Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
įmonė gavusi prekes skolon sugebės už jas atsiskaityti, kitaip tariant juo domina įmonės mokumas.<br />
Pirkėjus domina įmonės veikla ir jos perspektyvos, nes disponuodami atatinkamomis žiniomis jie<br />
gali prognozuoti kainų pasikeitimus.<br />
Įvairias valdžios institucijas įmonė domina, kaip įvairių mokesčių objektas. Mokesčių<br />
sistemos tvarkytojai nuodugniai susipažinę su įmonių parengtų finansinių ataskaitų duomenimis,<br />
gali daryti išvadas apie mokesčių sistemos racionalumą ir galimą jos tobulinimą. Pvz., valstybinės<br />
statistikos institucijos pasitelkiant šiuos duomenis įvertina bendrą ūkio būklę, prognozuoja galimą<br />
kainų dinamika ir infliacijos tempus bei jų įtaką ūkio plėtojimui, pskaičiuoja svarbius valstybės<br />
valdymui rodiklius , kaip bendrąjį nacionalinį produktą ir pan.<br />
Kitiems apskaitos informacijos vartotojams galima priskirti Vertybinų popierių komisiją ir<br />
maklerius. Makleriai prekiauja akcinių bendrovių vertybiniais popieriais, jie kruopsčiai susipažįsta<br />
su tų įmonių veiklos rezu<strong>lt</strong>atais, kad galėtų numatyti kokių dividendų galima tikėtis iš vienos ar<br />
kitos įmonės akcijų. Vertybinė popierių komisija prižiūri, kad visos įmonės vertybinių popierių<br />
biržoje prekiaujančios savo vertybiniais popieriais, pateiktų potencialiems pirkėjams savo<br />
finansines ataskaitas, iš kurių sprendžiama apie įmonės sėkmę dabar ir galimą sėkmę ateityje.<br />
Žinoma ,visa su įmone susijusi informacija labai domina tos įmonės konkurentus. Jie<br />
brangiai sumokėtų, kad galėtų detaliai susipažinti su įmonės pelningumą lemiančiai veiksniais, jos<br />
kainomis, jos tiekėjais, pirkėjais bei numatomomis perpektyvomis.<br />
Vidinė apskaita yra konfidenciali ir jos viešai platinti negalima. Finansinė atskaitomybė yra<br />
vieša ir sudaryta taip, kad išoriniai vartotojai gautų reikalingą informaciją, bet būtų išsaugomi<br />
duomenys, galintys būti komercine paslaptimi.<br />
3 tema. Apskaitos reglamentavimas Lietuvoje.<br />
Apskaitos reglamentavimas. Vadybinės apskaitos metodiką įmonės pasirenka<br />
savarankiškai, atsižvelgdamos į gamybinės-ūkinės veiklos ypatumus. Šios apskaitos jokie valdžios<br />
norminiai aktai nereglamentuoja.<br />
Finansinės apskaitos tvarką Lietuvoje reglamentuoja 1992m birželio 18d. Piimtas. LR<br />
Buha<strong>lt</strong>erinės apskaitos pagrindų įstatymas ir kiti poįstatyminiai aktai.<br />
Praktinės apskaitos vedimo aspektu reikšmingiausiu galima laikyti Lietyvos Respublikos<br />
Vyriausybės 1993 10 27d. Nutarimą Nr.804 “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės<br />
finansinės atskaitomybės”. Jame ne tik smulkiai aptartas metinės finansinės atskaitomybės turinys<br />
bei sukonkretinta jos rengimo ir dkelbimo tvarka, bet ir pirmą kartą nustatyta pajamų ir sąnaudų<br />
pripažinimo apskaitoje tvarka.<br />
Buha<strong>lt</strong>erinės apskaitos įstatymo 3 str. teigia, kad “Bendrą metodinį vadovavimą<br />
buha<strong>lt</strong>erinei apskaitai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus , tarptautinius apskaitos standartus ir<br />
Europos Sąjungos direktyvas vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė”<br />
Reglamentuoti finansinę apskaitą būtina todėl, kad būtų laikomasi tam tikrų bendrų<br />
nuostatų, kaip apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėti įmonių turtą, nuosavybę bei kitus veiklos<br />
rezu<strong>lt</strong>atus. Kitaip akcininkai nežinos į kurią įmonę tikslinga investuoti. Verslas nežino sienų.<br />
Daugeliui ypač stambių akcininkų nesvarbu į kokioje valstybėje esančias įmones investuoti, svarbu<br />
gaunama nauda. Todėl įvairių šalių Vyriausybės yra suiteresuotos, kad apskaitos, ypač<br />
atskaitomybės sistema, būtų palyginamos tarpusavyje. Todėl bendrosius finansinės apskaitos ir<br />
atskaitomybės rodiklius derina ne tik skirtingos vienos šalies įmonės, bet ir įvairios valstybės. Tam<br />
priimami visoms valstybėms priimtini šiuo klausimu bendri dokumentai.Juos ir panagrinėsime.<br />
Tarptautiniai apskaitos standartai. Laikui bėgant minėtos taisyklės, kuriomis vadovavosi<br />
įvairių šalių apskaitininkai, ėmė stabdyti ekonomikos vystymąsi, nes atsiradę skirtumai ne tik<br />
neskatino, bet ir trukdė plėsti transnacionalines korporacijas, taigi ir tarptautinį darbo pasidalijimą.<br />
Jau 1911m. Briusejyje buvo įkurta tarptautinė apskaitininkų asociacija. Ji iš karto pradėjo<br />
nagrinėti ne tik praktinius apskaitos vedimo klausimus, bet ir daugelį teorinių problemų.<br />
1973m birželio 29d. Londone buvo įkurtas Tarptautinis apskaitos standartų komitetas. Tai<br />
nepriklausoma organizacija. Šio komiteto tikslas - kurti ir skelbti Tarptautinius apskaitos standartus<br />
6<br />
6
Change language