Pagrindinio ir vidurinio ugdymo planas - Panevėžio Kazimiero ...

VIEŠOJI ĮSTAIGA 

PANEVĖŽIO KAZIMIERO PALTAROKO GIMNAZIJA 

2011-2012, 2012-2013 MOKSLO METŲ 

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO 

PROGRAMŲ 

UGDYMO PLANAS 

2012 m. rugpjūtis

2 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO KAZIMIERO PALTAROKO GIMNAZIJOS 

PRIORITETAI 2011-2012 MOKSLO METAMS 

1. Mokinių iniciatyvumo ir kūrybiškumo skatinimas. 

2. Ugdymo(si) kokybės gerinimas ir mokinių ugdymo(si) motyvacijos stiprinimas. 

3. Saugios ir motyvuojančios edukacinės aplinkos kūrimas. 

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

1. Telkti gimnazijos bendruomenę profesiniam, intelektualiniam ir dvasiniam 

tobulėjimui . 

1.1. Tobulinant dalykų ryšius, į ugdymo(si) procesą integruoti krikščioniškųjų vertybių, sveikos 

gyvensenos, meninį, pilietinį ir tautinį ugdymą. 

1.2. Formuoti gimnazijos bendruomenės poreikį mokymo mokytis kompetenciją. 

1.3. Stiprinti pagalbą planuojant karjerą. 

2. Siekti ugdymo turinio akademiškumo ir praktinės veiklos dermės, tobulinant ugdymo 

turinio planavimą ir pamokos kokybę. 

2.1. Tobulinti pamokų planavimą ir organizavimą, formuluojant pamatuojamus bei 

įgyvendinamus pamokos uždavinus, taikant vertinimą ir įsivertinimą pagal uždavinyje 

numatytą kriterijų. 

2.2. Ugdyti mokinio kompetencijas individualizuojant bei diferencijuojant veiklą. 

2.3. Gerinti bendravimą ir bendradarbiavimą su tėvais. 

3. Didesnį dėmesį skirti gabių mokinių ugdymui. 

3.1. Sukurti darbo su gabiais mokiniais sistemą. 

3.2. Organizuoti kryptingą veiklą su gabiais mokiniais. 

4. Kurti saugią, jaukią ir motyvuojančią edukacinę aplinką, laiduojančią gerą ugdymo 

kokybę. 

4.1. Užtikrinti mokinio saugumą gimnazijoje. 

4.2. Aprūpinti gimnaziją moderniomis technologijomis ir mokymo priemonėmis.

3 


PRIORITETAS 2012-2013 MOKSLO METAMS 

Nuolatinė gimnazijos veiklos kaita siekiant asmeninės mokinių pažangos. 

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

1. Asmens prigimtinių gebėjimų ugdymas, kūrybiškumo skatinimas, dvasinų ir fizinių 

galių plėtojimas. 

1.1. Siekiant ugdymo kokybės, tobulinti ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą, 

organizuoti tarpdalykinį integravimą, įgyvendinant įvairius projektus ir programas 

pamokinėje ir neformalioje veikloje. 

1.2. Stiprinti gyvenimiškų įgūdžių įtvirtinimą siejant ugdymo turinį su gyvenimo praktika 

ugdymo procese. 

1.3. Rūpintis pagalba mokiniams bei jų poreikių tenkinimu, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio 

individualius gebėjimus, nuosekliai planuoti tolesnę pažangą ir pasiekimus. 

2. Krikščioniško humanistinio požiūrio į gyvenimą, pilietinės brandos formavimas. 

2.1. Sukurti savito krikščioniškojo ugdymo sistemą. 

2.2. Krikščioniškųjų vertybių ugdymo programos plėtojimas. 

2.3. Tautiškumo, pilietiškumo bei tolerantiško požiūrio į pasaulinę kultūrą skatinimas.

4 

PATVIRTINTA 

Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero 

Paltaroko gimnazijos direktoriaus 

2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 

Klasės 


2011-2012, 2012-2013 MOKSLO METŲ 

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ 

UGDYMO PLANAS 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. 2011–2012 ir 2012–2013 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas sudarytas, vadovaujantis 

2011–2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, kitais 

teisės aktais, gimnazijos strateginiu planu 2011-2013 metams ir 2011 metų veiklos programos 

nuostatomis. Ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, mokiniams, 

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų ir su šiomis programomis susijusių 

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje. 

2. Ugdymo plano tikslai ir uždaviniai: 

2.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus; 

2.2. suformuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis 

pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir 

dalykinių kompetencijų; 

2.3. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms 

įgyvendinti; 

2.4. numatyti ugdymo proceso gimnazijoje įgyvendinimą, atitinkant mokinių mokymosi 

poreikius; 

2.5. apibrėžti gimnazijos ugdymo turinį, planus ir mokymosi aplinką. 

3. Gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo plano rengimą inicijavo ir 

veiklai vadovavo gimnazijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui. Gimnazijos ugdymo 

planą rengė darbo grupė, kurios nariais patvirtinti gimnazijos mokytojai, Gimnazijos tarybos ir 

mokinių savivaldos atstovai (gimnazijos direktoriaus 2011-04-11 įsakymu Nr.V-343). 

II. UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 

4. Ugdymo organizavimas: 

4.1. 2011–2012 mokslo metais: 

2011–2012 mokslo metai 

5 6 7 8 I II III IV 

Ugdymo 

proceso 

Pradžia 

2011-09-01

5 

Pusmečių 

trukmė 

1-asis 2011-09-01 – 2012-01-31 

2-asis 2012-02-01- 2012-05-31 (IV gimn. klasei), 2012-06-01 (5 klasei), 2012-06-08 (6- 

8, I, II,III gimn. klasėms) 

Rudens 

atostogos 

Žiemos 

(Kalėdų) 

atostogos 

Žiemos 

atostogos 

Pavasario 

(Velykų) 

atostogos 

Ugdymo 

proceso 

pabaiga 

Ugdymo 

proceso 

trukmė 

savaitėmis 

Vasaros 

atostogos 

2011-10-31 – 2011-11-04 

2011-12-27 – 2012-01-06 

2012-02-17 

2012-04-02 – 2012-04-06 

2012-06-01 2012-06-08 2012 

-05- 

31 

32 35 34 

2012-06-04 

– 2012-08- 

31 

2012-06-11 –2012-08-31 _ 

5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 

mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). 

Atostogos prasideda 

Atostogos baigiasi 

2011-11-28 2011-12-02 

2012-02-20 2012-02-24 

4.2. 2012–2013 mokslo metais: 

2012 – 2013 mokslo metai 

5 6 7 8 I II III IV 

Klasės 

Ugdymo 

proceso 

pradžia 

Pusmečių 

trukmė 

2012-09-01 

1-asis 2012-09-01 – 2013-01-31 

2-asis 2013-02-01 – 2013-05-31(5, IV gimn. klasėms), 2013-06-07 (6-8, I- III gimn.klasėms) 

Rudens 

2012-10-29 – 2012-11-02 

atostogos 

Žiemos 2012-12-27 – 2013-01-04

6 

(Kalėdų) 

atostogos 

Žiemos 

atostogos 

2013-02-18 – 2013-02 -19 

Pavasario 

(Velykų) 

2013-03-25 – 2013-03-29 

atostogos 

Ugdymo 

proceso 

pabaiga 

2013-05-31 2013-06-07 2013 

-05- 

31 

Ugdymo 32 35 34 

proceso 

trukmė 

savaitėmis 

Vasaros 2013-06-03 – 

2013-06-10 – 2013-08-30 _ 

atostogos 2013-08-30 

5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 

mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). 

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 

2012-11-26 2012-11-30 

2013-02-11 2013-02-15 

5. Ugdymo procesas, įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skirstomas 

pusmečiais (gimnazijos direktoriaus 2011-08-23 įsakymu Nr.V-479 

gimnazijos tarybos nutarimu 2011-08-22 protokolo Nr.GT1-5). 

6. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. 

7. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į pamokas gali nevykti 5 klasių 

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–8, I-IV klasių mokiniai. Šios 

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 

8. Gimnazija gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, 

keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. 

9. Pamokų laikas 5-8 klasėse, I-IV klasėse (Mokytojų tarybos nutarimu 2011-06-10 protokolo 

Nr. MT2- 5): 

Pamoka Pamoka prasideda Pamoka baigiasi 

1 8.00 8.45 

2 8.55 9.40 

3 9.50 10.35

7 

4 10.55 11.40 

5 12.00 12.45 

6 13.00 13.45 

7 13.55 14.40 

8 14.50 15.35 

II. UGDYMO PROCESO PLANAVIMAS 

10. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal gimnazijos 

tikslus, ištyrus mokinių ugdymo(si) poreikius, remiantis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir 

pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, gimnazijos veiklos 

įsivertinimo duomenimis. 

10.1.Gimnazijos mokytojai rengia: auklėtojų veiklos planus I ir II pusmečiams, konsultacinių centrų 

aprašus, 

neformaliojo švietimo programas, modulių ir pasirenkamųjų dalykų programas bei 

ilgalaikius planus 5-8, I-II klasėms vieneriems mokslo metams, o vidurinio ugdymo programai - 

dvejiems metams. Programos ir ilgalaikiai planai suderinami metodinėse grupėse iki rugpjūčio 31 

dienos. Pasirenkamųjų dalykų, modulių (jei nėra parengtų bendrųjų programų), neformaliojo 

švietimo programas rugsėjo 1 d. tvirtina direktorius, o ilgalaikius planus iki rugsėjo 5 dienos 

suderina direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Auklėtojų veiklos planai, konsultacinių centrų aprašai 

suderinami su pavaduotoja ugdymui iki rugsėjo15 dienos. 

10.2. Mokytojų tarybos nutarimu 2011-06-10 protokolo Nr. MT2- 5 susitarta dėl ugdymo turinio 

planavimo principų ir laikotarpių: 

Neformaliojo švietimo planavimo forma: 

Viešoji įstaiga Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija 

PATVIRTINTA: 

VšĮ Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktoriaus 

įsakymu Nr...... 201… -08-31 

................................................................................................................. 

(Mokytojo vardas, pavardė, dėstomas dalykas, kvalifikacinė kategorija) 

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO 

BŪRELIO....................................................................................PROGRAMA 

(val.sk per mokslo metus....................., 

val.sk. per savaitę...............................) 

201.... -201..... m.m. 

201......-06- 

Panevėžys 

I Tikslai, uždaviniai. 

II Programos aktualumo pagrindimas. 

III Laukiami rezultatai. 

IV Turinys: 

Eil.nr. Tema Val.sk. Metodai, 

Pastabos 

priemonės,literatūra (turinio pakeitimai)

8 

SUDERINTA:.....................................................................metodinės grupės posėdyje 201...-08- Protokolo 

.Nr................... 

Metodinės grupės pirmininkas/ė 

........................................................................................................................... 

( Vardas, pavardė, parašas ) 

Pasirenkamojo dalyko ar modulio planavimo forma: 


PATVIRTINTA: 

VšĮ Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktoriaus 

įsakymu Nr...... 

201… -08-31 

].................................................................................................................. 


PASIRENKAMOJO DALYKO arba MODULIO 

.................................................................................... 

PROGRAMA 

................................KLASEI 

(val.sk per mokslo metus....................., 

val.sk. per savaitę...............................) 

201... – 201... m.m. 

201....-06- 

Panevėžys 

I Tikslai, uždaviniai. 

II Programos aktualumo pagrindimas. 

III Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. 

IV Laukiami rezultatai. 

IV Turinys: 

Eil.nr. Tema, potemės Val.sk. Metodai, 

priemonės,literatūra 

Pastabos 

(turinio pakeitimai) 

SUDERINTA:.....................................................................metodinės grupės posėdyje 201....-08...... 

Protokolo .Nr................... 


........................................................................................................................... 


Rekomenduojama pamokos plano forma: 


PAMOKOS PLANAS 

Dalykas......................................................................................................... 

Mokytojo vardas, pavardė............................................................................ 

Data.............................................................................................................. 

Klasė............................................................................................................ 

Pamokos tema............................................................................................... 

Mokymosi uždaviniai (rezultatai)................................................................

Klasės pasirengimo lygis:puikus, vidutiniškas, nepakankamas.................. 

Mokinių motyvacija..................................................................................... 

Mokomoji veikla....................................................................................... 

Mokinių vertinimas, įsivertinimas, įvertinimas.............................................. 

Refleksija.................................................................................... 

9 

Mokytojų tarybos nutarimu 2011-06-10 protokolo Nr. MT2- 5 ilgalaikiai planai gali būti rengiami, 

atsižvelgiant į miesto metodinių būrelių rekomendacijas. 

Rekomenduojama Ilgalaikių planų forma: 


Všį Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktoriaus 

pavaduotoja ugdymui................................................... 

201...-09-05 

].................................................................................................................. 


ILGALAIKIS PLANAS....................................klasei 

201...-201.... m.m. 

val.sk. per mokslo metus...................... 

val.sk. per savaitę.............................. 

I Mokymosi uždaviniai 

II Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka 

III Ištekliai(vadovėliai, mokymosi priemonės 

III Mokymo ir mokymosi turinys: 

Laikotarpis 

(mėnesiais, 

savaitėmis) 

Etapas arba 

ciklas. 

Temos 

Val.sk. 

(minimumasmaksimumas) 

Gebėjimai Integracija Plano 

koregavimas. 

Refleksija 

SUDERINTA:.....................................................................metodinės grupės posėdyje 201.......-09-03 

Protokolo .Nr................... 


........................................................................................................................... 


IV Trumpa klasių charakteristika(pildoma visus mokslo metus) 

Auklėtojo veiklos plano forma: 


Suderinta: 

Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko 

gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui 

............................... 

201......-09-14 

............................klasės 

auklėtojo/os ......................................................... 

VEIKLOS PLANAS

10 

2012-2013 mokslo metų I pusmetis 

1.Klasės charakteristika 

2.Tikslas, uždaviniai. 

3.Veiklos turinys: 

3.1.Dokumentacijos tvarkymas (mokinių lankomumo analizavimas ir apskaita, mokinių bylų 

tvarkymas, praleistų pamokų apskaita, suvestinių rengimas, privačių pranešimų rašymas 

mokiniams ar jų tėvams, apklausų rengimas ir gautų duomenų apibendrinimas, instruktažų 

pravedimas, mokinių kompensuojamųjų kelionės išlaidų apskaičiavimas, informacijos klasės 

valandėlei rinkimas, apibendrinimas,ekskursijos dokumentų rengimas, socialinės veiklos apskaita , 

mokinių tolimesnio dalykų, modulių, pasirenkamųjų dalykų pasirinkimo apskaita ir t.t.) 

3.2. 

Priemonės: 

Mėnu 

o, 

savait 

ė 

Darbas su klase 

(galimos veiklos sritys- pasirenkamos pagal uždavinį) 

Mokymo 

si 

motyvacij 

ą 

skatinanti 

veikla 

Sielovadi 

nė veikla. 

Socialinė 

veikla 

Savęs 

pažinimo ir 

profesinio 

informavi 

mo veikla 

Tradicij 

as 

palaikan 

ti veikla 

Kultūrinė, 

sportinė 

veikla , 

prevencin 

ė žalingų 

įpročių, 

sveikos 

gyvensen 

os 

ugdymo 

veikla 

Mokinių 

tėvų 

informavim 

as ir 

švietimas 

Įgyvendinim 

as 

Suderinta 5-8, I-IV gimnazijos klasių auklėtojų metodinės grupės posėdyje 2012- 09 - 

Nr. 

Protokolo 

Metodinės grupės pirmininkė . .......................................... 

Konsultacinio centro veiklos aprašas: 


Suderinta: 

Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko 

gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui 

V.Dumbrienė 

201.....-09-14 

.............................................................................................................................. 


KONSULTACINIO CENTRO ....................................klasei 

201....-201...... m.m.

11 

APRAŠAS 

val.sk. per mokslo metus...................... 

val.sk. per savaitę.............................. 

I. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

II. TURINYS (veiklos aktualumas, reikalingumas, trumpas apibūdinimas 3-4 sakiniais) 

II I. MOKYMOSI PRINCIPAI IR METODAI. VEIKLOS ORGANIZAVIMO BŪDAI. 

IV. MOKINIO PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 

10.3. Detalaus plano forma, ugdymo proceso detalizavimo būtinybė apsprendžiama metodinėse 

grupėse. 

10.4. Planuodamas ugdymo turinį, mokytojas atsižvelgia į šiuos aspektus: 

gimnazijos ugdymo planą, dalykui ar neformaliojo švietimo būreliui skirtų valandų skaičių; 

gimnazijos prioritetus; 

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką gimnazijoje; 

gimnazijos materialinę bazę; 

mokinių pasirengimo lygį, poreikius, mokymosi motyvaciją; 

stebėsenos išvadas. 

11. Gimnazijos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro gimnazijoje vykdoma kultūrinė, meninė, 

pažintinė, kūrybinė, sporto, praktinė, socialinė, žmogaus saugos, prevencinė, krikščioniškų vertybių 

ugdymo veikla, 

siejama su gimnazijos tikslais, mokinių poreikiais. Veikla organizuojama, vadovaujantis gimnazijos 

direktoriaus įsakymais. Mokytojų tarybos nutarimu 2012-06-13 protokolo Nr. MT2- 4 

5, II klasėms skiriamos 8 dienos (48 pamokos ); 

6-8, I, III klasėms skiriama 10 dienų (60 pamokų); 

IV gimnazijos klasėms – 7 dienos ( 42 pamokos): 

Eil.nr. Veiklos turinys Laikas Klasės 

1. Mokslo ir žinių diena 2012-09-01 5-8, I-IVgimn. 

2. Kultūrinė – pažintinė diena 2012-2013 m.m. 5-8, I-IV gimn 

3. Krikščioniškųjų vertybių ugdymo diena 2012-2013 m.m. 5-8, I-IV gimn 

I pusmetis 

4. Krikščioniškųjų vertybių ugdymo diena 2013 m. balandisbirželis 

5-8 , I-III gimn 

5. Gimnazijos gimtadienio diena 2012-10 5-8, I-IV gimn 

6. Kultūrinė – pažintinė diena 2013m. balandisbirželis 

5-8 

7. Profesinės karjeros planavimo diena 2013m.vasaris, 

balandis-birželis 

5-8, I-IV gimn

12 

8. Savitvarkos diena 2013m. balandis 6-8, I gimn 

9. Konsultacijų dienos 2013m. birželis 6-8, I-III gimn 

10. Žmogaus saugos diena 2013m. birželis III gimn 

11. Šimtadienis 2013m. vasaris III-IV gimn 

12. Paskutinio skambučio šventė 2013m. gegužė III-IV gimn 

13. Mokslo metų baigimo šventės 2013m. gegužė- 5-8, I-II gimn 

birželis 

14. *Socialinė- karitatyvinė veikla (po 5 val. Visus m.m. 5-8, I-II gimn 

kiekvienam mokiniui 

12. Gimnazijos tarybos nutarimu 2011-08-22 protokolo Nr.GT1-5 pamokos mokinių poreikiams 

tenkinti naudojamos veiklai prisidedančai prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo, švietimo 

pagalbos teikimo: 

konsultaciniams centrams, 

pasirenkamųjų dalykų laikinosioms grupėms sudaryti, 

dalykų modulių laikinosioms grupėms sudaryti, 

kūno kultūros dalijimui į mergaičių ir berniukų grupes 8, I, II klasėse, 

vienai užsienio II- ajai kalbai, kai klasėje mokiniai renkasi 3 užsienio kalbas, 

III gimnazijos klasėje matematikos dalyko ir III-IV gimnazijos klasėje užsienio kalbos dalykų 

kompetencijų ugdymui. 

Minimalus skaičius grupėje – 9 mokiniai. 

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 

13. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant III-IV 

gimnazijos klasių mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, 

kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl 

sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. 

14. Individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą ar 

pritaikytas bendrojo ugdymo programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, 

pasirinkti mokytis per dvejus metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai 

suderinti su mokyklos galimybėmis. 

15. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai ar mokomam 

namie. 

16. Individualus ugdymo planas sudaromas III-IV gimnazijos klasių mokiniams rašytine forma 

dvejiems metams 2011-2012 m.m. ir 2012-2013 m.m.pagal gimnazijos pasiūlytą plano formą. 

.................................................................................................................................................... 

(Mokinio vardas, pavardė, klasė)

13 

.................................................................................................................................................... 

(adresas, telefonas) 

Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos Direktoriui 

PRAŠYMAS 

DĖL INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO PASIRINKIMO 2011-2012 m.m. ir 

2012-2013m.m. 

2011 m. .....................................mėn. ...............d. 

Prašau leisti 2011-2012 m.m.(III gimnazijos kl.) ir 2012-2013m.m.(IV gimnazijos kl.) mokytis 

šiuos dalykus pagal mano pasirinkimą: 

Klasė, val.sk., kursas 

III gimnazijos klasė 

Dalykas 

Siūlomas Mano 

planas pasirinkimas 

DORINIS UGDYMAS (tikyba) 1B 1B 

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA 4B; 5A 4B; 5A 

UŽSIENIO KALBOS (renkasi 1-2 dalykus): 

Užsienio kalba privaloma ( anglų ) 

A2 – 3; B1 

– 4; B2- 4 

A2 – 3; B1 

– 4; B2- 4 

IV gimnazijos klasė 

Siūlomas 

planas 

A2 – 3; B1 

– 4; B2- 4 

A2 – 3; B1 

– 4; B2- 4 

Užsienio kalba pasirenkamoji ( 

) 

SOCIALINIS UGDYMAS (renkasi 1-2 

dalykus): 

Istorija 2B; 3A 2B; 3A 

Geografija 2B; 3A 2B; 3A 

Integruotas socialinių mokslų kursas 2B 2B 

MATEMATIKA 3B; 4A-5A 3B; 5A 

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS 

(renkasi 1-3 dalykus): 

Biologija 2B; 3A 2B; 3A 

Fizika 2B; 3A 2B; 4A 

Chemija 2B; 3A 2B; 3A 

Integruotas gamtos mokslų kursas 2B 2B 

MENINIS IR TECHNOLOGINIS 

UGDYMAS (renkasi 1 dalyką): 

Dailė 2B; 3A 2B; 3A 

Muzika 2B; 3A 2B; 3A 

Fotografija 2B; 3A 2B; 3A 

Teatras 2B; 3A 2B; 3A 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 2B; 3A 2B; 3A 

Turizmas ir mityba 2B; 3A 2B; 3A 

KŪNO KULTŪRA (renkasi 1 dalyką): 

Bendroji kūno kultūra 2B; 4A 2B; 4A 

Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) 2B 2B 

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) 2B 2B 

Pasirinkta sporto šaka (sportiniai šokiai) 2B 2B 

Mano 

pasirinkimas 

Integruojama į vidurinio ugdymo programos turinį 

38 val. 

Žmogaus sauga 

Privalomi branduolio dalykų kursai per 

dvejus m.m. 

PASIRENKAMIEJI DALYKAI: 

Informacinės technologijos 1B; 2A 1B; 2A 

Religijotyra 1 1 

Užsienio kalba (prancūzų) A1/A2 - 2 A1/A2 - 2 

Braižyba 1 1

Teisės pagrindai 1 1 

Ekonomika ir verslumas 2 1 

Psichologija 1 1 

PASIRENKAMIEJI DALYKŲ MODULIAI: 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

Iš viso dalykų /pamokų skaičius per savaitę 9-13 /28-32 / 9-13 /28-32 / 

14 

.............................. ................................................................................... 

(parašas) 

(Mokinio vardas, pavardė) 

Individualus ugdymo planas sudaromas III-IV gimnazijos klasių mokiniams rašytine forma 

dvejiems metams 2011-2012 m.m. ir 2012-2013 m.m. TAMO dienyno pagalba pagal pasirinktus 

dalykus. 

17. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant 

direktoriaus pavaduotojai ugdymui, atsakingai už vidurinį ugdymą, III gimnazijos klasės 

mokiniams, mokytojams ir mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) per tėvų susirinkimus ir 

individuliai konsultuojant apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes. 

18. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų 

ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis ir renkasi iš gimnazijos siūlomų variantų. 

Mokiniai renkasi dalykų programų kursus, siūlomus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, 

suderintus Mokytojų tarybos posėdžio 2011-06-10 nutarimu (protokolo Nr. MT2-5) ir mokomi 

pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais, kalbos mokėjimo 

lygiais ir moduliais išvardintais III-IV gimnazijos klasės ugdymo plano lentelėje. 

III gimnazijos klasės (2011-2012 m.m.) ir IV gimnazijos klasės (2012-2013 m.m.) ugdymo 

plano lentelė 

Dalykas 

Valandų skaičius per savaitę, kursas 

III gimnazijos IV gimnazijos 

klasė 

klasė 

DORINIS UGDYMAS: 

Tikyba 1B 1B 

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA 4B; 5A 4B; 5A 

UŽSIENIO KALBOS (renkasi 1-2 dalykus): 

Užsienio kalba privaloma ( anglų ) A2 – 3; B1 – 4; 

B2- 4 

A2 – 3; B1 – 4; 

B2- 4 

A2 – 3; B1 – 4; 

B2- 4 

Užsienio kalba pasirenkamoji ( ) A2 – 3; B1 – 4; 

B2- 4 

SOCIALINIS UGDYMAS (renkasi 1-2 dalykus): 

Istorija 2B; 3A 2B; 3A 

Geografija 2B; 3A 2B; 3A 

Integruotas socialinių mokslų kursas 2B 2B 

MATEMATIKA 3B; 4A-5A 3B; 5A

Dalykas 

Valandų skaičius per savaitę, kursas 

III gimnazijos 

klasė 

IV gimnazijos 

klasė 

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS (renkasi 1-3 dalykus): 

Biologija 2B; 3A 2B; 3A 

Fizika 2B; 3A 2B; 4A 

Chemija 2B; 3A 2B; 3A 

Integruotas gamtos mokslų kursas 2B 2B 

MENINIS IR TECHNOLOGINIS UGDYMAS (renkasi 1 dalyką): 

Dailė 2B; 3A 2B; 3A 

Muzika 2B; 3A 2B; 3A 

Fotografija 2B; 3A 2B; 3A 

Teatras 2B; 3A 2B; 3A 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 2B; 3A 2B; 3A 

Turizmas ir mityba 2B; 3A 2B; 3A 

KŪNO KULTŪRA (renkasi 1 dalyką): 

Bendroji kūno kultūra 2B; 4A 2B; 4A 

Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) 2B 2B 

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) 2B 2B 

Pasirinkta sporto šaka (sportiniai šokiai) 2B 2B 

Žmogaus sauga 

Integruojama į vidurinio ugdymo 

programos turinį 

PASIRENKAMIEJI DALYKAI: 

Informacinės technologijos 1B; 2A 1B; 2A 

Filosofija 1 1 

Braižyba 1 1 

Teisės pagrindai 1 1 

Užsienio kalba (prancūzų) A1/A2 - 2 A1/A2 - 2 



PASIRENKAMIEJI DALYKO MODULIAI: 

Kūrybinis rašymas 1 1 

Kalbos vartojimo praktika 1 1 

Įvairių žanrų tekstų anglų kalba kūrimas (B1) 1 1 

Sunkesni anglų kalbos gramatikos atvejai (A2) 1 1 

Istorijos raida istoriniuose šaltiniuose 1 1 

Matematikos probleminių uždavinių 

1 1 

sprendimo metodika 

Fizikos uždaviniai ir jų praktinis aspektas 1 1 

Chemijos uždaviniai ir jų praktinis aspektas 1 1 

Biologijos organizacijos lygmenys - 1 

Iš viso dalykų /pamokų skaičius per savaitę 9-13 / 28-32 9-13 / 28-32 

Juodu šriftu pažymėtas privalomas branduolys 

15 

Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų 

ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis ir renkasi iš gimnazijos siūlomų variantų. 

Mokiniai renkasi dalykų programų kursus, siūlomus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, 

suderintus Mokytojų tarybos posėdžio 2012-06-13 nutarimu (protokolo Nr. MT2-4) ir mokomi 

pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais, kalbos mokėjimo 

lygiais ir moduliais išvardintais III-IV gimnazijos klasės ugdymo plano lentelėje.

III gimnazijos klasės (2012-2013 m.m.) ir IV gimnazijos klasės (2013-2014 m.m.) ugdymo 

plano lentelė 

16 

Privalomieji dalykai: 

Dalykas 

Savaitinių pamokų skaičius 

III klasė (B) III klasė (A) IV klasė (B) IV klasė (A) 

Lietuvių kalba ir literatūra 4 5 4 5 

Matematika 3 5 3 5 

Dorinis ugdymas: 


Tikyba 1 - 1 - 

Užsienio kalbos: 

III klasė 

IV klasė 

Užsienio kalba (anglų) privalomoji 3 3 

Užsienio kalba (prancūzų) pasirenkamoji 3 3 

Užsienio kalba (rusų) pasirenkamoji 3 3 

Užsienio kalba (vokiečių) pasirenkamoji 3 3 

Socialiniai mokslai: 


Geografija 2 3 2 3 

Istorija 2 3 2 3 

Gamtos mokslai: 


Biologija 2 3 2 3 

Chemija 2 3 2 3 

Fizika 2 3 2 4 

Integruotas gamtos mokslų kursas 2 - 2 - 

Menai ir technologijos: 


Dailė 2 3 2 3 

Fotografija 2 3 2 3 

Muzika 2 3 2 3 

Šokis 2 3 2 3 

Taikomasis menas, amatai ir dizainas 2 3 2 3 

Teatras 2 3 2 3 

Tekstilė ir apranga 2 3 2 3 

Kūno kultūra: 


Bendroji kūno kultūra 2 4 2 4 

Pasirinkta sporto šaka (aerobika) 2 - 2 - 

Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) 2 - 2 - 

Pasirinkta sporto šaka (sportiniai šokiai) 2 - 2 - 

Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) 2 - 2 - 

Informacinės technologijos: 


Informacinės technologijos 1 2 1 2 

Pasirenkamieji dalykų moduliai: 

III klasė 

IV klasė 

Anglų kalbinės raiškos tobulinimas (B1) 1 1 

Biologinės organizacijos lygmenys - 1 

Fizikos uždaviniai ir jų praktinis aspektas 1 1 

Istorijos raida istoriniuose šaltiniuose 1 1 

Įvairių žanrų tekstų anglų kalba kūrimas (B1) 1 1 

Kalbos vartojimo praktika 1 1 

Klausymo ir kalbėjimo įgūdžių tobulinimas (B2) 1 1 

Kūrybinis rašymas 1 1 

Matematikos probleminiai uždaviniai 1 1

17 

Cheminės medžiagos ir jų kitimai 1 1 

Pasirenkamieji dalykai: III klasė IV klasė 

Braižyba 1 1 

Debatai ir retorikos menas 1 1 


Politologijos pagrindai 1 1 


Užsienio kalba (prancūzų) 3-ioji 2 2 

Užsienio kalba (vokiečių) 3-ioji 2 2 

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 

19. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių mokymo ir mokymosi 

turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių 

skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 

20. Diferencijuotas ugdymas kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, 

atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. 

21. Mokytojų tarybos nutarimu 2011-06-10 protokolo Nr. MT2 – 5, atsižvelgiant į 

diagnostinių patikrų rezultatus ir metinius pažymius diferencijavimas taikomas mokinių grupei: 

21.1. pasiekimų skirtumams mažinti 5-8, I-II gimnazijos klasėse, anglų kalbos pamokose 

vienos klasės mokinius skirstant į dvi grupes pagal pasiekimo lygį; 

21.2. perskirstant I, II gimnazijos klasių mokinius į laikinąsias mobilias grupes lietuvių 

kalbos, matematikos mokymuisi pagal mokymosi lygius. 

V. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 

22. Rengiant ilgalaikius ugdymo planus, pagal atskirų mokytojų susitarimą, gimnazijoje 

integruojamas kelių dalykų ugdymo turinys, apimantis tas pačias temas ar problemas. Integruotoje 

pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. 

23. Siekiant mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų 

numatoma tarpdalykinė integracija, tai numatant ilgalaikiuose planuose Mokytojų tarybos nutarimu 

2011-06-10 protokolo Nr. MT2 – 5: 

23.1. Krikščioniškųjų vertybių ugdymo programa 5-8, I-III gimnazijos klasėse integruojant į 

ugdymo proceso dienas, skiriamas dorinei, kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, 

praktinei, socialinei, prevencinei, profesinės karjeros planavimo veiklai; 

23.2. Žmogaus sauga viduriniame ugdyme III gimnazijos klasėje 8 valandas integruojant į 

ugdymo proceso dienas, skiriamas dorinei, kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, 

praktinei, socialinei, prevencinei, profesinės karjeros planavimo veiklai; 

23.3. 5-8 , I-II gimnazijos klasėse į auklėjamąją veiklą integruojant Rengimo šeimai ir 

lytiškumo ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. 

vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179, Olweus patyčių prevencijos programą, patvirtintą specialiosios 

pedagogikos ir psichologijos centro direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr.(1.3)V-220. Gimnazijos 

tarybos posėdžio 2009-06-26 nutarimu (protokolo Nr. MT1-4);

18 

23.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 įsakymu 

Nr.V-1016, Laisvės kovų istorijos 18 valandų integruojama: 

į pilietiškumo pamokas II gimnazijos klasėje. 

VI. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 

24. Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktoriaus 2012 m. 

rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-443 patvirtinta, Mokytojų tarybos posėdžio 2012-08-29 nutarimu, 

protokolo Nr.MT2-5 suderinta mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarka pagrindiniame ir 

viduriniame ugdyme: 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų 

vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo fiksavimą, 

kontrolinių darbų organizavimą bei krūvį, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie vaikų 

mokymosi pasiekimus. 

2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka sudaryta, vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi 

pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir 

mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo 

Nr.V-766 redakcija; Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256; 2011-2013 

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos 

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. birželio 7d. įsakymu Nr. ISAK-1016; Pradinio ir 

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir 

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433; III - IV gimnazijos klasėse 

Vidurinio ugdymo programos aprašu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. 

birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. 

įsakymo Nr. V-1392 redakcija); Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 ; 

Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu; 

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo 

standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 

rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. 

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

3. Vertinimo tikslai: 

3.1.Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; 

3.2.Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; 

3.3. Įvertinti mokytojo ir gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus;

19 

3.4. Optimizuoti mokinių mokymosi krūvį. 

4. Vertinimo uždaviniai: 

4.1. Padėti mokiniui įsivertinti mokymosi pasiekimų rezultatus, pažinti save, kelti mokymosi 

tikslus; 

4.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir 

individualizuoti darbą, parinkti mokymosi turinį ir metodus; 

4.3. Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie mokinio mokymąsi, stiprinti ryšius tarp mokinio 

tėvų (globėjų, rūpintojų ) ir gimnazijos; 

4.4. Nusistatyti gimnazijai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių 

poreikius atliepiančią pagalbą. 

III. VERTINIMO PRINCIPAI IR LAUKIAMAS REZULTATAS 

5. Vertinimo principai: 

5.1. Objektyvumas ir veiksmingumas, 

5.2. Atvirumas ir skaidrumas; 

5.3. Pozityvumas ir konstruktyvumas; 

5.4. Informatyvumas. 

6. Laukiamas rezultatas 

6.1.Mokinys tampa pasitikintis savimi, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, pasirengęs mokytis 

visą gyvenimą, aktyvus; 

6.2. Mokinys įgija bendrąsias kompetencijas: 

mokėjimo mokytis, 

komunikavimo, 

pažinimo, 

socialinę, 

iniciatyvumo ir kūrybingumo, 

asmeninę. 

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 

7. Vertinimo tipai. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, 

formuojamasis, apibendrinamasis vertinimo tipai. 

7. 1. Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio 

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. 

Diagnostinis vertinimas, tai informacija gauta apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą 

kontrolinių, laboratorinių, kūrybinių ir praktikos darbų, apklausų ar kitų darbų metu. 

7. 1. 1. Mokinių mokymosi pasiekimų diagnostinio vertinimo formos: 

7.1.1.1.Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 min. trukmės savarankiškas darbas, atliekamas 

raštu ar elektroniniu būdu, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai įvertinti, baigus dalyko ciklą/

20 

etapą / programos dalį. Rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: 

nuo lengvesnių užduočių pereiti prie sunkesnių. Užduotimis turi būti patikrinami įvairūs mokinių 

gebėjimai. Prie kiekvienos užduoties rekomenduojama nurodyti taškus. Kontrolinius darbus I-IV 

gimnazijos klasėse rekomenduojama vertinti, laikantis vertinimo kriterijų skalės. Vertinimo skalė 

apsprendžiama metodinėje grupėje, pasirinkimas fiksuojamas vertinimo normose: 

REKOMENDUOJAMA VERTINIMO SKALĖ: 

Teisingų atsakymų apimtys(procentais) Balai 

0-9 1 

10-19 2 

20-29 3 

30-40 4 

41-54 5 

55-64 6 

65-74 7 

75-84 8 

85-95 9 

96-100 10 

7.1.1.1.1. Kontroliniai darbai planuojami, mokiniai per dieną gali rašyti tik vieną kontrolinį, apie 

kurį mokytojas mokinius turi informuoti mažiausiai prieš savaitę; 

7.1.1.1.2. Paskutinę pusmečio pamoką, paskutinę dieną prieš atostogas, pirmą dieną po mokinių 

atostogų kontrolinis darbas neorganizuojamas; 

7.1.1.1.3. Kontrolinius darbus būtina ištaisyti ir paskelbti įvertinimus per 7 darbo dienas; 

7.1.1.1.4. Būtina organizuoti kontrolinių darbų aptarimo (fiksuojant dienyne) pamokas, išanalizuoti 

pasiekimus, organizuoti įsivertinimą, aptarti tolimesnį mokymąsi; 

7.1.1.1.5. Mokinys privalo parašyti visus mokomojo dalyko plane numatytus kontrolinius darbus; 

7.1.1.1.6. Mokinys, neatvykęs į kontrolinį su pateisinama priežastimi, turi atsiskaityti per dvi 

savaites nuo atvykimo į pamokas. Jei mokinys sirgo ilgiau kaip savaitę ir liko mokymosi spragų, jas 

likviduoti ir parašyti kontrolinį gali konsultaciniame centre; 

7.1.1.1.7. Kontrolinio pamoką praleidus be pateisinamos priežasties, per dvi savaites neatsiskaičius, 

į dienyną rašomas pažymių vidurkis, t.y „vienas“ plius „atsiskaitymas“, jų suma dalinama iš 

„dviejų“; 

7.1.1.2. Savarankiškas darbas – 10-30 min. trukmės savarankiškas darbas, skirtas mokinio 

pasiekimams ir pažangai įvertinti, įveikus tik dalį ciklo/ etapo / programos dalies pamokų; 

7.1.1.3. Praktikos darbas(laboratorinis darbas) – darbas, kuriuo siekiama išsiaiškinti mokinio 

gebėjimą susiplanuoti veiklą, atlikti konkrečią veiklą pagal duotą aprašą;

21 

7.1.1.4. Atsiskaitymas (darbas raštu ar žodžiu, testas) – skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai 

įvertinti, įveikus ilgalaikę užduotį; 

7.1.1.5. Įskaita- III-IV gimnazijos klasių mokiniams, keičiant dalyko kursą; įvertinant žinias ir 

pasiekimus mokinių, diferencijuota įskaita mokiniams, kurie buvo atleisti nuo kūno kultūros ar 

menų pamokų prieš pirmąjį pusmetį ir metinį įvertinimą; neatestuotiems bent vieną pusmetį iki 

mokslo metų pabaigos; 

7.1.1.6. Sukauptas pažymys. Rekomenduojama: jei dalykui skiriama 1 pamoka per savaitę, 

parašomas ne mažiau kaip 1 sukauptas pažymys per pusmetį; jei dalykui skiriamos 2-3 pamokos per 

savaitę, parašomi ne mažiau kaip 2 sukaupti pažymiai per pusmetį; jei dalykui skiriamos 4-5 

pamokos per savaitę, parašomi ne mažiau kaip 3 sukaupti pažymiai. Mokytojai mokinio pasiekimus 

ir pažangą vertina ir rašo pažymį už šias veiklas : 

- apklausą raštu, 

- apklausą žodžiu; 

- namų darbus, 

- aktyvumą pamokoje. 

Metodinėje grupėje apsprendžiama sukauptų pažymių skaičius per pusmetį, sukaupto 

pažymio taškų suma, tai fiksuojant dalyko vertinimo normose; 

7.1.1.7. Diagnostinė žinių patikra – vykdoma mokslo metų pabaigoje 8, I gimnazijos ir III 

gimnazijos klasėse, siekiant išsiaiškinti kaip įsisavinta dalyko programa. Įvertinimas sumuojamas su 

I ir II pusmečio rezultatais ir vedamas metinis įvertinimas. Mokiniai gali būti atleisti direktoriaus 

įsakymu nuo patikrų, jei: 

pirmą pusmetį turėjo įvertinimą „10“ iš dalyko, kurio organizuojama privaloma patikra arba 

laimėjo I-III vietas šio dalyko miesto ar dalyko olimpiadose; 

pateikė gydytojo pažymą apie ligą ; 

dėl kitų nenumatytų priežasčių. 

Patikrų organizavimas: 

Klasės Dalykas Laikas 

8 Lietuvių kalba (privaloma) Balandis 

8 Matematika (privaloma) Gegužė 

I gimnazijos Anglų kalba (privaloma) Gegužė 

I gimnazijos Pasirenkamoji ( istorija, biologija, fizika, chemija, Birželis 

geografija) 

III gimnazijos Lietuvių kalba (privaloma) Balandis 

III gimnazijos Pasirenkamoji (matematika, anglų kalba, istorija, Birželis 

biologija, fizika, chemija, geografija). Mokiniai 

renkasi patikras iš dalykų, kuriuos mokosi

22 

išplėstiniu kursu. 

7.1.1.8. Paprastas- už dalyvavimą respublikiniuose renginiuose, projektuose, už prizines vietas 

mieste, respublikoje, už dalyvavimą neakivaizdinėse mokyklose. 

7. 2. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį 

ir darbą poromis įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą 

pažangą. Formuojamasis vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, nesiejamas su pažymiu, 

jis suteikia mokiniui ir mokytojui grįžtamąją informaciją apie mokinio pažangą, padeda parinkti 

mokymo strategijas. Šio vertinimo rezultatai viešai neskelbiami, jo tikslas padrąsinti, paskatinti 

mokinius. 

7.2.1. Mokinių mokymosi pasiekimų formuojamojo vertinimo formos: 

7.2.1.1. Žodinis paskatinimas, kai mokytojas savo pastabas, vertinimus, pastebėjimus išsako žodžiu; 

7.2.1.2. Raštiškas, kai pagyrimai, pastabos fiksuojami elektroniniame dienyne, teikiami pagyrimo 

raštai; 

7.2.1.3. Mintinis, kai mokytojas mintyse kaupia informaciją apie mokinio veiklą, daro atitinkamus 

sprendimus. 

7. 2. Apibendrinamasis vertinimas – tai vertinimas, kuris taikomas baigus atitinkamo dalyko, 

dalyko modulio programą. Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, vidurinis - 

brandos egzaminais. 

8. Įsivertinimas, tai ugdymo/si procese pastoviai naudojama vertinimo dalis. Mokiniui sudaromos 

galimybės suvokti savo daromą pažangą, keisti požiūrį į mokymąsi, tapti aktyviu savo pažangos 

vertintoju. Mokiniai įsivertina save pamokos pabaigoje, išmokus ciklą ar baigus ugdymo programą 

pagal mokytojo pateiktą įsivertinimo formą; 

REKOMENDUOJAMOS ĮSIVERTINIMO FORMOS: 

I VARIANTAS-PAMOKOS PABAIGOJE 

Atlikdamas užduotį sužinojau, Ką dar norėčiau sužinoti, Kur tai galėčiau panaudoti 

išmokau 

išmokti 

ateityje 

II VARIANTAS- IŠMOKUS CIKLĄ 

Labiausiai patikusi veikla 

Labiausiai nepatikusi veikla 

Įdomiausia sužinota informacija 

Mano dabartinis požiūris į dalyką 

Požiūrio į dalyką pasikeitimas 

Būtų įdomiau mokytis dalyką, jei... 

Įsivertinimo formos apsprendžiamos metodinėse grupėse ir fiksuojamos dalykų vertinimo 

normose.

23 

9. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas: 

9.1.Jei dalykui mokyti skirta viena valanda per savaitę – mokiniams per pusmetį parašomi ne 

mažiau kaip trys pažymiai; 

9.2. Jei dalykui mokyti skirtos dvi valandos per savaitę – mokiniams per pusmetį parašomi ne 

mažiau kaip penki pažymiai; 

9.3. Jei dalykui mokyti skirtos trys - keturios valandos per savaitę – mokiniams per pusmetį 

parašomi ne mažiau kaip septyni pažymiai; 

9.4. Jei dalykui mokyti skirtos penkios valandos per savaitę – mokiniams per pusmetį parašoma ne 

mažiau kaip dešimt pažymių. 

10. Pusmečių įvertinimai vedami iš dienyne esančių pažymių: 

10.1.Metiniai iš pirmo ir antro pusmečių įvertinimų: pirmas sumuojamas su antruoju ir dalinamas iš 

dviejų. Klasėse, kuriose organizuojamos diagnostinės žinių patikros, vadovaujamasi šios tvarkos 

7.1.1.7. punktu. Taikoma apvalinimo taisyklė (pvz. 8,5 lygu 9). 

10.2. Mokiniui, turinčiam neigiamą įvertinimą pirmą arba antrą pusmetį, metinis įvertinimas 

vedamas iš visų tais mokslo metasi gautų pažymių; 

10.3. Jei mokomasis dalykas vertinamas neigiamai, to dalyko modulis (jei jis yra dalyko programos 

dalis) gali būti vertinamas teigiamai, tačiau jei modulis (jei jis yra dalyko programos dalis) 

vertinamas neigiamai, dalykas negali būti vertinamas teigiamai; 

10.4. Jei mokinys per pusmetį praleido 50 procentų pamokų, jo žinios yra neatestuojamos. 

Iki kito pusmečio pabaigos (jei tai buvo pirmas pusmetis) arba iki Mokytojų tarybos nustatytos 

datos (jei tai buvo antras pusmetis) mokinys privalo išlaikyti įskaitą, vertinamą pažymiu, iš 

praėjusiojo pusmečio programos, mokymosi spragas mokinys gali likviduoti konsultaciniame 

centre. 

10.5.Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas 

laikomas metiniu. 

10.6.. Jei mokinys, kuris besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo 

sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje 

medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų 

nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais (turimais) ugdymo 

laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus. 

10.7. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko 

kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), 

pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas. 

10.8. Mokiniui, kuris bendrojo ugdymo programos dalį laikinai mokėsi kitos šalies mokykloje pagal 

tarptautinę bendrojo ugdymo programą (dalyvavo tarptautinio mokinių mobilumo (judumo), mainų 

programoje), mokymosi laikotarpio rezultatų pripažinimą, įskaitymą Lietuvoje numato ir vykdo

24 

mokykla. Jei mokinys kitos šalies mokykloje kai kurių dalykų nesimokė, sudaromos sąlygos 

mokytis ir atsiskaityti. 

10.9. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami 

baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos 

pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai 

gruodžio 1 d. ir (ar) kovo 1 d. Jeigu ankstesnėje mokykloje vadovaujantis ugdymo planu dalyko 

trimestrų ar pusmečio įvertinimas yra fiksuotas ne pažymiu, pusmečio ar metinis pažymys pagal 

dešimtbalę sistemą fiksuojamas iš šioje mokykloje įrašytų pažymių, atsižvelgus į patenkinamą ar 

nepatenkinamą įvertinimą įrašu. 

11. Mokomųjų (privalomų (išskyrus tikybą) pagal ugdymo planą ir pasirenkamųjų) dalykų 

mokinių žinios ir pasiekimai vertinami pažymiais: 

11.1. Įvertinimai 4-10 laikomi patenkinamais įvertinimais; 

11.2. Mokinių pasiekimų lygiai: patenkinamas prilyginamas pažymiams 4-5; pagrindinis 

prilyginamas pažymiams 6-8; aukštesnysis prilyginamas pažymiams 9-10; 

12. Tikybos, Žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių 

kūno kultūros pasiekimai, modulių pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta‘. 

Specialiosios medicininės grupės mokinių užimtumą pamokų metu planuoja kūno kultūros 

mokytojai, jų pažangos ir pasiekimų vertinimą fiksuoja vertinimo normose; 

13. Mokiniai, lankantys dailės, muzikos neformaliojo švietimo mokyklas, sporto mokyklą, pateikus 

tėvų prašymą ir pažymas iš neformaliojo švietimo mokyklų, gali nelankyti pamokų. Jų vertinimo 

tvarka numatoma atitinkamų dalykų vertinimo normose. 

14. Penktųjų klasių mokiniams rugsėjis ir spalis yra adaptacinis laikotarpis: rugsėjo mėnesį 

pažymiai jiems nerašomi, mokiniai vertinami formuojamuoju vertinimu, spalio mėnesį mokiniams 

nerašomi neigiami (1-3) pažymiai. Spalio mėnesį penktųjų klasių mokinių pasiekimai aptariami 

tėvų (globėjų, rūpintojų) visuotiniame susirinkime. 

15. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas: 

5.1.Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio 

ugdymo programas pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus mokomųjų (privalomų 

(išskyrus tikybą) pagal ugymo planą ir pasirenkamųjų) dalykų žinios ir pasiekimai vertinami 

pažymiais ; 

15.2. Tikybos, Žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių 

kūno kultūros pasiekimai, modulių pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta”. 

Įskaita gali būti: 

kaupiamoji, kai sumuojamas mokinių atsakinėjimas žodžiu ar raštu, dalyvavimas 

diskusijose, pamokų lankymas;

25 

atsiskaitomoji, kai mokinys per pusmetį turi atlikti nustatytą skaičių užduočių arba atlikti 

atsiskaitomąjį darbą. 

Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos 

direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti; 

15.3. Mokinių, kurie mokosi pagal pritaikytas (adaptuotas) bendrojo ugdymo programas, mokymosi 

pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šiose programose numatytus pasiekimus; 

15.4. Mokytojas kartu su specialiuoju pedagogu rengia bei vertina diagnostinių žinių patikrų 

užduotis, skirtas mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas (adaptuotas) programas. 

V. VERTINIMO INFORMACIJOS APIBENDRINIMAS, FIKSAVIMAS, 

TĖVŲ(GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMAS 

15. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams) 

aiškiais, suprantamais kriterijais. 

16. Mokytojai, remdamiesi išsilavinimo standartais ir bendrosiomis ugdymo programomis, iškeltais 

tikslais, vertinimą planuoja 1 ir/ar 2 mokslo metams. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose/teminiuose 

planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose mokytojai pateikia informacijos apie 

mokymosi pasiekimų kaupimo sistemą; vertinimą konkretizuoja trumpalaikiuose/detaliuosiuose 

planuose. 

17. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su parengtais 

dalyko planais, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programomis, mokinių mokymosi 

pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir 

formas. 

18. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria atsiskaitymo ir vertinimo 

kriterijus. 

19. Mokinių ugdymo pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. 

20. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas, psichologas, esant reikalui, papildomai 

informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie vaiko mokymąsi. 

21. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) pirmojo susirinkimo metu supažindinami su mokinių 

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Du kartus metuose lapkričio ir balandžio mėnesiais su 

mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariami signalinių pusmečių rezultatai. 

22.Vasario mėnesį, po pirmojo pusmečio rezultatų apibendrinimo, organizuojamos Atvirų durų 

dienos mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams). 

23. Mokytojai metodinėse grupėse 2 kartus per metus (po I ir II pusmečio) aptaria dalyko 

mokymo(si) pasiekimus ir pažangą ir planuoja tolesnį ugdymo procesą.

26 

VII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 

25. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, atsižvelgdamos į Mokytojų tarybos 

nutarimą 2011-06-10 protokolo Nr. MT2 – 553: 

25.1. vykdo mokinių mokymosi krūvio, kontrolinių darbų organizavimo bei mokiniams 

skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; 

25.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio 

optimizavimo klausimus. 

26. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, 

maksimalus privalomų pamokų skaičius skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, 

rūpintojais). 

27. Gimnazijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis mokinių pažangos ir pasiekimų 

vertinimo tvarkos 13 punktu, mokinys gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno 

kultūros: 

28. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali 

užsiimti kita veikla arba mokosi skaitykloje. 

VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 

29. Gimnazija, įvertinusi mokinių neformaliojo švietimo poreikius, siūlo neformaliojo 

švietimo programas mokiniams iki rugsėjo 5 dienos. 

30. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičių gimnazijoje 12 mokinių (Mokytojų tarybos 

nutarimas 2011-06-10 protokolo Nr. MT2 – 553) 

31. Neformaliojo ugdymo valandos mokiniams neprivalomos ir laisvai pasirenkamos. 

32. Atsižvelgiant į mokyklos tapatumą, mokinių poreikius, gimnazijos materialinę bazę ir 

resursus, neformaliojo ugdymo valandos skiriamos dorinių vertybių ugdymui, meninėms, 

sportinėms, mokslinėms, techninėms saviraiškos programoms, jaunimo organizacijų veiklai, 

tautiniam tapatumui. 

33. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į tvarkaraštį, apskaita vykdoma elektroniniame 

dienyne. 

34. Mokinių pažintinė veikla, finansuojama pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų 

naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 

ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319). Lėšų paskirstymą 

numato auklėtojų metodinė grupė, veikla organizuojama pagal direktoriaus įsakymą, apie lėšų 

panaudojimą atsiskaitoma Gimnazijos taryboje.

27 

IX. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS 

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS 

35. Bendrosios nuostatos: 

35.1. Rengiant Gimnazijos ugdymo planą, atsižvelgia į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių 

mokinių ugdymosi poreikius ir numato šių poreikių tenkinimo tvarką: priima sprendimus dėl 

specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi krūvio (planuoti privalomas pamokas, 

specialiąsias pratybas), psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir (ar) 

specialiosios pagalbos teikimo, mokymosi aplinkos pritaikymo, aprūpinimo ugdymui skirtomis 

techninės pagalbos priemonėmis ir specialiosiomis mokymo priemonėmis; 

35.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą 

pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos vaiko gerovės 

komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Mokykloje nesant 

švietimo pagalbos specialistų, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės 

psichologinės tarnybos specialistai; 

35.3. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, gimnazija 

atsižvelgia į: 

35.3.1. pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, atsirandančias dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų 

arba (ir) nepalankių aplinkos veiksnių; 

35.3.2. ugdymosi sunkumų pobūdį ir jų trukmę; 

35.3.3. mokymosi formą – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdosi gimnazijoje 

visiško integravimo būdu pagal atitinkamos klasės ugdymo planą, dalį pamokų pakeičiant 

specialiosiomis atitinkamo dalyko pratybomis ar namie; 

35.3.4. ugdymo programą – mokiniai ugdomi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias ar 

specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytas programas: modifikuotas ar 

adaptuotas ir individualias programas; 

35.3.5. turimas mokymo lėšas; 

35.3.6. mokymosi(-si) aplinką. 

36. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, 

pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir galias, bei specialiojo pedagogo, 

logopedo ir kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Taip pat mokytoją konsultuoja 

gimnaziją aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. 

37. Gimnazija sudaromame mokyklos, klasės, grupės ar mokinio individualaus ugdymo plane, 

atsižvelgusi į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir 

bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos 

specialistais:

28 

37..1. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą; 

37.2. trumpina pamokų trukmę 5 minutėmis (pagal poreikį), o šį laiką skiria mokinių ugdomajai 

veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti; 

37.3. formuoja individualias (1mokinys), nuolatines ar laikinas pogrupines ( 2 – 4 mokiniai), 

grupines (5 – 8 mokiniai) specialiąsias pratybas iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių; 

37.4. per mokslo metus Gimnazijos vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai 

rekomendavus, paskyrus specialiąją pedagoginę pagalbą ir kitiems mokiniams, pasikeitus 

gimnazijos pamokų tvarkaraščiui ir kitais panašiais atvejais, gali keistis specialiųjų pratybų 

(individualių, pogrupinių, grupinių) ir individuali mokytojo padėjėjo pagalbos valandų skaičius. 

37.5. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių 

pagrindinio (Bendrųjų ugdymo planų 111 punktas) ir vidurinio (Bendrųjų ugdymo planų 152 

punktas) ugdymo programoms įgyvendinti: 

37.5.1.Mokiniui, turinčiam intelekto sutrikimų (nežymų) ir besimokančiam pagal pagrindinio 

ugdymo pritaikytą programą, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo 

planų 111 punktu, gimnazija gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, 

didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuodama veiklas, stiprinančias praktinius 

gebėjimus; 

37.5.2. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomo pagal pritaikytą vidurinio 

ugdymo programą, privalomas ugdymo turinys formuojamas pagal dalykų bendrąjį kursą. 

Pasirenkamąjį ugdymo turinį sudaro mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius tenkinančios 

pamokos, specialieji dalykai ir/arba specialiosios pamokos ir mokinio laisvai pasirenkami dalykai. 

38. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, 

rūpintojų) pritarimu: 

38.1. turintiems nežymų intelekto sutrikimą mokiniams vietoj gamtos mokslų srities dalykų 

mokykla gali siūlyti integruotas gamtos mokslų pamokas. Tada mokiniai gali nesimokyti fizikos ir 

chemijos; 

38.2. judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali nesimokyti technologijų. 

39. Mokinys nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos (vienos ar abiejų) 

atleidžiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 169 punktu ir mokyklos vadovo įsakymu. 

40. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimas: 

40.1. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Gimnazijos vaiko gerovės komisijos 

sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos respublikos švietimo ir 

mokslo ministro 2011m. balandžio 11d. įsakymu Nr.V-579 (kuris įsigalios nuo 2011m. liepos 1d.) 

41.Specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui skiria: 

41.1.Gimnazijos direktorė mokinio tėvų (globėjų) sutikimu rekomendavus Gimnazijos vaiko 

gerovės komisijai;

29 

42.2. Pedagoginė psichologinė tarnyba, įvertinusi pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir 

socialiniu pedagoginiu aspektais. 

43.Gimnazijoje specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui 

teikia: 

43.1. Logopedas - 5-6 klasių mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. 5-6 

klasių mokiniams, kuriems nustatyti skaitymo ir rašymo sutrikimai, skiriama po 1 specialiąsias 

pratybas per savaitę grupinėms logopedinėms pratyboms (ne pamokų metu); 

43.2. Specialusis pedagogas – 5-12 klasių mokiniams (pamokų metu). Mokiniams skiriama po 1-2 

lietuvių kalbos ir matematikos bei kitų dalykų (pagal poreikį) specialiąsias pratybas per savaitę 

(pamokų metu) . 

44. Psichologinę pagalbą teikia gimnazijos psichologas. Psichologinė pagalba teikiama pamokų ir 

ne pamokų metu pagal poreikį. Teikiamos pagalbos formos: konsultavimas, įvertinimas atliekant 

pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių 

ir sunkumų nustatymas, švietimas (mokinių, tėvų, mokytojų), psichologinių problemų prevencija ir 

tiriamoji veikla). 

45. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia gimnazijos socialinis pedagogas: 

45.1. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama pamokų ir ne pamokų metu pagal poreikį. 

45.2. Socialinės pedagoginės pagalbos formos: 

45.2.1. konsultavimas - mokinio, mokinių grupės, mokytojų, tėvų ( globėjų, rūpintojų), siekiant padėti 

išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo ir mokymosi erdvėje, padedant mokytis ir kitaip 

elgtis; 

45.2.2. tyrimų organizavimas - aplinkos poveikio mokinio(-ių) ugdymosi sunkumams nustatyti 

analizė; 

45.2.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas - mokymas priimti sprendimus ir spręsti problemas, 

kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, skatinimas pažinti save, laikytis visuomenei priimtinų elgesio 

normų, valdyti emocijas, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius irkt; 

45.2.4. elgesio korekcija - socialiai priimtino elgesio modeliavimas; 

45.2.5. nusikalstamumo, gimnazijos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, 

smurto, savižudybių ir kitų neigiamų socialinių veiksmų prevencija; 

46. Specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas. 

46.1.Pagalba teikiama nedidelių, vidutinių, didelių specialiųjų ugdimosi poreikių turintiems 

mokiniams ugdymo proceso metu (pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, neformaliojo ugdymo, 

renginių ir išvykų metu). 

46.2. Mokytojo padėjėjas padeda mokiniui ar ir mokinių grupei atlikti su ugdymusi, savitarna, 

savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, tinkamai naudotis

30 

ugdymui skirtomis techninėmis pagalbos priemonėmis, teikia teksto skaitymo ir konspektavimo bei 

kitas paslaugas. 

47. Specialistų (specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo), mokytojo 

padėjėjo pagalba derinama tarpusavyje. 

48. Mokinių , turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie: 

48.1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja gimnazija, 

pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas 

sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui. 

48.2. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis 

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie gali 

būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas namie. 

48.3. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio 

tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų 

ugdymo planą. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse 

– 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14, iš kurių 1–2 pamokos gali būti skiriamos 

specialiosioms pratyboms. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti arba mokytis 

nuotoliniu būdu. 

48.4. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali 

nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame 

ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo 

leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. 

49. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie: 

49.1. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą skiriamos 8 valandos per savaitę kalbiniam, 

matematiniam, socialiniam ugdymui, mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti ar 

specialiajai pagalbai teikti; 

49.2. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus, kartu su 

tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus (globėjus, 

rūpintojus). 

50. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bet neturinčių intelekto sutrikimų, turinčių 

kompleksinių sutrikimų, kurių sutrikimų derinio dalis nėra intelekto sutrikimo, ugdymas: 

50.1. Gimnazijoje besimokantys mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bet neturintys 

intelekto sutrikimų, ir mokiniai, turintys specifinių pažinimo procesų bei kompleksinių sutrikimų, 

ugdomi pagal Bendrąsias mokiniui pritaikytas (modifikuotas) dalykų programas bei atitinkamos 

klasės ugdymo planą. 

51.Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo ir besimokančių pagal 

pritaikytas (adaptuotas) bendrojo ugdymo programas, ugdymas:

31 

51.1. Gimnazijoje besimokantys mokiniai, turintys intelekto sutrikimų arba kompleksinių 

sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, raidos sutrikimą (ribotą intelektą), 

ugdomi pagal pritaikytas (adaptuotas) Bendrąsias dalykų programas bei atitinkamos klasės ugdymo 

planą. 

X. IŠVYSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ 

UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS 

RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO 

ORGANIZAVIMAS 

52. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie 

mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis 

savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 

53. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės 

užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus gimnazija pripažįsta remdamasi mokinio 

turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas 

dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams 

likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. 

54. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar 

senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Išeiviais laikomi Lietuvos 

Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių 

piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. 

55. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės 

užsieniečio, išeivio, nemokančio (ar nepakankamai mokančio) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos 

mokymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar 

grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose 

klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos 

švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109- 

3991). 

XI. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI 

ORGANIZAVIMAS 

56. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis 

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. 

57. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo 

namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir

32 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 

2000, Nr. 25-654). 

57.1.Mokymas namie gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba organizuojant pamokas 

namie. 

57.2. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, suderinus su mokinio tėvais 

(globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgus į gydytojo rekomendacijas, rengiamas individualus ugdymo 

planas. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 

9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti 

gimnazijoje arba mokytis nuotoliniu būdu. 

57.3. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos vadovo įsakymu 

mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio 

individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, 

gydytojo leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. 

XII. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 

58. Ugdymas karjerai gali būti organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis 

kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, gali būti integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias 

programas, neformalųjį švietimą, mokiniai gali rinktis mokyklos siūlomus pasirenkamuosius 

dalykus, suderintus su profesinio orientavimo veiklomis. 

59. Informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant 

karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir 

mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, 

darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje gali būti naudojamos įvairios 

specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių 

profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas ir pan. 

60. Profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar 

virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos 

sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus. 

61. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, 

žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės 

veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje gali būti naudojami įvairūs klausimynai, 

užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, 

karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti. 

62. Konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis 

mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas:

33 

pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo 

rinkoje ir kt. 

63. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje gali būti organizuojamos asmenų, atsakingų už 

profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje, ir vykdomos dalyvaujant klasių 

vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniams pedagogams, mokyklų psichologams, kitiems 

švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą 

karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti 

mokymosi (studijų) kryptį, susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, 

planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą. 

III.PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 

64. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio 

ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo 

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 

m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – pagrindinio ugdymo 

bendrosios programos). 

65. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai 

skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti 

vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, 

socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su sielovadine veikla, pilietiškumo ugdymu, 

mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir 

socializacijos programomis. Veikla organizuojama ugdymo proceso metu per kultūrines pažintines 

veikla ar klasės valandėles. 

66. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 

procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų 

programų turiniu. 

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 

67. Dorinis ugdymas. Gimnazijoje mokiniai mokosi dorinį ugdymą (tikybą). 

68. Užsienio kalbos. 

68.1. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) 

mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats 

renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. 

68.2. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, 

jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir mokykla dėl objektyvių

34 

priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų 

(globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. 

69. Informacinės technologijos. 

69.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. 7, 8 klasėse pirmą pusmetį pamokos 

skiriamos informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį 

informacinių technologijų pasirenkamajam dalykui; 

69.2. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą II gimnazijos klasėse sudaro 

privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos 

pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys. 

70. Socialiniai mokslai. 

70.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 įsakymu 

Nr.V-1016 Laisvės kovų istorijos 18 valandų integruojama: 

į pilietiškumo pamokas II gimnazijos klasėje. 

70.2. Pilietiškumo pagrindai nėra integruojami. 

71. Technologijos: 

71.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, 

pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso 

programą, po kurios mokiniai renkasi vieną technologijos programą. 

. 72. Kūno kultūra: 

72. 1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandas per savaitę ir sudaromos sąlygos visiems 

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: 

plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo 

vaikų švietimo įstaigoje. Gimnazija tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 5 klasių 

mokiniams skiriamos 3 kūno kultūros valandos; 

72.2. Kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės nuo aštuntos 

klasės. 

73. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje 

organizuojamas vadovaujantis: Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII 

klasėms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. 

įsakymu Nr. ISAK-1030 (Žin., 2006, Nr. 61-2235), Civilinės saugos mokymo programa bendrojo 

ugdymo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 

24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa 

bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 

(Žin., 2003, Nr. 60-2743).

35 

III. KLASIŲ SKIRSTYMAS Į GRUPES 

74. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasės į grupes 

dalijamos šiems dalykams mokyti: 

informacinėms technologijoms, 

technologijoms 5-6 mišrios, 7-8, I-II gimnazijos klasėse berniukų, mergaičių, 

doriniam ugdymui nuo 7 klasės, 

užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) , 

kūno kultūrai nuo 8 klasės. 

75. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, mobilioji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 7 

mokinių. Neformaliojo švietimo būrelio minimalus mokinių skaičius – 12 mokinių ( Mokytojų 

tarybos nutarimu 2011-06-10 protokolo Nr. MT2 – 5). 

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 

76. Vidurinio ugdymo programa 2011–2012 mokslo metais III gimnazijos klasėje įgyvendinama 

vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos 

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau 

– vidurinio ugdymo bendrosios programos), o IV gimnazijos klasėje – vadovaujantis Lietuvos bendrojo 

lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, 

patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 

1465. 2012–2013 mokslo metais mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, vidurinio 

ugdymo bendrąsias programas įgyvendina III–IV gimnazijos klasėse. 

77. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti 

individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas 

pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti bran dos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi. 

78. Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijų klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos 

aprašą, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo 

galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą. 

79. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo 

bendrąsias programas, gali: 

79.1. didinti ar mažinti (perskirstyti) iki 15 procentų dalykui skiriamų pamokų skaičių derindama su 

vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu; 

79.2. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą; 

79.3. siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, 

dalykų modulius.

36 

80. Dalyko ar dalyko programos kurso pakeitimo tvarka, suderinta Mokytojų tarybos 

posėdžio 2009-06-19 nutarimu (protokolo Nr. MT2-6), vadovaujantis ,,2009-2011 metų bendrųjų 

ugdymo planų IV-ojo skyriaus 111 punktu: 

80.1. Keisti dalyką, dalyko programos kursą ar modulį 11-12 klasių mokinys gali, 

pasibaigus I pusmečiui arba mokslo metams. 

80.2. Mokinys, norintis keisti dalyką, dalyko programos kursą ar modulį: 

80.2.1. rašo prašymą mokyklos direktoriui prieš mėnesį iki I pusmečio arba mokslo metų 

pabaigos; 

80.2.2. suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, atsakingu už vidurinį ugdymą, ar 

naujasis individualus ugdymo planas atitiks Vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus; 

80.2.3. iš mokytojo, kurioje grupėje mokysis, gauna dalyko programos, kurso dalyko 

programos kursų skirtumus ir įskaitos laikymo grafiką; 

80.2.4. keitimų atvejais laiko įskaitas: 

keičiant dalyko programos kursą atsiskaito už programos kurso skirtumus, 

keičiant dalyko programą, išlaiko įskaitą to dalyko programos, kurio nesimokė; 

80.2.5. mokiniui, kuris mokėsi pagal dalyko išplėstinio kurso programą, pageidaujančiam 

mokytis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti nereikia, jeigu jį tenkina turimas išplėstinio 

kurso įvertinimas; priešingu atveju, suderinęs su mokytoju, laiko įskaitą; 

80.2.6. išlaikęs įskaitas mokinys gali mokytis pagal kitą programą. 

80. 3. Mokytojas, mokiniui norinčiam keisti dalyko programą, dalyko programos kursą ar 

modulį: 

80.3.1. ruošia dalykų programų kursų skirtumus, su jais supažindina mokinį; 

80.3.2. parengia išlyginamąjį modulį mokiniui, turinčiam žinių, gebėjimų ir įgūdžių trūkumų 

pasirinkto dalyko programai įsisavinti, jį konsultuoja. Mokinys mokosi savarankiškai. 

80.3.3. organizuoja įskaitas. Suderinęs su mokiniu, jis nustato atsiskaitymo laiką ir formą 

pagal pateiktą pavyzdį: 

Viešosios įstaigos Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos 

………………klasės mokinio(ės)…………………………………………… 

Dalyko, dalyko kurso programų skirtumų įskaitos protokolas 

Dalykas 

Kurso keitimas 

(iš ko į ką) 

Programos 

skirtumų 

atsiskaitymo 

data 

Mokytojo 

atžyma 

įskaitą 

apie 

Mokytojo 

parašas 

Mokinio parašas 

Mokytojo (ų) parašas(ai), v., pavardė

37 

80.4. Įskaitos laikomos baigiantis I pusmečiui ar mokslo metams; 

80.5. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų 

pažymint kursą raidėmis B – bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi stulpelyje prieš pusmečio ar 

metinius pažymius. Metinis ar pusmečio pažymys išvedamas pagal įskaitos įvertinimą; 

80.6. Įskaitų protokolą ir sutvarkytą dienyną su kursų pakeitimo įskaitomis pristato 

direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už vidurinį ugdymą. 

80.7. Direktorius rašo įsakymą dėl individualaus ugdymo plano pakeitimo. 

81. Vidurinio ugdymo programos vykdymui gimnazija matematikos išplėstiniam kursui III 

gimnazijos klasėje skiria 4-5 pamokas per savaitę neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus. 

Privalomosios užsienio kalbos (anglų) III- IV gimnazijos klasėje skiria 4 pamokas per 

savaitę B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygiui ir 3 pamokas per savaitę A2 kalbos mokėjimo lygiui. 

Pasirenkamosios užsienio kalbos (rusų,vokiečių, prancūzų) III gimnazijos klasėje skiria 4 pamokas 

per savaitę B1 ir B2 mokėjimo lygiui. Mokytojų tarybos posėdžio 2011-06-10 nutarimu (protokolo 

Nr. MT2-5). 

Vidurinio ugdymo programos vykdymui gimnazija matematikos išplėstiniam kursui III 

gimnazijos klasėje skiria 4-5 pamokas per savaitę neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus. 

Mokytojų tarybos posėdžio 2012-06-13 nutarimu (protokolo Nr. MT2-4). 

82. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, dalyko modulį ar 

pasirenkamąjį dalyką mokosi atskirose laikinosiose grupėse, ne mažesnėse kaip 5 mokiniai 

Mokytojų tarybos posėdžio 2011-06-10 nutarimu (protokolo Nr. MT2-5). 

Eil. 

Nr. 

III gimnazijos klasės 

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUVESTINĖ 

2011 – 2012 m. m. 

Grupės pavadinimas Kursas Mokinių 

skaičius 

grupėje 

Mokytojo vardas, pavardė 

1 Dorinis ugdymas (tikyba) I gr. Bendrasis 20 Kun.Mindaugas Kučinskas 

2 Dorinis ugdymas (tikyba) II gr. Bendrasis 20 Jurgita Šadauskienė 

3 Dorinis ugdymas (tikyba) III gr. Bendrasis 20 Dalia Tabokienė 

4 Dorinis ugdymas (tikyba) IV gr. Bendrasis 21 Alma Oksienė 

5 Lietuvių kalba ir literatūra I gr. Išplėstinis 17 Irena Savickienė 

6 Lietuvių kalba ir literatūra II gr. Išplėstinis 23 Lina Karazijienė 

7 Lietuvių kalba ir literatūra III gr. Išplėstinis 23 Ramunė Nefienė 

8 Lietuvių kalba ir literatūra IV gr. Išplėstinis 18 Vida Gaušienė 

9 Privalomoji užsienio kalba (anglų) B2 18 Kristina Lazauskaitė 

10 Privalomoji užsienio kalba (anglų) I 

gr. 

11 Privalomoji užsienio kalba (anglų) II 

gr. 

12 Privalomoji užsienio kalba (anglų) III 

gr. 

B1 21 Vladislava Veličkienė 

B1 19 Rita Gibienė 

B1 20 Miglė Antanėlienė

14 Istorija I gr. Išplėstinis 24 Rima Kemzūrienė 

15 Istorija II gr. Išplėstinis 25 Alma Kazlauskienė 

16 Istorija Bendrasis 22 Violeta Dumbrienė 

17 Geografija Bendrasis 27 Augenija Breskuvienė 

18 Informacinės technologijos Išplėstinis 17 Irma Lažauskienė 

20 Informacinės technologijos I gr. Bendrasis 12 Alfredas Vasiliauskas 

21 Informacinės technologijos II gr. Bendrasis 16 Aleksandras Kuzmickas 

22 Informacinės technologijos III gr. Bendrasis 17 Aleksandras Kuzmickas 

23 Matematika I gr. Išplėstinis 22 Rimutė Kazakevičienė 

24 Matematika II gr. Išplėstinis 24 Birutė Masiokienė 

25 Matematika III gr. Išplėstinis 19 Genovaitė Lukoševičienė (I) 

26 Matematika Bendrasis 16 Joana Kondrotienė 

27 Biologija Išplėstinis 20 Daina Misevičienė 

28 Biologija Bendrasis 12 Neringa Garuckienė 

29 Fizika Išplėstinis 22 Dalia Dambrauskienė 

30 Fizika Bendrasis 12 Lilijana Nikolajenko 

31 Chemija Išplėstinis 14 Snieguolė Butkutė 

32 Chemija Bendrasis 16 Jolita Pūkaitė 

33 Integruotas gamtos mokslų kursas: 

biologija, chemija 

Bendrasis 12 Daina Misevičienė, 

Jolita Pūkaitė 

34 Dailė Išplėstinis 5 Daiva Laurinavičienė 

35 Dailė Bendrasis 14 Aida Bijanskienė 

36 Muzika Bendrasis 6 Zita Pilkauskienė 

37 Fotografija Bendrasis 20 Stasys Skrebys 

38 Teatras Bendrasis 11 Janina Bardauskienė 

39 Turizmas ir mityba Bendrasis 25 Nijolė Cimbalienė 

41 Pasirinkta sporto šaka (krepšinis) Bendrasis 23 Violeta Karanauskaitė 

42 Pasirinkta sporto šaka (tinklinis) Bendrasis 17 Kęstutis Meliūkštis 

43 Pasirinkta sporto šaka (sportiniai Bendrasis 14 Gintaras Petraitis 

šokiai) I gr. 


šokiai) II gr. 

45 Psichologija 11 Daiva Pšitulskienė 

46 Braižyba 12 Daiva Laurinavičienė 

47 Teisės pagrindai 7 Alma Kazlauskienė 

48 Užsienio kalba (prancūzų) A1/A2 5 Violeta Mackuvienė 

49 Ekonomika ir verslumas 10 Joana Kondrotienė 

50 Istorijos raida istoriniuose šaltiniuose 

20 Rima Kemzūrienė 

I gr. 


24 Alma Kazlauskienė 

II gr. 

52 Kūrybinis rašymas I gr. 15 Irena Savickienė 

53 Kūrybinis rašymas II gr. 17 Lina Karazijienė 

54 Kūrybinis rašymas III gr. 19 Ramunė Nefienė 

55 Kalbos vartojimo praktika 18 Vida Gaušienė 

56 Matematikos probleminių uždavinių 

21 Rimutė Kazakevičienė 

sprendimo metodika I gr. 


24 Birutė Masiokienė 

sprendimo metodika II gr. 


19 Genovaitė Lukoševičienė (I) 

sprendimo metodika III gr. 

59 Įvairių žanrų tekstų anglų kalba 21 Vladislava Veličkienė 

38

39 

kūrimas (B1) 

60 Įvairių žanrų tekstų anglų kalba 

kūrimas (B1) 


kūrimas (B1) 

62 Fizikos uždaviniai ir jų praktinis 

aspektas 

63 Chemijos uždaviniai ir jų praktinis 

aspektas 

19 Rita Gibienė 

20 Miglė Antanėlienė 

13 Dalia Dambrauskienė 

12 Snieguolė Butkutė 

IV gimnazijos klasės 

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUVESTINĖ 

2011 – 2012 m. m. 

Eil. Grupės pavadinimas Kursas Mokinių Mokytojo vardas, pavardė 

Nr. 

skaičius grupėje 

1 Dorinis ugdymas (tikyba) I gr. Bendrasis 21 Kun. Mindaugas Kučinskas 

2 Dorinis ugdymas (tikyba) II gr. Bendrasis 22 Alma Oksienė 


4 Dorinis ugdymas (tikyba) IV gr. Bendrasis 20 Jurgita Šadauskienė 

5 Lietuvių kalba I gr. Išplėstinis 22 Danutė Čiupkovienė 

6 Lietuvių kalba II gr. Išplėstinis 25 Milda Zanevičienė 

7 Lietuvių kalba III gr. Išplėstinis 24 Vida Gaušienė 

8 Lietuvių kalba Bendrasis 13 Audronė Gudynienė 

9 I užsienio kalba-anglų I gr. Išplėstinis 18 Birutė Raudonikienė 

10 I užsienio kalba-anglų II gr. Išplėstinis 19 Rita Gibienė 

11 I užsienio kalba-anglų III gr. Išplėstinis 22 Kristina Lazauskaitė 

12 I užsienio kalba-anglų I gr. Bendrasis 12 Meilutė Balbieriūtė 

13 I užsienio kalba-anglų II gr. Bendrasis 13 Miglė Antanėlienė 

14 II užsienio kalba-rusų Bendrasis 16 Jolanta Balčiūnienė 



17 Istorija Bendrasis 32 Juozas Brazauskas 


19 Informacinės technologijos Išplėstinis 6 Alfredas Vasiliauskas 

20 Informacinės technologijos I gr. Bendrasis 16 Irma Lažauskienė 

21 Informacinės technologijos II gr. Bendrasis 17 Irma Lažauskienė 


23 Informacinės technologijos IV gr. Bendrasis 17 Aleksandras Kuzmickas 

24 Matematika I gr. Išplėstinis 26 Reda Jonušauskienė 

25 Matematika II gr. Išplėstinis 29 Genovaitė Lukoševičienė 

(III) 





30 Fizika Bendrasis 15 Marijona Puzinaitė 




biologija, fizika 

Bendrasis 20 Daina Misevičienė 

Marijona Puzinaitė



36 Muzika Bendrasis 10 Jecinta Garbaliauskienė 



39 Integruotas menų ir technologijų 

kursas 

Bendrasis 19 Janina Bardauskienė 

Nijolė Cimbalienė 

40 Bendroji kūno kultūra Bendrasis 14 Vasilijus Semčišinas 









47 Teisės pagrindai 14 Alma Kazlauskienė 

48 Ispanų kalba 10 Karosaitė Agnė 

49 Taikomoji ekonomika 8 Kondrotienė Joana 

50 Darbas su istorijos šaltiniais I gr. 23 Rima Kemzūrienė 

51 Darbas su istorijos šaltiniais II gr. 21 Alma Kazlauskienė 

52 Rašytinės kalbos ugdymas I gr. 22 Danutė Čiupkovienė 

53 Rašytinės kalbos ugdymas II gr. 25 Milda Zanevičienė 

54 Rašytinės kalbos ugdymas III gr. 23 Vida Gaušienė 

55 Probleminė rašyba ir skyryba 13 Audronė Gudynienė 

56 Praktinis matematikos taikymas 19 Joana Kondrotienė 

57 Matematikos uždavinių sprendimo 

23 Reda Jonušauskienė 

metodai I gr. 

58 Matematikos uždavinių sprendimo 

29 Genovaitė Lukoševičienė 

metodai IIgr. 

59 Gramatikos naudojimas anglų kalbos 

11 Birutė Raudonikienė 

testuose I gr. 



testuose II gr. 


21 Kristina Lazauskaitė 

testuose III gr. 

62 Fizikos uždavinių sprendimo 


praktikumas 

63 Chemijos uždavinių sprendimo 


praktikumas 

64 Biologijos organizacijos lygmenys 8 Daina Misevičienė 

40 

III gimnazijos klasės 

L A I K I N Ų J Ų G R U P I Ų S U V E S T I N Ė 

2012 – 2013 m. m. 

Eil. Grupės pavadinimas Kursas Mokinių Mokytojo vardas, pavardė 

Nr. 

skaičius grupėje 

1 Tikyba I gr. Bendrasis 22 Loreta Armalytė 

2 Tikyba II gr Bendrasis 22 Alma Oksienė 

3 Tikyba III gr. Bendrasis 22 Dalia Tabokienė

4 Tikyba IV gr. Bendrasis 23 Jurgita Šadauskienė 

5 Lietuvių kalba ir literatūra I gr. Išplėstinis 24 Danutė Čiupkovienė 



8 Lietuvių kalba ir literatūra IV gr. Išplėstinis 17 Milda Zanevičienė 

9 Privalomoji užsienio kalba (anglų) B2 14 Birutė Raudonikienė 

10 Privalomoji užsienio kalba (anglų) I B2 17 Kristina Lazauskaitė 

gr. 

11 Privalomoji užsienio kalba (anglų) II B1 19 Rita Rimšienė 

gr. 

12 Privalomoji užsienio kalba (anglų) III B1 18 Rima Vaišnorienė 

gr. 

13 Privalomoji užsienio kalba (anglų) IV B1 21 Lionė Tartilaitė 

gr. 

14 Pasirenkamoji užsienio kalba (rusų) B1 20 Rima Žentelienė 



17 Istorija Bendrasis 29 Juozas Brazauskas 



20 Informacinės technologijos I gr. Bendrasis 14 Aleksandras Kuzmickas 


22 Matematika I gr. Išplėstinis 27 Genovaitė Lukoševičienė 

(I) 

23 Matematika II gr. Išplėstinis 27 Genovaitė Lukoševičienė 

(III) 

24 Matematika III gr. Išplėstinis 27 Reda Jonušauskienė 






30 Chemija Išplėstinis 21 Jolita Pūkaitė 

31 Chemija Bendrasis 10 Snieguolė Butkutė 



34 Muzika Bendrasis 16 Jecinta Garbaliauskienė 



37 Šokis Bendrasis 14 Gintaras Petraitis 

38 Bendroji kūno kultūra Bendrasis 21 Vasilijus Semčišinas 




šokiai) 

42 Pasirinkta sporto šaka (aerobika) Bendrasis 24 Nijolė Ridikienė 



45 Politologijos pagrindai I gr. 18 Rima Kemzūrienė 

46 Politologijos pagrindai II gr. 17 Alma Kazlauskienė 


48 Istorijos raida istoriniuose šaltiniuose 22 Rima Kemzūrienė 

41

I gr. 



II gr. 

50 Kūrybinis rašymas I gr. 24 Danutė Čiupkovienė 



53 Kalbos vartojimo praktika 14 Milda Zanevičienė 

54 Matematikos probleminiai uždaviniai 

I gr. 


(I) 


II gr. 


(III) 


25 Reda Jonušauskienė 

III gr. 

57 Klausymo ir kalbėjimo įgūdžių 

12 Birutė Raudonikienė 

tobulinimas (B2) I gr. 

58 Klausymo ir kalbėjimo įgūdžių 

13 Kristina Lazauskaitė 

tobulinimas (B2) II gr. 

59 Anglų kalbinės raiškos tobulinimas 

14 Rita Rimšienė 

(B1) I gr. 

60 Anglų kalbinės raiškos tobulinimas 

14 Rima Vaišnorienė 

(B1) II gr. 


8 Lionė Tartilaitė 

kūrimas (B1) 



aspektas 

63 Cheminės medžiagos ir jų kitimai 17 Jolita Pūkaitė 

42 

Eil. 

Nr. 

IV gimnazijos klasės 

L A I K I N Ų J Ų G R U P I Ų S U V E S T I N Ė 

2012 – 2013 m. m. 

Grupės pavadinimas Kursas Mokinių 

skaičius 

grupėje 

Mokytojo vardas, pavardė 

1 Dorinis ugdymas (tikyba) I gr. Bendrasis 20 Kristina Rankelytė 

2 Dorinis ugdymas (tikyba) II gr. Bendrasis 20 Jurgita Šadauskienė 


4 Dorinis ugdymas (tikyba) IV gr. Bendrasis 21 Alma Oksienė 

5 Lietuvių kalba ir literatūra I gr. Išplėstinis 16 Irena Savickienė 



8 Lietuvių kalba ir literatūra IV gr. Išplėstinis 21 Vida Gaušienė 

9 Privalomoji užsienio kalba (anglų) B2 17 Kristina Lazauskaitė 

10 Privalomoji užsienio kalba (anglų) I B1 21 Vladislava Veličkienė 

gr. 

11 Privalomoji užsienio kalba (anglų) II B1 19 Rita Gibienė 

gr. 

12 Privalomoji užsienio kalba (anglų) III B1 20 Rima Vaišnorienė 

gr. 

14 Istorija I gr. Išplėstinis 23 Rima Kemzūrienė


16 Istorija Bendrasis 21 Violeta Dumbrienė 



20 Informacinės technologijos I gr. Bendrasis 12 Alfredas Vasiliauskas 



23 Matematika I gr. Išplėstinis 22 Rimutė Kazakevičienė 

24 Matematika II gr. Išplėstinis 24 Birutė Masiokienė 

25 Matematika III gr. Išplėstinis 16 Genovaitė Lukoševičienė (I) 









biologija, fizika 

Bendrasis 12 Daina Misevičienė, 

Marijona Puzinaitė 



36 Muzika Bendrasis 9 Zita Pilkauskienė 






43 Pasirinkta sporto šaka (sportiniai Bendrasis 18 Nijolė Ridikienė 








19 Rima Kemzūrienė 

I gr. 



II gr. 

50 Kūrybinis rašymas I gr. 14 Irena Savickienė 



53 Kalbos vartojimo praktika 21 Vida Gaušienė 


21 Rimutė Kazakevičienė 

sprendimo metodika I gr. 


23 Birutė Masiokienė 

sprendimo metodika II gr. 


17 Genovaitė Lukoševičienė (I) 

sprendimo metodika III gr. 


21 Vladislava Veličkienė 

kūrimas (B1) 


kūrimas (B1) 


43

44 


20 Rima Vaišnorienė 

kūrimas (B1) 



aspektas 

61 Chemijos uždaviniai ir jų praktinis 


aspektas 

62 Biologijos organizacijos lygmenys 13 Daina Misevičienė 

83. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi 

tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu 

Nr. 258 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo 

Nr.ISAK–1759 redakcija). Mokytojų tarybos posėdžio 2011-06-10 nutarimu (protokolo Nr. MT2- 

5). 

2011-2012 m.m. ir 2012-2013 m.m. III-IV gimnazijos klasėse savarankiškai mokomasi 

anglų kalbos A2 kalbos mokėjimo lygiu ir modulio ,,Sunkesni anglų kalbos gramatikos atvejai“ 3 

mokiniai, rusų kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 4 mokiniai, rusų kalbos B2 kalbos mokėjimo lygiu 

2 mokiniai, vokiečių kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 1 mokinys, prancūzų kalbos B1 kalbos 

mokėjimo lygiu 2 mokiniai. 

2011-2012 m.m. IV gimnazijos klasėje savarankiškai mokomasi vokiečių kalbos bendruoju 

kursu 2B (II užsienio kalba) 3 mokiniai, prancūzų kalbos išplėstiniu kursu 3A (II užsienio kalba) 1 

mokinys. 

2012-2013 m.m. IV gimnazijos klasėse savarankiškai mokomasi anglų kalbos A2 kalbos 

mokėjimo lygiu ir modulio ,,Sunkesni anglų kalbos gramatikos atvejai“ 4 mokiniai, rusų kalbos B1 

kalbos mokėjimo lygiu 4 mokiniai, rusų kalbos B2 kalbos mokėjimo lygiu 2 mokiniai, vokiečių 

kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 1 mokinys, prancūzų kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 2 

mokiniai, pasirenkamuosius dalykus ,,Teisės pagrindus“ 4 mokiniai ir užsienio kalbą (prancūzų) A1 

mokėjimo lygiu 4 mokiniai. 

2012-2013 m.m. ir 2013- 2014 m. m. III-IV gimnazijos klasėse savarankiškai mokomasi, 

vokiečių kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 3 mokiniai, prancūzų kalbos B1 kalbos mokėjimo lygiu 

2 mokiniai. 

Į savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas mokiniui dalyko kursui skirtas pamokų skaičius. 

84. Ugdymo sritys, dalykai: 

84.1. Dorinis ugdymas. Gimnazijoje III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokosi dorinio ugdymo 

(tikybos) po 1 savaitinę valandą sudarant 4 laikinąsias (mobiliąsias) grupes; 

84.2. Kalbos. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstiniu kursu III-IV gimnazijos klasėse mokoma ne 

daugiau kaip 25 mokiniai grupėje;

45 

84.3.Užsienio kalbos. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į 

Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokinių užsienio kalbų 

pasiekimai nustatyti naudojantis centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per 

duomenų perdavimo sistemą KELTAS). 

84.3.1.Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi 

mokiniai siekia to paties lygio. 

84.3.2. Užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai 

iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Pasirenkamieji moduliai 

sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius ir padeda atskleisti 

mokytojų kūrybinį potencialą. Gimnazijoje rengiamos užsienio kalbos modulio programos ,,Sunkesni 

anglų kalbos gramatikos atvejai“ A2 kalbos mokėjimo lygiui, ,,Įvairių žanrų tekstų anglų kalba 

kūrimas“ B1 kalbos mokėjimo lygiui, debatai B2 kalbos mokėjimo lygiui (konsultacinis centras) 2011- 

2012 m.m. 

Gimnazijoje rengiamos užsienio kalbos modulio programos ,,Anglų kalbinės raiškos tobulinimas“ B1 

kalbos mokėjimo lygiui, ,,Įvairių žanrų tekstų anglų kalba kūrimas“ B1 kalbos mokėjimo lygiui, 

,,Klausymo ir kalbėjimo įgūdžių tobulinimas” B2 kalbos mokėjimo lygiui, pasirenkamasis dalykas 

,,Debatai ir retorikos menas” B2 kalbos mokėjimo lygiui 2012-2013 m.m. 

84.4. Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą, 

religijotyrą, teisės pagrindus ir psichologiją 2011 -2012 m.m. 

Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą, politologijos pagrindus ir 

psichologiją 2012-2013 m.m. 

84.5. Informacinės technologijos. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis kursas. 

84.6. Menai. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, fotografijos, 

muzikos, teatro 2011-2012 m.m. 

Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, fotografijos, muzikos, 

teatro, šokio. Iš pasirenkamųjų dalykų gali rinktis braižybą 2012-2013 m.m. 

84.7. Mokinys renkasi vieną iš technologijų programos krypčių: turizmo ir mitybos; taikomojo meno, 

amatų ir dizaino 2011-2012 m.m. 

Mokinys renkasi vieną iš technologijų programos krypčių: taikomojo meno, amatų ir dizaino ir 

tekstinės ir aprangos 2012-2013 m.m. 

84.8. Kūno kultūra. Mokiniai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą 

arba pasirinktą sporto šaką (krepšinį, tinklinį, sportinius šokius) 2011-2012 m.m. 

Mokiniai renkasi vieną iš galimų ugdymo plano variantų: bendrąją kūno kultūrą arba pasirinktą 

sporto šaką (krepšinį, tinklinį, sportinius šokius, aerobiką) 2012-2013 m.m. 

Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiu. Kūno kultūros mokymas pagal vidurinio ugdymo 

programą neintensyvinamas.

46 

VI. UGDYMO PLANO LENTELĖS

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo planas - Panevėžio Kazimiero ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?