Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEI
PAV ataskaita
2008 10 22 507
pasižymi labai dideliais ir ilgai trunkančiais kompiuteriniais skaičiavimais, tačiau jis yra
ir pats universaliausias: jį galima taikyti bet kokiu mastu ir bet kokio tipo šaltiniui.
10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozių vertinimo rezultatai
Aplinkos ir žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų avarijos
metu bei modeliuojamo taško geografinės padėties. Siekiant apimti visas realias
meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli skirtingų meteorologinių sąlygų atvejai
per 2001 ir 2002 m. Buvo sudaryti dvimačiai apšvitos lygių, neviršijamų su tam tikra
tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms sąlygoms, žemėlapiai.
Sklaida buvo modeliuojama 1200 km pločio teritorijai (skaičiavimų sričiai), kuri yra
pakankamai didelė vertinimo tikslams. Avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) bei
sunkiosios avarijos (SA) išmetimų scenarijams konkretaus atvejo modeliavimas trunka,
kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaičiavimo sritį. Reikiamo laiko
vertinimas: t = X s
/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yra tipiškas vėjo
greitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžio sričiai
nuklidų pernašos per zoną laikas sudaro apie 40 valandų.
Naudojant aukščiau aprašytą avarijų pasirinkimą, modeliavimo trukmė vienam avarijos
atvejui buvo paimta 32 dienos LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelis
pradeda kiekvieno atvejo skaičiavimus kiekvienos dienos pradžioje per visą vertinimui
pasirinktą laikotarpį (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dėl trumpos išmetimų trukmės
sunkiosios avarijos atveju reikėjo išanalizuoti du atvejų rinkinius: dienos išmetimus ir
nakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingoms
atmosferos sąlygoms, todėl yra logiška įvertinti dviejų nepriklausomų atvejų rinkinius.
Kiekvienas iš trijų modeliavimo atvejų (LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvo išanalizuoti
su dviem erdvinėmis skiriamosiomis gebomis, kad būtų atsižvelgta ir į regioninius, ir į
vietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidai ir 2 km
skiriamoji geba – artimajai.
Vertinimas buvo atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kad
avarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.
Taigi, jei tam tikroje vietoje LOCA scenarijui nusėdimo tikimybė yra 98 %, o paviršiaus
radioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jei įvyks LOCA
avarija, tikimybė, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu 100 Bq/m 2 , yra
lygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifinė konkrečiai vietai, t.y., vertinimo
išdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikio žemėlapiai.
Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusėdimo verčių priklausomybę nuo atstumo nuo
NAE bei nuo tikimybės. X ašis – tai ilguma rytų – vakarų skersiniam pjūviui bei
platuma šiaurės – pietų skersiniam pjūviui. Y ašis rodo tikimybės procentinę vertę –
kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vertė), 100 % reikšmė yra apačioje. Dėl vėjo
krypčių anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjūviai. Pvz., tiesiai
rytų kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusėdimо tankis LOCA avarijos atveju yra
daugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131
nusėdimo tankiui LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 %
tikimybę šiuose skersiniuose pjūviuose. Panašiai dozių vertės taip pat priklauso nuo
atstumo nuo NAE bei tikimybės.
Kaip matyti, zona su didesnėmis koncentracijomis yra didesnė didesnei tikimybei. Šis
didėjimas yra stebimas (bet nebūtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje:
kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimybę yra didesnė negu 98 %
tikimybės atveju. Skersinio pjūvio paveikslai rodo ženklius ir nevienodus šuolius nuo 99