Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEI
PAV ataskaita
2008 10 22 291
Drūkšių ežeras ir Drūkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukščių
rūšims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatėdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnykęs
(nesiveisia), tačiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpelių (Coturnix coturnix)
teritorijos išaiškintos Dūkštos upelio slėnyje. Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)
Drūkšių ežere taip pat veisiasi. Patelė su jauniklių vada stebėta 1999 m. Šių paukščių
būriai iki 350 individų pasirodo paukščių migravimo laikotarpiais. Rūšis taip pat
reguliariai stebima neužšalusiame Drūkšių ežere sausio – vasario mėnesiais. Dvi
raudonkojų tulikų (Tringa totanus) poros peri Dūkštos upelio slėnyje. Dvi – trys
didžiųjų kuolingų (Numenius arquata) poros ir keletas paprastųjų griciukų (Limosa
limosa) porų peri Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dūkštos upelio
slėnyje. Viena jūršarkių (Haematopus ostralegus) pora peri rytinės ežero įlankos
pakrantėje, kuri šiuo metu taip pat priklauso Baltarusijai. Pavienės pilkųjų ančių (Anas
strepera) poros pastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnapė antis (Anas
clypeata) kai kuriais metais peri ežero apylinkėse. Didysis dančiasnapis (Mergus
merganser) yra palyginti įprasta perinti rūšis. Vienos apskaitos metu suskaičiuota
daugiau nei 10 patinų. Drūkšių ežeras yra Rytų Lietuvoje svarbi didžiųjų dančiasnapių
sankaupų ir žiemojimo vieta. Rudenį stebima iki 900 paukščių. Žiemoja ežere iki 500
šių paukščių. Tulžys (Alcedo atthis) laikomas galimai perinčia rūšimi. Jis reguliariai
stebimas ežere ir palei Dūkštos upelį. Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) veisimosi
metu rasta Dūkštos upelio slėnyje. Ši rūšis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999).
1985–2000 m. netoli Tilžės gyvenvietės (šiauriau Drūkšių ežero) beveik kasmet stebimi
teritorijas demonstruojantys (labai tikėtina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo),
pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai
(Dendrocopos leucotos), sodinės startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinį
elgesį demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.
Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), lygutė
(Lullula arborea) ir lėlys (Caprimulgus europaeus) (minėtos rūšys yra įtrauktos į ES
Paukščių Direktyvos I priedą) šioje vietovėje yra įprastos rūšys (P. Kurlavičiaus
asmeninis pranešimas).
Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardea
cinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yra
vakarinės ežero įlankos pakrantės miške labai arti dabar veikiančios IAE. Pastaraisiais
metais didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypač
Aukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama.
Labiausiai dėl šios veiklos didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijose palei
Drūkšių ežerą lizdų skaičius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egretta
alba) yra Lietuvoje nauja perinti paukščių rūšis. Ji yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos
I priedą.
Drūkšių ežeras yra svarbus ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai.
Ši besiveisianti Drūkšių ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šie
paukščiai veisimosi metu telkiasi į keletą kolonijų. Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias
leucopterus) registruota perint Dūkštos upelio slėnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis rūšis
šalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlavičius, 2000).
1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapynių tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvo
nustatyta, kad pavasarinių ir rudeninių paukščių migracijų metu ežere susiformuoja
didelės migruojančių vandens paukščių sankaupos: iki 700 didžiųjų ančių (Anas
platyrhynchos), 550 laukių (Fulica atra), 480 klykuolių (Bucephala clangula), 120
nebylių gulbių (Cygnus olor) ir dideli kai kurių kitų rūšių paukščių būriai.
Vakarinėje ežero dalyje, ypač kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandens
pašiltėjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens