VERSLO PARDAVIMAS IR ĮSIGIJIMAS - Tax.lt

VERSLO PARDAVIMAS IR ĮSIGIJIMAS 

metodinis vadovas 

PROJEKTAS IŠ DALIES 

FINANSUOJAMAS 

EUROPOS SĄJUNGOS

TURINYS 

1. ĮVADAS 2 

2. VERSLO PARDAVIMAS 5 

2.1. VERSLO PARDAVIMO PRIEŽASTYS 6 

2.2. VERSLO PARDAVIMO BŪDAI 10 

2.3. VERSLO PARDAVIMO ETAPAI 12 

3. VERSLO ĮSIGIJIMAS 17 

3.1. VERSLO ĮSIGIJIMO PRIEŽASTYS 18 

3.2. VERSLO ĮSIGIJIMO BŪDAI 22 

3.3. VERSLO ĮSIGIJIMO ETAPAI 25 

4. VERSLO PERDAVIMO OBJEKTAS 30 

5. VERSLO VERTĖS NUSTATYMO METODIKA 35 

5.1. VERSLO VERTINIMO NAUDA 36 

5.2. VERSLO VERTINIMO METODAI 38 

6. TEISINIAI VERSLO PERDAVIMO ASPEKTAI LIETUVOJE 51 

7. PRIEDAI 56 

PRIEDAS NR. 1 NAUDINGOS NUORODOS Į TINKLAPIUS 

VERSLO PERDAVIMO TEMA 56 

PRIEDAS NR. 2 PAVYZDINĖ TIKSLINĖS VERSLO PERŽIŪROS 

SCHEMA 57

ĮVADAS 

Verslo 

perdavimo 

sąvoka 

Pirkimo/ 

įsigijimo 

sandorių 

apimtys 

Verslo perdavimas – tai verslo pardavimo / įsigijimo procesas, kurio metu 

vienas verslas jungiasi su kitu ar įsigyja kitą verslą. Įmonių susijungimas reiškia kelių 

verslų sujungimą vienodomis sąlygomis įkuriant naują juridinį asmenį, o įsigijimas 

- kuomet viena įmonė (ar fizinis asmuo) perima kitą verslą. 

Lietuvoje įsigijimų ir susijungimų sandorių rinkoje ilgą laiką dominavo 

valstybei priklausiusių įmonių ir akcijų paketų pardavimo sandoriai (valstybinio turto 

privatizavimas). Šiuo metu vis labiau pastebimas sandorių didėjimas ir privačiame 

sektoriuje, t.y. veikiančias įmones perka jų konkurentai, partneriai, užsienio strateginiai 

ir finansiniai investuotojai. Vis daugiau verslų yra plėtojami su tikslu vėliau juos 

sėkmingai realizuoti ir atsiimti norimą investicijų grąžą. 

Įprastai įmonių įsigijimai ir susijungimai padažnėja esant teigiamoms ekonomikos 

ar tam tikros ūkio šakos plėtros prognozėms. Tikėjimas, kad ateityje bus 

geriau arba bent jau ne blogiau nei dabar, yra vienas pagrindinių tokių sandorių 

varomųjų jėgų. 

Dar vienas svarbus įmonių įsigijimus ir susijungimus skatinantis veiksnys yra 

finansų rinkos plėtra. Finansinių instrumentų pasiūla ir kaštai taip pat daro ženklią 

įtaką tokio pobūdžio sandoriams. Be abejo, sunku įsigyti verslą vien tik savomis 

lėšomis, tačiau dar sunkiau, kai skolinto kapitalo kaina yra aukšta, o visokeriopi 

apribojimai bei suvaržymai iš skolintojo pusės yra itin dideli. 

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare ir jos rinkai susiliejus su kitų ES 

narių rinkomis, konkurencija po truputį tampa tarptautinė, todėl Lietuvos verslas yra 

priverstas konkuruoti ne tik su vietinėje (Lietuvos) rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, 

bet ir su kitų šalių tą pačią prekę ar paslaugą siūlančiais konkurentais. 

Vis daugiau užsienio įmonių renkasi investuoti į Lietuvos rinką kaip į dalį 

esamos didelės ES rinkos. Tuo tarpu ateiti į rinką visuomet yra greičiau įsigyjant jau 

joje veikiančius žaidėjus, nei pradedant verslą nuo pradžių. O Lietuvos verslininkams 

tai reiškia dar stipresnę konkurenciją ir poreikį apsisaugoti nuo jos. Įmonių įsigijimai 

ir susiliejimai - vienas iš galimų tokios apsaugos būdų, kai įmonės įsigijimas ar 

susijungimas suvokiamas per tam tikros kontrolės kitoje ar bendroje įmonėje įsigijimą 

ir naudą per sinergijos efektą, masto ekonomiją, kaštų mažinimą ir pan. 

Europos Komisija 2006 metais išleistame leidinyje „Markets for Business 

Transfers“ 1 (liet. - verslo perdavimo rinkos), paskelbė, kad per artimiausius dešimt 

metų viena trečioji Europos verslininkų pasitrauks iš savo verslų. Tokia išvada buvo 

padaryta atlikus tyrimą apie dabartines verslo perdavimo rinkas Europoje ir ten 

vykstančius sandorius. Įvertinta, kad apie 690 tūkstančių įmonių, daugiausiai mažų 

ir vidutinių, sukuriančių apie 2,8 milijonų darbo vietų visoje Europos Sąjungoje, bus 

perduodamos kitiems savininkams kasmet. Ir nors kol kas Europoje dominuoja 

verslo perdavimas šeimos nariams, vis labiau didėja ir perdavimo trečiosioms šalims 

apimtys. Todėl yra labai svarbu suvokti pirkėjo ir pardavėjo poreikius bei padėti jiems 

susitikti. 

Pagrindinės priežastys, kurios skatina verslininkus dalyvauti verslo perdavimo 

sandoriuose, yra jų nauda ir kartais vienintelė galimybė realizuoti įmonės strateginius 

tikslus. Šiuose sandoriuose dalyvauja tiek fiziniai asmenys, tiek ir stambios 

kompanijos bei smulkus ir vidutinis verslas. 

Verslo pardavėjus dažnai motyvuoja tai, kad tai vienintelis būdas pakeisti 

veiklos sritį ir tuo pačiu atgauti įdėtas investicijas, kitiems verslininkams tai būdas 

išeiti iš rinkos, kuri pradeda stagnuoti, ar kurioje reiškiasi vis didesnė konkurencija ir 

darosi nebepelninga veikti. 

Tuo tarpu verslininkai, įsigyjantys kitas įmones, mato realią naudą iš galimo 

sinergijos efekto, t.y. galimybės veikti efektyviau nei veikiant kiekvienai įmonei 

atskirai. Didžiulis efektas taip pat pasireiškia per horizontalią įmonių integraciją 

– konkuruojančių įmonių susijungimą, ar per vertikalią integraciją – susijungimus 

tarp įmonės ir jos pagrindinių tiekėjų arba įmonės ir jos reikšmingiausių klientų. Šie 

sandoriai ne tik leidžia įmonėms pasiekti greitą augimą bei masto ekonomiją, bet 

ir sutaupyti reikšmingą dalį kaštų, pasidalinti vadovavimo įgūdžiais bei viena kitos 

turimais privalumais rinkoje. 

Tuo pačiu įmonių pirkimo – pardavimo sandoriai rinkoje mažina konkurenciją, 

kadangi besijungdamos įmonės mažina rinkos dalyvių skaičių. Tai bene skaudžiausiai 

gali atsiliepti galutiniams vartotojams – tai prekybos proceso grandžiai, kuri yra 

priklausoma nuo rinkoje veikiančių įmonių priimamų susitarimų didinti kainas ar 

modifikuoti prekių ir paslaugų kokybę, ir t.t. 

Taigi verslo perdavimo sandoriai turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų bruožų, 

o kurie jų dominuos – priklauso nuo pačių įmonių, priimančių sprendimą dalyvauti 

tokiuose sandoriuose. 

Siekiant geriau įvertinti, kurias paslaugas ir struktūras reikėtų siūlyti teikiant 

įmonėms paramą ir konsultacijas dėl verslo perdavimo, buvo inicijuotas projektas 

Verslo 

perdavimo 

nauda 

Metodinio 

vadovo 

paskirtis 

 

1 

Šaltinis: European Commission, Enterprise and Industry Directorate General, 

http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/support_measures/index.htm

„TRANSREGIO“, kuris yra iš dalies finansuojamas Europos programos „INTERREG 

IIIC SOUTH“ lėšomis. „TRANSREGIO” projekto, kuriame dalyvauja 7 šalys (Austrija, 

Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Slovėnija ir Lietuva), pagrindą sudaro šių 

septynių regionų verslo perdavimo praktikos lyginamasis tyrimas, kurio tikslas – 

geriau suprasti pirkėjų ir pardavėjų sunkumus ir lūkesčius verslo perdavimo metu. 

Kadangi iki šiol Lietuvoje yra labai nedaug informacijos apie verslo perdavimus, 

„TRANSREGIO“ projekto partneris iš Lietuvos pusės – VšĮ Lietuvos ekonominės 

plėtros agentūra (LEPA) – inicijavo metodinio vadovo apie verslo pardavimą bei 

įsigijimą leidimą. Šio vadovo tikslas - glaustai ir praktiškai pateikti pardavimų ir 

įsigijimų sandorių procesą, identifikuoti juos skatinančias priežastis bei pateikti 

keletą praktinių pavyzdžių, iliustruojančių verslo perdavimo procesą. 

Metodinis vadovas apima verslo pardavimo ir verslo įsigijimo proceso 

analizę, verslo perdavimo objekto pasirinkimo galimybes, verslo vertinimo metodikų 

aprašymą bei teisinius pirkimo – pardavimo sandorių aspektus Lietuvoje. Priede taip 

pat pateikiamos naudingos nuorodos verslo perdavimo tema. 

Vadovo pagalba galėsite rasti atsakymus į tokius pagrindinius klausimus: 

• Kokios yra pagrindinės verslo perdavimo priežastys? 

• Kada verslą tikslinga parduoti, o kada įsigyti? 

• Kokie galimi pirkėjai / pardavėjai ir kur jų ieškoti? 

• Kokiose rinkose vyksta verslo perdavimo sandoriai? 

• Kokie yra pagrindiniai būdai parduoti verslą? 

• Kokios yra įsigijimo sandorių formos? 

• Iš ko susideda verslo perdavimo procesas? 

• Kas gali būti perdavimo sandorio objektu? 

• Kaip nustatyti verslo vertę? 

• Ką reikia žinoti apie teisinius perdavimo aspektus? 

VERSLO PARDAVIMAS 

• Kur ieškoti naudingos informacijos verslo perdavimo temomis?


Kodėl 

verslas 

parduodamas? 

Šiame skyriuje pateikiamos metodinės rekomendacijos ir praktiniai 

pavyzdžiai: 

• Kodėl verslas parduodamas? 

• Kada geriausia parduoti? 

• Kokie galimi pirkėjai? 

• Kur galima parduoti? 

• Kaip galima parduoti? 

• Verslo pardavimo etapai: pasiruošimas, pirkėjų suradimas, memorandumas, 

verslo peržiūra bei derybos 

2.1. Verslo pardavimo priežastys 

Verslo pardavimas gali būti siejamas su daugybe priežasčių, tiek ekonominių, 

tiek ir asmeninių, tačiau kaip pagrindines verslo pardavimo priežastis galima būtų 

įvardinti šias: 

• Veiklos srities keitimas; 

• Pasitraukimas iš verslo; 

• Investicijų atgavimas; 

• Arši konkurencija rinkoje. 

Verslas taip pat gali būti parduodamas ir dėl to, jog esant vieninteliam jo 

savininkui, nėra įpėdinio, kuris galėtų perimti ir toliau plėtoti verslą. Arba esami 

savininkai tiesiog nori pasitraukti iš veiklos, realizuodami sukauptą kapitalą. 

Investicijų atgavimas paprastai yra verslo pardavimo priežastimi tais atvejais, 

kuomet įmonė buvo vystoma siekiant uždirbti iš kapitalo prieaugio. Tokiais atvejais 

dažnai verslus parduoda juos valdę instituciniai investuotojai bei įvairūs kapitalo 

fondai. 

ERPB kartu su privataus kapitalo fondu „Scandinavian Baltic Development“ 

2006 m. pardavė kontrolinį 92,37 proc. Ukmergės marškinių siuvimo AB „Vilkma“ akcijų 

paketą Islandijos tekstilės kompanijai „Hlunnur ehf“. „Parduodami „Vilkmos“ akcijų paketą 

mes pasiekėme iškeltus finansinius tikslus, padėjome bendrovei tapti augančia ir 

sėkmingai konkuruojančia įmone, - sakė „Scandinavian Baltic Development“ valdytojas 

Bjornas Gillbergas“ („Jūsų tarpininkas“, 2006 m. kovo mėn. 7 d.). 

Stiprėjanti konkurencija rinkoje nulemia tai, kad ypatingai mažos įmonės 

nesugeba įsitvirtinti rinkoje ir išnaudojusios turimus finansinius resursus, neturi 

galimybės užsitikrinti reikiamo finansavimo. Tada vienintele išeitimi lieka verslo 

pardavimas ir bent jau padarytų investicijų susigrąžinimas. 

Lietuvos biuro reikmenų prekybos UAB „Mabivil“ akcininkai 2005 metais nusprendė 

parduoti pagrindinį akcijų paketą užsienio investuotojui, Čekijos biuro reikmenų prekybininkui 

„Papirius“. „Strateginiu investuotoju pasirinkome čekų „Papirius“, nes matėme, jog mūsų 

veiklos pobūdis yra panašus. Papildomas kapitalas padėjo sėkmingai įgyvendinti 

nemažai permainų bei tapti vienu iš šios srities lyderių“,– sakė A. Šidla, UAB „Mabivil“ 

vykdomasis direktorius (Verslo žinios, 2005 m. liepos 18 d.). 

Paprastai verslą ar jo dalį parduoda tokie akcininkai, kurie planuoja keisti 

veiklos profilį ar orientuotis tik į strateginius veiklos centrus, taip pat tuo atveju, jei 

turimos nestrateginės įmonės neuždirba pakankamai pelno ir neatneša reikalingos 

investicijų grąžos. 

2005 m. UAB „MG Baltic“ grupė pardavė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, 

UAB „Mevesta“, UAB „Apavikta“ ir AB „Elta“. Grupės prezidentas D. Mockus teigė: „2005- 

ieji mums buvo išskirtiniai metai. Įvykdėme svarbiausią uždavinį - baigti koncentruoti 

veiklas į 4 pagrindinius mūsų plėtojamus sektorius – mažmeninę prekybą, nekilnojamąjį 

turtą, žiniasklaidą ir vartojamųjų prekių gamybą bei prekybą. Iš tų sferų, kurios nepajėgios 

sparčiai augti, mes pasitraukėme“ (Verslo žinios, 2006 m. kovo 27 d.). 

Bet kokiu atveju, parduodant verslą, svarbiausias tikslas turėtų būti parduoti jį 

pelningai. Norint pasiekti šį tikslą, verslo savininkas turi pagrįstai įrodyti, kad verslas 

duos reikiamą grąžą potencialiam investuotojui. Tam labiausiai tinkamas laikas yra, 

kai: 

• Įmonė gali pademonstruoti gerus istorinius finansinius rezultatus; 

• Įmonė gali įrodyti, kad ateityje jos verslo apimtys bei pelningumas augs; 

• Įmonė turi išskirtinių teisių veikti tam tikroje rinkoje; 

• Įmonėje dirba patyrusių specialistų komanda. 

Kada 

geriausia 

parduoti?


Kokie 

galimi 

pirkėjai? 

Istoriniai įmonės rezultatai svarbūs tuo, kad jais galima lengviau pagrįsti 

ateities perspektyvas, parodyti teigiamas augimo tendencijas. Jei istoriniai rezultatai 

kasmet ženkliai svyravo, potencialiam pirkėjui reikės paaiškinti to priežastis bei 

įrodyti, kad ateityje įmonė veiks stabiliai. 

Nors sėkminga įmonės finansinė istorija pirkėjui sukuria pasitikėjimą perkamu 

verslu, reikia turėti omenyje, kad verslas perkamas dėl pelno ir pinigų srautų, kurie 

bus uždirbami ateityje. Dėl šios priežasties labai svarbu tinkamai pagrįsti ateities 

rezultato prielaidas bei finansinių rezultatų prognozes. 

Įmonės disponavimas tam tikromis licencijomis ar leidimais veikti konkrečioje 

rinkoje gali turėti lemiamą vaidmenį pirkėjui apsisprendžiant dėl verslo įsigijimo. 

Šiuo atveju investuotojas svarstys tokias alternatyvas - gauti pageidaujamą leidimą 

veikti tam tikroje srityje savarankiškai ar įgyti veikiančią įmonę, kuri tokiu leidimu 

disponuoja. 

Patyrusių specialistų komanda, ypatingai vadovaujančios grandies, yra tie 

žmonės, kurie rengia informacinį pardavimo memorandumą, skaičiuoja įmonės 

veiklos prognozes, taip pat teikia visą reikalingą informaciją pardavimo proceso 

metu. Todėl šių specialistų kompetencija ir profesionalumas gali turėti reikšmingos 

įtakos pardavimo procesui bei sandorio baigčiai. Kadangi dažnai visa ar dalis 

personalo komandos lieka nupirktoje įmonėje, jų patirtis ir įdirbis konkrečioje srityje 

parduodamame versle gali tapti svariu argumentu derybose. 

Bendrai verslo pirkėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys 

įsigyti verslą. Ieškant potencialių verslo pirkėjų, juos galima suskirstyti į dvi stambias 

grupes: 

• Strateginiai investuotojai; 

• Finansiniai investuotojai. 

Nr. 

1 

2 

3 

4 

5 

Pagrindiniai skirtumai tarp šių pirkėjų grupių pateikiami lentelėje: 

Sandorio savybė 

Didesnė sandorio kaina dėl 

galimo sinergijos efekto 

Patirties bei know-how rinkoje 

perėmimas 

Naujų įmonės valdymo įgūdžių 

įgijimas 

Senos valdymo komandos 

išsaugojimas 

Atsiskaitymas bendrovės 

akcijomis 

Strateginiai 

investuotojai 

Finansiniai 

investuotojai 

x – 

x – 

x 

– x 

x – 

6 Atsiskaitymas pinigais – x 

„x“- dažnai pasitaiko, „–“ - retai pasitaiko 

Paprastai apmokėjimo už sandorį forma priklauso nuo įsigyjamos įmonės 

akcininkų poreikių. Apmokėjimas pinigais yra vertingesnis akcininkams, norintiems 

savo lėšas investuoti į kitas sritis, tuo tarpu apmokėjimas akcijomis leidžia pasilikti 

dalį įmonės kontrolės. Tačiau apmokėjimas akcijomis yra prasmingesnis, kai jomis 

yra prekiaujama vertybinių popierių rinkoje ir jos yra likvidžios. 

2005 m. gruodžio mėn. Suomijos informacinių technologijų įmonė „AffectoGenimap“ 

įsigijo 75% UAB „Informacinės technologijos“ akcijų, IT grupės vadovams atiteko dalis 

suomių įmonės akcijų. “Įsigiję „AffectoGenimap“ akcijų, mes įgijome teisę dalyvauti 

sprendžiant jungtinės kompanijos valdymo klausimus. Grupei lietuvių, kaip akcininkams, 

yra patikėta rūpintis jos plėtra bei augimu ne tik Baltijos šalių, bet ir Vidurio bei Rytų Europos 

regione. Būdami samdomi darbuotojai tokių teisių neturėtume“, - sakė p. Užpalis, tapęs 

vienu stambiausiu privačiu „AffectoGenimap“ akcininku. (Verslo žinios, 2005 m. sausis). 

x 

Strateginiai investuotojai paprastai įsigyja verslą, nes yra suinteresuoti: 

• Plėsti savo turimą verslą naujose rinkose; 

• Perimti konkurentus ir taip sustiprinti savo pozicijas; 

• Išgauti sinergijos efektą iš verslų susijungimo.


Kauno AB „Novena“, prekybinės įrangos ir baldų gamintoja, sulaukė strateginio 

investuotojo iš Švedijos – tai koncernas ITAB, užsiimantis tokia pačia veikla. „Bendradarbiavimas 

su kitomis grupės įmonėmis atneš naudos, – planuoja p. Katkevičius. 

– ... Be to, mes esame vienintelė grupės įmonė, kuri gamina įrangą iš kelių medžiagų. Tad 

tikėtina, kad mums teks dalis kitų įmonių užsakymų.“ Pasak pašnekovo, jaučiamas ir stiprus 

grupės finansinis užnugaris. (Verslo Žinios Nr. 161 (13 psl.), Mano verslas, 2006 m. 

rugpjūčio 22 d.). 

Tuo tarpu finansinio investuotojo pagrindinis tikslas – akcijų vertės maksimizavimas 

bei kuo didesnė investicijų grąža ateityje. 

Priėmus sprendimą apie verslo pardavimą vienoje ar kitoje rinkoje, reikia 

pasirinkti tinkamiausią būdą, kaip įvykdyti pardavimo sandorį. 

Verslo pardavimo būdus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: 

• Pardavimas tiesioginių derybų keliu; 

• Pardavimas uždarajame aukcione; 

• Pardavimas viešajame aukcione. 

Kaip 

galima 

parduoti? 

Kur 

galima 

parduoti? 

Antžemines paslaugas Vilniaus ir Kauno tarptautiniuose oro uostuose teikiančią UAB 

„Baltic Ground Services“ (BGS) iš UAB „LAL investicijų valdymas“ įsigijo UAB „Finansų 

spektro investicija“ (FSI). „Skrydžių antžeminio aptarnavimo paslaugų rinka vien Vilniaus 

tarptautiniame oro uoste apytiksliai vertinama 21-22 mln. Lt, iš kurių maždaug 25-30% tenka 

BGS. Pasak Mindaugo Lanko, FSI atstovo, šis įsigijimas yra smulki finansinė investicija, 

kuri daroma siekiant uždirbti iš akcijų vertės augimo.“ (Verslo Žinios Nr. 141 (4 psl.), 

2006 m. liepos 24 d.). 

2.2. Verslo pardavimo būdai 

Priklausomai nuo įmonės juridinio statuso (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė 

bendrovė, individuali įmonė, t.t.), verslas gali būti parduodamas tokiose rinkose: 

• Vertybinių popierių rinkoje; 

• Privačių sandorių rinkoje. 

Pagrindinius kiekvienos rinkos bruožus galima suskirstyti pagal šiuos svarbiausius 

kriterijus: 

Nr. 

Kriterijus 

Vertybinių popierių 

rinka 

Privačių sandorių 

rinka 

1 Bendrovės dydis Vertė viršija 50 mln. Lt Nėra apribojimų 

2 Pardavimo laikas 

3 Bendrovės finansinė būklė 

Priklauso nuo vertybinių 

popierių rinkos būklės 

Istoriškai pelningos ir 

augančios bendrovės 

Bet kada 

Nėra jokių reikalavimų 

4 Parduodama bendrovės dalis Paprastai tik dalis akcijų Paprastai visas verslas 

Derybos Uždaras aukcionas Viešas aukcionas 

• Užtikrinamas sandorio 

konfidencialumas, nes pardavėjas 

kontaktuoja tik su 

tais pirkėjais, kuriuos, jo 

manymu, sudomins jo verslas; 

• Deramasi tik su tuo potencialiu 

pirkėju, kuris palankus 

pardavėjui. 

• Neužtikrinama aukščiausia 

sandorio vertė, nes nėra konkurencijos. 

Teigiamos savybės 

• Pakankamai užtikrinamas 

sandorio konfidencialumas, 

nes potencialūs pirkėjai dalyvaudami 

aukcione, pasirašo 

konfidencialumo sutartis; 

• Užtikrinama didesnė sandorio 

vertė, nes pirkėjai žino, 

kad vyksta aukcionas, ir dėl 

to stengsis pasiūlyti kuo 

didesnę kainą. 

Neigiamos savybės 

• Ilgesnis sandorio administravimo 

procesas; 

• Tikimybė atskleisti svarbią 

informaciją didesniam konkurentų 

skaičiui. 

• Užtikrinama didžiausia konkurencija, 

todėl ir sandorio 

vertė būna didžiausia. 

• Sandoris nėra konfidencialus, 

nes dalyvių skaičius neribojamas; 

• Ilgiau užtrunka pardavimo 

proceso administravimas. 

Kiekvienas verslo pardavimo būdas turi savo teigiamų ir neigiamų bruožų, 

todėl verslo pardavėjas turi gerai apsvarstyti kiekvieną būdą prieš nuspręsdamas, 

kaip bus parduodamas jo verslas. 

10 11


2.3. Verslo pardavimo etapai 

• Teigiamų verslo savybių išryškinimas; 

Verslo pardavimo procesas paprastai trunka apie 6 mėnesius, kuomet 

daugiausiai laiko įprastai užima pasirengimas pardavimui bei derybos su potencialiais 

pirkėjais. Pardavimo proceso etapus galima būtų suskirstyti į šias pagrindines 

kategorijas: 

• Silpnųjų verslo vietų eliminavimas; 

• Analogiški sandoriai rinkoje ir pan. 

• Verslo vertinimas: 

Pasiruošimas 

pardavimui 

1 

PASIRUOŠIMAS 

2 

POTENCIALIŲ 

PIRKĖJŲ 

SURADIMAS 

3 

PARDAVIMO 

MEMORANDUMO 

PARENGIMAS 

4 

VERSLO 

PERŽIŪRA 

5 

DERYBOS 

Pasiruošimo pardavimo procesui metu pardavėjas turi atlikti šias svarbiausias 

užduotis: 

• Apsibrėžti pagrindinius pardavimo tikslus, tokius kaip pavyzdžiui: 

• Kainos maksimizavimas; 

• Sandorio konfidencialumas; 

• Nustatoma verslo vertė; 

• Identifikuojami pagrindiniai vertės šaltiniai; 

• Numatoma galima pardavimo kaina. 

Apsibrėžus pagrindinius tikslus bei pardavimo strategiją, kitas etapas 

yra potencialių pirkėjų suradimas. Tai yra labai atsakingas procesas, 

kadangi pardavėjas turi surasti galimus pirkėjus išlaikant būsimo sandorio 

konfidencialumą. Ieškant pirkėjų, įvertinamos šios pagrindinės pirkėjų kategorijos: 

• Kitos įmonės – įmonės, kurioms Jūsų verslas gali būti įdomus; 

• Investuotojai – fiziniai asmenys ir kompanijos, norinčios finansuoti 

verslą; 

Pirkėjų 

suradimas 

• Greitas pardavimas; 

• Darbuotojai – dažniausiai esama įmonės vadovybė; 

• Kontrolės įmonėje išlaikymas ir pan. 

• Suformuoti pardavimo komandą iš savo įmonės personalo ir išorinių 

konsultantų: 

• Bendrovės vadovybė - duomenų pateikimui ruošiant informacinį 

memorandumą; 

• Teisininkai - verslo pardavimo sutarties parengimui ir peržiūrai; 

• Auditoriai, finansų patarėjai – verslo įvertinimui, potencialių pirkėjų 

suradimui. 

• Surinkti visą reikiamą informaciją apie verslą: 

• Finansinės ataskaitos, mokestinės ataskaitos; 

• Rinkos ir ūkio šakos analizė; 

• Konkurentai, tiekėjai, klientai – rizikingiausia grupė, kuri gali norėti 

vien tik susipažinti su įmonės informacija, neturint jokių ketinimų jo 

įsigyti. 

Šiame etape įmonė turi apsibrėžti, kas yra galimi jos pirkėjai ir kaip juos 

pasiekti. Taip pat šiame etape reikalinga įvertinti, ar visi potencialūs pirkėjai 

yra pajėgūs įsigyti verslą. Taigi pirkėjų paieškos metu įmonė turi suformuoti 

pardavimo strategiją ir apibrėžti galutinį galimų pirkėjų sąrašą, su kuriais bus 

kontaktuojama toliau. 

Norint prisivilioti galimus pirkėjus, jiems dažniausiai yra pateikiamas 

pardavimo memorandumas (ar jo sutrumpinta versija), kurio paskirtis yra 

informuoti apie tai, kad verslas parduodamas bei pateikti faktinę informaciją 

apie parduodamą verslą, numatomas pardavimo sąlygas ir procesą. Remiantis 

šiame dokumente pateikta informacija, pirkėjas turi gebėti įvertinti pardavimo 

objektą – verslo istorinę raidą bei ateities perspektyvas - ir susidaryti vaizdą 

Pardavimo 

memorandumas 

12 13


apie planuojamą pardavimo proceso eigą. Nors informacinio memorandumo 

paskirtis yra pateikti tikslią faktinę informaciją, tuo pačiu šis dokumentas turi atlikti ir 

marketinginę funkciją – t.y. sudaryti palankų įspūdį galimam pirkėjui. 

Pardavimo memorandumas dažniausiai teikiamas tik nustatytiems potencialiems 

pirkėjams, prieš tai pasirašiusiems konfidencialumo sutartis dėl memorandume 

pateiktos informacijos neatskleidimo. 

Pardavimo memorandumą sudaro šios pagrindinės dalys: 

• Trumpas verslo ir pardavimo sandorio pristatymas; 

• Įmonės apibūdinimas (savininkai, pardavimo priežastys, įmonės įkūrimo 

istorija, veiklos pobūdis, stipriosios verslo pusės, t.t.); 

• Pardavimo kaina ir sąlygos (akcijos ar turtas, pardavimo kainos pagrindimas, 

esminės pirkėjui keliamos sąlygos, t.t.); 

• Pramonės šaka, produkcija, vartotojai (šakos tendencijos, rinka, pagrindiniai 

vartotojai, produkcijos linijos ir pardavimo kanalai); 

• Personalas ir vadovybė (organizacinė struktūra, vadovai, pardavimų / rinkodaros 

strategijos, kitas personalas); 

• Pastatai ir įrengimai (ilgalaikis turtas ir jo vertė); 

• Ilgalaikė strategija (įmonės tikslai, veiklos strategija ir pan.); 

• Finansinė informacija (trijų paskutinių metų finansinės ataskaitos, finansiniai 

rezultatai įvairiais pjūviais, pardavimų ir sąnaudų detalizavimas, prognostinės 

finansinės ataskaitos, t.t.). 

Potencialūs pirkėjai, gavę susipažinti su informaciniu memorandumu, gali 

turėti papildomų klausimų, todėl reikia numatyti, kurie įmonės darbuotojai ar konsultantai 

galės parengti į juos atsakymus. 

Kita šio etapo dalis - susipažinęs su pirmine informacija apie verslą pirkėjas 

paprastai pateikia pirminį pasiūlymą ar ketinimų protokolą, kuriame yra nustatyta 

preliminari sandorio struktūra, įskaitant sandorio kainą, esmines sąlygas ir kitą svarbią 

informaciją. Šis dokumentas nėra teisinis įsipareigojimas laikytis jame nustatytų 

sąlygų, tačiau parodo pirkėjo valią, patikrinus pateiktą informaciją finansinės ir 

teisinės peržiūros metu, laikytis numatytų sąlygų. 

Atsirinkus potencialius pirkėjus (paprastai jų skaičius nebūna didelis 

– iki 5 skirtingų kompanijų) ir gavus grįžtamąjį ryšį apie suinteresuotumą 

sandoriu, yra paruošiamas taip vadinamas „duomenų kambarys“ (angl. Data 

room) - patalpos, kuriose tvarkingai ir susistemintai pateikiami visi sandoriui 

įtakos turintys dokumentai. Pirkėjai turi galimybę ribotą laiką lankytis duomenų 

kambaryje ir susipažinti su jame pateikta informacija. Šiame etape pirkėjas 

jau gali atlikti išsamią verslo peržiūrą (tiek finansinę, tiek teisinę) ir įsitikinti 

pardavimo memorandume pateiktos informacijos bei prognozių pagrįstumu 

ar jas paneigti. Peržiūros metu pirkėjas paprastai koncentruojasi ties šiais dalykais 

(pavyzdinė tikslinės verslo peržiūros schema pateikiama priede Nr.2): 

• Įmonės finansinė būklė; 

• Mokestinės prievolės; 

• Grąžinimai ir išmokos; 

• Paslėpti įsipareigojimai; 

• Savininkai; 

• Leidimai ir licencijos; 

• Intelektualinė nuosavybė; 

• Verslo ryšiai; 

• Darbuotojai ir vadovai; 

• Pardavimai ir rinkodara; 

• Nauji produktai; 

• Susijusios šalys, jų lengvatos; 

• Teisminiai procesai; 

• Nuosavybės pasikeitimo kaštai ir kt. 

Visi dokumentai, kurie pateikiami duomenų kambaryje, turi būti sunumeruoti 

ir sukataloguoti, kad galima būtų greitai surasti reikiamus dokumentus 

ir kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų dėl to, ar buvo pateiktas koks nors 

dokumentas, ar ne. 

Verslo 

peržiūra 

14 15

Peržiūrų duomenų kambaryje metu taip pat svarbu užtikrinti, kad nesusitiktų 

skirtingų potencialių pirkėjų komandos, taip apsisaugojant nuo galimų jų tarpusavio 

susitarimų, turinčių įtakos sandorio kainai. 

Jeigu peržiūros metu pateikiami papildomi klausimai, atsakymai į juos taip pat 

turėtų būti pateikiami sistemingai, kad su klausimais ir atsakymais galėtų susipažinti 

visi potencialūs pirkėjai. Pabaigus tikslinę verslo peržiūrą, potencialūs pirkėjai privalo 

pateikti patikslintus išankstinius pasiūlymus, kuriuos išanalizavus pardavėjas prašo 

pateikti įpareigojančius pasiūlymus. 

Gavus pasiūlymus iš visų galimų pirkėjų, išrenkamas geriausias (paprastai 

būna pasiliekami keli laimėtojai, su kuriais deramasi). Esminiais pasirinkimo kriterijais 

tampa: 

• Kaina bei mokėjimo priemonės ir terminai; 

• Nustatytų sąlygų įvykdymo apimtis; 

• Planai įsigyjamos įmonės atžvilgiu. 

Derybos ir 

sandorio 

užbaigimas 

Derybos yra galutinė pardavimo proceso stadija, kurios metu suderinamos 

pardavėjo ir pirkėjo pozicijos bei sutariama dėl visų sandorio sąlygų. Ruošiantis 

deryboms ypatingas dėmesys turi būti skiriamas derybų strategijos formulavimui 

ir atsakomybės paskirstymui tarp derybų komandos narių. Derybų metu svarbu 

išlaikyti tokį klausimų svarstymo eiliškumą: poreikiai, sąlygos, kaina. Toks eiliškumas 

leidžia visų pirma apibrėžti esmines sąlygas (svarbias pardavėjui), kurios didžiąja 

dalimi ir nulems kainą. 

Kita svarbi derybų taisyklė – leisti pirkėjui pirmam įvardinti siūlomą kainą ir tik 

vėliau dėl jos derėtis. Taip galima užimti geresnę derybinę poziciją. Taip pat svarbu 

neužstrigti ties vienu kokiu nors punktu, o leisti deryboms judėti į priekį, taip išvengiat 

sandorio žlugimo dėl smulkmenų. 

Derybų metu taip pat rekomenduojama savo komandoje turėti profesionalius 

teisės ir finansų srities atstovus (konsultantus), kurie užtikrintų derybų proceso 

sklandumą bei tvirtesnę derybinę poziciją. 

VERSLO ĮSIGIJIMAS 

Susiderėjus dėl visų sąlygų tiek iš pardavėjo, tiek ir iš pirkėjo pusės, abi šalys 

pasirašo sutartį, kuri ir užbaigia pardavimo procesą. 

16


Kodėl 

verslas 

įsigyjamas? 


pavyzdžiai: 

• Kodėl verslas įsigyjamas? 

• Kada naudinga pirkti? 

• Kokie galimi pardavėjai? 

• Įsigijimų ir susijungimų tipai 

• Kur ir kaip pirkti? 

• Verslo įsigijimo etapai: pasiruošimas, įmonių paieška, kontaktavimas, 

verslo vertinimas bei derybos 

3.1. Verslo įsigijimo priežastys 

Sudėtinga išskirti vieną konkrečią priežastį, dėl kurios rinkoje vyksta įsigijimai 

bei susijungimai, bet kaip pagrindines, dažniausiai sutinkamas priežastis, galima 

būtų paminėti šiuos kriterijus: 

• Sinergijos efektas; 

• Diversifikacija / susifokusavimas; 

• Augimas; 

• Pozicijos rinkoje pagerinimas; 

• Konkurencijos mažinimas; 

• Investicijų grąža. 

Susijungdamos dvi įmonės iš sinergijos efekto tikisi, kad bus įmanoma 

sujungus kelis verslus padidinti veiklos apimtis bei sumažinti kaštus labiau, nei tai 

pavyktų kiekvienai dirbant atskirai. Sinergijos sąvoka paprastai iliustruojama tokia 

matematine lygtimi: „2 + 2 = 5“, taigi dvi įmonės, veikdamos drauge, akcininkams 

sukuria didesnę vertę, nei sukurtų veikdamos atskirai. 

Sinergijos efektas paprastai skirstomas į: 

• Finansinę sinergiją; 

• Veiklos sinergiją. 

Finansinė sinergija pasireiškia sumažėjusiais perkančiosios ar susijungusios 

įmonės kapitalo kaštais bei padidėjusiu skolinimosi pajėgumu. Susijungusiai 

didesnei įmonei labiau prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai, paprastai stabilizuojasi 

jos piniginiai srautai, mažėja rizika. 

Veiklos sinergija pasireiškia per pajamų didinimą bei kaštų mažinimą. Pajamų 

didinimas suprantamas kaip galimybė pasinaudoti kitos įmonės platinimo kanalais, 

jos suburtu klientų ratu. Kaštų mažinimas suprantamas kaip masto ekonomija, t.y. 

geriau išnaudojant tuos pačius resursus didesniam produkcijos kiekiui. Šiuo atveju 

mažėja ribiniai fiksuoti kaštai. 

UAB „Alma Littera“ 2002 metais nusipirkus vadovėlių leidėją „Šviesa“, išplėtus 

knygynų tinklą, grupė tapo viena didžiausių knygų leidėja Lietuvoje. „Sinergija yra madingas 

ir kiek nuvalkiotas žodis, bet mūsų atveju būtent taip ir yra. Susijungimas mums davė 

apčiuopiamos naudos, pardavimai išaugo dvigubai“, – tikina Arvydas Andrijauskas, 

knygų leidybos grupės „Alma Littera“ generalinis direktorius (Verslo Žinios Nr. 133, 

TOP 1000, 2006 m. liepos 12 d.). 

Įmonė, kuri siekia įsigyti kitą verslą su tikslu diversifikuoti (išskaidyti) veiklą, 

paprastai įsigyja įmonę iš visiškai nesusijusios industrijos, t.y. turinčią nekoreliuotus 

(tarpusavyje nesusijusius) piniginius srautus. Diversifikacija leidžia stabilizuoti įmonės 

piniginius srautus, kadangi vienos įmonės pelningumui mažėjant, kitos įmonės 

pelningumas gali didėti, todėl ilgalaikėje perspektyvoje vienos veiklos nuosmukius 

gali atsverti pakilimai kitoje veikloje. Norėdama susifokusuoti (specializuotis, 

susikoncentruoti) į tam tikrą produktų grupę ar veiklos sritį, įmonė ieškos kitos 

įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje ir turinčios reikiamus nusistovėjusius ryšius, 

prekybos kanalus ir pan. 

„Veiklos diversifikavimas padeda išskaidyti riziką. Skirtingais verslo ciklo etapais 

įmonės papildo viena kitą ir leidžia išlaikyti stabilų bei pelningą augimą“, – tvirtina Egidijus 

Valentinavičius, koncerno SBA verslo vystymo viceprezidentas. (Verslo Žinios Nr. 133, 

TOP 1000, 2006 m. liepos 12 d.). 

18 19


Augimo kriterijus ilgalaikėje perspektyvoje yra svarbus kiekvienai įmonei. Kai 

įmonės jungiasi norėdamos užimti didesnę rinkos dalį, paprastai įvyksta vadinamoji 

horizontalioji integracija, kuomet susijungia / įsigyjama įmonė, veikianti tame 

pačiame segmente. 

Įmonių augimo tikslai apima šiuos kriterijus: 

• Pelno (apyvartos, rinkos dalies) didinimas; 

• Konkurencingumo didinimas; 

• Lyderio pozicijos užėmimas; 

• Vartotojų pasitenkinimo produktu didinimas; 

• Darbuotojų kompetencijos kėlimas, gebėjimų ugdymas; 

• Efektyvus išteklių panaudojimas ir t.t. 

Įmonės gali augti organiškai, t.y. investuojant į naujus įrenginius, kuriant 

naujus produktus, - tačiau tai daugiau įprasta verslo pradžioje, kai bandoma surasti 

savo vietą rinkoje ir joje įsitvirtinti. Tuo tarpu kitos įmonės įsigijimas leidžia iš karto 

padidinti pardavimų apimtis, praplėsti klientų ratą ir pan. 

2006 m. UAB „Sanitas“ už beveik 467 mln. Lt įsigijo Lenkijos vaistų gamintoją „Jelfa“, 

o metais anksčiau – Slovakijos „Hoechst-Biotika“. „Norime įrodyti sau ir kitiems, kad ir 

Lietuvoje gali atsirasti rimtas regioninis žaidėjas, bent jau Vidurio Europos mastu“, – ambicijų 

neslepia „Sanito“ vadovas. (Verslo Žinios Nr. 133, TOP 1000, 2006 m. liepos 12 d.). 

Pozicijos rinkoje pagerinimo kriterijus remiasi prielaida, kad susijungusios 

kelios įmonės turės daugiau derybinės galios prieš tiekėjus ir taip sumažins savo 

sąnaudas ar galės diktuoti sąlygas pirkėjams rinkoje. Dažnai įsigyjamos įmonės, 

veikiančios toje pačioje vertikalioje grandyje, t.y. jungiamasi su tiekėjais ar 

distributoriais – vyksta vadinamoji vertikali integracija. Ši integracija leidžia nemokėti 

pelno maržų, kurias įprastai tiekėjas užsideda tiekiamai produkcijai, kadangi 

integracijos rezultate jie veikia kaip bendra įmonė. Taip pat įprasta ir horizontalioji 

integracija, kai toje pačioje rinkoje veikiančios įmonės, susijungusios turi daug 

geresnę rinkos poziciją, didesnę derybinę galią prieš tiekėjus ir pan. 

2006 m. susijungė du popieriaus gamintojai UAB „Schneidersöhne Baltija“ (SB) 

ir UAB „Papyrus Distribution“. Anot SB atstovų, susijungus įmonėms, SB tapo viena 

didžiausių popieriaus prekybos įmonių Lietuvoje. „Susijungus dviems didelėms 

popieriaus kompanijoms, gerų pokyčių pajus ir Lietuvos klientai. Dabar savo klientams 

galėsime pasiūlyti platesnį popieriaus asortimentą, lankstesnes pristatymo sąlygas“, – sako 

Vilija Rugieniūtė, SB generalinė direktorė (VŽ OnLine, 2006 m. kovo 23 d.). 

Įsigydama kitus verslus, įmonė taip pat gali tikėtis sumažinti konkurenciją 

tam tikroje produktų rinkoje. Tačiau tokiuose sandoriuose, kuomet ketinama 

įsigyti konkurentą, sudėtinga įtikinti įmonės savininkus, kodėl jie turėtų parsiduoti. 

Konkurento įsigijimas naudingas ne tik tuo, kad eliminuojamas vienas rinkos 

žaidėjas, bet ir tuo, jog įmonė gali pasinaudoti jo turėtais privalumais rinkoje, perimti 

jo klientus, naudotis nusistovėjusiais ryšiais su partneriais ar tiekėjais. 

Kauno UAB „Matomų idėjų jėgainė“, reklamos įmonė, atsirado 2005 m., susijungus 

dviem Kauno reklamos įmonėms. Susijungimas leidžia tikėtis daugiau naudos ten, kur 

anksčiau abi įmonės konkuruodavo. „Iki tol „Dizartas“ daugiau dirbo reklamos gamybos 

srityje, bet ir projektuodavo. „Geltona“ buvo daugiau specializavusis projektavimo darbams. 

Tad būdavo ir taip, kad abi įmonės tarpusavyje konkuruodavo.“ - pasakoja Mindaugas Vaitekūnas, 

UAB „Matomų idėjų jėgainė“ direktorius ir vienas iš akcininkų. (Verslo Žinios Nr. 63 

(14 psl.), Mano verslas, 2006 m. kovo 31 d.). 

Kuomet įmonę / verslą įsigyja fiziniai asmenys, dažniausiai jų tikslu būna 

laukiama investicijų grąža ateityje, t.y. planuojamas uždirbti pelnas. Fiziniai asmenys 

investuoti į verslą gali tiek įsigydami dalį akcinio paketo, tiek ir visą verslo vienetą. 

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad įsigijimas suprantamas kaip kontrolės įmonėje 

įgijimas, tuo tarpu jei nuperkama keletas biržoje parduodamų bendrovių akcijų 

(pvz. 100 vnt. TEO LT (buvęs AB „Lietuvos telekomas“) akcijų, kai bendrovė yra iš 

viso išleidusi 814.912.760 paprastųjų vardinių akcijų (Bendrovės veiklos ataskaita, 

2005 m.), tai tėra tik smulkus investavimas. 

Nors visos šios priežastys verslo įsigijimui yra skirtingos, tačiau dažnai eina 

lygiagrečiai, ir verslininkas, įsigijęs įmonę, negali įvardinti vienos pagrindinės tokio 

žingsnio pasirinkimo priežasties. 

Kadangi įsigyjant įmonę, bene svarbiausias kriterijus yra nusipirkti vertingą 

verslą už adekvačią kainą, prieš pradedant planuoti įsigijimus, naudinga atlikti 

išsamią analizę, tiek savo, tiek ir planuojamų įsigyti verslų atžvilgiu. Naudinga pradėti 

įsigijimo procesą tada, kai: 

Kada 

naudinga 

pirkti? 

20 21


Kokie 

galimi 

pardavėjai? 

Įsigijimų ir 

susijungimų 

tipai 

• Įmonė neranda kitų būdų kaip pasiekti savo užsibrėžtus tikslus; 

• Rinkoje yra potencialiai įsigyjamų įmonių, kurių įsigijimas atneštų apčiuopiamą 

naudą; 

• Įmonė / fizinis asmuo yra tikras, kad įsigijimo kaštai nebus didesni už įsigyjamos 

įmonės vertę. 

Išskirti potencialius įmonių pardavėjus šiuo atveju beveik neįmanoma, kadangi 

tai tiesiogiai priklauso nuo verslo pirkėjo tikslų bei rinkos, kurioje verslas veikia ar 

planuoja veikti. Šioje vietoje reikšmingą rolę atlieka įvairūs finansų konsultantai, 

analitikai, teisės specialistai, kurie pagal nustatytus kriterijus ir prioritetus analizuoja 

rinką, bendrauja su pasirinktomis įmonėmis bei atrenka besidominčias įsigijimo 

sandoriu. 

3.2. Verslo įsigijimo būdai 

Vertinant iš verslo struktūros perspektyvos, galimi labai įvairūs verslų 

susijungimo / įsigijimo būdai. Priklausomai nuo įmonių tarpusavio santykio, jie 

paprastai skirstomi į: 

• Horizontaliuosius susijungimus – tiesioginių konkurentų, besidalinančių tų 

pačių produktų rinka, susijungimas; 

• Vertikaliuosius susijungimus – susijungimas tarp įmonės ir tiekėjo, arba tarp 

įmonės ir kliento; 

vienam konkurentui, jo vietą gali užimti rinkos senbuviai arba naujos įmonės. Visai 

kitaip bus rinkoje, kurioje veikia nedaug tarpusavyje konkuruojančių įmonių - tuomet 

dviejų įmonių susijungimas gali ženkliai paveikti naujos įmonės rinkos dalį. Tada 

įmanoma įgauti tam tikrą rinkos jėgą, kuri padės nustatyti ir išlaikyti didesnę nei 

konkuruojančių įmonių kainą. 

Jungiasi ir didžiausi Lietuvos statybų įrangos nuomotojai bei buvę konkurentai UAB 

„Ramirent“ ir UAB „Altima New Markes“. Susijungę planuojame Lietuvoje per šiuos 

metus užimti iki 25–30% rinkos, įsigyti įvairios technikos (...)“, - pasakojo Gintaras 

Augustinavičius, „Ramirent“ generalinis direktorius. Susijungus, anot jo, bus tobulinama 

vidaus, pardavimų struktūra, atsiras galimybių taupyti, dalį vidinių išteklių nukreipti į rinkodarą 

(Verslo Žinios Nr. 18 (5 psl.), 2004 m. sausio 28 d.). 

Kitas populiarėjantis būdas įsigijimui yra vertikalioji integracija, kadangi ji 

leidžia užsitikrinti tiek tiekimo kainos, tiek ir gaminių kokybės, tiek ir savalaikio tiekimo 

kontrolę. Visa tai leidžia patikimai kainos, kokybės ir laiko atžvilgiu tiekti produkciją 

saviems pirkėjams. Kai įmonė įsigyja savo tiekėją, manoma, kad įgyjamas ir tam 

tikras kainų privalumas, palyginti su konkurentais. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, 

kad dalį maržos, kurią įmonė mokėdavo tiekėjui, dabar gali pasiimti sau. 

2004 m. mažmeninės prekybos tinklas UAB „Norfos mažmena“ savo įmonių grupę 

papildė Alytaus pienine. „Rinkos specialistai svarsto, kad įsigyti pieninę „Norfos mažmeną“ 

galėjo paskatinti tai, kad dabar jos perkami pieno produktų kiekiai nėra tokie, jog iš tiekėjų 

gautų tokio dydžio nuolaidas, kokias gauna UAB „VP Market“ ar „Iki“. (Verslo Žinios 

Nr. 11 (4 psl.), 2004 m. sausio 19 d.). 

• Rinkos plėtros susijungimus – susijungimas tarp įmonių, kurios prekiauja 

tais pačiais produktais skirtingose rinkose; 

• Produkto plėtros susijungimus - susijungimas tarp įmonių, kurios prekiauja 

susijusiais produktais toje pačioje rinkoje; 

• Konglomeracija – įmonių, neturinčių jokių bendrų sąlyčio taškų, susijungimas. 

Vieni populiariausių rinkoje yra horizontalios integracijos sandoriai. Tačiau ar 

pavyks planuotai padidinti rinkos dalį, priklauso nuo įmonių dydžio ir konkurencijos 

lygio rinkoje. Jei rinka labai konkurencinga, joje yra daug žaidėjų, tuomet, išnykus 

Priklausomai nuo to, kaip vyksta naujo verslo įsigijimas, skiriami šie jų tipai: 

• Įsigijimai – tai sandoris, kuomet viena įmonė ar fizinis asmuo įsigyja kitą 

verslą. Toks įsigijimas paprastai finansuojamas grynaisiais pinigais arba tam 

tikru skolos finansavimo instrumentu (pvz. išleidžiant obligacijas); 

• Susijungimai – sandoris, kuomet sukuriama visiškai nauja kompanija, o 

buvusios įmonės yra apjungiamos naujame darinyje. 

Pagrindinis įsigijimų privalumas prieš susijungimus yra tas, kad įsigytas turtas 

gali būti prirašomas prie sandorio ir įtraukiamas į jo kainą, ir tokiu atveju skirtumas 

Perdavimo 

tipai pagal 

kitus 

kriterijus 

22 23


tarp turto buhalterinės vertės ir turto pirkimo kainos gali būti nudėvimas, taip 

susimažinant mokesčius. 

3.3. Verslo įsigijimo etapai 

Kur ir 

kaip 

pirkti? 

Įsigijimo ir susijungimo sandorius taip pat galima skirstyti ir pagal tai, kieno 

pusėje – pirkėjo ar pardavėjo - yra iniciatyva, t.y.: 

• Aktyviai vykdomi įsigijimai - pirkėjai patys aktyviai ieško potencialių „taikinių”. 

Jie turi aiškius kriterijus, kokios įmonės ieško, nustatomas tam tikras galimų 

objektų ratas ir planingai siekiama užsibrėžto tikslo. Žinoma, ne visi akcininkai 

yra linkę parduoti savo turimas akcijas tuoj pat, kai tik gauna pasiūlymą, tačiau 

didžioji jų dalis apsvarstys tokį pasiūlymą, jei jis bus pateiktas; 

• Pasyviai vykdomi įsigijimai - potencialius pirkėjus dažniausiai suranda tie, 

kurie nori parduoti savo verslą. Tokiais atvejais dažniausiai įmonės pasiūlomos 

ne vienam potencialiam pirkėjui, neretai jos būna ne pačios geriausios būklės. 

Todėl ypač geros grąžos iš tokio pobūdžio investicijų nereikėtų tikėtis. 

Analogiškai kaip ir pardavimo sandorių metu, ieškoti įmonių galima tiek 

privačių sandorių, tiek ir vertybinių popierių rinkoje, priklausomai nuo planuojamos 

įsigyti įmonės juridinės formos (UAB ar AB), bei to, ar jos akcijos kotiruojamos 

(įtraukiamos į oficialius prekybos sąrašus) vertybinių popierių biržoje. 

Privačių sandorių rinkoje labiausiai įprasta sandorių forma yra derybos. 

Priklausomai nuo poreikio išsaugoti konfidencialumą, verslą įsigyti galima ir viešo 

ar uždaro aukciono metu. Norint įsigyti dalį kotiruojamos bendrovės akcinio paketo, 

reikia atidžiai sekti informaciją spaudoje ar kitose informacinėse priemonėse, kur 

platinami pranešimai apie naujas akcijų emisijas ir pan. Dalis privačių įmonių, 

norėdamos parsiduoti, taip pat skelbiasi spaudoje ar suteikia tokią informaciją 

konsultantams, kurie ją perduoda potencialiai suinteresuotoms kompanijoms bei 

fiziniams investuotojams. 

Verslo įsigijimo proceso trukmę apibrėžti pakankamai sunku, kadangi viso 

proceso trukmė labai ženkliai priklauso nuo būsimo investuotojo keliamų tikslų, 

tačiau vidutiniškai šis procesas trunka nuo pusmečio iki kelerių metų. Siekiant įsigyti 

verslą, visą pirkimo procesą galima būtų skirstyti į tokius pagrindinius etapus: 

1 

PASIRUOŠIMAS 

Pasiruošimo įsigyti įmonę etape svarbu išgryninti atsakymus į šiuos klausimus: 

2 

POTENCIALIŲ 

ĮSIGYTI ĮMONIŲ 

PAIEŠKA 

3 

KONTAKTAI SU 

ĮMONĖMIS 

4 

ĮMONIŲ 

VERTINIMAS 

5 

DERYBOS 

• Kodėl reikalinga įsigyti kitą įmonę / verslą? 

• Kokia laukiama nauda iš įsigijimo? 

Atsakius į minėtus klausimus, taip pat reikalinga įvertinti savo resursus, patirtį, 

žmogiškuosius išteklius. Dažniausiai nesėkmingo įsigijimo ar susijungimo priežastys 

glūdi planavimo etape - kas nors yra neįvertinama ar pervertinama. Kitos įmonės 

įsigijimas - tai tam tikras verslo sukrėtimas, todėl jam turi būti gerai pasirengta, 

įsitikinta, kad perkama įmonė papildo esamą, ar vadovybė yra pasirengusi prisiimti 

papildomą atsakomybę ir, ar aiškiai suvokia vertės šaltinius akcininkams. Jei investuotojas 

yra fizinis asmuo – svarbu įvertinti gebėjimus valdyti verslą bei dirbti tam 

tikroje veiklos srityje. 

Pasiruošimas 

įsigijimui 

Padarius visus reikalingus sprendimus dėl įsigijimo, antras žingsnis yra potencialių 

įsigyti įmonių paieška. Šis etapas apima: 

• Kriterijų ieškomai įmonei apibrėžimą; 

Potencialių 

įsigyti 

įmonių 

paieška 

• Vietinės ir užsienio rinkos analizę; 

24 25


• Konkurentų, tiekėjų ir vartotojų analizę; 

• Kitų susijusių įmonių įvertinimą; 

• Potencialių įmonių sąrašo sudarymą ir jų analizę. 

Svarbiausia šiame etape apsibrėžti kriterijus, kurie leistų ieškoti tinkamos 

įsigyti įmonės, ir analizuoti rinką. Pavyzdiniai kriterijai pateikiami lentelėje: 

Nr. Kriterijus Apibūdinimas 

1 Turima rinka 

2 Augimo potencialas 

3 Stabilūs pinigų srautai 

4 Gera finansinė padėtis 

5 

6 

Geras pardavimų 

pelningumas 

Profesionali vadovų 

komanda 

7 Įsigijimo kaina 

Įmonės, turinčios apčiuopiamą rinkos dalį, yra patrauklesnės, 

nes su įmone kartu nuperkamas ir jos klientų 

ratas. 

Retas investuotojas ryšis investuoti į nuosmukio stadijoje 

esančią įmonę. Nemaža kainos dalis įsigijimuose 

sumokama už galimybę gauti pelną ateityje, todėl itin 

svarbu įsitikinti, kad geriausios perkamos įmonės 

dienos dar ne praeityje. 

Kiekvienas įsigijimas tolygus investicijai, kuri turi duoti 

tam tikrą grąžą. O ją gali užtikrinti tik pakankami pinigų 

srautai. 

Finansiškai prasiskolinusios įmonės yra mažiau patrauklios 

už turinčias nedaug skolų. Todėl turi būti 

įvertinami įmonės turimi įsipareigojimai ir turtas. 

Sugebėjimas užtikrinti ir išlaikyti gerą pardavimų 

pelningumą yra vienas iš svarbiausių motyvų įsigyti 

įmonę, tikintis pakankamos grąžos ateityje. 

Šis kriterijus yra svarbus tiems investuotojams, kurie 

įsigydami kitą įmonę neturi laisvų žmogiškųjų resursų 

įmonės valdymui. 

Įsigijimo kaina turi atitikti galimybes ir norimą investicijų 

grąžą per tam tikrą laikotarpį. Paprastai strateginis 

investuotojas pasiūlys didesnę kainą nei finansinis 

investuotojas, kuris tikėsis vėliau parduoti įmonę dar 

brangiau. 

Nustatytų kriterijų dėka bus galima sėkmingai įvertinti rinkoje veikiančias 

įmones bei jų tinkamumą nustatytų tikslų pasiekimui. Retai pasitaiko, kad būtų 

surasta įmonė, idealiai atitinkanti nustatytus kriterijus, todėl svarbu būti lankstiems 

ir peržiūrėti nustatytus kriterijus per visą įsigijimo procesą, jei to reikalauja situacija. 

Po šio etapo atrenkamos labiausiai dominančios įmonės, kurių akcininkams reikės 

pateikti pasiūlymus dėl galimo įsigijimo. 

Sekantis etapas išsirinkus potencialias įmones yra susisiekti su jų vadovybe 

ar akcininkais ir išsiaiškinti jų poziciją dėl galimo įmonės pardavimo. Siekiant išsaugoti 

būsimo sandorio konfidencialumą, paprastai tiesioginiam pirminiam kontaktui 

su įmonėmis samdomi konsultantai, kurie atstovauja perkančios įmonės interesus 

neįvardindami suinteresuoto investuotojo. 

Prieš eidamas į kontaktą su potencialiomis įsigyti įmonėmis, investuotojas turi 

parengti oficialų pasiūlymą, t.y. siūlymą nupirkti visas ar dalį įmonės akcijų nurodant 

preliminariai siūlomą kainą ar galimą sandorio struktūrą. 

Šiame etape atsiranda galimybė susipažinti su rinkos poreikiais jungtis 

ar parsiduoti. Taip pat, esant suinteresuotumui ir iš planuojamos įsigyti įmonės 

pusės – naudinga detaliau susipažinti su finansiniais jos rezultatais, išankstinėmis 

parsidavimo sąlygomis ir pan. Šiame etape dažnai galima pasižiūrėti įmonės audituotas 

ataskaitas ar kitą, ne itin konfidencialią, informaciją, pvz. ataskaitą, kurioje trumpai 

pristatoma suinteresuota parsiduoti įmonė, išryškinamos jos teigiamos pusės. Tik 

gavus šiuos duomenis įmanoma pradėti preliminarią dominančios įmonės analizę ir 

susidaryti tam tikrą nuomonę apie jos vertę. 

Tikėtina, kad šis etapas gali baigtis ketinimų protokolo ar pirminio pasiūlymo 

pasirašymu. Jame bus numatyta galimybė pirkėjui atlikti tikslinę potencialiai perkamos 

įmonės peržiūrą, numatomi terminai, konfidencialumo įsipareigojimai, galimos 

baudos ir pan. 

Įmonių vertinimas atliekamas siekiant nustatyti galimą tikrąją šio verslo vertę 

ir turėti pagrindą deryboms dėl kainos. Kitas aspektas yra tai, kad vertinimo metu 

paprastai išaiškėja sandoriui svarbūs perkamos įmonės įsipareigojimai bei pozicija 

rinkoje, ateities perspektyvos ir pan. 

Gavus teisę atlikti detalesnę įmonės analizę, reikia teisingai įvertinti ir suplanuoti, 

kokia analizė reikalinga bei kokius specialistus reikia pritraukti jai atlikti. Kai 

kurie investuotojai yra linkę praleisti arba sutrumpinti šį etapą taupydami pinigus, 

tačiau tokiu atveju, jau įvykdžius sandorį gali išaiškėti nepalankūs neigiami įgyto 

verslo niuansai. 

Kontaktai 

su 

įmonėmis 

Įmonių 

vertinimas 

26 27


Įmonių tikslinės peržiūros tikslas - įvertinti visas galimas su įsigyjamu verslu 

susijusias rizikas. Be to, įmonių peržiūros atskleidžia ir tam tikras galimybes bei 

pavojus, peržiūra suteikia pirkėjui svarių argumentų derybose kalbant apie įsigijimo 

sąlygas ir ypač - apie kainą. 

Įmonės peržiūros metu pirkėjas įsitikina, ar jis perka iš tiesų tai, apie ką 

galvoja. Peržiūros metu tikrinama ne vien tik įmonės praeitis, bet įvertinama ir verslo 

perspektyva. Peržiūra leidžia identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias perkamos įmonės 

puses, kurios gali leisti sandoriui įvykti arba paskatinti jį nutrūkti. Net jei peržiūra ir 

neatskleis nieko nauja, geresnis supratimas apie įmonę tikrai pravers vėlesniu jos 

valdymo metu. 

Paprastai įmonės peržiūra turi pateikti atsakymus (arba juos patvirtinti / 

paneigti) į klausimus, kuriuos pirkėjas užduoda vertindamas potencialų įsigijimo 

„taikinį“. Įmonės peržiūros metu turi būti padaryta SSGG (stiprybių, silpnybių, 

galimybių, grėsmių) analizė, peržiūrėta ir įsitikinta įmonės pardavimų, pelningumo ir 

pinigų srautų rodiklių teisingumu bei įvertintos galimos veiklos prognozės. 

Priklausomai nuo pardavėjo pasirinktos pozicijos, tolesnis įsigijimo proceso 

žingsnis yra derybos arba pasitraukimas. 

Derybose, iš pirkėjo pusės, svarbiausia yra peržiūros metu rastus neatitikimus 

ar klausimus keliančias aplinkybes panaudoti sandorio kainos mažinimui. Kuo 

pagrįsčiau pirkėjas galės įrodyti, kad įsigyjamas verslas turi trūkumų, tuo bus 

lengviau išsiderėti geresnę kainą. 

Kitas svarbus aspektas įsigijimo sandoriuose yra tai, kad Lietuvoje Konkurencijos 

įstatymas ir veikianti LR Konkurencijos taryba riboja įmonių susijungimus, 

kurie gali diskriminuoti rinkos dalyvius, sukurti monopolį ar koncentraciją tam tikroje 

rinkoje. Todėl įmonių susijungimų atveju vertinant įmonę, reikėtų įvertini ir galimus 

apribojimus naujam dariniui. 

Pirkėjui ir pardavėjui susiderėjus dėl visų sandorio sąlygų ir jo struktūros, 

pasirašoma pirkimo – pardavimo sutartis. Nors užbaigus sandorį atrodo, kad darbas 

yra padarytas, tačiau jis tik prasideda: įsigijus naują įmonę reikės atlikti daugybę 

integravimo veiksmų, įgyvendinti plane numatytas priemones, pasiekti planuotą 

sinergiją ar investuoto kapitalo grąžą. 

Derybos 

Atlikus verslo vertinimą bei apsisprendus dėl įsigijimo sandorio sąlygų, 

pirkėjas paprastai pateikia atnaujintą pasiūlymą. Galimi keli tikslinės įmonės – būsimo 

pardavėjo - reagavimo į oficialų pasiūlymą variantai: 

• Sutikti su pasiūlymo sąlygomis – jei parsiduodančios įmonės vadovybei ir 

akcininkams jos priimtinos; 

• Siekti derybų – jei vadovybei / akcininkams netinka pasiūlyta kaina ar 

specifinės sąlygos, tačiau pats sandoris yra įdomus – įmonė sieks derėtis dėl 

galimų naudingesnių sąlygų; 

• Priešintis galimam sandoriui – kuomet įmonėje nusistovi nevienoda pozicija 

sandorio atžvilgiu tarp vadovų ar akcininkų, ir nėra vieningos pozicijos dėl 

sandorio sąlygų, tam tikros suinteresuotos šalys gali trukdyti šiam įsigijimui; 

• Alternatyvaus pirkėjo susiradimas – kuomet įmonė, kurios netenkina 

pasiūlytos įsigijimo sąlygos, kaip alternatyvą suranda sau kitą pirkėją ir taip 

gali gauti geresnes derybines pozicijas. 

28 29

VERSLO PERDAVIMO OBJEKTAS 


pavyzdžiai: 

• Kas yra verslo perdavimo objektas? 

• Ką pasirinkti – akcijas ar turtą? 

• Kontrolės perleidimas 

Tiek parduodant, tiek ir planuojant įsigyti verslą, svarbu tinkamai pasirinkti, ką 

pirkti / parduoti. Galimi šie verslo perdavimo objektai: 

Perdavimo 

objektas 

• Akcijos; 

• Turtas. 

Kalbant apie įsigijimus įprasta manyti, kad kalbama apie akcijų, o ne turto 

įsigijimą. Pirkdamas akcijas investuotojas prisiima ne tik visą turimą perkamos 

įmonės turtą, bet ir visus įsipareigojimus. Tuo tarpu įsigyjant turtą, įsigyjamas tik 

konkretus ir investuotojo poreikius atitinkantis turtas. 

Lentelėje pateikiami pagrindinai šių perdavimo objektų skirtumai: 

Objektas Kriterijus Apibūdinimas 

Ką 

pasirinkti – 

akcijas ar 

turtą? 

VERSLO PERDAVIMO 

OBJEKTAS 

Akcijos 

Turtas 

• Perkant įmonės akcijas, perkama 

įmonė nenustoja veikusi: nesutrinka 

jos veikla, toliau vykdomi pardavimai 

klientams ir įsipareigojimai darbuotojams 

bei tiekėjams; 

• Įmonės kontrolė gali būti įgyta ir 

neperkant 100 proc. įmonės akcijų 

- gali pakakti ir 51 proc.; 

• Akcijų pardavimas yra paprastesnis 

pardavėjui. 

• Nėra jokių nebalansinių įsipareigojimų, 

pavyzdžiui, teismų ar mokestinių 

ginčų ir pan.; 

• Nežinomos galimos praeities 

bėdos (mokestinės baudos, nebalansiniai 

įsipareigojimai ir pan.); 

• Sunkiau gauti finansavimą nei turto 

pirkimo atveju; 

• Sunkesnis ir ilgesnis pirkimo – pardavimo 

procesas bei derybos. 

• Nežinomas apyvartinis kapitalas ir 

jo poreikis; 

31

VERSLO PERDAVIMO OBJEKTAS 

Objektas Kriterijus Apibūdinimas 

Turtas 

• Lengvesnės derybos, nereikalaujančios 

pardavėjo prisiimti papildomus 

įsipareigojimus; 

• Lengviau gauti finansavimą; 

• Trumpesnis sandorio sudarymo 

procesas. 

• Sunku perkelti egzistuojančias sutartis 

su klientais ar tiekėjais; 

• Negalima pasinaudoti galimais 

mokestiniais nuostoliais; 

• Turto pardavimas iš pardavėjo pusės 

yra sudėtingesnis ir sukeliantis 

daugiau problemų nei parduodant 

viską kartu su akcijomis. 

Kai kurie akcininkai ne visada nusprendžia parduoti visą įmonę - t. y. visas 

jos akcijas. Kartais dalinis įmonės pardavimas būna patrauklus tiems savininkams, 

kurie nori realizuoti dalį savo sukurtos vertės, neprarasdami visos įmonės kontrolės. 

Kita vertus, kai neparduodama visa įmonės kontrolė, pardavėjas paprastai praranda 

tam tikrą premiją, kurią pirkėjai sutinka mokėti už visą įmonės kontrolę. 

Įmonės kontrolė apibrėžiama kaip teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ir 

paveikti juridinio asmens finansinę ir ūkinę veiklą. Kontrolė gali pasireikšti skirtingais 

lygmenimis, vertinant pagal turimų akcijų dalį bendrovėje: 

Kontrolės 

perleidimas 

Akcijų dalis, % 

Kontroliavimo lygmuo, teisės 

• 2003 m. AB „Kauno energija“ pardavė Kauno elektrinę (turtą) Rusijos bendrovės 

„Gazprom“, Lietuvos įmonės „Dujotekana“ ir JAV įmonės „Clement Power Venture Inc.“ 

konsorciumo įsteigtai UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“. 

• 2005 m. AB „Kauno energija“ pardavė 100% dukterinės bendrovės UAB 

„Naujasodžio energijos paslaugos“ akcijų Vokietijos durpių gavybos įmonės „Klassman- 

Deilmann“ bei Lietuvos bendrovės „City Plaza“ konsorciumui. 

Perkant / parduodant tik dalį įmonės, sandorio objektu gali būti ir: 

100% 

95% 

67% 

Visiška nuosavybė. Šiuo atveju visi sprendimai, susiję su valdoma įmone, 

priimami itin paprastai, be kitų asmenų įsikišimo. 

Gali priverstinai įsigyti akcijas iš likusių akcininkų. Šis leidimas LR Vertybinių 

popierių rinkos įstatyme suteikiamas siekiant apsaugoti didžiąją įmonės 

akcijų dalį turinčius akcininkus nuo galimo smulkiųjų šantažo ar normalios 

veiklos trukdymo. 

Didžioji dauguma svarbiausių įmonei sprendimų priimami 2/3 visų 

akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsais. Akcininkas, turintis 

tiek balsų, beveik visiškai kontroliuoja įmonę. 

• Padaliniai; 

• Antrinės įmonės. 

AR PARDUOTI / PIRKTI 

VISĄ BENDROVĘ? 

50,1% 

50% 

34% 

Daugumos kontrolė. Šiuo atveju akcininkas gali kontroliuoti įmonę 

nustatydamas jos strateginę kryptį, patvirtinti ar keisti vadovą. 

Bendra įmonė. Šiuo atveju abu akcininkai turi vienodas teises. Investicijos 

finansinėje atskaitomybėje šiuo atveju turi būti parodomos taikant 

nuosavybės metodą. 

Tai vadinamasis mažumos blokuojantis akcijų paketas. Su tokio dydžio 

paketu akcininkai gali neleisti priimti tam tikrų įmonei svarbių sprendimų. 

TAIP 

NE 

10% 

Akcininkai, turintys ne mažiau kaip 10 proc. akcijų, gali susipažinti su 

tam tikra įmonės finansine ir veiklos informacija bei inicijuoti akcininkų 

susirinkimus. 

TURTAS AKCIJOS PADALINYS 

ANTRINĖ 

ĮMONĖ 

5% 

Pagal LR Vertybinių popierių rinkos įstatymą, akcinėse bendrovėse privalu 

atskleisti akcininko tapatybę. 

32 33

Taigi investuotojas prieš nuspręsdamas, kokią dalį įmonės akcinio kapitalo 

įsigyti, turėtų priimti sprendimą dėl to, kokias teises ir kokį kontrolės lygmenį jis 

pageidauja turėti įsigyjamoje įmonėje. 

Bet kokiu atveju, prieš pradedant verslo perdavimo procesą, reikia būti 

apsisprendus, kas bus pardavimo objektas, kadangi akcijų ir turto sandoriai yra 

skirtingai reglamentuojami. 

VERSLO VERTĖS NUSTATYMO 

METODIKA 

34

VERSLO VERTĖS 

NUSTATYMO METODIKA 


pavyzdžiai: 

• Kas tai yra vertinimas? 

PARDAVĖJO 

VERTINIMAS 

PIRKĖJO 

VERTINIMAS 

Kas tai yra 

vertinimas? 

• Vertinimo metodai 

• Naudojimo pajamų vertės grupė 

• Lyginamosios vertės grupė 

• Atkuriamosios vertės grupė 

5.1. Verslo vertinimo nauda 

Turto vertinimas reikalingas tiek perkant, tiek ir parduodant turtą, jį įkeičiant 

ar kitaip keičiant jo juridinį statusą, prašant finansavimo ir pan. Verslo vertinimas 

paprastai siejamas su išorinio finansavimo priemonių pritraukimu ar verslo savininkų 

pasikeitimu. Tiek turto, tiek verslo vertinimui parenkamas metodas priklauso nuo 

vertinimo tikslo, taip pat nuo to, kuriai turto grupei ar verslo sričiai priklauso vertinimo 

objektas, kadangi skirtingoms kategorijoms tikslinga taikyti atitinkamus pripažintus 

vertinimo metodus. 

Prieš pradedant verslo perdavimo sandorį, tikslinga žinoti indikatyvią verslo 

vertę, dėl kurios vėliau bus deramasi derybų metu. Todėl norint pagrįstai įvertinti 

verslo vertę, reikalinga atlikti jo vertinimą. 

Verslo vertinimą galima apibrėžti kaip procesą, kurio metu pagal pasirinktą 

vertinimo metodą nustatoma vertinamo objekto vertė. Nors paprastai sandorio metu 

kaina skiriasi nuo įvertintos vertės, tačiau vertinimas labai svarbus prieš pradedant 

sandorį, t.y. leidžia indikatyviai suvokti, kokiose ribose galimos derybos dėl kainos. 

Pagrindinis skirtumas tarp vertės ir kainos yra tai, kad vertė atspindi rinkos požiūrį į 

vertinamo objekto naudingumą, tuo tarpu kaina yra pinigų suma, kuri yra paprašyta, 

pasiūlyta ar sumokėta už verslą. 

Paprastai pirkėjas ir pardavėjas turi savo supratimą apie konkretaus 

verslo vertę ir sandoris tarp jų įvyksta tik tada, kai jų vertinimas dėl vertės objekto 

persidengia. 

DERYBŲ METU PIRKĖJO IR PARDAVĖJO 

VERSLO VERTINIMAS TAMPA KAINA 

SANDORIO 

KAINA 

Nustatyta verslo vertė taip pat reikšmingai priklauso nuo vertintojo tikslo bei 

informacijos, kuria buvo naudojamasi vertinimo metu. Paprastai vertinimo metu yra 

analizuojama tokia vidinė įmonės informacija: 

• Įmonės finansinės ataskaitos; 

• Aiškinamieji raštai; 

• Finansinės prognozės; 

• Kiti įmonės vidaus dokumentai ir pan. 

Tuo tarpu iš išorės gaunama informacija apima: 

• Analogiškų įmonių finansinių rodiklių vertinimą; 

• Rinkos ir ūkio šakos tendencijas; 

• Vartotojų poreikių analizę; 

• Konkurencinę aplinką; 

• Bendrą makroekonominę perspektyvą ir pan. 

Egzistuoja keliolika įmonės vertės nustatymo metodų ir būdų, kurie užsienio 

šalių literatūroje yra įvairiai klasifikuojami. Paprastai turto ar verslo vertės nustatymo 

metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, 

vertintojo požiūriu, geriausiai atspindi turto vertę atviroje rinkoje. 

Vertinant verslą, tikslinga vertės skaičiavimus atlikti keliais metodais, t.y. 

naudoti įvairių metodų kombinacijas – tokiu būdu gaunama tiksliausia vertė. 

36 37

VERSLO VERTĖS NUSTATYMO METODIKA 

Vertinimo 

metodai 

5.2. Verslo vertinimo metodai 

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Nr. VIII-1202) išskiriamos šios pagrindinės 

vertinimo metodų grupės: 

Įmonės vertės nustatymo, pagrįsto pajamų požiūriu, metodai: 

1. Diskontuotų pinigų srautų; 

2. Pajamų kapitalizacijos; 

Nr. 

1 

Vertinimo metodų 

grupė 

Naudojimo pajamų 

vertės grupė 

Metodo apibūdinimas 

Verslas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip 

verslo objektas, duodantis pelną. Metodų pagrindą 

sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų 

dabartinė vertė. Šie metodai taikomi tada, kai tikimasi, 

kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai 

atspindės vertę rinkoje. 

3. Perteklinio pelno, atsipirkimo laiko; 

4. Vidinės pelno normos ir kt. 

Dažniausiai naudojami iš šių metodų yra diskontuotų pinigų srautų bei pajamų 

kapitalizacijos metodai. 

2 

3 

Lyginamosios vertės 

grupė 

Atkuriamosios vertės 

grupė 

Metodų esmė yra palyginimas, t.y. rinkos vertė nustatoma 

palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių 

kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto 

bei jo analogo skirtumus. 

Metodų pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų 

atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių 

bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu 

taikomas darbų technologijas bei kainas. 

Diskontuotų srautų vertinimo metodas - tai toks metodas, kurio metu 

įmonės dabartinė vertė nustatoma diskontuojant ateities pinigų srautus tam tikra 

diskonto norma, kuri atspindi būtiną investuojamo kapitalo grąžą bei riziką, susijusią 

su vertinamu verslu. 

Diskontavimas - tai procesas, kurio metu kiekvieno ateities periodo pinigų 

srautas sumažinamas nustatytu procentu (diskonto norma), siekiant atspindėti 

neapibrėžtumą, susijusį su prognozuojamais ateities pinigų srautais. 

Diskontuotų 

pinigų 

srautų 

metodas 

Naudojimo 

pajamų 

vertės 

grupė 

Žemiau pateikiamas trumpas kiekvienos vertinimo metodų grupės apibūdinimas. 

Naudojimo pajamų vertės grupės metodai taikomi vertinant šiuos objektus: 

• Gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; 

• Įmones (išskyrus smulkias arba likviduojamas), planuojant investicijas, 

įmonių sanavimo, reorganizavimo ir kitais atvejais; 

• Kitą turtą kaip verslo objektą, duodantį pelną, arba tikintis, kad vertinamo 

turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės jo vertę rinkoje. 

Šis vertinimo metodas teigia, kad vienas litas šiandien yra vertingesnis už 

vieną litą rytoj ar po metų, nes jį saugiai investavus, galima uždirbti papildomai 

grąžos ir laikotarpio pabaigoje turėti daugiau nei vieną litą. Šis metodas paprastai 

naudojamas darant prielaidas, kad įmonė egzistuos neribotą laikotarpių skaičių bei 

kai įmanoma tiksliai prognozuoti piniginius srautus. 

Siekiant įvertinti verslą šiuo metodu, būtini šie žingsniai: 

1. Parengti laisvųjų piniginių srautų prognozes; 

2. Įvertinti svertinius kapitalo kaštus; 

3. Įvertinti tęstinę verslo vertę; 

4. Apskaičiuoti prognozuojamų piniginių srautų bei tęstinės verslo vertės 

dabartinę vertę (diskontuoti); 

38 39


5. Pridėti pinigų perteklių ir ne veiklos investicijas; 

6. Atimti finansines skolas; 

7. Apskaičiuoti įmonės nuosavo kapitalo vertę. 

Laisvieji piniginiai srautai įmonei apskaičiuojami taip: 

FCF = EBITDA – PT – NI – NWC 

metodu, patariama neprognozuoti ir nevertinti ilgesnio nei 10 metų pinigų srauto. 

Norint įvertinti ir tolesnius laikotarpius, tikslinga tiesiog paskaičiuoti tęstinę pinigų 

srautų vertę, t.y. pratęsti paskutinio prognozuoto laikotarpio piniginius srautus, 

įvertinus vidutinį pinigų srauto augimą. Daroma prielaida, kad po prognozuojamo 

periodo pinigų srautai augs pastoviu dydžiu. 

FCF n+1 

CV = ----------------------- 

(WACC – g) 

FCF – laisvas pinigų srautas, 

EBITDA – veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, ir amortizaciją, 

PT – pelno mokestis, 

NI – grynosios investicijos į ilgalaikį materialiųjų ir nematerialųjį turtą, 

NWC – grynosios investicijos į apyvartinį kapitalą. 

CV – tęstinė vertė, 

FCF n+1 

– laisvieji pinigų srautai pirmaisiais metais po prognozavimo periodo, 

g – vidutinis piniginių srautų augimo tempas, 

WACC – svertinis kapitalo kaštų vidurkis. 

NB: WACC negali būti mažesnis už g! 

Svertinis kapitalo (nuosavo ir skolinto) kaštų vidurkis apskaičiuojamas 

pagal formulę: 

E 

D 

WACC = (k e 

x ----------- ) + (k d 

x ---------- ) 

E + D 

E + D 

WACC – svertinis kapitalo kaštų vidurkis, 

k e 

– nuosavo kapitalo kaštai, 

k d 

– skolinto kapitalo kaštai, 

E – nuosavas kapitalas, 

D – skolintas kapitalas (paskolos). 

Skolinto kapitalo kaštai paprastai prilyginami ilgalaikių bankinių paskolų 

vidutinei palūkanų normai, o nuosavo kapitalo kaštai gali būti skaičiuojami kaip nerizikingos 

palūkanų normos ir rizikos premijos suma. 

Kadangi bet kokie investiciniai projektai ar strateginiai uždaviniai paprastai 

formuojami ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, vertinant verslą diskontuotų srautų 

Skaičiavimuose pasirenkama diskonto norma turi atspindėti investuotojo 

pageidaujamą grąžos normą, atsižvelgiant į riziką, susijusią su verslu, į kurį investuojama. 

Paprasčiausias būdas nustatyti diskonto normą yra įmonės kapitalo kaštų 

nustatymas bei jų korekcija, atsižvelgiant į vertinamo verslo riziką. 

Aritmetiškai piniginių srautų dabartinė vertė skaičiuojama diskontuojant 

periodo piniginius srautus, t.y. įmonės generuojamas pinigų srautas per visą prognozuojamą 

laikotarpį dalijamas iš diskonto normos: 

FCF 1 

FCF 2 

(FCF n 

+ CV) 

DCF = ----------- + ----------- + ............ + ----------------------------- 

(1 + r) (1 + r) 2 (1 + r) n 

DCF – diskontuoti pinigų srautai (dabartinė vertė – PV), 

FCF – laisvieji periodo pinigų srautai, 

CV – piniginių srautų tęstinė vertė, 

r – diskonto norma (paprastai kapitalo kaštai - WACC), 

n – periodų skaičius. 

40 41


Atlikus visus reikalingus skaičiavimus, pridėjus perteklinius pinigus bei ne 

veiklos investicijas ir atėmus skolintą kapitalą, gaunama įmonės nuosavo kapitalo 

vertė. 

Norinti nustatyti įmonės vertę, skaičiuojami laisvieji pinigų srautai: 

EBITDA 

PT 

NI 

NWC 

FCF 

1 

480 

29 

40 

411 

2 

514 

32 

2 

52 

428 

Toliau skaičiuojamas svertinio kapitalo kaštų vidurkis, kuris bus naudojamas kaip 

diskonto norma: 

k e 

– nuosavo kapitalo kaštai 

k d 

– skolinto kapitalo kaštai 

E – nuosavas kapitalas 

D – skolintas kapitalas (paskolos) 

WACC 

3 

527 

40 

5 

57 

425 

Toliau apskaičiuojama piniginių srautų tęstinė vertė: 

FCF (n+1) 

g 

CV – tęstinė vertė 

4 

595 

61 

10 

65 

459 

5 

625 

78 

14 

68 

465 

25% 

6% 

300 

700 

12% 

512 

3% 

5.885 

Remiantis šiais duomenimis, skaičiuojama piniginių srautų dabartinė vertė (diskonto 

norma 12%): 

Pajamų kapitalizavimo metodo pagalba verslo vertintojas taip pat atsižvelgia 

į dabartinę įmonės ateities pajamų vertę, tik skirtingai nei diskontuotų pinigų 

srautų metode, šiame metode nėra apibrėžto vertinimo laikotarpio. 

Vertinimo metu daroma prielaida, kad įmonė sugebės generuoti tam tikras 

pajamas neapibrėžtą laiką, pabrėžiant, kad pinigai, kurie bus gaunami neapibrėžtą 

laikotarpį, bus verti vis mažiau, t. y. kuo periodas ilgesnis, tuo tokių pajamų įtaka 

dabartinei verslo vertei bus mažesnė. 

Šiame metode svarbu tinkamai parinkti pajamų bazę, t.y. pasirinkti ar tai: 

• Laisvieji pinigų srautai; 

• Pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą bei amortizaciją; 

• Grynasis pelnas; 

• Ekonominis pelnas. 

Priklausomai nuo pasirinktos pajamų bazės skirsis kapitalizuota verslo vertė. 

Kadangi verslas retai kada generuoja stabilias pajamas, siekiant eliminuoti 

reikšmingus pokyčius versle bei atspindėti tikrąją finansų ir verslo padėtį aplinkoje, 

kurioje verslas veikia, atliekama pajamų normalizacija, t.y. vertintojas turi atlikti tam 

tikras korekcijas, siekiant nustatyti „išgrynintas“ pajamas (eliminuojamos vienkartinės, 

atsitiktinės pajamos). 

Pasirinkus pajamų bazę, kitas žingsnis yra nustatyti kapitalizavimo normą 

– tokią grąžos normą, kuri reikalinga norint padengti verslo riziką. Kuo vertinamas 

verslas yra rizikingesnis, tuo didesnė turėtų būti ir kapitalizavimo norma. Pajamų 

kapitalizavimo metodo pagalba, įmonės vertė gali būti nustatoma naudojantis tokia 

formule: 

Pajamų 

kapitalizavimo 

metodas 

DCF=NPV= 

Pertekliniai pinigai 

Ne veiklos investicijos 

Skolos 

Įmonės nuosavo kapitalo vertė: 

4.963 

9 

3 

700 

4.274 

V = E / CR 

V – įmonės vertė, 

E – pajamų bazė, 

CR – kapitalizavimo norma. 

Skaičiuojant įmonės vertę, tikslinga įmonės pajamų bazę imti kaip tam tikro 

42 43


periodo vidurkį, kuris geriausiai atspindėtų vertinamo verslo prigimtį. Tuo tarpu kapitalizavimo 

norma turėtų atspindėti investuoto kapitalo grąžą, kuri galima rinkoje 

investuojant į panašios rizikos ir panašias pajamas generuojančias įmones. 

Kaip kapitalizavimo norma gali būti panaudoti ir šie rodikliai: 

• Investuoto kapitalo grąžos rodiklis - atspindi viso investuoto kapitalo į įmonę 

grąžą, jis gali būti nuosavybės ir paskolų formos; 

• Nuosavybės grąžos rodiklis - atspindi tik nuosavybės grąžą ir nevertina 

kitokiomis formomis į įmonę investuoto kapitalo; 

• Kapitalo kaštų rodiklis - norma prilyginama minimaliam reikalaujamam 

kapitalo grąžos rodikliui, kuris parodo rodiklio dydį, būtiną norint padengti 

skolinto ir nuosavo kapitalo kaštus; 

• Sudėtinis rodiklių metodas - kapitalizavimo norma išskaidoma į sudėtinius 

komponentus: a) nerizikinga kapitalo grąžos norma (tokia investicija, kuri 

be jokios rizikos garantuoja sugrąžinti investuotas lėšas bei sumokėti už 

paskolintą kapitalą; paprastai tokią grąžos normą iliustruoja investicijos į 

vyriausybės vertybinius popierius); b) rizikos premija (kadangi tikėtina, kad 

verslas gali būti rizikingas, be to, tikėtina, kad po tam tikro laiko kitos panašios 

rizikos investicijos duos didesnę grąžą, randama premija, kuri atspindėtų 

šias rizikas, paprastai remiantis panašių įmonių reitingais); c) likvidumo 

stokos premija (įvertinama rizika, kad, investuotojui panorėjus atsiimti savo 

investiciją, to nebus galima greitai ir be praradimų padaryti, todėl remiantis 

rizikos kapitalo fondų norima investuoto kapitalo grąža, kuri siekia 20 proc. 

ir daugiau, parenkama likvidumo stokos premija). Metodas taikomas tais 

atvejais, kai įmonės verslas generuoja pakankamai stabilias pajamas. 

Tarkime, įmonės vertės apskaičiavimui kaip pajamų bazę pasirinkome EBITDA 

rodiklį. Kaip kapitalizavimo normą skaičiavimuose pasirinksime naudoti investicijų grąžos 

rodiklį ROI ir svertinį kapitalo kaštų vidurkį (du variantus). 

Lyginamosios vertės grupės metodai taikomi vertinant šiuos objektus: 

• Smulkias įmones; 

• Likviduojamas įmones. 

Įmonės vertės nustatymo, pagrįsto palyginimo arba rinkos požiūriu, metodai: 

1. Šakinių atitikimų; 

2. Kapitalo rinkos; 

3. Sandorių; 

4. Kainos vienam akcininkui; 

5. Potencialiai galimų dividendų kapitalizacijos; 

6. Metodai, kuriuose panaudojami įvairūs daugikliai. 

Įmonės vertę galima sužinoti lyginant vertinamos įmonės veiklą su kitomis 

įmonėmis ar investicijų į kitas įmones vertę su planuojama sumokėti kaina už 

perkamą įmonę. Dažnai tam naudojami rinkos daugiklių metodai. Esminis tokio 

vertinimo bruožas - tam tikro pajamų dydžio dauginimas iš daugiklio. 

Norint šiuo metodu atlikti verslo vertinimą, reikalinga: 

• Identifikuoti palyginamuosius verslus ir gauti informaciją apie jų rinkos 

vertę; 

• Gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; 

Lyginamosios 

vertės 

grupė 

Rinkos 

daugiklių 

metodas 

Duomenys reikalingi skaičiavimams yra tokie: 

EBITDA 

ROI = 

WACC = 

Įmonės vertė: 

Įmonės vertė: 

715 

7% 

10% 

10.214 (ROI) 

7.150 (WACC) 

• Konvertuoti palyginamųjų verslų rinkos vertes į standartizuotus rodiklius 

(kainų daugiklius), kadangi absoliučios vertės yra nepalyginamos; 

• Pritaikyti gautus kainų daugiklius analizuojamo verslo vertei apskaičiuoti. 

Šis metodas vertinimui naudojamas tuomet, kai neįmanoma tiksliai nustatyti 

vertinamos įmonės piniginių srautų. Palyginamųjų verslų rinkos vertės gali būti 

Taigi priklausomai nuo to, kokia kapitalizavimo norma bus atrinkta, t.y. kaip bus 

įvertinta tokio verslo įsigijimo rizika, svyruos ir galima verslo rinkos vertė. 

44 45


standartizuotos, naudojant bendrus rodiklius kaip pelnas, pinigų srautai, pajamos 

ar apskaitinė vertė: 

• Pelno daugikliai: 

• P/E (kainos ir pelno akcijai santykis); 

• EV/EBIT (verslo vertės 2 ir pelno prieš palūkanas ir pelno mokestį santykis); 

• EV/EBITDA (verslo vertės ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą 

ir amortizaciją santykis); 

• EV/PS (verslo vertės ir pinigų srautų santykis); 

• EV/S (verslo vertės ir pardavimų santykis). 

• Apskaitinės vertės daugikliai: 

• P/BV (nuosavo kapitalo vertės ir apskaitinės nuosavo kapitalo vertės santykis); 

• Vertė/Atkuriamieji kaštai (Tobino Q santykis). 

• Pajamų daugikliai: 

• EV/Sales (verslo vertės ir pardavimo pajamų santykis). 

• Konkrečiai šakai būdingi daugikliai (Kaina/kwh, Kaina už toną plieno, 

etc.). 

Palyginamieji verslai šiam metodui paprastai parenkami pagal tokius kriterijus: 

veiklos sritis, geografinė padėtis ir aptarnaujamos rinkos, pajamų bei pelno šaltiniai, 

dydis (pajamos ir darbuotojų skaičius) ar vystimosi stadija (gyvavimo ciklas). 

Dažniausiai skaičiavimuose naudojami EBITDA ir P/E rodikliai. Pavyzdžiui 

naudojant EBITDA, įmonės vertė bus nustatoma taikant formulę: 

Naudojant šią formulę, gaunama verslo vertė įtraukia visus finansinius 

įsipareigojimus, tačiau, kas padengs įsipareigojimus po verslo pardavimo, yra pirkėjo 

ir pardavėjo derybų klausimas. Todėl skaičiuojant verslo vertę, gautas skaičius 

paprastai koreguojamas atimant paskolas. 

Naudojant P/E daugiklį, įmonės vertė bus nustatoma taikant formulę: 

V = P/E x NP 


P/E – kainos ir pelno akcijai santykis, 

NP – ateities grynosios pajamos po mokesčių (grynasis pelnas). 

Naudojant P/E daugiklį skaičiuojama vertė įsigyjamos nuosavybės, be kurios, 

įsigyjami ir finansiniai įsipareigojimai. Kuo jų daugiau, tuo verslas (ir investicija) bus 

rizikingesnis, tuo bus mažesnė perkamos nuosavybės vertė, nes dideli finansiniai 

įsipareigojimai mažins P/E santykį. 

P/E metodas dažniau naudojamas vertinant listinguojamas akcines bendroves, 

o EBITDA metodas dažniau pasitelkiamas vertinant uždarasias akcines bendroves 

bei individualias įmones. 

Dažnai analizuojamas verslas vertinamas akcijų rinkose kotiruojamų bendrovių 

kainų daugiklių pagrindu. Kainų daugikliai apskaičiuojami pagal akcijų rinkose 

kotiruojamų bendrovių akcijų kainas ir veiklos rodiklius. Tada daugikliai yra 

pakoreguojami, atsižvelgiant į santykinius analizuojamos bendrovės pranašumus 

ir trūkumus. 

Rinkoje prekiaujama AB „XXX“ bei AB „YYY“ įmonių akcijomis. Sakykim, kad bendrovės, 

užsiimančios mažmenine drabužių prekyba, akcininkai svarsto galimybę parduoti 

savo akcijas. Kokia galėtų būti akcijų vertė pagal kotiruojamų bendrovių daugiklius? 

Apytiksliai kainų daugikliai remiantis šių įmonių akcijų kainų bei veiklos rodikliais yra tokie: 

V = EBITDA x M 


EBITDA – pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, 

M – daugiklis (EV/EBITDA). 

EV / S 

EV / EBIT 

EV / E 

AB „XXX“ 

2,1 

27,0 

32,3 

AB „YYY“ 

1,9 

17,2 

17,9 

Vidurkis 

2,0 

22,1 

25,1 

46 47 

2 

Verslo vertė skaičiavimuose suprantama kaip kapitalizacija + skolos + grynieji pinigai.


Apskaičiuoti daugikliai pritaikomi įmonės viso verslo ir nuosavo kapitalo vertei 

apskaičiuoti: 

Įmonės vertės nustatymo, pagrįsto atstatomosios vertės arba turto požiūriu, 

metodai: 

EV / S 

EV / EBIT 

EV / E 

Vidutiniai 

daugikliai 

2.0 

22.1 

25.1 

Rodikliai 

38,000 

2,925 

2,121 

Verslo 

vertė 

75,504 

64,694 

53,306 

Paskolos 

(10,730) 

(10,730) 

Nuosavo 

kapitalo vertė 

64,773 

53,963 

53,306 

1. Balansinės vertės; 

2. Likvidacinės vertės; 

3. Atstatymo (pakeitimo) vertės; 

4. Dabartinės vertės ir kt. 

Taigi rezultate verslo vertė remiantis skirtingais daugikliais yra skirtinga: 

70,000 

60,000 

50,000 

Visi šie metodai taikomi daugiau turto kaip atskiro objekto vertinimui, o ne 

verslo vertės nustatymui. Pagrindiniai šios vertinimo metodų grupės minusai yra 

šie: 

• Atspindi mažiausią verslo vertę, kurią galima realizuoti likvidavimo atveju; 

40,000 

30,000 

• Naudojamas likvidavimo situacijose ar vertinti nekilnojamojo turto verslą bei 

bendroves turinčias daug materialaus ir / ar finansinio turto; 

20,000 

10,000 

– 

EV / S EV / EBIT P / E 

Šie skirtumai susidaro dėl skirtingos naudojamų duomenų bazės, tačiau teisingai 

parinkus rodiklius, gauti skirtumai turėtų būti nereikšmingi. 

• Veikianti įmonė paprastai yra daug vertingesnė nei bendra jos valdomo 

turto verčių suma; 

• Atskirai vertinamas turtas neatspindi ekonominės vertės atsirandančios iš 

pinigų srautų, kuriuos uždirba bendrai naudojamas turtas; 

• Nepilnai atspindi įmonės (turto buvimo kartu) sinergiją, o tik atskiras turto 

vienetų vertes; 

Atkuriamosios vertės (kaštų) grupės metodai taikomi vertinant šiuos objektus: 

Atkuriamosios 

vertės 

grupė 

• Įvairų turtą; 

• Specialiosios paskirties turtą, t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą 

(sporto objektus, reprezentacinius pastatus, specialius įrenginius ir kt.); 

• Vertinamo objekto pagerinimo vertę. 

• Nematerialųjį turtą tokį kaip reputacija, patyrusi vadovų komanda, knowhow, 

išskirtinės augimo galimybės, sunku įvertinti, neatsižvelgiant į pinigų 

srautus, kuriuos jis uždirba. 

Balansinės vertės metodas dažniau taikomas stabilioms, neturinčioms 

nematerialiojo turto įmonėms. Tam naudojami audituoti įmonės balansai, kur turtas 

turėtų būti parodytas grynąja verte, jose taip pat būna užfiksuoti visi istoriniai 

įsipareigojimai. Pagrindiniai žingsniai vertinant turtą yra: 

• Balansas pertvarkomas iš istorinės savikainos į rinkos vertes; 

• Įvertinamas visas identifikuojamas materialus ir nematerialus, finansinis 

turtas bei įsipareigojimai; 

Balansinės 

vertės 

metodas 

48 49

• Iš bendros turto vertės atėmus įsipareigojimus gaunama nuosavo kapitalo 

vertė. 

Tačiau balanse nesimato tokio įmonės nematerialaus turto kaip įmonės 

vardas ar vadovų komandos sugebėjimas pasiekti gerų rezultatų. Taip pat finansinė 

atskaitomybė, kurioje fiksuojama įmonės finansinė padėtis tam tikru momentu, 

remiasi tik istoriniais duomenimis ir neatspindi įmonės ateities planų. Todėl vertinant 

augančias įmones šis metodas beveik netaikomas. 

Likvidacinės 

vertės 

metodas 

Likvidacinės vertės metodas yra vienas konservatyviausių metodų. Beveik 

visuomet likvidacinė turto vertė būna gerokai mažesnė už balansinę. Šią vertę 

geriausiai gali nustatyti turto vertintojai, turintys informacijos apie panašaus turto 

pardavimo rinkoje kainas. 

Įmonių įsigijimuose ar susijungimuose šis vertinimo metodas beveik nenaudojamas, 

nebent pirkėjas, netikėdamas sėkminga įmonės verte, turi vienintelį 

motyvą - uždirbti parduodant įmonės turimą turtą. 

Atstatomosios 

vertės 

metodas 

Atstatomosios vertės metodu nustatoma įmonės turimo turto atstatomoji 

vertė, t. y. kiek kainuotų įsigyti tokį pat įmonės turimą turtą šiandien. Šis metodas 

yra geresnis už balansinės vertės metodą, nes remiasi ne istorija, o šiandiena. 

Ilgalaikis materialusis turtas įmonėse atspindi jam įsigyti padarytas investicijas, 

o ne atstatomąją turimo turto vertę, tuo tarpu dėl infliacijos, balansinė turto vertė 

neatspindi tikrosios turto vertės rinkoje. 

Dabartinės 

vertės 

metodas 

Taip pat šis metodas nėra labai tikslus, nes sunku įvertinti, ar ta pati turto vertė 

būtų gaunama pakeitus seną įrangą nauja, ar įsigijus modernesnę jos modifikaciją, 

be to, ne visuomet aišku, kokie gali būti papildomi atstatomieji kaštai. 

Dabartinę rinkos vertę nesunku nustatyti listinguojamoms bendrovėms – akcijos 

kainą tereikia padauginti iš akcijų skaičiaus ir pridėti finansinius įsipareigojimus. 

Tačiau šis metodas negali būti taikomas įmonėms, kurių akcijomis nėra aktyviai 

prekiaujama vertybinių popierių biržoje. 

Visi turto verte grįsti metodai (išskyrus dabartinės rinkos vertės metodą) nėra 

itin plačiai naudojami, nes jie į įmonę žiūri ne kaip į tęstinę veiklą vykdantį subjektą, 

o tik kaip į tam tikro turto sumą. 

tEISInIAI VERSLO PERDAVIMO 

ASPEKtAI LIEtUVOJE 

50

teisiniai 

dokumentai 

tEISInIAI VERSLO PERDAVIMO 

ASPEKtAI LIEtUVOJE 


pavyzdžiai: 

• Svarbūs teisiniai dokumentai 

• Sandorio apimtis ir forma 

• Kainos gavėjas ir mokestiniai niuansai 

Priklausomai nuo to, koks bus pasirinktas verslo perdavimo objektas – akcijos 

ar turtas – priklausys perdavimo sandorio teisinis reglamentavimas ir nusistovėjusi 

praktika. 

šie: 

Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys verslo perdavimą, yra 

• Civilinis kodeksas; 

• Darbo kodeksas; 

• LR Akcinių bendrovių įstatymas; 

• LR Konkurencijos įstatymas. 

Minėtuose dokumentuose tam tikri straipsniai gali būti pritaikomi verslo perdavimo 

procese. Lentelėje pateikiamos nuorodos į pagrindinius straipsnius. 

Dokumentas 

Civilinis kodeksas 


Straipsnis 

IV dalis, 

XXIII 

skyrius, 

9 skirsnis 

(CK 

6.402 

– 6.410 

str.) 

CK 6.163 

str. 

Reglamentuojama sritis 

ĮMONĖS PIRKIMAS–PARDAVIMAS: 

• Įmonės pirkimo–pardavimo sutarties samprata 

• Sutarties forma 

• Sutarties turinys ir jos priedai 

• Įmonės kreditorių teisių apsauga 

• Įmonės kreditorių teisių pažeidimo teisinės pasekmės 

• Įmonės perdavimas 

• Įmonės su trūkumais perdavimo teisinės pasekmės 

• Sandorių negaliojimo ir sutarties nutraukimo ar pakeitimo teisinių 

pasekmių atsiradimas 

Šalių pareigos esant ikisutartiniams santykiams 

Dokumentas 



Darbo kodeksas 

Darbo kodeksas 

Konkurencijos 

įstatymas 

Akcinių bendrovių 

įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 


įstatymas 

Straipsnis 

CK 1.90 

str. 

CK 6.228 

str. 

DK 22 

str. 1.6 

dalis 

DK 23 

str. 1.2 

dalis 

II skyrius, 

3 skirsnis 

(KĮ 10-15 

str.) 

Reglamentuojama sritis 

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu 

Esminė šalių nelygybė 

Darbuotojų atstovų teisės 

Darbdavių pareigos ir teisės, susijusios su darbuotojų 

atstovais 

KONCENTRACIJOS KONTROLĖ: 

• Pranešimas apie koncentraciją 

• Pranešimo pateikimas 

• Koncentracijos sustabdymas 

• Pranešimų nagrinėjimas Konkurencijos taryboje 

• Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos 

• Koncentracijos kontrolės pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos 

tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas 

13 str. Turto įsigijimas iš akcinės bendrovės steigėjo 

14 str. Akcininkų teisės ir pareigos 

15 str. Turtinės akcininkų teisės 

47 str. 

Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai 

67 str. Akcijų keitimas reorganizuojant bendroves 

68 str. 

70 str. 

Reorganizuojamų bendrovių turto, teisių ir pareigų perėjimas 

Prijungimas prie bendrovės, kuriai nuosavybės teise priklauso 

ne mažiau kaip 90 procentų prijungiamos bendrovės 

akcijų 

71 str. Bendrovės atskyrimas 

72 str. Pertvarkymas 

52 53

tEISInIAI VERSLO PERDAVIMO ASPEKtAI LIEtUVOJE 

Vykdant verslo perdavimo sandorį, be paminėtų teisinių dokumentų, taip pat 

reikėtų atsižvelgti ir į mokestinius sandorio ypatumus. Tuo tikslu svarbūs būtų šie 

dokumentai: 

• Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas: 

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=163423 

• Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas: 


Verslo perdavimo sandorių metu galimi tokie teisiniai apribojimai: 

Nr. Apribojimas Taikomumas 

Tuo atveju, kai įsigyjamos įmonės akcijos, įmonė naujajam savininkui pereina 

su visu turtu, įsipareigojimais, licenzijomis veikti tam tikroje srityje, esamais darbuotojais, 

sutartimis su klientais bei tiekėjais ir t.t. Kadangi įmonė perima visus iki tol 

atsiradusius įsipareigojimus, egzistuoja rizika, kad nebus galimybės įvertinti tokių 

įsipareigojimų prieš sudarant sandorį. 

Turto sandorio atveju, investuotojas įsigyja tik sutartyje numatytą turtą bei su 

juo susijusias teises ir pareigas. Taigi įmonė neįgyja jokių paslėptų įsipareigojimų. 

Sudarant turto sandorį, prie sutarties turi būti pridedami tokie priedai kaip turto 

inventorizacijos aktas, įmonės balansas, auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį 

ir jo kainą bei įmonės skolų (prievolių) sąrašas. 

Akcijų pirkimas – pardavimas yra įforminamas rašytine sutartimi. Turto sandoriui 

reikalingas notarinis patvirtinimas. 

Sandorio 

apimtis ir 

forma 

1 

2 

3 

4 

Sandorio šalims reikalingi 

įgaliojimai ar pritarimas 

Akcijų disponavimo 

apribojimai 

Darbuotojų interesų 

gynyba 

Konkurencijos tarybos 

leidimas koncentracijai 

• Bendrovei: reikalingas valdybos sprendimas, kai turto 

/ akcijų vertė viršija 1/20 įstatinio kapitalo vertės; 

• Bendrovei: reikalingas valdybos pritarimas, jei tai numato 

įstatai; 

• Fiziniam asmeniui: sutuoktinio pritarimas ir įgaliojimas. 

• Negalima perleisti nevisiškai apmokėtų akcijų; 

•Negalima perleisti akcijų arešto, įkeitimo atvejais; 

•Galioja esamų akcininkų pirmumo teisė įgyti akcijas; 

•Galimas akcininkų skaičiaus ribojimas ar kiti sutartinai 

įsipareigojimai. 

• Darbuotojų atstovų teisė saugoti darbuotojų teises; 

• Darbdavio įpareigojimas konsultuotis su darbuotojų 

atstovais priimant sprendimus, turinčius įtakos darbuotojų 

padėčiai. 

• Jei besijungiančių įmonių suminės pajamos Lietuvos 

rinkoje viršija 30 mln. Lt; 

• Jei kiekvienos (mažiausiai iš dviejų) įmonės pajamos 

Lietuvos rinkoje viršija 5 mln.Lt; 

Parduodant akcijas, tiesioginis kainos gavėjas yra įmonės akcininkas, tuo 

tarpu turto sandorio atveju, lėšos gautos už parduotą turtą pereina jį pardavusiai 

įmonei. 

Akcijų pirkimas – pardavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Tuo 

tarpu, jei akcininkas yra fizinis asmuo, jo gautos pajamos už parduotas akcijas gali 

būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (15%). Jeigu akcininkas yra juridinis 

asmuo, jo pelnas už akcijas yra apmokestinamas pelno mokesčiu (15%). 

Tuo tarpu turto perleidimas bei teisių pagal sutartis perleidimas yra apmokestinamas 

pridėtinės vertės mokesčiu. 

Į šiuos pagrindinius teisinius niuansus rekomenduojama atsižvelgti dar prieš 

pradedant verslo perdavimo procesą, idant nereikėtų keisti verslo perdavimo sandorio 

struktūros pirkimo – pardavimo proceso eigoje. 

Kainos 

gavėjas ir 

mokestiniai 

niuansai 

5 

Pranešimas vertybinių 

popierių komisijai ir 

bendrovei apie akcijų 

paketo įsigijimą / netekimą 

Kai akcinė bendrovė įsigyja ar netenka 1/20, 1/10, 1/5, 

1/3, 1/2, 2/3, 3/4 ar 19/20 balsų. 

6 

Privalomas pasiūlymas 

supirkti likusias akcijas 

Jei asmuo įsigyja daugiau nei 40% balsų akcinėje 

bendrovėje. 

5 55

PRIEDAI 

Priedas Nr. 1 

Naudingos nuorodos į tinklapius verslo perdavimo tema 

Priedas Nr. 2 

Pavyzdinė tikslinės verslo peržiūros schema 

Teisiniai dokumentai, kurie iš dalies reglamentuoja verslo perdavimo procesą 

ir gali turėti jam įtakos, gali būti rasti sekant šias nuorodas: 

• LR Akcinių bendrovių įstatymas: 


• LR Konkurencijos įstatymas: 

http://www.konkuren.lt/konkurencija/istatymas.htm 

• LR Konkurencijos taryba: 

http://www.konkuren.lt/ 

• LR Civilinis kodeksas: 


• LR Darbo kodeksas: 


Kiti naudingi tinklapiai verslo perdavimo tema: 

• Lietuvos ekonominės plėtros agentūra: 

http://www.verslovartai.lt 

• Europos verslo informacijos centras: 

http://www.eic-vilnius.lt 

• „TRANSREGIO“ projekto tinklapis: 

http://www.transregio.org 

• Europos Sąjungos tinklapis, kuriame aprašoma, ką Europos Komisija 

(EK) yra padariusi sprendžiant verslo perdavimo problemą (Transfer of Businesses): 

http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/support_measures/ 

transfer_business 

FINANSINĖ PERŽIŪRA 3 

FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ 

1. Tikrinamojo periodo finansinių ataskaitų, parengtų pagal Lietuvos apskaitos 

principus, bei paaiškinamųjų raštų prie šių finansinių ataskaitų, jeigu tokie buvo 

paruošti, kopijos. 

2. Audituotų finansinių ataskaitų ir laiškų vadovybei kopijos. 

3. Įmonės auditorių pasiūlytų finansinės atskaitomybės pertvarkymo pataisymų 

suvestinė, nurodant įtaką atskiriems finansinės atskaitomybės straipsniams, 

bei trumpas jų apibūdinimas. 

4. Naujausių įmonės įstatų ir registravimo pažymėjimo kopija. 

5. Šiuo metu naudojamo sąskaitų plano kopija arba įmonės bandomasis balansas, 

kuriame matytųsi sąskaitų numeriai ir pavadinimai. 

PINIGAI 

6. Pinigų straipsnio balanse detalizavimas, išskiriant likučius kasoje ir banke pagal 

atskiras sąskaitas, bankus ir valiutas. 

7. Informacija apie „užšaldytas“ lėšas ar pinigus, kurių panaudojimas apribotas 

vienokių ar kitokių įmonės sutarčių pagrindu su kitomis šalimis 

GAUTINOS SUMOS 

8. Prekybos ir kitų gautinų sumų detalizacija pagal skolininkus ir senatį, suderintas 

su didžiąja knyga (likučių žiniaraščiu). 

9. Realizacinės vertės sumažėjimo įvertinimo pagrindinės prielaidos ir principai. 

10. Abejotinų ir blogų gautinų sumų sąrašas bei jų įvertinimas. 

56 57 

3 

Šaltinis: UAB “Verslo procesų valdymas”

PRIEDAI 

ATSARGOS 

11. Atsargų straipsnio balanse detalizacija vertine ir kiekine išraiška, nurodant 

atsargų pavadinimus (rūšis) ir jų saugojimo vietą (jei skirtingos) bei pateikiant 

informaciją apie jų įsigijimo datą. 

12. Naudojami atsargų apskaitos principai (FIFO, svertinio vidurkio, LIFO), realizacinės 

vertės sumažėjimų įvertinimo pagrindinės prielaidos ir principai. 

13. Netinkamų naudoti atsargų sąrašas (jei tokių yra), suderintas su likučių žiniaraščiu. 

Sąrašas turėtų apimti metus ar ilgiau nejudėjusias ir / arba lėtai judėjusias 

atsargas. 

14. Gamybos savikainos apskaičiavimas išskiriant pagrindines medžiagas, pagrindinį 

darbo užmokestį ir socialinį draudimą, energetiką, pagalbines medžiagas, 

pagalbinį darbo užmokestį ir kitas sudedamąsias dalis. 

IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS 

15. Išankstinių apmokėjimų balansinės sąskaitos detalizacija pagal tiekėjus. 

16. Kito trumpalaikio turto detalizacija. 

17. Sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų detalizacija. 

ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS 

18. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto judėjimo detalizacija pagal atskiras 

turto grupes, nurodant pradinį metų (periodo) likutį, įsigijimus, pardavimus / 

nurašymus ir priskaičiuotą nusidėvėjimą bei galutinį metų (periodo) likutį. Per 

periodą priskaičiuotas nusidėvėjimas turi atitikti pelno (nuostolių) ataskaitos 

duomenis. 

19. Viso materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto detalus sąrašas pagal atskiras 

turto grupes. Ilgalaikio turto kapitalizavimo limitai. 

20. Visų materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto įsigijimų detalaus sąrašo kopija 

pagal atskiras turto grupes. 

21. Nusidėvėjimo normų, taikytų visoms materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto 

grupėms, sąrašas. 

22. Jei buvo atliktas ilgalaikio materialiojo turto pervertinimas, prašoma pateikti vertinimo 

ataskaitos kopiją, jo poveikį savikainai ir sukauptam nusidėvėjimui. 

23. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto sąrašas (jei tokio turto 

yra) pagal atskiras turto grupes, nurodant įsigijimo vertę, sukauptą nusidėvėjimą 

ir likutinę vertę. 

24. Balansinės sąskaitos „Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai“ detalizacija 

ir judėjimas, vykdomų projektų sąmatinės vertės ir planuojami užbaigimo terminai. 

Išskirti „užšaldytos“ statybos vertę (jei tokia yra). 

ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 

25. Ilgalaikių gautinų sumų sąrašas pagal debitorių, nurodant senatį ir sutarties 

objektą. 

26. Ilgalaikio finansinio turto sąrašas, nurodant investicijos objektą, įsigijimo kainą ir 

datą, nominaliąją vertę, dalį kapitale (jei nuosavybės vertybiniai popieriai) ir kitą 

aktualią informaciją. 

FINANSINĖS SKOLOS 

27. Balanso straipsnio „Finansinės skolos“ (tiek ilgalaikės, tiek ir trumpalaikės) detalizacija, 

nurodant atskirai mokėtinų paskolų (lizingo, faktoringo ir kt.) likučius bei 

susikaupusias palūkanas pagal kiekvieną paskolą. 

28. Finansinių įsipareigojimų sutarčių kopijos ir detalus jų sąrašas, nurodant finansuotoją, 

paskolos (lizingo, faktoringo ir kt.) gavimo datą, pradinę sumą, valiutą, 

paskolos (lizingo, faktoringo ir kt.) grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiką. 

29. Subsidijų ir / arba dotacijų (jei tokių buvo) detalizacija, parodant judėjimą, bei 

susijusių dokumentų kopijos. 

MOKĖTINOS SUMOS 

30. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų detalizacija pagal tiekėjus, suderinta su didžiąja 

Knyga (likučių žiniaraščių), nurodant prekybos skolų senatį arba atsiradimo 

datą. 

58 59

PRIEDAI 

31. Gautų avansinių apmokėjimų, jei jie apskaitomi viename balansiniame straipsnyje, 

su prekybos skolomis išskyrimas ir detalizacija. 

MOKESČIAI 

32. Mokestinių įsipareigojimų ir socialinio draudimo bei kitų įsipareigojimų biudžetui 

detalizacija, nurodant laikotarpį, už kurį skola neapmokėta. 

33. Judėjimas visų mokesčių sąskaitose nurodant: likutį periodo pradžiai, priskaičiavimus 

ir sumokėjimus per periodą ir likutį periodo pabaigoje. 

SUKAUPTI IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 

34. Kitų sukauptų įsipareigojimų detalizacija kartu su paaiškinimais ir / arba sukauptų 

sumų apskaičiavimais, suderintais su likučių žiniaraščiu. 

35. Atostogų apmokėjimo rezervo apskaičiavimas. Jei tokio rezervo apskaičiavimas 

neatliekamas, reikia pateikti apytikslį metų atostogų fondo paskaičiavimą. 

36. Sąskaitų, gautų ir išrašytų už sandorius, susijusius su tiriamuoju laikotarpiu, bet 

apskaitytų vėlesnių laikotarpių atskaitomybėje, sąrašas. 

37. Kitų trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų iššifravimas kartu su paaiškinimais. 

AKCININKŲ NUOSAVYBĖ 

38. Akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita. 

39. Akcinio kapitalo struktūra: akcininkų, valdančių daugiau kaip 5 proc. įmonės kapitalo, 

sąrašas, nurodant akcininko pavadinimą / vardą ir pavardę, turimų akcijų 

kiekį, tipą ir vertę. 

PARDAVIMAI / PARDUOTOS PRODUKCIJOS IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 

40. Pajamų detalizacija pagal produkcijos / paslaugų rūšis, nurodant pardavimų 

apimtis (kiekine, vertine išraiška) ir bendrąjį pelningumą. Bendra suma turi sutapti 

su pelno (nuostolių) ataskaita. 

41. Pajamų detalizacija pagal pirkėjus, nurodant pardavimų apimtis (kiekine, vertine 

išraiška) ir bendrąjį pelningumą. Bendra suma turi sutapti su pelno (nuostolių) 

ataskaita. 

42. Didžiausių tiekėjų sąrašas pagal atliktus pirkimus, nurodant per metus / periodą 

įsigytų prekių (paslaugų) apibūdinimą ir kiekinę bei vertinę pirkimų apimtį. 

Bendra suma turi sutapti su pelno (nuostolių) ataskaita. 

43. Pardavimų savikainos detalizacija pagal sąnaudų straipsnius. Bendra suma turi 

sutapti su pelno (nuostolių) ataskaita. 

44. Galimybė susipažinti su didžiausių tiekėjų ir didžiausių pirkėjų sutartimis. 

VEIKLOS SĄNAUDOS 

45. Veiklos sąnaudų detalizavimas. Bendra suma turi sutapti su pelno (nuostolių) 

ataskaita. 

KITOS VEIKLOS PAJAMOS / SĄNAUDOS 

46. Kitos veiklos pajamų ir sąnaudų detalizavimas ir apibūdinimas pagal pajamų / 

sąnaudų grupes. 

FINANSINĖS VEIKLOS PAJAMOS / SĄNAUDOS 

47. Finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų detalizavimas bei apibūdinimas pagal 

pajamų / sąnaudų grupes. 

PAGAUTĖ / NETEKIMAI 

48. Pagautės ir netekimų detalizavimas bei apibūdinimas. 

VEIKLOS PERŽIŪRA 4 

NEAPIBRĖŽTUMAI 

1. Gautų ir trečiosioms šalims suteiktų neapibrėžtų įsipareigojimų, tokių kaip užstatai, 

išleistos garantijos ir t. t., detalizacija. 

2. Visų vykstančių ar numatomų teisminių procesų sąrašas su trumpu paaiškinimu. 

60 61 

4 

Šaltinis: UAB „Verslo procesų valdymas“

PRIEDAI 

SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS 

3. Sandorių su susijusiomis šalimis detalizavimas, nurodant pardavimų / pirkimų 

apimtis (kiekine, vertine išraiška) ir bendrąjį pelningumą. 

4. Sandorių su susijusiomis šalimis sutartys. 

BENDRIEJI VEIKLOS KLAUSIMAI 

5. Galiojančios organizacinės įmonės struktūros kopija ir pareigybių sąrašas. 

6. Esamų darbuotojų sąrašai, nurodant vidutinius atlyginimus bei privilegijas 

(mašinos, telefonai ir kt.). Informacija apie tiriamojo laikotarpio atlyginimų priskaitymus 

kas mėnesį pagal kiekvieną darbuotoją. 

7. Vidutinis darbuotojų skaičius kiekviename skyriuje / padalinyje ir darbuotojų 

skaičius. 

8. Detali informacija apie numatomus darbuotojų atleidimus, įskaitant informaciją 

apie su tokiais atleidimais susijusias išlaidas. 

9. Pagrindinis vadovybės personalas, jų CV kopijos. 

10. Įmonės IT struktūra ir programinė įranga, legalumo užtikrinimo procedūros. 

11. Galiojančios apskaitos politikos ir procedūros (jei tokių yra). 

12. Kokybės užtikrinimo ir vidaus kontrolės sistemos: procedūros ir politikos. 

13. Planavimo ir biudžetavimo procedūrų detalizacija. 

14. Verslo planų ir biudžetų kopijos (jei tokių yra). 

15. Prekių / paslaugų pardavimo kanalai. 

16. Galiojanti nuolaidų klientams suteikimo tvarka. 

17. Rinkodara - esama situacija ir vadovybės planai. 

18. Verslo procesų aptarimas ir aprašymas: tiekimas, gamyba, jos automatizavimas, 

pardavimai ir marketingas. 

19. Verslo rizikų aptarimas ir aprašymas (pavyzdžiui, turto apsauga, draudimas, 

inventorizavimas ir pan.). 

20. Esami gamybiniai pajėgumai, jų faktinis išnaudojimas. Gamybos efektyvumo 

veiksniai: prastovos, priežiūros ir taisymo išlaidos, pamainų skaičius ir kt. 

21. Galimybė peržiūrėti valdybos ir visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų 

kopijas. 

MOKESTINĖ PERŽIŪRA 5 

1. Tiriamojo laikotarpio Mokesčių inspekcijos atliktų patikrinimų ataskaitų kopijos. 

2. Tiriamojo laikotarpio išlaidų iš pelno iššifravimas. 

3. Tiriamojo laikotarpio juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitų, pateiktų 

Mokesčių inspekcijai, kopijos. 

4. Galimybė susipažinti su tiriamojo laikotarpio periodinėmis apyskaitomis / deklaracijomis 

/ ataskaitomis, pateiktomis Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ (PVM, 

kelių, nekilnojamojo turto, žemės nuomos, GPM, „Sodros“ ir kt.). 

5. Į kitus metus perkeliamų mokestinių nuostolių detalizacija (jei tokių yra). 

6. Gauti atleidimai nuo mokesčių ar jų sumažinimas. Pakomentuoti. 

7. Informacija apie kitus įsipareigojimus biudžetui, sukauptus bei atidėtus mokesčius. 

TEISINĖ PERŽIŪRA 6 

BENDROVĖS DOKUMENTAI 

1. Bendrovės vidinės organizacinės struktūros grafinis atvaizdavimas bei grupės, 

kuriai priklauso bendrovė, scheminis atvaizdavimas. 

2. Bendrovės antrinių įmonių, patronuojančių ir susijusių bendrovių sąrašas, 

nuosavybės dalys jose, jurisdikcijos, kuriose bendrovė vykdo arba turi teisę 

62 63 

5 

Šaltinis: UAB „Verslo procesų valdymas“ 

6 

Šaltinis: Advokatų kontora „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“

PRIEDAI 

vykdyti veiklą; filialai, atstovybės ir kiti padaliniai. 

3. Visų bendrovės buveinių ar kitų objektų buvimo vietų sąrašas. 

4. Bendrovės steigimo dokumentai, jų pakeitimai ir priedai, įskaitant: 

4.1. bendrovės steigimo aktą ar steigimo sutartį; 

4.2. steigiamojo susirinkimo protokolą; 

4.3. bendrovės registracijos pažymėjimą; 

4.4. įstatus (įregistruotus ir planuojamus įregistruoti). 

5. Pilną išrašą (ne vėliau kaip 1 savaitė iki šio dokumento datos) iš Juridinių asmenų 

registro apie bendrovės registracijos duomenis. 

6. Žemiau išvardytų dokumentų ir jų priedų kopijos (įskaitant pranešimus, darbotvarkes 

bei kitą rašytinę medžiagą (tarp jų biudžetus, sąmatas / prognozes 

ir finansinę informaciją, gautą / pateiktą bendrovės valdybos ir / ar stebėtojų 

tarybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo, susijusią su jų susirinkimais / posėdžiais): 

6.1. visų visuotinių akcininkų susirinkimų, įvykusių po [ ] m. [ ]d., protokolų; pranešimų 

apie sušauktus visuotinius akcininkų susirinkimus ir jų darbotvarkes; 

6.2. visų valdybos ir / ar stebėtojų tarybos posėdžių, įvykusių po [ ] m.[ ] d., protokolų. 

7. Žemiau išvardytų dokumentų kopijos, jų pakeitimai bei priedai: 

7.1. visų bendrovės antrinių įmonių bei susijusių įmonių / filialų steigimo, registracijos 

pažymėjimų bei įstatų (įskaitant dokumentus, analogiškus dokumentams, 

nurodytiems 4 ir 5 punktuose), taip pat antrinių įmonių visuotinių akcininkų 

susirinkimų, įvykusių nuo [ ] m. [ ] d., protokolų; 

7.2. bendrovės antrinių ir susijusių įmonių organų, kurių nariai yra pati bendrovė 

ar jos personalas, nutarimų ir sprendimų nuo [ ] m. [ ] d. 

8. Bendrovės reorganizavimo ir pertvarkymo (jei tokie vyko ar vyksta) visų dokumentų 

kopijos. 

9. Visų dabar galiojančių įgaliojimų kopijos, išduotos bendrovės arba bendrovei. 

AKCIJOS. AKCINIS KAPITALAS. VERTYBINIAI POPIERIAI 

10. Akcininkų registras (pilnai patikslintas), jei yra. 

11. Išrašai iš bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitų. 

12. Visi dokumentai, susiję su bendrovės įstatiniu kapitalu, jo apmokėjimu, didinimu 

/ mažinimu (įregistruotu ar planuojamu įregistruoti). 

13. Informacija ir dokumentų kopijos, susijusios su bendrovės ar jos antrinių įmonių 

akcijomis, įskaitant: 

13.1. visus susitarimus, susijusius su: 

• akcijų emisija / platinimu / perleidimu / pardavimu (įskaitant, bet neapsiribojant 

dokumentus, patvirtinančius akcijų apmokėjimą; dokumentus, 

susijusius su bendrovės / antrinių įmonių ir bet kurių jos steigėjų ar akcininkų 

sandoriais, sudarytais laikotarpiu nuo bendrovės / antrinės įmonės 

įsteigimo dienos; susitarimus, informacinius memorandumus, ketinimo 

protokolus, rašytinius pasiūlymus ar kitų žodinių pasiūlymų memorandumus 

dėl disponavimo bendrovės / antrinių įmonių akcijomis, jų įsigijimo 

ar paskirstymo dokumentus); 

• kitų apyvartinių dokumentų / vertybinių popierių išleidimu / platinimu / perleidimu 

/ pardavimu. 

13.2. bendrovės / antrinių įmonių sandorius su akcininkais; 

13.3. susitarimus dėl balsavimo; akcininkų sutartis; 

13.4. susitarimus, suvaržančius / apsunkinančius bendrovės / antrinių įmonių 

akcijas įkeitimu ar kitais būdais; 

13.5. susitarimus ir kitus dokumentus, užtikrinančius įsipareigojimų vykdymą, 

kuriais suteikiama teisė įsigyti bendrovės / antrinių įmonių vertybinius 

popierius ar dalį turto; 

13.6. pažymas apie nepilnai apmokėtas akcijas; 

64 65 

6 

Šaltinis: Advokatų kontora „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“

PRIEDAI 

13.7. opcionų ar teisių parduoti bendrovės / antrinių įmonių akcijas apibūdinimas; 

13.8. informacija apie bendrovės išleistas arba įsigytas konvertuojamąsias 

obligacijas arba kitus vertybinius popierius, kurie gali būti konvertuoti į 

akcijas. 

FINANSINIAI SUSITARIMAI 

14. Visų finansinių sutarčių ir sandorių kopijos, įskaitant: 

14.1. paskolos sutartis; 

14.2. kredito ir / ar einamosios sąskaitos sutartis su bankais, tiekėjais, klientais 

ir / ar kt.; 

14.3. susitarimus dėl mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo grąžinimo ir kt. (susijusius 

tiek su bendrovės, tiek su kitų šalių įsipareigojimais); 

14.4. banko garantijas; 

14.5. garantijų ar laidavimo sutartis, bet kokius kitokius sandorius, kuriais tretieji 

asmenys įsipareigoja užtikrinti bendrovės esamas ar būsimas prievoles 

arba kuriais bendrovė įsipareigoja užtikrinti esamas ar būsimas trečiųjų 

asmenų prievoles; 

14.6. sandorius dėl subsidiarios ar solidarios atsakomybės prisiėmimo; 

14.7. prievolių užtikrinimo įsipareigojimus dėl bendrovei ar tretiesiems asmenims 

teikiamo finansavimo; 

14.8. bet kokias sutartis ar susitarimus, kuriais tretiesiems asmenims suteikiama 

teisė debeto pavedimu ar ne ginčo tvarka vienašališkai nurašyti lėšas iš 

bendrovės sąskaitų; 

14.9. informaciją apie bendrovės išleistus arba įsigytus skolos vertybinius 

popierius, įskaitant (bet neapsiribojant) obligacijas, vekselius ir kt. 

BENDROVĖS VEIKLA 

15. Reikiami leidimai ir licencijos, jei bendrovė užsiima veikla, kuriai reikalingos atitinkamos 

licencijos ar leidimai, taip pat ir atitinkamų valdžios įstaigų, išduodančių 

leidimus bei licencijas, pranešimai apie tokių licencijų ar leidimų galiojimo 

termino pasibaigimą ar nutraukimą / suspendavimą. 

16. Atitinkamų valdžios įstaigų leidimai / sutikimai / kvotos / atleidimai, būtini bendrovės 

vykdomos veiklos sąlygoms įteisinti (įskaitant, bet neapsiribojant, higienos 

pasus / leidimus). 

17. Visa informaciją apie bet kokius bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės 

aktų pažeidimus, esančius šiuo metu arba įvykusius per paskutinius [ ] metus 

(nepriklausomai nuo to, ar buvo už juos paskirta sankcija, ar ne). 

18. Informaciją apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių galėtų būti panaikinti, atšaukti, 

apriboti ar pakeisti bendrovei išduoti leidimai, licencijos, sutikimai ir kiti administraciniai 

leidimai. 

SUTARTYS 

19. Reikia trumpai apibūdinti pagrindines bendrovės produktų / paslaugų kategorijas, 

tokių produktų / paslaugų platinimo kanalus ir tinklą. 

20. Bendrovėje galiojančios prekių, paslaugų ir darbų pirkimo ir pardavimo tvarkos, 

įskaitant (bet neapsiribojant) pirkimo ir pardavimo taisyklėmis, nuolaidų teikimą 

ar kitų specialių sąlygų taikymą nustatančias tvarkas. 

21. Bendrovės sutarčių registracijos knyga / žurnalas / registras. Bendrovės naudojamos 

tipinių sutarčių formos. 

22. 10 (dešimties) didžiausių bendrovės klientų (remiantis kiekvienu prekių / paslaugų 

teikimo sutarčių tipu (atskirai išskiriant produktų platinimo kanalus (pavyzdžiui, 

didmeninė, mažmeninė prekyba ir t. t.)) sąrašas. Visos sutartys su 

minėtais klientais, kurios galioja šiuo metu arba kurios buvo sudarytos po [ ] m. 

[ ] d. 

66 67

PROJEKTAS IŠ DALIES 

FINANSUOJAMAS 

EUROPOS SĄJUNGOS

VERSLO PARDAVIMAS IR ĮSIGIJIMAS - Tax.lt

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?