Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS <strong>2008</strong> m. Nr. 9(130)<br />
Aktyvių <strong>darbo</strong> rinkos politikos<br />
priemonių efektyvumo problemos<br />
Mobili <strong>darbo</strong> birža<br />
tarptautinėje parodoje –<br />
elektroninių paslaugų<br />
pristatymas klientams<br />
Tauragės krašto <strong>darbo</strong> rinka<br />
Psichologas <strong>darbo</strong> biržoje<br />
Europos <strong>darbo</strong> dienos <strong>2008</strong><br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
1
Naujienos Trumpai<br />
Tobulėjimas<br />
Su Slovakija pasirašyta bendros<br />
veiklos darbų programa<br />
Niaukstosi padangė. Vis dažniau debesys<br />
paberia lietaus. Žaliąjį savo rūbą<br />
peizažų meistrė gamta pradeda puošti<br />
rudens tonais. Vėsta ir dienos, ir naktys.<br />
Ieškome šiltesnių drabužių, užuovėjos,<br />
karštos arbatos puodelio... Toks rugsėjis<br />
– pirmasis rudens mėnuo. Verčiantis<br />
ne tik dažniau susigūžti nuo darganos,<br />
bet ir aiškiau mąstyti, galvoti apie permainas,<br />
mokytis. Neveltui rugsėjo 1 – oji<br />
paskelbta Mokslo ir žinių diena. Šiame<br />
kontekste, manyčiau, labai tiktų žmogaus,<br />
sugebėjusio taikliai įvardinti mus supančio<br />
pasaulio vertybes, sentencija „Tai, ką<br />
žinome, yra taip menka, palyginti su tuo,<br />
ko nežinome“.<br />
„Žinių mėnesiu“ rugsėjį būtų galima<br />
pavadinti ir <strong>darbo</strong> biržų specialistams.<br />
Įgūdžius jie tobulinimo nagrinėdami ir<br />
gilindamiesi į įvairiausias temas: kaip valdyti<br />
darbuotojų veiklą, efektyviai komunikuoti<br />
su jaunimu ugdant jų verslumo<br />
įgūdžius, kokie yra paslaugų marketingo<br />
ypatumai, socialinio dialogo svarba, įgyvendinant<br />
užimtumo rėmimo politiką ir<br />
kt. Besikeičiant situacijai kaip niekad aktualu<br />
gilintis į įvairiapusius veiklos niuansus,<br />
plėsti ir gilinti praktinio <strong>darbo</strong> su<br />
klientais sugebėjimus. „Europos <strong>darbo</strong><br />
dienos“, surengtos EURES, Šiauliuose ir<br />
Klaipėdoje besidomintiems gyvenimo ir<br />
<strong>darbo</strong> sąlygomis užsienyje buvo ne mažiau<br />
naudingos ir informatyvios. Tikiuosi,<br />
ne vienas susimastė: gera ten, kur mūsų<br />
nėra?<br />
Svarbiausiu mėnesio akcentu, be abejonės,<br />
tapo mobilios <strong>darbo</strong> biržos „išvyka“<br />
į tarptautinę parodą, vykusią „Litexpo“<br />
rūmuose. Taip <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> birža<br />
pristatė savo paslaugas pirmą kartą ir sulaukė<br />
nemažo susidomėjimo. Ir darbdaviai,<br />
ir galbūt šiuo metu <strong>darbo</strong> neturintys<br />
žmonės galėjo tiesiogiai „pasižvalgyti“ po<br />
elektronines paslaugas, pavartyti lankstinukus,<br />
brošiūras, kitus leidinius. Specialistų<br />
bendravimas su parodos lankytojais<br />
– gera patirtis, savotiška grįžtamojo ryšio<br />
pamoka.<br />
Toks tad šis mėnuo, kurio atspindį galite<br />
rasti vartydami naują „Darbo biržos<br />
naujienų“ numerį. Na, o tiems, kurie ieško<br />
galimybių tobulėti, norisi palinkėti –<br />
suraskite savąją.<br />
Redaktorė Danutė ŠALKAUSKIENĖ<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržoje lankėsi Slovakijos Respublikos centrinės <strong>darbo</strong>,<br />
socialinių reikalų ir šeimos tarnybos atstovų delegacija, vadovaujama<br />
generalinio direktoriaus Ján Sihelský.<br />
Svečiai buvo supažindinti su <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos veikla, situacija<br />
<strong>darbo</strong> rinkoje, ESF projektais, socialinių įmonių veikla, programa „Vadovo<br />
langas“.<br />
„Slovakai ypač domėjosi naujausių technologijų taikymu užimtumo<br />
tarnybų darbe, todėl jiems pasiūlėme apsilankyti Alytaus ir Lazdijų <strong>darbo</strong><br />
biržose, pamatyti, kaip viskas veikia praktikoje“, - sakė LDB direktorius<br />
Vidas Šlekaitis.<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> birža ir Slovakijos Respublikos centrinė <strong>darbo</strong>, socialinių<br />
reikalų ir šeimos tarnyba pasirašė bendros veiklos darbų programą 2009<br />
metams.<br />
Šalys susitarė nuolat keistis informacija apie situaciją <strong>darbo</strong> rinkoje,<br />
<strong>darbo</strong> jėgos migraciją, bendradarbiauti administruojant Europos Bendrijos<br />
finansinių išteklių užimtumo projektams vadybą, teikiant tarpininkavimo ir<br />
įdarbinimo paslaugas darbdaviams, konsultuojant profesijos pasirinkimo<br />
klausimais.<br />
Vizitas Rumunijoje<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos delegacija - LDB direktorius V. Šlekaitis,<br />
direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė ir Užsienio ryšių skyriaus vedėja<br />
M.Vyšniauskienė su <strong>darbo</strong> vizitu viešėjo Rumunijoje, kur susipažino su<br />
Rumunijos Nacionalinės įdarbinimo agentūros veikla, lankėsi Tulceja<br />
apskrities įdarbinimo agentūroje, regioniniame suaugusiųjų mokymo<br />
centre.<br />
LDB direktorius Vidas Šlekaitis susitiko su Rumunijos nacionalinės<br />
įdarbinimo agentūros prezidentu Ionel Muscalu, Vengrijos valstybinės<br />
užimtumo tarnybos generaliniu direktorium Karol Prisi, Bulgarijos<br />
valstybinės užimtumo tarnybos vykdančiuoju direktorium Sotir Ushev.<br />
Buvo pasikeista užimtumo tarnybų patirtimi sprendžiant <strong>darbo</strong> rinkos<br />
problemas, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas.<br />
2<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Socialinė partnerystė<br />
Mobili <strong>darbo</strong> birža –<br />
tarptautinėje parodoje<br />
Milda JANKAUSKIENĖ<br />
Vilniuje rugsėjo 17 – 19 dienomis vykusioje<br />
tarptautinėje tekstilės, aprangos ir odos gaminių<br />
inovacijų parodoje „Baltijos tekstilė ir oda <strong>2008</strong>“<br />
pirmą kartą dalyvavo <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> birža,<br />
pristatydama savo paslaugas „Mobili <strong>darbo</strong> birža“.<br />
Ne vienam išvydusiam <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos<br />
stendą šioje specializuotoje parodoje pagrįstai kilo<br />
klausimas: „Ką čia veikia <strong>darbo</strong> birža?“. <strong>Lietuvos</strong><br />
lengvosios pramonės įmonių asociacija – vienas<br />
pirmųjų <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos socialinių partnerių,<br />
su kuriuo 1997 metais pasirašytas bendradarbiavimo<br />
susitarimas. 2002 metais naujame <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong><br />
biržos ir <strong>Lietuvos</strong> aprangos ir tekstilės įmonių<br />
asociacijos (LATIA) susitarime buvo išplėstos<br />
bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant <strong>darbo</strong><br />
rinkos priemones, didinant gyventojų užimtumą.<br />
Partnerystės pagrindu rengiami bendri LATIA<br />
prezidiumo ir Trišalės komisijos prie LDB susitikimai<br />
ir diskusijos, kuriose aptariamos problemos ir<br />
nustatomos priemonės, kaip geriau siuvimo įmones<br />
aprūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais.<br />
Pasinaudojus LATIA kvietimu dalyvauti parodoje,<br />
„Litexpo“ centre buvo įrengta „Mobili <strong>darbo</strong> birža“,<br />
kur darbdaviai galėjo tiesiogiai internetu registruoti<br />
laisvas <strong>darbo</strong> vietas ir užsisakyti automatinę<br />
darbuotojų paiešką ir atranką, <strong>darbo</strong> mugę arba<br />
atlikti duomenų mainus tiesiogiai perkeliant įmonės<br />
duomenis į LDB duomenų bazę. Šioje parodoje<br />
dalyvavę LDB ir Vilniaus <strong>darbo</strong> biržos specialistai<br />
verslininkams, dar nebendradarbiaujantiems su<br />
<strong>darbo</strong> birža, siūlė pasinaudoti specialiu paslaugų<br />
paketu darbdaviams. Ne vienas domėjosi vietinių<br />
užimtumo iniciatyvų projektų ir socialinių įmonių<br />
steigimo galimybėmis, Europos socialinio fondo<br />
parama didinant užimtumą. Tarp lankytojų buvo<br />
nemažai ir ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų, kurie nepraleido<br />
progos apsilankyti bendrame duomenų banke,<br />
pasidomėti siūlomomis <strong>darbo</strong> vietomis.<br />
LDB stendą aplankė garbūs svečiai.<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos specialistai parodoje.<br />
Vykusioje parodoje rugsėjo 18 dieną surengtas seminaras<br />
– diskusija „Darbuotojų paieška ir laisvų <strong>darbo</strong> vietų deklaravimas<br />
naudojant elektroninę informacinę sistemą“. Jame dalyvavo<br />
darbdaviai iš aprangos ir tekstilės įmonių, Socialinės apsaugos<br />
ir <strong>darbo</strong> ministerijos, <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos atstovai.<br />
Vidmantas Vikšraitis, kalbėjęs Aprangos ir tekstilės įmonių<br />
vardu, dėkojo Socialinės apsaugos ir <strong>darbo</strong> ministerijai bei<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržai, kad jos priėmė pasiūlymą dalyvauti parodoje<br />
su informaciniu stendu ir kad pavyko surengti apvalaus<br />
stalo diskusiją. „Nemanau, kad šiandien išspręsime visas pro-<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
3
Socialinė partnerystė<br />
Seminare paslaugas<br />
darbdaviams pristatė LDB<br />
specialistai<br />
Šalyje <strong>darbo</strong> biržos paslaugomis<br />
naudojasi per 44 tūkst.<br />
darbdavių<br />
blemas, kurios aktualios įmonėms. Be abejo, tai nėra nei parodos, nei<br />
šio susitikimo tikslas, tačiau tikiuosi, kad daugelis čia esančių suprato,<br />
kokios yra galimybės sprendžiant užimtumo problemas ir sužinos<br />
daug naujos informacijos,“ kalbėjo buvęs daugiametis šios asociacijos<br />
generalinis direktorius.<br />
Pasak V.Vikšraičio, jis tikisi, jog ir toliau tęsis geranoriškas bendradarbiavimas,<br />
keičiantis informacija ir labiau panaudojant galimybes,<br />
kurias gali suteikti <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> birža sprendžiant užimtumo problemas,<br />
tobulinant įstatymus. Trišalei komisijai prie LDB paprašius,<br />
atlikta apklausa parodė, jog dabar didžiausia bėda yra ne<strong>darbo</strong> socialinio<br />
draudimo išmoka, neskatinanti dirbti ir padedanti formuoti tam<br />
tikrą žmonių ratą, kurie ignoruoja <strong>darbo</strong> rinką ir kuriems geriau būti<br />
bedarbiais ir t.t. Anot V.Vikšraičio, jis linkėtų ryžtingiau teikti pasiūlymus,<br />
o „mūsų užduotis – rodyti iniciatyvą ir teikti tuos pirminius<br />
pasiūlymus ir glaudžiau bendradarbiauti, galbūt net sudaryti <strong>darbo</strong><br />
grupę, kuri nuolat dirbtų ir padėtų spręsti aktualius kvalifikuotų darbuotojų<br />
aprūpinimo klausimus“.<br />
Gyvenimo realijos verčia keisti<br />
įstatymo nuostatas<br />
Socialinės apsaugos ir <strong>darbo</strong> ministerijos Darbo departamento<br />
direktorius Romas Kancevičius, apžvelgdamas aktualiausias<br />
problemas <strong>darbo</strong> rinkoje, sakė, jog pirmiausia taisytinas Ne<strong>darbo</strong><br />
socialinio draudimo įstatymas. Tačiau vėlgi, anot pranešėjo, bloginti<br />
socialines garantijas yra nedėkingas dalykas. Nevisai tobulas minėtas<br />
įstatymas iššaukė pasekmes – kai kurie žmonės stengiasi gyventi ne iš<br />
<strong>darbo</strong> pajamų, o įvairiais būdais stengiasi gauti šią išmoką. Numatyta,<br />
kad žmogus po trijų mėnesių gali vėl pretenduoti į ne<strong>darbo</strong> socialinio<br />
draudimo išmoką, o kai kas tuo pačiu mokosi ir gauna mokymosi<br />
stipendiją. Todėl, aišku, jeigu pasiūloma <strong>darbo</strong> vieta, kur mokamas<br />
minimalus <strong>darbo</strong> atlyginimas, žmogus neis dirbti.<br />
Anot R.Kancevičiaus, nemažai problemų kelia didėjantis užsieniečių<br />
įsidarbinimas. Yra daug atvejų, kai gavusios leidimus įdarbinti užsieniečius<br />
įmonės atvykėlius pernuomoja – galima sakyti, kaip kokius<br />
įrenginius arba daiktus, pabrėžė prelegentas.<br />
Šiuo metu rengiamos naujos ne<strong>darbo</strong> socialinio draudimo išmokų<br />
nuostatos, sakė R.Kancevičius.<br />
Svarbiausia – partnerystė ir dialogas<br />
„Darbdavys – partneris Nr. 1, nuo kurio priklauso visų sėkmė dar-<br />
Pasak LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus<br />
vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės, <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong><br />
birža bendradarbiauja ieškant ir įdarbinant reikalingus<br />
darbuotojus su daugiau kaip 44 tūkst. darbdavių. Per šių<br />
metų 8 mėnesius buvo 83 tūkst. ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų.<br />
Laisvų <strong>darbo</strong> vietų kas mėnesį įregistruojama nuo 16<br />
tūkst. iki 20 tūkst.<br />
Rugpjūčio mėnesį įregistruota trečdaliu mažiau, negu<br />
praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kur daugiausia laisvų<br />
<strong>darbo</strong> vietų? Anot D.Liugienės, didžiausią laisvų <strong>darbo</strong><br />
vietų dalį sudaro paslaugų sektorius, ir pastaruoju metu<br />
čia fiksuojamas augimas, tačiau statybų sektoriuje, kaip<br />
sakė LDB specialistė, kuris sudaro apie 10 proc. registruotų<br />
laisvų <strong>darbo</strong> vietų – jų sumažėjo perpus.<br />
Anot D.Liugienės, dar paklausūs statybininkai, paslaugų<br />
sektoriaus darbuotojai, tarp jų ir siuvėjai. Kuo <strong>darbo</strong><br />
birža gali būti naudinga darbdaviui, kaip tas teikiamas<br />
paslaugas išnaudoti efektyviau? Kaip <strong>darbo</strong> biržos privalumą<br />
ir patrauklumą D.Liugienė įvardijo tai, kad darbdaviui<br />
galima pasiūlyti pasirinkti patį priimtiniausią ir tam<br />
tikroje situacijoje optimaliausią būdą.<br />
Pranešėja priminė, kad visoje Lietuvoje veikia vienodas<br />
telefonas darbdaviams, kuriuo paskambinęs jis gali įregistruoti<br />
laisvą <strong>darbo</strong> vietą. Galima bendrauti ir elektroniniu<br />
paštu.<br />
Viena iš efektyviausių ir vis labiau populiarėjanti, ypač<br />
tai aktualu didelėms įmonėms didmiesčiuose, kaip sakė<br />
<strong>darbo</strong> rinkos specialistė, yra internetinė <strong>darbo</strong> birža, kuri<br />
veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ir darbdavys<br />
bet kuriuo jam tinkamu metu gali užsiimti darbuotojų<br />
paieška.<br />
Iki šio renginio patys darbdaviai internetu registravo<br />
31 tūkst. laisvų <strong>darbo</strong> vietų. Duomenų banke yra per<br />
20 tūkst. kandidatų, ir ji kasdien pasipildo dar 200 naujų.<br />
D.Liugienė pabrėžė, jog patys darbdaviai gali vykdyti<br />
tinkamų kandidatų atranką. Sistema leidžia tai atlikti automatizuotai:<br />
galima uždėti vadinamą „filtrą“ ir nustatyti<br />
parametrus, pagal kuriuos pageidaujama, kad sistema atrinktų<br />
darbuotojus: pvz., paieška visoje šalyje, pasirinktoje<br />
teritorijoje, pagal pageidaujamą profesiją, pagal tam tikrus<br />
nurodytus kriterijus, ir automatiškai elektroniniu paštu<br />
persiunčiami tinkamų kandidatų CV. Iš kitos pusės, darbdavys<br />
gali ir nieko nedaryti įvedęs <strong>darbo</strong> vietą, ieškantys<br />
<strong>darbo</strong> asmenys patys vykdo pageidaujamų laisvų <strong>darbo</strong><br />
vietų paiešką per automatizuotą sistemą. Klientai gauna<br />
į savo elektroninio pašto dėžutę pranešimus apie reikalin-<br />
4<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Socialinė partnerystė<br />
gas <strong>darbo</strong> vietas arba darbuotojus atitinkančius kriterijus,<br />
kalbėjo LDB specialistė.<br />
Pristatydama seminaro dalyviams naujas informacines<br />
paslaugas, D.Liugienė supažindino su bedarbiams siūloma<br />
vis populiarėjančia paslauga –SMS žinute operatyviai pranešama<br />
apie naujai atsiradusią jiems tinkamą įregistruotą<br />
<strong>darbo</strong> vietą.<br />
Darbdaviai gali užsisakyti internetu <strong>darbo</strong> mugę, kuri<br />
ypač naudinga, kai ieškoma didesnio skaičiaus darbuotojų,<br />
- pasakojo pranešėja. Organizacinį darbą dėl tokios mugės<br />
surengimo atliktų <strong>darbo</strong> birža, kuri sukviestų pageidaujamą<br />
skaičių kandidatų, potencialių darbuotojų.<br />
Darbo rinkos priemonės:<br />
bedarbių ir darbdavių naudai<br />
LDB Darbo rinkos realizavimo skyriaus vedėja Vilija<br />
Zakšauskaitė supažindino su <strong>darbo</strong> biržos priemonėmis,<br />
į ką jos orientuotos, kokios galimybės ir nauda darbdaviui<br />
tas priemones organizuojant. Turimos 9 priemonės<br />
yra skirtos tam tikriems tikslams pasiekti – didinti <strong>darbo</strong><br />
jėgos kompetenciją, nes, kaip sakė pranešėja, daugelį asmenų<br />
reikia paremti integruojant į <strong>darbo</strong> rinką, yra nemažai ir<br />
socialiai pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, kuriems reikia<br />
steigti naujas <strong>darbo</strong> vietas.<br />
Anot V.Zakšauskaitės, taikomos priemonės pernai padėjo<br />
72 tūkst. asmenų, 70 proc. po priemonių integravosi į<br />
<strong>darbo</strong> rinką, nežiūrint į tai, kad tai buvo ir <strong>darbo</strong> rotacija, ir<br />
viešieji darbai, skirti laikinam bedarbių rėmimui.<br />
Įdarbinimo subsidijuojant priemonė skirta toms tikslinėms<br />
grupėms, socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie<br />
negali lygiomis sąlygomis konkuruoti <strong>darbo</strong> rinkoje. Jei<br />
darbdavys ryžtasi priimti tokį asmenį į darbą, jam yra mokama<br />
subsidija iki 12 mėnesių 1 MMA (arba 800 Lt). Ši<br />
subsidija mokama todėl, kad toks žmogus negali visiškai<br />
atlikti <strong>darbo</strong> funkcijų, todėl valstybė remia tokius žmones,<br />
kad jie integruotųsi į <strong>darbo</strong> rinką.<br />
Kaip pasakojo skyriaus vedėja, neįgaliesiems, kurių darbingumas<br />
yra iki 40 proc., subsidija mokama visą laikotarpį,<br />
kol tas asmuo dirba įmonėje.<br />
Priemonei pasibaigus 79 proc. dalyvių pasiliko nuolatiniam<br />
darbui.<br />
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė skirta<br />
asmenims, kurie turi profesinį pasirengimą. Pasak<br />
V.Zakšauskaitės, tokiems asmenims suteikiama papildoma<br />
pagalba, kad jie įgytų trūkstamas žinias ir įgūdžius <strong>darbo</strong><br />
vietoje. Ši priemonė, kaip pabrėžė pranešėja, taikoma ne<br />
visiems: pabandžius po mokymo įdarbinti žmogų į laisvas<br />
<strong>darbo</strong> vietas, matome, ko jam trūksta: ar nepakankamai<br />
įsisavino žinias, ar reikia papildomų įgūdžių toje <strong>darbo</strong> vietoje.<br />
Tokiu atveju organizuojama priemonė, kad darbdavys<br />
padėtų konkrečiam žmogui pasirengti ir atlikti <strong>darbo</strong><br />
funkcijas, yra mokama iki 6 mėn. MMA dydžio subsidija.<br />
Šios priemonės efektyvumą iliustruoja tai, kad 90 proc.<br />
dalyvių pasilieka toje pačioje arba panašaus profilio įmonėje<br />
nuolatiniam darbui.<br />
Anot V.Zakšauskaitės, <strong>darbo</strong> vietų steigimas yra skirtas<br />
tik neįgaliesiems. Parama darbdaviui teikiama tik tokiu<br />
bo rinkoje“, sakė <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos direktorius Vidas Šlekaitis<br />
susitikime su aprangos ir tekstilės įmonių vadovais. Anot jo,<br />
<strong>darbo</strong> birža kiekvienais metais įdarbina per 100 tūkst. žmonių, apie<br />
10 tūkst. – aprangos ir tekstilės įmonėse, nemažai įvairių profesijų<br />
asmenų parengiama pramonės įmonėms. Darbdaviams siūloma naudotis<br />
naujausiomis technologijomis, kurios automatiškai suveda ieškantį<br />
<strong>darbo</strong> su siūlančiu darbą asmeniu. Modernių technologijų naudojimas<br />
palengvina bendravimą: <strong>darbo</strong> birža tiesiogiai nedalyvauja<br />
šitame procese, o tik pateikia priemonę, pažymėjo LDB vadovas.<br />
„Nebijokime rodyti realios padėties – iš tikrųjų kiek šiandien<br />
trūksta siuvėjų, kaip jie paruošiami, koks <strong>darbo</strong> vietos apmokėjimas.<br />
Dabar žmogus renkasi, negali priversti mokytis, ko jis nenori.<br />
Vaizdžiai tariant, lakūnų nemokome, nes nėra paklausos. Paklausias<br />
profesijas siūlydami bedarbiams, sulaukiame jų klausimų – kiek mokama<br />
už darbą, koks <strong>darbo</strong> grafikas – lankstus nelankstus. Reikėtų<br />
susimąstyti, o ne į vienus ar kitus vartus daužyti – problemos taip<br />
neišsisprendžia“, - dialogui ragino V.Šlekaitis.<br />
Nepopuliarus siuvėjų amatas<br />
“skandina” siuvimo įmones<br />
AB „Lelijos“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė, išsakydama<br />
savo mintis, buvo nustebinta pasakymų, kad siuvėjų darbas yra<br />
nesveikas, sukelia regėjimo ir stuburo ligas ir taip pat kad siuvėjų Lietuvai<br />
nereikia. „Manau, labiausiai nesveiktas yra kompiuteris. Siuvėjo<br />
darbas, manau, kur kas sveikesnis, pvz., už bankininko, sakė vadovė.<br />
„Lietuva nedidelė šalis, todėl nemanau, kad nebūtų galima diskutuoti<br />
įstatymų priėmimo klausimais. Kaip turime dirbti, jeigu paskelbiama,<br />
kad po savaitės turėsime papildomas dvi šventines dienas?“-<br />
klausė G.Zaveckienė. Jos nuomone, įstatymai netobuli ne vien dėl<br />
ne<strong>darbo</strong> išmokų, bet ir kitais klausimais. Šiuo metu ją stebina, kad<br />
išėjus iš <strong>darbo</strong> darbuotojui ir įsiregistravus <strong>darbo</strong> biržoje, jam per 9<br />
dienas forminama ne<strong>darbo</strong> išmoka. Vasaros laikotarpiu darbuotojai<br />
dešimtimis keliauja į <strong>darbo</strong> biržą, nes taip labai patogu: galima prižiūrėti<br />
vaikus, padirbėti ūkyje ir pan. Tai jau tapo vieša paslaptimi.<br />
Didžiausias darbuotojų sergamumas – vasarą, kada geriausias oras.<br />
Ir tai tęsiasi daugelį metų, piktinosi „Lelijos“ generalinė direktorė.<br />
Anot G.Zaveckienės, jeigu anksčiau būtų buvę leista įvežti pigesnės<br />
<strong>darbo</strong> jėgos iš kitų šalių, tai tikriausiai būtų padėję tekstilės pramonei<br />
ilgiau išsilaikyti. Šiuo metu augant visoms išlaidoms, siuvėjų,<br />
kaip ir statybininkų, poreikis vis mažės ir mažės. Todėl šiuo metu<br />
ES, kaip ir visame pasaulyje, drabužių parduodama mažiau ir tik pigių.<br />
Kinijoje pagaminti tekstilės gaminiai jau nėra konkurentabilūs<br />
Nukelta į 8 psl.<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
5
Aktualijos<br />
Aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemonės:<br />
svarbiausia – efektyvumas<br />
Milda jankauskienė<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržoje surengti seminarai apie aktyvių <strong>darbo</strong><br />
rinkos priemonių valdymą teritorinių <strong>darbo</strong> biržų direktoriams.<br />
Viename iš seminarų kalbėjusi <strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos direktoriaus<br />
pavaduotoja Galima Savickienė pabrėžė efektyvumo<br />
svarbą įgyvendinant aktyvias <strong>darbo</strong> rinkos priemones. „Jeigu<br />
bedarbiai dalyvauja profesinio mokymo programoje, po baigimo<br />
jie turi tikrai dirbti. Negalima siūlyti žmogui tris ar penkias<br />
programas vien tam, kad jis būtų užimtas. Programos turi<br />
anksčiau registruotų asmenų įdarbinimo planuose numatytų<br />
įsipareigojimų įgyvendinimas. Todėl, kaip sakė V.Zakšauskaitė,<br />
tai rodo, jog šie dalykai nesusiejami su numatytais prioritetais<br />
strateginiame plane ir pan.<br />
Situacija pailiustruota pavyzdžiais iš atliktų patikrų dviejose<br />
teritorinėse <strong>darbo</strong> biržose, kuriose į įdarbinimo subsidijuojant<br />
priemonę per pirmus mėnesius nusiunčiami neseniai<br />
<strong>darbo</strong> biržose įsiregistravę asmenys, kai tuo tarpu yra nemažas<br />
skaičius žmonių, laukiančių kada pateks į šią programą ir kurie<br />
tikrai negali įsidarbinti siūlomose laisvose <strong>darbo</strong> vietose. Pranešėjos<br />
nuomone, neseniai įsiregistravusiems ieškantiems <strong>darbo</strong><br />
asmenims pirmiausia turi būti siūloma pasinaudoti esamų laisvų<br />
<strong>darbo</strong> vietų duomenų baze.<br />
V.Zakšauskaitė mano, kad turi būti atliekamos analizės dėl<br />
šios programos patikslinimo ir pagerinimo, <strong>darbo</strong> vietos turi<br />
būti steigiamos atžvelgiant į kliento poreikius, į šios priemonės<br />
tikslą. Ji atkreipė dėmesį, kad skiriant subsidiją konkrečiai<br />
<strong>darbo</strong> vietai įkurti, <strong>darbo</strong> vietos įrengimas turi būti pagrįstas,<br />
susietas su šios priemonės tikslais ir aiškiai apibrėžtas, kodėl to<br />
reikia neįgaliajam. V.Zakšauskaitė siūlė atidžiau ir kompetentingiau<br />
vertinti darbdavių paraiškas, taip pat kokiems žmonėms<br />
steigiamos <strong>darbo</strong> vietos, ar jos atitinka programos prioritetus.<br />
Pasak LDB direktoriaus pavaduotojos Galinos Savickienės,<br />
šiandien didelį dėmesį būtina skirti profesinio mokymo programai,<br />
nes atlikus analizę, paaiškėjo, kad po atskirų mokymo<br />
centrų kai kurių profesijų baigimo tik apie pusę asmenų įsidarbina.<br />
Vertinimo duomenys rodo, jog įsidarbinimo efektyvumas<br />
po profesinio mokymo per 3 mėnesius, palyginti su praėjusiais<br />
metais, kai buvo 73 proc., dabar tesiekia 62 proc. Palyginus<br />
tam tikras profesijas, kurias įgyja bedarbiai, paaiškėjo, jog yra<br />
būti efektyvios ir pagrįstos. Pinigus reikia skaičiuoti kaip savo,<br />
mažinti išlaidas tose srityse, kurios nėra veiksmingos“, kalbėjo<br />
direktoriaus pavaduotoja. G.Savickienės nuomone, šiandien<br />
<strong>darbo</strong> biržos turi visus instrumentus, gerą kolektyvą. Daug dirbama<br />
– pažiūrėkime, kaip išaugo įdarbinimas, tačiau šiuo metu<br />
turime daryti pakeitimus, svarstyti, siūlyti, kaip efektyviau taikyti<br />
bedarbiams aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos priemones, atsižvelgiant<br />
į esamą situaciją bei kokia <strong>darbo</strong> birža bus rytoj.<br />
Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėja<br />
V.Zakšauskaitė, savo pranešime apžvelgdama aktyvias <strong>darbo</strong><br />
rinkos priemones, pateikė nemažai pastabų, kaip jas efektyviau<br />
įgyvendinti. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant visas programas<br />
ir priemones, kartais neįvertinamos asmenų galimybės<br />
įsidarbinti į laisvas <strong>darbo</strong> vietas vietinėje teritorijoje ir aplinkiniuose<br />
rajonuose, neskatinamas mobilumas. V.Zakšauskaitės<br />
įsitikinimu, pasiūlos ir paklausos analizė ir programos nėra<br />
susiejamos su priemonių įgyvendinimo būtinumu ir tikslingumu<br />
(pvz., kokia dalis, kokie žmonės turi dalyvauti programose<br />
ir kodėl). Antras dalykas, anot pranešėjos, neužtikrinamas<br />
6<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Aktualijos<br />
tokių, kaip, pavyzdžiui, plastikinių langų montuotojai<br />
arba B kategorijos vairuotojai, kai iš baigusių<br />
įsidarbina tik ketvirtadalis. Anot V.Zakšauskaitės,<br />
rengdami profesinio mokymo programą, kiekviena<br />
teritorinė <strong>darbo</strong> birža turi atsižvelgti, ko iš tikrųjų<br />
reikia <strong>darbo</strong> rinkai, kokios įsidarbinimo galimybės<br />
ir ką siųsti įsigyti konkrečių profesijų. Tai turi būti<br />
pagrįsta, teigė pranešėja. Jai kelia nerimą tai, kad kai<br />
kurie buvę bedarbiai, įgiję floristo – gėlių pardavėjo,<br />
sekretoriaus – referento, viešbučio kambarinės<br />
ir pan., profesijas po 3 mėnesių vėl sugrįžta į <strong>darbo</strong><br />
biržas. Todėl ji rekomendavo palyginti vienus kitus<br />
metus, įvertinti, ar konkreti mokymo programa reikalinga,<br />
o gal neverta mokyti žmonių, nes nepasiteisina,<br />
t.y. jie neįsitvirtina <strong>darbo</strong> rinkoje.<br />
Prelegentė sakė, jog išanalizavus trijų šalies mokymo<br />
centrų, kuriuose mokėsi bedarbiai pardavėjo<br />
profesijos, situaciją, paaiškėjo, jog baigę Šiaulių <strong>darbo</strong><br />
rinkos centrą įsidarbino tik 61,5 proc., kai tuo<br />
tarpu Kauno – 76 proc., Vilniaus Žirmūnų <strong>darbo</strong><br />
rinkos mokymo centrą – 79 proc. asmenų, nors<br />
vienam bedarbiui apmokyti kaina didžiausia būtent<br />
Šiauliuose. V.Zakšauskaitės įsitikinimu, tai svarbu<br />
išnagrinėti visais pjūviais, kad būtų efektyvi programa<br />
– geriausias rezultatas mažiausiom sąnaudom.<br />
Analizės rezultatai rodo, jog svarbu priimant<br />
sprendimus atsižvelgti, kokiose įstaigose geriau<br />
mokyti bedarbius.<br />
LDB skyriaus vedėja skyrė dėmesį viešinimo<br />
priemonių rengimo ir įgyvendinimo skaidrumo<br />
klausimui. Anot jos, reikėtų skelbti informaciją internete,<br />
kokios yra priemonės, kas įgyvendinama, ką<br />
<strong>darbo</strong> birža siūlo darbdaviams ir t.t. Tik nedaugelis<br />
<strong>darbo</strong> biržos internete skelbia informaciją įvairiais<br />
savo veiklos klausimais. Tarkim, Rokiškis pateikė<br />
sąrašus darbdavių, pas kuriuos bus organizuojamos<br />
tam tikros priemonės, Raseiniai nurodė kas organizuoja<br />
viešuosius darbus ir t.t. V.Zakšauskaitė probleminėmis<br />
sritimis įvardijo priemonių rengimą,<br />
įgyvendinimą ir priežiūrą, kur reikia sustiprinti ir<br />
pagerinti valdymą.<br />
Seminaro metu profesinio mokymo programos<br />
rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros praktiką Šiaulių<br />
<strong>darbo</strong> biržoje pristatė direktoriaus pavaduotoja<br />
Jolanta Mikšionytė. Su <strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo<br />
priemonės realizavimu Marijampolės <strong>darbo</strong><br />
biržoje supažindino direktorė Irena Grabauskienė,<br />
<strong>darbo</strong> vietų steigimo subsidijuojant programos<br />
įgyvendinimo ir priežiūros klausimus nagrinėjo<br />
Panevėžio <strong>darbo</strong> biržos direktoriaus pavaduotoja<br />
Audronė Biguzienė.<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
7
Socialinė partnerystė<br />
Atkelta iš 5 psl.<br />
kaip anksčiau. Šiuo metu gaminama Vietname, Kambodžoje, Afrikos<br />
Šiaurėje – dar pigesnėse šalyse, todėl <strong>Lietuvos</strong> siuvėjai ir tekstilininkai<br />
greitai nebus paklausūs dėl augančių kaštų, pesimistiškai kalbėjo<br />
vienos didžiausių siuvimo įmonių vadovė.<br />
Išeitį ji mato vieninteliu atveju, jei į šią pramonės šaką Lietuvoje<br />
(jei dar ji reikalinga) bus atkreiptas dėmesys. Vienintelis kelias – mažinti<br />
mokesčius, kurie skaičiuojami nuo <strong>darbo</strong> užmokesčio. Pirmiausia<br />
taip būtų galima išsilaikyti ir išgyventi krizę, nes antraip – optimizmo<br />
yra nedaug, teigė G.Zaveckienė.<br />
Kompensacijos gadina žmones<br />
UAB „Terina“ direktorius Jonas Vosylius sakė, jog norint išlaikyti<br />
įmonėje gamybinius pajėgumus reikia turėti papildomai ketvirtadalį<br />
žmonių, padedančių kompensuoti nuostolius, kuriuos įmonė<br />
patiria per tuos darbuotojus, kurie demonstruoja nenorą dirbti – nežinome,<br />
ką su jais daryti. Sakote, tris metus išsaugoti <strong>darbo</strong> vietą,<br />
kaip? Dėl to užsidarysime iš tikrųjų. Žmonės sugadinti – eina į <strong>darbo</strong><br />
biržą dėl kompensacijų, truputį suslogavo – ima biuletenius trims savaitėms,<br />
mėnesiui, po ligos grįžta „šokoladiniai“, piktinosi vadovas.<br />
Jo nuomone, pasiuntus mokytis, jeigu po to žmogus atsisako įsidarbinti,<br />
kodėl jis negrąžina mokymo lėšų? Už tai toks asmuo turėtų<br />
atsiskaityti, atidirbti. Jeigu galų gale nenori dirbti siūlomo <strong>darbo</strong>,<br />
kodėl nenusiuntus į viešuosius darbus – tegul gatves blizgina. Kiek<br />
pažįstamų su puikiausiais mersedesais važinėja, o <strong>darbo</strong> biržoje yra<br />
registruoti. „Ką Lietuva – Kinija? Milijardas žmonių? Čia mažas kaimelis<br />
– viską matome. O mums iš tikrųjų žmonių trūksta. Galbūt per<br />
daug įstatymai išploninti?“ – piktinosi Jonas Vosylius.<br />
Nusivylė darbuotojų motyvacija<br />
AB „Žiemio“ generalinis direktorius Kazimieras Paltanavičius<br />
taip pat išsakė karčią patirtį apie darbuotojų motyvaciją dirbti.<br />
Atėjusiam naujam nekvalifikuotam darbuotojui privaloma mokėti<br />
minimalią algą, nors realiai jis galbūt teuždirba porą šimtų litų per<br />
mėnesį. Tuomet toks ateina ir sako: „Ką jūs čia mokat? Darbo biržoje<br />
daugiau gaučiau“, pasakojo vadovas, kuris įsitikinęs, kad „auginame<br />
naują dykaduonių kartą. Tiesiog nesuprantu mūsų įstatymų ir norėčiau<br />
sužinoti, kas yra bedarbis. Ar bedarbis tas, kuris prarado darbą<br />
likviduojant įmonę, naikinant <strong>darbo</strong> vietas, negali dirbti dėl sveikatos<br />
būklės, ar tas, kuris savo noru išėjo iš <strong>darbo</strong> ir gauna pinigėlius? Jūs<br />
pakratykite Gariūnų pardavėjus – taigi jų koks trečdalis įsiregistravę<br />
<strong>darbo</strong> biržoje bedarbiais. Arba vėl – iš mūsų išeina moteris ir sako:<br />
„Einu nelegaliai padirbėti, gausiu pašalpą, paskui vėl grįšiu“. Jeigu<br />
žmogus savo noru išeina iš <strong>darbo</strong>, tai koks jis bedarbis?!“ – klausė<br />
K.Paltanavičius.<br />
Plėsti gamybą Lietuvoje yra galimybių<br />
AB „Gija“ generalinis direktorius Valdas Pacevičius padėtį<br />
vertino gerokai optimistiškiau, nei jo kolegos. Pasak V.Pacevičiaus,<br />
jeigu gamyba būtų buvus vystoma tik Kaune, nežinia kaip dabar sektųsi.<br />
AB „Gija“ pasirinko kitą kelią – steigė cechą Jurbarke, padalinius<br />
Kalvarijoje, Vilkijoje, kur dirba per 120 vietos gyventojų. Padedant<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos vietinių užimtumo iniciatyvų programai, AB<br />
„Gija“ įgyvendino ne vieną projektą kaimo vietovėse ir įdarbino vietos<br />
gyventojus. Kaip pasakojo V.Pacevičius, jie ir toliau numato steigti<br />
kaimuose naujas <strong>darbo</strong> vietas. „Šiandien, jei nebūtų padėjusi <strong>darbo</strong><br />
birža, negalėtume pasiūti tiek gaminių“, pažymėjo „Gijos“ vadovas.<br />
atveju, kai reikia neįgaliajam pritaikyti <strong>darbo</strong> vietą prie jo<br />
negalios. Jeigu neįgalaus žmogaus negalima įdarbinti į laisvas<br />
<strong>darbo</strong> vietas, jam galbūt reikalinga ar speciali įranga,<br />
ar specialios priemonės, patalpos ir pan., tuomet mokama<br />
subsidija iki 49 tūkst. <strong>darbo</strong> vietai įsteigti arba pritaikyti.<br />
Subsidija gali būti panaudojama įrengimams, <strong>darbo</strong> priemonėms<br />
pirkti, patalpoms remontuoti, darbuotojams mokyti.<br />
Praeitais metais įsteigta 300 <strong>darbo</strong> vietų neįgaliesiems,<br />
kurias išlaikyti privaloma trejus metus. Pusė šių vietų buvo<br />
įsteigta patiems sunkiausiems neįgaliesiems, t.y. kurie turi<br />
darbingumą iki 40 proc., pabrėžė LDB skyriaus vedėja.<br />
Vietinių užimtumo iniciatyvų programa nuo pat jos<br />
įgyvendinimo pradžios yra efektyvi: pagal 422 projektus<br />
sukurta per 3 tūkst. naujų <strong>darbo</strong> vietų, įdarbinta 62 proc.<br />
socialiai remtinų asmenų, daugiau kaip 50 proc. šių <strong>darbo</strong><br />
vietų yra įsteigta kaime, kur kitų <strong>darbo</strong> galimybių iš viso<br />
nėra gyventojams, taip pat sukurti 92 nauji padaliniai įmonėse<br />
(tam tikros paslaugos gyventojams), kurių iki tol šiose<br />
teritorijose nebuvo, pasakojo V.Zakšauskaitė. Siuvimo<br />
įmonėse buvo įgyvendinta 17 VUI projektų, įsteigta 383<br />
naujos <strong>darbo</strong> vietos.<br />
Darbdavius pranešėja supažindino ir su Darbo rotacijos<br />
priemone – ji naudinga ir ieškantiems <strong>darbo</strong> asmenims, ir<br />
darbdaviams, todėl kad yra galimybė pakeisti laikinai nesančius<br />
įmonėje darbuotojus. Pavyzdžiui, išėjus motinystės<br />
atostogų darbuotoją galite laikinai priimti iki 12 mėn.<br />
ir gauti valstybės paramą, kuri siekia pusę MMA dydžio.<br />
Pasibaigus šiai priemonei, 73 proc. dalyvių pasilieka nuolatiniam<br />
darbui. Tokiu būdu darbdavys turi galimybę pasirinkti<br />
ir naują darbuotoją. Darbdaviai šia paslauga galėtų<br />
labiau naudotis, siūlė pranešėja.<br />
Kalbėdama apie profesinį mokymą, ji pabrėžė, jog daugelį<br />
metų rengiami darbuotojai, reikalingi <strong>darbo</strong> rinkai, atsižvelgiant<br />
į poreikį, į laisvų <strong>darbo</strong> vietų skaičių. „Minėjote,<br />
kad jums reikia daug siuvėjų, jų rengiama galbūt nelabai<br />
gausiai, todėl, kad jų turime įsiregistravusių <strong>darbo</strong> biržoje,<br />
tačiau yra kita problema, kad moterys siuvėjos, atėjusios<br />
į teritorinę <strong>darbo</strong> biržą, labai dažnai atneša pažymas dėl<br />
sveikatos sutrikimų, kitos nenori eiti dirbti siuvėjos <strong>darbo</strong>,<br />
sakydamos, kad tai labai sunkus darbas ir atlyginimas už<br />
darbą nėra pakankamas“, kalbėjo LDB specialistė.<br />
Keičiantis situacijai <strong>darbo</strong> rinkoje, vykstant struktūriniams<br />
pokyčiams įmonėse, darbdaviai turi galimybę pasinaudoti<br />
profesinio mokymo programa ir perkvalifikuoti<br />
darbuotojus, kuriuos ketina atleisti. Jeigu darbdaviai pasinaudos<br />
profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis, bus<br />
kompensuojamos mokymo išlaidos, žmonių apgyvendinimo,<br />
kelionės ir sveikatos patikrinimo išlaidos.<br />
Pasak V.Zakšauskaitės, šiuo metu veikia 72 socialinės<br />
įmonės. Jų veiklą administruoja 20 teritorinių <strong>darbo</strong> biržų.<br />
„Daugiausia jų įsisteigę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.<br />
Neįgaliųjų skaičius socialinėse įmonėse auga. Valstybės<br />
finansinė parama sudaro galimybę išsaugoti 1600 neįgaliųjų<br />
darbuotojų. Beveik pusė neįgaliųjų darbuotojų turi<br />
0 – 40 proc. darbingumo lygį. Kas ketvirtas neįgalus turi<br />
nuo 0 iki 25 proc. darbingumo lygį. Siuvimo pramonėje yra<br />
10 socialinių įmonių. Vilniuje veikia 4, Kaune – 2, Alytuje,<br />
Panevėžyje, Jurbarke ir Mažeikiuose – po 1. Tose įmonėse<br />
dirba 500 asmenų, iš kurių 55 proc. sudaro tikslinėms grupėms<br />
priklausantys darbuotojai.<br />
8<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Aktualijos<br />
Europos <strong>darbo</strong> dienos <strong>2008</strong><br />
Agnė KUNIGONYTĖ<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos EURES vadybininkė<br />
Laisvas asmenų judėjimas – viena iš pagrindinių laisvių, garantuojamų Bendrijos teisės aktais.<br />
Dalis šios laisvės yra susijusi su teise gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje. EURES – Europos<br />
užimtumo tarnyba - yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų<br />
judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Laisvė gyventi ir dirbti užsienyje yra viena iš pagrindinių<br />
Europos Sąjungos piliečių teisių, nustatyta Romos sutartyje ir Čekijos Respublikos, Kipro, Estijos,<br />
Latvijos, <strong>Lietuvos</strong>, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą<br />
sutartyse. EURES skatina geografinį ir darbinį mobilumą, teikdamas informaciją, konsultacijas ir pagalbą<br />
Europos piliečiams, norintiems dirbti kitoje šalyje ir darbdaviams, pageidaujantiems įdarbinti<br />
darbuotojus iš kitų šalių.<br />
Tinklas jungia visų EEE valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas, kitas regionines ir valstybines<br />
organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais. Tinklą koordinuoja Europos Komisija,<br />
kurios iniciatyva 2006 m., Europos darbuotojų mobilumo metais, įvyko pirmasis renginys „Europos<br />
<strong>darbo</strong> dienos“. Nuo to laiko jos sėkmingai rengiamos kasmet: rugsėjį ir spalį visoje Europoje vienu<br />
metu vyksta <strong>darbo</strong> mugės ir kiti specialūs renginiai. Lietuva – ne išimtis. Rugsėjo 10 – 11 dienomis<br />
„Europos <strong>darbo</strong> dienos <strong>2008</strong>“ kvietė lankytojus į Šiaulių <strong>darbo</strong> biržos Jaunimo <strong>darbo</strong> centrą bei Klaipėdos<br />
<strong>darbo</strong> biržą. Lietuvoje vykusiame renginyje dalyvavo EURES patarėjai iš Švedijos, Norvegijos<br />
ir Jungtinės Karalystės. Jie skaitė pranešimus apie <strong>darbo</strong> ir gyvenimo sąlygas savo šalyse. Individualių<br />
konsultacijų metu informavo, kad persikėlimas į kitą šalį yra svarbus žingsnis. Gyvenimas ir darbas<br />
kitoje šalyje gali pateikti tam tikrų iššūkių, kaip antai, prisitaikymas prie kitos kultūros, darbas<br />
užsienio kalba, skirtinga socialinės apsaugos ir mokesčių sistema, įgytos kvalifikacijos pripažinimo<br />
skirtumai.<br />
Šiose informacinėse <strong>darbo</strong> dienose buvo puiki proga susitikti darbdaviams ir darbuotojams, pasvarstyti,<br />
kuo jie galėtų vienas kitam būti naudingi. Taip pat – gera proga <strong>darbo</strong> ieškantiems žmonėms<br />
susitikti su savo regiono EURES patarėju, kuris mielai teikė individualias konsultacijas.<br />
Besidominčių darbu kitose šalyse mažėja. Į renginį atėję žmonės daugiau domėjosi <strong>darbo</strong> galimybėmis<br />
Lietuvoje.<br />
Vladimiras Špidla, Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias<br />
galimybes sakė: „Darbo dienos yra vienas svarbiausių renginių skatinant <strong>darbo</strong> jėgos mobilumą,<br />
o tuo pačiu ir Europos ekonomikos augimą. Galimybė sužinoti apie <strong>darbo</strong> ir gyvenimo sąlygas bet<br />
kurioje Europos vietoje yra naudinga patiems žmonėms, verslui ir visiems Europos piliečiams.“<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
9
Reportažas<br />
Tauragės kraštas:<br />
žemaitiško užsispyrimo turintys žmonės gyvena<br />
realybėje, turinčioje įvairių spalvų<br />
Danutė ŠALKAUSKIENĖ<br />
Tauragės <strong>darbo</strong> biržos direktoriaus<br />
pavaduotoja Janina Tomkevičienė,<br />
pasakodama apie <strong>darbo</strong> biržos klientus –<br />
bedarbius ir ieškančius <strong>darbo</strong> gyventojus,<br />
kaip svarbiausią nūdienos problemą, paminėjo<br />
labai žemą jų išsilavinimą. Beveik<br />
40 proc. žmonių, ateinančių į <strong>darbo</strong> biržą,<br />
šiandien neturi jokios kvalifikacijos.<br />
Dar daugiau – apie 60 proc. nepasirengę<br />
<strong>darbo</strong> rinkai, t.y. netenkina jos poreikių.<br />
Iš daugiau kaip dviejų tūkstančių registruotų<br />
asmenų per 50 proc. yra bedarbiai.<br />
Tarp jų – daugiausia moterų (beveik<br />
60 proc.), gyvenančių kaime (47,9 proc.),<br />
vyrų (43 proc.). Per 13 proc. tarp bedarbių<br />
yra jaunimo.<br />
Pasak J.Tomkevičienės, palyginti su<br />
praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu,<br />
(rugsėjo 1 d. duomenimis) ieškančių <strong>darbo</strong><br />
asmenų skaičius išaugo 6,7 proc., bedarbių<br />
– 8,7 proc. Taigi <strong>darbo</strong> biržos uždavinys<br />
– sugrąžinti šiuos žmones į <strong>darbo</strong><br />
rinką – sunkus, atsakingas ir reikalaujantis<br />
didelės kantrybės, žinių, sugebėjimo<br />
valdyti nuolat besikeičiančią situaciją<br />
procesas. Vienas iš būdų padėti <strong>darbo</strong> ne-<br />
Aplankyti Tauragės kraštą paskatino ne tik įspūdinga šio <strong>Lietuvos</strong><br />
kampelio istorija ir turtingas kraštovaizdis. „Pirmą kartą rašytiniuose<br />
šaltiniuose 1507 m. paminėta Tauragė, o ir kitos dar senesnės šio krašto<br />
vietovės tikrai vertos išskirtinio tyrinėtojų dėmesio. Tai kraštas, esantis<br />
prie senojo Hanzos kelio, jungiančio Sankt Peterburgą, Rygą ir kitus<br />
miestus su Vakarų Europa. Tokia geografinė padėtis, kaip pastebi ir patys<br />
jo gyventojai, įvairiais laikotarpiais teikė daug privalumų, ypač plėtojant<br />
prekybą, tačiau atnešė ir nemažai bėdų: per karus Tauragės miestas ir<br />
apylinkės nukentėdavo anksčiau ir daug smarkiau nei kitos <strong>Lietuvos</strong><br />
vietos“. Tai eilutės iš didžiulės monografijos „Tauragės kraštas“ apie jo<br />
istoriją, kultūrą, meno paminklus. O kaip gyvena žmonės šiandien? Kaip<br />
įveikia nūdienos problemas žemaitiško būdo tauragiškiai, apie ką svajoja<br />
turintys verslą ir tie, kam atėjo ne pačios geriausios dienos, kai reikia<br />
ieškoti kelio į <strong>darbo</strong> biržą?<br />
tekusiems kraštiečiams – jų nukreipimas<br />
į aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemones,<br />
kurios finansuojamos iš Užimtumo<br />
fondo, valstybės biudžeto ir Europos<br />
Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Per 8<br />
šių metų mėnesius įvairiose priemonėse<br />
dalyvavo per 600 <strong>darbo</strong> biržos klientų.<br />
Daugiausia iš jų dirbo viešuosius darbus<br />
(215), kitiems buvo pasiūlytas profesinis<br />
mokymas (201), įdarbinimas subsidijuojant,<br />
neformalus švietimas, <strong>darbo</strong> įgūdžių<br />
įgijimo, paramos <strong>darbo</strong> vietoms steigti,<br />
<strong>darbo</strong> rotacijos ir kitos priemonės.<br />
10<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Reportažas<br />
Profesinis mokymas<br />
– efektyvi priemonė,<br />
siekiant įsidarbinti<br />
Per 8 š.m. mėnesius profesinio mokymo<br />
kursus baigė 173 programoje dalyvavę<br />
asmenys. Iš jų 160 įsidarbino per 90<br />
dienų nuo kursų baigimo. Tai reiškia, kad<br />
mokymo efektyvumas siekia 76,9 proc.<br />
O kokios profesijos paklausiausios? Pasak<br />
J.Tomkevičienės, darbą susirado visi,<br />
t.y. 100 proc., baigę lengvų drabužių siuvimo,<br />
kūriko, sūrių gamintojo, padavėjo<br />
– barmeno, lengvųjų automobilių kėbulo<br />
taisytojo, autokrautuvo vairuotojo kvalifikacijas<br />
įgiję bedarbiai. Įsidarbino 80<br />
proc. asmenų, baigusių baldžių, tinkuotojo<br />
– plytelių klojėjo kursus.<br />
Darbdaviai –<br />
<strong>darbo</strong> biržos<br />
partneriai<br />
Sodros duomenimis, Tauragės <strong>darbo</strong><br />
biržos aptarnaujamoje teritorijoje šiuo<br />
metu ūkinę veiklą vykdo 1040 įmonių,<br />
kurios turi samdomų darbuotojų. Daugiausia<br />
iš jų (beveik 90 proc.) yra privačios,<br />
teikiančios paslaugas (per 750<br />
įmonių). Įvairią produkciją gamina 122<br />
pramonės, 121 žemės ūkio įmonė, veikia<br />
45 statybos bendrovės. Tačiau pagal<br />
dirbančiųjų skaičių visos įmonės - daugiausia<br />
mažos, turinčios iki 10 darbuotojų<br />
(72 proc.). Tik 5 pagal statistiką samdo<br />
nuo 250 iki 500 darbuotojų. Darbo birža<br />
nuolatinius ryšius palaiko su beveik 700<br />
įmonių. Interesai abipusiai – į laisvas<br />
<strong>darbo</strong> vietas, kurias registruoja darbdaviai<br />
– siunčiami <strong>darbo</strong> biržos klientai.<br />
Per 8 š.m. mėnesius įmonės <strong>darbo</strong> biržoje<br />
įregistravo 1153 laisvas <strong>darbo</strong> vietas.<br />
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų<br />
laikotarpiu, laisvų <strong>darbo</strong> vietų pasiūla<br />
išliko beveik tokia pat. J.Tomkevičienės<br />
teigimu, <strong>darbo</strong> pasiūla paprastai išauga<br />
pavasario – vasaros laikotarpiu. Tačiau<br />
vis dėlto dominuoja ne terminuoto, o<br />
nuolatinio <strong>darbo</strong> vietos.<br />
Dar viena tendencija – darbdaviams labiausiai<br />
trūksta kvalifikuotos <strong>darbo</strong> jėgos.<br />
Beveik kas antra laisva <strong>darbo</strong> vieta užregistruota<br />
kvalifikuotiems darbininkams<br />
ir aptarnavimo profesijų darbuotojams.<br />
Tačiau nemažą dalį – apie 36 proc. <strong>darbo</strong><br />
vietų nereikalauja ypatingų kvalifikacinių<br />
sugebėjimų. Didžiausia <strong>darbo</strong> pasiūla –<br />
paslaugų ir pramonės sektoriuose.<br />
Jaunimo <strong>darbo</strong> centre<br />
Senos tradicijos<br />
gyvuoja<br />
Kas nepamena Tauragės dešrų ir<br />
kumpelių? Šie gaminiai buvo žinomi toli<br />
už <strong>Lietuvos</strong> ribų. Deja, šiandien įmonė<br />
„Tauragės maistas“ išgyvena ne pačius<br />
geriausius laikus. Ir vis dėlto direktoriaus<br />
Mečislovo Lenktaičio kabinetą puošia<br />
ne vienas jau Nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong><br />
rengtų parodų apdovanojimas. Vienas iš<br />
jų – 2007 m. „Agrobalto“ parodos aukso<br />
medalis.<br />
Pasak M.Lenktaičio, nepalankios<br />
ekonominės aplinkybės lėmė gamybos<br />
apimčių mažėjimą: iš didžiulio 1400 darbuotojų<br />
kolektyvo liko tik 140. Tai palietė<br />
ne tik Tauragės, bet ir daugelį kitų šalies<br />
A.Ramanauskienė<br />
mėsos perdirbimo įmonių. Tačiau kaip<br />
besikeistų situacija, įmonės kolektyvui<br />
svarbiausia išlaikyti gerą įmonės vardą,<br />
pelnyti vartotojų pripažinimą. „Kaip tai<br />
būtų nelengva, siekiame užsibrėžto tikslo“,<br />
- sakė direktorius. Pridurdamas teigė,<br />
jog didelė pagalbininkė šiuo metu esanti<br />
<strong>darbo</strong> birža. Džiaugėsi rodydamas iš dalies<br />
<strong>darbo</strong> biržos lėšomis įrengtą kabinetą<br />
ir įgytas būtinas apskaitininko darbui<br />
priemones. Pagal steigiamos <strong>darbo</strong> vietos<br />
neįgaliajam priemonę, „Tauragės maistas“<br />
gavo finansinę paramą, įdarbino reikalingą<br />
specialistą, buvusį bedarbį. Patenkintas<br />
ir naujasis darbuotojas E.Kasparavičius,<br />
įgyvendinęs svajonę dirbti pagal specialybę.<br />
Pagal tą pačią priemonę įmonės valgykloje<br />
darbuojasi ir A.Ramanauskienė.<br />
Pasak M.Lenktaičio, „Tauragės maistas“,<br />
palaikydamas dalykiškus ryšius su <strong>darbo</strong><br />
birža, pasinaudojo ir kitomis jos siūlomomis<br />
paslaugomis. Pagal <strong>darbo</strong> rotacijos<br />
priemonę įdarbino <strong>darbo</strong> biržoje registruotą<br />
moterį vietoj išėjusios į dekretines<br />
atostogas. Populiari įmonėje ir <strong>darbo</strong> įgūdžių<br />
įgijimo priemonė.<br />
M.Lenktaitis<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
11
Reportažas<br />
Pagėgių link...<br />
Vingiuoto asfalto juosta judame link Pagėgių<br />
savivaldybės, kurios valdose net 5 seniūnijos. Čia<br />
įsikūręs <strong>darbo</strong> biržos poskyris, kurio paslaugomis<br />
naudojasi beveik 400 vietos gyventojų. Abipus<br />
kelio nemaži dirbamos žemės plotai. Kaip bebūtų<br />
keista, daug kur neišsilaikiusios žemės ūkio<br />
bendrovės šiame krašte tebegyvuoja, nors žemės<br />
nėra labai derlingos.<br />
Apskritai Tauragės rajonas – žemdirbių ir gyvulių<br />
augintojų kraštas. Apie 55 proc. rajono gyventojų<br />
gyvena kaime. Dauguma iš jų nepamiršo<br />
prigimtinės priedermės – dirbti žemę. Todėl<br />
ūkininkai čia augina daugiausia pašarinius javus,<br />
vaisius, daržoves, rapsus, peni gyvulius mėsai ir<br />
gamina pieną. Taigi yra palankios sąlygos pieno ir<br />
mėsos įmonėms gyvuoti.<br />
... Pasivejame pienovežį, sukantį Vilkyškių pieninės<br />
link. Pasak J.Tomkevičienės, šioje įmonėje<br />
darbuojasi ir buvę <strong>darbo</strong> biržos Pagėgių poskyrio<br />
klientai. Su pienine palaikomi nuolatiniai ryšiai,<br />
siunčiami žmonės į laisvas <strong>darbo</strong> vietas.<br />
“Senosios girios” šeimininkai A. ir D. Sinkevičiai darbštūs ir kūribingi žmonės.<br />
Vietinių užimtumo<br />
iniciatyvų projektai –<br />
parama verslui<br />
Jei keliausite nuo Pagėgių jūros aplankyti, nepraleiskite<br />
progos užsukti į „Senąją girą“. Jos šeimininkai<br />
Arūnas ir Dalia Sinkevičiai skaniai pamaitins,<br />
o jei reikės, ir nakvyne pasirūpins. Ir dar<br />
– turėsite puikią progą pasigėrėti profesionaliai<br />
prižiūrimais gėlynais, medžiais, krūmais. Jų čia –<br />
nesuskaičiuojama aibė rūšių ir spalvų.<br />
... Išlikę senos senutėlės buvusios girininkijos<br />
pastatai atgijo ne tik turint didelių ambicijų jos<br />
šeimininkams. Labai svarbi buvo ir <strong>darbo</strong> biržos<br />
parama, skirta pagal vietinių užimtumo iniciatyvų<br />
projektą 2003 m. Tai buvo pirmasis projektas,<br />
įgyvendintas rajone. Vėliau atsirado ir daugiau<br />
idėjų turinčių žmonių. 2004 m. finansinė parama<br />
buvo skirta dviems, 2005 m. – šešiems, 2006 m. –<br />
vienam, o šiemet – penkiems projektams.<br />
Taigi A. ir D.Sinkevičiai prieš penkerius metus<br />
įkūrė 6 <strong>darbo</strong> vietas bedarbiams ir atidarė kavinukę,<br />
įrengė keletą kambarių nakvynei.<br />
2005 m. dalyvaudami projektų atrankoje, pateikė<br />
tęstinį šeimyninio verslo veiklos planą – jie<br />
sumanė išplėsti viešbučio kambarių plotą, pastatyti<br />
pirtį. Šiandien tai jau įgyvendinta, bet šeimininkai<br />
kuria tolimesnius planus – galvoja apie<br />
SPA centriuką, kitas paslaugas lankytojams. O jų<br />
netrūksta. Ponia Dalia teigia, kad įvairiems renginiams<br />
ir pobūviams laisvų vietų paprastai net pritrūksta.<br />
Miškų apsuptyje įsikūrusi „Senoji giria“<br />
traukia šeimininkų svetingumu, puikia gamtos<br />
kaimynyste.<br />
Ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų santykis su<br />
darbingo amžiaus gyventojais (09.01)<br />
Tauragės apskrityje – 6,2 proc.<br />
Jurbarko raj. – 7,8 proc.<br />
Šilalės raj. – 6,0 proc.<br />
Tauragėje ir Pagėgių savivaldybėje – 5,3 proc.<br />
12<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Aktualijos<br />
Asta LADAUSKIENĖ<br />
Panevėžio <strong>darbo</strong> biržos konsultantė psichologė<br />
Nedarbas – išbandymas kiekvienam<br />
iš mūsų. Tačiau pirmiausia – tai dialogo<br />
su savimi problema, kurią sukelia stiprūs<br />
neigiami emociniai išgyvenimai, sumažėjęs<br />
asmens sugebėjimas prisitaikyti,<br />
bendravimo sutrikimai, depresija. Netekus<br />
<strong>darbo</strong> labiausiai yra veikiamas ir gali<br />
susilpnėti socialinis savęs vertinimo aspektas,<br />
taip pat galima tikėtis, kad mažės<br />
ir bendras asmens savęs vertinimas.<br />
Kadangi šiuo metu tarp bedarbių<br />
yra nemažai jaunimo,<br />
vidutinio ir pensinio amžiaus<br />
asmenų, svarbu išsiaiškinti<br />
ne<strong>darbo</strong> psichologines pasekmes<br />
ilgalaikiams bedarbiams:<br />
kaip jie vertina savo asmeninius,<br />
profesinius gebėjimus,<br />
kaip ne<strong>darbo</strong> trukmė įtakoja<br />
jų motyvaciją ir naujas įsidarbinimo<br />
galimybes, kaip padėti<br />
greičiau integruotis į <strong>darbo</strong><br />
rinką ir adaptuotis joje.<br />
Labai dažnai bedarbiams<br />
trūksta socialinės ir psichologinės<br />
paramos. Tokių įgūdžių<br />
kaip atsakomybė, gebėjimas<br />
dirbti kolektyve, pasitikėjimas<br />
savimi neįmanoma išsiugdyti<br />
trumpalaikėse programose.<br />
Pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams<br />
labai sunku atsisakyti<br />
įprastos bedarbio dienos<br />
rutinos ir keisti ją į naują tvarką,<br />
prisiimant visus su įsidarbinimu<br />
susijusius įsipareigojimus.<br />
Norėdama padėti bedarbiams<br />
išspręsti minėtas problemas,<br />
Panevėžio <strong>darbo</strong><br />
birža praplėtė savo veiklos<br />
sritį ir įdiegė naują paslaugą<br />
- individualų konsultavimą,<br />
t.y. kiekvienam registruotam<br />
Panevėžio <strong>darbo</strong> biržoje bedarbiui<br />
suteikiama galimybė pasinaudoti<br />
individualia specialisto psichologo konsultacija.<br />
Jos tikslas – ne tik padėti bedarbiams<br />
suplanuoti karjerą, apsispręsti dėl<br />
profesijos, bet ir aptarti su konsultantu –<br />
psichologu labiau asmeninius klausimus,<br />
sudaryti individualų profesijos įgijimo,<br />
karjeros ir <strong>darbo</strong> paieškos planą, padėti<br />
priimti racionalius sprendimus.<br />
Konsultavimo grupėse patirtis pagal<br />
projektus „Bedarbių užimtumo rėmimas“,<br />
„Integracijos į <strong>darbo</strong> rinką galimybių<br />
plėtra“ parodė, kad apie pusė dalyvių<br />
Psichologas<br />
pageidauja pasikalbėti su konsultantu<br />
individualiai, nedalyvaujant visai grupei.<br />
Šis patyrimas ir buvo impulsas Panevėžio<br />
<strong>darbo</strong> biržoje sukurti individualaus<br />
psichologinio konsultavimo paslaugą.<br />
Individualios konsultacijos vyksta<br />
kasdien. Jos derinamos ir su bedarbiu,<br />
ir su konsultantu - psichologu, remiantis<br />
išankstine registracija. Nuo gegužės<br />
pradėjus konsultuoti individualiai, labai<br />
sparčiai daugėja žmonių, besidominčių<br />
šia paslauga. Ilgalaikiai bedarbiai, negalią<br />
turintys arba dažnai keičiantys darbą<br />
<strong>darbo</strong><br />
biržoje<br />
asmenys ateina ne į vieną konsultaciją,<br />
kartais jiems prireikia ir penkių šešių,<br />
atsižvelgiant į sprendžiamos problemos<br />
pobūdį. Individualių konsultacijų skaičius<br />
vienam žmogui nėra ribojamas.<br />
Neilga <strong>darbo</strong> patirtis, teikiant individualias<br />
konsultacijas parodė, kad tokia<br />
pagalba bedarbiui padeda adekvačiau<br />
įvertinti esamą ne<strong>darbo</strong> situaciją, išanalizuoti<br />
sėkmę lemiančias asmenines savybes<br />
ir pritaikyti jas <strong>darbo</strong> paieškoje, taip<br />
pat pažinti ir savo profesinius gebėjimus,<br />
privalumus bei trūkumus. Individualių<br />
konsultacijų metu ugdomas pozityvus<br />
savęs ir aplinkos vertinimas, stiprinamas<br />
pasitikėjimas savimi, mažais žingsneliais<br />
vyksta nuostatų keitimas, mokomasi racionaliai<br />
ir konstruktyviai spręsti problemas<br />
bei konfliktus, tinkamai reikšti<br />
neigiamas emocijas. Šio proceso metu<br />
vyksta efektyvus savęs pažinimo įgūdžių<br />
formavimas, tai yra savo stipriųjų ir silpnųjų<br />
pusių, interesų, poreikių, gebėjimų,<br />
vertybių atskleidimas, o būtent tai ir leidžia<br />
suderinti tris esminius savarankiškos<br />
profesinės karjeros planavimo pagrindus<br />
– asmeninių norų, savo galimybių<br />
bei realios situacijos<br />
<strong>darbo</strong> rinkoje.<br />
Po individualaus konsultavimo<br />
labai dažnai pastebima<br />
bedarbio prioritetų kaita.<br />
Jis geriau suvokia profesinės<br />
veiklos planavimo svarbą,<br />
kyla jo motyvacija didesniam<br />
savarankiškumui ieškant <strong>darbo</strong><br />
ir prisiimant atsakomybę<br />
dėl įsidarbinimo. Bet vienos<br />
individualios konsultacijos<br />
problemoms spręsti yra per<br />
mažai. Kad vyktų minėti pokyčiai,<br />
būtinas nuolatinis ir<br />
intensyvus darbas, nes neretai<br />
tenka įveikti bedarbio<br />
pasipriešinimą ką nors keisti<br />
savo situacijoje, kartu su<br />
konsultantu mokytis atrasti<br />
naujų galimybių.<br />
Plėsdama paslaugas, Panevėžio<br />
<strong>darbo</strong> birža pradėjo<br />
bendradarbiauti su rajono<br />
seniūnijų, miesto socialiniais<br />
darbuotojais. Šios veiklos<br />
tikslas – padėti ilgalaikiams<br />
bedarbiams, neįgaliesiems,<br />
kaimo vietovių žmonėms<br />
reintegruotis į visuomenę ir<br />
į <strong>darbo</strong> rinką. Kitaip tariant,<br />
padėti socialinės atskirties<br />
grupės asmenims spręsti<br />
socializacijos problemas, jei<br />
dėl ligos ar ilgos pertraukos jie yra praradę<br />
<strong>darbo</strong>, socialinius įgūdžius bei didinti<br />
jų savarankiškumą visose asmenybės<br />
funkcionavimo srityse. Tikimės, kad šis<br />
bendradarbiavimas padės ugdyti žmonių<br />
kūrybiškumą, produktyvumą, atvirumą<br />
kaitai, asmeninę ir profesinę saviraišką<br />
bei aktyvią socialinę partnerystę.<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
13
Mokslo tyrimai<br />
Neįgaliųjų užimtumo didinimo galimybės<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos įgyvendinto ESF finansuojamo projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas” tikslas<br />
– padėti asmenims su negalia integruotis į visuomenę ir <strong>darbo</strong> rinką, sumažinti socialinę atskirtį, nukreipiant<br />
asmenis su negalia į aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemones. Mokslinio tyrimo metu buvo atliktos projekto dalyvių<br />
– neįgaliųjų, dalyvaujančių ir dalyvavusių aktyviose <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemonėse bei darbdavių, įdarbinusių<br />
projekto dalyvius į atitinkamas priemones ar po jų baigimo, sociologinės apklausos.<br />
dr. A. Pocius, dr. L. Okunevičiūtė<br />
Neverauskienė, dr. B. Gruževskis<br />
Neįgaliųjų padėties<br />
<strong>darbo</strong> rinkoje apžvalga<br />
Socialinės apsaugos ir <strong>darbo</strong> ministerijos<br />
duomenimis, 2007 m. šalyje gyveno<br />
253 159 neįgalūs asmenys, kuriems<br />
pripažintas neįgalumo arba darbingumo<br />
lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių<br />
tenkinimo reikmė.<br />
Visuomenės senėjimo procesas turi<br />
įtakos ir neįgaliųjų skaičiui didėti – daugėjant<br />
vyresnio amžiaus žmonių, didėja<br />
ir jų lyginamoji dalis bendrame neįgalių<br />
asmenų skaičiuje. Socialinės apsaugos<br />
ir <strong>darbo</strong> ministerijos duomenimis, 26,5<br />
proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulaukę<br />
pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus<br />
asmenys, kuriems nustatyta invalidumo<br />
grupė, sudarė apie 67,3 proc., vaikai su<br />
negalia - apie 6,2 proc. iš bendro neįgaliųjų<br />
skaičiaus.<br />
Kintanti padėtis <strong>darbo</strong> rinkoje ir sparčiai<br />
mažėjantis nedarbas, ryškina naujas<br />
tendencijas - darbdaviams vis sudėtingiau<br />
apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos<br />
darbuotojais, kurių trūksta kai kuriuose<br />
šalies ūkio sektoriuose. Nors bendras bedarbių<br />
skaičius mažėja, sunkiai pavyksta<br />
įsitvirtinti <strong>darbo</strong> rinkoje ilgalaikiams bedarbiams,<br />
neįgaliesiems, vyresnio amžiaus<br />
bei gyvenantiems kaimo vietovėse,<br />
neturintiems kvalifikacijos ar žemos kvalifikacijos<br />
asmenims. Viena iš probleminių<br />
grupių <strong>darbo</strong> rinkoje – neįgalūs<br />
žmonės. Analizuojant jų padėties <strong>darbo</strong><br />
rinkoje kaitos tendencijas, svarbu pasinaudoti<br />
statistiniais duomenimis. Tačiau<br />
aktualios informacijos apie tiriamos<br />
grupės situaciją ypač trūksta. Statistikos<br />
departamento pateiktoje Neįgaliųjų socialinės<br />
integracijos 2006 metų apžvalgoje<br />
vertinama situacija <strong>darbo</strong> rinkoje apsiriboja<br />
tik <strong>darbo</strong> biržos duomenimis. Kitų<br />
duomenų šaltinių apie neįgalių žmonių<br />
nedarbą nėra, o užimtumo rodikliai apskritai<br />
nepateikiami.<br />
Gerėjant situacijai <strong>darbo</strong> rinkoje,<br />
<strong>darbo</strong> biržoje įregistruotų neįgalių bedarbių<br />
skaičius augo (2001-2007 m. padidėjo<br />
nuo 4,4 iki 13,0 tūkst.). Darbo<br />
pasiūlai viršijant paklausą, ši tendencija,<br />
be abejonės, reikštų neįgalių asmenų padėties<br />
<strong>darbo</strong> rinkoje pablogėjimą, tačiau<br />
išaugusios <strong>darbo</strong> jėgos trūkumo sąlygomis<br />
vykstančius pokyčius galima iš esmės<br />
vertinti pozityviai. Neįgalių asmenų<br />
aktyvumo <strong>darbo</strong> rinkoje augimą skatino<br />
darbdavių noras išnaudoti papildomus<br />
žmogiškųjų išteklių rezervus, kurių vis<br />
didesnę santykinę dalį sudaro neįgalieji.<br />
(1 lentelė).<br />
2002-2007 m. vis gausėjo aktyviose<br />
<strong>darbo</strong> rinkos politikos priemonėse ir programose<br />
dalyvavusių neįgaliųjų skaičius.<br />
Šis rodiklis padidėjo beveik 3 kartus. Dar<br />
sparčiau didėjo profesinio mokymo programoje<br />
dalyvavusių neįgaliųjų skaičius<br />
(4,8 karto). Apie du trečdalius šios programos<br />
dalyvių sudaro moterys.<br />
1 lentelė<br />
Neįgaliųjų padėties <strong>darbo</strong> rinkoje rodikliai<br />
(<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos duomenys)<br />
0 6 5 9 5 2<br />
14<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Mokslo tyrimai<br />
Tyrimų rezultatų<br />
apibendrinimas<br />
Tyrime apklausti 236 projekto dalyviai<br />
(neįgalieji). 59 proc. iš jų dalyvavo įdarbinimo<br />
subsidijuojant priemonėje, 25<br />
proc. – profesinio mokymo programoje,<br />
11 proc. – <strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo,<br />
5 proc. – viešųjų darbų priemonėje.<br />
Aktyvias <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemones<br />
įgyvendinančių darbdavių apklausoje<br />
dalyvavo 153 asmenys. 64 proc.<br />
darbdavių apklausos metu įgyvendino<br />
įdarbinimo subsidijuojant priemonę, 17<br />
proc. – įdarbino asmenis su negalia, baigusius<br />
profesinio mokymo programą, 12<br />
proc. įgyvendino (ar buvo įgyvendinę)<br />
<strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo, 7 proc. –<br />
viešųjų darbų priemonę.<br />
Tarp projekto dalyvių vyravo vyresnio<br />
ir vidutinio amžiaus asmenys. Dauguma<br />
apklaustųjų – 40–49 metų bei 50–60<br />
metų amžiaus neįgalieji (1 diagrama).<br />
Santykinai didelį pagyvenusių asmenų<br />
lyginamąjį svorį galima paaiškinti tuo,<br />
jog <strong>darbo</strong> biržoje didėjo vyresnio amžiaus<br />
žmonių dalis. Kita vertus, neįgalumas<br />
labiau būdingas vyresnio amžiaus<br />
žmonėms. Šios priežastys įtakoja <strong>darbo</strong><br />
biržoje įsiregistravusių neįgalių asmenų<br />
struktūrą.<br />
Daugiausiai vyresnio (50–60 metų)<br />
amžiaus žmonių dalyvavo viešuosiuose<br />
darbuose (45 proc.), mažiausiai – <strong>darbo</strong><br />
įgūdžių įgijimo rėmime (kas trečias apklaustasis).<br />
Santykinai daug pagyvenusių<br />
žmonių dalyvavo ir profesinio mokymo<br />
programoje (beveik 40 proc.). Tai rodo,<br />
jog vyresnis amžius nėra profesinio tobulėjimo<br />
kliūtis projekte dalyvavusiems<br />
asmenims.<br />
Absoliuti dauguma aktyvių <strong>darbo</strong> rinkos<br />
politikos priemonių (ADRP) dalyvių<br />
– didžiųjų miestų gyventojai. Pvz., net<br />
devyni dešimtadaliai iš jų dirbo viešuosius<br />
darbus, kitose ADRP priemonėse miesto<br />
gyventojų buvo kiek mažiau.<br />
Tenka konstatuoti, kad didesnė negalia<br />
ir su ja susijęs žemesnis (0–40 proc.)<br />
darbingumo lygis yra vis dar rimta šių<br />
žmonių integracijos į <strong>darbo</strong> rinką kliūtis.<br />
Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, žemesnio<br />
darbingumo lygio asmenys yra gerokai<br />
pasyvesni <strong>darbo</strong> biržos siūlomose priemonėse.<br />
Problema gilėja ir dėl to, kad šiame<br />
dešimtmetyje pastebima neįgalių bedarbių,<br />
kurių darbingumas žemesnis – 0–40<br />
proc. (atitinka I–II invalidumo grupes)<br />
lyginamojo svorio didėjimo tendencija. Jų<br />
dalis tarp visų neįgalių bedarbių 2001 m.<br />
buvo 17,2 proc., o 2007 m. beveik pasiekė<br />
50 proc.<br />
Dauguma projekto dalyvių yra aukštesnio<br />
(40–55 proc.) darbingumo lygio<br />
neįgalieji. Ypač daug jų tarp įdarbinimo<br />
subsidijuojant ir viešųjų darbų priemonių<br />
dalyvių (atitinkamai 93 ir 73 proc.). Santykinai<br />
daug jų dalyvavo ir <strong>darbo</strong> įgūdžių<br />
įgijimo rėmimo priemonėje (du trečdaliai).<br />
Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo<br />
lygio neįgalieji aktyviau rinkosi profesinio<br />
mokymo programą. Joje dalyvavo kas antras<br />
žemesnį darbingumo lygį turintis neįgalus<br />
asmuo.<br />
Darbdavių tyrimo duomenimis, pagrindinės<br />
įmonių, įdarbinusių projektų<br />
dalyvius, ekonominės veiklos – kitos paslaugos<br />
ir prekyba. Apytikriai kas antras<br />
kitų paslaugų sferos darbdavys įdarbino<br />
<strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbinimo<br />
subsidijuojant priemonėse dalyvaujančius<br />
neįgaliuosius. Kas trečia prekybos<br />
įmonė – <strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo,<br />
kas penkta – įdarbinimo subsidijuojant<br />
priemonėje. Trečia pagal svarbą ekonominė<br />
veikla – pramonė. Dauguma įmonių<br />
(<strong>darbo</strong> biržos paslaugų naudotojų),<br />
įgyvendinančių neįgaliųjų asmenų įdarbinimo<br />
priemones, buvo miestų darbdaviai<br />
(apie 70–80 proc.), apie 10–15 proc.<br />
– miestelių, 5 – 17 proc. kaimo.<br />
Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma<br />
darbdavių įmonėse įdarbintų projekto<br />
dalyvių galima priskirti aukštesnio (40–55<br />
proc.) darbingumo lygio neįgaliesiems.<br />
Ypač daug jų dalyvavo įdarbinime subsidijuojant<br />
(apie devyni dešimtadaliai.).<br />
Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio<br />
įdarbinti neįgalieji aktyvesni buvo profesinio<br />
mokymo programoje. Tarp ADRP<br />
priemonių dalyvių, kuriuos įdarbino<br />
darbdaviai, vyrauja kompleksinę negalią<br />
turintys asmenys. Tipiškiausios kompleksinės<br />
negalios formos – bendras susirgimas,<br />
stuburo negalia, širdies ir kraujagyslių<br />
ligos, viena iš svarbesnių – judėjimo<br />
sutrikimai.<br />
ADRP priemonių nauda<br />
Aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos politikos priemonės<br />
yra naudingos ir darbdaviams, ir<br />
projekto dalyviams. Galima teigti, kad<br />
projekto įgyvendinimo metu buvo sėkmingai<br />
derinami skirtingų gyventojų<br />
grupių interesai. Tai svarbi projekto socialinio<br />
efektyvumo įgyvendinimo sąlyga.<br />
Ypač gerai projekto rezultatus vertino<br />
atskirų ADRP priemonių dalyviai. Neįgalieji<br />
dažniausiai pasirinko du geriausius<br />
vertinimus (5 ir 4 balai penkių balų skalėje).<br />
Naudingiausias projektas patiems<br />
neįgaliesiems – <strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo rėmimo<br />
priemonė (absoliuti dauguma – 84<br />
proc. apklaustųjų jį vertino 5 balais, t.y.<br />
labai gerai). Kitų priemonių dalyvių, vertinusių<br />
projektą labai gerai, dalis buvo<br />
aukštesnė nei 73 proc. Kiek žemesni projekto<br />
vertinimai buvo skiriami darbdaviams<br />
ir visuomenei.<br />
1 diagrama Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal amžių (proc.)<br />
Viešieji darbai<br />
9<br />
45<br />
45<br />
Profesinis mokymas<br />
Darbo Darbo ág ûdþiø įgūdžių rëmimas<br />
rėmimas<br />
10<br />
13<br />
18<br />
17<br />
33<br />
38<br />
38<br />
33<br />
20-29 metai<br />
30-39 metai<br />
40-49 metai<br />
50-60 metai<br />
Įdarbinimas Ádarbinimas<br />
subsidijuojant<br />
9<br />
14<br />
39<br />
37<br />
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
15
Mokslo tyrimai<br />
2 diagrama Projekto naudos vertinimas<br />
(aukščiausiu balu – 5) (proc.)<br />
Įdarbinimas<br />
Ádarbinimas subsidijuojant subsidijuojant<br />
80,0<br />
81,4<br />
65,7<br />
Profesinis mokymas<br />
63,2<br />
77,6<br />
50,0<br />
Darbo įgūdžių<br />
Darbo ágûdþiø rëmimas<br />
rėmimas<br />
76,0<br />
84,0<br />
68,0<br />
Viešieji darbai<br />
63,6<br />
72,7<br />
54,5<br />
0 50 100 150 200 250<br />
Darbdaviui Neágaliesiems Neįgaliesiems Visuomenei<br />
Neįgaliųjų dalyvavimas projekte ir<br />
ADRP priemonėse neabejotinai pagerino<br />
jų psichologinę būklę, suteikė pasitikėjimo<br />
savo jėgomis, leido pajusti, kad<br />
negalia nėra esminė kliūtis įsidarbinant.<br />
Tai ypač svarbu <strong>darbo</strong> neturintiems asmenims,<br />
kurių negalia ar profesinio pasirengimo<br />
stoka neleido jiems sėkmingai<br />
integruotis į <strong>darbo</strong> rinką.<br />
70<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
0<br />
%<br />
43,9<br />
46,2<br />
57,9<br />
Taip, Taip, dabar dabar palankiau palankiau þiûriu á<br />
žiūriu neágaliuosius į neįgaliuosius darbuotojus darbuotojus<br />
53,8<br />
50,0 50,0<br />
50,0<br />
31,6<br />
Priemonës Priemonės ágyvendinimas įgyvendinimas mano Taip, dabar Taip, atsargiau dabar atsargiau þiûriu á žiūriu<br />
nuomonës mano apie neágaliuosius, nuomonės apie kaip neigaliuosius,<br />
<strong>darbo</strong> kaip rinkos apie dalyvius, pilnaverčius<br />
apie neágaliuosius į neįgaliuosius darbuotojus darbuotojus<br />
pilnaverèius<br />
<strong>darbo</strong> rinkos nepakeitë dalyvius, nepakeitė<br />
Ádarbinimas Įdarbinimas subsidijuojant Profesinis mokymas Darbo ágûdþiø įgūdžių rėmimas rëmimas Viešieji darbai<br />
Apibendrinant galima teigti, kad dalyvavimas<br />
ADRP priemonėse padeda<br />
neįgaliesiems neprarasti ryšių su <strong>darbo</strong><br />
3 diagrama<br />
Požiūris darbdavių, atsakiusių į klausimą “Ar<br />
dalyvaujant priemonėje pasikeitė Jūsų nuomonė<br />
apie neįgaliuosius, kaip apie pilnaverčius <strong>darbo</strong><br />
rinkos dalyvius?“ (proc.)<br />
6,1<br />
0,0<br />
10,5<br />
rinka ir visuomene. Dalyvavimas projekte<br />
tapo svarbia jų socialinės integracijos<br />
į visuomenę dalimi. Projekto įgyvendinimo<br />
metu siekiantiems įsitvirtinti <strong>darbo</strong><br />
rinkoje darbdaviai suteikė įvairią pagalbą,<br />
padėdami prisitaikyti prie <strong>darbo</strong> rinkos<br />
poreikių. Statistiniai duomenys rodo,<br />
kad darbdaviai pagerino savo nuomonę<br />
apie įdarbintus neįgalius asmenis (3 diagrama).<br />
Profesinio mokymo metu gautos žinios<br />
ir įgyta ar patobulinta kvalifikacija pade-<br />
0,0<br />
da sėkmingiau integruotis į <strong>darbo</strong> rinką.<br />
Pagerėja ir darbdaviams esamų <strong>darbo</strong><br />
vietų užpildymo galimybės aukštesnę<br />
kvalifikaciją turinčiais darbuotojais. Nors<br />
materialinės padėties pagerinimas yra<br />
svarbus naudos aspektas, profesinio mokymo<br />
programoje dalyvavę apklaustieji<br />
jį išskyrė rečiau nei įgytas žinias ir įgūdžius.<br />
Kitaip tariant, profesinio mokymo<br />
programos dalyviai yra labiau orientuoti į<br />
profesinį tobulėjimą asmenys, geriau suvokiantys<br />
įgyjamų žinių ir įgūdžių naudą<br />
nei kitose ADRP priemonėse dalyvaujantys<br />
asmenys.<br />
Didinant ADRP priemonių efektyvumą,<br />
svarbu siekti didesnės neįgaliųjų,<br />
darbdavių ir visuomenės interesų harmonijos.<br />
Teritorinės <strong>darbo</strong> biržos turėtų<br />
aktyviau formuoti palankesnę darbdavių<br />
ir visuomenės nuomonę apie priemonių<br />
naudą. Labai svarbu didinti asmenų su<br />
negalia socialinį ir ekonominį aktyvumą,<br />
jų suinteresuotumą dirbti. Tyrimas<br />
išryškino vyraujančią asmenų su negalia<br />
nuostatą – įsidarbinti nevisai <strong>darbo</strong> dienai.<br />
Galima teigti, kad lanksčių užimtumo<br />
formų taikymas įdarbinant projekto<br />
dalyvius ne visą <strong>darbo</strong> dieną yra svarbi<br />
sėkmingo neįgaliųjų įdarbinimo sąlyga.<br />
Šiuo metu, kai trūksta <strong>darbo</strong> jėgos kai<br />
kuriuose ūkio sektoriuose, yra palankus<br />
metas žiniasklaidai teikti daugiau informacijos<br />
apie sėkmingai dirbančius neįgaliuosius,<br />
jų įdarbinimo privalumus. Būtų<br />
formuojamas teigiamas visuomenės požiūris<br />
į neįgaliųjų užimtumą. Informacija<br />
apie gerosios praktikos pavyzdžius turėtų<br />
pasiekti ir neįgaliuosius, ir darbdavius,<br />
neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas,<br />
kitus partnerius.<br />
16<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Situacija <strong>darbo</strong> rinkoje spalio 1d.<br />
Išaugo įdarbinimas<br />
Rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, 43 proc. išaugo įdarbinimas.<br />
Per mėnesį <strong>darbo</strong> biržos specialistai padėjo įsidarbinti<br />
13,7 tūkst. ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų. Iš jų per 12 tūkst. gavo neterminuotą<br />
darbą.<br />
Aktualijos<br />
Per trečiąjį šių metų ketvirtį <strong>darbo</strong> birža tarpininkavo įdarbinant<br />
35,2 tūkst., o nuo metų pradžios – 96,8 tūkst. ieškančių<br />
<strong>darbo</strong> asmenų. Beveik devyni iš dešimties įdarbintųjų gavo<br />
nuolatinį darbą, kuris, palyginti su 2007 metų atitinkamu laikotarpiu,<br />
išaugo per 14 proc.<br />
Dar beveik tūkstantis bedarbių rugsėjo mėnesį pradėjo veiklą<br />
įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Per devynis šių metų<br />
mėnesius šia galimybe pasinaudojo 13,6 tūkst. bedarbių.<br />
Spalio 1d.<br />
tūkst.<br />
Įregistruota ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų 95,5<br />
Įregistruota bedarbių 65,1<br />
Iš jų: moterų 37,5<br />
vyrų 27,7<br />
dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 13,0<br />
ilgalaikių bedarbių 2,5<br />
gaunančių ne<strong>darbo</strong> draudimo išmokas 20,4<br />
Nukelta į 18 p.<br />
Ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų santykis su<br />
(proc.)<br />
darbingo amžiaus gyventojais 4,5<br />
Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 3,0<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
17
Registruojasi daugiau bedarbių<br />
Aktualijos<br />
Rugpjūčio mėnesį į šalies teritorines <strong>darbo</strong> biržas ieškodami<br />
<strong>darbo</strong> kreipėsi 17,2 tūkst. asmenų, iš jų 15,7 tūkst. buvo suteiktas<br />
bedarbio statusas. Per aštuonis šių metų mėnesius bedarbiais<br />
buvo įregistruota 128,6 tūkst. asmenų, tai yra 16 proc.<br />
daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.<br />
Iš visų rugpjūčio mėnesį įregistruotų bedarbių, moterys sudarė<br />
52,3 proc., vyrai – 47,7 proc. Kas penktas <strong>darbo</strong> neturintis<br />
asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, panaši dalis besikreipusių<br />
į <strong>darbo</strong> biržą - vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės.<br />
Tarp bedarbių išlieka daug neturinčių profesinio pasirengimo:<br />
nekvalifikuoti sudaro beveik 40 proc. visų į <strong>darbo</strong> biržą<br />
atėjusių bedarbių.<br />
Laisvų <strong>darbo</strong> vietų mažėja<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos duomenų bazėje rugpjūčio mėnesį<br />
buvo įregistruota 16,1 tūkst. laisvų <strong>darbo</strong> vietų – beveik 8 proc.<br />
mažiau negu liepą ir trečdaliu mažiau negu 2007 metų rugpjūtį.<br />
Apie 55 proc. visų rugpjūčio mėnesį gautų <strong>darbo</strong> pasiūlymų<br />
buvo kvalifikuotiems, kas ketvirta vieta – nekvalifikuotiems<br />
darbininkams, kas penkta – specialistams. Iš kvalifikuotų darbininkų<br />
didžiausią paklausą turėjo pardavėjai, dažytojai, virėjai,<br />
sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių bei taksi vairuotojai,<br />
statybininkai dailidės, siuvėjai.<br />
Didžiausias <strong>darbo</strong> jėgos poreikis išlieka paslaugų sektoriuje –<br />
per 59 proc. visų laisvų <strong>darbo</strong> vietų, pramonės įmonėse – 26,6<br />
proc. , statybose – 9,5 proc. Rugpjūtį <strong>darbo</strong> pasiūlymų skaičius<br />
paslaugų sektoriuje augo, o statybose sumažėjo perpus.<br />
Auga įdarbinimas<br />
Vis didesnį dėmesį skiriant tarpininkavimo įdarbinant paslaugoms,<br />
auga įdarbinimas. Rugpjūčio mėnesį <strong>darbo</strong> biržų specialistai<br />
padėjo susirasti darbą 9,6 tūkst. asmenų, per 9 proc.<br />
daugiau negu praėjusių metų rugpjūtį.<br />
Per aštuonis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 83,1 tūkst.<br />
ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų. Palyginti su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu,<br />
įdarbinta 7,8 tūkst. asmenų arba per 10 proc. daugiau.<br />
Dar viena galimybė įsitvirtinti <strong>darbo</strong> rinkoje – dirbti pagal<br />
lengvatinius verslo liudijimus. Rugpjūčio mėnesį šia galimybe<br />
pasinaudojo per aštuonis šimtus, o nuo metų pradžios - 12,7<br />
tūks. bedarbių.<br />
Individualūs planai – svarbus<br />
žingsnis planuojant bedarbių<br />
karjerą<br />
Siekiant planuoti bedarbių profesinę karjerą, sudaromi įsidarbinimo<br />
planai, padedantys bedarbiui kryptingai planuoti<br />
savo profesinę karjerą ir įsitvirtinti <strong>darbo</strong> rinkoje.<br />
Rugpjūčio mėnesį <strong>darbo</strong> biržos specialistai kartu su bedarbiais<br />
sudarė 11,5 tūkst. įsidarbinimo planų, kuriuose<br />
numatytos veiksmingiausios priemonės<br />
siekti įsidarbinimo. Daugiau kaip pusė planų<br />
sudaryta bedarbiams, negalintiems konkuruoti<br />
<strong>darbo</strong> rinkoje. Kas trečias toks bedarbis norėtų<br />
įsigyti paklausią <strong>darbo</strong> rinkoje profesiją, kas<br />
penktas – planuoja siekti įdarbinimo įgyjęs patirties<br />
ar atstatęs prarastus <strong>darbo</strong> įgūdžius.<br />
Nuo metų pradžios <strong>darbo</strong> biržos specialistai<br />
kartu su bedarbiais parengė apie 110 tūkst. individualių<br />
įsidarbinimo planų.<br />
Darbo rinkos priemonėse<br />
dalyvavo 3,5 tūkst. asmenų<br />
Įgyvendinant įsidarbinimo planuose numatytas<br />
priemones, rugpjūčio mėnesį į aktyvios <strong>darbo</strong><br />
rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 3,5<br />
tūkst. asmenų.<br />
Per 65 proc. nusiųstųjų į aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos<br />
politikos priemones dalyvavo remiamo įdarbinimo<br />
priemonėse, t.y. dirbo viešuosius darbus, sėmėsi<br />
trūkstamos patirties <strong>darbo</strong> įgūdžių įgijimo<br />
ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse. Kas<br />
ketvirtas bedarbis dalyvavo profesinio mokymo<br />
programose.<br />
Nuo metų pradžios 28,8 tūkst. <strong>darbo</strong> biržoje<br />
įregistruotų asmenų buvo pasiūlytas laikinas<br />
užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos<br />
kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbinimo<br />
ir kitose aktyvios <strong>darbo</strong> rinkos politikos<br />
priemonėse.<br />
Registruota 100,2 tūkst.<br />
ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų<br />
Rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse <strong>darbo</strong> biržose<br />
buvo registruota 100,2 tūkst. ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų<br />
ir jie sudarė 4,7 proc. šalies darbingo amžiaus<br />
gyventojų.<br />
Iš visų <strong>darbo</strong> biržoje registruotų asmenų 72,2<br />
tūkst. turėjo bedarbio statusą. Palyginti su 2007<br />
metų rugsėjo 1 d., bedarbių skaičius išaugo beveik<br />
penktadaliu. Rugsėjo 1 d. vyrų <strong>darbo</strong> biržoje<br />
buvo registruota 36 proc. daugiau negu prieš<br />
metus. Moterys tarp bedarbių sudarė 57,8 proc.,<br />
www.ldb.lt<br />
18<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis
Summary<br />
Situation in Lithuania<br />
labour market<br />
During August:<br />
• 17,2 thous. registered unemployed<br />
• 9,6 thous. placed to jobs,<br />
• 5,3 thous. granted unemployment insurance<br />
benefit,<br />
• 16,1 thous. registered vacancies,<br />
• 3,5 thous. job seekers involved in active<br />
labour market policy programmes.<br />
1 September<br />
• 4,7 per cent total unemployment rate,<br />
• 41,8 per cent women unemployment rate,<br />
• 30,5 per cent men unemployment rate,<br />
• 100,2 thous. registered unemployed.<br />
DARBO BIRŽOS<br />
NAUJIENOS<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>darbo</strong> biržos<br />
informacinis biuletenis<br />
<strong>2008</strong> m. rugsėjis, Nr. 9(130)<br />
Leidybinės grupės adresas:<br />
S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234<br />
Redaktorė Danutė Šalkauskienė<br />
Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709<br />
El. paštas:<br />
Danute.Salkauskiene@ldb.lt<br />
Milda.Jankauskiene@ldb.lt<br />
“Darbo biržos naujienos” -<br />
interneto svetainėje: www.ldb.lt<br />
(skyrius informacija/publikacijos)<br />
Spausdino UAB Baltijos kopija.<br />
LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B<br />
3,5 sp.l. Užs. Nr. 7471<br />
ISSN 1392-6756<br />
Tiražas 1500 egz.<br />
Mobile Labour Exchange – first<br />
time in international exhibition 3<br />
Lithuanian Labour Exchange first time presented its services in mobile<br />
labour exchange - in exhibition centre “Litexpo”, where specialized<br />
international exhibition “Baltic textile and leather” for innovations in<br />
textile and leather manufactures, working clothes and safety took place.<br />
Specialists of LLE consulted persons who were interested in all questions about<br />
labour market; a lot of publications that were produced for special thematic were<br />
presented. During all exhibition movies about services that LLE is providing, about<br />
projects that are being implemented, about all labour exchange activities were shown.<br />
Exposition of Lithuanian labour exchange attracted visitors because of chances<br />
to try e-services directly. Business people, who participated in exhibition,<br />
were satisfied with a possibility to get to know more about this institution.<br />
In the seminar “Searching for employees and declaration of vacancies using<br />
e-services system” that took place during the exhibition participated director of<br />
Labour department at the Ministry of Social security and labour R. Kancevičius,<br />
director of Lithuanian Labour Exchange V. Šlekaitis, managing director of<br />
Lithuanian clothing and textile companies association L. Laniauskas, member<br />
of presidium V. Vikšraitis, heads of companies. During the seminar there were<br />
discussions about employment problems nowadays, there proposals made<br />
for some new legislations, also it was decided to cooperate in the future.<br />
European Job Days <strong>2008</strong> 9<br />
In the middle of September “European Job Days <strong>2008</strong>” invited visitors to Šiauliai<br />
labour exchange Youth job centre and to Klaipėda labour exchange. EURES<br />
advisers from Sweden, Norway and United Kingdom participated n this event.<br />
They gave out presentations about living and working conditions in their countries,<br />
during individual consultations they informed people that moving to another country<br />
is very serious and responsible step. This step is like challenge because there is<br />
a lot of new thing waiting for person: adoption to new culture, language, different<br />
social security and taxation systems, and etc. Member of European Commission<br />
responsible for employment, social matters and equal opportunities V. Špidla<br />
once said: “Job days is one of the most important events encouraging mobility of<br />
labour force and at the same time the growth of European economy. The possibility<br />
to get to know about living and working conditions in any country of Europe is<br />
useful to people, to business and to all citizens of Europe”. More information<br />
about European job days is presented in correspondence of A. Kunigonytė.<br />
Tauragės region: people lives in reality with a<br />
lot of different colors 10<br />
How do Tauragės region people live, how do they overcome everyday’s problems,<br />
what are the dreams of those who have business and those, whose days are<br />
not the easiest ones when they have to search for a path leading to labour<br />
exchange? Answers to all these questions are presented in reportage. Deputy<br />
director of Tauragė labour exchange pointed out that the biggest problem is low<br />
education of unemployed and jobseekers. That is why they are being prepared for<br />
labour market by offering them to participate in professional trainings and other<br />
measures. Aiming to reach the goals, very important helpers of labour exchange<br />
are employers, who are creating new working places to which unemployed people<br />
can be placed to. Considerable impact to this process is done by local employment<br />
initiatives projects implementation programs, also by measures, which are<br />
provided by labour exchange for establishment of job places for disabled people.<br />
So, in order to perform most important mission – enlarge abilities of jobseekers to compete<br />
in labour market, assist them with employment and help employers to fill in their vacancies<br />
with labour force, Tauragė labour exchange is working hard, requiring a lot of patience work.<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis<br />
19
ÁSIDARBINIM<br />
GALIMYBIØ<br />
BAR<br />
O<br />
M E T RAS<br />
UTENOS APSKRITYJE <strong>2008</strong> m.<br />
SPECIALISTAI<br />
Buhalteriai<br />
Finansininkai<br />
Apskaitininkai<br />
Draudimo vadybininkai<br />
Pardavimo vadybininkai<br />
Logistikos specialistai<br />
Statybos inžinieriai<br />
Elektros inžinieriai<br />
Elektronikos inžinieriai<br />
Statybos inžinerijos technikai<br />
Gydytojai<br />
Gydytojai odontologai<br />
Psichologai<br />
Šaltkalviai<br />
DARBININKAI<br />
Suvirintojai<br />
Plataus profilio statybininkai<br />
Dažytojai<br />
Tinkuotojai<br />
Betonuotojai<br />
Staliai<br />
Baldžiai<br />
Santechnikai<br />
Ribotos<br />
Matematikos mokytojai<br />
Darbo saugos inspektoriai<br />
Policijos inspektoriai<br />
sunkvežimio vairuotojai<br />
Automobilinio krautuvo vairuotojai<br />
Autobuso vairuotojai<br />
Skardininkai<br />
Ekskavatoriaus mašinistai<br />
Mažos<br />
Siuvimo technologai<br />
Administracijos darbuotojai<br />
Administratoriai<br />
Administracijos sekretoriai<br />
Inžinieriai<br />
Automatikos inžinieriai<br />
Mechanikos inžinieriai<br />
Verslo organizatoriai<br />
Teisininkai<br />
Ekologai<br />
Ekonomistai<br />
Nekilnojamo turto agentai<br />
Bendrosios praktikos slaugytojai<br />
Kineziterapeutai<br />
Ergoterapeutai<br />
Vaistininkai<br />
Kosmetikai<br />
Vairuotojai ekspeditoriai<br />
Apdailininkai<br />
Gaterininkai<br />
Stogdengiai<br />
Konditeriai<br />
Medienos ruošos darbininkai<br />
Apsaugos darbuotojai<br />
Elektrikai<br />
Pakuotojai<br />
20<br />
Veterinarai<br />
Zootechnikai<br />
Socialiniai darbuotojai<br />
Agronomai<br />
Pradinio ugdymo mokytojai<br />
Traktorininkai<br />
Elektromonteriai<br />
Tekintojai<br />
Elektromechanikai<br />
DARBO BIRŽOS NAUJIENOS <strong>2008</strong> m. rugsejis