Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
29.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas

Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas

Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
ausis.gf.vu.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

2006<br />

12<br />

Jungtiniø tyrimø<br />

centro generalinis<br />

direktorius Rolandas<br />

Shenkelis (deðinëje) ir LEI<br />

direktorius prof. Eugenijus<br />

Uðpuras pasiraðo tarptautinio<br />

mokslinio bendradarbiavimo<br />

sutartá (2006 m. birþelis)<br />

Virginijos<br />

VALUCKIENËS<br />

nuotr.<br />

Dirbtiniø<br />

programuojamø<br />

làsteliø<br />

savaiminis<br />

susidarymas<br />

Kanarø<br />

<strong>salos</strong><br />

Uþtvenktos upës:<br />

nauda ar netektys<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 1<br />

Linksmø Ðv. Kalëdø, laimingø Naujøjø Jums linki penkiasdeðimtuosius leidimo metus pradëjæs ,,Mokslas ir gyvenimas”

Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjungai<br />

ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sunkiausiø<br />

besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabilø<br />

ðalies aprûpinimà visø rûðiø energija<br />

Akad. prof. Jurgis VILEMAS<br />

Lietuvos energetikos instituto<br />

Tarybos pirmininkas<br />

Ðalis paveldëjo ið buvusios imperijos<br />

gan modernios struktûros ir gamybiniø<br />

pajëgumø energetikos ûká, taèiau<br />

jis buvo sukurtas ir pritaikytas darbui<br />

bendroje integruotoje sistemoje, orientuotas<br />

ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynø<br />

poreikius, valdomas daugiausia ið centrø,<br />

esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Beveik<br />

visi pirminës energijos ištekliai (nafta,<br />

gamtinës dujos, anglys) tiekiami ið<br />

versloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos teritorijoje.<br />

Energijos vartotojai (pramonë,<br />

þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komunalinis<br />

ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pigios<br />

energijos, t.y. visos energijà vartojanèios<br />

sistemos ir pramonës technologijos<br />

buvo suprojektuotos, pastatytos ir<br />

eksploatuojamos nekreipiant dëmesio á<br />

efektyvø, racionalø energijos vartojimà.<br />

Tad visas labai industrializuotas Lietuvos<br />

ûkis atsidûrë keblioje, galima sakyti,<br />

ypaè pavojingoje situacijoje, kai valstybës<br />

ekonomikai funkcionuoti reikëjo<br />

daug energijos, o visos energijos tiekimo<br />

sistemos buvo susijusios su buvusios<br />

imperijos metropolija – Rusija, kuri<br />

jau 1990–1991 m. pradëjo riboti energijos<br />

tiekimà arba visiðkai já nutraukë siekdama<br />

ágyvendinti savo politinius tikslus.<br />

Akivaizdu, kad jaunoms valstybës valdymo<br />

institucijoms tokia situacija buvo<br />

ypatingai sunkus iððûkis formuojant artimiausios<br />

ateities energetikos politikà ir<br />

strategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës labai<br />

sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiek<br />

ir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietuvos<br />

teritorijoje esanti pramonë ir iš dalies<br />

þemës ûkis buvo orientuoti á jau sugriuvusios<br />

imperijos poreikius, kurie dël<br />

ávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjo<br />

arba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lietuvos<br />

pramonës ámoniø turëjo nutraukti<br />

savo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fundamentalø<br />

labai skausmingà perëjimà<br />

nuo kolektyvinio prie individualaus (privataus)<br />

ûkininkavimo. Dël viso to energijos<br />

vartojimas taip pat labai sparèiai maþëjo.<br />

Tuo tarpu Lietuvos elektros energetikos<br />

ir naftos perdirbimo ámonës buvo<br />

pastatytos elektrà ar naftos produktus<br />

tiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir visiems<br />

artimiausiems kaimynams, kuriems<br />

po imperijos subyrëjimo tø paslaugø<br />

nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëti<br />

uþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elektriniø<br />

pajëgumai beveik tris kartus viršijo<br />

šalies ir labai sumaþëjusio eksporto poreikius,<br />

o sumaþëjæs naftos perdirbimas<br />

buvo labai nestabilus dël nereguliaraus<br />

þalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûralu,<br />

kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûti<br />

efektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo našta<br />

valstybës ekonomikai.<br />

Be labai galingo ir sudëtingo energetikos<br />

technologinio komplekso, valstybë<br />

paveldëjo pasenusià, sovietinio stiliaus<br />

grieþtai centralizuotà valdymo sistemà ir<br />

valdymo struktûras su per ilgà laikà susiformavusiomis<br />

tradicijomis, áproèiais ir<br />

labai konservatyviu vadovaujanèio personalo<br />

mentalitetu. Lietuvai orientuojantis<br />

á Vakarø valstybiø ekonomikos valdymo<br />

principus, paremtus privaèia nuosavybe,<br />

atvira konkurencija ir individualia<br />

iniciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimi<br />

ágyvendinant bûtinas reformas.<br />

Visuotinai þinoma, kad esmines ekonomikos<br />

reformas, taip pat ir energetikos,<br />

inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæ<br />

atitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinës<br />

su bendru valstybës ûkio valdymu susijusios<br />

institucijos, politinës partijos, pilietinës<br />

(visuomeninës) institucijos. Bet visa<br />

tai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël reformø<br />

kelias buvo gan ilgas, vingiuotas,<br />

su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis.<br />

Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo,<br />

kad imperijos subyrëjimas neiðvengiamas,<br />

kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti nepriklausoma<br />

valstybe, prasidëjo Vakarø<br />

valstybiø ávairiø institucijø parama perimant<br />

ûkio valdymà, rengiant reformas, kuriant<br />

reikiamas valdymo struktûras ir rengiant<br />

joms kvalifikuotà personalà. Ypaè aktyvi<br />

uþsienio konsultantø veikla buvo energetikos<br />

sektoriuje. Ji apëmë valdymo institucijø<br />

kûrimà, energetikos ûkio gyvybingumo,<br />

efektyvumo ir saugos palaikymà,<br />

su reformomis susijusiø projektø rengimà.<br />

Neretai atvykæ konsultantai labai miglotai<br />

ásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovietinës<br />

erdvës realybes ir ne visada suprato,<br />

kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartais<br />

bûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiau<br />

apskritai jie skatino, kartais tiesiog vertë<br />

geràja prasme mûsø pradedanèius valdininkus<br />

ir biurokratus bûti veiklesnius,<br />

greièiau perprasti rinkos ekonomikos þaidimo<br />

taisykles, greièiau rengti bûtinus politinius,<br />

taip pat ir strateginius sprendimus.<br />

Per ávairias organizacijas, konsultacines<br />

firmas ar agentûras teikiama Vakarø<br />

ðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiai<br />

visas energetikos sritis ir didþiàjà dalá atskirø<br />

ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirtinis<br />

dëmesys buvo skirtas Ignalinos atominei<br />

elektrinei. Daugiausia tai buvo susijæ<br />

su po Èernobylio katastrofos Vakarø<br />

pasaulyje susiformavusia labai neigiama<br />

opinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtas<br />

branduolinës energetikos technologijas<br />

ir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø vadovø<br />

susitikime nuspræsta reikalauti Rytø<br />

Europos valstybiø, eksploatuojanèiø<br />

sovietinio dizaino atomines elektrines,<br />

beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o likusias<br />

iš esmës rekonstruoti, kad jø sauga<br />

atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.<br />

Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimai<br />

skubiau nutraukti elektriniø su RBMK tipo<br />

reaktoriais eksploatacijà. Vakaruose<br />

jos buvo paskelbtos kaip nepataisomos<br />

ir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerinta<br />

iki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiai<br />

nebuvo pagrástos jokia iðsamesne technine<br />

analize, nes tokios apskritai tada<br />

dar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vietiniø<br />

specialistø argumentus. Vyravo<br />

emociniai, psichologiniai ir politiniai motyvai.<br />

Lietuvai, kurios Ignalinos AE gamino<br />

beveik visà ðaliai reikalingà elektros<br />

energijà ir kurios savikaina buvo<br />

maþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmingà<br />

vaidmená energetiniø blokadø periodu,<br />

paklusti tokiam reikalavimui buvo<br />

labai sunku. Reikëjo didelio diplomatinio<br />

ir politinio iðradingumo, kad tas reikalavimas<br />

uþdaryti nedelsiant pavirstø á<br />

iðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiai<br />

nutraukti eksploatacijà gerokai vëliau<br />

nei iš pradþiø buvo reikalaujama,<br />

gaunant solidþià<br />

finansinæ paramà. Taip<br />

Ignalinos AE istorija<br />

tapo<br />

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Lietuvos<br />

energetikos strategijos ir<br />

politikos raida<br />

esmine nepriklausomos Lietuvos energetikos<br />

politikos ir strategijos dalimi.<br />

Per visà labai sudëtingà ir sunkø nepriklausomos<br />

Lietuvos energetikos prisiderinimo<br />

prie naujø sàlygø periodà reikðmingà<br />

indëlá áneðë ir svarbø vaidmená atliko<br />

Lietuvos energetikos institutas. To<br />

meto labai didelis moksliniø tyrimø centras<br />

– Fizikiniø-techniniø energetikos<br />

problemø institutas, tinkamai ávertinæs<br />

naujos Lietuvos aplinkybes ir poreikius,<br />

per palyginti trumpà laikà sëkmingai perorientavo<br />

savo veiklà, priderino jà prie<br />

naujø Lietuvos energetikos poreikiø. Tai<br />

Ignalinos AE saugos problemos, energijos<br />

vartojimo efektyvumas, vietiniø ir<br />

atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø<br />

naudojimas, metrologinis aprûpinimas,<br />

poveikio aplinkai maþinimas. Taèiau didþiausià<br />

indëlá, susijusá su Lietuvos energetikos<br />

politika, áneðë instituto veikla,<br />

skirta energetikos ekonomikos, valdymo,<br />

kompleksinio energetikos sistemø<br />

modeliavimo ir optimizavimo srièiø tyrimams.<br />

Visà tà laikotarpá institutas buvo<br />

pagrindinis atramos taškas didþiosios<br />

dalies uþsienio paramos projektø, skirtø<br />

energetikos ûkio pertvarkai, Ignalinos<br />

AE saugai gerinti, poveikiui aplinkai maþinti.<br />

Tai buvo neákainojama mokykla su<br />

ta tematika susijusiems instituto padaliniams.<br />

Dël to mes turime vienà didþiausiø<br />

ir stipriausiø moksliniø tyrimø ir konsultaciniø<br />

centrø visoje Rytø Europoje ir<br />

vienintelá iðlikusá Baltijos valstybëse.<br />

Šioje netrumpoje áþangoje norëjau<br />

glaustai apibendrinti tà aplinkà ir sàlygas,<br />

kuriomis buvo formuojama Lietuvos<br />

energetinë politika ir jos raida, paminint<br />

tik, mano nuomone, pagrindinius,<br />

taèiau toli graþu ne visus veiksnius, kurie<br />

vienokiu ar kitokiu bûdu darë átakà<br />

Lietuvos energetikos raidai ir energetikos<br />

strategijai.<br />

Nuo 1990 m. kovo 11-osios iki<br />

pirmosios energetikos strategijos<br />

parengimo<br />

Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. paskelbus<br />

valstybës atkûrimo aktà ir pradëjus<br />

steigti valstybës valdymui bûtiniausias<br />

institucijas, tarp pirmøjø<br />

svarbiausiø buvo ir Energetikos ministerija,<br />

kuri perëmë visà Lietuvos teritorijoje<br />

buvusià ir iki tol priklausiusià ávairioms<br />

TSRS þinyboms energetikos ûká: elektros<br />

ir ðilumos energetikà, dujø, naftos ir kitø<br />

kuro rûðiø tiekimo ir saugojimo ûká, naftos<br />

perdirbimà ir kt. To meto sàlygomis<br />

atskiros energetikos ministerijos ákûrimas<br />

buvo teisingas, toliaregiškas<br />

þingsnis, iš esmës padëjæs Lietuvai susitvarkyti<br />

su pirmøjø nepriklausomybës metø<br />

sunkumais, – stabiliai aprûpinti kraðto<br />

ekonomikà bûtiniausiais energijos iðtekliais,<br />

saugiai ir patikimai eksploatuoti visà<br />

labai sudëtingà energetikos kompleksà.<br />

Energetikos ministerijos ásteigimas padëjo<br />

Lietuvos Vyriausybei laiku pradëti galvoti<br />

ir apie savo kraðto energetikos ateitá, t.y.<br />

pradëti ruoðtis nuoseklios ilgalaikës valstybës<br />

energetikos politikos ir strategijos rengimui<br />

ir jos ágyvendinimui.<br />

Kaip jau buvo minëta, nuo pat pirmøjø<br />

nepriklausomybës dienø á Lietuvà ið ávairiø<br />

Vakarø ðaliø atvyko gausus konsultantø<br />

bûrys, finansuojamas Pasaulio banko, Europos<br />

rekonstrukcijos ir plëtros banko,<br />

PHARE programos, visø Skandinavijos<br />

ðaliø, JAV ir kitø valstybiø ávairiø agentûrø,<br />

kuriø pagrindinë uþduotis buvo padëti<br />

Lietuvai sparèiau pertvarkyti energetikos<br />

ûká, padaryti já efektyvesná, ruoðtis integracijai<br />

á Vakarø Europos struktûras ir prisitaikyti<br />

prie atviros rinkos sàlygø.<br />

Nukelta á 22 p.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 3

Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos<br />

universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedros<br />

prioritetas – ðilumos ir branduolio energetika<br />

Penk<br />

Prof. Stasys ÐINKÛNAS,<br />

doc. dr. Romualdas MONTVILAS<br />

Kauno technologijos universiteto<br />

Šilumos ir atomo energetikos katedra<br />

metø kartu!<br />

Lietuvos energetikos institute (LEI)<br />

per visà veiklos laikotarpá buvo plëtojamos<br />

ávairios moksliniø tyrimø kryptys,<br />

orientuotos Lietuvos ûkio, o ypaè energetikos<br />

srities, bûtiniausiems klausimams<br />

spræsti. Instituto laboratorijose iðaugo<br />

visa plejada garbiø Lietuvos mokslininkø,<br />

kuriø praeities tradicijas tæsia<br />

nauja mokslininkø karta, toliau garsindama<br />

instituto mokslo laimëjimus toli uþ<br />

Lietuvos ribø. Instituto mokslinës veiklos<br />

programos esminæ dalá sudaro ðiluminës<br />

fizikos fundamentiniai moksliniai<br />

ir technologiniai ðilumos ir branduolinës<br />

energetikos tyrimai. Ðios moksliniø tyrimø<br />

srities laimëjimai pelnë LEI aukðtà<br />

moksliná ávertinimà ir pripaþinimà. Þinoma,<br />

tokie áspûdingi rezultatai galimi tik<br />

tuomet, kai yra susiformavæs brandus,<br />

aukðtos profesinës kvalifikacijos mokslo<br />

darbuotojø kolektyvas. Kvalifikuota<br />

nûdienë kolektyvo veikla instituto vadovybei<br />

leidþia optimistiðkai þvelgti á ateitá<br />

ir prognozuoti bûsimø darbø sëkmæ ir<br />

rezultatus.<br />

Kolektyvo formavimo kelias jau yra<br />

istorija, instituto praeitis, taèiau ji nulemia<br />

jo dabartá ir kloja pamatus ateièiai.<br />

Mums, Kauno technologijos universiteto<br />

(KTU) Ðilumos ir atomo energetikos<br />

katedros (ÐAEK) darbuotojams, malonu<br />

konstatuoti, kad KTU (KPI) ir LEI augimo<br />

istorijos turi daug sàlyèio taðkø,<br />

sëkmingo bendradarbiavimo pavyzdþiø<br />

ir praeityje, ir pastaraisiais metais.<br />

Kauno technologijos universiteto Ðilumos<br />

ir atomo energetikos katedra yra<br />

vienintelë mokymo institucija Lietuvoje,<br />

rengianti kvalifikuotus specialistus ðilumos<br />

ir atomo energetikos sektoriui.<br />

Lietuvos energetikos instituto mokslinio<br />

kolektyvo branduolá sudarë ir sudaro<br />

KTU (KPI) auklëtiniai. Visø pirma<br />

bûtina paminëti Lietuvos ðilumos mainø<br />

ir ðiluminës fizikos mokyklos ákûrëjà<br />

akademikà Algirdà Þukauskà, kuris,<br />

1947 m. baigæs universitetà, iki 1953 m.<br />

dirbo ir dëstë KPI Ðiluminiø varikliø katedroje,<br />

pirmasis Lietuvoje pradëjo tirti<br />

ðilumos mainus, organizavo ðilumos<br />

mainø ir ðiluminiø matavimø laboratorijas.<br />

Jo pastangomis ir rûpesèiu 1956 m.<br />

buvo ákurtas Lietuvos MA Energetikos ir<br />

elektrotechnikos institutas (dabartinis<br />

LEI), jam vadovaujant tapæs stambiausiu<br />

Lietuvos mokslo centru. Akademikas<br />

A.Þukauskas, subûræs institute darnø<br />

moksliná kolektyvà, iðplëtojo ir apibendrino<br />

konvenciniø ðilumos mainø kryptingus<br />

tyrimus. Jam vadovaujant savo<br />

darbais energetikos ir fundamentiniø ðiluminës<br />

fizikos tyrimø srityje institutas ágijo<br />

platø tarptautiná pripaþinimà, rezultatais<br />

garsino Lietuvos mokslà.<br />

Darniame A.Þukausko suburtame<br />

mokslininkø kolektyve aktyviai dirbo ir<br />

dirba bei subrendo kaip mokslininkai<br />

nemaþas bûrys KPI Mechanikos fakultetà<br />

baigusiø absolventø – J.Stasiulevièius,<br />

A.Indriûnas, A.Ambrazevièius, V.Makarevièius,<br />

J.Þiugþda, V.Eva, G.Gimbutis,<br />

V.Survila, L.Pranckevièius, A.Tamulionis,<br />

A.Skrinska, M.Tamonis, L.Dagys, P.Samoðka,<br />

R.Ulinskas, M.Driþius ir kiti, kurie<br />

savo mokslinio darbo rezultatus apgynë<br />

ávairaus lygio disertacijose.<br />

Ðiuo metu LEI energetikos ir termoinþinerijos<br />

mokslo krypties padaliniams<br />

bei juose vykdomiems tyrimams vadovauja<br />

mûsø katedros absolventai: prof.<br />

habil. dr. Anupras Ðlanèiauskas – Degimo<br />

procesø laboratorijai, habil. dr. Antanas<br />

Pediðius – Ðiluminiø árenginiø tyrimo<br />

ir bandymø laboratorijai, prof. habil.<br />

dr. Vladislovas Katinas – Atsinaujinanèiø<br />

energijos ðaltiniø laboratorijai,<br />

prof. habil. dr. Povilas Poðkas – Branduolinës<br />

inþinerijos problemø laboratorijai,<br />

dr. Vaclovas Kveselis – Regionø<br />

energetikos plëtros laboratorijai, dr. Sigitas<br />

Rimkevièius – Branduoliniø árenginiø<br />

saugos laboratorijai, dr. Romualdas<br />

Ðkëma – Efektyvaus energijos naudojimo<br />

tyrimø ir informacijos centrui.<br />

LEI ir KTU atskirø padaliniø glaudus<br />

bendradarbiavimas vykdant mokslinius<br />

tyrimus kelia mûsø katedros pedagoginio<br />

personalo mokslinæ kvalifikacijà. Katedros<br />

dëstytojai doc. P.Ðvenèianas, doc.<br />

N.Liutikas, doc. T.Samoška mokslinio tyrimo<br />

eksperimentus atliko LEI bazëje ir,<br />

vadovaujami LEI mokslininkø, parengë<br />

technikos mokslø daktaro disertacijas.<br />

Prof. J.Gylio, prof. G.Miliausko, prof.<br />

S.Ðinkûno habilituotø darbø vardo suteikimo<br />

procedûra vyko LEI taryboje.<br />

Nuo 2003 m. LEI ir KTU suteikta bendra<br />

teisë teikti technologijos mokslo srities<br />

energetikos ir termoinþinerijos krypties<br />

(06T) daktaro laipsná. Abiejø institucijø<br />

darbuotojai ðiuo metu vadovauja<br />

gausiam mokslo aukðtumø siekianèiam<br />

doktorantø bûriui, kuris ateityje papildys<br />

LEI mokslinius ir KTU pedagoginius kolektyvus.<br />

Antra vertus, katedra stengiasi<br />

á mokymo studijø procesà átraukti instituto<br />

mokslininkus, pasitelkti jø kompetencijà,<br />

kad jie naujausius mokslo ir technikos<br />

laimëjimus pateiktø studentams. Katedroje<br />

nuolat su doktorantais dirba vadovaujantys<br />

LEI mokslo darbuotojai –<br />

prof. E.Uðpuras, prof. J.Vilemas, prof.<br />

P.Poðkas, habil. dr. A.Kaliatka, habil. dr.<br />

A.Klevas ir kiti, kurie dësto specialius kur-<br />

4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

iasdeðimt<br />

Rimanto ÞIEMIO nuotr.<br />

Lietuvos energetikos instituto penkiasdeðimtmeèio proga instituto vadovus sveikina KTU Elektros sistemø Ðilumos ir atomo energetikos<br />

katedrø atstovai (ið deðinës): prof. Stasys Ðinkûnas, Rimantas Deksnys ir prof. Alfonsas Morkvënas<br />

sus termoinþinerijos bakalaurams, ðilumos<br />

ir atomo energetikos magistrams,<br />

taip pat doktorantûros studijø modulius.<br />

LEI turi modernià eksperimentinæ bazæ<br />

ir unikalià skaièiavimo technikos bei<br />

matavimo priemoniø árangà. Tarpusavio<br />

sutarimu institutas sudaro galimybæ katedros<br />

pedagogams su ja supaþindinti<br />

studentus ar panaudoti kai kuriø moduliø<br />

(termokinetikos, ðilumos mainø, termohidrodinamikos,<br />

ðiluminiø matavimø,<br />

ðiluminiø procesø automatizavimo ir kt.)<br />

mokomiesiems eksperimentiniams ar laboratoriniams<br />

darbams atlikti. Toks abipusis<br />

abiejø institucijø bendradarbiavimas<br />

mokymo procese – ne tik puiki galimybë<br />

studentams gilintis á studijuojamà<br />

mokslo sritá ar plësti akiratá, bet ir bûsimøjø<br />

mokslininkø ugdymo priemonë<br />

sieti savo veiklos perspektyvà su moksliniais<br />

tyrimais, darbu LEI ar KTU, plëtoti<br />

ryðius su pramone ar verslu.<br />

Katedroje nuo 1978 m. pradëti rengti<br />

atominiø elektriniø ir árenginiø specialybës<br />

inþinieriai statomai Ignalinos AE, Lietuvos<br />

energetikos institutui bei kitoms<br />

su branduolinës energetikos veikla susijusioms<br />

ðalies institucijomis. Per 1980–<br />

1986 m. laikotarpá buvo parengti 56 inþinieriai<br />

atomininkai. Lietuvai atgavus<br />

nepriklausomybæ, Respublikos Vyriausybë<br />

1993 m. liepos 7 d. nutarimu ápareigojo<br />

KTU atnaujinti atominës energetikos<br />

specialistø rengimà. 1995 m. KTU<br />

ÐAEK baigë pirmoji bakalaurø atomininkø<br />

laida, áteisinta ðios specializacijos<br />

magistrantûra ir doktorantûra (1995–<br />

2001 m. baigë 44 bakalaurai). Atomo<br />

energetikos specialistai rengiami iki ðiol.<br />

Lietuvos valstybës deklaruotas siekis<br />

– uþdarius Ignalinos AE iðlikti tarp<br />

pasaulio branduoliniø valstybiø – paremtas<br />

sukaupta patirtimi eksploatuojant<br />

Ignalinos AE, taip pat LEI Branduoliniø<br />

árenginiø saugos ir Branduolinës inþinerijos<br />

problemø laboratorijø ilgalaikiais<br />

tyrimais, susietais su Ignalinos AE tikimybinës<br />

saugos ávairiø lygiø analize, vidiniø<br />

ir iðoriniø veiksniø átakos saugai vertinimu,<br />

panaudoto branduolinio kuro ir<br />

radioaktyviøjø atliekø tvarkymo, naujos<br />

kartos branduoliniø reaktoriø analize ir kt.<br />

Lietuvos energetikos institutas buvo pirmoji<br />

mokslinë organizacija, pradëjusi<br />

dirbti kartu su Valstybine atominës energetikos<br />

saugos inspekcija (VATESI).<br />

Lietuvoje ilgalaikëse ir karðtose diskusijose<br />

dël Ignalinos AE uþdarymo, naujo<br />

branduolinio reaktoriaus statybos pagrástumo,<br />

branduolinës saugos ir kitø visuomenei<br />

bei politikams aktualiø klausimø<br />

Vyriausybës patarëjai yra þinomi LEI<br />

ir KTU branduolinës energetikos mokslininkai<br />

– prof. habil. dr. E.Ušpuras (LEI),<br />

prof. habil. dr. J.Vilemas (LEI), prof. habil.<br />

dr. J.Gylys (KTU), prof. habil. dr. P.Poðkas.<br />

Be to, jie vadovauja ávairiems biudþeto,<br />

valstybiniø studijø ir mokslo fondo,<br />

Lietuvos ûkio subjektø (Ignalinos AE,<br />

AB „Lietuvos energija“ ir kt.), PHARE ir<br />

kt. remiamiems projektams ir programoms,<br />

formuoja mokslines kûrybines<br />

grupes aktualiems ðilumos ir branduolinës<br />

energetikos klausimams spræsti.<br />

Nuo 1994 m. ŠAEK drauge su LEI<br />

rengia teminæ Ðilumos energetikos ir<br />

technologijø kasmetinæ konferencijà ir<br />

spausdina jos medþiagà, LEI leidþia periodiná<br />

moksliná þurnalà „Energetika“.<br />

Konferencijose, seminaruose, ðalies ir<br />

uþsienio moksliniø þurnalø publikacijose<br />

skelbiami institucijø moksliniai laimëjimai.<br />

Lietuvoje moksliniai ðiø mokymo ir<br />

mokslo tyrimo institucijø pasiekimai buvo<br />

pastebëti ir ávertinti. 2002 m. Lietuvos<br />

mokslo premijos laureatais tapo<br />

KTU Ðilumos ir atomo energetikos katedros<br />

profesoriai J.Gylys, G.Miliauskas<br />

ir S.Ðinkûnas uþ darbus ðilumos energetikos<br />

srityje, fundamentiniø ir taikomøjø<br />

moksliniø darbø ciklà.<br />

2005 m. uþ laimëjimus 1994–2004 m.<br />

branduolinës energetikos srityje Lietuvos<br />

mokslo premija paskirta prof. E.Uðpurui,<br />

prof. K.Almenui, habil. dr. A.Kaliatkai,<br />

dr. S.Rimkevièiui, habil. dr. J.Auguèiui.<br />

Bendrai ðilumininkø darbai paþymëti<br />

dar 3 Lietuvos mokslo ir technikos<br />

premijomis.<br />

Lietuvos energetikos institutui, ðvenèianèiam<br />

garbingà ákûrimo sukaktá, Lietuvos<br />

mokslo visuomenë linki ir ateityje<br />

sëkmingai plëtoti mokslinius ir taikomuosius<br />

tyrimus, vykdant LR Vyriausybës<br />

patvirtintas moksliniø tyrimø programas,<br />

Lietuvos institucijø ir organizacijø,<br />

daugiaðaliø sutarèiø bei Europos Sàjungos<br />

numatytus ir finansuojamus uþsakomuosius<br />

darbus. Geriausios kloties<br />

institutui tolesniame mokslo ir jo taikymo<br />

kelyje!<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 5

Paraiðka ateièiai –<br />

Lietuvos nacionalinë<br />

Dr. Darius MILÈIUS<br />

Vandenilio energetikos asociacijos<br />

vykdantysis direktorius,<br />

Auðra STANKUTË<br />

UAB „EuroParama“ projektø<br />

konsultantë<br />

Vandenilis, vandenilio energetika – vis<br />

daþniau mokslo ir verslo aplinkoje girdimos<br />

sàvokos. Kasmet didëjantis energijos<br />

poreikis ir sparèiai auganti kaina skatina<br />

mokslininkus bei verslininkus ieðkoti<br />

alternatyviø energijos ðaltiniø. Þingsnis<br />

po þingsnio artëjama prie energetikos,<br />

kur pagrindinis energijos tiekëjas –<br />

vandenilis. Per pastaruosius kelerius metus<br />

vandenilio ekonomikos idëja tapo vienu<br />

ið strateginiø tikslø, kuriems Europos<br />

Komisija skiria vis daugiau dëmesio.<br />

2002 m. spalá vandenilio ir kuro elementø<br />

technologijø klausimams analizuoti<br />

Europos Komisija sudarë kompetentingà<br />

ekspertø grupæ, kurioje dalyvavo<br />

devyniolika verslo ir mokslo sektoriaus<br />

atstovø. Svarbiausias ðios grupës<br />

tikslas buvo parengti vizijà, apibrëþianèià,<br />

kaip vandenilis ir kuro elementai<br />

galëtø ateityje pakeisti dabartines naftos<br />

ir anglies produktais paremtas energetines<br />

sistemas.<br />

2003 m. birþelio 16–17 dienomis Briu-<br />

vandenilio ir kuro<br />

elementø<br />

technologinë<br />

platforma<br />

selyje minëtoji grupë pristatë praneðimà<br />

„Vandenilis ir kuro elementai – mûsø ateities<br />

vizija“, kuriame akcentuotas strateginio<br />

plano, skirto vandenilio ir kuro elementø<br />

technologijø tyrimams ir plëtrai,<br />

poreikis. Remiantis visomis dokumente<br />

iðdëstytomis ekspertø grupës rekomendacijomis,<br />

2004 m. sausá ákurta Europos<br />

vandenilio ir kuro elementø technologijø<br />

platforma. Jos tikslas – palengvinti ir pagreitinti<br />

vandenilio bei kuro elementais<br />

pagrástø energetiniø sistemø ir sudedamøjø<br />

technologijø plëtrà, taikymà transporte,<br />

pramonëje, buityje, be to, garantuoti<br />

subalansuotà ir aktyvø verslo bei<br />

mokslo sektoriaus atstovø dalyvavimà<br />

moksliniø tyrimø, demonstraciniuose ir<br />

technologijø taikymo projektuose, taip pat<br />

sudaryti sàlygas efektyviam europiniø, nacionaliniø,<br />

regioniniø ir vietiniø tyrimø bei<br />

plëtros programø koordinavimui. Visa tai<br />

turëtø sukurti sàlygas vandenilio ir kuro<br />

elementø technologijoms ásitvirtinti Europos<br />

Sàjungos energetikos rinkoje.<br />

Ákurtoji platforma yra savarankiðka, nepriklausoma<br />

nuo Europos Komisijos institucija.<br />

Ji atvira naujiems nariams – nacionalinëms<br />

vandenilio ir kuro elementø<br />

platformoms, verslo ámonëms, mokslo<br />

ástaigoms, asociacijoms, t.y. visiems, norintiems<br />

prisidëti prie vandenilio ir kuro elementø<br />

technologijø plëtros Europoje.<br />

Atsiþvelgdami á Europos vandenilio ir<br />

kuro elementø technologijø platformos<br />

tikslus, 2006 m. birþelio 12 d. dvylika Lietuvos<br />

mokslo ir verslo sektoriaus atstovø,<br />

remdamiesi jungtine sutartimi, ásteigë<br />

Lietuvos nacionalinæ vandenilio ir kuro<br />

elementø technologijø platformà. Jos<br />

steigëjai – Vandenilio energetikos asociacija,<br />

Lietuvos energetikos institutas,<br />

Kauno technologijos <strong>universitetas</strong>, Vytauto<br />

Didþiojo <strong>universitetas</strong>, <strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>,<br />

UAB „Achema hidrostotys“, UAB<br />

„Norta“, UAB „Energenas“, UAB „Sklypo<br />

energija“, UAB „Veroloda“, IDV „Acetilenas“,<br />

VðÁ „Perspektyviniø technologijø<br />

taikomøjø tyrimø institutas“.<br />

Pagrindinis susivienijimo tikslas – integruoti<br />

Lietuvoje vykdomas vandenilio<br />

ir kuro elementø srities veiklas á Europos<br />

Sàjungos inovacinæ ir ûkinæ erdvæ, skatinti<br />

mokslinio tyrimo, demonstracinius ir<br />

6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

taikomuosius darbus, skirtus verslui ir<br />

pramonei, bei siekti, kad Lietuvoje bûtø<br />

sukurti ir ádiegti europinio lygio vandenilio<br />

energetikos komponentai ir sistemos<br />

transporte, pramonëje, buityje.<br />

Ði platforma – instrumentas, padedantis<br />

sujungti Lietuvos mokslo, verslo ir pramonës<br />

pastangas, kuriant ir diegiant vandenilio<br />

energetikos technologijas, vykdant<br />

visuomenës ðvietimà, plëtojant paþangià<br />

energetikos sritá. Vandenilio ir kuro elementø<br />

technologijø platforma sukuria palankias<br />

galimybes þinias apie vandenilio<br />

ir kuro elementø technologijas perduoti<br />

visuomenei – vyriausybei, akademiniams<br />

sluoksniams, smulkaus ir vidutinio verslo<br />

ámonëms bei pramonei.<br />

Vienas pirmøjø platformos uþdaviniø<br />

– parengti galimybiø studijà, kuri pagrástø<br />

platformos perspektyvumà, suformuoti<br />

Lietuvos vandenilio ir kuro elementø technologijø<br />

ûkio plëtros vizijà bei parengti<br />

strateginiø tyrimø planà iki 2020 metø.<br />

Ðiuose dokumentuose bus numatyta<br />

platformos veikla, ilgalaikiai prioritetiniø<br />

tyrimø bei technologinës plëtros tikslai.<br />

Ðias veiklas ið dalies remia Lietuvos Respublikos<br />

ûkio ministerija.<br />

Nacionalinës vandenilio ir kuro elementø<br />

technologijø platformos steigëjai<br />

pasirengæ aktyviai dalyvauti Europos<br />

vandenilio ir kuro elementø technologijø<br />

platformos veikloje bei tapti kitø Europos<br />

valstybiø nacionaliniø technologiniø platformø<br />

lygiaverèiais partneriais.<br />

Lietuvos<br />

energetikos<br />

institutui –<br />

50<br />

Lietuvos<br />

energetikos<br />

instituto<br />

jaunøjø<br />

mokslininkø<br />

ir<br />

doktorantø<br />

konferencijos<br />

„Jaunoji<br />

energetika<br />

2005“<br />

organizacinis<br />

komitetas<br />

Rimanto<br />

ÞIEMIO nuotr.<br />

Iðoriniai<br />

energijos gamybos kaðtai<br />

ir jø integravimo á<br />

energijos kainà<br />

problema<br />

Dr. Dalia ÐTREIMIKIENË<br />

Lietuvos energetikos instituto<br />

vyresnioji mokslo darbuotoja,<br />

projekto CASES vadovë Lietuvos<br />

energetikos institute<br />

Energijos gamyba yra susijusi su<br />

iðoriniø kaðtø atsiradimu. Ðiuos iðorinius<br />

kaðtus patiria treèiosios ðalys, nedalyvaujanèios<br />

rinkos sandëriuose su<br />

energijos gamintoju, sàlygojanèiu iðoriniø<br />

kaðtø susidarymà. Iðoriniai efektai<br />

susidaro, kai socialinë ar ekonominë<br />

vienos grupës ar asmens veikla turi<br />

átakos kitai grupei ir ðis poveikis nëra<br />

iki galo ávertinamas pirmosios grupës<br />

gamybos sànaudose. Pvz., elektrinë<br />

gamina elektrà ir iðmeta á atmosferà<br />

kenksmingus terðalus (NO x<br />

, SO 2<br />

, kietàsias<br />

daleles ir kt.), kurie neigiamai<br />

veikia þmoniø sveikatà, ir tai vadinama<br />

iðoriniais kaðtais, nes gamintojas<br />

neávertina ðiø kaðtø elektros energijos<br />

gamybos sànaudose.<br />

Ðalia iðoriniø energijos gamybos<br />

kaðtø, susijusiø su tarða, egzistuoja<br />

ir socialiniai energijos tiekimo pertrûkiø<br />

kaðtai, kurie gali bûti vertinami<br />

kaip iðoriniø poveikiø specifinis atvejis.<br />

Socialiniai tiekimo patikimumo<br />

kaðtai susidaro tretiems asmenims<br />

ekonomikoje ir reikalauja valstybës<br />

ásikiðimo, ágyvendinant apsaugos<br />

nuo tiekimo pertrûkiø priemones. Siekiant<br />

iðskirti pagrindinius iðoriniø kaðtø<br />

komponentus, taip pat bûtina atskirti<br />

privaèius ir iðorinius energijos<br />

tiekimo pertrûkiø kaðtus. Socialiniai<br />

energijos tiekimo pertrûkiø kaðtai gali<br />

bûti suskirstyti á kelias kategorijas, remiantis<br />

skirtingomis patiriamomis rizikos<br />

kategorijomis, pvz., fiziniai naftos<br />

tiekimo pertrûkiai, ilgesnës trukmës<br />

elektros tiekimo pertrûkiai (kiekio<br />

rizika) arba staigus naftos kainø<br />

iðaugimas (kainø rizika). Iðoriniø energijos<br />

tiekimo patikimumo kaðtø vertinimas<br />

yra sudëtingas uþdavinys.<br />

Problemiðkas yra iðoriniø poveikiø<br />

identifikavimas. Be to, prielaidos, kuriomis<br />

remiantis skaièiuojami iðoriniai<br />

kaðtai, leidþia teigti, kad iðoriniø tiekimo<br />

patikimumo kaðtø skaièiavimai<br />

yra labai apytikriai. Ðiuo metu praktiðkai<br />

nëra atlikta patikimø studijø iðoriniø<br />

energijos gamybos kaðtø, susijusiø<br />

su energijos tiekimo patikimumu,<br />

vertinimui. Vienintelis ðis srities<br />

projektas (INDES- Insuring against<br />

Disruptions of Energy Supply) buvo<br />

atliktas 2004 m. CEPS (Center for European<br />

Policy Studies) iniciatyva.<br />

Rengiant ðá projektà buvo atlikti iðoriniø<br />

kaðtø dël naftos ir elektros tiekimo<br />

pertrûkiø labai preliminarûs vertinimai,<br />

todël ðios srities tyrimai privalo<br />

bûti tæsiami, nes energijos tiekimo<br />

patikimumas yra prioritetinë energetikos<br />

politikos sritis.<br />

Nors iðoriniai gamybos kaðtai, susijæ<br />

su aplinkos tarða, buvo nustatyti<br />

jau daugiau kaip prieð ðimtà metø ir<br />

formalizuoti ekonominëje analizëje anglø<br />

ekonomisto Pigou 1930 m., tik<br />

pastaruosius 10–15 metø ðie kaðtai<br />

buvo ávertinami elektros energijos gamyboje.<br />

Iðoriniø energijos gamybos<br />

kaðtø ES moksliniai tyrimai iðaugo á ExternE<br />

studijà, apimanèià visas ES ðalis<br />

senbuves, ir pratæsta naujoms narëms<br />

(Èekija, Lenkija), taèiau Baltijos<br />

ðalys nebuvo átrauktos á ðá projektà.<br />

Kiekviena ES ðalis senbuvë, dalyvaudama<br />

ExternE projekte, remdamasi<br />

vieninga metodika apskaièiavo ávairiø<br />

energijos gamybos ðaltiniø iðorinius<br />

energijos gamybos kaðtus. Ðio projekto<br />

rezultatai turëjo didelës átakos ES<br />

energetikos ir aplinkosaugos politikai.<br />

Buvo sukurtas ir pritaikytas Europai iðoriniø<br />

energijos gamybos kaðtø vertinimo<br />

modelis ECOSENSE, leidþiantis<br />

politikams ávertinti emisijø pasikeitimo<br />

poveiká nacionaliniu ir ES lygmeniu.<br />

Naujas EK finansuojamas BP6<br />

projektas, kuriame dalyvauja beveik visos<br />

naujosios ES narës NEEDS (New<br />

Energy Externalities for Sustainable<br />

<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 7

Lietuvos energetikos instituto mokslininkës<br />

Lietuvos<br />

energetikos<br />

institutui –<br />

50<br />

Development), pritaikë ExternE metodikà<br />

ir integravo naujø ðaliø nariø duomenis<br />

á ECOSENSE modelá, taip pat papildë<br />

iðoriniø kaðtø vertinimus naujais<br />

moksliniais rezultatais. Taigi ðiuo metu iðoriniai<br />

elektros energijos gamybos kaðtai<br />

detaliai ávertinti visoms ES narëms, iðskyrus<br />

Lietuvà, Latvijà, Kiprà ir Maltà.<br />

2006 m. EK finansavo dar vienà BP6<br />

projektà CASES (Costs Assesment for Sustainable<br />

Energy Systems), kurio tikslas<br />

yra ávertinti tiek iðorinius, tiek privaèius<br />

energijos gamybos kaðtus. Norint ávertinti<br />

energijos tiekimo iðorinius kaðtus visose<br />

ES narëse, numatyta integruoti á ECO-<br />

SENSE modelá ir likusias ES nares bei ávertinti<br />

ðiø ðaliø iðorinius energijos gamybos<br />

kaðtus. Nors Lietuva nëra iki ðiol integruota<br />

á ECOSENSE modelá, tai nereiðkia, kad jokie<br />

iðoriniø energijos gamybos kaðtø vertinimo<br />

darbai bei tyrimai nebuvo atlikti. Lietuvos<br />

mokslininkai dalyvavo TATENA finansuotame<br />

projekte „Supaprastintos<br />

metodikos iðoriniø elektros energijos gamybos<br />

kaðtø vertinimui besivystanèiose<br />

ðalyse“, kurio metu, taikant ExternE supaprastintà<br />

poveikio sekimo metodikà,<br />

buvo apskaièiuoti iðoriniai elektros energijos<br />

gamybos kaðtai Lietuvoje svarbiausiems<br />

generavimo ðaltiniams bei gauti<br />

apibendrinti iðoriniø kaðtø ávertinimai ðalies<br />

mastu. Taip pat Lietuvos mokslininkai<br />

aktyviai dalyvauja CASES projekte, todël<br />

tikëtina, kad iðoriniø energijos gamybos<br />

kaðtø ávertinimas Lietuvoje ágaus naujà pagreitá,<br />

o ðiø kaðtø internalizavimo metodø<br />

parinkimas taps svarbiu politiniu Lietuvos<br />

energetikos uþdaviniu.<br />

Ne per seniausiai pagrindinë iðoriniø<br />

kaðtø internalizavimo priemonë buvo ástatymø<br />

ar ásakymø, kuriuose nustatyti tam<br />

tikri reikalavimai, kuriø bûtina laikytis, iðleidimas.<br />

Tai vadinamosios komandinës<br />

kontrolës priemonës. Reguliatorius nurodo<br />

ekonominës veiklos agentams, kà<br />

ðie privalo arba ko negali daryti, ir taiko<br />

baudas pagal civilinës ar kriminalinës teisës<br />

normas, jeigu agentas ðiø reikalavimø<br />

nevykdo.<br />

Pirmasis anglø ekonomistas Pigou pasiûlë<br />

ávesti mokesèius veiklai, sukurianèiai<br />

neigiamus iðorinius efektus, apmokestinti.<br />

Reguliuotojai turëtø nustatyti tarðos mokesèio<br />

dydá, kuris leistø pasiekti uþsibrëþtà<br />

neigiamø iðoriniø efektø sumaþinimo lygá.<br />

Tik nuo 1970 m. industrializuotø ðaliø<br />

vyriausybës ëmë domëtis ekonominiais<br />

instrumentais, t.y. instrumentais, kurie paremti<br />

ekonominëmis, fiskalinëmis ar finansinëmis<br />

iniciatyvomis aplinkosauginëms<br />

problemoms spræsti. Taèiau nuo to laikotarpio<br />

buvo sukurta labai ávairiø ekonominiø<br />

instrumentø ir ðis procesas tebevyksta.<br />

Ekonomistai siûlë ekonominius instrumentus<br />

kaip alternatyvà arba administraciniø<br />

instrumentø papildymà, nes komandiniai<br />

kontrolës instrumentai negarantuoja<br />

lankstumo, siekiant ágyvendinti aplinkosauginius<br />

tikslus. Svarbiausia ekonominiø<br />

instrumentø nauda, kad juos ádiegus<br />

firmos ne tik gali imtis skirtingø veiksmø,<br />

bet ir gauti labai skirtingus tarðos maþinimo<br />

lygius. Pastebëjusios, kad maþinti tarðà<br />

palyginti pigu, firmos imsis tà tarðà maþinti<br />

daugiau, nei firmos, kurioms tarðà<br />

maþinti bus brangiau. Vadinasi, visi tarðos<br />

maþinimo kaðtai bus maþesni nei ádiegus<br />

visoms formoms vienodus reikalavimus.<br />

Kitas ekonominiø instrumentø privalumas,<br />

kad jie skatina nuolat maþinti tarðà,<br />

o administraciniø priemoniø atveju firmos,<br />

sumaþinusios tarðà iki reikalaujamo<br />

lygio, nustoja jà maþinti. Be to, ekonominiø<br />

instrumentø taikymas leidþia reguliuojanèiai<br />

institucijai surinkti lëðø, kurios gali<br />

bûti panaudotos tarðai arba kitiems mokesèiams<br />

maþinti. Tas pats galioja ir tarðos<br />

leidimams, jeigu jais prekiaujama aukciono<br />

bûdu.<br />

Nors nëra tiksliai suskaièiuotos visø<br />

ekonominiø instrumentø rûðys, bet jie<br />

siektø tûkstanèius. ES studijoje, atliktoje<br />

ES narëse 2001 m., buvo nustatyti 142<br />

aplinkosauginiø mokesèiø pavyzdþiai,<br />

neskaièiuojant kitø mokesèiø, turinèiø<br />

átakos tarðos maþinimui, bet ádiegtø kitu<br />

tikslu (pvz., mokesèiai automobiliø kurui).<br />

Jeigu bûtø átraukti ðie mokesèiai, tai<br />

sàraðas bûtø dar ilgesnis. Pavyzdþiui,<br />

Darnaus vystymosi veiksmø programa<br />

Vidurþemio jûros ðalims nustatë 178 tokius<br />

instrumentus 12 regiono ðaliø arba<br />

maþdaug 20 instrumentø ðaliai. Pagrindiniai<br />

iðoriniø kaðtø internalizavimo<br />

instrumentai yra ðie: tarðos mokesèiai,<br />

energijos mokesèiai, prekyba leidimais<br />

terðti, subsidijos atsinaujinantiems energijos<br />

iðtekliams ir energijos efektyvumo<br />

didinimo priemonëms, prekyba þaliaisiais<br />

ir baltaisiais sertifikatais, fiksuotos<br />

elektros supirkimo ið atsinaujinanèiø<br />

energijos ðaltiniø kainos ir kt.<br />

Ðiuo metu populiarûs savanoriðki susitarimai,<br />

kurie taip pat yra vadinami ekonominiais<br />

instrumentais. Savanoriðki susitarimai<br />

apima individualiø kompanijø,<br />

pramonës ðakø ar asociacijø prisiimtus<br />

ásipareigojimus, kurie buvo nustatyti derybø<br />

su reguliuojanèiomis institucijomis<br />

keliu ir pastarøjø buvo priimti. Savanoriðki<br />

susitarimai yra politikos instrumentas,<br />

skirtas naujoms þinioms, gamybos<br />

bûdams ar technologijoms panaudoti.<br />

Tradicinis reguliuotojo vaidmuo, kai pasinaudojæs<br />

informacija ir pritaikæs ekonomines<br />

ar administracines priemones, jis<br />

inicijuoja ir kontroliuoja ásipareigojimø<br />

vykdymà. Savanoriðki susitarimai atspindi<br />

bendravimo tarp reguliuojanèios institucijos<br />

ir firmos procesà, kuris pagrástas<br />

interesø bendrumu ir pasitikëjimu.<br />

Kaip jau minëta, nuo ðiø metø pavasario<br />

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai<br />

dalyvauja svarbiame 6 BP projekte:<br />

CASES (Costs assessment for Sustainable<br />

Energy Systems). Darniø energetikos<br />

sistemø kaðtø ávertinimas<br />

(http://www.feem-project.net/cases/)<br />

Projekte dalyvauja 26 partneriai ið<br />

ES-25 (Italijos, JK, Graikijos, Vokietijos,<br />

Belgijos, Danijos, Nyderlandø, Prancû-<br />

Rimanto ÞIEMIO nuotr.<br />

8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekijos, Lietuvos<br />

ir Lenkijos) bei kitø ðaliø (Ðveicarijos,<br />

Norvegijos, Bulgarijos, Turkijos,<br />

Brazilijos, Kinijos ir Indijos).<br />

Projekto tikslas – atlikti detalø skirtingø<br />

energijos ðaltiniø iðoriniø ir vidiniø energijos<br />

gamybos kaðtø ávertinimà visoms<br />

ES-25 ir kt. ðalims (Brazilija, Kinija, Indija,<br />

Turkija, Bulgarija) taikant energijos plëtros<br />

scenarijus iki 2030 m. bei, remiantis visø<br />

energijos gamybos kaðtø duomenimis,<br />

nustatyti veiksmingiausias politikos priemones<br />

iðoriniams energijos gamybos<br />

kaðtams internalizuoti ir energijos vartojimo<br />

efektyvumui gerinti. Projekto tiksluose<br />

taip pat numatyta tyrimø rezultatus iðplatinti<br />

tarp energijos gamintojø ir vartotojø,<br />

mokslinës ir akademinës visuomenës,<br />

politikø bei kitø suinteresuotøjø.<br />

Ðis projektas yra energetikos srities<br />

Darbo paketas Energijos tipas Geografinis lygmuo<br />

DP1: Elektros scenarijai iki<br />

2030 m.<br />

DP2: Iðoriniai kaðtai dël<br />

þmoniø sveikatos<br />

pablogëjimo<br />

DP3: Iðoriniai kaðtai dël<br />

neigiamos átakos aplinkai<br />

DP4: Privaèios elektros ir<br />

ðilumos gamybos sànaudos<br />

DP5: Iðoriniai energijos<br />

tiekimo patikimumo kaðtai<br />

DP6: Visi energijos tiekimo<br />

kaðtai ES<br />

DP7: Visi energijos tiekimo<br />

kaðtai ne ES ðalyse<br />

DP8: Priemonës iðoriniø<br />

kaðtø internalizavimui<br />

(iðskyrus atsinaujinanèius<br />

energijos iðteklius)<br />

DP9: Priemonës iðoriniø<br />

kaðtø internalizavimui<br />

atsinaujinanèiø energijos<br />

iðtekliø skatinimui<br />

DP10: Priemonës iðoriniø<br />

kaðtø internalizavimui ðalyse<br />

ne ES narëse<br />

DP11: Priemoniø iðoriniø<br />

kaðtø vertinimui parinkimas,<br />

taikant kaðtø naudos/<br />

multikriterinæ sprendimø<br />

paramos analizæ<br />

DP12: Neapibrëþties<br />

vertinimas<br />

Elektra (ðiluma<br />

bus ávertinta expost)<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Elektra ir ðiluminë<br />

energija<br />

Detalûs plëtros scenarijai<br />

kiekvienai ES-25 ðaliai narei<br />

ir ðalims ne ES narëms<br />

Ávertinimai kiekvienai<br />

projekte dalyvaujanèiai<br />

ðaliai bei ES-25<br />

Ávertinimai kiekvienai<br />

projekte dalyvaujanèiai<br />

ðaliai bei ES-25<br />

Atrinktoms ðalims,<br />

dalyvaujanèioms projekte<br />

Ávertinimai kiekvienai<br />

projekte dalyvaujanèiai<br />

ðaliai bei ES-25<br />

Ávertinimai kiekvienai<br />

projekte dalyvaujanèiai<br />

ðaliai bei ES-25<br />

Ávertinimai kiekvienai<br />

projekte dalyvaujanèiai<br />

ðaliai bei ES-25<br />

ES narëms apibendrinti<br />

rezultatai<br />

ES narëms apibendrinti<br />

rezultatai<br />

Kiekvienai ðaliai<br />

Visoms projekte dalyvaujanèioms<br />

ðalims apibendrinti<br />

rezultatai<br />

Visoms projekte dalyvaujanèioms<br />

ðalims apibendrinti<br />

rezultatai<br />

socialiniø-ekonominiø tyrimø, finansuojamø<br />

Europos Komisijos, lyderis, nes, remiantis<br />

jo rezultatais, kurie apims apibendrintus<br />

ir kitø panaðiø projektø rezultatus,<br />

bus nustatomos tolesnës socialiniøekonominiø<br />

energetikos tyrimø, finansuojamø<br />

Europos Komisijos, kryptys.<br />

Siekiant ágyvendinti projekte numatytus<br />

tikslus, bûtina surinkti ir iðnagrinëti<br />

skirtingø studijø rezultatus ir ávertinti visus<br />

energijos gamybos kaðtus ES-25 bei<br />

kitose projekte dalyvaujanèiose ðalyse.<br />

Nagrinëjant kitø studijø rezultatus, bûtina<br />

atidþiai ávertinti jose pritaikytas iðoriniø<br />

kaðtø vertinimo metodikas. Be to, bûtina<br />

pasitelkti ir ekspertiná vertinimà, siekiant<br />

nustatyti pagrástus ir tarpusavyje palyginamus<br />

visø energijos gamybos kaðtø<br />

intervalus atskiroms šalims.<br />

Iðoriniams energijos gamybos kaðtams<br />

ávertinti pastaraisiais metais ES buvo<br />

skirta nemaþai studijø. Svarbiausios jø:<br />

ExternE, NewExt, ExternE-Pol, DIEM,<br />

ECOSIT, INDES, MAXIMA, NEEDS ir kt.<br />

Be to, iðoriniai ir privatûs energijos gamybos<br />

kaðtai yra dinamiðki, t.y. laikui bëgant<br />

jie kinta. Sunku atlikti ir lyginamàjà visø<br />

projekte dalyvaujanèiø ðaliø kaðtø analizæ,<br />

nes senosios ES ðalys narës turi daugmaþ<br />

tiksliai nustatytus atskirø energijos<br />

ðaltiniø iðoriniø energijos gamybos kaðtø<br />

intervalus, taèiau jie nëra lygintini su skurdþiais<br />

iðoriniø energijos gamybos kaðtø<br />

duomenimis, prieinamais naujose ðalyse<br />

narëse bei kitose ðalyse, dalyvaujanèiose<br />

projekte. Didþiausios iðoriniø energijos<br />

gamybos kaðtø vertinimo spragos susijusios<br />

su energijos tiekimo patikimumu.<br />

Todël CASES projekte ðiø iðoriniø kaðtø<br />

vertinimo metodologijai bei jos taikymui<br />

ES-25 ir kitose ðalyse bus skiriama ypaè<br />

daug dëmesio.<br />

Pagrindiniai moksliniai uþdaviniai, kurie<br />

bus sprendþiami, siekiant ágyvendinti<br />

projekto tikslus:<br />

Nustatyti pagrindiniø energijos gamybos<br />

technologijø privaèius kaðtus ateinantiems<br />

25 metams atskirose ðalyse.<br />

Nustatyti patikimus ir palyginamus<br />

tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos kaðtø,<br />

susijusiø su tarða, ávertinimus skirtingiems<br />

energijos gamybos ðaltiniams atskirose<br />

ðalyse ir jø dinamikà iki 2030 metø.<br />

Nustatyti patikimus ir palyginamus<br />

tarp ðaliø iðoriniø energijos gamybos<br />

kaðtø, susijusiø su tiekimo patikimumu,<br />

ávertinimus atskirose ðalyse ir ávertinti jø<br />

dinamikà iki 2030 metø.<br />

Nustatyti visø energijos gamybos<br />

kaðtø ávertinimus atskiriems energijos ðaltiniams<br />

ateinantiems 25 metams.<br />

Remiantis duomenimis apie visus<br />

energijos gamybos kaðtus atskiriems<br />

energijos ðaltiniams, parinkti tinkamiausius<br />

iðoriniø energijos gamybos kaðtø internalizavimo<br />

instrumentus, ávertinus politikos<br />

pokyèius aplinkos apsaugos, energijos<br />

tiekimo patikimumo ir klimato kaitos<br />

ðvelninimo srityse.<br />

Nustatyti energijos gamybos kaðtø<br />

vertinimo neapibrëþtumus ir apibrëþti<br />

ateities tyrimø prioritetines sritis.<br />

Darbo eiga CASES projekte yra suskirstyta<br />

á 12 darbo paketø (þr. lentelæ).<br />

Sëkmingas projekto ágyvendinimas<br />

leis iðoriniø energijos gamybos kaðtø, susijusiø<br />

su tarða ir energijos tiekimo patikimumu,<br />

ávertinimus panaudoti priimant<br />

sprendimus dël iðoriniø energijos gamybos<br />

kaðtø internalizavimo Lietuvoje bei<br />

suformuoti prioritetines energetikos sektoriaus<br />

plëtros kryptis, nustatyti visuomenës<br />

poþiûriu pigiausius energijos gamybos<br />

bûdus ir ðaltinius Lietuvoje.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 9

Prof. habil. dr. Vladislovas KATINAS,<br />

dr. Antanas MARKEVIÈIUS,<br />

dokt. Andrejus BURLAKOVAS<br />

Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ásijungus<br />

á Europos Sàjungà (ES), Europos<br />

Komisijos (EK) direktyvos ir paþangi energetikos<br />

plëtros strategija pradëjo galioti<br />

ir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direktyva<br />

2001/77/EC ápareigoja ES šalis nares<br />

ir kandidates nustatyti ir suderinti su<br />

ES elektros gamybos normas, naudojant<br />

atsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ)<br />

išteklius. Tokios energetikos plëtros strategijos<br />

ES laikosi neatsitiktinai, nes iškastinio<br />

kuro atsargos gana greitai senka, o<br />

kainos nuolat auga. Be to, naftos, gamtiniø<br />

dujø, angliø, orimulsijos deginimas<br />

teršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai,<br />

prisideda prie vis daþniau stichines nelaimes<br />

sukelianèio pasaulinio atšilimo.<br />

Direktyvoje numatyta stebëti strategijos<br />

ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûti<br />

apskaièiuojamos elektros energijos, pagamintos<br />

naudojant AEŠ, plëtros prognozës<br />

artimiausiems 10 metø ir nurodoma, kokiomis<br />

priemonëmis bus šie planai ágyvendinti.<br />

ES narës taip pat turi informuoti Europos<br />

Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi teisiniø<br />

priemoniø reguliavimo ir administraciniams<br />

barjerams šalinti.<br />

Lietuvoje naudojant AEŠ generuojama<br />

maþdaug 3,7 proc. elektros energijos,<br />

kuri daugiausia priklauso nuo vandens<br />

ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visø<br />

pirma – elektros energija, generuojama<br />

Kauno HE (100 MW), visos likusios elektrinës<br />

kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jau<br />

dabar maþøjø upiø hidroresursai praktiškai<br />

išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno ir<br />

Neries sunkiai naudojami dël aplinkosaugos<br />

reikalavimø. Todël daugiausia dëmesio<br />

kreipiama á vëjo energetikos plëtojimà.<br />

Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyje<br />

iki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosios<br />

elektros gamybos iš atsinaujinanèiø energijos<br />

šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elektriniø<br />

(VE) pagamintà elektros energijà.<br />

Sparèiausiai ES vëjo energetika augo<br />

praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá<br />

– net 40 proc. prieaugis per metus<br />

(nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh<br />

2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠ<br />

naudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalys<br />

pasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80<br />

proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse:<br />

Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Ypaè didelá<br />

ðuolá naudojant vëjo energijà padarë<br />

Danija: gamyba VE šioje šalyje išaugo nuo<br />

310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m.,<br />

t.y. daugiau nei 14 kartø, ir dabar vëjo elek-<br />

Vëjo energetikos<br />

perspektyvos<br />

Lietuvoje<br />

V vid.<br />

6<br />

5<br />

4<br />

3<br />

2<br />

1<br />

0<br />

Birþai<br />

Telðiai<br />

Ðiauliai<br />

Panevëþys<br />

Klaipëda<br />

Vëþaièiai<br />

Laukuva<br />

Utena<br />

Dûkðtas<br />

triniø gaminama energija tenkina 20 proc.<br />

šalies elektros energijos poreikiø. Labai dinamiškai<br />

elektros energijos gamybà AEŠ<br />

naudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokietija:<br />

VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh<br />

1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliau<br />

sparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh).<br />

Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës pagamina<br />

12 proc. visos šalyje suvartojamos<br />

energijos. Vëjo energetikos srityje Baltijos<br />

šalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. intensyviai<br />

pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje suminë<br />

instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiai<br />

nuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW.<br />

Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energijos<br />

ištekliø vertinimas, sudarytos skaièiavimo<br />

metodikos, pagal kurias tinkamai parenkami<br />

VE agregatai, sudaromi jø darbo<br />

grafikai, prognozuojamas energijos išdirbis,<br />

nustatomi ekonominiai rodikliai.<br />

Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yra<br />

vietovës vidutinis metø vëjo greitis, kuris<br />

nustatomas atliekant daugiameèius vëjo<br />

parametrø matavimus. Vëjo greitis buvo<br />

matuojamas Lietuvos meteorologijos stotyse<br />

visà pokario laikotarpá. Pasinaudojant<br />

šiais duomenimis (1 pav.) galima padaryti<br />

gana išsamias išvadas apie vietovës tinkamumà<br />

VE statybai. Daugelio Lietuvos regionø<br />

vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.).<br />

Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techninius<br />

parametrus, didelës galios vëjo árenginius<br />

tinkamiausia statyti pajûryje, bet<br />

èia susiduriama su kitomis problemomis:<br />

gamtosauginëmis, urbanistinëmis, laisvø<br />

þemës plotø trûkumu ir t.t.<br />

Maþiausias vëjo energijos potencialas<br />

– rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia vidutiniai<br />

vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiose<br />

srityse galima árengti maþesnës galios<br />

(iki 250 kW) VE.<br />

Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø kitimai,<br />

gûsiø susidarymas, vëjo greièio<br />

profiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiaus<br />

šiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vëjo<br />

srautø susidarymo procesai uþ gamtiniø<br />

ir urbanistiniø kliûèiø.<br />

Iš specializuota aparatûra atliktø daugiameèiø<br />

vëjo greièio matavimø pajûrio<br />

zonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995–<br />

2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis lygus<br />

6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo greitis<br />

ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., taèiau<br />

metinis maþai kinta. Maþiausi vëjo<br />

greièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vyraujanèios<br />

vëjo kryptys šiaurës-vakarø, vakarø<br />

ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiek<br />

þiemà, tiek kitais metø laikotarpiais.<br />

Lietuvoje yra numatytos palankiausios<br />

vëjo elektriniø statybos zonos, o<br />

toms zonoms nustatytos leistinos galios,<br />

šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250<br />

kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nutarimas,<br />

kuris reguliuoja energijos gamybos<br />

apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nustatomos<br />

kasmetinës supirkimo kvotos,<br />

vyriausybës nutarime patvirtintos tokios<br />

VE iðdëstymo zonos:<br />

1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW.<br />

Dotnuva<br />

1 pav. Meteorologijos stoèiø vidutinio vëjo greièio matavimo<br />

duomenys skirtingose Lietuvos vietovëse<br />

Raseiniai<br />

Ðilutë<br />

Nida<br />

Ukmergë<br />

V vid. laikotarpiu<br />

1961-1990<br />

Kaunas<br />

Kybartai<br />

Vilnius<br />

Varëna<br />

Lazdijai<br />

10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

2 pav. Vidutinio vëjo greièio pasiskirstymas<br />

Lietuvoje 50 m aukštyje virš<br />

þemës paviršiaus<br />

2 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–<br />

Pagëgiai, 40 MW Juknaièiø pastotë<br />

(išpleèiant pastotæ).<br />

3 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–<br />

Palanga, 35 MW Šventoji (árengiant naujà<br />

pastotæ).<br />

4 ZONA. 110 kV linija Šventoji–Þidikai<br />

30 MW (árengiant naujà pastotæ).<br />

5 ZONA. 110 kV linija Klaipëda–<br />

Rietavas 35 MW (árengiant naujà pastotæ).<br />

6 ZONA. Perdavimo tinklai 20 MW<br />

(árengiant naujà pastotæ).<br />

Šios zonos buvo nustatytos vëjo energetikos<br />

plëtrai palankiausiose vietose, atsiþvelgiant<br />

á árengtà elektros tinklø infrastruktûrà,<br />

vartotojus, rezervinius elektros generatoriø<br />

pajëgumus, á hidrometeorologinius<br />

duomenis, taip pat á gamtinius apribojimus.<br />

Valstybë remia 200 MW bendrosios<br />

galios VE árengimà šalyje ir garantuoja<br />

energijos supirkimo kainà 0,22 Lt/kWh.<br />

Ši kaina nëra perskaièiuojama ar diferencijuojama,<br />

ji galioja sutartyje numatytà laikotarpá.<br />

Nuo 2010 m. numatoma ávesti<br />

þaliøjø sertifikatø sistemà, kuri garantuotø<br />

konkurencijà tarp gamintojø. Kai naujø<br />

„þaliàjà“ elektrà gaminanèiø elektriniø<br />

numatoma statyti daugiau nei pagal Vyriausybës<br />

nutarimà, skelbiamas konkursas<br />

ir teisæ statyti VE laimi ta kompanija,<br />

kuri pasiûlo apmokëti didesnæ prijungimo<br />

prie tinklø mokesèio dalá (ši dalis neturi<br />

bûti maþesnë kaip 60 proc.). Vyksta<br />

konkursai VE statyti, yra paskelbti laimëtojai,<br />

pradëtos pirmosios VE statybos.<br />

Pirmoji galinga vëjo jëgainë, ájungta á<br />

elektros tinklus, 2004 m. pastatyta prie Vydmantø<br />

gyvenvietës, netoli Palangos. Elektros<br />

energijà generuoja 630 kW galios Vokietijos<br />

bendrovës „Enercon“ pagaminta<br />

jëgainë E-40 (3 pav.). Pirmieji sëkmingi eksploatacijos<br />

metai parodë,<br />

kad pajûrio zonoje<br />

tikslinga plëtoti<br />

vëjo energetikà. Sëkmingai<br />

ágyvendinus<br />

ðá projektà, pradëti<br />

vykdyti ir kiti VE projektai.<br />

Lietuvos ir Danijos<br />

bendrovë BNE<br />

2005 m. prie Kretingalës<br />

yra pastaèiusi<br />

6 vëjo jëgainiø parkà<br />

(kiekvienos galia po<br />

900 kW, bendra galia<br />

5,4 MW), taèiau<br />

dël ávairiø prieþasèiø<br />

jos iki šiol neveikia ir<br />

lyg šiolei neájungtos<br />

á elektros tinklà.<br />

Numatoma, jog 2006 m. gruodá bendrovë<br />

„Vëjø spektras“ árengs 15 vëjo elektriniø<br />

parkà (Kiauleikiø, Kveciø ir Rûdaièiø<br />

kaimuose) po 2 MW (iš viso 30 MW)<br />

galios, jëgainiø tipas Enercon E-70. Taip<br />

pat kyla UAB „Achemos hidrostotys“ 16<br />

MW galingumo VE (danø „Vestas“) uþ<br />

Darbënø miestelio (Kretingos rajonas).<br />

UAB „Vëjø spektras“ ir UAB „Achemos<br />

hidrostotys“ statomos elektrinës šiuo metu<br />

yra moderniausios pasaulyje. Netolimoje<br />

ateityje turi iškilti 14 MW galingumo<br />

elektriniø kompleksas, priklausantis<br />

bendrovëms „Vëjo elektra“ ir „Lariteks“,<br />

šiuo metu derinami projektai.<br />

Iš diegiamø VE darbø spartos galima<br />

tikëtis, kad iki 2010 m. bus ágyvendintas<br />

Lietuvos Vyriausybës nutarimas iðplësti<br />

vëjo elektriniø parkà iki 200 MW suminës<br />

galios ir ávykdyti ES direktyvos gaminti<br />

„þaliosios elektros“ iki 7 proc. reikalavimai.<br />

3 pav. Pirmoji vëjo jëgainë Vydmantuose<br />

Ketinama ákurti Europos<br />

technologijø institutà<br />

Europos Komisija kartu su Lietuva<br />

bei kitomis ES ðalimis narëmis<br />

svarsto reglamentà, kuriuo numatoma<br />

ásteigti Europos technologijø institutà.<br />

Pagrindinis instituto tikslas –<br />

skatinti inovacijas Europoje.<br />

Komisija siûlo, kad institutà sudarytø<br />

nedidelë centrinio valdymo struktûra<br />

bei þiniø ir inovacijø bendruomenës,<br />

kurios ágyvendintø instituto tikslus<br />

ir uþdavinius. Numatoma, kad valdymo<br />

taryba išskirs svarbiausias sritis,<br />

kuriose turëtø pradëti veikti þiniø<br />

ir inovacijø bendruomenës. Ðios bendruomenës,<br />

nacionalinës ar tarptautinës,<br />

kursis savanoriðkai, o jas tvirtins<br />

valdymo taryba.<br />

Opûs finansiniai klausimai dar liko<br />

neaptarti, taèiau siûloma, kad svariausià<br />

dalá instituto biudþete sudarytø privatus<br />

kapitalas, o bendruomenës kreiptøsi<br />

ir á ávairias finansinæ paramà teikianèias<br />

Europos Sàjungos programas.<br />

Koks turëtø bûti Europos technologijø<br />

institutas, išsamiai svarsto Europos<br />

Komisijos teikimu sudaryta darbo<br />

grupë, kurià sudaro po du atstovus<br />

ið kiekvienos valstybës narës. Lietuvai<br />

ðioje grupëje atstovauja paskirti<br />

du Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministerijø<br />

atstovai. Suomijos pirmininkavimo<br />

ES laikotarpiu ávyko trys grupës<br />

posëdþiai, kitø metø pirmàjá pusmetá<br />

numatyti dar penki.<br />

Á daugelá klausimø dar lieka neatsakyta.<br />

Atsakymø tikimasi gauti ið valdymo<br />

tarybos, kuri turëtø pradëti savo<br />

veiklà artimiausiais metais. Europos Komisijos<br />

manymu, institutas neturëtø<br />

dubliuoti jau egzistuojanèiø struktûrø,<br />

tokiø kaip technologinës platformos ar<br />

klasteriai. Unikalûs instituto kriterijai turës<br />

bûti jo dydis, privaloma trijø srièiø –<br />

moksliniø tyrimø, ðvietimo ir verslo –<br />

jungtis bei iðskirtinë kompetencija.<br />

Europos technologijø instituto idëjà<br />

2005-øjø vasará pirmà kartà iðkëlë<br />

Europos Komisijos pirmininkas<br />

J.M.Barroso. Jis iðsakë susirûpinimà<br />

lëta þiniø ekonomikos procesø eiga,<br />

nepakankamai veiksmingais moksliniø<br />

tyrimø ir eksperimentinës plëtros<br />

rezultatais ir jø panaudojimu ûkio konkurencingumui<br />

didinti. J.M. Barroso<br />

nuomone, institutas galëtø bûti svarbus<br />

kompleksinës strategijos, sutelkianèios<br />

þinias ir inovacijas ekonominiam<br />

proverþiui laiduoti, elementas.<br />

Alma VIJEIKYTË<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerijos<br />

ryðiø su visuomene skyriaus<br />

vyresnioji specialistë<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 11

Visame pasaulyje rûpinamasi aplinkos apsauga. Kasmet<br />

keliami vis grieþtesni reikalavimai oro, vandens, grunto kokybei,<br />

kenksmingø medþiagø iðmetimui bei tarðos ðaltiniø nustatymui.<br />

Taèiau aplinkosaugos padëtis pasaulyje nuolat blogëja. Didelá<br />

rûpestá kelia ne tik transporto priemoniø ar energetikos ámoniø<br />

iðmetamos kenksmingos medþiagos, bet ir kenksmingø atliekø ir<br />

produktø kaupimas, laikymas bei netinkamas naikinimas.<br />

Kenksmingø<br />

medþiagø neutralizavimas<br />

aukðtatemperatûrëje<br />

Ðiuo metu Lietuvoje yra sukaupti dideli<br />

kiekiai ávairiø kenksmingø medþiagø<br />

ir atliekø: tai uþdrausti ir netinkami naudoti<br />

pesticidai, pasenæ medikamentai,<br />

preparatai, cheminës medþiagos ir tara,<br />

pramonës ámoniø atliekos ir kt. Netvarkingai<br />

laikomos medþiagos gali susimaiðyti<br />

ir reaguoti. Dël to kyla nemaþai gaisrø ir<br />

sprogimø. Daugelis organiniø atliekø, kuriø<br />

sudëtyje yra Cl, F, P, Hg, savaime skyla<br />

ir sudaro naujas toksines medþiagas. Tokiø<br />

medþiagø laikymas kelia didþiulæ grësmæ<br />

gamtai ir þmonëms, todël labai svarbu,<br />

kad Lietuvoje kuo greièiau bûtø ádiegtos<br />

naujos technologijos, garantuojanèios<br />

saugø kenksmingø medþiagø neutralizavimà<br />

ar visiðkà jø sunaikinimà.<br />

Ið daugybës pavojingø atliekø (PA)<br />

nukenksminimo metodø patys tinkamiausi<br />

ir efektyviausi yra terminiai. Universaliausias<br />

ir patikimiausias ið jø – liepsninis<br />

metodas (atliekø deginimas). PA terminio<br />

skaidymo efektyvumas priklauso<br />

nuo temperatûros ir medþiagos buvimo<br />

reaguojanèioje aplinkoje laiko.<br />

Terminiai atliekø nukenksminimo<br />

metodai<br />

Þematemperatûrë oksidacija – tai<br />

skystos fazës oksidavimas (ðlapias deginimas),<br />

naudojamas skystoms atliekoms<br />

apdoroti. Metodo esmë – sudëtingø ar elementariø<br />

organiniø junginiø oksidavimas<br />

deguonimi esant 150–350 o C ir 2–30 MPa<br />

slëgiui. Ðiuo metodu valomi nuotekø vandenys.<br />

Intensyvus skystos fazës oksidavimas<br />

vyksta dël didelës vandenyje iðtirpusio<br />

deguonies koncentracijos. Metodas<br />

turi trûkumø: brangus, didelë árengimø korozija;<br />

ant ðilumokaièiø pavirðiø susidaro<br />

nuosëdos; ne iki galo oksiduojasi kai kurios<br />

cheminës medþiagos.<br />

Heterogeninës katalizës metodas<br />

naudojamas dujinëms atliekoms nukenksminti,<br />

maþinant kenksmingø komponentø<br />

oksidavimo temperatûrà. Taip<br />

sumaþëja procesui reikalingo kuro kiekis.<br />

Katalizatoriais neutralizacijos temperatûrà<br />

galima sumaþinti iki 300–500 o C,<br />

aplinkoje<br />

Dr. Vitas VALINÈIUS,<br />

dr. Pranas VALATKEVIÈIUS<br />

o kuro sànaudas – 20–60 procentø. Á termokataliziná<br />

reaktoriø tiekiamø nukenksminamø<br />

dujø temperatûra turi bûti ne þemesnë<br />

uþ oksidavimosi pradþios temperatûrà.<br />

Termokataliziniai neutralizatoriai<br />

naudojami maþiau negu kiti terminiai metodai,<br />

nes didþiausia katalizatoriø darbo<br />

temperatûra daþnai bûna 800–850 o C.<br />

Jeigu degiøjø komponentø koncentracija<br />

atliekose yra didelë, tai degimo temperatûra<br />

gali gerokai pakilti ir katalizatorius<br />

gali perdegti.<br />

Pirolizë – medþiagø kaitinimas ir skaidymas<br />

be oro. Priklausomai nuo temperatûros,<br />

skiriama þemos (450–550 o C), vidutinës<br />

(iki 800 o C) ir aukštos (daugiau<br />

kaip 900 o C) temperatûros pirolizë. Pirolizës<br />

proceso metu vyksta endoterminiai<br />

ir egzoterminiai procesai ir gaunami ávairios<br />

sudëties produktai.<br />

Pirolizës reaktoriai yra dviejø tipø: iðorinio<br />

ir vidinio kaitinimo. Iðorinio kaitinimo<br />

reaktoriuje ðiluma perduodama<br />

per sienelæ ir ðildymo intensyvumas ya<br />

nedidelis (apie 120 kg/h×m 2 ). Vidinio<br />

kaitinimo reaktoriuje šiluma perduodama<br />

puèiant per þaliavos sluoksná atskirame<br />

árenginyje ákaitintas dujas. Ðiuo atveju<br />

þaliavos kaitinimo intensyvumas<br />

siekia iki 500 kg/h×m 2 .<br />

Atliekø dujinimas vyksta, kai á degiàsias<br />

atliekas puèiamas oras, deguonis,<br />

vandens garas arba jø miðiniai. Taip atliekos<br />

kaitinamos, ið dalies deginamos<br />

ir dujinamos. Dujø generatorius – tai vertikali<br />

ðachta, á kurià ið virðaus tiekiamas<br />

kietas kuras (atliekos), o ið apaèios –<br />

oras. Puèiant á generatoriaus ðachtà orà,<br />

virðuje iðteka maþo kaloringumo (3,5–<br />

6,5 MJ/nm 3 ) generatorinës dujos. Deginimui<br />

jos netinka, nes jose gausu balastiniø<br />

dujø (apie 47 proc. azoto). Puèiant<br />

á atliekas deguonies ir vandens garø<br />

miðiná, gaunamos gerokai kaloringesnës<br />

dujos (iki 16 MJ/nm 3 ). Ið dalies degant<br />

kurui, reaktoriuje temperatûra pakyla<br />

iki 1500 o C ir susidaro sintetinës dujos<br />

(CO+H 2<br />

), kurios gali bûti naudojamos<br />

kaip energetinis ir technologinis kuras.<br />

Dujinant á atmosferà maþiau iðmetama<br />

pelenø ir sieros junginiø.<br />

Atliekø deginimas (liepsninis metodas),<br />

palyginti su kitais terminiais metodais,<br />

yra pats efektyviausias, universaliausias,<br />

patikimiausias ir populiariausias.<br />

Metodo esmë – atliekose esanèiø deganèiø<br />

medþiagø oksidavimas arba nedeganèiø<br />

medþiagø apdorojimas aukðtos<br />

(aukðtesnës kaip 1000 o C) temperatûros<br />

kuro degimo produktais. Pavojingos medþiagos<br />

oksiduojamos, termiðkai skaidomos<br />

ir paverèiamos á netoksiðkas dujines<br />

(CO 2<br />

, H 2<br />

O, N 2<br />

) ir kietas medþiagas<br />

(metalo oksidus, druskas). Deginimo privalumai<br />

yra ðie: 75 proc. sumaþëja atliekø<br />

svoris ir 90 proc. tûris; sunaikinama<br />

dauguma organiniø junginiø; atsiranda<br />

galimybë utilizuoti energijà; likusios toksinës<br />

medþiagos ir metalai sukoncentruojami<br />

pelenuose, kuriuos lengva transportuoti<br />

ir apdoroti.<br />

Plazminis PA nukenksminimas<br />

Plazminis metodas naudojamas visø<br />

rûðiø atliekoms nukenksminti. Jeigu deginant<br />

atliekas temperatûra bûna þemesnë<br />

nei 1300-1500 o C, ið chloro organiniø<br />

junginiø gali susidaryti naujos toksinës<br />

medþiagos, tokios kaip dioksinai, furanai<br />

ir kitos, kurios yra daug nuodingesnës<br />

uþ pirminá produktà. Dioksinai –<br />

tai visas paketas labai nuodingø organiniø<br />

junginiø su chloru, vadinamø aromatiniais<br />

eteriais. Ið þinomø 75 dioksinø<br />

ir 135 furanø izomerø 17 yra ypaè<br />

nuodingi. Pavojingiausi ið jø yra 2,3,7,8<br />

tetrachlordibenzo-dioksinas ir 2,3,7,8<br />

12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Dujø<br />

atsiurbimas<br />

Siurblys<br />

Skruberis<br />

Ðlakas<br />

PA<br />

Vandens<br />

rezervuaras<br />

2 pav. Supaprastinta ávairiø PA<br />

plazminio perdirbimo árenginio su<br />

tûriniu reaktoriumi schema<br />

Reaktorius<br />

Plazmos<br />

generatorius<br />

1 pav. LEI pavojingø<br />

atliekø neutralizavimo<br />

árenginys<br />

(kairëje) su veikianèiu<br />

pastovios srovës<br />

linijiniu plazmos<br />

generatoriumi<br />

(deðinëje)<br />

tetrachlordibenzofuranas. Jø leistina<br />

norma yra nustatyta tik 0,1 ng/m 3 .<br />

Norint visiðkai suskaidyti PA, temperatûrà<br />

reikia pakelti daugiau kaip 1800 o C<br />

ir joje medþiagà iðlaikyti 3–4 sekundes. Á<br />

plazmocheminá reaktoriø leidþiami ávairiø<br />

dujø (oro, vandenilio, vandens garo ir kt.)<br />

srautai, ákaitinti plazmotrone iki 3000-4000<br />

K. Nauji, technologiðkai paþangûs plazminiai<br />

árenginiai gali deginti visø rûðiø PA<br />

ir kenksmingas medþiagas neterðdami<br />

aplinkos, o deginimo procesas gali bûti<br />

panaudojamas energijos gamybai. Atliekø<br />

molekulës skaidomos á atomus, radikalus,<br />

elektronus ir teigiamus jonus. Plazmai<br />

auðtant, susidaro paprastos netoksiðkos<br />

medþiagos. Manoma, kad medþiagø<br />

nukenksminimo efektyvumas<br />

plazmos sraute siekia 99,99 procento.<br />

Taigi metodas labai efektyvus, taèiau<br />

brangus, todël já rekomenduojama naudoti<br />

nukenksminti PA, kai nëra galimybiø<br />

jas deginti. Á tokiø atliekø sàraðà patenka<br />

chloro organiniø junginiø turinèios<br />

medþiagos, gyvsidabrio ir fenolio preparatai,<br />

maþai radioaktyvios ir kt. atliekos.<br />

Vykstant plazminiams procesams, ið<br />

PA galima gauti ir daug naudingø cheminiø<br />

medþiagø bei junginiø. Pvz., keièiant<br />

chlorangliavandeniliø sudëtá pirolizës<br />

dujose, buvo gaunami ávairûs acetileno<br />

ir chloro vandenilio kiekiai. Jungiant<br />

chloro vandenilá su vandeniu, gaunama<br />

33–34 proc. koncentracijos druskos<br />

rûgðtis. Perdirbant organinius junginius<br />

(polipropilenà, polietilenà, kaprolaktanà<br />

ir kitus) vandens garo plazmoje,<br />

gauta 25–35 proc. (tûrio) CO ir 40–<br />

55 proc. (tûrio) vandenilio. Jeigu santykis<br />

C/O=1, tai daugiau kaip 1300 K praktiškai<br />

visa þaliava pereina á sintetines dujas<br />

(CO+H 2<br />

). Ðiuo atveju taip pat gauti<br />

nedideli kiekiai metano, acetileno, anglies<br />

dvideginio ir vandens garø. Taèiau<br />

svarbiausia, kad, naudojant aukðtatemperatûrës<br />

pirolizës procesà organiniø atliekø<br />

perdirbimui, gaunamos sintetinës<br />

dujos, prisotintos vandenilio, kurias galima<br />

naudoti kaip kurà katiluose, ðilumokaièiuose<br />

ir kuro elementuose.<br />

Ávairioms gumoms, plastmasës ar celiuliozës<br />

atliekoms su radioaktyviomis<br />

priemaiðomis utilizuoti taip pat pravartu<br />

naudoti plazminá metodà su specialiai<br />

tam skirtu plazmocheminiu reaktoriumi.<br />

Toks reaktorius susideda ið auðinamo<br />

korpuso, kuriame ámontuotas plazmotronas,<br />

árangos utilizuojamai medþiagai ir<br />

balastui tiekti, lydalo ir dujø iðleidimo angos.<br />

Plazmotronas veikia argono arba argono<br />

ir deguonies mišinio aplinkoje, jo<br />

anodas pagamintas iš molibdeno.<br />

Skaidant kai kurias toksines medþiagas,<br />

pvz., chlororganines atliekas, reikia<br />

naudoti vandenilá. Siûloma naudoti vandens<br />

garo plazmà, nes daugiau kaip<br />

1000 o C vandens garas su organinëmis<br />

medþiagomis sudaro sintetines dujas<br />

(CO+H 2<br />

). Susidaræs vandenilis jungiasi<br />

su chloru, ir HCl sëkmingai galima atskirti<br />

skruberiuose. Todël tikslinga bûtø pagaminti<br />

vandens garo plazmotronà ir iðtirti<br />

jo galimybes skaidyti organines madþiagas.<br />

Reikia pabrëþti, kad organiniø medþiagø<br />

terminis skaidymas oro plazmoje<br />

– egzoterminis procesas, o skaidymas<br />

vandens garo plazmoje – endoterminis.<br />

Todël vandens garo temperatûra yra<br />

daug aukðtesnë negu ta, kuriai esant<br />

vyksta skilimo reakcijos.<br />

PA nukenksminimo technologijose<br />

ypaè svarbus medicininiø atliekø apdorojimas.<br />

Saugiai sunaikinti medicinos atliekas<br />

(pasenusius medikamentus, vienkartinio<br />

naudojimo ðvirkðtus, plastikinius<br />

árankius, patologines atliekas, tarà ir kt.)<br />

ámanoma tik vykstant aukðtatemperatûrës<br />

(plazminës) pirolizës procesui. Plazminis<br />

metodas jau naudojamas daugelyje<br />

pasaulio ðaliø. Intensyviai dirbama<br />

visose iðsivysèiusiose (JAV, Prancûzija,<br />

Vokietija, Ðveicarija, Australija, Japonija<br />

ir kt.) ir daugelyje besivystanèiø (Indija,<br />

Singapûras, Kinija ir t.t.) ðaliø. Medicinos<br />

atliekas ið ligoniniø, dantø klinikø bei kitø<br />

sveikatos centrø surenka ir termiðkai perdirba<br />

apie 1330 stambiø kompanijø. Dauguma<br />

jø – JAV, Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje,<br />

Japonijoje ir Rusijoje. Ðie darbai<br />

vyksta JAV, Kanadoje, Prancûzijoje, Vokietijoje,<br />

Austrijoje, Ðveicarijoje, Didþiojoje Britanijoje,<br />

Australijoje. Beveik visos kaimyninës<br />

ðalys (Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija)<br />

taip pat pradeda ágyvendinti ypaè<br />

kenksmingø atliekø nukenksminimo plazmos<br />

aplinkoje technologijas. Kai kurios jø<br />

(Lenkija, Baltarusija) jau turi konkreèiø projektø<br />

ir pasirengusios juos vykdyti.<br />

Plazminio pavojingø medþiagø<br />

nukenksminimo perspektyvos<br />

Lietuvoje<br />

Dauguma kenksmingø buitiniø ir medicinos<br />

atliekø sëkmingai neutralizuojamos<br />

áprastinëse krosnyse, tokiose kaip<br />

cemento, koksavimo ar fosforo tràðø gamybos.<br />

Taèiau ámonei, deginanèiai atliekas<br />

ir toksines medþiagas, papildoma<br />

árenginiø rekonstrukcija ir eksploatacija<br />

reikalauja daug iðlaidø ir duoda nedidelá<br />

pelnà, o procesas nëra visiðkai ekologiðkai<br />

ðvarus. Be to, tokiai ámonei yra bûtina<br />

brangi áranga, aplinkos monitoringo<br />

aparatûra ir valdymas, todël visais atþvilgiais<br />

naudingiau yra kurti atskiras PA<br />

neutralizavimo ámones, turinèias specializuotà<br />

árangà ir technologijas.<br />

Lietuvoje PA destrukcijai tikslinga<br />

naudoti plazmines technologijas, nes jomis<br />

pasiekiamas daug geresnis rezultatas,<br />

procesas ekologiðkai ðvarus, nors<br />

ir iðauga jo savikaina. Lietuvoje kurti ir<br />

eksploatuoti plazminius árenginius potencialios<br />

galimybës yra visiðkai realios.<br />

Suvienijus Lietuvos plazminës technikos<br />

specialistø ir chemikø pajëgas, galima<br />

sumodeliuoti eksperimentinæ sistemà,<br />

atlikti aukðto lygio mokslinius tyrimus,<br />

suprojektuoti ir pagaminti pramoniná<br />

plazminá PA neutralizavimo árenginá. Taèiau<br />

tam reikia pakankamo Lietuvos Vyriausybës<br />

dëmesio ir paramos, o to nuolat<br />

stokojama. Kaip pavyzdá galima paminëti<br />

ðiuos faktus.<br />

Jau pirmaisiais nepriklausomybës<br />

metais (1991) Lietuvos energetikos instituto<br />

(LEI) Plazminiø technologijø laboratorijos<br />

darbuotojai siûlë Lietuvos aplinkos<br />

ministerijai suprojektuoti ir pagaminti<br />

mobilø plazminá kenksmingø atliekø ir<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 13

Ðalies vandens energijos naudojimo puoselëtojams akademikams prof. Steponui<br />

Uþtvenktos upës: nauda ar<br />

Prof. habil. dr.<br />

Petras PUNYS<br />

Lietuvos þemës ûkio<br />

<strong>universitetas</strong><br />

Apie uþtvankas ir tvenkinius<br />

Doc. dr. Bronislovas<br />

RUPLYS<br />

Lietuvos þemës ûkio<br />

<strong>universitetas</strong><br />

Habil. dr. Jonas<br />

JABLONSKIS<br />

Lietuvos energetikos<br />

institutas<br />

mos imperijai priklausanèiø Artimøjø Rytø<br />

bei Ðiaurës Afrikos gyventojø patirtá.<br />

Kanalais, grioviais, uþtvankomis bei<br />

tvenkiniais pagrásta þemiø drëkinimo sistema<br />

ir dël to labai iðaugæs jos efektyvumas<br />

davë didþiulá impulsà pirmykðtei<br />

þmoniø bendruomenei plëtotis visomis<br />

paþangos kryptimis. Ðiam þmonijos plëtros<br />

etapui apibûdinti labai tinka JAV vokieèio<br />

istoriko K.A.Wittfogelio 1957 m. pasiûlytas<br />

terminas „hidraulinë civilizacija“<br />

(hydraulic civilizacition). Ði civilizacija pagrindë<br />

ir Graikijos, ir Romos civilizacijas.<br />

Patvenktø upiø vanduo naudojamas<br />

drëkinti didumai ið 277 mln. hektarø drëkinamø<br />

þemiø, kurios sudaro apie 18 proc.<br />

ariamø þemiø, bet pateikia apie 30 proc.<br />

þemës ûkio produkcijos ir sudaro þmonijos<br />

mitybos bazæ. Patvenktø upiø vandená<br />

naudoja hidroelektrinës, kuriø galia yra<br />

746 mln. kilovatø ir kurios pagamina apie<br />

20 proc. visos elektros energijos. Dar 119<br />

mln. kilovatø galios hidroelektriniø statoma,<br />

o 326 ... 446 mln. kilovatø galios hidroelektriniø<br />

numatoma statyti.<br />

O dar kiek patvenktø upiø vandens<br />

tiekiama buities, pramonës, þuvininkystës<br />

ir kitoms reikmëms!<br />

Upiø patvenkimas daugeliu atvejø ið<br />

esmës pagerina laivybos, miðko plukdymo<br />

sàlygas. Tvenkiniai tampa intensyvios<br />

þuvininkystës, turizmo, rekreacijos<br />

objektais, kraðtovaizdþio puoðmenomis,<br />

ðalies gynybos atraminiais punktais.<br />

Lietuvoje vandens malûnas pirmà<br />

kartà paminëtas XIII a. „Livonijos kronikoje“.<br />

XIV a. jø jau bûta nemaþai. Lietuvos<br />

didþiojo kunigaikðèio Jogailos 1387<br />

m. vasario 17 d. raðte apie dovanas <strong>Vilniaus</strong><br />

vyskupui raðoma: „...mes duodame<br />

su visais kaimais, ...eþerais ir tvenkiniais,<br />

...malûnais, vandenimis ir jø srovëmis...“.<br />

XVI–XVIII a. vandens malûnø<br />

jau daug buvo – tai liudija ávestas malûnø<br />

mokestis. Vandens malûnø plëtra buvo<br />

susijusi su uþtvankø statyba, tvenkiniø<br />

árengimu.<br />

XVII a. buvo pastatyta viena stambesniø<br />

Birþø uþtvanka. Jos tvenkinys,<br />

dabar vadinamas Ðirvenos eþeru, saugojo<br />

Birþø pilá, o tvenkinio vanduo suko<br />

vandens ratus.<br />

1901 m. buvo árengta pirmoji hidroelektrinë<br />

(HE) Virvytës upëje Sukonèiuose.<br />

XX a. 4-àjá deðimtmetá hidroenergetikos<br />

ámoniø (su vandens ratais bei hidroturbinomis)<br />

buvo 640, jø bendroji galia<br />

siekë apie 9000 kilovatø. 1941–1944<br />

m. per Antràjá pasauliná karà daug vandens<br />

jëgainiø buvo sugriauta – 1948 m.<br />

jø veikë tik 335.<br />

Iki 1960 m. gana sparèiai buvo statomos<br />

maþosios HE (MHE), pradëta ir<br />

uþbaigta iki ðiol galingiausios Lietuvoje<br />

(101 MW galios) Kauno HE statyba. Po<br />

pesticidø naikinimo árenginá, kurio privalumai<br />

akivaizdûs: nedideli matmenys, mobilus.<br />

Já galima eksploatuoti pavojingø medþiagø<br />

dislokacijos vietoje (prie sandëliø<br />

ar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir visur,<br />

kur yra galimybë tiekti árenginiui trifazæ<br />

elektros srovæ ir vandená). Prieð gaminant<br />

árenginá, reikëjo sukurti jo modelá ir<br />

atlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertinti<br />

árenginio charakteristikas, galimybes, monitoringà,<br />

ekonomiðkumà ir t.t. Tuometiniai<br />

ministerijos vadovai mokslininkø paslaugø<br />

atsisakë, motyvuodami tuo, kad<br />

negalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o panaðø<br />

árenginá jie nupirksià uþsienyje. Taèiau<br />

tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet<br />

Maþdaug prieð 8000 metø Artimuosiuose<br />

Rytuose pradëta drëkinti þemes.<br />

Tam reikëjo uþtvankø upiø ir upeliø vandeniui<br />

patvenkti, kad bûtø galima já savitaka<br />

nukreipti á drëkinamus laukus. Tvenkiniai<br />

padëdavo tiekti vandená pagal þemës<br />

ûkio kultûrø reikmes.<br />

Pirmosios uþtvankos, be abejo, buvo<br />

primityvios, maþos ir nepatikimos, jas<br />

daþnai iðardydavo potvyniø vandenys.<br />

Taèiau ilgainiui uþtvankø statybos patirtis<br />

kaupësi, atsirado galimybë statyti ir<br />

didesnes uþtvankas, árengti didesnius<br />

tvenkinius. Pirmàja reikðminga senovës<br />

uþtvanka laikoma maþdaug prieð 4600<br />

metø pastatyta Saad-el-Kafaros þemiø<br />

uþtvanka Egipte.<br />

Maþdaug tuo paèiu metu kaip ir Artimuosiuose<br />

Rytuose þemiø drëkinimas,<br />

uþtvankø statyba ir tvenkiniø sudarymas<br />

plëtësi Indijoje, Ðri Lankoje, kiek vëliau<br />

Kinijoje bei Europoje. Èia ypaè pasiþymëjo<br />

romënai, kûrybingai perimdami Ropaprasèiausias<br />

terminio atliekø neutralizavimo<br />

árenginys, uþsienyje kainavæs apie<br />

3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûti<br />

pagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau<br />

(1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkai<br />

kreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pasiûlymai<br />

buvo atmesti dël lëðø stygiaus<br />

bei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo ir<br />

sandëliavimo galimybëms. Kaþkodël buvo<br />

manoma, kad geriau per metus skirti<br />

po porà milijonø litø pesticidams saugoti<br />

ir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti.<br />

Dabartiniai Aplinkos ministerijos vadovai<br />

sako, kad finansuoti moksliniø tyrimø<br />

ir projektø nëra galimybës, taèiau<br />

tai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël<br />

2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvo<br />

pateiktas LEI pasiûlymas sukurti modernø<br />

PA neutralizavimo metodà. Jo esmë<br />

ta, kad, realizuojant procesà tûriniame reaktoriuje,<br />

vienu metu skirtingais laiko tarpais<br />

naudojami du arba keli apdorojimo<br />

metodai: plazminis-pirolizinis, liepsninis<br />

arba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio ministerijos<br />

vadovai pasiûlytu projektu nesusidomëjo,<br />

nes jiems kur kas labiau rûpi,<br />

kaip „susisteminti esamus paþangiausius<br />

pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“<br />

arba „parengti pavojingø atliekø tvarkymo<br />

techniná/technologiná þinynà“, negu<br />

konkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA.<br />

Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado<br />

14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Kolupailai (1892–1964) ir prof. Juozui Burneikiui (1931–2005) atminti<br />

netektys<br />

1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo statomos<br />

ðiluminës, o vëliau – ir atominë<br />

Ignalinos elektrinë. MHE statyba ir net<br />

esamø naudojimas tapo nerentabilus.<br />

Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990<br />

m. jø veikë tik 12.<br />

1970–1990 m. atliekant þemiø drëgmës<br />

reguliavimo ir kultûrinimo darbus<br />

(melioracija), buvo pastatyta daugiau<br />

kaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þuvininkystei,<br />

erozijai valdyti, aplinkai pagraþinti,<br />

rekreacijai ir þemëms drëkinti.<br />

1978–2004 m. buvo pastatyta Kruonio<br />

HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagregatø<br />

galia – apie 800 MW (megavatø),<br />

t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE.<br />

Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvus<br />

MHE atstatymas, naujø statyba. Dabar<br />

veikia 75 MHE.<br />

Uþtvankø statybos teisiø bruoþai<br />

Pasaulis<br />

Vandens ir aplinkos darniojo naudojimo<br />

pagrindai buvo suformuluoti tarptautinëje<br />

Dublino konferencijoje 1992 metais.<br />

Darniosios plëtros pamatai buvo padëti<br />

Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiausiojo<br />

lygio konferencijoje 1992 m., o 2002<br />

m. – pagrásti analogiðkoje Johanesburgo<br />

konferencijoje. Jose vandensaugos,<br />

uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip energijos<br />

gamyba, þemës ûkio gamybos intensyvinimas<br />

ir kt. buvo aiðkiai ávardytos.<br />

Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vandenø<br />

forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taip<br />

pat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandens<br />

ûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai.<br />

Atlikta analizë rodo, kad absoliuèioje<br />

daugumoje deklaracijø ir susitarimø nei<br />

uþtvankø, nei HE statyba nëra draudþiama<br />

valstybiniu mastu. Prieðingai, daugeliu<br />

atvejø skatinama. Ypatingas dëmesys<br />

skiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþtvankø<br />

statyba, tvenkiniai gali padëti greitai<br />

pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpinti<br />

vandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, gaminti<br />

pigià ir ðvarià elektros energijà. Jungtiniø<br />

Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrëþiamas<br />

bado ir skurdo likvidavimas, o vandens<br />

problemø sprendimas yra esminis<br />

veiksnys, padedantis greièiausiai panaikinti<br />

ðias þmonijos blogybes.<br />

Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjø<br />

uþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankø<br />

komisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosiomis<br />

laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip<br />

1 pav. Saugomø upiø<br />

tinklas: kairëje – prieð<br />

uþtvankø statybos draudimà;<br />

deðinëje – paskelbus<br />

uþtvankø statybos draudimà<br />

(situacija iki 2004 09 10)<br />

15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø problemiðkesnës<br />

yra uþtvankos, skirtos didelëms<br />

vandens saugykloms, kuriø plotai<br />

siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadratiniø<br />

kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra).<br />

Didþiuliø uþtvankø planavimui ir projektavimui<br />

Pasaulio Banko remiama Pasaulinë<br />

uþtvankø komisija (PUK) 2000 m.<br />

savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 strateginius<br />

prioritetus, o juose 26 nurodymus<br />

(gudelines). Á PUK ataskaità gana palankiai<br />

paþvelgë aplinkosaugos bei kai kurios<br />

kitos þinybos ir organizacijos. Taèiau<br />

jà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmingiausios)<br />

hidroenergetikos specialistai<br />

(maþosios HE atstovai á tai visai nereagavo)<br />

bei kitø vandens ûkio ðakø profesionalai.<br />

Atskleistas niekuo nepagrástas PUK<br />

sudarymo principas, jos veiklos pobûdis.<br />

Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra nerealûs,<br />

klaidinantys ir todël stabdys besivystanèiø<br />

ðaliø ekonomikos bei gyvenimo<br />

kokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasaulio<br />

Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozicijos.<br />

Dabar pateikiamos labiau subalansuotos<br />

rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarptautinës<br />

hidroenergijos asociacijos (THA)<br />

„Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvarumo<br />

ávertinimo protokolas“ (2006).<br />

Lietuva<br />

Pagrindinis teisës dokumentas, reglamentuojantis<br />

uþtvankø statybà – Lietuvos<br />

Respublikos (LR) Vandens ástatymas.<br />

Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos ir<br />

jø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikos<br />

statiniai) statomi vandens telkiniuose vandens<br />

apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai<br />

nuo þalingo vandens poveikio saugoti,<br />

hidroenergetikai bei kitoms reikmëms.<br />

Draudþiama statyti uþtvankas saugomø<br />

þuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse ar<br />

jø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas paskutiná<br />

sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti<br />

<br />

keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirkti<br />

PA naikinimo technologijas ir árenginius<br />

uþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos ne<br />

vienà milijonà. Aiðku, kad daug naudingiau<br />

kurti ir realizuoti savas technologijas<br />

ir panaudoti savo ðalies moksliná potencialà,<br />

negu ieðkoti technologijø uþsienyje<br />

ir tam skirti didþiules lëðas.<br />

Nepaisant sunkumø ir dëmesio stokos,<br />

LEI Plazminiø technologijø sektoriaus<br />

darbuotojø iniciatyva buvo sukurtas<br />

plazminis árenginys, kurá sudaro plazmos<br />

generatorius, srovinis reaktorius, auðinimo,<br />

þaliavos tiekimo, matavimo, kontrolës<br />

bei valdymo sistemos (1 pav.). Tai<br />

eksperimentinis árenginys skystoms ir kietoms<br />

(birioms) PA neutralizuoti. Plazmocheminio<br />

reaktoriaus vidinis pavirðius padengtas<br />

aliuminio ir cirkonio oksidø iðkloja,<br />

kurios storis 23 mm, prie reaktoriaus<br />

prijungtas 40 kW galios plazmos<br />

generatorius.<br />

Srovinis plazmocheminis reaktorius turi<br />

trûkumø (pvz., sunku gerai panaudoti<br />

procesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevienodas<br />

medþiagos ákaitinimo laipsnis pagal<br />

reaktoriaus skersmená arba nevienodas<br />

medþiagos dislokacijos laikas reaktoriaus<br />

centrinëje dalyje ir periferijoje), todël<br />

ateityje numatyta suprojektuoti ir pagaminti<br />

naujà árenginá su plazmocheminiu<br />

tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais<br />

plazmos generatoriais. Tokiame árenginyje,<br />

kurio schema pavaizduota 2 pav., tinkamai<br />

sureguliavus reaguojanèiø medþiagø<br />

ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus egzoterminiø<br />

reakcijø ðilumà, galima pasiekti<br />

didelá naðumà. Kadangi sistemoje naudojamas<br />

plazmos generatorius ir tûrinis reaktorius,<br />

todël galima apdoroti ir iðgauti<br />

energijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5<br />

proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalais<br />

ar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþterðtas<br />

dumblas, maþai radioaktyvios medþiagos<br />

ir kt.). Apraðytus eksperimentinius<br />

árenginius ateityje galima paversti pramoniniais<br />

ir sëkmingai naudoti Lietuvos PA<br />

apdorojimo ámonëse.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 15

uþtvankas Nemuno upëje bei ekologiniu<br />

ir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse.<br />

Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø<br />

upiø ar jø ruoþø sàraðà tvirtina Vyriausybë“.<br />

Ðis ástatymo pakeitimas buvo inicijuotas<br />

jau baigiant planuojamos Alytaus<br />

HE ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimà,<br />

kuriam buvo suteiktas oficialus leidimas,<br />

o pakeitus ástatymà – anuliuotas.<br />

Priimta 14 straipsnio pataisa visiðkai nubraukia<br />

Seimo anksèiau patvirtintas Nacionalinës<br />

Energetikos strategijos nuostatas<br />

dël Nemuno ir Neries panaudojimo<br />

hidroenergetikai, iðkreipia LR Saugomø<br />

teritorijø ástatymà, kuris draudþia uþtvankø<br />

ir kitø hidrotechnikos statiniø statybà<br />

tik draustiniuose, kartu nurodydamas<br />

galimas iðimtis.<br />

Aplinkos ministerijoje parengtas „ekologiniu<br />

ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø<br />

ar jø ruoþø sàraðas“, nepaisant argumentuotø<br />

Lietuvos mokslø akademijos, energetikos,<br />

verslo, visuomenës atstovø<br />

prieðtaravimø, apëmë kone visas svarbiausias<br />

Lietuvos upes. Draudimo teisinis<br />

pagrindas – ES vandensaugos, buveiniø<br />

apsaugos direktyvos, konvencijos<br />

ir rekomendacijos þuvø iðtekliams atkurti,<br />

saugomoms teritorijoms iðplësti atsiþvelgiant<br />

á ES reikalavimus.<br />

Visos didelës ir didesnës upës (Nemunas,<br />

Neris, Merkys, Minija ir kt.) yra<br />

uþdraustos iðtisai (1 pav.).<br />

Ðie draudimai nepagrásti jokiais objektyviais<br />

moksliniais tyrimais ar praktine<br />

patirtimi, neatsiþvelgta nei á uþtvankø<br />

dydá, nei á vietos sàlygas ar jø poveikio<br />

aplinkai ðvelninanèias priemones. Jie<br />

prieðtarauja tarptautinës uþtvankø, hidroenergetikos<br />

plëtros teisës normoms, visiðkai<br />

ignoruojama teisë analizuoti kiekvienà<br />

upës ar jos ruoþo panaudojimo ir<br />

apsaugos atvejá atskirai, taikant poveikio<br />

aplinkai vertinimà, o tai reglamentuoja LR<br />

Planuojamos ûkinës veiklos poveikio aplinkai<br />

vertinimo ástatymas.<br />

Teisybës dëlei bûtina paminëti, kad<br />

Latvijoje (2001) buvo uþdrausta tvenkti<br />

daugelá maþø upiø. Upiø, draudþiamø<br />

tvenkti, yra Prancûzijoje, Suomijoje. Taèiau<br />

tai pavienës upës ar jø ruoþai, o ne<br />

iðtisi upynai.<br />

Visuomenës poþiûris á tvenkiamas<br />

upes, hidroenergetikà<br />

Uþtvankos bûtinos þmogaus ûkiniams<br />

tikslams tenkinti. Ið tø tikslø energijos<br />

gamyba yra viena pelningiausiø.<br />

Taip pat labai svarbu apsisaugoti nuo<br />

vandens þalingo poveikio. Uþtvankos,<br />

kaip ir kiti infrastruktûros projektai, ypaè<br />

didelës, niekada nebuvo lengvai statomos.<br />

Tai ne vien tik ilgam laikui, maþiausiai<br />

pusantro deðimtmeèio, ádëtos didelës<br />

lëðos, bet ir visuomenës bei kitø interesø<br />

grupiø balsas, kurio nepaisyti negalima.<br />

Taèiau, kaip rodo tarptautinë patirtis,<br />

pastaraisiais deðimtmeèiais visuomenës<br />

vardu daþnai manipuliuoja siaurø<br />

interesø grupelës, siekianèios asmeniniø<br />

tikslø, ignoruojanèios bet kokià ûkinæ<br />

plëtrà. Jø credo nusakomas trumpiniu<br />

BANANA (Build Absolutely Nothing<br />

Anywere Near Anything – nestatyti absoliuèiai<br />

nieko niekur prie nieko). Ádomiausia,<br />

kad tokiø organizacijø bûstinës yra<br />

labiausiai iðsivysèiusiose ðalyse, o jø destrukcinë<br />

veikla uþtvankø statybos atþvilgiu<br />

pasireiðkia skurdþiausiose ir besivystanèiose<br />

pasaulio ðalyse.<br />

Pasaulis<br />

1. Turtinga ir aukðta technine kultûra<br />

pasiþyminti Austrija ið savo upiø tenkina<br />

daugiau kaip 65 proc. elektros energijos<br />

poreikio. 1998 m. buvo pastatyta paskutinë<br />

uþtvanka ið 11 aukðèiau Vienos miesto<br />

esanèiø Freudenau HE, kuri pagerino<br />

laivybos sàlygas Dunojuje, suvaldë erozijà<br />

(galia daugiau kaip 2 kartus didesnë<br />

uþ Kauno HE, o aukðtis perpus maþesnis).<br />

Jos statyba nuo sumanymo truko<br />

18 metø, nes „þaliøjø“ organizacijos tam<br />

prieðinosi. Sprendimà jà statyti lëmë ne<br />

ðios organizacijos ar politikai, bet Vienos<br />

miesto gyventojø referendumas, ið kuriø<br />

71 proc. pritarë Dunojaus patvenkimui<br />

Austrijos sostinëje.<br />

2. Norvegija vadinama „hidroenergetikos<br />

namais“, nes beveik 100 proc. apsirûpina<br />

HE gaunama elektros energija.<br />

Taèiau HE plëtra nebuvo roþëmis klota –<br />

valstybë prievarta iðkeldindavo gyventojus<br />

ið tvenkiamø vietoviø, beveik nekreipdavo<br />

dëmesio á interesø grupiø protestus.<br />

Vienas ið kontroversiðkø atvejø buvo<br />

Altos upës panaudojimas HE. Jis, trukæs<br />

1968–1987 m., ðaliai suteikë 0,5 proc.<br />

papildomos elektros energijos. Nepaisant<br />

to, kad Norvegijos parlamentas buvo<br />

suteikæs licencijà ðios upës tvenkimui<br />

(1978), vyko didþiuliai visuomenës protestai,<br />

kuriø prieðakyje buvo akademinë<br />

bendruomenë. Ji gynë vietos gyventojø,<br />

maþos tautelës – samø (lapiø), kuriø apie<br />

400 turëjo bûti iðkelti ið uþtvindomos zonos,<br />

interesus ir aplinkosaugos interesus.<br />

Ið abiejø konfliktuojanèiø pusiø buvo prieita<br />

net iki brutaliø veiksmø. Konflikto prieþastis<br />

buvo dialogo tarp interesø grupiø<br />

nebuvimas. Beje, uþbaigus ðá konfliktà laimëjo<br />

abi pusës: samø tautelë ágijo dideles<br />

teises, vietos savivalda, vykstant HE<br />

statybai, ekonomiðkai sustiprëjo. Norvegijoje<br />

dar tebestatomos HE.<br />

3. 1977 m. Vengrija ir Slovakija (tuo<br />

metu Èekoslovakija) susitarë bendrai panaudoti<br />

Dunojaus ruoþà nuo Bratislavos<br />

iki Budapeðto hidroenergetikai ir laivybai<br />

(Gabèikovo–Nagymaroso ruoþo hidromazgai).<br />

Statyba buvo pradëta, taèiau<br />

1989 m. Vengrija, spaudþiant „þaliøjø organizacijoms“,<br />

sustabdë darbus savo<br />

upës ruoþe. Kaltinimai, tiesiog iðlauþti ið<br />

pirðto, buvo tokie: bus paþeistas gëlo<br />

vandens tiekimas Budapeðtui, nukentës<br />

jo senamiestis, finansinë statybos naðta<br />

nepakeliama Vengrijos ekonomikai, dël<br />

vandens nukreipimo sumaþës Dunojaus<br />

vandeningumas ir kt. Nepaisant to, tuo<br />

metu ðis konfliktas buvo taikiai uþbaigtas<br />

iki subyrant socialistiniam lageriui.<br />

1990 m. Vengrijoje ásigalëjus demokratijai<br />

ðis konfliktas ágijo naujà jëgà – ásijungë<br />

politikai, kurie pareikalavo visiðkai nutraukti<br />

projektà, nugriauti esamus statinius<br />

ir renatûralizuoti teritorijà. Taèiau Slovakija<br />

tæsë darbus savo teritorijoje, o ginèui<br />

iðspræsti abi ðalys kreipësi á Hagos<br />

Tarptautiná Teisingumo Teismà. Jo verdiktas<br />

– gráþti prie pradinio susitarimo, susitarti<br />

gera valia arba kompensuoti vienas<br />

kitam nuostolius – buvo paskelbtas 1997<br />

metais. Taèiau Vengrija iki ðiol ignoruoja<br />

ðá nuosprendá. Taigi ðiame konflikte pralaimëjo<br />

abi ðalys, o laimëjo politikai. Ádomu<br />

tai, kad Slovakijos þalieji pasisakë uþ<br />

HE plëtrà, taèiau prieðinosi atominës<br />

elektrinës statybai.<br />

4. Visai neseniai Kinija paleido paèios<br />

didþiausios pasaulyje – Trijø tarpekliø HE<br />

ant Jangdzës upës (galia 18 tûkst. MW,<br />

arba 6 kartus galingesnë uþ Ignalinos AE<br />

projektinæ galià) antros eilës hidroagregatus.<br />

Jos statybà, kuri turëtø bûti uþbaigta<br />

2009 m., buvo mëginama visaip sutrukdyti,<br />

motyvuojant galima ekologine katastrofa<br />

upës aplinkai ir þmonëms. Taèiau ðalies<br />

vyriausybë buvo tvirtai nusistaèiusi ir<br />

savo tikslo neatsisakë. Didþiulis hidromazgas<br />

– tai ne tik elektros gamyba, bet ir<br />

laivyba, þemiø drëkinimas, apsauga nuo<br />

potvyniø. Iki tol apie 50 mln. þmoniø, gyvenanèiø<br />

palei upæ, nuolat kentëdavo nuo<br />

potvyniø, jø þûdavo deðimtys ir ðimtai tûkstanèiø.<br />

Tad ið vandeniu uþliejamos teritorijos<br />

(1084 km 2 ) iðkeldintø apie 1,2 mln.<br />

þmoniø pasiaukojo kitø gerovei. Taèiau visuomenei<br />

emocijø proverþio niekas negali<br />

uþdrausti. 2006 m. Venecijos kino festivalyje<br />

nepriklausomo kinø reþisieriaus<br />

juosta „Natiurmortas“, pasakojanti apie<br />

ðios grandiozinës uþtvankos statybos poveiká<br />

paprastiems þmonëms, laimëjo<br />

aukðèiausià apdovanojimà.<br />

5. 2002–2003 m. Islandija sprendë<br />

galvosûká – plëtoti aliuminio pramonæ ar<br />

saugoti unikalø kraðtovaizdá, iðpuoðtà<br />

geizeriais, vulkanais ir ledynais. Pramonei<br />

reikia daug elektros, kurià turëjo tiekti<br />

naujai suprojektuota 500 MW HE. Po<br />

ilgø debatø, visuomenës bruzdesio, net<br />

þymiø asmenø bado streiko valdþia leido<br />

statyti aliuminio lydymo gamyklà ir HE.<br />

Svaresnis argumentas buvo – daug nau-<br />

16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

jø darbo vietø. Islandams gamtosauga<br />

yra labai svarbi, taèiau jie mano, kad ûkio<br />

plëtra dël to neturëtø nukentëti. Ði ðalis<br />

turëtø tapti pirmàja pasaulio valstybe, nenaudosianèia<br />

naftos produktø!<br />

Objektas, projekto<br />

iniciatoriai, metai<br />

Nemunas („Birðtono kilpa“) ir<br />

Neris (Turniðkës), prof. S.Kolupaila,<br />

J.Smilgevièius ir kt.,<br />

1922–1940.<br />

Nemunas (Birðtono HE, kurios<br />

tvenkinys uþlieja Punios<br />

ðilà), Maskvos „Hidroenergoprojektas“<br />

(1962–1967).<br />

Kruonio HAE, SSRS Vakarø<br />

energetikos sistema ir „Lietuvos<br />

energija“, 1988–1991.<br />

Maþosios hidroelektrinës.<br />

Ûkio ministerija (atsakinga uþ<br />

atsinaujinanèiosios energijos<br />

naudojimà), privatûs investuotojai<br />

(2001–2004).<br />

Didelës hidroelektrinës – Nemunas<br />

ir Neris. Ûkio ministerija<br />

(atsakinga uþ atsinaujinanèiosios<br />

energijos naudojimà),<br />

privatûs investuotojai<br />

(2001–2004).<br />

Lietuva<br />

Kaip jau minëta, pirmoji hidroelektrinë<br />

elektrai gaminti („vandens dinama“)<br />

Lietuvoje buvo pastatyta 1901 m. Virvytës<br />

upëje ties Sukonèiais. Deja, ði maþos<br />

galios elektros jëgainë iki ðiø dienø neiðliko.<br />

Nuo to laiko iki dabar maþøjø HE statyba<br />

iðgyveno didelius pakilimus ir nuopuolius,<br />

kuriuos lëmë ðalies ekonominë<br />

ir politinë situacija. Visuomenë toleravo jø<br />

statybà, ypatingø konfliktø nebuvo. Taèiau<br />

pastaraisiais metais gamtos sergëtojø vadovybë,<br />

kurios misijos vienas tikslø – puoselëti<br />

atsinaujinanèiàjà energijà – pradëjo<br />

neigiamai þiûrëti á jø plëtrà.<br />

Nemuno hidroenergijos panaudojimo<br />

problema iðkilo jau praëjusio ðimtmeèio<br />

pradþioje, siekiant iðsiaiðkinti HE<br />

statybos galimybes Birðtono kilpos rajone.<br />

Ðiø tyrimø pradininkai buvo Rusijos<br />

tyrëjai (1909), vadovaujami prof. J.Merèingo<br />

(kilusio ið Lietuvos). Toliau ðiuos<br />

tyrimus tæsë prof. S.Kolupaila, inþ. J.Smilgevièius<br />

ir kt. To meto elektros, hidrotechnikos<br />

inþinieriai puoselëjo didþiules viltis<br />

pakinkyti Nemunà, Nerá elektros gamybai,<br />

pagerinti laivybos sàlygas. Geriausias<br />

pavyzdys jiems buvo Latvija, sugebëjusi<br />

pasistatyti Kegumo hidroelektrinæ<br />

(1939) ant Dauguvos, veikianèià iki<br />

ðiol. Vëliau, sovietø laikais, kaimynai latviai<br />

jà iðplëtë ir pasistatë dar dvi, iðkopdami<br />

á pirmaujanèias gretas pagal hidroenergetikos<br />

indëlá Europoje.<br />

Deja, tarpukariu šie projektai nebuvo<br />

ágyvendinti dël ásigalëjusio elektros gamybos<br />

monopolio. Apie tai liudija straipsnis,<br />

skelbtas „Naujojoje Romuvoje“ 1940<br />

metais. „Apie Lietuvos elektrifikacijos sabotaþà“<br />

… Keliolika metø Vyriausybë buvo<br />

átikinëjama, kad elektra reikalinga þmogui…,<br />

kad mes su Albanija esame daugiausiai<br />

atsilikæ elektros atþvilgiu Europoje…<br />

….Kauno miesto apðvietimas buvo<br />

atiduotas belgø koncesininkams… Jie ir<br />

jø pakalikai ëmë stabdyti Turniðkiø HE (ant<br />

Neries) statybà…, kad garantuotø dabartiná<br />

ir bûsimà pelnà Kaune… Geros valios<br />

þmonëms buvo sunku kovoti su belgø<br />

kapitalu… Prof. S.Kolupaila gavo savaitæ<br />

areðto…, inþ. J.Smilgevièiui uþ<br />

„ðmeiþtà“ buvo iðkelta byla… áspëtas, kad<br />

neruoðtø HE projektø….<br />

1951 m. Maskvos „Hidroenergoprojektas“<br />

sudarë Nemuno upës kompleksinio<br />

panaudojimo schemà, pagal kurià<br />

ðalies teritorijoje buvo numatytos 5 didelës<br />

HE (Druskininkø, Alytaus, Birðtono,<br />

Kauno ir Jurbarko (Sovietsko). Planuota<br />

ne tik generuoti elektros energijà, bet ir<br />

sukurti giliavandená laivybos kelià, sujungiant<br />

Baltijos ir Juodàjà jûras. Pagal ðá<br />

Lietuvos HE projektø iniciatoriai, opozicija ir pasekmës<br />

Opozicija<br />

Elektros energijos gamybos<br />

monopolis Kaune (belgø<br />

koncesininkai ir jø vietininkai).<br />

Lietuvos inteligentija ir didelë<br />

dalis energetikos bei<br />

hidroinþinieriø.<br />

„Þalieji“, dalis visuomenës,<br />

uþsienio tautieèiø, mokslininkø<br />

(iðskyrus energetikos<br />

ir hidroinþinierius).<br />

Tarptautinë (Koalicija uþ<br />

ðvarià Baltijà), vietos „þaliøjø“<br />

organizacija, Aplinkos<br />

ministerija, Seimas, Vyriausybë.<br />

2001–2005 m. kadencijos<br />

Seimas, Aplinkos ministerija<br />

(teisës aktai, besàlygiðkai<br />

draudþiantys dideliø<br />

upiø tvenkimà), naftos, dujø,<br />

angliø ir kito iðkastinio<br />

kuro importuotojai.<br />

Pasekmës<br />

Nieko nepastatyta.<br />

Atsisakyta. Pasiûlyta alternatyva:<br />

Kruonio HAE.<br />

Sutrukdyta statyba (iki<br />

šiol nebaigta), dideli<br />

nuostoliai.<br />

Maþieji hidroenergijos iðtekliai<br />

sumaþinti apie 2,5<br />

karto ir lyginamàja verte<br />

yra vieni maþiausiø ES ðalyse,<br />

kai vertinami aplinkosauginiai<br />

suvarþymai*.<br />

Didþiøjø hidroenergijos<br />

iðtekliø visai neliko. Ðalis<br />

netenka maþiausiai 10<br />

proc. „þaliosios elektros“,<br />

kurià pakeièia importuojamà<br />

iðkastiná kurà<br />

naudojanèios ðiluminës<br />

elektrinës*.<br />

* Kartu yra neigiamas poveikis laivybai, vandens rekreacijai, paveldo atstatymui ir kt.<br />

planà Nemune buvo pastatyta tik viena<br />

– Kauno HE ir laivybos uostas su aukðta<br />

krantine Kauno mieste. Vëliau Maskvos<br />

projektuotojai pasiûlë vienà sustambintà<br />

vagos tipo Birðtono HE, apimanèià visà<br />

Nemuno vidurupá iki Druskininkø. Nors<br />

energetiðkai ir áspûdinga – daugiau kaip<br />

6 kartus galingesnë nei Kauno HE (650<br />

MW galios), taèiau visiðkai nepriimtina<br />

dël to, kad bûtø uþlieta daug þemiø,<br />

maþdaug 2,5 karto daugiau nei Kauno<br />

HE ir du treèdaliai Punios ðilo. Ðis variantas<br />

pagrástai turëjo daug prieðininkø,<br />

tarp jø inteligentijos ir hidrotechnikø, ir<br />

nebuvo priimtas. Taèiau tokios gigantiðkos<br />

HE projektas, neatsiþvelgiant á aplinkà,<br />

diskreditavo visà Nemuno hidroenergetikà.<br />

Jai buvo pasiûlyta alternatyva –<br />

Kruonio HAE. Taèiau tuo laikotarpiu ir vëliau<br />

Latvijoje tokiems gigantiðkiems HE<br />

projektams Dauguvoje buvo tyliai pritarta<br />

(Rygos ir Plevenës HE , árengta galia 4<br />

ir 8 kartus didesnë uþ Kauno HE).<br />

Visiðkai kito likimo sulaukë Kruonio<br />

HAE statyba 1989–1990 metais. „Þalieji<br />

berniukai“ malë á ðipulius energetikus ir<br />

hidroinþinierius, o jiems pritarë kai kurie<br />

solidûs mokslininkai – televizoriø ekranuose<br />

rankomis lauþydami statybvietës<br />

nuobirø betonà, prognozuodami nerealius<br />

Kauno mariø vandens bangø aukðèius,<br />

uþterðto dumblo pakëlimà ir ... siûlydami<br />

vietoj HAE ákurdinti anèiø veislynà.<br />

Net ir dabartinis aukðèiausias ðalies<br />

pareigûnas, buvæs JAV aplinkosaugos<br />

departamento vadovas, kuris matë ðilto<br />

ir ðalto toje supervalstybëje, taip pat palûþo<br />

– prisidëjo prie ðios antihidrotechniðkos<br />

isterijos. Tik viena galima pateisinti<br />

– vyko „dainuojanti revoliucija“.<br />

„Þaliøjø“ organizacija „Koalicija uþ<br />

ðvarià Baltijà“ (CCB), ásikûrusi Ðvedijoje<br />

ir veikianti Baltijos baseino regione, paskelbë<br />

ðio regiono ðaliø „raudonuosius<br />

taðkus“, kelianèius potencialià grësmæ<br />

gamtinei aplinkai. Lietuvoje tarp jø atsidûrë<br />

maþosios HE ir Bûtingës naftos terminalas<br />

(visiðkai nesulyginami dalykai).<br />

Kitoms ðalims nurodyti: Baltijos pajûrio<br />

uþstatymø paþeidimai (Latvija); radioaktyviøjø<br />

atliekø saugykla ir uosto akvatorijos<br />

gilinimas (Estija); upiø tarða nuotekomis<br />

ir naftos gavyba (Kaliningradas);<br />

oro uosto statyba ir Baltijos silkiø gaudymas<br />

(Ðvedija); naujo automobiliø tilto<br />

statyba (Vokietija). Vadinasi, Lietuvos<br />

maþosios HE, pasiþyminèios vienu maþiausiø<br />

potencialø Baltijos jûros regione<br />

(iðskyrus Estijà), yra labiausiai „prasikaltusios“<br />

gamtosaugai. Paradoksalu,<br />

taèiau toje paèioje Ðvedijoje, kuri turi<br />

daugiau kaip 1600 maþøjø HE, suteikiami<br />

„þalieji sertifikatai“.<br />

Kalbësime atvirai. Dabartinë gamtos<br />

sergëtojø vadovybë yra asmeniðkai nu- <br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 17

2 pav. Padvariø uþtvanka (Akmenos upë, Kretinga), prie kurios<br />

ásikûræs populiarus rekreacinis centras<br />

ëjusá ðimtmetá JAV jø nugriauta maþiau nei<br />

1 procentas. Be to, buvo griaunamos maþos,<br />

apleistos, netinkanèios elektros energijai<br />

gaminti. Kita vertus, uþtvankos yra<br />

civilinës inþinerijos statiniai, kuriø naudojimo<br />

laikas nëra begalinis (apie 100 metø).<br />

Visi puikiausiai þino apie senø pastatø<br />

griovimà didþiuosiuose miestuose.<br />

Vieðai pareiðkiama – tvenkiniai darko<br />

kraðtovaizdá, juose kaupiasi sunkieji metalai,<br />

uþtvankos kenkia vandens turizmui,<br />

jie uþneðami dumblu, kai prarandamos<br />

jø galimybës reguliuoti potvynius arba<br />

naudoti hidroenergetikoje. Visi šie klaidingi<br />

teiginiai buvo pakartoti buvusio Seimo<br />

(2004) dokumente, „pagrindþiant“<br />

Vandens ástatymo 14 straipsnio pakeitimà<br />

dël draudimo Nemune ir daugelyje<br />

ðalies upiø, vertingø energetiniu atþvilgiu,<br />

statyti uþtvankas.<br />

Lentelëje pateikiama ðalies hidroenergetikos<br />

plëtros iniciatoriai, opozicija ir ið<br />

jos kylanèios pasekmës.<br />

Aplinkosauginës ir rekreacinës<br />

paskirties tvenkiniai<br />

Tvenkiniø vanduo naudojamas upiø<br />

vandeningumui padidinti sausros metu.<br />

Tai gerai þinomas bûdas ir mûsø ðalyje.<br />

Praeito ðimtmeèio 8–9-àjá deðimtmeèiais<br />

veikë Ðeðupës upës apvandeninimo<br />

sistema. Ið patvenkto Dusios eþero<br />

tranzitu per Simno, Þuvinto eþerus, Dovinës<br />

upæ á Ðeðupæ patekdavo papildomi<br />

vandens kiekiai. Tuo metu Marijampolës<br />

cukraus fabrikas iðleisdavo daug<br />

terðalø á Ðeðupæ ir pagal to meto sampratà<br />

juos reikëdavo praskiesti. Buvo ge-<br />

siteikusi prieð naujø uþtvankø statybà, hidroenergetikos<br />

plëtrà, menkina jos indëlá.<br />

Bandoma átikinti, kad uþtvankos masiðkai<br />

griaunamos Prancûzijoje, Ðvedijoje, Danijoje,<br />

JAV, tad jø nereikëtø statyti ir mûsø<br />

ðalyje. Jø nuomone, „… pastarojoje ðalyje<br />

daugiausia jø pastatyta ir daugiausia nugriaunama<br />

– 465, numatyta dar keli tûkstanèiai<br />

…“. Taèiau, kaip rodo faktai, prarinama<br />

Nevëþio upës, prie kurios ásikûræ<br />

du dideli pramoniniai miestai – Panevëþys<br />

ir Këdainiai, ekologinë bûklë.<br />

Ðiam tikslui 7-àjá deðimtmetá ant Ðventosios<br />

ties Kavarsku pastatyta uþtvanka,<br />

ties kuria susitvenkæs vanduo siurbline<br />

buvo pumpuojamas á Nevëþá. Ðiuo<br />

metu ðios sistemos nefunkcionuoja.<br />

2006 m. sausas vidurvasaris labai iðsekino<br />

didelæ ðalies upiø dalá, vandens<br />

lygis buvo vienas þemiausiø, sàlygos<br />

vandens gyvûnijai tapo nepakeliamos.<br />

Jas gelbstint nuo visiðko iðdþiûvimo kai<br />

kuriose vietose buvo nuleidþiamas tvenkiniuose<br />

sukauptas vanduo. Deja, jo taip<br />

pat neuþteko. Kad ateityje taip neatsitiktø,<br />

bûtina iðtirti naujø vandens rezervø sudarymo<br />

galimybes, kurie apimtø upes ir<br />

eþerus sujungiant juos á vientisà vandens<br />

iðtekliø valdymo sistemà.<br />

Tendencingø ir vienpusiðkø vertinimø<br />

ið oponentø tenka iðgirsti ir apie Kauno<br />

HE. Esà ji uþterðusi ir praþudþiusi Nemunà,<br />

uþliejusi þemes, sunaikinusi þuvininkystæ,<br />

kraðtovaizdá ir pan. Dalis tiesos dël<br />

þemiø uþliejimo, trukdymo þuvininkystei,<br />

pertveriant upæ be þuvø tako ir navigacijos<br />

ðliuzo, èia yra. Yra ir kitø problemø. Tai<br />

þemiau HE suintensyvëjæ vandens lygio<br />

svyravimai, paþemëjæs upës dugnas, prie<br />

kurio labai daug prisidëjo Nemuno þvyro<br />

kasëjai, besikaupiantis dumblas mariø<br />

pradþioje. Ðie procesai yra valdomi ir jø<br />

galima iðvengti arba sumaþinti juos iki minimumo.<br />

Didesnë problema – sausmeèiu<br />

pablogëjanti vandens saugyklos vandens<br />

kokybë ir sulaikomi terðalai, atkeliavæ ið<br />

aukðtupio. Taèiau Kauno HE iðgelbëjo<br />

Kurðiø marias nuo praþûties. Kita vertus,<br />

ne tvenkinio kaltë, kad terðalai jame kaupiasi.<br />

Tai civilizacijos rykðtë – vasaros metu<br />

bloga vandens kokybë Baltijos jûroje,<br />

Kurðiø mariose. Ironiðka, taèiau jose nëra<br />

në vieno tvenkinio. Kaip sako liaudies patarlë,<br />

„nëra to blogo, kas neiðeitø á gera“.<br />

Yra ásteigtas Kauno mariø regioninis parkas,<br />

saugomos vertingos paukðèiø ir þuvø<br />

rûðys, atsiveria nuostabus kraðtovaizdis.<br />

Kauno mariø pakranèiø zona tapo<br />

mëgstama kaunieèiø poilsio vieta. Èia<br />

maudomasi, buriuojama, þvejojama. Dirbtinio<br />

vandens telkinio apylinkiø þemës kaina<br />

didþiulë, þmoniø noras artëti prie vandens<br />

– didþiulis, taèiau statybas riboja<br />

grieþti draustinio reikalavimai.<br />

Dirbtiniø vandens telkiniø paskelbimas<br />

saugomomis teritorijomis nëra naujiena<br />

ir kitose pasaulio ðalyse: Ðkotijoje – Achanalto,<br />

Japonijoje – Miygase didelës vandens<br />

saugyklos paskelbtos draustiniais<br />

(specialaus mokslinio dëmesio vietovës),<br />

o Pietø Afrikos Respublikos Palmiet HAE<br />

– UNESCO biosferiniu draustiniu.<br />

Dabartinis trijø deðimtmeèiø laikotarpis<br />

siejamas su þiemø atðilimu, todël pavasario<br />

potvyniø grësmë sumaþëjo. Mûsø<br />

karta pamirðo potvynio vandenimis<br />

uþlietà Kaunà, kurá dabar patikimai apsaugo<br />

Kauno HE (nuo ledø sangrûdø,<br />

pakelianèiø vandens lygá). Prie Nemuno,<br />

Neries, Akmenos-Danës, Minijos ir kitø<br />

ðalies upiø iðsidësèiusios miestø ir gyvenvieèiø<br />

dalys yra potencialiai uþliejamose<br />

teritorijose. Uþtvankos ir jø tvenkiniai<br />

kartu su kitais hidrotechnikos statiniais<br />

yra pagrindinës potvyniø valdymo<br />

inþinerinës priemonës.<br />

Laivyba ir uþtvankos<br />

Nemunas yra pagrindinë ðalies vidaus<br />

vandens transporto arterija, o ruoþas<br />

Kaunas–Klaipëda – tarptautinis vandens<br />

kelias (E-IV klasës). Neries upë laikoma<br />

perspektyviniu vandens keliu.<br />

Ðiuo metu ðalies krovininæ ir keleivinæ<br />

(pramoginæ) laivybà upëmis (Nemunu)<br />

yra iðtikusi krizë lyginant su sovietmeèiu.<br />

Sausumos transportas (automobiliai<br />

ir geleþinkelis) visiðkai nurungë laivybà<br />

upëmis (vargu ar sudaro kelis procentus<br />

buvusios kroviniø ir keleiviø gabenimo<br />

apimties). Panaðus likimas iðtiko<br />

ir kitas buvusias Rytø bloko komunistines<br />

ðalis. Nepaisant ðito, atsiþvelgiant á<br />

18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Europos komisijos reikalavimus numatyta<br />

plëtoti vidaus vandens laivybà, modernizuoti<br />

Nemuno vandens kelià, atnaujinti<br />

uostus (pvz., Kaune), árengti prieplaukas<br />

ir pradëti naudoti laivybos kelià Nerimi<br />

nuo Kauno iki Jonavos, ásteigiant<br />

uostà pastarajame mieste.<br />

Vienas pagrindiniø laivakelio techniniø<br />

parametrø yra jo gylis, kuris Nemune<br />

(iðskyrus Kauno marias) ir Neryje nëra<br />

pakankamas nei krovininei, nei keleivinei<br />

laivybai. Tie vandens keliai navigacijos<br />

metu yra per seklûs. Reikiami laivakelio<br />

vandens gyliai išlaikomi ávairiais bûdais:<br />

upës dugno gilinimu, bûniø (pusuþtvankiø)<br />

ir patvankos statiniø (uþtvankø)<br />

statyba. Pirmasis bûdas – dugno kasimas<br />

nëra priimtinas nei ekonominiu, nei<br />

ekologiniu atþvilgiu. Bûniø statyba nëra<br />

pigi, jø prieþiûra taip pat reikalauja nemaþø<br />

investicijø. Patvankos – lengvai sudaro<br />

bûtinus laivybai vandens gylius. Taèiau<br />

jø statyba brangi, reikalingi laivybos ðliuzai,<br />

paveikiantys upës aplinkà ir vandens<br />

ekosistemas. Kita vertus, jø statyba tik vienam<br />

tikslui – laivybos sàlygoms pagerinti<br />

– sunkiai pasiteisina ekonomiðkai. Daugelio<br />

ðaliø patirtis rodo, kad HE kaskadø<br />

statyba labiausiai praverèia vandens<br />

transportui. Ðis tandemas daþniausiai bûna<br />

naudingiausias. Maþiems laiveliams<br />

plaukioti uþtvankø statyti nereikia, taèiau<br />

krovininei laivybai – jos bûtinos.<br />

Tikslas – kompleksinis upës vandens<br />

iðtekliø naudojimas<br />

lygas Nemuno laivybos keliui pratæsti ðia<br />

upe iki Jonavos derinant su elektros gamyba.<br />

Numatant patvankø vietas, jø techninius<br />

parametrus, atsiþvelgta á prieðtaraujanèiø<br />

sektoriø reikalavimus (þuvø apsaugos<br />

ir iðtekliø atkûrimo, þuvø verslo, vandens<br />

kokybës, rekreacijos, kraðtovaizdþio<br />

estetiðkumo ir kt.). Patvankø poveikiai nëra<br />

lemiantys minëtøjø sektoriø bûklei ir jø<br />

3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijos<br />

upës ichtiologinis draustinis). Kas ir<br />

kada juos sutvarkys<br />

ne. Nagrinëtas seklusis (maþiau kaip 1,5<br />

m), vidutinio gylio (2 m) ir gilusis (3 m)<br />

vandens kelias. Pastarasis scenarijus –<br />

tolesnës perspektyvos, nes jam ágyvendinti<br />

Nemune bûtini patvankos statiniai.<br />

Esant giliajam vandens keliui, Nemune<br />

galëtø plaukioti upinio-jûrinio tipo laivai,<br />

laivybos rinka taptø atvira Vakarø ðalims.<br />

Ðio projekto komerciniam patrauklumui<br />

Natûralus upës vandens reþimas daþnai<br />

nesutampa su vandens naudotojø ar<br />

vartotojø reikalaujamu vandens kiekiu.<br />

Ðtai ðiltuoju metø laiku – vasarà arba itin<br />

ðaltà þiemà trûksta vandens. Todël bûtina<br />

sukaupti vandens atsargà (vandens<br />

saugyklose, tvenkiniuose), kai yra nuotëkio<br />

perteklius. Didþiausias ekonominis,<br />

socialinis ir aplinkosauginis efektas<br />

pasiekiamas tada, kai upës vandens iðtekliai<br />

naudojami ne vienam, o keliø vandens<br />

ûkio sektoriø poreikiams tenkinti<br />

kartu su aplinkiniais verslais (pvz., laivybai,<br />

þuvininkystei, vandentiekai, þemiø<br />

drëkinimui, apsaugai nuo potvyniø, upës<br />

ir jos aplinkos gerinimui, hidroenergetikai,<br />

rekreacijai ir kt.).<br />

Didþiosios upës (Nemunas ir Neris).<br />

Beveik visos ankstesnës Neries vandens<br />

iðtekliø naudojimo studijos buvo skirtos<br />

energetinëms reikmëms tenkinti. Viena<br />

ið pastarøjø studijø (2004) gvildeno ðios<br />

upës kompleksinio panaudojimo galimybes<br />

susisiekimui, elektros gamybai, vandentiekai,<br />

apsaugai nuo potvyniø, rekreacijai.<br />

Šiuo metu, prieðingai nei Nemunas,<br />

Neris beveik nenaudojama nei ûkio,<br />

nei rekreacinëms reikmëms. Siûlomi patvankos<br />

statiniai sudarytø palankias sàplëtrai.<br />

Kiekvieno sektoriaus teikiamas pelnas<br />

ar jo svarba iðreikðta ekonomine verte.<br />

Tai leidþia palyginti jø ekonominæ, socialinæ-kultûrinæ<br />

naudà dabar ir ateityje.<br />

Nedidelio upës ruoþo (Kaunas–Jonava)<br />

panaudojimas laivybai ir hidroenergetikai<br />

papildomai duotø 40–45 mln. Lt pelno<br />

per metus. Bûtø teigiamas poveikis aplinkos<br />

apsaugai (atmosferos, transporto tarðai<br />

maþinti) ir socialinei kultûrinei aplinkai.<br />

Dalis Jonavos miesto (apie 1,8 km 2 ) yra<br />

didelës rizikos, uþliejamoje pavasario potvyniø<br />

vandenimis, teritorijoje. Todël Neries<br />

uþtvanka aukðèiau ðio miesto kartu<br />

su kitais hidrotechnikos statiniais ðià rizikà<br />

galëtø sumaþinti.<br />

Prieðingai nei Neries, dauguma ankstesniø<br />

Nemuno tyrimø buvo skirti kompleksiniam<br />

vandens iðtekliø naudojimui,<br />

apimant energetikà ir krovininæ laivybà.<br />

Juose paprastai figûruodavo uþtvankos.<br />

Viena ið pastarøjø studijø (2006) nagrinëjo<br />

Nemuno vandens kelio Kaunas–<br />

Klaipëda ruoþo gyliø padidinimo galimybes<br />

ir kroviniø uosto parinkimo vietà Kaupadidinti<br />

uþtvankos turëtø tarnauti energetinëms<br />

reikmëms.<br />

Kauno miesto 2005–2015 m. strateginiame<br />

plane ketinama atgaivinti laivybà<br />

Nemunu, pastatyti kroviniø uostà Petraðiûnuose,<br />

pagerinti upës estetiná vaizdà,<br />

sutvarkyti jos neiðvaizdþius krantus<br />

árengiant krantines, prieplaukas ir taip pritraukti<br />

investicijas turizmui bei rekreacijai.<br />

Ðiam tikslui pasiekti bûtina pakelti vandens<br />

lygá, kuris laiduotø laivybai reikiamus<br />

gylius, paslëptø eroduojanèius<br />

krantus, sumaþintø vandens lygio svyravimus<br />

dël Kauno HE reþimo. Numatyti<br />

du þemo aukðèio patvankos statiniai Nemune<br />

(þemiau Neries ir Nemuno santakos<br />

bei Petraðiûnø) su laivybos ðliuzu,<br />

þuvitakiu ir kompaktiðka hidroelektrine.<br />

Tik esant pastarajai ðis sumanymas tampa<br />

ekonomiðkai patrauklus. Valstybë neturëtø<br />

investuoti á patvankos statinius, o<br />

privatus kapitalas, kurá tikrai sudomintø<br />

energijos gamyba, bûtø ilgalaikë koncesija.<br />

Be minëtøjø patvankos statiniø, ðis<br />

projektas techniðkai neágyvendinamas.<br />

Visø ðiø projektø realizuoti nëra ámanoma<br />

dël galiojanèiø uþtvankø statybos<br />

draudimø.<br />

Bus daugiau<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 19

Ðiais metais suëjo 135 metai nuo pirmojo Lietuvos<br />

elektros inþinieriaus ir pedagogo Jeronimo Ðliogerio<br />

gimimo, o ðiø metø balandþio mënesá artimieji<br />

jau paminëjo ir 70-àsias jo mirties metines. Minint<br />

ðias datas, Lietuvos elektrikø visuomenei primename<br />

elektros inþinerijos Lietuvoje pradininkà.<br />

Prof. Jurgis ÐLIOGERIS<br />

Vytauto Didþiojo universitete tarp pirmøjø<br />

katedrø nuo 1922 m. rugsëjo buvo<br />

ir Elektrotechnikos katedra. Jai vadovauti<br />

nuo pat pradþiø pakviestas inþ. Jeronimas<br />

Ðliogeris, po Pirmojo pasaulinio karo ir<br />

Rusijos revoliucijos gráþæs ið Sankt Peterburgo<br />

á Lietuvà. Jis, kaip jam skirtame nekrologe<br />

raðë prof. P.Jodelë, buvo to meto<br />

„vienas ið geriausiø Lietuvos elektrotechnikos<br />

specialistø ir teoretikø“. Kadangi, be<br />

darbo universitete, jis dar aktyviai reiðkësi<br />

tautininkø sàjungoje ir buvo vienas ið<br />

Kauno miesto elektros apðvietimo akcinës<br />

bendrovës direktoriø, tai iki 1990 m. apie<br />

prof. J.Ðliogerá buvo maþai raðoma ir jo<br />

vardas minëtas tik nedidelëje KPI Elektrotechnikos<br />

fakulteto darbuotojø grupëje.<br />

Senieji fakulteto dëstytojai, jo mokiniai,<br />

profesorius L.Kaulakis, docentas J.Zdanys,<br />

1983 m. minint Elektrotechnikos katedros<br />

ðeðiasdeðimtmetá, prisiminë pirmàjá<br />

savo katedros vedëjà.<br />

Prof. Leonas Kaulakis tada raðë:<br />

„…Tai buvo tikrai doras, sàþiningas ir<br />

draugiðkas þmogus. Daug nervø J.Ðliogeriui<br />

sugadino prasidëjæ visuomenës<br />

ginèai su Belgø bendrove – jis jautësi tartum<br />

ant dviejø këdþiø. Ðliogeris buvo temperamentingas<br />

þmogus ir kartais nesusivaldydavo,<br />

todël turëjo nesusipratimø<br />

ir tinkluose. Paskaitas skaitydavo kiek<br />

karðèiuodamasis ir truputá tarmiðkai“.<br />

KTU prof. Stanislovas Masiokas, jau<br />

8-àjá deðimtmetá pradëjæs tyrinëti Lietuvos<br />

elektrotechnikos mokyklos istorinæ<br />

raidà, paþymi prof. Jeronimo Ðliogerio<br />

vietà tarp Lietuvos elektrotechnikø, kaip<br />

pirmøjø originaliø elektrotechnikos knygø<br />

autoriø ir pirmøjø Lietuvos universitete<br />

mokslus baigusiø elektrikø mokytojà.<br />

Jeronimas Ðliogeris gimë 1871 m.<br />

gruodþio 15 d. Bruþiø kaime, Panevëþio<br />

apskrityje, kur jo tëvas Antanas Ðliogeris<br />

nuomojo ûká. Po keliø metø tëvas pirko<br />

Nemaniûnø kaime didesná ûká. Ið èia Jeronimas<br />

kartu su broliu Pranciðkum iðvyko<br />

mokytis á Panevëþio realinæ ðeðiø<br />

klasiø mokyklà.<br />

Panevëþyje mokslai sekësi, tad dar<br />

mokë turtingesniø bajorø vaikus. Vasarà<br />

Jeronimas padëdavo tëvui dirbti þemæ.<br />

Baigus keturias klases, tëvai norëjo, kad<br />

Jeronimas ir Pranciðkus eitø á kunigø seminarijà.<br />

Pranciðkus taip ir padarë, o Jeronimas<br />

iðsipraðë, kad tëvai dar padëtø<br />

Pirmasis Lietuvos<br />

universiteto<br />

Elektrotechnikos<br />

katedros vedëjas –<br />

Jeronimas<br />

prof.<br />

Ðliogeris<br />

Nuotraukoje –<br />

Jeronimas Ðliogeris (kairëje) ir<br />

prof. M.Ðatelenas<br />

baigti realinës mokyklos 5-àjà ir 6-àjà klases.<br />

Baigæs ðeðias klases Jeronimas iðvyko<br />

á Velikije Luki baigti septintosios klasës,<br />

t.y. visos realinës mokyklos, kurià baigæs<br />

ágijo teisæ stoti á aukðtàjà mokyklà.<br />

Baigæs realinæ mokyklà, atliko vieneriø<br />

metø karinæ tarnybà kaip laisvai samdomas<br />

kareivis. Tarnavo Kaune, Ðanèiuose,<br />

28-oje artilerijos brigadoje. Tarnaudamas<br />

mokë karininkø vaikus ir uþ<br />

tai gavæs rekomendacijas dar kurá laikà<br />

Pskove tarnavo paðto telegrafistu.<br />

1895 m. ástojo á Sankt Peterburgo elektrotechnikos<br />

institutà. Studijuojant reikë-<br />

20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus sunkiai<br />

vertësi pamokomis. 1898 m., bûdamas<br />

treèio kurso studentas, atliko praktikà Liepojos–Rovno<br />

geleþinkelio telegrafe, kur<br />

buvo remontuojamos Liepojos–Maþeikiø<br />

ir Kalkûnø–Radviliðkio telegrafo linijos. Vasarai<br />

baigiantis buvo atðauktas á telegrafo<br />

tarnybos valdybà Minske projektuoti<br />

Liepojos prekiø stoties keliø apðvietimo.<br />

Bûdamas treèio kurso studentas<br />

J.Ðliogeris pradëjo dirbti Belgø bendrovëje<br />

„Sankt Peterburgo elektrinis apðvietimas“<br />

techniku, vadovavo kabelinio tinklo<br />

tiesimui. Ðá darbà jam pasiûlë prof.<br />

M.Ðatelenas. Jis per paskaità studentams<br />

pareiðkë, kad Belgø bendrovei „Sankt Peterburgo<br />

elektrinis apðvietimas“, statanèiai<br />

elektros stotá, reikalingi penki studentai,<br />

mokà prancûziðkai, priþiûrëti statybos. Pasak<br />

profesoriaus, tai bûsianti gera praktika,<br />

be to, gausià neblogà algà, apie 50<br />

rubliø per mënesá. J.Ðliogeriui, kuris dar<br />

bandë atsisakyti, nes nemokëjo prancûziðkai,<br />

prof. M.Ðatelenas ramiai pasakë:<br />

„íè÷åãî, ðàáî÷èå íàøè ðóññêèå –<br />

ñãîâîðèòåñü“.<br />

1899 m. pradþioje, vis dar bûdamas<br />

studentu, kelis mënesius dirbo kitos<br />

Sankt Peterburgo bendrovës – „Helios“<br />

– statybos biure, projektuojant centrinæ<br />

Sankt Peterburgo elektros stotá. Taèiau<br />

1899 m. geguþæ vël gráþo dirbti á Belgø<br />

akcinës bendrovës kabeliø tinklo skyriø.<br />

Tø paèiø metø rudená paskirtas kabeliø<br />

tinklo skyriaus vedëjo padëjëju, o kitø metø<br />

liepà – kabeliø tinklo vedëju.<br />

1900 m. Jeronimas Ðliogeris baigë<br />

Sankt Peterburgo Imperatoriðkàjá elektrotechnikos<br />

institutà ir toliau tarnavo Belgø<br />

bendrovëje iki pat 1917 metø vasaros,<br />

kol Sankt Peterburgo miesto valdyba<br />

Belgø bendrovës elektros stotá perëmë<br />

savo þinion.<br />

Bûdamas kabeliø tinklo vedëju, nuo<br />

1901 m. kartu ëjo ir vyriausiojo inþinieriaus<br />

pareigas. Raðydamas apie savo tarnybà<br />

Sankt Peterburge, ðá skyriø vadino paskirstymo<br />

ir perdavimo tarnyba. Tiesioginëje<br />

elektros energijos paskirstymo ir perdavimo<br />

tarnybos þinioje buvo keturi skyriai:<br />

poþeminis tinklas su gatviø apðvietimu,<br />

transformatoriai ir techninë atskaitomybë,<br />

instaliacija pas abonementus, oro linijos<br />

ir varikliai pas abonementus, skaitikliai.<br />

Tarnybos virðininkas kiekviename ið ðiø<br />

skyriø turëjo pagalbininkus.<br />

Daugiausia dëmesio buvo kreipiama<br />

á pirmuosius skyrius; visi tinklo iðplëtimo<br />

ir rekonstrukcijos projektai buvo atliekami<br />

Jeronimo Ðliogerio, o stoties modernizavimo<br />

projektai (agregatø, aparatø, srovës<br />

sistemos parinkimas) jam konsultuojant.<br />

Kadangi bendrovës direktorius-valdytojas<br />

buvo ne inþinierius, tai vyriausiojo<br />

inþinieriaus veiklos sfera buvo didelë.<br />

Sankt Peterburgo Belgø bendrovës<br />

elektros stotis buvo vienfazë. 1913–1914<br />

m. buvo sudarytas projektas jà ir tinklà<br />

perdirbti á trifazæ sistemà. Projekte buvo<br />

numatyta á tolimesnius miesto rajonus<br />

tiekti elektros energijà kabeline 20 kV<br />

átampos linija. Buvo suprojektuotos dvi<br />

transformatorinës pastotës, kiekviena po<br />

6000 kVA, – viena aukðtinanti 3,8/20 kV,<br />

kita þeminanti vël iki 3,8 kV.<br />

Projektuojant šiuos darbus Jeronimas<br />

Šliogeris kartu su kitos Sankt Peterburgo<br />

elektros stoties (Helios), kuri savo<br />

vienfazæ stotá irgi norëjo perdirbti á trifazæ<br />

sistemà, vyriausiuoju inþinierium buvo<br />

komandiruotas á uþsiená susipaþinti su<br />

panaðiais darbais. Tuomet jie aplankë<br />

elektros stotis Berlyne, Niurnberge, Ciûriche,<br />

Badene, Kelne ir Amsterdame.<br />

1914 m. pavasará stoties ir tinklo modernizavimo<br />

projektai buvo skubiai baigti<br />

ir prasidëjo statyba, kurià nutraukë karas.<br />

Keli kilometrai pakloto kabelio taip ir<br />

liko gulëti þemëje.<br />

Nuo 1904 m. iki pat išvykimo iš Sankt<br />

Peterburgo Jeronimas Šliogeris buvo tikrasis<br />

Imperatoriškosios rusø technikos<br />

draugijos elektrotechnikos skyriaus narys.<br />

Ðis skyrius rengdavo elektros árengimø<br />

ir eksploatavimo taisykles, elektros<br />

medþiagø ir árengimø normas. Jas tvirtindavo<br />

visos Rusijos elektrotechnikø suvaþiavimas.<br />

Taisyklës ir normos buvo<br />

spausdinamos suvaþiavimø darbuose ir<br />

þurnale „Elektrièestvo“.<br />

Jeronimui Ðliogeriui, kaip tikrajam<br />

draugijos nariui, 1908–1910 m. buvo pavesta<br />

sudaryti visos Rusijos elektros stoèiø<br />

statistikà. Rezultatai paskelbti þurnale<br />

„Elektrièestvo“ ir „Zapiski I.R.T.O.“. Jam<br />

taip pat tekdavo daþnai dalyvauti draugijos<br />

posëdþiuose; pareikðtos ávairiais<br />

klausimais nuomonës buvo publikuojamos<br />

þurnale „Elektrièestvo“.<br />

Prof. J.Ðliogeris, gyvendamas Sankt<br />

Peterburge, visà laikà palaikë ryðius su kitais<br />

lietuviais – priklausë „Lietuviø inteligentø<br />

draugijai Petrapilyje“. Jis visomis savo<br />

galiomis ir lëðomis padëdavo tuo laiku<br />

Sankt Peterburge studijavusiems lietuviams.<br />

Kaip raðoma jo nekrologe, „daug<br />

ðiandien yra inteligentø, kurie yra gavæ ið<br />

velionies stipendijas mokslams eiti…“ Tai<br />

buvo kuklus ir sàþiningas savo srities specialistas.<br />

Atsisveikindamas su velioniu<br />

prof. Jodelë teisingai pasakë, kad „mes<br />

netekome vieno ið sàþiningiausiø ir teisingiausiø<br />

lietuviø, kuris tik savo darbðtumu<br />

ir energija, neturëdamas jokiø protekcijø,<br />

pasiekë tokià aukðtà ir garbingà vietà”.<br />

1915 m. Jeronimas Ðliogeris buvo vienas<br />

ið lietuviams karo tremtiniams ðalpos<br />

organizatoriø Sankt Peterburge, vëliau su<br />

dr. J.Alekna, M.Yèu leido laikraðtá „Lietuviø<br />

balsas“. Rûpinosi ávairiø kursø ir mo-<br />

kyklø tremtiniams steigimu ir kt.<br />

Apie ryðius su Lietuva, apie Lietuvos<br />

kaimo traukà, kurià jautë gyvendamas<br />

Sankt Peterburge, raðo jo sûnus pulkininkas<br />

Vaclovas Ðliogeris savo knygoje<br />

„Antanas Smetona, þmogus ir valstybininkas“:<br />

„… Kad ir gyvendamas svetur,<br />

brendau lietuviðkoje dvasioje. Mûsø ðeima<br />

beveik kas vasarà atvykdavo porai<br />

mënesiø á Lietuvà ir apsistodavo Rozalimo<br />

miestelyje, kur tëvas vasarojimui buvo<br />

pirkæs namus. Besilankydamas pas<br />

tëvo brolius ûkininkus, gyvenusius netoliese<br />

kaime, turëjau progos arèiau paþinti<br />

kaimo gyvenimà ir su visais lietuviðkai kalbëtis.<br />

Tëvas rûpinosi mano iðsilavinimu,<br />

leido á mokslus, o namuose samdë mokytojas,<br />

kurios iðmokë mane prancûzø ir<br />

vokieèiø kalbø. Svarbiausia, tëvas iðaugino<br />

mane lietuviu. Su tëvu kalbëjausi visada<br />

lietuviðkai, namuose tarnaites taip pat<br />

laikë lietuves. Tad Petrapilyje gyvendamas<br />

gerai kalbëjau lietuviðkai, skaièiau lietuviðkas<br />

knygas, taip pat ir raðiau lietuviðkai,<br />

kad ir su klaidomis. Tëvas ákvëpë man tëvynës<br />

meilæ ir pasididþiavimà didinga Lietuvos<br />

praeitimi. Tëvo bute vykdavo visokiø<br />

lietuviø organizacijø susirinkimai, taigi<br />

nuo pat maþens bent ið ðono teko stebëti<br />

lietuviðkos veiklos pasireiðkimus ir, jau<br />

esant gimnazistu, susipaþinti su daugeliu<br />

studentø, kurie nepriklausomos Lietuvos<br />

laikais uþëmë atsakingas vietas… Kas<br />

nulëmë, kad A.Smetona pasirinko mane<br />

savo adjutantu, tikrai neþinau. Spëju, kad<br />

èia galëjo turëti reikðmës p. Smetonø sena<br />

paþintis su mano tëvais…”<br />

1920 m. J.Ðliogeris gráþo á Lietuvà ir<br />

èia ëjo Lietuvos geleþinkeliø elektros skyriaus<br />

virðininko pareigas, o nuo 1923 m.<br />

Kauno miesto elektros apðvietimo akcinëje<br />

bendrovëje buvo tinklo virðininkas<br />

– direktorius. Èia dirbo iki pat mirties.<br />

Susikûrus Kaune universitetui, inþ. Jeronimas<br />

Ðliogeris buvo pakviestas nuo<br />

1922 m. rugsëjo 1 d. dëstyti elektrotechnikos<br />

dalykø privatdocento teisëmis.<br />

1923 m. liepos mën. jam suteikiamas docento<br />

vardas. 1927 m. birþelio 1 d. pakeliamas<br />

á ekstraordinarinius profesorius,<br />

o dienà prieð savo mirtá, 1936 m. balandþio<br />

26 d., – á ordinarinius profesorius.<br />

1925 m. Lietuvos technikø draugijai persiorganizavus<br />

á Lietuvos inþinieriø ir architektø<br />

sàjungà, prof. Jeronimas Ðliogeris buvo<br />

iðrinktas pirmuoju jos pirmininku.<br />

1926 m. ákûrë Lietuvos rajoniniø elektros<br />

stoèiø bendrovæ. Dalyvavo didþiausios<br />

prieðkarinëje Lietuvoje Petraðiûnø<br />

elektrinës statyboje.<br />

Ið jo spausdintø moksliniø darbø paþymëtini<br />

„Kintamoji srovë“, 1931 m.,<br />

„Elektrinis medþiagø atsparumas“, 1927–<br />

1929 m., „Perkûnsargiai”, 1925 ir 1930<br />

m., studentams spausdintos „Elektro-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 21

technikos paskaitos“, 1925 m., ir þurnalø<br />

straipsniai elektrotechnikos klausimais.<br />

Labiausiai teorinis jo darbas yra „Elektrinis<br />

medþiagø atsparumas“. Ðiame darbe<br />

nagrinëjamas elektrinis laukas, esantis<br />

tarp laidininkø, turinèiø potencialà, pritaikant<br />

tuos reiðkinius procesams, vykstantiems<br />

elektros perdavimo linijose, kabeliuose<br />

ir transformatoriuose. Pirmojoje<br />

dalyje apþvelgiama ir aiðkinama elektrinio<br />

lauko ir elektrinës indukcijos teorija. Nagrinëjama<br />

elektrinio pramuðimo teorija. Teorijos<br />

aiðkinimas visur paremtas praktiniais<br />

skaièiavimais ir pavyzdþiais. Perþvelgæ Lietuvos<br />

techninæ spaudà, straipsniø elektrotechnikos<br />

klausimais iki 1930 m., be prof.<br />

Jeronimo Ðliogerio darbø, nerasime. Todël<br />

darbà „Elektrinis medþiagø atsparumas“<br />

galima bûtø laikyti pirmuoju lietuviðku<br />

elektrotechnikos srities moksliniu<br />

straipsniu (o gal ir monografija).<br />

„Elektrotechnikos paskaitos“, 1925 m.<br />

iðleistas pirmasis lietuviðkas elektrotechnikos<br />

vadovëlis, stebina dabartinius skaitytojus<br />

ávairiais aspektais. Pirmiausia paþymëtina<br />

tai, kad, praëjus vos trejiems metams<br />

(o gal ir einant tretiems) kai buvo ákurta<br />

katedra ir pradëtos kurti laboratorijos,<br />

jau buvo iðspausdintas pirmasis vadovëlis,<br />

apimantis pagrindinius elektrotechnikos<br />

klausimus. Vadovëlis raðytas susipaþinus<br />

su daugeliu ðaltiniø, ið kuriø, kaip<br />

pats autorius pratarmëje paþymi, didþiausià<br />

átakà jam padarë Karlsruhës aukðtosios<br />

technikos mokyklos profesoriaus dr.<br />

A.Thomaeleno dëstymo bûdas, pasiþymintis<br />

aiðkumu ir glaustumu. Ir dabar skaitant<br />

ðio pirmojo lietuviðko vadovëlio teorinius<br />

skyrius, galima daug kà panaudoti<br />

aiðkinant elektrotechnikos kursà.<br />

„Elektrotechnikos paskaitose“ nagrinëjami<br />

elektromagnetiniai reiðkiniai, kintamosios<br />

srovës grandinë ir nuolatinës srovës<br />

árenginiai (maðinos). Atkreipdamas dëmesá<br />

á mokymo dalykø tarpusavio ryðá ir tæstinumà,<br />

autorius nemanë, kad reikia „raðyti<br />

apie nuolatinës srovës pagrindinius dësnius,<br />

nors pirmose paskaitose Omo, Kirchhofo<br />

ir Dþaulio dësniai bûna trumpai primenami<br />

ir aiðkinami. Taip pat pateiktame<br />

kurse bemaþ nieko neminima apie matavimo<br />

aparatus, nors jø konstrukcija ir tipai taip<br />

pat bûna aiðkinami kurso pradþioje. Autoriaus<br />

nuomone, studentai darbuodamiesi<br />

laboratorijoje gali susipaþinti su aparatais,<br />

o pagrindiniai dësniai nuolatinës srovës yra<br />

jiems þinomi jau ið bendro fizikos kurso“ (Ið<br />

„Elektrotechnikos paskaitø“ pratarmës).<br />

Knygoje randame ir pirmuosius lietuviðkus<br />

elektrotechnikos terminus, kuriø<br />

daugelis dabar pasikeitæ. Prof. J.Ðliogeris<br />

knygose nepirðo savo sugalvotø terminø,<br />

bet siûlë galimus variantus, pateikdamas<br />

jø reikðmes vokieèiø ar rusø kalbomis, kuriomis<br />

naudojosi studijuodamas elektrotechnikos<br />

literatûrà. Daugelis specialiøjø terminø<br />

palikti svetimomis kalbomis (vokieèiø,<br />

prancûzø) – ðunt maðina, Compound maðina,<br />

armatûra (inkaro apvija) ir kt.<br />

Antroji vadovëlio „Elektrotechnika“ dalis<br />

– „Kintamoji srovë“, iðleista po ðeðeriø<br />

metø. Tai fundamentalesnis darbas. Joje iðdëstomi<br />

visi pagrindiniai kintamosios srovës<br />

grandiniø ir árengimø klausimai. Þvelgiant<br />

á jø dëstymà ðiø dienø poþiûriu krinta<br />

á akis visiðkai kitokie klausimai ir jø iðdëstymo<br />

eiliðkumas. Pirmiausia tai matyti perþvelgus<br />

turiná: 1. Kintamosios srovës dësniai;<br />

2. Transformatoriai; 3. Sinchroninës maðinos;<br />

4. Sujungimø savybës trifazëje srovëje;<br />

5. Elektros energijos perdavimas ir paskirstymas;<br />

6. Asinchroninës maðinos; 7.<br />

Kintamosios srovës kolektorinës maðinos;<br />

8. Elektros srovë dujose; 9. Elektros energijos<br />

kaina. Visi ðie klausimai buvo aktualûs<br />

to meto dar silpnai Lietuvos elektrifikacijai<br />

ir pramonei. Svarbiausia buvo elektros<br />

energijos gamyba ir jos paskirstymas, o ne<br />

elektros árenginiø projektavimas ir gamyba.<br />

Jeronimas Ðliogeris ir buvo elektros<br />

energijos perdavimo ir tiekimo specialistas.<br />

Pagal dabartinius reikalavimus abi vadovëlio<br />

dalis galima laikyti pritaikytas bendriems<br />

inþinieriø poreikiams, o monografija<br />

„Elektrinis medþiagø atsparumas“ skirta<br />

profesionalams elektrikams. Antra vertus,<br />

ji yra ir teorinis ávadas á antràjà vadovëlio<br />

„Elektrotechnika“ dalá – „Kintamoji<br />

srovë“, kuri yra labiau taikomoji, iðdëstyta<br />

pakankamai aiðkiai, gausiai iliustruojant<br />

dëstomà medþiagà pavyzdþiais. Kintamosios<br />

srovës dësningumai aiðkinami naudojant<br />

vektorines diagramas.<br />

„Perkûnsargiai“ – populiariai paraðyta<br />

knyga, skirta Lietuvos kaimo ûkininkams.<br />

J.Ðliogeris, pats kilæs ið kaimo, gerai suprato,<br />

kad reikia ðviesti ûkininkus, padëti jiems<br />

apsaugoti trobesius nuo þaibo. Ðios knygelës<br />

II laidos pratarmëje autorius raðë:<br />

„Vykdant þemës reformà ir skirstant kaimus<br />

viensëdþiais, naujakuriams daþnai tenka<br />

statydintis atviram lauke, kur greta nëra jokiø<br />

aukðtesniø medþiø. Tokiems trobesiams<br />

ið perkûnijos gresia didelis pavojus. Dvaruose<br />

ir kaimuose þaibo maþiau tereikia bijoti,<br />

nes aplinkiniai aukðtieji medþiai sudaro<br />

savotiðkus perkûnsargius, nors ir nelabai<br />

tobulus. Todël, pastaèius trobesius atvirame<br />

lauke, reikia juos bûtinai aprûpinti<br />

perkûnsargiais. Turëdamas tai galvoje ir norëdamas<br />

supaþindinti kuo platesnius visuomenës<br />

sluoksnius su þalingu þmogui þaibo<br />

veikimu ir tinkamomis apsaugos priemonëmis,<br />

ypaè mûsø kaimo sàlygomis, leidþiu<br />

ðio raðinëlio antràjà laidà“.<br />

Prof. Jeronimo Ðliogerio veikla ir darbai<br />

byloja apie jo neeilinius nuopelnus Lietuvos<br />

mokslui ir technikai ir leidþia já minëti<br />

tarp kitø mûsø kraðto mokslo ir visuomenës<br />

veikëjø.<br />

Atkelta ið 3 p.<br />

Tuo paèiu metu buvo teikiama nemaþa<br />

finansinë parama ávairiø subsidijø<br />

ir paskolø pavidalu ávairioms artimiausios<br />

ateities energetikos problemoms spræsti.<br />

Taèiau, ruoðiantis priimti tolimesnei ateièiai<br />

numatomà paramà, reikëjo skubiai<br />

parengti ilgalaikæ ið praeities paveldëtos<br />

energetikos priderinimo prie naujø sàlygø<br />

ir tolesnës plëtros strategijà. Pirmosios<br />

energetikos strategijai parengti<br />

PHARE techninës pagalbos programa<br />

skyrë lëðø ir parinko konsultantø grupæ<br />

ið Vokietijos, Anglijos ir Danijos, kuri kartu<br />

su Lietuvos energetikos instituto specialistais<br />

parengë analitiná dokumentà<br />

„Lietuvos Respublikos nacionalinë energetikos<br />

strategija“. Lygiagreèiai beveik<br />

tuo paèiu metu 1993 m. buvo atliktos dar<br />

trys Lietuvos energetikos ûkio analizei ir<br />

rekomendacijoms parengti skirtos studijos.<br />

Tai Pasaulio Banko ataskaita „Lietuva.<br />

Energijos poreikiø ir tiekimo alternatyvos“,<br />

Tarptautinës energetikos<br />

agentûros studija „Lietuva. Energetikos<br />

sektoriaus apþvalga“ bei bendras Lietuvos<br />

energetikos ministerijos, Lietuvos<br />

valstybinës energetikos sistemos, Ðvedijos<br />

firmos Vattentall AB ir Suomijos firmos<br />

Imatran Voina Oy darbas „Lietuvos<br />

valstybinës energetikos sistemos veiklos<br />

galimybiø planas“. Minëtø studijø,<br />

taip pat 1992–1993 metais Lietuvos energetikos<br />

instituto kartu su konsultantais<br />

vykdytø tyrimø rezultatais buvo remiamasi<br />

rengiant galutines rekomendacijas<br />

1994 metø pradþioje Vyriausybës patvirtintai<br />

pirmajai nacionalinei energetikos<br />

strategijai. Ji iðreiðkë Vyriausybës pagrindines<br />

energetikos ûkio pertvarkymo ir<br />

plëtros nuostatas palyginti ilgam laikotarpiui<br />

– iki 2015 metø. Sunkiai prognozuojamø<br />

pokyèiø metais labai greitai parengtø<br />

prognoziø tikslumo buvo sunku<br />

tikëtis, taèiau þiûrint ið ðios dienos pozicijø<br />

strategija gan patenkinamai, gal kiek<br />

per daug optimistiðkai numatë Lietuvos<br />

energetikos raidà artimiausià dešimtmetá.<br />

Strategijos rengëjai rëmësi ne vien tik<br />

minëtø studijø rezultatais. Pirmosios strategijos<br />

svarstymas suinteresuotose institucijose<br />

buvo gan intensyvus ir prieðtaringas.<br />

Dauguma vyresniosios kartos<br />

energetikø, kurie tiesiogiai dalyvavo kuriant<br />

visà to laiko energetiná ûká labai spartaus<br />

poreikiø augimo periodu, sunkiai<br />

suprato ir susitaikë su mintimi, kad dabartinëmis<br />

naujomis sàlygomis energijos<br />

poreikiai ne tik negali didëti, bet kad<br />

jie kurá laikà netgi maþës. Todël jie labai<br />

kritiðkai vertino strategijoje numatytà lëtà<br />

poreikiø didëjimà, kuris, deja, realia-<br />

22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Lietuvos<br />

energetikos strategijos ir<br />

politikos raida<br />

me gyvenime buvo dar lëtesnis ir 1994–<br />

1998 metø laikotarpiu netgi maþëjo. Nors<br />

strategijoje buvo konstatuojama, kad mazuto<br />

kiekis rinkoje nuolat maþës ir ateityje<br />

gali beveik išnykti (taip ið tikrøjø ir atsitiko),<br />

taèiau, spaudþiant suinteresuotoms<br />

struktûroms ir kai kuriems politikams, buvo<br />

rekomenduota didinti mazuto atsargø<br />

kaupimà ir pastatyti naujø talpø net<br />

900 tûkst. tonø mazuto sukaupti. Ta rekomendacija<br />

iš dalies buvo labai sparèiai<br />

ágyvendinta, ir visos tos naujai pastatytos<br />

talpos Vilniuje ir Kaune stovi tuðèios<br />

ir niekam nereikalingos. Pirmoji strategija<br />

teisingai prognozavo, kad bent iki<br />

2010–2015 metø Lietuvai nereikës statyti<br />

jokiø dideliø naujø elektros generavimo<br />

pajëgumø, nors tà teiginá labai neigiamai<br />

vertino tie, kurie neásivaizdavo<br />

energetikø gyvenimo be nuolatiniø didþiøjø<br />

statybø.<br />

Nors Briuselio atstovai spaudë Lietuvos<br />

Vyriausybæ numatyti konkreèias<br />

Ignalinos AE uþdarymo datas, taèiau pirmojoje<br />

strategijoje tai nebuvo padaryta<br />

viliantis, kad ateityje antibranduolinës<br />

Briuselio nuostatos silpnës ir bus galima<br />

susitarti dël ilgalaikës IAE eksploatacijos.<br />

Deja, tos viltys nepasiteisino.<br />

Rengiant pirmosios strategijos projektà<br />

Danijos konsultantai átikino Vyriausybæ<br />

1993 metø gale kurti vieðàjà ástaigà<br />

„Energetikos agentûra“, kuriai pavesti<br />

rengti energetikos ûkio plëtros programas<br />

ir projektus, norminiø aktø, reguliuojanèiø<br />

energetikos sektoriø, veiklos<br />

projektus, organizuoti tarptautiná bendradarbiavimà.<br />

Energetikos ministerija kartu<br />

su ðia agentûra parengë pirmàjá Lietuvoje<br />

energetikos ástatymo projektà, kuris<br />

po nuodugnaus svarstymo Seime buvo<br />

priimtas 1995 metais. Ástatymas nustatë,<br />

kad Nacionalinë energetikos strategija<br />

turi bûti atnaujinama ne reèiau<br />

kaip kas penkeri metai, o jà priima Lietuvos<br />

Respublikos Seimas.<br />

Tais paèiais metais ásteigiama ástatyme<br />

numatyta Valstybinë energetikos<br />

iðtekliø kainø ir energetinës veiklos kontrolës<br />

komisija – viena ið svarbiausiø institucijø,<br />

reikalingø rengiantis didesnëms<br />

viso energetikos sektoriaus reformoms,<br />

kuriø bûtinybë darësi vis akivaizdesnë.<br />

Lietuvos energetikos politikos<br />

raidos ir reformø kelias<br />

Paveldëta ið praeities Lietuvos energetika,<br />

jos techninis lygis, efektyvumas<br />

ir ypaè valdymo principai neatitiko nûdienos<br />

reikalavimø. Didþiosios energetikos<br />

ámonës skendo skolose ir jø naðta<br />

vis didëjo. Susidariusià sunkià padëtá<br />

ðalia bendros ekonominës krizës<br />

nemaþai lëmë netobulas jos valdymas,<br />

esminiø reformø atidëliojimas, monopoliniø<br />

struktûrø dominavimas ir jø átaka<br />

valstybinës reikðmës sprendimø priëmimui.<br />

Daugumoje Rytø Europos valstybiø,<br />

kuriø padëtis po 1990 metø buvo<br />

panaði kaip ir Lietuvoje, vyko sparèios<br />

energetikos ûkio reformos prisiderinant<br />

prie Europos Sàjungos energetikos politikos,<br />

o Lietuvoje vis dar buvo svarstoma,<br />

ginèijamasi, bandoma árodyti, kad<br />

bet kokios reformos tik pablogins situacijà.<br />

Gan didelæ átakà darë ávairios interesø<br />

grupës, kurioms buvo paranki<br />

esama situacija. Be to, energetikos reformos,<br />

ypaè atsisakant vertikaliai integruotø<br />

monopoliniø struktûrø, buvo palyginti<br />

neseniai prasidëjusios ir Vakarø<br />

ðalyse, todël tikëtis, kad jos lengvai vyks<br />

Lietuvoje, buvo nerealu. Jom subrandinti<br />

reikëjo laiko ir valdþios institucijø<br />

ryþto. Antra vertus, Lietuva buvo fundamentaliø<br />

ekonomikos reformø kelyje ir<br />

tai sudarë palankià psichologinæ aplinkà<br />

energetikos reformoms. Taèiau prireikë<br />

nemaþai metø, kad galutinai bûtø<br />

apsispræsta. Pagrindinës elektros ir dujø<br />

ûkio reformø idëjos buvo koncentruotai<br />

pateiktos antrojoje (1999 metø) Energetikos<br />

strategijoje. Dar iki to Vyriausybë,<br />

ásiklausiusi á uþsienio konsultantø ir<br />

vietos specialistø patarimus, 1997 m.<br />

balandá priëmë nutarimà dël centralizuoto<br />

ðildymo ûkio reorganizavimo. Visos<br />

centralizuoto ðildymo ámonës, áskaitant<br />

Kauno ir <strong>Vilniaus</strong> termofikacines<br />

elektrines, kurios iki tol buvo AB „Lietuvos<br />

energija“ sudëtinë dalis, perduotos<br />

atitinkamoms savivaldybëms. Ðis ypatingos<br />

reikðmës aktas atvërë naujas galimybes<br />

efektyviau valdyti labai sudëtingà,<br />

techniškai ir finansiškai apleistà<br />

ûká. Nors daug kas abejojo tokios reformos<br />

perspektyvumu, taèiau, þvelgiant<br />

ið 2006 m. pozicijø, galima dràsiai<br />

teigti, kad tai buvo labai teisingas<br />

sprendimas, sukûræs sàlygas pasireikðti<br />

vietos valdymo institucijø iniciatyvai<br />

ir suinteresuotumui, pamaþu iðugdæs jø<br />

kompetencijà ir sugebëjimus, decentralizavæs<br />

sprendimø priëmimà, atvedæs<br />

privatø kapitalà á gan rizikingà<br />

verslà, paskatinæs daug spartesná vietiniø<br />

energijos ðaltiniø panaudojimà.<br />

Nors ir šiuo metu centralizuoto šilumos<br />

tiekimo sistema dar yra silpniausia<br />

Lietuvos energetikos ûkio grandis, taèiau<br />

paþanga akivaizdi. Jei valdþios institucijos,<br />

vykdydamos politiniø partijø populistinius<br />

rinkiminius pageidavimus,<br />

nesikið á kainø reguliavimà ir nesustabdys<br />

paþangos, o skirs daugiau Europos<br />

Sàjungos paramos lëðø spartesniam ðio<br />

sektoriaus modernizavimui, tai palyginti<br />

netolimoje ateityje mes galëtume pasiekti<br />

Skandinavijos ðaliø lygá.<br />

Jau 1997 m. buvo aiðku, kad reformos<br />

tik ðilumos ûkio valdymo decentralizavimu<br />

nesibaigs. Eilës laukë brangesnë<br />

ir reikðmingesnë energetinio komplekso<br />

dalis: elektros energetika. Taèiau<br />

prieð tai reikëjo labai detaliai išanalizuoti<br />

ðio ûkio ateitá ir turëti aiðkø vaizdà, kokia<br />

kryptimi vyks Lietuvos elektroenergetikos<br />

raida. Lietuvai rengiantis narystei<br />

Europos Sàjungoje visø pirma reikëjo<br />

prisiderinti prie Europos Sàjungos energetikos<br />

politikos ir jà reglamentuojanèiø<br />

ávairiø direktyvø. Taèiau vyraujantis veiksnys<br />

buvo bekompromisinis Briuselio reikalavimas<br />

numatyti konkreèias Ignalinos<br />

AE uþdarymo datas. Be abejo, IAE, kuri<br />

gamino pigiausià energijà ir tenkino beveik<br />

80 proc. ðalies poreikiø, likimas turëjo<br />

ypaè didelës átakos Lietuvos elektros<br />

energetikos ateièiai. Reikëjo sumodeliuoti<br />

ðio ûkio ateities struktûrà esant<br />

ávairioms IAE uþdarymo datoms, ávertinti<br />

galimà didelá ávairiø kuro rûðiø kainø svyravimà,<br />

gal tiksliau neiðvengiamà jø augimà,<br />

neþinant kokiu tempu tai vyks, realistiðkai<br />

prognozuoti poreikiø augimà,<br />

rekomenduoti perspektyviausias naujos<br />

elektros gamybos technologijas, kai prireiks<br />

statyti naujus pajëgumus.<br />

Ryšium su Branduolinës saugos sàskaitos<br />

Dovanos sutartimi, 1994 m. pasiraðyta<br />

su Europos rekonstrukcijos ir<br />

plëtros banku, Lietuva ásipareigojo parengti<br />

maþiausiø kaðtø metodu Lietuvos<br />

elektros energetikos plëtros studijà, kuri<br />

pagrástø ateities investicijas ir finansavimo<br />

planus. Europos Sàjunga siûlë nemaþà<br />

paramà elektros energetikos sektoriui,<br />

kad tik mes sutiktume uþdaryti IAE.<br />

Visas tas sudëtingas ir atsakingas darbas<br />

rengiant naujà energetikos strategijà<br />

buvo patikëtas Lietuvos energetikos<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 23

Lietuvos<br />

energetikos<br />

institutui –<br />

50<br />

siprieðinti tam reikalavimui. Tokiu bûdu<br />

1999 metø strategijoje buvo nustatyta galutinë<br />

I bloko uþdarymo data – iki 2005<br />

metø. Tai reiðkia, kad I blokas bus sustabdytas<br />

2004 metø gruodþio gale, II bloko<br />

uþdarymo terminas buvo nenustatytas,<br />

numatant, kad tai bus padaryta kitoje, t.y.<br />

2004 metø strategijoje. Ið strategijos teksto<br />

aiškiai matyti viltis, kad ateityje gal pavyks<br />

II blokà eksploatuoti daug ilgiau.<br />

Nekomentuojant viso strategijos turinio<br />

norisi tik paminëti, kad ðioje strategijoje buvo<br />

suformuoti Lietuvos energetikos pagrindiniai<br />

strateginiai tikslai, kurie ið esmës su<br />

nedidelëm modifikacijom iðlaikyti ir vëlesnëse<br />

2002 ir 2006 metø strategijose:<br />

1) patikimas, saugus energijos tiekimas<br />

maþiausiomis išlaidomis;<br />

2) energijos vartojimo efektyvumo didinimas;<br />

3) energetikos valdymo tobulinimas<br />

ir rinkos ekonomikos principø diegimas<br />

energetikoje;<br />

4) neigiamo poveikio aplinkai maþinimas,<br />

branduolinës saugos reikalavimø<br />

garantavimas;<br />

5) Lietuvos energetikos integracija á<br />

Europos Sàjungos energetikos sistemas;<br />

6) regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija;<br />

7) energetinis saugumas.<br />

Šioje strategijoje pirmà kartà numatytas<br />

Lietuvos elektros energetikos ûkio<br />

valdymo principø fundamentalus pertvarkymas<br />

atsisakant vertikaliai integruotos<br />

monopolijos ir sukuriant nepriklausomas<br />

generavimo, perdavimo ir paskirstymo<br />

veiklas, ið kuriø perdavimà palikti valstybës<br />

nuosavybëje, o visa kita palaipsniui<br />

privatizuoti. Nepraëjus në trejetui metø<br />

didþioji dalis šiø nuostatø buvo ágyven-<br />

Retro<br />

Energetikos institute niekada netrûko<br />

smalsiø sveèiø: raðytojø, menininkø, þurnalistø.<br />

Tà kartà energetikø mokslo problemomis<br />

besidominèius þurnalistus ins-<br />

instituto ir tuo metu valstybinës ámonës<br />

„Lietuvos energija“ specialistams, konsultuojant<br />

Vokietijos kompanijos IC Consult<br />

specialistams.<br />

Vykdant ðá svarbø pavedimà, daug<br />

padëjo patirtis, sukaupta rengiant pirmàjà<br />

energetikos strategijà. Per palyginti<br />

trumpà laikà (1995 metus) darbas buvo<br />

atliktas ir galutinë ataskaita pateikta 1996<br />

m. vasará. Tai buvo pirmas vien tik Lietuvos<br />

specialistø atliktas darbas, kurio rezultatais<br />

ir išvadomis buvo remiamasi rengiant<br />

naujà (1999 metø) strategijà. Jos rezultatai<br />

EPR bankui reikalaujant buvo tikrinami<br />

nepriklausomos studijos. Tai atliko<br />

Anglijos kompanija ERM, naudodama kità<br />

modeliavimo instrumentà WASP-III. Tuo<br />

tarpu LEI naudojo tuo metu Vakarø Europoje<br />

gerai þinomà programà EFOM-ENV.<br />

Anglø atlikta studija visiškai patvirtino LEI<br />

1996 m. studijos rezultatus. Kelios svarbiausios<br />

tø studijø iðvados:<br />

1. Ignalinos atominë elektrinë visais<br />

atvejais iki pat jos eksploatacijos pabaigos<br />

yra pigiausias energijos ðaltinis.<br />

2. Netgi sustabdþius abu Ignalinos<br />

AE blokus iki 2015 metø nereikia pastatyti<br />

ir pradëti eksploatuoti dideliø naujø<br />

generuojanèiø galiø, o tik modernizuoti<br />

turimas ðilumines elektrines ir pastatyti<br />

kelias maþas naujas termofikacines<br />

elektrines.<br />

3. Tuo atveju, jeigu greièiau nei tikëtina<br />

(daugiau nei 5proc. per metus) didëtø<br />

poreikiai, labiausiai pasiteisinantys<br />

nauji pajëgumai – kombinuoto ciklo dujø<br />

turbininës elektrinës.<br />

4. Labai sparèiai brangstant organiniam<br />

kurui (kas tuo metu atrodë labai neátikëtina)<br />

nauja AE yra pigiausia alternatyva.<br />

Todël buvo aiðku, kad Ignalinos AE<br />

renovacija pakeièiant kuro kanalus yra<br />

dar pigesnë alternatyva.<br />

5. Sustabdþius atominæ elektrinæ bet<br />

kuriuo atveju didëja ne tik gaminamos<br />

energijos savikaina (apie 3–4 cnt/kWh),<br />

bet daugiau kaip dvigubai padidëja aplinkos<br />

tarða, nors iki 2020 metø ji nevirðytø<br />

Kioto Protokolo didþiausiø leistinø ribø.<br />

Minëtø studijø rezultatais buvo remiamasi<br />

rengiant 1999 metø energetikos strategijà,<br />

kuri inkorporavo visas pagrindines<br />

studijos iðvadas. Sunkiausia buvo apsispræsti<br />

dël Ignalinos AE uþdarymo. Rengiant<br />

strategijà 1998–1999 metais ieškota<br />

ávairiø formuluoèiø, kad nebûtø tiksliai<br />

nustatyta Ignalinos AE galutinio uþdarymo<br />

data. Taèiau spaudimas ið Briuselio<br />

nesilpnëjo ir prieš pat strategijos patvirtinimà<br />

virto ultimatyviu reikalavimu pirmàjá<br />

blokà sustabdyti ne vëliau kaip iki 2004<br />

metø pabaigos. Artëjanti bûsimos narystës<br />

data ir valstybës politikø ir pilieèiø tvirtas<br />

pasirinkimas ástojimà á Europos Sàjungà<br />

laikyti svarbiausiu prioritetu neleido padinta.<br />

Þvelgiant ið ðios dienos pozicijø galima<br />

teigti, kad apsirikta nebuvo. Visos<br />

sistemos darbo efektyvumas labai pagerëjo,<br />

o darbuotojø skaièius sumaþëjo beveik<br />

dvigubai, visi vartotojai patikimai aprûpinami<br />

elektros energija.<br />

Beveik tuo paèiu metu ávyko ir dujø<br />

ûkio restruktûrizacija ir privatizacija didþiàjà<br />

dalá gamtiniø dujø tiekimo sistemos<br />

parduodant uþsienio bendrovëms:<br />

Vokietijos EON ir Rusijos Gazprom.<br />

Artëjant priëmimo á Europos Sàjungà<br />

datai – 2004 metams, didëjo spaudimas<br />

apsispræsti dël Ignalinos II bloko<br />

uþdarymo nurodant, kad jis turi bûti sustabdytas<br />

iki 2010 metø. Dël to buvo pareikalauta<br />

anksèiau laiko revizuoti 1999<br />

metø strategijà. Tai buvo padaryta 2002<br />

metais. 2002 metø strategijoje iðliko didþioji<br />

dalis ankstesnës strategijos nuostatø,<br />

iðskyrus tas, kurios jau buvo ágyvendintos.<br />

Joje pirmà kartà atlikta<br />

SSGG (SWOT) analizë, kuri padëjo geriau<br />

suformuluoti strategijos tikslus.<br />

Kita strategija turëtø bûti patvirtinta<br />

2007 metais, taèiau esminiai pokyèiai pasaulio<br />

pirminës energijos ðaltiniø rinkoje,<br />

labai padidëjusios visø rûðiø kuro kainos,<br />

pagrindinio energetiniø ištekliø tiekëjo<br />

Lietuvai pastangos energijos tiekimà<br />

naudoti politiniais tikslais paskatino<br />

Lietuvos politikus daug daugiau dëmesio<br />

skirti energijos tiekimo strateginiam patikimumui.<br />

Ryðium su tuo Seimas pareikalavo<br />

metais anksèiau, t.y. 2006-aisiais, parengti<br />

IV Energetikos strategijà ir joje daug<br />

daugiau dëmesio skirti energijos tiekimo<br />

strateginio patikimumo klausimams ir bûtinai<br />

numatyti branduolinës energetikos<br />

tæstinumà Lietuvoje. Vadovaujantis ðiomis<br />

nuostatomis jau parengtas 2006 metø<br />

24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

titute priëmë direktorius Jurgis Vilemas<br />

(nuotraukoje kairëje pirmas ið kairës) ir<br />

strategijos projektas yra svarstomas Vyriausybëje<br />

ir ávairiose þinybose. Šiais metais<br />

ji bus patvirtinta Seime.<br />

Keletas numatomø svarbiausiø strateginá<br />

patikimumà garantuojanèiø priemoniø:<br />

iki 2012 m. sujungti Lietuvos aukðtos<br />

átampos elektros perdavimo tinklà<br />

1000 MW jungtimis su Lenkijos ir Ðvedijos<br />

tinklais;<br />

integruotoje Baltijos ðaliø dujø tiekimo<br />

sistemoje árengti poþemines dujø<br />

saugyklas, kuriø bendras naudingas tûris,<br />

skirtas Lietuvos vartotojams, bûtø ne<br />

maþesnis kaip 1,0 milijardø m 3 ;<br />

kartu su Latvija ir Estija iðnagrinëti<br />

suskystintø dujø importo tikslingumà;<br />

sparèiau ávaldyti atsinaujinanèius<br />

energijos ðaltinius, jø dalis bendrame<br />

energijos balanse 2025 m. turi siekti 20<br />

proc.;<br />

parengti bendrà trijø Baltijos valstybiø<br />

energetikos strategijà;<br />

2015–2017 metais pradëti eksploatuoti<br />

naujà atominæ elektrinæ.<br />

2003–2005 metais buvo parengtos<br />

dvi išsamios ekonominës studijos, kuriose<br />

išanalizuotos energijos tiekimo ateityje<br />

galimybës Lietuvai ir kitoms dviem<br />

Baltijos valstybëms iki 2040 metø. Šios<br />

studijos parodë, kad trijø Baltijos valstybiø<br />

bendra energetikos politika leidþia<br />

gerokai sumaþinti energijos tiekimo<br />

kaštus ir padidinti tiekimo patikimumà.<br />

Studijos taip pat parodë, kad, vertinant<br />

grynai ekonomiškai, prioritetinës naujos<br />

elektros gamybos technologijos yra termofikacinës<br />

ir kombinuoto ciklo dujø turbininës<br />

elektrinës. Tik tuo atveju, jei ateityje<br />

stabiliai išliks labai didelës gamtiniø<br />

Vytautas Þiugþda (nuotraukoje deðinëje<br />

pirmas ir deðinës)<br />

dujø kainos, atominës elektrinës taps<br />

konkurencingos. Rengiant 2006 m. strategijos<br />

projektà, kuriame besàlygiðkai numatoma<br />

pastatyti naujà atominæ elektrinæ<br />

iki 2015–2017 m., svarbiausias tokio<br />

sprendimo veiksnys buvo energijos tiekimo<br />

strateginio patikimumo argumentai,<br />

sustiprinti kai kuriø uþsienio kompanijø,<br />

gaminanèiø atomines elektrines lobistinëmis<br />

pastangomis.<br />

Retrospektyvus nueito kelio<br />

vertinimas<br />

Atkûrus nepriklausomybæ Lietuvoje<br />

daug padaryta formuojant veiksmingà ir<br />

modernià energetikos politikà ir strategijà,<br />

garantuojant stabilø, efektyvø ir saugø<br />

energetikos sektoriaus darbà: visas energetikos<br />

ûkis restruktûrizuotas laikantis Europos<br />

Sàjungos direktyviniø reikalavimø;<br />

atsisakius vertikaliai integruotø monopolijø<br />

sudarytos sàlygos konkurencijai ir bendros<br />

Baltijos valstybiø rinkos sukûrimui;<br />

didelë dalis energijos generavimo ir skirstymo<br />

veiklø privatizuota pritraukiant tiek<br />

vietiná, tiek ir uþsienio kapitalà; sumaþinta<br />

su energetika susijusi aplinkos tarša; iš<br />

esmës pagerinta Ignalinos AE sauga; sudarytos<br />

visos reikiamos sàlygos diversifikuoti<br />

naftos ir jos produktø tiekimà; baigiamos<br />

kaupti strateginës 90 dienø naftos<br />

ir jos produktø atsargos; sudarytos sàlygos<br />

laisvai pasirinkti naftos ir jos produktø<br />

tiekëjus; išsaugota ir pamaþu modernizuojama<br />

centralizuoto šilumos tiekimo<br />

sistema, kurios didelë dalis privatizuota.<br />

Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalis<br />

bendrame ðalies pirminës energijos balanse<br />

2005 m. viršijo 9 proc. ir todël galima<br />

tikëtis, kad bus pasiektas vienas ið<br />

strateginiø tikslø – 2010 metais jø indëlá<br />

padidinti iki 12 procentø. Pastaèius visas<br />

vëjo jëgaines, kuriø statybos procesas jau<br />

prasidëjo, ir biokurà deginanèias elektrines,<br />

2010 metais apie 7 proc. elektros<br />

energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinanèius<br />

energijos iðteklius.<br />

Daug sparèiau nei buvo tikëtasi gerëjo<br />

energijos vartojimo ûkio ðakose efektyvumas.<br />

Bendrojo vidaus produkto vienetui<br />

pagaminti 2005 m. pirminës energijos<br />

sunaudota 68 proc. maþiau nei<br />

1990 metais ir Lietuva pagal ðá rodiklá buvo<br />

pirmaujanti tarp ðaliø-kandidaèiø á Europos<br />

Sàjungà. Taèiau, norint pagal ðá<br />

ypaè svarbø rodiklá pasiekti dabartiná Europos<br />

Sàjungos vidurká, Lietuvoje energijos<br />

vartojimo efektyvumà reikia padidinti<br />

dar beveik 60 procentø. Tai yra visiðkai<br />

realus prioritetinis energetikos politikos<br />

tikslas, kurá galima tikëtis ágyvendinti ne<br />

vëliau kaip 2020 metais.<br />

Teisingai ávertinus energijos vartojimo<br />

efektyvumo potencialà visose strategijose<br />

buvo gerai prognozuotas elektros poreikiø<br />

augimo tempas ir realus jø augimas<br />

palyginti tiksliai atitiko pagrindiná<br />

scenarijø, kuriame buvo prognozuojamas<br />

4,8 proc. augimo tempas iki 2010<br />

metø ir 3,5 proc. iki 2020 metø. Esant tokiam<br />

poreikiø augimo tempui, turimø ir jau<br />

statomø galiø pakaks bent iki 2015 metø.<br />

Tokia prognozë buvo padaryta dar Pirmojoje<br />

strategijoje ir jà patvirtina dabartinë<br />

situacija. Tai nereiðkia, kad 2015 metais<br />

visi senieji pajëgumai privalës bûti apkrauti.<br />

Pastaèius jungtis su Ðvedija ir Lenkija ir<br />

iðlaikius ryðá su Rusijos sistema, energijos<br />

mainai Baltijos jûros regione bus gan<br />

intensyvûs, atveriantys galimybæ pigesnës<br />

energijos importui. Galimas naujos<br />

kombinuoto ciklo elektrinës pastatymas<br />

iki 2011–2012 metø sukurtø didelá generuojanèiø<br />

galiø rezervà, kuris ateityje, pastaèius<br />

naujà AES, taps bûtinas.<br />

Ne visus artimiausios ateities tikslus,<br />

numatytus ankstesnëse strategijose, pavyko<br />

ágyvendinti: Lietuvos elektros tinklai<br />

iki šiol nesujungti su Lenkijos tinklais,<br />

per maþai padaryta didinant gamtiniø<br />

dujø tiekimo patikimumà, per lëtai<br />

vyko ðilumos ûkio modernizavimas,<br />

ypaè vartotojo pusëje, todël pastatams<br />

šildyti sunaudojama per daug energijos,<br />

ðilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra<br />

kritinës bûklës ir todël didelë avarijø tikimybë.<br />

Pavojingiausia, kad daugelyje<br />

nedideliø miestø padëtis blogëja, o labai<br />

iðaugus visø rûðiø kuro kainoms, dël<br />

dideliø nuostoliø visoje sistemoje ðildymo<br />

kaina tampa nepakeliama daugeliui<br />

vartotojø. Galima teigti, kad padëtis ðilumos<br />

tiekimo ûkyje ðiandien yra didþiausia,<br />

sunkiausia, ilgalaikë Lietuvos<br />

energetikos problema. Jos sprendimui<br />

valstybës valdymo institucijos turi skirti<br />

<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 25

Lietuvos energetikos institutui –<br />

Sveikina LMA<br />

prezidentas Zenonas<br />

Rokus Rudzikas<br />

„Lietuvos energijos“ vadovai sveikindami áteikia<br />

ðviesà ir energijà skleidþianèià deivæ<br />

Sutinkame Lietuvos<br />

energetikos instituto<br />

50 metø sukaktá<br />

Rimanto ÞIEMIO nuotr.<br />

<br />

daug daugiau dëmesio nei iki šiol.<br />

Nebuvo skirta reikiama parama universitetø,<br />

rengianèiø specialistus energetikos<br />

ûkiui, mokymo ir moksliniø tyrimø<br />

bazei stiprinti. Dël to, kad nevykdomos<br />

ankstesnëse strategijose numatytos priemonës<br />

mokymo ir moksliniø tyrimø srityje,<br />

matyt, labiausiai kaltas þinybinis atskirtumas.<br />

Mokslas ir ðvietimas pavaldus<br />

ministerijai, kuriai nepriklauso rûpintis tyrimø<br />

rezultatø ádiegimu. O Ûkio ministerijai<br />

pavaldþios energetikos ámonës neturi<br />

teisës investuoti á paieðkomuosius tyrimus.<br />

Reikia tikëtis, kad numatoma<br />

mokslo valdymo reorganizacija padës ðià<br />

problemà iðspræsti ir kad pagaliau 2006<br />

metø strategijoje numatyti planai bus ágyvendinti.<br />

O jie yra šie (iðtrauka ið vëliausio<br />

projekto teksto):<br />

Bûtina parengti dar ankstesnëje Nacionalinëje<br />

strategijoje aprobuotà valstybinæ<br />

energetikos specialistø programà,<br />

kurioje reikia numatyti:<br />

1) technologinio profilio universitetø<br />

mokymo programø ir mokymo bazës atnaujinimà<br />

atsiþvelgiant á naujus poreikius;<br />

2) priemones dëstytojø ir profesoriø<br />

rengimui skatinti bei jø kvalifikacijai kelti;<br />

3) optimalø studentø skaièiø, siekiant<br />

parengti pakankamai kvalifikuotø specialistø;<br />

4) finansavimo šaltinius mokymo bazei<br />

ið esmës atnaujinti;<br />

5) priemones studentø motyvacijai ir<br />

profesinei orientacijai gerinti.<br />

Modernizuojant energetikos ûká, plaèiau<br />

naudojant savo kraðto iðteklius, aptarnaujant<br />

energijos vartotojus ir tiekëjus,<br />

bûtinos atitinkamos ðalies mokslinio<br />

tyrimo, projektavimo ir konsultaciniø<br />

26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

penkiasdeðimt metø<br />

Instituto direktorius<br />

Eugenijus Uðpuras<br />

apþvelgia nueitàjá 50<br />

metø instituto<br />

moksliniø tyrimø<br />

kelià<br />

Ignalinos AE generalinis<br />

direktorius Viktoras<br />

Ðevaldinas LEI<br />

muziejuje<br />

Virginijos<br />

VALUCKIENËS<br />

nuotr.<br />

Instituto direktoriaus lydimà Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo<br />

direktoriø dr. Sigità Renèá (centre) su plazminëmis technologijomis<br />

supaþindina sektoriaus vadovas dr. Vitas Valinèius<br />

paslaugø institucijos. Svarbiausios<br />

moksliniø tyrimø sritys, kuriose reikalinga<br />

konkreti Vyriausybës parama ir ásipareigojimai,<br />

yra ðios:<br />

1) energijos taupymas ir energetikos<br />

efektyvumas, energetikos aplinkosaugos<br />

aspektai;<br />

2) energetikos ekonomika, energetikos<br />

plëtros planavimas, sudëtingø sistemø<br />

projektavimo ir valdymo optimizavimas,<br />

technologiniø procesø optimizavimas<br />

ir kontrolë, energetikos sistemø valdymas<br />

bei eksploatavimas konkurencinës<br />

rinkos sàlygomis, valdymo institucijø<br />

tobulinimas kuriant bendrà, integruotà,<br />

liberalià Europos Sàjungos rinkà;<br />

3) termobranduoliniai ir naujos kartos<br />

branduoliniai reaktoriai (dalyvaujant atitinkamose<br />

tarptautinëse programose);<br />

4) branduolinës energetikos sauga,<br />

energetiniø árenginiø patikimumas ir ilgaamþiðkumas,<br />

konstrukciniø medþiagø<br />

senëjimas;<br />

5) panaudoto branduolinio kuro ir kitø<br />

radioaktyviøjø medþiagø tvarkymas,<br />

saugojimas ir laidojimas;<br />

6) vandenilio energetika;<br />

7) vietiniø, atsinaujinanèiø ir atliekiniø<br />

energijos iðtekliø naudojimo technologijos;<br />

8) maþosios termofikacinës elektrinës;<br />

9) informatika energetikoje.<br />

Per laikotarpá po nepriklausomybës<br />

atkûrimo Lietuvos energetikai, politinës<br />

institucijos ir mokslo ir tyrimø ástaigos<br />

akivaizdþiai pademonstravo esantys pajëgûs<br />

gerai tvarkyti toká sudëtingà ir svarbø<br />

valstybei ûká, sugebantys pakankamai<br />

tiksliai prognozuoti ateitá ir laiku priimti<br />

gerai parengtus strateginius sprendimus.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 27

Lapkrièio mënesá Þemës ûkio<br />

ministerijoje vyko Lietuvos mokslø<br />

akademijos visuotinio susirinkimo sesija<br />

,,Lietuvos kaimo vizija:<br />

dabartis ir þvilgsnis á ateitá”<br />

Lietuvos kaimas nuëjo ilgà ir sudëtingà<br />

kelià. Ilgus ðimtmeèius jis buvo<br />

ir, tikëkime, bus ta vieta, kur skambëjo<br />

graþi ir turtinga lietuviø kalba, sodybose<br />

krykðtaudavo bûrys vaikø, gar-<br />

bûs senoliai tryðko sveika gyvenimo<br />

filosofija, o suaugæ vyrai ir moterys<br />

triûsë nuo auðros iki sutemø, kad iðmaitintø<br />

gausias ðeimas.<br />

Ar ne todël Lietuvos kaime visuomet<br />

bûdavo ypaè gerbiamos rankos,<br />

auginanèios duonà ir jà raikanèios<br />

Ar ne todël mûsø kalendoriuje net<br />

dviejø mënesiø – rugpjûèio ir rugsëjo<br />

pavadinimai susijæ su skaniausiu<br />

pasaulyje maistu – juoda rugine duona<br />

Turbût ne veltui M. K. Èiurlionio<br />

pasakø karaliai laimæ rado bûtent<br />

valstieèio sodyboje.<br />

Taèiau Lietuvos kaimà draskë ir<br />

karai, nederliai, politinës permainos,<br />

okupacijos, trëmimai. Kaimas pritildavo,<br />

reèiau skambëdavo kaimo bernø<br />

ir mergø traukiamos dainos apie<br />

subatos vakarëlá, þirgelá juodbërëlá,<br />

jurginø þiedus.<br />

Kaimas ir vël kryþkelëje. Sodybø<br />

Ið sesijos ,,Lietuvos kaimo vizija: dabartis ir þvilgsnis á ateitá”<br />

Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø plë<br />

Ágyvendinant ES bendràjà þemës<br />

ûkio ir kaimo plëtros politikà bei pritaikant<br />

jà prie mûsø ðalies sàlygø, ypatingas<br />

dëmesys turi bûti skiriamas þmogiðkiesiems<br />

ištekliams.<br />

Europos ðaliø patirtis rodo, kad kaimo<br />

plëtra efektyvi yra tada, kai remiamasi<br />

kaimo bendruomeniø poreikiais, vietos<br />

iniciatyvomis. Deja, kaimo þmogiðkieji<br />

iðtekliai yra probleminiai tiek kiekybiniu,<br />

tiek ir kokybiniu aspektais. Kaimo vietovëse<br />

gyvena 33 proc. Lietuvos gyventojø.<br />

2005 m. þemës ûkio sektoriuje dirbo<br />

13,2 proc. visø ðalies darbuotojø (2000-<br />

aisiais buvo 18,5). Nors uþimtumas þemës<br />

ûkyje maþëja, jis iðlieka daug didesnis<br />

uþ analogiðkus rodiklius daugumoje<br />

kitø Europos valstybiø. Taigi kaimo vietovëse<br />

ir toliau maþës tiesiogiai su þemës<br />

ûkiu susijusiø þmoniø.<br />

Kaimo iðtekliai kokybës poþiûriu yra<br />

probleminiai dël þemo iðsilavinimo lygio.<br />

Tik 4,9 proc. darbingo amþiaus kaimo gyventojø<br />

turi aukðtàjá iðsilavinimà, o vidutiniðkai<br />

ðalyje – per 40. Kaime nedarbas<br />

didesnis nei mieste, taèiau kai kuriø darbuotojø<br />

kaime labai trûksta (pradedant<br />

mokytojais ir baigiant kvalifikuotais darbininkais).<br />

Kaime daugëja 60-meèiø ir vyresniø<br />

gyventojø dalis. Tiesa, daugëja modernaus<br />

ir pelningo ûkininkavimo pavyzdþiø,<br />

taèiau jaunimo poþiûris á ûkininkavimà<br />

yra skeptiðkas, nes yra daug kitø patraukliø,<br />

savirealizacijai tinkamø ne kaimo<br />

aplinkoje galimybiø. Tai ne tik Lietuvos, bet<br />

ir kitø Europos valstybiø problema.<br />

Nors gyventojø skaièius maþëja visoje<br />

Lietuvoje, taèiau demografinë situacija<br />

ypaè sparèiai blogëja kaime. Gyventojø<br />

maþëjimà kaime lemia maþesnis gimstamumas<br />

ir didesnis mirtingumas nei<br />

mieste, jaunø 25–29 metø kaimo gyventojø<br />

migracija ið kaimo. Ðiuo metu migracija<br />

vyksta ne tiek á didþiuosius miestus,<br />

kiek á uþsiená. Daþni atvejai, kai uþsienyje<br />

ásitvirtinus vienam kaimo gyven-<br />

28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12<br />

Roma ÞAKAITIENË<br />

Ðvietimo ir mokslo ministrë<br />

tojui, vëliau paskui já iðvyksta visi darbingi<br />

to kaimo gyventojai. Pastebimas ir toks<br />

migravimo kelias: ið kaimo vykstama studijuoti<br />

á miestuose esanèias aukðtàsias<br />

mokyklas, jas pabaigus – á uþsiená. Ðvietimo<br />

ir mokslo ministerijai pastaruoju metu<br />

tenka iðklausyti kaltinimø dël uþdaromø<br />

kaimo mokyklø. Norëèiau, pasinaudodama<br />

proga, paaiðkinti situacijà.<br />

Maþëja mokyklinio amþiaus vaikø ðalyje:<br />

praëjusiais mokslo metais, palyginti<br />

su ankstesniaisiais, mokiniø sumaþëjo<br />

apie 25 tûkst., ðiais mokslo metais, palyginti<br />

su praëjusiaisiais, 24 tûkstanèiais.<br />

Palyginimui bûtø galima paaiðkinti, kad<br />

25 tûkst. – tai Kupiðkio, Skuodo, Molëtø<br />

rajonø visø gyventojø skaièius. Maþëjantis<br />

vaikø skaièius ir nepakankama ugdymo<br />

kokybë dël specialistø trûkumo, mokymo<br />

proceso aprûpinimo ir sàlygø turi<br />

tiesioginæ átakà neiðvengiamai mokyklø<br />

tinklo pertvarkai, ypaè kaime. Ðiandien<br />

tarp savivaldybiø ðvietimo organizatoriø ir<br />

politikø yra atsiradusi interesø ir bûtinybiø<br />

prieðprieða. Ar atsiþvelgti á mokytojø<br />

interesus – iðsaugoti jø darbo vietas, bet<br />

uþsimerkti á mokiniø teisæ bûti kokybiðkai<br />

ugdomiems tinkamomis sàlygomis Ar atsiþvelgti<br />

á tëvø norus – mokyti vaikà ðalia<br />

namø, bet iðlaikyti gausø maþø neperspektyviø<br />

mokyklø skaièiø Ar teikti pirmenybæ<br />

kokybiðkam ugdymui – tvarkyti mokyklø<br />

tinklà, organizuoti kaimo mokiniø veþimà<br />

á renovuotas, iðtekliais ir specialistais<br />

aprûpintas mokyklas, bet taip padidinti<br />

daliai mokiniø atstumà iki mokyklos<br />

ir neiðsaugoti visø mokytojø darbo vietø.<br />

Valstybiniu poþiûriu savivaldybës mokyklø<br />

tinklo pertvarkà turi tæsti.<br />

Maþos mokyklos gali iðgyventi tik tuo<br />

atveju, kai tarp mokyklø perskirstomos<br />

specialiosios tikslinës valstybës dotacijos<br />

– moksleivio krepðelio lëðos. Dalis didelëms<br />

mokykloms priklausanèiø lëðø<br />

atiduodama maþoms mokykloms. Ðitaip<br />

dideliø mokyklø mokiniø ugdymui valstybës<br />

skiriamos lëðos maþinamos. Uþtikrinant<br />

pernelyg maþos mokyklos mokinio<br />

teises á iðsilavinimà prie namø, ribojamos<br />

dideliø mokyklø mokiniø teisës<br />

gauti kokybiðkà iðsilavinimà.<br />

Nuo 2000 m. perkami geltonieji autobusai<br />

mokiniams veþioti á mokyklas. Lietuvos<br />

keliais jau rieda 355. Praëjusiais<br />

mokslo metais jais buvo veþami beveik 8<br />

tûkst. mokiniø. Mokykliniai autobusai bus<br />

perkami ir 2007–2008 metais. Numatoma<br />

nupirkti per 100 geltonøjø autobusø.<br />

Pastaraisiais metais smarkiai išaugo<br />

švietimo prieinamumas, bet dar nesukurta<br />

socialiai teisinga, kiekvienam prieinama<br />

švietimo sistema. Šioje srityje labiausiai<br />

atsilieka ikimokyklinis ugdymas. Tarp-

tuðtëjimo metas tæsiasi astronomiðkai<br />

ilgai. Ir daugelio sodybø vietà þymi tik<br />

medþiø guotas, pasviræs kryþius, tëvø<br />

ar seneliø pasodintas berþas, liepa<br />

ar àþuolas.<br />

Dabar gana daþnai tenka girdëti,<br />

kad kaimas sensta, kad prasigërë,<br />

kad ten vyrauja tamsi neviltis. Ar taip<br />

yra ið tikrøjø<br />

Dauguma mûsø, vyresniøjø, esame<br />

pirmoji karta nuo þagrës. Vaikai ir<br />

anûkai – jau antroji ir treèioji kartos. Ar<br />

mes neprarandame ryðio su mûsø praeitimi,<br />

ar nepakertame tautos gyvasties<br />

ðaknø Lietuva, kur tu eini<br />

Kaimas iðugdë miestà, iðsaugojo<br />

lietuviø kalbà, sulietuvino sostinæ, iðpuoselëjo<br />

inteligentijà. Mes skolingi<br />

kaimui. Pasistenkime gràþinti jam bent<br />

dalá tos skolos, padëkime jam. Ir aš<br />

tikiu, kad sodybose prie Merkio, Nemuno<br />

ar Dubysos ir ateityje bus kam<br />

sukviesti prie stalo po ðakota obelimi<br />

visà giminæ plaèià ir ten skambës nemirtingos<br />

giesmës posmai:<br />

„Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka,<br />

Ten mûsø tëvynë – graþi Lietuva.<br />

Ten broliai artojai lietuviškai šneka,<br />

Ten skamba po kaimus Birutës daina“.<br />

Zenonas Rokus RUDZIKAS<br />

Lietuvos mokslø akademijos<br />

prezidentas<br />

tra: problemos ir perspektyvos<br />

tautiniø mokiniø pasiekimø tyrimai rodo,<br />

kad vienas ið mokymosi sëkmës veiksniø<br />

yra ankstyva mokymosi starto pradþia. Taèiau<br />

Lietuvoje vaikø ugdymas pradedamas<br />

gerokai vëliau nei ES ðalyse. 2003<br />

m. tik 53,1 proc. 4 metø vaikø Lietuvoje<br />

lankë ugdymo ástaigas, ir ði dalis beveik<br />

nesikeièia. Ypaè vëlai pradeda mokytis<br />

kaimo vietoviø, socialinës rizikos ir socialinës<br />

atskirties sàlygomis augantys vaikai.<br />

Lietuvos Respublikos Vyriausybës<br />

2006–2008 m. programos ágyvendinimo<br />

priemoniø plane yra numatytos Ðvietimo<br />

ir mokslo ministerijos vykdomos priemonës,<br />

kurios turëtø keisti situacijà. Tai „Steigti<br />

ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymo<br />

grupes prioritetà teikiant kaimo vietovëms“.<br />

2006 m. ásteigtos 85 tokios grupës, 2007–<br />

2008 m. ði veikla bus tæsiama. Kita priemone<br />

– „Parengti vaikø nuo gimimo iki privalomojo<br />

mokymo pradþios gyvenimo ir<br />

ugdymo sàlygø gerinimo modelio apraðà“<br />

– taip pat numatoma plëtoti ikimokykliná ir<br />

prieðmokykliná ugdymà tose vietovëse, kuriose<br />

nëra ikimokyklinio ir prieðmokyklinio<br />

ugdymo ástaigø, bet esama ðio amþiaus<br />

vaikø. Sprendþiant socialinës rizikos ir socialinës<br />

atskirties klausimus ði priemonë<br />

numato telkti tarpinstitucines pajëgas ir teikti<br />

vaikams ir jø ðeimoms kompleksinæ, t.y.<br />

ðvietimo, socialinæ, sveikatos prieþiûros,<br />

psichologinæ pagalbà.<br />

Geresnes sàlygas reikia sudaryti mokiniø<br />

uþimtumui, saviraiðkai ir socializacijai.<br />

Tikslingiau yra daugiau investuoti á<br />

vaikø neformaliojo ðvietimo kokybæ ir programø<br />

pasiûlà negu vëliau rûpintis jø mokymosi<br />

motyvacijos atkûrimu.<br />

Reikia pripaþinti, kad neformaliojo<br />

ðvietimo programos nëra vienodai prieinamos<br />

miesto ir kaimo vaikams. Kaimo<br />

mokiniams prieinamumà riboja bûreliø<br />

kokybë ir dar netobula veþiojimo<br />

sistema, kuri daþnai derinama prie formaliojo<br />

ðvietimo uþsiëmimø laiko. Deja,<br />

neretai mokyklø siûlomos papildomojo<br />

ugdymo programos netenkina mokiniø<br />

saviraiðkos poreikiø.<br />

Lietuvos Respublikos Vyriausybës<br />

2006–2008 m. programos priemoniø ágyvendinimo<br />

plane skiriama nemaþai dëmesio<br />

suaugusiøjø ðvietimui – yra numatyta<br />

savivaldybiø ðvietimo ástaigose sukurti neformaliojo<br />

suaugusiøjø ðvietimo paslaugø<br />

teikimo modelá, kad neformalusis ðvietimas<br />

bûtø prieinamas visiems norintiesiems,<br />

stengtis, jog suaugusiøjø ðvietimo<br />

institucijø pastatai, mokymosi aplinka bûtø<br />

renovuojama, centrai bûtø aprûpinami<br />

ðiuolaikinëmis mokymo priemonëmis.<br />

Lietuvoje jau keletà metø ágyvendinama<br />

Mokymosi visà gyvenimà uþtikrinimo<br />

strategija. Pastaraisiais metais matyti<br />

nuoseklaus besimokanèiøjø skaièiaus augimo<br />

tendencija (vien per 2003–2004 m.<br />

ðis skaièius net padidëjo 2 proc.), taèiau<br />

ðvietimo paslaugos dar nëra visiems prieinamos,<br />

ypaè kaimo vietoviø gyventojams.<br />

Strategijoje yra numatyta konkreèiø<br />

priemoniø, susijusiø su regionø suaugusiøjø<br />

ðvietimo infrastruktûros plëtra. Daug<br />

dëmesio skiriama prieinamumo didinimui,<br />

lankstesniø mokymo formø taikymui, vietos<br />

bendruomeniø nariø poreikius tenkinanèiø<br />

ðvietimo paslaugø organizavimui.<br />

2004 m. pabaigoje Švietimo ir mokslo<br />

ministerijos uþsakymu buvo atliktas sociologinis<br />

tyrimas kaimuose ir miesteliuose<br />

gyvenanèiø suaugusiøjø mokymosi<br />

poreikiams nustatyti. Tyrimas atskleidë,<br />

kad suaugusiøjø ðvietimas daugelyje rajonø<br />

yra plëtros, kai kur reformø stadijos.<br />

Visø rajonø valdymo institucijos daugiau<br />

ar maþiau pastebi didëjanèius suaugusiøjø<br />

ðvietimo poreikius, yra suvokiamas<br />

ðios srities plëtros, reformø bûtinumas.<br />

Per pastaruosius kelerius metus<br />

ypaè pagerëjo suaugusiøjø bendrojo lavinimo<br />

situacija: padaugëjo mokymo<br />

centrø ir besimokanèiøjø, gerëja mokymo<br />

kokybë, ávairëja formos. Tyrimo metu<br />

beveik visi respondentai paþymëjo kaimo<br />

ir miestø bei miesteliø ðvietimo poreikiø<br />

skirtumus: „kuo arèiau miestas, tuo<br />

didesni poreikiai mokytis, ir atvirkðèiai“.<br />

Nors kaimo gyvensenà irgi keièia á kaimà<br />

ateinanèios ES lëðos, taèiau pokyèiai<br />

èia lëtesni. Interviu su kaimiðkøjø vietoviø<br />

gyventojais rodo keletà tendencijø:<br />

daugelis jø yra nusivylæ laikotarpiu po<br />

nepriklausomybës atkûrimo, atsakomybæ<br />

uþ sunkumus perkelia ðalies valdþios<br />

institucijoms, pesimistiðkai nusiteikæ dël<br />

ateities. Nuolatinis mokymasis jiems yra<br />

daþniausiai neþinomas dalykas, taèiau jo<br />

atþvilgiu daugumos nuostatos teigiamos.<br />

Tyrimo metu taip pat paaiðkëjo, kad tarp<br />

suaugusiøjø kaimø ir miesteliø gyventojø<br />

vyrauja siekis iðmokti uþsienio kalbø,<br />

kompiuterinio raðtingumo, verslo organizavimo<br />

ir vadybos, teisës pagrindø,<br />

kiek maþiau psichologijos, buhalterinës<br />

apskaitos, tradiciniø amatø, taip pat ágyti<br />

rinkoje paklausià specialybæ.<br />

Ðios regionuose gyvenanèiø suaugusiøjø<br />

mokymosi reikmës atliepiamos<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos<br />

suaugusiøjø ðvietimo ir informavimo<br />

centro vykdomuose dviejuose dideliuose<br />

projektuose, skirtuose suaugusiøjø<br />

mokymo plëtrai. Abu ðie projektai finansuojami<br />

Europos socialinio fondo.<br />

Projektas „Suaugusiøjø ðvietimo institucijø<br />

plëtra teikiant ðiuolaikines kompetencijas<br />

regionuose“ turëtø paskatinti gyventojus<br />

naudotis neformaliojo ðvietimo<br />

paslaugomis, kurios bus teikiamos formaliojo<br />

ðvietimo ástaigose. Ágyvendinant ðá<br />

projektà deðimties savivaldybiø suaugusiøjø<br />

ðvietimo centruose bus mokomi suaugusiøjø<br />

mokytojai, kurie vëliau ves nemokamus<br />

kompiuterinio raðtingumo, kalbø,<br />

verslumo ir teisiniø pagrindø kursus<br />

suaugusiesiems. Taip pat projektas turëtø<br />

paskatinti ir savivaldos institucijas geriau<br />

koordinuoti suaugusiøjø ðvietimo institucijø<br />

veiklà, jos galëtø tapti artimesnës<br />

ir atviresnës regionø gyventojams. <br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 29

sitaikyti prie pokyèiø. Iðkilo poreikis sukurti<br />

tokias struktûras, kurios sugebëtø<br />

lanksèiai ir greitai reaguoti á nuolat kintanèius<br />

darbo rinkos poreikius. Todël kuriant<br />

Lietuvos kolegijø tinklà ðios ástaigos<br />

buvo stambinamos. Kolegijos buvo steigiamos<br />

laikantis regioninio principo, kiekviena<br />

jø ásteigta 2–9 aukðtesniøjø mokyklø<br />

bazëje. Stambiai kolegijai staigûs darbo<br />

rinkos pokyèiai nëra tokie skausmingi.<br />

Sumaþëjus vienos krypties specialistø<br />

paklausai, mokyklos nereikia uþdaryti,<br />

o likusios laisvos lëðos gali bûti panaudojamos<br />

naujoms studijø programoms<br />

rengti ir vykdyti. Regioninëms kolegijoms<br />

buvo iðkeltas uþdavinys bendradarbiauti<br />

su vietos valdymo institucijomis,<br />

verslo organizacijomis, stebëti darbo rinkos<br />

pokyèius ir lanksèiai á juos reaguoti.<br />

Norëèiau pateikti Ðiauliø apskrities pavyzdá.<br />

Ðis regionas palankus þemdirbystei.<br />

Apskrities dirvoþemio maþas uþterðtumas<br />

leidþia plëtoti ekologiðkus ûkius ir<br />

natûraliø produktø gamybà. Regione yra<br />

palankios sàlygos plësti augalininkystës<br />

ir gyvulininkystës produktø gamybà ir perdirbimà,<br />

ypaè pieno ir mësos ûkius. Ðiauliø<br />

apskrityje yra nemaþai modernizuojamø<br />

ûkiø, taèiau juose trûksta aukðtos kvalifikacijos<br />

specialistø, kurie galëtø imtis<br />

ûkiø plëtros, pagyvintø ðio pobûdþio veiklà<br />

ir ágyvendintø Ðiauliø regiono plëtros strategijà.<br />

Tuo pat metu regione veikusios<br />

aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos nebuvo<br />

pajëgios pasirengti vykdyti neuniversitetines<br />

studijas. Tuomet á klausimø<br />

sprendimà ásitraukë Ðiauliø kolegija, kuri<br />

kartu su Joniðkio þemës ûkio mokykla iðtyrë<br />

specialistø poreiká Ðiaurës Lietuvoje.<br />

Remdamasi tyrimo duomenimis, Ðiauliø<br />

kolegija 2005–2006 m.m. kartu su Joniðkio<br />

þemës ûkio mokykla parengë ir áregistravo<br />

Þemës ûkio technologijos neuniversitetiniø<br />

studijø programà. Dar vienos<br />

naujos studijø programos – gamtotvarkos<br />

vadyba – poreiká nulëmë Lietuvoje ásteigtø<br />

Europos ekologinio tinklo „NATURA<br />

2000“ teritorijø poreikiai. Ði studijø programa<br />

bus vykdoma sudarius Ðiauliø kolegijos,<br />

Ðiauliø universiteto ir Ðeduvos þemës<br />

ûkio mokyklos jungtinës veiklos sutartá.<br />

Analogiðkø pavyzdþiø galima pateikti<br />

ir ið kitø Lietuvos regionø. <strong>Vilniaus</strong> kolegija<br />

parengë agroverslo vadybos studijø<br />

programà, Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos<br />

kolegija inicijuoja daugiatikslio miðko<br />

naudojimo specialistø rengimà. Tikimasi,<br />

kad racionaliau ûkininkaujant miðkuose<br />

– plëtojant daugiatikslá miðko naudojimà,<br />

pajamas miðkininkystës sektoriuje galima<br />

padidinti ne maþiau kaip 2 kartus.<br />

Nauja veiklos niða þemës ûkio technologams<br />

atsiranda „Agrochemos“ kuriamame<br />

produkcijos realizavimo – „Agromax“<br />

tinkle. Tinklas noriau ádarbina<br />

Ðvietimo ir mokslo ministrë Roma<br />

Þakaitienë su 2005 metø mokslo<br />

populiarinimo premijø laureatais.<br />

Kito Europos socialinio fondo remiamo<br />

projekto „Suaugusiøjø mokymo galimybiø<br />

plëtra: andragoginës literatûros<br />

portfelis“ metu ketinama iðleisti 18 ávairaus<br />

pobûdþio suaugusiøjø mokymo literatûros<br />

leidiniø, kurie pasieks visus ðalies<br />

suaugusiøjø mokymo centrus, bibliotekas,<br />

aukðtàsias mokyklas, paèius besimokanèius<br />

asmenis. Vykdant projektà<br />

28 tûkst. tiraþu iðleista literatûra atitiks tiek<br />

suaugusiøjø mokytojø, tiek besimokanèiøjø<br />

mokymosi poreikius.<br />

Atsiþvelgiant á anksèiau ávardytas problemas,<br />

Valstybinës ðvietimo strategijos<br />

2003–2012 m. nuostatose numatyta laiduoti<br />

lygias mokymosi starto sàlygas, iðplëtoti<br />

ikimokyklinio ugdymo paslaugø prieinamumà,<br />

sukurti ir iðplëtoti visuotinio<br />

prieðmokyklinio ugdymo, vaikø ir suaugusiøjø<br />

neformaliojo ðvietimo sistemà, numatoma<br />

2007–2013 m. remti universaliø<br />

daugiafunkciniø centrø kaimo vietovëse,<br />

uþdaromø bendrojo lavinimo mokyklø patalpose,<br />

steigimà naudojant ESSF lëðas.<br />

Planuojama ásteigti 92 centrus 46 kaimiðkose<br />

savivaldybëse. Ðie universalûs daugiafunkciniai<br />

centrai teiktø ne tik ikimokyklinio<br />

bei prieðmokyklinio ugdymo, bet<br />

ir papildomojo ugdymo, uþimtumo ir specialiojo<br />

ugdymo, suaugusiøjø neformaliojo<br />

ðvietimo ir kt. paslaugas. Tokie centrai<br />

galëtø tapti kaimo bendruomeniø traukos<br />

namais. Dienos centrai, universaliø daugiafunkciniø<br />

centrø prototipai, kaimo vietovëse<br />

yra ásteigti tik keliose savivaldybëse.<br />

Tokius centrus kaimo uþdarytose mokyklose<br />

pradëjo pirmosios steigti Pasvalio,<br />

Kauno rajonø savivaldybës. Atkreiptinas<br />

dëmesys á tai, kad ðvietimo, kultûros<br />

funkcijø integracija vyksta tose savivaldybëse,<br />

kuriose yra bendri kultûros ir ðvietimo<br />

skyriai. Steigiant centrus bûtina remtis<br />

sukaupta patirtimi, identifikuoti svarbiausias<br />

klaidas ir laiduoti ávairiø lygiø valdþios<br />

institucijø bendradarbiavimà.<br />

Netradiciniai ðvietimo paslaugø prieinamumo<br />

problemø sprendimai, steigiant<br />

universalius daugiafunkcinius centrus<br />

kaimo vietovëse, skatins bendradarbiauti<br />

ðvietimo ir socialines ástaigas siekiant subalansuotos<br />

regioninës plëtros, optimalaus<br />

turimø iðtekliø naudojimo bei bendradarbiavimo<br />

su socialiniais partneriais<br />

ir darbdaviais, geresnës ðvietimo sistemos<br />

rezultatø atitikties darbo rinkos poreikius.<br />

Iðplëtota tokiø centrø sistema ir<br />

teikiamos paslaugos ilgainiui turës didelës<br />

reikðmës regionø plëtrai.<br />

Valstybëje vykstantys politiniai, ekonominiai,<br />

socialiniai pokyèiai turi didelæ<br />

átakà ir ðvietimo sistemos kaitai. Antra vertus,<br />

ðvietimo sistema privalo padëti<br />

spræsti þmoniø iðtekliø problemas. Maþos,<br />

specialistus rengianèios siauros<br />

specializacijos mokyklos nepajëgios pritechnologus,<br />

turinèius vadybos bei rinkodaros<br />

pagrindus, nei vadybos ar rinkodaros<br />

specialistus, turinèius tik minimaliø<br />

technologiniø þiniø.<br />

Taigi kolegijos jau pradëjo vykdyti joms<br />

skirtà regioninæ misijà. Antra vertus, jau<br />

pats aukðtøjø mokyklø – kolegijø buvimas<br />

regionuose yra svarbus. Sukuriama palankesnë<br />

aplinka aukðtesnio iðsilavinimo<br />

jauniems þmonëms gyventi rajonuose.<br />

Pradedamas pertvarkyti ir profesiniø<br />

mokyklø tinklas. Ið 48 profesiniø mokyklø<br />

18 turi þemës ûkio mokyklø pavadinimus,<br />

bet tai nesprendþia mokykloje vykdomø<br />

profesinio mokymo programø. Pagal<br />

LR ðvietimo ástatymo 41 str. yra áteisinta,<br />

kad profesinës mokyklos á tipus neskirstomos<br />

ir nebeiðskiriamos kitos profesiniø<br />

mokyklø grupës, taip pat ir „þemës<br />

ûkio mokykla“, nes visose gali bûti<br />

vykdomos ávairios ûkio poreikiams reikalingos<br />

mokymo programos.<br />

Norëdami parengti aukðtos kvalifikacijos<br />

darbininkus, turësime sukurti naujausia<br />

technika ir mokymo priemonëmis<br />

aprûpintus praktinio mokymo centrus. Jie<br />

turëtø bûti ðakiniai, sukurti dalyvaujant ir<br />

verslo ámonëms, naudojami ávairiø lygiø<br />

mokymams, kvalifikacijos tobulinimui.<br />

Nauji iððûkiai laukia ir Lietuvos universitetø.<br />

Ðiandien mes galime didþiuotis<br />

studentø skaièiumi, bet negalime pasigirti<br />

studijø kokybe. Universitetø laukia<br />

globalizacijos ir demografiniø procesø<br />

30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Paskelbti 2005 metø mokslo populiarinimo premijø laureatai<br />

Ávairiø srièiø mokslininkai apdovanoti<br />

uþ átaigiai paraðytas knygas,<br />

straipsnius. „Mokslo ir gyvenimo“<br />

þurnalo redakcija nuoðirdþiai<br />

sveikina visus apdovanotuosius<br />

ir ypaè mûsø þurnalo autorius<br />

habil. dr. Valentinà Baltrûnà, prof.<br />

Jonà Grigà, dr. Audriø Dubietá ir<br />

Egidijø Bacevièiø<br />

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />

diktuojami iððûkiai. Norëdami juos áveikti<br />

privalësime koncentruoti ir intelektinius,<br />

ir materialiuosius iðteklius. Universitetai<br />

turës vaidinti didesná vaidmená sprendþiant<br />

kaimo problemas. Jø misija – techninës<br />

paþangos ir inovacijø diegimas kaime.<br />

Þemës ûkio universiteto specialistø<br />

nuomone, þemës ûkio infrastruktûrà<br />

(veislininkystës, sëklininkystës, agroprekybos,<br />

techniniø paslaugø, konsultavimo<br />

ir kt. ámones) reikia sutelkti rajonø centruose.<br />

Tai atitinka ðiuolaikinæ þemës ûkio<br />

ir jo infrastruktûros iðdëstymo koncepcijà.<br />

Per ðias infrastruktûrines institucijas<br />

ateina techninë paþanga ir inovacijos á<br />

kaimà. Ðiuo poþiûriu yra ir metodinë problema<br />

– tai darbo rinkos poreikiø þemës<br />

ûkio specialistams prognozavimas, kurá<br />

atlieka darbo birþa ir kitos rinkos tyrimais<br />

uþsiimanèios institucijos. Dabar ðie poreikiai<br />

nustatomi tik pirminiame þemës<br />

ûkyje, tai yra paèiame kaime esanèioms<br />

ir besiformuojanèioms ûkio struktûroms.<br />

Taip ignoruojami þemës ûkio ir visai kaimo<br />

plëtrai reikalinga infrastruktûros ir perdirbamoji<br />

pramonës (antrinis ir tretinis<br />

sektoriai) poreikiai specialistams, nors<br />

bûtent èia kuriami pagrindiniai veiksniai,<br />

lemiantys kaimo modernizacijà ir naujas<br />

jo galimybes, nors bûtent èia yra pagrindinës<br />

darbo vietos universitetinio lygmens<br />

þemës ûkio specialistams.<br />

Manytume, kad tikslinga parengti jaunøjø<br />

specialistø ir kvalifikuotø darbininkø<br />

ásidarbinimo kaime skatinimo programà<br />

ir jos ágyvendinimo priemones. Tai galëtø<br />

bûti paskolø ásikûrimui palûkanø visiðkas<br />

ar dalinis padengimas, studijø paskolø visiðkas<br />

ar dalinis padengimas ir kt.<br />

Pastaraisiais metais visø lygiø mokyklos<br />

daug dëmesio skiria mokymosi visà<br />

gyvenimà nuostatø ágyvendinimui.<br />

Vykdoma konsultacinë veikla, organizuojami<br />

mokymai ûkininkams ir kitiems asmenims,<br />

susijusiems su þemës ûkio, alternatyvia<br />

þemës ûkiui veikla. Stengiamasi,<br />

kad ðie mokymai bûtø priartinti prie jø<br />

gyvenamosios ar darbo vietos ir atitiktø<br />

ne tik ðiuolaikinius aktyvaus suaugusiøjø<br />

mokymo metodus, bet ir kaimo þmoniø<br />

mentalitetà. Dalyvaujama SAPARD ir<br />

kitø ES fondø finansuojamuose projektuose.<br />

Deja, èia susiduriama su biurokratinëmis<br />

kliûtimis. Dël sudëtingø projektø<br />

rengimo, administravimo, vieðøjø<br />

pirkimø procedûrø mokyklos nebenori<br />

dalyvauti konkursuose projektams laimëti.<br />

Be to, projektø rengimas ir konkursai<br />

ilgai uþtrunka, todël mokymai per tà laikà<br />

pasidaro nebeaktualûs.<br />

Lietuvoje þemës ûkio mokslø srityje<br />

(áskaitant KTU Maisto institutà) dirba 10<br />

mokslo ir studijø institucijø – 2 universitetinës<br />

aukðtosios mokyklos, 3 valstybës<br />

mokslo institutai, 5 universitetø mokslo<br />

institutai. Juose darbuojasi tikrai nemaþas<br />

mokslininkø bûrys – apie pusseptinto<br />

ðimto (641, 2004 m.). Rengiama jaunoji<br />

mokslininkø karta – yra per 180 ðios<br />

srities doktorantø (181, 2005 m.). Svarbu<br />

paþymëti, kad þemës ûkio srities<br />

mokslininkai daugiau uþsiima praktine<br />

veikla: nors ir negalëdami pasigirti labai<br />

dideliu akademiniø publikacijø skaièiumi<br />

kaip, pavyzdþiui, fizikai, jie dirba tikrai<br />

reikðmingus darbus didindami Lietuvos<br />

þemës ûkio konkurencingumà.<br />

Ágyvendinti kaimui reikalingus struktûrinius<br />

pokyèius, susijusius su ûkiø modernizacija,<br />

kaimo ekonominës veiklos<br />

diversifikacija, alternatyviø pajamø ðaltiniø<br />

kûrimu, kaimo infrastruktûros gerinimu,<br />

socialiniø problemø sprendimu, gali<br />

tik tam pasirengæ darbuotojai. Ðiø uþdaviniø<br />

sprendimas daug priklausys,<br />

kaip racionaliai panaudosime ES struktûriniø<br />

fondø lëðas.<br />

Bene didþiausias visø mokslininkø rûpestis<br />

ðiuo metu – eksperimentinë bazë.<br />

Tikiuosi, kad ði problema ið esmës spræsis<br />

2007–2013 metø finansinëje perspektyvoje<br />

– tada tikrai nemaþà ES finansiniø<br />

iðtekliø dalá numatoma skirti mokslui ir<br />

ypaè jo infrastruktûrai. Manau, kad þemës<br />

ûkio mokslai sugebës pasiimti savo<br />

dalá ið ðio „lëðø pyrago“. Naudodamasi<br />

proga noriu padëkoti Þemës ûkio<br />

ministerijai uþ tai, kad ji deda pastangas,<br />

jog þemës ûkio mokslai, áskaitant jø pagalbinius,<br />

bandymø ir parodomuosius<br />

ûkius, galëtø pasinaudoti ir þemës ûkiui<br />

skiriama ES finansine parama.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 31

Dirbtiniø programuojamø làsteliø savaiminis<br />

susidarymas, augimas ir valdymas<br />

Dr. Arvydas TAMULIS,<br />

Vykintas TAMULIS<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Teorinës fizikos ir<br />

astronomijos institutas<br />

Europos Sàjungos FP6 PACE projekto<br />

(þr. http://134.147.93.66/bmcmyp/Data/PACE/Public)<br />

vykdytojø laboratorijose<br />

ir JAV Los Alamos nacionalinëje laboratorijoje<br />

(LANL) kuriamos dirbtinës gyvos<br />

programuojamos làstelës, kuriø kvantiná<br />

mechaniná modeliavimà atlieka <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos<br />

instituto Teorinës molekulinës<br />

elektronikos ir spintronikos mokslinë<br />

1 pav. Suskaièiuotos<br />

elektrono krûvio<br />

pernaðos (tuneliavimo)<br />

vizualizavimas<br />

esant devintai<br />

suþadintajai bûsenai.<br />

Ðviesa suþadintas<br />

elektronas perðoka ið<br />

ðviesai jautrios 1,4-<br />

bis(N,N-dimetilamino)naftaleno<br />

molekulës (centre) á<br />

vienà ið pRR molekuliø<br />

(apaèioje). Anglies<br />

atomai ir su jais<br />

susijusios kovalentinës<br />

jungtys pavaizduotos<br />

þaliomis<br />

lazdelëmis, vandeniliai<br />

– pilkai, deguonies<br />

– raudonai,<br />

azotø – mëlynai<br />

elektroniná tanká ið pagrindinës bûsenos<br />

elektroninio tankio. Viename ið tirtø fotosintetiniø<br />

centrø elektrono skylutë vaizduojama<br />

mëlyna spalva, o perneðtas (tuneliuotas)<br />

elektronas – pilka (þr. 1 pav.).<br />

Ðis tyrimas rodo, kad intensyviausia elektrono<br />

krûvio pernaða ávyksta esant devintai<br />

suþadintajai bûsenai nuo ðviesai<br />

jautrios 1,4-bis(N,N-dimetilamino)naftaleno<br />

molekulës á vienà ið pRR molekuliø<br />

(þr. 1 pav.), o tai sukelia dirbtinio gyvio<br />

augimà. Elektrono pernaðos bangos ilgis<br />

yra lygus 440.0 nm ir atitinka LANL<br />

atlikto eksperimento vertæ.<br />

Dabar panaðius 4 nm dydþio fotoelementus<br />

sumodeliavome ið efektyvesniø<br />

ðviesai jautriø Ru(bipyridine) 32+ ir<br />

skuarino molekuliø. Visus juos galima<br />

bûtø pagaminti Lietuvoje ir naudoti ne<br />

tiktai dirbtiniø programuojamø gyviø sintezei,<br />

bet ir kaip fotoelektronø ðaltinius<br />

nanoprietaisuose.<br />

Dirbtinëms làstelëms programuoti ir<br />

augimui valdyti mes kuriame molekuliniø<br />

kompiuteriø loginius elementus. Pavyzdþiui,<br />

ARBA molekulinë loginë funkcija buvo<br />

sumodeliuota, pasinaudojus Kalifornijos<br />

universiteto prof. A.Balcho susintetintu<br />

endohedriniu fulerenu (þr. 2 pav. deðinëje),<br />

kurio viduje esantis molekulinis klasteris<br />

ErScN turi magnetiná dipolá, nes pagal<br />

UB3LYP/WTBS metodo skaièiavimà<br />

sukinio tankis ant N atomo yra lygus<br />

0.569, ant Sc – 0.036 ir ant Er – 0.358.<br />

Ði molekulinë ARBA loginë funkcija,<br />

instaliuota á dirbtinæ minimalià làstelæ,<br />

pradeda veikti ðviesa suþadinus tris kairëje<br />

esanèias fotoelektronø donoro molekules:<br />

ferocenà arba tiofenà, arba tetratiofulvalenà.<br />

Vienas ið migruojanèiø fotoelektronø<br />

sustoja elektronø akceptoriø<br />

1,3-bis (dicianometidieno) indano molekulëje.<br />

Kiti du migruojantys fotoelektronai<br />

pasiekia endohedriná fulerenà ir pasuka<br />

viduje esantá molekuliná klasterá, kuris<br />

savo ruoþtu magnetinio dipolio dëka<br />

veikia dirbtinëje minimalioje làstelëje instaliuotas<br />

-diketono ir dodecilo syringato<br />

molekules ir reguliuoja dirbtinës làstelës<br />

fotosintezës, augimo bei dauginimosi<br />

vyksmus.<br />

grupë (þr. http://www.itpa.lt/~tamulis/).<br />

Dirbtiniø làsteliø fotosintetiniø centrø, susidedanèiø<br />

ið peptidinës nukleorûgðties,<br />

sensibilizatoriø, riebalø rûgðèiø, riebalø<br />

rûgðèiø pirmtakø (pRR) ir vandens arba<br />

metanolio tirpikliø molekuliø (ið viso iki<br />

tûkstanèio atomø), kvantinis mechaninis<br />

savaiminis susidarymas buvo modeliuotas<br />

naudojant GAMESS-US programø<br />

paketà VU TFAI PC Linux klasteryje.<br />

Ðiø fotosintetiniø centrø, kuriø skersmuo<br />

yra 4 nanometrai, absorbcijos<br />

spektras ir elektrono krûvio pernaðos (tuneliavimai)<br />

buvo suskaièiuoti naudojant<br />

nuo laiko priklausantá kvantinës mechanikos<br />

elektronø koreliacijos tankio funkcionalo<br />

(TDDFT PBEPBE/6-31G) modelá.<br />

Mûsø paraðyta programa leidþia padaryti<br />

matomà vieno elektrono pernaðà<br />

(tuneliavimà), gautà atëmus ðios fotosintetinës<br />

sistemos suþadintosios bûsenos<br />

2 pav. Molekulinë ARBA loginë funkcija, sudaryta ið endohedrinio fulereno (deðinëje),<br />

kurio viduje yra molekulinis klasteris ErScN, ir ið trijø fotoaktyviø elektronø donoro<br />

molekuliø (kairëje), prijungtø per centre esanèià elektronø akceptoriø molekulæ. Anglies<br />

atomai þali, azoto – mëlyni, sieros – geltoni, vandenilio – pilki, geleþies ir Er atomai –<br />

ðviesiai mëlyni, Sc atomai – raudoni<br />

32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Ðiø metø lapkrièio 24 d. <strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos fakultetas<br />

– seniausioji aukðtoji Lietuvos medicinos mokykla – paminëjo<br />

savo 225-eriø metø jubiliejø. Nors pats <strong>universitetas</strong> buvo ákurtas<br />

1579 m., taèiau Medicinos fakultetas jame ásteigtas tik 1781 m.,<br />

nors leidimas já atidaryti buvo gautas jau 1621 metais.<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos<br />

fakultetui - 225<br />

XIX a. pradþioje <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

Medicinos fakultetas tapo viena solidþiausiø<br />

Rytø Europos medicinos mokslo,<br />

praktikos ir pedagogikos ástaigø. Èia<br />

dirbo tokios pasaulinës áþymybës, kaip<br />

G.Forsteris, L.H.Bojanus, A.Sniadeckis,<br />

tëvas ir sûnus Frankai. Jie garsëjo savo<br />

klinikomis, mokomaisiais kabinetais, prisidëjo<br />

kuriant Vakcinacijos ir Motinystës<br />

institutus, vienas pirmøjø tokiø ástaigø Europoje.<br />

Fakulteto absolventai – gydytojai,<br />

chirurgai, akuðeriai, farmacininkai, veterinarai<br />

– plaèiai garsino savo Alma Mater.<br />

Kas penktas-ðeðtas to meto Rusijos<br />

imperijos gydytojas buvo mûsø fakulteto<br />

auklëtinis. Ið viso 1781–1842 m. buvo<br />

parengta per 1500 gydytojø. Lietuvos<br />

specialiojo viduriniojo medicinos mokslo<br />

ðaknys taip pat yra senajame Medicinos<br />

fakultete. 1775–1842 m. èia veikusioje<br />

Akuðerijos mokykloje buvo parengta<br />

apie 850 kvalifikuotø akuðeriø.<br />

1919–1939 m. Vilniuje veikusio Stepono<br />

Batoro universiteto Medicinos fakultetà<br />

baigë daugiau kaip 1500 gydytojø<br />

ir farmacijos specialistø. Herojiðkas<br />

puslapis fakulteto istorijoje – darbas ir studijos<br />

pogrindþio sàlygomis Vokietijos<br />

okupacijos metu 1943–1944 metais.<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos fakulteto<br />

dekanë profesorë habilituota daktarë<br />

Zita Auðrelë Kuèinskienë, beje, pirmoji<br />

moteris dekanë per 225 metus, pabrëþë,<br />

kad ðiuo metu Medicinos fakultetas yra<br />

vienas didþiausiø ir reikðmingiausiø nûdienos<br />

<strong>Vilniaus</strong> universitete. Já sudaro 3<br />

institutai, 4 katedros, 12 klinikø, jungiantys<br />

55 centrus, skyrius ir laboratorijas, taip<br />

pat Mokomoji eksperimentinës chirurgijos<br />

ir patologinës fiziologijos laboratorija.<br />

Studentø bei personalo paslaugoms ir<br />

kompiuteriø klasës, biblioteka. Ðiuo metu<br />

fakultete dirba per 700 pedagoginio,<br />

mokslinio bei pagalbinio personalo: tarp<br />

jø per 30 profesoriø, per 100 docentø. Be<br />

to, <strong>Vilniaus</strong> universiteto struktûroje taip pat<br />

yra Eksperimentinës ir klinikinës medicinos<br />

bei Onkologijos institutai, vieðosios<br />

ástaigos: Santariðkiø, „Þalgirio“, Vaikø ligoninës.<br />

Universitetiniø ligoniniø statusà<br />

turi <strong>Vilniaus</strong> miesto 5 ligoninës. 2002 m.<br />

pirmà kartà universiteto istorijoje buvo<br />

ásteigta prorektoriaus universiteto ligoninëms<br />

ir klinikoms pareigybë.<br />

Fakultete rengiami ergoterapijos, kineziterapijos,<br />

medicinos, medicininës<br />

biologijos, slaugos, odontologijos ir visuomenës<br />

sveikatos specialistai. Ávairiose<br />

vientisøjø ir daugiapakopiø studijø<br />

programose dabar studijuoja per 1400<br />

studentø (ið jø apie 300 magistrantûroje),<br />

podiplomines studijas tæsia per 600 rezidentø,<br />

per 70 doktorantø. Pastaraisiais<br />

metais pastebimai padidëjo priëmimo á pirmà<br />

kursà apimtys. Tai atspindi nekintanèià<br />

medicinos ir mediko profesijos hierarchijà<br />

materializuotosios visuomenës vertybiø<br />

sistemoje. Gyvybingumà pastaruoju<br />

metu demonstruoja ir fakulteto studentø<br />

organizacijos: Studentø atstovybë ir<br />

Studentø mokslinë draugija. Mûsø studentai<br />

vis dràsiau naudojasi galimybe studijuoti<br />

ir praktikuotis uþsienio medicinos<br />

centruose. Gydytojø tobulinimosi padalinyje<br />

kasmet kvalifikacijà kelia apie 5000<br />

ðalies medicinos specialistø.<br />

Medicinos fakultete mokslo darbas<br />

dabar sutelktas penkiomis pagrindinëmis<br />

kryptimis: 1) þmogaus genomo ávairovë,<br />

jo kilmë ir fenotipinë realizacija; 2)<br />

þmogaus ir visuomenës sveikata, gyvenimo<br />

kokybë ir aplinka: moksliniai ir taikomieji<br />

tyrimai; 3) motinos ir vaiko sveikata:<br />

fiziologiniai ir socialiniai aspektai bei<br />

individo raidos dësningumai; 4) bioetika,<br />

sveikatos politika, naujø technologijø<br />

taikymas; 5) ligø etiopatogenezë, diagnostika,<br />

gydymas, reabilitacija ir prevencija:<br />

fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai.<br />

Regioninæ <strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos<br />

fakulteto svarbà patvirtina ir nûdienos<br />

veikla: plaèios tarptautinio intelektinio<br />

bendradarbiavimo apimtys, perþengusiø<br />

sienas savitø chirurgijos, kardiochirurgijos,<br />

reumatologijos, kardiologijos<br />

ir ðirdies kraujagysliø patologijos, gastroenterologijos,<br />

eksperimentinës ir teorinës<br />

medicinos mokyklø susiformavimas<br />

ir sëkminga plëtra. Reikðmingi pasiekimai<br />

ir mokslo srityse, kurios svarbios mûsø<br />

tautinei savimonei – tai etninës lietuviø<br />

antropologijos, Lietuvos gyventojø<br />

genomo tyrimai. Neginèijamas fakulteto<br />

indëlis á praktinæ medicinà – ávairioms<br />

sveikatos apsaugos sistemos sritims parengta<br />

keliolika tûkstanèiø ávairiø specialybiø<br />

gydytojø ir specialistø.<br />

Fakulteto darbuotojai kasmet vykdo<br />

per 70 (taip ir kituose fakultetuose) biudþetiniø<br />

mokslinio tyrimo temø, keliolika jø finansuoja<br />

Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-<br />

dijø fondas, valstybës institucijos ir valstybës<br />

programø projektai, taip pat keliolika<br />

turi uþsakomàjá mokslinio tyrimo darbo pobûdá.<br />

Fakulteto padaliniai dalyvauja tarptautinëse<br />

mokslo programose, finansuojamose<br />

Europos Komisijos bei SOCRATES<br />

ir Atviros Lietuvos fondo programø lëðomis.<br />

Kasmet fakultetas organizuoja per<br />

pusðimtá moksliniø renginiø, kuriø treèdalis<br />

turi tarptautiná statusà. Fakulteto mokslininkai<br />

ne kartà yra pelnæ Valstybines Lietuvos<br />

mokslo premijas, skynæ tarptautiniø<br />

mokslo konkursø laurus.<br />

Medicinos fakultetas bendradarbiauja<br />

su didþiausiais kaimyniniø kraðtø –<br />

Lenkijos (Balstogës, Lodzës, Krokuvos,<br />

Poznanës, Varðuvos ir kt.), Vokietijos<br />

(Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo), Rusijos<br />

(Maskvos), Ðvedijos (Geteborgo,<br />

Lundo, Linèiopingo, Stokholmo), Ukrainos<br />

(Donecko, Charkovo), taip pat su<br />

Prancûzijos (Marselio), JAV (Lojolos, Ilinojaus,<br />

Viskonsino) bei kitais pasaulio<br />

universitetais, institutais ir mokslinio tyrimo<br />

ástaigomis.<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos fakultetas<br />

turi savo vëliavà, emblemà ir dekano<br />

togà, savitas akademinës bendruomenës<br />

tradicijas. Fakulteto Medicinos istorijos<br />

muziejus kaupia dokumentinæ ir<br />

ikonografinæ medþiagà. Taèiau garbinga<br />

istorija nebëra tas pamatas, garantuojantis<br />

soèià ir ramià gerovæ. Artimiausi fakulteto<br />

uþdaviniai – universiteto statuto<br />

rëmuose nusistatyti ne tik metinius, bet<br />

ir ilgalaikius strateginius studijø, mokslinës,<br />

ûkinës veiklos planus, dar kartà perþiûrëti<br />

savo struktûrà, intensyviau reklamuoti<br />

savo studijø programas, rengtis<br />

panaudoti Europos Sàjungos struktûriniø<br />

fondø lëðas. Perspektyviniuose planuose<br />

numatyta perkelti fakulteto administraciná,<br />

teoriná korpusus bei vivariumà<br />

á Santariðkiø rajonà.<br />

225-uosius jubiliejinius metus Medicinos<br />

fakulteto bendruomenë pasitiko ne<br />

tik apmàstydama áspûdingà praeitá, bet<br />

ir pasirengusi naujiems iððûkiams, atsigræþusi<br />

á visuomenës poreikius.<br />

<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 33

Augalijos biologinë<br />

ávairovë – ekosistemø tvarumo<br />

pagrindas<br />

Doc. dr. Julius DANUSEVIÈIUS<br />

1992 m. birþelio 5 d. Rio de Þaneire<br />

buvo priimta Biologinës ávairovës konvencija,<br />

kurià 1999 m. ratifikavo Lietuvos Seimas.<br />

Taèiau Lietuvoje ði Konvencija nepakankamai<br />

iðnagrinëta ir ribotai pateikta<br />

plaèiajai visuomenei. Todël kai kas biologinæ<br />

ávairovæ ëmë ásivaizduoti siauràja<br />

prasme ir apsiriboti rûðiø ávairovës samprata.<br />

O biologinë ávairovë apima keturis<br />

lygmenis: geosisteminá, ekosisteminá, rûðiná<br />

ir genetiná.<br />

Geosisteminiam lygmeniui priklauso<br />

geografiniø objektø (landðaftø, teritoriniøurbanistiniø<br />

ir kt.) sàveika. Pavyzdþiui,<br />

lauko, miðko ir vandens ekosistemø tarpusavio<br />

sàveika.<br />

Ekosistemø ávairovë skirstoma á dvi<br />

stambias kategorijas: sausumos ir vandens.<br />

Paprastai yra lauko, pievos, pelkës,<br />

miðko ir vandenø ekosistemos, kurios ir<br />

sudaro ekosisteminæ biologinæ ávairovæ.<br />

Rûðiniam lygmeniui priklauso ávairios<br />

organizmø rûðys, gyvenanèios atskiroje<br />

ekosistemoje. Pavyzdþiui, miðke ar medyne<br />

auganèios medþiø, krûmø ir kitos<br />

augalijos rûðys. Lietuvoje yra apie 1800<br />

laukiniø augalø rûðiø ir 3000 kultûriniø<br />

veisliø. Ið jø laukiniø augalø 713 rûðiø auga<br />

miðkuose. Be to, yra 6000 grybø rûðiø,<br />

16 300 gyvûnø rûðiø, ið jø 15 000<br />

rûðiø vabzdþiø. Taèiau ekosistemoje yra<br />

jai bûdingas rûðiø skaièius.<br />

Genetiniam lygmeniui priklauso rûðies<br />

genotipø ávairovë, kurià lemia daugelis<br />

veiksniø, taip pat ir geografiniai rajonai<br />

bei þemiø derlingumas. Pvz., Panevëþio–Këdainiø<br />

derlingø dirvoþemiø ir<br />

Varënos skurdþiø dirvoþemiø regionai.<br />

Sakysim, ávairios rûðies genetiðkai sàlygotos<br />

morfologinës formos, vëlyvosios ir<br />

ankstyvosios fenologinës formos, genotipai<br />

su skirtingomis seksualinëmis sistemomis<br />

ar skirtingais aleliais, sàlygojanèiais<br />

augalø poþymius ir savybes. Genetinë<br />

ávairovë labiausiai reikðminga populiacijø<br />

stabilumui iðlaikyti.<br />

Be evoliucijos raidos bei klimato pokyèiø,<br />

dël intensyvios þmogaus ûkinës<br />

veiklos supaprastëja augalijos populiacijø<br />

genotipinë struktûra. Iðnyksta þalingam<br />

poveikiui neatsparûs vertingi individai,<br />

populiacijos degraduoja. Yra ir tokiø<br />

atvejø, kai atsiranda naujø invaziniø<br />

rûðiø, o kai kurios iðstumia vietines, ekosistemai<br />

naudingas rûðis.<br />

Kiekviena ekosistema turi jà naikinanèiø<br />

svarbiausiø veiksniø. Pavyzdþiui, pelkiø<br />

augalijai pavojinga intensyvi melioracija,<br />

pievø augalijai – sukultûrinimas ar<br />

transformavimas á kitas þemës ûkio naudmenas,<br />

smëlio augalijai – apþeldinimas<br />

miðku, rekreacija, vandens telkiniø augalijai<br />

– ûkinë veikla, nutekamieji vandenys,<br />

intensyvi þemdirbystë ir t.t.<br />

Pirmàja prieðvëþine vakcina „Silgard“,<br />

apsauganèia nuo gimdos kaklelio<br />

vëþio ir genitalijø karpø, jau galima pasiskiepyti<br />

Lietuvoje.<br />

Lietuvos moterims ir merginoms tarptautinë<br />

farmacijos bendrovë „Merck<br />

Sharp&Dohme“ (MSD) jau suteikia galimybæ<br />

ið anksto apsisaugoti nuo gimdos<br />

kaklelio vëþio – vienos sunkiausiø ligø,<br />

sukeliamø þmogaus papilomos viruso<br />

(ÞPV). Vakcina „Silgard“ gali apsaugoti<br />

ne tik nuo gimdos kaklelio vëþio, bet ir<br />

kitø ÞPV sukeliamø ligø – vulvos ir makðties<br />

prieðvëþiniø pakitimø, vulvos bei genitalijø<br />

karpø (kandilomø).<br />

MSD sukurta vakcina „Silgard” apsaugo<br />

nuo ÞPV 6,11,16 ir 18 tipø, kurie<br />

sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vëþio<br />

atvejø bei 90 proc. lytiniø organø karpø.<br />

Kasmet ðimtams Lietuvos moterø padësianèia<br />

iðsaugoti sveikatà bei gyvybæ injekcine<br />

vakcina jau galima pasiskiepyti<br />

7-iuose didþiuosiuose miestuose. Skiepijimo<br />

paslaugas teikia „Medicinos ir<br />

diagnostikos centras“, „GK klinika“, „Endemik“<br />

bei „Baltijos ir Amerikos klinika“.<br />

Medicinos ekspertø rekomendacijomis<br />

bei klinikiniø tyrimø patvirtintais rezultatais,<br />

veiksmingiausia skiepytis 9-26 metø<br />

amþiaus mergaitëms, merginoms bei<br />

moterims. Iðsami informacija apie ðià problemà<br />

teikiama specialiai sukurtoje interneto<br />

svetainëje www.hpv.lt.<br />

„Naujàjà vakcinà vertinu ne tik kaip<br />

reikðmingà moksliná atradimà, iðsaugantá<br />

moterø sveikatà bei gyvybes, bet ir kaip<br />

galimybæ ateityje sumaþinti vëþiniø susirgimø,<br />

ypaè gimdos kaklelio, skaièiø, pakeisti<br />

visuomenës sveikatos bei moterø<br />

gyvenimo kokybæ“, – sakë Kauno medicinos<br />

universiteto profesorë, gydytoja ginekologë<br />

Rûta Nadiðauskienë.<br />

2004 m. pabaigoje Dotnuvoje ásteigtas<br />

Augalø genø bankas, kurio paskirtis organizuoti<br />

ir koordinuoti augalø nacionaliniø<br />

genetiniø iðtekliø kaupimà, tyrimà ir iðsaugojimà.<br />

Genetiniams iðtekliams iðsaugoti<br />

pagal atskiras augalø grupes mokslo ir mokymo<br />

institucijoms (Þemdirbystës, Sodininkystës<br />

ir darþininkystës, Miðkø ir Botanikos<br />

institutams bei <strong>Vilniaus</strong> universitetui)<br />

paskirtos augalø genetiniø iðtekliø koordinaciniø<br />

centrø funkcijos. Augalø genetiniai<br />

iðtekliai saugomi jø augimo vietose, kolekcijose<br />

ir specialiose saugyklose.<br />

1997 m. Lietuvoje buvo priimta Biologinës<br />

ávairovës iðsaugojimo strategija ir<br />

veiksmø planas, kurá parengë þymiausi<br />

ðios srities specialistai. Taèiau ðis planas<br />

vangiai vykdomas, já reikia patikslinti. Bûtø<br />

veiksmingiau, jei tokius planus turëtø<br />

visos apskritys. Atsiranda idëjø, kylanèiø<br />

ið savivaldybiø ekologø. Ðtai Këdainiø rajone<br />

(ekologas Kazimieras Ðidlauskas)<br />

numatyta atlikti pavieniø medþiø ir giraièiø,<br />

taip pat pelkiø ir pelkeliø inventorizacijà,<br />

ávertinti jø ekologinæ reikðmæ, o vertingiems<br />

– parengti iðsaugojimo rekomendacijas.<br />

Kai kurie rajonai numato sparèiau<br />

gerinti urbanizuotà aplinkà, veisti þeldinius,<br />

parkus ir tvarkyti rekreacines terito-<br />

Pirmoji prieðvëþinë vakcina - jau Lietuvoje<br />

Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo<br />

25 tûkst. moterø, parodë, kad MSD sukurta<br />

vakcina 100 proc. uþkirto kelià gimdos<br />

kaklelio vëþiui, taip pat prieðvëþiniams<br />

ir potencialiai prieðvëþiniams gimdos<br />

kaklelio pakitimams. Ji taip pat veiksmingai<br />

apsaugo nuo kitø þmogaus papilomos<br />

viruso sukeliamø ligø – vulvos ir<br />

makðties prieðvëþiniø pakitimø, genitalijø<br />

karpø. Medicinos tyrimø duomenimis,<br />

iki 70 proc. gyventojø per savo gyvenimà<br />

uþsikreèia þmogaus papilomos virusu.<br />

Virusas plinta lytiniu bûdu bei per genitalijø<br />

gleivines. Daþnas þmogaus papilomos<br />

viruso neðiotojas nejauèia jokiø<br />

simptomø, kitiems atsiranda matomos<br />

genitalijø karpos ar pokyèiai gimdos kaklelyje,<br />

vulvoje, iðangëje ar varpoje.<br />

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vëþys<br />

yra nustatomas daugiau nei 500 moterø,<br />

beveik kas antra, susirgusi ðia liga,<br />

34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ijas. Miðkø institutas parengë Biologinës<br />

ávairovës iðsaugojimo miðkuose, vykdant<br />

ûkinæ veiklà, rekomendacijas.<br />

Didþiausià teritorijà Lietuvoje (54 proc.)<br />

uþima agrarinës aplinkos ekosistemos, taèiau<br />

bioávairovës poþiûriu jos labiausiai nuskurdintos.<br />

Urbanizuotos aplinkos ekosistemos<br />

nesàmoningai veikiamos þmogaus<br />

ir palaikomos tik parkø ir kitø þeldiniø dëka.<br />

Èia po medþiø lajomis formuojasi pusiau<br />

natûralios daugiarûðës augalø bendrijos.<br />

Ðiuo metu vis labiau pleèiasi ruderalinës<br />

(dykvieèiø) bendrijos. Jose rûðinë<br />

ávairovë greitai kinta. Pavyzdþiui, karjerai,<br />

sàvartynai ir kt. Miðkai Lietuvoje uþima 30<br />

proc. kraðto teritorijos, o juose yra 40 proc.<br />

augalijos rûðiø. Ypaè didele biologine ávairove<br />

pasiþymi miðrûs miðkai.<br />

Pastaruoju metu, formuojantis ekstensyviai<br />

þemdirbystei, dalis þemiø apþelia<br />

miðku ar apþeldinama dirbtinai. Þemës<br />

ûkiui naudotos þemës apþelia negausios<br />

rûðinës ávairovës pionierinëmis rûðimis, o<br />

dirbtinai þeldant daþnai uþveisiami vienarûðiai<br />

spygliuoèiø þeldiniai. Tai maþina rûðinæ<br />

ir bendrà biologinæ ávairovæ. Savaime<br />

apþeliant, formuojasi negausios rûðiø<br />

fitocenozës, nes vyrauja kosmopolitinës<br />

uþneðtinës arba pionierinës rûðys. Pavyzdþiui,<br />

galima sakyti, savaime laukuose neplinta<br />

àþuolai, klevai, liepos, skroblai, uosiai,<br />

guobiniai ir kt., o plinta karklai, berþai,<br />

drebulës, baltalksniai ir puðys.<br />

Ateityje galima laukti tokiø ekosistemø<br />

pokyèiø: maþës rûðiø gausa pasiþyminèiø<br />

bendrijø, nes veisiami monospygliuoèiø<br />

þeldiniai ar formuojami vienarûðiai medynai;<br />

maþës pievø ir pelkiø bendrijø dël jø<br />

kultûrinimo, padidës laukø biologinë ávairovë<br />

dël sklypø naudmenø fragmentacijos<br />

bei maþesnio mineraliniø tràðø naudojimo.<br />

mirðta. Pagal ðiuos rodiklius Lietuva pirmauja<br />

tarp ES ðaliø – kas savaitæ dël ðios<br />

sunkios onkologinës ligos netenkame vidutiniðkai<br />

5 moterø. Europoje gimdos kaklelio<br />

vëþys kasmet diagnozuojamas maþdaug<br />

33,5 tûkst. moterø ir merginø. Nepaisant<br />

aktyvios prevencijos, kiekvienà<br />

dienà nuo ðios ligos Europoje mirðta 40<br />

moterø. Ði sunki liga tiek mûsø ðalyje, tiek<br />

kitose Europos ðalyse yra antroji pagal<br />

daþnumà (po krûties vëþio) jaunø (15–<br />

44 m. amþiaus) moterø mirties prieþastis.<br />

„Mûsø kompanija sukûrë efektyvià prevencinæ<br />

priemonæ nuo itin sunkios þmogaus<br />

papilomos viruso sukeliamos ligos, – sakë<br />

tarptautinës farmacinës bendrovës „Merck<br />

Sharp&Dohme” Lietuvos padalinio vadovas<br />

gydytojas Armenas Manukianas. – Nuo ðiol<br />

ir Lietuvos moterims suteikta galimybë apsisaugoti<br />

nuo gimdos kaklelio vëþio, kuris mûsø<br />

ðalyje nusineða tiek gyvybiø, kiek Ðvedijoje<br />

nusineðdavo prieð 60 metø.“<br />

Vitaminø-antioksidantø<br />

reikðmë regëjimo funkcijai<br />

Kiek mityba svarbi þmoniø regëjimo<br />

sistemai, susidomëta ypaè po<br />

to, kai iðryðkëjo oksidacinio streso<br />

veikimo mechanizmas. Susikaupæs<br />

laisvøjø radikalø perteklius, ypaè bûdingas<br />

vyresniems þmonëms, gali<br />

turëti poveiká ávairioms organizmo<br />

sistemoms, taip pat ir regëjimo stiprumui<br />

bei spalvø matymui. Toks poveikis<br />

atsiranda, kai sumaþëja làsteliø<br />

antioksidacinis pajëgumas ir<br />

kartu galimybës apsisaugoti nuo besikaupianèiø<br />

reaktyvaus deguonies<br />

atmainø, susidaranèiø vykstant medþiagø<br />

apykaitai dël lipidø, hiperoksidø,<br />

superoksidø anijonø pertekliaus.<br />

Visa tai ir sukelia lëtines ligas,<br />

kurios gali sutrikdyti ávairiø fiziologiniø<br />

sistemø normalias funkcijas.<br />

Antioksidantai, kuriuos þmogus<br />

gauna su maisto produktais, ir organizmo<br />

antioksidacinës sistemos<br />

gali sumaþinti ligø atsiradimà ir jø<br />

plëtotæ, taip pat saugoti ir regëjimo<br />

funkcijas. Eksperimentais árodyta,<br />

kad kai kurie antioksidantai gali apsaugoti<br />

nuo dël amþiaus atsirandanèios<br />

regos receptoriø degeneracijos,<br />

ypaè jø susikaupimo vietose,<br />

t.y. centruose. Tokie antioksidantai<br />

yra paplitæ maistui vartojamuose<br />

ávairiuose þalios spalvos lapuose.<br />

Stipriomis antioksidacinëmis<br />

savybëmis pasiþymi karotinoidai<br />

liuteinas ir zeaksantinas, ðiuo<br />

metu laikomi svarbiais þmogaus regëjimui.<br />

Drauge su jais vartojami<br />

antioksidaciniu veikimu pasiþymintys<br />

vitaminai E ir C tà poveiká padaro<br />

dar ryðkesná, o visà ðá kompleksà<br />

dar papildþius folatø turtingu maistu,<br />

paskatinama ir organizmo antioksidaciniø<br />

fermentø veikla. Dauguma<br />

tyrinëtojø patvirtina, kad, padidëjus<br />

minëtøjø karotinoidø, vitaminø<br />

C ir E ir folatø koncentracijai akies<br />

struktûrose, labai pagerëja regëjimas.<br />

Taip pat patvirtinama, kad viena<br />

ið tokio poveikio prieþasèiø yra ir<br />

paties organizmo antioksidaciniø<br />

sistemø veiklos skatinimas. Literatûros<br />

duomenimis, taip galima stabdyti<br />

aterosklerotiniø pokyèiø atsiradimà<br />

ir plëtotæ, saugoti ir stiprinti<br />

þmogaus regëjimo funkcijà.<br />

Seniai þinoma, kad normaliam<br />

regëjimui bûtinai reikalingas vitaminas<br />

A. Taèiau dabar, kai vis labiau<br />

aiðkëja medþiagø apykaitos procesai<br />

làstelëse, atsiranda naujø duomenø<br />

apie ðio vitamino veikliøjø formø<br />

ávairialypá poveiká, o ypaè regëjimo<br />

fiziologiniams mechanizmams<br />

bei patologiniø procesø atsiradimui<br />

þmogui senstant.<br />

Oksidacinis stresas gali turëti<br />

átakos ir pigmentø susidarymui nervø<br />

sistemoje. O akiø tinklainë yra<br />

labai diferencijuota nerviniø làsteliø<br />

struktûra, prigludusi prie epitelio,<br />

kuriame gali kauptis riebaluose<br />

tirpstantis pigmentas lipofuscinas.<br />

Ið daugelio tyrimø paaiðkëjo,<br />

kad lipofuscino padaugëja tinklainës<br />

epitelyje, ypaè regos receptoriø<br />

(lazdeliø, juntanèiø ðviesà, ir kolbeliø,<br />

juntanèiø spalvas) susikaupimo<br />

vietose, t.y. regëjimo centruose,<br />

tada, kai sumaþëja antioksidantø<br />

ir susilpnëja organizmo antioksidaciniø<br />

sistemø veikla. Tuo atveju<br />

dël atsiradusios fagocitozës degeneruoja<br />

regos receptoriø membraniniai<br />

diskai, kaupiasi lipofuscinas<br />

ir lokalizuojasi tinklainës epitelio<br />

makulø pavirðiuje. Spontaniðkai<br />

kaupiantis lipofuscinui, ásijungia<br />

ir fermentinës sistemos. Literatûroje<br />

teigiama, kad didþiausias lipofuscino<br />

komponentas – piridino histeroidas<br />

yra toksiðkas ir jis sukelia tinklainës<br />

epitelio apoptozæ (làsteliø<br />

þûtá), dël kurios trinka centrinis matymas.<br />

Pastaruoju metu eksperimentiðkai<br />

yra nustatyta, kad viena<br />

ið vitamino A veikliøjø formø – 13-<br />

cis retinolio rûgðtis redukuoja lipofuscino<br />

susidarymà ir taip saugo<br />

tinklainës epitelá nuo makulø degeneracijos<br />

bei regos þeidimo.<br />

Vitamino A apykaita akies tinklainëje<br />

skiriasi nuo jo apykaitos kituose<br />

organuose. Organizme veikliosios<br />

vitamino A (retinolio) formos yra<br />

trans konfigûracijos, o akies tinklainëje<br />

– cis konfigûracijos. Iðaiðkëjus<br />

apykaitos mechanizmui akies<br />

tinklainëje, atsiranda naujø galimybiø<br />

ir priemoniø þmoniø regëjimo sutrikimø<br />

profilaktikai ir gydymui.<br />

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 35

Autonominiø<br />

paþinimo laukø<br />

samprata Michelio Foucault<br />

Ðiame straipsnyje pristatoma vieno<br />

átakingiausiø prancûzø postruktûralistø<br />

Michelio Foucault (1926–1984) Vakarø<br />

kultûros istorijos koncepcija. M.Foucault<br />

paþiûros formavosi veikiamos vadinamosios<br />

prancûzø epistemologinës mokyklos.<br />

Ðios mokyklos teoretikai (A.Koyre, G.Bachelardas,<br />

G.Canguilhemas, J.Cavailesas),<br />

remdamiesi gamtos ir tiksliøjø mokslø<br />

istorija, siekë atskleisti bendràsias þinijos<br />

struktûras. Taèiau, prieðingai nei tradicinis<br />

racionalizmas ar klasikinis neopozityvizmas,<br />

prancûzø epistemologai atmetë<br />

kumuliatyvistiná poþiûrá á mokslo istorijà.<br />

Tokia nuostata, anot jø, neadekvati tikrajam<br />

mokslo raidos vaizdiniui, protas<br />

jiems ne kartà ir visiems laikams duotas<br />

absoliutas, bet istoriðkai besikeièiantis,<br />

besiplëtojantis reiðkinys, o mokslo istorija<br />

– ne paprastas þiniø kaupimas, o daugybë<br />

kokybiniø pertvarkø, revoliucijø, pertrûkiø,<br />

ið pagrindø keièianèiø mokslo<br />

struktûrà, pobûdá ir metodus. Idëjiðkai panaðø<br />

poþiûrá á istorijà pateikia ir M.Foucault.<br />

Fundamentaliame tyrimø uþmoju veikale<br />

Daiktai ir þodþiai M.Foucault uþsibrëþia<br />

pagrásti idëjà, kad kultûroje egzistuoja<br />

jà tvarkantys kodai, o tarp jø – praktinë<br />

tvarkos pasireiðkimo sritis. Pristatydamas<br />

ðià knygà, filosofas raðo: ,,Visiðkai akivaizdu<br />

– ði analizë nepriklauso idëjø ar<br />

mokslo istorijai: tai greièiau tyrimas, kurio<br />

tikslas yra atskleisti, kokiu pagrindu<br />

paþinimas ir teorijos tapo galimi; kokioje<br />

tvarkos erdvëje þinojimas buvo konstituotas<br />

(...)”. M.Foucault nekelia sau tikslo –<br />

ypatingo þinojimo ar idëjø ,,kûno” pagrindu<br />

,,nupieðti” periodo ,,paveikslà” ar atkurti<br />

amþiaus dvasià. Jis sutelkia dëmesá<br />

á semantinio santykio tarp daiktø ir sàvokø<br />

genezæ ir iðskiria epistemologinius<br />

laukus (epistemas), kuriuose grieþta vidinë<br />

struktûra lemia kultûros plëtotæ. Kitaip<br />

sakant, epistemø pasikeitimà veikia<br />

kalbos raida kultûroje. Vadovaudamasis<br />

tokiu principu M.Foucault savo ,,archeologiniu“<br />

tyrimu atskleidþia, kaip jis pats<br />

teigia, ,,du didþiuosius pertrûkius Vakarø<br />

kultûros raidoje: pirmasis pradeda klasikiná<br />

amþiø, o kitas atsiveria XIX amþiaus<br />

pradþioje ir þymi moderniojo amþiaus<br />

pradþià“. Taigi ðie du trûkiai atskiria tris<br />

nebendramatiðkas renesanso, klasikinæ<br />

(XVII–XVIII a. racionalizmas) ir ðiuolaiki-<br />

filosofijoje<br />

Mantautas RUZAS<br />

VPU filosofijos magistrantas<br />

næ (XVIII a. pabaiga – XX a. pradþia iki<br />

ðiø dienø) epistemas.<br />

Kaip geriau galëtumëm suvokti miglotà<br />

epistemos konceptà Pirmiausia reiktø<br />

iðsiaiðkinti kiekvienos jø struktûros<br />

(epistemø) vidinius ryðius, rekonstruotus<br />

M.Foucault. Kaip jau buvo minëta, tà pabrëþia<br />

ir M.Foucault tyrinëtoja J.Baranova,<br />

sakydama, ,,kad pagrindinis santykis<br />

epistemoje yra santykis tarp þodþiø ir daiktø“.<br />

Pavyzdþiui, renesanso epochoje, kaip<br />

jà suprato M.Foucault, ,,nuo XVI amþiaus<br />

pradþios panaðumo (resemblance) principas<br />

vaidino konstruktyvià rolæ Vakarø<br />

kultûros paþinimo lauke“. Vidinæ paþinimo<br />

struktûrà lëmë daiktø ir þodþiø, pasaulio<br />

ir já apraðanèiø tekstø vienybë, kitaip<br />

tariant, þodþiai ir daiktai tarpusavyje susijæ<br />

pagal panaðumà. M.Foucault raðo: ,,XVI<br />

amþiuje reali kalba nëra nepriklausoma<br />

þenklø totalybë, vientisa ir nesutrûkinëjusi<br />

esybë (visetas), kurioje daiktai galëtø<br />

bûti atspindëti kaip veidrodyje (...).” Kalba<br />

yra neatskiriamai susijusi su pasaulio<br />

formomis. Pasaulis iðkyla kaip simboliø<br />

tinklas – sistema, M.Foucault þodþiais tariant,<br />

,,kaip visa aprëpiantis tekstas“. Tokiu<br />

bûdu, pavyzdþiui, antikos paveldas yra<br />

kaip pati gamta, plati erdvë, reikalaujanti<br />

interpretacijos; abejais atvejais yra atrandami<br />

þenklai, ir tada þingsnis po þingsnio<br />

paverèiami kalba. ,,(...) pasaulis apgaubtas<br />

þenklais, kurie turi bûti deðifruoti“, –<br />

teigia M.Foucault.<br />

Kas buvo þenklas renesanso epochoje<br />

M.Foucault akcentuoja, kad ,,XVI amþiuje<br />

þenklai buvo màstomi ,,sulydyti“ su<br />

daiktais, kad þmogus galëtø atskleisti jø<br />

paslaptis, jø prigimtá ir jø vertingumà (...).<br />

Renesanso laikotarpiu Vakarø pasaulyje<br />

þenklo (sign) organizacija buvo pakankamai<br />

sudëtingos struktûros: ji reiðkësi<br />

kaip trinarë, kadangi reikalavo formalios<br />

þenklø sferos, jø nurodomo turinio ir panaðumø<br />

(similitudes), jungianèiø þenklus<br />

su daiktais; bet kadangi panaðumas yra<br />

þenklø forma, taip pat kaip ir jø turinys,<br />

todël trys skirtingi ðios artikuliacijos elementai<br />

buvo ákûnyti vieningoje formoje.<br />

Tuo tarpu nuo XVII a. þenklo kompozicija<br />

tapo binarinë, kaip þymiklio ir þyminio<br />

santykis. Todël renesanso epochoje gyvavusi<br />

kalbos ir pasaulio giminystë klasikiniame<br />

amþiuje, anot M.Foucault, buvo<br />

panaikinta: „Daiktai ir þodþiai buvo atskirti<br />

vieni nuo kitø. (...). Diskursas vis dar<br />

turëjo uþduotá kalbëti, bet jis nebebuvo<br />

daugiau tai, nei kas yra pasakoma“.<br />

Michelis Foucault<br />

Klasikiniame amþiuje, kai þenklø organizacija<br />

tapo binarinë, signifikacija buvo<br />

reflektuota á reprezentacijos formà. Kaip<br />

vaizdingai pastebi J.Habermasas, interpretuodamas<br />

M.Foucault atkurtà klasikinio<br />

amþiaus epistemà: „Kadangi þenklas<br />

yra autonomiðkas, jis pasiaukojamai tarnauja<br />

daiktø reprezentacijai: jame subjekto<br />

reprezentacija susitinka su reprezentuojamuoju<br />

objektu ir padaro tvarkà reprezentacijø<br />

grandinëje“. Kas tuo norima<br />

pasakyti Daugelis istorikø, kalbëdami<br />

apie klasikinio amþiaus racionalizmà, daþnai<br />

apsiriboja tokiomis miglotomis ir tuðèiomis<br />

frazëmis kaip „karteziðkoji átaka“<br />

ar „niutoniðkasis modelis“. Tuo tarpu<br />

M.Foucault nëra taip svarbu gamtos matematinimas<br />

ar mechanistinë perspektyva,<br />

jis akcentuoja sutvarkytø þenklø sistemà.<br />

Anot M.Foucault, „(...) ámanoma apibrëþti<br />

instrumentus klasikinei minèiai, kurie<br />

buvo sukonstruoti þenklø sistemos. Tai<br />

buvo ta sistema, kuri átraukë á paþinimo<br />

laukà tikimybës sampratà, analizes ir kombinacijas<br />

ir patvirtino sistemos arbitralumà“.<br />

Klasikiniame amþiuje paþinimo paskirtis<br />

yra fabrikuoti (fabricate) kalbà, ir fabrikuoti<br />

jà kaip analiziø ir kombinacijø instrumentà.<br />

„Þenklas klasikinëje epochoje<br />

nëra atsakingas uþduoèiai laikyti pasaulá<br />

uþdarà savyje ir neatskiriamà nuo savo<br />

paties formø, bet, prieðingai, iðskleidþia<br />

já… virð neapibrëþto pavirðiaus (...), pasaulis<br />

atveriamas simultantiðkai – analizëms<br />

bei kombinacijoms ir gali bûti sutvarkytas<br />

nuo pradþios iki galo“, – raðo M.Foucault.<br />

Iðorës ir vidaus prigimtis klasifikuojama,<br />

analizuojama ir kombinuojama tuo paèiu<br />

bûdu: þodþiai bendrojoje gramatikoje, turtai<br />

ir poreikiai politinëje ekonomijoje, kaip<br />

36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ir augalø bei gyvûnø rûðys Linnaeus sistemoje.<br />

Taèiau tai yra pavirðinis lygmuo,<br />

kurá lemia vadinamasis archeologinis lygmuo.<br />

Bet jeigu mes uþklausime klasikinæ<br />

mintá tuo lygiu, kurá daro ámanomà archeologinis<br />

atskleidimas, mes uþèiuopsime,<br />

kaip jau matëme, kad renesanso paþinimo<br />

laukà valdë panaðumo principas, tuo<br />

tarpu klasikinëje epochoje – þenklo atsiskyrimas<br />

nuo pasaulio. Pasak M. Foucault<br />

„(...) tai lëmë ðias naujas formas – tikimybiø,<br />

analizës, kombinavimo ir universalios<br />

kalbos sistemos iðkilimà, ne kaip sëkmingas<br />

sritis, generuojanèias viena kità ar<br />

konkuruojanèias tarpusavyje, bet kaip visuminá<br />

bûtinumø (necessities) tinklà“.<br />

Apie ðiuolaikinæ epistemà vëlgi galima<br />

kalbëti tik ávykus radikalioms transformacijoms<br />

klasikinëje mintyje. Ir tokios transformacijos<br />

ávyksta. M.Foucault raðo: „Paskutinieji<br />

XVIII amþiaus metai yra paþenklinti<br />

trûkio, panaðaus á tà, kuris iðtiko renesansiðkàjà<br />

mintá XVII amþiaus pradþioje; kai<br />

didþiosios cirkuliarinës formos, kuriose panaðumas<br />

buvo ákûnytas, buvo dislokuotos<br />

ir atvertos taip, kad identiðkumø lenta (the<br />

table of identities) galëjo bûti atskleista, ir<br />

ði lenta dabar yra sunaikinta, taigi paþinimas<br />

reziduoja naujoje erdvëje (...).“ Ðiuolaikinëje<br />

epistemoje, pradedant XVIII a. pabaiga,<br />

þodþiai ir daiktai siejami dar sudëtingesniu<br />

tarpiniu ryðiu – per tokius veiksnius<br />

kaip darbas, gyvenimas, kalba. Ávykæs<br />

poslinkis svarbus tokiems mokslams<br />

kaip ekonomika, gamtotyra ir gramatika,<br />

kurie klasikiniame amþiuje atsirado kaip<br />

taksonominiai. Iðtekliø analizë uþleidþia vietà<br />

teorijai, kuri vartojimo ir mainø vertes apibûdina<br />

darbo jëgos sànaudomis, gamtos<br />

istorijos apþvalga – rûðiø evoliucijai, o bendroji<br />

gramatika – nacionaliniø kalbø istorijai.<br />

Labai svarbu buvo tai, kad kalba visiðkai<br />

atsiskyrë nuo màstymo struktûrø ir formø<br />

ir pati tapo nepriklausomu tyrimø objektu,<br />

tai nulëmë ir lingvistikos, kaip atskiro<br />

mokslo, atsiradimà.<br />

Taigi apibendrinant galima tarti, kad<br />

veikale Þodþiai ir daiktai M.Foucault iðtyrë<br />

þinijos raidà nuo XVI a. iki dabarties ir<br />

nustatë, kad tame laikotarpyje ávyko du<br />

radikalûs lûþiai. XVII a. perëjimas nuo tradicinio<br />

paþinimo (episteme) prie klasikinio<br />

ir XIX a. perëjimas nuo klasikinio prie<br />

modernaus. Kiekvienà kartà visa þinijos<br />

tipologija keitësi ir taip radikaliai, kad naujoji<br />

þinija negalëjo bûti kildinama ið senosios.<br />

M.Foucault „archeologiniai“ tyrimai<br />

atskleidë, kad epistemø nebendramatiðkumà<br />

lëmë kalbos statusas atitinkamoje<br />

kultûroje. Renesanso epistemoje<br />

aptinkame kalbà, tapaèià daiktø pasauliui,<br />

klasikinëje epistemoje kalba tampa<br />

màstymo vaizdiniø jungtimi bei tarpininku,<br />

o ðiuolaikinëje kalba atsiskleidþia<br />

kaip visiðkai savarankiðka bûtis.<br />

Paminëtas iðkilus finansininkas<br />

Profesoriaus Alfonso Þilëno 85-osios gimimo metinës<br />

Profesorius<br />

Alfonsas Þilënas<br />

Spalio 27 dienà minëjome Lietuvos finansø<br />

patriarcho profesoriaus Alfonso Þilëno 85-àsias<br />

gimimo metines. Ðia proga <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

Ekonomikos fakulteto istorijos muziejuje surengta<br />

ekspozicija: fotonuotraukos, straipsniai apie Profesoriø,<br />

likæs nebaigto jo paskutiniojo darbo rankraðtis...<br />

Atidarant ekspozicijà dalyvavo Profesoriaus ðeimos<br />

nariai, fakulteto vadovai, buvæ dekanai, Profesoriaus<br />

mokiniai, buvæ ir esami Finansø katedros darbuotojai.<br />

Dalyviai pasidalijo prisiminimais apie profesoriø<br />

Alfonsà Þilënà – fakulteto ilgametá dekanà, Finansø ir<br />

kredito katedros vedëjà, mokslininkà, pedagogà,<br />

inteligentà, sàþiningà ir kuklø þmogø. Profesorius<br />

nusipelnë didelæ bendradarbiø ir auklëtiniø pagarbà,<br />

buvo nuoðirdþiai ir ðiltai prisimintas.<br />

Alfonsas Þilënas gimë 1921 m.<br />

spalio 27 d. Maþeikiø apskrityje, Akmenës<br />

valsèiuje, Kivyliø kaime, ûkininkø<br />

ðeimoje. Bûsimajam profesoriui likimas<br />

lëmë gyventi ir dirbti neramiu ir<br />

sunkiu laikotarpiu.<br />

Gimnazijà baigë 1940 m., <strong>Vilniaus</strong><br />

universitetà, kur sudijavo finansø ir bankininkystës<br />

mokslus,<br />

– 1945 m. ir ágijo ekonomisto<br />

kvalifikacijà.<br />

Baigæs mokslus<br />

buvo paskirtas á <strong>Vilniaus</strong><br />

universitetà, dirbo<br />

asistentu Finansø<br />

ir kredito katedroje,<br />

kuriai tuo metu vadovavo<br />

profesorius Vladas<br />

Jurgutis, padaræs<br />

didelæ átakà tolesniam<br />

jo mokslo keliui ir kurá<br />

Profesorius visada prisimindavo<br />

su didele<br />

pagarba.<br />

Visas A.Þilëno gyvenimas buvo skirtas<br />

mokslui, finansø ir kredito specialistø<br />

rengimui, darbui <strong>Vilniaus</strong> universitete.<br />

1965 m. jam buvo suteiktas ekonomikos<br />

daktaro laipsnis, 1966 m. – profesoriaus<br />

vardas. 1960–1964 m. buvo<br />

Statistikos, buhalterinës apskaitos, finansø<br />

ir kredito katedros, o 1964–1990<br />

m. – Finansø ir kredito katedros vedëjas.<br />

1970–1979 m. – Finansø ir apskaitos<br />

(1977–1979 m. Ekonominës kibernetikos<br />

ir finansø) fakulteto dekanas, visuomeniniais<br />

pagrindais vadovavo ávairioms<br />

mokslinëms organizacijoms.<br />

1976 m. iðrinktas Lietuvos mokslø<br />

akademijos nariu korespondentu.<br />

Per visà savo veiklà Profesorius buvo<br />

tarsi gyvas ryðys tarp Lietuvos tarpukario<br />

ir ðiø dienø ekonomistø, meile<br />

ir domëjimusi Lietuvos istorija, ádomiomis<br />

paskaitomis áneðë didelá indëlá<br />

á mûsø finansininkø kartø tæstinumà.<br />

Tarp Profesoriaus mokiniø – daugelis<br />

finansø ir bankininkystës specialistø,<br />

vadovø, mokslininkø, þinomø Lietuvos<br />

þmoniø, Nepriklausomybës akto<br />

signatarø.<br />

Svarus profesoriaus A.Þilëno indëlis<br />

á finansø mokslà – knygos, broðiûros,<br />

straipsniai, leidiniai studentams.<br />

Tarsi viso gyvenimo darbo apibendrinimas<br />

ir ataskaita buvo jau iðëjus á<br />

pensijà paraðyta dviejø daliø monografija<br />

„Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës<br />

finansø pagrindai“, sulaukusi<br />

garbingø apdovanojimø: 1997 m. apdovanota<br />

V.Jurguèio ir 2001 m. –<br />

A.Rimkos premijomis.<br />

Iki paskutinio atodûsio Profesorius<br />

ëjo pasirinktu keliu, nenuilstamai dirbo<br />

moksliná darbà. Savo paskutiniame<br />

darbe tyrinëjo lietuviðkos finansø<br />

ir bankininkystës terminijos kûrimàsi,<br />

deja, jo raðymà likimas nutraukë 2005<br />

m. spalio 20 dienà.<br />

Doc. dr. Meilë JASIENË<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Ekonomikos<br />

fakulteto Finansø katedros vedëja<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 37

Nitratai<br />

Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS<br />

<strong>Vilniaus</strong> Gedimino technikos <strong>universitetas</strong><br />

Kas yra nitratai, kodël apie juos tiek<br />

daug kalbama ir raðoma, ar jie ið tikrøjø<br />

yra tokie baisûs ir pavojingi Nitratai yra<br />

viena ið daugelio azoto junginiø formø,<br />

o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svarbiausi<br />

biogeniniai elementai. Biogeniniai<br />

elementai yra tiesiog bûtini normaliam<br />

organizmø augimui. Be salietros, taip<br />

pat kalio ir fosforo tràðø, neámanoma<br />

uþauginti gero derliaus. Taèiau nitratai<br />

(salietros) turi dar vienà labai svarbià savybæ<br />

– visø metalø nitratai gerai tirpsta<br />

vandenyje, ir ta jø dalis, kurios nespëja<br />

pasisavinti mikroorganizmai ir augalai<br />

baltymø sintezei, lengvai migruoja ir patenka<br />

á gruntinius vandenis. Taip nitratai<br />

atsiranda ðuliniø, ðaltiniø ir negiliø<br />

græþiniø vandenyje.<br />

Kuo pavojingi nitratai Patekæ á þmogaus<br />

organizmà ir veikiami ávairiø fermentø<br />

nitratai pirmiausia virsta daug pavojingesniais<br />

nitritais, o pastarieji – nitrozo<br />

junginiais. Atliekant bandymus su<br />

ávairiais gyvûnais nustatyta, kad nitrozo<br />

junginiai jau yra kancerogenai ir skatina<br />

piktybiniø augliø atsiradimà. Nitritai<br />

veikia panaðiai kaip smalkës (anglies<br />

monoksidas), t.y. trukdo hemoglobinui<br />

aprûpinti organizmà deguonimi.<br />

Atsiþvelgdamos á Pasaulinës sveikatos<br />

organizacijos specialistø rekomendacijas<br />

visos pasaulio valstybës grieþtai riboja<br />

nitritø ir nitratø koncentracijas geriamajame<br />

vandenyje. Pagal Lietuvos geriamojo<br />

vandens higienos normà HN 24:<br />

2003 nitritø koncentracija vandenyje neturi<br />

virðyti 0,5 mg/L, o nitratø – 50 mg/L.<br />

Tie Lietuvos gyventojai, kurie geriamàjá<br />

vandená gauna ið centralizuotø vandens<br />

tiekimo sistemø, su nitritø ir nitratø<br />

problema praktiðkai nesusiduria. Taèiau<br />

nemaþa dalis Lietuvos kaimø gyventojø<br />

vis dar vartoja ðachtiniø ðuliniø<br />

vandená. Aplinkos ministerijos duomenimis<br />

ðiuo metu Lietuvoje yra apie 300<br />

tûkstanèiø kastiniø ðuliniø (negiliø 2–5<br />

m gylio ðachtiniø ðuliniø), ið kuriø vandená<br />

geria apie treèdalis Lietuvos gyventojø.<br />

Tos paèios ministerijos duomenimis<br />

maþdaug pusës ðuliniø vandenyje<br />

Pastaruosius 20 metø domiuosi<br />

geriamojo vandens ruoðimo ir jo<br />

kokybës problemomis. Per ðá<br />

laikotarpá teko analizuoti daugybæ<br />

paèiø ávairiausiø vandens mëginiø<br />

(taip pat ir ðachtiniø ðuliniø bei<br />

ðuliniø ir<br />

ðaltiniø vandenyje<br />

gerokai didesnës uþ normà nitratø koncentracijos.<br />

Man teko tirti ne vieno ðimto<br />

ðuliniø vandená, atveþtà ið ávairiø Lietuvos<br />

rajonø. Tyrimø rezultatai liûdina.<br />

Tik nedidelës dalies ðuliniø vandenyje<br />

nitratø koncentracija buvo maþesnë negu<br />

50 mg/L. Labai daþnai nitratø koncentracijos<br />

virðydavo leidþiamà normà<br />

2–3 ir daugiau kartø. Buvo ir ðulinys rekordininkas.<br />

Jame nitratø koncentracija<br />

siekë 850 mg/L. Tokiu vandeniu reikia<br />

laistyti darþus ir derlius bus garantuotas,<br />

taèiau já gerti ið tiesø pavojinga. Kyla<br />

natûralus klausimas, ar daug kaimo<br />

þmoniø þino, koká vandená geria jie, jø<br />

maþameèiai vaikai ir netgi kûdikiai, kurie,<br />

skaièiuojant vienam kilogramui kûno<br />

masës, gauna gerokai didesnes ir<br />

pavojingesnes nitratø dozes.<br />

Manau, kad tik nedidelë dalis ðuliniø<br />

savininkø þino, kiek nitratø yra jø ðulinio<br />

vandenyje. Retkarèiais vienà kità<br />

nedidelæ akcijà surengia higienistai. Per<br />

tokià akcijà iðtiriama keliolika arba geriausiu<br />

atveju keliasdeðimt ðuliniø. Po to<br />

spaudoje (daþniausiai vietinëje) pasirodo<br />

nelabai malonûs straipsneliai, skelbiantys,<br />

kad didesnëje dalyje iðtirtø ðuliniø<br />

rastos higienos normà virðijanèios nitratø<br />

koncentracijos, ir tuo viskas pasibaigia.<br />

Be abejo, platesniems tyrimams reikalingas<br />

tam tikras finansavimas. Èia<br />

daugiau iniciatyvos turëtø parodyti seniûnijos.<br />

Kartu su jø teritorijose esanèiø mokyklø<br />

chemijos ir biologijos mokytojais<br />

bei vyresniøjø klasiø moksleiviais seniûnijos<br />

kasmet galëtø nustatyti nitratø koncentracijas<br />

visuose naudojamuose ðuliniuose.<br />

Turëdamas Vokietijos firmos<br />

„Merck“ greitos analizës rinkinius, bet<br />

koks þmogus analizæ gali atlikti per 2–3<br />

minutes. Viena analizë kainuotø apie 1<br />

lità. Tai nëra dideli pinigai. Reikia tik noro<br />

ir tinkamos reklamos. Tokie ðaukliai arba<br />

vedliai galëtø bûti spaudos leidiniai, radijas<br />

ar televizija. Tokios akcijos, mano<br />

þiniomis, atliekamos kai kuriose Europos<br />

ðalyse, pavyzdþiui, Vokietijoje.<br />

Ið kur nitratai atsiranda ðuliniø vandenyje<br />

Ðaltiniai yra keli.<br />

ðaltiniø). Poþeminiø vandenø<br />

svarbiausia problema yra pernelyg<br />

dideli geleþies junginiø, kartais<br />

mangano, amonio ar sieros vandenilio<br />

kiekiai, o ðuliniø ir ðaltiniø –<br />

nitratai (èia nebus kalbama apie<br />

Nuolatinis nitratø ðaltinis yra atmosfera.<br />

Deginant bet koká kurà krosnyse,<br />

katilinëse, automobiliø varikliuose ir kt.<br />

yra reikalingas ore esantis deguonis.<br />

Kartu su oro deguonimi á degimo kameras<br />

patenka ir azotas, kurio ore yra gerokai<br />

daugiau negu deguonies. Aukðtoje<br />

temperatûroje dalis pakankamai<br />

inertiðko (neaktyvaus) azoto paverèiama<br />

azoto oksidais, kurie kartu su kitais<br />

degimo produktais patenka á atmosferà.<br />

Vëliau azoto oksidai atmosferoje toliau<br />

transformuojasi ir pasigaminæ nitratai<br />

su krituliais pasiekia þemës pavirðiø.<br />

Antras ðaltinis – tai mineralinës ir organinës<br />

azoto turinèios tràðos. Træðiama<br />

daþniausiai pavasará arba vasaros<br />

pradþioje.<br />

Treèias ðaltinis – azoto turinèiø organiniø<br />

medþiagø irimas dirvoje ir vandenyje.<br />

Nustatyta, kad nitratø koncentracijos<br />

ðuliniø vandenyje keièiasi, keièiantis metø<br />

laikams. Didþiausios nitratø koncentracijos<br />

paprastai fiksuojamos pavasará ir vasaros<br />

pradþioje, o maþiausios – vëlyvà rudená<br />

ir þiemà. Mano tyrimai tai patvirtino.<br />

Sodininkø bendrijoje ant Vokës upës kranto<br />

trejus metus ið eilës nustatinëjau nitratø<br />

koncentracijas dviejø ðuliniø vandenyje.<br />

Analizë buvo atliekama ne maþiau kaip<br />

du kartus (kartais ir daþniau) per mënesá.<br />

Vidutiniai kiekvieno mënesio rezultatai yra<br />

pateikti lentelëje.<br />

Sezoniniai nitratø koncentracijø kitimai<br />

ðuliniø vandenyje<br />

Mënuo Vidutinë nitratø (NO 3<br />

-)<br />

koncentracija, mg/L<br />

Ðulinys Nr. 1 Ðulinys Nr. 2<br />

Sausis 32 17<br />

Vasaris 34 19<br />

Kovas 45 28<br />

Balandis 68 49<br />

Geguþë 95 63<br />

Birþelis 83 55<br />

Liepa 57 42<br />

Rugpjûtis 51 40<br />

Rugsëjis 45 31<br />

Spalis 42 27<br />

Lapkritis 38 22<br />

Gruodis 34 21<br />

Matome, kad abiejø ðuliniø vandenyje<br />

nitratø koncentracijos keitësi analogiðkai.<br />

Didþiausios koncentracijos nustatytos<br />

balandþio, geguþës, birþelio<br />

menesiais, o maþiausios – lapkritá, gruodá,<br />

sausá, vasará. Kitø dvejø metø stebë-<br />

38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

mikrobiologinæ ðuliniø vandens<br />

tarðà). Nitratai turi dar kità pavadinimà<br />

– salietra, kuris plaèiai vartojamas<br />

kaimo þmoniø. Kalio nitratas<br />

vadinamas kalio salietra, amonio<br />

nitratas - amonio salietra ir t.t.<br />

jimø rezultatai buvo stebëtinai panaðûs<br />

á pateiktus lentelëje ir paveiksle ir todël<br />

èia nepateikti.<br />

Beje, teko stebëti ir sezoninius nitratø<br />

koncentracijø svyravimus ávairiose<br />

vietose trykðtanèiø ðaltiniø vandenyje.<br />

Koncentracijø sezoniniø kitimø eiga yra<br />

labai panaði á kitimus ðuliniuose, tik ðaltiniø<br />

vandenyje nitratø koncentracijos<br />

bûna gerokai maþesnës negu ðuliniø<br />

vandenyje ir paprastai nevirðija higienos<br />

normø.<br />

Kodël didþiausios nitratø koncentracijos<br />

vandenyje rastos balandþio, geguþës,<br />

birþelio mënesiais, o maþiausios –<br />

lapkritá, gruodá, sausá ir vasará Manau,<br />

kad pakankamai logiðkas bûtø toks paaiðkinimas.<br />

Þiemà, áðalus þemei, nevyksta<br />

nitratø migracija á gruntinius vandenis.<br />

Þiemà netræðiamos dirvos, o ið atmosferos<br />

á þemæ patekæ nitratai kaupiasi<br />

jos pavirðiuje. Pavasará, iðëjus áðalui,<br />

per þiemà susikaupæ pavirðiuje nitratai<br />

keliauja á gruntinius vandenis ir á ðulinius.<br />

Prasideda þemës ûkio darbai ir dirvø træðimas<br />

organinëmis ir mineralinëmis tràðomis.<br />

Ðiuo metu nitratø koncentracijos<br />

ðuliniø vandenyje bûna didþiausios.<br />

Dar labiau atðilus orams, suaktyvëja augalø<br />

ir ávairiø mikroorganizmø vegetacijos<br />

periodas, kurio metu nitratø azotas<br />

naudojamas baltymø sintezei ir nitratø<br />

koncentracijos dirvoje ir gruntiniame<br />

vandenyje sparèiai maþëja.<br />

Manau, kad pasitikrinti, kiek nitratø<br />

yra ðuliniø vandenyje, reikëtø pavasará<br />

ir vasaros pradþioje. Jeigu tuo metu nitratø<br />

koncentracijos vandenyje nevirðija<br />

higienos normos reikalavimø (≤ 50 mg/<br />

L), tai galima garantuoti, kad kitu metø<br />

laiku jø bus dar maþiau.<br />

Kaip paðalinti nitratus ið ðuliniø vandens<br />

arba bent sumaþinti jø koncentracijas<br />

Ðia tema galima iðgirsti paèiø ávairiausiø<br />

nuomoniø, pasiûlymø, rekomendacijø<br />

ir receptø. Pvz., kad ðulinius reikia<br />

uþdengti dangèiais arba apie ðuliná<br />

suformuoti 1–2 m skersmens ir ne maþesnio<br />

negu 1 m storio apsauginá molio<br />

sluoksná, arba á ðuliná pripilti chlorkalkiø<br />

ir po to vandená iðsemti, arba nitratus ið<br />

ðulinio tiesiog iðsemti. Deja, deja. Në vienas<br />

èia paminëtø bûdø në per nago juodymà<br />

nesumaþins nitratø koncentracijos<br />

ðulinio vandenyje.<br />

Ðtai vienas visiðkai nesenas atsitikimas.<br />

Savaitgalá apsilankiusi uoðvijoje,<br />

viena mano bendradarbë atveþë ðulinio<br />

vandens ir papraðë nustatyti nitratø koncentracijà.<br />

Atlikus analizæ, vandenyje<br />

buvo rasta 152 mg/L nitratø. Kadangi nitratø<br />

koncentracija 3 kartus virðijo higienos<br />

normos reikalavimus, prasidëjo diskusijos<br />

apie galimus nitratø koncentracijos<br />

sumaþinimo bûdus. Bendradarbë<br />

prasitarë, jog yra girdëjusi þmones kalbant,<br />

kad tokiais atvejais reikia bent keletà<br />

kartø ið ðulinio iðsemti vandená ir leisti<br />

prisirinkti naujam vandeniui. Ir nors visiðkai<br />

netikëjau, kad tai gali bent kiek<br />

padëti, bendradarbës neatkalbinëjau ir<br />

patariau ilgai nedelsti. Jau kità savaitgalá<br />

ðulinio „valymo“ operacija buvo atlikta<br />

ir pirmadiená á laboratorijà vël atkeliavo<br />

vandens mëginys (gerai, kad uoðviai<br />

turëjo elektriná vandens siurblá ir ði<br />

operacija nebuvo sudëtinga). Atlikus<br />

analizæ buvo nustatyta, kad nitratø koncentracija<br />

„sumaþëjo“ iki 153 mg/L. Kitaip<br />

ir bûti negalëjo. Juk ðulinys nëra<br />

sandëlis, kuriame renkasi ir kaupiasi nitratai.<br />

Ðulinio vandenyje nitratø koncentracijos<br />

yra tokios paèios, kaip ir aplink<br />

já esanèiame gruntiniame vandenyje, kuris<br />

ir maitina ðuliná. Jeigu pavyktø sumaþinti<br />

nitratø koncentracijas ðuliná maitinanèiame<br />

gruntiniame vandenyje, tiek<br />

pat sumaþëtø nitratø ir ðulinio vandenyje.<br />

Kaip tai padaryti Aplink ðuliná turëtø<br />

bûti tam tikro dydþio sanitarinë zona (kokio<br />

dydþio, sunku tiksliai pasakyti, bet<br />

manau, kad nemaþa), kurioje nebûtø intensyviai<br />

ûkininkaujama, nebûtø tvartø<br />

su ðalia sukrautom mëðlo krûvom ir kt.<br />

Kitaip tariant, ðulinys turëtø bûti árengtas<br />

atokiau nuo ûkiniø pastatø ir intensyviai<br />

dirbamø þemiø. Taèiau tai nëra patogu<br />

ir todël ðuliniai paprastai árengiami<br />

kuo arèiau namø. Antra vertus, árengus<br />

ðuliná atokiau nuo savo valdø, dar neaiðku<br />

ar nitratø sumaþës. Juk neþinoma,<br />

kokiais keliais keliauja gruntinis vanduo.<br />

Galimas dalykas, kad kaimynø „pamaitintas“<br />

nitratais gruntinis vanduo kaip<br />

tik atkeliauja á jûsø ðuliná.<br />

Garantuotas bûdas atsikratyti nitratø<br />

vandenyje – ásirengti gilesná græþiná.<br />

Taèiau atsiras kitø problemø: græþinio<br />

vanduo greièiausiai bus geleþingas, jame<br />

gali bûti didesnës mangano ir amonio<br />

koncentracijos. Tad vëlgi reikës ásirengti<br />

vandens gerinimo árenginius.<br />

Kitas nitratø ðalinimo bûdas – tai specialiø<br />

filtravimo kaseèiø naudojimas. Pavyko<br />

iðsiaiðkinti, kad anksèiau á Lietuvà<br />

buvo atveþamos Vokietijos firmos „Brita“<br />

filtravimo kasetës. Jø veikimo principà<br />

galima nuspëti. Manau, kad kaseèiø<br />

viduje turëtø bûti vienokios ar kitokios<br />

formos anijonitas, kuris sulaiko vandenyje<br />

esanèius anijonus (taip pat ir nitratus),<br />

o á vandená siunèia maþiau kenksmingus<br />

neigiamus jonus (anijonus), pavyzdþiui,<br />

chloridø (Cl - ) jonus.<br />

Deja, að jø nemaèiau ir netyriau, todël<br />

nieko konkretaus apie jas pasakyti<br />

negaliu. Kadangi jos nebuvo populiarios<br />

(gal paprasèiausiai nepakako reklamos),<br />

dabar jø mûsø rinkoje nëra. Jeigu<br />

pavyks gauti bent vienà egzemplioriø,<br />

pasistengsiu já nuodugniai iðtirti ir<br />

apie gautus rezultatus vienokiu ar kitokiu<br />

bûdu informuoti visuomenæ.<br />

Jau baigæs raðyti ðá straipsnelá, draugo<br />

pakviestas apsilankiau jo nesenai ásigytoje<br />

sodyboje <strong>Vilniaus</strong> rajone, pasienio<br />

zonoje tarp Lavoriðkiø ir Kenos. Vienkiemis<br />

Dievo uþmirðtame kampelyje; aplinkui<br />

miðkai ir seniai nedirbamos, pievomis<br />

virtusios þemës. Kieme uþdengtas<br />

ðulinys (iki vandens trys betono rentiniai),<br />

uþ 400 metrø fontanuojantis ðaltinis.<br />

Profesinio smalsumo vedamas paëmiau<br />

ðulinio ir ðaltinio vandens mëginius<br />

analizei. Labai knietëjo suþinoti,<br />

kiek ðiuose mëginiuose gali bûti nitratø.<br />

Logika kuþdëjo, kad nitratø neturëtø<br />

bûti daug. Juk aplinkui kiek akys mato<br />

ir dar toliau jokios ûkinës veiklos ir pats<br />

vasaros vidurys.<br />

Analizës rezultatai pranoko lûkesèius.<br />

Nitratø abiejuose mëginiuose radau<br />

labai maþai: ðulinio vandenyje 2,5<br />

mg/L, o ðaltinio vandenyje 0,85 mg/L.<br />

Tiek maþai nitratø ðulinio vandenyje niekada<br />

nebuvau radæs, nors iðtyriau ne<br />

maþiau kaip 300 ðuliniø. Maþiausia rasta<br />

nitratø koncentracija buvo, atrodo, 13<br />

mg/L. Ir ðulinio, ir ðaltinio vanduo, be<br />

visø kitø gerø savybiø, buvo dar ir pakankamai<br />

minkðtas – vos 3,1 mekv/L.<br />

Puikus vanduo. Paðvytinai toká vandená<br />

UV spinduliais arba paozonavai ðiek tiek<br />

– ir á parduotuves. Ir nereikia jokios vandens<br />

gerinimo árangos.<br />

<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 39

Prof. Vytas Antanas TAMOÐIÛNAS<br />

Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir<br />

geomokslø skyriaus pirmininkas<br />

Biologijos mokslø b<br />

Jau keletà metø Lietuvos MA akademikas<br />

Alfonsas Merkys susirûpinæs biologijos<br />

mokslø bûkle Lietuvoje. Skirtingose<br />

institucijose atskiros biologijos<br />

mokslo ðakos plëtojamos netolygiai. Esama<br />

daug prieþasèiø, taèiau visuotinai pripaþinta,<br />

kad trûksta árangos, reagentø,<br />

pagaliau ir specialistø. Tai buvo galima<br />

pastebëti ir 2006 m. lapkrièio 3 d. ávykusios<br />

iðplëstinës konferencijos, surengtos<br />

kartu su Ðvietimo ir mokslo ministerija,<br />

metu. Joje þymiausi Lietuvos biologai kartu<br />

su biologijos mokytojais nagrinëjo<br />

ðiuolaikinës biologijos mokslø bûklæ ir artimiausias<br />

perspektyvas Lietuvoje. Dalyvavo<br />

per 250 mokslininkø ir mokytojø.<br />

Konferencijà pradëjæs akad. A.Merkys<br />

trumpai apibûdino biologijos mokslo laimëjimus<br />

ir atsilikimo prieþastis.<br />

Sveikinimo þodá pasakë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

(VU) rektorius, ilgametis LMA<br />

prezidentas akademikas Benediktas<br />

Juodka. Jis pabrëþë biologijos svarbà,<br />

aptarë Nobelio premijos laureatø ánaðà á<br />

biologijos mokslø plëtrà. Lietuvos ðvietimo<br />

ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo<br />

departamento pagrindinio ir vidurinio<br />

ugdymo skyriaus vedëjo pavaduotoja<br />

Audronë Ðuminienë pasveikino gausiai<br />

susirinkusius mokytojus ir pakvietë<br />

juos praturtinti biologijos mokslø þinias,<br />

kurios pravers dëstant biologijà mokyklose<br />

ir rengiant bûsimuosius studentus.<br />

Pastaruoju metu plëtojosi ne tik biologijos<br />

mokslo ðakos. Tai savo praneðime<br />

pabrëþë LMA akademikas Juozas<br />

Kulys, kuris atstovavo ne tik <strong>Vilniaus</strong> Gedimino<br />

technikos universitetui, bet ir Biochemijos<br />

institutui. Jis kalbëjo apie nanobiotechnologijos<br />

paþangà Lietuvoje,<br />

pademonstravo ávairiø mokslø suartëjimo<br />

etapus: nuo Niutono matematikos<br />

(1687 metai!) iki þmogaus genomo sekos<br />

tyrimo (2000 metai). Akademikas<br />

savo praneðime kalbëjo apie nanobiotechnologijø<br />

– biologiniø sistemø (fosfolipidiniø<br />

biosluoksniø, liposomø, mikrofilamentø,<br />

baltymø, DNR ir kt.) mokslo<br />

naudojimà technologijoje. Nemaþai<br />

dëmesio skirta nanotechnologijos produktams,<br />

patentams, straipsniams. Lietuvoje<br />

nanobiotechnologijos tyrimai atliekami<br />

Biochemijos (savitvarkiø molekuliniø<br />

struktûrø gavimas ir tyrimas), Biotechnologijos<br />

(molekulinës fermentinës<br />

katalizës, molekulinis DNR atpaþinimas),<br />

Fizikos (molekuliniø ir hibridiniø struktûrø<br />

gavimas nanolitografijos ir savitvarkos<br />

metodais, jø spektriniai tyrimai ir modeliavimas)<br />

institutuose bei <strong>Vilniaus</strong> Gedimino<br />

technikos (nanoinþinerija, kvantiniai<br />

cheminiai biomolekuliø skaièiavimai)<br />

ir Kauno technologijos (biokatalitinë<br />

nanostruktûrø sintezë) universitetuose.<br />

Be ðiø krypèiø, 2005–2006 m. vykdomas<br />

Valstybinio mokslo ir studijø fondo<br />

remiamas darbas „Hibridiniai nanodariniai:<br />

surinkimas, atpaþinimas, manipuliavimas<br />

(Hi-nano)“.<br />

Akademikas Vytautas Kontrimavièius<br />

kalbëjo apie naujos krypties – molekulinës<br />

ekologijos pradþià Lietuvoje. Jis savo<br />

praneðime ne tik pristatë pirmuosius<br />

rezultatus ir perspektyvas, bet ir daug<br />

dëmesio skyrë ekologijos iðtakoms. Apþvelgë<br />

ledynmeèiui bûdingus þinduolius,<br />

þmogaus evoliucijà. Daug kartø pabrëþë<br />

Lietuvos unikalumà ekologijos tyrimams,<br />

nes mûsø ðalies teritorija daugeliui<br />

ðiauriniø rûðiø yra pietinë riba, o<br />

daugeliui pietiniø rûðiø – ðiaurinë arba<br />

yra netoli jø. Kalbëdamas apie molekulinius<br />

tyrimus pabrëþë, kad tokie tyrimai<br />

atveria plaèias galimybes, ateityje reiks<br />

taikyti naujus metodus ir jø reikðmë tik<br />

didës, taèiau ðie tyrimai yra brangûs ir<br />

reikalinga valstybës parama juos vykdanèioms<br />

institucijoms. Baigdamas<br />

akad. V.Kontrimavièius pasakë, kad bûtø<br />

labai naudinga, jei á ðiuos tyrimus ásijungtø<br />

molekulinës biologijos specialistai<br />

ir jø mokiniai.<br />

LMA narys korespondentas, VU<br />

Gamtos mokslø fakulteto Mikrobiologijos<br />

ir genetikos katedros vedëjas profesorius<br />

Jonas Remigijus Naujalis iðkëlë<br />

botanikos mokslo reikalingumà ne tik<br />

biologijos mokytojams. Botanikos þinios<br />

svarbios ávairiais aspektais: pirmiausia<br />

biologijos (augalø sandara, funkcija,<br />

ávairovë), evoliucijos (apie þemëje vykusius<br />

ir vykstanèius procesus), ekologijos<br />

(savaiminiø ir dirbtiniø gamtiniø sistemø<br />

susidarymo ir funkcionavimo pagrindas),<br />

ekonomikos (maisto, techniniø<br />

ir vaistiniø þaliavø ðaltinis), pagaliau<br />

ir estetiniu poþiûriu (augalai padavimø,<br />

pasakojimø, dainø, raðytinio ir vaizduojamojo<br />

meno, gyvenamosios aplinkos<br />

ir tradicijø neatskiriamos dalys). Jis daugiausia<br />

kalbëjo apie samanø rizoidus,<br />

taèiau atkreipë mokytojø dëmesá, kad<br />

biologijos vadovëliuose pasitaiko ir nekorektiðkø<br />

teiginiø: pvz., þiedas gali bûti<br />

apibrëþtas 100 ir daugiau kartø. Todël<br />

profesorius savo praneðime stengësi<br />

patikslinti kai kuriuos teiginius apie ðaknis,<br />

sporas, þiedus ir kitus botaninius<br />

reiðkinius. Atkreipë dëmesá, kad svarbiausios<br />

rizoidø funkcijos – gametofito<br />

átvirtinimas substrate ir vandens paëmimas<br />

ið aplinkos; sporiniø induoèiø sporos<br />

susidaro tik ávairios konstrukcijos<br />

sporangëse, þiedai nëra augalø dauginimosi<br />

organai, jø atskiros dalys yra nevienodos<br />

kilmës ir atsiradusios ne vienu<br />

metu. Dar kartà priminë telominæ þiedo<br />

kilmës hipotezæ (W.Zimmermann,<br />

1930) ir jos aiðkinimà.<br />

LMA narys korespondentas, tos paèios<br />

katedros profesorius Vytautas Ranèelis<br />

kalbëjo apie augalø genetikos tyrimus<br />

ir jø perspektyvà. Jis savo praneðime<br />

nagrinëjo genomo (genetinës informacijos<br />

DNR visuma), apomiksës<br />

(dirbtinë apomiksë – sena genetikø svajonë),<br />

branduolëlio dominavimà, paramutacijø<br />

(kukurûzai) átakà augalø genetikai.<br />

Këlë klausimà, ar augalai jauèia,<br />

t.y. pasiþymi jutiminëmis savybëmis.<br />

40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ûklë ir perspektyvos Lietuvoje<br />

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />

Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, akad.<br />

Benediktas Juodka ir akad. Alfonsas Merkys<br />

prieð prasidedant konferencijai<br />

Prof. V.Ranèelis pabrëþë streso reikðmæ,<br />

nes tai verèia keisti paveldëtà ið tëvø genetiná<br />

kodà (pvz., vairenio reversijos).<br />

VU Gamtos fakulteto Biofizikos katedros<br />

vedëja profesorë Vida Kirvelienë<br />

daugiausia kalbëjo apie làstelës biologijos<br />

tyrimus, taèiau klausantieji galëjo<br />

susipaþinti ne tik su apoptozës mechanizmø<br />

nagrinëjimu, bet ir suvokti jø svarbà<br />

aplinkosaugai, biotechnologijai, medicinai<br />

bei susipaþinti su kitais tyrimais,<br />

atliekamais katedros mokslinëse laboratorijose.<br />

Praneðëja akcentavo, kad genominis<br />

DNR ir baltymø kompleksai (molekulinë<br />

biologija) atspindi genome uþkoduotos<br />

informacijos apdorojimo principus<br />

ir yra bioinformaciniø technologijø<br />

pagrindas. Þmogaus veiklos ekologinës<br />

pasekmës susijusios tiek su pirmine, tiek<br />

su antrine tarða. Nagrinëta membranø<br />

barjerinë reikðmë (svarbûs metodai genø<br />

terapijai), fotodinaminës terapijos pagrindai,<br />

làsteliø apoptozë (po ðvitinimo),<br />

navikø kraujagysliø bûklë.<br />

VU Medicinos fakulteto Þmogaus ir<br />

medicininës genetikos katedros vedëjas,<br />

LMA narys ekspertas profesorius<br />

Vaidutis Kuèinskas (jis ir VU Santariðkiø<br />

klinikø Medicininës genetikos centro vadovas)<br />

ne tik apibûdino genetikos ir genomikos<br />

naudà medicinai, bet ir ávertino<br />

jø mokslinius ir praktinius aspektus.<br />

Daug vietos skyrë þmogaus genomo sekø<br />

charakteristikai, Lietuvos gyventojø<br />

populiaciniams tyrimams, palygino ðiø<br />

tyrimø rezultatus su Europoje gyvenanèiomis<br />

populiacijomis. Praneðime buvo<br />

apþvelgti Medicininës genetikos centro<br />

laimëjimai (nuo 1971 metø), kurie daugiausia<br />

susijæ su genetinio ðeimø konsultavimo<br />

sistemos sukûrimu ir ádiegimu.<br />

Lietuvoje sukurta visuotinë naujagimiø<br />

tikrinimo kai kurioms paveldimoms<br />

medþiagø apykaitos ligoms nustatyti<br />

ir joms gydyti programa.<br />

Alergija – ne tik tûkstantmeèio problema,<br />

nors yra þinoma nuo 1906 metø.<br />

Kaip teigë LMA narë ekspertë profesorë<br />

Rûta Dubakienë, alergija yra ekologinë,<br />

medicininë, socialinë ir ekonominë<br />

problema. Ekologinis problemos<br />

aspektas susijæs su aplinkos alergenais<br />

(augalø þiedadulkës, mikroskopiniai<br />

grybai, namø dulkiø erkës, maisto produktai,<br />

cheminës medþiagos ir kt.). Lietuvoje<br />

daþnos dulkiø erkës (rastos 49<br />

rûðys), randamos namuose, vaikø darþeliuose.<br />

Daþnai pasitaiko maisto alergija,<br />

ypaè apelsinams, ðokoladui, citrinoms<br />

ir kitiems maisto produktams. Pasirodo,<br />

pelyno, berþo bei kitos þiedadulkës<br />

duoda kryþmines reakcijas – sunku<br />

nustatyti ligos sukëlëjà – alergenà. Alerginiø<br />

ligø gydymas brangiai kainuoja,<br />

pvz., JAV apskaièiuota, jog astmai, alerginiam<br />

rinitui ar dermatitui gydyti iðleidþiama<br />

7–12 tûkst. doleriø per metus.<br />

Alergija – medicininë ir socialinë problema,<br />

nes sukelia ávairias ligas (anafilaksinis<br />

ðokas, astma, ðienligë, alerginis rinitas,<br />

dilgëlinë, atopinis dermatitas ir<br />

t.t.), apriboja darbingumà, sukelia invalidumà,<br />

keièia gyvenimo kokybæ. Nuolat<br />

didëja svarbiausiø iðorës terðalø (dujos,<br />

organinës medþiagos, metalai) kiekis<br />

ir jø poveikis organizmui. Labai svarbu<br />

nustatyti alerginius terðalus, jø svarbà<br />

alerginëms reakcijoms, sukurti naujas<br />

alerginiø ligø prevencijas, diagnostikos<br />

ir gydymo strategijas.<br />

Pasibaigus pagrindiniams praneðimams,<br />

vyko diskusijos, buvo priimta<br />

rezoliucija. Ávertinti biologijos laimëjimai<br />

augalø sistematikos – Botanikos<br />

instituto direktorius dr. V.Raðomavièius,<br />

biotechnologijos – LMA narys ekspertas<br />

prof. V.Ðikðnys (Biotechnologijos institutas)<br />

srityse, apskritai biologijos pasiekimai<br />

ir problemos – LMA narys korespondentas<br />

profesorius V.A.Tamoðiûnas<br />

(VU Imunologijos institutas). Pakviesti<br />

mokytojai susitikti su ávairiø srièiø<br />

mikrobiologais – prof. A.Lugauskas<br />

(Botanikos institutas).<br />

Rezoliucijà derino ir priëmë konferencijos<br />

pradþioje sudaryta komisija:<br />

akad. A.Merkys (pirmininkas), MA narys<br />

korespondentas J.R.Naujalis, MA<br />

narys korespondentas V.Ranèelis, MA<br />

narë ekspertë R.Dubakienë, Biologijos,<br />

medicinos ir geomokslø skyriaus mokslinë<br />

sekretorë J.Olechnovièienë (sekretorë)<br />

ir ðiø eiluèiø autorius.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 41

Konstantinas<br />

Grafas<br />

Tiðkevièius<br />

200-osioms gimimo metinëms<br />

Tiðkevièiaus rankraðtis „Mapa rzeki Wiliji<br />

od jei êródùa aý do pierwszej przystani<br />

handlowey w Kostykach“ (1857 m.).<br />

Apie Lohoiskà ir kitkà<br />

Matas VELIÈKA<br />

Lietuvos ir Gudijos proistorës tyrinëtojas,<br />

senienø rinkëjas grafas Konstantinas<br />

Tiðkevièius gimë 1806 m. vasario 5<br />

d. Lohoiske, Borisovo apskrityje, Pijaus<br />

Tiðkevièiaus ir Augustos Plateraitës ðeimoje.<br />

Mokësi Polocko jëzuitø kolegijoje<br />

ligi jà uþdarant. 1823 m. ástojo á <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto Teisiø skyriø. 1838 m. pradëjo<br />

dirbti kaip finansø ministerijos valdininkas<br />

Lenkijoje. Tiðkevièius buvo kraðto<br />

pramoninimo ðalininkas: steigë linø bei<br />

medvilnës audyklas, cukraus gamybos<br />

ámonæ, geleþies liejyklà ir kt.<br />

Studijø tikslais lankësi Prahos, Kelno,<br />

Paryþiaus, Briuselio, Berlyno, Drezdeno,<br />

Londono, Krokuvos, Kijevo ir kt. muziejuose.<br />

Savo dvare Lohoiske buvo sudaræs<br />

didelæ bibliotekà, numizmatikos, archeologiniø<br />

iðkasenø (tarp jø ir Egipto),<br />

autografø, paveikslø ir graviûrø rinkiná.<br />

Dalá su Lietuva susijusiø graviûrø paskelbë<br />

Vilniuje savo darbe „Pomniki rytownictwa<br />

krajowego“ (1858). Jo broliui Eustachui<br />

ásteigus Vilniuje Senovës muziejø<br />

ir sudarius Archeologijos komisijà, Tiðkevièius<br />

buvo tø institucijø tikrasis narys.<br />

1861 m. buvo paskirtas valstieèiø baudþiavai<br />

panaikinti komisijos nariu. Senatvëje<br />

apako, tuomet jo diktuojamus raðtus<br />

tvarkë þmona Paulina Ciechanavièiûtë,<br />

kurià jis buvo vedæs 1836 metais.<br />

20 metø tyrinëjo Lietuvos ir Gudijos<br />

praeitá, vykdë archeologinius kasinëjimus,<br />

daugiausia Borisovo apskrityje. Vieni<br />

pirmøjø jo darbø buvo jau minëtas graviûrø<br />

rinkinëlis ir 1859 m. Vilniuje iðspausdintas<br />

darbas apie Lietuvos ir Lietuvos<br />

Rusios pilis bei piliakalnius – „Wiadomoúã<br />

historyczna o zamkach, horodyszczach<br />

i okopiskach staroýytnych na Litwie<br />

i Rusi litewskiej“. Po to iðleido stambø<br />

darbà apie piliakalnius Lietuvoje ir Vakarø<br />

Rusijoje – „O kurhanach na Litwie i<br />

Rusi zachodniej“ su 16 lenteliø. Ðis darbas<br />

jau 1864 m. buvo spausdinamas rusiðkai<br />

„Vilenskij Vestnik“ (112–117 nr.). Archeologiniø<br />

tyrinëjimø darbe Tiðkevièiui<br />

didelës átakos turëjo brolis Eustachas, taèiau<br />

buvo susidaræs neblogà pilkapiø tyrimo<br />

metodà: jis darë ávairius pilkapio pjûvius,<br />

tiksliai matavo surastus griauèius,<br />

smulkiai apraðydavo kasinëjimus. Jis buvo<br />

vienas pirmøjø, parveþæs á savo muziejø<br />

atkastus griauèius su ákapëmis. Pilkapius<br />

Tiðkevièius skirsto á didþiulius pavienius,<br />

kur buvæ palaidota po vienà þmogø<br />

(jo nuomone, þymûs asmenys), grupinius<br />

pilkapius kovø vietovëse ir sargybinius,<br />

supiltas kalvas ir kelius, rodanèius<br />

sampilus. Gana nuodugniai apraðoma<br />

laidosena. <strong>Vilniaus</strong> kraðte aptinkamus<br />

degintinius kapus jis skiria ne skirtingoms<br />

etninëms grupëms, bet aukðtesnës<br />

kilmës þmonëms. Ypaè daug dëmesio<br />

Tiðkevièius kreipë á keramikà. Keramikoje<br />

áspaustus ar ábrëþtus þenklus laiko<br />

religiniais simboliais, Drohièino plombas<br />

– jotvingiø talismanais. Nesiskiria ir su<br />

„aðaruvëmis“. Kultûrà skirsto á tris periodus,<br />

bet apie þalvario amþiø yra tos nuomonës,<br />

kad arba jo èia visai nëra buvæ,<br />

arba jis tetrukæs trumpà laikà. Akmens amþius,<br />

Tiðkevièiaus nuomone, truko iki geleþies<br />

pasirodymo. Naudojosi gana gausia<br />

kitø kraðtø archeologine literatûra.<br />

Bene daugiausia Tiðkevièius þinomas<br />

savo lëðomis 1857 m. atliktais Neries tyrinëjimais:<br />

árengë ekspedicijai 3 laivus, kurie<br />

pasirodë netikæ tai upei ir ástrigo pirmoje<br />

seklumoje, tad keliauta buvo þvejø<br />

laivu nuo Kamenio baþnytkaimio ligi upës<br />

þioèiø Kaune. Tiðkevièius atliko matavimus,<br />

rinko folklorà, apraðë upæ ir jos pakraðèius.<br />

Já lydëjæs matininkas Ðantiras<br />

pagamino Neries aukðtupio ir þymesniø<br />

rëvø planus, dailininkas Januðevièius pieðë<br />

krantø reginius. Tiðkevièius, kad ir lenkø<br />

kultûros þmogus, taèiau labai þavëjosi<br />

lietuviø liaudies bûdo savybëmis ir jas iðkëlë<br />

savo monografijoje. Dël rusø administracijos<br />

nusistatymo nebegalëjo iðleisti<br />

savo veikalo Lietuvoje: tai atliko jau po<br />

jo mirties lenkø raðytojas J.I.Kraðevskis<br />

emigracijoje, Drezdene, kur 1871 m. iðleista<br />

didþiulë monografija (XVI+362 p. su<br />

iliustracijomis) apie Nerá ir jos krantus hidrografo,<br />

archeologo ir etnografo akimis –<br />

„Wilija i jei brzegi pod wzglædem hydrograficznym,<br />

archeologicznym i etnograficznym“.<br />

Vëliau dalis to veikalo, iðversto á rusø<br />

kalbà, ádëta á <strong>Vilniaus</strong> karinës apygardos<br />

periodiná leidiná. <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

bibliotekos rankraðèiø skyriuje yra iðlikæs<br />

Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gimtinë<br />

– Lohoisko (raðoma ir „Logoisk“) baþnytkaimis.<br />

Jis yra netoli Minsko, apie 40<br />

km ðiaurryèiø pusën. Aiðkinama, kad pavadinimas<br />

kilæs ið baltarusiø „loh“, atseit<br />

„meðkos irðtva, migis“. Lohoisko þemes<br />

valdë Jogaila, Skirgaila, Vytautas. Taigi<br />

LDK – jos rytø paribiai – krivièiø kraðtas.<br />

Tiðkevièiø giminës rankose jis nuo<br />

1518 m., èia nugyveno 14 jø kartø. Rûmus,<br />

kuriuose knygos autorius gimë, pastatë<br />

Konstantino tëvas Pijus 1815 metais.<br />

Jis ir pradëjo èia kaupti viskà, kas<br />

jam atrodë yra ir bus vertinga ateities<br />

mokslininkams (buvo <strong>Vilniaus</strong> archeologijos<br />

komisijos narys). Abudu sûnûs –<br />

Eustachas ir Konstantinas, vëliau tapæ<br />

garsiais Lietuvos mokslo vyrais (tokiais<br />

laikomi ir ðiandien), nuo maþumës þengë<br />

tëvo pramintais mokslø ir menø takais.<br />

Archeologijos, etnografijos, numizmatikos,<br />

hidrografijos ir kt. baruose jø<br />

darbuotasi su pasiðventimu, nesiblaðkant<br />

á paðalius. Neretas atvejis, kai aukðtos<br />

kilmës jaunikaièiai rinkdavosi kitoká,<br />

nerûpestingà, maþavertá bûvá.<br />

Ið Napoleono Ordos litografijø galima<br />

spræsti, kad grafui Pijui Tiðkevièiui Lohoiske<br />

buvo suprojektuotas ir pastatytas tikrai<br />

praðmatnus neoklasicistinis rûmas (architekto<br />

pavardë neþinoma). Ið abiejø pusiø<br />

já supo dideli parkai. Per Pirmàjá pasauliná<br />

karà ansamblio visuma, nors kiek<br />

apdraskyta, taèiau iðgyveno, o per Antràjá<br />

pasauliná karà buvo sunaikinta. Dabar<br />

tik griuvenos rodo, kur bûta garsios<br />

42 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

meno ir mokslo lobynø buveinës. Iðliko,<br />

beje, parkø fragmentai. Juose prieð kurá<br />

laikà árengti du sporto aikðtynai (archeologo<br />

dr. V.Vaitkevièiaus þiniomis).<br />

Konstantinui Tiðkevièiui po studijø ir<br />

kelioniø visam laikui gráþus á gimtinæ (èia<br />

jo praleisti paskutiniai trys gyvenimo deðimtmeèiai)<br />

Lohoisko rûmø kolekcija tapo<br />

unikalia moksliniais, meno turtais: numizmatikos<br />

rinkinyje – 1140 vienetø, bibliotekoje<br />

– 10 000 tomø (500 jø itin vertingø<br />

inkunabulø), rankraðèiai, dokumentai...<br />

Sienas puoðë apie 47 Vakarø Europos<br />

meistrø drobës. Daug <strong>Vilniaus</strong> mokyklos<br />

dailininkø – Èechavièiaus, Smuglevièiaus,<br />

Damelio, Rustemo darbø. Turëta<br />

net Pompëjos ir Herkulanumo miestieèiø<br />

buities rakandø. Visa tai buvo apraðyta<br />

1875 m. A.Kirkoro.<br />

Lohoisko turtai ëmë nykti grafui Konstantinui<br />

mirus. Raðoma, kad miræs nuo<br />

juodligës Minske (greièiausiai turëjo mieste<br />

namus). Palaidotas Lohoisko baþnyèios<br />

kriptoje, baþnyèios, kurià prieð porà ðimtmeèiø<br />

buvo pastatæs vienas jo protëviø.<br />

Nûnai baltarusiø restauratoriai jos griuvësiuose<br />

rado K.Tiðkevièiaus kapavietës marmurinæ<br />

lentà. Neþinodami tikslios palaidojimo<br />

vietos jà apytikriai nustatë ir pritvirtino.<br />

Prisimintina, kad Eustachijus Tiðkevièius<br />

(Konstantino brolis) palaidotas Rasose.<br />

Svarbiausia mums K.Tiðkevièiaus<br />

knyga „Neris ir jos krantai“ („Wilija i jei<br />

brzegi“), beveik po 150 metø nuo paraðymo<br />

lietuviðkai iðleista 1992 metais. Vertëjas<br />

Vytautas Bûda knygà iðvertë labai<br />

meistriðkai (iðleido „Minties“ leidykla).<br />

Vertëjas galynëjosi su daugeliu sunkumø,<br />

nustatydamas uþmarðtin pradingusiø<br />

vietoviø vardus, specifinius XIX a. len-<br />

kø kalbos niuansus ir t.t. Atsirado ir talkininkø<br />

– vertëjas, sava plunksna uþbaigdamas<br />

veikalà pabaigos þodþiu, nurodydamas<br />

ir pabrëþdamas knygos autoriaus<br />

nuopelnus Lietuvai, jos mokslui ir gamtai,<br />

dëkojo <strong>Vilniaus</strong> Gedimino technikos<br />

universiteto dëstytojams (doc. A.Velièkai,<br />

A.Kryþinauskaitei), Baþnyèios atstovams.<br />

K.Tiðkevièiaus knygà taikliai apibûdino<br />

a.a. prof. Èeslovas Kudaba: „Mûsø Neriai<br />

tokios knygos gali pavydëti bet kuri<br />

didþioji Europos ir net pasaulio upë“ („Nerimi“,<br />

„Mintis“, 1985). Ðiandien K.Tiðkevièiaus<br />

lietuviðkos knygos ir su þiburiu nerasi.<br />

Jà iðpirko, nes ir dabar, po tiekos metø,<br />

ji pulsuoja gyvybe. Neries ir jos apylinkiø<br />

apraðymai itin vertingi tiems, kurie nûdien<br />

leidþiasi pasroviui upe. Perskaitæ Tiðkevièiø<br />

ágyja kur kas platesná, sakytume,<br />

romantiðkesná supratimà apie galbût vienà<br />

graþiausiø Rytø Europos upiø.<br />

„Minties“ leidykla daug pasitarnautø<br />

naujai Neries gerbëjø kartai, pakartodama<br />

dalá tiraþo, gal ir papildydama naujais<br />

duomenimis, nes jø atsirado (pvz., ekspedicijos<br />

metu daryta kartografija ir kt.).<br />

Pabaigai dar vertëtø kelis þodþius skirti<br />

anos ekspedicijos Nerimi grafo talkininkams.<br />

Jis ir pats trumpai juos paminëjo<br />

pratarmëje: „Krantø vaizdelius kelionëje<br />

kûrë p. Macelis Januðevièius (Januszewicz)“.<br />

Ðis þmogus gyveno XIX a. pirmojoje<br />

pusëje, buvo grafikas, <strong>Vilniaus</strong> universitete<br />

mokësi pas Jonà Rustemà. Iðlikæ<br />

apie porà ðimtø jo pieðtø miesto ir apylinkës<br />

vaizdø, yra buvæs <strong>Vilniaus</strong> teatro<br />

direktoriumi.<br />

Bene svarbiausias K.Tiðkevièiaus padëjëjas,<br />

kompanionas kelionëje buvo<br />

lenkø kartografas Jeþis Ðantyras (Szantyr).<br />

Jis apraðë pavojingiausias upës rëvas,<br />

sudarë jø atlasà, savotiðkà navigacijos<br />

locijà.<br />

Minimas ir Arturas Bartelsas (Bartels).<br />

Prieðkario „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“<br />

raðoma, kad jis gimæs Lietuvos guduose,<br />

lenkø muzikas, paiðytojas ir poetas. Dalyvavo<br />

1863 m. sukilime, mirë Krokuvoje. Lohoisko<br />

rûmuose buvo apstu jo paveikslø ir<br />

poezijos. Bendraamþiø buvo laikomas „lietuviðkuoju<br />

Beranþë“ („litewskim Beranger“).<br />

Beranþë – prancûzø XIX a. poetas,<br />

dainø rinkëjas, Napoleono garbintojas, jo<br />

kulto këlëjas. Ypaè tai atsispindi ir ðiandien<br />

dainuojamoje „Il n‘est pas mort“. Èia palyginimas<br />

grindþiamas tuo, kad A.Bartelsas<br />

buvo surinkæs daug duomenø, ypaè dainø,<br />

kitos etnografijos, ið kuriø galima buvo<br />

semtis fundamentaliø þiniø XIX a. lietuviø<br />

paproèiams ir gyvenimo bûdui paþinti.<br />

<br />

Garsiø þmoniø<br />

posakiai<br />

GANDIS<br />

Gyvenimas labai vertingas,<br />

neiðeikvokite jo pernelyg greitai.<br />

Bevertë auka, jeigu ji neaukojama<br />

dþiugiai. Auka nedera prie<br />

liûdno veido.<br />

Demokratinëje valstybëje þmonës<br />

neturëtø elgtis kaip avys.<br />

Að taikau nebendradarbiavimo<br />

strategijà ne þmonëms, o<br />

sistemai.<br />

Nepriklausomybë – tai savo<br />

noru priimti apribojimai, drausmës<br />

ir ástatymø paisymas.<br />

OSKARAS VAILDAS<br />

Vyrai visada nori bûti moterims<br />

pirmi, moterys visada nori bûti<br />

vyrams paskutinës.<br />

Mes mokome þmones, kaip<br />

prisiminti faktus, bet nemokome,<br />

kaip augti.<br />

Istorijà kurti gali bet kas. Taèiau<br />

jà uþraðyti gali tik didis þmogus.<br />

Gyvenimas per daug sudëtingas,<br />

kad á já galima bûtø rimtai<br />

þiûrëti.<br />

Ðiaip ar taip, vis tiek reikës mirti.<br />

(Paskutiniai Oskaro Vaildo þodþiai).<br />

Parinko ANTANINA BANELYTË<br />

Gerbiama redakcija!<br />

A<br />

rtëja ðv. Kalëdos,<br />

Naujieji metai. Kiekvienas<br />

norime kaþkuo pradþiuginti<br />

mums brangius ir artimus<br />

þmones. Ieðkome …<br />

Pastebëjau, kad mano anûkë<br />

Sigutë susidomëjusi þurnalu<br />

„Mokslas ir gyvenimas“, kuriame<br />

randa jai ádomiø straipsniø<br />

ávairiais mokslo, gyvenimo<br />

klausimais.Taigi ir jaunimas<br />

supranta ir ieðko já praturtinanèiø<br />

dvasiniø vertybiø! Todël nutariau,<br />

kad geriausia kalëdinë dovana<br />

Sigutei bûtø, jei 2007 metams<br />

uþprenumeruoèiau Jûsø þurnalà.<br />

Tà ir padariau.<br />

Su ðviesiausiais linkëjimais<br />

moèiutë Janina LANKUTIENË<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 43

Lietuvos mokslo premijø komisija<br />

praneða, kad 2006 m. Lietuvos<br />

mokslo premijoms pateikti ðie darbai<br />

Humanitariniø ir socialiniø mokslø<br />

sekcija<br />

Fundamentiniai ir taikomieji<br />

moksliniø tyrimø darbai<br />

1. Gintaras Beresnevièius. Darbø<br />

ciklas „Religijotyra ir senovës baltø mitologija<br />

(1990–2004 m.)“ (po mirties). Pateikë<br />

Kultûros, filosofijos ir meno instituto<br />

taryba.<br />

2. Remigijus Èiegis. Darbø ciklas<br />

„Darnaus vystymosi ekonominiai ir vadybiniai<br />

aspektai (1997–2005 m.)“. Pateikë<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto senatas.<br />

3. Aleksas Stanislovas Girdenis. Darbø<br />

ciklas „Fonologijos, dialektologijos ir<br />

kalbos istorijos tyrimai (1962–2003 m.)“.<br />

Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto senatas.<br />

4. Alvydas Jokubaitis. Darbø ciklas<br />

„Ðiuolaikinës politikos filosofijos problemos<br />

(1997–2005 m)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto senatas.<br />

5. Viktoras Justickis. Darbø ciklas<br />

„Lietuvos nusikalstamumas ir já sukeliantys<br />

socialiniai veiksniai (1980–2005 m.)“.<br />

Pateikë Mykolo Romerio universiteto senatas.<br />

6. Simas Karaliûnas. Mokslo darbas<br />

„Baltø praeitis istoriniuose šaltiniuose<br />

(1994–2005 m.)“. Pateikë Lietuviø kalbos<br />

instituto taryba.<br />

7. Jonas Mackevièius. Darbø ciklas<br />

„Verslo ámoniø apskaita ir auditas: teorija,<br />

praktika, perspektyvos (1991–2005 m.)“.<br />

Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto senatas.<br />

8. Mindaugas Maksimaitis. Darbø<br />

ciklas „Lietuvos konstitucionalizmo istorijos<br />

studijos (1989–2005 m.)“. Pateikë<br />

Mykolo Romerio universiteto senatas.<br />

9. Irena Regina Merkienë. Darbø ciklas<br />

„Lietuviø etninës kultûros tipologiniai<br />

arealai ir regioninio tapatumo iðraiðka (XVI<br />

a. antroji pusë – XX a.) (1971–2005 m.)“.<br />

Pateikë Lietuvos istorijos instituto taryba.<br />

10. Jolita Mulevièiûtë, Laima Lauèkaitë,<br />

Giedrë Jankevièiûtë. Monografijø ciklas<br />

„Dailës gyvenimas Lietuvoje XX a. pirmoje<br />

pusëje (2001–2003 m.)“. Pateikë Kultûros,<br />

filosofijos ir meno instituto taryba.<br />

11. Antanas Pakerys. Monografija<br />

„Akcentologija (I dalis, 1994 m.; II dalis,<br />

2002 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> pedagoginio<br />

universiteto senatas.<br />

12. Romanas Pleèkaitis. Veikalas<br />

„Lietuvos filosofijos istorija. I tomas. Viduramþiai<br />

– Renesansas – Naujieji<br />

amþiai (2004 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

senatas, Kultûros, filosofijos ir<br />

meno instituto taryba.<br />

13. Stasys Puðkorius. Darbø ciklas<br />

„Kiekybiniai metodai šiuolaikiškoje vadyboje<br />

(2001–2004 m.)“. Pateikë Mykolo<br />

Romerio universiteto senatas.<br />

14. Alfonsas Vaiðvila. Darbø ciklas<br />

„Teisinë valstybë ðiuolaikinëje teisës filosofijos<br />

doktrinoje (2000–2005 m.)“. Pateikë<br />

Mykolo Romerio universiteto senatas.<br />

Taikomosios mokslinës veiklos<br />

(eksperimentinës plëtros) darbai<br />

1. Meilutë Ramonienë, Loreta Vilkienë,<br />

Joana Pribuðauskaitë, Virginija<br />

Stumbrienë. Darbø ciklas „Lietuviø kalbos<br />

kaip svetimosios mokymas: situacijos<br />

tyrimas, metodika ir jos taikymas<br />

(1995–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

senatas, UAB „Baltø lankø“ leidyba“,<br />

UAB „Gimtasis þodis“.<br />

2. Vladislava Stankûnienë. Darbø ciklas<br />

„Paramos ðeimai politikos prioritetø paieðkos<br />

gimstamumo maþëjimo, ðeimos<br />

pokyèiø ir demografinës krizës sàlygomis<br />

(1990–2005 m.)“. Pateikë Socialiniø tyrimø<br />

instituto taryba, Lietuvos Respublikos socialinës<br />

apsaugos ir darbo ministerija.<br />

3. Vida Þilinskienë, Laima Grumadienë.<br />

Darbø ciklas „Lingvostatistiniai dabartinës<br />

lietuviø kalbos tyrimai: daþniniai<br />

ir atgaliniai þodynai bei praktinis jø taikymas<br />

(1975–2005 m.)“. Pateikë Mykolo<br />

Romerio universiteto senatas, Leidykla<br />

spaustuvë„Mokslo aidai“, VðÁ „Tautiniø<br />

bendrijø namai“.<br />

Fiziniø mokslø sekcija<br />

Fundamentiniai ir taikomieji<br />

moksliniø tyrimø darbai<br />

1. Artûras Dubickas. Darbø ciklas<br />

„Algebriniø skaièiø pasiskirstymas<br />

(1986–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

senatas.<br />

2. Arvaidas Galdikas. Darbø ciklas<br />

„Plazmos suaktyvintø heterogeniniø procesø<br />

daugiakomponenèiø kietøjø kûnø<br />

pavirðiuose matematinis modeliavimas<br />

(1993–2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos<br />

universiteto senatas.<br />

3. Liudmila Nickelson, Viktoras Ðugurovas.<br />

Darbø ciklas „Singuliariniø integraliniø<br />

lygèiø (SIL) metodai ir jø praktiniai<br />

taikymai bangolaidþiø ir trimaèiø<br />

sandarø elektrodinaminei analizei (1980–<br />

2005 m.)“. Pateikë Puslaidininkiø fizikos<br />

instituto taryba.<br />

4. Vilius Palenskis, Jonas Matukas.<br />

Darbø ciklas „Puslaidininkiø, superlaidi-<br />

Varðuvos valstybiniame archeologijos muziejuje<br />

atidaryta paroda „Praeitis atverta ateièiai. Lietuvos<br />

didþiøjø kunigaikðèiø rûmai Vilniuje“.<br />

Bronius SLAVINSKAS<br />

Keliaujanti paroda<br />

Lenkijoje<br />

Ðia ekspozicija siekiama Lenkijos visuomenæ<br />

supaþindinti su vienu svarbiausiø<br />

Lietuvos tûkstantmeèio programos<br />

projektø – Valdovø rûmø atkûrimu<br />

Vilniuje, – sakë mums vienas jos kuratoriø,<br />

Lietuvos dailës muziejaus Lietuvos<br />

Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø<br />

interjerø ir ekspozicijø skyriaus vedëjas<br />

dr. Vydas Dolinskas. Graþiai apipavidalintà<br />

parodà sudaro dvi dalys.<br />

Edukacinio pobûdþio stendinëje ekspozicijoje<br />

glaustai ákomponuota ikonografinë<br />

medþiaga, pieðiniai, nuotraukos,<br />

ávairûs brëþiniai, dailës kûriniø reprodukcijos<br />

vaizdþiai pasakoja apie Lietuvos didþiøjø<br />

kunigaikðèiø rûmø istorijà, ankstesnius<br />

ir ðiø dienø archeologinius tyrinëjimus.<br />

Atspindëtos ikigotikinë, goti-<br />

44 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

ninkø ir magnetikø bei jø dariniø triukðminë<br />

diagnostika (1982–2005 m.)“. Pateikë<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto senatas.<br />

5. Konstantinas Pileckas. Darbø ciklas<br />

„Klampaus skysèio tekëjimo begalinëse<br />

srityse matematiniai modeliai<br />

(1977–2005 m.)“. Pateikë Matematikos ir<br />

informatikos instituto taryba.<br />

6. Kazimieras Pyragas. Darbø ciklas<br />

„Kokybiniai ir analiziniai metodai reliatyvistinëje<br />

dinamikoje (1967–2005 m.)“. Pateikë<br />

<strong>Vilniaus</strong> pedagoginio universiteto senatas.<br />

7. Robert Mokrik, Jonas Maþeika.<br />

Darbø ciklas „Baltijos sedimentacijos baseino<br />

poþeminës hidrosferos evoliucija,<br />

hidrocheminis ir izotopinis zoniðkumas<br />

(1988–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

senatas, Geologijos ir geografijos<br />

instituto taryba.<br />

Taikomosios mokslinës veiklos<br />

(eksperimentinës plëtros) darbas<br />

1. Edmundas Montrimas, Valentas<br />

Gaidelis, Vygintas Jankauskas, Vytautas<br />

Getautis, Donatas Jonas Sidaravièius.<br />

Darbø ciklas „Organinë optoelektronika:<br />

naujos organinës medþiagos, fotoreceptoriai<br />

ir fizikiniai reiškiniai juose<br />

(1980–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

senatas, UAB „Tikslioji sintezë“.<br />

2. Petras Petroðkevièius, Jonas<br />

Skeivalas, Algimantas Zakarevièius, Eimuntas<br />

Kazimieras Parðeliûnas. Darbø<br />

ciklas „Lietuvos geodezinio pagrindo sukûrimas<br />

ir plëtra Europos lygmenyje<br />

(1990–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> Gedimino<br />

technikos universiteto senatas, UAB<br />

„Aerogeodezijos institutas“, Nacionalinë<br />

geodezijos, kartografijos ir þemëtvarkos<br />

ámoniø asociacija.<br />

Biomedicinos mokslø sekcija<br />

Fundamentiniai ir taikomieji<br />

moksliniø tyrimø darbai<br />

1. Elena Moncevièiûtë-Eringienë. Darbø<br />

ciklas „Navikinis augimas – padedanti<br />

làstelëms iðgyventi evoliucinio piktybinio rezistentiðkumo<br />

lëtiniam þalojimui pasekmë<br />

(1972–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

Onkologijos instituto taryba.<br />

2. Rimantas Steponas Nivinskas, Lidija<br />

Truncaitë, Aurelija Zajanèkauskaitë.<br />

Darbø ciklas „T4 tipo bakteriofagø genø<br />

struktûros ir raiðkos reguliavimo tyrimas<br />

(1975–2005 m.)“. Pateikë Biochemijos<br />

instituto taryba.<br />

Taikomosios mokslinës veiklos<br />

(eksperimentinës plëtros) darbai<br />

1. Rasa Bagdonienë, Rasa Sirtautienë.<br />

Darbø ciklas „Savalaikës diagnostikos<br />

ir modifikuotø gydymo metodø pritaikymo<br />

svarba ðiuolaikinëje aklumo prevencijoje<br />

(1994–2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto senatas, VðÁ <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

vaikø ligoninë, VðÁ <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

ligoninës Santariðkiø klinikos.<br />

2. Vytautas Kesminas, Rimantas Repeèka,<br />

Tomas Virbickas, Linas Loþys.<br />

Darbø ciklas „Þuvø populiacijø ir bendrijø<br />

tyrimø taikymas aplinkosaugoje ir<br />

þuvininkystëje (1995–2005 m.)“. Pateikë<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Ekologijos instituto<br />

taryba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,<br />

Gamtos apsaugos departamentas,<br />

Þuvininkystës departamentas prie<br />

Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerijos.<br />

Technologijos mokslø sekcija<br />

Fundamentiniai ir taikomieji<br />

moksliniø tyrimø darbai<br />

1. Albertas Èaplinskas. Darbø ciklas<br />

„Programø sistemø inþinerija: dideliø programø<br />

sistemø kûrimo metodai, technologijos<br />

ir priemonës (1973–2005 m.)“. Pateikë<br />

Matematikos ir informatikos instituto<br />

taryba.<br />

2. Benediktas Èësna, Leonas Vaidotas<br />

Aðmantas, Petras Vaitiekûnas. Darbø<br />

ciklas „Ðilumos-masës mainø intensifikavimas<br />

ir dësningumø nustatymas<br />

energetiniuose árenginiuose (1975–<br />

2005 m.)“. Pateikë Lietuvos energetikos<br />

instituto taryba, <strong>Vilniaus</strong> Gedimino technikos<br />

universiteto senatas.<br />

3. Matas Vytautas Gutauskas. Darbø<br />

ciklas „Pluoðtiniø polimerø eksploatacinio<br />

stabilumo vertinimo sistemos sukûrimas<br />

(1966–2005 m.)“. Pateikë Kauno<br />

technologijos universiteto senatas.<br />

4. Stanislovas Sajauskas. Darbø ciklas<br />

„Elektroakustiniø ir akustooptiniø metodø<br />

sukûrimas bei tyrimai (1970–<br />

2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos<br />

universiteto senatas.<br />

5. Antanas Þiliukas. Darbø ciklas<br />

„Stiprumo ir irimo kriterijø sukûrimas ir taikymas<br />

(1988–2005 m.)“. Pateikë Kauno<br />

technologijos universiteto senatas.<br />

Taikomosios mokslinës veiklos<br />

(eksperimentinës plëtros) darbai<br />

1. Donatas Èygas, Alfredas Laurinavièius.<br />

Darbø ciklas „Automobiliø keliø<br />

ir gatviø tiesybos technologijø eksperimentiniai<br />

tyrimai ir taikymas (1993–<br />

2005 m.)“. Pateikë <strong>Vilniaus</strong> Gedimino<br />

technikos universiteto senatas, Asociacija<br />

„Lietuvos keliai“, Lietuvos nacionalinë<br />

veþëjø automobiliais asociacija „Linava“.<br />

2. Vytautas Stankevièius, Jûratë Karbauskaitë,<br />

Raimondas Bliûdþius, Edmundas<br />

Monstvilas. Darbø ciklas „Pastatø<br />

energinis efektyvumas (2000–<br />

2005 m.)“. Pateikë Kauno technologijos<br />

universiteto senatas, Lietuvos Respublikos<br />

aplinkos ministerija, Kauno technologijos<br />

universiteto Architektûros ir statybos instituto<br />

taryba.<br />

Atsiliepimus ir siûlymus siøskite<br />

Lietuvos mokslo premijø komitetui iki<br />

2007 m. sausio 15 d. adresu:<br />

Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius.<br />

Lietuvos mokslo premijø komisija<br />

kos, renesanso, ankstyvojo baroko epochos,<br />

taip pat rûmø sunaikinimo ir jø uþmarðties<br />

laikai, atkûrimo eiga. Antrojoje<br />

parodos dalyje eksponuojami autentiðki<br />

Valdovø rûmø tyrinëjimo metu sukaupti<br />

radiniai. Per 100 ðiø eksponatø parodai<br />

parinkta pagal rûmø ir jø teritorijos<br />

raidos etapus. Stengtasi parodyti radiniø<br />

ávairovæ, atspindëti rûmø gyvenimo<br />

realybæ. Todël èia eksponuojami akmens<br />

ir keramikos architektûriniai elementai,<br />

kokliai, buities reikmenys, ginkluotë,<br />

metalo, odos dirbiniai, papuoðalai,<br />

numizmatika ir kt. Parodai parengtas<br />

naujas <strong>Vilniaus</strong> piliø teritorijos maketas.<br />

Parodos atidarymui Varðuvos valstybinis<br />

archeologijos muziejus iðleido iðsamø,<br />

gausiai iliustruotà vadovà, o Lietuvos<br />

dailës muziejus – informaciná bukletà<br />

lenkø kalba. Paroda iki Naujøjø metø<br />

veiks Varðuvoje, o 2007 m. keliaus po<br />

svarbiausius Lenkijos archeologijos, istorijos<br />

ir dailës muziejus Vroclave, Krokuvoje,<br />

Lodzëje, Biskupine, Ðèecine,<br />

galbût ir Liubline. Ði paroda – svarbiausias<br />

mûsø kultûros paveldo pristatymas<br />

programoje „Lietuvos dienos Lenkijoje<br />

2006“. Tuo pagerbiamos Lietuvos ir Lenkijos<br />

diplomatiniø santykiø atkûrimo 15-<br />

osios metinës. Programos globëjai – Lietuvos<br />

Prezidentas Valdas Adamkus ir<br />

Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczynskis,<br />

o jà suorganizavo Lietuvos Uþsienio<br />

reikalø ir Kultûros ministerijos, Lenkijos<br />

kultûros ministerija, Lietuvos ambasada<br />

Varðuvoje, koordinatoriai – Lietuvos<br />

institutas bei Adomo Mickevièiaus<br />

institutas (Varðuva).<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 45

Kompiuterinë<br />

Prof. habil. dr.<br />

Evaldas Leonardas GARÐKA<br />

animacija<br />

Galbût kai kurie ið mûsø jau esame<br />

pasinaudojæ ðiuolaikiniø fotoaparatëliø galimybe<br />

koreguoti gautos nuotraukos ne<br />

tiktai spalvingumà, „raudonas akis“, bet<br />

ir jos personaþø paðiauðtus plaukus, atvypusià<br />

lûpà ar ðypsenëlæ ne vietoje. Daugelis<br />

þinome, kad tai galima atlikti kompiuteriu,<br />

bet kai kam gali bûti naujiena,<br />

kad tos „paliekninimo“, „pastambinimo“<br />

(to kol kas neprisireikia – gal ateity) ar<br />

kitos vaizdo koregavimo funkcijos yra perkeltos<br />

tiesiog á patá aparatëlá – atiduotos á<br />

ðio, gal kiek ir brangoko, prietaiso savininko<br />

rankas. Tokia „korekcija“ yra atliekama<br />

vienu kitu reikiamo mygtukëlio paspaudimu.<br />

Nenagrinësime, ar nuotrauka<br />

lieka reali – dokumentinë, ar ji tampa meno<br />

kûriniu. Bet argi nedþiugina, kai puikus<br />

saulëlydis, maloninæs vakarà, tampa<br />

dar puikesnis ir vëliau dar ilgai ðildo.<br />

Taip gimë kompiuterinio meno sritis.<br />

Kur atëjome<br />

Buvo didelis dþiaugsmas (o pirmokëliui<br />

nuo to – grynos aðaros), kai buvo iðrastas<br />

raðtas, vëliau – knygø spausdinimas,<br />

po to – telefonas. Manau, kad dþiûgavo<br />

mûsø pirmtakai atsiradus galimybei<br />

per atstumà – laidais, o vëliau ir bangomis<br />

su draugais, giminëmis ir artimaisiais<br />

balsu pabendrauti. Èia dar radijas,<br />

o èia dar televizija. O èia dar – IN – TER –<br />

TINKLAS. Net ir nepamatëme kaip atriedëjome<br />

iki to, kad stipriausio emocinio<br />

poveikio (informacijos) priemonës – kalba<br />

ir vaizdiniai, jau elektroniniai, tapo prieinami<br />

net ir kûdikëliui. Tos naudingiausios<br />

ir galingiausios priemonës mus visus<br />

gerokai prisirakino: gráþus namo –<br />

ten, kur ramybë ir palaima, pirmas þingsnis<br />

paspausti pultelá, kad nuðvistø ekranas.<br />

Prisipaþinkime, prirakina mus tas per<br />

nuotolá perduotas vaizdas, garsas (jei prisireiktø<br />

– net ir kvapas), nes tai – nauji<br />

potyriai, naujos paþintys, iðgyvenimai,<br />

galop ir nuotaika, psichologinë ar komercinë<br />

orientacija, „dievaièiø“ ávaizdis ir kt.<br />

Taigi „...tëveliai, nebûkite naivûs su savo<br />

prieðtvaniniais (nei ðiokiais, nei tokiais:<br />

suprask – bukais) pamokymais“. Va taip<br />

– auklëjate nebe jûs, o ekranas. O gal tai<br />

panèiai, kuriuos patys uþsidedame su<br />

dþiaugsmu Ðiaip ar taip, slëpiningasis<br />

ánamis jau paleistas. Juk jau buvo: „Ið-<br />

trauk nosá ið tos knygos – akis sugadinsi.<br />

...Ir ðviesà gesink“.<br />

Elektronika, ákinkyta á kompiuterá, sukûrë<br />

nuostabias galimybes (ðalia tarytumei<br />

ir áprastiniø) vaizdø bei garsø apdorojimo<br />

srityje. Atmenant, kad vaizdai<br />

gali bûti skirstomi á statinius ir dinaminius,<br />

siûlau aptarti informaciniø technologijø<br />

taikymà dinaminiams vaizdams<br />

generuoti. Ðis klausimas nëra nei naujas,<br />

nei novatoriðkas, bet ðiandien jau<br />

domina vos ne kiekvienà. Ir lyg iðtrûkæs<br />

stebuklingasis dþinas uþpildë mus visus<br />

savo kerinèiomis galimybëmis. Tai ávyko<br />

ne kam nors stebuklingàja lazdele<br />

mostelëjus, o tiktai dël to, kad vaizdo ir<br />

garso elektroninio apdorojimo „skaièiavimo<br />

centras“ vietoje didþiulio pastato<br />

su ðalia veikianèia autonomine elektrine<br />

pradëjo tilpti á jaunuolio kuprinytæ arba<br />

solidesnës ponios rankinukà.<br />

Gimnazistai seniai dþiaugiasi prie fotoaparatø<br />

ar filmavimo kamerø pridedamomis<br />

kompiuteriø programomis, leidþianèiomis<br />

koreguoti mielus nuotraukø<br />

vaizdus. O jei kuris ir Photoshop‘à ar<br />

Flash‘à nuèiupo – tai jau „oho – jo galimybës!”<br />

Tiktai kad tëvai normalø „kompà“<br />

nupirktø. O daþniausiai tëvai nei perka,<br />

nei supranta – tenka patiems visokius<br />

„patobulinimus“ daryti.<br />

Nestovi vietoje ir þmogaus sàsajos su<br />

virtualiàja erdve metodø ávairovë: èia ne<br />

tiktai áprastinës, bet ir internetinës vaizdo<br />

kameros ávairiausi sensoriai (jutikliai),<br />

koviniuose lëktuvuose sensoriniai ðalmai<br />

ir pan. Argi nesukelia pasigërëjimo, kai<br />

patrankëlës vamzdis iðkart seka tavo akiø<br />

þvilgsná. Tikrai neblogai.<br />

Dël ko panèiai – mieli<br />

Ir kurgi nebus mieli, jeigu bet kuri nuotrauka<br />

gali bûti ne tiktai ðiek tiek pakoreguota,<br />

bet ir padaroma „gyva“, „ádvasinta“<br />

– animuota (lot. animation – gyvumas,<br />

ádvasinimas). Galop tai gali bûti padaryta<br />

nepriklausomai nuo to, ar tai bûtø nuotrauka,<br />

paveikslas, ar kompiuterinës grafikos<br />

darbelis. Taigi kompiuteriu – kai jis<br />

pasidarë ne tiktai lengvas, bet greitas bei<br />

talpus, galime realizuoti virtualiojoje erdvëje<br />

sunkiai aprëpiamas savo neátikimiausiø<br />

svajoniø vizijas. Greitas – èia jau<br />

ne tiktai gigahercai, bet ir bent jau du<br />

„branduoliai“; èia ir deðimtys gigabaitø.<br />

Palyginimui dera prisiminti, kad vienas<br />

GB – tai keletas tûkstanèiø (maþdaug keturi)<br />

knygø. Neblogai, kai savo kuprinytëje<br />

ar portfelyje neðiojiesi didþiulës bibliotekos<br />

fondus. O surasti reikiamà vietà<br />

gali vienu kitu klaviðo paspaudimu.<br />

Turime aptarti ir principus bei metodus<br />

vaizdui ir garsui elektroniniu bûdu apdoroti:<br />

saugoti, atpaþinti, atgaminti ir perduoti.<br />

Èia informacinës technologijos pasitelkiamos<br />

pakeièiant elektrinius signalus ið analoginio<br />

pavidalo á skaitmeniná, pasinaudojama<br />

kompiuterine grafika naujiems vaizdams<br />

bei garsams kurti. Neseniai senøjø<br />

rankraðèiø saugotojai dþiaugësi gavæ lëðø<br />

„rankraðèiams skaitmeninti“. Paraðiau<br />

tai su kabutëmis, kad èia, matyt, norëta<br />

mus ar pinigø dalintojus sugluminti, nes,<br />

ko gero, prisibijota pasakyti, kad mums esà<br />

nebepatinka nei kopijavimas á popieriø ar<br />

fotojuostelæ (beveik kad ir aiðku dël ko), o<br />

norëtume visa tai „suskaitmeninti“ – tai yra<br />

vis tiek kopijuoti, bet elektroniniu pavidalu.<br />

Matyt, susigriebta, kad dabar ir studentas<br />

savo kiðenëje nesunkiai neðiojasi solidþios<br />

bibliotekos lobynà elektroninës mikroschemos<br />

– elektroninës kortelës pavidalu, kurios<br />

talpa siekia kelis ar net kelias deðimtis<br />

GB. Vyresnieji mena svajokliø laikus apie<br />

neiðpasakytas, sunkiai tuomet suvokiamas<br />

elektroniniø priemoniø galimybes saugoti<br />

informacijà. Ðiandien tuometë svajonë tapo<br />

tikrove. Taigi – viskà „suskaitmeninkime“,<br />

nes nebepatinka „cheminimas“. Su<br />

ryðkalais ir fiksaþais. Elektronika, elektroninis<br />

– kaip patogu.<br />

Vaizdo ar garso elektroninis apdorojimas<br />

apima bent jau dvi sritis.<br />

Viena – tai apdorojimas, kai vaizdas<br />

pakeièiamas á elektriná signalà; èia gali<br />

bûti ávykdyta ne tiktai pastaroji fotoelektrinë<br />

transformacija, bet galima ir analoginio<br />

signalo transformacija á skaitmeniná.<br />

Tai elektroninis vaizdo skaitmeninimas;<br />

jis apima keletà vidinio apdorojimo<br />

pagal uþduotàjà programà („skaièiavimo“)<br />

etapø: diskretizacijà, kvantavimà ir<br />

kodavimà. Skaitmeninio apdorojimo rezultatas<br />

yra skaitmeninë seka – skaitmeninis<br />

signalas. Skaitmeninimo etapø metodikos<br />

ávairovë lemia ávairiausiø failø formatø<br />

atsiradimà. Ávairûs formatai apsunkina<br />

vaizdo atpaþinimà, jo elementø atskyrimà.<br />

Kaip pirðtø atspaudai personalizuoja<br />

objektà, taip ir failø formatai susisieja<br />

su skaitmeninimo metodais.<br />

Antra – tai apdorojimas ið vaizdo á<br />

vaizdà, bet pakeistà, pagerintà. Tai atliekama<br />

metodais, skirtais pataisyti vaizdo<br />

spalvingumà, kontrastà, ryðkumà, kontûrus,<br />

defektus, ðeðëlius ir kt. Èia vëlgi,<br />

pasinaudojant atitinkamomis programomis,<br />

kompiuteriu vaizdas retuðuojamas,<br />

restauruojamas, atstatomas ir kt. Nega-<br />

46 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

na to – galimas vaizdo, scenos objektø<br />

bei jø daliø perkëlimas, transformavimas.<br />

Galima gauti objekto visas tris projekcijas<br />

– perkelti objektà ið dviejø dimensijø,<br />

t.y. 2D pavidalo á trijø dimensijø, t.y. 3D<br />

pavidalà; kitaip sakant – kompiuteriu gali<br />

gauti jo projekcijas á visas tris plokðtumas.<br />

O jei taip – objektà gali sukalioti,<br />

gali já apgræþti, gali apþiûrëti jo nugarà,<br />

gali á já paþiûrëti ið virðaus, ið ðono ar bet<br />

kuriuo kampu. Taip ir asocijuojasi filmavimas,<br />

kai operatorius su kamera laksto<br />

á visas puses. Kompiuterinëje animacijoje<br />

tai tiktai projekcijos kampo (kameros<br />

vietos) keitimas. Jau priartëjome prie<br />

kompiuterinës animacijos.<br />

Kur ta animacija<br />

Ðiuolaikinë grafika (3D) tuo puikiai tarnauja<br />

animacijai, kad konstruoja objektà<br />

trijose projekcijose ir dël to objektas gali<br />

bûti parodytas keièiant kampà (rakursà<br />

paèia kamera) ir „ið priekio“, ir „ið virðaus“,<br />

ið „ðono“, ir ið uþpakalio. Pagaliau tai leidþia<br />

vaizduoti, kad juda ne kamera, o objektas.<br />

To ir reikia judesio ávaizdþiui iðgauti.<br />

Scenos konstravimui pirmiausia sukuriami<br />

objektai. Atskiras objektas ið pradþiø<br />

yra priimamas kaip vienintelis kadre. Toliau<br />

konstruojami kiti „veikiantys asmenys“,<br />

kiti objektai, fonas, formuojamas visas<br />

kadras. Á objektà, konstruojant kità<br />

kadrà, galima toliau paþiûrëti ið kitos pusës<br />

arba já esantá kitoje vietoje, arba deformuotà<br />

(pritûpusá, iðsitempusá, su atsikiðusia<br />

kuria nors dalimi – koja, ranka, pasiðiauðusiais<br />

plaukais ir t.t.). Taip morfinguojant<br />

realizuojami visi svarbiausi objektai<br />

scenoje. Judesiui gauti reikia sukurti<br />

kadrø sekà (taip pat kaip kino juostoje).<br />

Nurodþius objektø scenoje kertines pozicijas,<br />

3D programa sukuria visus tarpinius<br />

kadrus. Taigi, jei jau turime galimybæ realizuoti<br />

objekto projekcijas, tai objekto judesiui<br />

pavaizduoti tereikia uþduoti jo judesio<br />

pradþios bei pabaigos arba tarpines<br />

padëtis ir paliepti kompiuteriui tam tikru<br />

taktu (daþniu) parengti dar smulkesnes<br />

tarpines padëtis atitinkanèius kadrus. Ðitai<br />

atitinka tarytum pastumtø paveiksliukø<br />

pieðimà ant skaidriø plëveliø. Fiksuotas<br />

padëtis keièiant atitinkamu greièiu atrodo,<br />

kad objektas pajudëjo ið bûvio A á<br />

bûvá B. Labai paprasta.<br />

Taigi objektus animavome, padarëme<br />

gyvus, ádvasinome; bet pagalbininkas buvo<br />

elektroninis. Tiktai mokëkime já valdyti.<br />

Technika<br />

Jeigu kursite animuotà epizodà, kils<br />

klausimas – o kokiu gi daþniu reiktø rodyti<br />

kadrus (frame, fps) Tai priklausys<br />

nuo pasirinktos komunikacijø sistemos:<br />

jø daþniai yra pateikti 1 lentelëje.<br />

Nukelta á 50 p.<br />

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus mûsø ðalyje<br />

susidaro daugiau kaip 1 000 000 tonø komunaliniø atliekø.<br />

Tik nedidelë jø dalis perdirbama ir tampa antrinëmis þaliavomis.<br />

Tuo tarpu kitos patenka á sàvartynus. Ðiuo metu kiekviena<br />

savivaldybë turi pagrindiná rajoniná sàvartynà. „Savo“<br />

sàvartynus turi ir kiekvienas ðalies miestelis, gyvenvietë,<br />

didesnis kaimas. Ðalies mastu bendras komunaliniø atliekø<br />

sàvartynø skaièius yra didþiulis. Ðtai vien tik <strong>Vilniaus</strong> apskrityje<br />

tokiø sàvartynø yra daugiau kaip 80. Patys sàvartynai<br />

árengti ir eksploatuojami daþnai nesilaikant jokiø aplinkosaugos<br />

reikalavimø. Taip aplinkai daroma didþiulë þala.<br />

Regioniniai<br />

komunaliniø<br />

atliekø sàvartynai<br />

Dr. Saulius VASAREVIÈIUS<br />

VGTU Aplinkos apsaugos<br />

institutas<br />

Lietuvai apsisprendus tapti ES nare,<br />

teko ið esmës keisti ir komunaliniø<br />

atliekø ðalinimo árenginiø sistemà. Jau<br />

keleri metai vyksta ðios sistemos restruktûrizacija<br />

ir pereinama prie regioninës<br />

komunaliniø atliekø tvarkymo sistemos.<br />

Yra ákurta 10 regioniniø atliekø tvarkymo<br />

centrø: <strong>Vilniaus</strong>, Alytaus, Marijampolës,<br />

Tauragës, Telðiø, Klaipëdos, Ðiauliø,<br />

Panevëþio, Kauno ir Utenos.<br />

Ðiø centrø svarbiausios funkcijos –<br />

diegti regionines komunaliniø atliekø<br />

tvarkymo sistemas, áskaitant naujø sàvartynø,<br />

atitinkanèiø ES reikalavimus,<br />

statybà ir eksploatavimà, taip pat kitø<br />

atliekø tvarkymo árenginiø statybà ir<br />

eksploatavimà. Regioniniø atliekø tvarkymo<br />

sistemø kûrimas mûsø ðalyje susideda<br />

ið dviejø pagrindiniø etapø. Pirmuoju<br />

etapu uþdaromi esami sàvartynai,<br />

jie sutvarkomi ir priþiûrimi po uþdarymo,<br />

statomi ir eksploatuojami nauji<br />

sàvartynai, árengiamos ir eksploatuojamos<br />

þaliøjø (þeldiniø prieþiûros) atliekø<br />

kompostavimo aikðtelës, árengiamos<br />

ir eksploatuojamos specialios<br />

aikðtelës antriniø þaliavø, pavojingø<br />

buities atliekø, buitinës technikos ir kitokiø<br />

atliekø surinkimui ir perdavimui<br />

tam tikroms ámonëms, t.y. specialiøjø<br />

aikðteliø árengimas ir eksploatavimas.<br />

Antruoju regioniniø atliekø tvarkymo<br />

sistemos etapu bus statomi komunaliniø<br />

biodegraduojamø atliekø pramoninio<br />

kompostavimo ar biodujø gamybos<br />

árenginiai ir (arba) komunaliniø atliekø<br />

deginimo árenginiai.<br />

Ágyvendinant pirmàjá regioniniø atliekø<br />

tvarkymo sistemos etapà, Lietuvoje<br />

bus sukurtas pakankamas atliekø ðalinimo<br />

árenginiø (sàvartynø) tinklas bei<br />

ágyvendinami sàvartynø árengimo ir eksploatavimo<br />

reikalavimai. Ið viso mûsø<br />

ðalyje numatoma pastatyti 11 regioniniø<br />

komunaliniø atliekø sàvartynø (Kauno<br />

regione du, o kituose regionuose po<br />

vienà). Árengus regioniná sàvartynà, visi<br />

kiti regiono sàvartynai bus uþdaromi, ir<br />

atliekos ten nebebus gabenamos. Árengiant<br />

naujus sàvartynus, bus laikomasi<br />

grieþtø 1999 m. balandþio 29 d. Europos<br />

Tarybos Direktyvos 1999/31/EC ir<br />

Lietuvos ástatymø reikalavimø. Ðie reikalavimai<br />

apima visus svarbiausius aplinkosaugos<br />

aspektus: dugno árengimà,<br />

filtrato ir biodujø surinkimo sistemas, uþdengimo<br />

sluoksná ir kt.<br />

1-ojoje lentelëje pateikti ES direktyvos<br />

reikalavimai sàvartyno dugnui.<br />

Mûsø ðalyje natûralusis podirvis daþniausiai<br />

netenkina keliamø pralaidumo<br />

reikalavimø, todël turës bûti árengiama<br />

dirbtinë geohidrologinë uþtvara. Mineralinë<br />

medþiaga turi bûti klojama ant<br />

sutankinto pagrindo sluoksnio. Dirbtinë<br />

geohidrologinë uþtvara turi bûti ma-<br />

1 lentelë. 1999/31/EC reikalavimai sàvartyno dugnui<br />

Nr. Sluoksnis Reikalavimai<br />

Pralaidumas Storis<br />

1a. Natûralus podirvis K ≤ 1.0x10-9 m/s ≥ 1 metras<br />

Jeigu natûralus podirvis netenkina ðiø reikalavimø, tada 1b.<br />

1b. Dirbtinë geohidrologinë uþtvara K ≤ 1.0x10-9 m/s 1 metras (bent 0,5 metro)<br />

2. Dirbtinis sandarinantis paklotas (PEHD) Nepralaidus 2 milimetrai<br />

3. Drenaþinis sluoksnis K ≥ 1.0x10 -3 m/s ≥ 0,5 metro<br />

4. Atliekos – –<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 47

þiausiai 0,5 m storio. Pagal ES direktyvà<br />

91/271/EEG ðio sluoksnio pralaidumo koeficientas<br />

turi bûti ekvivalentiðkas 1 m storio<br />

sluoksniui, kurio pralaidumo koeficientas<br />

K≤1,0x10 -9 m/s. Daugeliu atvejø geohidrologinei<br />

mineralinei uþtvarai árengti<br />

naudojamas molis. Jo pakaitalu gali bûti<br />

mineralinis smëlio bentonito sluoksnis.<br />

Ðiuo atveju smëlis klasifikuojamas nuo vidutiniðkai<br />

smulkaus iki vidutiniðkai stambaus<br />

(150 mm < M50 < 420 µm). Bentonito<br />

kiekis turi sudaryti 5-8 proc., esant 30-<br />

50 cm storio sluoksniui. Kita galima alternatyva<br />

– trisoplastas, susidedantis ið smëlio,<br />

bentonito ir polimero. Dirbtinis sandarinantysis<br />

paklotas (pirminis izoliacinis<br />

sluoksnis) sàvartyno struktûroje, skiriantis<br />

sukauptas atliekas ir dirbtinæ geohidrologinæ<br />

uþtvarà, yra 2 mm storio PEHD<br />

paklotas ar jo atitikmuo. Siekiant apsaugoti<br />

paklotà nuo mechaninio sugadinimo<br />

sàvartyno statybos ir eksploatavimo metu,<br />

ant dirbtinio sandarinanèiojo pakloto<br />

turi bûti árengtas apsauginis geoaudinys.<br />

Ðio apsauginio geoaudinio svoris (g/m 2 )<br />

priklauso nuo drenaþinio sluoksnio medþiagos.<br />

Jeigu drenaþiniam sluoksniui<br />

naudojamas þvyras, nepinto audinio svoris<br />

bus apie 500 g/m 2 .<br />

Sàvartyno dugno paklotas neleidþia<br />

filtratui sàvartyno viduje prasisunkti á podirvá.<br />

Ðiam filtratui surinkti árengiamas<br />

drenaþinis sluoksnis. Drenaþinio sluoksnio<br />

apaèioje þvyre instaliuojami filtrato<br />

surinkimo vamzdþiai. Pakloto po ðiuo<br />

drenaþiniu sluoksniu apsaugai reikia<br />

árengti dar vienà geoaudinio perdangà.<br />

ES ir Lietuvos normatyviniai dokumentai<br />

reikalauja árengti 0,5 m storio smëlio<br />

drenaþiná sluoksná. Drenaþinë medþiaga<br />

turi tenkinti ðiuos reikalavimus: mineralinæ<br />

medþiagà turi sudaryti vidutinio<br />

stambumo smëlis, smëlis turi bûti atsparus<br />

filtrato cheminei sudëèiai, jo specifinio<br />

laidumo koeficientas k ≥ 1*10 -4 m/s.<br />

Drenaþo vamzdþiai turi bûti su angomis.<br />

Drenaþo vamzdþiai ir þvyras uþdengiami<br />

geoaudiniu, apsauganèiu nuo<br />

smulkiø atliekø daleliø smelkimosi. Kiekviena<br />

filtrato drena prijungiama prie filtrato<br />

surinkimo drenos þemiausioje kiekvienos<br />

sàvartyno sekcijos dalyje. Surinkimo<br />

drenos nukreipia filtratà á surinkimo<br />

talpà, ið kur surinktas filtratas siurbliu<br />

gali bûti transportuojamas á valymo<br />

árenginius. Prie visø drenaþo vamzdþiø<br />

turi bûti árengtas priëjimas apþiûrai ir aptarnavimui<br />

su nuimamais dangèiais<br />

abiejuose kiekvienos drenos galuose.<br />

Eksploatuojant sàvartynà, susidaro<br />

nemaþai biodujø. Sàvartyno iðskiriamas<br />

dujas daþniausiai sudaro CH 4<br />

ir CO 2<br />

. Utilizuojant<br />

sàvartyno dujas, tikslingiausia<br />

panaudoti jas energijai gauti. Techninës<br />

sàvartyno dujø iðgavimo ir surinkimo árangos<br />

galimybës neleidþia iðgauti visø sàvartyne<br />

susidaranèiø dujø. Likusios neiðgautos<br />

sàvartyno dujos ið dalies oksiduojasi<br />

uþdengiamajame sluoksnyje, o<br />

kita dalis patenka á atmosferà. Sàvartyno<br />

dujos iðgaunamos sàvartyne árengus<br />

vertikalius iðtraukiamuosius ðulinius. Eksploatuojant<br />

sàvartynà, didëjant jo atliekø<br />

kaupui, reikia ilginti iðtraukiamuosius ðulinius.<br />

Sàvartyno dujø iðgavimo sistemà<br />

sudaro: sàvartyno dujø iðtraukiamieji ðuliniai,<br />

sàvartyno dujø rinktuvai, sàvartyno<br />

dujø surinkimo ir transportavimo vamzdynas,<br />

vandens kondensato sifonai. Sàvartyno<br />

operatorius turi árengti vertikalius iðtraukiamuosius<br />

ðulinius jau sàvartyno eksploatavimo<br />

pradþioje. Po to, kai sukaupiamas<br />

maþdaug 2 m atliekø sluoksnis, ðulinius<br />

galima árengti tiesiai ant smëlio drenaþinio<br />

sluoksnio. Eksploatavimo eigoje<br />

ðie ðuliniai turës bûti iðtraukti á virðø iki galutinio<br />

atliekø aukðèio lygio.<br />

Iðtraukiamasis vamzdis – tai perforuotas<br />

PEHD vamzdis. Iðtraukiamojo PEHD<br />

vamzdþio gale yra sriegis. Naudojant ðià<br />

jungtá, prie jau instaliuotos dujø iðtraukiamojo<br />

vamzdþio dalies galima lengvai prijungti<br />

papildomà sekcijà. Perforuota iðtraukiamojo<br />

vamzdþio dalis turi bûti visiðkai<br />

uþpilta filtruojamuoju þvyru. Iðtraukiamojo<br />

ðulinio virðus uþdengiamas apsauginiu<br />

gaubtu. Pasiekus galutiná sàvartyno<br />

lygá, tikslinga sumontuoti teleskopinæ<br />

jungtá, kurios paskirtis – kompensuoti sàvartyno<br />

nusëdimà virðutinëje perforuoto<br />

vamzdþio dalyje. Á ðià teleskopinæ jungtá<br />

ástatomas uþaklintas PEHD vamzdis su iðilginiais<br />

ðliauþikliais. Perforuotos vamzdþio<br />

dalies virðuje árengiamas nepralaidus mineralinis<br />

sutankinto molio ir bentonito kaiðtis.<br />

Likusi græþinio dalis turi bûti uþpilta sutankinta<br />

þeme. Iðtraukiamasis ðulinys sujungiamas<br />

su dujø iðgavimo áranga.<br />

Ið keliø iðtraukiamøjø ðuliniø iðgautos<br />

sàvartyno dujos surenkamos viename<br />

centriniame taðke – sàvartyno dujø rinktuve.<br />

Sàvartyno dujø rinktuvas turi bûti<br />

árengtas taip, kad atitiktø tokias sàlygas:<br />

sàvartyno dujø srautas (slëgis) turi bûti<br />

reguliuojamas membranine sklende kiekviename<br />

iðtraukiamajame ðulinyje; kiekvieno<br />

iðtraukiamojo ðulinio sàvartyno dujø<br />

srautas turi bûti uþdaromas sparnuotàja<br />

sklende; turi bûti viena slëgio ir mëginiø<br />

ëmimo vieta su rutuliniu èiaupu; vandens<br />

kondensatas rinktuvo viduje turi bûti<br />

nutekinamas iðtraukiamojo ðulinio link ir<br />

(arba) á kondensato sifonà; sàvartyno dujø<br />

rinktuvas turi bûti betoniniame arba mûriniame<br />

korpuse su uþrakinamu dangèiu.<br />

Taip pat gali bûti árengiamas deglas, kuris<br />

reikalingas perteklinëms sàvartyno dujoms<br />

sudeginti. Jeigu sàvartyno dujos<br />

naudojamos utilizavimui, deglas reikalingas<br />

dujø iðgavimo apsaugai tada, kai atliekama<br />

utilizacijos árenginiø techninë prieþiûra<br />

arba ávykus nelaimingam atsitikimui.<br />

Ávertinus tai, kad susidarantis sàvartyno<br />

dujø kiekis nëra didelis (ypaè pradiniu sàvartyno<br />

eksploatavimo metu), energijos iðgavimo<br />

klausimas turëtø bûti detaliau iðnagrinëtas<br />

prieð priimant toká sprendimà.<br />

Todël pradiniu sàvartyno eksploatavimo<br />

metu galima instaliuoti sàvartyno dujø iðgavimo<br />

sistemà be utilizavimo árangos. O<br />

po keleriø sàvartyno eksploatavimo metø,<br />

remiantis faktiniais susidaranèiø biodujø<br />

kiekiais, bus galima spræsti, ar tikslinga<br />

árengti dujiná generatoriø.<br />

Eksploatuojant sàvartynà, bûtina<br />

nuolat vykdyti aplinkos monitoringà. Monitoringo<br />

tikslas yra tikrinti, ar atliekos ðalinimui<br />

buvo priimtos pagal sàvartynui galiojanèius<br />

kriterijus, ar sàvartyne vykstantys<br />

procesai atitinka keliamus reikalavimus,<br />

ar aplinkos apsaugos sistemos veikia<br />

kaip numatyta, ar laikomasi sàvartyno<br />

leidime numatytø sàlygø. Gruntinio<br />

vandens monitoringas turi bûti pradëtas<br />

dar prieð pradedant kaupti atliekas.<br />

Gruntinio vandens monitoringo sistemà<br />

sudaro: nuolatinio stebëjimo græþiniai<br />

gruntinio vandens kokybei stebëti<br />

aukðtyn prieð srovæ ir nuolatinio stebëjimo<br />

græþiniai gruntinio vandens kokybei<br />

stebëti þemyn pasroviui. Aplinkos monitoringo<br />

sistema turi bûti patvirtinta atsakingø<br />

institucijø prieð sàvartynà pradedant<br />

eksploatuoti. Ðios institucijos turi teisæ reikalauti,<br />

kad bûtø matuojami papildomi pa-<br />

2 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti pagal 1999/31/EC reikalavimus<br />

Parametras Daþnumas Pastabos<br />

Gruntinio vandens lygis Kartà per 3<br />

mënesius<br />

Gruntinio vandens<br />

cheminë sudëtis:<br />

1 grupës cheminë sudëtis Kartà per 3 1 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:<br />

mënesius pH, elektriná laidumà, temperatûrà,<br />

Kjeldalio N, Cl - , NH 4<br />

, SO 4<br />

2 grupës cheminë sudëtis Kartà per 6 2 cheminës sudëties stebëjimø grupë apima:<br />

mënesius 1 grupæ + ChDS, NO 3<br />

, EOX, fenolio indeksà,<br />

mineralinæ alyvà (BBA); sunkiuosius metalus:<br />

Zn, Cu, Cd, Cr, Pb, Hg, Fe, Mn, Co; lakiuosius<br />

aromatinius angliavandenilius (LAA), lakiuosius<br />

organinius angliavandenilius (LOA), cianidà<br />

48 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

os 1999 m. balandþio 26 d. Direktyvoje<br />

1999/31/EB „Dël atliekø sàvartynø“.<br />

Svarbiausias Direktyvos reikalavimas<br />

– nepralaidus mineralinis sluoksnis. Já<br />

árengti bûtina. Bet Direktyva nenustato jokiø<br />

reikalavimø sluoksnio storiui. Lietuvos<br />

sàlygomis molis yra tinkamiausia medþiaga<br />

nepralaidþiam mineraliniam<br />

1 pav. Regioniniai<br />

komunaliniø atliekø<br />

tvarkymo centrai<br />

3 lentelë. Parametrai, kuriuos reikia stebëti<br />

pagal 1999/31/EC reikalavimus<br />

Nepavojingø atliekø sàvartyno kategorija<br />

Dujø drenaþo sluoksnis bûtinas<br />

Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis nebûtinas<br />

Nepralaidus mineralinis sluoksnis bûtinas<br />

Drenaþo sluoksnis > 0,5 m bûtinas<br />

Virðutinë grunto danga > 1 m bûtina<br />

Filtrato drenaþo<br />

vamzdis<br />

Atliekos<br />

Drenaþo sluoksnis 0,5 m<br />

Apsauginis geoaudinys<br />

2 mm storio PEHD paklotas<br />

Dirbtinë geohidrologinë<br />

uþtvara 0,5 m<br />

Profiliuojantis sluoksnis<br />

Natûralus podirvis<br />

2 pav. Galima sàvartyno dugno árengimo schema<br />

rametrai, ir keisti stebëjimø daþnumà. Pagal<br />

Lietuvos normatyviniø dokumentø reikalavimus<br />

pavirðinio vandens monitoringas<br />

atliekamas imant mëginius maþiausiai<br />

dviejose vietose – aukðèiau ir þemiau<br />

prie sàvartyno esanèio vandens telkinio<br />

srovës. Analizë turi apimti (bent) pH, elektriná<br />

laidumà, Kjeldalio azotà ir chlorà. Stebëjimø<br />

daþnumas – 4 kartai per metus.<br />

Jeigu rezultatø analizë rodo, kad pakaktø<br />

ir retesniø matavimø, tai gali leisti atsakingos<br />

institucijos.<br />

Sàvartynø dujø kontroliuojami parametrai<br />

apima jø kiekybiniø ir kokybiniø<br />

rodikliø nustatymà. Monitoringas uþtikrina<br />

optimalø dujø iðgavimo sistemos<br />

veikimà. Svarbu stebëti sàvartyno dujø<br />

kokybæ bei siurbimo slëgá ir kieká. Utilizavimo<br />

tikslams dujose turi bûti ≥ 48<br />

proc. metano ir ≤ 0,5 proc. deguonies<br />

koncentracija. Esant tokiai sàvartyno dujø<br />

kokybei, yra geros ir saugios degimo<br />

sàlygos. Kiekvieno iðtraukiamojo ðulinio<br />

sàvartyno dujø kokybës monitoringà<br />

galima atlikti prie surinkimo duobës.<br />

Imti sàvartyno dujø mëginius ir tikrinti<br />

dujø srauto vamzdyne greitá galima kilnojamàja<br />

áranga. Pagal Lietuvos normatyviniø<br />

dokumentø reikalavimus filtrato<br />

ir pavirðinio vandens mëginiai turi bûti<br />

imami reprezentaciniuose taðkuose, nurodytuose<br />

atsakingos institucijos patvirtintoje<br />

sàvartyno monitoringo<br />

programoje. Paimti filtrato ir pavirðinio<br />

vandens mëginiai turi<br />

parodyti vidutinæ jø sudëtá. Sàvartyno<br />

filtrato kiekis ir sudëtis turi<br />

bûti matuojami kiekvienoje vietoje,<br />

kur filtratas iðleidþiamas ið sàvartyno.<br />

Pagal sàvartynø árengimo<br />

taisykles matavimø daþnumas<br />

yra ne retesnis kaip kartà per<br />

mënesá. Iðleidþiamo filtrato analizë<br />

turi apimti pH, elektriná laidumà,<br />

temperatûrà, Kjeldalio N, Cl - , NH 4<br />

,<br />

SO 4<br />

, BDS, ChDS, mineralinæ alyvà, sunkiuosius<br />

metalus, lakiuosius aromatinius<br />

angliavandenilius ir policiklinius aromatinius<br />

angliavandenilius. Taip pat kasdien<br />

turi bûti fiksuojami ir meteorologiniai<br />

parametrai: krituliø kiekis,<br />

temperatûra, vëjo kryptis<br />

ir greitis ir kt.<br />

Uþbaigus sàvartynà eksploatuoti,<br />

já uþdarius turi bûti<br />

atliekama prieþiûra. Tai tokia<br />

veikla, kaip monitoringas, apþiûros,<br />

prieþiûros árenginiø bei<br />

statiniø techninis aptarnavimas<br />

ir keitimas. Prieþiûra po<br />

uþdarymo turi bûti vykdoma<br />

tam tikrà nustatytà laikotarpá.<br />

Ávertinæs aplinkos monitoringo<br />

rezultatus, Aplinkos ministerijos<br />

regioninis aplinkos apsaugos<br />

departamentas nustato<br />

laikotarpá, kurio metu tikëtina,<br />

kad sàvartynas kels<br />

pavojø aplinkai ir þmoniø sveikatai. ES<br />

direktyvoje dël atliekø ðis laikotarpis apibrëþiamas<br />

taip: „tiek laiko, kol kompetentingos<br />

institucijos vertinimu sàvartynas<br />

gali kelti pavojø aplinkai“. Baigus<br />

sàvartynà eksploatuoti, bûtina já uþdengti.<br />

Europos Sàjungos reikalavimai sàvartynø<br />

uþdengimui yra nustatyti ES Tarysluoksniui<br />

árengti. Taèiau nepralaidø mineraliná<br />

sluoksná gali pakeisti vadinamasis<br />

dirbtinis geosintetinis molio átvaras.<br />

Pagal Direktyvos rekomendacijas komunaliniø<br />

atliekø sàvartynuose dirbtinio uþsandarinimo<br />

sluoksnio árengti nëra bûtina.<br />

Dirbtiniam izoliaciniam sluoksniui<br />

árengti naudojama HDPE geomembrana,<br />

paprastai pridengiama geoaudiniu. Direktyva<br />

nurodo, kad bûtina árengti ne maþesná<br />

kaip 0,5 m storio drenaþo sluoksná.<br />

Taip pat bûtina árengti dujø drenaþiná<br />

sluoksná, bet jo storis nereglamentuojamas.<br />

Taip pat nustatoma, kad turi bûti<br />

árengta ne maþesnë kaip 1 m storio virðutinë<br />

grunto danga (ne dirvoþemio, o<br />

bûtent grunto danga). Savaime suprantama,<br />

kad konkreti sàvartyno uþdengimo<br />

sluoksniø sandara kiekvienu atveju<br />

bus pasirenkama atsiþvelgiant á konkretaus<br />

sàvartyno vietovës charakteristikas.<br />

Virðutinë grunto uþdanga:<br />

augalinio dirvoþemio sluoksnis<br />

Gruntas – smëlis / þvyras /<br />

priemolis<br />

Smëlio / þvyro drenaþo<br />

sluoksnis<br />

Dirbtinis uþsandarinimo sluoksnis<br />

(1,5 mm HDPE membrana,<br />

pridengta geotekstile)<br />

Nepralaidus mineralinis (molio)<br />

sluoksnis<br />

Dujø drenaþinis sluoksnis –<br />

smëlis / þvyras<br />

Miðrusis gruntas<br />

Atliekos<br />

3 pav. Principinë sàvartyno uþdengimo schema<br />

pagal ES direktyvos reikalavimus<br />

Visiðkai uþbaigus komunaliniø atliekø<br />

tvarkymo sistemos reorganizavimà,<br />

mûsø aplinka taps ðvaresnë. Sumaþës<br />

sàvartynø, o árengus naujus regioninius<br />

sàvartynus bei juos eksploatuojant pagal<br />

visus aplinkosaugos reikalavimus,<br />

aplinkai daromas poveikis sumaþës iki<br />

minimumo.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 49

Kompiuterinë animacija<br />

Atkelta ið 47 p.<br />

Mergaitë su arbûzo skiltele<br />

Autorë Aistë STIKLIÛTË<br />

1 lentelë.<br />

Redaguojamos vaizdo Daþnis<br />

produkcijos tipas (kadrai/sek, fps)<br />

Kino filmai 24<br />

PAL, SECAM 25<br />

NTSC 29,97<br />

CD-ROM, internetas 15<br />

Kt. vaizdo produkcija,<br />

redagavimas be kadrø<br />

iðmetimo (non-drop frame<br />

editing), 3D animacija 30<br />

Kaip matome, 15 fps irgi neblogai.<br />

Toliau aptarkime du klausimus, kurie,<br />

manau, padës iðryðkinti pagrindiniø<br />

animacijos problemø esmæ. Pirmiausia<br />

tai duomenø apimtis ir antra – duomenø<br />

perdavimo greitis esamais komunikacijø<br />

kanalais. Informacijos perdavimo greitis,<br />

kaip suprantame, nulems galimybæ<br />

perduoti tam tikrà kadrø skaièiø per sekundæ<br />

(5-15-25-30 fps).<br />

Ne naujiena – vaizdas projektuojamas<br />

á ekranà. Pasirinkime parametrus ekranui<br />

apibûdinti, tai: vaizdo plotis, vaizdo<br />

aukðtis, vaizdo erdvinë skyra, vaizdo<br />

spalvingumas.<br />

Yra priimti standartiniai ekrano mat-<br />

2 lentelë<br />

Televizijos (TV) 4 : 3<br />

Kino Europoje 1,66 : 1<br />

Kino JAV 1,85 : 1<br />

Plokðèiaformaèio 2–2,55 : 1<br />

TV High Definition 16 : 9, t.y. 1,777 : 1<br />

menys, apibûdinami ploèio ir aukðèio<br />

santykiu. Ekrano santykiniai matmenys<br />

yra 2 lentelëje.<br />

Èia daugeliu atvejø ðias proporcijas<br />

lëmë “aukso vidurio” taisyklë.<br />

Be to, ekrano matmenys lemia vaizdo<br />

elementø, pikseliø skaièiø ekrane.<br />

Pageidautina, kaip anksèiau minëjome,<br />

kad ekrano erdvinë skyra bûtø 72-120<br />

ppi ir daugiau. 3 lentelëje yra pateikta<br />

vieno kadro apimtis.<br />

3 lentelë<br />

Televizija<br />

Low<br />

352 x 280 = 98560 px<br />

NTSC 525 x 480 = 0,252 Mpx<br />

Main<br />

720 x 576 = 0,415 Mpx<br />

PAL<br />

1135 x 625 = 0,709 Mpx<br />

TV , didelës 1440 x 1152 = 1,66 Mpx<br />

skyros arba plaèiaformtë<br />

1920 x 1152 = 2,2 Mpx<br />

Kompiuterinio, 360 x 240 = 86400 px =<br />

interneto ryðio 0,086 Mpx<br />

netgi 320 x 200 = 0,064 Mpx<br />

640 x 350 = 0,224 Mpx<br />

1024 x 768 = 0,786 Mpx<br />

Kai kurie ryðio standartai leidþia ir<br />

maþesnæ skyrà, pvz.:<br />

SQCJF 128 x 96 = 12288 px<br />

spalvø 64 x 48.<br />

SIF<br />

360 x 240 = 86400 px<br />

HCIF<br />

360 x 240 = 86400 px<br />

I6CIF<br />

1408 x 1152 = 1,622 Mpx<br />

spalvø 704 x 576<br />

Skaitmeniniai (2 - 3-4 – 6) kartais iki 10 Mpx<br />

fotoaparatai<br />

Monitoriai<br />

Vyrauja<br />

4 lentelë<br />

1024 x 768 = 0,786 Mpx<br />

arba 1280 x 1024 = 1,31 Mpx<br />

15 – (17-19) coliø (inch)<br />

ástriþainës ekranas<br />

12-16 ms (25 ms)<br />

Labiausiai<br />

paplitæ<br />

Reakcija<br />

Ðviesos jëga vyrauja 250-350 cd/m 2<br />

Kontrastas 400 : 1, 600 : 1<br />

Bûtinas perdavimo greitis kelia tam<br />

tikrus reikalavimus kanalø pralaidumui.<br />

Reikalaujama, kad signalo diskretizacijos<br />

daþnis bent jau du kartus virðytø signalo<br />

aukðèiausiàjá daþná f a<br />

, f D<br />

≥ 2 f a<br />

; todël<br />

átaisø praleidþiamøjø daþniø juosta<br />

∆f turëtø bûti lygi f a<br />

.<br />

5 lentelë<br />

Low 352 x 280 Q L<br />

= 4-9 Mbps<br />

Main 720 x 576 Q M<br />

= 15-20 “<br />

High 1440 x 1152 Q H1<br />

= 60-80 “<br />

High 1920 x 1152 Q H2<br />

= 80-100 “<br />

Pvz., daþniø juostos plotis dabartinëje<br />

TV ∆f<br />

≈ 6-8 MHz, TV ∆f SATELIT<br />

≈ 27 MHz.<br />

Vaizdo atgaminimo átaisuose reikalingas<br />

perdavimo greitis pateiktas 5 lentelëje.<br />

Perdavimo ið kaupikliø greitis yra apie<br />

1-6 Mbps.<br />

Kad bûtø lengviau orientuotis, pikseliuose<br />

ávertinkime animuoto vaizdo vienos<br />

minutës duomenø apimtá. Tegu ekranas<br />

yra „kuklus“ – 800 x 600 = 480 000 px;<br />

spalvoms perteikti padauginæ ið 24 bitø<br />

gauname 11.52 Mb; tai vieno kadro duomenø<br />

apimtis. Toliau dauginame ið 30 fps<br />

(kadrø per sek.) ir ið 60 s ir gauname<br />

daugiau kaip 2 Gb. Nemaþai, ir tai tik vienos<br />

minutës animacija!<br />

Taigi animuotiems vaizdams perduoti<br />

reikalingas gana didelis greitis – 30-70<br />

Mbps. Garso signalus perduoti yra kiek<br />

lengviau dël daug maþesnio jø diskretizacijos<br />

daþnio. Garsà galima atpaþinti,<br />

kai f a<br />

≈ 3 – 4 kHz; tuomet f D<br />

= 8 kHz. Èia<br />

ir kvantavimo skilties skaièiø n kv<br />

galima<br />

sumaþinti, pvz., iki 8. Tuomet bûtinas<br />

greitis Q = 8 b x 8 kHz = 64 kbps. O,<br />

pvz., kalbà dar galima atpaþinti sumaþinus<br />

Q iki 2 - 4 kbps.<br />

Kaip kompiuteriu sukurti objektà<br />

Objekto kûrimas praeina keletà tradiciniø<br />

etapø. Pirmiausia padaromas objekto<br />

karkasas, skeletas; po to jam parenkama<br />

pavirðiø tekstûra ir parinktàja tekstûra<br />

padengiamas karkasas. Kompiuterinëje<br />

grafikoje buvo paplitæs objektø karkasø kûrimas,<br />

konstruojant skeletà ið daugiakampiø<br />

(poligonø). Tai buvo didelis þingsnis pirmyn,<br />

nes atsirado galimybë panaudoti matematines<br />

funkcijas. Poligonø galëjai pasirinkti<br />

kiek norëjai, kokiø tik nori formø. Ið jø<br />

galëjai konstruoti ávairiausiø formø objektø<br />

skeletà: vienur – smulkiau, kitur – rupiau.<br />

Taèiau iðaiðkëjo nemaþas trûkumas – nuolatos<br />

reikëjo nurodyti judanèiø ar besikeièianèiø<br />

poligonø virðûniø koordinates. Animaciniø<br />

objektø vieta trimatëje erdvëje apibûdinama<br />

bent jau trimis koordinaèiø sistemomis:<br />

ekrano, kadro (fram), aplinkos<br />

(pasaulio-world) ir objekto (vietinë); dël tokios<br />

koordinaèiø gausos uþdavinys darosi<br />

sudëtingas ir didelës apimties.<br />

Oi, koká<br />

mane,<br />

mamyte,<br />

iðauginai<br />

Autorë Aistë<br />

STIKLIÛTË<br />

50 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Viena iðeièiø duomenø kiekiui maþinti<br />

buvo surasta naudojantis Bezjë kreivëmis<br />

bei funkcionalizuojant objektø formas.<br />

Plëtojantis ðioms kompiuterinës<br />

grafikos ir animacijos kryptims buvo sukurta<br />

parametriniø pavirðiø – lopø<br />

(„patch“) technologija, kur Bezjë lopai<br />

(Bezier patches) yra sudaryti ið Bezjë kreiviø<br />

tinklelio (Patch Grids). Apskritai Bezjë<br />

kreivës yra kreiviø aibës (visumos). Ið<br />

ðios visumos iðsirutuliojo paaibë – netolygûs<br />

racionalûs Bezjë splainai (spline)<br />

(angl. - Non Uniform Rational B-Splines<br />

– NURBS) ir NURBS technologija.<br />

Taigi kompiuterinës grafikos instrumentai:<br />

tiesë, jø kombinacija – poligonas,<br />

kreivë (Bezjë), lopas (Patch Grids),<br />

lopø visuma (NURBS) ëjo vis sudëtingesniø<br />

pavirðiø kûrimo kryptimi. Ið tiesiø ir<br />

kreiviø sukuriami primityvai (primitives),<br />

ið 2D splainø ir NURBS kreiviø – bazinës<br />

dvimatës formos (2D shapes); jø dëka<br />

sukimo, spaudymo bei sudëtiniø objektø<br />

(compound objects) formavimo (loft,<br />

loftingo) metodais ir yra kuriami animaciniai<br />

objektai ir personaþai.<br />

Didieji pagalbininkai – programos<br />

Daugumos programø bendrieji principai<br />

yra tokie patys arba panaðûs. Beveik<br />

visi grafiniai redaktoriai turi panaðià<br />

sàsajos su vartotoju (interfeiso) organizacijà<br />

– tai meniu, paletës, mygtukai ir t.t.<br />

Ávairios programos ðiek tiek skiriasi instrumentarijumi;<br />

vienose instrumentø maþiau,<br />

sudëtingesnëse – daugiau (M. Direktor).<br />

Atspëkite<br />

skirtumus;<br />

a - originalas,<br />

b - ausis,<br />

c - “lieknuma”<br />

Autorë<br />

Justina<br />

BARTKUTË<br />

Jeigu programos yra tos paèios firmos,<br />

tai jos dar labiau panaðios. Ir ne tiktai principais,<br />

jos sudaro arba patobulintà versijà,<br />

arba apima tam tikrà veiklos srièiø diapazonà:<br />

pvz., firmos Adobe Photoshop –<br />

puikus rastrinis statiniø vaizdø, nuotraukø<br />

redaktorius, Ad. After Effects – animuotø<br />

objektø bei scenø redaktorius (tai tarytumei<br />

Photoshop‘as vaizdo medþiagai),<br />

Adobe Illiustrator bei Page Maker – maketavimo<br />

redaktoriai, Adobe Premiere –<br />

vaizdo klipø redaktorius.<br />

Visi grafiniai redaktoriai, kaip ir áprasta,<br />

virðutinëje lango dalyje turi pagrindiná<br />

meniu, kurio daugelyje punktø yra panaðios<br />

komandos, ágyvendinamos atitinkamais<br />

instrumentais. Patogumo dëlei<br />

reikiami instrumentai gali bûti iðvesti á atskirà<br />

instrumentø paletæ. Èia jie taip pat<br />

virsta mygtukais, tai labai patogu ir pagreitina<br />

procesà. Tokia instrumentø paletë<br />

paprastai yra iðdëstoma kairiojoje<br />

lango dalyje (daþniausiai) vertikaliai –<br />

Photoshop, Corel Draw, Page Maker, bet<br />

gali bûti ir horizontali po pagrindiniu meniu<br />

(3D Studio Max). Pasirinkus mygtukà<br />

atsiranda jo nustatymai, leidþiantys iðgauti<br />

reikiamà rezultatà numatytajam tikslui<br />

pasiekti. Pvz., paspaudus teksto áranká,<br />

automatiðkai pasiûloma iðsirinkti ðriftà,<br />

spalvà, dydá, iðdëstymà ir kt.<br />

Multiplikacija nuo seno remiasi objektais<br />

ant skaidriø plëveliø, o animuoti objektai<br />

ir bendras scenos vaizdas gaunamas<br />

plëveles suklojus vienà ant kitos, sudarant<br />

bendrà paketà. Toks pat princi-<br />

pas yra naudojamas ir kompiuteriø<br />

redaktoriuose, suskaidant<br />

vaizdà á sluoksnius (Layers).<br />

Ðiø sluoksniø technologija<br />

leidþia sukurti itin turtingus ir<br />

patrauklius vaizdus; sluoksniø<br />

technologija taip pat leidþia nesunkiai<br />

koreguoti atskirus objektus<br />

bei jø buvimo vietà.<br />

Animacijos objektas paprastai<br />

yra paimamas arba ið duomenø<br />

bazës (bibliotekos), arba<br />

ið senø nuotraukø bei filmuotø<br />

kadrø, arba já „nupieðia“ programa. Yra iðleista<br />

graþi knyga (Stefani Rais. Personaþø<br />

animacija 3Ds Max, anglø arba rusø kalba),<br />

kurioje autorë, pati skulptorë, dalijasi<br />

þmoniø ir fantastiniø gyvûnø modeliavimo<br />

paslaptimis. Joje nagrinëjamas personaþø<br />

kûrimas. Kà reiðkia personaþø Þmogus,<br />

zuikelis ar dar kas nors – jø gali rasti<br />

kiek nori aplinkoje ir ávairiuose ðaltiniuose<br />

– pagaliau galima gauti morfingo (transformacijos)<br />

bûdu. Knygoje, manau, bûtent<br />

tai ir pabrëþiant, kaip pavyzdys yra kuriamos<br />

neþemiðkos bûtybës, kokiø dar niekas<br />

ir niekur nematë – gal tai fantastikos,<br />

gal tai prieðistorinis gyvûnas Ar jie yra simpatiðki,<br />

nesimpatiðki ar atgrasûs – kûrëjo<br />

reikalas, kûrëjo idëjos lygmuo. Bet jie yra<br />

su-kur-ti, nauji personaþai, galbût kitaip besielgiantys<br />

ir turintys kitokiø problemø.<br />

Kur einame<br />

O einame á greitkelá, kuris veda á vis<br />

didëjanèià bendrojo vidaus produkto dalá,<br />

sukuriamà intelektualiosios produkcijos.<br />

Tai ne tiktai pramogø ir laisvalaikio<br />

iðmonës, ne tiktai þaidimai (vietoje kortø)<br />

su ðaudymais, sprogdinimais ir „kraujo<br />

upeliais“, bet ir intelektualieji galvosûkiai,<br />

treniruokliai (taip pat daugybos lentelës<br />

ir integralø mokymuisi). Kokios galimybës<br />

dabartiniams mûsø studentams,<br />

kantriai grauþiantiems ne tiktai informaciniø<br />

technologijø ir kompiuteriø naudojimo<br />

galimybes, bet ir vëliau, brandos amþiuje,<br />

kuriantiems vadovëlius ir pratybø<br />

sàsiuvinius savo ainiams ... ne pieðtuku<br />

ar plunksnakoèiu nusibodusiame popieriaus<br />

lakðte. O tas brandos amþius kiekvienam<br />

yra jau ðiandien. Ðiltas dþiugesys<br />

uþlieja ðirdá, kai jauèiu savo studentø<br />

– <strong>Vilniaus</strong> universiteto kompiuterininkø,<br />

informatikø (kaip jie save vadina) deganèias<br />

akis þengiant savøjø atradimø ir kûrybos<br />

dþiaugsmø keliu.<br />

O kur galime pakliûti<br />

Þmogus ir aukðtesnieji gyvûnai yra<br />

Dievulio apdovanoti penkiais pojûèiais –<br />

kad gyventi bûtø lengviau, kad tobulesnë<br />

rûðis iðliktø. Bet Þmogus visada buvo gudruolis:<br />

iðplëtë pojûèiø naudojimà ne tiktai<br />

savo egzistencijai, bet ir, suradæs laisvesnæ<br />

minutæ, pasinaudoti tais nekaltais jutimais<br />

malonumams dirbtinai sukelti. Klausytis<br />

ir girdëti ne tiktai naudinga, bet kartais<br />

ir – oi, kaip malonu. Matyti – taip pat.<br />

Kokia paslaptis – kaimenëje atsiranda ir tokiø,<br />

kuriems ir ant lieþuvio ar á gerklæ uþpilti<br />

irgi tapo gera gera… ir kuo daugiau nutveri<br />

– tuo geriau. Tiesa – ir prisiuostyti galima.<br />

Kai kas sako, kad ir „judanèiø paveikslëliø“<br />

besaikis rijimas jau esanti „priklausomybë“<br />

su tais paèiais abstinencijos<br />

sindromais. O èia dar „kompas“ – toks prieinamas<br />

ir maþam, ir suaugëliui.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 51

Kanarø<br />

<strong>salos</strong> – natûrali<br />

evoliucijos mokslo<br />

laboratorija<br />

Prof. habil. dr.<br />

Jonas Rimantas STONIS<br />

Kanarø salynà sudaro 6 <strong>salos</strong>. Tai lyg<br />

pusiaukelë tarp Europos ir pusiaujo<br />

Daug kas Kanarø <strong>salos</strong>e mena<br />

gretimai esanèià Afrikà, ne tik<br />

palmës ar dykumø augalai, bet ir<br />

pats kraðtovaizdis<br />

Kanarø <strong>salos</strong> yra Atlanto vandenyne.<br />

Nuo Europos krantø Kanarus skiria 1100<br />

km nuotolis, o nuo Afrikos (Sacharos) –<br />

tik ðimtas kilometrø. Kai Sacharos dykumoje<br />

sukyla smëlio audros, rytø vëjai gali<br />

atneðti smëlá ir á Kanarø archipelagà. Ið<br />

viso ðiø salø yra vienuolika: 7 didelës ir 4<br />

miniatiûrinës salelës. Bendras Kanarø salyno<br />

plotas – apie 7,5 tûkst. km² (maþdaug<br />

1/9 Lietuvos). Salos skiriasi viena<br />

nuo kitos ne tik dydþiu, bet ir kraðtovaizdþiu,<br />

klimatu bei gamta.<br />

Mums, gamtininkams, Kanarai visø<br />

pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos<br />

mokslo laboratorija. Kaþkas labai panaðaus<br />

á Galapagø salas. Ðiuo metu Kanarø<br />

salø florà sudaro apie 2000 augalø rûðiø,<br />

ið kuriø 520 – endeminës. Prieð 20–<br />

30 mln. metø ið vandenyno gelmiø iðkilusios<br />

vulkaninës <strong>salos</strong> buvo tik plikos uolos,<br />

visiðkai be gyvybës. Tad kaip ðios<br />

<strong>salos</strong> pavirto á gamtos „rojø“ ir kodël tiek<br />

daug tik ðiose <strong>salos</strong>e gyvenanèiø (endeminiø)<br />

organizmø<br />

Norëèiau pakeisti ásivyravusià<br />

sampratà apie Kanarø salas<br />

Dabar á Kanarus vaþiuoja visi, kas netingi<br />

ir turi pinigø. Taèiau labai norëèiau<br />

pakeisti ásivyravusià sampratà apie Kanarø<br />

salas. Juk dabar, kai kalbama apie Kanarus,<br />

daþniausiai sakoma, kad tai vienas<br />

populiariausiø ir iðtaigingiausiø pasaulio<br />

kurortø. Ir tai tiesa. Kasmet Kanarø<br />

salas aplanko apie 4 mln. poilsiautojø ið<br />

viso pasaulio, ypaè daug ið Didþiosios Britanijos,<br />

Vokietijos ir Skandinavijos kraðtø.<br />

O vietiniø gyventojø <strong>salos</strong>e tëra tik 1,6 milijono.<br />

Èia iðtisi miesteliai arba miestai pastatyti<br />

vien tik poilsiautojams: didþiuliai poilsio<br />

namø, vieðbuèiø, ávairiausiø pramogø,<br />

restoranø ir parduotuviø kompleksai,<br />

baseinai, nuostabaus groþio parkai.<br />

Tikroji dracena, dar vadinama drakono<br />

medþiu (Dracaena draco), kaip ir kanarinë<br />

palmë, yra Kanarø salø gyvasis simbolis. Tai<br />

endemikas. Uþauga 14 m aukðèio, mediena<br />

lengva ir porëta, medþio virðûnë su daugybe<br />

storø ðakeliø, o lapai iki 60 cm ilgio ir 4 cm<br />

ploèio. Medis þinomiausias dël raudonø<br />

syvø, kurie iðteka prapjovus þievæ. Jie<br />

vadinami „drakono krauju” (sangre de<br />

dragón) ir vartojami medicinoje. Manoma<br />

juos turint stebuklingø galiø, gydant kai<br />

kurias ligas, net dizenterijà. Drakono medis<br />

ilgai gyvena. Ðtai Tenerifës saloje iki ðiol<br />

auga medis, kuriam, kaip tvirtinama,<br />

daugiau nei tûkstantis metø. Ið tikrøjø ðiam<br />

„senoliui“ tik... apie 600 metø<br />

Taèiau mums, gamtininkams, Kanarai<br />

visø pirma – tai milþiniðka natûrali evoliucijos<br />

mokslo laboratorija. Kaþkas labai<br />

panaðaus á Galapagø salas, kurias 1831<br />

m. aplankæs Èarlzas Darvinas iðrutuliojo<br />

didþiàjà evoliucijos teorijà. Tik Galapagai<br />

yra labai toli nuo mûsø, Ramiajame vandenyne,<br />

apie 1000 tûkst. km nuo Pietø<br />

Amerikos, o Kanarai – Atlante, netoli Europos<br />

ir Afrikos. Taigi Kanarai – tai mûsø<br />

„beveik europiniai galapagai“, juolab kad<br />

politiškai – tai Europos Sàjungos valdos.<br />

Pradëkim nuo to, kad kadaise Kanarø<br />

salø visai nebuvo – tik beribës vandenyno<br />

platybës. Prieð 100 mln. metø<br />

dël tektoniniø plokðèiø judëjimo pradëjo<br />

kilti ir raukðlëtis vandenyno dugnas.<br />

Vëliau vienas po kito pradëjo audringai<br />

verþtis galingi vulkanai ir maþdaug prieð<br />

20–30 mln. metø dël iðsiverþusios lavos<br />

ið Atlanto vandenyno gelmiø pradëjo kilti<br />

Kanarø <strong>salos</strong>. Pirmosios buvo Fuerteventura<br />

ir Lanzarotë (tai seniausios ir arèiausiai<br />

Afrikos esanèios <strong>salos</strong>). Po to<br />

viena po kitos iðkilo ir visos kitos <strong>salos</strong>.<br />

Amerikinis sukutis (Ipomoea acuminata)<br />

kilæs ið atogràþø Amerikos; að jø daug<br />

maèiau Amazonës prieigose, bet nenustebau<br />

aptikæs ir Kanaruose...<br />

Ðis augalas kaþkuo panaðus á kaktusà,<br />

taèiau tai tikrai ne kaktusas, o karpaþoliø<br />

genties atstovas, tiksliau – kanarinë<br />

karpaþolë (dar vadinama „þvakiamedþiu“)<br />

– Euphorbia canariensis. Tai Kanarø salø<br />

endemikas, auga sausose Kanarø salø<br />

þemumose, iðstypsta iki 3–4 metrø. Tai<br />

tipiðkas Kanarø augalas<br />

52 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Dauguma krantø –<br />

staèios uolos –<br />

kaþkada iðsiverþusiø<br />

vulkanø sustingusi<br />

lava. Beje, vulkanai<br />

dar iki ðiol aktyvûs,<br />

bet ðiuo metu<br />

neveikiantys<br />

Geltonþiedis<br />

cestras (Cestrum<br />

aurantiacum)<br />

(Solanaceae) yra<br />

kilæs ið Centrinës<br />

Amerikos (Gvatemalos).<br />

Jo þiedai<br />

(nuotraukoje<br />

neprasiskleidæ)<br />

bûna iki 15 cm ilgio<br />

Pati jauniausia ir toliausiai nuo Afrikos<br />

þemyno nutolusi sala (El Hiero) atsirado<br />

tik prieð 750 tûkst. metø.<br />

Taèiau ið vandenyno gelmiø iðkilusios<br />

<strong>salos</strong> buvo tik plikos uolos: sustingusi<br />

lava ir vulkaniniai pelenai, be gyvybës<br />

– be augalø ir gyvûnø. Tad kaip ðios<br />

<strong>salos</strong> pavirto á gamtos „rojø“ ir ið kur tiek<br />

daug endeminiø (tik ðiose <strong>salos</strong>e gyvenanèiø)<br />

organizmø<br />

Klausimø daugiau nei atsakymø<br />

Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaro<br />

apie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 –<br />

endeminës, tik Kanaruose aptinkamos<br />

rûðys. Lietuvoje auga maþdaug tiek pat<br />

augalø rûðiø, taèiau endeminiø nëra në<br />

vienos. Bet kaip tiek daug augalø ir gyvûnø<br />

galëjo atsirasti iki tol visiðkai negyvenamose<br />

vulkaninëse <strong>salos</strong>e Spëja-<br />

Kanarinë palmë (Phoenix canariensis) – endeminë<br />

palmiø rûðis, atsiradusi Kanarø <strong>salos</strong>e. Paprastai<br />

ði palmë uþauga tik iki 12 m, retkarèiais – iki 15<br />

ar 20 metrø. Lengvai atpaþástama pagal pasiðiauðusá<br />

virðûniná lapø kuokðtà. Labai dekoratyvi,<br />

taèiau vaisiai (1–2 cm ilgio ir panaðûs á datules)<br />

turi nedaug minkðtimo, todël þmonës nesivargina<br />

jø rinkti. Juos mielai lesa paukðèiai, ëda pelës ir<br />

kiaulës. Uþtat ðios palmës jaunuèiai lapai gali<br />

bûti dedami þali á salotas. Gaila, bet vis maþiau<br />

aptinkama laukiniø kanariniø palmiø. Kaip ir<br />

tikroji dracena (drakono medis), ði palmë yra<br />

Kanarø salø gyvasis simbolis<br />

Berberinë voverë (Atlantoxerus getulus)<br />

aptinkama Maroke, Alþyre ir kitose sausose<br />

akmeningose Afrikos vietovëse. Á Kanarus ði<br />

voverë buvo introdukuota palyginti neseniai<br />

ir dabar daro þalos þemës ûkiui. Jai<br />

bûdingos dvi baltos juostos ið abiejø pusiø,<br />

kartais dar viena juosta atsiranda iðilgai<br />

nugaros. Tai, beje, vienintelë Afrikos voveriø<br />

rûðis, kuri gyvena á ðiauræ nuo Sacharos. Ðis<br />

maþai iðtyrinëtas gyvûnëlis minta sëklomis<br />

ir vaisiais, aktyvus ryte ir prieð sutemas, o<br />

dienà praleidþia urve. Nelaisvëje gyvena<br />

apie 9 metus, o kiek gyvena laisvëje –<br />

niekas neþino<br />

ma, kad stiprûs vëjai atneðë á salas vabzdþiø,<br />

vorø ir smulkiø sausumos moliuskø.<br />

Ádomu, ar galëjo paukðèiai iðplatinti<br />

tolimø kraðtø augalus, nes þinoma, kad<br />

daugelio sëklø paukðèiai nesuvirðkina ir<br />

taip iðneðioja su iðmatomis; kibios augalø<br />

sëklos taip pat gali keliauti prisikabinusios<br />

prie paukðèiø plunksnø. Matyt, kai<br />

kuriø augalø sëklas galëjo atplukdyti ir<br />

vandenyno srovës, kaip Golfo srovë atneða<br />

kai kurias augalø sëklas nuo Amazonës<br />

iki pat Anglijos krantø. Nesunku<br />

pastebëti, kad kai kuriø dabar Kanaruose<br />

auganèiø augalø tëvynë sutampa su<br />

vandenynø sroviø keliais. Ádomu, ar galëjo<br />

kai kurie gyvûnai patys áveikti didelius<br />

vandenyno nuotolius plaukdami Bet<br />

ádomiausia, kaip veikë natûralioji atranka<br />

paèiuose Kanaruose. Matyt, iðliko tik<br />

tos á Kanarus atkeliavusios rûðys, kurios<br />

sugebëjo prisitaikyti prie naujos gyvenamosios<br />

aplinkos. Apsigyvenusiø rûðiø individai<br />

genetiðkai izoliavosi nuo savo protëviø<br />

þemyne arba net nuo savo gentainiø<br />

kitose Kanarø <strong>salos</strong>e. Taip susidarë<br />

endeminës rûðys, bûdingos tik Kanarø<br />

salynui ar kuriai nors Kanarø salai. Taip<br />

pat galima teigti, kad Kanarai buvo ir svarbus<br />

biogeografinis refugiumas (priegloba)<br />

per paskutiná apledëjimà, kai Europos<br />

kontinente gyvenæ atstovai iðnyko,<br />

o pietø jûrø <strong>salos</strong>e sugebëjo iðlikti dël nepalyginti<br />

palankesniø klimato sàlygø.<br />

Aiðku, didelæ átakà ðiuolaikinei salø biologinei<br />

ávairovei padarë ir þmogus. Pirmieji<br />

Kanarø salø gyventojai buvo neolito laikø<br />

Afrikos kilmës þmonës guanèai, o maþdaug<br />

prieð 500 m. pr.m.e. á Kanarus atvyko<br />

ir finikieèiai, persai bei kitø civilizacijø<br />

þmonës. Tada atvykëliai iðvydo Tenerifës<br />

saloje rûkstantá ir ugnimi spjaudantá Teidës<br />

vulkanà, todël pavadino ðià salà „Pragaro<br />

sala“ (laimë, ðis pavadinimas neprigijo).<br />

Naujieji salø gyventojai, matyt, ga-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 53

Ið kairës: Dalia Dirgëlienë, dr. Teklë<br />

Juodienë, Rita Ðilvienë ir dr. Algimantas<br />

Jakimavièius, dr. Eugenija Arnastauskienë ir<br />

Onutë Ðivickytë<br />

Þemaièiø kultûros draugijoje<br />

tauto Didþiojo, <strong>Vilniaus</strong> universitetuose,<br />

darbà Lietuvos mokslø akademijoje).<br />

Paliko áspûdá átaigus, nuotraukomis<br />

iliustruotas praneðëjo A.Jakimavièiaus<br />

pasakojimas apie ádomiai susiklosèiusá<br />

paprasto þmogaus, bet atkaklaus ir valingo<br />

tyrëjo, mokslininko, puikaus pedagogo<br />

gyvenimà. Dr. A.Jakimavièius – vienas<br />

daugiausia nuveikusiø P.Ðivickio atminimo<br />

puoselëtojø, profesoriaus mokslo<br />

darbø populiarintojø. Renginyje pristatytas<br />

jau anksèiau iðëjæs jo sudarytas albumas<br />

„Pranciðkus Baltrus Ðivickis.<br />

Mokslo ir gyvenimo pëdomis“.<br />

Kita knyga – kà tik iðleista „Gyvoji mintis:<br />

pagal prof. P.B.Ðivickio atsiminimus“.<br />

Tai ilgokai laukta profesoriaus atsiminimø<br />

knyga. Jos pasirodymas – puiki dovana<br />

artëjanèioms 125-osioms mokslininko<br />

gimimo metinëms.<br />

Ið Lietuvos MA bibliotekoje buvusiø<br />

profesoriaus rankraðèiø dabar atsirado<br />

proga ið arti pamatyti labai sunkø, sudëtingà<br />

ir kartu spalvingà P.Ðivickio gyvenimo<br />

periodà. Ádomios knygos sudarytoja<br />

– P.Ðivickio dukra dr. Ramona Ðivickytë-<br />

Simokaitienë, virðelio dailininkë – vaikaitë<br />

Jurgita Simokaitytë.<br />

Labai daug kruopðtaus darbo ádëjo redaktorë<br />

Meilë Vitkauskaitë, kuri parengë<br />

knygà spaudai bei pateikë paaiðkinimus.<br />

Kalbëdama knygos pristatymo renginyje,<br />

ji papasakojo, kaip nelengva buvo rengti<br />

atsiminimus spaudai, nes profesorius jø<br />

tekstà yra perraðæs, kai kà diktavæs kitiems,<br />

todël atsirado kai kuriø daliø variantai,<br />

kuriuos reikëjo lyginti, suvienodinti,<br />

stengtis iðvengti pasikartojimø, atrinkti kas<br />

vertingiausia ir ádomiausia.<br />

Minëtosios<br />

draugijos metraðtininkë<br />

dr. Eugenija<br />

Tamara Arnastauskienë<br />

prisiminë<br />

savo doktorantûros<br />

metus<br />

vadovaujant<br />

P.Ðivickiui,<br />

paskaitë<br />

iðtraukø<br />

ið profesoriaus<br />

atsiminimø<br />

knygos,<br />

atkreipë dëmesá á<br />

profesoriaus tekstø ðiltumà, aiðkiai reiðkiamà<br />

mintá, pasakojimo nuoseklumà.<br />

Nepakako laiko renginyje plaèiau pakalbëti<br />

apie P.Ðivickio mokslinæ veiklà, ir<br />

susitikimas buvo skirtas ne tam. Daug<br />

biologijos krypèiø, kuriose P.Ðivickis buvo<br />

pirmasis, pradininkas. Jo mokslinæ<br />

mokyklà sudaro 28 mokiniai mokslininkai,<br />

daug parašytø knygø, kitø mokslo<br />

darbø. Jis buvo gerai þinomas mokslo<br />

visuomenei.<br />

Dr. Eugenija Tamara<br />

ARNASTAUSKIENË<br />

<br />

lëjo atsiveþti ir savo kraðtø augalø. Jau vëliau,<br />

atradus Amerikà, prasidëjo europieèiø<br />

þygiai skersai Atlanto. Tokiø ilgø ir varginanèiø<br />

kelioniø metu laivai daþniausiai<br />

trumpai apsistodavo Kanarø <strong>salos</strong>e pailsëti<br />

po ilgo þygio ið tolimosios Amerikos ir<br />

pasipildyti vandens bei maisto produktø.<br />

Net Kristupas Kolumbas ne kartà buvo apsistojæs<br />

Kanaruose. Kartu su laivais ið Pietø<br />

ir Centrinës Amerikos á ðias beveik atogràþinio<br />

klimato salas pateko ir egzotiniai<br />

augalai: kai kurie atkeliavo atsitiktinai, su<br />

sëklomis, kiti, matyt, buvo specialiai þmoniø<br />

atveþti. Tad nenuostabu, kad Kanaruose<br />

tiek daug augalø, kuriø tëvynë yra<br />

tolimosios Amerikos atogràþos arba dykumos.<br />

Taip jau atsitiko, kad á ðvelnaus<br />

klimato Kanarø salas pateko augalø ið ávairiausiø<br />

planetos kampeliø: Amerikos, Pietø<br />

Afrikos, Madagaskaro, Indijos, Centri-<br />

Þemaièiø kultûros draugijos <strong>Vilniaus</strong><br />

skyrius (vadovauja veikli ir energinga pirmininkë<br />

Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë) eilinëje<br />

þemaièiø sueigoje surengë ne vien<br />

ádomø þemaièiø susirinkimà, bet ir puikø<br />

renginá, skirtà garsiam gamtininkui<br />

profesoriui Pranciðkui Baltrui Ðivickiui atminti,<br />

dviem leidiniams apie áþymià asmenybæ<br />

pristatyti.<br />

Prisiminti buvusio bendravimo, kartu<br />

pareikšti pagarbos þymiam mokslininkui<br />

á <strong>Vilniaus</strong> mokytojø namus atvyko kai kurie<br />

profesoriaus ðeimos nariai, Vilniuje gyvenantys<br />

buvæ mokiniai – doktorantai, o<br />

dabar mokslininkai, VU Ekologijos instituto<br />

laboratorijos, kuriai suteiktas P.B.Ðivickio<br />

vardas, darbuotojai, grupelë aktyviø<br />

Raseiniø rajono Þaiginio pagrindinës<br />

mokyklos pedagogø, puoselëjanèiø<br />

kraðtieèio atminimà. Ði mokykla nuo 1996<br />

m. pavadinta prof. Pranciðkaus Ðivickio<br />

vardu, joje ákurtas muziejus.<br />

Renginá pradëjæ draugijos pirmininkë<br />

D.Dirgëlienë ir dr. Algimantas Jakimavièius<br />

kalbëjo apie profesoriaus, akademiko<br />

sudëtingus gyvenimo vingius (vaikystæ<br />

ir pradëtà ðvietëjo veiklà Þemaitijoje,<br />

priverstinæ emigracijà, darbà ir mokslà<br />

Amerikoje, profesoriaus pareigas Filipinuose,<br />

Manilos universitete, Lietuvos Vynës<br />

Azijos ir net Australijos. Ir, þinoma, ið<br />

artimesniø kraðtø – Pietø Europos bei Vidurþemio<br />

jûros regiono.<br />

Kaip vietoj Brazilijos anglø<br />

gamtininkas pasirinko Kanarus<br />

Kadaise gyveno toks turtingas anglas<br />

þemvaldys P.B.Vebas (Webb, 1793–<br />

1854), kuris be galo mëgo mokslà apie<br />

augalus – botanikà. Bûdamas 35 metø<br />

jis susiruoðë á didþiàjà savo gyvenimo kelionæ,<br />

á tolimàjà Brazilijà. Taèiau pakeliui<br />

apsistojo Kanaruose, Tenerifës saloje, ir<br />

ten sutiko toká pat nenuilstantá gamtininkà<br />

S.Bertelotà (Berthelot, 1794–1880).<br />

Bertelotas jau iki tol keletà metø rinko Kanarø<br />

vabzdþiø bei augalø kolekcijas. Jis<br />

taip sugebëjo sudominti keliautojà Vebà<br />

Kanarø gamtos tyrimais, kad ðis, uþuot<br />

keliavæs á egzotinæ Pietø Amerikà, pasiliko<br />

Kanaruose. Abu kartu tyrinëdami, ðie<br />

gamtininkai Kanarø archipelage iðaiðkino<br />

1116 augalø rûðiø (apie 60 proc. ðiuo<br />

metu þinomos Kanarø floros). Net 232 ið<br />

ðiø rûðiø tada buvo apraðytos kaip naujos<br />

mokslui. Iðtisus du deðimtmeèius Vebas<br />

ir Bertelotas paskyrë daugiatomio<br />

mokslo veikalo rengimui – „Kanarø salø<br />

gamta“ (Histoire Naturelle des Iles Canaries),<br />

kurio atskiri tomai buvo skirti ne tik<br />

botanikai ar zoologijai, bet ir salø geografijai<br />

bei etnografijai. Ðis 287 litografijomis<br />

iliustruotas leidinys buvo paskelbtas<br />

dalimis Paryþiuje tarp 1835 ir 1850 metø.<br />

Dabar Vebo surinkti neákainojami autentiðki<br />

augalø herbarai yra saugomi Italijoje,<br />

Florencijos universitete, nes tokia<br />

buvo herbarø autoriaus paskutinë valia.<br />

(Bus daugiau)<br />

54 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12

Sveikinimai<br />

artëjanèio prasmingo<br />

jubiliejaus proga<br />

Pagrindinis Lietuvos mokslo þiniø<br />

sklaidos (anksèiau sakydavome –<br />

mokslo populiarinimo) þurnalas –<br />

„Mokslas ir gyvenimas“ – 2007-aisiais<br />

pasitinka savo penkiasdeðimtmetá.<br />

Dabartinëje ávairaus plauko leidiniø<br />

jûroje daug kas ir nepastebi ðio<br />

leidinio, neiðsiskirianèio nei rëksmingomis<br />

antraðtëmis, nei brangia poligrafija.<br />

Taèiau daugelá deðimtmeèiø jis<br />

uþëmë ypatingà vietà Lietuvos<br />

intelektiniame gyvenime. Kiekvieno jo<br />

numerio nekantriai laukë ir þilagalvis<br />

profesorius, ir jaunas inþinierius,<br />

mokytojas, daþnas moksleivis ar ðiaip<br />

smalsus pilietis. Viliojo ávairiø mokslo<br />

srièiø ir jo taikymø, paþintiniø kelioniø<br />

po pasaulá apraðymai, áþymiø þmoniø<br />

biografijos, atradimø keliai ir klystkeliai,<br />

ðiaip mokslo ir gyvenimo ádomybës.<br />

Tai buvo bene prieinamiausias<br />

langas á pasaulá, pro kurá gërëjosi<br />

Visatos, Þemës, gyvojo pasaulio<br />

slëpiningumu ir groþiu kiekvienas –<br />

nuo garbaus akademiko iki smalsaus<br />

proto mokyklinuko.<br />

Negalima nepaminëti taip pat ir<br />

þurnalo vaidmens plëtojant ávairiø<br />

mokslo ðakø lietuviðkàjà terminijà,<br />

praturtinusià mûsø senàjà ir tokià<br />

graþià lietuviø kalbà.<br />

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ,<br />

atsivërus sienoms, didëjant globalizacijai,<br />

vis labiau ásigalint naujausioms<br />

informacinëms technologijoms<br />

(internetui, elektroninei leidybai ir<br />

pan.), þinoma, santykinai maþëja<br />

tradiciniø þurnalø paklausa. Taèiau<br />

kaip gera, radus laisvà valandëlæ,<br />

paimti á rankas dar kvepiantá daþais<br />

naujàjá „Mokslo ir gyvenimo“ numerá,<br />

ásitaisyti patogiai... ir uþmirðti viskà<br />

pasaulyje.<br />

Þinoma, gaila, kad já ne visuomet<br />

rasi kiekviename kioske, neaptiksi<br />

kiekvienos mokyklos bibliotekoje (o jis<br />

ten tikrai turëtø bûti), taèiau kas<br />

ieðkos, visuomet já ras.<br />

Kuriame mokslo þiniomis besiremianèià<br />

ekonomikà, ðvietimà laikome<br />

svarbiausiu prioritetu, tad visapusiðkai<br />

remkime ðá þurnalà, per savo gyvenimà<br />

paskatinusá ne vienà smalsø protà<br />

kilti á paþinimo erdves. O nedideliam<br />

entuziastø bûriui, leidþianèiam ðá<br />

unikalø þurnalà, linkiu neiðsenkanèios<br />

energijos tæsti tà kilnø darbà.<br />

Lietuvos MA prezidentas<br />

akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS<br />

Þurnalo leidimà remia<br />

SPAUDOS, RADIJO<br />

IR TELEVIZIJOS<br />

RËMIMO FONDAS<br />

Lietuvos energetikos institutas,<br />

<strong>Vilniaus</strong> <strong>universitetas</strong>,<br />

Lietuvos mokslo istorikø<br />

draugija, Klaipëdos <strong>universitetas</strong>,<br />

Kultûros, filosofijos ir<br />

meno institutas, Lietuvos<br />

gamtos draugija, VGTU<br />

Vyriausiasis redaktorius<br />

JUOZAS BALDAUSKAS<br />

Redakcijos kolegija:<br />

VALDAS ADAMKUS<br />

JUOZAS BANIONIS<br />

EDMUNDAS ÈAPAS<br />

ALGIRDAS GAIGALAS<br />

ALGIRDAS GAIÞUTIS<br />

JONAS GRIGAS<br />

GEDIMINAS ILGÛNAS<br />

PAULIUS JURKUS<br />

JUOZAS ALGIMANTAS<br />

KRIKÐTOPAITIS<br />

JONAS KUBILIUS<br />

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS<br />

VYTAUTAS MERKYS<br />

GUIDO MICHELINI<br />

STASYS VAITEKÛNAS<br />

JURGIS VILEMAS<br />

ALEKSANDRAS VITKUS<br />

Redakcijos darbuotojai:<br />

Redaktorë<br />

ELENA MICKEVIÈIENË<br />

Meninis redaktorius<br />

VILIUS JAUNIÐKIS<br />

Konsultantë<br />

SAULË MARKELYTË<br />

Rinkëja<br />

VIOLETA SADAUSKIENË<br />

REDAKCIJOS ADRESAS:<br />

“Mokslas ir gyvenimas”,<br />

Antakalnio g. 36, LT-10305,<br />

Vilnius<br />

TELEFONAI:<br />

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,<br />

redaktoriø - 2 34 41 00.<br />

Faksas: 2 34 15 72<br />

Elektroninis paðtas:<br />

mgredakcija@post.skynet.lt<br />

Pasiraðyta spaudai 2006 12 14.<br />

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.<br />

Popierius ofsetinis.<br />

Uþs. Nr.2470 . Kaina 3,95 Lt,<br />

Spausdino AB ,,Spauda”,<br />

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius<br />

SCIENCE AND LIFE<br />

Science popular and historical<br />

monthly. Editor-in Chief:<br />

J.Baldauskas<br />

“Mokslas ir gyvenimas”,<br />

Antakalnio st. 36,<br />

LT-10305, Vilnius, Lithuania.<br />

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006<br />

“Mokslo ir gyvenimo” adresas<br />

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/<br />

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas<br />

MOKSLAS ir<br />

GYVENIMAS<br />

Turinys<br />

2006<br />

12<br />

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.12 (578) gruodis<br />

J.VILEMAS Lietuvos energetikos strategijos<br />

ir politikos raida (1990–2006) ....................................... 2<br />

S.ÐINKÛNAS, R.MONTVILAS Penkiasdeðimt<br />

metø kartu! .................................................................. 4<br />

D.MILÈIUS, A.STANKUTË Paraiðka ateièiai –<br />

Lietuvos nacionalinë vandenilio ir kuro elementø<br />

technologinë platforma ................................................ 6<br />

D.ÐTREIMIKIENË Iðoriniai energijos gamybos<br />

kaðtai ir jø integravimo á energijos kainà problema ...... 7<br />

V. KATINAS, A. MARKEVIÈIUS, A.BURLAKOVAS<br />

Vëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje ................... 10<br />

A.VIJEIKYTË Ketinama ákurti Europos<br />

technologijø institutà .................................................. 11<br />

V.VALINÈIUS, P.VALATKEVIÈIUS<br />

Kenksmingø medþiagø neutralizavimas<br />

aukðtatemperatûrëje aplinkoje ................................... 12<br />

P.PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKIS<br />

Uþtvenktos upës: nauda ar netektys ........................ 14<br />

J.ÐLIOGERIS Pirmasis Lietuvos universiteto<br />

Elektrotechnikos katedros vedëjas –<br />

prof. Jeronimas Ðliogeris ........................................... 20<br />

R.ÞAKAITIENË Kaimo þmogiðkøjø iðtekliø<br />

plëtra: problemos ir perspektyvos ............................. 28<br />

A.TAMULIS, V.TAMULIS Dirbtiniø programuojamø<br />

làsteliø savaiminis susidarymas, augimas<br />

ir valdymas ................................................................ 32<br />

<strong>Vilniaus</strong> universiteto Medicinos fakultetui – 225 .......... 33<br />

J.DANUSEVIÈIUS Augalijos biologinë ávairovë –<br />

ekosistemø tvarumo pagrindas ................................. 34<br />

Pirmoji prieðvëþinë vakcina – jau Lietuvoje ............... 34<br />

D.MIKALAUSKAITË Vitaminø-antioksidantø<br />

reikðmë regëjimo funkcijai ......................................... 35<br />

M.RUZAS Autonominiø paþinimo laukø<br />

samprata Michelio Foucault filosofijoje ...................... 36<br />

M.JASIENË Paminëtas iðkilus finansininkas ............... 37<br />

J.JANKAUSKAS Nitratai ðuliniø ir ðaltiniø<br />

vandenyje .................................................................. 38<br />

V.A.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø<br />

bûklë ir perspektyvos Lietuvoje .................................. 40<br />

M.VELIÈKA Grafas Konstantinas Tiðkevièius ............ 42<br />

A.BANELYTË Garsiø þmoniø posakiai ...................... 43<br />

Lietuvos mokslo premijø komisija praneða,<br />

kad 2006 m. Lietuvos mokslo premijoms<br />

pateikti ðie darbai ....................................................... 44<br />

B.SLAVINSKAS Keliaujanti paroda Lenkijoje ............. 44<br />

E.L.GARÐKA Kompiuterinë animacija ........................ 46<br />

S.VASAREVIÈIUS Regioniniai komunaliniø<br />

atliekø sàvartynai ....................................................... 47<br />

J.R.STONIS Kanarø <strong>salos</strong> – natûrali evoliucijos<br />

mokslo laboratorija .................................................... 52<br />

E.T.ARNASTAUSKIENË Þemaièiø kultûros<br />

draugijoje .................................................................. 54<br />

Z.R.RUDZIKAS Sveikinimai artëjanèio<br />

prasmingo jubiliejaus proga ...................................... 55<br />

Birutës Railienës knyga Andrius Sniadeckis .............. 56<br />

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 55

Uþ olimpiniø idëjø plëtrà<br />

Vilniuje, Karolinos vieðbutyje, ávyko Lietuvos olimpinës akademijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Naujai kadencijai vël LOA<br />

prezidentu iðrinktas Povilas Karoblis. LOA delegatus ir sveèius pasveikinæs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artûras<br />

Poviliûnas paskelbë, kad dviem profesoriams – Povilui Karobliui ir Kæstuèiui Miðkiniui suteikti LOA akademikø vardai. Nuotraukoje<br />

pirmoje eilëje treèias ið kairës – LTOK prezidentas A.Poviliûnas, ketvirtas – akademikas P.Karoblis, penktas – akademikas K. Miðkinis<br />

Birutës<br />

Railienës<br />

knyga<br />

AndriusSniadeckis<br />

Rimanto ÞIEMIO nuotr.<br />

Chemijos mokslo istorikai ir visi besidomintys<br />

ðio mokslo praeitimi turi puikiø<br />

dovanø. Ðiemet baigiantis lapkrièiui<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerijoje buvo<br />

pristatyta Lietuvos mokslø akademijos<br />

darbuotojos dr. Birutës Railienës<br />

knyga „Andrius Sniadeckis“ (<strong>Vilniaus</strong><br />

universiteto leidykla, 2006 m.,<br />

269 p.).Tai leidinys apie chemijos<br />

profesoriø A.Sniadecká (1768–<br />

1838), kuris, baigæs Vakarø Europoje<br />

mokslus, nuo 1797 m. ásikûrë<br />

Vilniuje, tapo senojo universiteto Chemijos<br />

katedros vedëju, parengë tris vadovëlio<br />

„Chemijos pradmenys“ laidas, klojo fiziologijos<br />

mokslo pamatus ir paraðë gamtos filosofijos<br />

veikalà „Organiniø bûtybiø teorija“.<br />

Prieš porà metø ta pati <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />

leidykla yra iðleidusi minëtus Andriaus<br />

Sniadeckio „Chemijos pradmenis“ (2004 m.,<br />

324 p.). Ðá profesoriaus vadovëlá ið lenkø kalbos<br />

iðvertë Emilija Ivaðkeviè ir Mudis Ðalkauskas,<br />

o áþangà, apþvalginá straipsná anglø kalba<br />

paraðë bei visà leidiná spaudai parengë<br />

Birutë Railienë. Vadovëlio pasirodymas þymi<br />

ir 220 metø sukaktá nuo chemijos dëstymo<br />

pradþios. „Chemijos pradmenys“, pasirodæ<br />

1800 m., buvo pirmasis chemijos vadovëlis,<br />

paraðytas Lietuvoje lenkø kalba, kuria tuo metu<br />

pradëta dëstyti senojoje <strong>Vilniaus</strong> Alma Mater.<br />

Ðios knygos naujovë – terminø, pateiktø<br />

lenkiðkai (ðiame vertime ir lietuviškai ), bei lotyniðkø<br />

(naujøjø ir senøjø) þodynëlis. Juo buvo<br />

ne tik sunorminta terminija, bet ir visuomenei<br />

paskelbtos naujausios chemijos þinios.<br />

Abiejø knygø pasirodymas Lietuvoje – tai<br />

paminklas A.Sniadeckiui, kurio asmenybë<br />

glaudþiai susijusi ne tik su XIX a. <strong>Vilniaus</strong> universiteto,<br />

bet ir viso <strong>Vilniaus</strong> gyvenimu. Èia jis<br />

reiðkësi ne tik kaip chemijos mokslo þinovas,<br />

garsus gydytojas, <strong>Vilniaus</strong> medicinos draugijos<br />

steigëjas, bet ir kaip Ðubravcø (Nenaudëliø)<br />

draugijos pirmininkas bei jos laikraðèio<br />

„Wiadomoúãi Brukowe“ („Grindinio þinios“)<br />

moksliniø ir satyriniø straipsniø autorius.<br />

J. B.<br />

9 770134 308013<br />

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!