konsoliduota ir bendrovés 2005 m. finansiné atskaitomybé - Tax.lt
konsoliduota ir bendrovés 2005 m. finansiné atskaitomybé - Tax.lt
konsoliduota ir bendrovés 2005 m. finansiné atskaitomybé - Tax.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
67<br />
<strong>2005</strong> m. gruodžio 31 d. Bendrovés apyvartinis kapitalas buvo neigiamas <strong>ir</strong> sudaré 87,8 mln. Lt. Bendrovés likvidumo rodiklis<br />
buvo 0,59 <strong>ir</strong> skubaus padengimo rodiklis – 0,56, taæiau Bendrovés vadovybé tiki, kad Bendrové bus pajégi laiku atsiskaityti su savo<br />
kreditoriais, nes metù pabaigoje Bendrové turéjo nepanaudotù kredito léšù, kuriù suma buvo apie 86 mln. Lt.<br />
Palúkanù normos rizika<br />
Pagal Grupés ìmoniù patv<strong>ir</strong>tintus <strong>finansiné</strong>s rizikos valdymo principus, palúkanù sànaudos turi búti pakankamai tiksliai<br />
prognozuojamos ne trumpesniam laikotarpiui kaip elektros energijos perdavimo paslaugos kainos v<strong>ir</strong>šutinés ribos nustatymo<br />
periodas (trejiems metams). Grupés ìmoniù paskolù portfelis formuojamas remiantis šiuo principu: ne mažiau kaip 50 proc. visù<br />
paskolù turi búti su fiksuota palúkanù norma, likusios - su kintama palúkanù norma.<br />
Grupés ìmonés turi paskolù su fiksuotomis <strong>ir</strong> kintamomis palúkanù normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR, EUR LIBOR<br />
<strong>ir</strong> VILIBOR. Siekiant valdyti palúkanù normos svyravimo rizikà, Bendrové 2003 m. pabaigoje sudaré palúkanù normos apsikeitimo<br />
sandorì su Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriumi, kuris bus galutinai realizuotas 2007 m. b<strong>ir</strong>želio 30 d. (pradiné sandorio suma<br />
buvo 15 000 túkst. eurù, mažinama 875 túkst. eurù kiekvienà ketv<strong>ir</strong>tì pradedant 2004 m. b<strong>ir</strong>želio 30 d.) (11 pastaba). Be to, <strong>2005</strong> m.<br />
pabaigoje Bendrové sudaré palúkanù normos apsikeitimo sandorì su AB SEB Vilniaus bankas, kuris bus galutinai realizuotas 2012 m.<br />
kovo 15 d. (sandorio suma yra 5 000 túkst. eurù). Tikroji šios <strong>finansiné</strong>s priemonés verté <strong>2005</strong> m. gruodžio 31 d. sudaré 192 360 Lt <strong>ir</strong><br />
balanse buvo apskaityta ilgalaikiù gautinù sumù <strong>ir</strong> kito finansinio turto straipsnyje.<br />
Užsienio valiutos rizika<br />
Siekiant valdyti užsienio valiutos rizikà Grupés ìmonés sudaro kreditù sutartis tik eurais <strong>ir</strong> litais. Grupés p<strong>ir</strong>kimo/pardavimo<br />
sandoriai taip pat daugiausia sudaromi eurais arba litais.<br />
Grupés ìmonés neturi reikšmingos užsienio valiutos rizikos koncentracijos, todél <strong>2005</strong> m. nesinaudojo jokiomis <strong>finansiné</strong>mis<br />
priemonémis, padedanæiomis valdyti užsienio valiutos rizikà.<br />
<strong>2005</strong> m. gruodžio 31 d. piniginis turtas <strong>ir</strong> piniginiai ìsipareigojimai sk<strong>ir</strong>tingomis valiutomis buvo tokie (visos sumos lenteléje yra<br />
litais):<br />
Grupé<br />
Bendrové<br />
Turtas Ìsipareigojimai Turtas Ìsipareigojimai<br />
Litais 108 280 757 426 256 909 100 359 830 418 840 146<br />
Eurais 27 547 221 156 239 762 26 759 646 154 851 118<br />
JAV doleriais 251 650 11 258 194 840 -<br />
Latvijos latais 76 062 334 583 - 129 161<br />
Rusijos rubliais 20 617 28 772 - -<br />
Estijos kronomis 3 - - -<br />
Iš viso 136 176 310 582 871 284 127 314 316 573 820 425<br />
Finansinio turto <strong>ir</strong> ìsipareigojimù tikroji verté<br />
Pagrindinis Grupés finansinis turtas <strong>ir</strong> ìsipareigojimai, neatspindéti tikràja verte, yra prekybos <strong>ir</strong> kitos gautinos sumos, prekybos <strong>ir</strong><br />
kitos skolos, ilgalaikés <strong>ir</strong> trumpalaikés skolos.<br />
Tikroji verté yra apibréžiama kaip suma, už kurià gali búti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali búti užskaitytas tarpusavio<br />
ìsipareigojimas tarp nesusijusiù šaliù, kurios ketina p<strong>ir</strong>kti / parduoti turtà arba užskaityti tarpusavio ìsipareigojimà rinkos kainomis.<br />
Tikroji finansinio turto <strong>ir</strong> finansiniù ìsipareigojimù verté yra paremta kot<strong>ir</strong>uojamomis rinkos kainomis, diskontuotù pinigù srautù<br />
modeliais arba opcionù kainù modeliais, priklausomai nuo aplinkybiù.<br />
Kiekvienos rúšies finansiniam turtui <strong>ir</strong> ìsipareigojimams ìvertinti yra naudojami tokie metodai <strong>ir</strong> prielaidos:<br />
a) Trumpalaikiù prekybos <strong>ir</strong> kitù gautinù sumù, trumpalaikiù prekybos <strong>ir</strong> kitù mokétinù sumù <strong>ir</strong> trumpalaikiù skolù apskaitiné<br />
verté yra artima jù tikrajai vertei.<br />
b) Ilgalaikiù skolù tikroji verté nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palúkanù norma,<br />
kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikiù skolù, už kurias mokamos kintamos ar pastovios palúkanos, tikroji<br />
verté yra artima jù apskaitinei vertei.<br />
20. Finansiniù ataskaitù, parengtù pagal TFAS, suderinimas su <strong>finansiné</strong>mis ataskaitomis, parengtomis pagal<br />
Verslo apskaitos standartus (VAS)<br />
Grynojo pelno <strong>ir</strong> nuosavo kapitalo, pateikto ankstesnése <strong>atskaitomybé</strong>se, parengtose pagal VAS, suderinimas su grynuoju pelnu <strong>ir</strong><br />
nuosavu kapitalu, pateiktu šiose ataskaitose, yra toks:
Change language