Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 288<br />
vapsvaėdis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievinių lingių (Circus pagargus) poros čia<br />
taip pat suka lizdus. Pelkėje peri mažiausiai 5 gervių (Grus grus) poros ir 10–15<br />
nesubrendusių šios rūšies paukščių laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeninių<br />
migracijų metu čia susirenka iki 100 individų. Vietovėje kasmet registruojama 6–7<br />
švygždų (Porzana porzana) patinėlių tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežlių (Crex<br />
crex) teritorijų. Pelkėje peri mažiausiai 2 balinių pelėdų (Asio flammeus) poros.<br />
Mėlyngurklė (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinčia rūšimi. Čia<br />
registruota ir daugiau retų paukščių rūšių. Pvz., pelkėje peri baltaskruostė žuvėdra<br />
(Chlidonias hibridus).<br />
Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taip<br />
pat nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi ir<br />
retiems į LRK įrašytiems paukščiams. Palankiais metais pelkėje peri apie 5 poras<br />
raudonkojo tulikų (Tringa totanus), 2–3 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata),<br />
daugiau nei 1 pora paprastųjų griciukų (Limosa limosa), viena pora žaliųjų meletų<br />
(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinčios baltasparnės žuvėdros<br />
(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvės kielės (Motacilla citreola).<br />
Pušnies pelkė yra viena iš nedaugelio vietovių Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželis<br />
nykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena jų pora stebėta veisimosi metu (Švažas ir kt.,<br />
1999).<br />
Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojančioms žąsims. Iki 500 poilsiui<br />
sustojusių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) pelkėje<br />
stebėta pavasarinės paukščių migracijos metu (Švažas ir kt., 1999).<br />
Pelkėje rasta ir retų augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas<br />
(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraibė (Orchis<br />
morio) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza longifolia).<br />
BST vietovė: Rūžo ežeras (<strong>LT</strong>IGN0026)<br />
Vietovės plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26<br />
29 39 rytų ilgumos ir 55 29 03 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai<br />
(7.6-10 lent.). Rūžo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija.<br />
Svarbiausias jos įsteigimo tikslas yra saugoti augalų ir bestuburių tikslinių rūšių<br />
mažosios suktenės (Vertigo angustior), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) ir<br />
pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra įrašytos į ES Buveinių<br />
Direktyvos II priedą, vietos populiacijas.<br />
7.6-10 lent. Rūžo ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 100<br />
Viso: 100<br />
BST vietovė: Gervelės pelkė (<strong>LT</strong>IGN0017)<br />
Vietovės plotas yra apie 373 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26<br />
26 51 rytų ilgumos ir 55 27 13 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja<br />
miškai ir įvairių tipų šlapžemės (7.6-11 lent.). Gervelės pelkės BST yra izoliuota<br />
saugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovėmis). Ji buvo įsteigta<br />
siekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios
Change language