DBN 2008 01.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

Įtampa darbo rinkoje atslūgti 

nežada 

Globalizacijos aštrinama 

konkurencija įmonėse didins 

grupinių darbuotojų atleidimų 

galimybę 

Darbo jėgos poreikio 

tendencijos - šalies ir apskričių 

įsidarbinimo galimybių 

barometruose 

Marijampolėje atidarytas 

Jaunimo darbo centras 

2008 metų darbo rinkos 

prognozė: 

didžiausias rūpestis – 

kvalifikuotų 

darbuotojų trūkumas 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. sausis 

1

Naujienos Trumpai 

Prognozė 

Orų prognozė, finansinė prognozė, astrologinė 

prognozė, darbo rinkos prognozė... Jas vienija 

bendras bruožas – numatyti ateitį, taip užbėgant 

už akių ar apsidraudžiant nuo netikėtumų. 

Prognozių būna visokių: teigiamų ir neigiamų, 

liūdnų ir linksmų... Ne visada jos ir pasiteisina. Jų 

„vertę“ galima nustatyti tik praėjus laikotarpiui, 

kurį aprėpė prognozė. Prognozę įvardinčiau kaip 

geras naujienas arba blogas naujienas, kuriomis 

atkreipiame kitų dėmesį į tam tikrus reiškinius, 

situacijas ar įvykius... Dalindamiesi naujienomis 

mes įspėjame, patariame, atkreipiame, 

diskutuojame ir ... laukiame, kad galėtume 

vėliau teigti arba neigti prognozės tikslumą. 

Tradiciškai sausį pirmasis Lietuvos darbo 

biržos renginys – darbo rinkos prognozės 

pristatymas žiniasklaidai ir visuomenei. 

Darbdavių apklausos patvirtino vyravusias 

tendencijas – įtampa šalies darbo rinkoje 

ir šiemet neatslūgs. Taigi veiklos šioje srityje 

pakankamai turės ir darbdaviai, ir darbo rinkos 

specialistai. Apie tai – pirmajame šių metų DBN 

numeryje. 

Labiausiai turbūt esame jautrūs savo 

gyvenimo likimo numatymams. Tūlas mėgsta 

kitiems patarti, nuspėti ateitį, nors pats galbūt 

būna pasiklydęs savo gyvenimo labirintuose. 

Išrašyti receptus kitiems paprasčiau... Ar ne 

taip dažnai elgiamės ir su savo vaikais, nuo 

mažų dienų juos versdami įgyvendinti savo 

nerealizuotas svajones? Netapę aktoriais, 

dailininkais, teisininkais ar gydytojais savo 

vaikus verčiame rinktis profesijas, kurios jiems 

neįdomios ir nevilioja, bet taip malonina mūsų 

savimeilę. Tačiau ar nemanote, kad per prievartą 

baigę muzikos, šokių ar sporto mokyklas, galbūt 

jie atėmė galimybę šių dalykų mokytis tikrai 

gabiems vaikams, tik neturintiems pakankamai 

lėšų ar įtakingų tėvų. Šiandien daugelis jaunų 

žmonių yra nevienodose pozicijose ir neturi 

pasirinkimo. Tačiau pasirinkti tikrai yra iš ko 

– šaliai reikia įvairių kvalifikacijų specialistų ir 

darbininkų. Iš tikrųjų gal geriau būti geru virėju, 

kirpėju ar mūrininku nei prastu teisininku, 

vadybininku ar dailininku. Tai, manau, glaudžiai 

siejasi su ateitimi, apie kurią kalbame ir 

prognozuodami. Kita vertus, baigiant prognozių 

temą – klaidžiojant būsimajame laike galima 

pasiklysti dabartyje arba, paprasčiau kalbant, 

dabartis surikiuoja viską taip, kaip jai reikia. Ir 

bet kokia įtaka ištirpsta tarsi sniegas. 

Investicijos į žmogų - 

efektyvios ir būtinos 

Sausio 23 dieną įvykusioje baigiamojoje konferencijoje pristatytas Lietuvos 

darbo biržos įgyvendinto Europos socialinio fondo iš dalies finansuojamas 

projektas „Lietuvos darbo biržos paslaugų efektyvumo tyrimai ir personalo 

kompetencijų tobulinimas“. Renginyje dalyvavo Prezidentūros, Seimo, 

Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Paramos fondo Europos 

socialinio fondo agentūros, Vytauto Didžiojo universiteto, Darbo ir socialinių 

tyrimų instituto atstovai. Projekto vadovė Dalia Juškevičienė konferencijos 

dalyvius supažindino su projekto įgyvendinimo metu pasiektais rezultatais. Kiti 

pranešėjai apžvelgė atviro informavimo paslaugų efektyvumo tyrimo išvadas ir 

rekomendacijas, apibūdino karjeros konsultanto kvalifikacijos ypatumus, pristatė 

ES struktūrinę paramą žmogiškųjų išteklių vystymui ir t.t. 

Į Raseinius – susipažinti su 

vietos aktualijomis 

Tradicinė vadovo diena sausio 30 dieną įvyko Raseiniuose. Bedarbiai, 

ieškantys darbo asmenys, ūkininkai ir verslininkai Ariogalos miesto seniūnijoje 

ir Raseinių darbo biržoje turėjo galimybę susitikti ir konsultuotis asmeniniais 

klausimais su Lietuvos darbo biržos direktoriumi Vidu Šlekaičiu. Priėmimo metu 

LDB vadovas išklausė ir nagrinėjo šio krašto žmonių prašymus, pasiūlymus ir 

skundus įsidarbinimo, profesinio mokymo nedarbo atveju, nedarbo draudimo 

išmokų skyrimo ir mokėjimo, viešųjų darbų organizavimo, verslo vystymo ir 

kitais klausimais. Aktualius vietos darbo rinkos klausimus V.Šlekaitis aptarė su 

Raseinių rajono meru ir kitais savivaldybės administracijos atstovais, taip pat 

susitiko su teritorinės darbo biržos kolektyvu. 

Lankydamasis Raseinių rajone, Lietuvos darbo biržos vadovas domėjosi ir 

šio krašto verslo aplinka. Jis pabuvojo UAB „Danspin“ siūlų verpimo įmonėje, 

kuriai vadovauja Rosvaldas Kunickas. Ši įmonė aktyviai bendradarbiauja 

su Raseinių darbo birža, įdarbindama vietos bedarbius. Taip pat V.Šlekaitis 

domėjosi baigiamu įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektu „Medienos 

apdirbimo veiklos plėtra“ individualioje D.Zubielienės įmonėje „Rodarta“, kuri 

įkūrė tris naujas darbo vietas staliams – staklininkams. 

Mokėsi EURES patarėjai 

Sausio 17 – 18 d. Pagal Šiaurės / Baltijos valstybių darbo rinkos projektą 

Vilniuje vyko EURES patarėjų įvadiniai mokymai. Juose dalyvavo ES valstybinių 

užimtumo tarnybų darbuotojai, atsakingi už informavimą apie laisvą asmenų 

judėjimą Šiaurės šalių ir Baltijos regione. 

Susitikimas Maltoje 

Sausio 16 – 19 d. Maltoje vyko projekto „Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui 

kūrimas, siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti jų atėjimą į darbo 

rinką“ partnerių susitikimas. Lietuvos darbo biržą renginyje atstovavo Darbo 

pasiūlos ir paklausos skyriaus specialistai. 

Redaktore Milda Jankauskienė 

2 

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. sausis

Danutė ŠALKAUSKIENĖ 

Lietuvos darbo biržos direktorius 

Vidas Šlekaitis, pradėdamas konferenciją, 

priminė, jog jau 12 metų Lietuvos 

darbo birža atlieka prognozes, remdamasi 

Švedijos darbo rinkos tarybos parengta 

metodika. 

„Šios konferencijos devizas – „Pasirink 

teisingą kelią“ skirtas būsimiesiems darbo 

rinkos dalyviams, pirmiausia darbo ieškantiems 

nekvalifikuotiems žmonėms, o 

tokių yra apie 40 proc. ir jaunimui. Ypač 

norime atkreipti jaunimo dėmesį, kad jau 

mokyklos suole jie būtų supažindinti su 

paklausiomis darbo rinkoje profesijomis 

ir pradėtų planuoti savo profesinę karjerą. 

Todėl visoje šalyje bendrojo lavinimo 

mokykloms ir bibliotekoms buvo išplatinti 

įsidarbinimo galimybių barometrai 

ir darbo rinkos prognozė 2008 metams. 

Taip pat sausio mėnesį planuojami teritorijų 

darbo rinkos prognozių pristatymai 

darbo biržų informavimo ir konsultavimo 

skyriuose, Jaunimo darbo centruose“, 

– sakė Lietuvos darbo biržos direktorius 

Konferencija 

Pasirink teisingą kelią 

Lietuvos darbo birža 2008 m. sausio 14 dieną surengė vaizdo konferenciją, 

kurioje pristatė šalies darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių 

barometrą 2008 metams. Renginyje pirmą kartą buvo pristatytos ir didžiųjų 

miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių, kuriuose yra didžiausia 

darbo jėgos paklausa, prognozės. Konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos 

ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, socialiniai partneriai, 

žiniasklaida. 

Konferencijos vedėja B.Balynienė (kairėje) ir LDB skyriaus vedėja I.Buckaitė. 

Vidas Šlekaitis. 

Svarbu ir tai, kad pirmą kartą vaizdo 

konferencijoje pristatomos darbo rinkos 

prognozės didžiausių miestų, kurie ir 

lemia situaciją darbo rinkoje. Juose yra 

registruojama apie 60 proc. laisvų darbo 

vietų. 

Kalbant apskritai, 

didelių pokyčių 

nelaukiama, 

tačiau įtampa 

darbo rinkoje išliks. 

Todėl svarbūs 

darbdavių 

sprendimai: ar 

jie orientuosis į 

kokybiškų darbo 

vietų steigimą, 

kaip bus įgyvendinamos 

motyvacinės 

programos 

kuo ilgiau išlaikyti 

žmogų darbo 

rinkoje, kaip jį 

privilioti, nes kvalifikuotos 

darbo 

jėgos stygius dar labiau ryškės, - pabrėžė 

LDB direktorius. 

Vytautas Žiūkas, Socialinės apsaugos 

ir darbo viceministras pažymėjo, 

kad pati geriausia socialinė politika – užimtumas. 

Tai yra Lisabonos strategijos 

moto. Svarbiausia – subalansuoti darbo 

jėgos pasiūlą ir paklausą – darbdavių ir 

žmonių norus, mažinti regioninius nedarbo 

skirtumus. Vadinasi, darbo biržų 

laukia dideli darbai, sakė V.Žiūkas. Socialinės 

apsaugos ir darbo ministerija išleido 

įsakymą, atsižvelgdama į prognozes, 

vyriausybės programos nuostatas, Lisabonos 

strategiją. Kaip jau buvo minėta, 

didelių pasikeitimų nebus, o tik kis akcentai. 

Pagal ES sutartį pagrindinis tikslas 

– visiškas užimtumas. Taigi svarbiausia 

– balansas darbo rinkoje, dinamika 

turi būti tokia, kad užtikrintų visuomenės 

gerovę. Svarbūs prioritetai – lanksčios 

darbo vietos, gera socialinė apsauga, 

kokybiškesnės darbo vietos. 

„Labai geras konferencijos moto „Pasirink 

teisingą kelią“. Galbūt būtų galima 

pridėti „grįžk į teisingą kelią“. Nes yra 

nemažai darbo rezervų. Šiame procese 

turėtų dalyvauti ne vien darbo birža. 

Galėtų padėti bendruomenių judėjimas. 

Užsienyje populiarios grįžimo į darbo 

rinką programos – ilgalaikių bedarbių, 

gyvenančių ne visai socialų gyvenimą. 

Prioritetas – jaunimas. Norėtųsi, kad 

ekonominė situacija Lietuvoje gerėtų, ir 

kelias į Dubliną taptų kuo ilgesnis, kad 

žmonės liktų tėvynėje, - kalbėjo viceministras. 

Svarbu padėti dirbantiems savarankiškai, 

tačiau turėtų būti užtikrinta jų socialinė 

apsauga. 

Norint pasiekti visus tikslus svarbu 

didinti investicijų panaudojimo efekty- 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras V.Žiūkas. 


3

Konferencija 

vumą, žmogiškuosius resursus. Didelės 

įtakos turi lėšų panaudojimas mokymo 

programoms, kad specialistai patenkintų 

darbdavių poreikius. 

Nediskriminavimas – svarbus ES uždavinys. 

Tačiau pasiekti tikslų bus sunku, 

jeigu glaudžiai nebus bendradarbiaujama 

su darbdaviais, neįsiklausoma į jų norus, 

jie nebus įtraukti į darbo rinkos procesus. 

Viena iš problemų – vidinės ir išorinės 

migracijos mažinimas. 

Inga Buckaitė, Lietuvos darbo biržos 

Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus 

vedėja sakė, kad 2008 m. prognozei 

apklausta 5,6 tūkst. darbdavių, kurių 

įmonėse dirba per 0,35 mln. dirbančiųjų. 

Pagal metodiką yra apklausiama proporcingai 

panašus skaičius įmonių, išlaikant 

šalies struktūrą. Taigi apklausoje dalyvavo 

64 proc. paslaugų, 21 proc. pramonės, 

9 proc. statybos ir 6 proc. žemės ūkio 

sektoriaus įmonių. Daugiausia (95 proc.) 

apklausta smulkaus ir vidutinio verslo 

įmonių (iki 249 darbuotojų) atstovų. Išlaikytos 

proporcijos leidžia pasiekti apklausos 

rezultatų reprezentatyvumo. 

Šalies mastu buvo naudojama standartizuota 

anketa, kurios pagrindiniai klausimai 

tokie: kokios gamybinės ar paslaugų 

veiklos perspektyvos per prognozuojamą 

laikotarpį, ar keisis darbuotojų skaičius, 

kokių profesinių kvalifikacijų darbuotojų 

numatoma priimti ir atleisti, ar bus steigiamos 

bei likviduojamos darbo vietos. 

Kokios bendros ekonomikos tendencijos? 

Kaip ir prognozuojama, Lietuvos 

ekonomikos augimas išliks spartesnis nei 

vidutiniškai ES. BVP augimą gali pagyvinti 

investicijos į technologijas, kurios 

leistų ekonomiškiau naudoti darbo jėgą 

ir kitus sparčiai brangstančius gamybos 

veiksnius. Taip pat prognozuojama, kad 

kaip ir 2007 m., darbo rinka ir toliau plėtosis 

darbo jėgai palankia kryptimi. Tai 

lems auganti darbo jėgos paklausa, konkurencija 

dėl pasiūlos turės įtakos darbo 

užmokesčio pokyčiams. 

Šis veiksnys turėtų sąlygoti pasyvių 

asmenų aktyvumo darbo rinkoje padidėjimą 

ir migracijos srautų krypčių pokyčius. 

Rengiant prognozę buvo analizuojamos 

ir bendros demografinės tendencijos. 

Džiuginanti tendencija yra tokia, kad 

per artimiausius 5 metus darbo rinką gali 

papildyti daugiau darbo jėgos, nei pastarąjį 

dešimtmetį. Tai palankus veiksnys 

ūkio raidai, nors darbo pasiūlos mažėjimą 

lemia mažas gimstamumas, visuo- 

4 


Konferencija 

piuterinių sistemų, mechanikos, elektros 

inžinieriai, buhalteriai, finansininkai, gydytojai 

ir mokytojai. 

Kaip prognozuojami nauji darbo pasiūlymai 

pasiskirsto pagal ekonomines 

veiklas? Beveik pusė naujų darbo vietų 

numatoma įsteigti paslaugų sektoriuje, 

trečdalis – pramonėje, penktadalis – statybose 

ir 3 proc. tenka žemės ūkiui. 

Nedarbas Lietuvoje liks struktūriškai 

nepalankus. Tai iš dalies lems, kad didelės 

dalies darbo jėgos kvalifikacija nepakankamai 

atitinka darbo rinkos poreikius, 

gyventojai neturi reikiamų įsidarbinimo 

gebėjimų, verslumo, o jų profesinis ir teritorinis 

mobilumas šalyje tebėra žemas. 

Be to, du iš trijų bedarbių bus negalintys 

konkuruoti darbo rinkoje, neturintys reikalingo 

profesinio pasirengimo, darbo 

įgūdžių arba praradę ryšį su darbo rinka, 

taip pat socialinės rizikos ar socialinę atskirtį 

patiriantys asmenys. 

Bedarbių struktūroje didelė dalis išliks 

nekvalifikuotų – daugiau kaip trečdalis, 

iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbę 

2 ir daugiau metų sudarys penktadalį, 

darbo rinkoje papildomai remiami asmenys 

– per 55 proc., gyvenančių kaimo 

vietovėse – kas trečias bedarbis ir jaunimo 

iki 25 metų – 16 proc. Deja, net kas 

antras iš jų – nekvalifikuotas. 

Prognozuojama, kad kas mėnesį į darbo 

biržą kreipsis 13 – 14 tūkst. ieškančių 

darbo asmenų, ir per metus darbo biržos 

duris atvers apie 150 tūkst. asmenų. Kaip 

jau buvo minėta, vidutiniškai kas trečias 

bedarbis atitiks darbdavių keliamus reikalavimus 

ir galės pretenduoti užimti 

laisvą darbo vietą. 

Kas trečias bedarbis į darbo biržą 

kreipsis be profesinio pasirengimo, kas 

penktas - iki įsiregistravimo darbo biržoje 

bus nedirbęs 2 ir daugiau metų, kas dešimtas 

- pirmą kartą pradės darbinę veiklą. 

Jų integracijai į darbo rinką Lietuvos 

daro birža skirs ypatingą dėmesį – t.y. 

profesinei karjerai planuoti ir orientuoti 

įgyjant paklausią darbo rinkoje profesiją. 

Kokie galimi būdai siekiant efektyvesnio 

darbo rinkos subalansuotumo? 

Pirmas ir svarbiausias kelias – kuo daugiau 

į darbo rinką įtraukti neaktyvių ar 

prarandamų asmenų – iš dalies darbingų, 

vyresnio amžiaus ir kt., atitinkamai 

formuojant darbo sąlygas, pritaikant jų 

poreikiams darbo santykius ir profesinio 

rengimo sistemą. Antra – užtikrinti 

darbo našumo augimą tiek naujų pažangesnių 

technologijų įsigalėjimo, tiek ir 

geresnių dirbančiųjų gebėjimų ugdymo 

prasme, atsižvelgiant į sparčius darbo rinkos 

poreikių pokyčius. Darbo jėgos persikvalifikavimas 

iš žemo produktyvumo 

sektoriaus į didesnio produktyvumo sektorių 

vidutinės trukmės laikotarpiu taps 

svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu 

švelninti darbo jėgos trūkumo problemą. 

Be to, svarbu didinti šalies patrauklumą 

darbo jėgai ir įmonėms konkuruoti dėl 

imigruojančios darbo jėgos, nes tokių 

darbuotojų pasiūla nebus didelė. 

Donata Šlekytė, Lietuvos darbo biržos 


vyr. specialistė pristatė 2008 m. 

Rasa Montvydienė, Vilniaus darbo 

biržos Darbo rinkos analizės ir prognozės 

skyriaus vedėja konferencijos 

dalyviams pristatė Vilniaus miesto ir rajono 

darbo rinkos prognozę. 

2008 m. užimtumo situacijai įmonėse 

išsiaiškinti buvo apklausti 476 darbdaviai, 

kurių įmonėse dirba per 16 tūkst. 

dirbančiųjų. Apklausoje dalyvavo 69 

proc. paslaugų sektoriaus įmonių, 18 

proc. – pramonės, 10 proc. – statybos, 

3 proc. – žemės ūkio. 98 proc. respondentų 

atstovavo smulkų ir vidutinį verslą, 

94 proc. įmonių priklausė privačiam 

sektoriui. Vilniaus miesto ir rajono darbo 

rinkos tendencijos 2008 m. apibendrintos, 

įvertinus ekonomikos, demografinių 

pokyčių analizės ir darbdavių apklausos 

rezultatus, sakė R.Montvydienė. 2008 m. 

darbo vietų skaičius didės, nes numatomų 

įsteigti darbo vietų skaičius 2 kartus 

viršys numatomų likviduoti darbo vietų 

skaičių. Numatoma įsteigti 7000 naujų 

laisvų darbo vietų, likviduoti – 3400. 

Daugiausia darbo vietų kurti numato 

smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose 

dirba nuo 5 iki 250 darbuotojų. Didžiausias 

darbo pasiūlymų augimas numatomas 

privataus paslaugų sektoriaus 

įmonėse (prekybos, viešbučių ir restoraįsidarbinimo 

galimybių barometrus. Pasak 

pranešėjos, laisvų darbo vietų struktūroje 

išliks panašios profesinių grupių 

proporcijos kaip ir 2007 m. Didžiausia 

darbo vietų dalis teks kvalifikuotiems 

darbininkams. 

2008 m. pagal įsidarbinimo galimybių 

barometrus paklausiausi verslo specialistai 

– pardavimų, draudimo, reklamos, 

logistikos vadybininkai, taip pat dideles 

įsidarbinimo galimybes turės statybos, 

kompiuterinių sistemų, mechanikos, 

elektronikos inžinieriai, buhalteriai, finansininkai, 

gydytojai, o taip pat mokytojai 

(ypač anglų, lietuvių klb.). Ribotos 

šių specialistų įsidarbinimo galimybės: 

metalo apdirbimo, šildymo, vėdinimo, 

oro kondicionavimo sistemų, siuvimo 

technologijų, ekonomistų, teisininkų. 

Mažos įsidarbinimo galimybės išlieka tų 

pačių specialistų kaip 2007 metais: agronomų, 

gyvulininkystės darbuotojų, miškininkų, 

žemės ūkio ir mašinų technikų, 

pradinių klasių mokytojų. D.Šlekytės 

žodžiais, tarp darbininkų daugiausia galimybių 

įsidarbinti 2008 m. turės mūrininkai, 

dažytojai, dailidės, statybininkai, 

staliai, įvairių transporto priemonių vai- 

ruotojai, medienos operatoriai, baldžiai, 

suvirintojai, variklių transporto priemonių 

mechanikai. Ribotas galimybes turės 

vamzdžių klojėjai, elektronikai, mezgėjai, 

floristai, kalviai, keramikai ir t.t. 

Mažos įsidarbinimo galimybės šiek 

tiek skirsis nuo 2007 m. Prastesnė padėtis 

darbo rinkoje laukia kvalifikuotų daržininkystės 

specialistų, žemės ūkio mašinų 

mechanikų, namų ekonomų, siūlų ir 

verpalų audėjų. 

Nukelta į 12 p. 


5

Aktualijos 

Užimtumo 

politikos 

įgyvendinimo pažanga 

Įgyvendindama pagrindinį užimtumo politikos prioritetą – skatinti 

užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą, Lietuva sutelkė 

dėmesį numatytoms reformoms ir priemonėms vykdyti. Tai kartu su 

ekonomikos augimu sudarė palankias sąlygas užimtumui didėti. 2006 

m. Lietuvoje dirbo 25,1 tūkst. arba 1,7 proc. gyventojų daugiau negu 

prieš metus. 15 – 64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis siekė 63,6 

proc. Lietuva jau 2006 m. pasiekė 61 proc. moterų užimtumo lygį, vienu 

procentiniu punktu viršydama nustatytą Lisabonos strategijoje (2010 

m. - 60 proc.). Sėkmingai įgyvendinamas kitas programos iššūkis – 

padidinti 2010 m. pagyvenusių 55 – 64 amžiaus asmenų užimtumą 

iki 50 proc. Praėjusiais metais šio amžiaus gyventojų užimtumo 

lygis siekė 49,6 proc. Nedarbo lygis Lietuvoje per pastaruosius metus 

sumažėjo nuo 8,3 iki 5,6 proc., jaunimo – nuo 15,7 proc. iki 9,8 proc. 

Per tą patį laikotarpį ilgalaikio nedarbo lygis nukrito nuo 4,5 proc. 

iki 2,5 proc. Kaip rodo Statistikos departamento tyrimai, panašios 

gyventojų užimtumo ir nedarbo lygio kitimo tendencijos išliko ir 

2007 m.. Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį praeitų metų ketvirtį buvo 

4,5 proc., 1,5 proc. punkto mažesnis nei 2006 m. 

Įgyvendinant 1 tikslą - pritraukti 

į darbo rinką bei joje išlaikyti 

daugiau žmonių, užtikrinant 

kokybišką ir saugų užimtumą, 

modernizuojant darbo rinkos ir 

socialinės apsaugos sistemas (17- 

20 gairės), pagrindinis dėmesys buvo 

sukoncentruotas naujo Lietuvos Respublikos 

užimtumo rėmimo įstatymo 

nuostatoms realizuoti. Nauju teisiniu 

pagrindu pradėtos įgyvendinti veiksmingos 

užimtumo rėmimo plėtros politikos 

priemonės pagerino darbo rinkos institucijų 

teikiamų paslaugų kokybę, sudarė 

papildomas užimtumo galimybes gyventojams 

dalyvauti darbo rinkoje. 

Asmenims, kurių užimtumo galimybes 

varžo šeimyninės aplinkybės, buvo 

plėtojama socialinių paslaugų infrastruktūra: 

bendruomeninių įstaigų, vaikų 

dienos, šeimos paramos centrų tinklas, 

spartinamas paramos šeimai tarnybų ir 

kitų socialinės priežiūros įstaigų kūrimas. 

Taip pat buvo didinamos sunkiausiai įsidarbinančių 

asmenų galimybės: išplėsta 

jiems skirtų paslaugų infrastruktūra, didinamas 

jų prieinamumas. Patobulintas 

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių 

įstatymas praplėtė įdarbinamų socialinėse 

įmonėse asmenų ratą ir patikslino 

darbo organizavimo sąlygas. 

Įgyvendinti projektai integruojant į 

darbo rinką asmenis su negalia, nuteistuosius 

ir asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo 

vietų, taip pat projektai, kurie mažina 

diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės 

orientacijos, negalios, rasės ar etninės 

priklausomybės, religijos ar įsitikinimų 

apraiškas visose visuomenės gyvenimo 

srityse. 

Siekiant didinti jaunimo sąmoningumą, 

žinias ir įgūdžius verslumo srityje, 

parengtas Nacionalinės jaunimo verslumo 

skatinimo 2007-2012 m. programos 

projektas. Viena iš didžiausių kliūčių 

jaunimui įsidarbinti yra praktinių įgūdžių 

stoka. Šalinant šią spragą priimtame 

Lietuvos Respublikos profesinio mokymo 

pakeitimo įstatyme įteisinta nauja 

profesinio mokymo organizavimo forma 

– pameistrystė, o Lietuvos Respublikos 

užimtumo įstatyme numatyta aktyvios 

darbo rinkos politikos priemonė – darbo 

įgūdžių rėmimas. 

2 tikslas - gerinti darbuotojų ir 

įmonių gebėjimus prisitaikyti (21 

ir 22 gairės) – buvo įgyvendinamas 

stiprinant įvairių įmonių ir organizacijų 

nedarbo prevencijos veiklą. Teritorinės 

darbo biržos kartu su darbdaviais 

įmonėse, pranešusiose apie didesnį darbuotojų 

atleidimą, rengė tikslines prevencinių 

veiksmų programas atleidimų 

pasekmėms sušvelninti. Prireikus buvo 

įsteigti laikini darbo biržos punktai – 

„mini“ darbo biržos. 2007 m. pirmajame 

pusmetyje parengtos 22 nedarbo prevencijos 

programos. 

Spartūs pokyčiai vyksta šalies žemės 

ūkyje. Vidutinis metinis užimtų žemės 

ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje 

skaičius 2006 m., palyginti su 2005 m., 

sumažėjo 20,3 tūkst. žmonių. Remiamas 

alternatyvus žemės ūkiui verslas, vis 

daugiau sukuriama darbo vietų ne žemės 

ūkio sektoriuje, kaime daugėja įvairiais 

verslais užsiimančių žmonių. 

Didinama užimtumo formų įvairovė. 

Rengiamas Darbo nuomos įstatymo 

projektas. Numatoma parengti teisės 

aktą, reglamentuojantį teledarbą bei supaprastinti 

jaunų asmenų įdarbinimo reglamentavimą. 

Siekiant subalansuoti išorinius ir vidinius 

ekonominės migracijos srautus, 

atlikta kvalifikuotų darbuotojų išvykimo 

į užsienį analizė. Rengiamos priemonės, 

skatinančios ieškančių darbo asmenų 

teritorinį mobilumą šalies viduje, labiau 

atitinkantį šalies darbo rinkos poreikius. 

Įgyvendinant 3 tikslą - mažinti 

struktūrinį nedarbą daugiau investuojant 

į žmones (23 ir 24 gairės) 

didinamos pastangos sumažinti atsilikimą 

keliant profesinio mokymo prestižą, 

didinant mokymosi visą gyvenimą apimtis. 

Restruktūrizuojant švietimo, pasibaigus 

privalomajam mokymui, sistemą 

siekiama bendrąjį lavinimą priartinti prie 

profesinio. Priimtas Lietuvos Respublikos 

profesinio mokymo įstatymas, kuris 

apima suaugusiųjų formalųjį ir neformalųjį 

profesinį mokymą. 

Naikinamos kliūtys tarp atskirų švietimo 

sistemos lygmenų, siekiama priartinti 

viena prie kitos dvi mokymo kryptis: 

akademinį ir profesinį mokymą bei suda- 

6 


Aktualijos 

ryti prielaidas dalį profesinei kvalifikacijai 

reikalingų gebėjimų įgyti dar mokantis 

bendrojo lavinimo mokykloje. 

Optimizuojamas profesinio mokymo 

mokyklų tinklas. Sujungtos 67 profesinės 

mokyklos, 3 mokyklų steigėjais tapo 

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su 

savivaldybėmis, 13 mokyklų pertvarkytos 

į viešąsias profesinio mokymo įstaigas. 

Šių viešųjų mokymo įstaigų valdyme 

dalininko teisėmis dalyvauja Švietimo ir 

mokslo ministerija, apskričių viršininkų 

administracijos, savivaldybės, Prekybos, 

pramonės ir amatų bei Žemės ūkio rūmai, 

kitos šalies darbdavius atstovaujančios 

organizacijos. 

Dedamos papildomos pastangos sėkmingai 

įdiegti Mokymosi visą gyvenimą 

užtikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimo 

veiksmų planą. Tuo tikslu sustiprintas 

dėmesys priemonėms, susijusioms su 

regionų suaugusiųjų švietimo infrastruktūros 

plėtra, mokymosi prieinamumo 

didinimu, lankstesnių mokymo formų 

taikymu, vietos bendruomenių poreikius 

tenkinančių švietimo paslaugų organizavimu 

ir įgyvendinimu. Sukurti neformaliuoju 

ir savarankiškais mokymosi būdais 

įgytų kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo 

mechanizmai. Rengiamos modulinės 

profesinės kvalifikacijos įgijimo 

ir tobulinimo programos, grindžiamos 

kompetencijomis. 

Vykdoma Mokytojų ir suaugusiųjų 

švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo 

šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis 

programa. Pertvarkomas profesinio 

rengimo ir mokymo paslaugų tiekėjų 

tinklas siekiant išlaisvinti išteklius mokymosi 

visą gyvenimą poreikiams tenkinti. 

Tenka konstantuoti, kad suaugusiųjų motyvacija 

mokytis vis dar nėra pakankamai 

aukšta, o švietimo paslaugos tam tikrose 

vietovėse dar nėra visiems prieinamos. 

Šalinant šiuos trūkumus numatoma mokymosi 

visą gyvenimą užtikrinimo strategiją 

ir jos įgyvendinimo veiksmų planą 

atnaujinti. Tuo tikslu parengtas atnaujinimo 

gairių projektas. 

Parengė Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerijos Darbo rinkos 

skyrius 

Lietuvos darbo biržos 2008 metų 

veiklos tikslai ir uždaviniai 

Siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 – 2008 metų 

programos ir jos priemonių bei Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 

programos realizavimą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo 

ministerija nustatė veiklos tikslus užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms 

įstaigoms: įgyvendinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų 

pusiausvyros principus, skatinant bei remiant geresnių darbo vietų kūrimą ir 

(ar) jų pritaikymą bedarbių įdarbinimui, ieškančiųjų darbo savarankišką užimtumą 

bei verslumą, plėtojant nedarbo prevencijos priemones, užtikrinant 

kokybiškas investicijas į žmogiškuosius išteklius bei įgyvendinant moterų ir 

vyrų lygių galimybių, antidiskriminacijos darbo rinkoje politiką. 

Lietuvos darbo biržai numatyta įgyvendinti šiuos pagrindinius 

veiklos uždavinius: 

6 didinti darbo jėgos pasiūlą ir skatinti pasyvių darbo rinkoje asmenų aktyvumą, 

padedant jiems prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių; 

6 užbaigti jaunimo darbo centrų formavimą apskričių centruose; 

6 ieškantiems darbo asmenims bei darbdaviams plėtoti teikiamas paslaugas 

ir gerinti jų kokybę; 

6 rengti ir įgyvendinti užimtumo rėmimo programas, skirtas neįgaliesiems, 

jaunimui bei kitoms labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų grupėms, 

parengiant rekomendacijas dėl jų užimtumo didinimo, stiprinant partnerystę 

bei įvertinus tarptautinę patirtį; 

6 diegti ir įgyvendinti profesinio orientavimo paslaugas, supažindinimo su 

profesijomis programas, numatytas profesinės karjeros planuose; 

6 pateikti ministerijai pasiūlymus dėl profesinio orientavimo centrų steigimo 

teritorinėse darbo biržose; 

6 didinti vyresnio amžiaus (45+), nekvalifikuotų bedarbių ir įspėtų apie 

atleidimą iš darbo darbuotojų įtraukimą į profesinio mokymo ir neformalaus 

švietimo programas; 

6 plėsti ir diegti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų 

klientams efektyvumo vertinimą. 


7

Aktualijos 

Marijampolėje atidarytas Jaunimo darbo centras 

Sausio 18 dieną duris atvėrė Marijampolės 

darbo biržos Jaunimo darbo centras, 

kuris jaunuosius lankytojus konsultuos 

profesinės karjeros ir užimtumo klausimais, 

tarpininkaus įsidarbinant, mokys naujausių 

darbo paieškos būdų. 

Renginyje dalyvavo Lietuvos darbo biržos direktorius 

V.Šlekaitis, Marijampolės apskrities viršininkas 

A.Mitrulevičius, savivaldybės meras R.Jonikaitis 

ir vicemeras V.Brazys, Kalvarijos savivaldybės meras 

V.Plikaitis, kolegijos, suaugusiųjų mokymo centro 

bei profesinio rengimo centro vadovai, aptarnaujamos 

teritorijos bendrojo lavinimo mokyklų atstovai 

ir moksleiviai, žiniasklaida. 

Klientai galės naudotis dešimčia kompiuterių, iš 

kurių šeši turi prieigą prie interneto. Savarankiškos 

informacijos paieškos (SIP ir PIC) terminaluose bus 

galima peržiūrėti 130 filmų apie profesijas, sužinoti 

apie paklausiausias profesijas, mokymo įstaigas, 

atlikti asmeninių gebėjimų testą. Naujomis technologijomis 

aprūpinta ir 30 vietų salė, skirta įvairiems 

susitikimams, darbo mugėms, apskritojo stalo diskusijoms 

ir kitiems renginiams organizuoti. 

„Mūsų tikslas – padaryti centrus jaunimui patraukliais, 

todėl juose nėra privalomos registracijos. 

Šiandien labai svarbu, kad jaunoji karta būtų kuo 

anksčiau ir kuo geriau informuota apie situaciją darbo 

rinkoje ir jai tinkamai pasirengtų, kad mūsų vaikai 

ir vaikaičiai savo ateitį kurtų tik Lietuvoje“, - sakė 

Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis. 

Šiuo metu šalyje veikia 10 jaunimo darbo 

centrų - visuose didžiuosiuose miestuose, 

taip pat Alytuje, Panevėžyje, Akmenėje, 

Utenoje, Telšiuose. Netrukus bus atidarytas 

ir Tauragės jaunimo darbo centras. 

Jaunimą domino informacija darbo biržos atviro informavimo 

sistemoje. 

Jaunimo darbo centro svečiai. 

Jaunimo darbo centrai bendradarbiauja su švietimo 

institucijomis, jaunimo organizacijomis, socialiniais 

partneriais ir darbdaviais. Jie steigiami pagal 

Vyriausybės numatytą programą ir Lietuvos darbo 

biržos parengtą jaunimo darbo centrų veiklos strategiją. 

Į atidarymą susirinkusiems svečiams Marijampolės 

darbo biržos specialistai taip pat pristatė ir darbo 

rinkos prognozes šiems metams. 

Atidarymo šventės dalyviai rinkosi į Jaunimo darbo centro 

konferencijų salę stebėti 2008 metų darbo rinkos prognozės 

pristatymą. 

8 


ES parama 

Sėkmingai įgyvendintas moterims 

skirtas ESF projektas 

Projekto vadovė 

Loreta Mekšraitienė 

Rengdami projektą „Moterų, grįžtančių 

į darbo rinką po ilgesnės pertraukos 

ir vyresnių (per 50 m.) moterų, profesinis 

rengimas” siekėme tikslo - padėti 

Tauragės darbo biržoje registruotoms 

Kas nuveikta projekto pabaigoje? Visos 

47 projekto dalyvės dvylika dienų 

lankė grupinius konsultavimo ir motyvavimo 

užsiėmimus, kuriuose išmoko 

geriau pažinti save, įvertinti savo asmenines 

savybes pasirenkant profesiją, planuoti 

profesinę karjerą. Šiuos užsiėmimus 

vedė konsultantė iš Klaipėdos Ilona 

pageidaujamą nuolatinį darbą, pagerinti 

savo ir artimųjų gyvenimą. 

27 projekto dalyvėms buvo suteikta 

profesinė kvalifikacija. Moterys pasirinko 

vieną iš paklausių darbo rinkoje profesijų: 

5 įgijo apskaitininko, 5 virėjo, 6 verslo 

organizatoriaus kvalifikacijas, taip pat 11 

moterų išmoko dirbti kompiuteriu. Profesinio 

mokymo kursai vyko Tauragės 

profesinio rengimo centre. Mokymosi 

laikotarpiu projekto dalyvėms mokymo 

stipendijos, mokymo ir kelionės išlaidos 

buvo kompensuojamos iš Europos socialinio 

fondo lėšų. 

Po profesinio mokymo įsidarbino 9 

dalyvės (33 proc. projekto dalyvių). Sėkmingai 

įsidarbinusios moterys teigiamai 

įvertino kursuose įgytas teorines žinias ir 

praktinį pasirengimą. 

Buvusioms bedarbėms, dalyvavusioms 

šiame projekte, atsirado daugiau galimybių 

įsidarbinti, lengviau konkuruoti darbo 

rinkoje. 

Bedarbių konsultavimo, profesinio 

orientavimo įgūdžiai ir patirtis, įgyti projekto 

įgyvendinimo metu, bus taikomi 

dirbant su bedarbiais tolesnėje darbo biržos 

veikloje. 

moterims spręsti jų užimtumo problemas. 

Ilgą laiką nedirbusios, neturinčios 

kvalifikacijos arba turinčios nepaklausią 

darbo rinkoje profesiją moterys dažnai 

yra nusivylusios savo galimybėmis rasti 

darbą, nemotyvuotos mokytis ir ieškotis 

darbo. Šiuo projektu siekėme, kad moterys 

keistų požiūrį į save, labiau pasitikėtų 

savo jėgomis pasirenkant paklausią 

darbo rinkoje profesiją ir aktyviai ieškotų 

darbo. 

Paraišką teikėme Paramos fondo Europos 

socialinio fondo agentūrai ir gavome 

reikalingas paramos lėšas projekto 

tikslui – didinti moterų motyvaciją, 

gebėjimus bei įsidarbinimo galimybes 

ir konkurencingumą darbo rinkoje įgyvendinti. 

Jį pavyko pasiekti, nes projekto 

veiklose dalyvavo daugiau dalyvių negu 

buvo planuota. 

Projekto dalyvės pasirinko vieną paklausiausių – virėjo profesiją. 

Tertelienė. 

Kokie projekto dalyvių atsiliepimai 

apie konsultavimo ir motyvavimo užsiėmimus? 

Net 81 proc. dalyvių mano, jog 

dalyvavimas šioje programoje padidino 

pasitikėjimą savimi ir profesinę motyvaciją. 

Moterys liko patenkintos gauta 

informacija apie įsidarbinimo galimybes, 

naudingus patarimus, kaip savarankiškai 

ieškoti darbo. Po dalyvavimo projekto 

motyvavimo ir konsultavimo užsiėmimuose 

net 80,9 proc. bedarbių pasirengė 

ir apsisprendė įsigyti paklausią darbo rinkoje 

profesinę kvalifikaciją ir 40,4 proc. – 

įsidarbinti nuolatiniam darbui. 

Net 85 proc. apklaustų moterų mano, 

kad dalyvavimas projekte buvo naudingas. 

Projekto dalyvės pakėlė kvalifikaciją 

ir įgijo paklausią profesiją, naujų darbo 

įgūdžių, kurie palengvino galimybę rasti 


9

Programos 

Naujos darbo vietos – parama 

bendruomenei 

Telšių rajono Gadūnavo seniūnijoje bendruomenei buvo pristatyti du 

vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. Renginyje dalyvavo Lietuvos 

darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, „Vieno langelio“ tarnybos vyr. 

specialistas Juozapas Linartas, Telšių darbo biržos vadovas Antanas 

Černiauskas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 

Kęstutis Trečiokas, Gadūnavo seniūnė Stasė Benikienė, Buožėnų kaimo 

bendruomenės pirmininkė Inesa Kęsminienė, žiniasklaidos atstovai. 

trys asmenys, kuriems per 50 metų. Tai 

vigantiškiai, kuriems darbas arčiau namų 

labiausiai reikalingas. Anot besidžiaugiančio 

galimybe dirbti šioje įmonėje 

jaunimo, labai svarbus ne tik darbas šalia 

gyvenamosios vietos, bet ir suteiktos sąlygos 

neakivaizdžiai tęsti studijas. 

Kiek mažesnis projektas įgyvendintas 

tos pačios seniūnijos Buožėnų kaime. Remigijus 

Puplauskas, įgyvendindamas projektą 

„Baldų gamybos cecho įrengimas“, 

įsigijo modernias formatinio pjovimo 

stakles su drožlių nusiurbimo įrenginiu 

ir suremontavo patalpas. Pradėjęs veiklą 

nuo smulkių užsakymų, jaunasis verslininkas 

sako, kad valstybės parama – tai 

postūmis naujiems planams. Įgyvendinus 

projektą, pagerėjo gaminių kokybė ir 

darbuotojų darbo sąlygos. R.Puplauskas 

įsteigė tris naujas darbo vietas, į kurias 

įdarbino jaunus bedarbius. Bendra projekto 

vertė – per 82 tūkst. Lt, o valstybės 

paramos dydis – daugiau kaip 53 tūkst. 

Lt. 

Renginio metu nemažai kalbėta apie 

programos teikiamus privalumus ir solidžią 

valstybės paramą. Lietuvos darbo 

biržos direktorius Vidas Šlekaitis pasidžiaugė 

sėkmingai įgyvendintais projektais 

ir palinkėjo, kad tokių projektų būtų 

kuo daugiau. Tai svarbu kaimo seniūnijoms, 

kurioms dar aktualios ir gyventojų 

užimtumo problemos: čia nemažai žmonių, 

kurie gali dirbti, tačiau neturi galimybių 

išvykti toliau nuo namų. 

A.Monstavičiaus medienos apdirbimo įmonėje (iš kairės) Telšių darbo biržos direktorius 

A.Černiauskas, Lietuvos darbo biržos direktorius V.Šlekaitis, įmonės savininkas 

A.Monstavičius, konsultantės V.Kazlauskienė ir L.Silkauskienė 

Telšių darbo biržos vyr. konsultantė 

Lina Silkauskienė 

Vigantiškių kaime įsikūrusi A.Monstavičiaus 

įmonė jau liepos mėnesį įgyvendino 

VUI projektą „A.Monstavičiaus 

įmonės medienos apdirbimo cecho išplėtimas“. 

Įmonė medienos gamyba užsiima 

12 metų. Prieš teikdamas VUI paraišką, 

įmonės vadovas Albinas Monstavičius 

nesitikėjo, kad įmanoma gauti negrąžintiną 

paramą. 

Projekto įgyvendinimo metu įkurta 10 

naujų darbo vietų. Įmonė įsigijo teleskopinį 

krautuvą, traktorių, malkų pjovimo 

ir skaldymo įrangą. Bendra projekto vertė 

– per 460 tūkst. Lt, o valstybės parama 

siekia beveik 270 tūkst. Lt. Į šias naujas 

darbo vietas įdarbintos dvi moterys, keturi 

jauni žmonės iki 25 metų amžiaus, 

Pagal VUI projektą įdarbinti kaimo jaunuoliai dirba moderniomis formatinio pjovimo 

staklėmis su drožlių nusiurbimo įrenginiu (R.Puplausko individuali gyventojo veikla) 

10 


Programos 

Pirmasis žingsnis jau žengtas 

2008 m. sausio viduryje Šeštokiškių kaime įvyko pirmojo Molėtų rajone vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Stalių 

cechas“, kurį įgyvendino UAB „Langvija“, pristatymas. Jame dalyvavęs Molėtų rajono meras V.Stundys pasveikino 

pirmuosius, pramynusius takelį naujoje srityje, palinkėjo ir kitiems potencialiai aktyviems rajono verslininkams 

ryžtis dalyvauti bendruose su darbo birža projektuose. 

Janė Ramanauskienė 

Molėtų darbo biržos Užimtumo rėmimo 

įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė 

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, 

Lietuvoje įgyvendinami nuo 2001 

metų, Molėtų rajoną pasiekė tik prieš 

metus. Pernai buvo gautos 3 vietinių 

užimtumo iniciatyvų paraiškos paramai 

gauti, projekto įgyvendinimo sutartis pasirašyta 

su UAB „Langvija“. Ši įmonė, pasinaudodama 

valstybės parama, sėkmingai 

įgyvendino savo sumanymus. 

„Langvijoje“ įsteigtos 4 naujos darbo 

vietos: staliaus staklininko, dažytojo 

– komplektuotojo, langų surinkėjo ir 

vairuotojo – ekspeditoriaus. Atnaujintose 

patalpose pradėjo dirbti trys kaimo 

bedarbiai, du asmenys, vyresni nei 50 

metų amžiaus ir kt.. Įmonėje įrengtas 

naujas padalinys – stalių cechas, gaminantis 

medinius – klijuoto tašo langus. Į 

įmonę atėjusios naujos technologijos yra 

svarbios pačiai įmonei, konkuruojančiai 

medžio baldų gaminių rinkoje, kuri Molėtų 

krašte yra pakankamai konkurencinga. 

Tikimasi, kad kokybiški, pigesni nei 

didžiųjų gamintojų langai bus paklausūs 

tiek tarp miesto naujakurių, tiek kaimo 

turizmo sodybų šeimininkų. 

Bendra projekto vertė – 225,9 tūkst. 

Lt, iš kurių valstybės parama – 140,8 

Projekto pristatymo metu. 

tūkst. Lt ir 85,9 tūkst. Lt – nuosavos lėšos. 

Vietinių užimtumo iniciatyvų programa 

rajone galėtų būti reali pagalba ir 

parama darbdaviams, o taip pat kaimo 

bedarbiams. Tačiau ne visada šia galimybe 

naudojasi potencialūs jos gavėjai. Tikimės, 

kad „Langvijos“ pavyzdys įkvėps 

ir kitus aktyvius verslininkus imtis tokių 

idėjų realizavimo savo versle, kad jie pasinaudos 

vietinių užimtumo iniciatyvų 

programos siūloma parama, steigs naujas 

darbo vietas, plės savo verslą, atras naujas 

verslo nišas rajone, reikalingas gyventojams 

ir svečiams. 

Langų gamybos ceche. 


11

Konferencija 

Atkelta iš 5 p. 

nų, transporto) ir statyboje. Daugiausia 

naujų darbo vietų bus įsteigta kvalifikuotai 

darbo jėgai. 

Paklausiausios 2008 metais bus verslo 

paslaugų vadybininko, buhalterio, statybos 

inžinieriaus, mūrininko, betonuotojo, 

tinkuotojo, grindų ir plytelių klojėjo, 

dažytojo, stogdengio, suvirintojo, automobilių 

remontininko, pardavėjo, siuvėjo, 

virėjo, padavėjo, baldžiaus, medienos, 

metalo apdirbimo įrenginių operatoriaus, 

vairuotojo specialybės bei profesijos. 

Kokios darbo vietų steigimo ir likvidavimo 

pagal įmonių dydį prognozės? Kaip 

buvo minėta, darbo vietų bus įsteigta 2 

kartus daugiau nei likviduota. Didžiausias 

darbo vietų steigimas numatomas 

įmonėse, turinčiose iki 250 darbuotojų 

(88 proc.), mažiausias – turinčiose per 

500 darbuotojų (5 proc.). 

Analizė pagal ekonomines veiklas parodė, 

kad didžiausias darbo vietų steigimas 

prognozuojamas paslaugų sferoje 

(60 proc.), statyboje (22 proc.). 

Darbo vietų steigimas ir likvidavimas 

pagal profesijų grupes kaip ir šalies 

mastu panašus. Didžiausias darbo vietų 

steigimas prognozuojamas aptarnavimo 

darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams 

(63 proc.). Tarp specialistų (7 

proc.) paklausūs bus verslo paslaugų, 

pardavimo, draudimo vadybininkai, logistikos 

specialistai, statybos inžinieriai, 

buhalteriai ir kt. 

Ekonominių ir demografinių pokyčių 

analizė, apklausų rezultatai padėjo parengti 

įsidarbinimo galimybių barometrus 

Vilniuje ir rajone. Tarp specialistų 

ypač paklausūs bus pardavimo, verslo 

paslaugų, draudimo vadybininkai, logistikos 

specialistai, statybos, elektros, 

mechanikos, kompiuterinių sistemų inžinieriai, 

finansininkai, buhalteriai, anglų 

kalbos, informacijos technologijų mokytojai, 

socialiniai pedagogai, socialiniai 

darbuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai. 

Ribotas galimybes įsidarbinti turės 

maisto produktų ir gėrimų, spausdinimo, 

siuvimo technologai, elektrotechnikai, 

šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, 

medienos apdirbimo, metalo apdirbimo, 

elektronikos inžinieriai, lietuvių 

kalbos, kūno kultūros mokytojai, darželio 

ir lopšelio auklėtojai, psichologai, 

gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai. 

Mažos įsidarbinimo galimybės 

2008 m. bus chemikams, agronomams, 

audimo technologams, dailininkams, žemės 

ūkio mašinų technikams, miškininkams, 

architektams, bibliotekininkams. 

Įsidarbinimo galimybių barometras 

darbininkams rodo, kad didžiausias galimybes 

rasti darbą turės paslaugų ir statybų 

profesijas turintys specialistai. 

2008 m. Vilniaus darbo biržos veikla 

aptarnaujant darbdavius ir darbo ieškančius 

asmenis bus orientuota į kokybišką 

darbo ieškančių asmenų struktūros analizę, 

apimančią jų priklausymą atitinkamoms 

bedarbių grupėms, turimą išsilavinimą, 

profesinius gebėjimus, motyvaciją 

darbui. Darbdaviams ir socialiniams partneriams 

bus teikiama išsami, patraukli 

informacija apie darbo ieškančius asmenis 

bei aktyvios darbo rinkos politikos 

priemones. Pasak R.Montvydienės, bus 

kryptingai dirbama, siekiant pritraukti 

naujus darbdavius, galinčius pasinaudoti 

darbo biržos paslaugomis. 

Danguolė Galinienė, Kauno darbo 

biržos Darbo su darbdaviais skyriaus 

vedėja, pristatydama 2008 m. prognozuojamus 

pokyčius miesto ir rajono darbo 

rinkoje, supažindino su aptarnaujamų 

darbdavių ir įregistruojamų laisvų darbo 

vietų kitimo tendencijomis. Prognozuojama, 

kad ir aptarnaujamų darbdavių, ir 

įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius, 

palyginti su praėjusiais metais, didės. 

Daugelis pramonės, statybos ir paslaugų 

įmonių numato didinti investicijas, 

diegti naujas technologijas, kelti darbo 

našumą. Pagal nuosavybės formas daugiausia 

darbo vietų (90 proc.) steigs privataus 

sektoriaus įmonės. Beveik pusę jų 

bus įkurta paslaugų sferoje (didmeninės 

ir mažmeninės prekybos, viešbučių, kavinių, 

restoranų, transporto priemonių 

remonto ir kt. įmonėse), daugiau kaip 

trečdalis – pramonės įmonėse (metalo 

gaminių, elektronikos mazgų ir įrengimų, 

tekstilės, medienos pramonėje). 

Aktyviai investuojant į naujas technologijas, 

augs kvalifikuotos darbo jėgos 

poreikis. Kaip teigė D.Galinienė, regione 

2008 m. prognozuojamas kvalifikuotų 

darbuotojų su profesiniu išsilavinimu 

paklausos didėjimas, kuris bus apie 70 

proc. 

Kokių specialistų labiausiai trūks? 

Logistikos, pardavimų, draudimo, rinkodaros 

vadybininkų, nekilnojamojo 

turto agentų, finansininkų, buhalterių, 

geodezijos topografų, statybos, elektros, 

elektronikos, mechanikos, kompiuterinių 

sistemų inžinierių, elektrotechnikų, 

projektuotojų konstruktorių, psichologų, 

bendrosios praktikos slaugytojų, matematikos, 

informacijos technologijų, anglų 

kalbos mokytojų. 

Tarp darbininkų, turinčių profesinį 

pasirengimą, paklausiausi 2008 m. bus 

apdailininkai, tinkuotojai, dažytojai, betonuotojai, 

plytų mūrininkai, metalinių 

konstrukcijų montuotojai, stogdengiai, 

skardininkai, elektrikai, tarptautinio krovinių 

vežimo, autobuso, troleibuso vairuotojai, 

pardavėjai, barmenai padavėjai, 

virėjai, konditeriai, kepėjai, mėsininkai, 

siuvėjai ir t.t. 

Apibendrindama 2008 m. prognozę 

Kauno ir rajono darbo rinkoje, 

D.Galinienė teigė, jog darbo vietų bus 

įsteigta gerokai daugiau nei likviduota. 

Daugiausia jų atsiras paslaugų ir pramo- 

Prognozių pristatyme - SAD ministerijos, TDB atstovai. 

12 


Konferencija 

nės sektoriuose, o darbo jėgos paklausa ir 

pasiūla kis tolygiau – išliks kvalifikuotos 

darbo jėgos trūkumas. Darbo santykiai 

turėtų tapti liberalesni įsivežant ir įdarbinant 

kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų 

šalių. Kita vertus, brangstanti darbo jėga 

lems įmonių veiklos efektyvumo ir darbo 

našumo kilimą. Prognozuojama, kad didės 

darbdavių suinteresuotumas patiems 

rengti kvalifikuotą darbo jėgą, o turintys 

gerą įvaizdį darbo rinkoje bei vykdantys 

tinkamą personalo politiką darbdaviai 

sėkmingiau formuos ir išlaikys kolektyvą. 

Gitana Gricienė, Klaipėdos darbo 

biržos Karjeros planavimo skyriaus 

vedėja, konferencijos dalyvius informavo, 

kad praėjusių metų pabaigoje buvo 

apklausti 523 įmonių darbdaviai, o apklausos 

rezultatai padėjo parengti 2008 

m. darbuotojų poreikio prognozę. Duomenis 

apie perspektyvą pateikė per 80 

proc. privataus sektoriaus darbdavių, o 

pagal ekonomines veiklos rūšis apklausoje 

dalyvavo 76 proc. paslaugų sektoriaus 

įmonių, 14 proc. – pramonės. Įvertinus 

situaciją prognozuojama, kad 2008 m. 

bus įsteigta per 11 tūkst. darbo vietų, o 

likviduota – apie 2 tūkst. Beveik 80 proc. 

darbo vietų planuojama įsteigti aptarnavimo 

darbuotojams ir kvalifikuotiems 

darbininkams. Darbo rinkoje prastesnė 

situacija laukia nekvalifikuotų darbininkų. 

Didžiąją dalį (96 proc.) darbo vietų 

steigs privataus sektoriaus įmonės. Prognozuojama, 

jog beveik 65 proc. jų bus 

kuriamos paslaugų darbuotojams, apie 

19 proc. – statybos, 17,5 proc. – pramonės 

sektoriaus įmonėse. Apklausa parodė, 

kad darbdaviams bus reikalingi profesinį 

pasirengimą turintys žmonės (beveik 

80 proc.). 

2008 m. prognozuojama, kad bus įregistruota 

10,4 tūkst. naujų darbo vietų. 

Išaugs darbuotojų poreikis, o taip pat 

galimybė įsidarbinti cheminės inžinerijos 

technologams, suvirintojams dujomis ir 

elektra, laivų korpusų surinkėjams, automobilių 

elektrikams, šaltkalviams, plataus 

profilio statybininkams, apdailininkams, 

plytelių klojėjams, vairuotojams. Ypač 

geros perspektyvos laukia projektuotojų 

konstruktorių, vertėjų, metrologijos inžinierių, 

smėliuotojų, sandėlininkų, kelininkų. 

Tačiau vaistininkų, administratorių, 

statybos inžinierių, virėjų, kepėjų, 

baldžių paklausa sumažės. 

Kaip teigė G.Gricienė, darbo jėgos 

pasiūla bus 1,2 karto mažesnė už darbo 

jėgos paklausą. Todėl siekiant efektyviau 

2008 m. darbo rinkos prognoze domėjosi ir žiniasklaida. 

derinti darbo pasiūlą ir paklausą, darbo 

birža bendradarbiaus su beveik 6 tūkst. 

darbdavių. Prognozuojama, kad, palyginti 

su 2008 m. pradžia, per metus paslaugų 

sektoriaus darbdavių skaičius padidės 

beveik 20,5 proc., pramonės – 27 proc. 

Vis dėlto kvalifikuotos darbo jėgos poreikis 

bus patenkintas 70 – 75 proc. Susidariusį 

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą 

iš dalies padės kompensuoti trečiųjų šalių 

darbuotojai. Pernai Klaipėdoje buvo 

priimta beveik 1,5 tūkst. užsieniečių prašymų 

dirbti. Iš jų daugiausia – 53 proc. – 

pramonėje, 23 proc. – laivininkystėje. 

Tarp aktyvių darbo rinkos programų, 

taikomų darbo biržos klientams, vienos 

labiausiai paklausių turėtų būti bedarbių 

ir įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų 

profesinis mokymas (40,2 proc. nukreiptų 

asmenų), remiamasis įdarbinimas (48,5 

proc., iš jų – 24 proc. – įdarbinimas subsidijuojant, 

16 proc. – viešieji darbai) ir 

kt. Papildomai remiamiems bedarbiams 

numatoma skirti daugiau kaip 70 proc. 

visų finansuojamų aktyvių darbo rinkos 

priemonių. Pagal tikslines grupes, pasak 

pranešėjos, daugiausia dėmesio bus skiriama 

nekvalifikuotiems asmenims. Jie 

tarp aktyvių darbo rinkos programų ir 

priemonių dalyvių sudarys per 33 proc., 

jaunimas – beveik 19 proc., vyresnio amžiaus 

asmenys 50+ – apie 20 proc. 

Jau minėta viena svarbiausių programų 

– profesinis mokymas suteiks galimybę 

įgyti regione paklausias profesijas 

– įmonės darbo organizatoriaus, administratoriaus, 

apskaitininko, apdailininko, 

tinkuotojo – plytelių klojėjo, mūrininko 

– tinkuotojo, dažytojo, metalo suvirintojo 

ir pjaustytojo elektra ir dujomis ir kt. 

Apibendrindama prognozės esmę, 

pranešėja akcentavo, kad 2008 m. Klaipėdos 

miesto ir rajono darbo rinkoje didžiausias 

darbuotojų poreikis išliks paslaugų 

ir pramonės sektoriuose. Kadangi 

trūks kvalifikuotos darbo jėgos, prognozuojamas 

darbo užmokesčio augimas, 

aplinkinių rajonų gyventojų integracija į 

uostamiesčio darbo rinką. Procesus darbo 

rinkoje pagyvins planuojama sparti 

laisvosios ekonominės zonos plėtra – be 

veikiančių 7 kuriasi dar 6 naujos įmonės. 

Vaida Ignotienė, Šiaulių darbo biržos 

Registravimo ir informavimo skyriaus 

vedėja sakė, kad apklausoje dalyvavo 

250 darbdavių, kurių įmonėse dirba 

per 33 tūkst. žmonių. Apklausų tikslas 

– įvertinti įmonių ekonominę padėtį ir 

numatyti ekonominės veiklos perspektyvas, 

taip pat vykstančius pokyčius darbo 

jėgos struktūroje bei numatyti profesinio 

mokymo poreikį 2008 m. 

Prognozuojama, kad darbuotojų poreikis 

išaugs 1,5 karto. Numatoma įsteigti 

apie 10 tūkst. darbo vietų – 67 proc. 

daugiau nei 2007 m. Daugiausia jų bus 

įsteigta pramonės įmonėse: drabužių 

siuvimo ir mezgimo, maisto, medienos ir 

baldų gamybos, metalo apdirbimo. Paslaugų 

sektoriuje naujų darbo vietų atsiras 

transporto priežiūros ir remonto, o taip 

pat didmeninės ir mažmeninės prekybos 

įmonėse. 

Apklausos parodė, kad numatoma likviduoti 

apie 2 tūkst. darbo vietų – 10 

proc. mažiau nei 2007 m. Daugiausiai – 

apie 40,6 proc. jų sumažės paslaugų įmonėse: 

nekvalifikuotiems darbininkams, 

pradinių klasių pedagogams, sveikatos 

priežiūros specialistams, o pramonėje – 

nekvalifikuotiems darbininkams, metalo 

apdirbimo staklininkams, siuvėjams. 81 

proc. visų naujų darbo vietų bus įsteigta 


13

Aktualijos 

kvalifikuotiems, o kas trečia likviduojama 

darbo vieta – nekvalifikuotiems darbininkams. 

Prognozuojama, kad išaugs 

profesinio mokymo poreikis: kas trečias 

darbdavys planuoja bendradarbiauti su 

darbo birža rengiant reikalingus darbuotojus. 

Paklausiausios profesijos pramonės 

įmonėse – medienos apdirbimo staklininkai, 

siuvėjai, mezgėjai, vairuotojai, 

paslaugų sektoriuje – pardavėjai, vairuotojai, 

buhalteriai, statyboje – mūrininkai, 

dailidės, apdailininkai, plataus profilio 

statybininkai, dažytojai. 

Kalbėdama apie Šiaulių miesto ir rajono 

darbo rinkos tendencijas 2008 m., 

V.Ignotienė pabrėžė, kad didės darbo jėgos 

paklausa, o taip pat išliks darbo jėgos 

pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. 

Prognozuojama, kad naujų darbo 

vietų bus įsteigta 5 kartus daugiau nei 

likviduota. Darbuotojų poreikio struktūroje 

mažiausias pokytis prognozuojamas 

žemės ūkyje, didžiausias – paslaugų 

sektoriuje. Daugiausiai naujų darbo vietų 

prognozuojama įsteigti pramonės įmonėse, 

keturios iš penkių naujų darbo vietų 

teks kvalifikuotiems darbininkams. 

Įsidarbinimo galimybių 2008 m. barometre 

tarp specialistų didės perspektyvos 

pardavimo, verslo paslaugų, draudimo, 

reklamos vadybininkams, administratoriams, 

logistikos specialistams, buhalteriams, 

finansininkams, statybos 

inžinieriams ir technikams, inžinieriams 

programuotojams ir t.t. Besirenkantiems 

darbininkiškas profesijas žalia šviesa 

– pardavėjams, šaltkalviams, suvirintojams, 

automobilių remontininkams, 

metalo apdirbimo staklių operatoriams, 

apdailininkams, pastatų dažytojams, tinkuotojams, 

plytelių klojėjams, plytų mūrininkams, 

betonuotojams ir t.t. 

Daiva Liugienė, Lietuvos darbo biržos 


vedėjo pavaduotoja konferencijos 

dalyvius informavo apie vieną aktualiausių 

priemonių, ypač jauniems žmonėms 

pasirenkant būsimą specialybę – pažintinius 

filmus apie profesijas. Jau turimus 

130 filmų papildė 5 nauji, kurie teritorines 

darbo biržas pasiekė metų pabaigoje. 

Tai – „Kosmetologas“, „Elektros įrengimų 

montuotojas“, „Geodezininkas“, „Skardininkas“, 

„Stogdengys“. Šie filmai buvo 

sukurti bendradarbiaujant su Švietimo 

mainų paramos fondu ir viešąja įstaiga 

„Vaizdo idėja“. 

Konferencijos dalyviai buvo supažindinti 

su stogdengio profesija. 

Bus siekiama didesnio 

visuomenės susidomėjimo 

Europos socialiniu fondu 

Aida Žemaitytė 

Ministrės patarėja ryšiams su visuomene 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 

ketina sustiprinti tiesioginį visuomenės 

informavimą apie Europos socialinį 

fondą (ESF). Apie šį ES struktūrinį 

fondą, kurio lėšos skiriamos projektams, 

sprendžiantiems Lietuvos socialinės atskirties 

ir užimtumo problemas, žino tik 

12 proc. šalies gyventojų. Tokie duomenys 

paaiškėjo po bendrovės „Baltijos tyrimai“ 

atlikto reprezentatyvaus viešosios 

nuomonės tyrimo. 

Atlikta ESF projektų įgyvendinimo eigos 

analizė rodo, kad Europos socialinio 

fondo projektai Lietuvoje per pastaruosius 

kelerius metus buvo įgyvendinami 

efektyviai. „Tyrimo rezultatai leidžia daryti 

prielaidą, kad, nors projektai įgyvendinami 

sėkmingai, vykdytojai nepakankamai 

informuoja projektų dalyvius 

apie ESF bei jo veiklos sritis. Būtent dėl 

to ir informacija apie gaunamas lėšas 

projektams ne visada pasiekia plačiąją 

visuomenę“, - sakė Socialinės apsaugos 

ir darbo ministerijos Europos Sąjungos 

struktūrinės paramos departamento direktorė 

Nijolė Mackevičienė. 

Pasak jos, būtent dėl šių priežasčių 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 

jau artimiausiu metu ketina pradėti aktyvesnę 

žinių apie ESF sklaidą. 

„Sieksime į visuomenę kreiptis tiesiogiai, 

atskleisdami plačias ESF paramos 

galimybes. Itin svarbu, jog su ESF veikla 

išsamiai susipažintų potencialūs pareiškėjai, 

kuriems aiškiai pateikta informacija 

gali būti paskatinimas kurti projektus 

bei gauti ESF finansavimą artėjant naujam 

paraiškų konkursui“,- teigė Nijolė 

Mackevičienė. 

Labiausiai informuoti apie ESF veiklą 

yra vidutinio amžiaus (30-49 metų) žmonės, 

miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, 

vadovai, specialistai, tarnautojai 

ir respondentai, kurių šeimos pajamos 

didesnės nei vidutinės (per 1700 litų). 

Tyrimo duomenimis, apie ESF veiklą 

mažiausiai žino vyresni nei 50 metų amžiaus 

žmonės, kaimo gyventojai, bedarbiai 

ir respondentai, neturintys vidurinio 

išsilavinimo. 

Reprezentatyvaus viešosios nuomonės 

ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos 

tyrimai“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

užsakymu atlikto tyrimo metu 

buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų 

nuo 15 iki 74 metų, atrinktų iš daugiau 

kaip šimto šalies vietovių. Respondentų 

buvo prašoma pasakyti, kokia veikla, 

jų nuomone, užsiima Europos socialinis 

fondas. 

Europos socialinis fondas yra pagrindinis 

finansinis instrumentas, padedantis 

ES įgyvendinti strateginius užimtumo 

politikos tikslus. Pagrindinis iš jų – užkirsti 

kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti 

žmonių išteklius ir integraciją į darbo 

rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti 

aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti 

moterų ir vyrų lygias galimybes. 

2004 – 2006 m. Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerijos administruojamoms 

priemonėms įgyvendinti buvo skirta 317 

mln. Lt. ESF lėšų, o 2007 – 2013 m. ESF 

finansavimas bus keturis kartus didesnis 

ir sieks beveik 1,3 mlrd. Lt. 

14 


Reportažas 

Regos negalia nesutrukdė svajonei 

“TuMae” - socialinė įmonė Vilniuje 

“TuMae” įkūrėja ir direktorė N.Semionova. 

Iš kairės - masažuotojai D.Samajauskas ir 

M.Kuznecovas. 

Milda Jankauskienė 

Besibaigiant 2007 metams oficialiai pristatytas 

žiniasklaidai ir visuomenei kosmetologijos ir masažo 

centras „TuMae“. Pagrindinė įmonės veikla – 

masažai pagal įvairius poreikius: atpalaiduojantis su 

kvapų terapija, taškinis, reabilituojantis po tam tikrų 

ligų (pvz., po bronchito ir pan.) iki profilaktinio 

ir gydančio šiluma „Jui Fa“. Salone taip pat teikiamos 

standartinės veido ir kūno procedūros. 

„TuMae“ „perliukas“ – kompiuterizuotas čiužinys 

„Bermer 300“. Pasak centro direktorės Natalijos 

Semionovos, kol kas tai vienintelis toks čiužinys 

Vilniuje. Juo gydant galima pasiekti gerų tam tikrų 

ligų gydymo rezultatų, ypač padeda nuovargio, galvos 

skausmų, depresijos, nemigos kamuojamiems 

žmonėms, taip pat sergantiems cukralige. 

Klientai gydomi kompleksiškai. Anot 

N.Semionovos, jų salone atsižvelgiama ne tik į fizinę, 

bet ir į dvasinę žmogaus būseną. Minėtas kompiuterizuotas 

įrenginys sutvarko žmogaus bioenergetinį 

lauką, gerina medžiagų apykaitą. Ultragarsas 

sureguliuoja riebalinių liaukų skaldymą. Kaip teigė 

salono vadovė, „Bermer“ padeda žmogui jaustis 

saugiai, kadangi kompiuteris kontroliuoja ir jėgą, ir 

laiką. 

Kosmetologijos ir masažo centras „TuMae“ ypatingas 

dar ir tuo, kad ir jo įkūrėja, ir darbuotojai yra 

regos negalią turintys žmonės. Iš viso šiuo metu 

dirba 5 darbuotojai, kuriems nustatytas 0 – 25 proc. 

darbingumo lygis. 

Centro direktorė Natalija Semionova, pristatydama 

paslaugas, sakė, jog įkurti savo saloną jai kilo 

mintis dar prieš 12 metų. Ši svajonė, tapusi gyvenimo 

tikslu, išsipildė. Reikiamu laiku atsirado reikiami 

žmonės ir galimybės, dalijosi savo išgyvenimais 

vadovė. Ypač daug padėjo įgyvendinant idėjas Vilniaus 

darbo birža, neįgaliųjų darbo vietoms steigti 

skyrusi nemažas lėšas, džiaugėsi N.Semionova, kurios 

nuomone, be šios pagalbos vargu ar būtų užtekę 

ryžto įkurti šį centrą ir paversti svajonę realybe. 

Paklausta, iš kur kilo centro pavadinimas „Tu- 

Mae“, jo direktorė papasakojo, kad kinų medicinoje 

šis žodis reiškia energetinį kanalą, kuriuo teka dieviškoji 

energija. 

Taip pavadinti savo kosmetologijos ir masažo 

centrą Natalijai kilo mintis studijuojant Rytų mediciną 

tarptautinėje mokykloje. Pati Natalija Semionova 

yra profesionali masažuotoja ir kosmetologė, 

šią profesiją įgijusi Vilniaus kolegijoje. Dabar su 

ja dirbantys masažuotojai Donatas Samajauskas, 

Maksimas Kuznecovas ir Egidijus Nekrašinskas – 

kurso draugai. Atsiradus galimybei realizuoti savo 

verslo idėjas, N.Semionova nedvejodama pasiūlė 

darbą buvusiems bendramoksliams, kurie, jos manymu, 

yra be galo geri savo srities specialistai. 

Masažo ir kitas paslaugas centro darbuotojai gali 

teikti ir įmonėje, jei tik yra grupelė norinčių žmonių. 

Pagal klientų poreikius stengsimės dirbti mobiliai, 

sakė centro vadovė. 


15

Programos 

Profesinis 

mokymas 

Lietuvos darbo birža, skatindama pasyvių 

darbo rinkoje asmenų aktyvumą, jų gebėjimus 

konkuruoti darbo rinkoje, teikdama pagalbą 

jiems įsidarbinant, o darbdaviams padėdama 

apsirūpinti reikiama darbo jėga, šiems asmenims 

siūlo įvairias aktyvios darbo rinkos politikos ir 

užimtumo didinimo priemones. „Darbo biržos 

naujienos“ pristato šiuo metu itin aktualią 

bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo 

darbuotojų profesinio mokymo priemonę. 

Profesinis mokymas – bedarbių ir įspėtų apie 

atleidimą iš darbo darbuotojų profesiniams 

gebėjimas ugdyti bei galimybėms darbo rinkoje 

didinti. 

Jei darbo birža siūlo įgyti naują paklausią darbo rinkoje 

kvalifikaciją ar tobulinti turimą – ieškantiems darbo asmenims 

siūloma priimti šį pasiūlymą, nes mokymas suteikia 

reikalingų žinių, ugdo gebėjimus ir atveria didesnes galimybes 

įsidarbinti. 

6 Pirmiausia jiems siūloma susipažinti su darbo pasiūlymais 

teritorinėje darbo biržoje, internete ir spaudoje. 

6 Išsiaiškinti, kokie specialistai reikalingi darbo rinkai 

ir kokie siūlomi darbai domina. 

6 Sužinoti, kokios yra įsidarbinimo galimybės konkrečiai 

profesijai – galima naudotis darbo biržos parengtu įsidarbinimo 

galimybių barometru. 

6 Įvertinti, kokius profesinius ir/ar darbinius įgūdžius 

turi ir kokius norėtų įgyti. 

6 Siūloma pasitikrinti savo tinkamumą pasirinktai 

profesijai testais, kuriuos galima rasti Savarankiškos informacijos 

paieškos ir profesinio informavimo (SIP + PIC) 

terminaluose, tinklapiuose: www.euroquidance.lt, www. 

profesijupasaulis.lt. 

Informaciją apie profesijas ir jų studijas galima rasti teritorinių 

darbo biržų Darbo, Jaunimo darbo, Informacijos ir 

konsultacijų centruose, Savarankiškos informacijos paieškos 

ir profesinio informavimo (SIP + PIC) terminaluose, 

taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje 

www.aikos.smm.lt. 

Dėl mokymosi galimybių ieškantys darbo asmenys gali 

kreiptis į teritorinės darbo biržos konsultantus. 

Išsamesnę informaciją galima rasti interneto svetainėje 

adresu www.ldb.lt. 

www.ldb.lt. 

Kas gali mokytis? 

Bedarbiai: 

nustatyta tvarka įsiregistravę darbo 

biržoje;kuriems darbo birža negali pasiūlyti 

darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą ir 

sveikatos būklę; 

kuriems poreikis įgyti, keisti ar tobulinti 

kvalifikaciją, ugdyti profesinius gebėjimus numatytas 

individualiame įsidarbinimo plane; 

atitinkantys mokymo programos ir profesinius 

sveikatos reikalavimus. 

Įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai: 

gavę įspėjimą apie atleidimą iš darbo 

ir nustatyta tvarka įsiregistravę darbo 

biržoje;atitinkantys mokymo programos ir 

profesinius sveikatos reikalavimus. 

Kokias mokymo išlaidas 

finansuoja darbo birža? 

Bedarbiams: 

mokymo stipendiją; 

teorinį ir praktinį mokymo įgyvendinimą; 

apgyvendinimą ir keliones; 

draudimą nuo nelaimingų atsitikimų; 

sveikatos patikrinimą. 

Įspėtiems apie atleidimą iš darbo 

darbuotojams: 

teorinį ir praktinį mokymo įgyvendinimą; 

apgyvendinimą ir keliones; 

sveikatos patikrinimą. 

Mokymo stipendija 

Bedarbiams už ne ilgesnį, negu yra nustatyta 

mokymo programose, mokymosi laikotarpį 

per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius 

mokama 0,7 dydžio, o per vėlesnius – vienos 

Vyriausybės patvirtintos minimalios algos 

dydžio mokymo stipendija. 

16 


Daugiau ieškančių darbo asmenų 

padėta įsidarbinti 

Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant, 2007 metais įdarbinta 

111,9 tūkst. asmenų – 12,2 proc. daugiau negu 2006 metais. 

Beveik 89 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. 

Apie 70 proc. visų gavusiųjų darbą įsidarbino kvalifikuotais 

darbininkais ar specialistais. Iš kvalifikuotų darbininkų daugiausia 

2007 metais buvo įdarbinta parduotuvių pardavėjų ir prekių 

demonstruotojų, virėjų, statybininkų dailidžių, stalių, dažytojų, 

sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių 

vairuotojų, siuvėjų. Tarp specialistų daugiausia įdarbinta verslo, 

administracijos darbuotojų, buhalterių ir apskaitininkų. 

Beveik 15 tūkst. bedarbių 2007 metais pradėjo savo verslą 

įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. 

Į darbo biržą kreipėsi daugiau kaip 

186 tūkst. žmonių 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

Aktualijos 

Situacija darbo rinkoje sausio 1d. 

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 90913 

iš jų: moterų 54447 (59,6 %) 

vyrų 36466 (40,1 %) 

ilgalaikių bedarbių 6307 ( 6,9 %) 

dalyvaujančių laikino užimtumo 11655 ( 12,8 %) 

priemonėse 

gaunančių nedarbo draudimo 21163 (23,4 %) 

išmokas 

Ieškančių darbo asmenų santykis su 4,3 % 

darbingo amžiaus gyventojais 

2007 metais pagalbos, ieškant darbo, į teritorines darbo biržas 

kreipėsi 186,4 tūkst. asmenų. Palyginti su 2006 metais, tai 

10 tūkst. arba 5,5 proc. daugiau. 

Kiekvieną 2007 metų mėnesį teritorinės darbo biržos vidutiniškai 

registruodavo po 15,5 tūkst. asmenų. Daugiausia be- 

Bedarbių struktūros kitimas 2007 m. 

sikreipiančių į darbo biržą buvo sausio 

mėnesį - 22,2 tūkst., mažiausiai darbo 

ieškančių asmenų registravosi balandį 

- 12,1 tūkst. Paskutinįjį praėjusių metų 

mėnesį įregistruota daugiau kaip 12,5 

tūkst. klientų. 

Per metus kito ne tik bedarbių skaičius, 

bet ir jų struktūra. Žiemą tiek moterų, 

tiek vyrų registruojasi panašiai. Tačiau 

pavasarį moterų dalis didėja, o vyrų 

mažėja. Didžiausias skirtumas buvo rugsėjo 

mėnesį, kai moterys sudarė beveik 

60 proc., vyrai – 40 proc. 

Apie 40 proc. visų įregistruotų bedarbių 

neturi profesinio pasirengimo. 

Nekvalifikuotų asmenų dalis šiek tiek 

sumažėja vasarą, kai į darbo biržą daugiau 

kreipiasi aukštųjų, aukštesniųjų bei profesinių mokyklų 

absolventų. Dėl šios priežasties vasarą tarp bedarbių išauga 

jaunimo, o taip pat niekur nedirbusių dalis. Apie 18 proc. visų 

per metus į darbo biržą besikreipusių asmenų buvo jaunesni 

kaip 25 metų amžiaus. Palyginti su 2006 metais, jaunimo dalis 

išaugo 1,6 proc. punkto. Daugiau kaip 13 proc. asmenų į darbo 

biržą kreipėsi ieškodami pirmojo darbo. 

Kas trečiam – ketvirtam 2007 metais įregistruotam bedarbiui 

buvo paskirtos nedarbo draudimo išmokos. 

Toliau augo darbo jėgos paklausa 

2007 metais teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 

134,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra beveik 10 tūkst. daugiau 

negu 2006 metais. 

Didesnioji laisvų darbo vietų dalis, apie 89 proc., buvo skirtos 

nuolatiniam įdarbinimui. Didžiausias darbo jėgos poreikis 

buvo paslaugų sektoriuje – čia registruota apie 58 proc. visų 

laisvų darbo vietų, pramonėje – beveik 24 proc., statybose – 14 

proc. Palyginti su 2006 metais, laisvų darbo vietų dalis paslaugų 

sektoriuje išaugo apie 5 proc. punkto. Šiek tiek sumažėjo darbo 

jėgos poreikis pramonėje ir statybose. 

Esant aukštai darbo jėgos paklausai, įdarbinimas 2007 metais 

augo, tačiau ne visas laisvas darbo vietas pavyko operatyviai 

užpildyti, kadangi trūko bedarbių, pasirengusių nedelsiant jas 

užimti. Kvalifikuotų 

darbininkų 

poreikis 

moterys 

vyrai 

kaimo gyventojai 

neturintys profesinio 

pasirengimo 

niekur nedirbę 

iki 25 m. amžiaus 

daugiau kaip 

du kartus viršijo 

jų pasiūlą. 

Labiausiai trūko 

tarptautinio 

krovinių pervežimo 

vairuotojų, 

suvirintojų, 

gelžbetoninių 

konstrukcijų 

montuotojų. 

10 

virš 50 m. amžiaus 

0 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 


17

Išaugo profesinio mokymo apimtys 

Aktualijos 

Siekiant patenkinti augantį kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, 

2007 metais didelis dėmesys buvo skiriamas profesiniam mokymui. 

Įgyti paklausių darbo rinkoje profesijų buvo nusiųsta 24,4 

tūkst. asmenų. Palyginti su 2006 metais, profesinio mokymo 

apimtys išaugo daugiau kaip 26 proc. Dar 5,5 tūkst. bedarbių 

tobulinosi neformalaus švietimo priemonėse. 

2007 metais profesinio mokymo programas baigė 22,5 tūkst. 

asmenų, kurie įgijo darbo rinkoje paklausias profesijas. Tai yra 

trečdaliu daugiau negu 2006 metais. Profesinis mokymas leidžia 

geriau derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Taip pat šios 

programos padeda buvusiems nekvalifikuotiems bedarbiams 

įsitvirtinti darbo rinkoje, o įspėti apie atleidimą darbuotojai išsaugo 

darbo vietas. 

2007 metais į aktyvios darbo rinkos politikos priemones iš 

viso buvo nusiųsta 72,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Daugiau 

kaip pusė jų dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse. 

Daugiau kaip 22 tūkst. asmenų dirbo viešuosius darbus, 11,7 

tūkst. darbo rinkoje remiamų bedarbių įdarbinti subsidijuojant. 

Beveik 5 tūkst. mokslus baigusių bedarbių darbinės praktikos 

įgijo dalyvaudami darbo įgūdžių įgijimo priemonėse. 

91 tūkst. ieškančių darbo asmenų – 

darbo biržos klientai 

2008 metų sausio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo 

registruota 90,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tarp jų – 59,9 

proc. moterų ir 40,1 proc. vyrų. Tarp visų šalies darbingo amžiaus 

gyventojų darbo biržoje registruoti asmenys sudarė 4,3 

proc. Vidutinis metinis darbo ieškančių asmenų procentas nuo 

darbingo amžiaus gyventojų 2007 metais buvo 4,6. 

Beveik 12 tūkst., arba kas septintas - aštuntas registruotas 

asmuo, darbo biržos siuntimu gruodžio mėnesio pabaigoje dalyvavo 

laikino užimtumo priemonėse. Tokie asmenys spalio pabaigoje 

sudarė 0,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. 

Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo darbo 

biržos klientais Akmenės (8,6 proc.), Jurbarko (8,5 proc.), Druskininkų 

(8,4 proc.) ir Rokiškio raj. (8,1 proc.) savivaldybėse. 

Mažiausiai ieškančių darbo asmenų buvo tarp Elektrėnų (1,5 

proc.) ir Neringos (1,5 proc.), Trakų raj. (1,7 proc.) ir Kazlų Rūdos 

(1,8 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų. 

Pagal apskritis didžiausia dalis darbingo amžiaus gyventojų 

buvo darbo biržos klientais Tauragės (6,0 proc.), mažiausia – 

Kauno apskrityje (3,4 proc.). 

2007 metais apie 

atleidimą 

įspėta mažiau darbuotojų 

2007 m. gruodžio mėn. buvo gauti 4 pranešimai 

apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma 

iš darbo atleisti 65 darbuotojus. Pranešimus 

apie grupės darbuotojų atleidimus gavo Panevėžio, 

Telšių ir Vilkaviškio darbo biržos. Darbuotojų atleidimo 

priežastys – įmonėms iškeltos bankroto bylos, 

struktūriniai pertvarkymai. Dėl iškeltų bankroto bylų 

dvi statybos įmonės numato atleisti darbuotojus. Tai 

Telšių UAB „Žemaitijos statybos kompanija“ – 23, 

Panevėžio UAB „Ecorus“ - 22. Vilkaviškio A.Bakšio 

IĮ „Sodyba“ dėl struktūrinių pertvarkymų numato 

atleisti 7 darbuotojus. 

Teritorinių darbo biržų specialistai parengė 2 tikslines 

prevencines programas atleidimų pasekmėms 

sušvelninti. Jose numatoma, kad 10 asmenų dalyvaus 

aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 15 bus 

įdarbinti į laisvas darbo vietas, 30 - konsultuojami 

grupėse. Konsultacijų su atleidžiamais darbuotojais 

metu yra išsiaiškinama atleidžiamų darbuotojų motyvacija, 

suteikiama pagalba ieškant darbo, žmonės 

rengiami integravimuisi į darbo rinką. 

Iš viso 2007 metais gauta 60 pranešimų apie grupės 

darbuotojų atleidimus ir įspėtus 3,5 tūkst. žmonių. 

Palyginti su 2006 metais, įspėtų apie atleidimą 

darbuotojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai, nors 

gautų pranešimų padaugėjo beveik trečdaliu. Dažniausia 

atleidimų priežastis buvo kaip ir pernai - dėl 

įmonėms iškeltų bankroto bylų (60 proc.). Kitos atleidimų 

priežastys – įmonių struktūriniai pertvarkymai 

ir darbo organizavimo pakeitimai. 

Toliau buvo įgyvendinamas priemonių planas 

Panevėžio AB „Ekranas“ buvusių darbuotojų užimtumui 

didinti. Į darbo rinką 2007 metais grąžinta 

per tūkst. buvusių įmonės darbuotojų, iš kurių 728 

dirba pastovų darbą, 136 – terminuotą, 143 asmenys 

pradėjo savarankišką veiklą. Per 400 buvusių AB 

„Ekranas“ darbuotojų įtraukta į aktyvias darbo rinkos 

priemones. 

Pradėtas įgyvendinti AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų 

atleidimo pasekmių švelninimo priemonių 

planas, jau įdarbinta 60 buvusių įmonės darbuotojų, 

informavimo ir konsultavimo paslaugos suteiktos 

beveik 700 asmenų. 

18 


Summary 

Situation in Lithuania 

labour market 

During December 2007: 

• 12,546 registered unemployed 

• 7,315 placed to jobs, 

• 20,512 of them to permanent job, 

• 4,747 granted unemployment insurance 

benefit, 

• 21,268 registered vacancies, 

• 2,983 job seekers involved in active labour 

market policy programmes. 

1 January 2008: 

• 4,3 per cent total unemployment rate, 

• 59,6 per cent women unemployment rate, 

• 40,1 per cent men unemployment rate, 

• 90,913 registered unemployed. 

DARBO BIRŽOS 

NAUJIENOS 

Lietuvos darbo biržos 

informacinis biuletenis 

2008 m. sausis, Nr. 1(122) 

Leidybinės grupės adresas: 

S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234 

Redaktorė Danutė Šalkauskienė 

Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709 

El. paštas: 

Danute.Salkauskiene@ldb.lt 

Milda.Jankauskiene@ldb.lt 

“Darbo biržos naujienos” - 

interneto svetainėje: www.ldb.lt 

(skyrius informacija/publikacijos) 

Spausdino UAB Baltijos kopija. 

LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B 

3,5 sp.l. Užs. Nr. 5645 

ISSN 1392-6756 

Tiražas 1500 egz. 


Choose the right way 3 

During a video conference, Lithuanian Labour Exchange presented the labour market 

forecast and the barometers of employment opportunities of the country and¬¬ the 

biggest cities – Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Šiauliai for the year 2008. At the opening 

of the conference, the head of LDB (Lithuanian Labour Exchange) V. Šlekaitis said that 

the motto “Choose the right way” was chosen not by accident – the forecasts of labour 

market and marketable professions are necessary indeed for the unskilled people and 

the youth who should start thinking about their future occupation and career while still 

being at school. The head of the department of supply and demand at LDB I.Buckaitė, 

who had presented the forecast for the year 2008 on a country scale, mentioned the most 

dominating tendencies in the labour market: tension in the labour market is not going to go 

down, the biggest concern is going to be the lack of employees, especially the qualified 

ones, the competition that is being sharpened by globalization is going to increase the 

possibility of the dismissal of sectional employees etc. It is being forecasted that the most 

considerable growth of vacancies offered is going to be in the sectors of service and industry. 

The beginning of the implementation of 

employment policy 6 

We publish a concise report of the yearly advance of the implementation of the programme 

of National Lisbon policy. During the reporting cycle (October 2006 – October 2007) the 

activities of the employment policy, which warrant the implementation of the main priority 

of employment policy – to encourage employment and investment in the human capital, 

were carried on. The attention of the administrators of the programme was concentrated 

on the implementation of the devices that warrant the control of the areas of problematic 

employment policy as enumerated in the conclusions of the European Council of the 

Leaders and the recommendations of the European Committee for Lithuania in the year 

2006 and 2007. Moreover, additional actions are projected in order to reorient the national 

employment policy to be suitable for the implementation of the objectives of the common 

European employment policy. The growth of Lithuanian economy of late years together with 

the implementation of active labour policy favourably allowed the increase of employment. 

The level of employment among the population of 15-64 was up to 63.6 per cent. In this 

publication we present what has been done in order to implement the three intended objectives. 

A youth labour center is opened in Marijampolė 8 

On January 18, a Youth labour center of Marijampolė labour exchange was opened. It is going 

to consult the young visitors about the questions of professional career and employment, 

intermediate while getting employed as well as teach the newest ways of looking for a job. 

The clients will be able to use 10 computers, 6 of which have the Internet connection. 

It will be possible to watch 130 films about professions, find out about the most 

marketable occupations, educational institutions and do a test of personal skills 

in the terminals of independent information search (SIP and PIC). A 30-seat hall 

that is projected for various meetings, labour fairs, discussions at the round table 

and other events to be organized at is also provided with the new technologies. 

Local employment initiatives – for creating new 

workplaces 10 

Two correspondences about the projects of the local employment initiatives implemented 

in the districts of Telšiai and Molėtai are published in the current issue of “Labour Exchange 

News”. The community of Gadūnavas elderate, Telšiai district, was presented two projects 

of the local employment initiatives, according to which 13 new workplaces were established 

and the local unemployed were employed in the villages of Vigantiškiai and Buožėnai. 

In the middle of January, the presentation of the first project of the local employment 

initiatives in Molėtai district, „Stalių cechas“ (Workshop of woodworkers) which had 

been implemented by the joint-stock company „Langvija“, took place in Šeštokiškiai 

village. This company had established four new workplaces for the unemployed villagers. 

Both the recipients of the programme of the local employment initiatives and 

the guests of the event were persuaded that the programme is a real help 

and support not only for the employers but also for the unemployed villagers. 

19

ÁSIDARBINIM 

BAR 

O 

GALIMYBIØ 

M E T RAS 

LIETUVOJE 2008 m. 

Planuoji karjerą ar ieškai darbo? 

Ši informacija padės tau priimti teisingą sprendimą! 

SPECIALISTAI 

DARBININKAI 

Įsidarbinimo 

galimybės 

Didelės 

Ribotos 

Pardavimo vadybininkai 

Logistikos specialistai 

Draudimo vadybininkai 

Reklamos vadybininkai 

Nekilnojamo turto vadybininkai 

Statybos inžinieriai 

Inžinieriai projektuotojai 

Inžinieriai programuotojai 

Kompiuterinių sistemų inžinieriai 

Mechanikos inžinieriai 

Elektros inžinieriai 

Baldų dizaineriai 

Finansininkai 

Buhalteriai 

Socialiniai pedagogai 

Socialiniai darbuotojai 

Gydytojai 

Gydytojai odontologai 

Psichologai 

Logopedai 

Bendrosios praktikos slaugytojai 

Policijos inspektoriai 

Informacijos technologijų mokytojai 

Anglų kalbos mokytojai 

Matematikos mokytojai 

Lietuvių kalbos mokytojai 

Apdailininkai, tinkuotojai, dažytojai 

Plytų mūrininkai 

Betonuotojai 

Plataus profilio statybininkai 

Tarptautinio krovinių vežimo, 

sunkvežimio vairuotojai 

Autobuso vairuotojai 

Pardavėjai 

Barmenai padavėjai 

Virėjai 

Konditeriai, kepėjai 

Siuvėjai 

Staliai, medienos apdirbimo 

staklių operatoriai 

Baldžiai 

Elektrikai 

Suvirintojai 

Stogdengiai, skardininkai 

Santechnikai 

Metalinių konstrukcijų montuotojai 

Šaltkalviai 

Metalo apdirbimo staklių operatoriai 

Automobilių remontininkai 

Automobilinio ir elektrinio 

krautuvo vairuotojai 

Krano operatoriai 

Kelininkai 

Sandėlininkai 

Mažos 

Medienos apdirbimo inžinieriai 

Metalo apdirbimo inžinieriai 

Automatikos inžinieriai 

Elektronikos inžinieriai 

Šildymo, vėdinimo ir 

oro kondicionavimo inžinieriai 

Maisto produktų ir gėrimų technologai 

Spausdinimo technologai 

Siuvimo technologai 

Chemikai 

Elektrotechnikai 

Ekonomistai 

Teisininkai 

Personalo vadybininkai 

Darželio ir lopšelio auklėtojai 

Veterinarijos gydytojai 

Vaistininkai 

Gydytojų odontologų padėjėjai 

Administratoriai 

Apskaitininkai 

Verslo paslaugų vadybininkai 

Vokiečių kalbos mokytojai 

Gaterininkai 

Medienos ruošos darbininkai 

Dailidės 

Vamzdžių klojėjai 

Elektromechanikai 

Elektroninės įrangos montuotojai 

Avalyninkai 

Mezgėjai 

Floristai 

Kirpėjai, manikiūrininkai 

Kosmetologai 

Slaugytojo padėjėjai 

Apsaugos darbuotojai 

Ugniagesiai gelbėtojai 

Katilinės operatoriai 

Degalinės operatoriai 

Traktorininkai 

Kalviai 

Keramikai 

Stiklo šlifuotojai 

Spausdinimo mašinų operatoriai 

20 

Agronomai 

Gyvulininkystės specialistai 

Miškininkai 

Žemės ūkio mašinų technikai 

Pradinių klasių mokytojai 

Kvalifikuoti daržininkystės darbininkai 

Žemės ūkio mašinų mechanikai 

Namų ekonomai 

Siūlų ir verpalų verpėjai 

Audėjai

DBN 2008 01.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?