DBN 2009 01.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

Aktualus interviu 

Netekusiems darbo žmonėms esame 

pasiruošę padėti 

„Žinių radijo“ laidoje „Savaitės herojus“, kurią veda žurnalistas 

Raigardas Musnickas, kalbinamas žmogus, dėl jo poelgių ar įvykių, 

kuriuose dalyvavo, galimas vadinti savaitės herojumi. Taip anonsuojama 

ši laida. Sausio 16 dienos „Savaitės herojaus“ laidoje dalyvavo Lietuvos 

darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis. Spausdiname interviu 

ištrauką. 

R.Musnickas. Darbo biržos pranešime buvo nurodyta, kad 

prognozuojamas iki 10 proc. nedarbo lygis. 

V.Šlekaitis. Įtampa darbo rinkoje didės, tą aš minėjau ir Seimo 

socialinių reikalų ir darbo komitete. Tai išplaukia iš objektyvių 

priežasčių, kadangi Lietuvos darbo birža vykdo darbo 

rinkos prognozes. Nuo 1995 metų remiamės Švedijos nacionalinės 

darbo rinkos tarybos metodika, kurią patobulinę apklausiame 

darbdavius. Šiais metais apklausėme jų per 5 tūkst. Taigi 

pirmiausia vadovaujamės objektyvia informacija apie padėtį 

įmonėse. Taip pat nagrinėjame ir makroekonominius procesus. 

Tada vertiname. Bendra tendencija yra tokia, kad nedarbas šiais 

metais tikrai gerokai didės. 

R.Musnickas. Ką sako darbdaviai, ar jie ruošiasi atleisti 

žmones? 

V.Šlekaitis. Iš tiesų vienas iš klausimų, kurį pateikėme darbdaviams: 

„Kiek sukursite darbo vietų ir kiek jų panaikinsite?“. 

Praėjusių metų ir šių dienų padėtis rodo, kad grupinių darbuotojų 

atleidimų įmonėse daugėja. Vien per praėjusių metų gruodžio 

mėnesį Lietuvos darbo birža gavo vieną ketvirtadalį visų 

metinių grupinių atleidimų. 

R.Musnickas. Kuo ypatingi grupiniai atleidimai? 

V.Šlekaitis. Tai yra masinis atleidimas dėl bankroto, dėl įmonių 

restruktūrizavimo – tai viena dalis. Kita – atleidžiami tie 

žmonės, kai naikinamos neefektyvios darbo vietos, kur nereikia 

aukštos kvalifikacijos specialistų, kur dubliuojamas darbas. Ir 

šiandien kiekviena įmonė, aišku, peržiūrės savo situaciją, numatys 

perspektyvas, kiek jai reikia žmonių vykdyti savo verslą. 

R.Musnickas. Grupiniai atleidimai, kiek suprantu, ypač 

skausmingi žmonėms. 

V.Šlekaitis. Taip, grupinis atleidimas, ypač dėl bankroto, 

žmonėms yra itin skausmingas. Galiu pasakyti paprastą pavyzdį. 

Štai viena stambiausių lengvosios pramonės buvusių įmonių 

„Alytaus tekstilė“. Įvyksta bankrotas, grupinis atleidimas, ir 

netenka darbo žmonės, kurie čia dirbo 30, 35 metus. Kaip mes 

sakome, užaugo toje įmonėje. Išties jiems yra sudėtinga, todėl 

mūsų uždavinys yra padėti jiems susivokti, kokioje situacijoje 

atsidūrė, apsaugoti juos nuo tam tikro pesimizmo, įkvėpti optimizmo 

ir vilties. Aišku, tai nėra lengva padaryti. 

R.Musnickas. Kaip darbo biržai sekasi tvarkytis šiuo metu, 

kaip jūs pats sakėte, kai krūviai didėja. Dabar – ir įtampa, ir 

žmonių skaičius, ir krizės akivaizdoje psichologinės problemos. 

V.Šlekaitis. Iš tiesų įtampa didėja ne tik darbo rinkoje, bet 

ir patys žmonės labiau įsitempę ir tą mes pastebime, nes jie neturi 

optimizmo, kad greitai susiras darbą. Darbo jėgos paklausa 

yra nedidelė, todėl mūsų svarbiausias uždavinys – atjauta, dėmesys 

šitiems žmonėms ir vilties įžiebimas. Todėl rengiame ir 

parengėme daug programų, kurios padės žmonėms padidinti 

jų gebėjimus. Organizuosime remiamojo įdarbinimo priemones, 

kurios sudarys galimybes laikinai padirbėti. Taigi žmonės 

vienaip ar kitaip bus užimti, darbo paieškos ir naujų įgūdžių 

įgijimo laikotarpiu turės tam tikras pajamas, kas leis įžiebti 

jiems viltį ir parodyti, kad nedarbas gali būti ir naujų galimybių 

pradžia. 

R.Musnickas. Ką vis dėlto rodo faktas, kad per pirmąsias 

porą darbo valandų darbo biržose įsiregistruoja keli šimtai 

žmonių? 

V.Šlekaitis. Tai rodo, kad žmonės nori kuo greičiau susirasti 

darbą, nori turėti garantijas dėl sveikatos draudimo, nedarbo 

išmokos ir galimybę didinti gebėjimus. Ieškančiam darbo žmogui 

siūlome visą bloką priemonių ir su kiekvienu iš jų sudarome 

individualų įsidarbinimo planą. Šiandieninėje situacijoje 

išties, ypač Vilniuje, yra labai didelis ieškančių darbo asmenų 

skaičius, kurie nori anksti ryte įsiregistruoti. Todėl pastaruoju 

metu pakeitėme darbo organizavimą, sudarėme galimybes ir 

kitais būdais įsiregistruoti: telefonu, kada paskiriamas konkretus 

atvykimo laikas, preliminariai galima registruotis internetu 

tiek namuose, tiek darbo biržoje atviro informavimo ir konsultavimo 

zonoje. 

R.Musnickas. Kiek lėšų arba kitų sąnaudų gali pareikalauti 

iš darbo biržos nauja bedarbių banga? Ar tų pačių žmogiškųjų 

resursų darbo biržai užtenka visiems aptarnauti? 

V.Šlekaitis. Šiandien kol kas mes perskirstome resursus registravimo 

srityje. Darbuotojai yra pasiruošę. Praėjusiais metais 

didelį dėmesį skyrėme jų mokymams dirbti su netekusiais darbo 

žmonėmis, vykdėme specialias mokymo programas, kaip 

reikėtų elgtis su netekusiais darbo, krizinėje situacijoje atsidūrusiais 

žmonėmis. 

Šiandien, perskirstę resursus, sugebame sėkmingai aptarnauti 

žmones, tačiau, aišku, ateityje didėjant įtampai šitą klausimą 

mes svarstysime. 

Iš tiesų norėčiau patikinti, kad ir valdžia yra susirūpinusi 

esama situacija. Mūsų naujasis ministras Rimantas Dagys pasirūpino, 

kad Lietuvos darbo birža turėtų tam tikrą lėšų rezervą 

2 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. sausis

2009 metų prognozė: 

lėtėjančios ekonomikos pasekmė – didėjantis nedarbas 

Danutė Šalkauskienė 

Sausio 20 d. Lietuvos darbo birža surengė vaizdo konferenciją – darbo rinkos prognozių pristatymą, kurią taip pat 

stebėjo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių darbo biržų darbuotojai, darbdaviai, socialiniai partneriai. Renginyje dalyvavo 

Seimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sodros, įvairių asociacijų atstovai ir žiniasklaida. 

Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, pradėdamas konferenciją, sakė, kad ši diena svarbi, nes 

pristatomas vienas iš svarbesnių darbų – darbo rinkos prognozė. Taip pat ši diena, sakė LDB vadovas, yra padėkos 

diena tiems, kurie kuria darbo vietas, priima žmones į darbą ir sprendžia užimtumo problemas. 

Sutelkus jėgas, galima įveikti 

augančio nedarbo pasekmes 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras 

Klaudijus Stanionis, pabrėždamas 

šios konferencijos svarbą, priminė, 

kad darbas yra pagrindinis suaugusio 

žmogaus užsiėmimas. Darbu žmogus 

išreiškia save, atranda gyvenimo prasmę, 

užtikrina šeimos socialinę gerovę ir asmeninę 

laimę. 

Todėl didėjant įtampai darbo rinkoje, 

yra labai svarbu numatyti galimus pokyčius 

ir žinoti, kokių priemonių bus ima- 

būtent tuo kriziniu atveju, jeigu labai pritrūktų pinigų. Ministro 

sprendimu parengta programa aktyvioms remiamo įdarbinimo 

priemonėms rengti iš Europos socialinio fondo. Bedarbius 

remsime ne tik iš Užimtumo, bet ir iš minėto fondo. Numatyta 

lėšų jų gebėjimams didinti, juos subsidijuoti, organizuoti viešuosius 

darbus. 

R.Musnickas. Ką žmogus vis dėlto turėtų įvertinti ateidamas 

į darbo biržą? Mes įpratę, kad jis visą laiką nepatenkintas ir 

iš darbo biržos reikalauja darbo bet kokia kaina. Ką galite jiems 

patarti? 

V.Šlekaitis. Su žmonėmis dirbame individualiai. Pirmiausia 

norėčiau jiems patarti, kad pabandytų įvertinti savo kvalifikacijos 

lygį, pagalvotų, ar iš tiesų yra pasirengę konkuruoti darbo 

rinkoje, ar turimi gebėjimai atitinka tuos lūkesčius ir reikalavimus, 

kuriuos kelia darbdaviai pasikeitus situacijai. Dažnai 

būna, kad profesija, kurią jau turi, šiandien darbo rinkoje nereikalinga, 

reikia įsigyti naują. Taigi žmonėms patarčiau būti ryžtingesniems 

priimant sprendimus, o mūsų specialistai, sudarydami 

kiekvienam jų individualų įsidarbinimo planą, tai padės 

padaryti. 

R.Musnickas. Kaip laidos pradžioje minėjau, sunkmetis 

Lietuvoje buvo dar didesnis – 13 proc. nedarbo lygis Lietuvoje. 

Ar patirties iš tų laikų darbo birža yra pasisėmusi? 

masi neigiamiems padariniams įveikti. 

Kokia statistika? 2008 m. į darbo biržas 

kreipėsi 241 tūkst. asmenų. Tai yra 54 

tūkst. daugiau negu 2007 m. Jau 2008 

metų pabaigoje – gruodžio mėn. įregistruota 

30 tūkst. žmonių, t.y. 2 kartus daugiau 

negu 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. 

2009 m. antrąją savaitę į teritorines darbo 

biržas kreipėsi 11 tūkst. žmonių. Viceministras 

K.Stanionis sakė, kad yra priimta 

LR penkioliktosios Vyriausybės programa. 

Jai įgyvendinti yra keliami svarbūs 

uždaviniai. Pirmiausia reikia tobulinti 

darbo netekusių asmenų grąžinimo į 

darbo veiklą, t.y. didinti ekonominį akty- 

d 

V.Šlekaitis. Iš tiesų buvo pakankamai sudėtingi 2000 – ieji, 

2001 – ieji, 2002 – ieji metai. Ir pats aukščiausias nedarbas Lietuvos 

darbo biržos istorijoje buvo būtent 2000 metų balandžio 

1 dieną, kai siekė per 13 proc. Didžiuojuosi mūsų specialistais, 

kurių dauguma dirba ir šiandien mūsų sistemoje. Ta patirtis, 

kurią jie įgijo dirbdami Rusijos krizės įtakoje, šiandien tikrai 

pravers. 

R.Musnickas. Vis dėlto iš krizės didelės tragedijos nereikėtų 

daryti. Tiesiog labiau apsvarstyti savo galimybes, labiau susikaupti. 

Kokia jūsų nuomonė, ar galima sakyti, kad jei žmogus 

Lietuvoje nori rasti darbą ir nori dirbti, jį ras? 

V.Šlekaitis. Taip, manau turime susimąstymo, savęs įvertinimo 

laikotarpį. Aišku, atsidurti šių žmonių vietoje, kurie neteko 

darbo, niekam nelinkėčiau. Iš kitos pusės, Lietuvos darbo 

birža ir yra ta institucija, kuri padės žmogui. Darbo netekusių 

žmonių prašau: būkite ir jūs aktyvūs, norėkite keistis. 

R.Musnickas. Dėkui jums ir tikėkime, kad viskas artimiausiu 

laiku bendromis pastangomis susitvarkys. 

Parengė Milda Jankauskienė 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2009 m. sausis 

3

Konferencija 

vumo lygį, įtraukti į darbo rinką ir išsaugoti 

joje kuo daugiau žmonių. Aktualus 

uždavinys – tobulinti žmonių grąžinimo į 

darbą sistemą, t.y. informavimą, profesinį 

konsultavimą, aktyvią darbo politiką. 

Pasak viceministro, dar vienas svarbus 

uždavinys – didinti darbo jėgos paklausos 

ir pasiūlos atitikimą, skatinant darbo 

jėgos mobilumą, mažinti darbo jėgos poreikį 

iš trečiųjų šalių. Valstybės dėmesys 

turi būti skiriamas efektyvinti tarpininkavimo 

įdarbinant veiklą, skatinti socialinių 

partnerių – verslo, profsąjungų, 

savivaldybių, mokymo įstaigų, nevyriausybinių 

organizacijų bendradarbiavimą. 

K.Stanionis pabrėžė, kad šios Vyriausybės 

programoje akcentuojamas vietos 

bendruomenių bendradarbiavimas, 

sprendžiant nedarbo problemas. 

Kas numatoma finansų srityje šiems 

uždaviniams spręsti? Pirma, didinti, išplėsti 

iš Europos socialinio fondo finansuojamos 

aktyvios darbo rinkos politikos 

priemonių apimtis ir didinti Užimtumo 

fondo lėšų, skirtų socialinio draudimo 

išmokoms, dydį. Taip pat bus imamasi 

priemonių įstatymų leidimo srityje. 

LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 

pakeitimo projektuose numatytos 

priemonės skatins bedarbių dalyvavimą 

aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 

jų aktyvumą ieškant darbo, suteiks 

socialinę apsaugą išaugus nedarbui dėl 

grupės darbuotojų atleidimų. 

Kitas paketas – Užimtumo rėmimo 

įstatymo pakeitimo projektai, kurių pagrindinis 

tikslas nukreiptas į aktyvios 

darbo rinkos politikos priemonių plėtimą. 

Taip pat yra numatomi veiksmai, 

kad darbo rinka būtų lankstesnė, kad 

būtų užtikrintos ir užimtumo saugumo 

garantijos. 

Viceministro nuomone, sutelktomis 

jėgomis bus rastos galimybės įveikti augančio 

nedarbo pasekmes, bus padėta 

kuo didesniam asmenų skaičiui sugrįžti 

į darbo rinką ir gyventi visavertį gyvenimą. 

Priimami sprendimai turi 

padėti jaustis gerai visiems 

darbo rinkos dalyviams 

Seimo socialinių reikalų ir darbo 

komiteto narys Algirdas Sysas sakė, 

esąs įsitikinęs, kad konferencijoje dalyvauja 

tie, kurie nori padėti žmonėms. Jo 

žodžiais, Lietuva jau yra įveikusi sunkių 

etapų, ir darbo birža jai iškeltus uždavinius 

buvusiais sunkmečiais įvykdė. Pavarčius 

prognozių leidinį, sakė Seimo narys, 

kai kurie aspektai nuteikia optimistiškai: 

BVP augimo rodikliai ir nedarbo lygis, 

darbo biržos duomenimis, gerokai korektiškesni, 

negu pateikia kiti šaltiniai. 

Manau, sakė A.Sysas, jei į visas problemas 

bus žiūrima šiek tiek geranoriškiau, 

jas bus lengviau įveikti. Jis teigė, kad ir toliau 

bus atliekama parlamentinė kontrolė, 

kad visos lėšos, naudojamos užimtumo 

priemonėms įgyvendinti, būtų naudojamos 

kuo efektyviau, kad žmonės, laikinai 

netekę darbo, kuo greičiau pasijaustų pilnaverčiais 

piliečiais turėdami darbą. 

P.S. Replikuodamas į konferencijoje 

išsakytas mintis, A.Sysas teigė gaunąs 

signalų, kad darbdaviai, pasinaudodami 

susidariusia situacija, esant gamybos 

nuosmukiui, atleidinėja darbuotojus, 

mažina atlyginimus, nors ne visada būtina 

tai daryti. Darbo santykių liberalizavimo 

nuostatos, A.Syso nuomone, įrašytos 

Darbo kodekse – „niekas nedraudžia 

priimti darbuotojo pusei darbo dienos, 

laikinai, sudaryti trumpalaikes sutartis, 

galima tartis su profsąjungomis ir dėl 

trumpesnės darbo savaitės“, sakė Seimo 

narys. Jo nuomone, reikia priimti tokius 

sprendimus, kurie leistų gerai jaustis visiems 

darbo rinkoje. 

Darbo jėgos paklausa mažės 

visose ekonominėse veiklose 

Pagrindinį pranešimą konferencijoje 

skaičiusi Lietuvos darbo biržos Darbo 

pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja 

Inga Liubertė sakė, kad atlikdama 2009 

m. prognozę, LDB analizavo, kaip ji pasiteisino 

2008 m. Apibendrinant galima 

teigti, sakė I.Liubertė, kad prognozė buvo 

labai tiksli pirmajam pusmečiui ir galbūt 

devyniems mėnesiams, tačiau metų pabaigoje 

išryškėjo nemaži pokyčiai dėl finansų 

krizės, ketvirtajame ketvirtyje tos 

tendencijos suaktyvėjo, įvyko gerokai 

daugiau grupės darbuotojų 

atleidimų negu prognozuota ir t.t. 

Prognozavimo pagrindą sudaro 

darbdavių apklausa, kuri remiasi 

metodika, parengta pagal švedų 

užimtumo tarnybos rekomendacijas, 

taip pat analizuojami makroekonominiai 

rodikliai, sakė 

I.Liubertė. Atliekant 2009 m. darbo 

rinkos prognozę, darbdaviai buvo 

apklausti spalio mėn., tačiau vykstant 

dideliems pokyčiams, apklausa 

buvo pakartota gruodžio mėn., 

sakė pranešėja. Patikslintais apklausos 

duomenimis, šalies įmonės jau pateikė 

gerokai pesimistiškesnius vertinimus. 

Taigi pokyčiai labai spartūs, ir prognozavimas 

šiuo metu yra gana sudėtingas 

procesas. Pasak I.Liubertės, įmonės buvo 

atrinktos atsitiktinai, proporcingai pagal 

ūkio šakas, nuosavybės formas, darbuotojų 

skaičių. Daugiausia buvo apklausta 

smulkaus ir vidutinio verslo atstovų – beveik 

93 proc., 83 proc. įmonių priklausė 

privačiam sektoriui, 60 proc. apklaustųjų 

sudarė paslaugų, 23 proc. – pramonės, 

10 proc. – statybos, 7 proc. – žemės ūkio 

įmonės. Taip pat buvo analizuoti Europos 

Komisijos, Statistikos departamento, 

Finansų ministerijos, Lietuvos ir komercinių 

bankų makroekonomikos apžvalgose 

pateikti duomenys. 

Įmonių apklausoje naudojamas standartizuotas 

klausimynas, kuriame yra 

tokie klausimai: kokios gamybinės / paslaugų 

veiklos perspektyvos per prognozuojamą 

laikotarpį, ar keisis darbuotojų 

skaičius (priims, atleis), kokių profesinių 

kvalifikacijų darbuotojų numatoma priimti 

ir atleisti, ar bus steigiamos ir likviduojamos 

darbo vietos. 

Kokios tendencijos išryškėja šalies 

ekonomikoje ir užimtumo srityje? Prognozuojama, 

kad dėl finansinės krizės 

4 


konferencija 

ekonomikos perspektyva nėra gera, 

tai turėtų paveikti ir gyventojų užimtumo 

srityje. Lėtėjančios šalies 

ekonomikos pasekmė – 2009 m. 

augsiantis nedarbas. Jei 2008 m. 

prognozėje buvo teigiama, kad pagrindinė 

problema bus kvalifikuotų 

darbuotojų trūkumas, t.y. ieškantys 

darbo žmonės atsiduria geresnėje 

padėtyje, tai dabar situacija keičiasi 

ne ieškančių darbo asmenų naudai. 

Taip pat nėra džiuginantys ir demografiniai 

duomenys – visuomenė 

senėja, ir mažėjantis gimstamumas 

lems darbo jėgos mažėjimą ateityje. 

Svarbiausia 2009 m. prognozės 

tendencija – įmonės dažniau atleis, 

negu priims darbuotojus. Apibendrinus 

apklausos duomenis, matyti, 

kad įmonės 2009 m. numato 

likviduoti 38 tūkst. darbo vietų, t.y. 

du kartus daugiau nei 2008 m. Per 

pastarąjį dešimtmetį pirmą kartą 

numatomas neigiamas darbo vietų 

balansas, nors darbdaviai ir planuoja 

įsteigti 23 tūkst. darbo vietų. 

Pasak I.Liubertės, neigiamas darbo 

vietų balansas prognozuojamas 

tiek privačiame, tiek valstybiniame 

sektoriuje. Daugiausia darbo vietų 

likviduoti numato pramonė – medienos, 

medienos gaminių ir baldų, 

tekstilės, pagrindinių metalų ir metalų 

dirbinių bei statybos sektoriaus 

bendrovės. 

Taigi metai bus nelengvi, nes 

darbuotojų skaičių mažinti ketina 

beveik kas antra įmonė. 

Kokios tendencijos numatomos 

pagrindiniuose keturiuose ūkio sektoriuose? 

Šiek tiek optimistiškesnį 

vertinimą pateikė paslaugų sektorius. 

Čia palankiausiai vertinamos 

ir veiklos, ir darbo vietų steigimo 

perspektyvos. Tačiau pramonės ir 

statybos sektoriai situaciją vertina 

santūriai: kas antra likviduojama 

darbo vieta bus pramonės sektoriuje. 

Statybose prognozuojama dar 

prastesnė padėtis – bus keturis kartus 

daugiau likviduota darbo vietų 

nei įsteigta. Didelių pokyčių nelaukia 

tik žemės ūkio sektorius. 

Pesimistiškiausi vertinimai, 

kaip minėta, pramonės ir statybų 

sektoriuose. Daugiau nei pusė likviduojamų 

vietų bus pramonėje: 

daugiausia – aprangos ir tekstilės, 

medienos ir medienos dirbinių bei 

baldų, pagrindinių metalų ir metalo 

dirbinių bei kitose gamybos šakose. 

Nedidelis teigiamas darbo vietų balansas numatomas 

tik celiuliozės ir popieriaus, guminių ir 

plastmasinių dirbinių gamybos šakose. 

Tekstilės ir aprangos sektorius vis dar išlieka 

vienas stambiausių, tačiau 2009 m. darbuotojų 

skaičius, kaip ir visoje pramonėje, palyginti su 

2008 m., mažės maždaug trečdaliu ir balansas 

bus neigiamas. Sąstingis palietė ir medienos pramonės 

sektorių. 

Statybos sektorius apimtis taip pat mažins. 

Šios tendencijos palies ir su statybų sektoriumi 

glaudžiai susijusius, kitus ūkio sektorius, aprūpinančius 

statybine produkcija, baldais, teikusius 

transportavimo paslaugas ir kt. 

Naujai sukurtų vietų šiame sektoriuje mažės. 

Palyginti su 2008 m., kai statybų sektorius ryškiai 

pirmavo tarp kitų, 2009 m. numatoma, kad keturis 

kartus daugiau darbo vietų bus likviduota, 

nei įsteigta. 

Palankiausiai vertina savo perspektyvas paslaugų 

sektorius. Pagal optimistinį scenarijų, 

smulkios ir vidutinės įmonės bus pagrindinės 

darbo vietų steigėjos. Tai įvairios 

mažmeninės prekybos, viešbučių ir 

restoranų, sveikatos, socialinio darbo 

įmonės ir organizacijos, gebančios 

lanksčiai prisiderinti prie rinkos reikalavimų. 

Tačiau, pasak pranešėjos, negali 

būti atmetamas pesimistinis perspektyvų 

scenarijus, kuomet dėl sumažėjusios 

perkamosios galios, mažės 

vidaus vartojimas, neigiamai įtakodamas 

paslaugų sektoriaus plėtrą, o 

taip pat ir mažindamas darbo jėgos 

paklausą. Viešbučių ir restoranų sektoriaus 

įmonės gali itin jautriai sureaguoti 

į gyventojų perkamosios galios 

sumažėjimą. 

Blogiausiai savo verslo perspektyvas 

vertino nekilnojamo turto, jo 

pardavimo ir plėtros, finansinio tarpininkavimo 

bei kitos komunaline, 

socialine ir asmens aptarnavimo veikla 

užsiimančios įmonės. Tikėtina, 

kad mažėjant vidaus vartojimui, gali 

prasidėti reorganizacija ir atleidimai 

restoranų, laisvalaikio ir pramogų organizavimo, 

finansinio tarpininkavimo 

ir kitose paslaugų srityse. 

Toliau pranešėja apžvelgė įsidarbinimo 

perspektyvas. Jos nuomone, 

visuose sektoriuose konkurencija bus 

didesnė. Pačių įvairiausių profesijų 

atstovai turės įrodyti, kad jie sugeba 

sukurti įmonėse pridėtinę vertę, yra 

profesionalai, kad jų turimos žinios 

ir įgyti gebėjimai gali prisidėti prie 

įmonės konkurencingumo didinimo. 

Tarp specialistų didesnės įsidarbinimo 

galimybės bus gydytojams, mokytojams, 

finansininkams, vadybininkams. 

Gana didelei grupei specialistų 

prognozuojamos ribotos ir mažos įsidarbinimo 

galimybės. Tarp darbininkų 

paklausiausi išliks paslaugų sektoriaus 

atstovai, t.y. virėjai, konditeriai, 

tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojai, 

elektrikai. 

Minėtos tendencijos lems, kad 

darbo jėgos pasiūla 2009 m. didės – 

jei pernai kreipėsi 240 tūkst. žmonių, 

tai šiemet į darbo biržas ateis 280 – 

310 tūkst. asmenų. Pokyčiai darbo 

rinkoje keičia ir darbo biržos klientų, 

t.y. ieškančių darbo žmonių, struktūrą. 

Auga ir augs neseniai praradusių 

darbą asmenų, jaunų, iki 25 metų amžiaus, 

bedarbių vyrų dalis. 

Tačiau nemažės nekvalifikuotų 

bedarbių, kadangi įmonės pirmiausia 

Nukelta į 9 p. 


5

tyrimas 

Bedarbių praktinis mokymas: kokybė ir 

efektyvumas 

neatitinka 

darbo rinkos 

poreikių 

Milda Jankauskienė 

Lietuvos darbo birža į konferenciją, 

kurioje buvo pristatyti 

tyrimo „Bedarbių praktinio 

mokymo vertinimas“ rezultatai, 

pakvietė Socialinės apsaugos ir 

darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų, 

Darbo rinkos mokymo ir 

konsultavimo tarnybų, mokymo 

įstaigų, darbdavių asociacijų atstovus 

ir kt. 

Lietuvos darbo biržos direktoriaus 

pavaduotoja Nijolė 

Dilbienė įžanginiame žodyje 

pabrėžė, jog bedarbių praktinis 

mokymas yra aktuali tema, nes 

darbdaviai nepatenkinti įsidarbinusių 

bedarbių praktinio mokymo 

rezultatais. Todėl, kaip sakė 

N.Dilbienė, ši konferencija yra 

gera proga aptarti ir išnagrinėti, 

kodėl mokymo rezultatai netenkina 

darbdavių, nes profesinio 

mokymo tikslas yra paruošti 

bedarbį, kad jis galėtų dirbti 

konkrečioje darbo vietoje. Anot 

prelegentės, „darbo birža iš tikrųjų 

yra tarpininkas tarp bedarbio 

ir darbdavio, todėl atliekant 

šią funkciją stengiamės parengti 

kvalifikuotus darbuotojus“. 

N.Dilbienės teigimu, darbo biržai 

svarbūs ir vieni, ir kiti klientai 

– bedarbiai ir darbdaviai. Mokymo 

įstaigos yra atsakingos už 

mokymo rezultatus, praktinį ir 

teorinį parengimą. „Paprastai dėl 

teorinio parengimo nėra skundų, 

o dėl praktinio mokymo jau daugelį 

metų girdisi minorinis vertinimas“, 

kalbėjo LDB direktoriaus 

pavaduotoja. Apskritai kalbant 

apie mokymą, sakė ji, ES Užimtumo 

strategijoje ir kryptyse pateiktos 

nuostatos, jog žmonės, ne 

tik bedarbiai, turi mokytis visą 

gyvenimą, o darbo birža privalo 

užtikrinti jų įgyvendinimą. 

Socialinės apsaugos ir darbo 

ministerijos Žmogiškųjų 

išteklių plėtros skyriaus vedėjas 

Linas Kadys teigė, jog krizės 

akivaizdoje profesinis mokymas 

ir bedarbių parengimas vėl tampa 

svarbus. Socialinės apsaugos 

ir darbo ministerija kartu su kolegomis 

iš Švietimo ir mokslo 

ministerijos yra parengę daug 

teisės aktų, kurie išplaukia iš naujos 

Profesinio mokymo įstatymo 

redakcijos. Šiandienos konferencijos 

išvados ir vertinimai, kurie 

bus padaryti, gali turėti įtakos tų 

teisės aktų turiniui, akcentavo 

ministerijos pareigūnas. 

Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio 

darbo biržose susirinkę šių miestų 

mokymo įstaigų ir darbdavių 

atstovai turėjo galimybę stebėti 

šią vaizdo konferenciją ir aktyviai 

išsakyti nuomonę rūpimu klausimu. 

Renginyje pagrindinį pranešimą 

apie tyrimo „Bedarbių praktinio 

mokymo vertinimas“ rezultatus 

skaitė dr. Jolanta Rimkutė. 

Spausdiname jo santrauką. 

6 


Tyrimo „Bedarbių praktinio 

mokymo vertinimas“ 

rezultatai 

Dr. Jolanta Rimkutė: 

Bedarbių praktinio mokymo vertinimas 

iš tiesų šiandien yra svarbus ir 

aktualus klausimas. Norėčiau padėkoti 

Lietuvos darbo biržai už tokio tyrimo 

inicijavimą, nors buvo pasakyta, kad darbo 

birža tiesiogiai nelabai atsakinga, bet 

man atrodo, kad atsakingi esame visi. 

Todėl, kad daugiamatis, kompleksinis 

požiūris į rezultatą ir į žmogų yra visų 

rūpestis. Ir tik mes visi kartu analizuodami 

problemas, galime ieškoti sprendimų 

būdų. Būtent visi partneriai ir darbo rinkos 

dalyviai. 

Tyrimo tikslas – įvertinti bedarbių 

praktinio mokymo pagal paklausiausias 

mokymo programas organizavimą mokymo 

įstaigoje arba darbo vietoje ir praktinio 

parengimo atitikimą darbo rinkos 

poreikiams. Tyrimo metu išanalizavome 

15 paklausiausių profesinio mokymo 

programų: apskaitininko, kasininko pardavėjo, 

padavėjo, barmeno, virėjo, konditerio, 

staliaus, medienos apdirbimo staklininko, 

apdailininko, dažytojo, plytelių 

klojėjo, mūrininko, siuvėjo operatoriaus 

ir t.t. 

Rugsėjo – spalio mėnesiais buvo atlikti 

du tyrimai. Buvo apklausti darbdaviai, 

kurie įdarbina profesinį mokymą baigusius 

absolventus, ir bedarbiai, baigę profesinio 

mokymo programas. Bandėme 

išsiaiškinti bedarbių praktinio mokymo 

atitikimą darbo rinkos poreikiams. 

Analizuotos paklausiausios programos 

ekspertams atrodė metodologiškai kvalifikuotai 

parengtos. Jos yra nuoseklios, 

atnaujintos pagal darbdavių poreikius. 

Susidaro įspūdis, kad iš pedagoginės ir 

metodologinės pusės iš tiesų yra viskas 

nuoseklu. Teorinis ir praktinis mokymas 

gerai subalansuotas – turiu galvoje 

trukmę. Praktinio mokymo trukmė netgi 

yra prailginta, numatytas praktinio ir 

teorinio mokymo vertinimo egzaminas. 

Pasigedome praktinio mokymo priežiūros, 

pačio proceso vertinimo, taip pat 

keletos programų, susijusių su statybos 

sektoriumi, būtent dėl praktikos atlikimo 

ir jos trukmės laiko. 

Tyrimas 

Praktinis mokymas darbdavių 

požiūriu 

Noriu apžvelgti keletą aspektų, ką tyrinėjome 

– tai baigusių profesinio mokymo 

programų praktiniai įgūdžiai ir bendrieji 

gebėjimai. Pagrindinis aspektas yra 

praktinių įgūdžių atitikimas darbo rinkos 

poreikiams. Didžia dalimi profesinio mokymo 

sėkmė ir priklauso nuo praktinio 

mokymo. Tačiau darbdavių vertinimas 

apie baigusiųjų profesinį mokymą praktinius 

įgūdžius ir bendruosius gebėjimus 

atskleidžia faktą, kad baigusiems trūksta 

patirties ir praktinių įgūdžių (92 proc.), 

75 proc. teigia – profesinio pasirengimo. 

Rezultatas rodo darbdavių nepasitenkinimą. 

Tačiau atliekant tyrimą ir užduodant 

kitus klausimus apie bedarbių praktinius 

įgūdžius, darbdavių nuomonė buvo šiek 

tiek palankesnė ir vertino juos geriau. 

Bendruosius gebėjimus darbdaviai vertina 

palankiau nei praktinius įgūdžius. 

Baigusiųjų profesinį mokymą parengimo 

atitikimo įmonės profesiniams 

kvalifikaciniams reikalavimams rezultatai 

rodo šiek tiek palankesnį darbdavių 

vertinimą: 46 proc. teigia, kad įmonės 

profesinius kvalifikacinius reikalavimus 

atitinka daugiau nei 40 proc. baigusiųjų 

profesinius mokymus, tačiau tik 8 proc. 

sako, jog 80 ir 100 proc. norinčių įsidarbinti 

atitinka įmonės reikalavimus. 

Darbdaviai palankiau vertina atskirus 

praktinius gebėjimus, pvz., daugiau nei 

trečdalis gerai vertina baigusiųjų gamybos 

proceso ar paslaugų teikimo operacijas 

ir jų eigos žinias, mokėti naudotis 

įrankiais, instrumentais, taikyti naujas 

technologijas gamybos procese, taip pat 

kas ketvirtas darbdavys gerai vertina tai, 

kad absolventai moka atlikti veiklą nuo 

pradžios iki galo. Toks pakankamai prieštaringas 

darbdavių vertinimas mums 

pasirodė, kai mes pradėjome analizuoti, 

kiek patys darbdaviai nori įsitraukti į 

mokymo procesą ir kiek jie nori dalyvauti 

rengiant mokymo programas ir organizuojant 

praktinį mokymą įmonėje. Iš tiesų 

tyrimo rezultatai rodo, kad praktinis 

mokymas įmonėje organizuojamas nepakankamai 

efektyviai ir gerai. Praktinis 

mokymas besimokantiems buvo vykdomas 

38 proc. įmonių, kurių atstovai buvo 

apklausti, ir 62 proc. darbdavių atsakė 

neigiamai. 

Praktinis mokymas dažniausiai buvo 

vykdomas didelėse pramonės ir teikiančiose 

paslaugas įmonėse. Didžioji statybos 

įmonių dalis – 76 proc. neorganizuoja 

praktinio mokymo realioje darbo 

vietoje. Nors rengiant statybos specialistą 

praktinio mokymo organizavimas realioje 

darbo vietoje yra privalomas. Šios 

specialybės pati specifika reikalauja, kad 

mokymai būtų organizuoti realioje darbo 

vietoje. 

Daug prieštaravimų kėlė statybos sektorius 

– tiek pati programa, tiek darbdaviai, 

kurie bijo atsakomybės. 

Siekiant praktinio mokymo organizavimo 

įmonėse kokybės ir efektyvumo, 

praktinio mokymo eigos priežiūra yra 

labai svarbus faktorius ir turėtų vykti 

nuolatos, pagal parengtas metodologijas, 

skiriant praktikos vadovą – specialistą. 

94 proc. darbdavių teigia, kad priežiūra 

vyksta, 1 proc. neatsakė, 5 proc. – nevyksta. 

Apklausa rodo, kad priežiūrą atliekantys 

asmenys neturi kompetencijos 

arba nėra susiję su praktiniu mokymu 

– tai įmonės direktorius, gamybos vadovas, 

darbų vadovas ir pan. Užfiksuoti 

ir atsainaus požiūrio atvejai, kai nesimokantiems 

nebuvo paskirtas praktikos 

priežiūros vadovas, taip pat neaiški 

praktinio mokymo programa. Nors Profesinio 

mokymo įstatymas numato profesinio 

mokymo teikėjo atsakomybę už 

praktinį mokymą, tačiau nėra aišku, kaip 

vertinama profesinio mokymo kokybė, 

nei kas turi vertinti. Tai būtų sritis, kurią 

reikėtų papildyti, nes tai svarbus aspektas 

išsiaiškinant, kodėl darbdaviai šalinasi atsakomybės 

už profesinio mokymo parengimą, 

taip pat nėra sutvarkytas finansavimo, 

kontrolės ir priežiūros, atsakomybės 

ir funkcijų pasiskirstymo mechanizmas. 

Šiuos aspektus reikėtų įtraukti. Tai būtų 

labai svarbu, nes mūsų tikslas – parengti 

specialistą, kuris atitiktų darbo rinkos 

poreikius: ir darbdavys būtų patenkin- 


7

Tyrimas 

tas, ir visa visuomenė gerai jaustųsi, ir 

darbo birža atliktų pozityvų tarpininko 

vaidmenį. Darbdavių klausėme, ar juos 

domintų galimybė organizuoti praktinį 

mokymą įstaigoje ir įmonėje. Daugiau 

kaip pusė – 58 proc. nedomintų, 42 proc. 

atsakė teigiamai. Dar vienas įdomus faktas. 

Dažniausiai statybos įmonių – apie 

67 proc. nedomintų praktinio mokymo 

organizavimas įmonėje. Tai vėlgi yra tam 

tikrų ieškojimų ir galimybių sritis, kaip 

surasti tuos tiltus, kad darbdaviai realiai 

dalyvautų šiame praktinio mokymo procese. 

Kodėl įmonės neplanuoja organizuoti 

praktinių mokymų? 50 proc. teigia, kad 

praktinis mokymas darbo vietoje reikalauja 

perdaug investicijų. 28 proc. – profesinio 

mokymo įstaigos vykdo pakankamai 

gero lygio praktinius mokymus. 

Neatsakė 11 proc. darbdavių. 

Darbdavių klausėme, kokios paramos 

reikėtų įmonėje organizuojant praktinius 

mokymus. Didžioji dalis teigė, jog finansinės 

paramos iš valstybės, taip pat teikti 

daugiau informacijos darbdaviams apie 

praktinio mokymo organizavimo galimybes 

įmonėse. Buvo teigiama, kad būtina 

stiprinti darbdavių ir besimokančių asmenų 

bendradarbiavimą, taip pat padėti 

atnaujinti praktinio mokymo bazę. 

Mus domino, koks praktinių mokymų 

įmonėje finansavimas. Praktinių mokymų, 

organizuojamų įmonėse, finansavimas 

nėra aiškus ir sisteminis. Daugumos 

darbdavių atstovų nuomone, praktiniai 

mokymai finansuojami tiktai pagal poreikius, 

įmonės ar įstaigos lėšomis. Tačiau 

kada buvo klausiama, kaip jie planuoja finansavimą, 

70 proc. teigia, kad praktinio 

mokymo finansavimas nėra planuojamas 

ir numatytas įmonės ar įstaigos biudžete. 

Tai rodo, kad nėra mechanizmo, nėra 

sistemos. 

Praktinio mokymo programų ekspertinis 

vertinimas metodologiniu požiūriu 

yra pakankamai teigiamas. Mus domino 

darbdavių vertinimas. Su profesinio 

mokymo programomis susipažinę tik 14 

proc. darbdavių, dažniausiai didesnių ir 

pramonės įmonių vadovai. 59 proc. apklaustųjų, 

kurie įdarbina baigusius profesinį 

mokymą bedarbius, nėra susipažinę 

su praktinio mokymo programomis. 

Įdomu, kad dažniau taip atsakė mažų 

įmonių, viešbučių ir restoranų srityje 

dirbantys vadovai, nors būtent jie nepalankiai 

vertina profesinį mokymą ir ypač 

praktinius mokymus įmonėse. Matome, 

kad yra prieštaravimas: nenoras gilintis į 

patį turinį, o lengviausia pasakyti, kad yra 

blogai neieškant priežasčių. 

Klausta darbdavių, ar profesinio mokymo 

praktinis pasirengimas atitinka jų 

įmonės poreikius: taip – 24 proc., iš dalies 

– 57 proc., nežino – 13 proc. 

Darbdaviai nurodė praktinio mokymo 

trūkumus. Pirmiausia įvardinta per 

trumpa šio mokymo trukmė. Tai tradicinis 

atsakymas, nors visų analizuotų paklausiausių 

mokymo programų praktinė 

trukmė yra pakankamai gerai subalansuota 

su teorine, išskyrus statybos programas. 

Tačiau ne pati praktinio mokymo trukmė 

lemia profesinio mokymo sėkmę ir 

rezultatus. Daugiau įtakos turi tai, kaip 

jis organizuojamas, koks yra mokymo 

turinys, kaip įdiegtas vertinimo procesas, 

koks yra grįžtamasis ryšys. Daug yra aspektų, 

pvz., gali būti ilga trukmė, tačiau 

nuobodus mokymas ir rezultatų nebus, 

gali būti gerokai trumpesnė, bet kokybiškesnė. 

Daugiausia darbdavių nurodo, jog 

praktinis mokymas neatitinka įgytoms 

teorinėms žinioms, jie organizuojami paviršutiniškai, 

18 proc. darbdavių negalėjo 

įvertinti praktinių mokymų trūkumų. 

Ar įmonė norėtų dalyvauti kuriant 

profesinio mokymo programas: norėtų 

ir nenorėtų – po trečdalį, neatsakė – 36 

proc. 

Kokia forma darbdaviai dalyvautų 

kuriant praktinių įgūdžių ugdymo programas? 

Daugiau nei pusė (55 proc.) 

reguliariai dalyvautų bendruose programų 

svarstymuose, teiktų pasiūlymus dėl 

turinio, dėl programų metodologijos 

– 19 proc., inicijuotų naujas profesinio 

mokymo programas – 14 proc., neatsa- 

kė – 5 proc. Tyrimo rezultatai atskleidė, 

jog praktinis mokymas vyksta nepakankamai 

efektyviai, parengtų specialistų 

kvalifikacija ne visada atitinka darbdavių 

poreikius. Praktinis pasirengimas yra nepakankamas 

sėkmingam įsitvirtinimui 

darbo rinkoje. Toks yra darbdavių vertinimas. 

Darbdaviai, nepalankiai vertindami 

baigusiųjų profesinio mokymo praktinius 

įgūdžius, patys aktyviai nedalyvauja 

darbo rinkos profesinio mokymo tobulinimo 

procese ir nerodo pakankamai iniciatyvos 

dėl praktinio mokymo organizavimo 

įmonėse. 

Darbdaviai siūlo, kaip galima patobulinti 

praktinius įgūdžius ir kam reikėtų 

daugiau dėmesio skirti – praktiniams 

gebėjimams ugdyti, dirbti ir įsisavinti 

naujas technologijas, savarankiškumui 

ir gebėjimams ugdyti atliekant praktines 

užduotis, taikyti teorines žinias praktikoje, 

naujoms mokymo programoms, 

atitinkančioms darbo rinkos poreikius 

rengti, mokymo metodams modernizuoti. 

Visi jų reikalavimai susiję su metodika, 

turiniu ir praktinio mokymo bazei 

modernizuoti, praktiniams mokymams 

įmonėse organizuoti, nustatant jų trukmę, 

praktinių užduočių atlikimui aptarti, 

įtraukiant darbdavius į praktinio mokymo 

organizavimą. 

(Praktinis parengimas: kaip jį 

vertina bedarbiai, baigę profesinį 

mokymą - Nr.2) 

8 


Konferencija 

Atkelta iš 5 p. 

2009 metų prognozė: 

lėtėjančios ekonomikos pasekmė – didėjantis nedarbas 

atleis žemiausios kvalifikacijos asmenis. 

Iš duomenų analizės, pasak I.Liubertės, 

matyti, kad ypač prasta jaunų žmonių 

padėtis – tarp jų net 60 proc. yra nekvalifikuotų. 

Taip pat mažės vyrų ir moterų 

nedarbo skirtumai. 

Prognozuojama, kad vidutinis metinis 

teritorinėse darbo biržose registruotų 

ieškančių darbo asmenų skaičius bus 170 

– 210 tūkst. Vidutinis metinis ieškančių 

darbo asmenų procentas 2009 m. išaugs 

nuo beveik 5 proc. 2008 m. iki 8 – 10 

proc. 

Viena iš neigiamų tendencijų – išryškės 

teritoriniai nedarbo skirtumai. Prognozuojama, 

kad santykis tarp aukščiausio 

ir žemiausio nedarbo teritorijų augs ir 

sieks 6 – 7 kartus. Tiesa aukščiausio nedarbo 

teritorijos nesikeis – išliks Akmenė, 

Druskininkai, Pasvalys, Joniškis, Jurbarkas 

ir Lazdijai. 

Pranešėja, apibendrindama darbo rinkos 

tendencijas sakė, kad didės ieškančių 

darbo asmenų skaičius, o taip pat ir 

įtampa darbo rinkoje. Daugės neseniai 

darbą praradusių asmenų, labiausiai – iš 

pramonės ar statybos sektorių. Dėl reorganizuojamų 

ar bankrutuojančių įmonių 

didės iš jų atleidžiamų darbuotojų skaičius. 

Kadangi mažės darbo jėgos paklausa, 

ypač nekvalifikuotam ir žemos kvalifikacijos 

darbui, augs vidutinė bedarbystės 

trukmė, regioniniai nedarbo skirtumai. 

Todėl sumažės galimybės įsidarbinti visuose 

ekonominiuose sektoriuose. Tačiau 

kaip teigiamas tendencijas galima 

paminėti darbuotojų lojalumo augimą, 

darbuotojų kaitos mažėjimą. Tai lems besikeičiantis 

požiūris į turimą darbo vietą. 

Darbo jėgos trūkumas sumažės, bet kiekybine, 

o ne kokybine prasme. Vis dėlto 

įmonėms reikės žmonių, kurie kurs aukštą 

pridėtinę vertę. Taigi augs darbdavių 

reikalavimai darbo jėgos kompetencijai, 

nuolatinis poreikis tobulinti kvalifikaciją, 

teigė I.Liubertė. 

Be statybų – nėra ateities 

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos 

statybininkų asociacijos prezidentas 

pabrėžė, kad šiandien sunku prognozuoti 

pesimistiškai, nors ir anksčiau buvo nelengvų 

laikų, juolab, kad per paskutinius 5 

– 6 metus statybų apimtys šalyje išaugo 4 

kartus. 2007 m. statybos šaka sukūrė 10,2 

proc. BVP ir pasiekė ES vidurkį. Į statybos 

sektorių be individualių ir patentininkų 

atėjo per 50 tūkst. žmonių. Tam turėjo 

įtakos ir darbo birža, kuri perkvalifikavo 

ir parengė sektoriui nemažai specialistų. 

Taigi, sakė pranešėjas, buvo patenkinti šalies 

ūkio ekonomikos, gyvenamosios statybos, 

gamtosauginių objektų poreikiai. 

Taip pat buvo sukurtas didelis potencialas. 

Šiandien situacija kita ir reikia korektiškai 

kalbėti, kaip dalį dirbusių žmonių grąžinti 

darbo biržai, sakė A.Šeštakauskas. 2007 

– 2008 m. darbų apimtys, dirbančiųjų vidutinis 

metinis skaičius nebuvo sumažėję. 

Deja, 2008 m. paskutinis ketvirtis parodė 

neigiamas tendencijas – rodiklių dinamika 

gerokai krenta žemyn. 

Kokios sektoriaus prognozės? 2009 m. 

prognozuojamas 10 – 15 proc. darbų apimčių 

mažėjimas, apie 12 – 15 tūkst. žmonių 

gali netekti darbo. Apklausus įmones, 

numatoma ir gerų, ir nelabai malonių 

reiškinių. Didžioji dalis įmonių teigia, jei 

mažins darbų apimtis, atleis ne daugiau 

kaip 10 proc. darbuotojų. Deja, kai kurios 

įmonės prognozuoja atleisiančios iki 40 

proc. žmonių. 

Kokių priemonių teks imtis? Kai kreditavimo 

sistema nebeveikia nuo spalio 

mėn., gerų permainų tikėtis sunku. Pasak 

A.Šeštakausko, pastaruoju metu Vyriausybė 

prakalbo apie skolinimąsi ir injekcijas į ūkį. 

Tačiau reikia injekcijų ir piliečiams. Statybos 

sustojo ne todėl, kad jų niekam nereikia. 

Jeigu atsirastų kreditavimo galimybių, būtų 

tęsiami pradėti įmonių darbai, ir gyventojai, 

galėdami pasiskolinti, pirktų butus. 

Reali viltis – europiniai pinigai, bet 

reikės kofinansuoti. Girdimos geros naujienos 

dėl statinių renovacijos. Taigi atsirastų 

nemažai darbo ir statybos sektoriui. 

Statybos įmonės nesėdi sudėjusios rankų, 

sakė prelegentas. Dairomasi ir dirbama 

kaimyninėse šalyse, steigiami filialai. Tačiau 

ir ten padėtis nėra gera. 

A.Šeštakausko nuomone, šiuo metu 

labai svarbu liberalizuoti daugelį darbo 

santykių. Tai leistų ne taip skausmingai 

išgyventi sunkų laikmetį. 

Išliksime laimėję konkurencijos 

sąlygomis 

Henrikas Mykolaitis, Lietuvos inžinerinės 

pramonės įmonių asociacijos 

direktorius kalbėjo, kad padėtis rimta. 

Ji neaplenkia ir inžinerinės pramonės, 

kurią sudaro metalo gaminiai, mašinos, 

prietaisai, elektrotechnika, elektronika, 

transporto priemonių gamyba. Situacija 

šakoje sekama, analizuojama. 2008 

m. gruodžio mėn. duomenimis, 50 – 70 

proc. įmonių planuoja mažinti gamybą ir 

darbuotojų skaičių. Pagrindinės priežastys 

– sumažėjusi produkcijos paklausa, 

finansiniai sunkumai. Nors padėtis atrodo 

pesimistiškai, statistika kelia pagrįstą 

optimizmą. Tai įrodo įmonių vertinimas, 

kaip jos sugeba konkuruoti esamoje situacijoje. 

Kai kuriuose sektoriuose yra nemažai 

įmonių, kurios turi patirties rungtis 

konkurencijos sąlygomis. 

Prelegentas pateikė faktą, kad mūsų 

kuriama pridėtinė vertė, palyginti su Europa, 

yra maždaug 3 – 7 kartus mažesnė. 

Taigi „pyragas“, kurį mes sugebame 


9

Konferencija 

iškepti, yra gerokai mažesnis negu šiuo 

metu Europoje. Tačiau laukia geresnių laikų 

ir pati Europa, laukia injekcijų. Kas galėtų 

mums padėti? Turėtų būti keičiami darbo 

santykiai – taikomas suminis darbo laikas, 

darbuotojų išlaikymas prastovų metu 

ir t.t. Pasak pranešėjo, stabilumą įmonėse 

išlaikyti trukdo ir trumpalaikės paskolos 

eksportui, kurių šiuo metu bankai neteikia. 

Reikėtų tam vyriausybės garantijos, kad 

valstybės užsakymas būtų įvykdytas. 

H.Mykolaitis išsakė savo nuomonę ir 

dėl profesinio rengimo sistemos optimizavimo, 

nes inžinerinei pramonei reikia 

aukštos kvalifikacijos specialistų. 

Aprangos ir tekstilės pramonė 

išliks 

Vidmantas Vikšraitis, Lietuvos aprangos 

ir tekstilės įmonių asociacijos 

viceprezidentas, Lietuvos darbo biržos 

trišalės komisijos narys pradėjo tuo, kad 

statybos sektorius vis dėlto yra geresnėje situacijoje 

negu lengvoji pramonė. Aprangos 

ir tekstilės įmonių laukia dideli išbandymai, 

sakė V.Vikšraitis, nors, tiesą pasakius, jie 

tęsiasi jau kelerius metus, prasidėjus Kinijos 

gaminių eksportui į Europą. ES tuomet 

liberaliai vertino eksportą, netaikė jam apribojimų 

ir nesirūpino vietinės pramonės 

apsauga, nors joje dirba daug žmonių, pvz., 

Lietuvoje – 42 tūkst., 80 proc. iš jų – moterys. 

Optimistiškai nuteikia tai, kad SAD viceministro 

kalboje jau išsakytos mintys, 

kurios buvo pateiktos siūlymuose ministerijai, 

t.y. darbo santykių liberalizavimas ir kt. 

Labai svarbu šiuo sunkiu laikotarpiu labiau 

pasitikėti darbdaviais, darbo santykiai turi 

būti lankstūs, sakė V.Vikšraitis. 

Nors asociacija pati savo pramonei ieško 

kreditavimo šaltinių, ši problema turėtų 

būti sprendžiama valstybės mastu. „Mes 

eksportuojame apie 70 proc. produkcijos. 

80 proc. keliauja į ES šalis. Eksportas sudaro 

per 3 mlrd. litų. Jis išlieka jau ilgą laiką, 

neatleidžiant darbuotojų. Vadinasi, yra 

kuriamas didesnę pridėtinę vertę turintis 

produktas. Lietuvos aprangos ir tekstilės 

pramonė turi gilias tradicijas, infrastruktūrą, 

gerų specialistų, kurie nepasimeta net 

sunkioje situacijoje, todėl mes išliksime“, – 

sakė V.Vikšraitis. 

Mildos Jankauskienės nuotr. 

Nominacijos šalies darbdaviams 

Antroji konferencijos dalis – šventinė. 

Nominacija „Už naujų darbo vietų 

sukūrimą didžiausio nedarbo 

teritorijose“ 

Lietuvos darbo birža, vertindama bendradarbiavimo su įmonėmis svarbą, 

sprendžiant užimtumo problemas šalyje ir skatindama geresnį socialinių 

partnerių tarpusavio ryšį, 2008 m. pirmą kartą įsteigė metines darbdavių 

nominacijas, kurios buvo įteiktos 

už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose, 

už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką, 

už moksleivių įdarbinimą vasaros atostogų metu, 

už aktyvų ir pažangų bendradarbiavimą su darbo birža, 

už iniciatyvą pradėti ir vystyti verslą. 

Didžiosios įmonės 

Pirmoji vieta – Panevėžio regione 

veikiančiai UAB „Palink“ 

Prie magistralės „Via Baltica“ Panevėžyje 

iškilęs logistikos centras jau sukūrė 372 

naujas darbo vietas ir įdarbino 304 darbo 

biržos klientus. 2011 m., kai projektas bus 

galutinai įgyvendintas, planuojama, kad šiame 

centre dirbs apie 650 darbuotojų. 

Antroji vieta – AB „Achema“ 

Tai didžiausia azoto trąšų ir chemijos 

produktų gamintoja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, 

veikianti Jonavoje. 2008 m. sukūrė 61 

naują darbo vietą, įdarbino 20 darbo rinkoje 

papildomai remiamų asmenų. 

Trečioji vieta – UAB „Vilkyškių pieninei“ 

Įmonė veikia Tauragėje, pernai sukūrė 

17 naujų darbo vietų, įdarbino 6 papildomai 

remiamus asmenis (vieną – neįgalųjį). 

Mažosios ir vidutinės įmonės 

Pirmoji vieta – UAB „Lukšių pieninė“ 

Įmonės Jurbarko skyriuje dirba 92 darbuotojai, 

2008 m. sukurtos 87 naujos darbo 

vietos, nenaudojant subsidijų. Iš jų 35 bedarbiai 

įdarbinti tarpininkaujant Jurbarko 

darbo biržai, 7 asmenys – papildomai remiami 

darbo rinkoje. 2009 m. įmonė planuoja 

plėsti gamybą. Čia veikia moderni 

pieno perdirbimo įranga, dirbantiems darbuotojams 

sudarytos geros darbo ir poilsio 

sąlygos, įrengti šiuolaikiški poilsio kambariai. 

Antroji vieta – UAB „Obelių lentpjūvė“ 

Pernai naujame medienos apdirbimo ceche 

įsteigta 11 naujų darbo vietų, įdarbinta 

per 20 aplinkinių kaimų gyventojų. Buvę 

bedarbiai, neturėję galimybių susirasti darbo 

savo seniūnijoje, šiuo metu turi patrauklų 

nuolatinį darbą. Įmonė per metus darbo biržoje 

registravo daugiau nei 30 laisvų darbo 

vietų. 

10 


Konferencija 

Trečioji vieta – UAB „Kogus“, įsikūrusiai 

Visagine, Ignalinos raj. 2008 m. įmonė 

įsteigė 12 darbo vietų ir į visas įdarbinti darbo 

biržoje registruoti bedarbiai. Šiuo metu 

įmonėje dirba 90 žmonių. Pernai įmonė 

neatleido nė vieno darbuotojo ir ateityje 

neplanuoja mažinti jų skaičiaus. Tai – viena 

stabiliausiai dirbančių mažų įmonių Visagino 

savivaldybės teritorijoje. 

UAB „Gintrėja“, veikianti Vilkaviškyje, 

be papildomo finansavimo įkūrė 8 naujas 

darbo vietas. 2008 m. įgyvendino vietinių 

užimtumo iniciatyvų projektą - Vilkaviškyje 

įrengė boulingo klubą. Šis projektas prisideda 

prie Vilkaviškio ekonominės socialinės 

plėtros, padeda spręsti jaunimo užimtumo 

problemas. 

Nominacija „Už socialiai 

pažeidžiamų asmenų integraciją į 

darbo rinką“ 


Pirmoji vieta – AB „Dainava“ 

Tai viena didžiausių viršutinių drabužių 

gamintojų šalyje, veikianti Alytuje ir turinti 

daugiau nei 50 metų patirties siuvimo versle. 

Šiuo metu akcinėje bendrovėje dirba 300 

darbuotojų. 

AB “Dainava” aktyviai bendradarbiauja 

su darbo birža. 2008 m. neterminuotam 

darbui įdarbino 40 Alytaus darbo biržoje 

registruotų bedarbių, iš jų 23 – papildomai 

remiamus darbo rinkoje. 

Antroji vieta – UAB „Wood team 

production“ 

Tai – baldų gamybos įmonė, įsikūrusi 

Vievyje, kurioje dirba 311 darbuotojų. 2008 

m. įmonė į laisvas darbo vietas įdarbino 15 

darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. 

Per 2008 m. 10 mėn. čia nuolatiniam 

darbui įsidarbino 50 žmonių. 

Trečioji vieta – VšĮ Šiaulių apskrities 

ligoninei 

2008 m. įdarbinta 13 darbo rinkoje papildomai 

remiamų asmenų (iš jų - 3 bedarbiai 

su negalia). 2008 m. nuolatiniam darbui 

įmonė įdarbino 28, terminuotiems darbams 

– 3 asmenis. Naudojosi aktyvios darbo rinkos 

politikos priemonėmis. 

Pernai įregistravo 30 laisvų darbo vietų. 


Pirmoji vieta – Nerijaus Bučio individualiai 

įmonei 

Ji įsikūrusi Kaišiadoryse, čia dirba 71 

asmuo. Įmonės pagrindinė veikla - baldų 

gamyba iš ąžuolo. Apie 96 proc. įmonės 

produkcijos eksportuojama į ES šalis. Darbdavys 

aktyviai registruoja laisvas darbo 

vietas, be darbo biržos finansinės paramos 

įdarbina besikreipiančius bedarbius, papildomai 

remiamus darbo rinkoje (asmenis su 

negalia, vyresnio amžiaus). 

Antroji vieta – UAB „Gulbelė“ 

Įmonės, veikiančios Šakiuose, pagrindinė 

veiklos kryptis – mažmeninė prekyba 

maisto bei kitais produktais miesteliuose ir 

kaimuose vystymas. 

UAB „Gulbelė“ 2008 m. įdarbino 38 bedarbius, 

iš kurių 24 – neterminuotam darbui. 

Įgyvendinus VUI projektą, sukurtos 5 

naujos darbo vietos. 

Trečioji vieta – UAB „Sulinkiai“ 

Įmonės, kurioje dirba 93 darbuotojai veikla 

– durpių gavyba Radviliškio rajone. 

Bendradarbiaudama su Radviliškio 

darbo birža, įmonė 2008 m. įregistravo 42 

laisvas darbo vietas, į kurias buvo įdarbinti 

bedarbiai, iš jų (nenaudojant subsidijų) 24 

papildomai darbo rinkoje remiami asmenys. 

Nominacija „Už moksleivių 

įdarbinimą vasaros atostogų 

metu“ 


Pirmoji vieta – AB „Panevėžio stiklas“ 

Įmonė gamina grūdintą stiklą, stiklo 

tarą, automobilių stiklus bei kitus stiklo gaminius. 

Joje dirba per 500 žmonių. 2008 m. 

vasarą, dviejų mėnesių laikotarpiui, čia buvo 

įdarbinta 17 moksleivių pakuotojais. Darbo 

vietoje buvo sudaryta galimybė įgyti kvalifikuoto 

darbo įgūdžių. Dirbdami moksleiviai 

turėjo galimybę apsilankyti ir stebėti technologinius 

procesus kituose cechuose, susipažinti 

su stiklo gamybos technologijomis, 

užsidirbti. 

Antroji vieta – 

UAB „Žemaitijos 

keliai“ 

Tai – atestuota kelių 

ir tiltų statybos įmonė, 

veikianti Telšiuose ir 

plečianti veiklą vakarinėje 

Lietuvos dalyje 

bei Kaliningrado srityje 

ir turinti per 300 

darbuotojų. Įmonė aktyviai 

bendradarbiauja 

su darbo birža, registruoja 

laisvas darbo 

vietas. 2008 m. vasarą, 

kaip ir kasmet, įdarbino 

15 moksleivių. 

Dirbdami įmonėje moksleiviai turėjo galimybę 

įgyti kvalifikuoto betonuotojo darbo 

įgūdžių. 

Trečioji vieta – UAB „Baltik vairas“ 

Šiauliuose veikiančioje įmonėje dirba 

544 darbuotojai. 2008 m. įmonė įregistravo 

29 laisvas darbo vietas, iš jų 4 – moksleiviams. 

Jiems buvo sudaromos galimybės 

įgyti kvalifikuoto šaltkalvio surinkėjo įgūdžių 

ir užsidirbti savo reikmėms. 


Pirmoji vieta – UAB „Mėlynoji uoga“ 

Įmonė, įsikūrusi Varėnoje, superka miško 

uogas ir grybus, juos perdirba, gamina 

medinę tarą. Čia dirba 105 nuolatiniai 

darbuotojai. Vasaros laikotarpiu įmonė suteikia 

dideles užimtumo galimybes vietos 

gyventojams. 2008 m. registravo 82 laisvas 

darbo vietas sezoniniam darbui, dviem mėnesiams, 

įdarbino 102 moksleivius, suteikdama 

jiems galimybę įgyti grybų rinkėjo 

ar kvalifikuoto krepšelių pynėjo darbo įgūdžių. 

Antroji vieta – UAB „Statybos ritmas“ 

Marijampolėje veikiančioje įmonėje dirba 

194 žmonės. 2008 m. registravo vienuolika 

laisvų darbo vietų moksleiviams. Jau- 


11

Konferencija 

nuoliai turėjo galimybę įgyti apdailininko 

profesijos darbo įgūdžių. 

Trečioji vieta – AB „Šilutės Rambynas“ 

Įmonė, įsikūrusi Šilutės miesto pakraštyje, 

garsėja unikalių sūrio rūšių kūrimu 

ir gamyba. Joje dirba 231 darbuotojas. AB 

„Šilutės Rambynas“ 2008 m. vasarą įdarbino 

40 moksleivių. Dirbdami cechuose prie 

sūrių pirštelių gamybos ir pakavimo linijų, 

turėjo galimybę susipažinti su sūrių gamybos 

technologija. 

Nominacija „Už aktyvų 

bendradarbiavimą su darbo birža“ 


Pirmoji vieta – UAB „Intersurgical“ 

Tai – viena iš pirmaujančių Europos 

bendrovių, gaminančių plataus pasirinkimo 

vienkartines kvėpavimo sistemas bei jų 

priedus, skirtus 

anesteziologijai, 

reanimacijai, 

aerozolio ir deguonies 

terapijai. 

Įmonė savo veiklą 

pradėjo Švenčionių 

raj. 1995 

metais, turėdama 

35 darbuotojus. 

2008 m. pabaigoje 

įmonėje jau 

dirbo 1180 darbuotojai. 

Plėtodama 

veiklą, UAB 

„Intersurgical“ 

bendradarbiauja 

su darbo birža 

– rengiamos darbo mugės, atliekama darbuotojų 

atranka, įmonė aktyviai naudojasi 

e.paslaugomis. 2008 m. internetu registravo 

per 35 darbo vietas. Kiekvieną vasarą, darbo 

biržai tarpininkaujant, UAB „Intersurgical“ 

įdarbina apie 100 moksleivių. 

Antroji vieta – AB „Baltijos laivų statykla“ 

Įmonėje dirba 1448 darbuotojai. Internetu 

ji įregistravo 65 laisvas darbo vietas, apie 

jas suteikdama išsamią ir kokybišką informaciją. 

Įmonės atstovai dalyvauja darbo biržos 

organizuojamuose renginiuose, apklausose, 

yra pateikę darbo biržai knygą ”Baltijos laivų 

statykla”, DVD ir lankstinukus, kuriuose 

ieškantys darbo asmenys gali susipažinti su 

darbo ir praktikos atlikimo sąlygomis. 

Trečioji vieta – UAB „Kitron“ 

Kaune veikiančioje pramonės, telekomunikacijų, 

medicininės elektronikos įmonėje 

dirba 460 darbuotojų. Tai – ilgalaikis 

ir patikimas Kauno darbo biržos partneris. 

Įmonė viena iš pirmųjų pradėjo naudotis 

Lietuvos darbo biržos pasiūlytomis e. paslaugomis. 

UAB “Kitron” nuolat ir kokybiškai 

skelbia naujai įsteigtas ir laisvas darbo 

vietas internetinėje darbo biržos duomenų 

bazėje (2008 m. įregistravo 50). Ji dalyvauja 

aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, 

darbo mugėse, darbo rinkos tyrimuose, 

darbo biržos organizuojamose apklausose, 

seminaruose. 


kant gamybinę praktiką UAB „Danspin“. 

Įmonė yra pateikusi informacinių skrajučių, 

CD, aktyviai dalyvauja darbo biržos organizuojamuose 

renginiuose, apklausose. 

Antroji vieta – Aušros Granaveckienės 

įmonei „Migdolija“ 

Šiauliuose veikiančioje įmonėje dirba 

per 100 darbuotojų. Ji – aktyvi darbo biržos 

renginių dalyvė, pateikusi darbo biržai 

vaizdinės reklaminės medžiagos. Įmonė 

sėkmingai naudojasi e.paslaugomis, savarankiškai 

registruoja laisvas darbo vietas. 

2008 m. sudalyvavusi informacinėje akcijoje 

„LDB e. paslaugos – greita ir patogu!“, 

38 laisvas darbo vietas registravo internetu. 

Įmonė palaiko glaudžius bendradarbiavimo 

ryšius su darbo birža, dalyvauja jos organi- 

Pirmoji vieta – UAB „Danspin“ 

Tai – viena didžiausių tekstilės pramonės 

įmonių Raseinių rajone, kurioje dirba 237 

darbuotojai. Pernai ji įregistravo 19 laisvų 

darbo vietų. Joms užpildyti buvo organizuojami 

verpėjų ir karšėjų kursai darbo biržoje 

registruotiems bedarbiams apmokyti, atliezuojamose 

apklausose, renginiuose. 

Trečioji vieta – UAB „BRD“ 

Vilniuje įsikūrusi įmonė gamina bei 

įrašinėja CD ir DVD diskus, atitinkančius 

tarptautinius standartus. Pernai internetu ji 

registravo ir kokybiškai apibūdino 12 laisvų 

darbo vietų. Vystant UAB „BRD“ ir Vilniaus 

darbo biržos bendradarbiavimą, 2008 m. 

parengta ir minėtoje įmonėje įdarbinta 10 

aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių 

su šiuolaikinėmis pažangiomis technologijomis, 

perkvalifikuota 30 įspėtų apie atleidimą 

iš darbo asmenų. 

Nominacija „Už iniciatyvą pradėti 

ir vystyti verslą“ 

Pirmoji vieta – UAB „Laiptera“ 

Šiauliuose esančios įmonės veikla- laiptų 

ir metalinių gaminių gamyba. Įmonėje dirba 

šeši darbuotojai. 2007 m. buvusi bedarbė 

savo iniciatyva įkūrė naują įmonę. Pernai 

plėtėsi ir šiais metais savarankiškai įsteigė 

dar 5 naujas darbo vietas. Įmonė perspektyvi, 

bendradarbiauja su darbo birža, dalyvauja 

jos rengiamose apklausose. 

Antroji vieta – V. Sološenko individualiai 

įmonei 

Įmonė įsikūrusi vienoje iš didžiausio 

nedarbo teritorijų Švenčionių raj., Adutiškio 

seniūnijoje. Pagrindinė jos veiklos 

sritis – statyba. Statomos ir renovuojamos 

sodybos, pirtys, gyvenamieji namai. Įmonės 

vadovas ir savininkas Vytautas Sološenko – 

buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą prieš 

trejus metus, vadovaujasi nuostata padėti 

asmenims, turintiems mažas galimybes integruotis 

į darbo rinką. 

2008 m. tarpininkaujant darbo biržai, į 

šią įmonę įdarbinti 3 bedarbiai, iš jų – 2 papildomai 

remiami darbo rinkoje. Šiuo metu 

įmonėje dirba 7 darbuotojai. 

Trečioji vieta – UAB „Tauresta“ 

Tauragėje veikianti įmonė užsiima statybų 

veikla. Vadovas Vygandas Mosteika 

– buvęs bedarbis, įmonę įkūrė 2008 m. ir 

įsteigė 6 naujas darbo vietas, iš jų dvi – 

socialiai pažeidžiamiems asmenims. 

Informaciją rengė Janina Eleonora 

Zvicevičienė 

12 


Aktualijos 

Plečiant darbo biržos atviro 

informavimo ir konsultavimo 

paslaugas, veiklą pradėjo Utenos 

darbo biržos Jaunimo darbo centras. 

Pagrindinis centro uždavinys 

– padėti miesto ir rajono jaunimui 

geriau pažinti darbo rinką, joje 

vykstančias permainas, teisingai 

apsispręsti pasirenkant profesiją ir 

įsidarbinti. 

Jaunimo darbo centro specialistai 

sieks padėti Utenos jaunimui integruotis 

į darbo rinką suteikdami 

kuo daugiau naudingos informacijos, 

padėdami ruošti gyvenimo 

aprašymus, motyvacinius laiškus, 

konsultuodami visais su darbo biržos 

veikla susijusiais klausimais. 

Prie centro visuomeniniais pagrindais 

veikia Jaunimo metodinė 

taryba, kurią sudaro darbo biržos 

specialistas, miesto vyriausybinių 

ir nevyriausybinių jaunimo organizacijų 

atstovai. Taryba organizuoja 

posėdžius, rengia „apskrito stalo“ 

diskusijas. 

Centro paslaugomis galės naudotis 

visi darbo biržos klientai, 

tačiau didžiausias dėmesys bus 

skiriamas darbinę veiklą pradedančiam 

miesto ir rajono jaunimui, 

moksleiviams, studentams. 

Apsilankę Jaunimo darbo centre 

klientai galės naudotis kompiuteriais, 

turinčiais prieigą prie interneto, 

savarankiškos informacijos 

paieškos (SIP ir PIC) terminaluose 

bus galima peržiūrėti filmus apie 

profesijas, susipažinti su paklausiausiomis 

profesijomis, mokymo 

įstaigomis, atlikti asmeninių gebėjimų 

testą. 

Siekiant spręsti jaunimo užimtumo 

problemas, Utenos Jaunimo 

darbo centras ketina bendradarbiauti 

su miesto ir rajono švietimo 

institucijomis, jaunimo organizacijomis, 

socialiniais partneriais ir 

darbdaviais. 

Tai – vienuoliktas specializuotas 

Jaunimo darbo centras Lietuvoje. 

Jie jau veikia Vilniuje, Kaune, 

Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, 

Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, 

Telšiuose ir Akmenėje. Jaunimo 

darbo centruose nėra privalomos 

registracijos, visos paslaugos teikiamos 

nemokamai. 

Utenoje duris atvėrė 

Jaunimo darbo centras 


13

Profesinės 

reabilitacijos 

programa – 

svarbiausia 

efektyvumas 

Danutė Šalkauskienė 

Tradiciškai kas ketvirtį Vilniaus 

darbo biržoje rengiamos 

apskritojo stalo diskusijos su 

Neįgalumo ir darbingumo 

nustatymo tarnybos atstovais 

apie profesinės reabilitacijos 

paslaugų teikimo eigą, 

rezultatus, veiklos kryptis, 

aptariamos problemos ir būdai 

kaip jas įveikti. 

Sausio mėn. vykusiame 

susitikime dalyvavo Neįgalumo 

ir darbingumo nustatymo 

tarnybos (NDNT) Vilniaus 

pirmojo teritorinio skyriaus 

vedėjas A.Gutauskas, NDNT 

profesinės reabilitacijos skyriaus 

vedėja R.Šivickienė, Vilniaus 

darbo biržos darbuotojai. 

Vilniaus darbo biržos direktorius 

J.Kankevičius susitikime sakė, kad bendradarbiavimas 

su Neįgalumo ir darbingumo 

nustatymo tarnybos specialistais 

duoda gerų rezultatų. Šio susitikimo 

akcentas – profesinės reabilitacijos paslaugų 

efektyvumas, t.y. lėšos, skiriamos 

šiai paslaugai organizuoti, turi būti naudojamos 

veiksmingai, šia paslauga pasinaudoję 

neįgalieji turi įsidarbinti. Pasak 

J.Kankevičiaus, išsamiai išnagrinėjus šios 

programos turinį, galima teigti, kad ne 

visi jos aspektai vyksta sklandžiai. Todėl 

labai svarbu stebėti, kaip vyksta programos 

eiga tarpiniuose etapuose. Neįgalaus 

žmogaus kelias nuo NDNT iki darbo vietos 

turėtų būti kuo trumpesnis. Nuo to 

Aktualijos 

programos efektyvumas padidėtų. Pasak 

J.Kankevičiaus, svarbus klausimas – pasikeitimas 

informacija su programos 

vykdymo partneriais, grįžtamasis ryšys. 

Direktoriaus pavaduotoja B.Katinienė 

pristatė situaciją Vilniaus miesto ir rajono 

darbo rinkoje. 2009 m. sausio 1 d. 

bendras ieškančių darbo asmenų procentas 

nuo darbingo amžiaus gyventojų 

šalyje buvo 5,7 proc., arba 121,3 tūkst. 

Vilniaus darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje 

pastebimi tokie pokyčiai: 2008 

m., palyginti su 2007 m., išaugo besiregistruojančių 

ieškančių darbo asmenų 

skaičius – 2007 m. įregistruota beveik 40 

tūkst., 2008 m. – apie 57 tūkst. 

2009 m. sausio 1 d. bendras ieškančių 

darbo asmenų procentas nuo darbingo 

amžiaus gyventojų Vilniaus regione buvo 

– 5,5 proc., mieste – 5,2 proc., rajone – 

7,5 proc. 

2008 m. mažiau buvo įregistruojama 

laisvų darbo vietų – per 24 tūkst., tuo 

tarpu 2007 m. – beveik 34 tūkst. Tačiau 

padidėjo laisvų darbo vietų užpildymas ir 

įdarbinimas. Jei 2007 m. buvo įdarbinta 

21,7 tūkst., tai 2008 m. – 26,5 tūkst. ieškančių 

darbo asmenų. Pasak B.Katinienės, 

žmonėms, kuriems sunku integruotis į 

darbo rinką, buvo suteikiama galimybė 

dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos 

priemonėse. Pernai iš viso jose dalyvavo 

daugiau kaip 5 tūkst. asmenų. Kadangi 

per 40 proc. registruotų bedarbių neturi 

profesinio pasirengimo, skaitlingiausia 

pagal dalyvių skaičių buvo profesinio mokymo 

programa. Taip pat nemažai žmonių 

dirbo viešuosius darbus, dalyvavo 

darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, darbo vietų 

steigimo subsidijavimo, neformalaus 

švietimo, profesinės reabilitacijos, darbo 

rotacijos priemonėse. 

2009 m. sausio 1 d. Vilniaus darbo 

biržoje buvo registruota 17857 bedarbių. 

Penktadalį iš jų sudaro asmenys, 

gyvenantys kaimo vietovėse, 

2,5 proc. – absolventai, 

5 proc. – asmenys su negalia 

ir kt. Pagal išsilavinimą per 

40 proc. neturi profesinės 

kvalifikacijos, 28,4 proc. – su 

profesiniu pasirengimu, apie 

29 proc. – turintys aukštąjį 

ir aukštesnįjį išsilavinimą. 

Daugėja besiregistruojančių 

asmenų, vyresnių nei 45 metų 

amžiaus. Bedarbių struktūroje 

jie dabar sudaro apie 45 proc. 

Taigi apibendrintos tendencijos 

tokios – daugėja besiregistruojančių 

asmenų, nedarbas Vilniaus raj. 

yra aukštesnis negu šalies vidurkis, didėja 

nekvalifikuotų bedarbių ir vyresnio amžiaus 

registruojamų asmenų skaičius. 

B.Katinienė taip pat pateikė informaciją, 

kaip vyko profesinės reabilitacijos 

programos įgyvendinimas. Pasak 

jos, 2007 m. registravosi 101, o 2008 m. 

– 74 asmenys, kuriems buvo nustatytas 

profesinės reabilitacijos poreikis. Pagal 

amžiaus grupes ir 2007 m., ir 2008 

m. daugiausia buvo registruota 40 – 55 

metų amžiaus žmonių, per 60 proc. Pagal 

išsilavinimą išlieka ta pati tendencija – ir 

pernai, ir užpernai daugiausia asmenų, 

kuriems buvo nustatytas profesinės reabilitacijos 

poreikis, buvo su viduriniu 

išsilavinimu – apie 36 proc. Tačiau 2008 

m. padaugėjo neįgaliųjų su pagrindiniu 

išsimokslinimu. Apžvelgdama profesinės 

reabilitacijos paslaugų suteikimo dinamiką, 

pranešėja akcentavo, kad 2007 m. 

buvo pasirašytos 97 sutartys, į programą 

nusiųsti 103 žmonės, o pernai sudarytos 

57 sutartys, programoje dalyvavo 65 asmenys 

su negalia. 

2007 m. ir 2008 m. neįgalieji pasirinko 

picų ruošimo, kompiuterinės grafikos, 

projektavimo ir maketavimo, apskaitininko, 

administracijos darbuotojo viešbučio 

kambarinės, kasininko pardavėjo, 

dažytojo, lengvų drabužių siuvėjo ir kt. 

programas. 

Labai svarbus veiklos aspektas – žmonių 

motyvavimo stiprinimas pasirinkti 

tas profesijas, kurios garantuotų įsidarbinimą. 

Dėl profesinės reabilitacijos programos 

įgyvendinimo gerinimo pasiūlymus 

pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo 

tarnybos (NDNT) Vilniaus pirmojo 

teritorinio skyriaus vedėjas A.Gutauskas, 

NDNT profesinės reabilitacijos skyriaus 

vedėja R.Šivickienė. 

14 


Konferencija 

Darbo rinkoje – 

vyresnio amžiaus asmenys 

Lietuvos darbo biržoje vyko seminaras – diskusija „Vyresnių nei 45 m. asmenų integravimo į darbo rinką problemos 

ir jų sprendimo būdai”. Renginyje dalyvavę Lietuvos darbo biržos atsakingi darbuotojai, teritorinių darbo biržų 

vadovai dalinosi patirtimi, diskutavo, kaip pagerinti šios grupės bedarbių užimtumą, skatinti jų motyvaciją dirbti, 

dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pateikiame išsakytų minčių santrumpas. 

pradėjo veikti 2006 m. Tuomet buvo įregistruoti 

803 asmenys, 2007 m. – 1835, 

2008 m. (per 10 mėn.) – 2091 asmuo. 

Duomenų bazė plečiasi, tačiau „Senjorų 

banko“ veikla turėtų būti aktyvesnė. 

Svarbią vietą reikėtų skirti šios priemonės 

viešinimui, akcentuojant programos 

efektyvumą – pernai įsidarbino beveik 

ketvirtadalis „Senjorų banko“ dalyvių, o 

Šilalėje, Skuode, Šilutėje, Marijampolėje, 

Trakuose – 100 proc., Molėtuose, Švenčionyse, 

Pakruojyje, Plungėje, Telšiuose 

– 50 – 67 proc. ir t.t. 

Amžius – ne riba. Senjorų 

bankas 

Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos 

ir paklausos skyriaus vedėjos 

pavaduotoja Daiva Liugienė kalbėjo, 

kad remiantis Statistikos departamento 

duomenimis, šalyje šiuo metu yra apie 

700 tūkst. vyresnio amžiaus gyventojų, 

t.y. 50 – 59 metų. Šių asmenų užimtumas 

yra gana aukštas – dirba beveik 48 proc. 

iš jų, tačiau jų užimtumo lygis yra mažesnis 

už šalies vidurkį. Didžioji dalis vyresnio 

amžiaus žmonių dirba žemės ūkyje 

(19 proc.), apdirbamojoje gamyboje (14 

proc.), švietime (13 proc.). 

Į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 

39 tūkst. vyresnių kaip 50 metų amžiaus 

asmenų, o vyresnių kaip 45 metai – 62 

tūkst. (37,3 proc. bedarbių). 

Pasak pranešėjos, teritoriniu požiūriu 

šie duomenys išsidėstę netolygiai. Išsiskiria 

Ignalina, Skuodas, Anykščiai, kur vyresni 

bedarbiai sudaro vos ne pusę visų 

bedarbių. Pagal išsilavinimą jie atitinka 

bendras tendencijas. Su aukštuoju išsila- 

vinimu – tik 6 proc., apie penktadalis yra 

su aukštesniuoju, daugiau kaip trečdalis 

– su profesiniu. Didžiausia grupė – 39 

proc., ir didžiausia problema – nekvalifikuoti 

asmenys. Tarp besikreipiančių į 

darbo biržą daugiausia yra nekvalifikuotų 

darbininkų. O kaip pavyksta atlikti 

svarbiausią funkciją – įdarbinti aptariamos 

amžiaus grupės žmones? Vyresnio 

amžiaus žmonės (per 50 metų) sudaro 

vidutiniškai 20 proc. įdarbintų asmenų. 

Pagal teritorijas daugiausia įdarbinta 

Skuode, Palangoje, Kretingoje, Kaišiadoryse, 

Klaipėdoje. 

Lietuvos darbo birža, kaip institucija, 

įgyvendinanti Nacionalinės Lisabonos 

strategijos 2008 – 2010 m. programą, 

atlieka du svarbius uždavinius, didinant 

vyresnio amžiaus žmonių užimtumą – 

rūpinasi, kad šie asmenys būtų įtraukti į 

profesinį mokymą, būtų aktualizuojamas 

bei palaikomas „Senjorų bankas“, t.y. sudaromos 

galimybės pagyvenusiems žmonėms 

rasti tinkamą darbą visais aktyvaus 

gyvenimo etapais. 

„Senjorų bankas“, pasak pranešėjos, 

Aktyvių darbo rinkos politikos 

priemonių taikymas 

LDB Darbo rinkos politikos realizavimo 

skyriaus vedėjos pavaduotojas 

Algirdas Maminskas pateikė duomenų 

apie šios amžiaus grupės asmenų dalyvavimą 

aktyvios darbo rinkos politikos 

priemonėse. Palyginti su praėjusių metų 

tuo pačiu laikotarpiu, šios tikslinės grupės 

bedarbių dalyvavimas priemonėse 

sumažėjo per pusę. Mažiau žmonių 

dalyvavo visose remiamojo įdarbinimo 

priemonėse, išskyrus viešuosius darbus. 

Taigi per 2008 m. 10 mėn. priemonėse 

dalyvavo 13,8 tūkst. asmenų, daugiausia 

(48 proc.) kaimo gyventojų, ilgalaikių bedarbių 

(19 proc.), neįgaliųjų (13 proc.) ir 

t.t. Siunčiant vyresnius nei 45 m. amžiaus 

asmenis dalyvauti priemonėse, prioritetas 

buvo teikiamas kaimo gyventojams. 

Viena iš svarbesnių priemonių – profesinis 

mokymas, kuriame dalyvavo per 

2200 asmenų (26 proc. nuo visų dalyvių). 

Iš jų pirminiame mokyme dalyvavo apie 

18 proc. (paklausiausios profesijos – metalo 

suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir 

dujomis, virėjo ir konditerio, pardavėjo ir 

t.t.), kėlė kvalifikaciją – 41 proc. (žmonės 

rinkosi kompiuterinio vartojimo pagrindų, 

vairuotojo, buhalterinės apskaitos ir 

kt. kvalifikacijas), persikvalifikavo – 39 


15

Konferencija 

proc. programos dalyvių (mokėsi apkaitininko, 

dažytojo, apdailininko, pardavėjo, 

virėjo profesijų). 

Tačiau tik 26 proc. vyresnių nei 45 m. 

amžiaus asmenų įsidarbina po profesinio 

mokymo per 3 mėn. Tai žemas rodiklis. 

Pranešėjas taip pat pateikė duomenų, 

kurie atsispindi 2009 m. individualiuose 

įsidarbinimo planuose, kuriuose dalyvavimas 

įvairiose priemonėse suplanuotas 

13 tūkst. asmenų, kas penktam 

vyresniam nei 45 m. amžiaus bedarbiui 

(registruotam 2008.11.01). Iš jų – kas antras 

dalyvaus viešuosiuose darbuose, kas 

penktą planuojama įdarbinti subsidijuojant, 

daugiau kaip kas penktas dalyvaus 

profesiniame mokyme. 

Lisabonos strategijos 2008 – 2010 m. 

programoje numatyti tikslai – prioritetą 

teikti vyresnio amžiaus bedarbiams įdarbinti, 

įtraukti juos į darbo rinkos politikos 

priemones, ypač vyresniems (45 m. ir 

daugiau) suteikti galimybę dalyvauti profesiniame 

mokyme ir neformaliame švietime. 

Taip pat svarbu gerinti pagyvenusius 

asmenis atstovaujančių organizacijų 

informavimą apie galimybes įsidarbinti, 

dalyvauti kvalifikacijos kėlimo programose, 

skatinti aktyviau ieškoti darbo. 

Patirtis, teikiant 

tarpininkavimo įdarbinant 

paslaugas 

Klaipėdos darbo biržos direktorius 

Andrius Adomaitis pabrėžė, kad 

siekiant išanalizuoti vyresnių nei 45 m. 

amžiaus bedarbių gebėjimą integruotis 

į darbo rinką bei numatyti priemones, 

leidžiančias užtikrinti optimalų pasiūlos 

ir paklausos suderinamumą, buvo 

atlikta šios kategorijos bedarbių pilotinė 

apklausa. Tyrimo metu apklausta beveik 

100 bedarbių, vyresnių nei 45 m. Didžiąją 

dalį respondentų sudarė pirmą (37 

proc.) ir antrą (31 proc.) kartą darbo biržoje 

įsiregistravę bedarbiai. Daugiausia 

– 70 proc. – respondentų ieško nuolatinio 

darbo. Nemažai jų pageidauja dirbti 

ne visą darbo dieną (17 proc.). Pagrindinėmis 

nedarbo priežastimis respondentai 

nurodo amžių, sveikatos problemas, 

didelę konkurenciją darbo rinkoje, 

nepakankamą išsilavinimą, profesijos, 

kvalifikacijos stoką. Įvertinus apklausos 

rezultatus ir problematišką jų integraciją 

į darbo rinką, numatyta ypatingą dėmesį 

skirti šios bedarbių grupės tarpininkavimui 

įdarbinant. 

Darbo su darbdaviais skyriaus specialistai 

užmezgė glaudžius ryšius su darbdaviais, 

kurie buvo motyvuojami įdarbinti 

vyresnius nei 45 m. amžiaus bedarbius, 

skatinant juos pasinaudoti darbo biržos 

finansuojamomis priemonėmis. Taip pat 

buvo gerai organizuota darbuotojų atranka, 

kviečiant dalyvauti darbo biržos 

organizuojamuose renginiuose ir konferencijose. 

Karjeros planavimo skyriaus darbuotojai 

parengė penkių žingsnių veiksmų 

planą, padedantį sėkmingiau integruoti 

45+ bedarbius į darbo rinką. Tai – kliento 

norų ir situacijos išsiaiškinimas, pasirengimas 

darbo paieškai, kliento parengimas 

susitikimui su darbdaviu, kliento nukreipimas 

pas darbdavį, pranešimas apie darbo 

paieškos rezultatus. 

Pirmojo žingsnio esmė: išsiaiškinti 

kliento situaciją, sužinoti, kokią kvalifikaciją 

ar profesiją jis yra įgijęs bei kokius 

turi sugebėjimus, išsiaiškinti, kokio ieško 

darbo, padėti įvertinti savo galimybes ir 

lūkesčius, išsiaiškinti motyvaciją dirbti, 

informuoti klientą apie situaciją darbo 

rinkoje, paklausias ir nepaklausias profesijas. 

Antrasis žingsnis – supažindinti klientą 

su darbo paieškos metodais ir būdais, 

padėti parengti gyvenimo aprašymą 

ar peržiūrėti jau parengtą, jeigu reikia, 

padėti parašyti motyvacinį laišką, pasiūlyti 

paprašyti rekomendacijų iš ankstesnių 

darbdavių. 

Pagrindinė trečiojo žingsnio užduotis 

– tinkamai informuoti klientą apie 

siūlomą darbo vietą, keliamus reikalavimus 

darbo vietai, darbo sąlygas, įmonę, 

kurioje siūlomas darbas, jos veiklą. Prieš 

nukreipiant bedarbį pas darbdavį, specialistas 

padeda susitarti abiem suinteresuotom 

pusėm – klientui ir darbdaviui 

– dėl susitikimo, kuriame būtų aptartos 

įdarbinimo galimybės ir numatytas tolesnis 

bendradarbiavimas, pristato klientą 

darbdaviui, asmeniškai jį rekomenduoja, 

išrašo rekomendaciją įdarbinimui bei suteikia 

visą turimą reikalingą informaciją 

apie darbo vietą, o taip pat informuoja, 

kokie gali būti reikalingi dokumentai, einant 

į pokalbį pas darbdavį. 

Ketvirtuoju žingsniu – kliento nukreipimu 

pas darbdavį, svarbu padėti susirinkti 

informaciją apie darbą ir organizaciją, 

išanalizuoti darbdavio poreikius ir 

reikalavimus, paruošti tinkamą trumpą 

prisistatymo kalbą, kurioje parodys savo 

pranašumą, paruošia klausimus, kuriuos 

gali pateikti darbdavys ir padeda klientui 

paruošti į juos atsakymus, pataria, kaip 

baigti pokalbį. 

16 


Konferencija 

Penktas žingsnis – grįžtamoji informacija 

– pranešimas apie darbo paieškos 

rezultatus, t.y. ar pavyko įsidarbinti, jei 

nepavyko, tai kodėl. Visa tai analizuojama 

ir ieškoma tolimesnių integracijos į 

darbo rinką kelių. 

Kokia situacija Klaipėdos darbo rinkoje? 

2008 m. užregistruota apie 12 tūkst. 

bedarbių, iš jų 40,5 proc. sudarė asmenys 

vyresni nei 45 m. amžiaus. Palyginti 

su 2007 m., jų skaičius išaugo 0,5 proc. 

punkto. 2008 m. bedarbių, vyresnių nei 

45 m. struktūroje daugiausia buvo moterų 

(53 proc.), neturinčių profesinio išsilavinimo 

(44 proc.), asmenų nuo 51 iki 60 

metų (58 proc.). 

2008 m. iš visų įdarbintų asmenų 28,6 

proc. sudarė bedarbiai 45 +. Palyginti 

su 2007 m., šis skaičius išaugo 8,1 proc. 

punkto. Beveik pusė (49 proc.) įdarbintų 

asmenų, vyresnių kaip 45 m. amžiaus, 

įdarbinti tarpininkaujant darbo biržai, 

32 proc. – įsidarbino savarankiškai, 15 

proc. – įsidarbino pagal terminuotas darbo 

sutartis, 4 proc. – sukūrė savo verslą. 

34 proc. visų nukreiptų į aktyvias darbo 

rinkos politikos priemones buvo asmenys 

45 +. Daugiausia nukreipta į viešųjų 

darbų (36 proc.), profesinio mokymo 

(26 proc.), įdarbinimo subsidijuojant (25 

proc.) priemones. Darbo rinkos politikos 

priemonėse dalyvavo 67,4 proc. visų 

2008 m. įregistruotų bedarbių, vyresnių 

nei 45 m. amžiaus, suteiktas užimtumas 

3274 šios amžiaus grupės bedarbiams. 

Pasak A.Adomaičio, prognozuojama, 

kad 2009 m. bus įregistruota apie 

14 tūkst. bedarbių. Iš jų - apie 5,5 tūkst. 

sudarys asmenys, vyresni kaip 45 m. amžiaus 

(39,3 proc.). Darbo rinkos priemonėse 

dalyvaus per 12,5 tūkst. bedarbių, 

3,6 tūkst. iš jų sudarys aptariamos grupės 

asmenys (28,8 proc.). Planuojama 

įdarbinti apie 10,8 tūkst. bedarbių, iš jų – 

apie 3,3 tūkst. sudarys asmenys 45+ (30,6 

proc.). 

Darbo biržos veikla didinant 

vyresnio amžiaus asmenų 

motyvaciją darbui 

Šia tema diskusijai pranešimą pateikusi 

Skuodo darbo biržos direktorė 

Irena Monika Urbonienė sakė, kad vyresnio 

amžiaus asmenų motyvacija darbui 

didinama individualių konsultacijų ir 

konsultavimo grupėse užsiėmimų metu. 

Svarbiausias uždavinys – asmens vidinės 

motyvacijos didinimas, t.y. savigarbos 

ugdymas (vienas svarbiausių suaugusiųjų 

mokymosi bei įsidarbinimo motyvų), 

laimėjimų ir lūkesčių patenkinimas (jai 

būdinga sėkmės viltis ir jos įgyvendinimas, 

nes nesėkmės baimė sukuria asmens 

vengimo motyvaciją), kompetencijos didinimas 

(žmogus, kuris save tapatina su 

kompetencija, tampa labiau motyvuotu 

mokytis bei įsidarbinti, siekdamas išsaugoti 

ar įgyti kompetentingo asmens vardą). 

Ugdant vyresnio amžiaus asmenų vidinę 

motyvaciją, svarbūs keturi pagrindiniai 

žingsniai: išmokyti bedarbį įsigilinti 

į save, išmokyti savarankiškai spręsti, ką 

ir kaip toliau daryti, išugdyti gebėjimą 

suvokti atsakomybę dėl savo pasirinkimo 

ir pasekmių, išugdyti gebėjimą jaustis 

reikšmingu žmogumi, siekiančiu įprasminti 

save gyvenime. 

Motyvacijos darbui didinimo individualių 

konsultacijų metu tikslas – identifikuoti 

problemas, numatyti tikslus bei 

tolimesnius žingsnius. Svarbiausi uždaviniai, 

įgyvendinant minėtą tikslą - išklausyti 

ir suprasti klientą, užmegzti su 

juo pasitikėjimu pagrįstą kontaktą, gauti 

informacijos apie kliento situaciją, problemas, 

jų priežastis, suformuluoti ir apibrėžti 

problemą, aptarti jos sprendimo 

būdus, išklausyti lūkesčius, nuomonę. 

Labai svarbu apibrėžti kliento ir konsultanto 

galimybių ribas, padėti asmeniui 

pažinti save bei įvertinti savo situaciją, 

o taip pat iškelti tikslus bei sudaryti individualų 

įsidarbinimo planą ir priimti 

sprendimus. 

Kai vyresnio amžiaus asmenų motyvacija 

didinama konsultavimo grupėse 

užsiėmimuose, keliamas toks tikslas – 

motyvuoti, pasirenkant tinkamą įsitraukimo 

į darbo rinką būdą, informuoti, lavinti 

pasitikėjimo savo jėgomis bei darbo 

paieškos įgūdžius. 

I.M.Urbonienė taip pat kalbėjo apie 

darbo biržos veiksmus, integruojant į 

darbo rinką vyresnius nei 45 metų amžiaus 

asmenis. Pranešėja teigė, kad vyresnio 

amžiaus asmenų integravimo į darbo 

rinką sėkmę lemia tokie svarbūs dalykai: 

asmuo turi nejausti baimės, nebūti nuasmenintas, 

smerkiamas ar pažemintas, 

jam turi būti pateikiami realūs ir jam įveikiami 

tikslai ir užduotys. 

Vyresnio amžiaus asmenų 

integravimo į darbo rinką 

problemos ir jų sprendimo 

būdai 

Plungės darbo biržos direktorius 

Alfonsas Judžentis kalbėjo, kad šiuo 

metu yra apie dvylika remtinų asmenų 

grupių. Parama reikalinga visiems. Tačiau, 

jo manymu, 45 metų žmonės yra 

patys darbingiausi, todėl kyla tik vienas 

klausimas – kaip tokį žmogų nukreipti 

į darbą. Visi sunkumai nugalimi, kai yra 

noras. Jėgos politika, deja, yra neperspektyvi, 

nepriimtina. 

Pasak A.Judženčio, Plungės darbo 

biržoje iš 2300 įregistruotų bedarbių, 40 

proc. yra vyresni kaip 45 metų amžiaus. 

Tai yra daug. Šiandieninėje situacijoje yra 

dvi pozicijos, vertos ypatingo dėmesio – 

galintys (35,6 proc.) ir negalintys (43,6 

proc.) konkuruoti darbo rinkoje asmenys. 

Jų problemas šiandien būtina spręsti. 

Vienas iš būdų – žmones mokyti. Kokia 

bebūtų situacija, būtina rasti šiam tikslui 

lėšų. Pati sunkiausia ir opiausia lieka kaimo 

problema. Kaimo bedarbiai sudaro 

per 36 proc. Labai blogai, kad šiemet gali 

nevykti viešieji darbai, kuriuos daugiausia 

dirbdavo vyresnio amžiaus bedarbiai. 

Šios amžiaus grupės žmonėms buvo 

svarbi įdarbinimo subsidijuojant priemonė. 

Apskritai vyresnio amžiaus (45+) 

bedarbiai tarp nukreiptų į aktyvias darbo 

rinkos programas sudarė 42 proc. 

Šiandien girdime, kad likviduojamos 

arba bankrutuoja didesnės įmonės. Tačiau 

kaimiškieji rajonai ypač jaučia, kad 

pradės bankrutuoti ir tos įmonės, kurios 

turi po 10 – 15 darbuotojų. 

A.Judženčio nuomone, finansavimą 

reikėtų orientuoti ne į bedarbį, o į darbdavį. 

Be jo nebus darbo vietų. Pvz., vietinių 

užimtumo iniciatyvų projektai duoda 

didelę naudą, nes lėšos investuojamos į 

naujų darbo vietų kūrimą. Įdarbinimas 

per vietinį užimtumą, pakoregavus kai 

kurias tvarkas, galėtų duoti daug naudos. 

Efektyvi ir įdarbinimo subsidijuojant 

programa. Bet kaime ši priemonė mažiau 

naudojama. 

Pranešėjo nuomone, 2009 m. pirmaujančias 

pozicijas turės trumpalaikiai, 

terminuoti darbai. Tą lems ekonominė 

situacija. 


17

Situacija darbo rinkoje sausio 1d. 

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 

įregistruota bedarbių 

iš jų: moterų 

vyrų 

dalyvaujančių laikino užimtumo 

priemonėse 

gaunančių nedarbo draudimo 

išmokas 

ilgalaikių bedarbių 

Bedarbių santykis su 

darbingo amžiaus gyventojais 

Ieškančių darbo asmenų santykis su 

darbingo amžiaus gyventojais 

Į darbo biržą kreipėsi 241 tūkst. 

ieškančių darbo asmenų 

2008 m. į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi 

beveik 241 tūkst. asmenų. Tai per 29 proc. daugiau negu 2007 m. 

Daugiausia ieškančių darbo asmenų į teritorines darbo biržas 

kreipėsi paskutinįjį 2008 m. ketvirtį - 73,6 tūkst. Per I – III ketvirčius 

besikreipiančiųjų buvo beveik trečdaliu mažiau. Didžiausias 

per mėnesį įregistruotų asmenų skaičius užfiksuotas gruodį – 28,2 

tūkst. 

Padėta įsidarbinti per 122 tūkst. 

žmonių 

Darbo biržai didelį dėmesį skiriant tarpininkavimui įdarbinant 

ir operatyviam darbo vietų užpildymui, darbą susirado 122 tūkst. 

ieškančių darbo asmenų, tai yra 9,5 proc. daugiau negu 2007 m. 

Apie 89 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. 70 proc. įsidarbino 

kvalifikuotais darbininkais ir specialistais. Tarp jų daugiausia 

pardavėjų, virėjų, dažytojų, vadybininkų. 

Beveik 16 tūkst. bedarbių 2008 m. pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius 

verslo liudijimus. 

Darbo jėgos paklausa mažėja 

2008 m. darbo biržos įregistravo apie 120 tūkst. laisvų darbo vietų, 

iš jų apie 88 proc. buvo skirtos nuolatiniam įdarbinimui. Darbo 

pasiūlymų skaičius, palyginti su 2007 m., sumažėjo apie 17 proc. 

Ypač ryškus darbo jėgos paklausos mažėjimas buvo spalio – 

gruodžio mėnesiais. Pirmuosius tris metų ketvirčius darbo birža 

savo duomenų bazėje kiekvieną mėnesį turėjo po 19 tūkst. darbo 

pasiūlymų, o spalio – gruodžio mėn. jų sumažėjo iki 12 tūkst. Mažiausiai 

laisvų darbo vietų buvo registruota gruodžio mėn. – apie 

10 tūkst. 

Pernai ne tik mažėjo laisvų darbo vietų, bet buvo fiksuoti ir ryškūs 

pasikeitimai jų struktūroje. Šiems pasikeitimams be sezoninių 

skirtumų labiausiai turėjo įtakos ekonominė situacija. Spalio mėnesį 

beveik tris kartus sumažėjusi darbo jėgos paklausa statybose 

buvo mažėjančių statybų pasekmė. Metų pradžioje laisvos darbo 

vietos statybose sudarė apie 12 proc. visų laisvų darbo vietų, ketvirtą 

ketvirtį jau nesiekė 10 proc. Taip pat mažėjimas fiksuotas ir 

pramonėje – nuo 22 iki 20 proc. 

Aktualijos 

121,3 tūkst. 

95,0 tūkst. 

45,9 proc. 

49,0 proc. 

7,0 proc. 

32,6 proc. 

3,1 proc. 

4,4 proc. 

5,7 proc. 

Darbo biržos klientai – 

– 121 tūkst. ieškančių 

darbo asmenų 

Į darbo biržas pradėjus kreiptis daugiau 

netekusių darbo asmenų, mažėjant galimybėms 

įsidarbinti, augo ir nedarbo rodikliai. 

Šių metų sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 

121,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų, 

iš jų bedarbio statusą turėjo 95 tūkst. 

Palyginti su 2008 m. sausio 1 d., ieškančiųjų 

darbo skaičius išaugo trečdaliu. 

Nemažai pokyčių įvyko ir bedarbių struktūroje. 

Apie 80 proc. per metus padaugėjo 

darbo biržoje registruotų jaunų, iki 25 metų 

amžiaus, asmenų ir vyrų. Bedarbių moterų 

dalis augo 8 proc. 

Teritorinėse darbo biržose įregistruoti asmenys 2009 sausio 1 d. 

sudarė 5,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Per metus 

nedarbas Lietuvoje išaugo 1,4 proc. punkto. Toks pat nedarbas 

buvo registruotas 2005 m. rugsėjį. 

Ieškančių darbo vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus 

išaugo nuo 3,4 iki 5,9 proc. ir pralenkė moterų nedarbo rodiklį. 

Moterų nedarbas sausio 1 d. buvo 5,5 proc. Vyrų nedarbas buvo 

aukštesnis už moterų 2000 – 2001 m. 

Teritoriniai nedarbo skirtumai 

Išlieka dideli teritoriniai nedarbo skirtumai. Sausio 1 d. didžiausia 

darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo registruota Akmenės 

(10,9 proc.), Ignalinos raj. (8,9 proc.) ir Druskininkų (10,8 proc.) 

savivaldybėse. Šios teritorijos išlieka tarp aukščiausio nedarbo teritorijų 

visus metus. Mažiausia ieškančių darbo asmenų buvo tarp 

Elektrėnų (2,1 proc.), Neringos (2,2 proc.) ir Trakų raj. (2,7 proc.) 

savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų. 

Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenų 

procentas buvo Kaune (4,3 proc.), didžiausias - Panevėžyje (7,4 

proc.). 

Net 33 šalies savivaldybių teritorijose darbo biržoje registruotų 

darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo didesnė už vidutinę šalyje. 

Panevėžyje buvo fiksuotas didžiausias nedarbo augimas 2008 m. 

– 3,2 proc. punkto. Šį procesą lėmė grupės darbuotojų atleidimai. Jų 

Panevėžio darbo birža 2008 m. gavo 14, apie atleidimą buvo įspėta 

1,4 tūkst. darbuotojų. Daugiausia atleista – beveik 1 tūkst. darbuotojų 

UAB „Lino audiniuose“. Dėl paskutiniaisiais metais susiklosčiusių 

ekonominių sąlygų, įmonių bankrotų ir masinių darbuotojų 

atleidimų didelis nedarbo augimas, 1,8 proc. punkto, buvo Alytuje, 

kur nedarbas išaugo atleidus darbuotojus iš AB „Alytaus tekstilė“, 

sumažinus jų skaičių „Snaigėje“ ir kitose mažesnėse įmonėse. 

Nedarbo rodikliai pernai augo daugelyje šalies teritorijų ir tik 

Jurbarke, Skuode, Lazdijuose, Rokiškyje, Jonavoje ir Šakiuose mažėjo 

arba liko nepakitę. 

Darbo biržos specialistai gruodžio mėnesį į aktyvios darbo 

rinkos politikos priemones nusiuntė 0,6 tūkst. bedarbių. 2008 

m. 36,3 tūkst. darbo biržoje registruotų asmenų buvo pasiūlytas 

laikinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, 

įgūdžių įgijimo rėmimo, remiamojo įdarbinimo ir kitose aktyvios 

darbo rinkos politikos priemonėse. 

18 


Summary 

Situation in Lithuania 

labour market 

During December: 

• 26,2 thous. registered unemployed 

• 6,4 thous. placed to jobs, 

• 9,1 thous. of them to permanent job, 

• 12,6 thous. granted unemployment 

insurance benefit, 

• 10,0 thous. registered vacancies, 

• 0,6 thous. job seekers involved in active 

labour market policy programmes. 

1 January 

• 5,7 per cent total unemployment rate, 

• 45,9 per cent women unemployment rate, 

• 49,0 per cent men unemployment rate, 

• 121,3 thous. registered unemployed. 

DARBO BIRŽOS 

NAUJIENOS 

Lietuvos darbo biržos 

informacinis biuletenis 

2009 m. sausis, Nr. 1(134) 

Leidybinės grupės adresas: 

S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234 

Redaktorė Danutė Šalkauskienė 

Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709 

El. paštas: 

Danute.Salkauskiene@ldb.lt 

Milda.Jankauskiene@ldb.lt 

“Darbo biržos naujienos” - 

interneto svetainėje: www.ldb.lt 

(skyrius informacija/publikacijos) 

Spausdino UAB Baltijos kopija. 

LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B 

3,5 sp.l. Užs. Nr. 8391 

ISSN 1392-6756 

Tiražas 1500 egz. 

Forecast for 2009: result of economic deceleration - 

unemployment rise in 2009 3 

In a video conference Lithuanian Labour Exchange presented labour market 

forecast for 2009. The representatives of Seimas of the Republic of Lithuania, 

Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania, State 

Social Insurance Fund Board of the Republic of Lithuania, employers, social 

partners and directors of Local Labour Exchanges participated in this event. 

The conference was also transmitted to Šiauliai, Kaunas and Klaipėda. For 

introduction Lithuanian Labour Exchange director V.Šlekaitis said, that this 

day is important because of two aspects – presentation of the most important 

works – forecast of labour market and honorable mention for employers, 

those who create job vacancies, employ people and solve problems of labour. 

The Head of Department of Lithuanian Labour Exchange I. Liubertė in the 

main report reviewed country‘s economic sectors, stated that employers 

of service-sector welcomes prospects and activities of employment 

establishment. The industry expected to eliminate each second workplace. 

In construction sector will be eliminated four times more workplaces than it 

will be established and in the agricultural sector will be no major changes. 

According to forecast labour force demand will decline, especially for 

unskilled and low-skilled work, employment opportunities – in all economic 

sectors. In 2009 will increase tension in the labour market and the number of 

people, who are seeking for a work, the average duration of unemployment, 

and the regional differences in unemployment. However, the requirements 

of employers’ for the competence of the workforce will increase; will grow 

the need for workers who are developing high value-added business, etc. 

Practical training of the unemployed: the quality 

and efficiency do not meet the needs of the labour 

market 6 

Dr. Jolanta Rimkutė presented the main results of research „Unemployed 

training evaluation” in the conference held by Lithuanian Labour Exchange. 

The main purpose of the research was to evaluate accordance of vocational 

trainings to the labor market needs. In the study there were analyzed 15 

marketable vocational programs. There were made surveys of employers 

and unemployed. Employers’ survey shows that employers raise high 

requirements for the qualification and practical skills for employees. 

Youth center was opened in Utena 13 

Expanding the work of an opened exchange of information and 

consultation services, eleventh specialized center in the country was 

opened, the Youth center started to work in Utena labour exchange. 

Such centers already operate in Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, 

Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai and Akmenė cities. 

T h e m a i n t a s k o f t h e c e n t e r s – t o h e l p y o u n g p e o p l e 

a c k n o w l e d g e b e t t e r l a b o u r m a r k e t , t h e o n g o i n g c h a n g e s 

in it and to make the right chose of profession and employment. 

In the centers computers with an internet Access are available, 

to look for a work by oneself with independent information search 

terminals (SIP and PIC), to get to know about demand professions, 

educational institutions, to make a personal test of capacity. 


19

20

DBN 2009 01.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?