Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominės ...

Konsorciumas Pöyry - LEI
PAV ataskaita
2008 10 22 435
faktoriai yra esamų aikštelių dydis, poveikis veiksmingumui ir investicijų išlaidų
vertinimas.
Tiesioginis aušinimas
Tiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalauja
santykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jos
pranašumai paprastai yra mažesnės investicijų išlaidos ir didesnis elektrinės
veiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandenį
telkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama į orą garavimo būdu.
Įšildyto vandens išleidimas gali turėti įvairų poveikį priimančiam vandens telkiniui.
Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nėra būtina kita, nei mechaninis didesnių dalelių
pašalinimas, procedūra.
Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos gali ženkliai paveikti aplinką. Buvo
įvertintas poveikis Drūkšių ežero temperatūrai, naudojant skirtingas tiesioginio
aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingai
elektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvių NAE aušinimo vandens paėmimo
ir išleidimo vietų derinių scenarijų konfigūracijos buvo įvertintos, naudojant trimatį
hidrodinaminį ežero modelį, specialiai sukurtą paviršinio vandens modeliavimui. Buvo
naudojami tokie aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo deriniai:
· (DD) – dabartinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;
· (GD) – giluminis paėmimas ir dabartinis išleidimas;
· (DP) – dabartinis paėmimas ir pietinis išleidimas;
· (VD) – vakarinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;
· (VP) – vakarinis paėmimas ir pietinis išleidimas;
· (DPad) – dabartinis paėmimas ir padalintas išleidimas.
Iš skirtingų išleidimo pasirinkčių dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai vertinimo
pagrindu laikomas įšilęs ežero vandens plotas. Tačiau skirtingos išleidimo pasirinktys
viena nuo kitos ženkliai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžia
aušinimo vandeniui veiksmingai plisti į pagrindinę ežero dalį, taip sudarydama sąlygas
aušinimui dėl šilumos atidavimo į atmosferą bei dėl maišymosi su vėsesniu ežero
vandeniu. Pietinė išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam
išleistam vandeniui susimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, tuo būdu sumažindama
paviršiaus plotą, kur gali vykti aušinimas į atmosferą. Išleidimo padalinimas į dvi vietas
nebūtų geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginant
vidutinį įšilusių plotų dydį. Tačiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelį
privalumą karščiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatūra viršija 28 °C ribą,
yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatūra netoli pietinio
išleidimo.
Iš sumodeliuotų paėmimo pasirinkčių, kaip kriterijų naudojant įšilusį plotą, vakarinis
paėmimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni už
giluminio paėmimo pasirinktį. Vakarinio paėmimo pasirinkties atveju buvo gauta
vidutiniškai 0,1°C vėsesnė vandens temperatūra, lyginant su šiuo metu naudojamu
paėmimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši į dabartinę paėmimo alternatyvą
modeliavimo metu. Temperatūrų skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu iki
išleidimo. Giluminio paėmimo pasirinkties modeliavime gilesnės ežero dalies šalto
vandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko paėmimo vandens
temperatūra nesiskyrė nuo šiuo metu naudojamos aušinimo vandens paėmimo
alternatyvos. Be to, giluminio paėmimo pasirinktyje po ežero terminio gradiento
pažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvėja, tokiu būdu
išauga viso ežero šilumos talpa. Todėl giluminio paėmimo pasirinkties atveju buvo