Tekstilės spalvų pavadinimai Lietuvos istoriniuose šaltiniuose

G r a ž i n a M a r i j a M a r t i n a i t i e n ė . T E K S T I L Ė S S PA LV Ų PAVA D I N I M A I L I E T U V O S I S TO R I N I U O S E Š A LT I N I U O S E
35
reikšmės ir kalbininkų įdėto didžiulio darbo juos rengiant, vis dėlto reikia pripažinti, jog abu
šnekamosios kalbos žodynai ir didelė dalis akademinio žodyno tomų 5 pasirodė sovietmečiu,
todėl rengėjai buvo priversti atsisakyti daugelio žodžių, kurie galėjo įrodyti Lietuvą buvus katalikišką,
o praeityje – ir didelę savarankišką valstybę. Be to, ir visame XX a., o ypač okupaciniame
jo tarpsnyje, Lietuvos istorijos tyrinėjimų lygis bei mastas taip pat buvo toks, kad daug
praeities realijų ne tik žodynininkams, bet ir visuomenei liko nežinomos, o jų įvardijimai neretai
laikyti (kai kada iš inercijos tebelaikomi) neteiktinais polonizmais. Šių dailės istorikams
pačių būtiniausių pavadinimų visai nedaug tėra išversta lietuvių-lenkų žodynuose 6 .
2001 m. išleistas pirmasis lietuviškas specializuotas tekstilės terminų žodynas 7 , kuriame
trumpai apibūdinama tik šiuolaikinė tekstilė ir jos technologijos, o kai kurių paminėtų ankstesnio
laikotarpio audinių bei siuvinių charakteristikos vis dėlto prašosi tikslinamos.
Naudingiausiu šaltiniu istorinės tekstilės tyrinėtojui tenka laikyti nebent „Dailės žodyną“,
kurį parengė Kultūros ir meno instituto (dabar – Kultūros, filosofijos ir meno institutas)
dailėtyros specialistai 8 . Šio žodyno pobūdis, apimtis, būtinumas laikytis tam tikrų proporcijų
ribojo istorinei taikomajai dailei, tad ir tekstilei, skirtų pozicijų kiekį. Tačiau čia kvalifikuotai
ir palyginti tiksliai apibūdintos pačios svarbiausios istorinių audinių, siuvinių, drabužių,
paramentų, kilimų, kitų tekstilės dirbinių rūšys, tipai, technologijos ir atlikimo technikos;
pasitaiko ir spalvų pavadinimų.
Vis dėlto ne vieno istorinio spalvos pavadinimo reikšmę šio rašinio autorei reikėjo aiškintis
remiantis užsienio specialistų – italų, lenkų, prancūzų, vokiečių – rengtais dailės terminų
žodynais, aiškinamosiomis enciklopedijomis 9 bei tekstilei skirtų monografijų prieduose
publikuotais 10 žodynėliais. Kadangi kai kada autorių nuomonės dėl vieno ar kito pavadinimo
reikšmės nesutampa, mūsų teikiamame spalvų pavadinimų sąraše nurodomi visi variantai.
Teko naudotis ir įvairiais augalijos, ypač gėlių, žinynais, kurie pravertė aiškinantis spalvų atspalvių
subtilybes ir niuansus.
Žodynėlio tvarka. Archyviniuose šaltiniuose surasti pavadinimai toliau teikiamame žodynėlyje
surikiuoti abėcėlės tvarka. Kiekvienam pavadinimui skirta atskira vokabula, kurios
5
Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1956–1991, t. 1–15.
6
Lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1964, t. 1–8.
7
Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, Kaunas, 2001.
8
Dailės žodynas, Vilnius, 1999.
9
Iš svarbesnių minėtini: Allgemeines Lexikon der bildenden Künstler, Leipzig, 1907–1950, Bds. 1–37;
B. Berthod, E. Hardouin-Fugier, Paramentica. Tissus Lyonnais et art sacré 1800–1940, Lyon, 1992;
M. Bouzard, La soierie lyonnaise du XVIII au XX siécle, Lyon, 1999; Encyklopedia sztuki starožytnej,
Warszawa, 1974; E. Fleming, Textile Künst, Berlin, 1950; J. Fleming, J. Honour, The Penguin Dictionary
of Decorative Arts, Harmondsworth, 1979; P. Garner, Phaidon Encyclopedia of Decorative Arts 1890–
1940, Oxford, 1988; Z. Gloger, Encyklopedia staropolska ilustrowana, Warszawa, 1900–1903; J. Harns,
5000 Years of Textiles, London, 1995; Р. M. Кирсанова, Костюм в русской художественной культуре
18 – первой половины 20 вв., Москва, 1995; Vocabulaire technique des tissus français-anglais-italien,
Lyon, 1959; etc.
10
B. Biedrońska-Słotowa, Polski ubiór narodowy zwany kontuszowym, Kraków, 2005, s. 115–169;
M. Gutkowska-Rychlewska, Historia ubiorów, Wrocław, 1968, s. 860–876; Materiały żródłowe do dziejów
kultury i sztuki XV–XVIII w., zebrał i opracował Mieczysław Gębarowicz, Wrocław–Warszawa–Kraków–
Gdańsk, 1973, s. 409–422; M. Michałowska , Słownik terminologiczny włókiennictwa, Warszawa, 1995;
Słownik terminologiczny sztuk pięknych, Warszawa, 1996; Przepych i blask jedwabnictwa Lyońskiego,
Lyońskie tkaniny jedwabne od XVII do XX wieku, Warszawa, 2004, s. 168–175; I. Turnau, Ubiór narodowy
w dawnej Rzeczypospolitej, Warszawa, 1991, s. 187–200.