You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
1) natūralaus sumažėjimo normų ribose – į gamybos išlaidas;<br />
2) viršijantį natūralaus sumažėjimo normą – į ka<strong>lt</strong>ų asmenų sąskaitą;<br />
3) nesant ka<strong>lt</strong>ų asmenų – į įmonės sąskaitą (nuostolius).<br />
Griežtai draudžiama iš anksto nurašinėti vertybes pagal natūralų sumažėjimą. Tai galima<br />
daryti tik po inventorizavimo ir išaiškinus trūkumą. Rastas perteklius turi būti įregistruotas. Rastas<br />
ataskaitinių metų gamybos produkcijos perteklius laikomas neįregistruotu, jis registruojamas<br />
paprastu buha<strong>lt</strong>eriniu įrašu. Ankstesniųjų metų perteklius patenka į Pelno (nuostolio) sąskaitą.<br />
Perteklių ir trūkumą, atsiradusį sukeitus apskaitoje atskirų vertybių rūšis, galima užskaityti<br />
tam pačiam inventorizavimo laikotarpiui , jei už jas atsakingas tas pats asmuo, kai sutampa<br />
vertybių pavadinimas ir kiekis.<br />
Piniginio įkainojimo principas. Įkainojimas – tai visų ūkinių operacijų vertinis<br />
išmatavimas, kuris išreiškiamas piniginiu matu. Įkainojimas dažniausiai naudojamas įmonės turtui<br />
apibūdinti vertine išraiška . Įkainojant turtą, jo kiekis natūriniais vienetais dauginamas iš atitinkamų<br />
kainų.<br />
Įkainojimo formulė yra tokia:<br />
V= q x k , kur<br />
V – apskaitos objekto vertinė išraiška;<br />
q - apskaitos objekto kiekis;<br />
k - vieno apskaitos objekto vieneto kaina.<br />
Vienas iš svarbiausių įkainojimo principų yra realumas. Realus įkainojimas – kai turto<br />
vertinė išraiška atitinka jo įsigijimo ar pagaminimo individualias išlaidas. Įkainojimo realumą<br />
atspindi faktinė savikaina.<br />
Lietuvos valstybėje turto įkainojimas yra reguliuojamas įstatymais.<br />
Buha<strong>lt</strong>erinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnis nurodo: “Įmonės ilgalaikis turtas<br />
apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, o balanse – likutine verte ( įsigijimo vertė minus<br />
nusidevėjimas )”.<br />
Žinome, kad ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kurį įmonė įsigijo gaminti produkcijai, teikti<br />
paslaugoms, nuomai ar administraciniams tikslams, ir kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri<br />
metai. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas visada turi būti jo faktinė įsigijimo<br />
savikaina (be PVM), kurią sudaro visos išlaidos patirtos įsigyjant turtą:<br />
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos stuktūra<br />
Pirkimo kaina Ilgalaikio materialiojo Pradinė materialiojo<br />
turto savikaina<br />
turto vertė<br />
Įvairios papildomos<br />
išlaidos<br />
Fiksuojama apskaitoje<br />
Priklausomai nuo ilgalaikio<br />
turto paskirties:<br />
-įvairūs mokesčiai;<br />
-pakrovimo-iškrovimo išlaidos;<br />
- transportavimo išlaidos;<br />
- kitos su ilgalaikio turto įsigijimu<br />
susijusios išlaidos.<br />
Materialiojo ilgalaikio turto nusidevėjimo apskaita. Ilgalaikis materialusis turtas įmonės<br />
veikloje dalyvauja ilgai. Jis įgyjamas, siekiant uždirbti pajamas. Tačiau šis turtas naudojamas<br />
fiziškai dėvisi. Apskaitai yra svarbu, kokią jo dalį įtraukti į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Norint<br />
nustatyti, kiek per ataskaitinį laikotarpį ilgalaikis turtas nusidėvi, reikia žinoti:<br />
1) pradinę vertę (įsigijimo savikainą);<br />
2) likvidacinę vertę ( vertę kurios nereikia nudevėti);<br />
31<br />
31
Change language