Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEI
PAV ataskaita
2008 10 22 484
Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimais, kurių laikytis reikalauja ir EEC miestų nuotekų apdorojimo direktyva.
Ėminiai, proporcingi srautui arba renkami 24 valandų periodiškumu, bus renkami tame
pačiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus būtina, paėmime. Minimalus ėminių
kiekis kiekvienais metais bus 12; šie ėminiai bus renkami lygiais intervalais per metus.
Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduotų kietųjų
medžiagų kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga,
į stebėjimų programą taip pat galės būti įtrakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai,
nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yra
pateikti 7.1 skyriuje “Vandens būklė”. Neutralizavimo baseine prieš išmetimą į
aušinimo vandens kanalą bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandens
kokybė bus tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr ,
NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei bus
panaudoti pesticidai, jie taip pat bus įtraukti į stebėjimų programą. Kai tikslinga, turėtų
būti nagrinėjami ir kiti parametrai.
Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžiūros
šuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus įrengti alyvos detektoriai,
automatiškai pranešantys apie aptiktą alyvą. Prieš išmetant į ežerą, alyvos
separatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokybė bus
tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 -
N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS.
Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) ėminių rinkimo ir
laboratorijų darbo patirtis.
9.5.2.3 Aplinkos efektų monitoringas
Į stebėjimų programą bus įtrauktas aplinkos efektų monitoringas. Kartu su vadovybe
bus sudarytas detalus monitoringo (stebėjimų) planas, tačiau į jį gali būti įtraukti, pvz.,
šie rodikliai: fizikinė cheminė vandens kokybė, pirminė produkcija (chlorofilas-a),
vandens augmenija ir žuvų atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas siūlymas dėl
stebėjimų parametrų ir dažnių. Fizikinė cheminė Drūkšių ežero vandens kokybė bus
stebima (tiriama) 3–12 kartų per metus, ėminius imant 2–5 ėminių rinkimo stotyse. Bus
tiriama bent jau pH, O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 .
Jei reikės, bus tiriami ir kiti parametrai.
Pirminės produkcijos stebėjimai gali būti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-a
matavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono ėminių deriniu. Stebėjimai turi būti
atliekami reguliariai (2–6 kartus per mėnesį), imant ėminius keliose ėminių rinkimo
stotyse (2–5) augimo sezono metu.
Vandens augmenijos sudėtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimo
sezono metu, ėminius (pavyzdžius) imant keliose ėminių rinkimo stotyse (2–5). Žuvų
fondo stebėjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 metų. Žuvų rūšinė sudėtis ir gausa
bus tiriama tiek vandens paviršinėje, tiek pakrantės zonoje (2–5 ėminių rinkimo
stotyse). Kiti būdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taip
pat gali būti naudojami. Visais galimais atvejais jau esančiose ėminių rinkimo stotyse
nebus daroma jokių pakeitimų. Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą visi taikomi
ėminių rinkimo ir jų analizės būdai (metodai) bus grindžiami
nacionaliniais/tarptautiniais standartais.