Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Aktyviosios zonos<br />
radionuklidinė sudėtis<br />
0 val. 24 val.<br />
Išmetimų<br />
<strong>dalis</strong> į<br />
apsauginį<br />
kiautą<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 506<br />
Išmetimai į<br />
aplinką po<br />
24 val.<br />
I-131 ekv.<br />
Ru-106 2,79E+18 2,78E+18 0,05 3,89E+13 2,73E+14<br />
Am-241 9,77E+14 9,81E+14 0,003 8,24E+08 7,42E+12<br />
8,18E+15<br />
10.3.2 Radionuklidų sklaida ir jų sąlygojamas poveikis<br />
10.3.2.1 Metodika<br />
Sklaidos modeliavimas dviem avarijų scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijos<br />
meteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir avarinių sąlygų modeliavimo sistemą<br />
SILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrįsta dviejų branduolių Langranžo –<br />
Oilerio modeliavimo struktūra, kurią sukūrė SMI kartu su keliais kitais skirtingų šalių<br />
institutais, skirta spręsti plataus spektro avarinių sąlygų, oro kokybės ir kontrolės<br />
problemas. Laikydamasi avarinių sąlygų modeliavimo standartų, SILAM vertina<br />
kiekvieno į aplinką išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinėje susidariusių izotopų<br />
koncentracijas ir nusėdimą.<br />
Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais iš<br />
Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro (angl. European Center for Medium<br />
Range Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvinių duomenų archyvo. Duomenys apima<br />
du einančius iš eilės 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todėl, kad<br />
meteorologinės tų metų sąlygos atitinka tipiškas sąlygas Europoje.<br />
Dozių, kurias sąlygoja radionuklidų avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtas<br />
sklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei<br />
metodikos, skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei nuosėdose konvertavimui į<br />
dozes. Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmeninės konstantos, naudojamos dozės<br />
<strong>vertinimo</strong> skaičiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (Sofiev et al. 2008).<br />
Palyginimas su kitais metodais<br />
Principas, anksčiau plačiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtas<br />
modeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtines<br />
sąlygas, taip vadinamą „blogiausią sklaidos scenarijų“. Gauso modeliavimų rezultatas –<br />
tai viršutinės ribinės nusistovėjusios koncentracijos bei nusėdimo srautai bei avarijos<br />
poveikio vertinimais. Nors arti elektrinės Gauso modeliai duoda pagrįstus rezultatus,<br />
tačiau ignoruoja tikrąsias sklaidos ypatybes – besikeičiančio vėjo, realaus vertikalaus ir<br />
horizontalaus maišymosi eigos per dieną įtakos ir t.t. Šie modeliai nenurodo<br />
modeliuojamo modelio tikimybės realybėje. Rezultatai gaunami be informacijos apie<br />
tai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidaro<br />
tokios sklaidos sąlygos.<br />
Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidos<br />
skaičiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis iš realių stebėjimų archyvų.<br />
Trimačio modeliavimo sistema, naudojama šiame vertinime, yra skirta spręsti sūkurinės<br />
sklaidos lygtį, atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų kitimą bei sūkurinės sklaidos<br />
koeficiento nehomogeniškumą erdvėje ir laike. Šis metodas leidžia pakeisti dirbtinai<br />
sukurtą konservatyvų „blogiausią atvejį“ fiziškai ir statistiškai pagrįstomis<br />
charakteristikomis. Atlikus pakankamai ilgo periodo modeliavimus, koncentracijų ir<br />
nusėdimo procentiniai kiekiai gali būti apskaičiuoti paprastu būdu. Šis metodas
Change language