DBN 2008 09.pdf - Lietuvos darbo birža

Socialinė partnerystė
Atkelta iš 5 psl.
kaip anksčiau. Šiuo metu gaminama Vietname, Kambodžoje, Afrikos
Šiaurėje – dar pigesnėse šalyse, todėl Lietuvos siuvėjai ir tekstilininkai
greitai nebus paklausūs dėl augančių kaštų, pesimistiškai kalbėjo
vienos didžiausių siuvimo įmonių vadovė.
Išeitį ji mato vieninteliu atveju, jei į šią pramonės šaką Lietuvoje
(jei dar ji reikalinga) bus atkreiptas dėmesys. Vienintelis kelias – mažinti
mokesčius, kurie skaičiuojami nuo darbo užmokesčio. Pirmiausia
taip būtų galima išsilaikyti ir išgyventi krizę, nes antraip – optimizmo
yra nedaug, teigė G.Zaveckienė.
Kompensacijos gadina žmones
UAB „Terina“ direktorius Jonas Vosylius sakė, jog norint išlaikyti
įmonėje gamybinius pajėgumus reikia turėti papildomai ketvirtadalį
žmonių, padedančių kompensuoti nuostolius, kuriuos įmonė
patiria per tuos darbuotojus, kurie demonstruoja nenorą dirbti – nežinome,
ką su jais daryti. Sakote, tris metus išsaugoti darbo vietą,
kaip? Dėl to užsidarysime iš tikrųjų. Žmonės sugadinti – eina į darbo
biržą dėl kompensacijų, truputį suslogavo – ima biuletenius trims savaitėms,
mėnesiui, po ligos grįžta „šokoladiniai“, piktinosi vadovas.
Jo nuomone, pasiuntus mokytis, jeigu po to žmogus atsisako įsidarbinti,
kodėl jis negrąžina mokymo lėšų? Už tai toks asmuo turėtų
atsiskaityti, atidirbti. Jeigu galų gale nenori dirbti siūlomo darbo,
kodėl nenusiuntus į viešuosius darbus – tegul gatves blizgina. Kiek
pažįstamų su puikiausiais mersedesais važinėja, o darbo biržoje yra
registruoti. „Ką Lietuva – Kinija? Milijardas žmonių? Čia mažas kaimelis
– viską matome. O mums iš tikrųjų žmonių trūksta. Galbūt per
daug įstatymai išploninti?“ – piktinosi Jonas Vosylius.
Nusivylė darbuotojų motyvacija
AB „Žiemio“ generalinis direktorius Kazimieras Paltanavičius
taip pat išsakė karčią patirtį apie darbuotojų motyvaciją dirbti.
Atėjusiam naujam nekvalifikuotam darbuotojui privaloma mokėti
minimalią algą, nors realiai jis galbūt teuždirba porą šimtų litų per
mėnesį. Tuomet toks ateina ir sako: „Ką jūs čia mokat? Darbo biržoje
daugiau gaučiau“, pasakojo vadovas, kuris įsitikinęs, kad „auginame
naują dykaduonių kartą. Tiesiog nesuprantu mūsų įstatymų ir norėčiau
sužinoti, kas yra bedarbis. Ar bedarbis tas, kuris prarado darbą
likviduojant įmonę, naikinant darbo vietas, negali dirbti dėl sveikatos
būklės, ar tas, kuris savo noru išėjo iš darbo ir gauna pinigėlius? Jūs
pakratykite Gariūnų pardavėjus – taigi jų koks trečdalis įsiregistravę
darbo biržoje bedarbiais. Arba vėl – iš mūsų išeina moteris ir sako:
„Einu nelegaliai padirbėti, gausiu pašalpą, paskui vėl grįšiu“. Jeigu
žmogus savo noru išeina iš darbo, tai koks jis bedarbis?!“ – klausė
K.Paltanavičius.
Plėsti gamybą Lietuvoje yra galimybių
AB „Gija“ generalinis direktorius Valdas Pacevičius padėtį
vertino gerokai optimistiškiau, nei jo kolegos. Pasak V.Pacevičiaus,
jeigu gamyba būtų buvus vystoma tik Kaune, nežinia kaip dabar sektųsi.
AB „Gija“ pasirinko kitą kelią – steigė cechą Jurbarke, padalinius
Kalvarijoje, Vilkijoje, kur dirba per 120 vietos gyventojų. Padedant
Lietuvos darbo biržos vietinių užimtumo iniciatyvų programai, AB
„Gija“ įgyvendino ne vieną projektą kaimo vietovėse ir įdarbino vietos
gyventojus. Kaip pasakojo V.Pacevičius, jie ir toliau numato steigti
kaimuose naujas darbo vietas. „Šiandien, jei nebūtų padėjusi darbo
birža, negalėtume pasiūti tiek gaminių“, pažymėjo „Gijos“ vadovas.
atveju, kai reikia neįgaliajam pritaikyti darbo vietą prie jo
negalios. Jeigu neįgalaus žmogaus negalima įdarbinti į laisvas
darbo vietas, jam galbūt reikalinga ar speciali įranga,
ar specialios priemonės, patalpos ir pan., tuomet mokama
subsidija iki 49 tūkst. darbo vietai įsteigti arba pritaikyti.
Subsidija gali būti panaudojama įrengimams, darbo priemonėms
pirkti, patalpoms remontuoti, darbuotojams mokyti.
Praeitais metais įsteigta 300 darbo vietų neįgaliesiems,
kurias išlaikyti privaloma trejus metus. Pusė šių vietų buvo
įsteigta patiems sunkiausiems neįgaliesiems, t.y. kurie turi
darbingumą iki 40 proc., pabrėžė LDB skyriaus vedėja.
Vietinių užimtumo iniciatyvų programa nuo pat jos
įgyvendinimo pradžios yra efektyvi: pagal 422 projektus
sukurta per 3 tūkst. naujų darbo vietų, įdarbinta 62 proc.
socialiai remtinų asmenų, daugiau kaip 50 proc. šių darbo
vietų yra įsteigta kaime, kur kitų darbo galimybių iš viso
nėra gyventojams, taip pat sukurti 92 nauji padaliniai įmonėse
(tam tikros paslaugos gyventojams), kurių iki tol šiose
teritorijose nebuvo, pasakojo V.Zakšauskaitė. Siuvimo
įmonėse buvo įgyvendinta 17 VUI projektų, įsteigta 383
naujos darbo vietos.
Darbdavius pranešėja supažindino ir su Darbo rotacijos
priemone – ji naudinga ir ieškantiems darbo asmenims, ir
darbdaviams, todėl kad yra galimybė pakeisti laikinai nesančius
įmonėje darbuotojus. Pavyzdžiui, išėjus motinystės
atostogų darbuotoją galite laikinai priimti iki 12 mėn.
ir gauti valstybės paramą, kuri siekia pusę MMA dydžio.
Pasibaigus šiai priemonei, 73 proc. dalyvių pasilieka nuolatiniam
darbui. Tokiu būdu darbdavys turi galimybę pasirinkti
ir naują darbuotoją. Darbdaviai šia paslauga galėtų
labiau naudotis, siūlė pranešėja.
Kalbėdama apie profesinį mokymą, ji pabrėžė, jog daugelį
metų rengiami darbuotojai, reikalingi darbo rinkai, atsižvelgiant
į poreikį, į laisvų darbo vietų skaičių. „Minėjote,
kad jums reikia daug siuvėjų, jų rengiama galbūt nelabai
gausiai, todėl, kad jų turime įsiregistravusių darbo biržoje,
tačiau yra kita problema, kad moterys siuvėjos, atėjusios
į teritorinę darbo biržą, labai dažnai atneša pažymas dėl
sveikatos sutrikimų, kitos nenori eiti dirbti siuvėjos darbo,
sakydamos, kad tai labai sunkus darbas ir atlyginimas už
darbą nėra pakankamas“, kalbėjo LDB specialistė.
Keičiantis situacijai darbo rinkoje, vykstant struktūriniams
pokyčiams įmonėse, darbdaviai turi galimybę pasinaudoti
profesinio mokymo programa ir perkvalifikuoti
darbuotojus, kuriuos ketina atleisti. Jeigu darbdaviai pasinaudos
profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis, bus
kompensuojamos mokymo išlaidos, žmonių apgyvendinimo,
kelionės ir sveikatos patikrinimo išlaidos.
Pasak V.Zakšauskaitės, šiuo metu veikia 72 socialinės
įmonės. Jų veiklą administruoja 20 teritorinių darbo biržų.
„Daugiausia jų įsisteigę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.
Neįgaliųjų skaičius socialinėse įmonėse auga. Valstybės
finansinė parama sudaro galimybę išsaugoti 1600 neįgaliųjų
darbuotojų. Beveik pusė neįgaliųjų darbuotojų turi
0 – 40 proc. darbingumo lygį. Kas ketvirtas neįgalus turi
nuo 0 iki 25 proc. darbingumo lygį. Siuvimo pramonėje yra
10 socialinių įmonių. Vilniuje veikia 4, Kaune – 2, Alytuje,
Panevėžyje, Jurbarke ir Mažeikiuose – po 1. Tose įmonėse
dirba 500 asmenų, iš kurių 55 proc. sudaro tikslinėms grupėms
priklausantys darbuotojai.
8
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis