvaras, nes 1787 m. minimas palivarkas 

Podlamienje-Werdasowo (ili Koszeydary). Taigi Chaiðadaro 

ir kitø Chaiðadarovièiø sàsajos su Kaiðiadoriø dvaru yra 

neabejotinos. 

Trumpai apþvelgus istorinius Chaiðadaro (Choiðadaro) 

Momulevièiaus ir kitø Chaiðadarovièiø giminës asmenø ryðiø 

su Kaiðiadoriø dvaru aspektus konstatuotina, kad istoriðkai 

vardo Kaiðiadorys kilmës ið totoriø asmenvardþio galimybë 

yra labai átikinama. Toliau ðià hipotezæ reikia panagrinëti 

lingvistiniu aspektu. 

Pirmiausia, vietiniø þmoniø lietuviø vartota forma yra Kaiðiadorys. 

Gi áraðai dokumentuose kur kas daþniau atspindi ðakná 

kað-: Koðeidarova (1590 m.), Koðedary (1895 m.), Kaðeidary 

(1744 m.), Kaðedary (1795 m.). Taèiau yra ir uþraðymø, atitinkanèiø 

ðakná kaið-: Kaiðedary (1826 m.). Turint omenyje tai, kad 

pirmàkart (1565 m.) minimas asmenvardis uþraðytas su dvigarsiu 

– Choiðadar Momuleviè, o vietovardþio gyvosios kalbos 

forma taip pat liudija dvigarsá ai, galima daryti prielaidà, jog 

forma su kaið- ir buvo pirminë. S.Dziadulevièiaus vartoti variantai 

su Chaszajdar, Chaszajdarowicze, matyt,buvo suponuoti 

vëlesniø uþraðymø, be to, jam nebuvo þinomas 1565 m. 

áraðas su dvigarsiu. Lietuviø dvigarsio ai vienbalsinimas slavø 

kalbomis raðytuose dokumentuose yra gana daþnas reiðkinys. 

Palyginkim, slav. Strygaliðki, liet. Strigailiðkis; slav.Galiuði, liet. 

Gailiuðiai. Taigi argumentø, jog pirminë lietuviðka kalbamojo 

vietos vardo forma buvo Kaiðiadorys yra lyg ir pakankamai. 

Kaiðiadoriø kilmës pagrindu laikant totoriø asmenvardá 

Chaiðadaras ar Choiðadaras reikia kalbëti ne apie vietovardþio 

slavinimo, bet lituanizavimo dalykus. Èia iðskirtini du 

reiðkiniai: þodþio pradþios ch virtimas k ir segmento –darvirtimas 

á –dor-, tiksliau a á o. Tai galima paaiðkinti lietuviø 

kalbos ir konkreèiai lietuviø vietovardþiø kontekste. 

Turint omenyje tai, kad ðis asmenvardis lietuviø buvo suprantamas 

kaip nelietuviðkas þodis, jo pradþios priebalsis ch, 

kaip ir kituose skoliniuose, dësningai pakito á k, pavyzdþiui, 

skoliniai ið slavø kalbos kûdas, kvaraba ir kiti. 

Galima átarti, jog segmente –dor- o ið a atsirado taip pat 

pagal slavizmø adaptacijos analogijà: gaspadorius. Ypaè svarbûs 

vietovardþiai ðiam kitimui pagrásti yra gyvenamøjø vietø 

vardai Ardosai ir Kazaklioriai. Pirmasis ið jø veikiausiai taip 

pat kildinamas ið totoriðko asmenvardþio Ardaðas, antrasis – ið 

totoriø kozaklar (kazokai). Taigi ir èia sulietuvintoje formoje a 

virtæs á o. Kiek atsargiau tokia analogija formoje Kaiðiadorys

áþvelgtina dël priegaidþiø skirtumo. 

Pastebëtina, jog visose slaviðkose formose 

Kaiðiadorys raðomi su –dar-. Jei 

ðis segmentas tikrai bûtø susijæs su liet. 

daryti (A.Vanago hipotezë), tai lietuviðkoje 

formoje a turëtø bûti iðlaikytas. 

Taèiau ðiuo atveju, kaip ir daugelyje 

kitø skoliniø (slavizmø), jis pavirtæs 

balsiu o. Vadinasi –dar- lietuviø tikrai 

suprastas kaip svetimos kalbos komponentas. 

Þinoma, kitimai ch á k, a á 

o bûdingi lietuviø kalbos slavizmams, 

o ðiuo atveju reikëtø kalbëti apie totoriðko 

asmenvardþio santyká su lietuviø 

kalba. Èia reikia turëti omenyje tai, 

kad XVI a. LDK vieðame gyvenime 

vyravo slavø kalbos, ir pirmieji asmenvardþio 

uþraðymai yra kanceliarine 

slavø kalba, todël galima manyti, kad 

lietuviø kalboje já galëjo paveikti tie 

patys, kaip ir slavizmø, adaptavimo 

dësniai. 

Kaiðiadoriø asmenvardinës kilmës 

galimybæ paremia ir kitos jo struktûrinës 

ypatybës. Kaip jau minëta, tai yra 

daugiskaitinis vietovardis, forma artimas 

didþiulei lietuviø daugiskaitiniø 

asmenvardinës kilmës gyvenamøjø 

vietø vardø grupei, tokiems kaip 

Baèkonys, Basonys, Geèionys, Rusonys 

ir t.t. Jeigu ðis vardas bûtø kilæs ið gyventojø 

pagal amatà pavadinimo, tai 

pagal bendràsias tendencijas reikëtø 

tikëtis formos Kaiðiadariai, Kaiðiadoriai 

ir pan. 

Visiðkai paneigtina atvirkðtinë asmenvardþio 

ir miesto vardo chronologiniø 

santykiø galimybë, t.y. tikimybë, 

jog asmenvardþiai Chaiðadaras gali 

bûti ne totoriðki, o vietovardiniai, t.y. 

kilæ nuo dvaro vardo Kaiðiadorys pavadinimo. 

Kaip jau minëta, pirmàkart 

uþraðytas Choiða Darmomuleviè, o 

ið gyvenamos vietos pavadinimo 

asmenvardis galëtø bûti antrinis (ar 

treèiasis). Be to, abejoniø nekelia 

ir svetima asmenvardþio kilmë. Tai 

samplaikinis darinys ið dviejø arabiðkø 

þodþiø: Hadþi (chadþi) (piligrimas á 

Mekà) ir Haidar (liûtas). 

Totoriðkos miesto vardo Kaiðiadorys 

kilmës galimybæ paremia ir ta aplinkybë, 

jog jis kilmës poþiûriu nëra koks 

nors ekskliuzyvus lietuviø vietovardis. 

Kaiðiadoriø, Trakø, Vilniaus apylinkëse 

yra ir daugiau totoriðkos kilmës 

gyvenamøjø vietø vardø, pavyzdþiui, ið 

totoriø asmenvardþiø kilusiu laikomas 

ne tik jau minëtas kaimo vardas Ardosai, 

bet ir Melekonys – nuo totoriaus 

Melecho, be to, neabejotinai totoriðkos 

kilmës laikytini pavadinimai 

Kozaklioriai, Keturiasdeðimt Totoriø, 

Tatarka, Totorinë, Totoriðkës. 

Apibendrintai galima teigti, jog 

Pastaba: Straipsnis sutrumpintas. 

Nr. 9-10(80-81) 


15 

Aleksandras Romanovièius - M.Achmatowièiaus 

vardo totoriø ulonø pulko vadas 

Romualdas MAKAVECKAS 

Generolas Aleksandras Romanovièius 

Aleksandras Romanovièius (1871-1933) 

rusø armijos generolas-majoras ir Lenkijos 

kariuomenës generolas-papulkininkas. Gimë 

1871.04.01 d. Aleksiðkiø dvare, Lydos 

apskrityje (paviete). Jo tëvas Romualdas 

- rusø armijos artilerijos kapitonas, mama 

Emilija Jakubauskaitë. Jis turëjo jaunesná 

brolá Jokûbà (rusø armijos leib-gvardijos 

pulkininkà, muftijaus Jokûbo Ðynkievièiaus 

pavaduotojà). 

Aleksandras brandos atestatà gavo Polocko 

kadetø korpuse. Nuo 1890.10.01 iki 

1892.08.04 buvo Nikolajaus kavalerijos 

mokyklos Peterburge junkeriu (kariûnu). 

Toliau ið eilës tarnavo: iki 1896.12.06 

kornetu, iki 1900.12.06 poruèiku, iki 

1909.12.06 - ðtabs-rotmistru dragûnø 

gvardijoje. Tuo paèiu metu jis buvo 

gvardijos dragûnø pulko puskarininkiø 

mokyklos vadu. 1909.12.06 jis pakeliamas 

rotmistru ir tampa pulko eskadrono vadu. 

1913.12.06 jam suteikiamas pulkininko 

laipsnis, ir kartu su savo pulku jis dalyvauja 

I pasaulinio karo frontuose. 

Aleksandras eilës tvarka buvo: nuo 

1915.05.28 iki 1917.05.05 - 12-ojo pasienio 

kavalerijos pulko vadu. Tame tarpe 

1916.09.16 apsinuodijo cheminëmis dujomis 

Zaliesies kaime, Minsko gubernijoje. 

Laikinai nuo 1917.03.12 iki 08.02 vykdë II 

armijos ðtabo generolo-intendanto pareigas. 

Vëliau (1917.05.27 - 10.10) jis buvo pasienio 

kavalerijos brigados vadu. 1917.08.11 jam 

suteikiamas generolo-majoro laipsnis. Nuo 

1917.09.10 iki 1918.03.01 vadovavo Suomiø 

divizijai. Nuo to laiko, ryðium su Spalio 

perversmu, turëjo karo tarnybos pertraukà. 

Iki 1918.03.01 gyveno Peterhofe, o nuo 

1918.03.01 iki 1920.01.04 radosi Lydos 

pavieto, Girki vietovëje. 

1920.01.04 ástojo á Lenkijos kariuomenæ. 

Já rëmë Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir 

Ukrainos totoriø sàjunga, be to, vertinant, 

kad jis totoriø kilmës lenkas, musulmonas, 

1920.02.03 jis paskiriamas M.Achmato 

Joana Bazarevska - Romanowisz 

vièiaus vardo totoriø-ulonø pulko vadu. 

Ðis pulkas tuomet buvo priskirtas IX pëstininkø 

divizijai Poliesëje. Tos divizijos 

vadu buvo pulk. Vladislovas Sikorskis. 

1920.04.22 Aleksandras paskiriamas 

7-os kavalerijos brigados vadu. Brigadà 

sudarë 17 ulonø pulkø, vienas þvalgybos 

pulkas ir totoriø ulonø pulkas. Brigada 

áëjo á operacinæ grupuotæ, kurios vadu 

buvo pulk. Juzefas Rybakas ir kuri 

realizavo Kijevo ofenzyvà. Kartu su 

brigada jis dalyvavo kovose uþ Kijevà, 

vëliau buvo dislokuotas sienos apsaugai 

3-os armijos ðiauriniame sparne nuo 

Kijevo iki Pripetës þioèiø. Dël perversmo 

1920.06.14 brigada patyrë pralaimëjimà. 

Nuo birþelio 19d. brigados vadu buvo 

paskirtas gen. Stefanas Suðevskis, o 

Aleksandras vël tapo totoriø ulonø pulko 

vadu.Ðis pulkas buvo perkeltas á Plockà, 

vëliau dar tais paèiais metais iðformuotas. 

1921.04.01 Aleksandras Romanovièius 

iðëjo á atsargà. Apsigyveno Vilniuje. 

1930 m. Aleksandras iðrenkamas Vilniaus 

musulmonø parapijos valdybos pirmininku. 

1932 m. jis dar papildomai iðrenkamas 

tos pat parapijos saviðalpos kasos 

pirmininku. Nuo 1932 m. jis Lenkijos 

totoriø kultûros ðvietimo sàjungos 

revizijos komisijos narys. Buvo Lenkijos 

Atsargos karininkø sàjungos narys. 

Mirë 1933.09.14 Vilniuje. Palaidotas 

savo giminës kapuose Lydos paviete, 

Nekraðiûnø miziare. 

Aleksandras Romanovièius buvo vedæs 

Joanà Bazarevskà. Ðeimoje augo 

keturi vaikai. Sûnus Stefanas - teisininkas 

(palaidotas Londone), vyriausioji dukra 

Sofija, istorikë, Vilniaus universiteto absolvenë 

(palaidota Londone), vidurinioji 

duktë Mirijema, baigë meno koledþà, 

dirbo pieðimo mokytoja Anglijoje 

(palaidota Londone), jauniausioji dukra 

Helena, baigë pedagoginá koledþà, dirbo 

jaunesniø klasiø mokytoja, pensininkë,

16 

Nr. 9-10(80-81) 

Mums raðo: 

Prisimenant gyvenimà JAV 

Gerb. Jonai, 

Dëkoju uþ „Lietuvos Totoriø“ Nr. 5-8, 

kuriuose radau daug ádomiø straipsniø. 

Beskaitydamas apie Jûsø kelionæ á JAV 

prisiminiau LDK totorius, kuriuos paþinojau 

pats gyvendamas JAV 1965-1971 

metais. 

Cleveland’e Ohio gyveno Aleksandras 

Krinickas, kuris buvo vedæs, turëjo 

du sûnus. Detroit Michigan’e gyveno 

Stepas Iljasevièius, vedæs, turëjo sûnø 

Alá. Alis vedë amerikonæ, pakeitë pavardæ 

ir sàmoningai suamerikonëjo. New 

York/ New Jersey gyveno Poltorzyckiø 

ir Mirza-Murzicz ðeimos ið Lenkijos. 

1965-1967 metais pats gyvenau New 

Jersey ir gerai paþinojau Bioðevus. Tëvai 


gyveno East Orange, Valerijus su ðeima 

- Harrison’e (pas savo mamos seserá), 

Arkadijus su ðeima - Berkley Heights. 

Valerijus ir Arkadijus buvo inþinieriai 

ir aktyviai dalyvavo Amerikos Lietuviø 

Inþinieriø ir Architektø Sàjungoje 

(ALIAS). Valerijus dar Lietuvoje vedë 

lietuvaitæ Marytæ, turëjo dukras Þanetà 

ir Dalilà. Abi iðtekëjo uþ amerikieèiø. 

Arkadijus vedë vokietaitæ Klarà, turëjo 

dukras Ingeborgà (rodos) ir Tamarà. 

Dabar kelios pataisos Jûsø straipsniui 

„Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

totoriai“, kuriame raðote apie mane 

ir mano tëvà. Tëvas buvo aktyvus 

Didþiosios Britanijos Lietuviø Sàjungos 

(DBLS) Centro Valdybos narys 

ávairiose pareigose nuo 1947 iki 1974/5 

m, t.y. apie 27/28 metus. Mane iðrinko 

Ákurta Panevëþio totoriø bendruomenë 

Mirus Kasijonui Aleksandravièiui, 

nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Rozalijà, 

sûnø Kostà, dukrà Vëlidà, anûkus 

ir kitus artimuosius. 

Kauno ir Alytaus apskrièiø totoriø 

bendruomenës 

Islamas Bogatovas - Panevëþio totoriø 

bendruomenës pirmininkas. 

2004 m. balandþio 26 d. Lietuvos Teisingumo 

ministerija áregistravo Panevëþio 

totoriø bendruomenæ. Ði bendruomenë 

ðiuo metu susideda tik ið 15 nariø, 

kurie yra Kazanës, Astrachanës, Sibiro 

totoriø palikuonys ir ávairiais bûdais atsidûrë 

Lietuvos teritorijoje po II Pasaulinio 

karo. Nauja bendruomenë yra Panevëþio 

tautiniø maþumø asociacijos, kuriai 

vadovauja Panevëþio miesto meras 

Vitas Matuzas, pilnateisis narys. Be 

totoriø ðiai asociacijai priklauso ukrainieèiø, 

baltarusiø, karaimø, lenkø, azerbaidþanieèiø 

ir kitø tautø bendruomenës. 

Asociacijos nariai savo renginius praveda 

miesto rusiðkoje mokykloje, kurioje 

tautinëms bendruomenëms yra skirtos 

patalpos III aukðte. 

Nauja bendruomenë bendradarbiauja 

ir su kitomis Lietuvos totoriø tautinëmis 

organizacijomis – Lietuvos totoriø bendruomeniø 

sàjunga, Vilniaus kraðto totoriø 

bendruomene, Visagino miesto totoriø 

bendrija. Artimiausiu metu ðios bendruomenës 

planuose - ástoti á Pasauliná 

totoriø kongresà. Neseniai ðios bendruomenës 

pirmininkas Islamas Bogatovas, 

bûdamas su þmona Kazanëje, vedë 

sëkmingas derybas Pasaulinio totoriø 

kongreso Vykdomajame komitete ir Kazanës 

miesto administracijoje. Bendruomenës 

artimiausiuose planuose – atidaryti 

sekmadieninæ mokyklà, kurioje 

vaikai bûtø mokomi totoriø kalbos, 

pagalba karo veteranams, ekskursijø 

vietos totoriams organizavimas á istorinæ 

tëvynæ. 

„LT“ informacija 

á DBLS Centro Valdybà 1974/5 ir joje 

buvau apie 15 metø, beveik visà laikà 

- sekretorium. Senokai nesu aktyvus 

DBLS veikloje, esu tik eilinis jos narys. 

Mano visuomeninë veikla yra Baltø 

Taryboje (bendra organizacija su estais 

ir latviais), kurioje esu vicepirmininku, 

ir Britø-Lietuviø Draugijoje (t.y. britø 

ir lietuviø draugija), kurioje esu sekretorium. 

Apie abi organizacijas ir mano 

veiklà jose galima pasiskaityti „Kultûros 

Baruose“ Nr.7 (2004). 

Gedimino 4-ojo laipsnio ordinà ið Prezidento 

Valdo Adamkaus 2002 metais 

gavau „uþ asmeniná indëlá plëtojant 

Lietuvos Respublikos ir Jungtinës 

Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos 

Karalystës bendradarbiavimà bei 

nuopelnus, remiant Lietuvos pastangas 

integruotis á transatlantines struktûras“. 

Èia nenoriu girtis, cituoju tik dël 

ádomumo. 

Su linkejimais 

Aleksas Vilèinskas 

P.S. Juozas Vilèinskas buvo DBLS 

pirmininku du kartus: pirmà kartà - 

1958.IX.27 - 1959.XI. 14 ir antrà kartà 

Kvietimas 

Ðiø metø lapkrièio 20 d. 15 

val. Vilniuje, Lenkø kultûros 

rûmuose (Naugarduko g. 76) 

ávyks Lietuvos totoriø kultûros 

vakaras. 

Programoje: 

1. Koncertas. Dainuoja Lietuvos 

operos ir baleto teatro solistë, 

pasaulinio garso dainininkë 

Irena Milkevièiûtë. 

2. Diskoteka, ðokiai. 

Áëjimo bilieto kaina - 5 – 7 

Lt. Bilietus bus galima ásigyti 

tà paèià dienà rûmø foje nuo 

13.00 val. 

Maloniai kvieèiame. 

Vilniaus kraðto totoriø 

bendruomenë 

P.S. Susisiekimas: nuo geleþin 

Lietuvos totoriø bendruomeniø 

sàjungos laikraðtis 

Totoriø g. 6, 3000 Kaunas 

Leidþiamas nuo 1995 m. sausio 

SL Nr.238 

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.lt 

Ats. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328 

Redakcinës kolegijos nariai: 

R. Makaveckas 8-37-390641, 

E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt 

M. Milkamanavièienë 8-315- R. Jakubauskas 8-37-716885 mob. 

27929, 

8-674-17710 E-mail: rrj73@kalnieciai. 

J.Ridzvanavièius 8-37-736802, lt, 

Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz. 

Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

VaikÅ³ mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

VaikÅ³ mokomoji religinÄ vasaros stovykla Trakuose