DBN 2008 09.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

More documents

Recommendations

Info

Mokslo tyrimai Neįgaliųjų užimtumo didinimo galimybės Lietuvos darbo biržos įgyvendinto ESF finansuojamo projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas” tikslas – padėti asmenims su negalia integruotis į visuomenę ir darbo rinką, sumažinti socialinę atskirtį, nukreipiant asmenis su negalia į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Mokslinio tyrimo metu buvo atliktos projekto dalyvių – neįgaliųjų, dalyvaujančių ir dalyvavusių aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse bei darbdavių, įdarbinusių projekto dalyvius į atitinkamas priemones ar po jų baigimo, sociologinės apklausos. dr. A. Pocius, dr. L. Okunevičiūtė Neverauskienė, dr. B. Gruževskis Neįgaliųjų padėties darbo rinkoje apžvalga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 m. šalyje gyveno 253 159 neįgalūs asmenys, kuriems pripažintas neįgalumo arba darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Visuomenės senėjimo procesas turi įtakos ir neįgaliųjų skaičiui didėti – daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, didėja ir jų lyginamoji dalis bendrame neįgalių asmenų skaičiuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 26,5 proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė, sudarė apie 67,3 proc., vaikai su negalia - apie 6,2 proc. iš bendro neįgaliųjų skaičiaus. Kintanti padėtis darbo rinkoje ir sparčiai mažėjantis nedarbas, ryškina naujas tendencijas - darbdaviams vis sudėtingiau apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais, kurių trūksta kai kuriuose šalies ūkio sektoriuose. Nors bendras bedarbių skaičius mažėja, sunkiai pavyksta įsitvirtinti darbo rinkoje ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus bei gyvenantiems kaimo vietovėse, neturintiems kvalifikacijos ar žemos kvalifikacijos asmenims. Viena iš probleminių grupių darbo rinkoje – neįgalūs žmonės. Analizuojant jų padėties darbo rinkoje kaitos tendencijas, svarbu pasinaudoti statistiniais duomenimis. Tačiau aktualios informacijos apie tiriamos grupės situaciją ypač trūksta. Statistikos departamento pateiktoje Neįgaliųjų socialinės integracijos 2006 metų apžvalgoje vertinama situacija darbo rinkoje apsiriboja tik darbo biržos duomenimis. Kitų duomenų šaltinių apie neįgalių žmonių nedarbą nėra, o užimtumo rodikliai apskritai nepateikiami. Gerėjant situacijai darbo rinkoje, darbo biržoje įregistruotų neįgalių bedarbių skaičius augo (2001-2007 m. padidėjo nuo 4,4 iki 13,0 tūkst.). Darbo pasiūlai viršijant paklausą, ši tendencija, be abejonės, reikštų neįgalių asmenų padėties darbo rinkoje pablogėjimą, tačiau išaugusios darbo jėgos trūkumo sąlygomis vykstančius pokyčius galima iš esmės vertinti pozityviai. Neįgalių asmenų aktyvumo darbo rinkoje augimą skatino darbdavių noras išnaudoti papildomus žmogiškųjų išteklių rezervus, kurių vis didesnę santykinę dalį sudaro neįgalieji. (1 lentelė). 2002-2007 m. vis gausėjo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse ir programose dalyvavusių neįgaliųjų skaičius. Šis rodiklis padidėjo beveik 3 kartus. Dar sparčiau didėjo profesinio mokymo programoje dalyvavusių neįgaliųjų skaičius (4,8 karto). Apie du trečdalius šios programos dalyvių sudaro moterys. 1 lentelė Neįgaliųjų padėties darbo rinkoje rodikliai (Lietuvos darbo biržos duomenys) 0 6 5 9 5 2 14 DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis
Mokslo tyrimai Tyrimų rezultatų apibendrinimas Tyrime apklausti 236 projekto dalyviai (neįgalieji). 59 proc. iš jų dalyvavo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, 25 proc. – profesinio mokymo programoje, 11 proc. – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 5 proc. – viešųjų darbų priemonėje. Aktyvias darbo rinkos politikos priemones įgyvendinančių darbdavių apklausoje dalyvavo 153 asmenys. 64 proc. darbdavių apklausos metu įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemonę, 17 proc. – įdarbino asmenis su negalia, baigusius profesinio mokymo programą, 12 proc. įgyvendino (ar buvo įgyvendinę) darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 7 proc. – viešųjų darbų priemonę. Tarp projekto dalyvių vyravo vyresnio ir vidutinio amžiaus asmenys. Dauguma apklaustųjų – 40–49 metų bei 50–60 metų amžiaus neįgalieji (1 diagrama). Santykinai didelį pagyvenusių asmenų lyginamąjį svorį galima paaiškinti tuo, jog darbo biržoje didėjo vyresnio amžiaus žmonių dalis. Kita vertus, neįgalumas labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Šios priežastys įtakoja darbo biržoje įsiregistravusių neįgalių asmenų struktūrą. Daugiausiai vyresnio (50–60 metų) amžiaus žmonių dalyvavo viešuosiuose darbuose (45 proc.), mažiausiai – darbo įgūdžių įgijimo rėmime (kas trečias apklaustasis). Santykinai daug pagyvenusių žmonių dalyvavo ir profesinio mokymo programoje (beveik 40 proc.). Tai rodo, jog vyresnis amžius nėra profesinio tobulėjimo kliūtis projekte dalyvavusiems asmenims. Absoliuti dauguma aktyvių darbo rinkos politikos priemonių (ADRP) dalyvių – didžiųjų miestų gyventojai. Pvz., net devyni dešimtadaliai iš jų dirbo viešuosius darbus, kitose ADRP priemonėse miesto gyventojų buvo kiek mažiau. Tenka konstatuoti, kad didesnė negalia ir su ja susijęs žemesnis (0–40 proc.) darbingumo lygis yra vis dar rimta šių žmonių integracijos į darbo rinką kliūtis. Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, žemesnio darbingumo lygio asmenys yra gerokai pasyvesni darbo biržos siūlomose priemonėse. Problema gilėja ir dėl to, kad šiame dešimtmetyje pastebima neįgalių bedarbių, kurių darbingumas žemesnis – 0–40 proc. (atitinka I–II invalidumo grupes) lyginamojo svorio didėjimo tendencija. Jų dalis tarp visų neįgalių bedarbių 2001 m. buvo 17,2 proc., o 2007 m. beveik pasiekė 50 proc. Dauguma projekto dalyvių yra aukštesnio (40–55 proc.) darbingumo lygio neįgalieji. Ypač daug jų tarp įdarbinimo subsidijuojant ir viešųjų darbų priemonių dalyvių (atitinkamai 93 ir 73 proc.). Santykinai daug jų dalyvavo ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje (du trečdaliai). Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio neįgalieji aktyviau rinkosi profesinio mokymo programą. Joje dalyvavo kas antras žemesnį darbingumo lygį turintis neįgalus asmuo. Darbdavių tyrimo duomenimis, pagrindinės įmonių, įdarbinusių projektų dalyvius, ekonominės veiklos – kitos paslaugos ir prekyba. Apytikriai kas antras kitų paslaugų sferos darbdavys įdarbino darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse dalyvaujančius neįgaliuosius. Kas trečia prekybos įmonė – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, kas penkta – įdarbinimo subsidijuojant priemonėje. Trečia pagal svarbą ekonominė veikla – pramonė. Dauguma įmonių (darbo biržos paslaugų naudotojų), įgyvendinančių neįgaliųjų asmenų įdarbinimo priemones, buvo miestų darbdaviai (apie 70–80 proc.), apie 10–15 proc. – miestelių, 5 – 17 proc. kaimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma darbdavių įmonėse įdarbintų projekto dalyvių galima priskirti aukštesnio (40–55 proc.) darbingumo lygio neįgaliesiems. Ypač daug jų dalyvavo įdarbinime subsidijuojant (apie devyni dešimtadaliai.). Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio įdarbinti neįgalieji aktyvesni buvo profesinio mokymo programoje. Tarp ADRP priemonių dalyvių, kuriuos įdarbino darbdaviai, vyrauja kompleksinę negalią turintys asmenys. Tipiškiausios kompleksinės negalios formos – bendras susirgimas, stuburo negalia, širdies ir kraujagyslių ligos, viena iš svarbesnių – judėjimo sutrikimai. ADRP priemonių nauda Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra naudingos ir darbdaviams, ir projekto dalyviams. Galima teigti, kad projekto įgyvendinimo metu buvo sėkmingai derinami skirtingų gyventojų grupių interesai. Tai svarbi projekto socialinio efektyvumo įgyvendinimo sąlyga. Ypač gerai projekto rezultatus vertino atskirų ADRP priemonių dalyviai. Neįgalieji dažniausiai pasirinko du geriausius vertinimus (5 ir 4 balai penkių balų skalėje). Naudingiausias projektas patiems neįgaliesiems – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė (absoliuti dauguma – 84 proc. apklaustųjų jį vertino 5 balais, t.y. labai gerai). Kitų priemonių dalyvių, vertinusių projektą labai gerai, dalis buvo aukštesnė nei 73 proc. Kiek žemesni projekto vertinimai buvo skiriami darbdaviams ir visuomenei. 1 diagrama Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Viešieji darbai 9 45 45 Profesinis mokymas Darbo Darbo ág ûdþiø įgūdžių rëmimas rėmimas 10 13 18 17 33 38 38 33 20-29 metai 30-39 metai 40-49 metai 50-60 metai Įdarbinimas Ádarbinimas subsidijuojant 9 14 39 37 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis 15
Page 1 and 2: LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS
Page 3 and 4: Socialinė partnerystė Mobili darb
Page 5 and 6: Socialinė partnerystė gas darbo v
Page 7 and 8: Aktualijos tokių, kaip, pavyzdžiu
Page 9 and 10: Aktualijos Europos darbo dienos 200
Page 11 and 12: Reportažas Profesinis mokymas - ef
Page 13: Aktualijos Asta LADAUSKIENĖ Panev
Page 17 and 18: Situacija darbo rinkoje spalio 1d.
Page 19 and 20: Summary Situation in Lithuania labo

DBN 2008 09.pdf - Lietuvos darbo birÅ¾a

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?