Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEI
PAV ataskaita
2008 10 22 446
nagrinėjama sistema apėmė Drūkšių ežero modelį (du kompartmentai – vanduo ir dugno
nuosėdos), Prorvos-Dysnos upių sistemos dinaminį modelį (iki Dysnos miesto
Baltarusijoje), Dauguvos upės sistemos dinaminį modelį (iki Daugpilio miesto
Latvijoje), paprastą praskiedimo modelį likusiai Dauguvos upės daliai ir Baltijos jūros
Rygos įlankai.
Radionuklidų aktyvumų koncentracijos suspenduotose dalelėse, dugno nuosėdose ir
filtruotame vandenyje buvo suskaičiuotos trims eksploatacijos trukmėms (1, 5, 50 metų)
kiekvienam sistemos kompartmentui. Remiantis aktyvumų koncentracijoms, buvo
suprognozuoti gyventojų apšvitos parametrai: išorinė apšvita (nuo gama ir beta
spinduolių, esant žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime,
nuo gama ir beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje, upės sistemos vertinime,
radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir įkvepiant purslų ežero
sistemos vertinime, radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir geriamu
vandeniu upės sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos dozė kūdikiui, vaikui
ir suaugusiam gyventojui. Atliekant skaičiavimus PC CREAM 97 kodu, buvo
naudojami vietovei būdingi ir bendriniai parametrų rinkiniai. Tai buvo: radionuklidų
pasiskirstymo koeficientai nuosėdose gėlavandenei sistemai K d , sedimentacijos (greičių)
koeficientai k’, radionuklidų koncentracijos faktoriai gėlavandenėms žuvims (Simmonds
et al., 1995); kiekvieno radionuklido gama kvantų energijos ir skilimo konstantos l
(ICRP, 1983); kiekvieno radionuklido beta dozių ekvivalentai (US DoE, 1988);
kiekvieno radionuklido dozių koeficientai dėl jų patekimo į organizmą nurijus (IAEA,
1996). Fotonų apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir
0,2 upės kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977).
Dešimt tipiškų radionuklidų, patenkančių į aplinką ir joje besikaupiančių kiek didesniais
kiekiais, buvo analizuoti skaičiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I,
134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, būdingas skirtingiems hidrologinės sistemos segmentams
(kompartmentams), buvo nagrinėta viena gyventojų kritinė grupė - žvejai.
Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiamečių hidrologinių stebėjimų
duomenų bazių Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upių nuotėkiai: Prorva
ties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebėjimų duomenys), Dysna
žemiau santakos su Drūkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebėjimų duomenys),
Dysna ties Šarkovščina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebėjimų duomenys),
Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebėjimų
duomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebėjimų duomenys).
Radionuklidų aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos įlankoje
skaičiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotėkis - 700 m 3 /s,
vandens masių Rygos įlankoje tūris – 1,1×10 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE iki
Rygos įlankos – apie 550 km.
Drūkšių ežero sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas
maistui, vandens purslų įkvėpimas, išorinė apšvita dėl gama ir beta spinduolių, esant
žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje.
Upių sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas maistui, upės
vandens vartojimas gėrimui (labai konservatyvi prielaida), išorinė apšvita dėl gama ir
beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje.
Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejūnas, 2003), Drūkšių ežero žvejo patirtą
apšvitos dozę dėl IAE normalios eksploatacijos nuotekų lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir
134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indėlis didėja, nes šis nuklidas
mobilus – greitai pernešamas vandeniu, tačiau bendrai dozė su atstumu mažėja.
Nemobilių (sorbuojamų) radionuklidų (pvz.,
60 Co) indėlis žmogaus apšvitai, esant