Palemono keramika - Kauno regiono aplinkos apsaugos ...

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, 2011-10-17 priimta AB 

„Palemono keramika“, paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 

leidimui atnaujinti. Pagrindinė ūkinės veiklos rūšis yra degto molio plytų, plytelių 

ir statybinių dirbinių gamyba. AB “Palemono keramika” taip pat užsiima 

pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo, naudojimo, saugojimo veikla ir 

apmokestinamųjų gaminių apdorojimu. 

Veiklos vykdytojas - AB „Palemono keramika“, į.k. 233397860, Pamario g. 

1, LT-52265 Kaunas, tel. +370 37 373571, el. p.: palemono.keramika@takas.lt. 

Per 21 dieną, nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, su pateikta medžiaga 

galima susipažinti ir teikti pasiūlymus adresu Kauno regiono aplinkos apsaugos 

departamento Taršos prevencijos skyriuje, Rotušės a. 12, Kaune, 207 kab., 

antradienį nuo 8 iki 15 val. (nuo 12 val. iki 12 45 val. – pietų pertrauka) ir 

penktadienį nuo 8 iki 12 val. Pasiūlymus ar pastabas teikti raštu (būtina nurodyti 

savo vardą, pavardę (ar organizacijos pavadinimą), adresą, telefoną). 

Paraiška Taršos prevencijos ir kontrolės leidimui atnaujinti patalpinta Kauno 

RAAD tinklalapyje http://krd.am.lt/ 

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA 

_________________________________ 

REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS 

PARAIŠKA 

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 

LEIDIMUI ATNAUJINTI 

2 3 3 3 9 7 8 6 0 

(Objekto kodas) 

AB “Palemono keramika” , Pamario g. 1, Kaunas LT- 52265 , tel. 8 37 373571 

(Ūkinės veiklos objekto pavadinimas, adresas, telefonas) 

Povilas Drūlia, AB “Palemono keramika” , Pamario g. 1, Kaunas LT- 52265, 

tel. 8 37 373551, faksas 8 37 373770, palemono.keramika@takas.lt 

(Veiklos vykdytojas, jo adresas, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas) 

Renata Utyrienė, tel. 8 37 373571, faksas 8 37 373770, ekologija.palemonas@gmail.lt 

(Kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)

I. DUOMENYS APIE ĮRENGINĮ 

1. Ūkinės veiklos objekto pavadinimas. 

AB “Palemono keramika”, Pamario g. 1, Kaunas LT-52265. Įmonės registracijos pažymėjimo kopija - Priedas Nr. 1. 

2. Adresas korespondencijai (jei skiriasi nuo veiklos vykdytojo adreso). 

Adresas nesiskiria nuo veiklos vykdytojo adreso. 

3. Ūkinės veiklos/įrenginio vieta, jo valdytojas ir/ar naudotojas. Nurodoma ūkinės veiklos vietos veiklos padėtis vietovės plane ar schemoje 

su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretimų įmonių, saugomų teritorijų išsidėstymu. 

AB “Palemono keramika” teritorija yra centrinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Kauno pietrytinėje dalyje, Palemone, šalia stambių geležinkelio ir 

autotransporto kelių mazgų (nutolusi apie 1 km). Šiaurinė bendrovės teritorijos dalis ribojasi su Palemono geležinkelio krovinių stoties teritorija, šalia 

kurios įsikūręs konteinerių terminalas, Pabėgių mirkymo gamykla, AB “Kauno tiekimas”. Šiaurės vakaruose – “Kauno elektrinė”. Iš vakarų ir šiaurės 

rytų pusės teritoriją supa dalis Palemono gyvenvietės namų. Piečiau teritorijos – UAB “Hermio langai” bei Kauno marių regioninis parkas, kurio ribos 

prasideda vidutininškai už 200 metrų. 

Vietovė yra prie automagistralės Vilnius- Klaipėda, į vietovę atvesta geležinkelio atšaka. 

AB “Palemono keramika” priklauso statybinių medžiagų III klasei. Jų sanitarinė zona lygi 100 m (SAM 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 priedo 14.11 

p.; teritorijų planavimo registre įregistruota 2006-12-01). 

AB “Palemono keramikos” aukščiausias valdymo organas – tai akcininkų išrinkta valdyba, kuri priima svarbiausius bendrovės sprendimus. Taip 

pat valdyba skiria generalinį direkrtorių, kuris atstovauja bendrovės interesus ir yra ūkinės veiklos naudotojas. 

Priede Nr. 2 pateikta AB “Palemono keramika” teritorijos ir ją supančių apylinkių situacijos planas. 

4. Žemės, kurioje vykdoma ūkinė veikla, plotas (ha), teisinės registracijos dokumento numeris, naudotojo ir/ar savininko pavadinimas, 

pavardė, vardas, adresas. 

Bendrovės teritorijos bendras plotas sudaro 16,3094 ha. Žemės naudotojas – AB “Palemono keramika”, Pamario g. 1, Kaunas LT-52265. Žemės 

savininkas – Lietuvos Respublikos valstybė. Nuomos sutarties ir nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos pateiktos Priede 

Nr. 3. Bendrovė taip pat subnuomoja 16,3094 ha žemės sklypo Pamario g. 1, Kaune dalį – 0,01244 ha UAB “Fortum Heat Lietuva”. Valstybinės 

žemės subnuomos su UAB “Fortum Heat Lietuva” sutarties kopija pateikta Priede Nr. 4. AB “Palemono keramika” nuomojasi valstybinę žemę ir 

adresu Marių g. 2 (0,2744 ha) (nuomos sutarties ir nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos pateikta Priede Nr. 5) bei 

Pamario g. 15A (0,01 ha) (šios žemės naudotojo teises įrodantis dokumentas pateiktas Priede Nr. 9). 

5. Pastatų, pagalbinių patalpų, kuriose vykdoma ūkinė veikla, savininko ir/ar naudotojo pavadinimas, pavardė, vardas ir adresas. 

Adresu Pamario g. 1, esančių patalpų (administracinių ir gamybinių) savininkas ir naudotojas yra AB “Palemono keramika”. Bendrovė 

administraciniame pastate, adresu Pamario g. 1, nuomoja negyvenamos paskirties patalpas UAB “Pažaislio vaistinė”, UAB “ Sveikatos projektai”, 

UAB “NG projektai”, UAB “Fortum Heat Lietuva”, UAB “Transida” ir UAB “Daistatus”. Tai paslaugas teikiančios įmonės, gamyba jose nevykdoma.

Patalpų nuomos sutarčių kopijos su šiomis įmonėmis pridedamos Priede Nr. 6. AB “Palemono keramika” gamybines patalpas, adresu Pamario g. 1, 

nuomoja UAB “Ūrus ir Ko” (laikinai sandėliuoja pavojingas atliekas) ir UAB “Saudona”(vykdo lengvųjų automobilių ardymą ir sandėliuoja detales) ir 

UAB “Iralit”. Gamybinių patalpų nuomos sutarčių kopijos su šiomis įmonėmis pridedamos Priede Nr. 7. 

AB “Palemono keramika” taip pat priklauso negyvenamos paskirties pastatas adresu Marių g. 2, Kaunas, kurį nuomoja UAB “Kilminė”, užsiimanti 

prekyba maisto produktais (nuomos sutarties kopija - Priedas Nr. 8). 

Bendrovei priklauso ir siurblinė, esanti adresu Pamario 15A, Kaunas. 

Pastatų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų kopijos - Priedas Nr. 9. 

6. Darbuotojų skaičius. 

Įmonėje dirba 32 tarnautojai ir 107 darbininkai. 

II. INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ 

7. Ūkinės veiklos priskyrimas ūkinės veiklos rūšims, vadovaujantis Taisyklių 1 ir 2 priedais: 

7.1. nurodomos visos ūkinės veiklos objekte vykdomos veiklos; 

Pagrindinė ūkinės veiklos rūšis yra degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba. AB “Palemono keramika” taip pat užsiima 

pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo, naudojimo, saugojimo veikla ir apmokestinamųjų gaminių apdorojimu. 

7.2. nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims pagal Taisyklių 1 priedą priskiriama ūkinė veikla; 

Pagal LR Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų “Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų 

išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” I priedą, įmonėje vykdoma veikla priskiriama šiam punktui: 

“3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio 

dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m 3 , o 

vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m 3 ” . 

7.3. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalinga 

gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, atskirai nurodoma, kuriai veiklos rūšiai ar rūšims priskiriama šiltnamio dujas išmetanti ūkinė veikla, 

pateikiami duomenys apie to įrenginio projektinį pajėgumą; 

AB “Palemono keramika” turi įrenginių, kuriems eksploatuoti reikalingas leidimas išmesti šiltnamio dujas. Šiltnamio dujos išmetamos keramzito 

gamybos metu iš sukamųjų krosnių. Plytos ir keraminiai blokeliai gaminami degant kietą kurą (biokurą) tunelinėse krosnyse. Be to, šiltnamio dujos 

išsiskiria iš pagrindinės žaliavos: molio, jo apdegimo metu. 

7.4. įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, pateikiama informacija pagal Taisyklių 16.6 

punktą;

Tokių įrenginių bendrovėje nėra. 

7.5. pateikiami duomenys apie įrenginio, kuriam prašoma Leidimo, projektinį pajėgumą. 

Įmonės veikla vykdoma nuo 1932 m., todėl įrenginio, kuriam prašoma TIPK Leidimo, projektinės dokumentacijos nėra. 

8. Ūkinės veiklos aprašymas. Pateikiamas ūkinės veiklos aprašymas, įskaitant: 

8.1. pagrindinius gaminius; 

Informacija apie pagrindinius bendrovėje gaminamus gaminius pateikta 1 lentelėje. 1 lentelėje pateikti projektiniai pajėgumai yra gauti paskaičiavus 

ir įvertinus didžiausius galimus esamo įrenginio pajėgumus. 

8.2. trumpą pagrindinių procesų ir įrangos aprašymą, pateikiant informaciją apie atliktus ir planuojamus pakeitimus, įmonės 

modernizavimą; 

Mūro gaminiai (keraminės paprastos plytos, blokeliai) 

Pagrindinė mūro gaminių žaliava – molis, kasamas “Kertupis – 2” karjere vienkaušiu ekskavatoriumi ir pristatomas į bendrovę savivartėmis 

mašinomis. Molio masės paruošimo skyriuje molis smulkinamas, liesinamas ir gerai sumaišius su liesikliais patenka į molio masės saugyklą, 

išsigulėjimui. Iš paruoštos molio masės formuojami gaminiai, džiovinami dirbtinėse džiovyklose: 

• mūro gaminiai – produkcijos degimo krosnių degimo produktų ir karšto oro nuimamo nuo aušinamų gaminių mišiniu. 

Išdžiovinti gaminiai degami: 

• tunelinėse krosnyse Nr.1, Nr. 2 – kietu kuru (neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.) arba neapdorotos medienos atliekų ir 

durpių mišinys); 

Išdegta produkcija, rūšiuojant, sukraunama į paketus ir sandėliuojama pagal asortimentą ir technines charakteristikas pagamintos produkcijos 

sandėlyje. 

Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos šaltinis 029) reikalingas kapitalinis remontas ir ši krosnis 2011 m. nedirbs. Taip pat neveiks ir taršos šaltiniai 022 ir 

023. Tunelinė džiovykla - taršos šaltinis 021 neveikia, kadangi vykdomi jos remonto darbai. 

Keramzito gamyba plastiniu būdu 

Keramzito gamybai naudojamas lengvai besilydantis “Krūna” karjero molis, kuris kasamas vienkaušiu ekskavatoriumi, ir pristačius į bendrovę 

savivartėmis mašinomis, smulkinamas, sumaišomas su įvedamais priedais.

Tuomet formuojamos granulės, kurios džiovinamos džiovinimo bubine (džiovinimo agentas – sukamų krosnių degimo produktai). Išdžiovintos 

granulės degamos sukamoje krosnyje (taršos šaltinis 031)(degimo procesui naudojamas tradicinis skystas kuras, ir/ arba alternatyvus skystas kuras, bio 

produktai). Išdegtos granulės išrūšiuojamos pagal granulometriją į frakcijas ir sandėliuojamos talpose skirtose pagamintai produkcijai sandėliuoti. 

Keramzitą, pagamintą plastiniu būdu, galima išdegti dvejose sukamosiose degimo krosnyse: Nr.1 ir Nr.2, tačiau vienu metu abi krosnys nedirbs. 

Dirbs tik viena šios gamybos krosnis. Taip pat ir taršos šaltiniai 031 ir 041 niekada vienu metu nedirbs. 

Keramzito gamyba šlikeriniu būdu 

Šiuo būdu gaminamai produkcijai naudojamas to paties “Krūna” karjero molis. Jį pristačius į bendrovę automobiliniu transportu toliau jis 

juostiniu transporteriu paduodamas į plaktuvus. Į plaktuvus taip pat paduodamas vanduo ir kiti priedai, kurie teigiamai įtakoja atskiras gaminamo 

produkto technines charakteristikas ir nedaro neigiamos įtakos galutinio produkto kokybei, dirbančiam personalui, supančiai aplinkai. 

Iš sudozuotų komponentų plaktuvuose gautas šlamas siurbliais paduodamas į baseinus, iš baseinų į tarpinius baseinus, iš kurių šlamas kaušiniu 

dozatoriumi paduodamas į sukamąsias degimo krosnis. Keramzito gamybos šlapiuoju būdu procese, apdorojant pramonės atliekas, granulių 

formavimas, džiovinimas ir degimas vyksta sukamoje krosnyje (taršos šaltinis 041), naudojant tradicinį skystą kurą ir arba, alternatyvųjų skystą kurą, 

bio produktus. 

Keramzitą, pagamintą šlikeriniu būdu, galima išdegti dvejose sukamosiose degimo krosnyse: Nr.1 ir Nr.2, tačiau vienu metu abi krosnys nedirbs. 

Dirbs tik viena šios gamybos krosnis. Taip pat ir taršos šaltiniai 031 ir 041 niekada vienu metu nedirbs. 

Molio technologinių priedų ar jų mišinių ruošimas 

Keramzito cecho Nr.2 sukamosios degimo krosnies Nr. 4 (taršos šaltinis 041) paskirtis – molio technologinių priedų ir jų mišinių ruošimas; 

naudojamas dujinis kuras. 2009 m. ši krosnis buvo rekonstruota ir po rekonstrukcijos dar nedirbo. 

Ruošiant molio vienkomponenčius ir daugiakomponenčius technologinius priedus, žaliavos jų gamybai atvežamos autotransportu ir laikomos 

šalia keramzito cecho esančioje žaliavų priėmimo baro asfaltuotoje aikštelėje. Kaušiniu krautuvu žaliava periodiškai paduodama į dėžinį tiektuvą – 

maišytuvą su purentuvu, kuriame susmulkinama ir permaišoma. Ruošiant molio daugiakomponenčius priedus, į šį įrenginį greta pagrindinės žaliavos, 

tuo pačiu metu, paduodamos ir kitos mišinio sudedamosios dalys. Pastarosios išpilamos iš smulkesnės pakuotės, pakėlus jas, autopakrovėju. Iš 

tiektuvo, juostiniais transporteriais, žaliava nepertraukiamu srautu nukreipiama į sukamąją krosnį, kurioje palaikomas nustatytas temperatūrinis 

režimas. 

Apdoroti sukamojoje krosnyje, produktai vėsinami sluoksniniuose aušintuvuose. Iš aušintuvų produktai juostiniais transporteriais nukreipiami į 

elevatorius, kuriais paduodama ant kitų transporterių, nešančių į sandėlį.

Kad sugaudyti molio technologinių priedų ir mišinių gamybos proceso metu išsiskiriančias kietasias daleles, buvo atlikta sukamosios krosnies 

Nr.4 rekonstrukcija, kurios metu, krosniai Nr.4 įrengta kietųjų dalelių valymo įranga (valymo įrenginys APA-500). 2011 m. planuojama užkurti 

sukamąją degimo krosnį Nr.4 ir vykdyti kietųjų dalelių valymo įrengimo paleidimo ir derinimo darbus. Šio proceso metu bus nustatnėjamas valymo 

įrenginio APA-500 efektyvumas. 

Keramzito ceche Nr.2 yra keturios sukamosios krosnys: Nr.1, Nr.2, Nr.3 ir Nr.4. Sukamoji krosnis Nr. 3 yra tik kaip dūmų kanalas, pro kurį juda 

degimo produktai iš sukamosios krosnies Nr.4. Nors trijų sukamųjų degimo krosnių Nr.1, Nr.2, Nr.4 degimo produktai yra išmetami per tą patį 

dūmtraukį (taršos šaltinis 041), tačiau visos trys krosnys vienu metu nedirbs. Vienu metu dirbs tik viena krosnis. Taip pat ir taršos šaltiniai 031 ir 041 

niekada vienu metu nedirbs. 

Bendrovės katilinė (taršos šaltinis Nr.051) demontuota. 2011 m. pradėtas eksploatuoti naujas karšto vandens katilas VŠK – 31 “ŠILA”, su kietųjų 

dalelių valymo ciklonų bloku (taršos šaltinis 055). Katilo šiluminis galingumas 0,7 (0,6) MW. Katilas skirtas termofikacinio vandens ruošimui, kuris 

bus naudojamas administracinio pastato, plytų-čerpių, mechaninio cechų ir garažo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Katilas kūrenamas kietu kuru – 

neapdorota mediena (pjuvenomis) arba neapdorotos medienos (pjuvenų) ir durpių mišiniu. 

Bendrovėje bus pradėtas skystų naftos produktų ir aliejų bei riebalų turinčių atliekų valymas, atskiriant perteklinį vandens kiekį ir kietąsias 

priemaišas. Tikslas- gauti produktą (alternatyvų skystą kurą –kūrenamąjį mazutą) atitinkantį LR vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skysto kuro ir 

ES komisijos reglamento EB Nr. 948/2009 009-09-30 privalomuosius kokybės rodiklius. Gautas, atitinkamus reikalavimus atitinkantis produktas, būtų 

naudojamas bendrovėje, technologiniuose porėtos keramikos gamybos procesuose. 

Bendrovėje gamybos procesai vykdomi nepertraukiamu ciklu, pamaininiu darbo laiko grafiku. 

8.3. naujų įrenginių įdiegimo ir veikimo pradžios planuojamą datą; 

Naujų įrenginių bendrovėje artimiausiu metu neplanuojama diegti. 

8.4. įprastinės veiklos valandas ir savaitės dienas; 

Pagrindinės įmonės veiklos įrenginiai: tunelinės krosnys, sukamosios krosnys ir bendrovės katilas dirba 24 h per parą ir 7 dienas per savaitę. 

8.5. informaciją apie mobilius taršos šaltinius. 

Informacija apie bendrovėje esančius mobilius taršos šaltinius pateikta 2 lentelėje.

1 lentelė. Gaminama produkcija. 

Pavadinimas 

(asortimentas) 

Mato vnt., 

t, m 3 , vnt. 

ir kt./m. 

Projektinis 

pajėgumas 

Pagaminta 

2010 m. 

Planuojama pagaminti 

nuo 2011 m. 

1 2 3 4 5 

Keraminės plytos 

tūkst. vnt 

2783 6586 

27000 

Keraminiai blokeliai tūkst. vnt 813 1610 

Keramzitas tūkst. m 3 150 2,8 24 

Keramzitbetonio blokeliai tūkst. vnt 400 18 152 

2 lentelė. Naudojami mobilūs taršos šaltiniai. 

Pavadinimas 

Kiekis, Sunaudojamo kuro 

Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis 

vnt. 

kiekis, t/m. 

CO NO x C n H m SO 2 Kietosios dalelės 

1 2 3 4 5 6 7 8 

Autotransportas 2010 m. 

Automobiliai, naudojantys: 

a) benziną 4 5,133 2,328 0,110 0,426 0,005 - 

b) dyzeliną 8 40,377 7,286 1,126 2,422 0,040 0,187 

c) suskystintas dujas - - - - - - - 

d) suslėgtas gamtines dujas - - - - - - - 

e) kt. degalus - - - - - - - 

Traktoriai ir kt. mechanizmai su vidaus degimo 

varikliais, naudojantys: 

a) dyzeliną 15 16,804 2,557 0,456 0,890 0,017 0,104 

b) benziną 1 0,465 0,341 0,009 0,049 - - 

Geležinkelio transportas ..………….. m. - - - - - - - 

Lokomotyvo (variklio) tipas : - - - - - - - 

Aviacija …………….m. - - - - - ----- ----- 

Lėktuvo (variklio) tipas: ----- ----- 

Pakilimo–nusileidimo ciklų skaičius 

........................................aerouoste 

- - - - - ----- ----- 

Iš jų lėktuvų, priklausančių LR aviakompanijoms - - - - - - - 

Jūrų transportas……………m. - - - - - - - 

Laivų tipas: - - - - - - -

9. Veiklos valdymas ir kontrolė aplinkosauginiu aspektu. Pateikiama informacija apie ūkinės veiklos objekte taikomą ir įdiegtą ūkinės 

veiklos aplinkosaugos vadybos ir kontrolės sistemą: 

9.1. ūkinės veiklos valdymo struktūra (ūkinės veiklos valdymo organizacinė schema), aprašant, kaip bendroje veiklos valdymo sistemoje 

realizuojamas veiklos valdymas aplinkosauginiu aspektu (tiesiogiai už aplinkos apsaugą atsakingi asmenys, darbuotojų įsipareigojimai 

aplinkosaugos klausimais, nurodyti jų pareigybių aprašymuose ar ūkinės veiklos objekto vidaus taisyklėse, kitos organizacinės priemonės); 

AB “Palemono keramika” valdymo struktūros schema pateikta Priede Nr. 10. Bendrovės aukščiausias valdymo organas – tai akcininkų išrinkta 

valdyba, kuri priima svarbiausius bendrovės sprendimus. Taip pat valdyba skiria generalinį direktorių, kuris atstovauja bendrovės interesus. 

Generaliniam direktoriui tiesiogiai atskaitingi generalinio direktoriaus pavaduotojas technikai, generalinio direktoriaus pavaduotojas ekologijai , vyr. 

buhalterė, personalo ir darbų saugos tarnybos, marketingos sk., tiekimo sk., karjero-transporto cecho, statybos – remonto baro, ūkio dalies, apsaugos 

sk., gamybinių cechų vadovai, vyriausias energetikas, kokybės ir kontrolės valdymo sk. vadovė bei inžinierius technikai. Šiems vadovams atitinkamai 

pavaldūs: 

- vyr. buhalterei – apskaitos ir finansų skyrius; 

- marketingo skyriaus vadovui – marketingo ir komercijos skyrius, pagamintos produkcijos sandėlis; 

- materialinių vertybių sandėlio vedėjai – kuro ir medžiagų sandėlis; 

- plytų – čerpių cecho bei keramzito cecho vadovams – gamybiniai cechai; 

- generalinio direktoriaus pavaduotojui ekologijai - ekologijos ir pramonės atliekų tvarkymo skyrius, atliekų sandėlis, lietaus nuotekų valymo 

įrenginiai; 

- vyriausiam energetikui – energetinė tarnyba ir metrologas; vandens ruošimo katilas; 

- inžinieriui technikai – mechaninis cechas. 

Bendrovės darbuotojų pavaldumas, pareigos bei statusas pagal jų kompetenciją aprašyti darbuotojų pareigybinėse instrukcijose. 

AB “Palemono keramika” generalinis direktorius 2010 m. gruodžio 9 d. išleido įsakymą Nr. 41 „Dėl darbuotojų, atsakingų už aplinkos apsaugą 

bendrovėje paskyrimą”, kuriame išsamiai aprašytos visos pareigybės susijusios su aplinkos apsaugos reikalavimų bendrovei įgyvendinimo (Priedas 

Nr. 11). 

9.2. ūkinės veiklos aplinkosauginio valdymo nuostatos (strategija, jei ūkinės veiklos objektas tokią turi); 

AB “Palemono keramika” turi aplinkos vadybos sistemą kaip visos bendrovės vadybos sistemos dalį. Ši priemonė padeda bendrovei sistemiškai 

atsižvelgti į visus aplinkos apsaugos klausimus. Bendrovės darbuotojai savo darbe vadovaujasi LR galiojančiais aplinkos apsaugos teisiniais aktais, 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime bei kituose norminiuose dokumentuose nustatytais reikalavimais. Taip pat vidaus, darbo 

taisyklėmis, instrukcijomis bei generalinio direktoriaus įsakymais. Darbutojai pagal poreikį bei galimybes savo kompetencijos pakėlimui dalyvauja 

mokymuose, seminaruose aplinkosauginiais klausimais. Išleidžiami ir išmetami teršalai, gamyboje naudojami gamtos ištekliai bei mokesčiai už juos 

apskaitomi pagal nustatytus teisinius ir kitus norminius aktus. 

9.3. ūkinės veiklos aplinkosauginės priežiūros priemonės (techninės veiklos poveikio aplinkai kontrolės priemonės);

Bendrovės neigiamo poveikio aplinkai kontrolė vykdoma kontroliuojant aplinkos taršos šaltinius, atliekant jų monitoringą. Yra parengta AB 

“Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programa (Priedas Nr.26 ). 

9.4. uždaviniai ateičiai ir planuojami veiksmai jiems įgyvendinti (nuorodos į gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo ar kitus, su 

aplinkosaugos veiksmingumo gerinimu susijusius planus). 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. D1-252 “Dėl gamtos išteklių taupymo ir atliekų 

mažinimo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo” pateiktomis rekomendacijomis, parengtas AB “Palemono keramika” Gamtos išteklių 

taupymo ir atliekų mažinimo planas (Priedas Nr. 19). 

10. Kita informacija: 

10.1. paraiškoje teikiamų planuojamos ūkinės veiklos apimties duomenų (techninių charakteristikų, technologinio proceso, gamybos 

pajėgumų, numatomų naudoti medžiagų, gamtinių išteklių reikmių, atliekų susidarymo, išmetamų teršalų, prevencijos priemonių ir kt.) 

palyginimas su konkrečiuose PAV dokumentuose pateiktais duomenimis (rekomenduojama pateikti laisvai pasirinkta lentelės forma); 

Kadangi įmonė vykdo veiklą nuo 1932 m., tai PAV dokumentacijos nėra, nes tuo metu jos nebuvo reikalaujama, ir palyginimo atlikti negalima. 

10.2. ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka naudoti foninio aplinkos oro užterštumo duomenys ir 

pasirinkti teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modeliai (pasirinkimo pagrindimas); 

Kadangi PAV procedūros nebuvo atliktos (nebuvo reialaujama teisės aktais), tai oro užterštumo duomenų nėra. 

10.3. paviršinio vandens telkinio, į kurį numatoma išleisti nuotekas, foninio užterštumo duomenys, jo vieta saugomų teritorijų atžvilgiu; 

valymo irenginių aprašymas (skaičiavimai, technologinės schemos). 

Informacija apie paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginius pateikta šios paraiškos 26 punkte ir 30 lentelėje. 

10.4. nuotekų valymo įmonė. Pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir elektroninio pašto adresas įmonės, kuri eksploatuoja nuotakyną 

(kai reikalinga); 

AB “Palemono keramika” sudariusi sutartį dėl nuotekų nuvedimo į miesto tinklus su UAB “Kauno vandenys”. Įmonės adresas Aukštaičių g. Nr. 

43, Kaunas. Tel. 8 37 301784, faks. 8 37 301787. Sutarties patvirtinta kopija pateikta Priede Nr. 12. 

10.5. pateikiami sutarčių tarp paraiškos teikėjo ir jo abonentų, besinaudojančių teikiamomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis, 

originalai ar jų patvirtinti nuorašai. 

AB “Palemono keramika” teikiamomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi AB “Lietuvos geležinkeliai“ filialas “Kauno 

geležinkelių infrastruktūra” ir UAB “Hermio langai” (sutarčių kopijos pateiktos Priede Nr. 13).

III. GAMYBOS PROCESAI 

11. Detalus veiklos aprašymas: 

AB “Palemono keramika” užsiima keraminių mūro gaminių (keraminės paprastosios plytos, blokeliai) gamyba, keramzito gamyba plastiniu ir 

šlikeriniu būdu, molio technologinių priedų ar jų mišinių ruošimu, alternatyvaus kuro ruošimu, keramzitbetonio mūro gaminių gamyba. Taip pat 

užsiima pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo, naudojimo, saugojimo veikla ir apmokestinamųjų gaminių apdorojimu. Pagrindiniuose gamybos 

procesuose susidarantys teršalai: 

1. Keraminių mūro gaminių degimas ir džiovinimas. Teršalai – kietos dalelės (k.d.), CO, NO x , SO 2 . Taršos šaltiniai 022, 023, 024, 025, 026, 029, 

030. 

2. Keramzito gamyba plastiniu būdu. Teršalai – CO, NO x , SO 2 , k. d., HCl, HF, Fe, Ni, Cu, Cr bendras , Pb, Mn, V ir jų junginiai. Taršos šaltinis 031. 

3. Keramzito gamyba šlikeriniu būdu. Teršalai –CO, NO x, SO 2 , k.d, HCl, HF, Fe, Ni, Cu, Cr bendras , Pb, Mn, V, Cd ir jų junginiai. Taršos šaltinis 

041. 

4. Karšto vandens ruošimas ir šilumos gamyba. Teršalai – k. d., CO, NO x , SO 2 . Taršos šaltinis 055. 

5. Keramzito smėlio ir žvyro pakrovimas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltiniai 603, 605. 

6. Metalo suvirinimo procesai. Teršalai – k.d, Mn ir jo junginiai, Cr ir jo junginiai, HF. Taršos šaltinis 053, 607. 

7. Kalkių išpylimo mazgas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltiniai 601. 

8. Cemento išpylimo mazgas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltinis 606. 

9. Dyzelinio kuro, skirto transportui saugojimas, priėmimas ir išdavimas. Teršalai - LOJ. Taršos šaltinis 609 

Visi AB “Palemono keramika” taršos šaltiniai sužymėti schemoje, pateiktoje AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programos Priede Nr.1. 

Iš taršos šaltinių 022,023,04,025,026,029,030,031 ir 041 išmetami teršalai kontroliuojami pagal AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo 

programoje pateiktą kontrolės planą. Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos 

(porėtos keramikos) pakrovimo, cemento ir kalkių iškrovimo, LOJ – iš dyzelinio kuro talpų užpildymo ir laikymo nustatomi skaičiavimo būdu, iš 

stacionarių taršos šaltinių 031, 041 išmetamas į atmosferą cinkas ir jo junginiai, iš taršos šaltinio 055 – anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios 

dalelės, sieros anhidridas atlikus instrumentinius matavimus, vertinami tik mokant mokesčius už taršą iš stacionarių taršos šaltinių. 


gamybos metu iš sukamųjų krosnių. Plytos ir keraminiai blokeliai gaminami degant kietą kurą (neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.) 

arba neapdorotos medienos atliekų ir durpių mišinys) tunelinėse krosnyse. Be to, šiltnamio dujos išsiskiria iš pagrindinės žaliavos: molio, jo apdegimo 

metu. 



taupymo ir atliekų mažinimo planas. 

AB “Palemono keramika” pagal “Potencialiai pavojingų objektų sąrašą” (Aplinkos ministerija/įsakymas/D1-207/2005-04-18/Žin., 2005,Nr. 58- 

2025) yra aplinkosauginiu požiūriu pavojingas objektas, todėl įmonė turi parengus keramzito gamybos cechui “Pavojingo objekto pavojaus

identifikavimas, rizikos analizė ir vertinimas saugos požiūriu” dokumentą, kuriame aprašoma galimo pavojaus identifikavimas, prognozuojamos 

avarinės situacijos, jų padariniai ir prevencinės, kontrolės ir avarijų išvengimo priemonių įvertinimas. Taip pat yra parengtas Avarijų likvidavimo 

planas, suderintas su atsakingom institucijom 2002 m. gruodžio mėn. Keramzito gamybos cechui parengtas “Pavojingo objekto pavojaus 

identifikavimas, rizikos analizė ir vertinimas saugos požiūriu” dokumentas ir Avarijų likvidavimo planas laikomi pas generalinio direktoriaus 

pavaduotoją ekologijai. 

Yra padarytas AB “Palemono keramika” naudojamų technologijų atitikimo technologijoms, aprašytoms ES geriausiai prieinamų gamybos būdų 

(GPGB) informaciniuose dokumentuose, palyginamasis įvertinimas. Atliekant šį įvertinimą naudotasi šiais informaciniais ES GPGB dokumentais: 

GPGB keramikos pramonei (2007-08): „Reference Document on Best Available Techniques in the Ceramic Manufacturing Industry“; GPGB atliekų 

apdorojimo pramonei (2006-08): „Reference Document on Best Available Techniques for the Waste Treatments Industries“; GPGB vykstant teršalų 

išmetimui iš saugojimo vietų (2006-07): „Reference document on the best available techniques on emissions from storage“. Vadovaujantis šiuo 

įvertinimu sudarytas aplinkosaugos veiksmų planas. 

11.1. aprašoma kiekviena vykdoma veikla, kurios metu susidaro ir į aplinką išmetami teršalai, ir visi taršos šaltiniai. Nurodoma, kokių 

procesų metu ir kokie teršalai susidaro. Pateikiama įrenginyje vykdomų technologinių procesų schema, nurodant įeinančius žaliavų, išeinančius 

nuotekų ar atliekų, bei išmetimų į orą srautus. 

Keraminių mūro gaminių (keraminės paprastos plytos, blokeliai) gamyba 

Pagrindinė mūro gaminių žaliava – molis, kasamas “Kertupio-2” telkinyje vienkaušiu ekskavatoriumi. Bendrovės autotransportu pristatomas į 

bendrovės mūro gaminių padalinio molio masės paruošimo skyrių. Molio drėgmės sumažinimui gali būti naudojamos negesintos kalkės, kurios 

atvežamos autotransportu arba maišais (taršos šaltinis 601). 

Ant transporterio iš gramdiklinio tiektuvo tiekiamos ir neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos), atvežtos automašinomis iš medienos apdirbimo 

įmonių. Taip pat kaip technologinis priedas gali būti naudojamos kitos biomasės rūšys: avižų lukštai, šiaudai, kurie atvežami ir išpilami į atskirą talpą. 

Toliau pjuvenų-kitos biomasės mišinys patenka į sietus, iš sietų į talpą ir per atskirus lėkštinius maitintuvus patenka ant bendro žaliavų 

transporterio. 

Keraminių gaminių gamybos proceso eigoje susidaręs niekalas iš surinkimo talpų pristatomas į šamoto paruošimo linijos priėmimo talpą 

susmulkinimui. Per latakinį maitintuvą, juostinį transporterį sudrėkintas niekalas paduodamas į žiauninį, plaktukinį malūnus. Susmulkintas patenka į 

sietus. Praėjęs sietus patenka į talpą, o atsijos tiekiamos pakartotiniam smulkinimui. Paruoštas šamotas per lėkštinį maitintuvą patenka ant bendro 

žaliavų transporterio, kuris molį su priedais transportuoja sumaišymui į: valcus – akmenų atrinkėjus, dvivelenę maišyklę, skylėtus valcus. Paruošta 

molio masė, atsižvelgiant į gaminio rūšį ir receptūrą, transporteriais tiekiama į molio masės sandėlį išsigulėjimui.

Iš molio masės sandėlio daugiakaušiu ekskavatoriumi molio masė juostiniais transporteriais paduodama į smulkaus malimo valcus. Praėjusi valcus 

transporteriais paduodama į dvivelenę maišyklę. Permaišyta, jei yra būtinybė – sudrėkinta, molio masė paduodama į vakuumpresą. Iš vakuumpreso 

išstumta molio juosta pusautomačiu supjaustoma į ruošinius, kurie daugiastygiu pjaustymo automatu supjaustomi į pusfabrikačius. Pusfabrikačiai 

pakrovimo automatu sukraunami ant džiovinimo vagonėlių. Džiovinimo vagonėliai su gaminiais elektriniu perdavimo vežimėliu paduodami į 

priešsrovinio veikimo tunelines džiovyklas. 

Džiovinimo agentas – karštas oras, nuimamas nuo aušinamų gaminių, degtų tunelinėse krosnyse, ir dalis krosnių degimo produktų. Šis agentas 

ventiliatoriais kanalu paduodamas į tunelinių džiovyklų sumaišymo kameras. Ten jo parametrai sureguliuojami iki reikiamų karšto oro ir balastinio oro 

skląsčių pagalba. Iš sumaišymo kamerų ventiliatoriais džiovinimo agentas paduodamas į džiovyklas gaminiams džiovinti. Gali būti eksploatuojami 5 

(iš 6 esamų) džiovyklų blokai. Panaudotas džiovinimo agentas ventiliatorių pagalba išmetamas į atmosferą (taršos šaltiniai 022, 023, 024, 025, 026). 

Karštas oras nuo aušinamų gaminių ir (ar) degimo produktai, ar jų dalis, esant šilumos pertekliui gali būti išmetami ir į atmosferą (taršos šaltiniai 

atitinkamai 030, 029) 

Išdžiuvę pusfabrikačiai degami tunelinėse krosnyse 980 0 C-1050 0 C temperatūroje. Statymo automatu sustatyti sausi pusfabrikačiai ant degimo 

vagonų elektriniu perdavimo vežimėliu paduodami prie tunelinių degimo krosnių ir pagal užkrovimo grafiką – paduodami į degimo krosnis. 

Produkcijos degimui naudojamos neapdorotos medienos atliekos – pjuvenos, drožlės ir t.t. (toliau medienos atliekos) arba medienos atliekų ir 

durpių mišinys. 

Jos į bendrovę pristatomos automobiliniu transportu ir sandėliuojamos 2-se atvirose aikštelėse ir 1300 m 3 sandėlyje po stogu: 

- 

prie molio masės paruošimo skyriaus esančios aikštelės talpa –2200 m 3 , 

- prie tunelinių krosnių esančios aikštelės talpa – 6000 m 3 . 

Dalis pjuvenų (5-43 % molio masės sudėties, priklausomai nuo produkcijos), dalyvaujančių degimo procese, yra įvedama į molio masę, molio 

masės paruošimo skyriuje. Iš sandėliavimo aikštelės kaušiniu krautuvu pjuvenos paduodamos į priėmimo bunkerį. Iš bunkerio gramdiklinio tiektuvo ir 

juostinių transporterių pagalba patenka į vibro sietą. Iš po sieto, juostinio transporterio ir elevatoriaus pagalba, patenka į bunkerį, iš kurio per lėkštinį 

dozatorių ir juostinį transporterį patenka ant bendro žaliavų transporterio. 

Produkcijos išdegimui naudojamos neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t) ar neapdorotos medienos atliekų (pjuvenų, drožlių ir 

t.t.) ir durpių mišinys (toliau kieto kuro mišinys) iš sandėliavimo aikštelės kaušiniu krautuvu paduodamos į dėžinį tiektuvą, iš tiektuvo patenka ant 

sieto, iš po sieto neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.) ar kieto kuro mišinys plokštelinių transporterių pagalba paduodamos ant 

krosnių, sukaupiant abipus degimo zonos esančose aikštelėse paros laikotarpiui reikiamą kieto kuro kiekį, kuris rankiniu būdu dozuojant paduodamas į 

krosnis gaminiams išdegti. 

Išdegta produkcija sukraunama į paketus, ją rūšiuojant. Paketai, stabilumui transportavimo metu užtikrinti, apsukami tampria polietileno plėvele 

ir dyzeliniu krautuvu išvežami į pagamintos produkcijos aikštelę. 

Žiūrėti gamybos schemą Priede Nr. 14.

Keramzito gamyba plastiniu būdu 

Molis “Krūnos” karjere kasamas vienkaušiu ekskavatoriumi, bendrovės autotransportu pristatomas į bendrovės padalinio molio masės 

paruošimo-formavimo skyrių. Molio drėgmės sumažinimui gali būti naudojamos neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, dulkės) ar kalkės. 

Pastarosios į bendrovę atvežamos specialiu autotransportu ir išpilamos į tam skirtą talpą. Ant molio užbarstoma dozuojant rankiniu būdu (taršos šaltinis 

602). Medienos atliekos į molio paruošimo-formavimo skyrių atvežamos autotransportu ar krautuvu iš sandėliavimo vietos. 

Molio dulkės, surinktos dulkių nusodinimo kamerose iš džiovinimo bubino ir sukamosios krosnies, pniaumo tiektuvu paduodamos į bunkerį, o iš 

jo į cilindrinį maišytuvą. Į maišytuvą taip pat paduodami pašildyti naftos produktai, bio produktai, molio dulkėm sudrėkinti. Iš maišytuvo molio dulkių, 

naftos produktų ir bio produktų mišinys dozatoriumi paduodamas į talpą, užsibaigiančią kitu dozatoriumi. Iš čia mišinys paduodamas į dvivelenį 

maišytuvą. 

Iš karjero parvežtas molis patenka į tiektuvą su purentuvu. Juostiniu transporteriu molis paduodamas į akmens atrinkimo valcus. Iš valcų molis 

patenka į dvivelenį maišytuvą. Į maišytuvą per tarpinę talpą gali būti paduodamos neapdorotos medienos atliekos, kurios jame sumaišomos su naftos 

produktais. 

Iš maišytuvo molio-dulkių-naftos-bio produktų mišinys tiekiamas į pirminio apdirbimo skylėtus valcus, o iš jų – į antruosius skylėtus granulių 

formavimo valcus. Suformuotos granulės juostiniais transporteriais pernešamos į džiovinimo bubiną. Džiovinimo agentas – karšti 230-280 0 C degimo 

produktai iš sukamosios degimo krosnies. Panaudotas džiovinimo agentas, praėjęs valymo įrenginius išmetamas į atmosferą (taršos šaltinis 031). 

Iš džiovinimo bubino granulės elevatoriumi ir transporteriu paduodamos į talpas su lėkštiniais dozatoriais, iš kurių juostiniu transporteriu 

granulės patenka į sukamos krosnies maitinimo bunkerius. Iš maitinimo bunkerių lėkštiniais dozatoriais granulės patenka į sukamąją degimo krosnį. 

Iš degimo krosnies porėtos keramikos produktas patenka į bubininius aušintuvus, iš aušintuvų plokšteliniu transporteriu pernešamas į rūšiuotuvą, iš 

kurio granulės didesnės kaip 16mm patenka į trupinimo valcus susmulkinimui. Susmulkintos ir išrūšiuotos granulės patenka į elevatorių, o iš jo – ant 

juostinio transporterio, nešančio granules į rūšiuotuvus, kur produktas išrūšiuojamas į frakcijas (0-4; 4-8; 8-16; >16) mm ir sandėliuojamas uždarose 

gelžbetoninėse talpose. Produkcija atkraunama tiekėjams į polipropileninius 1-2 m 3 talpos maišus arba į autotransportą. 

Naudojant atskirus priedus, pagamintas porėtos keramikos produktas gali būti naudojamas ir kaip įkrova nuotekų valymo įrenginiuose. 

Keramzito gamybos plastiniu būdu schema pateikta Priede Nr. 15. 

Keramzito gamyba šlikeriniu būdu 

Keramzito gamybos šlikeriniu būdu apdorojant atliekas procesas vykdomas periodiškai. Kaip rišančioji medžiaga šioje technologijoje 

naudojamas lengvai besilydantis „Krūnos“ karjero molis. Molio telkinys yra 5 km atstumu į šiaurės rytus nuo bendrovės tarp geležinkelių Kaunas- 

Vilnius ir Kaunas-Ryga. Molis iš karjero vežamas autotransportu.

Susmulkintas molis iš dėžinio tiektuvo su purentuvu CM-1031 juostiniais transporteriais paduodamas į plūktuvus, kuriuose plakamas su 

vandeniu. Plakimo metu dozuotai įvedamos atliekos: skystos atliekos iš kaupimo talpų savitaka pagal matuoklės parodymus, o kietos, pastos pavidalo 

atliekos - tiltiniu greiferiniu kranu, kurio kaušo tūris žinomas (2 m 3 ), iš kaupimo talpos arba iš specialaus konteinerio (žinomo tūrio) - kransija. Atskirų 

atliekų maži kiekiai gali būti šalinami, atitinkamai sudozavus, nepažeidžiant nei technologiniam procesui, nei emisijoms keliamų reikalavimų. 

Sudozuoti komponentai plūktuvuose maišomi 1-1,5 val. Plaktuvai (2 vnt) dirba periodiškai. Priklausomai nuo norimo gauti produkto techninių 

charakteristikų, naudojami įvairūs priedai. 

Iš plaktuvų paruoštas šlamas siurbliais NŠ-150-1 paduodamas į vertikalius šlamo rezervuarus, kurių bendra talpa 600m 3 (3vnt.) iš jų į tarpinius 

šlamo rezervuarus, esančius virš sukamosios krosnies. Iš tarpinio šlamo rezervuarų kaušinių dozatoriumi CM-500 pasemtas šlamas maitinimo 

vamzdžiu paduodamas į sukamąją degimo krosnį, kurios diametras 2,5m, ilgis 40m. Degimas vyksta 1100-1200°C temperatūroje. Kaip kuras gali būti 

naudojamas skystas tradicinis ir alternatyvus organinis kuras, bio produktai. Krosnyje temperatūros matuojamos dviejuose taškuose. Dažnuminėmis 

pavaromis valdomas krosnies sukimosi greitis, bei dūmsiurblio sukimosi greitis. 

Išdegtas produktas vėsinamas sluoksniniuose aušintuvuose. Iš aušintuvų porėta keramika juostiniais transporteriais nukreipiama į elevatorius, 

kuriais paduodama ant kitų transporterių nešančių į rūšiuotuvus. Išrūšiuotas pagal dydį produktas sandėliuojamas gelžbetoninėse talpose, esančiose 

lauke. 

Išdegtas produktas vėsinamas sluoksniniuose aušintuvuose. Iš aušintuvų porėta keramika juostiniais transporteriais nukreipiama į elevatorius, 

kuriais paduodama ant kitų transporterių nešančių į rūšiuotuvus. Išrūšiuotas pagal dydį produktas sandėliuojamas gelžbetoninėse talpose, esančiose 

lauke. Jų bendras tūris 5600m 3 (20 vnt.). 

Keramzito gamybos šlikeriniu būdu gamybos schemą žiūrėti Priede Nr. 16. 

Molio technologinių priedų ar jų mišinių ruošimas 

Keramzito cecho Nr.2 sukamosios degimo krosnies Nr. 4 (taršos šaltinis 041) paskirtis – molio technologinių priedų ir jų mišinių ruošimas; 

naudojamas dujinis kuras. 2009 m. ši krosnis buvo rekonstruota ir po rekonstrukcijos dar nedirbo. 

Ruošiant molio vienkomponenčius ir daugiakomponenčius technologinius priedus, žaliavos jų gamybai atvežamos autotransportu ir laikomos 

šalia keramzito cecho esančioje žaliavų priėmimo baro asfaltuotoje aikštelėje. Kaušiniu krautuvu žaliava periodiškai paduodama į dėžinį tiektuvą – 

maišytuvą su purentuvu, kuriame susmulkinama ir permaišoma. Ruošiant molio daugiakomponenčius priedus, į šį įrenginį greta pagrindinės žaliavos, 

tuo pačiu metu, paduodamos ir kitos mišinio sudedamosios dalys. Pastarosios išpilamos iš smulkesnės pakuotės, pakėlus jas, autopakrovėju. Iš 

tiektuvo, juostiniais transporteriais, žaliava nepertraukiamu srautu nukreipiama į sukamąją krosnį, kurioje palaikomas nustatytas temperatūrinis 

režimas.

Priklausomai nuo paruoštų tiek vienkomponenčių, tiek daugiakomponenčių technologinių priedų mišinių savybių ir siekiamo galutinio rezultato, 

jų apdorojimas sukamojoje krosnyje gali būti vykdomas 100-1100 0 C temperatūrų intervale. 

Naudojamų žaliavų drėgmė gali svyruoti 15-30 procentų, todėl dulkėtumas išpilant iš pakuotės nenumatomas. 

Apdoroti sukamojoje krosnyje, produktai vėsinami sluoksniniuose aušintuvuose. Iš aušintuvų produktai juostiniais transporteriais nukreipiami į 

elevatorius, kuriais paduodama ant kitų transporterių, nešančių į sandėlį. 

Kad sugaudyti molio technologinių priedų ir mišinių gamybos proceso metu išsiskiriančias kietasias daleles, buvo atlikta sukamosios krosnies 

Nr.4 rekonstrukcija, kurios metu, krosniai Nr.4 įrengta kietųjų dalelių valymo įranga (valymo įrenginys APA-500). 2011 m. planuojama užkurti 

sukamąją degimo krosnį Nr.4 ir vykdyti kietųjų dalelių valymo įrengimo paleidimo ir derinimo darbus. Šio proceso metu bus nustatnėjamas valymo 


Molio technologinių priedų ar jų mišinių ruošimo schema pateikta Priede Nr. 17. 

Alternatyvaus skysto kuro paruošimas 

Bendrovėje bus pradėtas naudoti skystų naftos produktų ir aliejų bei riebalų turinčių atliekų valymas, atskiriant perteklinį vandens kiekį ir 

kietąsias priemaišas. Tikslas - gauti produktą (alternatyvų skystą kurą – kūrenamąjį mazutą) atitinkantį LR vartojamų naftos produktų, biodegalų ir 

skysto kuro ir ES komisijos reglamento EB Nr. 948/2009 009-09-30 privalomuosius kokybės rodiklius. Gautas, atitinkamus reikalavimus atitinkantis 

produktas, būtų naudojamas bendrovėje, technologiniuose porėtos keramikos gamybos procesuose. 

Alyvų, naftos produktų ir bioproduktų atliekos (toliau tekste atliekos) į bendrovę atvežamos autotransportu – smulkioje taroje (iki 1m 3 talpos) ar 

specialiomis mašinomis ir (ar) geležinkelių transportu –geležinkelio cisternose (žr.schemą - Priedas Nr. 18). Atliekos atvežtos smulkioje taroje, 

rankiniu būdu, panaudojant autokrautuvą, o atvežtos specialiomis mašinomis- savitaka yra išpilamos per sietus, grubių priemaišų atskyrimui, į 

priėmimo talpą arba į priėmimo talpą, esančią skystų atliekų priėmimo bare. Iš pastarosios atliekos siurbliu, metaliniais vamzdynais, paduodamos į 

nuolatinio saugojimo talpas, esančias pastato viduje. Atliekos išpiltos į priėmimo talpą, naudojant siurblį, per paskirstymo kolektorių nukreipiamos į 

laikino saugojimo požeminę talpą, o esant tuščiai 3 višžeminiei talpai - į ją. Į požeminę talpą Nr.4, panaudojus siurblį, per naftos produktų estakadą, 

sujungtą metaliniu vamzdynu su paskirstymo kolektoriumi, supilamos atliekos atvežtos geležinkelio transportu iš cisternų. Atvežtos atliekos 

apdorojimui būna užterštos ne tik mechaninėmis priemaišomis, bet jose yra ir nemažai vandens. Atliekas laikant tiek nuolatinio saugojimo, tiek 

pažeminėje talpoje, jos išsisluoksniuoja, viršutinį sluoksnį sudaro naftos produktai, apatinį lengvai atsiskyręs vanduo ir dumblas. Iš požeminės talpos, 

įleidžiamu siurbliu, nuo paviršiaus, iš saugojimo talpų per tarpinę talpą atliekos siurbliais metaliniu vamzdynu per paskirstymo kolektorių, 

paduodamos į 3 talpą. Joje atliekos šildomos elektriniu šildytuvu iki 50°C ir maišomos naudojant recirkuliacinį siurblį. Viso proceso metu talpoje, nuo 

atliekų atsiskirinėjantis ir apatinėje dalyje susikaupiantis vanduo per rutulinę sklendę, įmontuotą talpos apačioje, periodiškai išleidžiamas vamzdynu į 

tarpinę vandens surinkimo talpą. Baigus vandens atskirimą, šiltos atliekos, per kitą rutulinę sklendę siurbliu, per laikinąjį vamzdyną, paduodamos į

plokštelinį filtrą (toliau tekste filtrą), dumblo ir kietos frakcijos atskyrimui. Po valymo gautas produktas nukreipiamas į 1,2,4,5,6 talpas. Tuo 

laikotarpiu, kai talpose Nr.1,2,4,5,6 nėra laikomas produktas ir produkto ruošimo procesas nevyksta, jose gali būti laikomos naftos produktų atliekos. 

Akredituotoje laboratorijoje nustatomi produkto, kokybiniai rodikliai. Pateikiamas tyrimams produkto pavyzdys gaunamas, atrinkus vienodą 

kiekį produkto, iš kiekvienos talpos trijų lygių ( paviršiaus, vidurio ir dugno) ir sumaišius tarpusavyje. Jeigu tiriamo produkto kokybiniai rodikliai 

neatitinka privalomiesiems, tuomet koreguojama gauto produkto sudėtis t.y. ruošiama nauja produkto partija su geresniais kokybiniais rodikliais (kurie 

pirminiame produkte neatitiko reikalavimų) ir sumaišoma su jau prieš tai gautu produktu. Atliekamas pakartotinis gauto produkto kokybinių rodiklių 

nustatymas. Jeigu akredituotoje laboratorijoje gauti kokybinių rodiklių tyrimų rezultatai atitinka LR vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skysto 

kuro ir ES komisijos reglamento EB Nr. 948/2009 009-09-30 privalomuosius kokybės rodiklius, toks produktas (alternatyvus skystas kuras – 

kūrenamas mazutas, toliau tekste kuras) naudojamas bendrovėje, technologiniuose porėtos keramikos gamybos procesuose. 

Į technologinį procesą kuras tiekiamas metaliniu vamzdynu iš 1 ir (ar) 2 talpų, naudojant siurblį. Prieš paduodant kurą į technologinį procesą, 

kuras šildomas elektriniu šildytuvu iki 50°C ir maišomas recirkuliaciniais siurbliais. 1 ir 2 talpos, per paskirstymo kolektorių, papildomos iš kitų talpų, 

naudojant siurblius. 

Atliekų apdorojimo metu susidariusios kietos atliekos (surinktos nuo sietų) ir dumblo pavidalo atliekos po filtro, surenkamos tiesiogiai į 

atitinkamą tvarkingą tarą, o sukaupus laikinai saugomos atliekų tvarkymo cecho plūktuvų patalpoje (priekinėje dalyje) iki tol kol bus perduodamos tos 

rūšies atliekas apdorojančiom įmonėms. Atliekų apdorojimo proceso metu viržeminėse talpose Nr.1-6 atskirtas nuo naftos produktų vanduo 

nukreipiamas į tarpinę talpą., iš kurios periodiškai, specialia mašina išsiurbiamas ir, pervežus, išpilamas į skystų atliekų baro priėmimo talpas Nr.1,2, 

skirtas užterštam naftos produktais vandeniui ir kitoms panašioms savo sudėtimi atliekoms priimti. Vanduo likęs požeminėje laikino saugojimo talpoje 

Nr.4, po naftos produktų išsiurbimo perpumpuojamas siurbliais į atliekų tvarkymo ceche esančias talpas Nr.4,5,6 ar pervežamas specialia mašina į 

priėmimo talpas Nr.1,2. Periodiškai iš visų viržeminių talpų Nr.1-6, rečiau iš likusių talpų, specialia mašina, pašalinamos dugne likusios atliekos, kurių 

skysta dalis pervežama į skystų atliekų priėmimo bare talpą skirtą naftos produktų atliekų priėmimui, o likusi dalis perpilama į atitinkamas talpas ir 

sukaupus perduodamos tos rūšies atliekas apdorojančiom įmonėms. Vanduo likęs nuolatinio saugojimo talpose, po naftos produktų išsiurbimo 

perpumpuojamas siurbliais per tarpinį priėmimo rezervuarą į atliekų tvarkymo ceche esančias talpas Nr.4,5,6 skirtas užteršto naftos produktais vandens 

ir kitų panašių savo savybėmis atliekų, saugojimui. Įrenginių remonto metu, įrengimų ir rankų įrankių valymui naudojamos pašluostės. Užterštos 

naftos produktais pašluostės sudedamos į tam tikslui skirtas metalines talpas su dangčiais. Pastarąsias pripildžius, pašluostės perkraunamos į 

plastikinius 60 litų talpos maišus, kurie patalpinami į didmaišius. Neapdorotos pjuvenos naudojamos, kaip sorbentas, pasilaisčiusių naftos produktų 

surinkimui. Surenkamos į tam tikslui skirtas metalines talpas, kurias pripildžius, išpilamos į didmaišius. Didmaišiai su užterštomis naftos produktais 

pašluostėmis ir pjuvenomis, iki perduodant atliekų tvarkytojui, saugomos šioms atliekoms skirtame sandėlyje Nr.2. (žr. Techninį reglamentą Nr. 1 

Priedas Nr.24)

Keramzitbetonio mūro gaminių gamyba 

Keramzitbetonio mūro gaminių gamybai naudojamas bendrovėje pagamintas (0-4; 4-8)mm frakcijos keramzitas, smėlis, pristatomas į gamybos 

barą iš “Kertupio – 2” karjero savivarte, ir rišamoji medžiaga –cementas. Cementas perkamas iš kitų įmonių. Sandėliuojamas talpoje, esnčioje pastato 

viduje (taršos šaltinis 606). 

Sudozuotos keramzitbetonio sudedamosios maišomos periodinio veikimo maišyklėje, pridedant vandens. Paruošta keramzitbetonio masė 

paduodama į formas, esančias ant vibro stalo. Suformuoti keramzitbetonio mūro gaminiai sukraunami ant padėklų į paketus ir sandėliuojami 

džiovinimo aikštelėje iki įgaus reikiamas technines charakteristikas. 

Šilumos gamyba ir karšto vandens ruošimas 

2011 m. pradėtas eksploatuoti naujas karšto vandens katilas VŠK – 31 “ŠILA”, su kietųjų dalelių valymo įrenginiu (taršos šaltinis 055). Katilo 

šiluminis galingumas 0,7 (0,6) MW. Katilas skirtas termofikacinio vandens ruošimui, kuris bus naudojamas administracinio pastato, plytų-čerpių, 

mechaninio cechų ir garažo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Katilas kūrenamas kietu kuru – neapdorota mediena (pjuvenomis) arba neapdorotos 

medienos (pjuvenų) ir durpių mišiniu. 

Mechaninis cechas 

Bendrovėje naudojamos įrangos ir įrengimų mechanizmų atskirų mazgų pagrindinis remontas vykdomas mechaniniame ceche. Jame įrengtas 

stacionarus suvirinimo postas (taršos šaltinis 053). Mažesnės apimties suvirinimo darbai atliekami vietose prie įrengimų (neorganizuotas taršos šaltinis 

607). 

Transporto ir karjero cechas 

Eksploatuojant bendrovės transporto priemones ir mechanizmus su vidaus degimo varikliais teršiama aplinka (mobilūs taršos šaltiniai). Lentelėje 

Nr. 2 pateiktas mobilių taršos šaltinių skaičius, duomenys apie išmetamus teršalus ir įvairių kuro rūšių suvartojimą. 

Teršalai susidaro šiuose procesuose: (žiūrėti schemą pateiktą AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programos Priede Nr. 1) 

1. Keraminių mūrogaminių degimas ir džiovinimas. Teršalai – kietos dalelės (k.d.), CO, NO x , SO 2 . Taršos šaltiniai 022, 023, 024, 025, 026, 029, 

030.

2. Keramzito gamyba plastiniu būdu. Teršalai – CO, NO x , SO 2 , k. d., HCl, HF, Fe, Ni, Cu, Cr bendras , Pb, Mn, V ir jų junginiai. Taršos šaltinis 031. 

3. Keramzito gamyba šlikeriniu būdu. Teršalai –CO, NO x, SO 2 , k.d, HCl, HF, Fe, Ni, Cu, Cr bendras , Pb, Mn, V, Cd ir jų junginiai. Taršos šaltinis 

041. 

4. Karšto vandens ruošimas ir šilumos gamyba. Teršalai – k. d., CO, NO x , SO 2 . Taršos šaltinis 055. 

5. Keramzito smėlio ir žvyro pakrovimas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltiniai 603, 605. 

6. Metalo suvirinimo procesai. Teršalai – k.d, Mn ir jo junginiai, Cr ir jo junginiai, HF. Taršos šaltinis 053, 607. 

7. Kalkių išpylimo mazgas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltiniai 601. 

8. Cemento išpylimo mazgas. Teršalai – kietos dalelės. Taršos šaltinis 606. 

9. Dyzelinio kuro, skirto transportui saugojimas, priėmimas ir išdavimas. Teršalai - LOJ. Taršos šaltinis 609 

Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos (porėtos keramikos) pakrovimo, 

cemento ir kalkių iškrovimo, LOJ – iš dyzelinio kuro talpų užpildymo ir laikymo nustatomi skaičiavimo būdu, iš stacionarių taršos šaltinių 031, 041 

išmetamas į atmosferą cinkas ir jo junginiai, iš taršos šaltinio 055 – anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, sieros anhidridas atlikus 

instrumentinius matavimus, vertinami tik mokant mokesčius už taršą iš stacionarių taršos šaltinių. 

11.2. kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įrenginys priskiriamas prie įrenginių, kuriam eksploatuoti reikalingas 

leidimas išmesti šiltnamio dujas, turi būti pateikta ir informacija, nurodyta Taisyklių 16.5 punkte. 


gamybos metu iš sukamųjų krosnių. Plytos ir keraminiai blokeliai gaminami degant kietą kurą (neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.) 

arba neapdorotos medienos atliekų ir durpių mišinys) tunelinėse krosnyse. Be to, šiltnamio dujos išsiskiria iš pagrindinės žaliavos: molio, jo apdegimo 

metu. 

12. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planas. 



taupymo ir atliekų mažinimo planas (Priedas Nr. 19). 

13. Avarijų prevencija. 

AB “Palemono keramika” pagal “Potencialiai pavojingų objektų sąrašą” (Aplinkos ministerija/įsakymas/D1-207/2005-04-18/Žin., 2005,Nr. 58- 

2025) yra aplinkosauginiu požiūriu pavojingas objektas, todėl įmonė turi parengus keramzito gamybos cechui “Pavojingo objekto pavojaus 

identifikavimas, rizikos analizė ir vertinimas saugos požiūriu” dokumentą, kuriame aprašoma galimo pavojaus identifikavimas, prognozuojamos 

avarinės situacijos, jų padariniai ir prevencinės, kontrolės ir avarijų išvengimo priemonių įvertinimas. Taip pat yra parengtas Avarijų likvidavimo 

planas, suderintas su atsakingom institucijom 2002 m. gruodžio mėn. Keramzito gamybos cechui parengtas “Pavojingo objekto pavojaus

identifikavimas, rizikos analizė ir vertinimas saugos požiūriu” dokumentas ir Avarijų likvidavimo planas laikomi pas generalinio direktoriaus 

pavaduotoją ekologijai. Šių dokumentų titulinių ir derinimo lapų kopijos pateiktos Priede Nr. 20. 

14. Aplinkosaugos veiksmų planas. 

Kiekvieno įrenginio, kuris atitinka ūkinės veiklos rūšių, nurodytų Taisyklių 1 priede, kriterijus, paraiškoje Leidimui gauti turi būti pateiktas 

ūkinės veiklos objekte naudojamų technologijų atitikimo technologijoms, aprašytoms Europos Sąjungos geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) 

informaciniuose dokumentuose, palyginamasis įvertinimas (3 lentelė). ES GPGB informaciniai dokumentai ir jų anotacijos pateikiami Aplinkos 

apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt) bei Europos TIPK biuro Sevilijoje informacinėje duomenų bazėje adresu: http://eippcb.jrc.es . 

Kiekvienu atveju, išduodant Leidimą, GPGB parametrų taikymas ir Leidimo sąlygos konkrečiam įrenginiui aptariamos su RAAD, remiantis 

informacija, surinkta pareiškėjo ir RAAD. 

Atliekant AB “Palemono keramika” naudojamų technologijų atitikimo technologijoms, aprašytoms ES geriausiai prieinamų gamybos būdų 

(GPGB) informaciniuose dokumentuose, palyginamąjį įvertinimą, naudotasi šiais informaciniais ES GPGB dokumentais: GPGB keramikos pramonei 

(2007-08): „Reference Document on Best Available Techniques in the Ceramic Manufacturing Industry“; GPGB atliekų apdorojimo pramonei (2006- 

08): „Reference Document on Best Available Techniques for the Waste Treatments Industries“; GPGB vykstant teršalų išmetimui iš saugojimo vietų 

(2006-07): „Reference document on the best available techniques on emissions from storage“. Vadovaujantis šiuo įvertinimu sudarytas aplinkosaugos 

veiksmų planas, kuris pateiktas 4 lentelėje. 

15. Siekiant efektyviai pasinaudoti ES GPGB informaciniais dokumentais, rengiant paraišką rekomenduojama tokia veiksmų seka: 

15.1. įvertinti, ar visa pareiškiama ūkinė veikla, ar tik jos dalis atitinka reikalavimus, nustatytus Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. 

Vadovaujantis ES GPGB informaciniu dokumentu, GPGB taikymo konkrečioje veikloje reikalavimai aptariami su RAAD; 


išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” I priedą, įmonėje vykdoma veikla priskiriama šiam punktui: “3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams 

degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas 

didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m 3 , o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 

kg/m 3 ” . 

Nagrinėjamo įrenginio pajėgumas: 

- Tunelinė krosnis Nr.1: pajėgumas – iki 72 t produkcijos/dieną; krosnies kanalo tūris – 398 m 3 ; kuro sunaudojimas: kietas kuras – 1,9 

m 3 /h. 

- Tunelinė krosnis Nr.2: pajėgumas – iki 62 t produkcijos/dieną; krosnies kanalo tūris – 398 m 3 ; kuro sunaudojimas: kietas kuras – 1,3 

m 3 /h. 

- Sukamoji krosnis (keramzito gamyba plastiniu būdu): pajėgumas - iki 100 t produkcijos/dieną; krosnies tūris – 277 m 3 ; kuro 

sunaudojimas: skysto – iki 550 kg/h.

- Sukamoji krosnis (keramzito gamyba šlikeriniu būdu): pajėgumas - iki 72 t produkcijos/dieną; krosnies tūris – 277 m 3 ; kuro 

sunaudojimas: skysto – iki 850 kg/h. 


išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” I priedą, įmonėje vykdoma veikla priskiriama šiam punktui: “5.1. Įrenginiai pavojingoms atliekoms 

šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną“. 

Nagrinėjamo įrenginio pajėgumas: per metus įmonėje planuojama apdoroti iki 5000 tonų pavojingų atliekų. 

15.2. vadovaujantis GPGB reikalavimais, nustatyti, kokie šią ūkinę veiklą apibūdinantys parametrai (pvz., energijos sunaudojimas produkcijos 

vienetui pagaminti, teršalų kiekis nuotekose, tenkantis gaminamos produkcijos vienetui ir pan.) yra naudojami atitikimui GPGB įvertinti; 

15.3. paraiškoje pateikiama ta informacija apie įrenginį, kuri leidžia nustatyti konkretaus įrenginio parametrus, analogiškus GPGB aprašyme 

nurodytiems parametrams; 

15.4. įrenginio parametrams, kurių vertės neatitinka ES GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktų su GPGB taikymu susijusių verčių, 

pagerinti rengiamas Aplinkosaugos veiksmų planas (4 lentelė); 

15.5. paraiškoje pateikiamas pagrindinių alternatyvių technologijų, aprašytų ES GPGB informaciniuose dokumentuose, kurias galima įrenginyje 

įdiegti siekiant GPGB išmetimų/sąnaudų lygio, nustatyto šiuose dokumentuose taikant GPGB, aprašas, bei efektyviausios technologijos pasirinkimo 

išvados. Veiklos vykdytojas efektyviausiai technologijai įvertinti gali vadovautis ES GPGB informaciniu dokumentu „Poveikis aplinkos terpėms ir 

ekonominiai aspektai“; 

15.6. įrenginio poveikiui aplinkai įvertinti turi būti nurodytos jo taršos šaltinių (oro tarša, nuotekos, atliekos ir kt.) charakteristikos, t.y. užpildytos 

20, 21, 22, 32, 33, 35 arba kitos lentelės, jeigu atitinkamų duomenų reikalauja įrenginiui nustatyti GPGB reikalavimai; 

15.7. jeigu priemonių, numatytų Aplinkosaugos veiksmų plane, įgyvendinimas turės įtakos konkretaus įrenginio taršos šaltinio charakteristikoms, 

nurodyti, kurių taršos šaltinių, kada ir kiek minėtos charakteristikos pasikeis. Šie duomenys reikalingi tam, kad galima būtų kontroliuoti įdiegtų 

priemonių efektyvumą.

3 lentelė. Įrenginio atitikimo GPGB palyginamasis įvertinimas. 

Nuoroda į ES GPGB 

Su GPGB taikymu 

Eil. Poveikio aplinkai 

Nr. kategorija 1 informacinius dokumentus, 

GPGB technologija 

susijusios 

anotacijas 2 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

Pastabos 

1 2 3 4 5 6 7 

Bendros GPGB technologijos 

1 

2 

Bendra aplinkos 

apsaugos vadyba 

Energijos 

naudojimas 

GPGB keramikos pramonei 

(2007-08): 

„Reference Document on Best 

Available Techniques in the 

Ceramic Manufacturing 

Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 

Aplinkos vadybos sistema 

Patobulintos degimo krosnys bei 

džiovyklos, dėl ko sumažėtų energijos 

sunaudojimas 

Perteklinės krosnių šiluminės energijos 

iš krosnių ir degiklių panaudojimas 

Įdiegta aplinkos 

vadybos sistema 

- 

- 

Įdiegta nesertifikuota aplinkos 

vadybos sistema 

Atitinka 

Tunelinėse džiovyklose 

naudojamos dažnuminės pavaros 

pūtimo ir išmetimo ventiliatoriaus 

apsisukimų reguliavimui. 

Atitinka 

Taip taupoma elektros energija, 

pagerėja gaminių džiovinimo 

kokybė. 

Atitinka 

Keramzito smėlio ir žvyro gamybos plastiniu būdu 

technologijoje iš molio suformuotos granulės yra 

pirmiausiai išdžiovinamos sukamojoje džiovykloje, 

panaudojant sukamojoje keramzito degimo krosnyje 

išsiskiriančią šilumą. Vėliau išdžiovintos granulės 

išdegamos minėtoje krosnyje. 

Gaminant keramines plytas ir blokus, iš molio su priedais 

masės suformuoti pusfabrikačiai yra išdžiovinami 

tunelinėse džiovyklose, panaudojant tunelinių krosnių 

Nr.1 ir Nr.2 degimo produktų ir karšto oro nuimamo nuo 

aušinamų gaminių mišinį. Vėliau, išdžiovinti 

pusfabrikačiai priklausomai nuo gaminio rūšies yra 

išdegami atitinkamai tunelinėje Nr.1 ir tunelinėje Nr.2 

krosnyse.

Eil. 

Nr. 

Poveikio aplinkai 

kategorija 1 


informacinius dokumentus, 

anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Atitinka 

Keramzito smėlio ir žvyro gamybos šlikeriniu, ar plastiniu 


(2007-08): 

būdu technologinėse krosnyse yra galimybė naudoti dujinį, 

skystą kurą, kietą kurą (neapdorotos medienos atliekos 

„Reference Document on Best Degimo krosnyse kuro rūšies keitimo 

(pjuvenos)). 

- 

Available Techniques in the panaudojimas 

Tunelinėse krosnyse Nr. 1 ir Nr.2 galima naudoti tik kietą 


Industry“ 

kurą- neapdorotos medienos atliekas (pjuvenas, drožles ir 

t.t.), biomasę arba neapdorotų medienos atliekų (pjuvenų, 

drožlių ir t.t.), biomasės ir durpių mišinį. 

Pastabos 

3 

Dulkių išmetimai į 

orą 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 

Keraminių gaminių modifikavimas, ko 

pasekoje būtų sunaudotjama mažiau 

energijos 

Energijos vartojimo sumažinimas 

gaminant keramikos gaminius 

naudojant kogeneraciją (ypatingai jeigu 

procesuose naudojami purkštukai) 

Priemonių kietas daleles išskiriančioms 

procedūroms taikymas 

- 

- 

- 

Atitinka 

Tiek diovinant, tiek degant keramines plytas ar 

blokus, gaminiai ant vagonli ar vagon yra išdstyti 

optimaliai. 

Atitinka iš dalies 

Šiuo metu bendrovėje yra įrengtas tik šilumos 

panaudojimas keramikos gaminių gamybai. Kadangi 

elektros panaudojimas nėra įrengtas, tai šiuo metu 

esančiam įrenginiui nėra tikslinga įrenginėti tokios 

energijos panaudojimo prietaisus. 

Statant naują ar renovuojant seną įrangą, bendrovė 

atsižvelgs į galimybę įrengti mišrią (elektros/šilumos) 

energijos panaudojimo sistemą. 

Atitinka 

Iš keramzito smėlio ir žvyro gamybos plastiniu būdu 

technologijos (t.š. 031) išmetamų į aplinkos orą kietųjų 

dalelių koncentracijos sumažinimui naudojamas dviejų 

pakopų valymas (ciklonai).

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Atitinka 

Molis keraminėms plytoms, blokams, atvežtas iš karjero 

yra verčiamas molio paruošimo patalpoje į molio 

apdirbimo įrenginius. Perdirbus molį ir paruošus 

atitinkamiems gaminiams molio masę, ji sandėliuojama 


atitinkamam molio sandėlyje patalpų viduje. 

(2007-08): 

Molis keramzito smėlio ir žvyro gamybai plastiniu ar 

„Reference Document on Best Žaliavos saugojimui taikomos 

šlikeriniu būdu yra vežamas iš karjero tuo metu, kai 

- 

Available Techniques in the priemonės 

vykdoma šios rūšies produkcijos gamyba. Tuo metu molis 


laikinai sandėliuojamas prie atitinkamų cechų esančiose 

Industry“ 

asfaltuotose aikštelėse (prie cecho Nr.1 – dengtoje). 

Dalis pjuvenų, naudojamų kaip technologinis priedas ar 

kuras, yra sandėliuojamos po stogu, dalis – atvirose 

aikštelėse. Trupintinės durpės vasaros sezonu – atvirose 

aikštelėse ir po stogu, vežamos tik veikiant įrenginiui, o 

žiemos sezonu sandėliuojamos po stogu. 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 

Dulkių išmetimų iš veiklos, kurioje 

susidaro daug dulkių, vamzdžiais 

nukreipiamų dulkių išmetimų 

sumažinimas taikant rankovinius filtrus 

Dulkių mažinimas džiovyklose, 

pasiekiamas jas valant ir neleidžiant 

kauptis dulkių liekanoms ir pasirenkant 

tinkamas priežiūros priemones 

Taikyti rankovinius filtrus k.d. 

valymui keramzito smėlio ir 

1-10 mg/m 3 žvyro gamybos šlikeriniu būdu 

technologijoje dėl didelės dujų 

dūmų srauto drėgmės (iki 60%) 

negalima 

Molio būgninė džiovykla (t.š. 

011) po valymo įrengimų 

rekonstrukcijos dar neveikė ir 

teršalai nebuvo išmetami į 

1-20 mg/m 3 

aplinką. Be to, 2005 m. buvo 

priimtas sprendimas nebevykdyti 

masinės čerpių gamybos. 

Atnaujinus veiklą šiame bare, 

tarša bus inventorizuota. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Dulkių (esamų medžiagų) krosnių 

degimo procese susidarančiose dujose 


a) Tunelinės krosnys Nr.1 ir Nr.2 

sumažinimas taikant kelių šių 

(2007-08): 

pritaikytos naudoti tik kietąjį 

tiesioginių priemonių/būdų derinį: 


a) mažo peleningumo kuro naudojimas 1-20 mg/m 3 kurą. 


b) Perkraunant produkciją iš 

(dujų, suskystintų dujų) 


džiovyklų ant degimo vagonų, 

b) sumažinti iki minimumo dulkių 

Industry“ 

dulkėtumo nėra. 

išsiskyrimą, kraunant į krosnį 

išdegimui paruoštą produkciją 

4.1 

Dujinių junginių 

išmetimai į orą 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 

„Reference Document on 

Best Available Techniques 

in the Ceramic 

Manufacturing Industry“ 

Išmetamųjų dujų valymas sausuoju 

būdu naudojant filtrą (elektrostatinį 

filtrą) 

Išmetamųjų dujų valymas kaskadinio 

tipo įkrautais srauto adsorberiais 

Pirminės priemonės: dujinių junginių išmetimų mažinimui 

Dujinių junginių, esančių krosnių 

degimo proceso dujose, išmetimų 

mažinimas, taikant vieną iš šių 

tiesioginių priemonių/būdų arba jų 

derinį: 

I. Teršalų pirminių junginių indėlio 

mažinimas 

Pastabos 

Atitinka 

< 20 mg/m 3 - - 

< 50 mg/m 3 - - 

- 

Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos 

šaltinis 029) reikalingas 

kapitalinis remontas ir ši krosnis 

2011 m. nedirbs. Taip pat neveiks 

ir taršos šaltiniai 022 ir 023. 

Tunelinė džiovykla - taršos 

šaltinis 021 neveikia, kadangi 

vykdomi jos remonto darbai. 

-

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 


Tunelinių krosnių Nr. 1 ir Nr. 2 

(2007-08): 

degimo produktų ir karšto oro, 


II. Šildymo kelio optimizavimas - 

nuimamo nuo aušinamų gaminių, 


mišinys naudojamas džiovyklose 


pusgaminių džiovinimui. 

Industry“ 


(2007-08): 






(2007-08): 





NOx mažinimas krosnių išmetamosiose 

dujose naudojant kelių tiesioginių 

pirminių priemonių/būdų derinį. Tai 

netaikoma keramzito gamybai 

NOx mažinimas iš kogeneracinių 

įrenginių taikant proceso optimizavimo 

priemones 

N ox < 250 mg/m 3 , 

kai temp.

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

SO 2 0,25% 

2 konc. 

neviršija 68 mg/m 3 

5 

Vandens 

sunaudojimas ir 

nuotekų išleidimas 

6 Dumblas 

7 

Kietųjų medžiagų 

gamybos 

nuostoliai/kietosios 

atliekos 


(2007-08): 






(2007-08): 






(2007-08): 





Vandens naudojimo mažinimas taikant 

proceso optimizavimo priemones 

Nuotekų valymas, taikant gamybinių 

nuotekų valymo sistemas 

Teršalų kiekio gamybinėse nuotekose 

sumažinimas 

Perdirbti / pakartotinai panaudoti 

dumblą viena iš šių arba kombinuota 

technologija: dumblo perdirbimo 

sistema ir / ar dumblo panaudojimo 

pakartotinai sistema 

GPGB technologijų kombinacija: 

Nesumaišytų žaliavų grąžinimas 

Brokuotų gaminių gražinimas į gamybą 

Kietų medžiagų procese susidariusių 

nuostolių panaudojimas kitose 

pramonės šakose 

- 

Degimo proceso valdymas 

elektroninėmis priemonėmis 

Optimizuotos krosnies įkrovos 

taikymas 

GPGB technologijų kombinacija: 

Įrenginių užsandarinimas - 

- 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Bedrovėje yra įrengta lietaus nuotekų surinkimo nuo 

keramzito smėlio ir žvyro gamybos šlikerinu būdu cecho 

teritorijos sistema. Surinktas vanduo, veikiant šiai 

technologijai joje panaudojamas. 

- - 

- - 

- - 

Atitinka 

Gamybinių nuotekų 

įmonėje nesusidaro 

Kadangi gamybinių 

nuotekų valymas 

nenumatytas įmonėje, 

todėl ir dumblo 

nesusidaro 

Gaminant keraminius mūro gaminius, gaminių brokas tiek 

prieš, tiek po terminio apdorojimo grąžinami atgal į 

gamybą. 

Keramzito smėlio ir žvyro gamybos plastiniu būdu 

technologijoje valymo įrenginiuose sugaudytos molio 

dulkės yra grąžinamos atgal į tą pačią technologiją.

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Vibracijos slopinimas įrenginiuose 

Atitinka 

8 

Triukšmas GPGB keramikos pramonei 

(2007-08): 




Industry“ 

Visi įrengimų ir įrangos remonto darbai vykdomi dienos 

metu. 

Įrangos priežiūra vykdoma nuolatos. 

Sektoriui specifinės GPGB technologijos 

Keraminiams mūro gaminiams: 

1 

2 

Keramzitui: 

1 



Lakųjų organinių 

junginių išmetimai 

į orą 

Dulkių išmetimai į 

orą 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 


(2007-08): 




Industry“ 

Garso slopintuvų bei lėtai besisukančių 

ventiliatorių naudojimas 

Langų, vartų bei garsą skleidžiančių 

įrenginių instaliavimas atokiau nuo 

kaimynų 

Langų ir sienų garsinė izoliacija 

Langų bei vartų uždarymas 

Triukšmingų procedūrų lauke atlikimas 

dienos metu 

Įrangos priežiūra 

Pirminės priemonės/būdai: 

Dujinių komponentų (HCl, HF, SO 2 ) 

emisijų iš krosnių degimo procesų 

mažinimas papildant kalcio turinčiais 

priedais, jei nepakenkiama galutinio 

produkto kokybei 

Lakiųjų organinių junginių emisijų iš 

degimo procesų mažinimas (ypač kai 

išeinančių dujų konc. > 100-150 LOJ 

mg/m 3 ) naudojant terminį dujų 

deginimą vienos arba trijų kamerų 

termoreaktoriuje 

Emisijų mažinimas iš išeinančių dujų 

(karštų) naudojant elektrostatinį filtrą 

arba šlapią dulkių valymą (skruberius) 

- 

SO 2 junginių mažinimui dujinėse 

emisijose į orą, galima naudoti 

kalcio turinčius priedus arba 

šarmus 

5-20 mg/m 3 - 

Keramzito smėlio ir žvyro 

gamybos plastiniu būdu 

technologijoje (t.š. 031) 

5-50 mg/m 3 naudojami dviejų pakopų valymo 

įrenginiai (ciklonai 

sausas+sausas), tačiau k.d. 

koncentracijos išlakose į aplinkos 

orą siekia 416 mg/m 3 . 

Pastabos 

Atitinka 

Keramini mro 

gamini gamyboje 

nenaudojamos 

mediagos, iš kuri 

galt išsiskirti 

LOJ 

Neatitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

2 

Pirminės priemonės/būdai 



Bendros GPGB technologijos 


(2007-08): 


Best Available Techniques in 

the Ceramic Manufacturing 

Industry“ 

Dujinių emisijų iš sukamųjų krosnių 

degimo procesų mažinimas naudojant 

kombinaciją pirminių valymo 

priemonių/metodų 

NO x

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Pastabos 

- 

2.2 Tiekiamos atliekos 

GPGB atliekų apdorojimo 

pramonei (2006-08): 


Available Techniques for the 

Waste Treatments Industries“ 

Įgyvendinti pirminio priėmimo 

procedūrą, kurią sudaro toliau išvardyti 

elementai: 

atgabenamų atliekų testai atsižvelgiant 

į planuojamą tvarkymo metodą; 

reikia užtikrinti, kad būtų gaunama visa 

reikalinga informacija apie procesą 

(procesus), kuriame susidaro atliekos, 

įskaitant proceso kintamumą. 

Personalas, dirbantis pirminio 

priėmimo procedūroje, turi savo 

profesijos ir (arba) patirties dėka 

pajėgti išspręsti visus reikiamus 

klausimus, susijusius su atliekų 

perdirbimu perdirbimo įmonėje; 

sistema, pateikianti reprezentatyvų 

atliekų mėginį (mėginius) iš tokias 

atliekas kuriančio gamybos proceso iš 

dabartinio jų turėtojo bei tokį mėginį 

analizuojanti; 

sistema, skirta kruopščiam patikrinimui 

(jei tiesiogiai nebendraujama su atliekų 

gamintoju) informacijos, gautos 

pirminio priėmimo etapu, įskaitant 

atliekų gamintojo informaciją 

pasiteirauti bei tinkamą atliekų aprašą, 

kuriame pateikiama jų sudėtis ir 

pavojingumo laipsnis; 

reikia užtikrinti, kad būtų nurodomas 

atliekų kodas pagal Europos atliekų 

sąrašą (EWL); 

reikia nustatyti tinkamą tvarkymo būdą 

Prieš pradedant vežti atliekas 

nukenksminimui, atliekų 

gamintojas pateikia trumpą 

technologinio proceso aprašymą, 

kuriame susidaro šios atliekos. 

Bendrovė turi licenziją Nr. 000096 

surinkti, šalinti, naudoti ir saugoti 

pavojingas atliekas. Bendrovėje yra 

3 darbuotojai išlaikę 

kvalifikacinius egzaminus ir įgyję 

atitinkamą kvalifikaciją vykdyti 

pavojingų atliekų tvarkymą bei 1 

žmogus - vadovauti pavojingų 

atliekų tvarkymo darbams. 

Į bendrovę atvežamų atliekų 

kokybiniai rodikliai yra 

kontroliuojami tiek vizualiai, tiek 

įvairiais instrumentiniais matavimo 

būdais nepriklausomose atestuotose 

laboratorijose. 

Galvaninių šlamų cheminė sudėtis 

kontroliuojama kiekvienoje 

atvežtoje siuntoje. Alyvų atliekų 

turėtojai pateikia pažymą apie 

PCB/PCT kiekį atvežtose atliekose. 

Bendrovė prieš perdirbant alyvų 

atliekas, atlieka PCB/PCT analizę 

sukauptose alyvų atliekose. Kitų 

atliekų kokybiniai rodikliai 

kontroliuojami pasirinktinai arba 

esant abejonėms dėl jų atitikimo 

keliamiems reikalavimams. 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Įgyvendinti priėmimo procedūrą, kurią 

sudaro toliau išvardyti punktai: 

aiški ir apibrėžta sistema, leidžianti 

operatoriui priimti atliekas 

priimančiajame įrenginyje tik jei 

Bendrovėje vedami atvežtų 

nustatomas apibrėžtas tvarkymo išeigos 

apdorojimui atliekų pirminės 

tvarkymo metodas ir atsikratymo / 

apskaitos Nr.1, Nr.2 žurnalai ir 

panaudojimo maršrutas. Kalbant apie 

pavojingų atliekų šalinimo ir 

priėmimo planavimą, reikia užtikrinti, 

naudojimo žurnalas. Tai leidžia 

kad reikiamos saugojimo, tvarkymo 

visiškai dokumentuoti ir tvarkyti 

pajėgumo ir išsiuntimo sąlygos (pvz., 

priimamas atliekas. 

išeigos priėmimo kitame įrenginyje 


Konkretūs reikalavimai atliekų 

kriterijai) taip pat būtų paisomos; 


kokybiniams rodikliams yra 

turi veikti priemonės, leidžiančios 

2.3 Tiekiamos atliekos „Reference Document on Best 

- 

nurodomi atskiroms rūšims atliekų 

visiškai dokumentuoti ir tvarkyti 


tarpusavio sutartyje, kuri sudaroma 

priimtinas atliekas, kurios atvežamos į 


atliekų turėtojui pateikus prašymą 

vietą, pvz., išankstinio užsakymo 

nukenksminti atitinkamą atliekų 

sistema, užtikrinanti, kad turima 

rūšį. 

pakankamai pajėgumų; 

Maksimalūs leistini saugoti atliekų 

aiškūs ir nedviprasmiški atliekų 

kiekiai yra nurodyti atliekų 

atmetimo ir visų neatitikčių atskaitos 

tvarkymo veiklos nutraukimo 

kriterijai; 

plane. 

sistema, nustatanti maksimalią atliekų, 

kurias galima saugoti įmonėje, ribą; 

vizuali atgabenamų atliekų apžiūra, 

siekiant patikrinti, ar jos atitinka 

aprašymą, gautą vykdant pirminio 

priėmimo procedūrą. 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Įgyvendinti skirtingas mėginių ėmimo 

procedūras visiems atgabenamiems indams 

su atliekomis, pateikiamiems atskirai ir 

(arba) konteineriuose. Šios mėginių ėmimo 

procedūros gali apimti tokius punktus: 

mėginių ėmimo procedūros, grindžiamos 

rizikos metodu. Keli svarstytini elementai 

yra atliekų tipas (pvz., pavojingos ar 

nepavojingos) ir kliento pažinimas (pvz., 

atliekų gamintojas); 

tikrinami reikiami fiziniai ir cheminiai 

parametrai. Reikiami parametrai yra susiję 

su žiniomis apie atliekas, kurių reikia 

kiekvienu atveju; atliekų medžiagų 

registravimas; turi veikti skirtingos mėginių 

ėmimo procedūros piltiniams kroviniams 

(skysčiams ir kietiesiems kūnams), 

dideliems ir mažiems konteineriams bei 

smulkioms laboratorinėms atliekoms. Kuo 


GPGB atliekų apdorojimo daugiau konteinerių, tuo daugiau mėginių 


reikia imti. Ypatingomis situacijomis reikia 

Yra patvirtinta pastos pavidalo, 

patikrinti visus smulkius konteinerius, 


- 

kietų ir skystų atliekų ėminių 

lyginant su juos lydinčiais dokumentais. 

Available Techniques for the Tokia procedūra turėtų numatyti mėginių 

atrinkimo tvarka 

Waste Treatments Industries“ skaičiaus ir konsolidacijos laipsnio 

registravimo sistemą; išsami informacija 

apie mėginių ėmimą cilindruose paskirtos 

saugojimo vietos ribose, pvz., trukmė po 

gavimo; mėginiai imami iki priėmimo; 

įrenginyje turi būti saugojami įrašai apie 

kiekvieno krovinio mėginių ėmimo režimą, 

kartu su įrašu apie kiekvieno pasirinkimo 

pagrindimą; sistema, nustatanti ir 

registruojanti: tinkamą vietą mėginių 

ėmimo punktams, ištirto indo talpą (jei 

mėginiai imami iš cilindrų, papildomas 

parametras būtų visas cilindrų skaičius), 

mėginių skaičių ir konsolidacijos laipsnį, 

darbo sąlygas mėginių ėmimo metu. 

Sistema, užtikrinanti, kad atliekų mėginiai 

būtų analizuojami; jei aplinkos temperatūra 

yra žema, gali prireikti laikinos saugojimo 

vietos, kurioje būtų galima imti mėginius 

po atliekų atšildymo. 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Turi veikti priėmimo įranga, apimanti 

bent tokius punktus: 

- turi veikti laboratorija, kurioje visi 

mėginiai analizuojami GPGB reikiamu 

greičiu. Paprastai tam reikia patikimos 

kokybės užtikrinimo sistemos, kokybės 

kontrolės metodų ir tinkamų įrašų 

analizių rezultatams saugoti išlaikymo. 

Dažnai tai reiškia, kad laboratorija turi 

būti vietoje, ypač skirtos pavojingoms 

atliekoms; 

- turi būti speciali karantininė atliekų 

Atliekų kokybiniai rodikliai 

nustatomi vizualiai arba atrinkus iš 

jų ėminius ir juos analizuojant 

atestuotose nepriklausomose 

laboratorijose. 

Kol bus gauti atliekų kokybinių 

rodiklių tyrimų rezultatai, atliekos 

(galvaniniai šlamai ir t.t.) 

saugomos atvežtoje taroje. 

Jei pagal gautus analizės rezultatus 

atliekų kokybiniai rodikliai 

neatitinka keliamiems 

saugojimo teritorija bei rašytinės 

reikalavimams ir tokių atliekų 

procedūros nepriimtoms atliekoms 

negalima nukenksminti esamoje 

valdyti. Jei patikrinimas ar analizė 

technologijoje, jos Atliekų 


rodo, kad atliekos neatitinka priėmimo 

tvarkymo taisyklėse (ATT) 


kriterijų (įskaitant, pvz., pažeistus, 

nustatyta tvarka gali būti 


korozijos sugadintus ar etiketėmis 

grąžinamos atliekų turėtojui. 


- 

nepažymėtus cilindrus), joje galima 

Jei pagal analizės rezultatus, 


saugiai tokias atliekas saugoti. Toks 

atliekų kokybiniai rodikliai atitinka 


saugojimas ir tokios procedūros turi 

keliamiems reikalavimams, šios 

būti suprojektuotos ir valdomos taip, 

kad skatintų spartų valdymą (paprastai 

per kelias dienas ar greičiau) ieškant 

sprendimo tokioms atliekoms; 

- turi būti aiški procedūra, skirta 

atliekoms, jei tyrimas ir (arba) analizė 

atliekos yra priimamos. Jų 

priėmimas įforminamas Atliekų 

tvarkymo taisyklėse (ATT) 

nustatyta tvarka. 

Kiekvienos atvežtos atliekų siuntos 

taros vienetas turi būti paženklintas 

įrodo, kad jos netenkina įmonės 

ATT nustatyta tvarka. 

priėmimo kriterijų arba neatitinka 

Teritorija apie cechą, kuriame 

atliekų aprašymo, gauto pirminio 

tvarkomos atliekos yra asfaltuota, o 

priėmimo procedūros metu. Ši 

lietaus nuotekos nuo jos kartu su 

procedūra turėtų apimti visas 

nusėdusiu dumblu yra surenkamos 

priemones, kurių reikalaujama leidime 

arba nacionaliniuose / tarptautiniuose 

atskiroje talpoje ir sunaudojamos 

atliekų šalinimo technologijoje. 

teisės aktuose informuoti 

kompetentingas institucijas, saugiai 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

saugoti pristatytas atliekas bet kokį 

pereinamąjį laikotarpį arba atmesti 

atliekas ir grąžinti jas atliekų 

gamintojui arba į bet kokią kitą 

patvirtintą paskirties vietą; 

- atliekos turi būti perkeliamos į 

saugojimo teritoriją tik po atliekų 

priėmimo procedūros; 

- tikrinimo, iškrovimo ir mėginių 

ėmimo vietos turi būti pažymėtos 

teritorijos plane; 

- turi veikti sandari drenažo sistema; 

- sistema, užtikrinanti, kad montavimo 

personalas, dalyvaujantis mėginių 

ėmimo, tikrinimo ir analizės 

procedūrose būti tinkamos 

kvalifikacijos ir pakankamai 

apmokytas, o mokymas būtų reguliariai 

atnaujinamas;- kiekvienam konteineriui 

šiame etape turi būti taikomas atliekų 

sekimo sistemos unikalus 

identifikatorius (etiketė / kodas). 

Identifikatoriuje turi būti nurodoma 

bent atvykimo į teritoriją data ir atliekų 

kodas. 

3 Išvežamos atliekos 

4.1 Valdymo sistemos 











Analizuoti išvežamas atliekas remiantis 

reikiamais parametrais, kurie yra 

svarbūs gaunančiajai įmonei (pvz., 

sąvartynui, deginimo krosniai) 

Turėti veikiančią sistemą, 

garantuojančią atliekų tvarkymo 

atsekamumą. Gali prireikti skirtingų 

procedūrų siekiant atsižvelgti į fizines 

ir chemines atliekų savybes (pvz., 

skystos, kietos), AT proceso tipą (pvz., 

- 

- 

Kitiems atliekų tvarkytojams 

perduodamos bendrovės atliekos 

yra paruošiamos pagal joms 

keliamus reikalavimus 

Atliekų priėmimas, šalinimas, 

perdavimas, surinkimas, 

naudojimas registruojami pirminės 

apskaitos žurnaluose Nr.1, Nr.2 ir 

pavojingų atliekų šalinimo ir 

naudojimo žurnale 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

nuolatinis, partijomis) bei galimus 

atliekų fizinių ir cheminių savybių 

pakitimus atlikus AT. 

Gera atsekamumo sistema apima tokius 

elementus: 

- tvarkymai dokumentuojami 

operacijų sekos diagramomis ir masės 

balansais; 

- duomenų atsekamumas atliekamas 

keliose operacinėse pakopose (pvz., 

pirminio priėmimo / priėmimo / 

saugojimo / tvarkymo / išsiuntimo). 

Įrašai gali būti atliekami ir atnaujinami 

reguliariai, kad atspindėtų pristatymus, 

tvarkymą vietoje ir išsiuntimus. Įrašai 

paprastai laikomi bent šešis mėnesius 

nuo atliekų išsiuntimo; 

- registruojama ir nurodoma 

informacija apie atliekų savybes ir 

atliekų srauto šaltinį, kad ji būtų visada 

prieinama. Atliekoms reikia suteikti 

nuorodos numerį, kuris turi būti 

prieinamas bet kuriuo proceso etapu, 

kad operatorius galėtų sužinoti, kurioje 

įrenginio vietoje yra konkrečios 

atliekos, kiek laiko jos ten yra ir koks 

yra siūlomas arba faktinis tvarkymo 

maršrutas; 

- turimos kompiuterinės duomenų 

bazės ar duomenų bazių serijos, kurios 

reguliariai dubliuojamos. 

Sekimo sistema veikia kaip atliekų 

inventoriaus / atsargų kontrolės 

sistema, ji apima: atvykimo į teritoriją 

datą, informaciją apie atliekų 

gamintoją, informaciją apie visus 

Pastabos

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

ankstesnius savininkus, unikalų 

identifikavimo kodą, pirminio 

priėmimo ir priėmimo analizės 

rezultatus, pakuotės tipą ir dydį, 

numatomą tvarkymo / atsikratymo 

maršrutą, tikslų įmonėje turimų atliekų 

pobūdžio ir kiekio aprašymą, įskaitant 

visą su pavojumi susijusią informaciją 

apie tai, kur atliekos yra fiziškai 

teritorijos plane, kuriame paskirto 

atsikratymo maršruto taške dabar yra 

atliekos; cilindrai ir kiti mobilūs 

konteineriai perkeliami iš vienos vietos 

į kitą (arba pakraunami išvežimui iš 

teritorijos) tik gavus nurodymus iš 

atitinkamo vadovo, užtikrinant, kad 

atliekų sekimo sistema pakeičiama 

siekiant užregistruoti tokius 

pakeitimus. 







Turi veikti maišymo / derinimo 

taisyklės, turinčios riboti atliekų, kurias 

galima maišyti / derinti, tipus, kad būtų 

išvengta taršos emisijos padidėjimo po 

atliekų tvarkymo. Tokiose taisyklėse 

turi būti atsižvelgta į atliekų tipą (pvz., 

pavojingos, nepavojingos), atliekų 

tvarkymą, kuris bus taikomas, bei 

tolesnius veiksmus, kurie bus atliekami 

su išgabenamomis atliekomis. 

- 

Atvežtos atliekos gali būti 

maišomos prisilaikant cheminio 

suderinamumo principo. Atliekos, 

kurios pasižymi specifinėmis 

savybėmis (pvz., oksidatoriai, 

medžiagos, kurių užsiliepsnojimo 

temperatūra yra mažesnė nei 21 0 C) 

nepriimamos nukenksminimui. 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Turi veikti segregacijos ir 







suderinamumo procedūra, įskaitant: 

laikomi įrašai apie testavimą, įskaitant 

bet kokią reakciją, sukeliančią saugos 

parametrus (temperatūros padidėjimą, 

dujų radimąsi arba slėgio padidėjimą); 

įrašai apie eksploatacinius parametrus 

(klampumo pokyčiai ir kietųjų nuosėdų 

atsiskirimas ar susidarymas) ir kitus 

susijusius parametrus; konteineriai su 

cheminėmis medžiagomis pakuojami 

atskiruose cilindruose atsižvelgiant į jų 

- 

Prieš priimant atliekas 

nukenksminimui, analizuojant jų 

chemines, fizikines savybes, 

tikrinamas ir jų suderinamumas su 

kitomis atliekomis. Atskiros atliekų 

rūšys, kurios negali būti maišomos 

su kitomis atliekomis, saugomos 

atvežtinėje taroje, atskirai nuo kitų 

atliekų. Jos atliekų tvarkymo 

proceso metu tvarkomos atskirai. 

Alyvų atliekos saugomos atskirai 

keliamo pavojaus klasifikaciją. 

nuo kitų skystų atliekų. Jos 

Nesuderinamos cheminės medžiagos 

(pvz., oksidatoriai ir degūs skysčiai) 

neturėtų būti saugomos tame pačiame 

perdirbamos į alternatyvų kurą. 

Visa surinkta informacija apie 

atliekas yra saugoma. 

cilindre. 







turi veikti atliekų tvarkymo 

efektyvumo tobulinimo metodologija. 

Paprastai ji apima tinkamų indikatorių, 

(rodiklių) leidžiančių pranešti apie AT 

efektyvumą, radimą ir stebėjimo 

programą. 

parengiamas sistemingas nelaimingų 

atsitikimų valdymo planas. 

turi būti ir tinkamai veikti nelaimingų 

atsitikimų dienoraštis. 

kaip AVS dalis turi veikti triukšmo ir 

vibracijos valdymo įrenginys. 

Pastabos 

Atitinka 

- - - 

- 

- 

Yra parengtas prevencinių 

priemonių, įgyvendinamų 

bendrovėje rizikai šalinti planas 

(pridedamas Priedas Nr. 21), kuris 

yra “Įmonių darbuotojų saugos ir 

sveikatos būklės paso” dalis 

Šis pasas saugomas personalo 

skyriuje 

Yra parengtas nelaimingų 

atsitikimų registracijos žurnalas. Jis 

saugomas personalo skyriuje 

Atitinka 

Atitinka 

- - -

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

projektavimo etapu reikia atsižvelgti į 

5.1 

5.2 

Komunalinės 

paslaugos ir žaliavų 

valdymas 

Komunalinės 

paslaugos ir žaliavų 

valdymas 











bet kokį būsimą eksploatacijos 

nutraukimą. Esamuose įrenginiuose ir 

nustačius eksploatacijos nutraukimo 

problemų, reikia įgyvendinti programą, 

kuri kuo labiau sumažintų tokias 

problemas. 

numatyti energijos vartojimo ir 

gaminimo (įskaitant eksportą) gedimą 

pagal šaltinio tipą (t. y., elektra, dujos, 

slystas įprastinis kuras, kietas įprastinis 

kuras ir atliekos). Tai apima: energijos 

vartojimo informacijos pagal tiekiamą 

energiją pranešimą; pranešimą apie iš 

įrenginio eksportuojamą energiją; 

pateikimą energijos srauto informacijos 

(pvz., diagramų ar energijos balansų), 

rodančios, kaip energija naudojama 

viso proceso metu. 

Nuolat didinti įrenginio energetinį 

efektyvumą: kurti energetinio 

efektyvumo planą; naudoti 

technologijas, mažinančias energijos 

vartojimą, ir taip sumažinti ir 

tiesiogines (vietoje gaminama šiluma ir 

emisijos), ir netiesiogines (emisijos iš 

nuotolinės elektrinės) emisijas; 

apibrėžti ir apskaičiuoti specifinį 

energijos vartojimą veiklai (ar 

veikloms), nustatant svarbiausius 

efektyvumo indikatorius metiniu 

pagrindu. 

Atlikti vidinį žaliavų suvartojimo 

gairių nustatymą (pvz., metiniu 

pagrindu). 

- 

- 

Parengtas atliekų tvarkymo veiklos 

nutraukimo planas pateiktas 

Priede Nr. 25. 

Atliekų tvarkymo procese 

tvarkomos tik nedegios ir 

energetinės vertės neturinčios 

atliekos. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

- - - 

- 

Vedama technologiniame procese 

naudojamų žaliavų apskaita. 

Vykdoma už praėjusius metus 

sunaudotų žaliavų analizė 

Atitinka

Eil. 

Nr. 

5.3 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Išnagrinėti galimybes naudoti atliekas 

Perdirbus alyvų atliekas į 

kaip žaliavą kitoms atliekoms apdoroti. 

alternatyvų skystą kurą, atsirastų 

Jei atliekos naudojamos tvarkant kitas 


galimybė sumažinti tradicinių 

atliekas, turi veikti sistema, 

Komunalinės pramonei (2006-08): 

skystų naftos produktų 

garantuojanti, kad būtų pakankamas 

paslaugos ir žaliavų „Reference Document on Best 

- 

sunaudojimą, tiek įvedant į molio 

tokių atliekų tiekimas. Jei to negalima 

valdymas Available Techniques for the 

masę, tiek naudoti kaip kurą 

garantuoti, turėtų būti antrinis 


porėtos keramikos gamybos 

tvarkymas arba kitos žaliavos, kad taip 

technologijoje. 

būtų išvengta nereikalingo tvarkymo 

laukimo laiko 

6.1 

Saugojimas ir 

apdorojimas 






Taikyti tokias su saugojimu susijusias 

technologijas: 

saugojimo teritorijų vietos 

nustatymas: atokiai nuo vandens 

kanalų ir kitų jautrių parametrų, ir 

reikia panaikinti arba kuo labiau 

sumažinti dvigubą atliekų apdorojimą 

įrenginyje; 

užtikrinimas, kad saugojimo teritorijos 

drenažo infrastruktūra galėtų talpinti 

visas galimas užterštas nuotekas ir kad 

drenažai iš nesuderinamų atliekų 

negalėtų kontaktuoti; naudojimas 

specialios teritorijos / sandėlio, 

aprūpintų visomis reikalingomis 

priemonėmis, susijusiomis su 

konkrečia atliekų rizika rūšiuojant arba 

iš naujo pakuojant smulkias 

laboratorines atliekas ar panašias 

atliekas. Šios atliekos rūšiuojamos 

pagal jų pavojingumo klasę, reikiamai 

atsižvelgiant į visas galimas 

nesuderinamumo problemas, o tada 

pakuojamos iš naujo. Po to jos 

išvežamos į atitinkamą saugojimo 

teritoriją; kvapios medžiagos 

- 

Visos atliekų tiek priėmimo, tiek 

kaupimo talpos, tiek sandėlys, 

kuriame laikomos atliekos yra 

pastato viduje, skirtingose 

patalpose. Pastarųjų grindys yra 

išbetonuotos, su nuolydžiu į 

patalpų vidų. Visos išsiliejusios 

atliekos surenkamos per specialius 

kanalus į lietaus nuotekų priėmimo 

talpą. Iš jos siurbliu grąžinamos į 

tuščias 3 talpas (po 200 m 3 

kiekviena) arba į plaktuvus 

(bendras tūris 100 m 3 ), ir 

sunaudojamos toje pačioje 


Teritorija apie atliekų tvarkymo 

cechą yra visa asfaltuota, o 

surinktos nuo šios teritorijos lietaus 

nuotekos kartu su nusėdusiu 

dumblu atskirame rezervuare yra 

sunaudojamos atliekų tvarkymo 


Skystų atliekų priėmimo talpose 

yra įrengtos maišyklės, leidžiančios 

tolygiai išmaišyti turiniui 

rezervuare. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

apdorojamos visiškai uždaruose arba 

tinkamai apsaugotuose induose ir 

saugomos uždaruose pastatuose, 

sujungtuose su slopinimo sistema; 

užtikrinama, kad visi tarp indų esantys 

sujungimai gali būti uždaryti 

sklendėmis. Nutekamieji vamzdžiai 

turi būti nukreipti į uždarą drenažo 

sistemą; turi būti priemonės, 

neleidžiančios nuosėdoms kauptis iki 

didesnio nei tam tikras lygis ir atsirasti 

putoms, galinčioms paveikti tokius 

matavimus skysčių rezervuaruose, 

pvz., reguliariai tikrinant rezervuarus, 

išsiurbiant nuosėdas reikiamam 

tolesniam tvarkymui ir naudojant 

tinkamas priemonės nuo putų 

susidarymo; jei gali būti generuojamos 

lakios emisijos, rezervuaruose ir 

induose turi būti įrengtos tinkamos 

slopinimo sistemos bei lygio 

matuokliai ir įspėjamieji signalai. Šios 

sistemos turi būti pakankamai 

patikimos (galinčios veikti atsiradus 

nuosėdoms ir putoms) ir reguliariai 

prižiūrimos; organinės skystos atliekos, 

kurioms būdinga žema žybsnio 

temperatūra, turi būti saugomos azoto 

atmosferoje, kuri išlaikytų jas 

inertiškomis. Kiekvienas laikymo 

rezervuaras dedamas į vandens 

nepraleidžiantį laikymo plotą. 

Nutekamosios dujos surenkamos ir 

apdorojamos. 

6.2 

Saugojimas ir 

apdorojimas 



Taikomos toliau išvardytos 

technologijos, skirtos rezervuarų ir 

- 

Pastabos

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 




6.3 

6.4 

Saugojimas ir 

apdorojimas 

Saugojimas ir 

apdorojimas 











proceso vamzdynų ženklinimui 

etiketėmis: 

etiketėmis aiškiai pažymimi visi 

indai, nurodant jų turinį ir talpą, ir 

priklijuojant unikalų identifikatorių. 

Rezervuarams turi būti taikoma 

tinkamai etiketėmis paženklinta 

sistema, kuri priklauso nuo jų 

naudojimo ir turinio; 

užtikrinama, kad etiketėse skiriamos 

nuotekos ir technologinis vanduo, 

degus skystis ir degūs garai bei srauto 

kryptis (t. y., įtekėjimas ar ištekėjimas); 

laikomi įrašai apie visus rezervuarus, 

nurodant jų unikalų identifikatorių; 

talpą; konstrukciją, įskaitant 

medžiagas; priežiūros grafikus ir 

tikrinimo rezultatus; jungiamąsias 

detales; ir atliekų, kurias galima laikyti 

/ tvarkyti inde, tipus, įskaitant ribines 

blyksnio temperatūras. 

Imamasi priemonių išvengti 

problemoms, galinčioms kilti saugant / 

kaupiant atliekas. Jei atliekos 

naudojamos kaip reaguojančiosios 

medžiagos, tai gali prieštarauti GPGB. 

Dirbant su atliekomis taikomos tokios 

technologijos: veikia sistemos ir 

procedūros, užtikrinančios, kad atliekos 

saugiai perkeliamos į tinkamą 

saugojimo vietą; įrenginyje veikia 

atliekų pakrovimo ir iškrovimo 

valdymo sistema, kuria taip pat 

atsižvelgta į visus tokiems veiksmams 

kylančius pavojus. Tam tikros galimos 

parinktys būtų kortelių sistema, vietos 

- 

- 

Atliekų priėmimo, kaupimo talpos 

yra paženklintos ATT nustatyta 

tvarka 

Bendrovėje imamasi priemonių 

tiek prieš priimant atliekas, tiek 

priėmus atliekas išvengti problemų, 

kurios gali kilti saugant atliekas 

Tinkančios apdorojimui atliekos 

yra atvežamos iš anksto 

tarpusavyje suderintos 

konstrukcijos tvarkingoje taroje. 

Kadangi atliekų priėmimo ir 

kaupimo talpos, sandėlys bei 

maišymo ir mišinio padavimo į 

krosnį įrenginiai yra viename 

pastate, atliekų transportavimo 

atstumai yra minimalūs. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

personalo atliekama priežiūra, raktai 

arba spalvomis koduoti taškai / 

žarnelės arba konkretaus dydžio 

jungiamosios detalės; užtikrinama, kad 

kvalifikuotas asmuo vizituoja atliekų 

laikymo vietą ir tikrina smulkias 

laboratorines atliekas, senas originalias 

atliekas, neaiškios kilmės arba 

neapibrėžtas atliekas (ypač jei 

laikomos cilindruose), atitinkamai 

klasifikuoja medžiagas ir pakuoja jas 

specialiuose konteineriuose. Tam 

tikrais atvejais atskirus paketus gali 

tekti apsaugoti nuo mechaninio 

pažeidimo cilindre, naudojant užpildą, 

pritaikytą prie supakuotų atliekų 

savybių; užtikrinama, kad 

nenaudojamos pažeistos žarnelės, 

sklendės ir sujungimai; tvarkant 

skystas atliekas iš indų ir rezervuarų 

surenkamos išmetamosios dujos; jei 

tvarkomos atliekos gali sukelti emisijas 

į orą (pvz., kvapus, dulkes, LOJ (lakios 

organinės cheminės medžiagos)), 

kietosios medžiagos ir nuosėdos 

iškraunamos uždarose vietose, kuriose 

įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos 

sistemos, sujungtos su slopinimo 

įranga; naudojama sistema, 

užtikrinanti, kad įvairios partijos 

maišomos tik atlikus suderinamumo 

testus. 

Pastabos

Eil. 

Nr. 

6.5 


kategorija 1 

Saugojimas ir 

apdorojimas 



anotacijas 2 








susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Užtikrinama, kad išpakuojamų ar 

Skystų atliekų priėmimo bare yra 

pakuojamų atliekų maišymas 

įrengta vietinė ištraukiamoji 

atliekamas tik laikantis instrukcijų ir 

ventiliacija. 

esant priežiūrai, kad jį atlieka 

Mažos atliekų pakuotės yra 

- 

apmokytas personalas. Dirbant su tam 

išpakuojamos skystų atliekų 

tikrų tipų atliekomis, tokį maišymą 

priėmimo bare, laikantis skyriaus 

galima atlikti tik esant vietinei 

vadovo nurodymų ir esant 

ištraukiamajai ventiliacijai. 

priežiūrai. 

6.6 

Saugojimas ir 

apdorojimas 






Užtikrinama, kad saugojimo metu 

vadovaujantis 

cheminiu 

nesuderinamumu atliekama segregacija 

(atskirimas) 

Dirbant su konteineriuose 

supakuotomis atliekomis taikomos 

toliau išvardytos technologijos: 

konteineriuose saugomos atliekos 

laikomos po priedanga. Tai gali būti 

taikoma bet kokiam sandėliuojamam 

konteineriui laukiant mėginių ėmimo ir 

ištuštinimo. Nustatytos tam tikros šios 

technologijos pritaikomumo išimtys, 

susijusios su konteineriais ar 

atliekomis, kurių aplinkos sąlygos; 

saugojamose teritorijose išlaikoma 

vieta ir privažiavimas konteineriams, 

kuriuose laikomos medžiagos, žinomai 

jautrios šilumai, šviesai ir vandeniui, ir 

kurie turi būti uždengti ir saugomi nuo 

šilumos ir tiesioginių saulės spindulių 

- 

- 

Didesnė dalis priimtų 

nukenksminimui atliekų, 

vadovaujantis cheminio 

suderinamumo principu, yra 

maišoma. Nedidelė dalis atliekų, 

kurios negali būti maišomos iki 

šalinimo proceso pradžios, yra 

sandėliuojama atvežtinėje taroje 

Atliekos atvežtos konteineriuose 

saugomos patalpų viduje, jeigu jos 

sandėliuojamos ilgesnį laiką ar yra 

nustatinėjami atliekų kokybiniai 

rodikliai. Atskirais atvejais atliekos 

konteineriuose gali būti laikinai 

saugomos atliekų tvarkymo cecho 

molio plūktuvų patalpoje ir 

sandėlyje Nr.1. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 

7.1 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Riboti atvirų rezervuarų, indų ir 

duobių naudojimą: neleidžiant 

tiesioginės ventiliacijos arba išmetimo į 

orą, prijungiant visas ventiliacijos 

sistemas prie tinkamų slopinimo 

Skystų atliekų kaupimo rezervuarai 

sistemų, jei saugomos medžiagos, 

yra uždari ir tik dangtyje – 

galinčios generuoti emisijas į orą (pvz., 

perdangoje yra įrengtos nedidelės 

kvapus, dulkes, LOJ); laikant atliekas - 

angos stebėjimui ir matavimo 

GPGB atliekų apdorojimo arba žaliavas uždengus arba vandeniui 

prietaisams. 

pramonei (2006-08): nelaidžiose pakuotėse; sujungiant 

Skystos lakios atliekos, kurių 

Emisijų į orą 

„Reference Document on Best viršutinę erdvę virš nusodinimo 

laikymas atvirose talpose galėtų 

tvarkymas 

Available Techniques for the rezervuarų (pvz., jei apdorojimas alyva 

generuoti emisijas į aplinkos orą 

Waste Treatments Industries“ yra pirminio tvarkymo procesas 

arba prieštarautų priešgaisrinės ar 

cheminio valymo įrenginyje) su bendra 

darbų saugos reikalavimams, 

įrenginio išmetimo ir plovimo sistema. 

saugomos atvežtose uždarose 

tarose. Be to, tokių atliekų 

priimami labai nedideli kiekiai 

7.2 


tvarkymas 






Naudoti uždarą sistemą su ištraukimu 

(arba išretinimu) į tinkamą slopinimo 

įrenginį. Ši technologija ypač svarbi 

procesams, kuriuose perduodami lakūs 

skysčiai, taip pat pakraunant / 

iškraunant cisternas. 

Taikyti tinkamo dydžio ištraukimo 

sistemą, galinčią padengti laikymo 

rezervuarus, pirminio tvarkymo 

teritorijas, saugojimo rezervuarus, 

maišymo / reakcijos rezervuarus ir 

filtro slėgio zonas, arba naudoti atskirą 

sistemą apdoroti ventiliuojamoms 

dujoms iš konkrečių rezervuarų (pvz., 

aktyvuotos anglies filtrus iš rezervuarų, 

kuriuose laikomos tirpikliais užterštos 

atliekos) 

- 

Pastabos 

Atitinka 

- Šiuo metu nėra įrengta Neatitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Pastabos 

Teisingai eksploatuoti ir prižiūrėti 

slopinimo įrangą, įskaitant panaudotos 

plovimo terpės tvarkymą ir valymą / 

šalinimą. 

- - - 

7.3 


tvarkymas 






Turi veikti valymo sistema stambiems 

neorganinių dujų kiekiams, 

atsirandantiems iš tų įrenginio 

operacijų, kurios turi taškinį išlydį 

proceso emisijoms. Įrengti pagalbinį 

plovimo įtaisą tam tikroms pirminio 

tvarkymo sistemoms, jei išlydis yra 

nesuderinamas arba pernelyg 

koncentruotas pagrindiniams 

plautuvams. 

Įrenginiuose turi veikti protėkio 

aptikimo ir šalinimo procedūros, jei a) 

yra daug vamzdyno komponentų ir 

sandėlių ir b) tvarkomi junginiai, 

galintys lengvai pratekėti ir sukelti 

aplinkosaugos problemų (pvz., lakios 

emisijos, dirvožemio tarša) 

- 

- 

Vykdomų procesų metu nesusidaro 

dideli neorganinių dujų kiekiai 

Talpų, kuriose saugomos skystos 

atliekos, priežiūros tvarka nurodyta 

bendrovės gen. direktoriaus 

įsakyme Nr 38/3, 2002-10-08 (žr. 

Priedą Nr.22) 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Kad sugaudyti molio technologinių 

priedų ir mišinių gamybos proceso 

metu išsiskiriančias kietasias 

daleles, 2009 m. buvo atlikta 

sukamosios krosnies Nr.4 

rekonstrukcija, kurios metu, 

Sumažinti emisijas į orą iki tokių lygių: 

LOJ – 7-20 mg/ Nm 3 krosniai Nr.4 įrengta kietųjų dalelių 

K.D. – 5-20 mg/Nm 3 valymo įranga (valymo įrenginys 

APA-500). 2011 m. planuojama 

užkurti sukamąją degimo krosnį 

Nr.4 ir vykdyti kietųjų dalelių 

valymo įrengimo paleidimo ir 

derinimo darbus. Šio proceso metu 

bus nustatnėjamas valymo 


8 

9.1 

Nuotekų tvarkymas 

Proceso metu 

gaunamų likučių 

valdymas 






9.2 

Proceso metu 


valdymas 






- - 

Turėti likučių valdymo planą kaip AVS 

dalį, įskaitant: pagrindines ruošos 

technologijas; vidines gairių nustatymo 

technologijas. 

Maksimaliai naudoti daugkartinio 

naudojimo pakuotes (cilindrus, 

konteinerius, IBC (tarpinius biriųjų 

medžiagų konteinerius, padėklus ir 

pan.). 

Kontroliuoti atliekų inventorių vietoje, 

žymint gaunamų atliekų kiekius ir 

apdorotų atliekų kiekius. 

Pastabos 

Atitinka 

Pramoniniuose procesuose nuotekos nesusidaro, todėl 

nuotekų tvarkymo aspektai nėra nagrinėjami 

- - - 

- 

- 

Tara, konteineriai, kuriuose 

vežamos pastos pavidalo atliekos 

(galvaniniai šlamai, ar kt.) yra 

daugkartiniai. Tvarkinga 

smulkesnė tara skystoms 

atliekoms transportuoti išpylus 

atliekas yra grąžinama atliekų 

turėtojui. 

Apdorotos pavojingos atliekos ir 

jų kiekiai tvarkymo procese yra 

registruojami pavojingų atliekų 

naudojimo ir šalinimo žurnale, o 

nepavojingų – pirminės atliekų 

apskaitos žurnale Nr.1, Nr.2. 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

9.3 Proceso metu GPGB atliekų apdorojimo Pakartotinai naudoti vienos veiklos / - 

Bendovėje keraminių dirbinių 

gamyboje šalinamos atliekos nėra 

gaunamų likučių pramonei (2006-08): tvarkymo atliekas kaip pramoninę 

žaliava. Ši atliekų tvarkymo 

valdymas „Reference Document on Best 



žaliavą kitai veiklai. 

technologija skirta mažai 

pavojingų ir degių atliekų 

šalinimui gaminant keraminius 

užpildus 

9.4 

Proceso metu 


valdymas 





for the Waste Treatments 

Industries“ 

Numatyti ir prižiūrėti darbo zonų 

paviršius, įskaitant taikymą priemonių, 

neleidžiančių atsirasti protėkiams ir 

išsilaistymams arba sparčiai juos 

pašalinti, ir užtikrinti, kad būtų 

vykdoma drenavimo sistemų ir kitų 

požeminių konstrukcijų priežiūra. 

Naudoti nepralaidų pagrindą ir vidinį 

vietos drenažą. 

- 

- 

Nedirbant atliekų tvarkymo 

technologiniams įrenginiams, 

pastoviai vykdoma vietinės 

drenavimo sistemos priežiūra. 

Dirbant įrenginiams - reguliariai 

prižiūrimos darbo vietos. 

Visose gamybinėse ir 

sandėliavimo patalpose grindys 

yra išbetonuotos su nuolydžiais ir 

įrengtas vietinis drenažas. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Mažinti įrenginio teritoriją ir kuo 

mažiau naudoti požeminius indus ir 

vamzdynus. 

Visas atliekų tvarkymo įrenginys 

ir dalis talpų yra viename pastate. 

Atliekos tvarkomos (išskyrus 

alyvų atliekas ir naftos produktus) 

keramzito gamybos tiek plastiniu, 

tiek šlikeriniu būdu 

technologijose. Dalis skystų 

atliekų ir visos kietos atliekos 

saugomos keramzito gamybos 

šlikeriniu būdu cecho patalpose. 

Čia yra 7 metalinės/gelžbetoninės 

talpos, kurių bendras tūris –1300 

m 3 . Taip pat skystų atliekų 

priėmimo patalpoje yra 3 atliekų 

saugojimo talpos, kurių bendras 

tūris 75 m 3 . Viena 18 m 3 

priėmimo talpa yra nepatalpose, 

tačiau po stogine. Dalis naftos 

produktams saugoti talpų (jų yra 

6, kurių bendras tūris apie 300 

m 3 ) išdėstytos atviroje 

demontuotos katilinės teritorijoje. 

Atliekos gali būti saugomos ir 

tarpinėje apie 30 m 3 vandens, 

užteršto naftos produktais, 

surinkimo talpoje, kuri yra po 

stogu. Trumpą laiką gali būti 

laikomos iškrautos atliekos ir 

atliekų tvarkymo cecho plūktuvų 

patalpos priekinėje dalyje (apie 

150 m 2 plote). 

Vamzdynai yra sumontuoti virš 

žemės paviršiaus. Skystų atliekų 

kaupimo talpos yra viršžeminės, o 

skystų atliekų priėmimo talpų 

dalis - virš grindų, dalis – žemiau 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

- 

grindų lygio. Tik viena talpa yra 

požeminė apie 1000 m 3 tūrio. 

Atliekų apdorojimo veikla 

vykdoma 3,79 ha plote; bendras 

bendrovės plotas - 16,3094 ha 

Bendri GPGB 

1 

Pavojingų skysčių 

saugojimas – 

rezevuaro modelis 

GPGB vykstant teršalų 

išmetimui iš saugojimo vietų 

(2006-07): 

„Reference document on the 

best available techniques on 

emissions from storage“ 

Kad modelis būtų tinkamas, GPGB turi 

atsižvelgti bent į tokius dalykus: 

- fizikines chemines medžiagos, kuri 

bus laikoma rezervuare, savybes; 

- kaip eksploatuojamos saugojimo 

vietos, kokio lygio instrumentų reikia, 

kiek reikia operatorių, koks bus jų 

darbo krūvis; 

- kaip operatoriams pranešama apie 

nukrypimus nuo įprastinių proceso 

sąlygų (pavojaus signalai); 

- kaip saugojimo vietos apsaugomos 

nuo nukrypimų nuo įprastinių proceso 

sąlygų (saugos instrukcijos, blokavimo 

sistemos, slėgio sumažinimo įtaisai, 

ištekėjimo nustatymas ir sulaikymas, ir 

pan.); 

- kokie įrengimai turi būti 

instaliuojami, kreipiant didelį dėmesį į 

patirtį dirbant su produktu (statybinės 

medžiagos, vožtuvų kokybė ir pan.); 

- kokius priežiūros ir patikrinimo 

planus reikia įgyvendinti ir kaip 

palengvinti priežiūros ir tikrinimo 

darbus (prieiga, išdėstymas ir pan.); 

ką daryti iškilus avarinei situacijai 

(atstumai iki kitų rezervuarų, įrangos ir 

ribų, priešgaisrinė apsauga, avarinių 

tarnybų, pvz., gaisrininkų komandos, 

pasiekiamumas ir pan.). 

- 

Projektuojant bendrovės statinius, 

buvo atsižvelgta į šiuos 

reikalavimus 

Tai parašyta Avarij 

likvidavimo plane. Šis planas 

saugomas pas generalinio 

direktoriaus pavaduotoj 

ekologijai. Titulinis šio plano 

lapas pridedamas Priede Nr.20. 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

GPGB turi taikyti priemones, kad 

2 

galima būtų nustatyti iniciatyvius 


priežiūros planus ir sudaryti rizika 

Talpų, skirtų skystų atliekų 

Pavojingų skysčių išmetimui iš saugojimo vietų 

paremtus tikrinimo planus. 

saugojimui, priežiūros tvarka 


(2006-07): 

Patikrinimai gali būti skirstomi į - 

nurodyta bendrovės gen. 

tikrinimas ir „Reference document on the 

įprastinius patikrinimus, išorinius 

direktoriaus įsakyme Nr 38/3, 

priežiūra best available techniques on 

tikrinimus eksploatavimo metu ir 

2002-10-08 (žr. Priedą Nr. 22) 


vidinius tikrinimus ne eksploatavimo 

metu. 

3 


saugojimas – vieta 

ir išdėstymas 



(2006-07): 




Įrengiant naujus rezervuarus, svarbu 

atidžiai pasirinkti vietą ir išdėstymą, 

pvz., jei įmanoma, visuomet turėtų būti 

vengiama vietų, kuriose vykdoma 

vandens išteklių apsauga, ir vandens 

surinkimo rajonų.. 

GPGB yra nustatyti vietą rezervuarą, 

kuris būtų antžeminis ir kurio slėgis 

būtų lygus arba labai artimas 

atmosferos slėgiui. Tačiau degiems 

skysčiams laikyti vietovėje, kurioje 

labai nedaug vietos, gali būti svarstoma 

ir požeminio rezervuaro galimybė. 

Suskystintos dujos gali būti laikomos 

požeminėje, pylimu apsuptoje 

saugojimo vietoje arba sferose, 

priklausomai nuo sandėliavimo talpos. 

- 

Projektuojant esamas talpas buvo 

atsižvelgta į šiame dokumente 

minimus reikalavimus 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

GPGB numato, kad rezervuaras turi 

būti nudažytas spalva, ne mažiau kaip 

70 proc. atspindinčia šilumą ar šviesos 

Dalis talpų, esančių atviroje 

aikštelėje, uždengtos stoginėmis, 

dalis padengtos poliuretano putų 

sluoksniu. Didesnė dalis atliekų 

spindulius, arba virš antžeminių 

talpų ir sandėliai yra pastato 

rezervuarų, kuriuose laikomos 

viduje, todėl tiesioginiai saulės 

lakiosios medžiagos, turi būti 

spinduliai jų nepasiekia. Skystų 

įrengiamas saulės saugos ekranas. 

atliekų kaupimo talpos yra 

praktiškai uždaros, todėl tarša yra 

Taršos sumažinimo iki minimumo 

minimali. 


principas, kuomet medžiagos 

Kietų atliekų kaupimo talpose 

4 saugojimas – 

- 

saugomos rezervuare. 

sandėliuojamos atliekos, kurios 

rezervuaro spalva 

neturi lakiųjų medžiagų, todėl 


GPGB turi sumažinti taršą, susijusią su 

emisijų į aplinkos orą nėra. 


saugojimu rezervuare, perkėlimu ir 

Skystos atliekos iš priėmimo 

(2006-07): 

tvarkymu ir turinčią neigiamą poveikį 

talpų į kaupimo talpas, o iš jų į 


aplinkai. 

maišymo įrenginį bei sumaišyta 


masė į laikino saugojimo talpas, 


Tai taikoma didelėms sandėliavimo 

iš jų iki tarpinių talpų, iš kurių 

įrangoms, suteikiant tam tikrą laiko 

tarpą įgyvendinimui. 

patenka į sukamąją krosnį, 

transportuojama uždarais 

vamzdynais 

5 


saugojimas – LOJ 

monitoringas 

Tose vietose, kuriose galima tikėtis 

didelės LOJ emisijos, GPGB numato 

reguliariai skaičiuoti LOJ emisijas. 

- 

Atliekos, kurių saugojimo ar 

šalinimo metu gali išsiskirti 

didelės LOJ emisijos, nėra 

priimamos. Atliekos, iš kurių gali 

išsiskirti LOJ emisijos, kiekis 

bendrame priimamų atliekų 

kiekyje sudaro menką dalį. Todėl 

nėra tikslinga skaičiuoti LOJ 

emisijas 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Skirtosios sistemos 

GPGB turi taikyti skirtąsias sistemas; 

žr. 4.1.4.4 skyrių. 

Skirtosios sistemos paprastai nėra 

taikomos tose vietose, kur rezervuarai 

naudojami įvairių produktų 

trumpalaikiam arba vidutinės trukmės 

saugojimui 

Atviri rezervuarai naudojami, pvz., 

skystoms trąšoms laikyti žemės ūkio 

valdoje ar vandeniui bei kitoms 

nedegioms ir nelakioms skystosioms 

medžiagoms laikyti pramoninėse 

patalpose. 

- 

Įmonėje pavojingos medžiagos 

laikomos rezervuaruose sąlyginai 

vidutinės trukmės laiką. 

Užrakinamo pastato viduje, 

atvežtinėje taroje, kaupiamos 

pastos pavidalo ir kietos atliekos, 

kurios nėra lakios. 

Skystų atliekų atviros priėmimo 

talpos uždengtos dalinai. 

Pastabos 

Atitinka 

6 


saugojimas – atviri 

rezervuarai 



(2006-07): 




Jei teršalai išmetami į orą, GPGB yra 

uždengti rezervuarą: 

- plūdriuoju gaubtu, 

- lanksčiu arba tentiniu gaubtu, 

- standžiuoju gaubtu. 

Be to, jei atviras rezervuaras 

uždengiamas lanksčiu, tentiniu arba 

standžiuoju gaubtu, norint dar labiau 

sumažinti taršą, gali būti naudojamas 

garų apdorojimo įrenginys. Gaubto 

rūšis ir būtinybė naudoti garų 

apdorojimo sistemą priklauso nuo 

saugojamos medžiagos ir 

nusprendžiama kiekvienu konkrečiu 

atveju. 

- 

Atitinka 

Tam, kad būtų išvengiama nuosėdų, 

kurios pareikalautų papildomo valymo 

etapo, GPGB yra maišyti laikomą 

medžiagą. 

Skystų atliekų priėmimo talpose 

yra įrengtos maišyklės, kad 

nuosėdas (dumblas) būtų geriau 

sumaišyti su skystąja faze 

7 Pavojingų skysčių GPGB vykstant teršalų Bendrovės imtųsi būtinų priemonių - Bendrovė pagal galimus sukaupti

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

saugojimas - 

incidentų ir avarijų 

prevencija 

maksimalius skystų atliekų 

kiekius nėra priskiriama prie 

viršutinės pakopos įstaigų 

8 

9 


saugojimas - 

kasdieniai veiksmai 

ir mokymas 


saugojimas - 

korozijos ir / arba 

erozijos sukeltas 

nutekėjimas 


(2006-07): 






(2006-07): 






(2006-07): 




neleisti įvykti stambioms avarijoms ir 

riboti jų pasekmes. Bet kuriuo atveju 

bendrovės turi turėti stambių avarijų 

prevencijos politiką (SAPP) ir saugos 

valdymo sistemą, skirtą SAPP 

įgyvendinti. Bendrovės, turinčios daug 

pavojingų medžiagų, taip vadinamosios 

viršutinės pakopos įstaigos, taip pat 

privalo paruošti saugos ataskaitą ir 

vidaus avarinį planą bei nuolat tikslinti 

medžiagų sąrašą. 

GPGB yra atitinkamų organizacinių 

priemonių įgyvendinimas ir vykdymas, 

sąlygų sudarymas darbuotojams mokyti 

ir informuoti apie saugų ir atsakingą 

įrenginių eksploatavimą. 

Korozija yra viena iš pagrindinių 

įrenginių gedimo priežasčių; ji gali 

vykti tiek viduje, tiek išorėje ant bet 

kurio metalinio paviršiaus. GPGB yra 

užkirsti kelią korozijai tokiu būdu: 

- pasirenkant statybinė medžiagą, kuri 

yra atspari saugomam produktui, 

- naudojant tinkamus statybos būdus, 

- neleidžiant lietaus vandeniui ar 

požeminiam vandeniui patekti į 

rezervuarą ir, jei reikia, pašalinant 

rezervuare susikaupusį vandenį, 

- tvarkant lietaus vandenį, nuo jo 

dambomis apsaugant drenažo sistemą, 

- vykdant techninę profilaktiką ir 

- kai taikoma, pridedant korozijos 

inhibitorių arba uždedant katodo 

apsaugą rezervuaro viduje. 

- 

- 

Darbuotojams pagal jų 

specialybes organizuojami 

mokymai, įvairūs kursai. Nuolat 

pravedami priešgaisrinės, 

civilinės saugos ir darbų saugos 

instruktažai, kvalifikacijos kėlimo 

kursai 

Nėra priimamos tokios atliekos, 

kurios sukeltų talpų koroziją iš 

vidaus. 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Be to, jei rezervuaras yra požeminis, 

GPGB yra išorinę rezervuaro pusę 

padengti: 

- korozijai atsparia danga, 

- metalu ir (arba) 

- katodo apsaugos sistema. 

Įtempio korozinis suskilinėjimas (ĮKS) 

yra specifinė sferų, pusiau šaldomų 

rezervuarų ir kai kurių pilnai šaldomų 

rezervuarų su amoniaku problema. 

GPGB yra užkirsti kelią ĮKS tokiu 

būdu: pašalinant įtempį terminiu 

apdorojimu po suvirinimo ir 

atliekant rizika paremtą tikrinimą, 

aprašytą. 

Pastabos

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 


saugojimas - 


ir matuokliai, 

užkertantys kelią 

perpylimui 



anotacijas 2 



(2006-07): 






susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

GPGB yra įgyvendinti ir vykdyti 

kasdienius veiksmus (pvz., valdymo 

sistemos pagalba), ir užtikrinančius, 

kad būtų: 

- instaliuojami aukšto lygio ar didelio 

slėgio matuokliai su įrengta 

signalizacija ir (arba) užsidarančiais 

vožtuvais, 

- vykdomi tinkami eksploatacijos 

nurodymai, užkertantys kelią 

perpylimui rezervuaro pripildymo 

10 

metu, ir 

Skystų atliekų kaupimo talpos 

- pakankamas neužpildytas tūris, - 

nėra pilnai užpildomos 

supilant partiją. 

11 


saugojimas - 

matuokliai ir 

automatika, 

nustatanti 

nutekėjimą 



(2006-07): 




Autonominei signalizacijai reikia 

mechaninio įsikišimo ir atitinkamų 

veiksmų, o automatiniai vožtuvai turi 

būti integruojami į gavybos proceso 

modelį, siekiant užtikrinti, kad po 

uždarymo nebūtų jokių svarbių 

padarinių. Kokios rūšies signalizacija 

bus naudojama reikia nuspręsti 

kiekvieno konkretaus rezervuaro 

atveju. 

Keturios skirtingos pagrindinės 

technologijos, kurios gali būti 

naudojamos nutekėjimui nustatyti, yra 

tokios: 

- barjerų, apsaugančių nuo nutekėjimo, 

sistema; 

- išteklių patikrinimai; 

- akustinės emisijos metodas; 

- grunto garų monitoringas. 

- 

Skystų atliekų talpų priežiūros 

tvarka nurodyta bendrovės gen. 

direktoriaus įsakyme Nr 38/3, 

2002-10-08 (žr. Priedą Nr. 22) 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 


GPGB yra pasiekti, kad kiltų tik 

„nedidelė rizika“ užteršti gruntą pro 

12 

išmetimui iš saugojimo vietų antžeminių rezervuarų dugną ir tose 

Įmonės atliekų tvarkymo veikla 


(2006-07): 

vietose, kur jungiasi dugnas ir sienelė. 

vykdoma uždarose patalpose, 

saugojimas - 

- 

„Reference document on the Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju gali 

todėl tiesioginė grunto tarša 

grunto apsauga 

best available techniques on būti nustatomos situacijos, kuomet 

nevyksta. 

emissions from storage“ užteks ir „priimtino rizikos lygmens“. 

Pastabos 

Atitinka 

13.1 

13.2 

14 

15 


saugojimas - 

priešgaisrinė 

apsauga 


saugojimas - 

priešgaisrinė įranga 


saugojimas - 

užterštų gesinimo 

priemonių 

izoliavimas 

Pakuotų pavojingų 

medžiagų 


saugos ir rizikos 

valdymas 



(2006-07): 






(2006-07): 






(2006-07): 






(2006-07): 




Priešgaisrinės apsaugos priemonių 

įgyvendinimo būtinumas nustatomas 

kiekvienu konkrečiu atveju. Priemonės: 

- ugniai atsparūs apvalkalai ar dangos, 

- gaisrasienės (tik mažesniems 

rezervuarams) ir (arba) vandens 

aušinimo sistemos. 

Priešgaisrinės įrangos įrengimo 

būtinumas nustatomas bei sprendimas 

kokią įrangą taikyti priimamas 

kiekvienu konkrečiu atveju kartu su 

vietine gaisrininkų komanda. 

Užterštų gesinimo priemonių 

izoliavimo galimybė priklauso nuo 

vietinių aplinkybių, pvz., kokios 

medžiagos yra saugojamos, ar 

saugojimo vietos yra netoli 

vandentakių ir (arba) yra vandens 

surinkimo rajone. 

Eksploatacijos nuostoliai nepatiriami, 

jei saugomos pakuotos pavojingos 

medžiagos. Vienintelis galimas teršalų 

išmetimas gali kilti tik incidentų ir 

(stambių) avarijų metu. 

Sistemos išsamumo laipsnis aiškiai 

priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., 

- 

- 

- 

- 

Priešgaisrinės apsaugos 

priemonės ir pajėgos nurodytos 

avarijų likvidavimo plano 2.2 

dalyje 




dalyje 




dalyje 

Nedidelė dalis atliekų, atvežtų 

apdorojimui, yra saugomos toje 

pačioje teritorijoje. 

Yra parengtas dokumentas 

“Pavojingo objekto pavojaus 

identifikavimas, rizikos analizė ir 

vertinimas saugos požiūriu” 

Nr. RA- 07-2002. Jis saugomas 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

nuo saugojamų medžiagų kiekio, nuo 

medžiagų keliamo konkretaus pavojaus 

ir nuo saugojimo vietos. Tačiau patys 

mažiausi GPGB yra įvertinti avarijų ir 

incidentų riziką vietoje. 

pas gen. direktoriaus pavaduotoją 

ekologijai. Titulinis lapas 

pridedamas Priede Nr. 20 

16 

17 

18 

19 


medžiagų 


mokymas ir 

atsakomybė 


medžiagų 


saugojimo zonos 


medžiagų 


atskyrimas ir 

izoliavimas 


medžiagų 




(2006-07): 






(2006-07): 






(2006-07): 






(2006-07): 

GPGB yra paskirti asmenį ar asmenis, 

atsakingus už saugyklos eksploataciją. 

GPGB yra apmokyti ir perkvalifikuoti 

atsakingą(-us) asmenį(-is) atlikti 

ypatingąsias procedūras, ir informuoti 

kitus vietoje dirbančius darbuotojus 

apie pakuotų pavojingų medžiagų 

saugojimo riziką bei reikiamas 

atsargumo priemones, kad įvairų 

pavojų keliančios medžiagos būtų 

saugiai saugomos. 

GPGB yra saugojimui naudoti pastatą 

ir (arba) lauke esančią saugojimo zoną , 

uždengtą stogu. 

GPGB yra atskirti saugojimo zoną ar 

pastatus, kuriuose saugomos pakuotos 

pavojingos medžiagos, nuo kitų 

saugojimo vietų, užsiliepsnojimo 

šaltinių bei kitų vietoje ir už jos esančių 

pastatų, tarp jų paliekant pakankamą 

atstumą, o kartais dar ir gaisrui 

atspariomis sienomis. 

GPGB yra atskirti ir (arba) izoliuoti 

nesuderinamas medžiagas. 

GPGB yra įrengti skysčiui nelaidų 

rezervuarą, kuriame galėtų tilpti visi 

virš tokio rezervuaro saugomi 

- 

- 

- 

- 

Bendrovėje yra 3 darbuotojai 

išlaikę kvalifikacinius egzaminus 

ir įgiję atitinkamą kvalifikaciją 

vykdyti pavojingų atliekų 

tvarkymą bei 1 darbuotojas - 

vadovauti pavojingų atliekų 

tvarkymo darbams. 

Atliekos saugomos tvarkingo, 

rakinamo pastato viduje. 

Supakuotos atliekos, kurioms 

keliami priešgaisriniai 

reikalavimai žymiai skiriasi, 

saugomos atskirai (pvz., 

pašluostės užterštos naftos 

produktais) 

Išsiliejus skystoms atliekoms, jos 

per vietinę surinkimo sistemą 

surenkamos 100 m 3 talpos rezer- 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

nuotekų ir užterštų 

gesinimo 

priemonių 

izoliavimas 




20 

21 

22 

23 


medžiagų 


priešgaisrinė įranga 


medžiagų 


užsiliepsnojimo 

prevencija 

Skysčių perkėlimas 

ir tvarkymas – 

tikrinimas ir 

priežiūra 





(2006-07): 






(2006-07): 






pavojingi skysčiai arba jų dalis. 

Sprendimas ar tokiame rezervuare 

turėtų tilpti visos nuotekos ar tik jų 

dalis priklauso nuo saugojamų 

medžiagų ir nuo vietovės, kurioje yra 

saugojimo vieta (pvz., ar ji yra vandens 

surinkimo rajone), ir jis turi būti 

priimamas kiekvienu konkrečiu atveju. 

GPGB yra įrengti skysčiui nepralaidų 

gesinimo medžiagų surinkimo punktą 

sandėliuose bei saugojimo zonose. 

Surinkimo pajėgumas priklauso nuo 

saugojamos medžiagos, nuo 

saugojamos medžiagos kiekio, nuo 

naudojamos pakuotės rūšies ir nuo 

taikomos gaisro gesinimo sistemos; tai 

gali būti nusprendžiama tik kiekvienu 

konkrečiu atveju 

GPGB yra taikyti tinkamą 

priešgaisrinės apsaugos lygį ir 

priešgaisrines priemones. 

GPGB yra užsiliepsnojimo prevencija 

užsiliepsnojimo šaltinyje. 

GPGB turi taikyti priemones, kad 

galima būtų nustatyti iniciatyvius 

priežiūros planus ir sudaryti rizika 

paremtus tikrinimo planus. 

Atsižvelgiant į saugomo produkto 

savybes, didelėms sandėliavimo 

- 

- 

- 

- 

vuare, iš kurio našiu siurbliu 

nukreipiamos į tuščias (po 200 m 3 

kiekviena) talpas, arba į 2 

plakimo įrenginius, kurių bendra 

talpa 100 m 3 

Išpiltos skystos gesinimo 

medžiagos surenkamos tokiu pat 

principu kaip ir anksčiau 

išvardinta 

Taikomos, su gaisrininkais 

suderintos, atitinkamos apsaugos 

priemonės 

Pavojingose patalpose vykdyti 

darbus tik gavus paskirą – 

leidimą. Keramzito gamybos 

šlikeriniu būdu ceche patalpos ir 

atskiros ypatingos vietos jose yra 

paženklintos atitinkamais ženklais 

Bendrovėje yra sudaryti avarijų 

rizikos planai 

Bendrovėje yra sudaryti avarijų 

rizikos planai bei sudarytos 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

nutekėjimo 

nustatymo ir 

taisymo programa 

programos ir procedūros 

nutekėjimų / išsiliejimų ir kitais 

avarijų atvejais 

24 

25 

26 



taršos sumažinimo 

iki minimumo 

principas 



saugos ir rizikos 

valdymas 




ir mokymai 

(2006-07): 






(2006-07): 




įrangoms GPGB yra taikyti nutekėjimo 

nustatymo ir taisymo programą. 

Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas 

toms aplinkybėms, kurių metu yra 

didžiausia teršalų išmetimo tikimybė 

(pvz., dujos / lengvas skystis, 

veikiamas didelio slėgio ir (arba) 

temperatūros režimų) 

GPGB turi sumažinti taršą, susijusią su 

saugojimu rezervuare, perkėlimu ir 

tvarkymu ir turinčią neigiamą poveikį 

aplinkai 

Su incidentų ir avarijų prevencija susiję 

GPGB yra saugos valdymo sistemos 

taikymas. 

GPGB yra atitinkamų organizacinių 

priemonių įgyvendinimas ir vykdymas, 

sąlygų sudarymas darbuotojams mokyti 

ir informuoti apie saugų ir atsakingą 

įrenginių eksploatavimą 

Esamiems požeminiams vamzdynams 

GPGB yra taikyti rizika ir patikimumu 

paremtus priežiūros principus. 

- 

- 

- 

Skystos atliekos nuo priėmimo 

talpos iki kaupimo talpos, ir iki 

maišymo įrenginio juda uždarais 

vamzdynais 

Įprasta tvarka 

Darbuotojams organizuojami 

priešgaisrinės, civilinės saugos ir 

darbų saugos instruktažai, 

kvalifikacijos kėlimo kursai 

Pastabos 

Atitinka 

Atitinka 

Atitinka 

27 


ir tvarkymas 

Varžtinės jungės ir sujungimai su 

sandarinimo tarpikliais yra svarbus 

neorganizuotų išmetamųjų teršalų 

šaltinis. GPGB yra iki minimumo 

sumažinti jungių skaičių, junges 

pakeičiant suvirintais sujungimais, 

laikantis apribojimų, taikomų 

eksploataciniams reikalavimams 

įrengimų priežiūrai ar perkėlimo 

sistemos lankstumui. 

- 

Požeminių vamzdynų nėra. 

Varžtinių jungių ir sujungimų 

skaičius minimalus. 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

Pastabos 



(2006-07): 




GPGB, susiję su sujungimais 

varžtinėmis jungėmis yra: 

- aklinųjų jungių montavimas retai 

naudojamuose įrengimuose, siekiant 

išvengti atsitiktinio atsidarymo, 

- aklidangčių arba kamščių, o ne 

vožtuvų naudojimas atvirose linijose, 

- užtikrinimas, kad pasirenkami 

tarpikliai yra tinkami vykdomam 

procesui, 

- užtikrinimas, kad tarpikliai yra 

teisingai sumontuojami, 

- užtikrinimas, kad jungės yra teisingai 

surenkamos ir įdedamos, 

- didelio vientisumo tarpiklių, pvz. 

įvijų, Kammprofile tarpiklių ar žiedinių 

sandūrų, sumontavimas, jei 

perkeliamos toksiškos, kancerogeninės 

ar kitos pavojingos medžiagos. 

Vidinę koroziją gali sukelti perkeliamo 

produkto korozinė prigimtis. GPGB yra 

užkirsti kelią korozijai tokiu būdu: 

- pasirenkant statybinė medžiagą, kuri 

yra atspari produktui, 

- naudojant tinkamus statybos būdus, 

- vykdant techninę profilaktiką ir 

- kai taikoma, padengiant vidiniu 

sluoksniu arba pridedant korozijos 

inhibitorių. 

Siekiant apsaugoti vamzdyną nuo 

išorinės korozijos, GPGB yra padengti 

vienu, dvejais arba trimis sluoksniais, 

priklausomai nuo tai vietai būdingų

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

sąlygų (pvz., netoli jūra). Paprastai 

danga nededama plastikiniams ar 

nerūdijančio plieno vamzdynams. Žr. 

4.2.3.2 skyrių 

GPGB yra naudoti uždarą saugojimą, 

pvz., silosines, bunkerius, hoperius ir 

konteinerius, taip pat pirminėmis 

priemonėmis kuo labiau apsaugoti nuo 

vėjo ir neleisti vėjui sukelti dulkių. 

Pastabos 

28 

Sausųjų medžiagų 

saugojimas 



(2006-07): 




Nors ir yra didelių silosinių ir stoginių, 

tačiau (labai) dideliams kiekiams 

medžiagų, kurių vėjas negali arba 

nelabai gali nunešti ir kurios nesugeria 

drėgmės arba turi vidutinį drėgmės 

sugeriamumo laipsnį, saugoti 

vienintelė išeitis gali būti atvirasis 

saugojimas. Pavyzdžiai: ilgalaikis 

strateginis anglies saugojimas, rūdos ir 

gipso saugojimas. 

Su atviruoju saugojimu susiję GPGB 

yra reguliari ir nuolatinė vizualinė 

apžiūra ar nesusidarė dulkių, taip pat 

tikrinimas ar prevencinės priemonės 

yra geros būklės. Oro prognozių 

sekimas, pvz., vietoje esančių 

meteorologinių prietaisų pagalba, 

padės nustatyti kuomet reikia 

sudrėkinti sukrautas krūvas ir užkirs 

kelią bereikalingam išteklių naudojimui 

atvirai saugomoms medžiagoms 

drėkinti. 

- 

Su ilgalaikiu atviru saugojimu susiję 

GPGB yra viena iš toliau nurodytų

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

technologijų arba tinkamas jų derinys: 

- paviršiaus drėkinimas, naudojant 

dulkes surišančias patvarias medžiagas; 

- paviršiaus uždengimas, pvz., 

brezentu; 

- paviršiaus kietinimas; 

- paviršiaus užželdinimas; 

Su trumpalaikiu atviru saugojimu 

susiję GPGB yra viena iš toliau 

nurodytų technologijų arba tinkamas jų 

derinys: 

- paviršiaus drėkinimas, naudojant 

dulkes surišančias patvarias medžiagas; 

- paviršiaus drėkinimas vandeniu; 

- paviršiaus uždengimas, pvz. 

Pastabos 

Papildomos priemonės dulkių emisijai, 

susijusiai tiek su ilgalaikiu, tiek ir su 

trumpalaikiu atviruoju saugojimu, 

mažinti yra tokios: 

- išilginė krūvos ašis turi būti lygiagreti 

vyraujančio vėjo krypčiai; 

- apsauginiai sodiniai, apsauginės 

tvorelės arba prieš vėją supilami 

pylimai, siekiant sumažinti vėjo greitį; 

- jei galima, supilama tik viena krūva 

vietoje kelių krūvų; jei tas pats 

medžiagų kiekis padalijamas į dvi 

krūvas, laisvas paviršius padidėja 26 

proc.; 

- jei saugojimo vieta turi sulaikančias 

sieneles, tai sumažina laisvą paviršių, 

kas savo ruožtu sumažina dulkių 

emisijos išsisklaidymą. Šis sulaikymas 

dar stipresnis, jei sienelė įrengiama 

Neapdorotos medienos atliekos 

(pjuvenos, drožlės ir t.t.), 

trupintinės durpės vasaros sezonu 

sandėliuojamos atvirose 

aikštelėse ir patalpoje atskirose 

krūvose. Žiemos sezonu – tik 

patalpoje. 

Atviras aikšteles iš trijų pusių 

supa pastatų sienos. 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

prieš vėją; 

sulaikančios sienelės įrengiamos arti 

viena kitos. 

29 


uždaras saugojimas 



(2006-07): 




GPGB yra naudoti uždarą saugojimą, 

pvz., silosines, bunkerius, hoperius ir 

konteinerius. Jei negalima naudoti 

silosinių, jos gali būti pakeičiamos 

stoginėmis. Tai, pvz., taikoma tuo 

atveju, jei partijos turi būti ne tik 

saugomos, bet ir maišomos. 

GPGB silosinėms yra tinkamas 

silosinių modelis, užtikrinantis jų 

stabilumą ir neleidžiantis joms sugriūti. 

GPGB stoginėms yra naudoti tinkamai 

suprojektuotas ventiliacijos ir 

filtravimo sistemas ir laikyti uždarytas 

duris. 

GPGB yra mažinti dulkes ir laikytis su 

GPGB siejamo dulkių emisijos lygio, 

t.y. 1–10 mg/m 3 , priklausomai nuo 

saugojamos medžiagos pobūdžio 

(rūšies). Kurią taršos mažinimo 

technologiją pasirinkti turi būti 

sprendžiama kiekvienu konkrečiu 

atveju. 

- 

Tiek rulonais, tiek smulkinti 

šiaudai sandėliuojami uždaroje 

patalpoje – rakinamame sandėlyje 

Pastabos 

Atitinka 

30 


transportavimas 



(2006-07): 


Jei silosinėje saugomos organinės 

sausosios medžiagos, GPGB yra 

sprogimui atspari silosinė, turinti 

apsauginį vožtuvą, kuris po sprogimo 

greitai užsidaro, neleisdamas deguoniui 

patekti į silosinę. 

GPGB yra neleisti atvirame ore 

išsisklaidyti dulkėms, susidarančioms 

pakrovimo ir iškrovimo metu, kiek 

įmanoma numatant atlikti perkėlimo 

- 

Neapdorotos medienos atliekos 

(pjuvenos, drožlės ir t.t.) ir durpės 

vasaros sezonu saugomos atviroje 

aikštelėje atskirose krūvoseir

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 



veiksmus tuo metu, kada vėjo greitis 

yra nedidelis. Tačiau, taip pat 

atsižvelgiant ir į vietos padėtį, ši 

priemonių rūšis negali tapti bendrąja 

taisykle, taikoma visoje ES ir visose 

situacijose, nepaisant galimų didelių 

sąnaudų. 

Nenuolatinio veikimo transportas (pvz., 

krautuvai ar sunkvežimiai) paprastai 

sukelia daugiau dulkių negu nuolatinio 

veikimo transportas, pvz., konvejeriai. 

GPGB yra kuo trumpesni pervežimo 

atstumai ir, jei įmanoma, naudoti 

nuolatinio veikimo transportą. Ši 

priemonė gali labai brangiai kainuoti, 

jei įranga jau eksploatuojama. 

Naudojant mechaninį krautuvą, GPGB 

yra sumažinti metimo aukštį ir 

pasirinkti geriausią padėtį, medžiagas 

kraunant į sunkvežimį. 

Važiuodamos, transporto priemonės 

sukelia dulkes nuo žemėje išsimėčiusių 

sausųjų medžiagų. GPGB yra pasirinkti 

tokį transporto priemonės greitį vietoje, 

kad nebūtų sukeliama dulkių arba jų 

būtų kuo mažiau. 

GPGB, taikomi keliams, kuriais 

važiuoja tik sunkvežimiai ir 

automobiliai, yra padengti tuos kelius 

kieta danga, pvz., betonu arba asfaltu, 

kadangi tokia danga gali būti lengvai 

nuvaloma ir transporto priemonės 

nesukels dulkių. Tačiau kelių 

padengimas kieta danga nepasiteisina, 

jei tais keliais naudojasi tik dideli 

patalpoje, o žiemos sezonu-tik 

patalpoje. Tarpusavyje jos 

sumaišomos tam tikru santykiu ir 

gautas kieto kuro mišinys į 

tiektuvo talpas užkraunamas 

autokrautuvu. Išpylimo aukštis 

minimalus. 

Minėtas kieto kuro mišinys ant 

krosnies užkeliamas transporteriu, 

kurio ilgis minimalus, nes kieto 

kuro sudedamųjų dalių saugojimo 

aikštelė yra šalia krosnies. 

Pakraunant kieto kuro mišinį į 

tiektuvo talpas autokrautuvu, 

stengiamasi parinkti geriausią 

padėtį ir iš minimalaus aukščio. 

Transporto priemonių greitis 

teritorijoje yra apribotas iki 20 

km/val 

Bendrovės teritorija yra 

išasfaltuota 

Pastabos 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

krautuvai arba jei keliai yra laikini. 

GPGB yra valyti kelius, padengtus 

kieta danga. 

Transporto priemonių padangų 

valymas yra GPGB. 

Jei tai neturi neigiamos įtakos produkto 

kokybei, įrangos saugumui ar vandens 

ištekliams, GPGB, taikomi pakraunant 

ir iškraunant medžiagas, kurias gali 

nunešti vėjas ir kurios sugeria drėgmę, 

yra sudrėkinti produktą. Rizika 

sušaldyti produktą, rizika paslysti, 

kadangi ant kelio gali susidaryti ledas 

arba nukristi šlapia medžiaga, bei 

vandens trūkumas – tai pavyzdžiai, 

kuomet šie GPGB gali būti netaikomi. 

Pastabos 

Pakraunant ir iškraunant, GPGB yra iki 

minimumo sumažinti produkto 

pakėlimo greitį ir laisvo kritimo aukštį. 

Pakėlimo greitis gali būti sumažinamas 

tokiomis priemonėmis, kurios yra 

GPGB: 

- pripildymo vamzdžių viduje įtaisant 

reflektorines pertvaras, 

- vamzdžio ar tūbos gale įtaisant 

krovimo antgalį, kuris reguliuotų 

pralaidumo greitį, 

- naudojant kaskadinį metodą (pvz., 

kaskadinį vamzdį ar hoperį), 

- naudojant mažiausią nuolydžio 

kampą, pvz., latakais. 

Siekiant iki minimumo sumažinti 

produkto laisvo kritimo aukštį, 

Atvetos atliekos taroje iš 

transporto iškraunamos 

autopakrovju arba kransija. 

Paklus tiek upildyt su 

atliekomis, tiek tuši tar, 

stengiamasi iškrauti optimaliu 

greiiu, ir kuo greiiau 

sumainti išklimo aukšt. 

Atitinka

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 

iškrovėjo anga turi siekti krovinio 

dugną arba jau sukrautą medžiagą. 

Krovimo technika, galinti įvykdyti 

šiuos reikalavimus ir laikoma GPGB, 

yra tokia: 

- reguliuojamo aukščio pripildymo 

vamzdžiai, 

- reguliuojamo aukščio pripildymo 

tūbos ir 

- reguliuojamo aukščio kaskadiniai 

vamzdžiai. 

Ši technika yra GPGB, išskyrus 

tuomet, kai pakraunamos ar 

iškraunamos medžiagos, kurių negali 

nunešti vėjas; šioms medžiagoms 

laisvo kritimo aukštis nėra labai 

svarbus. 

31 


transportavimo 

technologijos 



(2006-07): 

Naudojant griebtuvą, GPGB yra 

laikytis sprendžiamosios schemos, ir 

palikti griebtuvą hoperyje pakankamą 

laiko tarpą po to, kai pašalinama 

medžiaga. 

Visoms medžiagų rūšims GPGB yra 

suprojektuoti konvejerius ir perkėlimo 

latakus taip, kad iki minimumo būtų 

sumažinamas nutekėjimas. 

Produktams, kurių negali arba 

praktiškai negali nunešti vėjas (S5), ir 

produktams, kurių nelabai gali nunešti 

vėjas ir kurie sugeria drėgmę (S4), 

GPGB yra naudoti atvirą juostinį 

konvejerį ir, priklausomai nuo vietinių 

aplinkybių, vieną iš toliau nurodytų 

technologijų (arba tinkamą jų derinį): 

- šoninę apsaugą nuo vėjo; 

- vandens purškimą arba purškimą 

- 

Pastabos

Eil. 

Nr. 


kategorija 1 



anotacijas 2 



susijusios 

vertės, vnt. 

Atitikimas 

1 2 3 4 5 6 7 




čiurkšle perkėlimo vietose; 

- juostų valymą. 

Produktams, kuriuos labai lengvai gali 

nunešti vėjas (S1 ir S2), ir produktams, 

kurių nelabai gali nunešti vėjas ir kurie 

nesugeria drėgmės (S3), GPGB, 

įgyvendinant naujus projektus, yra 

tokie: 

- taikyti uždarus konvejerius arba 

tokias jų rūšis, kurių juostos arba 

antrinės juostos laiko medžiagą; 

- taikyti uždaras konvejerio juostas be 

atraminių suktuvų; 

Esamiems įprastiems konvejeriams, 

pernešantiems produktus, kuriuos labai 

lengvai gali nunešti vėjas (S1 ir S2), ir 

produktus, kurių nelabai gali nunešti 

vėjas ir kurie nesugeria drėgmės (S3), 

GPGB yra naudoti apkabą. Naudojant 

gavybos sistemą, GPGB yra filtruoti 

išeinantį oro srautą. 

Siekiant sumažinti konvejerio juostų 

suvartojamą energiją GPGB yra: 

- geras konvejerio modelis, įskaitant 

kreipiamuosius ritinėlius ir tarpus tarp 

jų, 

- tiksli montavimo tolerancija ir 

- juosta, turinti nedidelį atsparumą 

riedėjimui. 

Siekiant taupyti suvartojamą 

eneregiją, transporteriai, kuriais 

keliamas kieto kuro mišinys ant 

degimo krosnies, dirba 

periodiškai. Transporterio darbą 

valdo krosnies operatorius 

Pastabos: 

1 – pažymima poveikio aplinkai kategorija – žaliavų/energijos sunaudojimas, vandens/išmetamų teršalų/nuotekų kiekis/produkcijos vnt., triukšmas ir vibracija ar kiti ES 

GPGB informaciniuose dokumentuose su GPGB taikymu susiję parametrai ir vertės; 

2 – pateikiama nuoroda į ES GPGB informacinį dokumentą/anotaciją. 

Pastabos 

Atitinka

4 lentelė. Aplinkosaugos veiksmų planas. 

Planas rengiamas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams Taisyklėse nurodytomis sąlygomis. 

Įrenginio pavadinimas (pildoma tik 1 priedo įrenginio atveju) AB „Palemono keramika“ 

Parametras 1 Vienetai 2 Siekiamos ribinės vertės 3 

Esamos vertės 4 Veiksmai tikslui Laukiami Numatomi 

(pagal GPGB) 

pasiekti 5 rezultatai 6 kaštai 7 

1 2 3 4 5 6 7 8 

GPGB keramikos 



Best Available 

Techniques in the 


Industry“ 

1. Dulkių išmetimai į orą 

(keramzitui) 

mg/m 3 

Kietosios dalelės: 

5-50 

Keramzito smlio ir 

vyro gamybos 

plastiniu bdu 

technologijoje (t.š. 

031) naudojami dviej 

pakop valymo 

renginiai (ciklonai 

sausas+sausas), 

taiau k.d. 

koncentracijos 

išlakose aplinkos 

or siekia 416 mg/m 3 . 

Patobulinti 

esamą arba 

įrengti naują 

kietųjų dalelių 

valymo sistemą 

Patobulinti esami 

arba įrengti nauji 

kietųjų dalelių 

valymo įrenginiai 

Grafikas 

įgyvendinimui 

Šiuo metu 

bendrovėje nėra 

finansinių galimybių 

naujų įrengimų 

diegimui. Atsiradus 

papildomoms 

lėšoms, bus pateikta 

RAAD paraiška 

TIPK leidimo 

koregavimui, kur 

bus nurodytos 

aplinkosauginės 

priemonės ir 

grafikas joms 

įgyvendinti.

Parametras 1 Vienetai 2 Siekiamos ribinės vertės 3 

Esamos vertės 4 Veiksmai tikslui Laukiami Numatomi 

(pagal GPGB) 

pasiekti 5 rezultatai 6 kaštai 7 

1 2 3 4 5 6 7 8 

GPGB atliekų 

apdorojimo pramonei 

(2006-08): „Reference 

Document on Best 

Available Techniques for 

the Waste Treatments 

Industries“ 

7.2 Emisijų į orą 

tvarkymas 

- 

Taikyti tinkamo dydžio 

ištraukimo sistemą, galinčią 

padengti laikymo 

rezervuarus, pirminio 

tvarkymo teritorijas, 

saugojimo rezervuarus, 

maišymo reakcijos 

rezervuarus ir filtro slėgio 

zonas, arba naudoti atskirą 

sistemą apdoroti 

ventiliuojamoms dujoms iš 

konkrečių rezervuarų (pvz., 

aktyvuotos anglies filtrus iš 

rezervuarų, kuriuose 

laikomos tirpikliais užterštos 

atliekos) 

Šiuo metu nėra įrengta 

Numatoma 

įrengti 

ištraukimo 

sistemą nuo 

molio ir atliekų 

masės maišymo 

įrenginių 

Įrengta 

ištraukimo 

sistema 

Grafikas 

įgyvendinimui 

Šiuo metu 

bendrovėje nėra 

finansinių galimybių 

ištraukimo sistemos 

nuo molio ir atliekų 

masės maišymo 

įrenginių įrengimui. 

Atsiradus 

papildomoms 

lėšoms, bus pateikta 

RAAD paraiška 

TIPK leidimo 

koregavimui, kur 

bus nurodytos 

aplinkosauginės 

priemonės ir 

grafikas joms 

įgyvendinti. 

Pastabos: 

1 – parametrai (pvz., energijos suvartojimas produkcijos vienetui, vandens suvartojimas, SO 2, Cd ir/ar kt. teršalų išmetimas) bus apibrėžti ES GPGB informaciniuose dokumentuose ir suderinti su RAAD; 

2 – nurodoma, kokiais vienetais matuojami GPGB parametrai (pvz., GJ/t produkto, m 3 /t ar m 3 /kg produkcijos ir pan.); 

3 – siekiamos ribinės vertės atitinka sąnaudų arba teršalų išmetimų ribines vertes, taikant GPGB; 

4 – esamos vertės – realus energijos, žaliavų ir kt. suvartojimas arba teršalų išmetimai iš esamų įrenginių, kurių veiklai veiklos vykdytojas siekia gauti Leidimą; 

5 – trumpas veiksmų, techninių pakeitimų ar naujų technologijų įdiegimo, būtinų tikslui pasiekti, aprašymas. Detalus aprašymas gali būti pateikiamas prieduose; 

6 – numatomas sąnaudų arba teršalų išmetimų sumažėjimas, sąlygotas planuojamų pakeitimų; 

7 – turi būti nurodytas reikalingų investicijų dydis.

IV. GAMTOS IŠTEKLIŲ, ENERGIJOS IR KURO, ŽALIAVŲ IR PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA IR VARTOJIMAS 

16. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimas ir saugojimas. 

5 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo planuojami kiekiai. 

Eil. Žaliavos arba medžiagos 

Planuojami naudoti kiekiai 

Vnt. Sunaudota per 2010 metus 

Nr. 

pavadinimas 

nuo 2011 m. 

1 2 3 4 5 

1. Molis mūro gaminiams m 3 13276 31931 

2. Pjuvenos t 1502 3423 

3. Šiaudai t 43 98 

4. Molis keramzito gamybai m 3 1892 16217 

5. Negesintos kalkės t 38 87 

6. Cementas t 58,2 491 

6 lentelė. Žaliavų ir papildomų medžiagų saugojimas. 

Žaliavos arba medžiagos 

Eil. Nr. 

pavadinimas 1 

Transportavimo būdas 

Kiekis, saugomas 

vietoje, t 

Saugojimo būdas 2 

1 2 3 4 5 

1. Molis Automobiliniu transportu 1000 Kūgyje - aikštelėje 

2. Neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos) Automobiliniu transportu 2850 Kūgyje - aikštelėje 

3. Durpės Automobiliniu transportu 300 Kūgyje - aikštelėje 

Pastabos: 

1 – informacija apie sunaudotą kurą ir degalus pateikiama 11 lentelėje; 

2 – požeminės talpos, cisternos, statiniai, poveikio aplinkai riziką mažinantys betonu dengti kuro saugyklų plotai ir pan. 

7 lentelė. Tirpiklių turinčių medžiagų ir preparatų naudojimas ir saugojimas. 

Kadangi nevykdoma čerpių gamyba, todėl nenaudojami gamyboje jokie tirpikliai ir 7 lentelė nepildoma.

Metai 

8 lentelė. Kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba ir pažeistų žemių rekultivavimas. 

Žemės 

sklypas, 

Išteklių 

Naudo- 

Telkinio 

Išžvalgyti ir 

Planuojama 

skirtas 

likutis 

jimo 

pavadinimas, 

aprobuoti 

karjerui 

2005 m. 

(gavybos) 

jo vieta (adresas), 

ištekliai, 

gavyba, 

įrengti 

naudojanti 

tūkst. m 3 sausio 1 d., 

(pagal 

tūkst. m 3 tūkst. m 3 limitas, 

tūkst. m 3 

organizacija 

(tūkst. t) 

(tūkst. t) 

projektą), 

(tūkst. t) 

(tūkst. t) 

ha 

Naudingoji iškasena 

Baigtas 

naudoti, bet 

nerekultivuotas 

plotas, 

ha 

Rekultivuotas 

plotas, 

ha 

Rekultivuotinas 

plotas, 

ha 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

2011 

“Kertupio – 2” 

molio karjeras 

Molis 8,8 250,0 192,0 18,0 Nelimituojama - - - - 

2011 

“Krūnos” molio 

karjeras 

Molis 35,1904 673,0 660,0 6,0 Nelimituojama - - - - 

9 lentelė. Naftos telkinių ištekliai ir eksploatacinių gręžinių sąrašas. 

10 lentelė. Planuojama išgauti naftos. 

Bendrovėje nevykdoma naftos gavyba, todėl 9 ir 10 lentelės nepildomos. 

17. Kuro ir energijos vartojimas. Energijos gamyba. 

Informacija apie kuro ir energijos suvartojamus kiekius, šiluminės energijos gamybos kiekius pateikta 11 ir 12 lentelėse. 

11 lentelė. Kuro ir energijos vartojimas. 

Energetiniai ir technologiniai Matavimo vnt, 

Sunaudojimas 1 Sunaudojimas 2 Apskaitos 

ištekliai 

t, m 3 , KWh ir kt. 

2010 m. nuo 2011m. priemonės 

Išteklių gavimo šaltinis 

1 2 3 4 5 6 

a) elektros energija tūkst. kWh 1965 4100 El. skaitiklis VST 

b) šiluminė energija MWh - 3856,670 Šil. skaitiklis Katilas 

c) gamtinės dujos tūkst. nm 3 - 250 - - 

d) tradicinis skystas kuras 

Naftos produktais 

t 22 600 - 

(mazutas, dyzelinas ir kt.) 

prekiaujančios organizacijos 

e) alternatyvus skystas kuras t - 650 - AB “Palemono keramika” 

f) trupintinės durpės t 181 4975 - UAB “Bioenergija LT” 

g) šiaudai t 89 203 - - 

h) skysti bioproduktai (rapsų 

aliejus, glicerolis ir kt.) 

t 101 120 - - 

i) dyzelinas (transportui) t 57,646 236 Skaitiklis 



Numatomas 

rekultivuoti 

plotas, 

ha

j) benzinas (transportui) t 5,133 23 Skaitiklis 



k) biokuras: pjuvenos t 2601 10595 - Įvairios įmonės 

Pastabos: 

1 – pateikiami paskutiniais metais ūkinėje veikloje naudojamų išteklių kiekiai; 

2 – pateikiami numatomi naudoti išteklių kiekiai artimiausiems metams; 

3 – jei naudojamų (pvz., deginimui) biokuro ar atliekų rūšių įvairovė labai didelė, pateikti bendrą kiekį, apjungiant į grupes. 

12 lentelė. Energijos gamyba. 

Energijos rūšis 

Pagaminta 

Planuojama pagaminti 

praėjusiais metais 

nuo 2011 m. 

1 2 5 

Elektros energija, kWh - - 

Šiluminė energija, kWh - 3856670 

V. VANDENS PAĖMIMAS, VARTOJIMAS, TIEKIMAS 

18. Prie paraiškos turi būti pridedama objekto/įrenginio schema/planas, kuriame būtų aiškiai pažymėti ir sunumeruoti vandens šaltiniai, 

vandens paėmimo vietos, vandens apskaitos įrenginiai. 

AB “Palemono keramika” naudoja ūkio-buitinėms reikmėms geriamą vandenį, kurį ima iš UAB “Kauno vandenys” pagal 1999-12-08 sutartį Nr. 

20308 A dėl vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo. Sutartis galioja neribotai. Taip pat AB “Palemono keramika” naudoja keraminių mūro gaminių, 

keramzito gamyboje vandenį, imamą iš paviršinio vandens telkinio – Kauno Marių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. 

gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 107-3888) nustatytas imamo 

vandens telkinio kodas 10010001. Kauno Marios priklauso Nemuno upės, Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Pagal 80% tikimybę 

sausiausio mėnesio vidutinis Nemuno debitas – 142 m 3 /s. Kauno Marių tūris – 635000 tūkst. m 3 , vandens ėmimo vietos atstumas iki žiočių – 233 km, o 

vandens ėmimo vietos koordinatės - x – 54 0 54’42”, y – 24 0 04’15”; 504556, 6086223. Imamo paviršinio vandens įrenginio projektinis našumas – 16 

m 3 /h. AB “Palemono keramika” savo reikmėms nenaudoja požeminio vandens. 

Didžiausias planuojamas gauti/išgauti vandens kiekis: iš UAB “Kauno vandenys” tinklų – 5000 m 3 /m ir iš Kauno Marių – 40000 m 3 /m. 

Planuojami buitinio vandens nuostoliai – 50 m 3 /m, o naudojamo paviršinio vandens nuostoliai – 400 m 3 /m. 

Už bendrą vartojamo vandens apskaitą atsakingas AB “Palemono keramika” vyriausias energetikas – Stasys Kasperavičius. Buitinio vandens 

apskaitos prietaisas yra komercinis UAB „Kauno vandenys“ skaitiklis, įrengtas sargų poste, prie įėjimo į bendrovės teritoriją. Šio prietaiso tipas/markė 

- PREMEX 1060476, Ø50, apskaitos prietaiso registracijos žurnale apskaitos taško Nr. 1.1392. Pramoninioo vandens apskaitos prietaisas yra 

pramoninio vandens gelžbetoniniame šulinyje bendrovės teritorijoje. Šio prietaiso tipas/markė - CГBГ 165, Ø65. 

AB “Palemono keramika” kitiems abonentams vandens netiekia ir neplanuoja tiekti.

AB “Palemono keramika” teritorijos planas su pažymėtais vandens šaltiniais (vandens paėmimo vietomis) pateikta AB “Palemono keramika” 

Aplinkos monitoringo programos Priede Nr. 1. 

Taip pat pridedama informacija pagal šiame skyriuje pateiktas lenteles. Informacija pateikiama vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, vandens 

apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į numatomus naudoti vandens šaltinius, vandens išgavimo būdus, vandens kiekius bei 

vandens naudojimo paskirtį: 

13 lentelė. Duomenys apie paviršinį vandens telkinį, iš kurio numatoma imti vandenį, vandens ėmimo vietą bei įrenginį. 

Vandenvietės eilės Nr. 1 1 

1 Vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir kt.) pavadinimas Kauno Marios 

2 Vandens telkinio kodas 2 10010001 

3 Upės baseino rajonas, baseinas, pabaseinis 

Nemuno upės, Nemuno mažųjų 

intakų (su Nemunu) 

4 80% tikimybę sausiausio mėnesio vidutinis upių debitas, m 3 /s 142 

5 Ežero, tvenkinio tūris, tūkst. m 3 635000 

6 Vandens ėmimo vietos atstumas iki žiočių, km (upėms) 233 

7 Vandens ėmimo vietos koordinatės 

x – 54 0 54’42”, y – 24 0 04’15”; 

504556, 6086223 

8 Vandens ėmimo įrenginių projektinis našumas, m 3 /h 16 

Pastabos: 

1 – vandenvietės eilės numeris turi sutapti su numeriu, kuriuo aprašoma vandenvietė, pažymėta prie paraiškos pridedamoje objekto/įrenginio schemoje; 

2 – pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus 

patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 107-3888) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus 

patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1442). 

14 lentelė. Duomenys apie planuojamas naudoti požeminio vandens vandenvietes. 

Požeminio vandens neplanuojama naudoti, todėl 14 lentelė nepildoma.

15 lentelė. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas. 

Eilės Nr. 1 

Didžiausias planuojamas gauti / 

išgauti vandens kiekis 

Vandens šaltinis 2 

Veikla, kurioje bus vartojamas vanduo 3 

Atskirose veiklose planuojamo suvartoti 

vandens didžiausias kiekis 

m 3 /m. m 3 /d m 3 /h m 3 /m. m 3 /d m 3 /h 

Planuojami 

vandens 

nuostoliai, 

m 3 /m. 

Kitiems 

objektams/asmenims 

planuojamo 

perduoti 

vandens 

kiekis, 

m 3 /m. 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

1. 

“Kauno 

vandenys” 

5000 43 8 Ūkio buities reikmėms 5000 42 1 50 - 

2. Kauno Marios 40000 279 16 

Statybinės, keraminės produkcijos 

gamyba 40000 270 10 400 - 

Pastabos: 

1 – vandens šaltinio eilės numeris; 

2 – jeigu vandenį numatoma išgauti (imti) iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių, nurodomas vandenvietės eilės numeris iš 13 arba 14 lentelės (pvz., vandenvietė Nr.1). 

Jeigu vandenį numatoma gauti iš kitų šaltinių, nurodomas šaltinis – pvz., viešojo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos 

pridedamoje schemoje), kitų asmenų ne viešo vandens tiekimo sistema (nurodomas tiekėjas ir įvado numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje), atvežamas 

vanduo (nurodomas tiekėjas), kritulių vanduo (nurodomas vandens surinktuvo numeris, kuriuo jis pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje), išvalytos nuotekos, pakartotinai 

naudojamas vanduo (pvz., kondensatas, uždaros apytakos sistemos vanduo) ir t.t.; 

3 – nurodyti veiklas, kurias vykdant numatoma suvartoti ne mažiau kaip 10 procentų viso objekte/įrenginyje planuojamo suvartoti vandens kiekio.

16 lentelė. Paimamo vandens apskaitos prietaisai. 

Vandens 

šaltinio eilės 

Apskaitos prietaiso vieta 2 Apskaitos prietaiso tipas/markė 

Nr. 1 

Apskaitos prietaiso 

registracijos duomenys 3 

Už apskaitą atsakingas 

asmuo/pareigybė 

1 2 3 4 5 

Buitinio Sargų postas, prie įėjimo į bendrovės teritoriją PREMEX 1060476, Ø50 Apskaitos taško Nr. 1.1392 

Pramoninio 

Pramoninio vandens gelžbetoninis šulinys bendrovės 

teritorijoje 

CГBГ 165, Ø65 

- 

Vyriausias energetikas 

St. Kasperavičius 

Vyriausias energetikas 

St. Kasperavičius 

Pastabos: 

1 – vandens šaltinio eilės numeris iš 15 lentelės; 

2 – aprašoma apskaitos prietaiso vieta ir nurodomas numeris, kuriuo apskaitos prietaisas pažymėtas prie paraiškos pridedamoje objekto schemoje. Jeigu iš vieno vandens 

šaltinio vanduo imamas keliais įrenginiais (pvz., vandenvietę sudaro keletas gręžinių), kurių kiekvienas turi atskirą apskaitos prietaisą – kiekvienam apskaitos prietaisui pildoma 

atskira eilutė; 

3 – nurodomas numeris, kuriuo apskaitos prietaisas įrašytas įrenginio/objekto registracijos žurnale. 

17 lentelė. Numatomos racionalaus vandens vartojimo ir išteklių apsaugos priemonės. 

Artimiausiu metu racionalaus vandens vartojimo ir išteklių apsaugos priemonių diegti nenumatoma, todėl 17 lentelė nepildoma. 

18 lentelė. Vandens naudotojų abonentų vartojamo vandens kiekiai. 

Šią lentelę pildo paraiškos teikėjai, kurie planuoja tiekti vandenį kitiems asmenims. AB “Palemono keramika” kitiems abonentams vandens 

netiekia ir neplanuoja tiekti. 

VI. Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMI TERŠALAI 

19. Numatomi į aplinkos orą išmetami teršalai, nurodyti Pagrindinių teršiančių medžiagų, į kurias reikia atsižvelgti, jei jos svarbios 

nustatant teršalų išmetimo ribines vertes, rodyklėje, pateiktoje šių Taisyklių 8 priede. 

AB “Palemono keramika” nuo 2011 m. numato į aplinkos orą išmesti tokius teršalus: anglies monoksidas (B) - 945,4487 t/m, azoto oksidai (B) - 

45,8795 t/m, kietosios dalelės (B) - 78,7290 t/m, kietosios dalelės (C) - 83,6065 t/m, sieros dioksidas (B) - 61,5567 t/m, kadmis ir jo junginiai (Cd) - 

0,0065 t/m, švinas ir jo junginiai (Pb) - 0,0797 t/m, nikelis ir jo junginiai (Ni) - 0,1510 t/m, chromas ir jo junginiai (Cr) - 0,1800 t/m, varis ir jo 

junginiai (Cu) - 0,3037 t/m, manganas ir jo junginiai (Mn) - 0,0686 t/m, geležis ir jos junginiai (Fe) - 4,7942 t/m, vanadis ir jo junginiai (V) - 0,1843 

t/m, vandenilio chloridas (HCl) - 2,3978 t/m, vandenilio fluoridas (HF) - 0,7649 t/m. Bendras numatomų išmesti į aplinkos orą teršalų kiekis - 

1224,1511 t/m.

AB “Palemono keramika” vykdo šiltnamio dujų išmetimo iš įrenginio monitoringą (apskaitą). Paskirta ATL NPP galiojimo 2008 m. – 2012 m. 

laikotarpiu – 39750. 2011 m. ir 2012 m. AB “Palemono keramika” numato išmesti CO 2 dujų po 7950 t/m. 

Keraminių mūro gaminių gamybos metu į aplinkos orą išmetami teršalai – kietosios dalelės(B), anglies monoksidas (B), azoto oksidai (B), sieros 

dioksidas (B) iš plytų-čerpių cecho tunelinių džiovyklų (taršos šaltiniai - 022, 023, 024, 025, 026) ir dviejų tunelinių krosnių Nr.1 ir Nr. 2 (taršos 

šaltiniai - 029, 030). Tunelinė krosnis Nr. 1 rekonstruota, o kurui naudojama neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.), biomasė arba 

neapdorotų medienos atliekų (pjuvenų, drožlių ir t.t.), biomasės ir durpių mišinys. 2011 m. birželio mėn. buvo atlikta veikiančių taršos šaltinių 024, 

025, 026, 030 inventorizacija. Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos šaltinis 029) reikalingas kapitalinis remontas ir ši krosnis 2011 m. nedirbs. Taip pat 

neveiks ir taršos šaltiniai 022 ir 023. Tunelinė džiovykla - taršos šaltinis 021 neveikia, kadangi vykdomi jos remonto darbai. 

Keramzito gamybos plastiniu būdu metu į aplinkos orą išmetami teršalai - anglies monoksidas (B), azoto oksidai (B), kietosios dalelės (C), sieros 

anhidridas (B), vanadis ir jo junginiai (V), chromas ir jo junginiai (Cr), nikelis ir jo junginiai (Ni), švinas ir jo junginiai (Pb), manganas ir jo junginiai 

(Mn), varis ir jo junginiai (Cu), geležis ir jo junginiai (Fe), vandenilio chloridas (HCl) ir vandenilio fluoridas (HF) iš keramzito c. Nr.1 sukamosios 

degimo krosnies Nr.1 ar Nr. 2 (taršos šaltinis 031). 2011 m. liepos mėn. atlikta šio taršos šaltinio teršalų inventorizacija. 

Keramzito gamybos šlikeriniu būdu metu į aplinkos orą išmetami teršalai - anglies monoksidas (B), azoto oksidai (B), kietosios dalelės (C), 

sieros anhidridas (B), vanadis ir jo junginiai (V), kadmis ir jo junginiai (Cd), chromas ir jo junginiai (Cr), nikelis ir jo junginiai (Ni), švinas ir jo 

junginiai (Pb), manganas ir jo junginiai (Mn), varis ir jo junginiai (Cu), geležis ir jo junginiai (Fe), vandenilio chloridas (HCl) ir vandenilio fluoridas 

(HF) iš keramzito c. Nr.2 sukamosios degimo krosnies Nr.1 ar Nr. 2 (taršos šaltinis 041). 

Molio technologinių priedų ar jų mišinių ruošimo metu į aplinkos orą išmetami teršalai - anglies monoksidas (B), azoto oksidai (B), kietosios 

dalelės (C) iš keramzito c. Nr.2 sukamosios degimo krosnies Nr. 4 (taršos šaltinis 041). 2011 m. planuojami vykdyti keramzito cecho Nr. 2 sukamosios 

krosnies Nr. 4 (taršos šaltinis 041) kietųjų dalelių valymo įrenginio paleidimo ir derinimo darbai. Taip pat šio proceso metu bus nustatinėjami šios 

krosnies kietųjų dalelių valymo įrenginio efektyvumas. 

Bendrovės katilinė (taršos šaltinis Nr.051) demontuota. 2011 m. pradėtas eksploatuoti naujas karšto vandens katilas VŠK – 31 “ŠILA”, su kietųjų 

dalelių valymo ciklonų bloku (taršos šaltinis 055). Katilo šiluminis galingumas 0,7 (0,6) MW. Katilas skirtas termofikacinio vandens ruošimui, kuris 

bus naudojamas administracinio pastato, plytų-čerpių, mechaninio cechų ir garažo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Katilas kūrenamas kietu kuru – 

neapdorota mediena (pjuvenomis) arba neapdorotos medienos (pjuvenų) ir durpių mišiniu. Degimo produktai trūkstant šilumos tunelinėse 

džiovyklose, gali būti nukreipiami į jas produkcijos džiovinimui arba išmetami į atmosferą. 

Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos (porėtos keramikos) 

pakrovimo, cemento ir kalkių iškrovimo, LOJ – iš dyzelinio kuro talpų užpildymo ir laikymo nustatomi skaičiavimo būdu, iš stacionarių taršos šaltinių 

031, 041 išmetamas į atmosferą cinkas ir jo junginiai, iš taršos šaltinio 055 – anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, sieros anhidridas 

atlikus instrumentinius matavimus, vertinami tik mokant mokesčius už taršą iš stacionarių taršos šaltinių. 

Taršos šaltinis 031 turi kietųjų dalelių valymo įrenginį – ciklonų grupę (sausas + sausas) 2+6, kurio valymo efektyvumas yra 70-80 %. Taršos 

šaltinis 041 turi kietųjų dalelių valymo įrenginį – cikloną, kurio (projektinis) valymo efektyvumas yra 90 %. Taršos šaltinis 055 taip pat turi kietųjų 

dalelių valymo įrenginį – cikloną, kurio (projektinis) valymo efektyvumas yra 85 %.

20. Leistinos į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės vertės nustatytos pagal: 

20.1. Taisyklių 3 priedą „Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų nustatymas”; 

21. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys. 

20 lentelėje pateikta visų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fizinių duomenų suvestinė. 

22. Tarša į aplinkos orą. Taršos prevencija. 

Visų į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų suvestinė pateikta 19 lentelėje. AB “Palemono keramika” taip pat turi pildyti 191 lentelę, kurioje 

nurodomas NPP galiojimo laikotarpiui paskirtas ATL skaičius ir per kalendorinius metus numatomas į atmosferą išmesti anglies dioksido ekvivalento 

kiekis. Atskirai kiekvienam įrenginiui užpildyta 21 lentelė, pateikiant joje informaciją apie numatomą metinę taršą iš viso įrenginio bei atskirų jame 

vykdomų veiklų. Įrenginiams, kuriuose yra sumontuoti aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai, informacija apie šiuos įrenginius bei kitas taršos prevencijos 

priemones pateikta 22 lentelėje. 

23. Neatitiktiniai teršalų išmetimai. 

Duomenys apie neatitiktines teršalų išmetimo sąlygas bei joms esant numatomą išmesti teršalų kiekį pateikti 24 lentelėje. 

24. Į aplinkos orą išmetamų teršalų poveikio įvertinimas. Į aplinkos orą išmetamų teršalų poveikio įvertinimas atliktas pagal Taisyklių 3 priede 

nurodytus reikalavimus. 

19 lentelė. Į aplinkos orą numatomi išmesti teršalai 1 . 

Teršalų pavadinimai Teršalų kodai 1 Esama tarša, t/m. 

2010 m. 

Numatoma išmesti, t/m. nuo 2011 m. 

1 2 3 4 

Anglies monoksidas (B) 5917 173,1820 945,4487 

Azoto oksidai (B) 5872 6,2391 45,8795 

Kietosios dalelės (B) 6486 7,9736 78,7290 

Kietosios dalelės (C) 4281 5,6080 83,6065 

Sieros dioksidas (B) 5897 1,7484 61,5567 

Kadmis ir jo junginiai (Cd) 3211 0,0000 0,0065 

Švinas ir jo junginiai (Pb) 2094 0,0009 0,0797 

Nikelis ir jo junginiai (Ni) 1589 0,0005 0,1510

Chromas ir jo junginiai (Cr) 0,0005 0,1800 

Varis ir jo junginiai (Cu) 4424 0,0007 0,3037 

Manganas ir jo junginiai (Mn) 3516 0,0025 0,0686 

Geležis ir jos junginiai (Fe) 3113 0,2559 4,7942 

Vanadis ir jo junginiai (V) 6037 0,0014 0,1843 

Vandenilio chloridas (HCl) 440 - 2,3978 

Vandenilio fluoridas (HF) 862 - 0,7649 

Iš viso: 195,0135 1224,1511 

Pastabos: 

* - Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos (porėtos keramikos) pakrovimo, cemento ir kalkių 

iškrovimo, LOJ – iš dyzelinio kuro talpų užpildymo ir laikymo nustatomi skaičiavimo būdu, iš stacionarių taršos šaltinių 031, 041 išmetamas į atmosferą cinkas ir jo junginiai, iš 

taršos šaltinio 055 – anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, sieros anhidridas atlikus instrumentinius matavimus, vertinami tik mokant mokesčius už taršą iš stacionarių 

taršos šaltinių. 

1 – teršalų kodai ir pavadinimai surašomi vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos 

ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213) (toliau – Apskaitos tvarka); 

19 1 lentelė. Numatomos iš įrenginio LT-2-SK5 išmesti šiltnamio dujos 

Šiltnamio dujų pavadinimas Paskirta ATL NPP galiojimo 2008 m. – 2012 m. 

laikotarpiu 

Numatoma išmesti, t/m 

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 

1 2 3 

CO 2 39750 7950 7950 7950 7950 7950 

Iš viso: 39750 7950 7950 7950 7950 7950

20 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys 1 . 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) AB “Palemono keramika” 

Plytų-čerpių cecho tunelinė 

džiovykla 

Taršos šaltiniai 

Išmetamųjų dujų rodikliai 

pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje 

Teršalų išmetimo 

trukmė, 

val/m. 

pavadinimas Nr. koordinatės 2 aukštis, išėjimo angos srauto greitis, temperatūra, tūrio debitas, 

m matmenys, m m/s 

º C 

Nm 3 /s 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 

022* 

x-6086581, 

y-504286 

12,5 Ø 1,15 11,6 25 13,48 7680 


džiovykla 


džiovykla 


džiovykla 


džiovykla 


krosnis Nr.2 


krosnis Nr.1 

Keramzito c. Nr.1 sukamoji 

degimo krosnis Nr.1 ar Nr.2 


degimo krosnis Nr.1 ar Nr.2 


degimo krosnis NR.4 

023* 

024* 

025* 

026* 

029* 

030* 

031** 

041 

041*** 

x-6086590, 

y-504304 

x-6086592, 

y-504312 

x-6086601, 

y-504328 

x-6086604, 

y-504338 

x-6086659, 

y-504376 

x-6086657, 

y-504374 

x-6086778, 

y-504472 

x-6086860, 

y-504560 

x-6086860, 

y-504560 

12,5 Ø 1,15 11,6 25 13,48 7680 

12,0 1,10x1,15 15,2 23,0 17,45 6600 

12,0 Ø 1,15 16,2 23,0 16,60 6600 

12,0 Ø 1,15 15,3 23 15,74 6600 

12,0 Ø 1,15 12,6 52 7,99 7680 

18,0 Ø 1,03 7,7 62,0 4,80 6600 

61,0 Ø 2,0 13,9 63,3 23,80 360 

62,5 Ø 2,10 11,2 325 8,5 

62,5 Ø 2,10 2,49 205 8,62 

Pastabos: 

* Tunelinė krosnis Nr. 1 rekonstruota, o kurui naudojama neapdorotos medienos atliekos (pjuvenos, drožlės ir t.t.), biomasė arba neapdorotų medienos atliekų (pjuvenų, 

drožlių ir t.t.), biomasės ir durpių mišinys. 2011 m. birželio mėn. buvo atlikta veikiančių taršos šaltinių 024, 025, 026, 030 inventorizacija. Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos šaltinis 

029) reikalingas kapitalinis remontas ir ši krosnis 2011 m. nedirbs. Taip pat neveiks ir taršos šaltiniai 022 ir 023. Tunelinė džiovykla - taršos šaltinis 021 neveikia, kadangi vykdomi 

720

jos remonto darbai. Iš tunelinės krosnies Nr.1 dalies degimo produktų ir karšto oro mišinys bus nukreipiamas į džiovyklas (pusfabrikačių džiovinimui) ir per taršos šaltinius (024, 

025, 026) išmetami į atmosferą. Likusi dalis degimo produktų išmetami į atmosferą per taršos šaltinį 030. 

** 2011 m. liepos mėn. atlikta teršalų inventorizacija. 

*** 2011 m. planuojami vykdyti keramzito cecho Nr. 2 sukamosios krosnies Nr. 4 (taršos šaltinis 041) kietųjų dalelių valymo įrenginio paleidimo ir derinimo darbai. Taip pat 

šio proceso metu bus nustatinėjami šios krosnies kietųjų dalelių valymo įrenginio efektyvumas. 

Bendrovės katilinė (taršos šaltinis Nr.051) demontuota. 2011 m. pradėtas eksploatuoti naujas karšto vandens katilas VŠK – 31 “ŠILA”, su kietųjų dalelių valymo ciklonų 

bloku (taršos šaltinis 055). Katilo šiluminis galingumas 0,7 (0,6) MW. Katilas skirtas termofikacinio vandens ruošimui, kuris bus naudojamas administracinio pastato, plytų-čerpių, 

mechaninio cechų ir garažo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Katilas kūrenamas kietu kuru – neapdorota mediena (pjuvenomis) arba neapdorotos medienos (pjuvenų) ir durpių 

mišiniu. Degimo produktai trūkstant šilumos tunelinėse džiovyklose, gali būti nukreipiami į jas produkcijos džiovinimui arba išmetami į atmosferą. 

Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos (porėtos keramikos) pakrovimo, cemento ir kalkių 




1 – kiekvieno įrenginio atveju pateikiama atskira lentelė, jos viršuje atitinkamoje eilutėje užrašant konkretų įrenginio pavadinimą. Duomenys pateikiami tik stacionariems 

aplinkos oro taršos šaltiniams. Kai ūkinės veiklos objektas turi Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą, parengtą vadovaujantis Vykdomos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 d. 

įsakymu Nr. 64 (Žin., 2001, Nr. 19-611) (toliau – PAOV ataskaitą), Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą vadovaujantis Aplinkos 

oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 

(Žin., 2002, Nr. 81-3500) (toliau – Inventorizacijos ataskaitą), ar kitus jiems prilyginamus dokumentus, panaudojami šių dokumentų duomenys (taip pat ir taršos šaltinių 

pavadinimai, numeriai, koordinatės); 

2 – duomenis pateikti pagal Iventorizacijos ataskaitą. 

21 lentelė. Tarša į aplinkos orą 1 . 


Esama tarša 4 

Numatoma tarša 

Cecho ar kt. 

Taršos šaltiniai Teršalai 

Nuo 2010 m. sausio 1d. 

Nuo 2011 m. .......................d. 

pavadinimas, 

Veiklos 

iki 2010 m. gruodžio 31 d. 

rūšis 2 gamybos 

rūšies 

kodas vienkartinis dydis 5 

vienkartinis 

metinė, 

metinė, 

pavadinimas 3 pavadinimas Nr. pavadinimas 

2 

dydis 

t/m. 

t/m. 

vnt. vidut. maks. vnt. maks. 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 

Keraminių 

Tunelinė 

Anglies 

- 

Plytų – čerpių 

5917 g/s - 

mūro 

džiovykla 022* monoksidas (B) 

- g/s 5,81404 160,7467 

cechas 

gaminių 

Azoto oksidai (B) 5872 g/s - - - g/s 0,24978 6,9057

gamyba 


cechas 


cechas 


cechas 


cechas 


cechas 

Tunelinė 

džiovykla 023* 

Tunelinė 


Tunelinė 


Tunelinė 


Tunelinė krosnis 

Nr.2 

029* 

Kietosios 

- 

6486 g/s 

- - 

dalelės(B) 

g/s 0,6803 18,8100 

Sieros 

- 

5897 g/s 

- - 

dioksidas(B) 

g/s 0,32226 8,9100 

Anglies 

monoksidas (B) 

5917 g/s - - - g/s 5,81404 160,7467 

Azoto oksidai (B) 5872 g/s - - - g/s 0,24978 6,9057 

Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s - - - g/s 0,68034 18,8100 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,32226 8,9100 

Anglies 


5917 g/s 1,0031 - 21,0611 g/s 3,90444 29,8220 

Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,0526 - 1,1046 g/s 0,32195 1,5331 

Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s 0,0798 - 1,6758 g/s 0,31146 3,1574 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,20451 1,8378 

Anglies 


5917 g/s 1,3146 - 27,5997 g/s 3,50675 24,2960 


Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s 0,0882 - 1,8514 g/s 0,34477 2,9390 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,24319 2,1941 

Anglies 


5917 g/s 1,0385 - 22,0908 g/s 3,71858 44,9324 


Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s 0,1014 - 2,1298 g/s 0,34946 3,0059 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,23059 1,4092 

Anglies 


5917 g/s 4,8268 - 101,3388 g/s 8,72106 241,1199 


Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s 0,1103 - 2,3166 g/s 1,02051 28,2151 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,48340 13,3650

Keramzito 

gamyba 

plastiniu 

būdu 

Keramzito 

gamyba 

šlikeriniu 

būdu 


cechas 

Keramzito 

cechas Nr.1 

Keramzito 

cechas Nr.2 

Tunelinė krosnis 

Nr.1 030* 

Sukamoji 

degimo krosnis 

Nr. 1 ar Nr. 2 

Sukamoji 


Nr.1 ar Nr.2 

031** 

041 

Anglies 


5917 g/s - - - g/s 12,58800 239,8492 


Kietosios 

dalelės(B) 

6486 g/s - - - g/s 0,38177 3,7916 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 0,25315 1,4971 

Anglies 

- 

5917 g/s - - 


g/s 4,81950 21,7764 


Kietosios 

- 

4281 g/s - - 

dalelės(C) 

g/s 9,89959 56,9966 

Sieros 

dioksidas(B) 

5897 g/s - - - g/s 1,60388 7,6638 

Švinas ir jo 

junginiai (Pb) 

2094 

g/s 

- - - g/s 0,00181 0,0162 

Chromas ir jo 

junginiai (Cr) 

g/s 

- - - g/s 0,00110 0,0100 

Varis ir jo 

junginiai (Cu) 

4424 

g/s 

- - - g/s 0,01951 0,1702 

Manganas ir jo 

junginiai (Mn) 

3516 

g/s 

- - - g/s 0,00402 0,0336 

Nikelis ir jo 

junginiai (Ni) 

1589 

g/s 

- - - g/s 0,00101 0,0085 

Vanadis ir jo 

junginiai (V) 

6037 

g/s 

- - - g/s 0,00286 0,0253 

Geležis ir jos 

junginiai (Fe) 

3113 

g/s 

- - - g/s 0,33953 2,8632 

Vandenilio 

chloridas (HCl) 

440 

g/s 

- - - g/s 0,32368 1,9247 

Vandenilio 

fluoridas (HF) 

862 

g/s 

- - - g/s 0,11781 0,6119 

Anglies 


5917 

g/s 

0,8423 - 1,0916 g/s 11,50500 20,3726 


Sieros 

dioksidas(B) 

5897 

g/s 

1,3491 - 1,7484 g/s 6,83735 15,7697 

Kietosios 

dalelės(C) 

4281 

g/s 

4,3272 

- 

5,6080 g/s 9,91640 21,4728

Kadmis ir jo 

junginiai (Cd) 

3211 

g/s 

- - - g/s 0,01863 0,0065 

Švinas ir jo 

junginiai (Pb) 

2094 

g/s 

0,0007 - 0,0009 g/s 0,01619 

0,0635 

Chromas ir jo 

junginiai (Cr) 

g/s 

0,0004 - 0,0005 g/s 0,01651 0,1700 

Varis ir jo 

junginiai (Cu) 

4424 

g/s 

0,0005 - 0,0007 g/s 0,01032 

0,1335 

Manganas ir jo 

junginiai (Mn) 

3516 

g/s 

0,0019 - 0,0025 g/s 0,00567 

0,0350 

Nikelis ir jo 

junginiai (Ni) 

1589 

g/s 

0,0004 - 0,0005 g/s 0,01235 

0,1425 

Vanadis ir jo 

junginiai (V) 

6037 

g/s 

0,0011 - 0,0014 g/s 0,00506 

0,1590 

Geležis ir jos 

junginiai (Fe) 

3113 

g/s 

0,1974 - 0,2559 g/s 

0,65430 

1,9310 

Vandenilio 

chloridas (HCl) 

440 

g/s 

- - - g/s 

0,32368 

0,4731 

Vandenilio 

fluoridas (HF) 

862 

g/s 

- - - g/s 

0,11781 

0,1530 

Molio 

Anglies 

5917 g/s - - - g/s 

technologinių 

Sukamoji 


0,68936 1,7868 

Keramzito 

priedų ar jų 

degimo krosnis 041*** Azoto oksidai (B) 5872 g/s 

cechas Nr.2 

- - - g/s 1,12021 2,9036 

mišinių 

Nr.4 

Kietosios 

ruošimas 

4281 g/s - 1,98191 

- - g/s 

5,1371 

dalelės(C) 

Iš viso pagal 

Iš viso pagal 

195,0135 

veiklos rūšį: 

veiklos rūšį: 

1224,1511 

Iš viso įrenginiui: 195,0135 Iš viso įrenginiui: 1224,1511 

Pastabos: 

Bendrovės katilinė (taršos šaltinis Nr.051) demontuota. 2011 m. pradėtas eksploatuoti naujas karšto vandens katilas VŠK – 31 “ŠILA”, su kietųjų dalelių valymo ciklonų 

bloku (taršos šaltinis 055). Katilo šiluminis galingumas 0,7 (0,6) MW. Katilas skirtas termofikacinio vandens ruošimui, kuris bus naudojamas administracinio pastato, plytų-čerpių, 

mechaninio cechų ir garažo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Katilas kūrenamas kietu kuru – neapdorota mediena (pjuvenomis) arba neapdorotos medienos (pjuvenų) ir durpių 

mišiniu. Degimo produktai trūkstant šilumos tunelinėse džiovyklose, gali būti nukreipiami į jas produkcijos džiovinimui arba išmetami į atmosferą. 

Kietosios dalelės, chromo, mangano junginiai, vandenilio fluoridas iš suvirinimo, kietosios dalelės iš produkcijos (porėtos keramikos) pakrovimo, cemento ir kalkių 





drožlių ir t.t.), biomasės ir durpių mišinys. 2011 m. birželio mėn. buvo atlikta veikiančių taršos šaltinių 024, 025, 026, 030 inventorizacija. Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos šaltinis







1 – lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 19 ir 20 lentelių 1 pastabose. Atskiriems Leidimo galiojimo metams planuojant skirtingus taršos dydžius, ši lentelė gali 

būti pratęsiama kartojant 11–13 grafas. Tokiu atveju minėtų grafų viršutinėje dalyje turi būti įrašomas konkretus laikotarpis. Turi būti susumuojami 10 ir 13 grafų duomenys atskirai 

pagal kiekvieną veiklos rūšį (eilutėse „Iš viso pagal veiklos rūšį“) ir visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“); 

2 – nurodoma, vadovaujantis Inventorizacijos ar poveikio aplinkos orui vertinimo (toliau – PAOV) ataskaitomis; 

3 – nurodoma, vadovaujantis Inventorizacijos ar poveikio aplinkos orui vertinimo (toliau – PAOV) ataskaitomis; 

4 – pateikiamos pastarųjų veiklos metų ribinės išmetimo vertės; 

5 – 7 ir 11 grafose užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai dydžiai. 

Koncentracijos turi būti pateikiamos prie normaliųjų sąlygų (101,3 kPa ir 0 o C). 

22 lentelė. Aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai ir kitos taršos prevencijos priemonės 1 . 


Valymo įrenginiai 2 Teršalai Prieš valymą Po valymo Valymo 

Taršos šaltinio 

efekty- 

Nr. 

pavadinimas kodas pavadinimas kodas maks., g/s t/metus maks., g/s t/metus 

vumas, % 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

031 

Ciklonų grupė 

Kietos dalelės 

120 

(sausas + sausas) 2+6 

(C) 

4281 24,08262 31,2111 5,49736 7,1245 77,2 

041 Ciklonas 30 


(C) 

4281 19,8191 51,371 1,98191 5,137 90* 

055 Ciklonas 30 


(A) 

6493 0,66591 10,500 0,09989 1,575 85* 

Kitos taršos prevencijos priemonės: 

Pastabos: 

1 – lentelės pildymo sąlygos analogiškos nurodytoms 19 ir 20 lentelių 1 pastabose; 

2 – valymo įrenginių pavadinimai ir kodai nurodomi pagal Apskaitos tvarką. Prie pavadinimų papildomai reikalinga pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo 

įrenginius. 

* Čia pateikti taršos šaltinių 041ir 055 projektiniai valymo įrenginių efektyvumai. 

23 lentelė. Numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės 1 . 

Artimiausiu metu naujų oro taršos mažinimo priemonių nenumatoma diegti, todėl 23 lentelė nepildoma.

24 lentelė. Tarša į aplinkos orą esant neatitiktinėms veiklos sąlygoms. 


Taršos 

šaltinio Nr. 

Sąlygos, dėl kurių gali 

įvykti neatitiktiniai 

teršalų išmetimai 

pasikartojimo 

dažnis, kartai/m. 

Neatitiktinių teršalų išmetimų duomenų detalės 1 

išmetimų trukmė, 

val., min. 

(reikalingą 

pabraukti) 

teršalai 

mg/Nm 3 ** 

pavadinimas kodas 

1 2 3 4 5 6 7 8 

K.d. 6486 300 

022*, , Paleidimas 1 12 

CO 5917 800 

NO x 5872 100 

SO 2 5897 40 

023* Paleidimas 1 12 






K.d. 6486 300 

CO 5917 800 

NO x 5872 100 

SO 2 5897 40 

K.d. 6486 300 

CO 5917 800 

NO x 5872 100 

SO 2 5897 40 

K.d. 6486 300 

CO 5917 800 

NO x 5872 100 

SO 2 5897 40 

K.d. 6486 300 

CO 5917 800 

NO x 5872 100 

SO 2 5897 40 

K.d. 6486 300 

CO 5917 2500 

NO x 5872 250 

SO 2 5897 70 

K.d. 6486 300 

CO 5917 2500 

NO x 5872 250 

Pastabos

031** 

Sukamoji 


Nr.1 ar Nr.2 

041 

Sukamoji 


Nr.1 ar Nr. 2 

041*** 

Sukamoji degimo 

krosnis Nr.4 

Paleidimas 4 6 



SO 2 5897 70 

K.d. 4281 1200 

CO 5917 1500 

NO x 5872 400 

SO 2 5897 200 

K.d. 4281 2500 

CO 5917 3000 

NO x 5872 1000 

SO 2 5897 1100 

K.d. 4281 2300 

CO 5917 150 

NO x 5872 80 

Pastabos: 


drožlių ir t.t.), biomasės ir durpių mišinys. 2011 m. birželio mėn. buvo atlikta veikiančių taršos šaltinių 024, 025, 026, 030 inventorizacija. Tunelinei krosniai Nr.2 (taršos šaltinis 







Apie šaltinių darbo pradžią ir apie kitus neplaninius paleidimus-stabdymus (po gedimų pašalinimo, remonto) bus iš anksto informuojama Kauno RAAD Kauno miesto 

agentūra. 

1 – įvertinti galimus maksimalius teršalų išmetimo kiekius, esant neatitiktiniam įrenginio darbo režimui. 

Nurodyti maksimalias vertes, galimas esant įrenginio techniniame reglamente nurodytoms neatitiktinėms veiklos sąlygoms. 

VI paraiškos dalyje atskirų taršos šaltinių duomenys pateikti vadovaujantis: 

AB “Palemono keramika” Ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV) ataskaita , su Kauno RAAD suderinta 2005 m. birželio 7 d.; 

AB “Palemono keramika” Sukamosios krosnies Nr. 4 rekonstrukcijos, įrengiant kietųjų dalelių valymo įrangą Aplinkos apsaugos dalis, su Kauno 

RAAD suderinta 2009 spalio 14 d.; 

AB “Palemono keramika” Termofikacinio vandens ruošimo sistemos rekonstrukcijos, įrengiant vandens šildymo katilą VŠK-31 “Šila” plytų –čerpių 

ceche 2G1p Aplinkos apsaugos dalis, su Kauno RAAD suderinta 2011 m. gegužės 2 d. 

AB “Palemono keramika” 2011 m. birželio-liepos mėn. taršos šaltinių 024, 025, 026, 030 ir 031ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos duomenimis 

(Nurodomas (-i) dokumento (-ų) (PAOV ataskaitos ar kt. pavadinimas (-ai)), suderinimo RAAD metai, galiojimo laikas)

Atskirų taršos šaltinių išmetamų teršalų vienkartiniai normatyvai pateikti vadovaujantis: 

_____________________________________________________________________________________________________________________________________ 

(Nurodomi konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinius dydžius, pavadinimai) 

VII. TERŠALŲ IŠLEIDIMAS SU NUOTEKOMIS Į APLINKĄ IR (ARBA) KANALIZACIJOS TINKLUS 

25. Numatomi į aplinką ar kanalizacijos tinklus išleisti teršalai, nurodyti Pagrindinių teršiančių medžiagų, į kurias reikia atsižvelgti, jei 

jos svarbios nustatant teršalų išmetimo ribines vertes, rodyklėje, pateiktoje šių taisyklių 8 priede. Pagrindiniai į vandenį išleidžiami teršalai, į 

kuriuos atsižvelgta ir įvertinta rengiant paraišką bei nustatant Leidimo sąlygas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, yra naftos produktai, 

skendinčios medžiagos, chloridai, sulfatai ir BDS 7 . 

AB “Palemono keramika” susidaro buitinės ir paviršinės lietaus nuotekos. AB “Palemono keramika” pasirašė sutartį Nr. 20308 A dėl vandens 

tiekimo ir nuotekų nuvedimo su UAB “Kauno vandenys”(Sutarties galiojimas: 1999 12 08 – neribotai). Taigi buitinės nuotekos išleidžiamos į UAB 

“Kauno vandenys” kanalizacijos tinklus. Pagal sutartį teršiančių medžiagų koncentracijos nutekamajame vandenyje neturi viršyti pagal BDS 7 – 230 

mg/l, pagal suspenduotas medžiagas 150 mg/l, naftos produktų 5,0 mg/l, bendras fosforas 6,0 mg/l, bendras azotas 23,0 mg/l. Vykdant nuotekų 

apskaitą, yra priimta buitinių nuotekų kiekį prilyginti suvartoto buitinio vandens kiekiui, nustatytam pagal UAB “Kauno vandenys” komercinio 

skaitliuko parodymus. 

Paviršinės lietaus nuotekos nuvedamos per griovį į Kauno Marias, kurios priklauso Nemuno upės baseinui. Išleistuvo tipas/techniniai duomenys 

- krantinis; gelžbetoninio vamzdžio ø 1000 m. Išleistuvo atstumas nuo kranto – 200 m, atstumas iki Nemuno upės žiočių – 233 km. Paviršinių lietaus 

nuotekų kiekis vertinamas pagal vidutinį daugiametį metinį kritulių kiekį. Paviršinės (lietaus) nuotekos analizuojamos 1 kartą per ketvirtį. 

Kontroliuojami teršalai: naftos produktai mg/l, skendinčios medžiagos mg/l, chloridai mg/l, sulfatai mg/l, BDS 7 mg/l. 

AB “Palemono keramika” turi lietaus paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kuriais mechaniškai išvalomos paviršinės (lietaus) nuotekos. 

AB “Palemono keramika” teikiamomis paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi AB “Lietuvos geležinkeliai“ filialas “Kauno 

geležinkelių infrastruktūra”(2011-0103 sutartis Nr.1/11-SP(IF-2)-19/p8) ir UAB “Hermio langai”(20110103 sutartis Nr.3/11). Teritorijos plotas, nuo 

kurio surenkamos paviršinės nuotekos (įskaitant ir abonentų teritorijų plotus) yra 11,9699 ha. 

AB “Palemono keramika” nuotekų priimtuvai ir lietaus nuotekų laboratorinės kontrolės vietos pažymėtos schemose, kurios yra AB “Palemono 

keramika” Aplinkos monitoringo programos Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr.2. 

26. Prie paraiškos turi būti pridedama objekto/įrenginio schema/planas, kuriame būtų aiškiai pažymėti ir sunumeruoti nuotekų valymo 

įrenginiai, nuotekų išleistuvai, nuotekų apskaitos prietaisai, laboratorinės kontrolės vietos. 

Pateikta AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programos Priede Nr.1 ir Priede Nr.2. 

27. Prie paraiškos, jeigu tai numatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose vandenų apsaugą arba nuotekų išleidimą, turi būti pridėti 

planuojamo nuotekų išleidimo poveikio priimtuvui skaičiavimai.

Tokių skaičiavimų atlikti nereikia. 

28. Jeigu nuotekas numatoma išleisti/atiduoti į kito asmens nuotekų tvarkymo sistemą, prie paraiškos turi būti pridėtas nuotekų 

tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties originalas ar jo patvirtintas nuorašas. 

AB “Palemono keramika” sudariusi sutartį dėl nuotekų nuvedimo į miesto tinklus su UAB “Kauno vandenys”. Sutarties patvirtinta kopija pateikta 

Priede Nr. 12. 

29. Be aukščiau nurodytos informacijos, paraiškoje taip pat turi būti informacija pagal šiame skyriuje pateiktas formas. Informacija 

pateikiama vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, vandens apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į paraiškos teikėjo poreikius 

išleisti nuotekas ir teršalus. 

Eilės 

Nr. 1 

1 

25 lentelė. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas. 

Vandens 

Vandens telkinio būklė 7 

telkinio 

80% tikimybę plotas, ha 

Vandens telkinio 

pavadinimas 2 Upės baseino rajonas, sausiausio mėnesio (stovinčio 

, 

kategorija 3 ir kodas 4 baseinas, pabaseinis 5 vidutinis upių debitas, vandens 

m 3 /s 6 

telkiniams) 

Griovys, Kauno 

Marios -Nemunas, 

10010001 

Nemuno upės, 

Nemuno mažųjų 

intakų (su Nemunu) 

142 

6350 

(63,5 km 2 ) 

Parametras 8 Esama (foninė) būklė 9 Leistina vandens 

telkinio apkrova 10 

mato vnt. reikšmė mato vnt. reikšmė 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Naftos produktai mg/l 0,088 

Skendinčios medžiagos mg/l 4 

Chloridai mg/l 17 

Sulfatai mg/l 26 

BDS 7 mg/l 1,6 

Pastabos: 

1 – nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) eilės numeris. Priimtuvas turi būti pažymėtas prie paraiškos pridedamoje schemoje; 

2 – nurodomas paviršinis vandens telkinys, į kurį planuojama išleisti nuotekas arba kurio baseine yra išleistuvas (jeigu numatoma išleisti į vandens telkinį be pavadinimo 

(pvz., melioracijos griovį, kūdrą ir pan.); 

3 – nurodoma telkinio kategorija: upė, ežeras, tvenkinys, kūdra, melioracijos griovys ar kt.; 

4 – pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594 „Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo 

(Žin., 2001, Nr. 107-3888) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 

2003, Nr. 34-1442); 

5 – pildoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais vandens telkinių priskyrimą baseinams, ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt ) 

ties nuoroda „Schemos ir žemėlapiai“ pateikta informacija; 

6 – vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu;

7 – pildoma tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka prie paraiškos turi būti pridedamas išleidžiamų nuotekų daromo poveikio priimtuvui skaičiavimas; 

8 – nurodomi tie parametrai, pagal kuriuos vertinamas nuotekų poveikis priimtuvui; 

9 – vandens telkinio būklė aukščiau nuotekų išleistuvo; 

10 – nurodomi teisės aktų nustatyta tvarka atlikto leistino poveikio vandens telkiniui planuojamoje nuotekų išleidimo vietoje rezultatai. Leistino poveikio skaičiavimai 

(pagrindimas) pridedami prie paraiškos (gali būti pridedamas išrašas iš PAV ataskaitos arba projekto dalies „Aplinkos apsauga“). 

26 lentelė. Informacija apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą (išskyrus paviršinius vandens telkinius ir žemdirbystės drėkinimo laukus), į 

kurį planuojama išleisti nuotekas. 

Eilės 

Nr. 1 

Nuotekų išleidimo 

vietos/priimtuvo aprašymas 2 

Juridinis nuotekų 

Leistina priimtuvo apkrova 4 

išleidimo 

pagrindas 3 hidraulinė 

teršalais 

m 3 /d m 3 /h m 3 /s parametras 5 mato vnt. reikšmė 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 

AB “Palemono keramika” 

Naftos produktai 

Ūkio-buities nuotekos 

pasirašė sutartį Nr. 20308 A dėl 

Skendinčios medžiagos 

išleidžiamos į UAB “Kauno 

Nuotekų priimtuvo leistina apkrova nėra 

2 

vandens tiekimo ir nuotekų 

Bendras fosforas 

mg/l 

vandenys” kanalizacijos 

reglamentuojama 

nuvedimo su UAB “Kauno 

Bendras azotas 

tinklus 

vandenys”; 1999 12 08 - neribotai 

BDS 7 

Pastabos: 

1 – nuotekų priimtuvo eilės numeris. Priimtuvų numeracija tęsiama nuo paskutinio priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) numerio, nurodyto 25 lentelėje. Numeris turi sutapti 

su numeriu, kuriuo nuotekų išleidimo vieta/priimtuvas pažymėtas prie paraiškos pridedamoje objekto/įrenginio schemoje; 

2 – šiame stulpelyje turi būti aprašoma, kur ir kokiomis priemonėmis numatoma išleisti (šalinti) nuotekas iš objekto/įrenginio (pvz., nuotekos kaupiamos 300 m 3 talpos 

rezervuare ir kartą per mėnesį išvežamos į miesto valymo įrenginius (nurodomas vežėjas, valymo įrenginių pavadinimas ir juos eksploatuojantis asmuo); nuotekos infiltruojamos į 

gruntą 1000 m 2 požeminės filtracijos lauke; nuotekos išleidžiamos į kanalizacijos tinklus (nurodomas tinklus eksploatuojantis asmuo) ir pan.); 

3 – nurodomas nuotekų išleidimo juridinis pagrindas (pvz., jeigu nuotekas planuojama išleisti į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, nurodoma nuotekų 

tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties data, galiojimo trukmė, numeris ir sutarties šalių pavadinimai; jeigu nuotekas planuojama infiltruoti į gruntą, nurodoma filtravimo 

įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data, numeris, priėmimo komisiją sudariusio asmens pavadinimas ar pan.); 

4 – pildoma, jeigu aprašomo (numatomo naudoti) nuotekų priimtuvo leistina apkrova yra ribojama (pvz., ribinės sąlygos, nustatytos nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo– 

pardavimo sutartyje; nustatytos leistinos apkrovos filtracijos įrenginių projekte ar pan.); 

5 – nurodomi tie parametrai, pagal kuriuos gali būti ribojamas pareiškėjo planuojamų išleisti nuotekų priėmimas. 

30. Numatant utilizuoti nuotekas/skystas atliekas ŽDL, prie paraiškos turi būti pridedamas kiekvieno lauko planas su pažymėtomis 

žemės naudojimo aplinkosauginių apribojimų ribomis ir apribojimų aprašymu (jeigu apribojimai nustatyti). Pridedamuose planuose laukai turi 

būti sunumeruoti. Taip pat turi būti pridedami dokumentų, įrodančių pareiškėjo teisę naudoti laukus nuotekų/skystų atliekų laistymui (nuosavybės 

dokumentų arba atitinkamų sutarčių), originalai ar jų patvirtinti nuorašai. 

Nenumatoma utilizuoti nuotekų ŽDL. 

5 

150 

6 

23 

230

27 lentelė. Informacija apie žemdirbystės drėkinimo laukus (ŽDL), kuriuose planuojama išlaistyti (utilizuoti) nuotekas (mėšlo filtratą, 

skystą mėšlą, srutas, skystas atliekas, žlaugtus ar pan.). Nenumatoma utilizuoti nuotekų ŽDL. 

31. Prie paraiškos turi būti pridėta schema su pažymėtomis nuotekų išleistuvų ir/arba nuotekų šaltinių vietomis ir numeriais. 

Pridedama AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programos Priede Nr. 1 ir Priede Nr.2. 

28 lentelė. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus. 

Numatomas išleisti didžiausias nuotekų 

Nr. 1 Koordinatės 2 Priimtuvo Planuojamų išleisti nuotekų Išleistuvo tipas/techniniai Išleistuvo vietos 

numeris 3 

aprašymas 4 

duomenys 5 

aprašymas 6 

kiekis 7 

m 3 /s m 3 /h m 3 /d m 3 /m. 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

1 

x – 54 0 54’42” 

y – 24 0 04’15” 

1 

Paviršinės lietaus nuotekos 

Drenažiniai vandenys 

2 - 2 Ūkio buities 

Krantinis; gelžbetoninio 

vamzdžio ø 1000 m; 

atstumas nuo kranto – 

200 m. 

Išleistuvas į UAB 

“Kauno vandenys” 

Išleistuvo atstumas iki upės 

žiočių 233 km 

Išleistuvo vieta vagos 

atžvilgiu - dešinysis krantas 

Prisijungimo į kanalizaciją 

vieta - Pamario g. 

0,001* 3,46* 83* 30164* 

- 8 - 8 - 8 - 8 

0,0003 1,04 25 5000 

kanalizacijos tinklus 

Teritorijos plotas nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos (įskaitant ir abonentų teritorijų plotus) yra 11,9699 ha. 

*Duomenys pateikti remiantis vidutiniu daugiamečiu metinį kritulių kiekiu. Kadangi paviršinių lietaus nuotekų kiekis priklauso nuo kritulių kiekio, tai didžiausio išleidžiamo 

nuotekų kiekio nustatyti negalima. 

Pastabos: 

1 – nuotekų išleistuvo arba šaltinio (nuotekų šaltinis aprašomas tais atvejais, kai nuotekos išleidžiamos į aplinką arba perduodamos kitiems asmenims ne per stacionarų 

išleistuvą (pvz., išlaistomos ŽDL, išvežamos asenizacinėmis mašinomis ar pan.) numeris. Lentelėje nurodomas numeris turi atitikti numerį, kuriuo nuotekų išleistuvas arba šaltinis 

pažymėtas pridedamame plane; 

2 – nurodomos taško/vietos, kurioje nuotekos išteka į aplinką (pvz., paskutinis šulinys prieš nuotekų išleidimą į požeminės filtracijos įrenginį, išleistuvo į upę galas ir pan.), 

išleidžiamos į kitiems asmenims priklausančius kanalizacijos tinklus, perpilamos į mobilias talpas arba paimamos iš šaltinio kitokiu būdu, koordinatės; 

3 – priimtuvo, į kurį numatoma išleisti nuotekas per aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio, numeris iš 25, 26 arba 27 lentelių; 

4 – nurodomas nuotekų tipas (pramoninės, buitinės, paviršinės, mišrios, srutos, žlaugtai ar pan.) ir veikla (veiklos), kurios metu susidaro nuotekos, planuojamos išleisti per 

aprašomą išleistuvą arba iš aprašomo nuotekų šaltinio; jeigu per išleistuvą planuojama išleisti abonentų nuotekas, nurodomi ir abonentų numeriai pagal 32 ir 33 lenteles (jeigu per 

skirtingus išleistuvus planuojama išleisti skirtingų abonentų nuotekas); 

5 – nurodomas išleistuvo arba nuotekų šaltinio tipas (pvz., krantinis, vaginis, dugninis, paviršinė filtracija, požeminė filtracija, išleistuvas į kanalizacijos tinklus, sukaupimo 

rezervuaras ar pan.) ir techniniai duomenys (išleidimo atstumas nuo kranto, gylis, skersmuo, talpa ir pan.); 

6 – aprašoma išleistuvo vieta, pvz., išleistuvo atstumas iki upės žiočių ir išleistuvo vieta vagos atžvilgiu (dešinysis krantas, kairysis krantas, upės vidurys), pasijungimo į 

kanalizaciją vieta (gatvės pavadinimas ir pan.); 

7 – planuojamas išleisti didžiausias nuotekų kiekis negali būti didesnis už priimtuvo didžiausią galimą hidraulinę apkrovą, nurodytą 25, 26 arba 27 lentelėse. 

8 – Vadovaujantis paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamento 27 punktu paviršinių nuotėkų kiekis ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi, todėl 28 lentelėje jie nepildomi

Nr. 1 

29 lentelė. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas. 

Didžiausias numatomas nuotekų 

užterštumas prieš valymą 14 

Teršalo 

pavadinimas 2 

mom. 3 , 

mg/l 

vidut. 4 , 

mg/l 

t/d 5 

t/metus 

DLK 

mom. 6 , 

mg/l 

Didžiausias leidžiamas ir numatomas/pageidaujamas faktinis nuotekų užterštumas 

Pageidaujama 

DLK vidut. 8 , 

LK mom. 7 mg/l 

, 

mg/l 

Pageidaujama 

LK vid. 9 , 

mg/l 

DLT 

paros 10 , 

t/d 

Pageidaujama 

LT 

paros 11 , 

t/d 

DLT metų 12 , 

t/m. 

Pageidaujama 

LT 

metų 13 , 

t/m. 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 

Naftos 

produktai 

10 5 7 5 80 

1 

Skendinčios 

medžiagos 

100 50 50 30 70 

Cl - 500 300 1000 500 

SO 4 300 150 300 100 

BDS 7 58 29 58 29 

Teritorijos plotas nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos (įskaitant ir abonentų teritorijų plotus) yra 11,9699 ha. 

Vadovaujantis paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamento 27 punktu paviršinių nuotėkų kiekis ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi, todėl 29 lentelėje jie nepildomi. 

Numatomas 

valymo 

efektyvumas, 

% 

Pastabos: 

1 – išleistuvo/šaltinio numeris pagal 28 lentelę; 

2 – pagrindinių teršiančių medžiagų, į kurias reikia atsižvelgti, jei jos svarbios nustatant teršalų išmetimo ribines vertes, rodyklė yra pateikta šių Taisyklių 8 priede; 

3 – didžiausia numatoma teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje prieš valymą; 

4 – didžiausia numatoma teršalo vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą; 

5 – didžiausias numatomas teršalo kiekis nevalytose nuotekose, susidarančiose per parą; 

6 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina koncentracija (DLK) nuotekų momentiniame arba vidutiniame paros 

mėginyje (priklausomai nuo priimtuvo, vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLK nustatymo pagrindimas; 

7 – pageidaujama Leidime nustatyti leistina teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje (DLK/LLK). Jeigu pageidaujama, kad Leidime 

būtų nustatyta leistina teršalo koncentracija didesnė už nurodytą 7 stulpelyje DLK koncentraciją (t.y. kai prašoma nustatyti LLK), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas 

pagrindimas pagal Taisyklių reikalavimus; 

8 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina vidutinė metinė koncentracija (DLK) (priklausomai nuo priimtuvo, 

vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLK nustatymo pagrindimas; 

9 – pageidaujama Leidime nustatyti leistina teršalo vidutinė metinė koncentracija (DLK/LLK). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina teršalo koncentracija 

didesnė už nurodytą 9 stulpelyje DLK koncentraciją (t. y. kai prašoma nustatyti LLK), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių reikalavimus; 

10 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per parą teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo, 

vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLT skaičiavimas; 

11 – pageidaujama Leidime nustatyti leistinas per parą išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina tarša didesnė už nurodytą 

11 stulpelyje DLT (t. y. kai prašoma nustatyti LLT), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;

12 – pagal galiojančius teisės aktus ir šias Taisykles nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per metus teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo, 

vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.). Prie paraiškos turi būti pridedamas DLT skaičiavimas; 

13 – pageidaujama Leidime nustatyti leistinas per metus išleisti teršalo kiekis (leistina tarša). Jeigu pageidaujama, kad Leidime būtų nustatyta leistina tarša didesnė už nurodytą 

13 stulpelyje DLT (t.y. kai prašoma nustatyti LLT), prie paraiškos turi būti pridedamas atitinkamas pagrindimas pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus; 

14 – ši dalis pildoma, jeigu nuotekas prieš išleidimą iš objekto/įrenginio numatoma valyti. 

30 lentelė. Objekte/įrenginyje numatomos naudoti (esamos) nuotekų kiekių ir taršos mažinimo priemonės. 

Nr. 1 Nuotekų šaltinis/ 

išleistuvas 2 Priemonės ir jos paskirties aprašymas3 Įdiegimo data 4 Priemonės projektinės savybės 5 

rodiklis mato vnt. reikšmė 

1 2 3 4 5 6 7 

Naftos 

mg/l 1 

produktai 

1 1 Lietaus paviršinių nuotekų valymo įrenginiai 1997 

Skendinčios 

mg/l 30 

medžiagos 

Pastabos: 

1 – nurodomas nuotekų kiekio arba taršos mažinimo priemonės numeris; 

2 – nurodomas nuotekų šaltinio/išleistuvo numeris iš 28 lentelės, per kurį išleidžiamų nuotekų poveikio mažinimui taikoma aprašoma priemonė; 

3 – trumpai aprašoma nuotekų kiekio mažinimo (pvz., automobilių plovyklos vandens apytakinė sistema ar pan.) ar taršos mažinimo (gamybinių, buitinių, paviršinių nuotekų 

valymo įrenginiai ir pan.) priemonė ir jos paskirtis (pvz., pašalinti iš paviršinių nuotekų naftos produktus ir skendinčias medžiagas, sumažinti nuotekų kiekį ir pan.); 

4 – priemonės įdiegimo data; 

5 – nurodomos priemonės projektinės savybės, nurodytos projektinėje dokumentacijoje. 5, 6 stulpeliuose nurodomi projektiniai rodikliai, mažinantys nuotekų kiekį ir taršą, 

susiję su parametrais, kurie prašomi Leidime. 

31 lentelė. Numatomos vandenų apsaugos nuo taršos priemonės. 

Artimiausiu metu nenumatoma diegti vandenų apsaugos nuo taršos priemonių, todėl 31 lentelė nepildoma. 

32 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti nuotekas (ne paviršines) , sąrašas ir planuojamų priimti 

nuotekų savybės. 

Tokių nuotekų priimti neplanuojama ir 32 lentelė nepildoma. 

33 lentelė. Pramonės įmonių ir kitų abonentų, iš kurių planuojama priimti paviršines nuotekas, sąrašas ir planuojamų priimti nuotekų 

savybės. 

Didžiausias nuotekų kiekis, kurį 

Didžiausia tarša, numatoma gauti su abonento nuotekomis 

Eil. 

Abonentas 1 

numatoma priimti iš abonento 

Nr. 

tūkst. m 3 /m. m 3 /d m 3 /s Teršalai 2 LK mom. , LK vid. , LT paros , 

mg/l mg/l t/d 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

6. Abonentai, iš kurių numatoma priimti nuo potencialiai teršiamų teritorijų 3 surenkamas paviršines nuotekas: 

LT metinė , 

t/m.

6.1. 

6.2. 

7. 

8. 

Suminiai kitų abonentų (kurie neatitinka 6 

punkte nurodytų kriterijų) išleidžiamų 

paviršinių nuotekų duomenys: 

Iš viso (iš visų 6 ir 7 eilutėse nurodytų 

abonentų numatomų priimti nuotekų 

duomenys): 

12 33 0,00038 

12 33 0,00038 

Naftos produktai 10 5 

Skendinčios medžiagos 100 50 

Cl - 500 300 

SO 4 200 150 

BDS 7 30 25 

ChDS Cr 

Naftos produktai 10 5 

Skendinčios medžiagos 100 50 

Cl - 500 300 

SO 4 200 150 

nereglamentuojama 

BDS 7 30 25 

ChDS Cr 

nereglamentuojama 

Pastabos: 

1 – numeracija tęsiama nuo paskutinio abonento numerio, nurodyto 32 lentelėje; 

2 – nurodomi teršalai, kurių išleidimui pagal galiojančius teisės aktus paviršinėms nuotekoms tvarkyti reikalingas Leidimas; 

3 – potencialiai teršiamos teritorijos nurodytos (aprašytos) galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose paviršinių nuotekų tvarkymą. 

Vadovaujantis paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamento 27 punktu paviršinių nuotėkų kiekis ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi 

34 lentelė. Nuotekų apskaitos įrenginiai. 

Buitinių nuotekų kiekis prilyginamas suvartoto buitinio vandens kiekiui, nustatytam pagal UAB “Kauno vandenys” komercinio skaitliuko 

parodymus. Paviršinių lietaus nuotekų kiekis vertinamas pagal daugiametį vidutinį metinį kritulių kiekį. 

VIII. DIRVOŽEMIO IR POŽEMINIO VANDENS APSAUGA 

32. Nuotekų tvarkymo sistema. 

Nuotakyno principinės schemos pateikiamos AB “Palemono keramika” Aplinkos monitoringo programos Priede Nr. 1 ir Priede Nr.2. 

33. Dirvožemio ir gruntinių vandenų užterštumas. 

Turi būti pateikta duomenų suvestinė apie žinomą įmonės teritorijos dirvožemio ir/arba gruntinių vandenų užteršimą, nurodant galimas 

priežastis, kodėl šis užteršimas įvyko arba vyksta, tiek dirvos paviršiuje, tiek gilesniuose dirvos sluoksniuose. 

Pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus AB “Palemono keramika” nereikia vykdyti dirvožemio monitoringo.

34. Pateikiami turimi duomenys apie atliktus tyrimus, ataskaitos, stebėjimų įrangos aprašymai ir rezultatai, pateikiant planus, brėžinius, 

dokumentaciją, įskaitant teršalų plitimo tiek dirva, tiek vandens aplinka sulaikymo inžinerinius darbus ir visą kitą pagrindžiamąją informaciją. 

Pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų II skyriaus reikalavimų 8.3.1.3 ir 8.3.2.2 punktus AB “Palemono keramika” turi vykdyti 

poveikio požeminiam vandeniui monitoringą. 

AB “Palemono keramika” požeminio vandens matavimus atliks ir požeminio vandens monitoringo programą parengs UAB “Vilniaus 

hidrogeologija” pagal 2011m. liepos 11 dieną sudarytą sutartį Nr. 93/2011. Sutarties kopija pateikta AB “Palemono keramika” Aplinkos 

monitoringo programos Priede Nr. 5. Pagal šią sutartį AB “Palemono keramika” požeminio vandens monitoringo programa su pažymėtomis 

požeminio vandens matavimo vietomis schemoje bei požeminio vandens monitoringo planu bus parengta 2011 m. lapkričio mėn. 

IX. NUMATOMAS ATLIEKŲ SUSIDARYMAS, NAUDOJIMAS IR/AR ŠALINIMAS 

35. Atliekų susidarymas. 

AB “Palemono keramika” ūkinės veiklos metu susidaro įvairios nepavojingos ir pavojingos atliekos. Statybinės, keraminės produkcijos degimo 

tunelinėse krosnyse metu susidaro durpių ir neapdorotos medienos pelenai, dugno pelenai ir šlakas. Po keraminių mūro gaminių formavimo ir po jų 

džiovinimo susidaro mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos. Po keraminių mūro gaminių degimo tunelinėse krosnyse susidaro keramikos, 

plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos atliekos. Keramzito gamybos plastiniu būdu susidaro dulkės ir dalelės ir dujų valymo kietosios 

atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (molio dulkės). Keramzitbetonio blokelių gamybos atliekos – brokuoti šablonai. Plytų-čerpių cecho 

įrengimų techninio aptarnavimo metu susidaro mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus). Mechaninis metalų 

apdorojimo metu susidaro juodųjų ir spalvotųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos, juodųjų ir spalvotųjų metalų dulkės ir dalelės. Mechanininio 

cecho darbų metu atsiranda naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos. Eksploatuojant, remontuojant transporto priemones, įrengimus, atliekant 

priežiūros darbus susidarančios atliekos: kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva, pašluostės, pjuvenos, drabužiai užteršti naftos produktais, 

sorbento atliekos, naudotos padangos, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kuriose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių, 

tepalų, kuro filtrai, stabdžių ir aušinimo skysčiai, juodųjų, spalvotųjų metalų, gumos atliekos, švino akumuliatoriai. Keraminės produkcijos krosnies 

tecninės priežiūros metu susidaro ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos. Statybos remonto darbų atliekos - mišrios statybinės ir 

griovimo atliekos. Avariniais atvejais išsiliejus naftos produktams susidaro grunto, užteršto naftos produktais atliekos. Lietaus paviršinių nuotekų 

eksploatacijos metu susidarančios atliekos - atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, nuotekų valymo dumblas. Taip pat keičiami 

darbiniai drabužiai, patalpų apšvietimui naudojamos dienos šviesos lempos, mišrios komunalinės atliekos. Atliekų tvarkymo veikloje ir po jos 

susidarančios atliekos: popieriaus ir kartono atliekos bei pakuotės, plastikas ir plastikinės pakuotės, metalinės, stiklo, medienos, kombinuotos, 

tekstilinės pakuotės, stiklo atliekos, rezervuarų valymo atliekos, tepalo filtrų ardymo metu susidarantys popieriniai filtruojantys elementai užteršti 

naftos produktais. 

AB “Palemono keramikos” ūkinės veiklos metu susidarančios atliekos, jų kiekiai, susidarymo šaltiniai bei numatomi atliekų susidarymo kiekiai 

ateityje pateikti 35 lentelėje. 

AB “Palemono keramika” dėl bendrovėje susidarančių atliekų sutvarkymo turi sudariusi sutartis su šiais atliekų tvarkytojais: UAB “Kauno 

švara”, UAB “Kuusakoski”, UAB “Super Montes”, UAB “Torlina” ir UAB “Ūrus ir Ko“. Sutarčių kopijos pateiktos Priede Nr. 23.

35 lentelė. Numatomas atliekų susidarymas. 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) AB“Palemono keramika” 

Atliekos 

Susidarymas 

Atliekų susidarymo šaltinis 

Kodas 1 Pavadinimas Pavojingumas 2 technologiniame procese 

Projektinis kiekis 3 , Numatomas kiekis 4 , 

t/m 

t/m 

1 2 3 4 5 6 

10 01 03 Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai Nepavojingos Statybinės, keraminės produkcijos 

19 01 12 Dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 Nepavojingos degimas tunelinėse krosnyse 

310,000 270,000 

10 12 01 Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos Nepavojingos 

Po gaminių formavimo ir po jų 

džiovinimo 

80,000 50,000 

10 12 03 Dalelės ir dulkės Nepavojingos Keramzito gamyba plastiniu būdu 1500,000 90,000 

H14 (Ekotoksiškos: 

atliekos, kurios sukelia arba 

Dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų 

gali sukelti staig ar 

10 12 09* 

cheminių medžiagų 

udelst pavoj vienam ar 

Keramzito gamyba plastiniu būdu 300,000 180,000 

daugiau aplinkos 

komponent) 

10 12 06 Brokuoti šablonai Nepavojingos Keramzitbetonio blokelių gamyba 50,000 20,000 

Keramikos, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų gamybos 

10 12 08 Nepavojingos 

Po keraminės produkcijos degimo 

atliekos (po terminio apdorojimo) 

tunelinėse krosnyse 

3000,000 2500,000 

12 01 01 Juodųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos Nepavojingos Mechaninis metalų apdorojimas 1,000 0,500 

12 01 02 Juodųjų metalų dulkės ir dalelės Nepavojingos Mechaninis metalų apdorojimas 0,050 0,030 

12 01 03 Spalvotųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos Nepavojingos Mechaninis metalų apdorojimas 0,050 0,030 

12 01 04 Spalvotųjų metalų dulkės ir dalelės Nepavojingos Mechaninis metalų apdorojimas 0,030 0,010 

Mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų 

12 01 07* 

(išskyrus emulsijas ir tirpalus) 

12 01 21 

Naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, 

nenurodytos 12 01 20 

13 02 08* Kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 



gali sukelti staig ar Plytų-čerpių cecho įrengimų 

udelst pavoj vienam ar techninis aptarnavimas 


komponent) 

1,000 0,500 

Nepavojingos Mechanininio cecho darbai 0,100 0,020 

H14 (Ekotoksiškos: atliekos, 

kurios sukelia arba gali 

Transporto priemonių ir įrengimų 

sukelti staigų ar uždelstą 

eksploatacija 

pavojų vienam ar daugiau 

aplinkos komponentų) 

2,000 1,000

15 01 01 Popieriaus ir kartono pakuotės Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 

19 12 01 Popierius ir kartonas Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 

1,000 0,200 

20 01 01 Popierius ir kartonas Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 

15 01 02 Plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo, produkcijos 

20 01 39 Plastikai Nepavojingos pakavimo 

5,000 3,000 

15 01 03 Medinės pakuotės Nepavojingos 

Po atliekų sutvarkymo, produkcijos 

pakavimo 

1,000 0,500 

15 01 04 Metalinės pakuotės Nepavojingos 

Atliekų tvarkymas ir įrengimų 

eksploatacijos skyrius 

2,000 1,000 

15 01 05 Kombinuotosios pakuotės Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 1,000 0,100 

15 01 07 Stiklo pakuotės Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 

19 12 05 Stiklas Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 

5,000 1,000 

15 01 09 Pakuotės iš tekstilės Nepavojingos Po atliekų sutvarkymo 1,000 0,500 


Absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus atliekos, kurios sukelia arba 

tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti gali sukelti staig ar Eksploatuojant, remontuojant 

15 02 02* 

pavojingomis chem. medžiagomis (Pašluostės užterštos naftos udelst pavoj vienam ar transporto priemones, įrengimus 

0,300 0,080 

produktais) 


Absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus 

tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti 

15 02 02* 

pavojingomis chem. medžiagomis (Popieriniai filtruojantys 

elementai užteršti naftos produktais) 


tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti 

15 02 02* 

pavojingomis chem. medžiagomis (Pjuvenos, drabužiai 

užteršti naftos produktais) 


15 02 02* tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti 

pavojingomis chem. medžiagomis (Sorbento atliekos) 

komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

16 01 03 Naudotos padangos Nepavojingos 

Tepalo filtrų ardymas 40,0 35,0 

Eksploatuojant, remontuojant 

transporto priemones, įrengimus 

Eksploatuojant, remontuojant 

transporto priemones, įrengimus 


priežiūra 

0,200 0,150 

0,050 0,020 

5,000 1,200

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kuriose nebėra 

16 01 06 

nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių 

16 01 07* Tepalų filtrai 

16 01 13* Stabdžių skystis 

Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių 

16 01 14* 

medžiagų 

Nepavojingos 


priežiūra 



gali sukelti staig ar Transporto priemonių ir įrengimų 

udelst pavoj vienam ar priežiūra 


komponent) 






komponent) 






komponent) 

2,000 1,500 

0,050 0,030 

0,010 0,003 

0,050 0,015 

16 01 17 Juodieji metalai Nepavojingos Transporto priemonių eksploatacija 2,000 1,500 

19 12 02 Juodieji metalai Nepavojingos Mechaninis metalų apdirbimas 20,000 10,000 

16 01 18 Spalvotieji metalai Nepavojingos Transporto priemonių eksploatacija 0,900 0,100 




Pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07 - 16 01 

16 01 21* 

11, 16 01 13 - 16 01 14 ir 16 01 23-16 01 25 (Kuro filtrai) 

16 06 01* Švino akumuliatoriai 

16 07 08* Atliekos, kuriose yra alyvos (rezervuarų valymo atliekos) 



komponent) 






komponent) 






techninė priežiūra 


techninė priežiūra 

Priimamų atliekų saugojimo talpų 

valymas 

0,030 0,020 

0,150 0,040 

25,000 12,000

Ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, 

16 11 06 


Gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių 

17 05 03* 

medžiagų (gruntas užterštas naftos produktais) 

Nepavojingos 

Keraminės produkcijos krosnies 

tecninė priežiūra 

30,000 5,000 




Avariniai atvejai 


5,000 1,000 


komponent) 

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 

17 09 04 

17 09 02 ir 17 09 03 

Nepavojingos Statybos remonto darbai 30,000 20,000 



Atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, gali sukelti staig ar Lietaus paviršinių nuotekų 

19 08 10* 

nenurodytas 19 08 09 

udelst pavoj vienam ar eksploatacija 

5,000 0,200 


komponent) 

Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, nenurodytas 19 

Lietaus paviršinių nuotekų 

19 08 14 Nepavojingos 

08 13 

eksploatacija 

50,000 30,000 

20 01 10 Drabužiai Nepavojingos Aprangos keitimas 0,800 0,100 

H5 (Kenksmingos: 

Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra 

medžiagos ir preparatai, 

20 01 21* kurie įkvėpti, praryti, ar 

gyvsidabrio 

prasiskverbę per odą gali iš 

Patalpų apšvietimas 0,200 0,030 

dalies pakenkti sveikatai) 

16 01 22 Kitaip neapibrėžtos sudedamosios dalys (Gumos atliekos) Nepavojingos 


19 12 04 Plastikai ir guma Nepavojingos 

eksploatacija 

20 01 99 Kitaip neapibrėžtos frakcijos (Gumos atliekos) Nepavojingos 

2,000 0,500 

20 03 01 Mišrios komunalinės atliekos Nepavojingos Ūkinė veikla 40,000 35,000 

Pastabos: 

1 – atliekų kodas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, 

Nr. 68-2381) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 2 priedą; 

2 – savybė, kuria pasižyminčios atliekos yra pavojingos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedą; 

3 – per metus susidarantis didžiausias atliekų kiekis, kai įrenginys ar technologinis procesas veikia visu našumu (projektinis kiekis); 

4 – didžiausias numatomas pagaminti atliekų kiekis per metus, nurodant laikotarpį. 

Atliekos, kurios perduodamos kitiems atliekų tvarkytojams pateiktos 36 lentelėje. 

36 lentelė. Atliekos, numatomos perduoti atliekų naudojimo ar šalinimo įmonėms. 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) AB“Palemono keramika”

Atliekos 

Kodas 1 

Pavadinimas 

1 2 

10 01 03 Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai 

19 01 12 Dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 

12 01 01 Juodųjų metalų tekinimo atliekos 

12 01 02 Juodųjų metalų dulkės ir dalelės 

12 01 03 Spalvotųjų metalų tekinimo atliekos 

15 01 02 Plastikinės (kartu su PET (polietilentereftalatas)) pakuotės 

20 01 39 Plastikai 

15 01 03 Medinės pakuotės 

15 01 04 Metalinės pakuotės 

20 01 40 Metalai 

15 01 05 Kombinuotos pakuotės 

15 01 07 Stiklo pakuotės 

19 12 05 Stiklas 

16 01 03 Naudotos padangos 

16 01 06 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kuriose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių 

16 01 17 Juodieji metalai 

19 12 02 Juodieji metalai 

16 01 18 Spalvotieji metalai 

19 12 03 Spalvotieji metalai 

16 06 01* Švino akumuliatoriai 

17 09 04 Mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 

15 01 01 Popieriaus ir kartono pakuotės 

19 12 01 Popierius ir kartonas 


20 01 21* Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio 

16 01 22 Kitaip neapibrėžtos sudedamosios dalys (Gumos atliekos) 

19 12 04 Plastikai ir guma 

20 01 99 Kitaip neapibrėžtos frakcijos (Gumos atliekos) 

20 03 01 Mišrios komunalinės atliekos 

01 03 05* Kitos liekanos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

01 03 06 Liekanos, nenurodytos 01 03 04 ir 01 03 05 

01 03 07* Kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, susidarančios fiziniu ir cheminiu būdu apdorojant mineralus,

kuriuose yra metalų 

01 03 08 Dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 03 07 

01 03 09 Aliuminio oksido gamybos raudonasis dumblas, nenurodytas 01 03 07 

01 03 99 Kitaip neapibrėžtos atliekos 

01 04 07* Mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

01 04 13 Akmenų skaldymo ir pjaustymo atliekos, nenurodytos 01 04 07 

01 05 04 Gėlo vandens gręžinių dumblas ir atliekos 

01 05 05* Gręžinių dumblas ir atliekos, kuriose yra naftos 

01 05 06* Gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

02 02 03 Vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos 

02 03 02 Konservantų atliekos 

02 03 04 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti (tabakas) 

02 05 01 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti 

02 06 01 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti 

02 06 02 Konservantų atliekos 

02 07 02 Spirito distiliavimo atliekos 

02 07 04 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti (alkoholis) 

03 01 04 * Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

03 01 05 Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 

03 01 99 Medienos dulkės 

03 02 01* Nehalogenintieji organiniai medienos konservantai 

03 02 03* Organiniai medienos konservantai, kuriuose yra metalų 

03 02 04* Neorganiniai medienos konservantai 

03 02 05* Kiti medienos konservantai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

03 02 99 Kitaip neapibrėžti medienos konservantai 

03 03 05 Spaustuvinių dažų šalinimo perdirbant makulatūrą dumblas 

03 03 07 Mechaniškai atskirtas popieriaus ir kartono atliekų virinimo brokas 

03 03 08 Perdirbti skirto popieriaus ir kartono rūšiavimo atliekos 

03 03 09 Kalkių dumblo atliekos 

03 03 10 Pluošto atliekos, pluošto, užpildo ir dengimo dumblas atliekant mechaninį atskyrimą 

03 03 11 Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas 

04 01 03 * Riebalų šalinimo atliekos, kuriuose yra tirpiklių be skystosios fazės 

04 01 04 Rauginimo skysčiai, kuriuose yra chromo 

04 01 05 Rauginimo skysčiai, kuriuose nėra chromo 

04 01 06 Dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra chromo

04 01 07 Dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame nėra chromo 

04 01 99 Medienos pjuvenos 

04 02 09 Sudėtinių medžiagų (impregnuoti tekstilės gaminiai, elastomerai, termoplastikai) atliekos 

04 02 10 Organinės medžiagos iš natūralių produktų (riebalai, vaškas) 

04 02 14 * Odos apdailos atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių 

04 02 15 Apdailos atliekos, nenurodytos 04 02 14 

04 02 16* Dažančios medžiagos ir pigmentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

04 02 17 Dažančios medžiagos ir pigmentai, nenurodyti 04 02 16 

04 02 19* Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

04 02 20 Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, nenurodytas 04 02 19 

04 02 21 Neperdirbto tekstilės pluošto atliekos 

04 02 22 Perdirbto tekstilės pluošto atliekos 

05 01 02* Druskos šalinimo dumblas 

05 01 03* Rezervuarų dugno dumblas 

05 01 04* Rūgštinis alkilinis dumblas 

05 01 05* Išsiliejusi nafta 

05 01 06* Įmonės arba įrangos eksplotavimo tepaluotas dumblas 

05 01 07* Rūgštieji gudronai 

05 01 08* Kiti gudronai 

05 01 09* Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame yra pavojingų chem. medžiagų 


05 01 11* Kuro valymo šarminiais tirpalais atliekos 

05 01 12* Rūgštys, kuriose yra tepalų 

05 01 13 Garo katilams tiekiamo vandens dumblas 

05 01 14 Aušinimo bokštų atliekos 

05 01 15* Panaudotas filtrų molis 

05 01 16 Sieros šalinimo iš naftos atliekos, kuriose yra sieros 

05 01 17 Bitumas 



05 06 04 Aušinimo bokštų atliekos 

05 06 99 Kitaip neapibrėžtos atliekos 

06 02 01* Kalcio hidroksidas 

06 02 04* Natrio hidroksidas ir kalio hidroksidas 

06 02 05* Kitos bazės

06 02 99 Medžiagos užterštos šarmais 

06 03 13* Kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra sunkiųjų metalų 

06 03 14 Kietosios druskos ir tirpalai, nenurodyti 06 03 11 ir 06 03 13 

06 03 15* Metalų oksidai, kuriuose yra sunkiųjų metalų 

06 03 16 Metalų oksidai, nenurodyti 06 03 15 

06 03 99 Medžiagos užterštos oksidais ir druskomis 

06 04 03* Atliekos, kuriose yra arseno 

06 04 05* Atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų 



06 06 02* Atliekos, kuriose yra pavojingų sulfidų 

06 06 03 Atliekos, kuriose yra sulfidų, nenurodytos 06 06 02 

06 09 02 Fosfitinis šlakas 

06 09 03* 

Reakcijų su kalciu atliekos, užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis arba jose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

06 09 04 Reakcijų su kalciu atliekos, nenurodytos 06 09 03 

06 10 02* Atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

06 11 01 Titano dioksido gamybos metu vykstančių reakcijų su kalciu atliekos 

06 13 02* Naudotos aktyvintos anglys (išskyrus 06 07 02) 

06 13 03 Dujų suodžiai 

06 13 05* Paišai (suodžiai) 

07 01 01* Vandeniniai plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai 

07 01 04* Kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai tirpalai 

07 01 08* Kitos distiliavimo nuosėdos ir reakcijų likučiai 

07 01 10* Kiti filtrų papločiai ir naudoti absorbentai 









07 02 14* Priedų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, atliekos 

07 02 15 Priedų atliekos, nenurodytos 07 02 14









07 04 13* Kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 



07 05 13* Kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

07 05 14 Kietosios atliekos, nenurodytos 07 05 13 







07 06 99 Medžiagos užterštos riebalų, taukų, muilo, ploviklių atliekomis 







08 01 11* Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos 

08 01 12 Dažų ir lako atliekos, nenurodytos 08 01 11 

08 01 13* Dažų ir lako dumblas, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 01 14 Dažų ir lako dumblas, nenurodytas 08 01 13 

08 01 15* Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 01 16 Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, nenurodytas 08 01 15 

08 01 17* Dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 01 18 Dažų ir lako šalinimo atliekos, nenurodytos 08 01 17 

08 01 19* Vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų

08 01 20 Vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, nenurodytas 08 01 19 

08 01 21* Dažų ar lako nuėmiklių atliekos 

08 01 99 Medžiagos užterštos dažais 

08 02 01 Dangos miltelių atliekos 

08 02 02 Vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių medžiagų 

08 02 03 Vandeninės suspensijos, kuriose yra keraminių medžiagų 

08 03 07 Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų 

08 03 08 Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra dažų 

08 03 12* Dažų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

08 03 13 Dažų, nenurodytos 08 03 12, atliekos 

08 03 14* Dažų dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

08 03 15 Dažų dumblas, nenurodytas 08 03 14 

08 03 17* Spaustuvinio dažiklio atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

08 03 18 Spaustuvinio dažiklio atliekos, nenurodytos 08 03 17 

08 03 19* Dispersinė alyva 

08 03 99 Medžiagos užterštos dažais 

08 04 09* Klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos 

08 04 10 Klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09 

08 04 11* Klijų ir hermetikų dumblas, kuriame yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 04 12 Klijų ir hermetikų dumblas, nenurodytas 08 04 11 

08 04 13* Vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 04 14 Vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, nenurodytas 08 04 13 

08 04 15* Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 

08 04 16 Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir hermetikų, nenurodytos 08 04 15 

08 04 17* Kanifolijos alyva 

09 01 01* Vandeniniai ryškalų ir aktivatorių tirpalai 

09 01 02* Vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai 

09 01 03* Ryškalų tirpalai su tirpikliais 

09 01 04* Fiksažų tirpalai 

09 01 05* Balinimo tirpalai ir balinimo fiksažų tirpalai 

09 01 06* Fotografijos atliekų apdorojimo jų susidarymo vietoje atliekos, kuriose yra sidabro 

09 01 13* Vandeninės skystosios atliekos, susidarančios sidabro regeneravimo vietoje, nenurodytos 09 01 06 

09 01 99 Medžiagos užterštos ryškalų ir aktyvatorių atliekomis 

10 01 01 Dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo katilų dulkes, nurodytas 10 01 04) 

10 01 02 Lakieji anglių pelenai

10 01 03 Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai 

10 01 04* Lakieji naftos pelenai ir garo katilų dulkės 

10 01 05 Sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų kietosios atliekos 

10 01 07 Sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais reakcijų dumblo pavidalo atliekos 

10 01 13* Kurui naudotų emulsintų angliavandenilių lakieji pelenai 

10 01 14* Bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 01 15 Bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, nenurodyti 10 01 14 

10 01 16* Bendrojo deginimo lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 01 17 Bendrojo deginimo lakieji pelenai, nenurodyti 10 01 16 

10 01 18* Dujų valymo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 01 19 Dujų valymo atliekos, nenurodytos 10 01 05, 10 01 07 ir 10 01 18 



10 01 22* Garo katilų valymo vandeninis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 01 23 Garo katilų valymo vandeninis dumblas, nenurodytas 10 01 22 

10 01 26 Aušinimo vandens valymo atliekos 

10 02 01 Šlako apdorojimo atliekos 

10 02 02 Neapdorotas šlakas 

10 02 07* Dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 02 08 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 02 07 

10 02 10 Antrinės nuodegos 

10 02 11* Aušinimo vandens valymo atliekos, kuriose yra alyvos 

10 02 12 Aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 02 11 

10 02 13* Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 02 14 Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 02 13 

10 02 15 Kitas dumblas ir filtrų papločiai 

10 03 02 Anodų atliekos 

10 03 04* Pirminio lydymo šlakas 

10 03 08* Antrinio lydymo druskų šlakas 

10 03 19* Išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 03 20 Išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 03 19 

10 03 21* Kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 03 22 Kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), nenurodytos 10 03 21 


10 03 24 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 03 23

10 03 25* Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 03 26 Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 03 25 



10 03 29* Druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 03 30 Druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, nenurodytos 10 03 29 

10 04 01* Pirminio ir antrinio lydymo šlakas 

10 04 02* Pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas 

10 04 03* Kalcio arsenatas 

10 04 04* Išmetamųjų dujų dulkės 

10 04 05* Kitos dalelės ir dulkės 

10 04 06* Dujų valymo kietosios atliekos 

10 04 07* Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai 






10 05 10* Nuodegos ir šlakas, kurie, susilietę su vandeniu, gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius 






10 08 04 Dalelės ir dulkės 

10 08 08* Pirminio ir antrinio lydymo druskų šlakas 

10 08 09 Kitas šlakas 

10 08 11 Nuodegos ir šlakas, nenurodyti 10 08 10 

10 08 13 Anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies, nenurodytos 10 08 12 

10 08 14 Anodų atliekos 


10 08 17* Išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 


10 09 05* Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 09 06 Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, nenurodyti 10 09 05

10 09 07* Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 09 08 Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nenurodyti 10 09 07 



10 09 11* Kitos dalelės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 09 12 Kitos dalelės, nenurodytos 10 09 11 

10 09 13* Rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 09 14 Rišiklių atliekos, nenurodytos 10 09 13 

10 09 15* Plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 09 16 Plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, nenurodyti 10 09 15 

10 10 03 Krosnių šlakas 

10 10 05* Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 10 06 Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, nenurodyti 10 10 05 

10 10 07* Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui ir kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 10 08 Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nenurodyti 10 10 07 




10 10 12 Kitos dalelės, nenurodytos 10 10 11 

10 10 13* Rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 10 14 Rišiklių atliekos, nenurodytos 10 10 13 

10 10 15* Plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 10 16 Plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, nenurodyti 10 10 15 

10 11 03 Stiklo pluošto medžiagų atliekos 

10 11 05 Dalelės ir dulkės 

10 11 09* Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 11 10 Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, nenurodytos 10 11 09 

10 11 11* Smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose yra sunkiųjų metalų 

10 11 12 Stiklo atliekos, nenurodytos 10 11 11 

10 11 13* Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 11 14 Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, nenurodytas 10 11 13 

10 11 15* Išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 11 16 Išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 15 

10 11 17* Išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 11 18 Išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 11 17

10 11 19* Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

10 11 20 Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, nenurodytos 10 11 19 


10 12 10 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 12 09 

10 12 11* Glazūravimo atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų 

10 12 12 Glazūravimo atliekos, nenurodytos 10 12 11 

11 01 07* Ėsdinimo šarmai 

11 01 08* Fosfitinis šlakas 

11 01 09* Dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

11 01 10 Dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 11 01 09 

11 01 11* Vandeniniai skalavimo skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

11 01 12 Vandeniniai skalavimo skysčiai, nenurodyti 11 01 11 

11 01 13* Riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

11 01 14 Riebalų šalinimo atliekos, nenurodytos 11 01 13 

11 01 15* Membraninių sistemų arba jonitinių sistemų eliuatai ir dumblas, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

11 01 98* Kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

11 02 02* Cinko hidrometalurgijos dumblas (įskaitant jarozitą, getitą) 

11 02 05* Vario hidrometalurgijos procesų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 


11 03 02* Kitos atliekos 

11 05 02 Cinko pelenai 


11 05 04* Naudotas fliusas 

12 01 02 Juodųjų metalų dulkės ir dalelės 

12 01 07* Mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus) 

12 01 09* Mašininės emulsijos ir tirpalai, kuriuose nėra halogenų 

12 01 10* Sintetinės mašininės alyvos 

12 01 12* Naudotas vaškas ir riebalai 

12 01 14* Mašininis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

12 01 15 Mašininis dumblas, nenurodytas 12 01 14 

12 01 18* Metalų nuosėdos (šlifavimo, galandimo ir poliravimo nuosėdos), kuriose yra alyvos 

12 01 19* Lengvai biologiškai suyranti mašininė alyva 

12 01 20* Naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

12 01 21 Naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos, nenurodytos 12 01 20 

12 03 01* Vandeniniai plovimo skysčiai

12 03 02* Riebalų šalinimo garais atliekos 

13 01 05* Nechlorintosios emulsijos 

13 01 10* Mineralinė nechlorintoji alyva hidraulinėms sistemoms 

13 01 11* Sintetinė alyva hidraulinėms sistemoms 

13 01 12* Lengvai biologiškai suyranti alyva hidraulinėms sistemoms 

13 01 13* Kita alyva hidraulinėms sistemoms 

13 02 05* Mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 

13 02 06* Sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 

13 02 07* Lengvai biologiškai suyranti variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 


13 03 07* Mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 03 08* Sintetinė izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 03 09* Lengvai biologiškai suyranti izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 03 10* Kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 04 01* Vidaus laivininkystės lijaliniai vandenys 

13 04 02* Lijaliniai vandenys iš prieplaukų nuotakyno 

13 04 03* Kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys 

13 05 01* Žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių kietosios medžiagos 

13 05 02* Naftos produktų / vandens separatorių dumblas 

13 05 03* Kolektoriaus dumblas 

13 05 06* Naftos produktų / vandens separatorių naftos produktai 

13 05 07* Naftos produktų / vandens separatorių tepaluotas vanduo 

13 05 08* Žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai 

13 07 01* Mazutas ir dyzelinis kuras 

13 07 02* Benzinas 

13 07 03* Kitos kuro rūšys (įskaitant mišinius) 

13 08 01* Druskų šalinimo dumblas ar emulsijos 

13 08 02* Kitos emulsijos 

13 08 99* Medžiagos užterštos naftos produktais 

14 06 03* Kiti tirpikliai ir tirpiklių mišiniai 

14 06 05* Dumblas arba kietosios atliekos, kuriuose yra kitų tirpiklių 

15 01 09 Pakuotės iš tekstilės 

15 01 10* Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos 

15 01 11* 

Metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro talpyklas, kuriose yra pavojingų kietų poringų rišamųjų medžiagų (pvz., asbesto), įskaitant 

tuščius slėginius konteinerius

15 02 02* 

Absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis 

cheminėmis medžiagomis 

15 02 03 Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai, nenurodyti 15 02 02 



16 01 14* Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 01 15 Aušinamieji skysčiai, nenurodyti 16 01 14 

16 01 21* Pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07 - 16 01 11, 16 01 13 - 16 01 14 ir 16 01 23-16 01 25 

16 03 03* Neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 03 04 Neorganinės atliekos, nenurodytos 16 03 03 

16 03 05* Organinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 03 06 Organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 

16 05 06* 

Laboratorinės chem. medžiagos, įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų mišinius, sudarytos iš pavojingų chem. medžiagų arba jų 

turinčios 

16 05 07* Nebereikalingos neorganinės cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų chem. medžiagų arba jų turinčios 

16 05 08* Nebereikalingos organinės cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų chem. medžiagų arba jų turinčios 

16 05 09 Nebereikalingos cheminės medžiagos, nenurodytos 16 05 06 , 16 05 07 arba 16 05 08 

16 06 06* Atskirai surinktas baterijų ir akumuliatorių šarminis elektrolitas 

16 07 08* Atliekos, kuriose yra tepalų 

16 07 09* Atliekos, kuriose yra kitų pavojingų cheminių medžiagų 

16 08 02* Panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pavojingų pereinamųjų metalų 1 arba pavojingų pereinamųjų metalų junginių 

16 08 03 Kitaip neapibrėžti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pereinamųjų metalų arba pereinamųjų metalų junginių 

16 08 04 Panaudoti skysto katalizinio krekingo katalizatoriai (išskyrus 16 08 07) 

16 08 07* Panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis 

16 08 06* Panaudoti skysčiai, naudoti kaip katalizatoriai 

16 08 07* Panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis 

16 10 01* Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 10 02 Vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 

16 10 03* Vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 10 04 Vandeniniai koncentratai, nenurodyti 16 10 03 

16 11 01* Metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

16 11 03* Kita metalurgijos procesų iškloja ir kitos ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

1 Šiame įraše pereinamieji metalai: skandis, vanadis, manganas, kobaltas, varis, itris, niobis, hafnis, volframas, titanas, chromas, geležis, nikelis, cinkas, cirkonis, molibdenas ir 

tantalas. Šie metalai arba jų junginiai yra pavojingi, jeigu jie yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos. Pagal pavojingų cheminių medžiagų klasifikaciją yra 

nustatoma, kuris iš šių pereinamųjų metalų ir kurie pereinamųjų metalų junginiai yra pavojingi.

16 11 05* Ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

17 01 06* Betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros dalys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

17 02 04* Stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie yra jomis užteršti 

17 05 03* Gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

17 05 05* Išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

17 05 06 Išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05 

17 05 07* Kelių skalda, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų 

17 06 04 Izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03 

17 09 03* Kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

18 01 06* Cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios 

18 02 05* Cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios 

18 02 06 Cheminės medžiagos, nenurodytos 18 02 05 

19 01 02 Iš dugno pelenų išskirtos medžiagos, kuriose yra geležies 

19 01 05* Dujų valymo filtrų papločiai 

19 01 06* Dujų valymo vandeninės skystosios atliekos ir kitos vandeninės skystosios atliekos 


19 01 10* Išmetamosioms dujoms valyti naudotos aktyvintos anglys 

19 01 11* Dugno pelenai ir šlakas, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 01 12 Dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 

19 01 13* Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 01 14 Lakieji pelenai, nenurodyti 19 01 13 

19 01 15* Garo katilų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 01 16 Garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15 

19 01 17* Pirolizės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 01 18 Pirolizės atliekos, nenurodytos 19 01 17 

19 02 03 Iš anksto sumaišytos atliekos, sudarytos tik iš nepavojingų atliekų 

19 02 04* Iš anksto sumaišytos atliekos, kuriose yra bent vienos rūšies pavojingų atliekų 

19 02 05* Fizinio/cheminio apdorojimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 02 06 Fizinio/cheminio apdorojimo dumblas, nenurodytas 19 02 05 

19 02 07* Atskyrimo būdų gauta alyva ir koncentratai 

19 02 08* Skystosios degios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 02 09* Kietosios degios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 02 10 Degios atliekos, nenurodytos 19 02 08 ir 19 02 09 

19 02 11* Kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų

19 03 04* Atliekos, pažymėtos kaip pavojingos, iš dalies 2 stabilizuotos 

19 03 05 Stabilizuotos atliekos, nenurodytos 19 03 04 

19 03 06* Sukietintos atliekos, pažymėtos kaip pavojingos 

19 03 07 Sukietintos atliekos, nenurodytos 19 03 06 

19 04 01 Sustiklintos atliekos 

19 04 02* Lakieji pelenai ir kitos išmetamųjų dujų valymo atliekos 

19 04 03* Nestiklinta kietoji fazė 

19 04 04 Vandeninės skystosios stiklintų atliekų grūdinimo atliekos 

19 07 02* Sąvartynų filtratas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 08 07* Jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas 

19 08 08* Membraninių sistemų atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų 

19 08 09 Atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, kuriame yra tik maistinio aliejaus ir riebalų 

19 08 10* Atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys 

19 08 11* Biologinio pramoninių nuotekų valymo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 08 13* Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 08 14 Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, nenurodytas 19 08 13 

19 09 04 Naudotos aktyvintos anglys 

19 10 03* Dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 10 04 Dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, nenurodytos 19 10 03 

19 10 05* Kitos frakcijos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 



19 11 03* Vandeninės skystosios atliekos 

19 11 04* Kuro valymo šarmais atliekos 


19 11 07* Išmetamųjų dujų valymo atliekos 


19 12 06* Mediena, kurioje yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 12 07 Mediena, nenurodyta 19 12 06 

19 12 08 Tekstilės dirbiniai 

19 12 10 Degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) 

19 12 11* Kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant medžiagų mišinius), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

2 Atliekos laikomos iš dalies stabilizuotomis, jeigu stabilizavimo procesui pasibaigus pavojingos sudedamosios dalys, kurios nebuvo iki galo paverstos nepavojingomis 

sudedamosiomis dalimis, galėtų būti išleistos į aplinką greitai, per vidutiniškos trukmės laikotarpį ir per ilgą laiką.

19 13 01* Grunto regeneravimo kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 13 03* Grunto regeneravimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 13 05* Požeminio vandens regeneravimo dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų 

19 13 07* 

Požeminio vandens regeneravimo vandeninės skystosios atliekos ir vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 


20 01 10 Drabužiai 

20 01 11 Tekstilės gaminiai 

20 01 13* Tirpikliai 

20 01 15* Šarmai 

20 01 17* Fotografijos cheminės medžiagos 

20 01 25 Maistinis aliejus ir riebalai 

20 01 26* Aliejus ir riebalai, nenurodyti 20 01 25 

20 01 27* Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

20 01 28 Dažai, rašalas, klijai ir dervos, nenurodyti 20 01 27 

20 01 29* Plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

20 01 30 Plovikliai, nenurodyti 20 01 29 


20 01 38 Mediena, nenurodyta 20 01 37 

20 01 41 Kaminų valymo atliekos 

36. Atliekų naudojimas ir/ar šalinimas: 

AB “Palemono keramika” užsiima pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo, naudojimo, surinkimo, saugojimo veikla ir apmokestinamųjų 

gaminių šalinimu (apdorojant). Bendrovė įtraukta į atliekas tvarkančių įmonių registrą 2005 vasario 18 d. Atliekas tvarkančios įmonės registracijos 

pažymėjimo Nr. 219015. 

AB “Palemono keramikoje” naudojamos atliekos, jų pavojingumas, naudojančio įrenginio našumas, naudojimo būdas ir numatomi sunaudoti 

kiekiai pateikti 37 lentelėje. 

Atliekos, kurias bendrovė priima šalinti, jų šalinimo būdai, numatomi šalinti kiekiai pateikti 38 lentelėje. 

36.1. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, parengtas Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos 

aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), nustatyta tvarka. Pridedamas Priede Nr. 

24.

36.2. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, parengtas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (atliekas naudojančioms ir/ar 

šalinančioms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios surenka ir/ar gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas 

– ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo). Pridedamas Priede Nr. 25. 

37 lentelė. Numatomos naudoti ir/ar šalinti atliekos. 


Atliekos 

Kodas 1 Pavadinimas Pavojingumas 2 našumas, 

Įrenginio 

t/m 

Šaltinis 

Numatomas kiekis 4 , 

t/m 2011 m. 

Naudojimo būdas 3 

Sunaudoti 

(R1,R5,R9, 

R11, S5) 

1 2 3 4 5 6 7 

R1 – iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais 

energijai gauti; R13 – R1-R12 veikloms naudoti 

Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos 

03 01 05 Nepavojingos 14000 skirtų atliekų laikymas; S5-atliekų paruošimas 

drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 

naudoti ir šalinti, apimantis šias išankstinio atliekų 

R1 - 12000 

apdirbimo veiklas 


2930 


03 01 99 Medienos dulkės Nepavojingos 14000 skirtų atliekų laikymas; S5-atliekų paruošimas 


R1 - 12000 


Saugoti 

(R13)

04 01 99 Medienos pjuvenos Nepavojingos 14000 

19 12 07 Mediena, nenurodyta 19 12 06 Nepavojingos 3000 


19 08 09 

Atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos 

mišinys, kuriame yra tik maistinio aliejaus ir riebalų 

Nepavojingos 500 

20 01 25 Maistinis aliejus ir riebalai Nepavojingos 500 

02 03 04 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti Nepavojingos 3000 

16 03 06 Organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 Nepavojingos 3000 

08 02 01 Dangos miltelių atliekos Nepavojingos 200 



skirtų atliekų laikymas; S5-atliekų paruošimas 

































R5-kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) 

atnaujinimas; R12- atliekų būsenos ar sudėties 

pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1- 

R11 veiklų; R13 – R1-R12 veikloms naudoti skirtų 

atliekų laikymas 

R1 - 12000 

R1 - 500 

R1 - 500 

R1 - 150 

1800 

R1 - 150 

R1 - 20 - 

R1 - 20 - 

R5 - 50 25

08 02 02 

08 02 03 

Vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių 

medžiagų 

Vandeninės suspensijos, kuriose yra keraminių 

medžiagų 



10 12 01 Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos Nepavojingos 1000 

10 12 03 Dalelės ir dulkės Nepavojingos 1000 

10 12 06 Brokuoti šablonai Nepavojingos 500 

10 12 08 

16 11 06 

Keramikos, plytų, čerpių ir statybinių konstrukcijų 

gamybos atliekos (po terminio apdorojimo) 

Ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios 

medžiagos, nenurodytos 16 11 05 



12 01 02 Juodųjų metalų dulkės ir dalelės Nepavojingos 200 









































R5 - 50 

R5 - 50 

R5 - 250 

R5 - 250 

R5 - 200 200 

R5 - 1200 

R5 - 55 

R5 - 0,200 55

10 01 03 

19 01 12 

10 11 11* 

Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai 

Dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 

Smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose 

yra sunkiųjų metalų (pvz., iš elektroninių vamzdelių) 






komponent) 






komponent) 

10 11 12 Stiklo atliekos, nenurodytos 10 11 11 Nepavojingos 1500 

10 11 13* 

10 11 14 

Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, kuriose 

yra pavojingų cheminių medžiagų 

Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, 



08 03 19* Dispersinė alyva 






310 

1500 

1500 












2600 

R11-atliekų gautų vykdant bet kurią iš R1- R10 

veiklų, panaudojimas; R12- atliekų būsenos ar 

sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią 

iš R1-R11 veiklų; R13 – R1-R12 veikloms naudoti 

skirtų atliekų laikymas 





















R9- pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks 

pakartotinis naftos produktų naudojimas; R13 – R1- 

R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas; S5- 

atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, apimantis šias 

išankstinio atliekų apdirbimo veiklas 






R11 - 270 

R11 - 500 

R11 - 500 

10 

R11- 500 

R11 - 500 

R9 - 2000 1500

Mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra halogenų 

12 01 07* 

(išskyrus emulsijas ir tirpalus) 

12 01 10* Sintetinės mašininės alyvos 

12 01 19* Lengvai biologiškai suyranti mašininė alyva 


13 01 10* 

Mineralinė nechlorintoji alyva hidraulinėms 

sistemoms 

13 01 11* Sintetinė alyva hidraulinėms sistemoms 

13 01 12* 

Lengvai biologiškai suyranti alyva hidraulinėms 

sistemoms 











komponent) 




























































išankstinio atliekų apdirbimo veiklas

13 01 13* Kita alyva hidraulinėms sistemoms 

13 02 05* 

Mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir 

tepalinė alyva 

13 02 06* Sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 

13 02 07* 

Lengvai biologiškai suyranti variklio, pavarų dėžės ir 

tepalinė alyva 


13 03 07* 

Mineralinė nechlorintoji izoliacinė ir šilumą 

perduodanti alyva 

13 03 08* Sintetinė izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 03 09* 

Lengvai biologiškai suyranti izoliacinė ir šilumą 

perduodanti alyva 

















































































13 03 10* Kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 

13 05 06* 

Naftos produktų / vandens separatorių naftos 

produktai 




13 08 99* Kailių valymui naudojama alyva 


19 02 07* Atskyrimo būdų gauta alyva ir koncentratai 

















































































19 08 09 

19 08 10* 


mišinys, kuriame yra tik maistinio aliejaus ir riebalų 


mišinys, nenurodytas 19 08 09 

Nepavojingos 






20 01 25 Maistinis aliejus ir riebalai Nepavojingos 



16 01 21* 

Pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07 

- 16 01 11, 16 01 13 - 16 01 14 ir 16 01 23-16 01 25 

(Kuro filtrai) 
















50 

40 





















S5-atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, apimantis 

šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas S5 - 50 4,5 

S5-atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, apimantis 

šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas S5 - 40 0,5 

P.S. Maksimalūs leidžiami sukaupti ir saugotini atliekų kiekiai nurodyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane 

36.3. Paraiškoje atliekų sąvartynams turi būti pateikti papildomi duomenys pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo 

ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 

96-3051), reikalavimus. 

AB “Palemono keramika” neužsiima atliekų sąvartynų eksploatavimu. 

38 lentelė. Numatomos šalinti atliekos. 

Įrenginio pavadinimas (1 priedo įrenginio atveju) AB “Palemono keramika”

Atliekos 

Kodas 1 Pavadinimas Pavojingumas 2 Įrenginio 

našumas, 

Šalinimo būdas 3 

t/parą 

šalinti 

(D9) 

1 2 3 4 5 6 

I. Galvaniniai šlamai ir kitos sunkiaisiais metalais užterštos atliekos 


Kitos liekanos, kuriose yra pavojingų cheminių 

01 03 05* 

medžiagų 


D14 - perpakavimas prieš vykdant bet kurią iš D1- 


D13 veiklų; D15 – D1-D14 veiklomis šalinti skirtų 




- 

komponent) 

01 03 06 Liekanos, nenurodytos 01 03 04 ir 01 03 05 Nepavojingos 

01 03 07* 

Kitos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų, susidarančios fiziniu ir cheminiu būdu 

apdorojant mineralus, kuriuose yra metalų 






komponent) 

01 03 08 Dulkių ir miltelių pavidalo atliekos, nenurodytos 01 03 07 Nepavojingos 

01 03 09 

Aliuminio oksido gamybos raudonasis dumblas, 


Nepavojingos 

01 03 99 Kitaip neapibrėžtos atliekos Nepavojingos 

03 02 03* Organiniai medienos konservantai, kuriuose yra metalų 






komponent) 

Šaltinis 



















Numatomas 

kiekis 4 ,t/m 2011m. 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

saugoti 

(D15)

03 02 04* Neorganiniai medienos konservantai 






komponent) 

04 01 04 Rauginimo skysčiai, kuriuose yra chromo Nepavojingos 

04 01 05 Rauginimo skysčiai, kuriuose nėra chromo Nepavojingos 

04 01 06 

04 01 07 

Dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje 

dumblas, kuriame yra chromo 

Dumblas, ypač nuotekų valymo jų susidarymo vietoje 

dumblas, kuriame nėra chromo 

06 03 13* Kietosios druskos ir tirpalai, kuriuose yra sunkiųjų metalų 

06 03 14 

Kietosios druskos ir tirpalai, nenurodyti 06 03 11 ir 06 03 

13 

06 03 15* Metalų oksidai, kuriuose yra sunkiųjų metalų 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

15 

1 










D9-atliekų fizikinis cheminis apdorojimas, gaminant 

porėtą keramiką (keramzitą); D13- perskirstymas ar 

maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1–D12 veiklų; 



















- 

- 

- 

15,0 

- 

- 

1,5 

- 

55

06 03 16 Metalų oksidai, nenurodyti 06 03 15 (Na, K, Mg, Ca, Al) 

06 03 99 

Medžiagos užterštos oksidais ir druskomis (Na, K, Mg, 

Ca, Li, Al karbonatais, hidrokarbonatais, fosfatais, hidro, 

dihidro poli fosfatais) 

06 04 03* Atliekos, kuriose yra arseno 

06 04 05* 

06 05 02* 

06 05 03 

06 11 01 

Atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų 

(Cr(III), Ni, Cu, Zn, Mn, Fe) 

Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, kuriame 

yra pavojingų chem. medžiagų (išskyrus Hg, Cd, 

radioaktyvias medžiagas) 

Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas, 


Titano dioksido gamybos metu vykstančių reakcijų su 

kalciu atliekos 
















komponent) 






komponent) 






13 

13 

13 

13 


Nepavojingos 





































1,0 

1,0 

- 

1,0 

1,0 

10,0 

-

09 01 06* 

09 01 13* 

10 01 01 

Fotografijos atliekų apdorojimo jų susidarymo vietoje 

atliekos, kuriose yra sidabro 

Vandeninės skystosios atliekos, susidarančios sidabro 

regeneravimo vietoje, nenurodytos 09 01 06 

Dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės (išskyrus garo 

katilų dulkes, nurodytas 10 01 04) 






komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 7,5 

10 01 02 Lakieji anglių pelenai Nepavojingos 7,5 

10 01 03 Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai Nepavojingos 10 

10 01 04* Lakieji naftos pelenai ir garo katilų dulkės 






komponent) 

7,5 































- 

- 

10,0 

15,0 

10,0 

15,0

10 01 13* Kurui naudotų emulsintų angliavandenilių lakieji pelenai 

10 01 14* 

10 01 15 

10 01 16* 

Bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų 

dulkės, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

(išskyrus Hg, Cd, radioaktyvias medžiagas) 

Bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų 

dulkės, nenurodyti 10 01 14 

Bendrojo deginimo lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų 







komponent) 






Nepavojingos 






komponent) 

10 01 17 Bendrojo deginimo lakieji pelenai, nenurodyti 10 01 16 Nepavojingos 

10 02 07* 

10 03 23* 










komponent) 






komponent) 

10 03 02 Anodų atliekos Nepavojingos 

7,5 




























- 

2,0 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 08 14 Anodų atliekos Nepavojingos 

10 03 04* Pirminio lydymo šlakas 

10 03 08* Antrinio lydymo druskų šlakas 

10 03 19* 

10 08 15* 

10 09 09* 

10 10 09* 

Išmetamųjų dujų dulkės, kuriose yra pavojingų 













komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 03 20 Išmetamųjų dujų dulkės, nenurodytos 10 03 19 Nepavojingos 

10 03 21* 

10 03 22 

Kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), 

kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

Kitos dalelės ir dulkės (įskaitant rutulinių malūnų dulkes), 







komponent) 

Nepavojingos 

10 03 24 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 03 23 Nepavojingos 

10 03 29* 

10 03 30 

Druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, 


Druskų šlako ir juodųjų nuodegų apdorojimo atliekos, 


10 04 01* Pirminio ir antrinio lydymo šlakas 

10 04 02* Pirminio ir antrinio lydymo nuodegos ir šlakas 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 04 03* Kalcio arsenatas 




10 04 05* Kitos dalelės ir dulkės 








komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-



10 05 10* 

Nuodegos ir šlakas, kurie, susilietę su vandeniu, 

gali išskirti pavojingai didelius degių dujų kiekius 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

10 08 04 Dalelės ir dulkės Nepavojingos 

10 08 08* Pirminio ir antrinio lydymo druskų šlakas 






komponent) 

10 08 11 Nuodegos ir šlakas, nenurodyti 10 08 10 Nepavojingos 

10 08 13 

10 08 17* 

Anodų gamybos atliekos, kuriose yra anglies, nenurodytos 

10 08 12 

Išmetamųjų dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, 

kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

Nepavojingos 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 11 17* 

10 09 05* 

10 09 06 

10 09 07* 

10 09 08 



Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, ir 


Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, 

nenurodyti 10 09 05 






komponent) 






13 



Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, ir kuriuose 



yra pavojingų cheminių medžiagų (išskyrus Hg, Cd, 




komponent) 

Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nenurodyti 

10 09 07 

13 









komponent) 


































- 

1,0 

1,0 

1,0 

1,0 

- 

-







komponent) 

10 09 12 Kitos dalelės, nenurodytos 10 09 11 Nepavojingos 

10 10 03 Krosnių šlakas Nepavojingos 

10 10 05* 

10 10 06 

10 10 07* 

10 10 08 

Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui ir 


Strypai ir šablonai, kurie nebuvo naudoti liejimui, 


Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui ir kuriuose 


Strypai ir šablonai, kurie buvo naudoti liejimui, nenurodyti 

10 10 07 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 



10 10 12 Kitos dalelės, nenurodytos 10 10 11 Nepavojingos 































- 

- 

- 

- 

- 

- 

1,0 

- 

-

10 11 03 Stiklo pluošto medžiagų atliekos Nepavojingos 

10 11 05 Dalelės ir dulkės Nepavojingos 

10 12 11* Glazūravimo atliekos, kuriose yra sunkiųjų metalų 


11 01 09* 

11 01 15* 

11 02 02* 

Dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų 


Membraninių sistemų arba jonitinių sistemų eliuatai 

ir dumblas, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Cinko hidrometalurgijos dumblas (įskaitant jarozitą, 

getitą) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 




























- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

11 02 05* 

11 02 07* 

Vario hidrometalurgijos procesų atliekos, kuriose 



medžiagų 







komponent) 






komponent) 






komponent) 

11 05 02 Cinko pelenai Nepavojingos 

11 05 04* Naudotas fliusas 

12 01 02 

12 01 18* 






komponent) 

Juodųjų metalų dulkės ir dalelės Nepavojingos 7,5 

Metalų nuosėdos (šlifavimo, galandimo ir poliravimo 

nuosėdos), kuriose yra alyvos 






komponent) 

23 




























- 

- 

- 

- 

- 

1,0 

45,0

16 08 02* 

16 08 03 

16 08 04 

16 08 07* 

19 01 11* 

Panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra pavojingų 

pereinamųjų metalų 3 arba pavojingų pereinamųjų metalų 

junginių 

Kitaip neapibrėžti panaudoti katalizatoriai, kuriuose yra 

pereinamųjų metalų arba pereinamųjų metalų junginių 

Panaudoti skysto katalizinio krekingo katalizatoriai 

(išskyrus 16 08 07) 

Panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingomis 


Dugno pelenai ir šlakas, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






Nepavojingos 

Nepavojingos 











19 01 12 Dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11 Nepavojingos 7,5 

7,5 





































1,0 

1,0 

3 Šiame įraše pereinamieji metalai: skandis, vanadis, manganas, kobaltas, varis, itris, niobis, hafnis, volframas, titanas, chromas, geležis, nikelis, cinkas, cirkonis, molibdenas ir 

tantalas. Šie metalai arba jų junginiai yra pavojingi, jeigu jie yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos. Pagal pavojingų cheminių medžiagų klasifikaciją yra 

nustatoma, kuris iš šių pereinamųjų metalų ir kurie pereinamųjų metalų junginiai yra pavojingi.

19 01 13* 

Lakieji pelenai, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

19 01 14 Lakieji pelenai, nenurodyti 19 01 13 Nepavojingos 

19 01 15* 

19 02 05* 

19 02 06 

19 04 02* 

19 08 08* 

Garo katilų dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Fizinio/cheminio apdorojimo dumblas, kuriame yra 

pavojingų cheminių medžiagų (išskyrus Hg, Cd, 


Fizinio/cheminio apdorojimo dumblas, nenurodytas 19 02 

05 

Lakieji pelenai ir kitos išmetamųjų dujų valymo 

atliekos 

Membraninių sistemų atliekos, kuriose yra sunkiųjų 

metalų 











7,5 

15 







komponent) 






komponent) 































- 

- 

1,0 

100,0 

1,0 

- 

-

19 10 03* 

Dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, kuriose yra 

pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 

19 10 04 Dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, nenurodytos 19 10 03 Nepavojingos 











19 10 05* Kitos frakcijos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 



- 



komponent) 

Iš viso šių atliekų 247,5 55 

II. Kietos ir pastos pavidalo atliekos 

01 04 07* 

01 04 13 

Mineralų, kuriuose nėra metalų, fizinio ir cheminio 

apdorojimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Akmenų skaldymo ir pjaustymo atliekos, nenurodytos 01 

04 07 






komponent) 

Nepavojingos 

01 05 04 Gėlo vandens gręžinių dumblas ir atliekos Nepavojingos 

01 05 05* Gręžinių dumblas ir atliekos, kuriose yra naftos 






komponent) 













- 

- 

- 

- 

- 

-

01 05 06* 

03 03 07 

Gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra 


Mechaniškai atskirtas popieriaus ir kartono atliekų 

virinimo brokas 






komponent) 


03 03 08 Perdirbti skirto popieriaus ir kartono rūšiavimo atliekos Nepavojingos 

03 03 09 Kalkių dumblo atliekos Nepavojingos 

03 03 10 

03 03 11 

04 01 03 * 

04 02 09 

04 02 10 

Pluošto atliekos, pluošto, užpildo ir dengimo dumblas 

atliekant mechaninį atskyrimą 



Riebalų šalinimo atliekos, kuriuose yra tirpiklių be 

skystosios fazės 

Sudėtinių medžiagų (impregnuoti tekstilės gaminiai, 

elastomerai, termoplastikai) atliekos 

Organinės medžiagos iš natūralių produktų (pvz., riebalai, 

vaškas) 

Nepavojingos 

Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 

Nepavojingos 

04 02 15 Apdailos atliekos, nenurodytos 04 02 14 Nepavojingos 


































- 

10,0 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

04 02 19* 

05 01 09* 

07 01 11* 

07 02 11* 

07 03 11* 

07 04 11* 

07 05 11* 




yra pavojingų chem. medžiagų 
















komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

10

07 07 11* 

10 01 20* 

04 02 20 












komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 

04 02 21 Neperdirbto tekstilės pluošto atliekos Nepavojingos 

04 02 22 Perdirbto tekstilės pluošto atliekos Nepavojingos 

05 01 02* Druskos šalinimo dumblas 

05 01 03* Rezervuarų dugno dumblas 

05 01 04* Rūgštinis alkilinis dumblas 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-


05 01 06* Įmonės arba įrangos eksplotavimo tepaluotas dumblas 











komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

05 01 10 



05 01 12* Rūgštys, kuriose yra tepalų 

Nepavojingos 






komponent) 

05 01 13 Garo katilams tiekiamo vandens dumblas Nepavojingos 23 

05 01 14 Aušinimo bokštų atliekos Nepavojingos 

05 06 04 Aušinimo bokštų atliekos Nepavojingos 








komponent) 






komponent) 

05 01 16 Sieros šalinimo iš naftos atliekos, kuriose yra sieros Nepavojingos 

05 01 17 Bitumas Nepavojingos 































- 

- 

2,0 

- 

- 

- 

- 

- 

-

05 06 99 Kitaip neapibrėžtos atliekos Nepavojingos 

06 06 02* Atliekos, kuriose yra pavojingų sulfidų 






komponent) 

06 06 03 Atliekos, kuriose yra sulfidų, nenurodytos 06 06 02 Nepavojingos 

06 09 02 Fosfitinis šlakas Nepavojingos 

06 09 03* 

Reakcijų su kalciu atliekos, užterštos pavojingomis 

cheminėmis medžiagomis arba jose yra pavojingų 







komponent) 

06 09 04 Reakcijų su kalciu atliekos, nenurodytos 06 09 03 Nepavojingos 

06 10 02* Atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 







komponent) 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-





07 01 12 

07 02 12 










komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 

Nepavojingos 

07 02 15 Priedų atliekos, nenurodytos 07 02 14 Nepavojingos 

07 03 12 

07 04 12 





Nepavojingos 

Nepavojingos 




























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

07 04 13* 

07 05 13* 

07 05 12 

Kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Kietosios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 








komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 

07 05 14 Kietosios atliekos, nenurodytos 07 05 13 Nepavojingos 

07 06 99 

07 07 12 

10 01 05 

10 01 07 

10 01 18* 

10 01 19 

Medžiagos užterštos riebalų, taukų, muilo, ploviklių 

atliekomis 



Sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais 

reakcijų kietosios atliekos 

Sieros iš išmetamųjų dujų šalinimo kalcio junginiais 

reakcijų dumblo pavidalo atliekos 

Dujų valymo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Dujų valymo atliekos, nenurodytos 10 01 05, 10 01 07 ir 

10 01 18 

Nepavojingos 

Nepavojingos 

Nepavojingos 

Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 































- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 01 21 

10 01 22* 

10 01 23 



Garo katilų valymo vandeninis dumblas, kuriame yra 


Garo katilų valymo vandeninis dumblas, nenurodytas 10 

01 22 

Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 

10 01 26 Aušinimo vandens valymo atliekos Nepavojingos 

10 02 01 Šlako apdorojimo atliekos Nepavojingos 

10 02 02 Neapdorotas šlakas Nepavojingos 

10 02 08 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 02 07 Nepavojingos 

10 02 10 Antrinės nuodegos Nepavojingos 













75 

75 





































- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

2,0 

2,0

10 02 12 Aušinimo vandens valymo atliekos, nenurodytos 10 02 11 Nepavojingos 

10 02 13* 

10 03 25* 

10 02 14 

Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra 


Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra 


Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 02 

13 






komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 

10 02 15 Kitas dumblas ir filtrų papločiai Nepavojingos 

10 03 26 

Dujų valymo dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 10 03 

25 



Nepavojingos 






komponent) 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-










komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 


10 08 09 Kitas šlakas Nepavojingos 

10 09 13* 

Rišiklių atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 10 13* 


medžiagų 






komponent) 

10 09 14 Rišiklių atliekos, nenurodytos 10 09 13 Nepavojingos 

10 09 16 

Plyšiams nustatyti naudojamų junginių komponentai, 


Nepavojingos 

10 10 14 Rišiklių atliekos, nenurodytos 10 10 13 Nepavojingos 

10 10 16 

10 11 09* 

10 11 10 

10 11 15* 

10 11 16 

10 11 18 



Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, 


Mišinio ruošimo prieš terminį apdorojimą atliekos, 


Išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, kuriose 


Išmetamųjų dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 

10 11 15 



Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 

Nepavojingos 































- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

10 11 19* 

10 11 20 

10 12 09* 

Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, 


Nuotekų valymo jų susidarymo vietoje kietosios atliekos, 









komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 

10 12 10 Dujų valymo kietosios atliekos, nenurodytos 10 12 09 Nepavojingos 7,5 

10 12 12 Glazūravimo atliekos, nenurodytos 10 12 11 Nepavojingos 


11 01 09* 

Dumblas ir filtrų papločiai, kuriuose yra pavojingų 







komponent) 






komponent) 

11 01 10 Dumblas ir filtrų papločiai, nenurodyti 11 01 09 Nepavojingos 




























- 

- 

- 

1,0 

- 

- 

- 

-

11 01 13* 

Riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

11 01 14 Riebalų šalinimo atliekos, nenurodytos 11 01 13 Nepavojingos 

11 03 02* Kitos atliekos 


12 01 14* 

Mašininis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

12 01 15 Mašininis dumblas, nenurodytas 12 01 14 Nepavojingos 

12 01 20* 








komponent) 

23 

























- 

- 

- 

- 

- 

5,0 

-

12 01 21 

13 05 01* 



Žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių 

kietosios medžiagos 


13 05 03* Kolektoriaus dumblas 


13 05 08* 


atliekų mišiniai 

13 08 01* Druskų šalinimo dumblas ar emulsijos 

Nepavojingos 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-







komponent) 




14 06 05* Dumblas arba kietosios atliekos, kuriuose yra kitų tirpiklių 



komponent) 

15 01 10* 

15 01 11* 

Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

likučių arba kurios yra jomis užterštos 

Metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro talpyklas, 

kuriose yra pavojingų kietų poringų rišamųjų medžiagų 

(pvz., asbesto), įskaitant tuščius slėginius konteinerius 


16 08 07* 

16 11 01* 

Panaudoti katalizatoriai, užteršti pavojingomis 


Metalurgijos procesų anglies iškloja ir ugniai atsparios 

medžiagos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

16 11 03* 

16 11 05* 

17 01 06* 

17 02 04* 

17 05 03* 

17 05 05* 

Kita metalurgijos procesų iškloja ir kitos ugniai atsparios 


Ne metalurgijos procesų iškloja ir ugniai atsparios 


Betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba 

atskiros dalys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 

Stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingų 

cheminių medžiagų arba kurie yra jomis užteršti 

Gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

17 05 06 Išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05 Nepavojingos 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

17 05 07* 

Kelių skalda, kurioje yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

17 06 04 Izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 01 ir 17 06 03 Nepavojingos 

17 09 03* 

Kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant 

mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

19 01 02 Iš dugno pelenų išskirtos medžiagos, kuriose yra geležies Nepavojingos 

19 01 05* Dujų valymo filtrų papločiai 







komponent) 






komponent) 

19 01 16 Garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15 Nepavojingos 

19 01 17* 

Pirolizės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

19 01 18 Pirolizės atliekos, nenurodytos 19 01 17 Nepavojingos 

19 02 03 

19 02 04* 

19 02 09* 

19 03 04* 

Iš anksto sumaišytos atliekos, sudarytos tik iš nepavojingų 

atliekų 

Iš anksto sumaišytos atliekos, kuriose yra bent vienos 

rūšies pavojingų atliekų 

Kietosios degios atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Atliekos, pažymėtos kaip pavojingos, iš dalies 

stabilizuotos 

Nepavojingos 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

19 03 05 Stabilizuotos atliekos, nenurodytos 19 03 04 Nepavojingos 

19 03 06* Sukietintos atliekos, pažymėtos kaip pavojingos 






komponent) 

19 03 07 Sukietintos atliekos, nenurodytos 19 03 06 Nepavojingos 

19 04 01 Sustiklintos atliekos Nepavojingos 




























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

19 04 03* Nestiklinta kietoji fazė 

19 08 07* Jonitų regeneravimo tirpalai ir dumblas 

19 08 11* 

19 08 13* 

19 08 14 

19 11 05* 

Biologinio pramoninių nuotekų valymo dumblas, kuriame 


Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, kuriame yra 


Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, 









komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

23 







komponent) 

























- 

- 

- 

3,0 

3,0 

-

19 11 07* Išmetamųjų dujų valymo atliekos 






komponent) 

19 12 10 Degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras) Nepavojingos 

19 12 11* 

19 13 01* 

19 13 03* 

19 13 05* 

Kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (įskaitant 

medžiagų mišinius), kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Grunto regeneravimo kietosios atliekos, kuriose yra 


Grunto regeneravimo dumblas, kuriame yra pavojingų 


Požeminio vandens regeneravimo dumblas, kuriame yra 







komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 























- 

- 

- 

- 

- 

- 

-










- 

komponent) 

Iš viso šių atliekų 22 10 

III. Organinės ir neorganinės atliekos 

03 02 05* 

Kiti medienos konservantai, kuriuose yra pavojingų 


06 13 02* Naudotos aktyvintos anglys (išskyrus 06 07 02) 






komponent) 






komponent) 

06 13 03 Dujų suodžiai Nepavojingos 

06 13 05* Paišai (suodžiai) 

16 03 03* 

Neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

H8 (Ėdžios: medžiagos ir 

preparatai, prie kurių 

prisilietus gali būti sunaikinti 

gyvieji audiniai) 

16 03 04 Neorganinės atliekos, nenurodytos 16 03 03 Nepavojingos 1 

7,5 

























- 

1,0 

- 

- 

- 

2,0

16 03 05* 

Organinės atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

16 03 06 Organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 Nepavojingos 1 

16 05 06* 

16 05 07* 

16 05 08* 

16 05 09 

Laboratorinės chem. medžiagos, įskaitant laboratorinių 

cheminių medžiagų mišinius, sudarytos iš pavojingų 

chem. medžiagų arba jų turinčios 

Nebereikalingos neorganinės cheminės medžiagos, 

sudarytos iš pavojingų chem. medžiagų arba jų turinčios 

Nebereikalingos organinės cheminės medžiagos, sudarytos 

iš pavojingų chem. medžiagų arba jų turinčios 

Nebereikalingos cheminės medžiagos, nenurodytos 

16 05 06, 16 05 07 arba 16 05 08 
















komponent) 


1 

1 































- 

2,0 

2,0 

1,0 

- 

5,0 

10

18 01 06* 

18 02 05* 

Cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų 

cheminių medžiagų arba jų turinčios 

Cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų 

cheminių medžiagų arba jų turinčios 






komponent) 






komponent) 

18 02 06 Cheminės medžiagos, nenurodytos 18 02 05 Nepavojingos 

19 01 10* Išmetamosioms dujoms valyti naudotos aktyvintos anglys 






komponent) 

19 09 04 Naudotos aktyvintos anglys Nepavojingos 7,5 

20 01 41 Kaminų valymo atliekos Nepavojingos 






















Iš viso šių atliekų: 23 10 

IV. Dažų, lakų, klijų, hermetikų, cheminių procesų atliekos 

03 03 05 


Spaustuvinių dažų šalinimo perdirbant makulatūrą 

Nepavojingos 


dumblas 


- 

- 

- 

- 

- 

10,0 

-

04 02 14 * Odos apdailos atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių 

04 02 16* 

Dažančios medžiagos ir pigmentai, kuriuose yra pavojingų 


04 02 17 Dažančios medžiagos ir pigmentai, nenurodyti 04 02 16 



07 02 14* 

Priedų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, 

atliekos 






komponent) 






komponent) 











komponent) 






komponent) 






komponent) 

10 






















- 

- 

1,0 

- 

- 

- 

25




07 06 11* 

07 06 12 

08 01 11* 





Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų 

pavojingų cheminių medžiagų, atliekos 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 

08 01 12 Dažų ir lako atliekos, nenurodytos 08 01 11 Nepavojingos 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

08 01 13* 

Dažų ir lako dumblas, kuriuose yra organinių tirpiklių ar 

kitų pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 

08 01 14 Dažų ir lako dumblas, nenurodytas 08 01 13 Nepavojingos 

08 01 15* 

08 01 16 

08 01 17* 

Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, kuriuose 

yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių 

medžiagų 

Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, 


Dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriuose yra organinių 

tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 







komponent) 

08 01 18 Dažų ir lako šalinimo atliekos, nenurodytos 08 01 17 Nepavojingos 

08 01 21* Dažų ar lako nuėmiklių atliekos 






komponent) 

08 02 01 Dangos miltelių atliekos Nepavojingos 




























- 

- 

- 

5,0 

- 

- 

- 

-

08 02 02 Vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių medžiagų Nepavojingos 23 

08 03 12* Dažų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 

08 03 13 Dažų, nenurodytos 08 03 12, atliekos Nepavojingos 

08 03 14* Dažų dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

08 03 15 

08 03 17* 






komponent) 

Dažų dumblas, nenurodytas 08 03 14 Nepavojingos 10 

Spaustuvinio dažiklio atliekos, kuriose yra pavojingų 







komponent) 

08 03 18 Spaustuvinio dažiklio atliekos, nenurodytos 08 03 17 Nepavojingos 




























5,0 

- 

- 

- 

50,0 

- 

-

08 04 09* 

Klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių 

ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos 






komponent) 

08 04 10 Klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09 Nepavojingos 

08 04 11* 

Klijų ir hermetikų dumblas, kuriame yra organinių 

tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 

08 04 12 Klijų ir hermetikų dumblas, nenurodytas 08 04 11 Nepavojingos 

08 04 13* 

08 04 14 

08 04 15* 

08 04 16 

Vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, 

kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių 

medžiagų 

Vandeninis dumblas, kuriame yra klijų ir hermetikų, 


Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir 

hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų 


Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra klijų ir 

hermetikų, nenurodytos 08 04 15 






komponent) 

Nepavojingos 






komponent) 

Nepavojingos 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

09 01 03* Ryškalų tirpalai su tirpikliais 

09 01 04* Fiksažų tirpalai 

09 01 05* Balinimo tirpalai ir balinimo fiksažų tirpalai 

10 09 15* 

10 10 13* 

10 10 15* 

11 01 11* 




medžiagų 



Vandeniniai skalavimo skysčiai, kuriuose yra pavojingų 







komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

14 06 03* Kiti tirpikliai ir tirpiklių mišiniai 

16 08 06* Panaudoti skysčiai, naudoti kaip katalizatoriai 

16 10 01* 

Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra 





gyvieji audiniai); 











komponent) 






komponent) 

16 10 02 Vandeninės skystosios atliekos, neapibrėžtos 16 10 01 Nepavojingos 

16 10 03* 

Vandeniniai koncentratai, kuriuose yra pavojingų 







komponent) 

16 10 04 Vandeniniai koncentratai, nenurodyti 16 10 03 Nepavojingos 

19 01 06* 

Dujų valymo vandeninės skystosios atliekos ir kitos 

vandeninės skystosios atliekos 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

19 02 10 Degios atliekos, nenurodytos 19 02 08 ir 19 02 09 Nepavojingos 

19 04 04 Vandeninės skystosios stiklintų atliekų grūdinimo atliekos Nepavojingos 

19 07 02* 

19 13 07* 

20 01 13* Tirpikliai 

Sąvartynų filtratas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 

Požeminio vandens regeneravimo vandeninės skystosios 

atliekos ir vandeniniai koncentratai, kuriuose yra 


20 01 17* Fotografijos cheminės medžiagos 

20 01 27* 

Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingų 







komponent) 






komponent) 




gyvieji audiniai); 











komponent) 






komponent) 






















- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

20 01 28 Dažai, rašalas, klijai ir dervos, nenurodyti 20 01 27 Nepavojingos 


D13 veiklų; D15 – D1-D14 veiklomis šalinti skirtų - 



V. Kietos atliekos 

Medienos atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų 

03 01 04 * 

Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių 

plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 








komponent) 






komponent) 






komponent) 











Stiklo atliekos 


H14 (Ekotoksiškos: atliekos, porėtą keramiką (keramzitą); D13- perskirstymas ar 

Smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose yra 



10 11 11* sukelti staigų ar uždelstą 18 

sunkiųjų metalų 






0,5 



10 11 12 Stiklo atliekos, nenurodytos 10 11 11 Nepavojingos 18 





3,0 

- 

- 

- 

10

10 11 13* 

10 11 14 

Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, kuriame yra 


Stiklo poliravimo ir stiklo šlifavimo dumblas, nenurodytas 

10 11 13 






komponent) 

18 















Medienos atliekos (nepavojingos) 

03 01 05 



Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių 



plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04 




500,0 



03 01 99 Medienos dulkės Nepavojingos 17 



300,0 



04 01 99 Medienos pjuvenos Nepavojingos 17 





20,0 2850 










20,0 

50,0 

20,0 

10






10,0 




Kitos kietos atliekos 

08 01 99 Medžiagos užterštos dažais Nepavojingos 

08 03 99 Medžiagos užterštos dažais Nepavojingos 







komponent) 

15 01 09 Pakuotės iš tekstilės Nepavojingos 

15 02 02* 

15 02 03 

Absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip 

neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai 

drabužiai, užteršti pavojingomis chem. medžiagomis 

Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai 

drabužiai, nenurodyti 15 02 02 






komponent) 

Nepavojingos 7,5 

19 12 01 Popierius ir kartonas Nepavojingos 

























- 0,5 

- 0,5 

- 2,0 

- 1,0 

- 86,0 

3,0 1,0 

- 1,0

20 01 01 Popierius ir kartonas Nepavojingos 


D13 veiklų; D15 – D1-D14 veiklomis šalinti skirtų - 1,0 


19 12 08 Tekstilės dirbiniai Nepavojingos 




20 01 10 Drabužiai Nepavojingos 




20 01 11 Tekstilės gaminiai Nepavojingos 





VI. Skystos atliekos 

02 02 03 Vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos Nepavojingos 

02 03 02 Konservantų atliekos Nepavojingos 

02 03 04 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti Nepavojingos 



02 06 02 Konservantų atliekos Nepavojingos 

02 07 02 Spirito distiliavimo atliekos Nepavojingos 

























- 

- 

- 

- 

- 

- 

-

02 07 04 Medžiagos, netinkamos vartoti ar perdirbti (alkoholis) Nepavojingos 

03 02 01* Nehalogenintieji organiniai medienos konservantai 






komponent) 

03 02 99 Kitaip neapibrėžti medienos konservantai Nepavojingos 




medžiagos ir preparatai, kurie 

įkvėpti, praryti ar 


dalies pakenkti sveikatai); 






komponent) 











komponent) 



















- 

- 

- 

- 

- 

500




07 01 04* 

Kiti organiniai tirpikliai, plovimo skysčiai ir motininiai 

tirpalai 











komponent) 











komponent) 











komponent) 

H3-B (Degios: skystos 


kurių pliūpsnio temperatūra 

lygi arba aukštesnė negu 21 

0 C ir lygi arba žemesnė negu 

55 0 C) 













- 

- 

- 

-

07 02 04* 


tirpalai 









- 

07 03 04* 

07 06 04* 

07 07 04* 

04 02 10 


tirpalai 


tirpalai 


tirpalai 

Organinės medžiagos iš natūralių produktų (riebalai, 

vaškas) 


55 0 C) 






55 0 C) 






55 0 C) 






55 0 C) 

Nepavojingos 











komponent) 
















- 

- 

- 

- 

-














komponent) 











komponent) 











komponent) 










- 

- 

-


08 01 15* 

08 01 16 

08 01 19* 

08 01 20 

Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, kuriuose 


medžiagų 

Vandeninis dumblas, kuriame yra dažų ar lako, 












komponent) 






komponent) 

Nepavojingos 



Vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, kuriuose 




medžiagų 


komponent) 

Vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, 



08 02 02 Vandeninis dumblas, kuriame yra keraminių medžiagų Nepavojingos 23 

























- 

- 

- 

- 

3,0 

2,0

08 02 03 

Vandeninės suspensijos, kuriose yra keraminių medžiagų Nepavojingos 23 

08 03 07 Vandeninės dumblas, kuriame yra dažų Nepavojingos 10 

08 03 08 Vandeninės skystosios atliekos, kuriose yra dažų Nepavojingos 10 

09 01 01* Vandeniniai ryškalų ir aktivatorių tirpalai 

09 01 02* Vandeniniai ofseto plokščių ryškalų tirpalai 











komponent) 











komponent) 

























2,0 

3,0 

3,0 

- 

-

09 01 99 Medžiagos užterštos ryškalų ir aktyvatorių atliekomis Nepavojingos 



11 01 13* 

Riebalų šalinimo atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

11 01 14 Riebalų šalinimo atliekos, nenurodytos 11 01 13 Nepavojingos 23 

12 01 09* Mašininės emulsijos ir tirpalai, kuriuose nėra halogenų 







komponent) 






komponent) 

























- 

- 

- 

- 

3,0 

- 

-

12 01 14* 

Mašininis dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 

12 01 15 Mašininis dumblas, nenurodytas 12 01 14 Nepavojingos 

12 03 01* Vandeniniai plovimo skysčiai 

12 03 02* Riebalų šalinimo garais atliekos 


13 04 01* Vidaus laivininkystės lijaliniai vandenys 






komponent) 











komponent) 






23 

75 

75 

75 































- 

2,0 

10,0 

10,0 

- 

10,0

13 04 02* Lijaliniai vandenys iš prieplaukų nuotakyno 

13 04 03* Kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys 

13 05 01* 


kietosios medžiagos 



13 05 07* Naftos produktų / vandens separatorių tepaluotas vanduo 
















komponent) 






komponent) 






komponent) 






75 

75 

75 




























20,0 

300,0 

- 

- 

- 

800,0

13 05 08* 


atliekų mišiniai 


13 07 02* Benzinas 



















komponent) 











komponent) 






komponent) 

75 

36 

1 

15 































600,0 

3000 

50 

1000 

- 

-

16 01 14* 

Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






16 01 15 Aušinamieji skysčiai, nenurodyti 16 01 14 Nepavojingos 23 

16 03 06 Organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 Nepavojingos 


16 07 09* Atliekos, kuriose yra kitų pavojingų cheminių medžiagų 

17 05 05* 

Išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių 

medžiagų 






komponent) 






komponent) 






komponent) 

23 




























25,0 

0,5 

- 

- 

-

17 05 06 Išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05 Nepavojingos 

19 08 09 

19 08 13* 

19 08 14 

Atskyrus alyvą/vandenį gautas riebalų ir alyvos mišinys, 

kuriame yra tik maistinio aliejaus ir riebalų 

Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, kuriame yra 


Kitokio pramoninių nuotekų valymo dumblas, 


19 11 03* Vandeninės skystosios atliekos 

Nepavojingos 






komponent) 

23 







komponent) 








komponent) 




























1,0 

- 

- 

3,0 

- 

- 

-

20 01 29* Plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų 






komponent) 

20 01 30 Plovikliai, nenurodyti 20 01 29 Nepavojingos 

05 01 09* 

05 01 10 










komponent) 

Nepavojingos 

05 01 13 Garo katilams tiekiamo vandens dumblas Nepavojingos 23 

07 06 11* 

07 06 12 

07 06 99 





Medžiagos užterštos riebalų, taukų, muilo, ploviklių 

atliekomis 






komponent) 

Nepavojingos 

Nepavojingos 




























- 

- 

- 

- 

2,0 

- 

- 

- 

500 

2,0


13 08 99* Kailių valymui naudojama alyva 






komponent) 






komponent) 







Iš viso šių atliekų 5853,5 

VII. Šarminės atliekos 

05 01 11* Kuro valymo šarminiais tirpalais atliekos 









- 

komponent) 

06 02 01* Kalcio hidroksidas 

06 02 04* Natrio hidroksidas ir kalio hidroksidas 

06 02 05* Kitos bazės 






komponent) 









1 

1 
















- 

- 

- 

2,6 

1,5

06 02 99 Medžiagos užterštos šarmais 

06 03 14 

Kietosios druskos ir tirpalai, nenurodyti 06 03 11 ir 06 03 

13 










komponent) 



11 01 07* Ėsdinimo šarmai 






H8 (dios: mediagos ir 

preparatai, prie kuri 

prisilietus gali bti 

sunaikinti gyvieji audiniai) 

11 01 12 Vandeniniai skalavimo skysčiai, nenurodyti 11 01 11 Nepavojingos 

11 01 98* 

16 06 06* 


medžiagų 

Atskirai surinktas baterijų ir akumuliatorių šarminis 

elektrolitas 






komponent) 





1 

1 

1 


































- 

2,0 

- 

- 

1,0 

- 

- 

1,0

19 11 04* Kuo valymo šarmais atliekos 

20 01 15* Šarmai 









1 

1 













Iš viso šarminių atliekų: 14,1 2,0 

P.S. - Maksimalūs leidžiami sukaupti ir saugotini atliekų kiekiai nurodyti ir atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane. 

Pastabos: 

1 – atliekos kodas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedą; 

2 – pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 3 priedą; 

3 – pagal Atliekų tvarkymo taisykles; 

4 – didžiausias numatomas pašalinti atliekų kiekis per metus, nurodant laikotarpį. 

1,0 

5,0 

X. APLINKOS MONITORINGAS IR Į APLINKĄ IŠMETAMŲ (IŠLEIDŽIAMŲ) TERŠALŲ APSKAITA 

37. Paraiškoje turi būti pateiktas ūkio subjektų aplinkos monitoringo programos projektas, parengtas pagal Ūkio subjektų monitoringo 

nuostatus, ir informacija apie tai, kaip veiklos vykdytojas numato tvarkyti į aplinką išmetamų (išleidžiamų) teršalų apskaitą. Tie veiklos 

vykdytojai, kurie privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio dujas, privalo pagal Taisyklių 16.18 punktu pateikti išsamų šiltnamio dujų 

monitoringo metodologijos aprašymą arba šiltnamio dujų išmetimo apskaitos planą. 

AB “Palemono keramika” yra parengusi Aplinkos monitoringo programą, kuri pridedadma prie paraiškos Priede Nr. 26. AB “Palemono 

keramika” taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenis pateiks Kauno RAAD popierinėje ir 

skaitmeninėje formose atlikus matavimus iki kito mėnesio 15 d. Metinė monitoringo ataskaita Kauno RAAD bus teikiama popierinėje ir skaitmeninėje 

formose ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 1 d.

AB “Palemono keramika” vykdo šiltnamio dujų išmetimo iš įrenginio monitoringą (apskaitą). Yra parengtas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų 

išmetimo apskaitos planas 2008-2012 m., kuris pridedamas Priede Nr. 27. Kasmet yra paruošiama šiltnamio dujų monitoringo ataskaita su 

apskaičiuotu ir kartu su nepriklausomų auditorių patvirtintu išmetamų dujų kiekiu. Teikiama tvirtinti Kauno RAAD. 

XI.TRIUKŠMO SKLIDIMAS IR KVAPŲ KONTROLĖ 

43. Veiklos vykdytojas turi pateikti dokumentaciją apie suderinamumą su Lietuvos Respublikoje nustatytomis ribinėmis triukšmo 

vertėmis (jei tokios nustatytos). 

Pagrindinė AB “Palemono keramika” ūkinės veiklos rūšis yra degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba. AB “Palemono keramika” 

taip pat užsiima pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo, naudojimo, saugojimo veikla ir apmokestinamųjų gaminių apdorojimu. 

Triukšmą sukeliantys įmonės teritorijoje naudojami įrenginiai: ventiliatoriai skirti oro padavimui į keramzito gamybos sukamųjų, keraminių 

gaminių degimo tunelinių krosnių ir vandens šildymo katilo degimo zonas bei dujų – dūmų išsiurbimui iš jų į kaminus. 

Didelę įtaką aplinkos triukšmui turi šalia AB “Palemono keramika” esančios įmonės, geležinkelis bei automagistralė. 

AB “Palemono keramika” teritorija yra centrinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Kauno pietrytinėje dalyje, Palemone, šalia stambių geležinkelio 

ir autotransporto kelių mazgų. 

Šiaurinė, šiaurės vakarinė bendrovės teritorijos dalis ribojasi su triukšmo šaltiniu - Palemono geležinkelio krovinių stoties teritorija, šalia kurios 

įsikūręs konteinerių terminalas, Pabėgių mirkymo gamykla, AB “Kauno tiekimas”. 

Piečiau įmonės teritorijos yra UAB “Hermio langai” bei Kauno marių regioninis parkas, kurio ribos prasideda vidutiniškai už 250 metrų. 

Dar vienas triukšmo šaltinis, tai iš šiaurės rytų pusės įmonės teritoriją juosiančia Keramzito gatve, vakarų pusėje pereinančia į Pamario gatvę, 

judančios transporto priemonės. 

Triukšmo šaltinis – transporto priemonės judančios automagistrale Vilnius- Klaipėda. Automagistralė nuo AB “Palemono keramika” teritorijos 

nutolusi apie 600 m į rytus. 

AB “Palemono keramika “ šiaurės rytinę, rytinę, pietvakarinę ir vakarinę teritorijos dalį supa Palemono gyvenvietė. Atstumas iki artimiausio 

šiaurės rytinėje teritorijos pusėje esančio gyvenamo namo – apie 30 m. Atstumas iki artimiausio vakarinėje teritorijos pusėje esančio gyvenamo namo – 

apie 50 m. 

28 priede pridedama atliktų AB “Palemono keramika” veikiančių įrengimų ir supančios aplinkos skleidžiamo triukšmo matavimų protokolo 

“Akustinio triukšmo matavimo protokolas Nr. F-K-T-507” kopija. Taip pat 28 priede pateikta schema su pažymėtomis triukšmo matavimo vietomis. 

42 lentelėje pateikiami triukšmo, skleidžiamo atskirų triukšmo šaltinių, susietų su pareiškiama veikla, lygio skaičiavimų rezultatai. 43 

lentelėje turi būti nurodyti didžiausi garso slėgio lygiai (GSL) 1 šaltiniuose, iš kurių triukšmas skleidžiamas į aplinką. Nurodomi stebėjimų 

intervalai ir trukmė. 

42 lentelė. Triukšmo lygių skaičiavimo rezultatai.

Eil. Nr. Vieta GSL, L eq db(A) 

1 2 3 

3 

Teritorija, prie plytų-čerpių cecho tunelinės krosnies. Triukšmo šaltinis – AB “Palemono keramika” 

veikiančių įrengimų ir aplinkos keliamas triukšmas 

53 

45. Didžiausi garso slėgio lygiai (GSL) 1 , kurie susidaro garsui jautriose vietose (gyvenamosios, rekreacinės teritorijos, asmens sveikatos 

priežiūros, švietimo įstaigos ir pan.) už veiklos ribų. 

43 lentelė. Garso slėgio lygiai (GSL) už veiklos ribų. 

Eil. Nr. Vieta, nurodant atstumą (m) nuo triukšmo šaltinio 

L eq dB(A) 15 minučių 

(dienos metu) 1 


(nakties metu) 1 


(vakaro metu) 1 

1 2 3 4 5 

1 

Prie gyvenamojo namo, Marių g. 1, Palemonas. 

Triukšmo šaltinis – AB “Palemono keramika” 

veikiančių įrengimų ir aplinkos keliamas triukšmas. 

44 - - 

Atstumas nuo namo iki AB “Palemono keramika” 

teritorijos” – apie 50 m 

2 

Prie gyvenamojo namo, Taujėnų g. 10, Palemonas. 

Triukšmo šaltinis – AB “Palemono keramika” 

veikiančių įrengimų ir aplinkos keliamas triukšmas. 

47 - - 

Atstumas nuo namo iki AB “Palemono keramika” 

teritorijos” – apie 30 m 

Pastaba. 1 – turi būti nurodomi triukšmo lygiai dienos, vakaro ir nakties metu bei pagrindiniai triukšmo šaltiniai. 

46. Kvapų kontrolė. Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams reikalavimai kvapų parametrams nustatomi pagal galiojančių kvapus 

reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus (jeigu tokie yra). Veiklos vykdytojas turi nurodyti galimas kvapų sklidimo iš 

įrenginių sumažinimo priemones, atsižvelgiant į ES GPGB informaciniuose dokumentuose pateiktas rekomendacijas kvapams mažinti. 

Bendrovėje vykdant ūkinę veiklą vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 121:2010 “Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios 

aplinkos ore” ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 “Kvapo koncentracijos 

ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore” bendrovės skleidžiamų kvapų koncentracija gyvenamosios aplinkos ore neturi viršyti 8 europinių kvapo 

vienetų (8 OUE/m 3 ). 

XII. VEIKLOS NUTRAUKIMAS, VEIKLOS STABDYMAS IR PRIEŽIŪRA PO UŽDARYMO 

47. Turi būti nurodytos esamos ar numatomos priemonės, kurios mažintų poveikį aplinkai visiškai ar iš dalies nutraukus veiklą, 

numatant potencialią taršos grėsmę keliančių veiklos liekanų sutvarkymą.

48. Numatydama nutraukti veiklą, įmonė turi paruošti tolydinio ar momentinio veiklos nutraukimo bei veiklos metu susikaupusių 

liekanų poveikio aplinkai įvertinimo bei jų pašalinimo planą. 

Pastaba. Priemonių planas pateikiamas tuo atveju, jei veiklos vykdytojas numato laikinai ar visiškai nutraukti veiklą.

DEKLARACIJA 

Teikiu paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. 

Patvirtinu, kad šioje paraiškoje pateikta informacija yra teisinga, tiksli ir visa. 

Neprieštarauju, kad leidimą išduodanti institucija ar savivaldybės institucija paraiškos ar 

jos dalies kopiją, išskyrus informaciją, kuri šioje paraiškoje nurodyta kaip komercinė 

(gamybinė) paslaptis, pateiktų bet kuriam asmeniui. 

Įsipareigoju nustatytais terminais deklaruoti per praėjusius kalendorinius metus į 

atmosferą išmestą ir pagal Prekybos tvarką patikrintą bei patvirtintą anglies dioksido 

ekvivalento kiekį. (Ši nuostata taikoma ūkinės vykdytojams, vykdantiems Prekybos tvarkos 1 

priede nurodytas ūkines veiklas.). 

Parašas :____________________________________ 

(Veiklos vykdytojas ar jo įgaliotas asmuo) 

Data: 

GENERALINIS DIREKTORIUS POVILAS DRŪLIA 

(Pasirašančiojo vardas, pavardė, parašas, pareigos. Pildoma didžiosiomis raidėmis)

Palemono keramika - Kauno regiono aplinkos apsaugos ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?