Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 266<br />
aikštelės seisminį mikrorajonavimą (Voskresenskaja ir kt., 1988). Atliktų instrumentinių<br />
tyrimų duomenų pagrindu buvo įvertinti kiekybiniai seisminiai parametrai ir atliktas<br />
seisminis mikrorajonavimas, aprėpęs ir tiriamosios teritorijos plotą.<br />
Pagal seisminio mikrorajonavimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios teritorijos<br />
seismingumo lygmuo PZ (SL-1) yra 6 balai pagal MSK-64 skalę, įvertinus, kad<br />
viršutinę gruntų masyvo 10 metrų storymę sudaro trečiosios seisminės kategorijos<br />
gruntai. Tiriamosios teritorijos seismingumo lygmuo MRZ (SL-2) yra 7 balai pagal<br />
MSK-64 skalę, įvertinus, kad viršutinėje 10 metrų storymėje yra trečiosios seisminės<br />
kategorijos gruntų (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagal<br />
TATENA saugos standartuose pavartotas santrumpas tiriamasis teritorijos seismingumo<br />
lygmuo SL-1 yra 6 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS – 98 skalę), o seismingumo<br />
lygmuo SL-2 yra 7 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS-98 skalę).<br />
Instrumentinių matavimų ir modeliavimo būdais atliktas seisminių charakteristikų<br />
įvertinimas pateiktas instituto PNIIIS ataskaitoje apie Ignalinos AE aikštelės ir paskirų<br />
jos dalių seismingumą (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagal<br />
pateiktus duomenis seisminių virpesių parametrus tiriamoje teritorijoje galima<br />
apibūdinti tokiomis vertėmis (Voskresenskaja ir kt., 1988):<br />
· kritinis pagreitis a max = 0,0375 g PZ (SL-1) seismingumo lygmeniui;<br />
· kritinis pagreitis a max = 0,075 g MRZ (SL-2) seismingumo lygmeniui.<br />
Sąjunginio projektinio ir mokslo tyrimo kompleksinės energetinės technologijos<br />
instituto (VNIPIET) 1989 m. parengtoje analitinėje ataskaitoje tiriamojoje teritorijoje<br />
taikomas 3-sis seisminis modelis, kurį apibūdina grunto vidutinis tankis ρ = 2,2 Mg×m -<br />
3 , skersinių bangų sklidimo greitis v s = 400 m×s -1 , išilginių bangų sklidimo greitis v p =<br />
1400 m×s -1 (Michailičenko ir kt., 1989).<br />
Gruntų storymės, slūgsančios iki 10 m gylio, dinaminės charakteristikos:<br />
· skersinių bangų sklidimo greitis v s =,250–270 m×s -1 ;<br />
· išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1080–1125 m×s -1 ;<br />
· dinaminis Puasono skaičius v d = 0,45–0,46;<br />
· dinaminis Jungo modulis E d = 365–450 MPa;<br />
· dinaminis Kulono modulis G d = 125–160 MPa;<br />
· santykinė disipacija D p = 0,5–0,85.<br />
Gruntų storymės, slūgsančios giliau už 10 m, suvidurkintos dinaminės charakteristikos:<br />
· skersinių bangų sklidimo greitis v s = 380 m×s -1 ;<br />
· išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1140 m×s -1 ;<br />
· dinaminis Puasono skaičius v d = 0,43;<br />
· dinaminis Jungo modulis E d = 800 MPa;<br />
· dinaminis Kulono modulis G d = 300 MPa;<br />
· santykinė disipacija D p = 0,60.<br />
Taigi, vertinant seisminių poveikių sukeliamas AE statinių pagrindų deformacijas,<br />
gruntų masyvų geologinė sandara idealizuotai suprastinama: priimama hipotezė, kad AE<br />
statinio pagrindas susideda iš begalinės tįsos horizontalių sluoksnių, gruntai nagrinėjami<br />
kaip tiesiškai deformuojama klampiai tampri terpė, o deformacinės gruntų<br />
charakteristikos vienodos tam tikro sluoksnio ribose.<br />
Išvados
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 267<br />
· Ignalinos AE pramonės teritorijos seisminės sąlygos yra išsamiai ištyrinėtos<br />
kompleksiniais metodais, atliktas seisminis mikrorajonavimas, kurio duomenimis<br />
galima vadovautis nustatant tiriamosios teritorijos seismingumo lygmenis;<br />
· išmatuoti ir nustatyti gruntų storymių seisminiai parametrai atitinka TATENA<br />
saugos standartų reikalavimus seismingumo tyrimų metodams ir metodikoms;<br />
· išaiškinta, kad viršutinę 10-ties metrų grunto storymės dalį sudaro mažai atsparūs<br />
trečiosios seisminės kategorijos gruntai;<br />
· atsižvelgiant į trečiosios seisminės kategorijos gruntų dominavimą tiriamosios<br />
teritorijos viršutinėje geologinio pjūvio dalyje, seisminio mikrorajonavimo darbų ir<br />
tyrimų duomenys leido nustatyti 6 balų seismingumo lygmenį PZ (SL-1) ir 7 balų<br />
seismingumo lygmenį (SL-2) pagal MSK-64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę;<br />
· atliktų instrumentinių seisminių tyrimų Ignalinos AE antrosios eilės statybos<br />
aikštelėse rezultatai leidžia apibūdinti gruntų storymių apibendrintas seismines<br />
charakteristikas naujos AE aikštelėse.<br />
7.5.2 Siūlomų aikštelių palyginimas<br />
Tiesioginis naujos AE statybos ir eksploatacijos poveikis žemės gelmėms gali būti<br />
susijęs su gruntų ir gruntinio vandens cheminės sudėties ir savybių pokyčiais bei grunto<br />
sutankėjimu ir suslūgimu po planuojamais pastatais.<br />
Abiejų aikštelių geologinės sąlygos yra gana panašios. Pirmosios aikštelės žemės<br />
paviršius yra išlygintas. Pažemėjimuose slūgsojusios durpės yra visiškai ar iš dalies<br />
pašalintos, o jų vietoje šiuo metu slūgso supiltinis gruntas. Antrojoje aikštelėje žemės<br />
paviršius nėra visiškai išlygintas, jame išsiskiria keletas neaukštų kalvelių. Gilesniuose<br />
pažemėjimuose slūgso supiltinis gruntas. Durpės nėra pilnai pašalintos. Silpnų gruntų<br />
tūris antrojoje aikštelėje yra didesnis. Tiek supiltinis gruntas, tiek limninės ar pelkių<br />
nuogulos nėra pakankamo stiprumo pagrindas naujos AE statiniams ir turi būti pašalinti.<br />
Naujos atominės elektrinės statyba ir eksploatacija nepaveiks gilesnių žemės gelmių<br />
sluoksnių ir spūdinio vandens. Detalesnis poveikio vandeniui vertinimas yra<br />
pateikiamas 7.3 skyriuje, o poveikio dirvožemiui vertinimas –7.4 skyriuje.<br />
Lūžių zonose dėl vertikalių žemės paviršiaus judesių skirtumų gali vykti statinių<br />
pagrindo ir kitų konstrukcijų pleišėjimas, kas savo ruožtu gali padidinti avarijų riziką.<br />
Todėl nauja AE turi būti statoma ant stabilaus pagrindo, kuris nėra suskaidytas<br />
tektoninių lūžių.<br />
Struktūrinės tektoninės naujos AE regiono sąlygos yra gana sudėtingos. Įvairiais<br />
tyrimais buvo nustatyta, kad vertikalūs žemės paviršiaus judesiai yra susiję su kristalinio<br />
pamato ir nuosėdinės dangos lūžiais apribotų tektoninių blokų aktyvumu. Vertikalių<br />
žemės plutos judesių santykinė amplitudė gali siekti 2 mm per metus. Preciziniai<br />
geologiniai matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone metinės didžiausio pailgėjimo<br />
vertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant iš pietvakarių į šiaurės rytus spaudimo<br />
zona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AE pramoninė teritorija yra bendrojo<br />
tektoninio gniuždymo zonoje.<br />
Abi siūlomos aikštelės yra tame pačiame gana stabiliame tektoniniame bloke. Aikštelėse<br />
slinkių absoliučios vertės yra praktiškai be galo mažos ir neigiamas poveikis dėl<br />
tektoninių slinkimų naujos AE statybai ir eksploatavimui nelaukiamas. Tačiau antrosios<br />
aikštelės teritoriją šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi kerta tektoninis lūžis, kurio<br />
lokalizacija buvo nustatyta pagal seisminius duomenis geologinio kartografavimo metu.<br />
Jei šis lūžis tikrai yra, antrojoje aikštelėje gali būti sudėtinga parinkti pastatų vietas taip,<br />
kad jie būtų pakankamai toli nuo to lūžio. Antroje aikštelėje būtina atlikti detalesnius
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 268<br />
tyrimus, kad būtų pagrįstas jos tinkamumas naujos AE statybai. Pirmoji aukštelė pagal<br />
turimus duomenis yra tinkamesnė naujos AE statybai.<br />
7.5.3 <strong>Poveikio</strong> sumažinimo priemonės<br />
Svarbiausia neigiamo poveikio mažinimo priemonė yra tinkamas projektas. Naujos AE<br />
projektas atitiks visus TATENA rekomendacijų ir Lietuvos teisės aktų saugos<br />
reikalavimus.<br />
Naujos AE reaktorius ir kiti pastatai bus suprojektuoti ir pastatyti taip, kad išliktų<br />
stabilūs numatomo stiprumo žemės drebėjimo atveju. Neigiamo poveikio dėl vertikalių<br />
ar horizontalių žemės plutos tektoninių judesių bus išvengta, tinkamai suprojektavus<br />
statinius.<br />
Visi galimi neigiami aplinkos kokybės pokyčiai bus stebimi. Atominės elektrinės<br />
aplinkos monitoringo programa apims hidrogeologinius, geocheminius ir geodezinius<br />
planuojamos elektrinės aikštelėje. Jei kurio nors aplinkos komponento kokybės pokyčiai<br />
viršytų leistiną lygį (pavyzdžiui, avarijos atveju), šis aplinkos komponentas bus<br />
atkuriamas techninėmis priemonėmis.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 269<br />
7.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ<br />
7.6.1 Dabartinė aplinkos būklė<br />
7.6.1.1 Bendra biologinės įvairovės charakteristika ir svarbiausios vertybės<br />
Vertinant naujos atominės elektrinės (naujos AE ir NAE) poveikį biologinei įvairovei<br />
šiame darbe daugiausiai buvo analizuojama Lietuvos Respublikos teritorija, esanti<br />
30 km spinduliu aplink Tumelinos gyvenvietę (Drūkšių ežero vakarinė pakrantė).<br />
Toliau šiame darbe analizuojama teritorija bus vadinama NAE regionu. Šis regionas yra<br />
Aukštaitijos aukštumoje ir patenka į Baltijos aukštumos fizinį-geografinį regioną.<br />
Aukštesnes ir sausesnes regiono vietas dengia miškai. Reljefas banguotas, gausu ežerų.<br />
NAE regionas priklauso Mišrių miškų biomo Taigos regionui. Didžioji jo <strong>dalis</strong><br />
priklauso Rytų Baltijos provincijos Rytinės Lietuvos ežeringajai ir Šiaurinės Nalšios<br />
aukštumų dalims.<br />
Biologinės įvairovės požiūriu NAE regione yra keletas labai svarbių ekologinių<br />
kompleksų: Drūkšių ežero, Smalvos ir Smalvykščio ežerų su aplinkinėmis šlapžemėmis,<br />
Antalieptės marios (ant Šventosios upės įrengta Antalieptės hidroelektrinės vandens<br />
saugykla), Pušnies pelkė ir kai kurie kiti.<br />
Regiono klimatas – kontinentinis. Čia klimato rodiklių metiniai svyravimai šalyje<br />
didžiausi. Metų sezonai keičiasi greičiausiai, žiemos ilgiausios ir šalčiausios, o vasara ir<br />
augalų vegetacijos laikotarpis yra trumpiausi.<br />
Šiame poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> (PAV) darbe aptariamos ir vertinamos tokios<br />
biologinės įvairovės vertybės:<br />
· Tarptautinės svarbos NATURA 2000 tinklo ir kitos biologinės įvairovės apsaugai<br />
skirtos saugomos teritorijos;<br />
· Tikslinės [qualifying] paukščių rūšys (į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą<br />
įtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos (įsteigtos)<br />
paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe<br />
vartojama tik kalbant apie konkrečią PAST);<br />
· Kitos paukščių rūšys, įtrauktos į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą (kurių<br />
populiacijoms apsaugoti Lietuvoje steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos<br />
(PAST));<br />
· Tikslinės [qualifying] augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą<br />
įtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugai<br />
svarbios teritorijos (BAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe vartojama tik kalbant apie<br />
konkrečią BAST);<br />
· Kitos augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą įtrauktos rūšys,<br />
kurių populiacijoms apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos<br />
(BAST);<br />
· Tikslinės [qualifying] gamtinės buveinės (į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą<br />
įtrauktų tipų buveinės, kurioms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugai<br />
svarbios teritorijos (BAST); tikslinės buveinės sąvoka darbe vartojama tik kalbant<br />
apie konkrečią BAST);<br />
· Kitos gamtinės buveinės, įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą, kurioms<br />
apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST);<br />
· Rūšys įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC IV priedą;<br />
· Rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (LRK);
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 270<br />
· Agreguojančios [angliškai – aggregated] gyvūnų rūšys (kolonijinės, migracijų metu<br />
formuojančios sankaupas ir pan.);<br />
· Medžiojamos rūšys.<br />
Taigi, šiame darbe biologinės įvairovės vertybėmis buvo laikomos gyvūnų ir augalų<br />
rūšys (jų vietinės populiacijos), taip pat vertingų tipų gamtinės buveinės, kurioms<br />
apsaugoti pagal ES direktyvas 79/409/EEC ir 92/43/EEC turi būti steigiamos saugomos<br />
teritorijos; šalyje retos ir nykstančios rūšys, kurių išsaugojimui jos yra įrašytos į<br />
Lietuvos raudonąją knygą (LRK), ir taip pat kai kurios kitos žmonių bendruomenėms,<br />
visuomenei svarbios saugomos rūšys.<br />
7.6.1.2 NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo apžvalga<br />
Vertybės, svarbios kuriant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą<br />
Europinis ekologinis tinklas ,,NATURA 2000” yra Europos Bendrijų saugomų teritorijų<br />
tinklas. Jis yra kuriamas, formuojamas įgyvendinant ES Direktyvas 79/409/EEC ir<br />
92/43/EEC. Svarbiausias NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo kūrimo tikslas yra<br />
retų rūšių ir buveinių, kurioms Europoje gresia išnykimas, išlikimo užtikrinimas.<br />
Remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Bendrijos Direktyva 79/409/EEC dėl laukinių<br />
paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva arba ES Paukščių direktyva) jos I priede<br />
nurodytų rūšių apsaugai tinkamiausiuose plotuose steigiamos ,,Paukščių apsaugai<br />
svarbios teritorijos” (PAST; angliškai – “Special Protection Areas” (PASTs)). Į šios<br />
direktyvos I priedą yra įtrauktos paukščių rūšys, kurioms gresia išnykimas, kurios yra<br />
jautrios specifiniams jų buveinių pokyčiams, o taip pat retos ir kitokios rūšys, kurios<br />
nusipelno ypatingo dėmesio dėl jų specifiškų buveinių.<br />
Remiantis ES Paukščių direktyvos 4 straipsniu (jo 2-ju paragrafu) reguliariai<br />
migruojančių paukščių rūšių, kurios nėra įtrauktos į I priedą, apsaugai reikia taip pat<br />
imtis analogiškų priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šlapynių, šlapžemių<br />
išsaugojimui. Šalys ES narės taip pat privalo užkirsti kelią PAST užteršimui ir jų<br />
buveinių kokybės pabloginimui bei vengti paukščių trukdymo.<br />
Įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Bendrijos Direktyvą 92/43/EEC dėl natūralių<br />
buveinių ir faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva arba ES Buveinių<br />
direktyva) turi būti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST; angliškai –<br />
Special Areas for Conservation (SACs)). Prieš steigiant BAST, remiantis moksliniais<br />
tyrimais parenkamos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų<br />
kriterijus (angliškai – Sites of Community Importance (SCIs)). Vietovių, atitinkančios<br />
buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašas yra pateikiamas Europos<br />
Komisijai (EK). Po to, kai šį buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančių<br />
vietovių sąrašą patvirtina EK, jas priimta vadinti bendrijos svarbos teritorijomis (BST).<br />
Bendrijos svarbos teritorijų pagrindu šalys narės privalo steigti buveinių apsaugai<br />
svarbias teritorijas.<br />
Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tenkina BAST<br />
išskyrimo kriterijus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005<br />
m. birželio 15 d. įsakyme Nr. 1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Pagal ES Buveinių<br />
direktyvą, šalys narės, taikydamos įvairias priemones, turėtų užtikrinti, kad NATURA<br />
2000 tinklo saugomų teritorijų natūralių gamtinių buveinių ir rūšių buveinių kokybė<br />
nepablogės ir neatsiras veiksnių, kurie trikdytų (veiktų neigiamai) rūšis, kurių vietos<br />
populiacijoms apsaugoti šios teritorijos yra įsteigtos.<br />
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (24 straipsnis, 2 paragrafas;<br />
Žin., 1993, Nr. 63–1188; 2001, Nr. 108-3902), pirmiausiai yra steigiama nacionalinė
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 271<br />
saugoma teritorija. Vėliau jai gali būti suteikiamas PAST arba vietovės, atitinkančios<br />
buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, statusas, ar steigiama bendrijos svarbos<br />
teritorija, arba buveinių apsaugai svarbi teritorija. Europos Komisija jau yra patvirtinusi<br />
vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, arba BST sąrašą.<br />
Minėtų BST išskyrimo teisinis pagrindas yra 2005 m. birželio 15 d. Lietuvos<br />
Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).<br />
NAE regiono NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos<br />
Regione yra 8 NATURA 2000 tinklui priklausančios bendrijos svarbos teritorijos<br />
(BST). Jos yra vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione<br />
(7.6-1 pav. ir 7.6-1 lent.).<br />
Remiantis literatūriniais šaltiniais, daugiausiai biologinės įvairovės vertybių NAE<br />
regione yra susitelkę NATURA 2000 tinklo teritorijose. Todėl šiame NAE poveikio<br />
<strong>aplinkai</strong> vertinime didžiausią dėmesį ir skyrėme NATURA 2000 tinklo teritorijoms.<br />
Dauguma BST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę rytų-vakarų ašies<br />
kryptimi. Gražutės regioninio parko ir Dietkauščiznos pievų BST į NAE regioną<br />
patenka tik dalinai.<br />
7.6-1 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveinių, augalų ir gyvūnų<br />
apsaugai (BST) NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.<br />
Vietovės pavadinimas Plotas, ha Ribų trumpa charakteristika<br />
Drūkšių ežeras 3611 Ribos nustatytos pagal specialų<br />
žemėlapį. Jos beveik sutampa su<br />
Drūkšių ežero PAST ribomis.<br />
Smalvelės upė ir<br />
šlapžemės<br />
Smalvos ir Smalvykščio<br />
ežerai ir pelkės<br />
Gražutės regioninis<br />
parkas<br />
547 Ribos sutampa su Smalvos<br />
hidrografinio draustinio ribomis. Jos<br />
taip pat beveik sutampa ir su Smalvos<br />
šlapžemių komplekso PAST ribomis.<br />
2225 Ribos sutampa su Smalvo<br />
kraštovaizdžio draustinio ribomis.<br />
26125 Ribos sutampa su Gražutės regioninio<br />
parko ribomis, išskyrus rekreacinės,<br />
žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios)<br />
paskirties prioriteto funkcines zonas. Ji<br />
apima Šiaurės rytinės Gražutės<br />
regioninio parko dalies PAST.<br />
Pušnies pelkė 779 Ribos sutampa su Pušnies<br />
telmologinio draustinio ribomis.<br />
Rūžo ežeras 205 Ribos nustatytos pagal specialų<br />
žemėlapį.<br />
Gervelės pelkė 373 Ribos nustatytos pagal specialų<br />
žemėlapį.<br />
Dietkauščiznos pievos 147 Patenka į Dysnos hidrografinį draustinį<br />
(<strong>dalis</strong> draustinio). Ribos nustatytos<br />
pagal specialų žemėlapį.<br />
Vietovės kodas<br />
NATURA 2000<br />
tinklo duomenų<br />
bazėje<br />
<strong>LT</strong>ZAR0029<br />
<strong>LT</strong>ZAR0026<br />
<strong>LT</strong>ZAR0025<br />
<strong>LT</strong>ZAR0024<br />
<strong>LT</strong>IGN0001<br />
<strong>LT</strong>IGN0026<br />
<strong>LT</strong>IGN0017<br />
<strong>LT</strong>IGN0004
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 272<br />
*Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis<br />
NATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje<br />
paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių<br />
apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).<br />
Šakeliškės pievų BST tik ribojasi su NAE. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už<br />
kelių kilometrų į pietryčius nuo NAE (7.6-2 pav. jo ribos pažymėtos raudona spalva).<br />
Šios dvi už NAE regiono ribos esančios saugomos teritorijos darbe detaliau nebuvo<br />
analizuojamos.<br />
Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės<br />
reikšmės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), 5 teritorijos yra pilnai ar dalinai<br />
nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos yra vandens telkinių apsaugos<br />
zonos (teritorijų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos<br />
teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę), ir viena<br />
teritorija yra kol kas dar nepriskirta saugomoms teritorijoms.<br />
7.6-3 lentelėje pateikta informacija rodo, kad NAE regione esančios bendrijos svarbos<br />
teritorijos (BST) yra tarptautiniu mastu svarbios saugant įvairias miškų, pelkių ir pievų<br />
buveines, ūdros (Lutra lutra), kelių rūšių bestuburių bei augalų vietines populiacijas.<br />
7.6-1 pav. NATURA 2000 tinklo bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių,<br />
augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).<br />
Bendrijos svarbos teritorijos: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvelės upė ir šlapžemės; 3 –<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės; 4 – Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies<br />
pelkė; 6 – Rūžo ežeras; 7 – Gervelės pelkė; 8 –- Dietkauščiznos pievos; 9 – Šakeliškės<br />
pievos.<br />
NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos<br />
(PAST), vertingos vietos paukščių praktinei apsaugai (7.6-2 pav. ir 7.6-2 lent.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 273<br />
Šių PAST įsteigimo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybės<br />
nutarimas Nr. 399 (2006 m. rugsėjo 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 819 redakcija;<br />
Žin., 2006, 92-3635).<br />
Dauguma PAST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę Rytų-Vakarų ašies<br />
kryptimi. Gražutės regioninio parko šiaurės rytinės dalies PAST užima tik Gražutės<br />
regioninio parko teritorijos dalį. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už kelių<br />
kilometrų į pietryčius nuo NAE ribos (7.6-2 pav.; jo riba pažymėta raudona spalva).<br />
7.6-2 lent. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST),<br />
vertingos paukščių apsaugai NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.*<br />
Vietovės pavadinimas Plotas, ha<br />
Drūkšių ežeras<br />
Dysnų ir Dysnykščio<br />
apyežerių šlapžemių<br />
kompleksas<br />
Smalvos šlapžemių<br />
kompleksas<br />
Šiaurės rytinė Gražutės<br />
regioninio parko <strong>dalis</strong><br />
Ribų trumpa charakteristika<br />
3612,33 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.<br />
Dalis teritorijos yra saugoma pagal LR<br />
teisinius aktus.<br />
4016,56 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.<br />
Dalis teritorijos yra saugoma pagal LR<br />
teisinius aktus.<br />
538 Ribos sutampa su Smalvos hidrografinio<br />
draustinio ribomis. Jos beveik sutampa su<br />
Smalvelės upės ir šlapžemių BST ribomis.<br />
5699,85 Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko<br />
dalies PAST apima Gražutės regioninio<br />
parko teritorijos dalį. Ribos nustatytos<br />
pagal specialų žemėlapį.<br />
Vietovės kodas<br />
NATURA 2000<br />
tinklo<br />
duomenų<br />
bazėje<br />
<strong>LT</strong>ZARB003<br />
<strong>LT</strong>IGNB004<br />
<strong>LT</strong>ZARB002<br />
<strong>LT</strong>ZARB004<br />
* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis<br />
NATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje<br />
paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių<br />
apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).<br />
Iš 4 NATURA 2000 tinklui priklausančių PAST, 3 vietovės yra tarptautinės reikšmės<br />
bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių ir rūšių apsaugai ir 2 vietovės<br />
yra nacionalinės svarbos saugomos teritorijos. Dvi teritorijos yra vandens telkinių<br />
apsaugos zonos. Jų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos<br />
teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 274<br />
7.6-2 pav. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) NAE<br />
regione: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvos šlapžemių kompleksas; 3 – Šiaurės rytinė<br />
Gražutės regioninio parko <strong>dalis</strong>; 4 – Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių<br />
kompleksas (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).<br />
Svarbiausios (tikslinės) vertybės, saugomos paukščių apsaugai svarbiose teritorijose<br />
(7.6-4 lent.) rodo, kad NAE regiono PAST yra tarptautiniu požiūriu vertingos įvairių<br />
ekologinių grupių paukščių populiacijoms. Jose saugomų rūšių paukščių svarbiausios<br />
veisimosi ir maitinimosi buveinės yra vandens telkiniai (pvz., didysis baublys (Botaurus<br />
stellaris ir juodakaklis naras (Gavia arctica)), miškai (žvirblinė pelėda (Glaucidium<br />
passerinum)), atviras agrarinis kraštovaizdis (griežlė (Crex crex)) ir mišrios teritorijos,<br />
kuriose yra vandens telkinių su pelkėmis ir pievomis apylinkėse (juodoji žuvėdra<br />
(Chlidonias niger)).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 275<br />
7.6-3 lent. NATURA 2000 tinklo dalies, skirtos buveinių apsaugai (BST) NAE<br />
regione, svarbiausios vertybės.<br />
Vietovės<br />
pavadinimas 1<br />
Kodas<br />
NATURA<br />
2000 tinklo<br />
duomenų<br />
bazėje<br />
Vertybių kiekis 1<br />
(vietinės<br />
Svarbiausios vertybės 2 populiacijos<br />
dydis; teritorijos<br />
plotas)<br />
Drūkšių ežeras <strong>LT</strong>ZAR0029 Ūdra (Lutra lutra) 6–10 ind.<br />
Smalvelės upė ir<br />
šlapžemės<br />
Smalvos ir<br />
Smalvykščio<br />
ežerai ir pelkės<br />
Gražutės<br />
regioninis parkas<br />
Gervelės pelkė<br />
Pušnies pelkė<br />
Rūžo ežeras<br />
Dietkauščiznos<br />
pievos<br />
<strong>LT</strong>ZAR0026 Ūdra (Lutra lutra)<br />
1–5 ind.<br />
<strong>LT</strong>ZAR0025 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 354,59 ha<br />
<strong>LT</strong>ZAR0024<br />
9010* Vakarų taiga 265,94 ha<br />
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 265,94 ha<br />
91D0 Pelkiniai miškai<br />
88,7 ha<br />
9080 Pelkėti lapuočių miškai 88,7 ha<br />
7230 Šarmingos žemapelkės 88,7 ha<br />
7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte 88,7 ha<br />
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 53,2 ha<br />
Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii)<br />
251–500 ind.<br />
Žvilgančioji riestūnė (Drepanocladus<br />
vernicosus)<br />
3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių<br />
augalų bendrijomis<br />
105 ha<br />
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 69,6 ha<br />
7120 Degradavusios aukštapelkės 27,2 ha<br />
3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 18,4 ha<br />
91D0 Pelkiniai miškai<br />
10,9 ha<br />
6210 Stepinės pievos* 1,0 ha<br />
6120* Karbonatinių smėlynų smiltpievės 6,4 ha<br />
Didysis auksinukas (Lycaena dispar)<br />
Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens)<br />
251–500 ind.<br />
<strong>LT</strong>IGN0017 7120 Degradavusios aukštapelkės 50 ha<br />
91D0 Pelkiniai miškai<br />
95 ha<br />
<strong>LT</strong>IGN0001 6230* Rūšių turtingi briedgauryna 7,9 ha<br />
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 39,7 ha<br />
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 237,9 ha<br />
<strong>LT</strong>IGN0026 Plačioji dusia (Dytiscus latissimus)<br />
Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa)<br />
>10 000 ind.<br />
<strong>LT</strong>IGN0004 6410 Melvenynai 4 ha<br />
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 4 ha<br />
6450 Aliuvinės pievos 14 ha<br />
6510 Šienaujamos mezofitų pievos 1 ha<br />
7230 Šarmingos žemapelkės 21 ha<br />
9080* Pelkėti lapuočių miškai 4 ha<br />
Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii)<br />
51–100 ind.<br />
1 – Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis<br />
NATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje<br />
paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių<br />
apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 276<br />
2 – Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbti<br />
vietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybės<br />
pateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA<br />
2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos<br />
svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daroma<br />
tuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys (informacija)). Skaičiai –<br />
buveinių tarptautiniai kodai. Žvaigždute pažymėtos prioritetinės buveinės.<br />
7.6-4 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijų, įsteigtų paukščių apsaugai NAE regione<br />
(PAST) svarbiausios (tikslinės) vertybės ir jų gausa.*<br />
Vietovės pavadinimas 1<br />
Kodas<br />
NATURA<br />
2000 tinklo<br />
duomenų<br />
bazėje<br />
Vertybių gausa 1<br />
Svarbiausios (tikslinės) (vietinės<br />
vertybės 2 populiacijos<br />
dydis)<br />
Drūkšių ežeras <strong>LT</strong>ZARB003 Didysis baublys (Botaurus<br />
stellaris)<br />
Dysnų ir Dysnykščio apyežerių<br />
šlapžemių kompleksas<br />
Smalvos šlapžemių kompleksas<br />
Šiaurės rytinė Gražutės regioninio<br />
parko <strong>dalis</strong><br />
10 patinų<br />
<strong>LT</strong>IGNB004 Griežlė (Crex crex) 30 patinų<br />
<strong>LT</strong>ZARB002 Juodoji žuvėdra<br />
(Chlidonias niger)<br />
<strong>LT</strong>ZARB004<br />
Juodakaklis naras (Gavia<br />
arctica)<br />
40 perinčių porų<br />
3 perinčios poros<br />
Žvirblinė pelėda<br />
(Glaucidium passerinum)<br />
4-5 perinčios poros<br />
* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis<br />
NATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje<br />
paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių<br />
apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).<br />
1 Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbti<br />
vietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybės<br />
pateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA<br />
2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos<br />
svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daroma<br />
tuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys, informacija).<br />
Juodakaklis naras (Gavia arctica) ir žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) yra labai<br />
reti paukščiai Lietuvoje, todėl jų populiacijų apsauga yra ypatingai svarbi taip pat ir<br />
nacionaliniu požiūriu. Šalyje turimais duomenimis (Kurlavičius, Raudonikis, 2001)<br />
vietinė mažiausia juodakaklio naro (Gavia arctica) populiacija yra vos 3 poros. Šios<br />
rūšies apsaugos Lietuvoje požiūriu NAE regionas (ypač Šiaurės rytinės Gražutės<br />
regioninio parko dalies PAST) yra svarbiausias. Besiveisianti žvirblinės pelėdos<br />
(Glaucidium passerinum) populiacija šalyje taip pat palyginti maža (minimum 50 porų;<br />
Kurlavičius, Raudonikis, 2001). Taigi, NAE regione besiveisianti populiacija kai kuriais<br />
metais gali sudaryti net iki 10 % visos šalies populiacijos. Kitų tikslinių paukščių rūšių<br />
regioninės populiacijos sudaro žymiai mažesnę dalį nuo jų šalies populiacijų.<br />
7.6.1.3 Atskirų NAE regiono NATURA 2000 teritorijų aprašymas<br />
Šioje darbo dalyje NATURA 2000 teritorijos charakterizuojamos detaliau. Pirmiau<br />
aprašomos BST vietovės, o po to ir PAST. Didžiausias dėmesys skiriamas Drūkšių<br />
ežero NATURA 2000 teritorijoms (BST ir PAST), kadangi numatoma, jog labiausiai<br />
realus NAE poveikis bus Drūkšių ežerui ir artimiausioms jo apylinkėms.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 277<br />
BST vietovė: Drūkšių ežeras (<strong>LT</strong>ZAR0029)<br />
Drūkšių ežeras yra didžiausias ežeras Lietuvoje. Jo plotas Lietuvos Respublikoje yra<br />
apie 3611 ha. Kita ežero <strong>dalis</strong> priklauso Baltarusijai. Viso ežero plotas yra 4480 ha.<br />
Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 34 57 rytų ilgumos ir 55 37 19<br />
vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandenys (7.6-5 lent.). Didžiausias ežero gylis yra<br />
31 m.<br />
Kadangi numatoma, jog didžiausias galimas NAE poveikis teks Drūkšių ežerui, tai ši<br />
NATURA vietovė, lyginant su kitomis šio regiono saugomomis teritorijomis, aprašoma<br />
žymiai detaliau.<br />
7.6-5 lent. Drūkšių ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją* (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 58<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 3<br />
Grūdinių laukai 4<br />
Kita ariama žemė 6<br />
Plačialapių lapuočių miškai 6<br />
Mišrūs miškai 16<br />
Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos<br />
vietos, pramonės objektų užimti plotai)<br />
Viso: 100<br />
* Šioje ir kitose panašiose lentelėse pateikiami duomenys iš NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo<br />
duomenų bazės (4 skyrius; vietovės aprašymas). Ši informacija naudinga norint geriau suprasti saugomos<br />
teritorijos biotopų struktūrą.<br />
Ryšys su kitomis NATURA tinklo teritorijomis: Drūkšių ežero BST ribojasi su kita<br />
NATURA 2000 teritorija – Smalvos šlapžemių komplekso PAST (<strong>LT</strong>ZARB002) ir<br />
Smalvelės upės ir šlapžemių BST (<strong>LT</strong>ZAR0026). Tuo pačiu Drūkšių ežero BST išorinės<br />
ribos beveik pilnai sutampa su Drūkšių ežero PAST (<strong>LT</strong>ZARB003) ribomis.<br />
NATURA 2000 vertybės, kurių apsaugai įsteigtos saugomos teritorijos: Svarbiausias<br />
Drūkšių ežero BST įsteigimo tikslas yra apsaugoti tikslinės rūšies - ūdros (Lutra lutra),<br />
kuri yra įrašyta į ES Buveinių direktyvos II priedą, vietinę populiaciją. Jos vietinę<br />
populiaciją sudaro 6–10 individų. Remiantis naujausiais duomenimis (Švažas ir kt.,<br />
2008) Drūkšių ežero BST yra 8 subarealai, kuriuose ūdros (Lutra lutra) registruojamos<br />
dažniausiai (7.6-3 pav.). Šie subarealai faktiškai yra ūdros (Lutra lutra) svarbiausios<br />
buveinės. Remiantis žiniomis apie ūdrai (Lutra lutra) būdingą elgesį galima teigti, kad<br />
judėdamos (migruodamos) tarp tinkamiausių buveinių bei dispersijos metu jos<br />
daugiausiai renkasi vandens telkinių pakrantes ir įvairius upelius. Vis tik apie buveinės<br />
naudojimą ir ūdros (Lutra lutra) Drūkšių ežero populiacijos gausos dinamiką detaliai<br />
nėra žinoma.<br />
Pagal NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje talpinamą informaciją, kirtiklis (Cobitis<br />
taenia) yra kita šios saugomos teritorijos tikslinė vertybė. Jis ežere yra įprasta žuvų<br />
rūšis.<br />
Kitos rūšys / žinduoliai: Trys Drūkšių ežero BST gyvenančios žinduolių rūšys yra<br />
įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus) į šią teritoriją užklysta<br />
atsitiktinai. 2006-2008 m. pavienės lūšys (Lynx lynx) registruotos Zarasų bei vienas<br />
7
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 278<br />
7.6-3 pav. Drūkšių ežero BST ir PAST tikslinių biologinių vertybių (išskyrus<br />
kirtiklio (Cobitis taenia)) radvietės. Spalvotos figūros apytikriai rodo vertybėms<br />
svarbias vietas (patinėlių giedojimo (veisimosi) vietas, radvietes bei dažniausiai<br />
naudojamas buveines). Gelsva spalva parodytos ežero pakrantėse susiformavę<br />
Phragmitetea ir Potamogenetea (Nymphaea) augalų bendrijos (Vilniaus<br />
universiteto Ekologijos instituto 2006-2007 m. ir L. Raudonikio (2008 m.) duomenys.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 279<br />
individas – Ignalinos rajonuose. Daroma išvada, kad NAE regionas nėra labai svarbus<br />
šiam gyvūnui (Švažas ir kt., 2008). Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, NAE regione,<br />
bebras (Castor fiber) yra įprastas žinduolis. Regione 2006–2008 m. priskaičiuota nuo<br />
1100 iki 2700 individų.<br />
Ežero apylinkėse gyvena retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas šermuonėlis<br />
(Mustela erminea). Drūkšių ežero BST gyvena dar kitos trys žinduolių rūšys, įrašytos į<br />
LRK. Ūdra (Lutra lutra) yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir yra tikslinė<br />
rūšis. Baltasis kiškis (Lepus timidus) yra retas, bet stebimas reguliariai. Beržinė sicista<br />
(Sicista betulina) retai aptinkama pievose ir aplinkiniuose miškuose (Švažas ir kt.,<br />
1999). Rudųjų nakvišų (Nyctalus noctula) kolonija jų veisimosi metu buvo rasta Tilžės<br />
gyvenvietėje. Taip pat regione keletą kartų stebėtas natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus<br />
nathusii). Abi minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.<br />
Kitos rūšys / varliagyviai ir ropliai: NAE regione registruota 10 varliagyvių ir 5 roplių<br />
rūšys (Rana temporaria, R. arvalis, R. lessonae, R. esculenta, Bufo bufo, B. calamita,<br />
Pelobates fuscus, Bombina bombina, Triturus vulgaris, T. cristatus; Lacerta vivipara, L.<br />
agilis, Anguis fragilis, Vipera berus ir Natrix natrix; Švažas ir kt., 2008).<br />
2006 m. iki 3 km nuo IAE atstumu buvo rastos dvi retos varliagyvių rūšys, įrašytos<br />
Buveinių Direktyvos II priede (skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė<br />
(Bombina bombina)). Šios dvi rūšys, o taip pat Bufo calamita yra įtrauktos į LRK. 5<br />
rūšys (Triturus cristatus, Bombina bombina, Rana arvalis, Rana lessonae, Pelobates<br />
fuscus, Lacerta agilis) yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos IV priedą (Švažas ir kt.,<br />
2008). Arti IAE kūmutės (Bombina bimbina) apgyvendina ne tik natūralius, bet ir<br />
žmonių veiklos smarkiai pažeistus vandens telkinius. Skiauterėtasis tritonas (Triturus<br />
cristatus) rastas Tumeliuos miške rūšiai tipiškoje buveinėje labai arti IAE.<br />
Kitos rūšys / vabzdžiai: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rasta daugiau nei 1500 rūšių<br />
vabzdžių (Švažas ir kt., 2008). Entomologinių vietovės tyrimų metu taip pat rasta<br />
sausumos vabzdžių, kurie yra įrašyti į LRK. Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis)<br />
yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifron)<br />
(Odonata) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) yra taip pat įrašytos į ES Buveinių<br />
Direktyvos IV priedą bei į LRK. Žirgeliai Odonata yra ekologiškai susiję su vandens<br />
telkiniais. NAE apylinkėse jie yra daugiausiai susiję su Drūkšių ežeru. Pavieniai<br />
individai yra rasti pietvakarinėje ežero dalyje netoli Yliškės. Pavieniai didieji<br />
auksinukai (Lycaena dispar; Lepidoptera, Lycaenidae) buvo randami visame regione<br />
pievose netoli nuo vandens telkinių (Švažas ir kt., 2008).<br />
Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) (Coleoptera, Carabidae) yra taip pat įtrauktas<br />
į LRK. Nedidelės šio vabalo populiacijos rastos Tilžės miške. Pavieniai machaonų<br />
(Papilio machaon; Lepidoptera, Papilionidae) individai pastoviai kasmet randami Tilžės<br />
ir <strong>Visagino</strong> gyvenviečių apylinkėse. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon, Lepidoptera,<br />
Lycaenidae) atsitiktinai randamas visame regione šlapiose pievose. Pievinis satyriukas<br />
(Coenonympha tullia; Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievose netoli <strong>Visagino</strong><br />
gyvenvietės. Pastarosios rūšys yra rašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008).<br />
Rhyssella obliterata ir Phytodietus geniculatus (Hymenoptera, Ichneumonidae) buvo<br />
rastos Smalvelės upės slėnio pievoje netoli Drūkšių ežero. Tai vienintelė šių rūšių<br />
radimvietė šalyje (Švažas ir kt., 2008).<br />
Drūkšių ežero apylinkėse rasta ir daugiau vabzdžių rūšių. Pvz., Carabus convexus<br />
(Coleoptera, Carabidae) yra reta rūšis Lietuvoje. Šis vabalas gyvena daugiausiai<br />
pamiškėse, miškuose palei vandens telkinius. Jis rastas miškingoje vietoje netoli<br />
Smalvelės upelio. Sospita vigintiguttata (Coleoptera, Coccinellidae) taip pat rastas<br />
miške palei Smalvelės upelį. Stenoptinea cyaneimarmorella (Lepidoptera, Tineidae) ir
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 280<br />
Parornix traugotti (Lepidoptera, Gracilariidae) drugiai rasti Visagine. Tai vienintelė šių<br />
dviejų rūšių radimvietė šalyje. Drugys Caryocolum tischeriella (Lepidoptera,<br />
Gelechiidae) rastas Tilžės gyvenvietėje. Tai taip pat vienintelė vieta, kur šis vabzdis<br />
šalyje rastas. Deja, manoma, kad ši rūšis šiuo metu jau yra išnykusi. Gausi Buckleria<br />
paludum (Lepidoptera, Pterophoridae) vietinė populiacija buvo rasta Mištautų<br />
gyvenvietėje prie Bedugnio ežero. Melitaea phoebe (Lepidoptera, Nymphalidae) drugys<br />
rastas pievoje Smalvelės upės slėnyje netoli Drūkšių ežero ir arti pagrindinio IAE<br />
pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip pat rasta Smalvelės<br />
upės slėnyje netoli Drūkšių ežero (Švažas ir kt., 2008).<br />
Labai netoli IAE taip pat rastos kelios retos vabzdžių rūšys. Pvz., baltajuostis melsvys<br />
(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apie 2 km atstumu nuo IAE. Didysis<br />
auksinukas (Lycaena dispar) rastas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo IAE.<br />
Kitos rūšys / vėžiagyviai: Literatūroje nurodoma (Švažas ir kt. 1999; Raudonikis,<br />
Kurlavičius, 2000), kad Drūkšių ežere gyvena keletas reliktinių gyvūnų rūšių. Jame<br />
randami reliktiniai vėžiagyviai Mysis oculata relicta ir Pallasiola quadrispinosa yra<br />
įrašyti į LRK.<br />
Kitos rūšys / flora: Čia randama retų bei įrašytų į LRK (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,<br />
1997) augalų rūšių, pvz., eraičininė nendrūnė (Scolochloa festucacea, įrašyta į LRK),<br />
Zanichelia palustris, Alisma gramineum, Nitella opaca (retos rūšys; kurias reikėtų<br />
saugoti). Šie augalai, išskyrus siauralapį dumblialaiškį (Alisma gramineum), anksčiau<br />
net dominavo ežero makrofitų bendrijose. Taip pat nemažai retų į LRK įrašytų<br />
sausumos augalų rūšių rasta Drūkšių ežero apylinkėse (Švažas ir kt., 2008). Pvz.,<br />
dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica),<br />
Dactylohiza incarnata, lieknasis švylys (Eriophorum gracine), melsvasis gencijonas<br />
(Gentiana cruciata), Juncus stygius, šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), Carex<br />
heleonastes. Žvilgančioji riestunė (Hamatocaulis vernicosus) yra ne tik įrašyta į LRK,<br />
bet taip pat yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Dauguma retų augalų rūšių<br />
rasta Drūkšių ežero pakrantėse, gretimose šlapynėse bei pievose (7.6-4 pav.).<br />
Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,<br />
iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.<br />
Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, eraičininė nendrinė (Scolochloa<br />
festucaceae) tuo metu buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).<br />
Kitos rūšys / grybai, kerpės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios retos<br />
makromicetų rūšys, įrašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008), pvz., Russula aurata,<br />
Melanoleuca turrita ir Tricholoma inocyboides.<br />
IAE regionas pažymi biologinės įvairovės turtingumu. Lyginant su kitomis šalies<br />
vietomis, šiame regione ji ištyrinėta labiau. Ilgalaikių kompleksinių tyrimų metu (1979–<br />
1983 m.) Drūkšių ežere ir apylinkėse (apytikriai 0,5 km atstumu nuo jo) viso<br />
užregistruota 213 agarikoidinių makromicetų (Agaricales) ir 120 rūšių Aphyllophorales,<br />
33 rūšys dyskomicetų, 29 rūšys kerpių ir susijusių grybų rūšių ir 31 rūšis vandens grybų<br />
(Švažas ir kt., 2008).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 281<br />
7.6-4 pav. Kai kurių retų augalų paplitimas Drūkšių ežero BST (Švažas ir kt.,<br />
2008); spalvoti taškai rodo retų rūšių augalų kartografavimo vietas.<br />
Gamtinės buveinės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios vertingos į ES<br />
Buveinių Direktyvos I priedą įrašytos gamtinės buveinės: 4 tipų pievos (6210*, Stepinės<br />
pievos; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvinės pievos ir 6510, Šienaujamos mezofitų<br />
pievos); vieno tipo miškai (9080*, Pelkėti lapuočių miškai); dviejų tipų pelkės (7140,<br />
Tarpinės pelkės ir liūnai; 7230, Šarmingos žemapelkės) ir dviejų tipų vandens telkinių
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 282<br />
buveinės (3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis ir 3150, Natūralūs eutrofiniai<br />
ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis). Pievų buveinės koncentruojasi Dūkštos ir<br />
Smalvelės upelių slėniuose netoli Drūkšių ir Karoliniškių ežerų. Pelkių buveinės yra<br />
daugiausiai susitelkę Smalvelės upelio slėnyje ir arti Drūkšių bei Karoliniškių ežerų<br />
(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojomės Drūkšių ežero ir jo apylinkių<br />
vertingų buveinių, įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą kartografavimo<br />
duomenimis (Švažas ir kt., 2008).<br />
Pastarųjų metų svarbiausi augmenijos pokyčiai: 1993–1997 m., kuomet veikė du IAE<br />
generatoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augalų bendrijų<br />
pokyčius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo įtakoje labai suklestėjo<br />
Cladophora rūšys. Šie dumbliai dengė visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jie<br />
beveik visur augo virš panirusių augalų. Ežero pakraščiuose susidarė 10–500 m pločio<br />
helofitų juostos. Tačiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos<br />
(ypač šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur bangų mūša yra<br />
didžiausia; Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 1997).<br />
Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,<br />
iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.<br />
Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metu<br />
buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).<br />
Specialių ežero botaninių tyrimų metu 1996–1997 m. (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,<br />
1997) rastos tik 69 vandens augalų rūšys. Nustatytos 27 skirtingos augalų asociacijos,<br />
daugiausiai priskiriamos vyraujančioms Potamogetonetea pectinati, Phragmitetea<br />
australis ir Charetea fragilis augalų bendrijų klasėms.<br />
Medžiojami gyvūnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams.<br />
Briedžių (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zarasų rajonuose sudaro apie vieną<br />
šeštadalį šalies populiacijos (tuo tarpu minėti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šalies<br />
ploto). Kitų medžiojamų žvėrių, tokių kaip stirnų (Capreolus capreolus), tauriųjų elnių<br />
(Cervus elaphus) bei šernų (Sus scrofa) vietinės populiacijos IAE regione, lyginant su jų<br />
šalies populiacijomis, nėra didelės<br />
BST vietovė: Smalvelės upė ir šlapžemės (<strong>LT</strong>ZAR0026)<br />
Šios saugomos teritorijos išorinės ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir<br />
beveik sutampa su Smalvos šlapžemių komplekso PAST (<strong>LT</strong>ZARB002) ribomis.<br />
Vietovės plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 27<br />
20 rytų ilgumos ir 55 38 09 vakarų platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemės<br />
ir miškai (7.6-6 lent.). Smalvelės upės ir šlapžemių BST yra tiesiogiai susijusi su<br />
kitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drūkšių ežero BST (<strong>LT</strong>ZAR0029),<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST (<strong>LT</strong>ZAR0025), Drūkšių ežero ir Smalvos<br />
šlapžemių komplekso PAST (atitinkamai <strong>LT</strong>ZARB003 ir <strong>LT</strong>ZARB002).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 283<br />
7.6-5 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,<br />
įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST<br />
(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščių<br />
sankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 284<br />
7.6-6 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,<br />
įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST<br />
(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščių<br />
sankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 285<br />
7.6-6 lent. Smalvelės upės ir šlapžemių BST biotopų struktūra pagal NATURA<br />
2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 43<br />
Grūdinių laukai 5<br />
Pagerintos žalienos 2<br />
Kita ariama žemė 1<br />
Plačialapių lapuočių miškai 12<br />
Mišrūs miškai 37<br />
Viso: 100<br />
Smalvelės upės ir šlapžemių BST įsteigimo svarbiausias tikslas yra saugoti tikslinės<br />
rūšies ūdros (Lutra lutra) vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 saugomų<br />
teritorijų duomenų baze matyti, kad šios saugomos teritorijos kita tikslinė rūšis yra<br />
kūmutė (Bombina bombina). Šis varliagyvis yra įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II<br />
priedą. Ši rūšis Smalvelės upės ir šlapžemių BST laikoma įprasta.<br />
BST vietovė: Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės (<strong>LT</strong>ZAR0025)<br />
Ribos sutampa su Smalvo kraštovaizdžio draustiniu. Vietovės plotas yra apie 2225 ha.<br />
Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 22 55 rytų ilgumos ir 55 37 07<br />
vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir miškai (7.6-7 lent.).<br />
7.6-7 lent. Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST biotopų struktūra pagal<br />
NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 24<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 15<br />
Kita ariama žemė 4<br />
Plačialapių lapuočių miškai 2<br />
Spygliuočių miškai 29<br />
Mišrūs miškai 26<br />
Viso: 100<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST ribojasi su kitomis NATURA 2000<br />
saugomomis teritorijomis: Gražutės regioninio parko bei Smalvelės upės ir šlapžemių<br />
BST (atitinkamai <strong>LT</strong>ZAR0024 ir <strong>LT</strong>ZAR0026).<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST yra įsteigta siekiant saugoti ES svarbos<br />
tikslines gamtines buveines, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą ir<br />
augalų rūšis, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą: 3140 (Ežerai su<br />
menturdumblių bendrijomis), 9010* (Vakarų taiga), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai),<br />
91D0 (Pelkiniai miškai), 9080 (Pelkėti lapuočių miškai), 7230 (Šarmingos žemapelkės),<br />
7210 (Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 3160 (Natūralūs distrofiniai ežerai) bei dvilapį<br />
purvuolį (Liparis loeselii) ir žvilgančiąją riestūnę (Drepanocladus vernicosus).<br />
Literatūroje nurodoma, kad Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST gyvena retas,<br />
įrašytas į LRK, šermuonėlis (Mustela erminea) (Švažas ir kt., 2008). Baltasis kiškis<br />
(Lepus timidus) yra taip pat įrašytas į LRK, tačiau čia negausus. Šioje saugomoje<br />
teritorijoje gyvena ir ūdra (Lutra lutra) bei dvi šeimos bebrų (Castor fiber). Šios abi<br />
rūšys yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus), kuris taip
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 286<br />
pat yra įtrauktas į ES Buveinių Direktyvos II priedą, registruojamas kai kuriais metais<br />
nereguliariai. Teritorijoje stebėtos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon,<br />
įrašytas į LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje).<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST rasta augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt.,<br />
1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus),<br />
lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii), beržas<br />
keružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najas<br />
marina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) rasta<br />
net keliuose saugomos teritorijos ežeruose.<br />
BST vietovė: Gražutės regioninis parkas (<strong>LT</strong>ZAR0024)<br />
Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražutės regioninio parko ribomis. Jos<br />
plotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 08 23 rytų<br />
ilgumos ir 55 37 19 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai<br />
(7.6-8 lent.). Gražutės regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma<br />
teritorija Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST. Į ją patenka visa Šiaurės rytinės<br />
Gražutės regioninio parko dalies PAST.<br />
7.6-8 lent. Gražutės regioninio parko BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000<br />
duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 19<br />
Grūdinių laukai 10<br />
Pagerintos žalienos 2<br />
Kita ariama žemė 7<br />
Plačialapių lapuočių miškai 6<br />
Spygliuočių miškai 31<br />
Mišrūs miškai 25<br />
Viso: 100<br />
BST įsteigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augalų ir drugių rūšis. Tikslinės<br />
gamtinės buveinės yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų<br />
bendrijomis), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 7120 (Degradavusios aukštapelkės), 3140<br />
(Ežerai su menturdumblių bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinės<br />
pievos) ir 6120* (Karbonatinių smėlynų smiltpievės). Tikslinė gyvūnų rūšis yra drugys<br />
didysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslinė augalų rūšis – vėjalandė šilagėlė<br />
(Pulsatilla patens).<br />
NATURA 2000 duomenų bazės informacija rodo, kad Gražutės regioninio parko BST<br />
taip pat yra svarbi saugant ir kitas, į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytas gamtines<br />
buveines, pvz., 3150 (Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis),<br />
7110* (Aktyvios aukštapelkės), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės), 7220<br />
(Šaltiniai su besiformuojančiais tufais), 9010* (Vakarų taiga), 9020* (Plačialapių ir<br />
mišrūs miškai), 9180* (Griovų ir šlaitų miškai) ir 9080 (Pelkėti lapuočių miškai). Be to<br />
ši vietovė yra svarbi saugant vietines ūdros (Lutra lutra), skiauterėtojo tritono (Triturus<br />
cristatus), kūmutės (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum),<br />
kurie yra įrašyti į ES Buveinių Direktyvos II priedą, vietos populiacijas.<br />
Kitos gamtosaugos požiūriu vertingos floros rūšys yra liekninis beržas (Betula humilis)<br />
ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios rūšys yra įrašytos į LRK.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 287<br />
Ankstesniuose literatūriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptės<br />
hidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją (taigi,<br />
yra Gražutės regioninio parko BST <strong>dalis</strong>), registruota daugiau į LRK įrašytų rūšių.<br />
Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptės<br />
marias. Menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) auga Antalieptės hidrografiniame<br />
draustinyje ties Ąžuolynės gyvenviete. Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) rasta<br />
pelkėje prie Degučių gyvenvietės. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapis<br />
gedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esančioje aukštapelkėje. Melsvasis<br />
gencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraibė (Orchis morio) auga pievose marių<br />
šlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelkėtuose miškuose (Švažas ir<br />
kt., 1999).<br />
BST vietovė: Pušnies pelkė (<strong>LT</strong>IGN0001)<br />
Pušnies pelkės BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovės<br />
plotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 26 67 rytų<br />
ilgumos ir 55 29 52 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir įvairių<br />
tipų šlapžemės (7.6-9 lent.).<br />
Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelkės kompleksą sudaro tarpinės pelkės,<br />
žemapelkės ir 5 ežerai. Biotopų įvairovė labai didelė. Buvę sausinamieji kanalai yra<br />
bebrų (Castor fiber) patvenkti.<br />
7.6-9 lent. Pušnies pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 27<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 36<br />
Šlapios pievos, mezofitų pievos 7<br />
Kita ariama žemė 8<br />
Plačialapių lapuočių miškai 4<br />
Mišrūs miškai 1<br />
Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos<br />
vietos, pramonės objektų užimti plotai)i<br />
Viso: 100<br />
Pušnies pelkės BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomis<br />
teritorijomis) NATURA 2000 vietovė. Ji yra įsteigta saugoti ES svarbos gamtines<br />
buveines, tokias kaip 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 6430 (Eutrofiniai aukštieji<br />
žolynai) ir 6230 (Rūšių turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtinės buveinės yra<br />
įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą.<br />
Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkėje gyvena retas į LRK įrašytas šermuonėlis<br />
(Mustela erminea). Ūdra (Lutra lutra) ir keletas šeimų bebrų (Castor fiber) taip pat<br />
gyvena šiame pelkių komplekse. Abi pastarosios rūšys yra įrašytos į ES Buveinių<br />
Direktyvos II priedą. Rastos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon;<br />
įrašytas į LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje).<br />
Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999),<br />
nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi<br />
retiems paukščiams, įrašytiems į ES Paukščių Direktyvos 79/409/EEC I priedą. Čia peri<br />
pavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) čia taip pat peri. Pelkėje<br />
žinomos jų tuokvietės. Peri ir viena tikučių (Tringa glareola) pora. Pelkėje<br />
besimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spėjama, kad taip pat peri<br />
17
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 288<br />
vapsvaėdis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievinių lingių (Circus pagargus) poros čia<br />
taip pat suka lizdus. Pelkėje peri mažiausiai 5 gervių (Grus grus) poros ir 10–15<br />
nesubrendusių šios rūšies paukščių laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeninių<br />
migracijų metu čia susirenka iki 100 individų. Vietovėje kasmet registruojama 6–7<br />
švygždų (Porzana porzana) patinėlių tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežlių (Crex<br />
crex) teritorijų. Pelkėje peri mažiausiai 2 balinių pelėdų (Asio flammeus) poros.<br />
Mėlyngurklė (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinčia rūšimi. Čia<br />
registruota ir daugiau retų paukščių rūšių. Pvz., pelkėje peri baltaskruostė žuvėdra<br />
(Chlidonias hibridus).<br />
Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taip<br />
pat nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi ir<br />
retiems į LRK įrašytiems paukščiams. Palankiais metais pelkėje peri apie 5 poras<br />
raudonkojo tulikų (Tringa totanus), 2–3 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata),<br />
daugiau nei 1 pora paprastųjų griciukų (Limosa limosa), viena pora žaliųjų meletų<br />
(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinčios baltasparnės žuvėdros<br />
(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvės kielės (Motacilla citreola).<br />
Pušnies pelkė yra viena iš nedaugelio vietovių Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželis<br />
nykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena jų pora stebėta veisimosi metu (Švažas ir kt.,<br />
1999).<br />
Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojančioms žąsims. Iki 500 poilsiui<br />
sustojusių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) pelkėje<br />
stebėta pavasarinės paukščių migracijos metu (Švažas ir kt., 1999).<br />
Pelkėje rasta ir retų augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas<br />
(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraibė (Orchis<br />
morio) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza longifolia).<br />
BST vietovė: Rūžo ežeras (<strong>LT</strong>IGN0026)<br />
Vietovės plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26<br />
29 39 rytų ilgumos ir 55 29 03 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai<br />
(7.6-10 lent.). Rūžo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija.<br />
Svarbiausias jos įsteigimo tikslas yra saugoti augalų ir bestuburių tikslinių rūšių<br />
mažosios suktenės (Vertigo angustior), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) ir<br />
pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra įrašytos į ES Buveinių<br />
Direktyvos II priedą, vietos populiacijas.<br />
7.6-10 lent. Rūžo ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 100<br />
Viso: 100<br />
BST vietovė: Gervelės pelkė (<strong>LT</strong>IGN0017)<br />
Vietovės plotas yra apie 373 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26<br />
26 51 rytų ilgumos ir 55 27 13 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja<br />
miškai ir įvairių tipų šlapžemės (7.6-11 lent.). Gervelės pelkės BST yra izoliuota<br />
saugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovėmis). Ji buvo įsteigta<br />
siekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 289<br />
aukštapelkės) ir 91D0 (Pelkiniai miškai), kurios yra įrašytos į Buveinių Direktyvos I<br />
priedą.<br />
7.6-11 lent. Gervelės pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 8<br />
Kita ariama žemė 3<br />
Plačialapių lapuočių miškai 24<br />
Mišrūs miškai 65<br />
Viso: 100<br />
BST vietovė: Dietkauščiznos pievos (<strong>LT</strong>IGN0004)<br />
Vietovės plotas yra apie 147 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 27<br />
56 rytų ilgumos ir 55 20 19 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja žemės<br />
ūkio ir medine augalija apaugę plotai (7.6-12 lent.).<br />
7.6-12 lent. Dietkauščiznos pievų BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000<br />
duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro BST<br />
ploto, %<br />
Grūdinių laukai 29<br />
Mišrūs miškai 41<br />
Kita ariama žemė 17<br />
Plačialapių lapuočių miškai 13<br />
Viso: 100<br />
Dietkauščiznos pievų BST yra izoliuota NATURA 2000 vietovė. Ši saugoma teritorija<br />
užima Dysnos hidrografinio draustinio dalį. Ji yra įsteigta siekiant išsaugoti ES svarbos<br />
gamtines buveines – melvenynus (6410). Ši gamtinė buveinė yra įtraukta į ES Buveinių<br />
Direktyvos I priedą.<br />
Remiantis NATURA 2000 duomenų bazės informacija Dietkauščiznos pievų BST yra<br />
taip pat vertinga saugant 91E0 (Aliuviniai miškai) gamtinę buveinę bei augalus - dvilapį<br />
purvuolį (Liparis loeselii) (51–100 individų) ir paprastąją tuklę (Pinguicula vulgaris).<br />
PAST vietovė: Drūkšių ežeras (<strong>LT</strong>ZARB003)<br />
Drūkšių ežeras (BST ir PAST) yra IAE aušintuvas ir prie projektuojamos NAE<br />
arčiausiai esantis didelis atviro vandens telkinys bei arčiausiai esanti NATURA 2000<br />
saugoma teritorija. Kitos saugomos teritorijos nuo NAE yra žymiai toliau (pvz.,<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST – apie 5 km, Dysnų ir Dysnykščio<br />
apyežerių šlapžemių kompleksas (PAST) – apie 13 km; žiūr. 7.6-1 pav. ir 7.6-2 pav.).<br />
Žmonių lankymasis čia ribojamas dėl pasienio režimo.<br />
Vietovės plotas yra apie 3612 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26<br />
33 43 rytų ilgumos ir 55 36 59 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir<br />
įvairūs žemės ūkio plotai (7.6-13 lent.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 290<br />
7.6-13 lent. Drūkšių ežero PAST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 71<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 5<br />
Grūdinių laukai 3<br />
Pagerintos žalienos 3<br />
Kita ariama žemė 10<br />
Plačialapių lapuočių miškai 3<br />
Mišrūs miškai 5<br />
Viso: 100<br />
Vertybės, kurių apsaugai įsteigta NATURA 2000 saugoma teritorija: Drūkšių ežero<br />
PAST yra įsteigta saugoti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), kuris yra įrašytas į ES<br />
Paukščių Direktyvos I priedą, vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 duomenų<br />
bazės informacija (LR Aplinkos ministerija) Drūkšių ežere besiveisianti šios rūšies<br />
populiacija yra viena didžiausių šalyje (10 baubiančių patinų). Šioje PAST didžiųjų<br />
baublių (Botaurus stellaris) populiacijos tankis tinkamose buveinėse yra labai didelis<br />
(7.6-3 pav.).<br />
Ežeras taip pat yra svarbus saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių<br />
Direktyvos I priedą. NATURA 2000 duomenų bazėje (LR Aplinkos ministerija)<br />
talpinama informacija apie tai, kad Drūkšių ežero PAST peri viena juodakaklių narų<br />
(Gavia arctica) pora, 5 nendrinių lingių (Circus aeruginosus) poros, 10 juodųjų žuvėdrų<br />
(Chlidonias niger) porų, viena mėlyngurklių (Luscinia svecica) pora bei suskaičiuoti 6<br />
švygždų (Porzana porzana) patinai ir vienas plovinės vištelės (Porzana parva) patinas.<br />
Pagal literatūrinius duomenis Švažas ir kt. (1999), prieš keletą metų juodakaklis naras<br />
(Gavia arctica), kuriam šalyje gresia išnykimas, buvo laikomas Drūkšių ežere galimai<br />
perinčia rūšimi. Praeito amžiaus gale juodakakliai narai (Gavia arctica) (ypač<br />
nesubrendę individai) ežere buvo stebimi kasmet.<br />
Kitos paukščių rūšys: Surinkta truputis duomenų apie kitas retas paukščių rūšis, kurios<br />
yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz.,<br />
jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) buvo laikomas galimai Drūkšių ežero apylinkėse<br />
perinčia rūšimi. Naujausiais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 2008), šis paukštis<br />
čia tikrai peri. Iki 7 individų registruojama ežere žiemą. Ypač ši vietovė yra vertinga<br />
jūriniams ereliams (Haliaeetus albicilla) šaltomis žiemomis, kuomet kiti šių paukščių<br />
maitinimuisi tinkami regiono vandens telkiniai yra padengti ledu. Fragmentiški<br />
apsilankymai ežere žiemą leidžia teigti, kad jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla)<br />
Drūkšių ežere koncentruojasi atšalimų metu. Naujausiais tyrimais (Švažas ir kt., 2008)<br />
nustatyta, kad rudė (Aythya nyroca) taip pat laikytina perinčia rūšimi.<br />
Viena pievinių lingių (Circus pagargus) pora veisiasi Dūkštos upelio slėnio šlapiose<br />
pievose. Viena dvi gervių (Grus grus) poros veisiasi ties šiaurine ežero įlanka. Pavienės<br />
juodakrūčių bėgikų (Calidris alpina) poros anksčiau perėdavo Pilies saloje. Šiuo metu ši<br />
sala priklauso Baltarusijai. Apskritai, ežero salos yra svarbios migruojančių paukščių<br />
poilsio vietos.<br />
Naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 2008) Drūkšių ežere ir jo apylinkėse iš viso<br />
stebėta 140 paukščių rūšių. Iš jų 33 rūšys yra įrašytos į LRK ir 31 rūšis yra įtraukta į ES<br />
Paukščių Direktyvos I priedą.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 291<br />
Drūkšių ežeras ir Drūkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukščių<br />
rūšims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatėdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnykęs<br />
(nesiveisia), tačiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpelių (Coturnix coturnix)<br />
teritorijos išaiškintos Dūkštos upelio slėnyje. Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)<br />
Drūkšių ežere taip pat veisiasi. Patelė su jauniklių vada stebėta 1999 m. Šių paukščių<br />
būriai iki 350 individų pasirodo paukščių migravimo laikotarpiais. Rūšis taip pat<br />
reguliariai stebima neužšalusiame Drūkšių ežere sausio – vasario mėnesiais. Dvi<br />
raudonkojų tulikų (Tringa totanus) poros peri Dūkštos upelio slėnyje. Dvi – trys<br />
didžiųjų kuolingų (Numenius arquata) poros ir keletas paprastųjų griciukų (Limosa<br />
limosa) porų peri Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dūkštos upelio<br />
slėnyje. Viena jūršarkių (Haematopus ostralegus) pora peri rytinės ežero įlankos<br />
pakrantėje, kuri šiuo metu taip pat priklauso Baltarusijai. Pavienės pilkųjų ančių (Anas<br />
strepera) poros pastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnapė antis (Anas<br />
clypeata) kai kuriais metais peri ežero apylinkėse. Didysis dančiasnapis (Mergus<br />
merganser) yra palyginti įprasta perinti rūšis. Vienos apskaitos metu suskaičiuota<br />
daugiau nei 10 patinų. Drūkšių ežeras yra Rytų Lietuvoje svarbi didžiųjų dančiasnapių<br />
sankaupų ir žiemojimo vieta. Rudenį stebima iki 900 paukščių. Žiemoja ežere iki 500<br />
šių paukščių. Tulžys (Alcedo atthis) laikomas galimai perinčia rūšimi. Jis reguliariai<br />
stebimas ežere ir palei Dūkštos upelį. Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) veisimosi<br />
metu rasta Dūkštos upelio slėnyje. Ši rūšis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999).<br />
1985–2000 m. netoli Tilžės gyvenvietės (šiauriau Drūkšių ežero) beveik kasmet stebimi<br />
teritorijas demonstruojantys (labai tikėtina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo),<br />
pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai<br />
(Dendrocopos leucotos), sodinės startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinį<br />
elgesį demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.<br />
Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), lygutė<br />
(Lullula arborea) ir lėlys (Caprimulgus europaeus) (minėtos rūšys yra įtrauktos į ES<br />
Paukščių Direktyvos I priedą) šioje vietovėje yra įprastos rūšys (P. Kurlavičiaus<br />
asmeninis pranešimas).<br />
Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardea<br />
cinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yra<br />
vakarinės ežero įlankos pakrantės miške labai arti dabar veikiančios IAE. Pastaraisiais<br />
metais didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypač<br />
Aukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama.<br />
Labiausiai dėl šios veiklos didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijose palei<br />
Drūkšių ežerą lizdų skaičius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egretta<br />
alba) yra Lietuvoje nauja perinti paukščių rūšis. Ji yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos<br />
I priedą.<br />
Drūkšių ežeras yra svarbus ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai.<br />
Ši besiveisianti Drūkšių ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šie<br />
paukščiai veisimosi metu telkiasi į keletą kolonijų. Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias<br />
leucopterus) registruota perint Dūkštos upelio slėnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis rūšis<br />
šalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlavičius, 2000).<br />
1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapynių tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvo<br />
nustatyta, kad pavasarinių ir rudeninių paukščių migracijų metu ežere susiformuoja<br />
didelės migruojančių vandens paukščių sankaupos: iki 700 didžiųjų ančių (Anas<br />
platyrhynchos), 550 laukių (Fulica atra), 480 klykuolių (Bucephala clangula), 120<br />
nebylių gulbių (Cygnus olor) ir dideli kai kurių kitų rūšių paukščių būriai.<br />
Vakarinėje ežero dalyje, ypač kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandens<br />
pašiltėjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 292<br />
paukščiams yra labai tinkamos buveinės. Čia nuolat gausiai žiemoja didieji<br />
dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), didžiosios antys<br />
(Anas platyrhynchos), nebylės gulbės (Cygnus olor) ir laukiai (Fulica atra) (Švažas ir<br />
kt., 1999).<br />
Paukščių bendrijų ir populiacijų ilgalaikiai pokyčiai. Kai kuriuose pastarųjų metų<br />
šaltiniuose (Švažas ir kt., 2008) nurodoma, kad Drūkšių ežero ir jo apylinkių paukščių<br />
fauna žymiai pakito. Nurodomos ir tokių pokyčių priežastys. Tai daugiausiai lemia<br />
ežero eutrofikacijos procesai ir žemės ūkio veiklos nutraukimas laukuose, kas sukelia<br />
atvirų buveinių apaugimą sumedėjusiais augalais bei nendrynų plitimą ežero pakrantėse.<br />
Dėl minėtų priežasčių kai kurių retų rūšių vietinės populiacijos sumažėjo arba jos net<br />
lokaliai išnyko. Tai pasakytina apie juodakaklį narą (Gavia arctica), jūršarkę<br />
(Haematopus ostralegus), raudonkojį tuliką (Tringa totanus), griciuką (Limosa limosa),<br />
didžiąją kuolingą (Numenius arquata), juodakrūtį bėgiką (Calidris alpine), gaiduką<br />
(Philomachus pugnax) ir upinę žuvėdrą (Sterna hirundo). Tačiau po to, kai pradėjo<br />
veikti IAE, dėl minėtų buveinių pokyčių nendrynų paukščių vietinės populiacijos<br />
(didžiojo baublio (Botaurus stellaris) ir plovinės vištelės (Porzana parva)) pagausėjo<br />
bei atsirado naujų rūšių (pvz., ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus)).<br />
PAST vietovė: Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas (<strong>LT</strong>IGNB004)<br />
Vietovės plotas yra apie 4016,56 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra<br />
26 19 56 rytų ilgumos 55 28 05 vakarų platumos. Vietovėje išimtinai vyrauja vandens<br />
telkinių biotopas (7.6-14 lent.).<br />
7.6-14 lent. Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST biotopų<br />
struktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos<br />
ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 95<br />
Grūdinių laukai 1<br />
Kita ariama žemė 1<br />
Mišrūs miškai 3<br />
Viso: 100<br />
Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra izoliuota NATURA<br />
2000 vietovė. PAST įsteigta tikslu išsaugoti vietinę griežlės (Crex crex) populiaciją.<br />
PAST taip yra svarbi norint išsaugoti šalies didžiojo baublio (Botaurus stellaris),<br />
nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus) ir švygždos<br />
(Porzana porzana) populiacijas. Šios rūšys yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I<br />
priedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čia<br />
suskaičiuoti 7 didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) baubiantys patinėliai, 30 griežiančių<br />
griežlės (Crex crex) patinėlių, rasta 11 nendrinės lingės (Circus aeruginosus) perinčių<br />
porų, 2 poros pievinių lingių (Circus pygargus) ir 8 giedantys švygždos (Porzana<br />
porzana) patinėliai.<br />
Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra taip pat svarbi kai<br />
kuriems regione retiems paukščiams (Raudonikis, 2004). 11 čia perinčių paukščių rūšių<br />
yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.<br />
PAST vietovė: Smalvos šlapžemių kompleksas (<strong>LT</strong>ZARB002)<br />
Išorinės ribos beveik sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir su Smalvelės upės ir<br />
šlapžemių BST. Vietovės plotas yra apie 538 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 293<br />
Grinvičą yra E 26 28 34 rytų ilgumos 55 37 34 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja<br />
šlapžemės ir miškai (7.6-15 lent.).<br />
7.6-15 lent. Smalvos šlapžemių komplekso PAST biotopų struktūra pagal<br />
NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 80<br />
Grūdinių laukai 1<br />
Kita ariama žemė 2<br />
Mišrūs miškai 17<br />
Viso: 100<br />
Smalvos šlapžemių komplekso PAST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma teritorija<br />
– Smalvelės upės ir šlapžemių BST (<strong>LT</strong>ZAR0026). Ši paukščių apsaugai svarbi<br />
teritorija įsteigta tikslu išsaugoti vietinę juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger) perinčią<br />
populiaciją. Ši rūšis yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Pagal NATURA<br />
2000 duomenų bazės (LR Aplinkos ministerija) informaciją vietinę juodųjų žuvėdrų<br />
(Chlidonias niger) populiaciją sudaro 40 porų.<br />
Ši saugoma teritorija yra taip pat svarbi kai kurioms kitoms paukščių rūšims, įrašytoms į<br />
ES Paukščių Direktyvos I priedą. Deja, jų perinčios populiacijos čia nėra didelės. Pagal<br />
NATURA 2000 DB duomenis čia suskaičiuoti du didžiojo baublio (Botaurus stellaris)<br />
patinai, peri dvi poros nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circus<br />
pygargus) pora, rasti trys giedantys švygždų (Porzana porzana) patinėliai, dvi gervių<br />
(Grus grus) poros ir penkios paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) poros. Tetervinai<br />
(Tetrao tetrix) ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia) taip pat stebimi Smalvos šlapžemių<br />
komplekso PAST, bet nėra duomenų apie jų populiacijų vietinę gausą.<br />
PAST vietovė: Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko <strong>dalis</strong> (<strong>LT</strong>ZARB004)<br />
Vietovės plotas yra apie 5699,85 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra<br />
26 09 32 rytų ilgumos 55 39 17 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir<br />
spygliuočių miškai (7.6-16 lent.).<br />
Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST yra susijusi (teritorijos dalinai<br />
persidengia) su kitomis NATURA 2000 vietovėmis - Gražutės regioninio parko BST ir<br />
šalies saugoma teritorija - Gražutės regioniniu parku. PAST buvo įsteigta tikslu<br />
išsaugoti vietines žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir juodakaklių narų (Gavia<br />
arctica) perinčias populiacijas. Šios abi rūšys yra įtrauktos į ES Paukščių Direktyvos I<br />
priedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čia<br />
peri 3 poros juodakaklių narų (Gavia arctica) ir 4–5 poros žvirblinių pelėdų<br />
(Glaucidium passerinum).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 294<br />
7.6-16 lent. Šiaures rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST biotopų<br />
struktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos<br />
ministerija).<br />
Biotopų tipai<br />
Dalis nuo bendro<br />
BST ploto, %<br />
Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 23<br />
Grūdinių laukai 1<br />
Plačialapių lapuočių miškai 1<br />
Spygliuočių miškai 64<br />
Mišrūs miškai 11<br />
Viso: 100<br />
Vietovė taip pat svarbi saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių Direktyvos I<br />
priedą. Pagal valstybinės stebėsenos (NATURA 2000 duomenų bazė; LR aplinkos<br />
ministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juodųjų peslių (Milvus<br />
migrans) poros, 4–5 poros lutučių (Aegolius funereus), 7 poros baltnugarių genių<br />
(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirščių genių (Picoides tridactylus), 3 poros mažųjų<br />
erelių rėksnių (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvaėdžių (Pernis apivorus); girdėti 7–8<br />
giedantys didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) patinėliai, gyvena 5 poros juodųjų<br />
meletų (Dryocopus martius), 6 poros lygučių (Lullula arborea) ir taip pat keltas porų<br />
žuvininkų (Pandion haliaetus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), lėlių<br />
(Caprimulgus europaeus) ir mažųjų musinukių (Ficedula parva).<br />
Ankstesniais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptės<br />
hidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko<br />
dalies PAST, yra stebėta ir daugiau paukščių rūšių (viso 24 rūšys), kurios yra įrašytos į<br />
ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz., dažnai buvo<br />
registruojamas jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena šių erelių pora turi lizdą<br />
gretimame miške. Draustinyje stebėti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra).<br />
Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievinės lingės (Circus<br />
pygargus) pora peri draustinio pietinėje dalyje. Girdėta keletas švygždos (Porzana<br />
porzana) ir griežlės (Crex crex) giedančių patinėlių (Švažas ir kt., 1999).<br />
Antalieptės hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukščių rūšims,<br />
kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdėti<br />
pavieniai giedantys putpelių (Coturnix coturnix) patinėliai. Manoma, kad draustinyje<br />
tikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebėtas veisimosi sezono metu.<br />
Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata). Rudakaklis<br />
kragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinčia rūšimi. Draustinio<br />
laukuose stebėti pilkųjų žąsų (Anser anser) būriai iki 40 paukščių. Draustinyje<br />
tikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapių ančių (Anas clypeata). Draustinio teritorijoje<br />
priskaičiuota iki 15 perinčių didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) porų. Taip pat<br />
stebėtos didelės jų sankaupos (iki 380 paukščių). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulžių<br />
(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999).<br />
Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukščiams. Rudenį čia<br />
stebėta iki 120 apsistojusių vidutinių dančiasnapių (Mergus serrator) (Švažas ir kt.,<br />
1999).<br />
7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos<br />
NAE regione yra 7 nacionalinės vertingos saugomos gamtinės teritorijos (7.6-7 pav.).<br />
Teisinės šių nacionalinių vertingų gamtinių saugomų teritorijų įsteigimo sąlygos ir
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 295<br />
aplinkybės bei kai kuri kita su jų įsteigimu susijusi svarbi informacija yra pateikta<br />
7.6-17 lentelėje.<br />
Daugiausiai nacionalinių saugomų teritorijų yra NAE regiono vakarinėje dalyje.<br />
Labiausiai saugomos teritorijos yra išsidėstę palei rytų – vakarų ašį. Į NAE regioną<br />
patenka tik Gražutės regioninio parko ir Dysnos hidrografinio draustinio teritorijų <strong>dalis</strong>.<br />
Pratkūnų geomorfologinis draustinis yra ant pateis NAE regiono ribos. Aukštaitijos<br />
nacionalinis parkas yra į pietvakarius nuo NAE ir yra keli kilometrai už jo ribos (į<br />
regioną nebepatenka). Dėl šios priežasties Aukštaitijos nacionalinio parko saugoma<br />
teritorija detaliau šiame darbe neanalizuojama.<br />
7.6-7 pav. NAE regione pagal nacionalinius teisinius aktus įsteigtos saugomos<br />
teritorijos (pagal valstybinių saugomų teritorijų kadastrą; Valstybinė saugomų<br />
teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos). Regiono perimetras pažymėtas<br />
mėlyna spalva. Saugomos teritorijos: 1 – Tilžės geomorfologinis draustinis; 2 –<br />
Smalvos hidrografinis draustinis; 3 – Smalvo kraštovaizdžio draustinis; 4 –<br />
Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies telmologinis draustinis; 6 – Dysnos<br />
hidrografinis draustinis; 7 – Pratkūnų geomorfologinis draustinis; 8 – Aukštaitijos<br />
nacionalinis parkas.<br />
Iš 7 NAE regione esančių šalies saugomų teritorijų 5 teritorijos yra tarptautinės svarbos,<br />
skirtos gamtinių buveinių ir (arba) biologinės įvairovės rūšių apsaugai (yra Bendrijos<br />
svarbos teritorijos (BST) ir (arba) Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)). Dvi<br />
Bendrijos svarbos teritorijos (BST) kol kas dar nėra saugomomis pagal šalies teisinius<br />
aktus.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 296<br />
Teritorijos, pagal nacionalinius teisinius aktus laikomos vandens telkinių apsaugos<br />
zonomis, šiame darbe detaliau nebuvo aptariamos. Jos nėra nurodytos nei šalies<br />
saugomų teritorijų žemėlapyje (7.6-7 pav.), nei svarbiausios informacijos sąvade<br />
(7.6-17 lent.).<br />
Prieinamos informacijos apie NAE regiono nacionalines saugomas teritorijas analizės<br />
rezultatai rodo (7.6-17 lent.), kad jos yra multifunkcinės. Šios teritorijos buvo įsteigtos<br />
daugiausiai siekiant saugoti kraštovaizdžius su natūralių upelių vertingais slėniais ir<br />
raiškingu reljefu. Viena saugoma teritorija yra įsteigta tikslu saugoti pelkių kompleksą ir<br />
dar viena be gamtinių vertybių taip pat saugoti kultūros vertybes.<br />
7.6.1.5 Biologinės įvairovės vertybės už saugomų teritorijų ribų<br />
Žinomi tik keli literatūriniai šaltiniai, nagrinėjantys, aprašantys biologinės įvairovės<br />
vertybes NAE regione nesaugomose teritorijose. Be to ši informacija nepakankamai<br />
detali. Pagal duomenis, pateikiamus Lietuvos raudonojoje knygoje (Rašomavičius,<br />
2007), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) randama Ignalinos ir Zarasų rajonuose.<br />
Tuo remiantis darome išvadą, kad ji yra paplitusi ir NAE regione. Analogiškai<br />
samprotaujant taip pat daug kitų rūšių, kurios yra įrašytos į LRK, pvz. machaonas<br />
(Papilio machaon), žalioji ir nendrinė rupūžės (Bufo calamita ir B. viridis), vapsvaėdis<br />
(Pernis apivorus), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), pievinė lingė (Circus pagargus),<br />
vištvanagis (Accipiter gentilis), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), žuvininkas<br />
(Pandion haliaetus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Lyrurus tetrix), putpelė<br />
(Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus),<br />
uldukas (Columba oenas) ir baltasis kiškis (Lepus timidus) yra šalyje retos rūšys, tačiau<br />
paplitusios visuose NAE regiono rajonuose (Rašomavičius, 2007). NAE regione taip pat<br />
rasta daug retų įrašytų į LRK augalų rūšių: Nitela syncarpa, Neckera pennata,<br />
Calliergon trifarium, Lycopodiela inundata, Huperza selago, Botrychium<br />
matricariifolium, Nymphaea alba, Myriophyllum alterniflorum, Thesium ebracteatum,<br />
Callitriche hermaphroditica, Alisma gramineum, Hydrilla verticillata, Najas minor,<br />
Gymnadenia conopsea, Dactylorhiza fuchsii, D. incarnate, D. longifolia, D. maculate,<br />
D. ochroleuca, D. traunsteineri, Hammarbya paludosa, Malaxis monophyllos,<br />
Corallorhiza trifida, Juncus stygius, Carex heleonastes ir Scolochloa festucacea<br />
(Rašomavičius, 2007). Meesia triquetra yra rastas Zarasų rajone.<br />
Remiantis esamais literatūriniais duomenimis darome išvadą, kad NAE regione<br />
biologinės įvairovės vertybės yra daugiausiai susitelkę saugomose teritorijose. Tačiau<br />
kai kurios šių vertybių yra randamos ir vietovėse, nepatenkančiose į saugomas<br />
teritorijas. Šios vietovės yra mažiau žinomos ir, labiausiai tikėtina, mažiau svarbios.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 297
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 298<br />
7.6-17 lent. Svarbiausia informacija apie NAE regiono saugomas teritorijas, įsteigtas pagal šalies teisinius aktus*.<br />
Saugomos teritorijos<br />
oficialus pavadinimas<br />
Tilžės geomorfologinis<br />
draustinis<br />
Smalvos hidrografinis<br />
draustinis<br />
Smalvo kraštovaizdžio<br />
draustinis<br />
Gražutės regioninis<br />
parkas<br />
Pušnies telmologinis<br />
draustinis<br />
Dysnos hidrografinis<br />
draustinis<br />
Pratkūnų<br />
geomorfologinis<br />
draustinis<br />
Plotas,<br />
ha<br />
Steigimo teisinis pagrindas Steigimo tikslas Teritorijos<br />
kodas (ID)<br />
43,68 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;<br />
1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)<br />
547,44 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos<br />
1983-12-14 sprendimas Nr. 342<br />
(Žin., 1983, 36-383; 22-244)<br />
2225,28 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos<br />
1960-09-27 sprendimas Nr. 517<br />
(Žin., 1960, 27-244)<br />
29471 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;<br />
1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)<br />
779,4 LR Vyriausybės nutarimas Nr.<br />
1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.<br />
1-9)<br />
586,63 LR Vyriausybės nutarimas Nr.<br />
1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.<br />
1-9)<br />
623,47 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;<br />
1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)<br />
Apsaugoti unikalų limnoglacialinio<br />
reljefo kompleksą<br />
Apsaugoti Smalvos upelio natūralų<br />
slėnį<br />
Apsaugoti būdingą kraštovaizdį su<br />
Smalvo ir Smalvykščio ežerais<br />
Aukštaičių aukštumoje<br />
Apsaugoti būdingą kraštovaizdį ir<br />
kultūrines vertybes Šventosios upės<br />
aukštupyje<br />
Apsaugoti pelkių kompleksą<br />
Apsaugoti Dysnos upės slėnį<br />
limnoglacialinėje žemumoje<br />
Apsaugoti Sėlių aukštumos<br />
moreninį kompleksą su Pratkūnų<br />
kalva<br />
0210200000010 Nežinoma<br />
* Šaltinis: Valstybinių saugomų teritorijų kadastras; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.<br />
http://stk.vstt.lt/stk/default2.jspbs=1&lang=lt&jsessionid=E00C236D64073306E6A695C978F8110E.<br />
Tarptautinė saugomos teritorijos<br />
reikšmė<br />
0210300000009 Svarbi. Teritorija yra beveik tokia pat kaip<br />
ir Smalvos šlapžemių komplekso PAST ir<br />
kaip Smalvelės upės ir šlapžemių BST<br />
0230100000014 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip ir<br />
Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių<br />
BST<br />
0700000000012 Svarbi. Dalį teritorijos apima Gražutės<br />
regioninio parko BST ir Šiaurės rytinės<br />
Gražutės regioninio parko dalies PAST<br />
0210900000027 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip ir<br />
Pušnies pelkės BST<br />
0210300000013 Svarbi. Dalis teritorijos yra tokia pat kaip ir<br />
Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių<br />
komplekso PAST<br />
0210200000011 Nežinoma
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 299<br />
7.6.1.6 Biologinės įvairovės vertybės už Lietuvos ribų<br />
Latvija<br />
NAE regiono saugomos teritorijos<br />
Latvijos Respublikos teritorijoje į 30 km nuo NAE zoną pilnai ar dalinai patenka šios<br />
saugomos teritorijos: saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augsdaugava”, apimanti gamtos<br />
parką ,,Daugavas loki”; saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augszeme”, apimanti gamtos<br />
parkus ,,Meduma ezeraine” ir ,,Svente”; taip pat gamtiniai draustiniai ,,Bardinska ezers”<br />
(ežeras), ,,Skujines ezers” (ežeras) ir gamtos parkas ,,Silene”, apimantis gamtinius<br />
draustinius ,,Ilgas” ir ,,Glusonkas purvs” (pelkė; (7.6-18 lent., 7.6-8 pav.). Teritorijų<br />
naudojimą ir apsaugą reglamentuoja Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 415<br />
(2003 m. liepos 22 d.), patvirtinantis ,,Nurodymus dėl saugomų gamtinių teritorijų<br />
apsaugos ir naudojimo”. Latvijos teritorijoje iki 30 km nuo Lietuvoje numatomos statyti<br />
NAE zonoje taip pat yra 9 mikro draustiniai. Jų bendras plotas yra apie 126,8 ha. Pagal<br />
Latvijoje galiojančius teisinius aktus (Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 45 dėl<br />
,,Mikro draustinių stiegimo, apsaugos ir tvarkymo”), detalesnę informaciją apie<br />
mikrodraustinius galima gauti iš Latvijos valstybinėje agentūroje ,,Latvijas Vides,<br />
geologijas un meteorologijas agentura” (Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos<br />
agentūra). NAE regionas Latvijos teritorijoje taip pat apima šiuos gamtos paminklus:<br />
Medumu alley, Medumu park (dendrologiniai sodiniai) bei 74 saugomus medžius<br />
(Latvijos Respublikos 1998 m. balandžio 7 d. patvirtintas ,,Saugomų gamtinių teritorijų<br />
įstatymas”).<br />
Visos aukščiau minėtos teritorijos yra svarbios europiniu mastu, kadangi jos yra<br />
įtrauktos į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą.<br />
NAE regioneLatvijos Respublikoje saugomų teritorijų sąrašas<br />
Augszeme<br />
Apsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką – Medumu<br />
ezeraine (ežerynas), Svente gamtos draustinį – Bardinska ir Skujines ežerus); NATURA<br />
2000 teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes ir Sederes kaimiškosios<br />
seniūnijos.<br />
Plotas: 20 828 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Gamtinės vertybės: Vertinga kraštovaizdžio teritorija apima Sventes ir Medumu ežerus<br />
su salomis bei keletą aplinkinių mažų ežerų. Į ją patenka Augszeme aukštumos bei<br />
keletas biologinės įvairovės požiūriu vertingų teritorijų. Čia randamos biologinės<br />
vertybės yra 12 į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytų buveinių ir 8 paukščių rūšys,<br />
saugomos pagal ES Paukščių Direktyvą.<br />
Bardinska ežeras<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –<br />
Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.<br />
Plotas: 5 ha.<br />
Įsteigimo metai: 2004.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 300<br />
Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Tai<br />
daugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,<br />
saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijoje<br />
randama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).<br />
Skujines ežeras<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –<br />
Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.<br />
Plotas: 10 ha.<br />
Įsteigimo metai: 2004.<br />
Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Tai<br />
daugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,<br />
saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijoje<br />
randama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).<br />
Medumu ezeraine<br />
Apsaugos kategorija: gamtos parkas (yra saugomos kraštovaizdžio vietovės –<br />
Augszeme <strong>dalis</strong>. Į jį įeina ir gamtinis draustinis - Medumu ežero salos); NATURA 2000<br />
saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 1484 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Gamtinės vertybės: nedideli įvairių tipų miškai ir apyežerių pereinamo tipo pelkės.<br />
Randami saugomų rūšių orchidiniai augalai (pvz., dvilapis purvuolis (Liparis loeselii).<br />
Ežerai yra svarbios retų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos. Čia taip pat auga daug<br />
rūšių saugomų retų aukštesnių augalų, samanų ir kerpių.<br />
Medumu ežero salos<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į gamtos parką – Medumu ezeraine<br />
(ežerynas). Tai NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 3 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1987.<br />
Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta tikslu saugoti Medumu ežero salas.<br />
Didžiausia teritorijos gamtinė vertybė yra ežero salose augantys miškai. Tai daugiausiai<br />
plačialapių lapuočių medynai, kur buveinėse vyrauja liepos, drebulės, beržai bei ąžuolai<br />
ir uosiai.<br />
Medumu parkas<br />
Apsaugos kategorija: gamtos paminklas.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 301<br />
Plotas: 12.5 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Meduma aleja<br />
Apsaugos kategorija: gamtos paminklas.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 0.4 ha.<br />
Įsteigimo metai: 2005.<br />
Svente<br />
Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –<br />
Augszeme. Apima gamtinį draustinį – Sventes ežero salas. Tai taip pat NATURA 2000<br />
saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes, Sēderes kaimiškosios<br />
seniūnijos.<br />
Plotas: 2225 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Gamtinės vertybės: ypatingo grožio ežeras. Apima Sventes ežerą, kuris yra Latvijoje<br />
vienas švariausių. Jame yra 3 mišku padengtos salos. Ežeras eutrofinio tipo. Teritorijoje<br />
yra pereinamo tipo pelkių, liūnų, šlapių juodalksnynų. Iš ypatingai saugomų augalų<br />
minėtini didžioji dantenė (Circaea lutetiana), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii),<br />
smailialapė plūdė (Potamogeton acutifolius) ir kitos rūšys.<br />
Sventes ežero salos<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra gamtos parko Svente <strong>dalis</strong>). NATURA<br />
2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Sventes kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 3 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1987.<br />
Gamtinės vertybės: ypatingai gražios Svente ežero salos. Didžiausios salos Visku<br />
plotas – 1.7 ha. saloje vyrauja lapuočiai: juodalksniai, beržai ir uosiai.<br />
Silene<br />
Apsaugos kategorija: gamtos parkas (apima gamtinius draustinius Ilgas ir Glusonkas<br />
pelkė). NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Lidumnieku ir Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos.<br />
Plotas: 3825 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Gamtinės vertybės: įvairių tipų miškai (ypatingai pelkiniai ir pelkėti) ir eutrofinio tipo<br />
ežerai. Ežerai yra labai vertingos retų saugomų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 302<br />
Žinomos 2 stambios jų kolonijos. Randama labai daug retų saugomų gyvūnų ir augalų<br />
rūšių.<br />
Ilgas<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į Selene gamtos parką). Tai<br />
NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 157 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1999.<br />
Gamtinės vertybės: auga ir gyvena daug saugomų Latvijoje rūšių. Iš jų minėtini<br />
augalai: pataisas-varinčius (Lycopodium annotinum), vaistinis pataisas (L. clavatum),<br />
mažoji gegūnė (Orchis morio), rausvoji plūdė (Potamogeton rutilus). Gausu retų rūšių<br />
paukščių: mažasis erelis rėksnys (Aquilla pomarina), baltnugaris genys (Dendrocopos<br />
leucotos), juodoji meleta (Dryocopus martius), pilkoji meleta (Picus canus), vapsvaėdis<br />
(Pernis apivorus), juodasis gandras (Ciconia nigra).<br />
Glusonkas pelkė<br />
Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra Selene gamtos parko <strong>dalis</strong>) ir NATURA<br />
2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.<br />
Plotas: 155 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1977.<br />
Gamtinės vertybės: teritorijoje saugomi 2 distrofiniai ežerai (Glusņas ir Glusonkas).<br />
Šie ežerai yra apsupti atvirų tarpinio tipo pelkių ir liūnų. Toliau apylinkėse auga ir<br />
pelkinio tipo pušynai bei eglynai.<br />
Augsdaugava<br />
Apsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką –<br />
Daugavas loki (Daugavos upės kilpos)) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores,<br />
Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslavos rajonui.<br />
Plotas: 52 325 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1990.<br />
Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įkurta tikslu saugoti kultūrines ir gamtines<br />
vertybes Daugavos upės natūraliame slėnyje ir jo apylinkėse. Joje randama daug rūšių<br />
saugomų augalų ir gyvūnų bei daug tipų natūralių biotopų (pvz., pagal ES Buveinių<br />
Direktyvą saugomų upių vingių, atvirų žemyninių kopų su smiltyninių šepetukų<br />
(Corynephorus canescens) pievomis, šaltiniais ir šaltiniuotomis kalkingomis pelkėmis,<br />
šlaitų ir griovų miškais, sausų kalkingų pievų ir kt.<br />
Daugavas loki (Dauguva upės kilpos)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 303<br />
Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –<br />
Augsdaugava) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.<br />
Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores ir<br />
Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslava rajonui.<br />
Plotas: 12372 ha.<br />
Įsteigimo metai: 1990.<br />
Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta palaikyti ir saugoti unikalų Dauguva<br />
upės vidurupio kraštovaizdį, vertingas gamtines vietoves, gamtinių teritorijų įvairovę<br />
bei vietinius istorinius paminklus. Gamtos parkas apima 8 dideles Dauguvos upės kilpas<br />
tarp Kraslava miesto ir Naujene griovos.<br />
7.6-18 lent. Latvijoje NAE regione saugomos teritorijos ir jų plotas.<br />
Nr. Saugomos gamtinės teritorijos pavadinimas Plotas, ha<br />
1. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augsdaugava” 52 325<br />
1.1. Gamtos parkas “Daugavas loki” 12 372<br />
2. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augszeme” 20 828<br />
2.1 Gamtos parkas “Medumu ezeraine” 1484<br />
2.1.1. Gamtinis draustinis “Meduma ezera salas” 3<br />
2.2. Gamtos paminklas “Medumu parks” 12,5<br />
2.3. Gamtos paminklas “Medumu aleja” 0,4<br />
2.4 Gamtos parkas “Svente” 2225<br />
2.4.1. Gamtinis draustinis “Sventes ezera salas” 3<br />
2.5. Gamtinis draustinis “Skujines ezers” 10<br />
2.6. Gamtinis draustinis “Bardinska ezers 5<br />
3. Gamtos parkas “Silene” 3825<br />
3.1. Gamtinis draustinis “Glusonkas purvs” 155<br />
3.2. Gamtinis draustinis “Ilgas” 157<br />
Baltarusija<br />
NAE regione esančios saugomos teritorijos<br />
Visa 30 km spinduliu apie NAE zona Baltarusijos teritorijoje priklauso Braslavo<br />
administraciniam rajonui. Joje yra keletas saugomų teritorijų. Arčiausiai esant ir<br />
plačiausiai žinoma saugoma teritorija yra Braslavo ežerų nacionalinis parkas.<br />
Braslavo ežerų nacionalinis parkas<br />
Braslavo ežerų nacionalinis parkas įsteigtas tikslu saugoti Braslavo ežerų grupės<br />
natūralų kompleksą, unikalų ledynmečio suformuotą kraštovaizdį, vadinamam<br />
Baltarusijos ežerynui (Belaruskoe Poozerje) būdingą biologinę įvairovę (ypač augalus ir<br />
gyvūnus); organizuoti aplinkosauginį gyventojų švietimą bei kultūrinio paveldo<br />
apsaugą, o taip pat organizuoti rekreaciją ir turizmą. Braslavo ežerų nacionalinis parkas<br />
įsteigtas 1995 metais.<br />
Parkas apima 71,5 tūkstančių ha teritoriją, kas sudaro daugiau nei trečdalį Braslavo<br />
administracinio rajono ploto. Šiaurės-pietų kryptimi parkas yra nutysęs 56 km. Jo<br />
teritorijos plotis svyruoja nuo 7 iki 29 km. Priklausomai nuo prioritetinių parko vertybių<br />
išsidėstymo, jis yra suskirstytas į funkcines zonas. 27746 ha (39 %) yra priskirta<br />
reguliuojamos ūkinės veiklos zonai. Čia atliekami žmogaus ūkinės veiklos nepažeistų<br />
ekosistemų tyrimai tikslu įvertinti jų atsparumą, atstatymo bei plėtros galimybes.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 304<br />
Ekonominė zona apima 25815 ha (36,3 % nuo viso parko ploto). Joje yra visa parką<br />
aptarnaujančių institucijų infrastruktūra, rekreaciniai ir gyvenamieji pastatai. Rekreacijai<br />
skirta zona užima 12103 ha (17,0 %). Ji apima rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą,<br />
skirtą parko lankytojų rekreacijai ir kultūrinės veiklos organizavimui. Gamtos draustinių<br />
ir rezervatų zona sudaro tik 3452 ha (4,9 %). Jai yra priskirtos vertingiausios ir<br />
mažiausiai naudojamos Boguinsky miško vietos. Šios zonos svarbiausias tikslas yra<br />
išsaugoti žmonių veiklos nepaliestas ir unikalias ekosistemas.<br />
7.6-8 pav. NAE regione Latvijos Respublikos ribose esančios saugomos teritorijos.<br />
Parke gausu miškų ir erų. Miškai užima beveik pusę nacionalinio parko ploto (46 %).<br />
60 parko ežerų užima apie 17% jo teritorijos. Didžiausi ežerai yra šie: Drisvyaty<br />
(Drūkšių), Snudy, Strusovo, Boguinskoe. Volos Yuzhny ežeras parke yra giliausias. Jo<br />
didžiausias gylis yra 40,4 m.<br />
Parko reljefą suformavo paskutinis ledynmetis. Braslavo aukštuma yra vienas iš<br />
unikaliausių natūralių Baltarusijos gamtinių kompleksų. Kalvų, ežerų, pelkių ir upių<br />
kombinacija daro teritoriją labai mozaikiška. Parke daug milžiniškų riedulių. Kai kurie<br />
jų siekia iki 10 m ilgio. Geologiniu ir istoriniu požiūriais jie yra labai vertingi. Braslavo<br />
aukštumai būdingi dalinai nujaurėję dirvožemiai. Priemolio ir priesmėlio dirvožemiai<br />
sutinkami retokai.<br />
Šiuolaikinei parko faunai būdingos Vidurio Europos mišriųjų miškų rūšys. Ežeruose<br />
gyvena 29 rūšių žuvys. Stebimi 189 rūšių paukščiai. Iš jų 45 rūšys yra retos ir<br />
nykstančios. Didžiausiomis vertybėmis laikomi perintys juodieji gandrai (Ciconia<br />
nigra), žvyrės (Lagopus lagopus), juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina). Stambieji<br />
parko žinduoliai yra briedis (Alces alces), rudasis lokys (Ursus arctos), vilkas (Canis<br />
lupus) ir lūšis (Lynx lynx). Parke rasta apie 500 floros rūšių. Apie 20 augalų rūšių yra<br />
Baltarusijoje retos. Volos Yuzhny ežeras yra Baltarusijoje vienintelė vieta, kur randami<br />
reliktiniai vėžiagyviai (Crustacea), išlikę regione nuo paskutinio ledynmečio laikų.
Kitos saugomos teritorijos<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 305<br />
Vitebsko regione (srityje) yra ir tarptautinės svarbos saugotinų bei saugomų teritorijų.<br />
Kai kurios jų yra arti Lietuvoje planuojamos statyti NAE regiono Baltarusijoje ribos, o<br />
kitos yra netoli už jo ribos. Tarptautinės svarbos vertingomis teritorijomis pirmiausiai<br />
laikytinos šios vietovės ir šios saugomos teritorijos (Kozulin ir kt., 2002): Elnia pelkė<br />
(centro koordinatės: E 27 55 ir N 55 34; 23200 ha), ežerų ir pelkių kompleksas<br />
,,Asveiski” (Azerna-bolotny Kompleks ,,Asveiski”; centro koordinatės: E 28 01 ir N 56<br />
06; 22600 ha); miško ir pelkių kompleksas „Raudonasis šilas“ (Lesa-bolotny Kompleks<br />
,,Červony bor“ centro koordinatės: E 28 30 ir N 56 00; 34234 ha); Servatc (centro<br />
koordinatės: E 27 30 ir N 55 00; 9268 ha).<br />
Elnia pelkė yra paskelbta hidrografiniu draustiniu (zakaznik). Jis įstiegtas 1968 m.<br />
1998 m. ši pelkė paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija<br />
(Important Bird Area (IBA) of international value). Ežerų ir pelkių kompleksas<br />
,,Asveiski” yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įkurtas 2000 m. 1998 m. jis<br />
buvo nominuotas tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija. Miškų ir pelkių<br />
kompleksas ,,Červony bor“ yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įsteigtas<br />
1995 m. Šiuo metu jis pripažintas potencialia tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia<br />
teritorija. Saugoma teritorija „Servatc“ yra hidrografinis draustinis (zakaznik). Ji taip pat<br />
paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija.<br />
7.6.1.7 Biologinės įvairovės vertybių Lietuvoje santrauka<br />
NAE regione Lietuvoje yra 8 NATURA 2000 saugomos teritorijos (BST), skirtos<br />
saugoti gamtinėms buveinėms, augalams ir gyvūnams, įsteigtos įgyvendinant ES<br />
Buveinių Direktyvą. Bendrijos svarbos teritorijos įsteigtos apsaugoti 23 tipų tarptautinės<br />
svarbos buveinėms. Pagal minėtą ES Buveinių Direktyvą šios 23 tipų buveinės ir 12<br />
rūšių tarptautinės svarbos gyvūnų bei augalų yra NAE regiono tikslinės biologinės<br />
įvairovės vertybės (joms apsaugoti yra įsteigtos BST).<br />
NAE regione Lietuvoje yra 4 NATURA 2000 saugomos teritorijos (PAST įsteigtos<br />
įgyvendinant ES Paukščių Direktyvą) ir skirtos saugoti gamtosaugos požiūriu<br />
vertingoms paukščių populiacijoms. Šiose NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijose<br />
yra 26 perinčios paukščių rūšys. Jos yra laikomos NAE regiono tikslinėmis rūšimis<br />
(vertybėmis; joms apsaugoti yra įsteigtos PAST).<br />
Šiame darbe poveikio biologinei įvairovei <strong>vertinimo</strong> požiūriu svarbiausiomis<br />
vertybėmis laikėme tas, kurių vietos populiacijų išsaugojimui įsteigtos Drūkšių ežero<br />
BST ir Drūkšių ežero PAST. Taigi, svarbiausiomis biologinės įvairovės vertybėmis<br />
šiame darbe laikėme ūdrą (Lutra lutra; 6–10 individų), kirtiklį (Cobitis taenia; ežere<br />
įprasta rūšis), didįjį baublį (Botaurus stellaris; vietinė perinti populiacija – 10<br />
baubiančių patinėlių), juodakaklį narą (Gavia arctica; 1 pora), nendrinę lingę (Circus<br />
aeruginosus; 5 poros), švygždą (Porzana porzana; 6 giedantys patinai), plovinę vištelę<br />
(Porzana parva; 1 giedantis patinas), juodąją žuvėdrą (Chlidonias niger; 10 porų) ir<br />
mėlyngurklę (Luscinia svecica; 1 pora).<br />
Dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų artimiausių apylinkių biologinės įvairovės<br />
vertybės<br />
Keleto tarptautinės svarbos biologinės įvairovės vertybių buvimo (augimo, gyvenimo)<br />
vietos yra dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Dvi<br />
žinomos ūdros (Lutra lutra) kartografuotos buveinės (tikėtina ir veisimosi vietos), viena<br />
didžiojo baublio (Botaurus stellaris), viena švygždos (Porzana porzana) ir viena<br />
nendrinės lingės (Circus aeruginosus) buveinės (lizdinės teritorijos arba veisimosi
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 306<br />
vietos) yra Drūkšių ežero pakrantėse arti pasiūlytų NAE statybos vietų. Kaip jau minėta,<br />
visos šios rūšys yra laikomos Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST tikslinėmis<br />
vertybėmis (7.6-9 pav.).<br />
7.6-9 pav. Biologinėsns įvairovės vertybių paplitimas dviejų pasiūlytų NAE<br />
statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Žymėjimai: raudona brūkšninė<br />
linija –ūdros (Lutra lutra) dažniausiai naudojama buveinė; žydras taškas –<br />
nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi vieta; žalias taškas - didžiojo<br />
baublio (Botaurus stellaris) patino teritorija; geltonas taškas – dirvoninio kalviuko<br />
(Antus campestris) veisimosi vieta; violetinis taškas švygždos (Porzana porzana)<br />
patino teritorija; raudonas taškas – skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus)<br />
veisimosi buveinė;raudonas trikampis – didžiojo baltojo garnio (Egretta alba)<br />
kolonija (veisimosi vieta).<br />
Kai kurios kitos rūšys, įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir ES Paukščių<br />
Direktyvos I priedą yra taip pat rastos pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE<br />
artimiausiose apylinkėse. Laukinių paukščių masinio veisimosi laikotarpyje dirvoninis<br />
kalviukas (Anthus campestris) gyvena teritorijoje, kur kasant žvyrą buvo stipriai<br />
pažeista žolinė danga. Ši rūšis yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Ūdra<br />
(Lutra lutra), didysis baublys (Botaurus stellaris), švygžda (Porzana porzana) ir<br />
dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) yra įrašyti į LRK.<br />
Dvi varliagyvių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II ir IV priedus, bei į LRK<br />
(skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė (Bombina bombina)), gyvena taip<br />
pat labai arti IAE (7.6-9 pav.). Kūmutė (Bombina bimbina) gyvena beveik visoje IAE<br />
teritorijoje išlikusiuose ar žmonių veiklos pažeistose vietose - naujai susiformavusiuose<br />
mažuose vandens telkiniuose. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) rastas mažuose<br />
vandens telkiniuose Tumeliuos miške.<br />
Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardea<br />
cinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keletas lizdų) kolonija<br />
yra Drūkšių ežero pakrantės miške netoli dabartinės Ignalinos AE. Didysis baltasis<br />
garnys (Egretta alba) yra naujai Lietuvoje vos prieš metus kitus pradėjusi perėti<br />
paukščių rūšis. Ji yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 307<br />
Labai netoli IAE yra reta tarptautiniu mastu saugoma buveinė ,,Pelkėti lapuočių miškai”<br />
(9080). Ši buveinė yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos I priedą.<br />
Didysis auksinukas (Lycaena dispar) stebėtas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo<br />
IAE. Ši rūšis yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą.<br />
Kai kurie reti augalai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą rasti arti IAE (pvz., eračininė<br />
nendrinė (Scolochloa festucacea), lieknasis švylys (Eriophorum gracile).<br />
Kai kurios retos bestuburių gyvūnų rūšys taip pat rastos arti IAE. Pvz., Melitaea phoebe<br />
(Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievoje Smalvelės upelio slėnyje arti Drūkšių ežero<br />
ir arti pagrindinio IAE pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip<br />
pat rasta pievoje Smalvelės upelio slėnyje netoli Drūkšių ežero. Baltajuostis melsvys<br />
(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apytikriai 2 km į vakarus nuo IAE.<br />
7.6.1.8 Sausumos biologinės įvairovės radioekologinė būklė<br />
Bendrai apie radioekologiją<br />
Radioekologija yra mokslinė disciplina, tirianti radioaktyvių medžiagų ryšius su<br />
aplinka, kaip įvairūs veiksniai ir mechanizmai veikia jų migraciją ir patekimą į<br />
mitybines grandines bei ekosistemas bei kokį poveikį jos turi <strong>aplinkai</strong>. Radioaktyvumą<br />
sukelia natūralios ir antropogeninės kilmės šaltiniai, tame tarpe pramoninės kilmės<br />
radioaktyvios medžiagos ir atominės energijos generatoriai.<br />
Žinoma, kad šiuolaikinės atominės elektrinės labai nedaug teršia aplinką. Nepaisant to<br />
svarbu stebėti (monitoringuoti) radioaktyvų teršimą, ryšium su planuojamos statyti<br />
naujos atominės elektrinės veikla, bei tirti radioaktyvių medžiagų plitimą ir pernašas<br />
gamtoje. Tarptautinis domėjimasis aplinkos apsaugos nuo radiacijos klausimu didėja.<br />
Ankstesnės stebėsenos (monitoringo) rezultatai<br />
Nustatyta, kad 1996–2001 m. didžiausias 137 Cs aktyvumas (kiekis) miško augaluose<br />
svyravo nuo 71 iki 174, o dirvoje, jų augimo vietose buvo iki 109 Bq/kg (7.6-19 lent.).<br />
Miško ekosistemose šio radionuklido didžiausias aktyvumas nustatytas augaluose<br />
Hiloconium splendens ir Pteridium aquilenium (atitinkamai 164 ir 174 Bq/kg). Tirtuose<br />
augaluose didžiausias 137 Cs aktyvumas svyravo atitinkamai nuo 102 iki 130 Bq/kg, o jų<br />
augimo vietose dirvožemyje iki 108 Bq/kg (7.6-19 lent.). Tirtuose pievų augaluose ir jų<br />
augimo vietų dirvožemyje didžiausios 137 Cs aktyvumo reikšmės buvo santykinai mažos,<br />
atitinkamai 26 ir 30 Bq/kg (7.6-19 lent.). Augaluose ir dirvoje didžiausias 137 Cs<br />
aktyvumas nustatytas miškų ir pelkių ekotopuose arčiausiai nuo Ignalina AE esančioje<br />
Grikiniškių tyrimo vietoje ir Tilžėje, kuri yra kitoje IAE pusėje ir kitoje Drūkšių ežero<br />
pusėje. 2003–2005 ir 2007 m., lyginant su 1996–2001 m. atliktais tyrimais, 137 Cs kiekis<br />
(aktyvumas) IAE regione miško, pelkės ir pievos augaluose daugumoje atvejų buvo<br />
panašus arba mažesnis (7.6-19 lent.).<br />
7.6-19 lent. Svarbiausių radionuklidų individualus aktyvumas (Bq/kg, s.m.)<br />
tirtuose įvairių Ignalinos AE regionų ekotopų augaluose.<br />
Ekoto<br />
pai<br />
Augalai ir<br />
kitos tirtos<br />
medžiagos<br />
Radionuklidų aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausios<br />
reikšmės<br />
1996–<br />
2001<br />
137 Cs<br />
2003–<br />
2005<br />
2007<br />
1996–<br />
2001<br />
60 Co<br />
2003–<br />
2005<br />
2007<br />
1996–<br />
2005<br />
Miškas Samanos 50–71 – – 15 3 – 8–15 –<br />
Hilocomium 30–164 29–80 31±4 3–28
splendens<br />
Vaccinium<br />
myrtillus<br />
Pteridium<br />
aquilinum<br />
Dryopteris filixmas<br />
Calamagrostis<br />
arundinacea<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 308<br />
17–75 32–64 26±3 2–3
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 309<br />
250<br />
200<br />
150<br />
100<br />
7.6-10 pav. Vidutinės 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo reikšmės (Bq/kg s.m.) augaluose<br />
foninės stebėsenos taškuose (stotyse) IAE regione (Ignalina NPP) ir Ignalinos,<br />
Varėnos bei Plungės regionuose (rajonuose).<br />
7.6.2 <strong>Poveikio</strong> augalams, faunai ir saugomoms teritorijoms vertinimas<br />
Akivaizdu, kad yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įvairų poveikį biologinei įvairovei.<br />
Be to gali būti poveikis, kuris pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje ir priklausys nuo<br />
daugelio veiksnių, kurie vargiai gali būti prognozuojami, numatomi dabar. Todėl verta<br />
paminėti, kad šis poveikio vertinimas grindžiamas tik tokiais veiksniais, kurie gali būti<br />
numatomi dabar, t.y. šio <strong>vertinimo</strong> metu. Pvz., plačiai diskutuojamai klimato šiltėjimo<br />
galimai įtakai šiame NAE poveikio <strong>vertinimo</strong> darbe didesnis dėmesys apskritai<br />
neskiriamas. Panašiuose <strong>vertinimo</strong> darbuose verta tik skirti dėmesį labiausiai<br />
akivaizdžiam, objektyviai numatomam poveikiui. Taip elgiantis poveikio vertinimas yra<br />
aiškesnis ir tikslesnis, ir išvengta visų galimų ilgalaikių ateities situacijų, kurios<br />
nepriklausys nuo analizuojamo projekto, nagrinėjimo, analizavimo.<br />
Kadangi kai kurios NATURA 2000 saugomos teritorijos yra arti projekto vykdymo<br />
vietovės, poveikis NATURA 2000 tikslinėms vertybėms yra vertinamas atskirai. Taip<br />
pat atskirai vertinamas poveikis sausumos faunai, florai ir gamtinėms buveinėms.<br />
Poveikis vandens ekosistemos vertybėms (atskirai nuo NATURA 2000 vertybių)<br />
vertinamas 7.1 poskyryje ir nekartojamas šioje darbo dalyje.<br />
Poveikį apsprendžiantys veiksniai<br />
Numatoma, kad naujos atominės elektrinės statybos ir vėliau jos veikimo (darbo)<br />
tiesioginis ir netiesioginis poveikis <strong>aplinkai</strong> pasireikš trimis svarbiausiomis kryptimis: i)<br />
dėl transporto pokyčių, ii) dėl triukšmo ir vibracijos pokyčių, iii) dėl tiesioginio<br />
poveikio objekto statybos metu, IV) dėl vandens ekosistemos Drūkšių ežere pokyčių<br />
(vandens temperatūros, eutrofikacijos, vandens balanso ir srovių, ledo dangos pokyčių ir<br />
kt.). Žemiau detalizuojant <strong>vertinimo</strong> procedūrą šie veiksniai bus vadinami atitinkamai i,<br />
ii, iii ir iv. Pateikiame trumpą jų charakteristiką:<br />
i) Numatoma, kad transporto reikmėms NAE statybos ir vėliau darbo metu<br />
pirmiausiai bus panaudojami esami keliai ir nesitikima, kad transporto plėtra<br />
sukels didelį poveikį <strong>aplinkai</strong> (lyginant su esama situacija). Tikimasi, kad NAE<br />
statybos metu, lyginant su vėlesniu jos darbo laikotarpiu, eismas bus didesnis, bet<br />
tai truks santykinai laikinai (net jei statybos darbai truktų, pavyzdžiui, 5 metus).<br />
ii)<br />
50<br />
0<br />
1994<br />
1995<br />
1996<br />
1997<br />
1998<br />
137 Cs<br />
2000<br />
2001<br />
2002<br />
2003<br />
2007<br />
250<br />
200<br />
150<br />
100<br />
Triukšmas ir vibracija tiek NAE statybos, tiek ir jos darbo metu daugiausiai veiks<br />
aplinką Drūkšių ežere. Apskritai manoma, kad, lyginant su dabartine padėtimi,<br />
triukšmas reikšmingai nepadidės.<br />
50<br />
0<br />
1994<br />
1995<br />
90 Sr<br />
Ignalina NPP Ignalina Plungė Varėna<br />
1996<br />
1997<br />
1998<br />
2000<br />
2001<br />
2002<br />
2007
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 310<br />
iii) Tiesioginis statybos poveikis gali būti nusakomas taip: NAE ir ją lydinčių statinių,<br />
įrenginių statybos vietoje dėl tiesioginio užstatymo betarpiškai bus sunaikintos kai<br />
kurios buveinės bei augalija ir vietinės gyvūnų populiacijos. Darbe vertinamos dvi<br />
statybai ir kitokiam su tuo susijusiam naudojimui parinktos vietos.<br />
iv)<br />
Numatoma, kad vandens aplinkos pokyčiai bus svarbiausi poveikio veiksniai.<br />
Manoma, kad NAE terminis efektas vandens ekosistemai sukels esminį poveikį.<br />
Akivaizdu, kad vandens savybės, parametrai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti ir<br />
dėl kitų veiksnių. Pvz., vandenų eutrofikacijai didelę įtaką turi vandens valymo<br />
sistemų veikimas. Vis tik manoma, kad NAE terminis poveikis Drūkšių ežerui bus<br />
lemiamas poveikio veiksnys. Ir dar daugiau – nuo šio veiksnio labiausiai<br />
priklausys ir kiti vandens ekosistemos pokyčiai. Todėl poveikio <strong>aplinkai</strong> efektas<br />
<strong>aplinkai</strong> labiausiai priklausys nuo to, kaip technologiškai bus sprendžiami NAE<br />
aušinimo klausimai. Numatomi trys poveikio <strong>aplinkai</strong> variantai. Jie yra aprašyti<br />
poveikio vandenų <strong>aplinkai</strong> poskyryje ir detaliai čia nekartojami.<br />
Siekiant trumpai, bet vis dar lengvai suprantamai pailiustruoti skirtingų terminio teršimo<br />
ir aušinimo technologijų kombinacijų poveikį <strong>aplinkai</strong>, remiantis modeliavimo<br />
rezultatais bei hidrologijos, limnologijos ir ekologijos ekspertų poveikio <strong>aplinkai</strong><br />
vertinimu, buvo suformuoti trys scenarijai. Visi scenarijai numato, kad NAE<br />
galingumas bus 3 400 MW e, bet technologiškai skirsis aušinimo sistemos ir dėl to<br />
terminės apkrovos Drūkšių ežere varijuos. <strong>Poveikio</strong> <strong>aplinkai</strong> vertinimui sukurti tokie<br />
scenarijai:<br />
· Scenarijus T1. Didžiausia ežero terminė apkrova būtų 3 160 MW. Čia turima<br />
galvoje išleidimas (angl. „released MW“). Tai apytikriai lygu 1 700 MW elektros<br />
energijos, pagamintos naudojant tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Likusieji<br />
1 700 MW e būtų pagaminami naudojant aušinimo bokštus. Šis scenarijus pagal jo<br />
galimą poveikį <strong>aplinkai</strong> būtų labai panašus į dabar esančią situaciją, kuomet veikia<br />
abu Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai.<br />
· Scenarijus T2. Ežero terminė apkrova daugiausiai siektų 6 310 MW (išleidime,<br />
išmetime). Tai apytikriai lygu 3 400 MW elektros energijos, pagamintos naudojant<br />
tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Pagal šį scenarijų ežero šilumos apkrovos ir<br />
jo vandens temperatūros, lyginant su IAE darbu dabar (atitinka T1 scenarijų),<br />
padidėtų.<br />
· Scenarijus T3. NAE vėsinimui būtų naudojami vien tik minėti aušinimo bokštai,<br />
todėl ežero terminės apkrovos būtų nereikšmingos. Lyginant su esama situacija kai<br />
veikia IAE, pagal šį scenarijų ežero vandens temperatūros sumažėtų. Taip pat<br />
lyginant su T1 ir T2 scenarijais, NAE veikiant pagal T3 scenarijų, ežere vandens<br />
temperatūros taip pat būtų žemiausios.<br />
Taigi, šis vertinimas poveikio ežerui požiūriu gali būti grubiai priligintas situacijai, kai<br />
būtų gaminama 1 700 MWe (T1), 3 400 MWe (T2) ir 0 MWe (T3) elektros energijos,<br />
elektrinę aušinant ežero vandeniu tiesiogiai (T3 atveju – aušinimui vanduo į ežerą<br />
nebūtų išleidžiamas iš vis).<br />
Dėl aukščiau išaiškintų priežasčių, vertinant NAE poveikį biologinei įvairovei,<br />
didžiausias dėmesys bus kreipiamas į Drūkšių ežero vandens temperatūros galimus<br />
pokyčius. Tuo tarpu kitoms teritorijoms aplink Drūkšių ežerą (net jei jos yra NATURA<br />
2000 saugomos teritorijos ar kitokios svarbios vietovės) bus skiriama mažai dėmesio.<br />
Mat akivaizdu, kad didžiausias NAE poveikis <strong>aplinkai</strong> pasireikš per jos įtaką Drūkšių<br />
ežero ekosistemai. Taip pat aišku, kad svarbiausias efektas – vandens temperatūros<br />
padidėjimas ežere negali įtakoti aplinkinių sausumos ekosistemų dideliu atstumu, o<br />
kitiems su Drūkšių ežeru ekologiškai susijusiems vandens telkiniams negali persiduoti
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 311<br />
„prieš srovę“. Aukščiau minėti ežero vandens temperatūros režimai (galimos<br />
temperatūrinės apkrovos) toliau darbe bus apibendrintai nurodomos kaip T1, T2 ir T3<br />
scenarijai (variantai).<br />
7.6.2.1 <strong>Poveikio</strong> NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui vertinimas<br />
Vertinimo aiškinimas ir analizuojamos vertybės<br />
NATURA 2000 tinklas suformuotas tikslu saugoti ir palaikyti svarbias biologinės<br />
įvairovės vertybes. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šias vertybes priimta vadinti<br />
tikslinėmis vertybėmis, kadangi būtent jų išsaugojimui vienos ar kitos vietovės buvo<br />
parinktos formuojant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą. NATURA 2000<br />
saugomos teritorijos yra dviejų tipų. Skirtingų tipų saugomų teritorijų tikslinės vertybės<br />
taip pat yra skirtingos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST), arba bendrijos<br />
svarbos teritorijos (BST) yra steigiamos saugoti gamtines buveines ir biologinės<br />
įvairovės rūšis. Šios vertybės yra įrašomos į oficialias NATURA 2000 duomenų formas.<br />
Formos 3.1 poskyryje nurodomi gamtinių buveinių tipai, o 3.2.c-3.2.g poskyriuose<br />
išvardinamos žinduolių, varliagyvių, žuvų, bestuburių ir augalų rūšys (tos, kurios yra<br />
įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II priedą). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos<br />
(PAST) steigiamos saugoti paukščių rūšis, kurios vėliau nurodomos oficialioje<br />
NATURA 2000 duomenų formoje 3.2.a poskyryje (kurios yra įtrauktos į ES Paukščių<br />
Direktyvos I priedą) ir 3.2.b poskyryje (kurios vietovėje neperi ir nėra įtrauktos į ES<br />
Paukščių Direktyvos I priedą, tačiau reguliariai pasirodo migruodamos).<br />
Taigi, atliekant poveikio NATURA 2000 tinklui vertinimą didžiausias dėmesys bus<br />
skiriamas kiekvienos NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos tikslinėms vertybėms.<br />
Poveikis kitoms biologinės įvairovės vertybėms bus aptariamas atskirai.<br />
Kaip jau buvo minėta aukščiau, NAE regione yra daug NATURA 2000 saugomų<br />
teritorijų. Tačiau kadangi svarbiausia NAE įtaka biologinei įvairovei apibrėžiama<br />
ryšium su galimais aušintuvo vandens temperatūros pokyčiais (detaliau žr. 7.6.2<br />
poskyrį), svarbiausi poveikio <strong>vertinimo</strong> akcentai turi būti sutelkti į Drūkšių ežerą, kaip<br />
NATURA 2000 vietovę. Tuo tarpu NAE dirbant normaliai, ar net jos statybos metu<br />
tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkinėms teritorijos nebus reikšmingas. Tiesa,<br />
nedidelis netiesioginis poveikis gali pasireikšti dėl padidėjusio žmonių srauto<br />
saugomose teritorijose ar šalia jų. Tačiau šis veiksnys šiame darbe laikomas mažai<br />
tikėtinu, todėl jam nebus skiriamas didelis dėmesys. Taip pat reikia pastebėti, kad nėra<br />
žinių apie kitus vykdomus ar numatomus projektus, kurie turėtų įtaką mūsų vertinimui<br />
ir kurių įtaka <strong>aplinkai</strong> kartu su NAE statybos projektu NATURA 2000 tikslinėms<br />
vertybėms galėtų turėti bendrą ar net akumuliuojantį poveikį.<br />
Šis vertinimas yra paremtas biologinės įvairovės vertybių (tikslinių vertybių)<br />
gamtosauginės būklės palankumo analize. Vertybės palanki gamtosauginė būklė (PGB)<br />
trumpai gali būti nusakoma kaip situacija, kuomet tam tikro tipo gamtinės buveinės ar<br />
rūšies (jos vietos populiacijos) būsena yra pakankamai gera, t.y. pasižymi gerais<br />
kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei geromis perspektyvomis tokią būseną išlaikyti<br />
(numatomoje) ateityje. Rūšys (jų vietinės populiacijos) privalo ilgalaikėje perspektyvoje<br />
būti natūralių buveinių komponentu. Rūšių ir gamtinių buveinių paplitimas (vietinis<br />
paplitimo arealas) nemažėja ir nėra tikėtina, kad jis sumažės numatomoje ateityje;<br />
buveinės ar populiacijos kiekybiniu požiūriu ilgalaikėje perspektyvoje atsinaujins<br />
(dauginsis, regeneruos). Bet koks neigiamas NAE projekto poveikis atskirai arba<br />
bendrai su kokiu nors kitu projektu dabar ar ateityje, keičiantis aukščiau minėtus<br />
veiksnius, neturi turėti reikšmingos įtakos tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms.<br />
Kadangi nėra aiškaus ar paprasto aiškinimo kas yra reikšmingas neigiamas poveikis
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 312<br />
biologinėms vertybėms, todėl jam vertinti ir yra naudojamas rodiklis „palanki<br />
gamtosauginė būklė“.<br />
Atliekant NATURA 2000 vertinimus atsižvelgiama į vadinamą atsargumo principą.<br />
Taikant šį principą visais atvejais, kuomet <strong>vertinimo</strong> metu tam tikros rizikos, kad planas<br />
ar projektas turės reikšmingą neigiamą įtaką atmesti nėra galimybės, turi būti<br />
pripažįstama, kad tokia rizika egzistuoja (neigiamas poveikis bus).<br />
<strong>Poveikio</strong> vertinimas detaliau<br />
Transportas. Jei NAE statybos ir vėliau darbo metu transporto eismas bus<br />
organizuojamas dabar esamais keliais, ir, tikėtina, statybos metu, lyginant su darbo<br />
laikotarpiu, naudojamo transporto kiekis padidės, tai neturės reikšmingo neigiamo<br />
poveikio tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms (7.6-20 lent.). Ši išvada galios, jei<br />
nebus statomi nauji keliai kitur, nei šiuo metu pažeistose (urbanizuotose) vietose (ypač<br />
arčiau prie Drūkšių ežero, kadangi tikslinės vertybės yra daugiau ar mažiau ekologiškai<br />
susiję su vandens ekosistemomis).<br />
Triukšmas, vibracija ir statyba. Triukšmas ir vibracija bei NAE statybos darbai gali<br />
turėti vidutinę neigiamą įtaką trims vertybėms (rūšims). Nenumatomas neigiamas šių<br />
veiksnių poveikis likusioms 5 rūšims (tikslinėms vertybėms; žiūr. 7.6-20 lent.).<br />
Vandens aplinkos pokyčiai. Priklausomai nuo maksimalios Drūkšių ežero vandens<br />
temperatūros numatomas labai skirtingas NAE poveikis NATURA 2000 tinklui<br />
(Drūkšių ežero PAST ir BST). Vandens maksimali temperatūra priklausys nuo NAE<br />
terminės apkrovos (terminio teršimo apimčių). Darbe buvo analizuojami trys scenarijai:<br />
T1, T2 ir T3. Didžiausias neigiamas poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo<br />
vertybėms iškiltų, jei būtų parinktas ir įgyvendinamas T2 scenarijus (terminė ežero<br />
apkrova būtų maksimum iki 6 310 MW (išleidime, išmetime) ir to pasėkoje žymiai<br />
padidėtų ežero vandens temperatūra. T2 temperatūrinis variantas turėtų didžiausią<br />
neigiamą poveikį beveik visoms analizuotoms rūšims. Svarbiausias poveikio ekologinis<br />
rezultatas būtų maisto gyvūnams (žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų) sumažėjimas.<br />
Taip nutiktų susidarius tik labai ekstremalioms sąlygoms. Vis tik akivaizdžiai labiausiai<br />
tikėtina, kad net esant aukštoms ežero vandens temperatūroms visoms tikslinėms ežero<br />
ekosistemos vertybėms tikriausiai pakaktų žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų bei<br />
augalų palaikyti jų PGB. Vis tik laikantis aukščiau minėto atsargumo principo, T2<br />
scenarijus turi būti laikomas sprendimu, kuris gali būti grėsme, kad tai turės neigiamos<br />
įtakos vienai ar daugiau NATURA 2000 tikslinių vertybių (žiūr. 7.6-20 lent.), nes<br />
analizuojamos rūšys yra ekologiškai pilnai priklausomos nuo ežero ekosistemos. Tuo<br />
tarpu sprendiniai pagal T1 ar T3 scenarijus, įgyvendinus numatytas neigiamo poveikio<br />
mažinimo priemones, NATURA 2000 tinklo vertybėms beveik neturėtų jokios<br />
neigiamos įtakos.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 313<br />
7.6-20 lent. Numatomas esminis NAE poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų (Drūkšių ežero BST ir PAST) tikslinėms vertybėms,<br />
priklausomai nuo statybos vietos ir vandens aušinimo scenarijaus.*<br />
Tikslinė vertybė /<br />
NATURA vietovė<br />
Ūdra (Lutra lutra) /<br />
Drūkšių ežero<br />
BST; <strong>LT</strong>ZAR0029<br />
Kirtiklis (Cobitis<br />
taenia)/ Drūkšių<br />
ežero BST;<br />
<strong>LT</strong>ZAR0029<br />
Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3<br />
Reikšmingas<br />
poveikis<br />
nenumatomas<br />
, kadangi<br />
transporto<br />
srautus<br />
paanuojama<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais<br />
keliais.<br />
Triukšmo intensyvumas<br />
ilgalaikėje perspektyvoje,<br />
lyginant su dabartine<br />
situacija, iš esmės<br />
nesikeis. Jei NAE statybai<br />
bus pasirinkta 2 vieta,<br />
trukdymo, baidymo rizika<br />
gali iškilti, kadangi<br />
triukšmo šaltinis, lyginant<br />
su esama situacija,<br />
atsirastų bent 10 kartų<br />
arčiau iki vienos iš<br />
prioritetinių vietų<br />
(dažniausiai naudojamos<br />
buveinės, kuri, labiausiai<br />
tikėtina, yra ūdros (Lutra<br />
lutra) veisimosi buveinė.<br />
Galimas reikšmingas<br />
neigiamas poveikis, jei<br />
statybai bus pasirinkta 2<br />
siūloma vieta.<br />
<strong>Poveikio</strong> <strong>Poveikio</strong> nebus.<br />
nebus (kirtiklis<br />
yra žuvis)<br />
Tiesiogiai statybos įtakoje nebus<br />
sunaikintos žinomos veisimosi ar<br />
poilsio (gyvenimo) vietos. Jei NAE<br />
statybai bus pasirinkta 2 vieta, atsiras<br />
žmonių trukdymo, baidymo įtaka<br />
(triukšmas, žmonių buvimas,<br />
dispersijos ir migracijos kelių<br />
užblokavimas, kt.). Ypač didelė<br />
grėsmė vietinei populiacijai iškils dėl<br />
to, jog numatoma, kad statybos darbai<br />
ir pati nauja AE fiziškai blokuos<br />
vietinės populiacijos individų<br />
dispersijos ir migracijos kelius. Ūdra<br />
yra vandenų pakrančių rūšis, turinti<br />
santykinai dideles teritoriją, kurią<br />
individai kontroliuoja judėdami<br />
(vaikščiodami) pakrantėmis. Užstatyta<br />
ir kitaip šiuo požiūriu pažeista teritorija<br />
yra beveik visiškai rūšiai netinkama<br />
(net migravimui). Todėl NAE galima<br />
statyba 2 parinktoje vietoje sumažins<br />
rūšies PGB, jei poveikio mažinimo<br />
priemonės nebūtų įgyvendintos.<br />
Aušinamojo vandens ėmimo ir<br />
išleidimo įrenginių statyba bei galimi<br />
žemsiurbių darbai gali neigiamai<br />
paveikti kirtiklio (Cobitis taenia)<br />
populiaciją arti darbų vietos. Poveikis,<br />
manoma, būtų labai lokalus ir laikinas.<br />
Jis negalėtų turėti reikšmingos įtakos<br />
kirtiklio populiacijos išlikimui ežere bei<br />
rūšies PGB.<br />
Esama situacija<br />
reikšmingai<br />
nesikeis ir išliks<br />
panašios sąlygos<br />
kaip yra dabar,<br />
todėl ir ateityje<br />
bus rūšiai<br />
tinkamos sąlygos<br />
veistis ir naudoti<br />
vietovę.<br />
Kadangi<br />
dabartinė situacija<br />
žymiai nepakis,<br />
nesitikima jokio<br />
reikšmingo<br />
nepalankaus<br />
poveikio vietos<br />
populiacijai.<br />
Reikšmingas ežero šildymas sukels<br />
potencialią riziką, jog pakis<br />
(supaprastės) žuvų bendrijos rūšinė<br />
sudėtis (žuvys yra pagrindinis šio<br />
žinduolio maistas). Pagal prognozes<br />
net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtis<br />
supaprastės, žuvų biomasė arba<br />
žuvų kiekis nesumažės. Todėl šiems<br />
gyvūnams bus pakankamai maisto,<br />
kad jų PGB išliktų tokia pat.<br />
Kirtiklis yra tolerantiškas aukštai<br />
vandens temperatūrai ir santykinai<br />
mažoms deguonies<br />
koncentracijoms. Jis gyvena<br />
litoralėje, kur pastovios anaerobinės<br />
sąlygos nėra tikėtinos. Jis neršia<br />
vietose, kur gausu vandens augalų.<br />
Remiantis rūšies buveinės<br />
pasirinkimo dėsningumais, daroma<br />
išvada, kad kirtiklis yra pakankamai<br />
eutrofikacijai ir vandens pašiltėjimui<br />
tolerantiška rūšis. Todėl<br />
Kadangi<br />
ežero<br />
vandens<br />
temperatūro<br />
s bus<br />
panašios į<br />
natūralias,<br />
nesitikima<br />
jokio<br />
neigiamo<br />
poveikio.<br />
Lyginant su<br />
esama<br />
padėtimi,<br />
litoralės<br />
zonos<br />
buveinės<br />
pasikeistų<br />
nežymiai.<br />
Todėl<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
kirtiklio
Tikslinė vertybė /<br />
NATURA vietovė<br />
Juodakaklis naras <strong>Poveikio</strong><br />
(Gavia arctica)/ nebus<br />
Drūkšių ežero (juodakaklis<br />
PAST <strong>LT</strong>ZARB003 naras yra<br />
ekologiškai<br />
susijęs tik su<br />
ežeru).<br />
Nendrinė lingė<br />
(Circus<br />
aeruginosus)/<br />
Drūkšių ežero<br />
PAST <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 314<br />
Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3<br />
Svarbus<br />
poveikis<br />
nenumatomas<br />
, kadangi<br />
transporto<br />
srautus<br />
planuojama<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais<br />
keliais.<br />
Triukšmo intensyvumas<br />
ilgalaikėje perspektyvoje,<br />
lyginant su dabartine<br />
situacija, iš esmės<br />
nesikeis. Jokio didesnio<br />
poveikio rūšiai<br />
nenumatoma.<br />
Triukšmo intensyvumas<br />
ilgalaikėje perspektyvoje,<br />
lyginant su dabartine<br />
situacija, iš esmės<br />
nesikeis. Nepriklausomai<br />
nuo to, kuri iš dviejų<br />
siūlomų vietų bus<br />
pasirinkta NAE statybai,<br />
rūšies trukdymo, baidymo<br />
rizika gali atsirasti. Mat<br />
triukšmo šaltinis, lyginant<br />
su esama situacija,<br />
atsirastų kritiškai arti<br />
mažiausiai bent vienos<br />
perimvietės. Galimas<br />
reikšmingas neigiamas<br />
lokalinis poveikis (vienai<br />
porai). Tačiau lyginant su<br />
esama situacija, tiek pat<br />
porų ežere galėtų perėti ir<br />
ateityje (PGB nesikeis), jei<br />
Statybos darbų įtakoje nebus<br />
sunaikintos žinomos veisimosi ar<br />
poilsio (gyvenimo) vietos, todėl joks<br />
didesnis poveikis rūšiai nenumatomas.<br />
Statybos darbų įtakoje nebus<br />
sunaikintos žinomos veisimosi ar<br />
poilsio (gyvenimo) vietos. Gali iškilti<br />
pavojus, kad padidės rūšiai nepalanki<br />
žmonių trukdymo, baidymo įtaka<br />
(triukšmas, žmonių buvimas, kt.) vienai<br />
porai. Tačiau manoma, kad dabartinė<br />
rūšies PGB nesikeis, jei specialios<br />
neigiamą poveikį mažinančios<br />
priemonės bus įgyvendintos.<br />
Kadangi<br />
dabartinės<br />
sąlygos<br />
reikšmingai<br />
nepakis (tame<br />
tarpe nepakis<br />
ežero terminis<br />
režimas), todėl ir<br />
ateityje išliks<br />
analogiškos<br />
sąlygos šiai rūšiai<br />
perėti bei naudoti<br />
vietovę.<br />
Kadangi<br />
dabartinės<br />
sąlygos<br />
reikšmingai<br />
nepakis (tame<br />
tarpe nepakis<br />
ežero terminis<br />
režimas), todėl ir<br />
ateityje išliks<br />
analogiškos<br />
sąlygos šiai rūšiai<br />
perėti bei naudoti<br />
vietovę.<br />
neprognozuojamas neigiamas<br />
reikšmingas poveikis.<br />
Reikšmingas ežero šildymas sukels<br />
potencialią riziką, jog žuvų bendrijos<br />
rūšinė sudėtis supaprastės. Galimas<br />
neigiamas poveikis buveinės<br />
kokybei, ypač dėl maisto kokybės<br />
pablogėjimo bei dėl helofitų masiško<br />
suvešėjimo. Taigi, galimas bendras<br />
neigiamas poveikis rūšiai. Tačiau<br />
net jei žuvų rūšinė sudėtis tikriausiai<br />
pasikeis, žuvų biomasė (tuo pačiu<br />
žuvų kiekis) nesumažės ir šiems<br />
paukščiams ir tuomet maisto bus<br />
pakankamai. Helofitų plitimas ežere<br />
gali sumažinti rūšies PGB<br />
artimiausioje ateityje.<br />
Galimas neigiamas ir teigiamas<br />
poveikis rūšies populiacijai.<br />
Veisimosi buveinių bendras plotas<br />
ežero terminio teršimo įtakoje<br />
akivaizdžiai padidės (helofitai –<br />
labiausiai Phragmitetum australies<br />
augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšies<br />
maitinimosi sąlygos gali pablogėti.<br />
Kadangi ežero apylinkės daugiausiai<br />
yra ne žemės ūkio plotai (be to<br />
pievos ir ganyklos sudaro mažą<br />
žemės ūkio plotų dalį), todėl rūšies<br />
svarbiausios mitybos vietos yra<br />
ežere ir aplinkinėse šlapynėse.<br />
Nepaisant to labiausiai tikėtina, kad<br />
ir ateityje rūšiai bus pakankamai<br />
maisto, ir jos PGB nepakis.<br />
populiacijai<br />
nesitikima.<br />
Kadangi<br />
numatoma<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reikšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
Kadangi<br />
numatoma<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reikšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.
Tikslinė vertybė /<br />
NATURA vietovė<br />
Švygžda (Porzana<br />
porzana)/ Drūkšių<br />
ežero PAST<br />
<strong>LT</strong>ZARB003<br />
Plovinė vištelė<br />
(Porzana parva)/<br />
Drūkšių ežero<br />
PAST <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Juodoji žuvėdra<br />
(Chlidonias niger)/<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 315<br />
Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3<br />
Svarbus<br />
poveikis<br />
nenumatomas<br />
, kadangi<br />
transporto<br />
srautus<br />
planuojama<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais<br />
keliais.<br />
Neigiamas<br />
poveikis<br />
nenumatomas<br />
, kadangi<br />
rūšies<br />
veisimosi<br />
vieta yra<br />
ežero<br />
pakrančių<br />
nendrynai.<br />
Svarbus<br />
poveikis<br />
specialios neigiamą<br />
poveikį mažinančios<br />
priemonės būtų<br />
įgyvendintos.<br />
Jei NAE statybai būtų<br />
pasirinkta 1 numatyta<br />
vieta, iškiltų trukdymo,<br />
baidymo pavojus, kadangi<br />
triukšmo šaltinis, lyginant<br />
su esama situacija, labai<br />
priartėtų prie vienos iš<br />
šios rūšies perėjimo vietų.<br />
Galimas reikšmingas<br />
neigiamas poveikis 1<br />
statybvietės pasirinkimo<br />
atveju. Nežiūrint to, rūšies<br />
PGB nesikeis ir NAE<br />
statybos atveju, jei<br />
specialios neigiamą<br />
poveikį mažinančios<br />
priemonės bus<br />
įgyvendintos.<br />
Kadangi dabartinis<br />
triukšmo lygis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje gali pakisti<br />
tik nežymiai, todėl<br />
reikšmingas poveikis<br />
rūšiai dėl NAE statybos<br />
neprognozuojamas.<br />
Kadangi dabartinis<br />
triukšmo lygis ilgalaikėje<br />
NAE statybos darbų įtakoje veisimosi<br />
vietos tiesiogiai nebus sunaikintos. Jei<br />
1 vieta bus parinkta statybai, iškils<br />
rizika, jog akivaizdžiai padidės žmonių<br />
trukdymas, baidymas (dėl triukšmo,<br />
žmonių buvimo, kt.) vienoje iš rūšies<br />
veisimosi vietų. Jei specialios<br />
neigiamą poveikį mažinančios<br />
priemonės bus įgyvendintos, dabartinė<br />
rūšies PGB nepasikeis ir ateityje.<br />
NAE statybos darbų įtakoje veisimosi<br />
bei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiai<br />
nebus sunaikintos. Joks reikšmingas<br />
poveikis rūšiai neprognozuojamas.<br />
NAE statybos darbų įtakoje veisimosi<br />
bei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiai<br />
Kadangi<br />
dabartinė situacija<br />
keisis nežymiai,<br />
neįvyks žymių<br />
ežero<br />
temperatūros<br />
pokyčių, tai ir<br />
rūšiai ateityje bus<br />
panašios kaip<br />
dabar sąlygos<br />
veistis bei kitaip<br />
naudoti buveinę.<br />
Žymus ežero vandens pašiltėjimas<br />
sukels pavojų, jog gali pakisti rūšies<br />
buveinių struktūra, augalų bendrijų<br />
rūšinė sudėtis bei vandens lygis, dėl<br />
ko gali sumažėti ežero pakrančių<br />
tinkamumas ir kokybė.<br />
Tačiau manoma, kad maisto<br />
resursai išliktų tokie pat tinkami<br />
palaikyti PGB.<br />
Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamas<br />
dabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.<br />
keisis nežymiai, Veisimosi buveinių bendras plotas<br />
neįvyks žymių ežero terminio teršimo įtakoje<br />
ežero<br />
akivaizdžiai padidės (helofitai –<br />
temperatūros labiausiai Phragmitetum australies<br />
pokyčių, tai ir augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšies<br />
rūšiai ateityje bus maitinimosi sąlygos gali pablogėti.<br />
panašios kaip Nepaisant to labiausiai tikėtina, kad<br />
dabar sąlygos ir ateityje rūšiai bus pakankamai<br />
veistis bei kitaip maisto (vabzdžių ir kitokių su<br />
naudoti buveinę. vandeniu susijusių gyvių) PGB<br />
palaikyti.<br />
Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamas<br />
dabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.<br />
Kadangi<br />
numatoma<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reikšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
Kadangi<br />
numatoma<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reikšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
Kadangi<br />
numatoma
Tikslinė vertybė /<br />
NATURA vietovė<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 316<br />
Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3<br />
Drūkšių ežero nenumatomas perspektyvoje gali pakisti<br />
PAST <strong>LT</strong>ZARB003 , kadangi tik nežymiai, todėl<br />
transporto reikšmingas poveikis<br />
srautus rūšiai dėl NAE statybos<br />
planuojama neprognozuojamas.<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais<br />
keliais.<br />
Mėlyngurklė<br />
(Luscinia svecica)/<br />
Drūkšių ežero<br />
PAST <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Svarbus<br />
poveikis<br />
nenumatomas<br />
, kadangi<br />
transporto<br />
srautus<br />
planuojama<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais<br />
keliais.<br />
Kadangi dabartinis<br />
triukšmo lygis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje gali pakisti<br />
tik nežymiai, todėl<br />
reikšmingas poveikis<br />
rūšiai dėl NAE statybos<br />
neprognozuojamas.<br />
nebus sunaikintos. Joks reikšmingas<br />
poveikis rūšiai neprognozuojamas.<br />
NAE statybos darbų įtakoje veisimosi<br />
bei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiai<br />
nebus sunaikintos. Joks reikšmingas<br />
poveikis rūšiai neprognozuojamas.<br />
keisis nežymiai,<br />
neįvyks žymių<br />
ežero<br />
temperatūros<br />
pokyčių, tai ir<br />
rūšiai ateityje bus<br />
panašios kaip<br />
dabar sąlygos<br />
veistis bei kitaip<br />
naudoti buveinę.<br />
Kadangi<br />
dabartinė situacija<br />
keisis nežymiai,<br />
neįvyks žymių<br />
ežero<br />
temperatūros<br />
pokyčių, tai ir<br />
rūšiai ateityje bus<br />
panašios kaip<br />
dabar sąlygos<br />
veistis bei kitaip<br />
naudoti buveinę.<br />
Veisimosi buveinių bendras plotas<br />
ežero terminio teršimo įtakoje (dėl<br />
paspartėjusios ežero eutrofikacijos)<br />
akivaizdžiai padidės. Tuo tarpu<br />
rūšies maitinimosi sąlygos gali<br />
pablogėti tik labai ekstremaliu<br />
atveju. Nepaisant to labiausiai<br />
tikėtina, kad ir ateityje rūšiai bus<br />
pakankamai maisto (vabzdžių ir<br />
kitokių su vandeniu susijusių gyvių)<br />
PGB palaikyti.<br />
Galima buveinės pokyčių rizika (tuo<br />
atveju, jei rūšis perės ežero<br />
pakrantės šlapynėje). Augalų<br />
bendrijos rūšinės sudėties bei<br />
vandens lygio pokyčiai gali<br />
neigiamai įtakoti pakrantės buveinės<br />
tinkamumą, kokybę. Nepaisant to,<br />
labiausiai tikėtina, kad ir ateityje<br />
rūšies PGB ir ateityje išliks.<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reikšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
Kadangi<br />
numatoma<br />
vandens<br />
temperatūra<br />
bus panaši į<br />
natūralią, tai<br />
reigšmingo<br />
neigiamo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
* ,,Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija” biologinei įvairovei yra jų trikdymo veiksniai, kilsiantys statybos darbų ir būsimo darbo (veikimo) metu. ,,Statybos tiesioginė<br />
įtaka” reiškia tiesioginį darbų poveikį dėl buveinių sunaikinimo pasikeitus žemės paskirčiai. “T1”, “T2” ir “T3” reiškia skirtingus ežero vandens šildymo variantus,<br />
skirtingas vandens temperatūras bei skirtingus techninius sprendimus. Detaliau žr. poskyrį 7.6.2.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 317<br />
7.6.2.2 <strong>Poveikio</strong> sausumos faunai vertinimas<br />
Pradinė darbo išvada (teiginys) yra tai, kad NAE poveikis biologinei įvairovei labiausiai<br />
pasireiškia dėl jos įtakos vandens telkiniui – aušintuvui (Drūkšių ežero ekosistemai) ir<br />
dėl statybai paskirtos vietovės įsisavinimo, pakeitimo. Kitais žodžiais tariant Drūkšių<br />
ežero terminė apkrova (terminis teršimas) ir tiesioginis NAE statybos vietos<br />
sunaikinimas yra dvi didžiausios grėsmės biologinei įvairovei. Nesitikima, kad triukšmo<br />
ir vibracijos lygiai žymiai padidės, lyginant su dabartine jų būkle. Todėl nesitikima šių<br />
veiksnių žymesnio NAE statybos neigiamo poveikio nei NATURA 2000 saugomoms<br />
teritorijoms, nei kitoms teritorijoms (jei bus įgyvendintos numatytos neigiamo poveikio<br />
mažinimo priemonės).<br />
Aukščiau buvo analizuotas NAE terminės apkrovos Drūkšių ežerui poveikis NATURA<br />
2000 tinklo saugomoms teritorijoms (Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST;<br />
detaliau žr. poskyrį 7.6.2.1). Buvo padarytos išvados, jog Drūkšių ežero terminė<br />
apkrova neturės reikšmingos tiesioginės neigiamos įtakos vietinei sausumos ir pusiau<br />
vandens gyvūnijai NAE statybos vietoje ir ežere tuo atveju, jei bus įgyvendinamos<br />
specialios neigiamo poveikio sumažinimo priemonės. Nepriklausomai nuo numatytų ir<br />
darbe analizuotų NAE poveikio <strong>aplinkai</strong> scenarijų (T1, T2, T3), nuo žuvų kaip maisto<br />
šaltinio priklausantys gyvūnai turėtų ir ateityje turėti pakankamai maisto, kadangi<br />
tikimasi, jog bendras žuvų kiekis ežere (biomasė) nesumažės (tik įgyvendinant T2<br />
scenarijų žuvų bendrijos rūšinė sudėtis pakistų).<br />
Tiesioginis NAE statybos poveikis sausumos ir pusiau vandens gyvūnams gali būti<br />
reikšmingas statybos vietoje ir artimiausiose apylinkėse. Jis priklausys nuo pasirinktos<br />
statybai vietos. Biologinės įvairovės vertybės, gyvenančios ar naudojančios IAE<br />
teritoriją bei jos apylinkes buvo aprašytos aukščiau. Galimo tiesioginio statybos darbų<br />
poveikio šioms vertybės analizė leido padaryti išvadą, kad ryšium su NAE statyba<br />
kylantys triukšmas ir vibracija neturės neigiamo poveikio vietinėms sausumos gyvūnų<br />
populiacijoms, jei parengtos jo sumažinimo priemonės bus įgyvendintos (7.6-21 lent.).<br />
Transporto intensyvumo NAE statybos metu gali turėti neigiamą poveikį vietos<br />
varliagyviams – skiauterėtiesiems tritonams (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina<br />
bombina). Manoma, kad šis neigiamas poveikis labiausiai pasireikš varliagyvių<br />
migracijos ir dispersijos metu.<br />
Jei 1 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai pilnai sunaikintų dirvoninio<br />
kalviuko (Anthus campestris) veisimosi buveinę ir ši rūšis lokaliai išnyktų.<br />
Jei 2 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai būtų sunaikinta <strong>dalis</strong> skiauterėtojo<br />
tritono (Triturus cristatus) buveinės ir atsirastų rizika šių varliagyvių vietinei<br />
populiacijai sumažėti.<br />
Nepriklausomai nuo to kuri iš pasiūlytų dviejų būtų pasirinkta NAE statybai, tai sukeltų<br />
neigiamą poveikį vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Dalis rūšies<br />
buveinės ir <strong>dalis</strong> jos populiacijos būtų sunaikinta.<br />
Yra tam tikra rizika, kad statant NAE mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),<br />
pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba) kolonija gali<br />
nukentėti dėl antropogeninio trikdymo (labai tikėtino padidėjusio žmonių lankymosi,<br />
rekreacijos ir pan.).<br />
Neprognozuojamas neigiamas NAE statybos poveikis didžiajam auksinukui (Lycaena<br />
dispar), kuris gyvena pievoje, maždaug apie 2,5 km į pietus nuo IAE.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 318<br />
7.6-21 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos faunai, priklausomai nuo<br />
pasiūlytos NAE statybos vietos.*<br />
Saugomos faunos<br />
rūšys, gyvenančios<br />
artimiausioje NAE<br />
kaimynystėje<br />
Transportas<br />
Triukšmas ir<br />
vibracija<br />
Statybos tiesioginė įtaka<br />
Dirvoninis kalviukas<br />
(Anthus campestris).<br />
1-2 poros.<br />
Reikšmingas<br />
neigiamas<br />
poveikis<br />
neprognozuojama<br />
s tuo atveju, jei<br />
statyba vyks 2<br />
pasiūlytoje vietoje<br />
ir jei eismas bus<br />
organizuojamas<br />
daugiausiai<br />
esamais keliais.<br />
Dabartinis triukšmo<br />
lygis iš esmės<br />
nesikeis ir ilgalaikėje<br />
perspektyvoje.<br />
Neprognozuojamas<br />
reikšmingas<br />
neigiamas poveikis 2<br />
pasiūlytos statybos<br />
vietos pasirinkimo<br />
atveju.<br />
Jei statybai bus pasirinkta<br />
antroji pasiūlyta vieta,<br />
veisimosi buveinės nebus<br />
sunaikintos.<br />
Jei NAE statybai bus<br />
pasirinkta pirmoji pasiūlyta<br />
vieta, tai rūšies veisimosi<br />
buveinė bus pilnai<br />
sunaikinta.<br />
Skiauterėtasis<br />
tritonas (Triturus<br />
cristatus). Vietos<br />
populiacijos gausa<br />
tiksliai nežinoma.<br />
Prognozuojamas<br />
reikšmingas<br />
neigiamas<br />
poveikis atveju,<br />
jei statybai bus<br />
parinkta pasiūlyta<br />
pirmoji vieta. Nors<br />
eismas bus<br />
organizuojamas<br />
daugiausiai<br />
esamais keliais,<br />
tačiau jo<br />
intensyvumo<br />
padidėjimas gali<br />
pažeisti rūšies<br />
populiaciją.<br />
Dabartinis triukšmo<br />
intensyvumas,<br />
manoma, mažai<br />
pasikeis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje, todėl<br />
reikšmingas<br />
neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas.<br />
Jei statybai bus pasirinkta<br />
pirmoji pasiūlyta vieta, nei<br />
rūšies veisimosi, nei<br />
gyvenimo vietos<br />
nenukentės.<br />
Jei NAE statybai bus<br />
pasirinkta antroji pasiūlyta<br />
vieta, tai <strong>dalis</strong> rūšies<br />
veisimosi ir gyvenimo vietų<br />
(buveinių) būtų pilnai<br />
sunaikinta.<br />
Kūmutė (Bombina<br />
bombina). Vietos<br />
populiacijos gausa<br />
tiksliai nežinoma.<br />
Nors eismas bus<br />
organizuojamas<br />
daugiausiai<br />
esamais keliais,<br />
tačiau jo<br />
intensyvumo<br />
padidėjimas<br />
pažeis rūšies<br />
populiaciją.<br />
Dabartinis triukšmo<br />
intensyvumas,<br />
manoma, mažai<br />
pasikeis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje, todėl<br />
reikšmingas<br />
neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas.<br />
Nepriklausomai nuo to,<br />
kuri iš dviejų pasiūlytų<br />
vietų bus pasirinkta NAE<br />
statybai, <strong>dalis</strong> rūšies<br />
veisimosi ir gyvenimo<br />
buveinių bus pilnai<br />
sunaikinta, o vietos<br />
populiacija nuskurs.<br />
Mišri didžiųjų<br />
kormoranų<br />
(Phalacrocorax<br />
carbo), pilkųjų garnių<br />
(Ardea cinerea) ir<br />
didžiųjų baltųjų garnių<br />
(Egretta alba)<br />
kolonija. Atitinkamai<br />
apie 500, 150 ir<br />
keletas lizdų.<br />
Neprognozuojam<br />
as reikšmingas<br />
neigiamas<br />
poveikis, nes<br />
transportą<br />
numatyta<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais keliais.<br />
Dabartinis triukšmo<br />
intensyvumas,<br />
manoma, mažai<br />
pasikeis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje, todėl<br />
reikšmingas<br />
neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas.<br />
Tiesiogiai dėl NAE<br />
statybos nei rūšies<br />
veisimosi didžiojo baltojo<br />
garnio veisimosi vieta<br />
nenukentės. Atsiras rizika,<br />
kad žmonių trukdymas,<br />
baidymas gali padidėti<br />
(daugiausiai dėl žmonių<br />
buvimo, lankymosi, kt.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 319<br />
Saugomos faunos<br />
rūšys, gyvenančios<br />
artimiausioje NAE<br />
kaimynystėje<br />
Transportas<br />
Triukšmas ir<br />
vibracija<br />
Statybos tiesioginė įtaka<br />
Didysis auksinukas<br />
(Lycaena dispar).<br />
Vietos populiacijos<br />
gausa tiksliai<br />
nežinoma.<br />
Neprognozuojam<br />
as reikšmingas<br />
neigiamas<br />
poveikis, nes<br />
transportą<br />
numatyta<br />
organizuoti<br />
daugiausiai<br />
esamais keliais.<br />
Dabartinis triukšmo<br />
intensyvumas,<br />
manoma, mažai<br />
pasikeis ilgalaikėje<br />
perspektyvoje, todėl<br />
reikšmingas<br />
neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas.<br />
Dėl NAE statybos rūšies<br />
nuolatinės buveinės<br />
nenukentės.<br />
* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.<br />
7.6.2.3 <strong>Poveikio</strong> sausumos florai ir gamtinėms buveinėms vertinimas<br />
Darbe analizuotas galimas NAE statybos poveikis sausumos florai ir retoms gamtinėms<br />
buveinėms (vietovėje, kur vyks statyba bei artimiausiose apylinkėse). Biologinės<br />
įvairovės vertybės, gyvenančios, augančios ar tiesiog esančios dabartinės IAE<br />
teritorijoje ir artimiausiose jos apylinkėse buvo aptartos aukščiau. Galimo tiesioginio<br />
statybos poveikio šioms vertybėms analizė leido daryti išvadą, kad transportas,<br />
triukšmas ir vibracija bei tiesioginė NAE statyba neturės neigiamos įtakos saugomų<br />
rūšių sausumos augalams ir saugomoms buveinėms (7.6-22 lent.).<br />
7.6-22 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos florai ir retoms<br />
gamtinėms buveinėms, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos.*<br />
Saugomos floros<br />
rūšys ir saugomos<br />
gamtinės buveinės,<br />
augančios ar esančios<br />
artimiausioje NAE<br />
kaimynystėje<br />
Scolochloa festucacea<br />
Transportas<br />
Triukšmas ir<br />
vibracija<br />
Statybos tiesioginė<br />
įtaka<br />
Neprognozuojamas<br />
žymus neigiamas<br />
poveikis, nes<br />
transportą numatyta<br />
organizuoti<br />
daugiausiai esamais<br />
keliais.<br />
Poveikis<br />
nenumatomas.<br />
Nepriklausomai nuo to,<br />
kuri pasiūlyta vieta bus<br />
parinkta NAE statybai,<br />
nenumatoma, kad<br />
statybos įtakoje būtų<br />
sunaikinta rūšies<br />
augavietė.<br />
Lieknasis švylys<br />
(Eriophorum gracine)<br />
Neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas,<br />
nes transportą<br />
numatyta organizuoti<br />
daugiausiai esamais<br />
keliais.<br />
Poveikis<br />
nenumatomas.<br />
Nepriklausomai nuo to,<br />
kuri pasiūlyta vieta bus<br />
parinkta NAE statybai,<br />
nenumatoma, kad<br />
statybos įtakoje būtų<br />
sunaikinta rūšies<br />
augavietė.<br />
Buveinė 9080, Pelkėti<br />
lapuočių miškai<br />
Neigiamas poveikis<br />
neprognozuojamas,<br />
nes transportą<br />
numatyta organizuoti<br />
daugiausiai esamais<br />
keliais.<br />
Poveikis<br />
nenumatomas.<br />
Nepriklausomai nuo to,<br />
kuri pasiūlyta vieta bus<br />
parinkta NAE statybai,<br />
nenumatoma, kad<br />
statybos įtakoje būtų<br />
sunaikinta 9080 buveinė<br />
ar jos užimamo ploto<br />
<strong>dalis</strong>.<br />
* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 320<br />
7.6.2.4 <strong>Poveikio</strong> biologinei įvairovei santrauka<br />
Gali būti padaryta išvada, kad NAE projekto poveikis biologinei įvairovei pasireikš<br />
beveik vien tik Drūkšių ežere ir jo artimiausiose apylinkėse. Poveikis vandens<br />
biologinei įvairovei įvertintas ir aprašytas 7.1. skyriuje. Čia aptariami poveikio<br />
sausumos biologinei įvairovei ir NATURA 2000 vertybėms <strong>vertinimo</strong> rezultatai.<br />
Svarbiausi poveikiai gali būti apibrėžiami taip:<br />
Poveikis NATURA 2000 vertybėms<br />
Nenumatoma, jog neigiamas transporto poveikis bus reikšmingas NATURA 2000<br />
tikslinėms vertybėms (7.6-23 lent.).<br />
Triukšmo poveikis gali turėti neigiamą įtaką biologinės įvairovės vertybėms,<br />
padidindamas jų trikdymo riziką. Rizika padidės todėl, kad triukšmo šaltiniai, lyginant<br />
su esama situacija, būtų kritiškai arti nuo kai kurių saugomų rūšių (tikslinių vertybių)<br />
paukščių perėjimo vietų ir perinčius individus gali išsibaidyti. Statybos tiesioginės<br />
neigiamos įtakos pasėkoje gali padidėti tikslinių vertybių trukdymo įtaka. Neigiamos<br />
įtakos vertybėms gali turėti žmonių buvimas perdaug arti, jų lankymasis, kas jas gali<br />
paveikti neigiamai (ypač paukščius jų veisimosi metu).<br />
7.6-23 lent. Numatomo esminio NAE poveikio NATURA 2000 tikslinėms<br />
vertybėms poveikio stiprumas, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos ir<br />
vandens aušinimo scenarijaus.*<br />
Tikslinės vertybės /<br />
NATURA 2000<br />
teritorijos<br />
Ūdra (Lutra lutra) / Drūkšių<br />
ežero BST; <strong>LT</strong>ZAR0029<br />
Kirtiklis (Cobitis taenia)/<br />
Drūkšių ežero BST;<br />
<strong>LT</strong>ZAR0029<br />
Juodakaklis naras (Gavia<br />
arctica)/ Drūkšių ežero<br />
PAST; <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Nendrinė lingė (Circus<br />
aeruginosus) / Drūkšių<br />
ežero PAST; <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Švygžda (Porzana<br />
porzana) / Drūkšių ežero<br />
PAST; <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Plovinė vištelė (Porzana<br />
parva) / Drūkšių ežero<br />
PAST; <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Juodoji žuvėdra<br />
(Chlidonias niger) /<br />
Drūkšių ežero PAST;<br />
<strong>LT</strong>ZARB003<br />
Mėlyngurklė (Luscinia<br />
svecica) / Drūkšių ežero<br />
PAST; <strong>LT</strong>ZARB003<br />
Transp<br />
ortas<br />
Triukšmas<br />
ir vibracija<br />
Statybos<br />
tiesioginė<br />
įtaka<br />
T1 T2 T3<br />
2x 2x - x (
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 321<br />
vertybėms turės skirtingą poveikį. Esant scenarijams T1 ir T3, neigiamas poveikis<br />
NATURA 2000 tikslinėms vertybėms mažai tikėtinas. Tačiau poveikio įtaka (pasekmės,<br />
efektas) biologinei įvairovei bei ekologiniams procesams turi būti stebimas<br />
(monitoringuojamas) ir poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos visur ir<br />
visada, kai tik galima.<br />
Scenarijus T2 potencialiai gali sukelti reikšmingiausią (didžiausią) neigiamą poveikį.<br />
Visos rūšys (nebent išimtis būtų <strong>dalis</strong> mėlyngurklės populiacijos) yra priklausomos nuo<br />
ežero ekosistemos. Galimo neigiamo poveikio pasėkoje gali žymiai sumažėti jų<br />
populiacijų gausa, ypač jei ežero vandens temperatūra pakils tiek daug, kad tinkamo<br />
maisto objektai taps retais. Tačiau tikėtina, kad net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėties<br />
pokyčiai būtų reikšmingi, žuvų ir kitų tinkamo maisto resursų (daugiausiai vabzdžių)<br />
kiekis ir biomasė nesumažės, ir aukščiau minėtoms rūšims ežere bus pakankamas kiekis<br />
maisto. Net taikant atsargumo principą negalima pilnai teigti, kad T2 scenarijus<br />
tikslinėms vertybėms sukels reikšmingą neigiamą įtaką. Neigiamą įtaką gali taip pat<br />
sukelti tikslinių rūšių gyvūnų maitinimosi sąlygų kokybės pablogėjimas (maisto kiekio<br />
ar jo kokybės sumažėjimas) ežero ekosistemos buveinėse ar vietose, kurios yra<br />
ekologiškai priklausomos nuo ežero ekosistemos; ar jų buveinių kokybės pablogėjimas<br />
(daugiausiai veisimosi buveinių; pasikeitus augalų kiekiui, jų bendrijos rūšinei sudėčiai,<br />
horizontaliai ir vertikaliai struktūrai bei kt.).<br />
Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, NAE neigiamas terminio ežero teršimo poveikis gali<br />
paveikti iki 70 % populiacijos narių (analizuotos keturios didžiausios populiacijos). Jei<br />
nebūtų taikomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, tolimesnėje perspektyvoje<br />
neigiamas T2 scenarijaus poveikis lemtų ūdros (Lutra lutra) ir juodakaklio naras (Gavia<br />
arctica) vietinių populiacijų PGB pablogėjimą.<br />
Poveikis sausumos faunai<br />
Ryšium su NAE statyba, nei transportas, nei triukšmas neturėtų turėti reikšmingos<br />
neigiamos įtakos sausumos gyvūnų populiacijoms (7.6-24 lent.).<br />
Transporto intensyvumo padidėjimas NAE statybos metu turės neigiamą poveikį<br />
skiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina bombina). Numatoma,<br />
kad, lyginant su esama situacija, dėl to padidės šių abiejų rūšių populiacijų mirtingumas,<br />
nes žymiai daugiau jų suvažinės keliais važinėjantys automobiliai.<br />
7.6-24 lent. Numatomo esminio NAE poveikio stiprumas sausumos saugomai<br />
faunai, priklausomai nuo pasiūlytos statybos vietos.*<br />
Sausumos saugomos faunos rūšys<br />
artimiausiose NAE apylinkėse<br />
Transportas<br />
Triukšmas<br />
ir vibracija<br />
Statybos<br />
tiesioginė<br />
įtaka<br />
Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). - - 1xx<br />
Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). 2x - 2x<br />
Kūmutė (Bombina bombina). 1,2x - 1,2x<br />
Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),<br />
pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų<br />
garnių (Egretta alba) kolonija<br />
* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.<br />
- - 1,2x<br />
Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, jos metu būtų visiškai<br />
sunaikinta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) buveinė ir veisimosi vieta, ir ši rūšis<br />
lokaliai išnyktų. Jei NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, tuomet būtų
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 322<br />
sunaikinta <strong>dalis</strong> skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinės bei iškiltų rizika, kad<br />
vietinė jo populiacija sumažės ar net ilgalaikėje perspektyvoje ir visai išnyks.<br />
NAE statant bet kurioje pasiūlytoje statybvietėje, abiem atvejais tai turės neigiamą taką<br />
vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Mat statybų pasėkoje <strong>dalis</strong> šios<br />
rūšies buveinės bus sunaikinta ir <strong>dalis</strong> vietos populiacijos išnyks. Mišriai didžiųjų<br />
kormoranų (Phalacrocorax carbo), pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų<br />
garnių (Egretta alba) kolonijai gali pakenkti per daug intensyvus žmonių lankymasis,<br />
rekreacija ir pan.<br />
NAE reikšmingas neigiamas poveikis kitoms saugomoms vertybėms (įrašytoms į ES<br />
Paukščių Direktyvos I priedą, į ES Buveinių Direktyvos I ir II priedus bei į Lietuvos<br />
raudonąją knygą) nėra numatomas.<br />
Poveikis sausumos saugomai florai ir gamtinėms buveinėms<br />
Prognozuojama, kad joks mūsų analizuotas veiksnys (transportas, triukšmas ir vibracija<br />
bei tiesioginė NAE statyba) neturės reikšmingo neigiamo poveikio saugomų rūšių<br />
sausumos augalų vietos populiacijoms ir saugomoms gamtinėms buveinėms.<br />
7.6.2.5 Radiologinio poveikio santrauka<br />
Ilgalaikiai (1994–2007) radionuklidų aktyvumo sausumos augaluose ir jų augimo vietos<br />
dirvožemyje Ignalinos AE regione parodė, kad didžiausią poveikį regiono augalų ir<br />
dirvos radioekologinei būklei turi 137 Cs. Jo aktyvumas šiuose substratuose per visą<br />
tyrimų laikotarpį nesumažėjo, o svyravo panašiame reikšmių intervale. Tuo tarpu<br />
Ignalinos AE sausumos augaluose 137 Cs ir taip pat 90 Sr aktyvumas buvo panašus arba<br />
žemesnis nei kitų Lietuvos regionų (pvz., Plungės, Varėnos ir Ignalinos) augaluose.<br />
Didžiausias 137 Cs kiekis, patekęs į sausumos ekosistemą, susikaupia dirvoje 10–15 cm<br />
nuo paviršiaus sluoksnyje. Priešingai nei<br />
90 Sr, šiam radionuklidui būdinga taip<br />
vadinamas senėjimo reiškinys. Tai reiškia, kad kuo ilgiau 137 Cs yra dirvoje, tuo labiau<br />
jis yra surišamas (lėčiau iš jos pasišalina). Dėl padidėjusio 137 Cs surišimo (fiksacijos), jo<br />
pasišalinimas iš dirvos gali sumažėti iki 10 kartų. Taigi, šiuo radionuklidu užterštų dirvų<br />
savaiminis apsivalymas yra žymiai lėtesnis, nei kitais radionuklidais. Todėl<br />
radionuklidais (ypač 137 Cs) užterštų dirvožemių apsivalymo procese tai vaidina svarbų<br />
vaidmenį.<br />
Remiantis atliktos analizės rezultatais galima konstatuoti, kad augalų ir jų dirvos<br />
radiologinė būklė Ignalinos AE regione yra pakankamai gera; tačiau įvertinus natūralaus<br />
dirvos apsivalymo nuo 137 Cs galimybes, NAE galimas poveikis regiono radioekologinei<br />
būklei turi būti mažesnis, nei dabartinėje Ignalinos AE.<br />
7.6.3 <strong>Poveikio</strong> mažinimo priemonės<br />
7.6.3.1 NATURA 2000 problema<br />
Tais atvejai, kuomet projektas ar planas gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikį<br />
NATURA 2000 tikslinėms vertybėms, vis dar išlieka galimybė šį projektą ar planą tęsti.<br />
Tačiau tokiais atvejais reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie yra numatyti ES<br />
Buveinių Direktyvos 92/43/EEC 6(4) straipsnyje.<br />
Turi būti parodyta, kad numatytos alternatyvos, kurias norima patvirtinti, tikslines<br />
vertybes pažeis mažiau, ir kad nėra kitų galimų atlikti alternatyvų, kurios dar labiau<br />
sumažintų galimą neigiamą poveikį. Čia taip pat turi būti paisoma priežasčių, kuomet<br />
neprivaloma atsižvelgti į visuomenės interesus. Tačiau šios įpareigojančios priežastys
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 323<br />
neatsižvelgti į visuomenės nuomonę nėra Direktyvoje apibrėžtos, tačiau kaip pavyzdžiai<br />
minima žmonių sveikata, saugumas ir palankumas <strong>aplinkai</strong>. Bendrojo intereso taikymą<br />
Europos Komisija nurodo kaip ,,komercinės veiklos priežiūra tikslu užtikrinti bendrąjį<br />
interesą, šalims narėms įpareigojimas užtikrinti viešą priežiūrą. Tai daugiausiai turi<br />
būti taikoma transporto, energetikos ir ryšių tinkluose”. Vis tik bendrojo intereso<br />
principo taikymo priežastis turi būti labai svarbi bei turi būti atsižvelgta į ilgalaikę<br />
perspektyvą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, NAE projekto atveju bendrojo<br />
intereso taikymo priežastis yra akivaizdi, nes jis yra palankus globalinio klimato<br />
šiltėjimo efektui mažinti. Energijos gamyba yra esminis dalykas Lietuvos ekonomikai<br />
bei taip pat vietinei ekonomikai ir vietos bendruomenei. NAE aušinimui skirto vandens<br />
paėmimo ir aušinamojo vandens išleidimo sprendiniai bei aušinimo sistemos turėtų būti<br />
parenkamos taip, kad mažiausiai kenktų esamai gamtinei situacijai, turint galvoje, kad<br />
NATURA vertybėms (taip pat daugeliui kitų biologinės įvairovės vertybių) labai<br />
svarbu, kad ežero vandens temperatūra išliktų tokia kaip yra dabar. Jei poveikio<br />
mažinimo priemonės ir kitų „saugiklių“ taikymas neduotų norimo efekto, turi būti<br />
svarstomos kompensacinės priemonės. Apie parinktas kompensacines priemones turi<br />
būti informuojama Europos Komisija (European Commission, 2007).<br />
<strong>Poveikio</strong> <strong>vertinimo</strong> rezultatai rodo, kad NAE neigiamas poveikis galėtų būti sumažintas<br />
trims tikslinėms vertybėms. Jei 2 vieta būtų parinkta NAE statybai, poveikio mažinimo<br />
priemones reikėtų taikyti ūdrai (Lutra lutra) ir nendrinei lingei (Circus aeruginosus; žr.<br />
7.6-25 lent.). Siekiant užtikrinti šių dviejų rūšių PGB (įgyvendinant atsargumo principą)<br />
rekomenduojama ežero pakrantėje suformuoti apsauginę (buferinę) zoną, kurioje nebūtų<br />
vykdoma jokia plėtra. Numatoma, kad ši zona sumažins galimą neigiamą rūšies<br />
trikdymo įtaką. Ja ūdros (Lutra lutra) ir daugelis kitų ekologiškai su ežero ekosistema<br />
susijusių gyvūnų naudosis migruodami bei ji bus savotiškas jų dispersijos koridorius.<br />
Triukšmingų statybos darbų poveikis galėtų būti sumažintas, jei darbai nebūtų vykdomi<br />
svarbiausiu tikslinių rūšių veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus)<br />
veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos.<br />
Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, poveikio mažinimo priemonės<br />
turi būti skiriamos arčiausiai perinčioms tikslinėms vertybėms nendrinei lingei (Circus<br />
aeruginosus) ir švygždai (Porzana porzana). Šios abi rūšys peri ežero pakrantėje -<br />
nendryne ir pakrantės pelkutėje. Siekiant palaikyti šių rūšių PGB, rekomenduojama<br />
suformuoti ir įsteigti apsaugos (buferinę) zoną ežero pakrantėje, kurioje nevykdyti<br />
jokios plėtros (išskyrus NAE būtinų įrenginių statybą, priežiūrą; detaliau žr. 7.6-26<br />
lent.). Ši apsauginė zona sumažins neigiamą minėtoms rūšims trikdymo poveikį. Ūdros<br />
(Lutra lutra) ir daugelis kitų su ežero pakrante ekologiškai susijusių gyvūnų rūšių ja<br />
naudosis kaip migracijos ir dispersijos koridoriumi. Didžioji pasiūlytos pirmos NAE<br />
statybos vietos užimamos teritorijos <strong>dalis</strong> ir greta esanti (iki dabar išlikusi) potenciali<br />
apsauginė zona yra siauresnė nei 200 m. Nežiūrint to šis rekomenduojamas migracinis<br />
koridorius būtų naudingas daugeliui vietos gyvūnų.<br />
Triukšmingų statybos darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių veisimosi<br />
laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje<br />
tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, švygždos (Porzana porzana) – nuo<br />
gegužės pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos darbų nereikėtų vykdyti<br />
balandžio - birželio mėnesiais.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 324<br />
7.6-25 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėms<br />
vertybėms mažinančios priemonės: antroji pasiūlyta vieta.*<br />
Tikslinės<br />
vertybės<br />
Ūdra (Lutra<br />
lutra)<br />
Nendrinė lingė<br />
(Circus<br />
aeruginosus)<br />
Triukšmas<br />
ir vibracija<br />
Statybos<br />
tiesioginė<br />
įtaka<br />
<strong>Poveikio</strong> mažinimo priemonės<br />
x x Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiai<br />
bent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietus<br />
būtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarp<br />
NAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero<br />
pakrantės (sausumos ir vandens ribos), kaip<br />
ekologiškai labai vertingos teritorijos – įvairių<br />
gyvūnų, ypatingai ūdros (Lutra lutra) migracinio<br />
koridoriaus. Apsauginėje zonoje neturėtų vykti jokia<br />
plėtra ir joje neturėtų vykti jokios statybos (išskyrus<br />
NAE veikimui būtinus įrenginius – vandens<br />
paėmimo kanalą). Ji turi likti kaip įmanoma<br />
natūralesnė.<br />
Antroje pasiūlytoje statybos vietoje suformavus<br />
apsauginę zoną sumažės galimas neigiamas<br />
triukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose ūdros<br />
(Lutra lutra) buveinėse ežero pakrantėje.<br />
Ši priemonė leis palaikyti rūšies PGB, kadangi šios<br />
ir daugelio kitų ekologiškai su ežero ekosistema, o<br />
ypač jo pakrante – sausumos ir vandens riba,<br />
susijusių rūšių svarbiausias migravimo ir dispersijos<br />
koridorius, bus išsaugotas ilgam.<br />
x(20%) x(20%) Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiai<br />
bent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietus<br />
būtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarp<br />
NAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero<br />
pakrantės.<br />
Triukšmingų statybos darbų nevykdymas rūšies<br />
veisimosi metu (balandis - birželis) sumažins rūšies<br />
trikdymą dėl triukšmo ir vibracijos. Tokiu būdu bus<br />
užtikrintas vienos arčiausiai antros pasiūlytos<br />
statybvietės perinčios poros (apytikriai 20 % visos<br />
vietos populiacijos) PGB.<br />
* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.<br />
Taip pat nepriklausomai nuo to, kuri iš pasiūlytų vietų bus pasirinkta NAE statybai,<br />
rekomenduojama mažinti potencialų neigiamą poveikį ūdrai (Lutra lutra). Laikantis<br />
atsargumo principo ir siekiant užtikrinti rūšies PGB, siūloma taikyti specialias<br />
priemones aukščiau aprašytoje NAE apsaugos (buferinėje) zonoje. Kaip minėta<br />
aukščiau, šioje zonoje neturėtų būti vykdoma jokia plėtra. Tikimasi, kad ši zona<br />
sumažins galimą neigiamą rūšies trikdymo poveikį, ir ūdra (Lutra lutra) bei ekologiškai<br />
su ežero ekosistema susiję gyvūnai ją naudos kaip migravimo ir dispersijos koridorių.<br />
Kadangi NAE aušinimui skirto vandens temperatūra yra nenatūraliai aukšta, šio<br />
aušinimui skirto vandens išleidimo atviras kanalas gali būti rimta kliūtimi ūdroms<br />
(Lutra lutra) ir kitiems (neskraidantiems) sausumos gyvūnams apsaugos zoną naudojant<br />
migravimui ar dispersijai. Tai reiškia, kad ūdros (Lutra lutra) ir kitų ekologiškai panašių<br />
sausumos žinduolių PGB arti IAE net šiuo metu gali būti neužtikrinta. Suprantama,<br />
netaikant specialių priemonių, PGB gali būti neužtikrinama ir ateityje, po to kai bus<br />
pastatyta NAE. Faktinė ūdros (Lutra lutra) gamtosauginė būklė IAE apylinkėse nėra<br />
tiksliai žinoma, nes nėra duomenų apie šių žinduolių vietos populiacijos gausos<br />
dinamiką. Todėl siekiant atstatyti šiuo metu IAE užblokuotą ūdros migracijos Drūkšių
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 325<br />
ežero pakrante (ties IAE) koridorių rekomenduojama įrengti uždarą ,,tiltelį” (primenantį<br />
didelio diametro vamzdį), kuriuo migruojantys nedideli gyvūnai paežerėje (ties vandens<br />
ir sausumos riba) galėtų saugiai pereiti iš vieno aušinamojo vandens kanalo kranto į<br />
kitą. Apsauginės zonos riba link NAE turėtų būti aptverta, kad gyvūnai nepatektų į NAE<br />
teritoriją ir ten nenukentėtų, nežutų, o būtų nukreipiami link paežerės. Ties ,,tilteliu”<br />
tvora nuo NAE ir nuo aušinamojo vandens kanalo pusės turi nukreipti gyvūnus link<br />
,,tiltelio”.<br />
7.6-26 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėms<br />
vertybėms mažinančios priemonės: pirmoji pasiūlyta vieta.*<br />
Tikslinės<br />
vertybės<br />
Triukšmas<br />
ir vibracija<br />
Statybos<br />
tiesioginė<br />
įtaka<br />
<strong>Poveikio</strong> mažinimo priemonės<br />
Nendrinė lingė<br />
(Circus<br />
aeruginosus)<br />
Švygžda<br />
(Porzana<br />
porzana)<br />
Ūdra (Lutra<br />
lutra)<br />
x(20%)<br />
x(20%)<br />
x(20%)<br />
x(20%)<br />
Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE<br />
statybai, rekomenduojama išsaugoti esamą<br />
neužstatytą teritoriją tarp aušinamo vandens kanalo<br />
ir ežero ir jos pagrindu suformuoti apsauginę<br />
(buferinę) zoną. Ji turi likti kuo natūralesnė.<br />
Ši poveikio sumažinimo priemonė atskirtų NAE<br />
(gyvūnų trikdymo šaltinį) ir ežero pakrantę<br />
(sausumos ir vandens ribą), kaip ekologiškai labai<br />
vertingą teritoriją – įvairių gyvūnų, ypatingai ūdros<br />
(Lutra lutra) migracinį koridorių. Apsauginėje zonoje<br />
neturėtų vykti jokia plėtra ir joje neturėtų vykti jokios<br />
statybos (išskyrus NAE veikimui būtinus įrenginius,<br />
pvz., aušinamo vandens kanalą). Ji turi likti kaip<br />
įmanoma natūralesnė. Ši priemonė leis palaikyti<br />
ūdros (Lutra lutra) vietos populiacijos PGB.<br />
Pirmojoje pasiūlytoje statybos vietoje suformavus<br />
apsauginę zoną sumažės galimas neigiamas<br />
triukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose<br />
nendrinės lingės (Circus aeruginosus) ir švygždos<br />
(Porzana porzana) veisimosi vietose (buveinėse)<br />
ežero pakrantėje. Nežiūrint to, triukšmingų statybos<br />
darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių<br />
veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus<br />
aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi<br />
nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos,<br />
švygždos (Porzana porzana) – nuo gegužės<br />
pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos<br />
darbų nereikėtų vykdyti balandžio–birželio<br />
mėnesiais.<br />
* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.<br />
Yra žinoma, kad ūdra kirsdama kelius puikiai naudojasi požeminiais perėjimais (po<br />
greitkeliais esančiais ,,kanalizuotais” grioviais, upeliais). Daugelyje Europos šalių<br />
sukauptas patyrimas saugant ūdras (Lutra lutra) jų migravimo ir žmonių naudojamų<br />
greitkelių susikirtimo vietose. Šis patyrimas galėtų būti pritaikytas ir statant NAE<br />
Lietuvoje.<br />
Rekomenduojama taip pat mažinti NAE neigiamą poveikį kitai saugomai ir taip pat<br />
svarbiai biologinei įvairovei, savo statusu labai panašiai kaip ir tikslinės vertybės. Jei<br />
NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, poveikio mažinimo priemonės<br />
turėtų būti skiriamos kūmutei (Bombina bombina) ir skiauterėtajam tritonui (Triturus<br />
cristatus) (7.6-27 lent.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 326<br />
7.6-27 lent. Rekomenduojamos NAE neigiamo poveikio biologinei įvairovei<br />
mažinimo priemonės: į ES Buveinių Direktyvos IV priedą įrašytos rūšys.*<br />
Vertybės /<br />
pasiūlytos<br />
statybos<br />
vietos<br />
Kūmutė<br />
(Bombina<br />
bombina)<br />
1 arba 2 vietos<br />
Skiauterėtasis<br />
tritonas (Triturus<br />
cristatus)<br />
2 vieta<br />
Mišri didžiųjų<br />
kormoranų<br />
(Phalacrocorax<br />
carbo), pilkųjų<br />
garnių (Ardea<br />
cinerea) ir<br />
didžiųjų baltųjų<br />
garnių (Egretta<br />
alba) kolonija.<br />
1 arba 2 vietos<br />
Transp<br />
ortas<br />
Statybos<br />
tiesioginė<br />
įtaka<br />
* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.<br />
<strong>Poveikio</strong> mažinimo priemonės<br />
x x Ryšium su NAE statybos darbais, transporto<br />
intensyvumas statybos vietoje ir jos apylinkės daugiau<br />
ar mažiau padidės. Todėl rekomenduojama mažinti<br />
kūmučių (Bombina bombina) ir skiauterėtųjų tritonų<br />
(Triturus cristatus) žuvimo keliuose (esamuose ir<br />
tuose, kurie bus statomi nauji) po automobilių ratais<br />
riziką. Siūloma parengti ir patvirtinti šių rūšių tvarkymo<br />
planą. Jį turėtų įgyvendinti NAE statybos projekto<br />
vykdytojas. Rekomenduojama prieš tai parinktoje<br />
statyti NAE vietovėje ir jos artimiausiose apylinkėse<br />
atlikti šių rūšių detalius ekologijos tyrimus. Tyrimų<br />
metu turi būti kartografuotos veisimosi ir žiemojimo<br />
vietos, svarbiausi migravimo ir dispersijos keliai.<br />
Rūšies tvarkymo plane turėtų būti nurodyta:<br />
- ruožai, kur pakelės turėtų būti aptvertos tikslu<br />
neleisti šiems gyvūnams patekti ant kelio;<br />
- vietos, kur turi būti įrengtos specialios požeminės<br />
perėjimo migracijų metu per kelius vietos (jei reikia šią<br />
veiklą derinant su vandentvarkos priemonėmis). Šiais<br />
perėjimais galės naudotis ne tik minėtų, bet ir kitų<br />
rūšių varliagyviai, maži žinduoliai (įskaitant net<br />
pavienius ūdros (Lutra lutra) individus);<br />
- saugotinos esamos ir reikalingos sukurti naujos<br />
žiemojimo vietos;<br />
- mažo ploto saugotini ar įrengtini vandens telkiniai.<br />
Tvarkymo planas turi būti integruotas į atitinkamus<br />
plėtros, statybų planus ir įgyvendinamas kartu su NAE<br />
statybos, infrastruktūros formavimo bei kitais<br />
paruošimo darbais.<br />
- x Numatoma rizika, kad NAE statybos metu žmonių<br />
trukdymas, baidymas gali padidėti (daugiausiai dėl<br />
žmonių buvimo, lankymosi, kt.). Kolonijai gali būti<br />
pakenkta padažnėjus žmonių lankymuisi, stichiškai<br />
atsiradus rekreacinei traukai. Todėl rekomenduojama<br />
kolonijos teritoriją bei likusią pusiasalio dalį (kurioje<br />
nėra paukščių lizdų) įjungti į aukščiau minėtą<br />
apsauginę (buferinę) zoną tarp NAE ir Drūkšių ežero.<br />
Ilgalaikis šios zonos sukūrimo tikslas yra ūdros (Lutra<br />
lutra) ir kitų sausumos bei pusiau sausumos gyvūnų<br />
migravimo ir dispersijos galimybių ežero pakrantėmis<br />
užtikrinimas bei kai kurių vertingų gyvūnų (tame tarpe<br />
tikslinių vertybių) veisimosi vietų (buveinių)<br />
išsaugojimas. Ši apsaugos zona turėtų būti santykinai<br />
uždara teritorija, kurioje nesilankytų pašaliniai žmonės<br />
ir kur palei Drūkšių ežerą be kliūčių galėtų judėti<br />
sausumos gyvūnai.<br />
Rekomenduojama saugoti visą koloniją, kadangi visos ten perinčios rūšys ekologiškai<br />
yra susiję. Pagal poreikį, kai kurių vietos populiacijų (pvz., didžiojo kormorano<br />
(Phalacrocorax carbo)) gausa gali būti kontroliuojama taikant humaniškus selektyvius<br />
metodus.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 327<br />
7.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA<br />
7.7.1 Dabartinė aplinkos būklė<br />
Naują AE planuojama statyti ir eksploatuoti IAE pramoninėje teritorijoje. Siūlomų<br />
aikštelių kraštovaizdis yra pramoninis ir susijęs su elektros energijos gamyba<br />
(pagalbiniai įrenginiai, veikianti panaudoto kuro saugykla, buitinių nuotekų valymo<br />
įrenginiai, <strong>Visagino</strong> miesto šildymo sistemos vamzdynai ir elektros energijos perdavimo<br />
linijos), žr. 7.7-1 pav. Matomiausia esančios IAE <strong>dalis</strong> yra kaminai.<br />
7.7-1 pav. Dabartinis IAE pramoninės zonos ir NAE aikštelių kraštovaizdis.<br />
Kraštovaizdį aplink atominę elektrinę daugiausia sudaro miškai ir pelkės. Gyvenamąsias<br />
teritorijas sudaro nedideli kaimai su tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis<br />
gamtinis kraštovaizdžio elementas su susijusiomis veiklomis (žūklė, poilsiavimas).<br />
Drūkšių ežero baseino kraštovaizdį charakterizuoja reljefas, susiformavęs ledynmečio<br />
laikotarpiais, jam būdingi vaizdingi kalvagūbriai, siauros daubos, ežerai ir lygumos, taip<br />
pat pušynai bei didžiulės vandeningos pievos (7.7-2 pav.) (Pauliukevičius ir kt., 1997).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 328<br />
7.7-2 pav. Drūkšių ežero baseino kraštovaizdžio tipai (Pauliukevičius ir kt., 1997).<br />
Vertingiausios kraštovaizdžio teritorijos yra ganėtinai toli nuo NAE. Smalvos<br />
hidrografinis draustinis, Smalvos kraštovaizdžio draustinis ir Tilžės geomorfologinis<br />
draustinis yra saugomos teritorijos, patenkančios į 10 km spindulio aplink naująją AE<br />
teritoriją (žr. 7.8-1 pav. kitame – 7.8 skyriuje). Pušnies saugoma teritorija yra apytiksliai<br />
už 13 km nuo naujosios AE aikštelių. Gražutės regioninis parkas yra apytiksliai už 15<br />
km nuo numatytų naujos AE alternatyvių aikštelių.<br />
Gražutės regioninio parko, užimančio 29471 ha, paskirtis yra apsaugoti Šventosios upės<br />
baseino kraštovaizdį su jos ežerais, miškais, natūralia ekosistema, taip pat kultūrinio<br />
paveldo vertybes, išlaikant ir racionaliai jas naudojant. Parke dominuoja pušynai (72 %)<br />
ir beržynai (17 %). Vidutinis miško amžius yra 65 metai.<br />
Smalvos hidrografinis draustinis taip pat yra kraštovaizdžio atžvilgiu vertingas savo<br />
kalvotu reljefu ir ypatingais ekologiniais dariniais.
7.7.2 <strong>Poveikio</strong> kraštovaizdžiui ir žemėnaudai vertinimas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 329<br />
Kraštovaizdis Drūkšių ežero baseine degradavo statant ir eksploatuojant IAE, <strong>Visagino</strong><br />
miestą ir jų infrastruktūrą. Pagal valstybinę mokslo programą (Pauliukevičius ir kt.,<br />
1997) buvo nustatyta, kad 1,43 % baseino (neįskaitant ežero) buvo pažeista negrįžtamai.<br />
Palikti dirbamos žemės laukai sudaro 1,56 %, sumažėjęs miškų plotas – 3,83 %. 7.7-3<br />
pav. parodyta pradiniam kraštovaizdžiui padaryta žala Drūkšių ežero baseine.<br />
7.7-3 pav. Kraštovaizdžio degradacijos laipsnis Drūkšių ežero baseine<br />
(Pauliukevičius ir kt., 1997).<br />
Drūkšių ežero baseine santykis tarp natūralių bei pusiau natūralių teritorijų ir<br />
urbanizuotų rajonų yra 21,4. Natūralios bei pusiau natūralios teritorijos taip pat vyrauja<br />
visoje 30 km aplink IAE teritorijoje. Nepaisant to, kad IAE ir <strong>Visagino</strong> miesto statyba<br />
žymiai sumažino šį santykį (apie 2 kartus), jis išlieka keletą kartų didesnis, negu bet<br />
kuriame kitame Lietuvos regione (vidutinis Lietuvoje – 7,9, Utenos apskrityje – 10,6,
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 330<br />
Ignalinos rajone – 10,9). Taigi, galima daryti išvadą, kad Drūkšių ežero baseine vyrauja<br />
pusiau natūralus, mažai paveiktas kraštovaizdis su intensyvios technogenizacijos<br />
rajonais. Aukščiau minėtas santykis <strong>Visagino</strong> miesto ir IAE teritorijoje gerėja dėl<br />
apleistų dirbamų žemių ir rekultivuojamų teritorijų renatūralizacijos (<strong>Poveikio</strong> <strong>aplinkai</strong><br />
<strong>vertinimo</strong> <strong>ataskaita</strong> U1DP0, 2007).<br />
Drūkšių ežero krantai yra daugiausiai apaugę mišku, o tai ženkliai sumažina ežero<br />
apžvalgos galimybę iš pakrantės zonų. Yra tik kelios vietos, kur ežero pakrantėje būna<br />
daugiau žmonių. Vaizdas iš tokių vietų pateiktas parengtuose fotomontažuose. Be to,<br />
buvo parengti fotomontažai, naudojant 7.7-1 pav. nuotrauką iš oro. Fotomontažuose<br />
parodytas kraštovaizdis po naujos atominės elektrinės pastatymo. Fotomontažai buvo<br />
paruošti vienam jėgainės blokui, dviem blokams bei dviem blokams su aušinimo<br />
bokštais – visi variantai 1-ajai ir 2-ajai aikštelei yra pateikti šioje PAV ataskaitoje, nes<br />
tai sudaro didžiausią poveikį kraštovaizdžiui. Apžvalgos taškai pažemio lygio<br />
fotomontažams pateikti 7.7-4 pav. Iš 2 apžvalgos taško 2-ojoje aikštelėje pastatyta NAE<br />
nebus matoma. Fotomontažo paveikslai, demonstruojantys NAE poveikį esamam<br />
kraštovaizdžiui, pateikti paveiksluose nuo 7.7-5 iki 7.7-14.<br />
7.7-4 pav. Apžvalgos taškų vieta pažemio lygio fotomontažuose.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 331
7.7-5 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 332
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 333<br />
7.7-6 pav. Nuotrauka iš oro - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.
7.7-7 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 334
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 335<br />
7.7-8 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.
7.7-9 pav. 2 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 336
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 337<br />
7.7-10 pav. 2 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.
7.7-11 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 338
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 339<br />
7.7-12 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.
7.7-13 pav. 1 apžvalgos taškas - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 340
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 341<br />
7.7-14 pav. 1 apžvalgos taškas - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 342<br />
Galima padaryti tokią išvadą: naujos AE statyba šalia IAE nesudarys ženklesnio<br />
poveikio kraštovaizdžio degradacijai ir nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų<br />
santykio. Tik keliose ežero pakrantės vietose AE matys didesnis žmonių skaičius. Todėl<br />
poveikis kraštovaizdžiui nebus reikšmingas.<br />
7.7.3 <strong>Poveikio</strong> sumažinimo priemonės<br />
Naujosios AE išvaizdai pagerinti bus naudojama landšafto architektūra, tinkamo<br />
dizaino, medžiagų ir statybos tipų parinkimas bei apželdinimas.<br />
Būtino kelių tinklo gerinimo ir galimo atnaujinimo metu naujos AE regione bus<br />
suremontuotos kelių pralaidos arba įrengtos papildomai, kur reikia. Todėl esamos<br />
užlietos teritorijos bus nudrenuotos ir jas bus galima vėl naudoti miškui arba žemės<br />
ūkiui.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 343<br />
7.8 KU<strong>LT</strong>ŪROS PAVELDO OBJEKTAI<br />
Aplink naują AE 10 km spinduliu yra saugomos šios teritorijos: Smalvos hidrografinis<br />
draustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis ir Smalvos kraštovaizdžio draustinis (7.8-1<br />
pav.). Pušnies telmologinis draustinis yra apie 13 km nuo naujos AE.<br />
7.8-1 pav. Saugomos teritorijos (pažymėta tamsiai žalia spalva) 10 km spinduliu<br />
aplink naują AE.<br />
Naujos AE aplinkoje yra septyni kultūros paveldo objektai: Petriškės senovės<br />
gyvenvietė I, Petriškės piliakalnis, Petriškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės<br />
gyvenvietė I, Grikiniškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės gyvenvietė III ir<br />
Stabatiškės dvarvietė (7.8-2 pav.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 344<br />
Vandens<br />
INLET<br />
paėmimas<br />
Vandens<br />
išleidimas<br />
OUTLET<br />
7.8-2 pav. Kultūros vertybės naujos AE alternatyvių aikštelių 1 (A) ir 2 (B)<br />
aplinkoje: 1 - Petriškės senovės gyvenvietė I, 2 - Petriškės piliakalnis, 3 - Petriškės<br />
senovės gyvenvietė II, 4 – Grikiniškės senovės gyvenvietė III, 5 - Grikiniškės<br />
senovės gyvenvietė II, 6 - Grikiniškės senovės gyvenvietė I, 7 - Stabatiškės<br />
dvarvietė.<br />
Regione yra Čebarakų, Pasamanės (vadinamo Bažnyčiakalniu A1537), Rimšės,<br />
Švėgždžiūnų piliakalniai, Lapušiškės, Sausalio (vadinamo Žuvėdrų kapais) pilkapynai ir<br />
kitos kultūros vertybės (Pauliukevičius ir kt., 1997), tačiau jos yra gerokai toliau nuo<br />
siūlomų naujos AE alternatyvių aikštelių.<br />
7.8.1 <strong>Poveikio</strong> kultūros paveldo objektams vertinimas<br />
IAE statybos metu aikštelės ribose buvo atlikta daug žemės kasimo darbų, kurių metu<br />
nebuvo rasta jokių svarbių archeologinio paveldo objektų.<br />
Kadangi esančios kultūros vertybės yra už siūlomų alternatyvių aikštelių ribų, jos nebus<br />
paveiktos statant naują AE. Nauji privažiavimo keliai, dirvožemio laikino saugojimo<br />
aikštelės ir kita nauja infrastruktūra nepaveiks arčiau ežero esančių kultūros vertybių.<br />
Daugiau kultūros paveldo objektų, etninių ir kultūros vertybių, kuriuos galėtų neigiamai<br />
paveikti nauja AE, nėra.<br />
7.8.2 <strong>Poveikio</strong> sumažinimo priemonės<br />
Laikini statiniai ir saugyklų aikštelės bus statomi toliau nuo kultūros paveldo objektų.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 345<br />
7.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA<br />
7.9.1 Bendroji informacija<br />
Naujos atominės elektrinės (NAE) lokalizacija nekeičia jos sanitarinės zonos ir<br />
stebėsenos zonos ar vadinamojo probleminio regiono ribų sampratos iš esmės, todėl<br />
nėra pagrindo į projekto aprėptį įtraukti naujus teritorinius administracinius subjektus.<br />
Jais ir toliau tebelieka Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono, <strong>Visagino</strong> miesto, Zarasų<br />
rajono savivaldybės, Latvijos Respublikos Daugpilio miesto ir Daugpilio rajono<br />
savivaldybės bei Baltarusijos Respublikos Braslavo rajonas. NAE lokalizacija iš esmės<br />
nekeičia ir 30 km stebėsenos zonos aprėpties, todėl joje, o taip pat probleminiame IAE<br />
regione atlikti atominės elektrinės poveikio socialinei <strong>aplinkai</strong> tyrimai gali būti<br />
naudojami teritoriniu palyginamuoju pagrindu.<br />
Siekiant naujų palyginamųjų duomenų, buvo parengta ir NAE subjektams (savivaldos<br />
institucijoms, stambiausioms įmonėms, saugomų teritorijų administracijoms, kitoms<br />
institucijoms) buvo pateikta speciali apklausos anketa, duomenys yra sukaupti ir<br />
apibendrinti.<br />
Pažymėtina, kad nė vienas (išskyrus <strong>Visagino</strong> miesto savivaldybę) teritorinis<br />
administracinis vienetas nepatenka į NAE 30 km spindulio zoną su visa savo teritorija.<br />
Sanitarinėje 3 km zona galimai yra tik <strong>Visagino</strong> miesto savivaldybės ribose, tačiau jos<br />
padėtis gali kiek kisti dėl aikštelės lokalizacijos.<br />
7.9.1.1 Gyventojai ir demografiniai procesai<br />
Planuojamoji ūkinė veikla yra retai apgyventoje teritorijoje, tarpvalstybiniame ilgalaikės<br />
depopuliacijos regione. Pažymėtini šie svarbiausieji gyventojų sklaidos ir demografinių<br />
procesų aspektai:<br />
· Apgyvendinimo sistema: regione dominuoja itin smulkios (1–10 gyventojų)<br />
gyvenamosios vietovės (apie 17 proc. formalių gyvenviečių Lietuvos segmente<br />
yra gyvenvietės be nuolatinių gyventojų); greta NAE esančioje Rimšės<br />
seniūnijoje yra mažiausia santykinė vaikų iki 15 m. <strong>dalis</strong> Lietuvoje;<br />
· Lietuvos segmente yra 3 miestai nuo 900 iki 29 000 gyventojų, apie 12<br />
gyvenviečių nuo 200 iki 900 gyventojų; Latvijos segmente – pietinė Daugpilio<br />
miesto <strong>dalis</strong>, 4 gyvenvietės daugiau negu 1 000 gyventojų, 19 gyvenviečių – tarp<br />
100 ir 1000 gyventojų. Baltarusijos segmente virš 100 gyventojų turi apie 10<br />
gyvenviečių, o regiono centras Braslavas (Breslauja) yra ties NAE santykinės<br />
apžvalgos (30 km) riba;<br />
· Lietuvos ir Latvijos regiono segmentuose plinta nenuolatinių gyventojų (t. y.<br />
žemės nuosavybės turėtojų) iš Daugpilio ir <strong>Visagino</strong> miestų. Pastarasis reiškinys<br />
liudija apie atomininkų miesto atskirties nuo aplinkos spartų mažėjimą. Kai<br />
kuriuose teritoriniuose funkciniuose vienetuose (pvz., Ignalinos rajono<br />
savivaldybės Rimšės seniūnijoje) registruotų nuolatinių gyventojų ir<br />
nenuolatinių (formaliai ,,būnančių”) gyventojų skaičius yra apylygis;<br />
· Visuose trijuose NAE regiono segmentuose vyksta ilgalaikė kaimo gyventojų<br />
depopuliacija;<br />
· Lietuvos ir Latvijos segmentuose yra stambių gyvenviečių (<strong>Visagino</strong> ir<br />
Daugpilio miestai), kuriuose po greitos depopuliacijos XX a. paskutiniajame<br />
dešimtmetyje demografinė situacija stabilizavosi ir priartėjo prie šalies vidurkių.<br />
Baltarusijos segmente esantis subregioninis centras Braslavas (Breslauja) yra<br />
mažo demografinio potencialo, tačiau ir jame pastebima depopuliacija..
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 346<br />
2005 m. duomenimis bendrasis IAE regiono (<strong>Visagino</strong> savivaldybė – 59 km 2 , Ignalinos<br />
rajonas – 1496 km 2 ir Zarasų rajonas – 1334 km 2 ) gyventojų skaičius siekė 71700<br />
(Visagine – 28700, Ignalinos ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 21400 ir 21600). Nors<br />
NAE regionas sudaro 4,3 proc. šalies teritorijos, tačiau jo gyventojai sudaro apie 2 proc.<br />
šalies gyventojų. Taigi, NAE regionas yra ganėtinai retai apgyvendinta šalies vietovė.<br />
Per paskutinius keletą metų yra pastebimas NAE regiono gyventojų mažėjimas. Nuo<br />
1999 m. iki 2005 m. bendras regiono gyventojų skaičius sumažėjo beveik 11500<br />
(~14%). Pagrindinė informacija apie regiono demografinius bei gyventojų pasiskirstymą<br />
30 km spinduliu apie Ignalinos AE yra pateikta 7.9-1 ir 7.9-2 lent. bei 7.9-1 pav.<br />
Į 30 km spindulio zoną yra įtraukti ir Latvijos bei Baltarusijos gyventojai (7.9-1 pav.).<br />
30 km spinduliu gyventojų tankumas yra maždaug 48 žmonės/km 2 . Tai yra mažiau nei<br />
nominalus gyventojų tankumas Lietuvoje, kuris yra lygus 56,7 žmonės/km 2 . Faktiškai<br />
gyventojų tankumas naujos AE regione yra vienas iš mažiausių Lietuvoje.<br />
Sanitarinės apsaugos zonos ribose (R=3 km) nėra pastoviai gyvenančių gyventojų ir čia<br />
ribojama ūkinė veikla (žr. 7.9-2 pav.). Artimiausias miestas yra Visaginas, kuris yra<br />
apie 8 km nuo naujos branduolinės jėgainės.<br />
7.9-1 lent. Demografiniai Ignalinos AE regiono rodikliai 2005 metais.<br />
Rodiklis Ignalinos r. Zarasų r. Visaginas<br />
IAE<br />
regionas<br />
Gyventojų 0-14 m. <strong>dalis</strong>, % 14,58 15,81 12,70 14,36<br />
Gyventojų 15-44 m. <strong>dalis</strong>, % 34,83 36,66 48,75 40,08<br />
Gyventojų 45-64 m. <strong>dalis</strong>, % 24,62 23,92 28,74 25,76<br />
Gyventojų 65+ m. <strong>dalis</strong>, % 23,45 20,85 7,35 17,22<br />
Gyventojų 75+ m. <strong>dalis</strong>, % 10,23 9,46 1,87 7,19<br />
Gimstamumas 1000 gyv. 7,45 8,49 8,16 8,03<br />
Mirtingumas 1000 gyv. 22,46 20,22 6,73 16,47<br />
Natūralus prieaugis -15,04 -11,73 1,45 -8,44<br />
7.9-2 lent. Įvertintas gyventojų pasiskirstymas (tūkstančiais) 2005 metais.<br />
Apskritimo<br />
Gyventojų skaičius<br />
Š ŠR R PR P PV V ŠV<br />
spindulys<br />
Žiede Apskritime<br />
30 km 33,5 0,7 7,6 1,2 1,5 2,1 2,0 0,8 49,3 116,9<br />
25 km 1,2 0,9 2,2 2,2 4,0 1,4 1,2 7,5 20,6 67,6<br />
20 km 0,4 0,3 1,2 1,1 1,1 2,5 0,8 0,6 8,1 47,0<br />
15 km 0,5 0,7 0,9 0,8 0,8 1,1 0,3 0,9 5,9 38,9<br />
10 km 0,4 0,5 0,6 0,4 0,9 0,4 29,2 0,3 32,8 33,0<br />
5 km - - - - 0,1 - - 0,1 0,2 0,2<br />
3 km - - - - - - - - - -<br />
Iš viso<br />
segmente<br />
36,0 3,2 12,4 5,8 8,4 7,5 33,5 10,1 Iš viso 116,9
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 347<br />
7.9-1 pav. Gyventojų pasiskirstymas 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 km spindulio zonose apie naują<br />
AE.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 348<br />
7.9-2 pav. Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zona ir šalia esantys objektai. (1 – IAE<br />
reaktorių blokai, 2 – esama IAE panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelė 3 - atviri<br />
elektros paskirstymo įrenginiai, 4 – tiekimo bazė, 5 – nuotekų valymo sistema ir<br />
autotransporto skyrius, 6 – <strong>Visagino</strong> miesto artezinių gręžinių vieta, 7 – statybinė bazė, 8<br />
– pramoninė statybinė bazė, 9 – buvusi karinė bazė , 10 – šiluminė katilinė, 11 – <strong>Visagino</strong><br />
sąvartyno vieta, 12 – planuojamo kietųjų atliekų apdorojimo komplekso ir planuojamos<br />
laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos aikštelė, 13 – kietųjų atliekų išėmimo<br />
komplekso aikštelė, 14 – planuojamo paviršinio labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno<br />
aikštelė, 15 – planuojamo paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių<br />
radioaktyviųjų atliekų kapinyno aikštelė. Taip pat parodyta IAE esanti 3 km spindulio<br />
sanitarinė apsaugos zona).<br />
7.9.1.2 Ūkinė veikla<br />
Ūkiniu požiūriu naujos AE regionas yra nepakankamai išvystytas Lietuvos regionas (išskyrus<br />
<strong>Visagino</strong> miestą). Regione dominuoja mažai intensyvus žemės ūkis ir<br />
miškininkystė (pvz., gyvulininkystės intensyvumas yra apie 1,4 karto mažesnis nei<br />
vidutinis Lietuvoje). Regione nerasta svarbių mineralų (išskyrus kvarco smėlį).<br />
Mažmeninės prekybos apyvarta regione yra 1,5 karto, o paslaugų apimtis daugiau nei<br />
2,5 karto mažesnė nei šalies vidutinė.<br />
<strong>Visagino</strong> miesto darbo jėga yra urbanistinio tipo – jaunesnio amžiaus (67% sudaro<br />
gyventojai neturintys 41 metų), turintys geresnį išsilavinimą ir įvairesnio pobūdžio<br />
profesinį pasirengimą. Ignalinos ir Zarasų rajonuose dominuoja kaimiško tipo darbo<br />
jėga – senesnio amžiaus, turintys žemesnį išsilavinimą ir nedidelio įvairumo profesinį<br />
pasirengimą. <strong>Visagino</strong> mieste galintys dirbti darbingo amžiaus žmonės sudaro 66%, tai<br />
yra 22,2 tūkstančius žmonių; Ignalinos rajone – 52%, tai yra 12,9 tūkstančiai žmonių ir<br />
Zarasų rajone – 53% (13 tūkstančių žmonių). Bedarbystė Visagine yra truputėlį didesnė<br />
nei faktinis bedarbystės lygis Lietuvoje.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 349<br />
Iš viso nagrinėjamame regione yra apie 980 darbdavių (įskaitant valstybės institucijas),<br />
iš kurių apie 700 yra smulkios ir vidutinės verslo įmonės, turinčios mažiau negu 250<br />
darbuotojų.<br />
Bendrieji nagrinėjamo regiono ūkio bruožai yra šie:<br />
· regione dominuojanti ūkinė veikla pagal gyventojų užimtumą yra aptarnavimas,<br />
pramonė ir energetika, pagal teritoriją – ekstensyvus žemės ūkis, miškų ūkis,<br />
kaimo turizmo ir ekologinio ūkio plėtra;<br />
· <strong>Visagino</strong>, kaip praeityje vadintino monofunkciniu AE aptarnaujančiu miestu,<br />
ūkinė veikla darosi įvairesnė, didėja miesto ūkinė diversifikacija ir sąryšis su<br />
regionu;<br />
· regione ir jo gretimybėse plėtojama kurortinė ir rekreacinė veikla.<br />
Verslo lūkesčiams (iš Lietuvos pusės) šiame tarpvalstybinio “trikampio” regione naujos<br />
atominės elektrinės statybos ir eksploatacijos kontekste didžiausią įtaką preliminariai<br />
galėtų daryti šie veiksniai:<br />
· dabar veikiančios IAE uždarymas ir su tuo susiję veiksniai:<br />
o užimtumo IAE mažėjimas;<br />
o gyventojų perkamosios galios ir paklausos mažėjimas Visagine;<br />
o elektros energijos brangimas;<br />
o IAE uždarymo darbai (naujos laikinos darbo vietos);<br />
· naujos AE statyba ir su tuo susijusi prekių, paslaugų bei darbo jėgos paklausa;<br />
· tolesnė Europos sąjungos parama kaimui, regiono plėtrai bei tarpvalstybiniam<br />
bendradarbiavimui;<br />
· periferinė regiono padėtis trijų valstybių sienų sandūroje toli nuo stambių ūkinių<br />
centrų;<br />
· verslo ryšių su Latvija plėtra dėl tolesnio buvusio sienos barjero poveikio<br />
mažėjimo.<br />
Užsienio subjektams (8 Latvijos pagastams/vietos municipalitetams, Daugpilio rajono ir<br />
Daugpilio miesto savivaldybėms, Baltarusijos respublikos Braslavo rajono tarybai,<br />
Braslavo nacionaliniam parkui ir kitoms galimai suinteresuotoms institucijoms<br />
užsienyje NAE regione) buvo pateiktos tikslinės apklausos anketos.<br />
7.9.1.3 Transportas<br />
Artimiausias plentas yra už 12 km į vakarus nuo naujos AE. Šis plentas jungia Ignalinos<br />
miestą su Zarasais ir Dūkštu, iš jo taip pat yra išvažiavimas į Kauno–Sankt Peterburgo<br />
plentą. Įvažiavimas į plentą iš pagrindinio nuo naujos AE einančio kelio yra netoli<br />
Dūkšto miestelio (7.9-3 pav.). Yra ir kitas išvažiavimas į Vilniaus–Zarasų plentą. Kelio<br />
atkarpa nuo naujos AE iki Dūkšto yra maždaug 20 km ilgio.<br />
Pagrindinė geležinkelio magistralė Vilnius–Sankt Peterburgas praeina už 9 km į vakarus<br />
nuo NAE( 7.9-3 pav.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 350<br />
7.9-3 pav. Kelių ir geležinkelių tinklas.<br />
Lietuvoje nustatytos 3 zonos, virš kurių skrydžiai yra draudžiami, viena iš jų yra 10 km<br />
skersmens teritorija virš IAE (7.9-4pav.).<br />
Apie 30 000 oro skrydžių per metus (2005 m.) įvyksta iš Vilniaus oro uosto, kuris yra<br />
už 130 km nuo naujos AE aikštelės. Apie 125 000 lėktuvų per metus kerta Lietuvos oro<br />
erdvę. Šalies teritorijoje veikia 30 civilių, karinių ir mišrios paskirties oro uostų.<br />
Vilniaus skrydžių informacijos regione per 2000–2005 metus skridusių orlaivių skaičiai<br />
pateikti 7.9-5 paveiksle.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 351<br />
7.9-4 pav. Lietuvos oro uostai, draudžiamos, apribotos ir pavojingos zonos.<br />
7.9-5 pav. Vilniaus skrydžių informacijos regione skridusių orlaivių skaičius 2003–2007<br />
m. (www.caa.lt)<br />
7.9.1.4 Triukšmas ir vibracijos<br />
Aukščiausių triukšmo lygių šaltiniai AE yra garo išmetimo įrenginiai, turbinos ir<br />
generatoriai, garo surinktuvai, maitinimo bei kondensatorių siurbliai ir t.t. Pagalbiniuose<br />
kompleksuose taip pat gali būti atskirų įrenginių, kur triukšmo lygiai viršija normas.<br />
Triukšmo modeliavimo rezultatai, kurie yra pateikti kitame 7.10 skyriuje, parodo, kad<br />
normalios eksploatacijos sąlygomis triukšmo lygis šalia naujos AE neviršys 55 dB.
7.9.1.5 Esamų darbuotojų perkvalifikavimo ir panaudojimo galimybės<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 352<br />
Pagal potencialių tiekėjų pateiktą informaciją ir konsorciumo patirtį, vidutinis naujos<br />
AE visų energoblokų eksploatacijai būtinas darbuotojų skaičius sudaro apie 500<br />
žmonių. Tikslus skaičius priklauso nuo eksploatuojančios organizacijos struktūros, kuri<br />
bus nustatyta priėmus nutarimą dėl naujos AE įrenginių tipo. Kai tiktai paaiškės<br />
eksploatuojančios organizacijos struktūra, bus nustatytos individualios funkcijos šioje<br />
struktūroje. Kiekvienai funkcijai atlikti būtina atitinkama kvalifikacija, kuri gali būti<br />
įgyjama nustatytų apmokymų pagalba per būtiną laikotarpį.<br />
Žemiau pateikti grafikai parodo esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrą 2008 m.<br />
gegužės mėnesio duomenimis. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra<br />
pateikta 7.9-6 paveiksle.<br />
Personalo skaičius<br />
1000<br />
900<br />
800<br />
700<br />
600<br />
500<br />
400<br />
300<br />
200<br />
100<br />
0<br />
66<br />
Amžiaus grupė<br />
7.9-6 pav. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra.<br />
Naujos AE komercinė eksploatacija bus pradėta tarp 2015 ir 2020 metų, kadangi<br />
projektavimas, statyba, perdavimas-priėmimas eksploatuoti, licencijavimas, bandymai ir<br />
paleidimas užtruks nuo 7 iki 12 metų. Oficialus išėjimo į pensiją amžius Lietuvoje<br />
vyrams yra 62,5, o moterims – 60 metų. Todėl beveik visi esami darbuotojai, kuriems<br />
dabar yra 46 arba daugiau metų, iki to laiko, kai prasidės naujos AE komercinė<br />
eksploatacija, turės būti išėję į pensiją.<br />
Priimant, kad apmokyti darbuotojai privalo galėti dirbti dar mažiausiai penkerius metus<br />
prieš išeidami į pensiją, lieka apie 500 jaunesnių nei 41 metų dabar esamų IAE<br />
darbuotojų (žr. 7.9-6 pav.), kurie turi būti įvertinti, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas,<br />
išsilavinimą, papildomus apmokymus ir kvalifikaciją, kad galima būtų nuspręsti,<br />
kuriuos iš jų būtų galima priimti į naują eksploatuojančią organizaciją ir kokiomis<br />
sąlygomis (papildomas išsilavinimas, apmokymai, pakartotini apmokymai ir kitos<br />
kvalifikacijos kėlimo programos). Dabar dar per anksti daryti išsamesnius<br />
apibendrinimus, tačiau kai kuri informacija apie esamą darbuotojų struktūrą yra pateikta<br />
7.9-7 paveiksle.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 353<br />
Vadovai Specialistai Tarnautojai Darbininkai<br />
600<br />
Darbuotojų skaičius<br />
500<br />
400<br />
300<br />
200<br />
100<br />
0<br />
66<br />
Amžiaus grupės<br />
7.9-7 pav. Įvairių amžiaus grupių IAE darbuotojų struktūra 2008 metais.<br />
7.9.2 <strong>Poveikio</strong> socialinei ekonominei <strong>aplinkai</strong> vertinimas<br />
7.9.2.1 Gyventojai ir demografiniai procesai<br />
Darbo jėgos išteklių ir jų prognozės požiūriu, atsižvelgiant į planuojamą ūkinę veiklą,<br />
preliminariai pastebėtina, kad:<br />
· ligi šiol buvusios ilgalaikės demografinės prognozės NAE regiono atžvilgiu<br />
(Lietuvos segmente) nepasitvirtino: Utenos apskričiai jos buvo apie minus 5<br />
proc., <strong>Visagino</strong> miestui – apie minus 15 proc. (t.y. gyventojų skaičius mažėjo<br />
sparčiau, nei tikėtasi);<br />
· regiono miestuose demografinė situacija stabilizuojasi, o kaimuose kinta ir<br />
kiekybiškai, ir kokybiškai: daugėja ne gyventojų, o nekilnojamojo turto<br />
savininkų. Faktinis kaimo gyventojų skaičiaus tankumas kaimuose mažėja<br />
visuose teritoriniuose segmentuose, o miestuose gyventojų skaičius<br />
stabilizuojasi;<br />
· nėra prielaidų manyti, kad Latvijos ir Baltarusijos segmentuose<br />
geodemografiniai procesai vyksta kitaip, nes anksčiau atlikti tyrimai atsklaidė<br />
analogiškas tendencijas Lietuvoje;<br />
· ilgalaikės (pageidaujamos apie 60 metų) demografinės prognozės formaliai yra<br />
neatliekamos tokiu regioniniu lygmeniu , tam reikėtų atskiro tyrimo<br />
· preliminariai prognozuotina, kad vietiniai darbo jėgos resursai yra nepakankami<br />
ne tik dėl numatomų darbų apimties, pobūdžio, demografinių krašto tendencijų,<br />
bet ir dėl to, kad prasidėjo <strong>Visagino</strong> miesto ūkinės veiklos diversifikacija,<br />
gyvensenos pokyčiai, kuri dalį jo gyventojų atsiejo nuo tiesioginės veiklos<br />
atominėje elektrinėje. Tai ypač atsispindi AE regiono jaunimo nuostatose ir<br />
lūkesčiuose;<br />
· Baltarusijos Respublikos segmento darbo jėgos potencialas yra nedidelis ir<br />
mažai perspektyvus dėl amžiaus struktūros, be to, jo dalyvavimas pirmosiose<br />
naujos AE statybos, įrengimo ir eksploatacijos stadijose yra ribotas politinių<br />
priežasčių.<br />
· Darbo jėgos išteklių požiūriu būtina atsižvelgti į pakartotinius Latvijos<br />
Respublikos planus NAE 30 km stebėsenos zonoje statyti stambią naftos<br />
perdirbimo gamyklą, atliekų naikinimo įmones ir kitus pramonės objektus, kurie<br />
gali būti paklausi darbo rinka regiono gyventojams, ypač – Latvijos segmente.
7.9.2.2 Ūkinė veikla<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 354<br />
Kai mažoje šalyje uždaroma didelė atominė elektrinė, prarandamas pagrindinis<br />
nacionalinis elektros tiekimo šaltinis, o tai sąlygoja didesnes elektros kainas, mažesnį<br />
eksportą arba didesnį importą, kas savo ruožtu daro neigiamą poveikį nacionalinei<br />
ekonomikai. Tokioje situacijoje daugėja siūlymų pakeisti uždarytus branduolinius<br />
įrenginius naujais. Esanti infrastruktūra ir darbo jėgos pasiūla daro tokius siūlymus itin<br />
patraukliais, ir tokios investicijos turi ženkliai sumažinti IAE uždarymo socialinį ir<br />
ekonominį poveikį.<br />
NAE statyba ir eksploatacija vertintina iš esmės teigiamai, nors esama ir kai kurių<br />
neigiamų aspektų.<br />
Pagrindiniai teigiami aspektai yra:<br />
· darbo rinkos aktyvėjimas, kadangi numatoma, jog skirtingais statybos<br />
laikotarpiais nuo 5 iki 7 metų dirbs iki 3500 darbuotojų;<br />
· papildomų investicijų poveikis, kadangi numatoma, jog dėl NAE statybos jos<br />
gali sudaryti apie 70 milijonų Lt per metus;<br />
· NAE eksploatacijos metu reikės apie 500 darbuotojų;<br />
· infrastruktūros, ypač <strong>Visagino</strong> ir aplinkinių gyvenviečių namų sektoriaus<br />
vystimasis;<br />
· socialinė ir politinė <strong>Visagino</strong> stabilizacija Ignalinos AE uždarymo kontekste.<br />
Pozityvi įtaka <strong>Visagino</strong> visuomenės psichologiniam klimatui;<br />
· multiplikacinis ekonominis efektas (per aptarnavimo sferos plėtrą);<br />
· regiono investicinio patrauklumo padidėjimas.<br />
Reikšmingiausi neigiami aspektai:<br />
· mažai tikėtinas teigiamas socialinis ekonominis poveikis Baltarusijos ir Latvijos<br />
segmentams NAE aplinkoje; jų teritorijų patrauklumas prioritetiniams turizmo,<br />
rekreacijos ir ekologinio ūkio verslams gali sumažėti, nors atsižvelgiant į tai, kad<br />
IAE jau veikia regione, o ją uždarius atmosferos tarša sumažės, toks poveikis<br />
menkai tikėtinas;<br />
· nebaigta žemės reforma besiformuojančios naujos žemės paklausos kontekste<br />
gali sukelti interesų konfliktus. Tačiau abi naujos AE alternatyvios aikštelės yra<br />
IAE sanitarinės apsaugos zonoje, todėl jokios kitos ūkinės veiklos čia yra<br />
neleidžiamos bent jau iki IAE eksploatavimo nutraukimo pabaigos.<br />
Socialinis ekonominis poveikis turizmo ir rekreacijos sektoriams NAE regiono Lietuvos<br />
segmente ir gretimybėse vertintinas prieštaringai: viena vertus, planuojama veikla gali<br />
mažinti regiono patrauklumą prioritetiniams turizmo, rekreacijos ir ekologinio ūkio<br />
verslams, kita vertus, nauja veikla ir darbuotojų pajamos gali didinti šių paslaugų<br />
paklausą, o tuo pačiu ir šio sektoriaus plėtrą.<br />
Taip pat reikia pažymėti, kad Ignalinos AE šiame regione eksploatuojama beveik 30<br />
metų, o joje susidaręs PBK bus saugomas IAE teritorijoje dar apie 50 metų;<br />
radioaktyviųjų atliekų kapinynai taip pat numatyti šalia Ignalinos AE. Todėl net ir<br />
nulinės alternatyvos atveju (nestatant NAE), regione ilgą laiką išliks branduolinės<br />
energetikos objektai.<br />
Suomijos, Prancūzijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad AE statybos metu, dėl darbo rinkos<br />
suaktyvėjimo, aptarnavimo sferos plėtros ir kitų faktorių jaučiamas teigiamas socialinis<br />
ekonominis poveikis visame regione.
7.9.2.3 Transportas ir triukšmas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 355<br />
Tiek esami krašto keliai, tiek geležinkeliai, potencialiai naudotini NEA veiklai, yra<br />
atokiai nuo apgyventų teritorijų, jų erdvinio santykio kaita nenumatoma. Iš pagrindinio<br />
transporto mazgo, aprūpinančio esama ir būsimą AE (Dūkšto) automobilių kelias ir<br />
geležinkelis driekiasi atokiai <strong>Visagino</strong> ir kitų gyvenamųjų vietovių, tiesa, greta <strong>Visagino</strong><br />
kolektyvinių sodų.<br />
Visgi galimas intensyvus eismas, susijęs su NEA statyba ir eksploatacija, krašto keliais<br />
ir geležinkeliu vyktų itin retai apgyventa teritorija.<br />
Transporto mazgu šioje ūkinėje veikloje galėtų būti Dūkšto miestas, tačiau jame palei<br />
pagrindines komunikacijas dominuoja gamybiniai ir transporto infrastruktūros įrenginiai<br />
(išskyrus mokyklą ir keletą sodybų).<br />
Oro transporto poveikis AE aplinkoje yra neaktualus, nes tai yra neskraidoma zona<br />
(išskyrus NATO karinę policiją ir IAE bei pasienio saugos sraigtasparnių skrydžius).<br />
Nėra prielaidų tvirtinti, kad numatomos NAE poveikis <strong>aplinkai</strong> triukšmo ir vibracijos<br />
požiūriu viršys esamą (žiūr. 7.10 skyriuje pateiktus triukšmo modeliavimo rezultatus).<br />
7.9.2.4 Gyventojų nuomonės tyrimas<br />
<strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojų nuomonės tyrimas (Gyventojų nuomonės tyrimo<br />
<strong>ataskaita</strong>, 2008) yra poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> sudedamoji <strong>dalis</strong>, reikalinga vertinant<br />
planuojamos ūkinės veiklos socialinį ekonominį poveikį. Tyrimą PAVA rengėjų<br />
užsakymu atliko UAB „RAIT“ Rinkos analizės ir tyrimų grupė. Tyrimo metu buvo<br />
siekiama ištirti požiūrį bei nuomonę apie naują AE bei jos galimus poveikius socialinei<br />
ekonominei <strong>Visagino</strong> miesto ir aplinkinių regionų gyventojų <strong>aplinkai</strong>.<br />
Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo ištirti netoli dabartinės IAE gyvenančių Lietuvos<br />
gyventojų požiūrį į naujosios AE poveikį gyvenamajai <strong>aplinkai</strong>, susisiekimo<br />
priemonėms/transportui, laisvalaikio užsiėmimų galimybėms, pragyvenimui ir<br />
profesiniam gyvenimui, gyventojų emigracinėms nuostatoms, nekilnojamojo turto vertei<br />
regione, gyventojų užimtumui, didžiausius poveikius elektrinės statybos ir<br />
eksploatacijos metu, asmeninį informuotumą apie naujos AE projektą.<br />
Siekiant įgyvendinti iškeltus tyrimo tikslus, buvo atliktas reprezentatyvusis regiono<br />
gyventojų tyrimas. Jo metu buvo apklausta 518 <strong>Visagino</strong> mieste ir jo apylinkėse 20 km<br />
spinduliu (Dūkšte, Rimšėje, Turmante, Kaniūkuose, Kimbartiškėje ir Dūkšteliuose)<br />
gyvenančių žmonių. Apklausa buvo atliekama, apklausiant respondentus jų namuose<br />
pagal standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo fiksuojami respondentų atsakymai.<br />
Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant<br />
18 metų ir vyresnių <strong>Visagino</strong> miesto ir jo apylinkių gyventojų pasiskirstymą pagal<br />
amžių, lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę. UAB „RAIT“ tyrimai atlikti, laikantis<br />
ESOMAR (angl. European Society for Opinion and Marketing Research – Europos<br />
organizacija nuomonių ir rinkos tyrimams) reikalavimų.<br />
7.9.2.4.1 Pagrindiniai tyrimo rezultatai<br />
<strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojai teigiamai įvertino galimą naujosios AE poveikį<br />
šiems socialinės ekonominės aplinkos aspektams:<br />
Gyvenamajai <strong>aplinkai</strong> po naujosios AE statybų: („Kaip Jūs įvertintumėte savo<br />
gyvenamąją aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė“: labai patraukli -<br />
42,4%, patraukli – 41,6%: iš viso – 84,0%, 7.9-8 pav.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 356<br />
GYVENAMOSIOS APLINKOS VERTINIMAS PO<br />
NAUJOSIOS ELEKTRINĖS PASTATYMO<br />
1,6%<br />
8,9%<br />
5,5%<br />
42,4%<br />
Labai patraukli<br />
Patraukli<br />
Nepatraukli<br />
Labai nepatraukli<br />
Negaliu įvertinti<br />
41,6%<br />
7.9-8 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąją<br />
aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė“ (N=518)<br />
Dabartinė gyvenamoji aplinka vertinama ypač palankiai ir kiek palankiau, nei būsianti<br />
po naujosios AE statybų („Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąją aplinką šiuo<br />
metu“: labai patraukli – 36,0%, patraukli – 55,1%: iš viso – 91,2%).<br />
Šeimos pragyvenimui ir profesiniam gyvenimui: („Kaip manote, kaip naujoji atominė<br />
elektrinė paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą“: labai<br />
teigiamai – 22,9%, teigiamai – 43,7%: iš viso – 66,6%, 7.9-9 pav.).<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS<br />
ŠEIMOS PRAGYVENIMUI AR PROFESINIAM<br />
GYVENIMUI<br />
0,5%<br />
6,2%<br />
24,7%<br />
2,0%<br />
22,9%<br />
Labai teigiamai<br />
Teigiamai<br />
Niekaip nepaveiks<br />
Neigiamai<br />
Labai neigiamai<br />
Negaliu įvertinti<br />
43,7%<br />
7.9-9 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė<br />
paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą“ (N=518)<br />
Būsto vertei: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks Jūsų nuolatinio<br />
būsto vertę“: vertė padidės – 49,0% (skaičiuojant nuo gyvenančių regione nuolat),<br />
7.9-10 pav.).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 357<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS<br />
NUOLATINIO BŪSTO VERTEI<br />
9,3%<br />
9,5%<br />
49,0%<br />
Vertė padidės<br />
32,2%<br />
Reikšmingo pokyčio<br />
nebus<br />
Vertė sumažės<br />
Negaliu įvertinti<br />
7.9-10 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė<br />
paveiks Jūsų nuolatinio būsto vertę“ (N=508)<br />
Gyventojų užimtumo lygiui statybos ir eksploatavimo metu: („Kaip Jūs vertinate<br />
naujosios atominės elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybos<br />
metu“: užimtumas labai padidės – 46,7%, užimtumas padidės – 42,8%:iš viso –<br />
89,5%, 7.9-11 pav.); („Kaip Jūs vertinate naujosios atominės elektrinės poveikį<br />
gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) eksploatacijos metu“: užimtumas labai padidės<br />
– 26,6%, užimtumas padidės – 38,7%: iš viso – 65,4%).<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS<br />
GYVENTOJŲ UŽIMTUMUI STATYBOS METU<br />
5,6%<br />
2,0% 3,0%<br />
46,7%<br />
Užimtumas labai padidės<br />
42,8%<br />
Užimtumas padidės<br />
Užimtumas nepakis<br />
Užimtumas sumažės<br />
Negaliu įvertinti<br />
7.9-11 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs vertinate naujosios atominės<br />
elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybos metu“ (N=518)<br />
Vertindami susisiekimo priemones, transportą: („Kaip manote, kaip naujoji atominė<br />
elektrinė paveiks susisiekimo priemones/transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.),<br />
kurias Jūs naudojate“: labai teigiamai – 13,9%, teigiamai – 35,9%: iš viso – 49,7%;<br />
niekaip nepaveiks – 41,6%). Regiono gyventojai pasidalino į dvi apylyges grupes: kiek<br />
daugiau mano, kad naujoji AE susisiekimą paveiks teigiamai, kiti, kurių kiek mažiau, –<br />
kad neturės jokio poveikio, 7.9-12 pav..
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 358<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS<br />
SUSISIEKIMUI<br />
0,1%<br />
1,9%<br />
6,7%<br />
13,9%<br />
Labai teigiamai<br />
Teigiamai<br />
41,6%<br />
Niekaip nepaveiks<br />
Neigiamai<br />
Labai neigiamai<br />
Negaliu įvertinti<br />
35,9%<br />
7.9-12 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė<br />
paveiks susisiekimo priemones/ transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.), kurias Jūs<br />
naudojate“ (N=518)<br />
<strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojų nuomone, naujoji AE niekaip nepaveiks šių<br />
aspektų:<br />
Poilsio ir laisvalaikio galimybių: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks<br />
Jūsų poilsio ar kitų laisvalaikio užsiėmimų galimybes“: niekaip nepaveiks – 61,5%,<br />
7.9-13 pav.).<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS<br />
LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMŲ GALIMYBĖMS<br />
5,4%<br />
1,6%<br />
6,6%<br />
8,7%<br />
16,2%<br />
Labai teigiamai<br />
Teigiamai<br />
Niekaip nepaveiks<br />
Neigiamai<br />
Labai neigiamai<br />
Negaliu įvertinti<br />
61,5%<br />
7.9-13 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė<br />
paveiks Jūsų poilsio ar kitų laisvalaiko užsiėmimų galimybes“ (N=518)<br />
Ketvirta<strong>dalis</strong> (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio sričiai regione<br />
turės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaip labai teigiamą (8,7%) arba<br />
teigiamą (16,2%) laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Šeši iš dešimties (61,5%) mano,<br />
kad NAE niekaip nepaveiks laisvalaikio užsiėmimų galimybių, o 7,0% mano, jog NAE<br />
turės neigiamą poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Apžvelgus atsakymų<br />
pasiskirstymus, matoma, kad galvodami apie NAE poveikį savo poilsio ir laisvalaikio<br />
galimybėms didesnė <strong>dalis</strong> regiono gyventojų mano, kad NAE šios gyvenimo srities<br />
niekaip nepaveiks.<br />
Paklausti, kokius laisvalaikio užsiėmimus konkrečiai paveiks naujoji AE, žmonės buvo
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 359<br />
linkę daugiau abstrakčiai samprotauti, nei vardinti konkrečias veiklos rūšis. Teigę, kad<br />
naujoji AE apskritai laisvalaikį paveiks labiau teigiamai, iš konkrečių laisvalaikio<br />
leidimo galimybių minėjo, kad bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių ir poilsio<br />
vietų (7,3%), bus paveikta žvejyba (5,3%), atsiras pokyčių turizmo sferoje (4,5%),<br />
7.9-14 pav. Manantys, jog naujoji AE laisvalaikį paveiks neigiamai, teigė, kad paveikta<br />
bus žvejyba (32,1%), poilsis miške (14,3%), plaukiojimas, plaukiojimas valtimi (6,3%),<br />
taip pat buvo sakančių, kad neigiamai bus paveikti visi laisvalaikio praleidimo būdai<br />
(6,3%), 7.9-15 pav.<br />
LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMAI, KURIEMS BUS TEIGIAMAS POVEIKIS<br />
Nepasikeis, nieko nepaveiks<br />
32,5%<br />
Viską paveiks teigiamai, bus geriau<br />
10,8%<br />
Bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, poilsio vietų<br />
Miestas turės daugiau lėšų<br />
Paveiks žvejybą<br />
Pokyčiai turizmo sferoje<br />
Pokyčiai gyventojų užimtumo, socialinėje srityse<br />
Bus saugiau<br />
Pokyčiai paslaugų sferoje, infrastruktūros plėtra, investicijos<br />
Paveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimi<br />
Viskas bus kitaip, bus nauja ateitis<br />
Kita<br />
Nenurodė<br />
7,3%<br />
5,3%<br />
5,3%<br />
4,5%<br />
3,9%<br />
2,3%<br />
2,1%<br />
2,0%<br />
1,1%<br />
6,6%<br />
28,9%<br />
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%<br />
7.9-14 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikio<br />
užsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi,<br />
kitas atvirame ore vykdomas veiklas)“. Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie teigiamai<br />
vertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms.<br />
(N=129)<br />
LA ISVA LA IKIO UŽSIĖMIMA I, KURIEMS BUS NEIGIAMA S POVEIKIS<br />
Paveiks žvejybą<br />
Bus įtaka poilsiui miške<br />
Paveiks gamtą<br />
Paveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimi<br />
Paveiks visus laisvalaikio praleidimo būdus<br />
Bus įtaka maudynėms, šiltesnis vanduo maudynėms<br />
Įtakos buvimą saulėje<br />
Nepasikeis, nieko nepaveiks<br />
Geresnė nuomonė atvykstančiųjų iš toliau<br />
Bus mažiau žmonių<br />
Bus daugiau žmonių<br />
Bus įtaka turizmui<br />
Gali padidėti blogas poveikis sveikatai<br />
Nenurodė<br />
9,0%<br />
6,3%<br />
6,3%<br />
5,8%<br />
5,8%<br />
4,6%<br />
3,7%<br />
3,0%<br />
2,7%<br />
2,5%<br />
2,4%<br />
14,3%<br />
25,7%<br />
32,1%<br />
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 360<br />
7.9-15 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikio<br />
užsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi,<br />
kitas atvirame ore vykdomas veiklas). Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie neigiamai<br />
vertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. (N=36)<br />
Analizuojant atsakymus į šį klausimą pagal socialines-demografines charakteristikas,<br />
statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, tačiau matoma tendencija, kad visaginiečiai labiau<br />
nei aplinkinių gyvenviečių gyventojai linkę manyti, kad NAE poilsio ir laisvalaikio<br />
galimybes paveiks teigiamai.<br />
Respondentų paklausus, kaip NAE paveiks jų norą išsikelti iš regiono, septyni iš<br />
dešimties (70,4%) atsakė, kad elektrinė noro išsikelti nepaveiks, 4,4% atsakė, jog noras<br />
išsikelti padidės, o penktadalio (21,9%) teigimu noras išsikelti iš regiono sumažės.<br />
Vadinasi, didžioji <strong>dalis</strong> savo nuomonės išvažiuoti, ar pasilikti dėl NAE statybų neketina<br />
keisti, o kas penktam regiono gyventojui noras išsikelti sumažės, 7.9-16 pav..<br />
NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBOS<br />
POVEIKIS IŠSIKĖLIMUI IŠ REGIONO<br />
3,3%<br />
4,4%<br />
21,9%<br />
Noras išsikelti<br />
padidės<br />
Noro išsikelti<br />
nepaveiks<br />
Noras išsikelti<br />
sumažės<br />
Negaliu įvertinti<br />
70,4%<br />
7.9-16 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė<br />
paveiks Jūsų norą išsikelti iš regiono“ (N=518)<br />
Nors statistiškai reikšmingų skirtumų pagal socialinės-demografines charakteristikas<br />
nėra, matoma tendencija, kad <strong>Visagino</strong> miesto gyventojams labiau nei apylinkių<br />
gyventojams noras išsikelti sumažės (25,3% visaginiečių ir 1,3% aplinkinių vietovių<br />
gyventojų teigė, kad noras išsikelti sumažės). Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai<br />
dažniau teigė, kad NAE statyba noro išvažiuoti iš regiono nepaveiks.<br />
Didžiausias poveikis atominės elektrinės statybos metu, regiono gyventojų nuomone,<br />
bus užimtumui (37,7%). Taip pat gyventojai mano, kad statybos metu didžiausias<br />
poveikis bus saugumo jausmui (28,6%), Drūkšių ežerui (26,5%) ir eismui (23,8%),<br />
7.9-17.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 361<br />
POVEIKIAI ELEKTRINĖS STATYBOS METU<br />
Užimtumui<br />
Saugumo jausmui<br />
Drūkšių ežerui<br />
Eismui<br />
Kraštovaizdžiui ir žemėnaudai<br />
Triukšmui<br />
Oro kokybei ir klimatui<br />
Žvejybai<br />
Sveikatai<br />
Regiono tinkamumui gyventi<br />
Radioaktyviųjų išmetimų poveikis<br />
Kiti (žmonių tarpusavio santykiams, visuomenės nuomonei)<br />
Jokio poveikio, niekas nepasikeis<br />
Nenurodė<br />
0,4%<br />
28,6%<br />
26,5%<br />
23,8%<br />
18,8%<br />
15,3%<br />
14,5%<br />
13,9%<br />
13,1%<br />
11,9%<br />
10,4%<br />
7,8%<br />
7,3%<br />
37,7%<br />
0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0<br />
7.9-17 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromas<br />
didžiausias poveikis elektrinės STATYBOS metu“ (N=518)<br />
Kad bus daromas didžiausias poveikis saugumo jausmui dažniau minėjo apklaustieji<br />
gyvenantys <strong>Visagino</strong> mieste, o eismui ir kraštovaizdžiui – gyvenantys apylinkėse.<br />
Poveikį oro kokybei ir klimatui dažniau nurodė 26–35 metų apklaustieji ir asmenys,<br />
gyvenantys <strong>Visagino</strong> miesto apylinkėse. 18–25 metų apklaustieji dažniau nurodė<br />
poveikį sveikatai.<br />
Paklausti apie poveikius naujosios atominės elektrinės eksploatavimo metu,<br />
respondentai teigė, kad didžiausias poveikis bus energijos rinkai (41,0%). Taip pat<br />
gyventojai dažniau teigė, kad didžiausias poveikis bus užimtumui (29,0%), Drūkšių<br />
ežerui (26,3%) ir saugumo jausmui (23,8%), 7.9-18 pav.<br />
Poveikį užimtumui dažniau minėjo visaginiečiai, o poveikį Drūkšių ežerui ir oro<br />
kokybei ir klimatui – apylinkių gyventojai. Kad bus didžiausias poveikis oro kokybei ir<br />
klimatui taip pat dažniau minėjo įgiję profesinį išsilavinimą. Radioaktyviųjų išmetimų<br />
poveikį, poveikį sveikatai ir žvejybai dažniau minėjo 18–25 metų asmenys bei <strong>Visagino</strong><br />
m. apylinkių gyventojai. Poveikį kraštovaizdžiui ir žemėnaudai dažniau minėjo 36–45<br />
metų apklaustieji ir asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 362<br />
POVEIKIAI ELEKTRINĖS EKSPLOATACIJOS METU<br />
Energijos rinkai<br />
Užimtumui<br />
Drūkšių ežerui<br />
Saugumo jausmui<br />
Oro kokybei ir klimatui<br />
Radioaktyviųjų išmetimų poveikis<br />
Sveikatai<br />
Regiono tinkamumui gyventi<br />
Žvejybai<br />
Kraštovaizdžiui ir žemėnaudai<br />
Poveikis eismui<br />
Triukšmui<br />
Kita<br />
Jokio poveikio, niekas nepasikeis<br />
Nenurodė<br />
0,8 %<br />
3,0 %<br />
4,9 %<br />
7,2 %<br />
7,1 %<br />
8,8 %<br />
11,2 %<br />
14,8 %<br />
14,1 %<br />
17,1 %<br />
16,9 %<br />
23,8 %<br />
26,3 %<br />
29,0 %<br />
Pakils vandens temperatūra, sumažės<br />
radiacijos lygis, viskas bus stabilu, teigiamas<br />
poveikis šalies ekonomikai, visuomenės<br />
nuomonei<br />
41,0 %<br />
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%<br />
7.9-18 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromas<br />
didžiausias poveikis elektrinės EKSPLOATACIJOS metu”<br />
Apibendrinę 7.9-17 ir 7.9-18 paveiksluose pateiktus atsakymus matome, kad, gyventojų<br />
nuomone, be energijos rinkos, didžiausi poveikiai statybos ir eksploatavimo metu bus<br />
daromi toms pačioms sritims: užimtumui, saugumo jausmui ir Drūkšių ežerui. O kai<br />
kurioms sritims poveikis statybos ir eksploatavimo metu skirsis. Respondentai mano,<br />
kad statybos metu bus veikiamas eismas, kraštovaizdis ir žemėnauda bei triukšmo lygis,<br />
tačiau eksploatavimo metu tokio poveikio nebebus. Eksploatavimo metu respondentai<br />
dažniau įžvelgė poveikį oro kokybei ir klimatui bei radioaktyviųjų išmetimų poveikius,<br />
kurie statybų metu, jų nuomone, šioms sritims nebus daromi.<br />
<strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojai nėra gerai informuoti apie NAE projektą: („Ar<br />
Jūs iki šiol gavote pakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinės<br />
projektą“: yra gavę šiek tiek informacijos – 52,9%, nieko nėra girdėję apie projektą –<br />
15,7%: iš viso – 68,6% mažai informuotų ar neinformuotų regiono gyventojų, 7.9-19<br />
pav.). Šiuo klausimu kiek išsiskiria <strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojų nuomonė.<br />
Visaginiečiai labiau nei apylinkių gyventojai jaučiasi pakankamai informuoti ir daugiau<br />
informacijos nepageidauja, tačiau bendrai, tiek vienų, tiek kitų didesnė <strong>dalis</strong> yra mažai<br />
informuota apie NAE projektą.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 363<br />
INFORMACIJA APIE ATOMINĖS ELEKTRINĖS<br />
PROJEKTĄ<br />
15,7%<br />
0,6%<br />
3,2%<br />
27,6%<br />
Gavau per daug<br />
informacijos<br />
Gavau pakankamai<br />
informacijos<br />
52,9%<br />
Esu girdėjęs (-usi) arba<br />
perskaitęs (-čiusi) šiek<br />
tiek informacijos apie šį<br />
projektą<br />
Iki šiol nebuvau girdėjęs<br />
(-usi) ar skaitęs (-čiusi)<br />
apie šį projektą<br />
Nenurodė<br />
7.9-19 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Ar Jūs iki šiol gavote pakankamai ar<br />
nepakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinės projektą“ (N=518)<br />
Regiono gyventojai norėtų gauti daugiau informacijos klausimais, parodytais 7.9-20<br />
pav.<br />
KLAUSIMAI, KURIAIS NORIMA GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOS<br />
Poveikis sveikatai<br />
Man nereikia daugiau informacijos<br />
Poveikiai energijos rinkai<br />
Poveikis užimtumui<br />
Poveikis oro kokybei ir klimatui<br />
Poveikis regiono tinkamumui gyventi<br />
Radioaktyviųjų išmetimų poveikis<br />
Poveikis saugumo jausmui<br />
Poveikis Drūkšių ežerui<br />
Poveikis kraštovaizdžiui ir žemėnaudai<br />
Poveikis žvejybai<br />
Poveikis eismui<br />
Triukšmas<br />
Kiti<br />
Nenurodė<br />
9,1%<br />
7,2%<br />
6,3%<br />
5,6%<br />
3,0%<br />
8,3%<br />
13,8%<br />
23,2%<br />
22,6%<br />
20,9%<br />
20,0%<br />
19,6%<br />
18,5%<br />
31,5%<br />
30,4%<br />
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%<br />
7.9-20 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kokiais klausimais Jūs norėtumėte gauti<br />
daugiau informacijos“<br />
Regiono gyventojų nuomone, nauja atominė elektrinė Lietuvoje turi būti pastatyta<br />
(sutinka – 91,9%) ir jie pritaria naujosios elektrinės statybai vienoje iš planuojamų<br />
aikštelių (sutinka – 82,8%), tačiau nesijaučia galintys įtakoti, kurie poveikiai <strong>aplinkai</strong><br />
yra vertinami ir kaip vertinami. Šeši iš dešimties (63,4%) nesutiko su teiginiu, kad gali<br />
įtakoti, kurie poveikiai <strong>aplinkai</strong> yra vertinami ir kaip vertinami. Nepaisant to, kad<br />
gyventojai nesijaučia galintys paveikti <strong>vertinimo</strong> procesą, jie tiki, kad galimi poveikiai<br />
<strong>aplinkai</strong> bus visapusiškai įvertinti (sutinka – 66,3%) .
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 364<br />
POŽIŪRIS Į NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBAS IR VERTINIMĄ<br />
100,0<br />
90,0<br />
80,0<br />
70,0<br />
60,0<br />
50,0<br />
40,0<br />
30,0<br />
20,0<br />
10,0<br />
0,0<br />
66,3%<br />
63,4%<br />
23,3% 22,0%<br />
14,5%<br />
10,3%<br />
Aš manau, kad galimi<br />
naujosios atominės<br />
elektrinės poveikiai<br />
<strong>aplinkai</strong> bus visapusiškai<br />
įvertinti<br />
Aš galiu įtakoti tai, kurie<br />
poveikiai <strong>aplinkai</strong> yra<br />
vertinami ir kaip jie yra<br />
vertinami<br />
91,9%<br />
82,8%<br />
4,5% 3,6%<br />
4,0%<br />
Aš manau, kad Lietuvoje<br />
turėtų būti pastatyta<br />
naujoji atominė elektrinė<br />
13,2%<br />
Aš pritariu naujosios<br />
atominės elektrinės<br />
statybai vienoje iš<br />
planuojamų aikštelių<br />
Sutinku Nesutinku Negaliu atsakyti<br />
7.9-21 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Sutinkate ar nesutinkate su šiais teiginiais“<br />
(N=518)<br />
Gyventojams gana sunku buvo pareikšti savo pageidavimus projekto planuotojams ir<br />
vertintojams, tačiau tie, kurie turėjo savo nuomonę, išreiškė tokius pageidavimus<br />
planuotojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgta<br />
planuojant naująją elektrinę. Kokie Jūsų pageidavimai planuotojams“):<br />
· ka d būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (16,6%);<br />
· kad būtų pagalvota apie žmonių užimtumą (9,4%);<br />
· kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (5,5%);<br />
· kad būtų spartesnė statybos darbų eiga (5,1%).<br />
Vertintojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgta<br />
vertinant naujosios elektrinės poveikį <strong>aplinkai</strong>. Kokie Jūsų pageidavimai<br />
vertintojams“):<br />
· kad būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (17,4%);<br />
· kad būtų atsižvelgta į oro kokybę, klimatą, laikomasi ekologinių normų (12,6%);<br />
· kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (9,9%).<br />
Taigi, pagrindinis pageidavimas planuotojams ir vertintojams – atsižvelgti į AE<br />
saugumą ir jos eksploatacijos saugumą.<br />
Išvada<br />
Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, galima teigti, kad <strong>Visagino</strong> miesto ir<br />
apylinkių gyventojai naujos AE poveikį daugumai tirtų socialinio ekonominio<br />
gyvenimo sferų vertina palankiai, ir pritaria naujos AE statyboms vienoje iš planuojamų<br />
aikštelių. Planuojant ir vertinant naujosios AE poveikius jie pageidauja, kad pirmiausiai<br />
būtų atsižvelgta į AE ir jos eksploatacijos saugumą. Kadangi pusė gyventojų yra mažai<br />
informuoti ar neinformuoti apie šį projektą, jiems reikėtų suteikti daugiau informacijos<br />
apie planuojamus darbus ir poveikius, tuo pačiu informuojant ir apie galimybes pateikti<br />
savo nuomonę ir vertinimus projekto planuotojams bei vertintojams, kadangi didesnė<br />
regiono gyventojų <strong>dalis</strong> nemano, kad gali įtakoti šį procesą.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 365<br />
7.9.3 <strong>Poveikio</strong> sumažinimo priemonės<br />
7.9.3.1 Gyventojai ir demografiniai procesai<br />
Siūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:<br />
· su NAE statybos ir eksploatacijos veikla susijusių veiklų diversifikacijos<br />
(įvairovės) atskleidimas visuomenei, ypač – ilgalaikio jos statytojų ir<br />
eksploatuotojų aptarnavimo srityje: tai paskatintų aplinkinių teritorijų verslus ir<br />
stabilizuotų jų (teritorijų) geodemografinę situaciją atsižvelgiant į ilgalaikę<br />
veiklos perspektyvą;<br />
· maksimalus <strong>Visagino</strong> darbo jėgos potencialo pasitelkimas, vengiant masinės<br />
darbo jėgos imigracijos iš išorės (išskyrus aukštos klasės specialistus ir<br />
specialiąsias tarnybas).<br />
Būtina atsižvelgti į svarbų aspektą, taikant jį ilgalaikei planuojamai veiklai: naujos AE<br />
statybai ir eksploatacijai: esama demografinė ir darbo rinkos situacija grindžiama 2001<br />
m. gyventojų ir būstų surašymo bei einamaisiais savivaldybių struktūrų duomenimis.<br />
Atsižvelgiant į numatomą NAE statybos grafiką itin aktualūs ir pravartūs bus 2012–<br />
2013 metų surašymų, atliekamų visose regiono valstybėse, duomenys, leisiantys<br />
patikslinti geodemografines tendencijas, darbo išteklių potencialą ir kt.<br />
7.9.3.2 Ūkinė veikla<br />
Siūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:<br />
· esamame IAE regione Ignalinos ir gretimos gyvenvietės įgavo kurortinių<br />
vietovių statusą; jos nėra Ignalinos AE stebėsenos 30 km zonoje, tačiau ir toliau<br />
siejamos su probleminiu Ignalinos AE regionu dėl administracinės<br />
priklausomybės. Tai kelia ūkinės veiklos priešpriešą. Dėl to būtinos tokios<br />
naujos atominės elektrinės įvaizdžio formavimo priemonės, kurios ne tik<br />
formuotų pačios NAE įvaizdį, bet ir psichologiškai atsietų ją nuo likusio regiono<br />
(ypatingai Ignalinos rajono savivaldybės) bei mažintų potencialią neigiamą įtaką<br />
prioritetinėms regione rekreacinėms, kurortinėms, turizmo bei ekologinio ūkio<br />
veikloms;<br />
· LR Vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. 10 d. nutarimu Nr. 875 Zarasų miestui<br />
suteikė kurortinės teritorijos statusą. Zarasų miestas yra už 25 km nuo<br />
veikiančios Ignalinos AE, ir jo rekreacinėms, turizmo, kultūrinėms veikloms tai<br />
kol kas netrukdė, tačiau formuojant NAE įvaizdį būtina pabrėžti, kad pasenę ir<br />
Vakarų standartų neatitinkantys IAE RBMK reaktoriai bus išmontuoti, naujoje<br />
elektrinėje bus naudojamos pačios moderniausios ir saugiausios technologijos, o<br />
NAE teigiamas poveikis regiono socialinei ekonominei plėtrai dėl darbo rinkos<br />
suaktyvėjimo, investicinio patrauklumo padidėjimo, aptarnavimo sferos plėtros<br />
gali pritraukti papildomų investicijų ir į regiono rekreacinius, kurortinius bei<br />
turizmo objektus;<br />
· sprendžiant šio interesų balanso klausimą būtų tikslinga atlikti specialų tyrimą,<br />
skirtą platesniam NAE poveikio socialinei ekonominei <strong>aplinkai</strong> išsiaiškinimui<br />
šalies Bendrojo plano kontekste;<br />
· galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Drūkšių ežero pakrantėms bus<br />
koncentruotas ties pasirinkta statybos aikštele ir ties aušinimo vandens paėmimo<br />
ir išleidimo vietomis. Šis poveikis bus trumpalaikis, o poveikio tolesnėms ežero<br />
pakrantėms, poilsio zonoms, paplūdimiams ir kitoms rekreacinėms veikloms<br />
nesitikima. Jei toks neplanuotas poveikis būtų aptiktas ir labiau nutolusioms
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 366<br />
pakrantėms, tai NAE eksploatuojanti organizacija imsis atitinkamų poveikio<br />
sumažinimo priemonių.<br />
Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma <strong>Visagino</strong> miesto ir<br />
apylinkių gyventojų (61,5%) mano, kad NAE niekaip nepaveiks jų poilsio ir laisvalaikio<br />
galimybių, ketvirta<strong>dalis</strong> (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio ir<br />
rekreacijos sričiai regione turės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaip<br />
labai teigiamą (8,7%) arba teigiamą (16,2%), ir tik 7,0% gyventojų mano, jog NAE<br />
darys neigiamą poveikį jų laisvalaikio užsiėmimų galimybėms.<br />
Visuomenės nuomonės apklausa taip pat parodė, kad dauguma <strong>Visagino</strong> miesto ir<br />
apylinkių gyventojų (84,0%) mano, kad jų gyvenamoji aplinka po to, kai bus pastatyta<br />
naujoji elektrinė, bus labai patraukli (42,4%) arba patraukli (41,6%), ir tik 7,1%<br />
apklaustųjų mano, kad ji bus nepatraukli (5,5%) arba labai nepatraukli (1,6%). Taip pat<br />
dauguma <strong>Visagino</strong> miesto ir apylinkių gyventojų (89,5%) mano, kad NAE statybos<br />
metu gyventojų užimtumas labai padidės (46,7%) arba padidės (42,8%), tik 5,6%<br />
apklaustųjų mano, kad gyventojų užimtumas nepakis, ir tik 2% apklaustųjų mano, kad<br />
gyventojų užimtumas sumažės.<br />
7.9.3.3 Transportas ir triukšmas<br />
Darbai vyks negyvenamoje teritorijoje, todėl pagrindinė priemonė yra darbo saugos<br />
reikalavimų paisymas. Vengiant padidinto triukšmo dėl intensyvesnio eismo Dūkšte ir<br />
gretimose gyvenvietėse gali būti reguliuojamas krovos darbų ir krovininio transporto<br />
eismo grafikas, įrengiamos triukšmo užkardos gyvenvietėse palei pagrindinius kelius.<br />
Vietos gyventojų nuomone, efektyvios priemonės būtų alternatyvių esamiems<br />
pagrindinių automobilių kelių modernizacija ir pritaikymas naujoms reikmėms.<br />
7.9.3.4 Darbo kalba<br />
Įvairiose studijose branduolinės energetikos, aviacijos ir medicinos srityse buvo<br />
analizuojamas darbo kalbos poveikis gebėjimams atlikti darbą didelės rizikos aplinkose.<br />
Rezultatai parodė, kad gebėjimas atlikti darbą yra žymiai geresnis, kai yra vartojama<br />
gimtoji kalba. Ypač streso sąlygomis, tokiomis kaip trikdžiai ar avarinės sąlygos, klaidų<br />
skaičius dėl neteisingo supratimo, kuris sąlygoja avarijas arba katastrofas, yra žymiai<br />
mažesnis, kai vietoj užsienio kalbos vartojama gimtoji kalba.<br />
Todėl naujos AE eksploatavimas turi būti vykdomas vartojant lietuvių kalbą. Visos<br />
instrukcijos, apmokymo programos ir eksploatavimo procedūros turi būti išleistos<br />
lietuvių kalba. Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia aprašymus ir procedūras bet kuria kita<br />
kalba, jos turi būti išverstos į lietuvių kalbą. Originalūs dokumentai turi būti saugomi<br />
kaip etalonas originalo kalba, bet nenaudojami kasdieniniame darbe.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 367<br />
7.10 VISUOMENĖS SVEIKATA<br />
7.10.1 Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklė<br />
7.10.1.1 Demografiniai rodikliai<br />
Naujos AE (NAE) alternatyvios aikštelės yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, netoli nuo<br />
valstybės sienos su Baltarusija ir Latvija. Artimiausi gyventojai yra už maždaug 3 km į<br />
pietvakarius nuo alternatyvios aikštelės Nr. 2.<br />
Kaimyninių šalių populiacijos ir metinio prieaugio, nurodyto Pasaulio sveikatos<br />
organizacijos (PSO) duomenų bazėje „Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos<br />
rodikliai), duomenys pateikiami 7.10-1 lentelėje. Duomenų bazėje yra tik 2005 metų<br />
duomenys.<br />
Baltarusijos gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis už Lietuvos ir keturis kartus<br />
didesnis už Latvijos.<br />
7.10-1 lent. Gyventojų skaičius (tūkstančiais).<br />
Šalis 2005<br />
Baltarusija 9 755<br />
Latvija 2 307<br />
Lietuva 3 431<br />
Metinio gyventojų prieaugio rodiklis yra neigiamas visose trijose šalyse, didžiausias –<br />
Latvijoje, žemiausias – Baltarusijoje. Metinis 2005 metų prieaugis pateikiamas 7.10-2<br />
lentelėje.<br />
7.10-2 lent. Metinis gyventojų prieaugis (%).<br />
Šalis 2005<br />
Baltarusija -0,5<br />
Latvija -0,8<br />
Lietuva -0,6<br />
Visoms trims šalims, turinčioms sumažėjusį gyventojų prieaugį (žiūr. 7.10-2 lentelę),<br />
neiškils tokių problemų kaip padidėjusi maisto, infrastruktūrų ir paslaugų paklausa. Kita<br />
vertus, neigiamas prieaugis iš dalies atspindi įtemptą socialinę aplinką, kuri, savo<br />
ruožtu, neigiamai veikia sveikatos rodiklius.<br />
7.10.1.2 Gyventojų sveikatos rodikliai<br />
Šiame skyriuje minėtų trijų šalių gyventojų sveikatos būklė perteikiama bendrojo<br />
mirtingumo, standartizuoto mirtingumo ir gyvenimo trukmės rodikliais.<br />
Šie rodikliai parodo tik esamą sveikatos būklę. Šalių sveikatos rodiklių skirtumų<br />
priežastys nebuvo įvertintos, kadangi tam reikėtų įvertinti specifinius mirtingumo<br />
atvejus (pvz., nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, rūkymo, socialinių veiksnių ir pan.).<br />
Toks įvertinimas neįtrauktas į PAV apimtį.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 368<br />
Esamos IAE regiono gyventojų sveikatos būklė nebuvo įvertinta dėl anksčiau minėtų<br />
priežasčių. Visų trijų šalių sveikatos duomenų rinkimas pareikalautų prieigos prie<br />
tikslios statistikos ir išsamaus epidemiologinio tyrimo, o tai neįeina į šio PAV apimtį.<br />
Bendrasis trijų šalių mirtingumas 1 000 gyventojų pateikiamas 7.10-3 lentelėje. Kaip<br />
matyti iš šios lentelės, mirtingumas 1 000 gyventojų Lietuvoje per 20 metų išaugo nuo<br />
10 (1990) iki 12 (2005), Latvijoje – nuo 12 (1990) iki 14 (2005), Baltarusijoje – nuo 10<br />
(1985) iki 14 (2005). Daugiausiai mirtingumas padidėjo Baltarusijoje, mažiausiai –<br />
Lietuvoje. Didžiausias mirtingumas 1 000 gyventojų (1985-2005) yra Latvijoje (13,4),<br />
mažiausias – Lietuvoje (11,4).<br />
Informacijos šaltinis – JT statistikos skyrius, pateikiantis mirtingumo rodiklius tik kas<br />
penkerius metus.<br />
7.10-3 lent. Bendrasis mirtingumas 1 000 gyventojų (Šaltinis: JT statistikos<br />
skyrius).<br />
Šalis ar vietovė<br />
Gyventojų projektavimo<br />
variantai<br />
1985 1990 1995 2000 2005<br />
Baltarusija Apytikris (praeityje) 10 10 12 14 14<br />
Vidutinis 12<br />
Latvija Apytikris (praeityje) 13 12 14 14 14<br />
Vidutinis 13,4<br />
Lietuva Apytikris (praeityje) 11 10 12 12 12<br />
Vidutinis 11,4<br />
Informacija apie standartizuoto mirtingumo rodiklius paimta iš PSO duomenų bazės<br />
„Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos rodikliai). Turimas rodiklis yra<br />
standartizuoto pagal amžių mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (100 000 gyventojų) ir<br />
standartizuoto mirtingumo nuo vėžio (100 000 gyventojų) 2002 metais.<br />
Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų yra aukščiausias<br />
Baltarusijoje, žemiausias – Lietuvoje (žiūr. 7.10-4 lentelę).<br />
7.10-4 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų (100<br />
000 gyventojų).<br />
Šalis 2002<br />
Baltarusija 839,0<br />
Latvija 733,0<br />
Lietuva 640,0<br />
Kita vertus, standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio yra didžiausias<br />
Lietuvoje, žemiausias – Baltarusijoje (žiūr. 7.10-5 lentelę).<br />
7.10-5 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio (100 000<br />
gyventojų).<br />
Šalis 2002<br />
Baltarusija 143,0<br />
Latvija 156,0
Šalis 2002<br />
Lietuva 161,0<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 369<br />
Gyvenimo trukmė atspindi bendrą gyventojų mirtingumą. Ji apima visų amžiaus grupių<br />
– vaikų ir paauglių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių – mirtingumo modelį. Ji<br />
apskaičiuoja vidutinišką metų kiekį, kuriuos naujagimis turėtų nugyventi esant<br />
dabartiniam mirtingumui. Duomenų bazė pateikia tik 2004–2005 metų rodiklius.<br />
Didžiausia tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė yra Lietuvoje, mažiausia –<br />
Baltarusijoje (žiūr. 7.10-6 lentelę).<br />
7.10-6 lent. Gyvenimo trukmė (metais).<br />
Vyrai:<br />
Šalis 2004 2005<br />
Baltarusija 63,0 63,0<br />
Latvija 66,0 65,0<br />
Lietuva 66,0 65,0<br />
Moterys:<br />
Šalis 2004 2005<br />
Baltarusija 74,0 75,0<br />
Latvija 76,0 76,0<br />
Lietuva 78,0 77,0<br />
Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė arba sveiko gyvenimo trukmės rodiklis (HALE),<br />
paremtas gyvenimo trukme, tačiau įtraukiantis ir laiką, praleistą esant prastai sveikatai,<br />
dar nėra prieinamas PSO duomenų bazėje.<br />
7.10.2 <strong>Poveikio</strong> visuomenės sveikatai vertinimas<br />
7.10.2.1 Neradiologinis poveikis<br />
Pagrindinė neradiologinė rizika gyventojų sveikatai<br />
Planuojama ūkinė veikla bus vykdoma IAE pramoninėje teritorijoje ir esamos 3 km<br />
spindulio IAE sanitarinės apsaugos zonos ribose. Minimalus atstumas nuo planuojamos<br />
naujos AE iki dabartinės sanitarinės apsaugos zonos ribos yra apie 1,5–2 km.<br />
Dabartinėje IAE sanitarinės apsaugos zonoje nėra nuolatinių gyventojų, taip pat<br />
apribota ūkinė veikla. Planuojama ūkinė veikla bus vystoma toli nuo nuolatinių<br />
gyventojų.<br />
Potencialus įprastų (neradiologinės kilmės) pavojingų veiksnių visuomenės sveikatai vertinimas pateiktas toliau<br />
esančiose lentelėse. 7.10-7 lentelėje pateikta statybų etapo rizika, 7.10-8 lentelėje – eksploatavimo etapo<br />
rizika.
7.10-7 lent. Statybų etapo rizika (trukmė 5–7 metai).<br />
Teigiami (+);<br />
Sveikatai įtaką<br />
neigiami (-);<br />
darantys veiksniai<br />
nedideli (0)<br />
1. Elgesio ir<br />
gyvenimo būdo<br />
veiksniai<br />
(maitinimosi<br />
įpročiai, alkoholio<br />
vartojimas,<br />
rūkymas,<br />
narkotinių ir<br />
psichotropinių<br />
medžiagų<br />
vartojimas,<br />
saugus seksas,<br />
kita)<br />
2. Fizinės<br />
aplinkos veiksniai<br />
Mastas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 370<br />
Komentarai<br />
0 Šalies Nedidelė įtaka šalies alkoholio suvartojimui.<br />
- Regioninis<br />
Iš kitų vietovių atvykstantys statybininkai, būdami<br />
atskirti nuo šeimų, gali padidinti alkoholio suvartojimą<br />
regione.<br />
2.1. Oro kokybė 0 Šalies Šalies oro užterštumo lygiai beveik nebus paveikti.<br />
2.2. Vandens<br />
kokybė<br />
- Regioninis<br />
Statybų dulkės, suvirinimo dūmai, transporto<br />
išmetamosios dujos. Transporto išmetamosios dujos,<br />
galinčios paveikti šalia kelių esančias gyvenvietes,<br />
nurodytos skyriuje 7.10.2.1<br />
0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies vandens kokybei.<br />
0 Regioninis<br />
Nenumatomas joks poveikis požeminiam geriamajam<br />
vandeniui, nes statybose naudojamų chemikalų<br />
konteineriai bus tinkamai izoliuoti, taip apsaugant<br />
požeminį vandenį nuo užteršimo jiems išsiliejus.<br />
Laukiamas minimalus poveikis paviršiniam vandeniui<br />
dėl buitinių nuotekų išleidimo ir lietaus vandens<br />
nuvedimo. Planuojamas mechaninis ir biologinis<br />
nuotekų valymas bei paviršinių nuotekų valymas nuo<br />
naftos. Nuotekų kiekis, užterštumo lygis paviršiniams<br />
vandenims detaliau aprašyti skyriuje 7.1.<br />
Geriamojo vandens kiekis ir kokybė aprašyti skyriuje<br />
7.1.<br />
2.3. Maisto kokybė 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies maisto kokybei<br />
0 Regioninis<br />
Padidėjęs eismas ir transporto išmetamų dujų kiekis,<br />
taip pat užterštas lietaus vanduo netoli kelių turės<br />
nedidelės neigiamos įtakos netoli kelių augantiems<br />
pasėliams. Kaimyninių ežerų ir upių žuvų kokybė<br />
nepablogės dėl nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo.<br />
2.4. Dirvožemis 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies dirvai<br />
0 Regioninis<br />
Žemės darbai (kasinėjimas) sudarys 1 400 000 m 3 , o<br />
žemės darbai su užpildymo medžiagomis sudarys 1<br />
300 000 m 3 . Užpildymo medžiagos nebus užterštos,<br />
todėl nenumatoma jokios žalos dirvai. Galimo dirvos<br />
užterštumo iš statybose naudojamų chemikalų<br />
talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą talpyklų<br />
sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 371<br />
Teigiami (+);<br />
Sveikatai įtaką<br />
neigiami (-);<br />
darantys veiksniai<br />
nedideli (0)<br />
Mastas<br />
Komentarai<br />
2.7. Triukšmas 0 Šalies Nebus nutiesta jokių specifinių kelių tarp AE statybos<br />
vietos ir tolimų šalies regionų, todėl triukšmas sudarys<br />
minimalų pavojų šalies mastu.<br />
- Regioninis<br />
Esantys keliai gali būti atnaujinti ar išplėsti.<br />
Transporto pagausėjimas gali padidinti triukšmo lygį<br />
prie kelių įsikūrusiose gyvenvietėse. Triukšmo<br />
įvertinimas pateiktas skyriuje 7.10.2.1.<br />
2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms šalies<br />
mastu.<br />
Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,<br />
aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Tai<br />
bus naudinga vietiniams gyventojams.<br />
Statybininkams apgyvendinti gali neužtekti butų, tokiu<br />
atveju reikės pastatyti tam tikrą skaičių laikinų<br />
gyvenamųjų namų.<br />
2.9. Saugumas 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.<br />
2.10. Susisiekimo<br />
priemonės<br />
2.11. Teritorijos<br />
planavimas<br />
2.12. Atliekų<br />
tvarkymas<br />
2.13. Elektros<br />
energijos poreikis<br />
+ Regioninis<br />
Regioninis<br />
Transporto pagausėjimas ir didelės mašinos gali<br />
padidinti kelių avarijų ir sužeidimų skaičių.<br />
0 Jau įrengtas susisiekimo tinklas.<br />
0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.<br />
0 Regioninis<br />
Be statybos vietos, nenumatomos joks kitas teritorinis<br />
planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijoje,<br />
taigi ją supančios žemės paskirtis nebus pakeista.<br />
0 Šalies Nenumatomas joks poveikis<br />
0 Regioninis<br />
Popierius, stiklas, pakavimo atliekos, metalo laužas,<br />
elektros prietaisų laužas, panaudotos padangos,<br />
nebepataisomai sugedę automobiliai, nuotekų<br />
nuosėdos ir betono nuosėdos bus utilizuoti vietinėse<br />
leidimą perdirbti atliekas turinčiose įmonėse.<br />
Atliekų kiekis, atsirasiantis per statybas, aprašytas<br />
skyriuje 6.<br />
0 Šalies Statybos pareikalaus elektros energijos, tai padidins<br />
elektros energijos suvartojimą šalies mastu.<br />
0 Regioninis<br />
Galimas prijungimas prie esamo tinklo. Numatomas<br />
elektros energijos suvartojimo padidėjimas regiono<br />
mastu.<br />
2.14. Avarijų rizika 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.<br />
2. 15. Pasyvus<br />
rūkymas<br />
3. Socialiniai ir<br />
ekonominiai<br />
veiksniai<br />
3.1. Kultūros<br />
vertybės<br />
- Regioninis<br />
Nėra<br />
Nėra<br />
Gali padaugėti nelaimingų eismo įvykių keliuose ir<br />
statybų aikštelėje. Dažniausiai į juos bus įtraukti<br />
darbininkai ir vietovės šalia kelių.<br />
Nenumatomas poveikis kultūros vertybėms ar<br />
saugomoms teritorijoms, kadangi statybos vyks<br />
dabartinės IAE teritorijoje. (Skyrius 7.8.)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 372<br />
Teigiami (+);<br />
Sveikatai įtaką<br />
neigiami (-);<br />
darantys veiksniai<br />
nedideli (0)<br />
Mastas<br />
Komentarai<br />
3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.<br />
3.3. Nuosavybė Nėra Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomas joks poveikis nuosavybei.<br />
3.4. Pajamos 0 Šalies NAE statyba darys teigiama poveikį pajamomis,<br />
gaunamoms iš mokesčių. Taip pat <strong>dalis</strong> elektros<br />
energijos bus parduodama užsienio šalims. Vis tai<br />
darys didelį teigiamą poveikį šalies pajamoms.<br />
3.5. Mokslo<br />
galimybės<br />
3.6. Užimtumas,<br />
darbo jėgos rinka,<br />
verslo galimybės.<br />
3.7.<br />
Nusikalstamumas<br />
3.8. Laisvalaikis,<br />
poilsis<br />
+ Regioninis<br />
Nėra<br />
Tikimasi regiono pajamų padidėjimo, kadangi padidės<br />
prekių ir paslaugų paradavimai.<br />
Nenumatomas joks poveikis mokslo galimybėms. Jau<br />
įrengtas mokymo tinklas. Nenumatomas statybininkų<br />
šeimų, galinčių reikalauti mokslo įstaigų, atsikėlimas.<br />
0 Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimo<br />
šalies mastu.<br />
+ Regioninis<br />
Statybose bus įdarbinta maždaug 3 500 žmonių. Tai<br />
laikinai išvystys regiono darbo jėgos rinkos rodiklį,<br />
kadangi tam tikras skaičius statybininkų bus<br />
pasamdyta iš vietinės darbo jėgos rinkos. Taigi,<br />
laukiamas teigiamas poveikis darbo lygiui ir nedarbo<br />
sumažėjimui (smulkiau aprašyta skyriuje 7.9.1.2).<br />
0 Šalies Numatomas minimalus poveikis nusikalstamumui<br />
šalies mastu.<br />
- Regioninis<br />
Nėra<br />
Jei didelis skaičius statybininkų atvyks iš tolimų<br />
regionų, tai gali pabloginti nusikalstamumo padėtį<br />
regione. To priežastimi gali būti socialinė atskirtis,<br />
susijusi su darbininkų nutolimu nuo šeimų.<br />
Laisvalaikio ir poilsio sąlygos išliks nepakitusios.<br />
3.9. Judėjimas Nėra Statybų darbai nedarys įtakos judėjimo laisvei.<br />
3.10. Socialinė<br />
apsauga (socialinis<br />
kontaktas ir gerovė)<br />
3.11.<br />
Visuomeniškumas,<br />
socialumas,<br />
kultūrinis kontaktas<br />
Nėra<br />
Nėra<br />
Statybos yra laikina veikla, todėl numatomas tik<br />
minimalus poveikis socialiniam saugumui.<br />
Statybos yra laikina veikla, todėl numatomas tik<br />
minimalus poveikis visuomeniškumui.<br />
3.12. Migracija 0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šalies<br />
mastu.<br />
3.13. Šeimos<br />
sudėtis<br />
4. Profesiniai<br />
rizikos veiksniai<br />
(cheminiai,<br />
fiziniai,<br />
- Regioninis<br />
Nėra<br />
Pateikiami<br />
kitame<br />
skyriuje<br />
Gali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jei<br />
imigruotų tam tikras skaičius statybų specialistų iš kitų<br />
šalių. Žmonių, susijusių su IAE eksploatavimu ir<br />
eksploatavimo nutraukimu, emigracijos aspektai<br />
įvertinti specialioje valstybinėje pirmojo ir antrojo IAE<br />
blokų eksploatavimo nutraukimo programoje<br />
(Valstybės žinios 2005, Nr. 17-536).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 373<br />
Teigiami (+);<br />
Sveikatai įtaką<br />
neigiami (-);<br />
darantys veiksniai<br />
nedideli (0)<br />
biologiniai,<br />
ergonominiai,<br />
psichosocialiniai,<br />
fizinio darbo)<br />
5. Psichologiniai<br />
veiksniai<br />
5.1. Estetinis<br />
vaizdas<br />
5.2. Supratingumas Nėra<br />
5.3. Sugebėjimas<br />
išlaikyti situaciją<br />
5.4.<br />
Reikšmingumas<br />
5.5. Galimi<br />
konfliktai<br />
6. Socialinės ir<br />
sveikatos<br />
paslaugos<br />
(priimtinumas,<br />
tinkamumas,<br />
tęstinumas,<br />
našumas,<br />
apsauga,<br />
naudingumas,<br />
kokybė, pagalbos<br />
sau technika)<br />
Mastas<br />
Komentarai<br />
0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomas joks poveikis estetiniam<br />
vaizdui. Naujos AE poveikis landšaftui įvertintas<br />
skyriuje 7.7.<br />
Nėra<br />
+ Naujos AE statyba yra reikšminga visos šalies ir<br />
regiono ekonomikai.<br />
0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniais<br />
gyventojais.<br />
0 Esamo socialinių ir sveikatos paslaugų tinklo pakaks<br />
statybų laikotarpiu. Artimiausios įstaigos:<br />
• <strong>Visagino</strong> Pirminės sveikatos priežiūros centras,<br />
Taikos prospektas 15 <strong>LT</strong>-31139;<br />
• „Ambulansas“ – <strong>Visagino</strong> greitosios medicinos<br />
pagalbos skyrius, Taikos prospektas 15 <strong>LT</strong>-<br />
31139;<br />
• <strong>Visagino</strong> ligoninė, Taikos prospektas 15 <strong>LT</strong>-<br />
31107.<br />
7.10-8 lent. AE eksploatavimo etapo rizika (trukmė – 60 metų).<br />
Sveikatai įtaką<br />
darantys veiksniai<br />
1. Elgesio ir<br />
gyvenimo būdo<br />
veiksniai<br />
(maitinimosi<br />
įpročiai, alkoholio<br />
vartojimas,<br />
rūkymas,<br />
narkotinių ir<br />
psichotropinių<br />
medžiagų<br />
vartojimas, saugus<br />
seksas, kita)<br />
Teigiami (+);<br />
neigiami (-);<br />
nedideli (0)<br />
Mastas<br />
Komentarai<br />
+ Šalies Elektros energijos gamybos padidėjimas ir dėl to<br />
sumažėjusi elektros energijos bei plataus vartojimo<br />
prekių kaina padidins prieigą prie kokybiškų plataus<br />
vartojimo prekių ir paslaugų.<br />
+ Regioninis<br />
Geresnės darbo perspektyvos pagerins socialinę<br />
padėtį, sumažins socialinę atskirtį ir narkotinių<br />
medžiagų bei alkoholio vartojimą, su sąlyga, jog<br />
dabartinės IAE darbuotojai nėra diskriminuojami<br />
jiems įsidarbinant NAE.
Sveikatai įtaką<br />
darantys veiksniai<br />
2. Fizinės aplinkos<br />
veiksniai<br />
2.1. Oro kokybė<br />
2.2. Vandens kokybė<br />
2.3. Maisto kokybė<br />
2.4. Dirvožemis<br />
Teigiami (+);<br />
neigiami (-);<br />
nedideli (0)<br />
Mastas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 374<br />
Komentarai<br />
+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro naudojimas sumažins oro<br />
užterštumą ir su juo susijusias ligas.<br />
- Regioninis<br />
Karšto vandens ir garo katilinių, transporto ir kitos<br />
pramoninės teršalai bus išmesti į aplinkos orą.<br />
Kadangi pagrindinės orą teršiančios medžiagos bus<br />
išmetamos toli nuo artimiausių gyvenviečių, aplinkui<br />
esančiose prie kelio išsidėsčiusiose gyvenvietėse<br />
oro užterštumas neviršys leistinos normos. Kitame<br />
skyrelyje žemiau pateikiami teršalų išmetimų kiekiai<br />
ir jų poveikis aplinkos oro kokybei.<br />
+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažins<br />
dirvožemio ir žemės gelmių taršą ir pagerins<br />
gruntinio vandens kokybę.<br />
0 Regioninis<br />
Nenumatomas joks poveikis požeminio geriamo<br />
vandens kokybei. Galimos žemės gelmių taršos iš<br />
statybose naudojamų chemikalų talpyklų bus<br />
išvengta užtikrinant tinkamą talpyklų sandarinimą ir<br />
apsaugą nuo nutekėjimo.<br />
Geriamas vanduo bus naudojamas buitinėms<br />
reikmėms, technologiniams procesams ir remontų<br />
metu. Vanduo bus tiekiamas iš <strong>Visagino</strong><br />
savivaldybės vandentiekio tinklų. Aušinimo ir<br />
techninis vanduo bus tiekiamas iš Drūkšių ežero.<br />
Vandens sunaudojimas detaliai aprašytas skyriuje<br />
7.1.<br />
Nuotekos bus nukreipiamas į <strong>Visagino</strong> nuotekų<br />
valymo įrenginius, išvalytas – į Skripkų, po to – į<br />
Drūkšių ežerą. Nuotekų valymas, išleidimas ir jų<br />
užterštumas aprašyti skyriuje 7.1.<br />
Lietaus ir pramoninis vanduo po vietinio valymo bus<br />
išleistas į Drūkšių ežerą, kaip nurodyta skyriuje 7.1.<br />
+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažins<br />
dirvožemioir oro taršą, nuodingų medžiagų kiekį<br />
pasėliuose ar vaisiuose ir daržovėse.<br />
+ Regioni<br />
nis<br />
Drūkšių ežero žuvų užterštumas nepakils, lyginant<br />
su esama padėtimi (žr. skyrių 7.1.)<br />
+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro sunaudojimas sumažins<br />
dirvožemio užterštumą.<br />
0 Regioninis<br />
Galimos dirvožemio taršos iš statybose naudojamų<br />
chemikalų talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą<br />
talpyklų sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.<br />
2.7. Triukšmas 0 Šalies Nenumatomas joks triukšmas šalies mastu.<br />
- Regioninis<br />
IAE nėra triukšminga pramonės šaka: dažniausiai<br />
triukšmą keliančios mašinos ir įrengimai yra pastatų<br />
viduje.<br />
Išorėje, ant stogų ar sienų sumontuotos ventiliacijos<br />
sistemos nepadidins triukšmo lygio artimiausiose<br />
gyvenvietėse dėl esamo nemažo atstumo ir<br />
pakankamai žemo skleidžiamo triukšmo lygio.<br />
Nenumatoma, kad naujos AE ekspoatavimas<br />
padidins transporto srautą, jeigu IAE bus išmontuota
Sveikatai įtaką<br />
darantys veiksniai<br />
Teigiami (+);<br />
neigiami (-);<br />
nedideli (0)<br />
Mastas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 375<br />
Komentarai<br />
iki naujos AE eksploatavimo pradžios. Jei<br />
išmontavimo darbai nebus užbaigti, tam tikrais<br />
laikotarpiais galimas transporto srauto ir triukšmo<br />
padidėjimas.<br />
2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms.<br />
2.9. Saugumas<br />
2.10. Susisiekimo<br />
priemonės<br />
2.11. Teritorijos<br />
planavimas<br />
2.12. Atliekų<br />
tvarkymas<br />
2.13. Elektros<br />
energijos poreikis<br />
2.14. Avarijų rizika<br />
2.15. Pasyvus Nėra<br />
+ Regioni<br />
nis<br />
Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,<br />
aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Tai<br />
bus naudinga vietiniams gyventojams.<br />
+ AE gali kelti terorizmo grėsmę. Tačiau į išorines<br />
grėsmes atsižvelgiama elektrinės projekte (žiūr. 5 ir<br />
10 skyrius). Numatoma, jog saugumas pagerės<br />
įdiegus pažangiausias saugos priemones.<br />
0 Susisiekimo tinklas jau yra įrengtas.<br />
0 Šalies Be statybos vietos, nenumatomas joks kitas<br />
teritorinis planavimas.<br />
0 Regioninis<br />
Be statybos vietos, nenumatomas joks kitas<br />
teritorinis planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE<br />
teritorijoje, taigi ją supančios žemė paskirtis nebus<br />
pakeista.<br />
0 Šalies Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6<br />
skyriuje. Neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas darys tik<br />
minimalią įtaką šalies mastu, kadangi jos bus<br />
laidojamos arba perdirbamos regiono atliekų<br />
tvarkymo sistemoje.<br />
Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymas<br />
aprašytas skyriuje 6.2.2.<br />
0 Regioninis<br />
Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6<br />
skyriuje. 6 skyriuje aprašomos įvairių rūšių atliekos ir<br />
kiekiai. Atliekos bus laidojamos arba perdirbamos<br />
regiono atliekų tvarkymo sistemoje. Pavojingos<br />
atliekos bus pristatomos į šalies sistemą.<br />
Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymas<br />
aprašytas skyriuje 6.2.2.<br />
0 Šalies Elektros energijos tinklas jau nutiestas dabartinės<br />
AE statybų metu.<br />
+ Regioninis<br />
Bus nutiesti tam tikri kabeliai ar linijos,<br />
sujungsiančios naują AE su esamu tinklu.<br />
Naujos AE veikimui reikės elektros energijos,<br />
gamtinių dujų, dyzelinio ir branduolinio kuro.<br />
Energijos šaltiniai ir metiniai kiekiai aprašyti 1<br />
skyriuje.<br />
0 Šalies Neigiama įtaka neradiologinėms avarijoms šalies<br />
mastu vargiai įmanoma.<br />
- Regioninis<br />
Galimos mažos neradiologinės avarijos, susijusios<br />
su technologinėmis problemomis, valymo įrenginių,<br />
įrangos ir mašinų gedimais, gaisrais ar sprogimais.<br />
Nenumatomas negatyvus neradiologinių avarijų<br />
poveikis žmonių sveikatai, išskyrus transporto<br />
avarijas, kadangi artimiausi gyventojai yra už ne<br />
mažiau kaip 2 km.
Sveikatai įtaką<br />
darantys veiksniai<br />
rūkymas<br />
3. Socialiniai ir<br />
ekonominiai<br />
veiksniai<br />
3.1. Kultūros<br />
vertybės<br />
Teigiami (+);<br />
neigiami (-);<br />
nedideli (0)<br />
Nėra<br />
Mastas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 376<br />
Komentarai<br />
Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomas joks poveikis esamoms<br />
kultūros vertybėms ir kitiems objektams.<br />
3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.<br />
3.3. Nuosavybė<br />
3.4. Pajamos<br />
3.5. Mokslo<br />
galimybės<br />
3.6. Užimtumas,<br />
darbo jėgos rinka,<br />
verslo galimybės<br />
3.7.<br />
Nusikalstamumas<br />
3.8. Laisvalaikis,<br />
poilsis<br />
3.9. Judėjimas<br />
3.10. Socialinė<br />
apsauga (socialinis<br />
kontaktas ir gerovė)<br />
3.11.<br />
Visuomeniškumas,<br />
socialumas,<br />
kultūrinis kontaktas<br />
3.12. Migracija<br />
Nėra<br />
Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomas joks poveikis<br />
nuosavybei.<br />
0 Šalies Numatomas bendrojo vidaus produkto (BVP)<br />
padidėjimas šalies mastu.<br />
+ Regioninis<br />
Nėra<br />
Numatomas BVP padidėjimas regiono mastu.<br />
Mokymo tinklas jau yra. Įdarbinus darbuotojus iš<br />
užsienio, gali prireikti pajėgumų mokyti užsieniečių<br />
vaikus.<br />
+ Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimo<br />
šalies mastu.<br />
+ Regioninis<br />
Nauja AE įdarbins maždaug 500 žmonių. Padidės<br />
šios grupės pajamos. Padidėjusios pajamos pakels<br />
šio reginio pajamų rodiklį.<br />
0 Šalies Nenumatomas nusikalstamumo padidėjimas šalies<br />
mastu.<br />
+ Regioninis<br />
Nėra<br />
Nėra<br />
Padidėjus socialinei apsaugai, regione turėtų<br />
pagerėti nusikalstamumo situacija, nebent vietiniams<br />
gyventojams nėra suteikiamos geros darbo<br />
galimybės.<br />
Nėra planuojamos laisvalaikio ar poilsio<br />
infrastruktūrų statybos. Nauja AE bus pastatyta<br />
dabartinės IAE teritorijos ribose, todėl nenumatomas<br />
joks poveikis esamam tinklui.<br />
Planuojama ūkinė veukla nedarys įtakos judėjimo<br />
laisvei.<br />
0 Nenumatomas joks poveikis šalies mastu.<br />
Nėra<br />
Darbai neturės jokios įtakos šiems aspektams.<br />
0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šalies<br />
mastu.<br />
0 Regioninis<br />
Gali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jei<br />
imigruotų tam tikras skaičius branduolinės<br />
energetikos specialistų iš kitų šalių. Didelis tokių<br />
specialistų skaičius nenumatomas, kadangi yra<br />
pakankamai vietinių specialistų, turinčių<br />
kompetencijos eksploatuoti AE.
Sveikatai įtaką<br />
darantys veiksniai<br />
Teigiami (+);<br />
neigiami (-);<br />
nedideli (0)<br />
3.13. Šeimos sudėtis Nėra<br />
4. Profesiniai<br />
rizikos veiksniai<br />
(cheminiai, fiziniai,<br />
biologiniai,<br />
ergonominiai,<br />
psichosocialiniai,<br />
fizinio darbo)<br />
5. Psichologiniai<br />
veiksniai<br />
5.1. Estetinis<br />
vaizdas<br />
Pateikiami<br />
kitame<br />
skyriuje<br />
5.2. Supratingumas Nėra<br />
5.3. Sugebėjimas<br />
išlaikyti situaciją<br />
Mastas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 377<br />
Komentarai<br />
0 Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijos ribose. Naujos<br />
AE poveikis landšaftui įvertintas skyriuje 7.7.<br />
Nėra<br />
5.4. Reikšmingumas + Nauja AE yra reikšminga visos šalies ekonomikai.<br />
5.5. Galimi konfliktai<br />
6. Socialinės ir<br />
sveikatos<br />
paslaugos<br />
(priimtinumas,<br />
tinkamumas,<br />
tęstinumas,<br />
našumas, apsauga,<br />
naudingumas,<br />
kokybė, pagalbos<br />
sau technika)<br />
0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos<br />
ribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniais<br />
gyventojais, išskyrus interesų grupes, pasisakančias<br />
prieš atominę energiją.<br />
0 Socialinių ir sveikatos paslaugų tinklas jau yra, jo<br />
pakaks NAE.<br />
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų lentelių, kai kuri rizika gali būti įvertinta kiekybiškai,<br />
kita – kokybiškai. Ta, kurią galima įvertinti detaliau, yra susijusi su išmatuojama<br />
aplinkos tarša, pvz.:<br />
Oro tarša;<br />
Triukšmas.<br />
Pagrindinė neradiologinė profesinė rizika<br />
Profesinė apšvita šioje PAV ataskaitoje neanalizuojama. Kaip reikalauja Lietuvos<br />
visuomenės sveikatos į<strong>vertinimo</strong> teisės aktai, tarp jų Lietuvos Respublikos visuomenės<br />
sveikatos priežiūros įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2225), Planuojamos<br />
ūkinės veiklos poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės<br />
sveikatai <strong>vertinimo</strong> atvejų ir <strong>vertinimo</strong> atlikimo tvarka (Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-<br />
4091) ir <strong>Poveikio</strong> visuomenės sveikatai <strong>vertinimo</strong> metodiniai nurodymai (Valstybės<br />
žinios, 2004, Nr. 106-3947), <strong>Poveikio</strong> visuomenės sveikatai ataskaitoje bus išnagrinėta<br />
profesinė rizika, kurios įvertinimas yra darbdavio atsakomybė. Profesinė apšvita bus<br />
įvertinta išankstinėje saugos analizės ataskaitoje, paremtoje techniniu projektu.<br />
Vadovaujantis geriausia tarptautine praktika, saugos įvertinimas bus pradėtas kartu su<br />
planuojanos ūkinės veiklos planavimu ir projektavimu. Saugos į<strong>vertinimo</strong> rezultatai bus<br />
panaudoti būtiniems pakeitimams projekte atlikti, kad jis atitiktų saugos reikalavimus.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 378<br />
Taigi planuojama ūkinė veikla gali būti įgyvendinta užtikrinant, kad profesinės apšvita<br />
neviršys ribinių verčių, nustatytų Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.<br />
Toliau esančioje 7.10-9 lentelėje nurodomi pagrindiniai neradiologiniai profesinės<br />
rizikos veiksniai naujos AE statybos metu.<br />
7.10-9 lent. Pagrindinė statybos etapo profesinė rizika.<br />
Rizikos veiksnys<br />
Nepatogi kūno padėtis dirbant dėl darbo<br />
aplinkos ir daugkartinių judesių<br />
Judėjimas per užtvaras, judėjimas slidžiais,<br />
nelygiais paviršiais netoli aštrių kraštų<br />
Instrumentų ir medžiagų pristatymas<br />
Judėjimas aukštais ir nepatvariais paviršiais<br />
Valymas aukšto slėgio įrenginiais<br />
Laikomų daiktų ar medžiagų kritimas<br />
Blizginimas, lyginimas<br />
Darbas prastai apšviestoje vietoje<br />
Judėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito<br />
transporto eismas<br />
Kasimo darbai<br />
Darbas šalia aštrių objektų, armatūros,<br />
konstrukcijų metalinių dalių ir panašiai<br />
Pavojus susižeisti<br />
Pavojus susižeisti<br />
Rizika<br />
Pavojus nukristi, prisispausti, perkrauti<br />
sąnarius, susižeisti delnus, nugarą<br />
Pavojus iš aukštai nukristi<br />
Dulkių, triukšmo, susižeidimo, akių uždegimo<br />
pavojus<br />
Sutraiškymo, prispaudimo, nukritimo pavojus<br />
Dulkės, vibracija, triukšmas ir daugkartiniai<br />
judesiai<br />
Pavojus susižeisti, regos sutrikimai<br />
Pavojus susižeisti<br />
Pavojus nukristi, pasitempti<br />
Pavojus susižeisti ar įsidurti<br />
Darbas nuotekų šuliniuose ar izoliuotose vietose Pavojus uždusti, užsikrėsti mikrobais<br />
Darbas šalia elektros linijų ir instaliacijų<br />
Darbas šalikelėse ar keliuose ir gatvėse su<br />
gausiu eismu<br />
Darbas šiltose patalpose ar lauke<br />
Kontaktas su betonu, cementu, kalkėmis, klijais,<br />
dažais, lakais, tirpikliais ir kitais chemikalais<br />
Sunkvežimių ir mašinų vairavimas<br />
Cheminių medžiagų ir dujų laikymas<br />
Pjovimas deguonimi<br />
Elektros smūgio pavojus<br />
Pavojus susižeisti, patekti į nelaimingus<br />
atsitikimus<br />
Karščio smūgio pavojus<br />
Pavojus pakenkti odai, apsinuodyti<br />
Avarijų ir susižeidimų pavojus<br />
Sprogimo ir gaisro pavojus<br />
Pavojus nusideginti ir apsinuodyti dūmais<br />
Betono bei kitų statybinių medžiagų pjovimas,<br />
gręžimas ir šlifavimas<br />
Suvirinimas<br />
Kėlimo įrangos naudojimas<br />
Kilnojamųjų pjovimo, gręžimo, perforavimo<br />
įrenginių naudojimas<br />
Atsakomybė, darbo intensyvumas<br />
Dulkės, šiluminis poveikis, galimi sužeidimai,<br />
vibracija<br />
Elektros smūgio, nudegimo, apsinuodijimo<br />
suvirinimo dūmais pavojus, ultravioletinių,<br />
infraraudonųjų spindulių radiacija<br />
Pavojus susižeisti<br />
Triukšmas, vibracija, pavojus susižeisti<br />
Stresas<br />
Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir<br />
naudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas bus<br />
atliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos <strong>vertinimo</strong> nuostatais<br />
(Valstybės žinios, 2003, Nr. 100-4504).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 379<br />
Pagrindiniai neradiologiniai profesinės rizikos veiksniai naujos AE eksploatavimo metu<br />
pateikti 7.10-10 lentelėje.<br />
7.10-10 lent. Pagrindinė eksploatavimo etapo profesinė rizika.<br />
Rizikos veiksnys<br />
Atsakomybė, darbo intensyvumas<br />
Neergonomiška kūno padėtis dirbant<br />
Instrumentų ir medžiagų pristatymas<br />
Darbas dideliame aukštyje<br />
Darbas prastai apšviestoje vietoje<br />
Judėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito<br />
transporto eismas<br />
Darbas šalia elektros linijų ir instaliacijų<br />
Cheminių medžiagų ir dujų laikymas<br />
Cheminių medžiagų naudojimas<br />
Kėlimo įrangos naudojimas<br />
Darbas kompiuteriu<br />
Stresas<br />
Pavojus susižeisti<br />
Rizika<br />
Pavojus nukristi, prisispausti, perkrauti<br />
sąnarius, susižeisti delnus, nugarą<br />
Pavojus nukristi, susižeisti<br />
Pavojus susižeisti, regos sutrikimai<br />
Pavojus susižeisti<br />
Elektros smūgio pavojus<br />
Sprogimo ir gaisro pavojus<br />
Pavojus apsinuodyti, nusideginti cheminėmis<br />
medžiagomis, galimas darbo vietos oro<br />
užterštumas<br />
Pavojus susižeisti<br />
Regos, sveikatos sutrikimų dėl sėdimo darbo<br />
pavojus<br />
Išvardintų pavojų bus išvengta, laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir<br />
naudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas bus<br />
atliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos į<strong>vertinimo</strong> nuostatais.<br />
Pagrindinės naujos AE statybos metu naudojamos cheminės medžiagos ir jų keliama<br />
rizika sveikatai yra pateikta 7.10-11 lentelėje. Cheminės medžiagos naudojamos<br />
laikantis cheminių medžiagų saugumo duomenų lapo nurodymų, taip sumažinama rizika<br />
darbuotojams. Cheminių medžiagų kiekiai ir naudojimas smulkiai aprašyti 1 skyriuje.<br />
Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir<br />
naudojant apsisaugojimo priemones.<br />
Naujos AE statyboje naudojamų cheminių medžiagų atliekos surenkamos ir<br />
sutvarkomos, kad nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai. Cheminių medžiagų atliekos<br />
smulkiai aprašytos 6 skyriuje.<br />
7.10-11 lent. Pagrindinės naujoje AE naudojamos cheminės medžiagos ir galimas<br />
jų pavojus darbuotojams.<br />
Cheminė<br />
medžiaga<br />
Boro rūgštis<br />
(suslėgto<br />
vandens<br />
reaktoriuje<br />
EPR)<br />
Hidrazinas<br />
Pavojus sveikatai<br />
Įkvėpus: sudirginama kvėpavimo takų gleivinė. Gali būti absorbuota iš gleivinės ir<br />
apnuodyti nervų ir kitas sistemas. Nurijus: simptomai panašūs į pasireiškiančius<br />
nurijus. Patekus ant odos: sudirginama oda. Patekus ant odos per pažeistą ar<br />
nudegintą odą. Simptomai panašūs į pasireiškiančius įkvėpus ir nurijus. Patekus į<br />
akis: akys sudirginamos, parausta ir skauda. Esant ilgalaikiam kontaktui:<br />
ilgalaikis kontaktas sukelia svorio mažėjimą, vėmimą, viduriavimą, odos bėrimą,<br />
traukulius ir anemiją. Lengviausiai pažeidžiamos kepenys ir ypač inkstai.<br />
Galimas stiprus poveikis sveikatai:<br />
Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), prarijus. Pavojingas patekus ant<br />
odos (griaužia), patekus į akis (dirgina), įkvėpus. Įkvėpus, galimas stiprus<br />
kvėpavimo takų sudirginimas. Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 380<br />
Cheminė<br />
medžiaga<br />
Pavojus sveikatai<br />
Amoniakas<br />
Ličio<br />
hidroksidas<br />
H 2 SO 4<br />
Medžiaga nuodinga kraujui, inkstams, plaučiams, nervų sistemai, gleivinei.<br />
Kancerogeninė medžiaga.<br />
Amoniakas yra labai šarmingas ir graužia visus kūno audinius.<br />
Įkvėpus: graužia. Ypač pavojingas gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų<br />
audiniams. Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir<br />
skrandžio nudegimų ir sukelti mirtį. Patekus ant odos: odos kontaktas su<br />
šarminėmis medžiagomis gali sukelti skausmą, paraudimą, smarkų sudirginimą<br />
ar stiprių nudegimų. Gali būti absorbuotas per odą ir sukelti somatinių poveikių.<br />
Patekus į akis: graužia. Gali sukelti miglotą regėjimą, akių paraudimą, smarkius<br />
audinių nudegimus ir akių pažeidimus. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis ar<br />
pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar pakartotinas<br />
kontaktas gali pažeisti akis, kepenis, inkstus ar plaučius.<br />
Galimas stiprus poveikis sveikatai:<br />
Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), į akis (dirgina), prarijus, įkvėpus.<br />
Pavojingas patekus į akis (graužia). Dulkių įkvėpimas sudirgina skrandį ir<br />
žarnyną arba kvėpavimo takus, būdingas deginimas, čiaudėjimas ir kosėjimas.<br />
Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:<br />
Pavojingas prarijus, įkvėpus. Medžiaga gali būti nuodinga inkstams,<br />
virškinamajam traktui ir žarnynui, viršutiniams kvėpavimo takams, odai, akims,<br />
centrinei nervų sistemai (CNS).<br />
Galimas stiprus poveikis sveikatai:<br />
Gali nepagydomai pažeisti akį. Dirgina ir degina akis. Oda: stipriai dirgina ir<br />
degina odą. Nurijus: degina virškinamąjį traktą ir žarnyną. Įkvėpus: gali stipriai<br />
sudirginti kvėpavimo takus. Sukelia kvėpavimo takų cheminius nudegimus.<br />
Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:<br />
Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar<br />
pakartotinis įkvėpimas gali sukelti nosies kraujavimą, kongestiją, krūtinės<br />
skausmus ir bronchitą. Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su akimis gali sukelti<br />
konjunktyvitą.<br />
NaOH (50 %) Įkvėpus: stiprus dirgiklis. Priklausomai nuo įkvėpto dulkių ar garų kiekio, poveikis<br />
skiriasi nuo švelnaus dirginimo iki rimto viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo.<br />
Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir skrandžio nudegimų.<br />
Patekus ant odos: graužia. Patekus ant odos gali sudirginti ar smarkiai nudeginti<br />
odą, patekus didesniam kiekiui, gali likti randai. Patekus į akis: graužia. Dirgina<br />
akis, patekus didesniam kiekiui, gali nudeginti akis, tai gali lemti ilgalaikį regėjimo<br />
pablogėjimą, net aklumą. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis kontaktas su<br />
skiestais tirpalais ar dulkėmis naikina audinius.<br />
NaOH (10-30<br />
%) (20 %)<br />
Tepalinė<br />
alyva<br />
(tikėtina)<br />
Poveikis toks pat, kaip aprašyta anksčiau. Mažesnė koncentracija kelia<br />
menkesnę žalą sveikatai.<br />
Ūmi ir lėtinė žala sveikatai. Įkvėpus: gali sukelti anesteziją, galvos skausmus,<br />
svaigulį, pykinimą, dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Oda: gali išdžiovinti ir<br />
(arba) sudirginti odą. Akys: gali sudirginti, sukelti paraudimą ir ašarojimą. Nurijus:<br />
gali sudirginti, sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Įkvėpimo pavojus: prarijus<br />
gali patekti į kvėpavimo sistemą.<br />
Oro tarša<br />
Pagrindiniai statybos etapo oro taršosšaltiniai yra išmetamosios dujos ir statybų dulkės.<br />
Išmetamąsias dujas sudaro:<br />
· Anglies monoksidas;<br />
· Azoto oksidai;<br />
· Sieros dioksidas;
· Suspenduotos dalelės;<br />
· Anglies dioksidas.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 381<br />
Apytiksliai statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekiai nurodyti toliau esančioje<br />
lentelėje. 7.10-12 lentelėje pateikti naujos AE bei dabartinės IAE uždarymo metu<br />
transporto išmetamųjų dujų duomenys.<br />
7.10-12 lent. Metinis statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis, tonomis.<br />
Automobiliai /<br />
transporto priemonės<br />
varomos<br />
a) benzinu<br />
Kiekis,<br />
vienetai<br />
tonų per<br />
metus<br />
CO NO x SO 2<br />
Kietosios<br />
dalelės<br />
CO 2<br />
97,8 30,3 0,11 0,55 3 549<br />
Statybų metu daug dulkių atsiranda dėl statybų, dirvožemio pervežimo ir iškrovimo,<br />
eismo ir kai kurių atskirų operacijų, pvz., betono maišymo. Paprastai dulkių kiekis nėra<br />
didelis, taigi poveikis tik vietinis ir dulkės neturės jokios įtakos oro kokybei už statybų<br />
aikštelės ribų.<br />
Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai AE veikimo metu yra transporto išmetamosios dujos,<br />
šiluminės ir garų katilinės, atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Numatomi išmetimai į orą<br />
pateikti toliau esančioje 7.10-13 lentelėje. 7.10-13 lentelėje pateikti naujos AE bei<br />
dabartinės IAE uždarymo metu transporto išmetamųjų dujų duomenys. Dulkes<br />
dažniausiai sukelia transportas, jos neturi jokio svarbaus poveikio.<br />
7.10-13 lent. Metinis eksploatavimo etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis,<br />
tonomis.<br />
Automobiliai /<br />
transporto priemonės<br />
varomos<br />
a) benzinu<br />
Kiekis,<br />
vienetai<br />
tonų per<br />
metus<br />
CO NO x SO 2<br />
Kietosios<br />
dalelės<br />
CO 2<br />
43,6 13,6 0,05 0,25 1 593<br />
Metiniai garo katilinės, šiluminės katilinės ir dyzelinio generatoriaus išmetamų dujų<br />
kiekiai skirtingais laikotarpiais pateikti 7.10-14 lentelėje. Būtina paminėti, jog naujai<br />
AE tenka tik maža <strong>dalis</strong> šiluminės katilinės pagamintos energijos, todėl šiluminės<br />
katilinės išmetamos dujos negali būti priskiriamos AE išmetimams.<br />
7.10-14 lent. Metinis stacionarių šaltinių, garo katilinės, šiluminės katilinės ir<br />
dyzelinių generatorių išmetamų dujų kiekis, tonos/metai.<br />
Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinė<br />
Dyzelinis<br />
generatorius<br />
2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015-><br />
SO 2 0 0 0 0 0,2<br />
NO x 16 33 39 116 1<br />
CO 6 12 14 41<br />
CO 2 21 300 44 620 524 500 157 046 500<br />
Kietos dalelės 0 0 0 0 0,5
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 382<br />
Išvardintų teršalų neigiama įtaka sveikatai nurodyta toliau esančioje 7.10-15 lentelėje.<br />
7.10-15 lent. Pagrindinių oro teršalų, išmetamų transporto arba AE stacionarių<br />
šaltinių, poveikis sveikatai (Šaltinis: JAV Aplinkos apsaugos valdyba).<br />
Cheminis junginys<br />
Anglies monoksidas<br />
(CO)<br />
Azoto oksidai (NO x )<br />
Lakūs organiniai<br />
junginiai<br />
Dalelės<br />
Sieros dioksidas<br />
(SO 2 )<br />
CO 2<br />
Poveikis sveikatai<br />
Gali pakenkti sveikatai sumažindamas deguonies tiekimą kūno organams<br />
(pvz., širdžiai ir smegenis) ir audiniams.<br />
Poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Sergantiems širdies ligomis net ir<br />
mažas keikis CO gali sukelti skausmą krūtinėje ir sumažinti gebėjimą<br />
mankštintis; pakartotinis kontaktas gali sukelti kitų širdies ir kraujagyslių<br />
sutrikimų.<br />
Poveikis centrinei nervų sistemai. Įkvėpiantiems didelius CO kiekius gali<br />
pablogėti regėjimas, sumažėti darbingumas, gebėjimas mokytis, rankų<br />
miklumas, sunkių užduočių atlikimas. Ypač dideliais kiekiais CO yra labai<br />
nuodingas ir gali sukelti mirtį.<br />
Smogas. CO prisideda prie smogo susidarymo, galinčio sukelti rimtų<br />
kvėpavimo problemų.<br />
NO x įvairiai veikia sveikatą ir aplinką dėl jo sudėtyje esančių azoto oksido<br />
šeimos junginių ir darinių, tokių kaip azoto dioksidas, azoto rūgštis,<br />
diazoto monoksidas, nitratai ir azoto monoksidas.<br />
Vaikai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, pvz., astma ir dirbantys lauke<br />
yra ypač jautrūs plaučių audinio pažeidimams ir plaučių funkcijos<br />
susilpnėjimui. NO x lengvai reaguoja su įprastais organiniais elementais ir<br />
netgi ozonu, suformuodamas įvairiausius toksinus, kai kurie iš jų gali<br />
sukelti biologines mutacijas.<br />
Lakūs junginiai gali sudirginti akis, nosį ir gerklę. Išskirtiniais atvejais –<br />
galvos skausmus, pykinimą ir koordinacijos praradimą.<br />
Užterštumas sveikatai pavojingomis dalelėmis, ypač smulkiomis, gali<br />
sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai,<br />
kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys, sunkus kvėpavimas; sumažėjusi<br />
plaučių funkcija; pablogėjusi astma; chroniško bronchito vystymasis;<br />
nereguliarus širdies ritmas; nemirtini širdies priepuoliai, priešlaikinės<br />
žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, mirtys.<br />
SO 2 dujų poveikis kvėpavimo takams: dideli SO 2 kiekiai ore gali sukelti<br />
laikinus kvėpavimo sunkumus žmonėms, sergantiems astma ir<br />
dirbantiems lauke. Ilgalaikis kontaktas su dideliais SO 2 dujų kiekiais ir<br />
dalelėmis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina esamas širdies ligas.<br />
Sulfato dalelių poveikis kvėpavimo takams – SO 2 reaguoja su kitomis ore<br />
esančiomis cheminėmis medžiagomis ir suformuoja smulkias sulfato<br />
daleles. Įkvėpus, dalelės kaupiasi plaučiuose ir siejamos su kvėpavimo<br />
takų ligomis, sunkiu kvėpavimu ir priešlaikine mirtimi.<br />
Regėjimo pablogėjimas – ore esančioms dalelėms ir dujoms išsklaidžius<br />
ar sugėrus šviesą, atsiranda migla.<br />
Kelia riziką tik uždarose patalpose.<br />
Metiniai Utenos apskrities ir ją sudarančių savivaldybių išmetimai į orą pateikti 7.10-16<br />
lentelėje .<br />
7.10-16 lent. 2006 metų išmetimai į orą, tūkstančiais tonų.<br />
Dalelės SO 2 NOx CO VOC<br />
Utenos apskritis 127,5 116,3 189,4 899,7 84,7<br />
Anykščių rajono savivaldybė 8,3 4,8 23 99,7 18,2<br />
Ignalinos rajono savivaldybė 14,2 1,5 16,8 147,7 5<br />
Molėtų rajono savivaldybė 29,3 2,3 21,9 182,5 1,2
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 383<br />
Utenos rajono savivaldybė 37,7 0,2 93,5 258,8 38,7<br />
<strong>Visagino</strong> rajono savivaldybė 2,1 16,8 12,5 51 21,6<br />
Zarasų rajono savivaldybė 35,9 90,7 21,7 160 ..<br />
Planuojamos veiklos įtaka išmetimams į orą pateikta 7.10-17 lentelėje.<br />
7.10-17 lent. Metinės suplanuotos 2006 metų AE veiklos (transportas ir stacionarūs<br />
šaltiniai) išmetimų į orą proporcijos apskrities ir savivaldybių mastu.<br />
Dalelės SO 2 NO x CO<br />
Utenos apskritis, tonos 127,5 116,3 189,4 899,7<br />
<strong>Visagino</strong> rajono savivaldybė, tonos 2,1 16,8 12,5 51<br />
Suplanuota veikla, tonos 0,00075 0,00025 0,0146 0,0441<br />
Suplanuota veikla Utenos apskrityje, % 0,0006 0,0002 0,008 0,005<br />
Suplanuota veikla <strong>Visagino</strong> rajono<br />
savivaldybėje, %<br />
0,0358 0,0015 0,117 0,086<br />
Kaip matyti iš šios lentelės, suplanuotos veiklos įtaka išmetimų į orą atžvilgiu bus<br />
minimali tiek apskrities, tiek savivaldybių lygiu.<br />
Atsižvelgiant į šalies ir regiono mastu suplanuotų veiksmų sumažinti oro taršą dėl<br />
deginamo iškastinio kuro svarbą, suplanuotos veiklos išmetimai į orą bus nežymūs.<br />
Triukšmas<br />
Naujos AE statyba užtruks apytiksliai 5–7 metus. Vykstant statybos darbams, vietinėje<br />
teritorijoje galimas triukšmo padidėjimas. Toks triukšmo poveikis, įprastas bet kokiems<br />
statybos darbams, priimtinas tik naujos AE teritorijoje, kurioje nėra nuolatinių<br />
gyventojų. Kadangi statybų mašinos dirba su pertraukomis, o jų rūšys kinta<br />
priklausomai nuo projekto etapo, statybų metu triukšmo lygis kis. Tačiau, kadangi<br />
artimiausi gyvenamieji namai yra nutolę bent 2 kilometrų atstumu nuo naujos AE<br />
statybos vietos, tikimasi, jog statybų triukšmas retai teviršys normą.<br />
Pagrindiniai statybų etapo triukšmo šaltiniai yra statybos mašinos ir eismas. Statybų<br />
mašinų keliamo triukšmo stiprumas gali kisti sekančiai:<br />
Pneumatiniai įrenginiai – 115 dBA;<br />
Metaliniai įrenginiai – 105 dBA;<br />
Elektriniai varikliai – 85 dBA;<br />
Oro kompresoriai – 105 dBA.<br />
Numatomas eismo mašinų triukšmo lygis statybų metu nurodytas 7.10-2 ir 7.10-3<br />
paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas pateikti<br />
7.10-1 paveiksle.<br />
7.10-1 pav. Spalvos ir atitinkami triukšmo lygiai.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 384<br />
7.10-2 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje statybų metu.<br />
7.10-3 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje statybų metu.<br />
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai AE eksploatavimo metu yra ventiliacijos įranga,<br />
atsarginiai dyzeliniai generatoriai, turbinos ir eismas. Įrangos keliamo triukšmo<br />
stiprumas gali kisti kaip parodyta:<br />
· Elektros generatoriai – 90 dBA;<br />
· Ventiliatoriai – 100 dBA;<br />
· Turbogeneratoriai – 92 dBA (jie bus įrengti pastato viduje su garso izoliacija).<br />
AE eksploatavimo metu lauke girdimas tik nenutrūkstantis tylus ūžimas. Triukšmą<br />
lengvai nuslopina kiti šaltiniai, pavyzdžiui, vėjas. Jei naujoje elektrinėje bus
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 385<br />
naudojamas suslėgto vandens reaktorius, garų grandinė turės apsauginius vožtuvus,<br />
kurie bus tikrinami per kasmetinę apžiūrą. Patikros metu, vožtuvai išleidžia aukšto<br />
slėgio garus ir garsus, bei trumpą garsą, kuris bus aukštesnis už įprastą triukšmo lygį<br />
elektrinės teritorijoje.<br />
Numatomas eismo ir įrangos keliamas triukšmas eksploatavimo metu parodytas 7.10-4<br />
ir 7.10-5 paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas<br />
pateikti 7.10-1 paveiksle.<br />
7.10-4 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje eksploatavimo metu.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 386<br />
7.10-5 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje eksploaatvimo metu.<br />
Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2990) reikalauja,<br />
kad triukšmo lygis neviršytų 7.10-18 lentelėje nustatytų normų.<br />
7.10-18 lent. Triukšmo ribos reikšmės (HN 33:2007).<br />
Infrastruktūra<br />
Ekvivalentiškas<br />
triukšmo lygis,<br />
dBA<br />
Maksimalu<br />
s triukšmo<br />
lygis, dBA<br />
Paros Tinkami triukšmo lygiai žymėti<br />
metas,<br />
valanda L av L 6-18 L 18-22 L 22-6<br />
007 Tiesioginė<br />
gyvenamųjų ir<br />
visuomeninių<br />
pastatų aplinka<br />
65<br />
60<br />
55<br />
70<br />
65<br />
60<br />
6–18<br />
18–22<br />
22–6<br />
65 66 61 55<br />
Kaip matyti iš anksčiau pateiktų žemėlapių, statybų (įskaitant transportą) triukšmas<br />
neviršys 55 dBA (nakties metu miesto rajonuose) 80–100 m atstumu nuo kelio centro.<br />
Maždaug 850 m atstumu nuo statybų vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas<br />
neviršija 55 dBA.<br />
Valdymo (įskaitant transportą) triukšmas neviršys 55 dBA (nakties metu miesto<br />
rajonuose) 30–40 m atstumu nuo kelio centro. Maždaug 80 m atstumu nuo valdymo<br />
vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas neviršija 55 dBA.<br />
Žinoma, veikimo etapo metu statybos ar pervežimo darbai nevyks naktį, taigi padidinto<br />
triukšmo zonos nebus tokios didelės, kaip nurodyta anksčiau.<br />
Triukšmas gali sukelti klausos sutrikimų, trikdyti bendravimą, miegą, sukelti širdies ir<br />
kraujagyslių bei psichinių, psichofiziologinių poveikių, sumažinti darbingumą ir<br />
išprovokuoti nepasitenkinimą, bei socialinio elgesio pokyčius. Pagrindinė socialinė
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 387<br />
klausos sutrikimo pasekmė – negalėjimas suprasti šnekos normaliomis sąlygomis, tai<br />
laikoma rimtu socialiniu trūkumu.<br />
Klausos sutrikimai dažniausiai apriboti darbo aplinkos. Nepramoninis triukšmas<br />
vadinamas bendruomenės triukšmu, taip pat žinomas kaip aplinkos, gyvenamųjų rajonų<br />
ar namų triukšmas.<br />
Didžiajai daliai žmonių, buvimas aukštesnio nei įprasto 70 dB triukšme visą gyvenimą,<br />
nesukels klausos sutrikimų. Suaugusio žmogaus ausis gali toleruoti retkarčiais<br />
pasitaikantį iki 140 dB stiprumo triukšmą, tačiau vaikams maksimalus triukšmo<br />
stiprumas negali viršyti 120 dB. (PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas)<br />
Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai nurodyti toliau esančioje 7.10-19<br />
lentelėje.<br />
7.10-19 lent. Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai (* - Šaltinis:<br />
PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas).<br />
Aplinka<br />
Atvirame lauke esančios<br />
gyvenamosios vietovės<br />
Kritiškas poveikis sveikatai<br />
Garso lygis<br />
dB(A)*<br />
Laikas<br />
valandomis<br />
Susierzinimas 50–55 16<br />
Viduje esantys būstai Sunkumai suprati kalbą 35 16<br />
Miegamieji Miego trikdymas 30 8<br />
Mokyklos klasės Bendravimo trikdymas 35 Pamokų<br />
metu<br />
Pramoniniai, komerciniai<br />
rajonai bei rajonai, kur didelis<br />
eismas<br />
Muzikos klausymas per<br />
ausines<br />
Klausos sutrikimai 70 24<br />
Klausos sutrikimai 85 1<br />
Ceremonijos ir pramogos Klausos sutrikimai 100 4<br />
Kaip matyti iš pateiktų triukšmo žemėlapių (7.10-2, 7.10-3, 7.10-4 ir 7.10-5 pav.),<br />
triukšmo lygis neviršys gyvenamiesiems rajonams nustatytos triukšmo normos tiek<br />
gyvenvietėse prie kelių, tiek esančiose šalia numatytos statybos vietos sanitarinėje<br />
apsaugos zonoje. Taigi neigiamas triukšmo poveikis sveikatai nenumatomas.<br />
Esant reikalui, bus matuojamas triukšmo lygis lauke. Esant reikalui, bus sustabdyti<br />
darbai ir imtasi triukšmo sumažinimo priemonių įgyvendinimo. Vadinasi, statybos<br />
darbų įtaka artimiausių gyvenamųjų rajonų triukšmo lygiui bus minimali ir laikina.<br />
Pasibaigus statybos darbams, sumažės ir potencialių triukšmo šaltinių kiekis. Iš statybų<br />
aikštelės bus išvežtos mašinos bei nutrauktas statybinių medžiagų gabenimas.<br />
Viduje esančių įrengimų skleidžiamą triukšmą prislopins pastato konstrukcija. Taigi<br />
naujos AE vidiniai įrenginiai ir mašinos nesukels triukšmo, kuris būtų girdimas<br />
arčiausiai esančių gyventojų.<br />
Operatorių patalpos taip pat gali būti pakankamai izoliuotos nuo triukšmo.<br />
Neradiologinio poveikio santrauka<br />
Pagrindiniai kokybiniai neradiologinio poveikio šaltiniai yra pateikti aukščiau esančiose<br />
lentelėse. Didžioji <strong>dalis</strong> poveikių – minimalūs.<br />
Taigi, pagrindinis teigiamas poveikis priskirtinas ekonomikai ir socialiniam saugumui, o<br />
neigiamas poveikis daugiausiai yra neradiologinis ir susijęs su aplinkos tarša ir
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 388<br />
avarijomis, kaip pateikta 7.10-20 lentelėje. Neigiamas poveikis bus sušvelnintas ir taps<br />
minimalus.<br />
7.10-20 lent. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis sveikatai.<br />
Sveikatai<br />
įtaką<br />
darantys<br />
veiksniai<br />
Veiklos ar<br />
priemonių<br />
tipas,<br />
užkrato<br />
šaltiniai<br />
Sveikatą<br />
Poveikis<br />
bloginantys<br />
sveikatai<br />
veiksniai<br />
Numatomi<br />
išanalizuotų<br />
rodiklių<br />
pokyčiai<br />
Neigiamo<br />
poveikio<br />
sušvelninimo<br />
(panaikinimo)<br />
galimybės<br />
Komentarai ir<br />
pastabos<br />
Statybos etapas<br />
1. Oro Transportas CO, NOx,<br />
užterštumas<br />
SO 2 , VOC,<br />
dalelių<br />
išmetimai<br />
2. Triukšmas Eismas,<br />
statybų<br />
mašinos ir<br />
įrengimai<br />
3. Avarijų<br />
rizika<br />
Eismas<br />
Susierzinim<br />
as<br />
Gali<br />
padaugėti<br />
nelaimingų<br />
eismo įvykių<br />
keliuose ir<br />
statybų<br />
aikštelėje.<br />
Dažniausiai į<br />
juos bus<br />
įtraukti<br />
darbininkai ir<br />
vietovės<br />
šalia kelių.<br />
Nedidelis Nenustatyti<br />
dėl mažų<br />
išmetimų<br />
Triukšmo<br />
lygio<br />
padidėjim<br />
as<br />
Padidėjus<br />
eismui,<br />
laukiama<br />
daugiau<br />
avarijų.<br />
80-100 metrųStatybų<br />
atstumu nuo<br />
kelio centro<br />
triukšmas<br />
neviršys 55<br />
dBA.<br />
Maždaug<br />
850 metrų<br />
atstumu nuo<br />
statybų<br />
vietos centro<br />
esančioje<br />
valdymo<br />
vietoje<br />
triukšmas<br />
neviršys 55<br />
dBA.<br />
Triukšmas už<br />
sanitarinės<br />
apsaugos<br />
zonos<br />
neviršys<br />
leidžiamos<br />
normos.<br />
Kokybinis<br />
įvertinimas<br />
4. Migracija Statybos Kvalifikuotų Nedidelis Kokybinis<br />
AE<br />
įvertinimas<br />
statybininkų<br />
mašinų ir<br />
įrengimų<br />
skleidžiamo<br />
triukšmo<br />
kontrolė.<br />
Eismo<br />
organizavimas<br />
ir nauji keliai<br />
Esant<br />
galimybei,<br />
įdarbinti kuo<br />
Poveikis galioja<br />
gyventojams.<br />
Poveikis<br />
darbuotojams bus<br />
įvertintas pagal<br />
profesinės rizikos<br />
<strong>vertinimo</strong><br />
kompetenciją.<br />
Poveikis galioja<br />
gyventojams.<br />
Poveikis<br />
darbuotojams bus<br />
įvertintas pagal<br />
profesinės rizikos<br />
<strong>vertinimo</strong><br />
kompetenciją.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 389<br />
Sveikatai<br />
įtaką<br />
darantys<br />
veiksniai<br />
Veiklos ar<br />
priemonių<br />
tipas,<br />
užkrato<br />
šaltiniai<br />
Sveikatą<br />
Poveikis<br />
bloginantys<br />
sveikatai<br />
veiksniai<br />
imigracija iš<br />
užsienio<br />
Eksploatavimo etapas<br />
1. Oro Transportas, CO, NO x ,<br />
užterštumas<br />
garo katilinė,<br />
šiluminė<br />
katilinė ir<br />
dyzeliniai<br />
generatoriai<br />
SO 2 , VOC,<br />
dalelių<br />
išmetimai<br />
2. Triukšmas Eismas, Susierzinim<br />
ventiliatoriai, as<br />
turbogenerat<br />
oriai<br />
3. Avarijų<br />
rizika<br />
4. Migracija<br />
Galimos<br />
nedidelės<br />
neradiologin<br />
ės<br />
technologinė<br />
s avarijos<br />
Branduolinių<br />
instaliacijų<br />
valdymas<br />
Ugnis,<br />
neapdorotų<br />
išmetamųjų<br />
dujų<br />
išsiveržimas<br />
Imigracija<br />
Numatomi<br />
išanalizuotų<br />
rodiklių<br />
pokyčiai<br />
Neigiamo<br />
poveikio<br />
sušvelninimo<br />
(panaikinimo)<br />
galimybės<br />
daugiau<br />
vietinės darbo<br />
jėgos<br />
Nedidelis 0,1–8,93 % Išmetamųjų<br />
padidėję dujų<br />
išmetimai problemos<br />
savivaldybės nagrinėjimas<br />
mastu ir<br />
žymiai<br />
mažesni<br />
išmetimai<br />
šalies mastu<br />
Nedidelis Triukšmas Apsauga nuo<br />
neviršys 55 triukšmo<br />
dBA (nakties<br />
metu miesto<br />
rajonuose)<br />
30-40 metrų<br />
atstumu nuo<br />
kelio centro.<br />
Maždaug 80<br />
metrų<br />
atstumu nuo<br />
valdymo<br />
vietos centro<br />
esančioje<br />
valdymo<br />
vietoje<br />
triukšmas<br />
neviršija 55<br />
dBA.<br />
Triukšmas už<br />
sanitarinės<br />
apsaugos<br />
zonos<br />
neviršys<br />
leidžiamos<br />
normos.<br />
Nedidelis Kokybinis<br />
įvertinimas<br />
Nedidelis Kokybinis<br />
įvertinimas<br />
Ne mažesnis<br />
kaip 2<br />
kilometrų<br />
atstumas iki<br />
artimiausių<br />
gyvenamųjų<br />
rajonų užkirs<br />
kelią<br />
neigiamam<br />
poveikiui<br />
Vietinių<br />
branduolio<br />
specialistų<br />
įdarbinimas<br />
Komentarai ir<br />
pastabos<br />
Didelis tokių<br />
specialistų<br />
skaičius<br />
nenumatomas,<br />
kadangi yra
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 390<br />
Sveikatai<br />
įtaką<br />
darantys<br />
veiksniai<br />
Veiklos ar<br />
priemonių<br />
tipas,<br />
užkrato<br />
šaltiniai<br />
Sveikatą<br />
Poveikis<br />
bloginantys<br />
sveikatai<br />
veiksniai<br />
Numatomi<br />
išanalizuotų<br />
rodiklių<br />
pokyčiai<br />
Neigiamo<br />
poveikio<br />
sušvelninimo<br />
(panaikinimo)<br />
galimybės<br />
Komentarai ir<br />
pastabos<br />
pakankamai<br />
vietinių branduolių<br />
profesionalų,<br />
turinčių<br />
kompetencijos<br />
valdyti AE.<br />
Tikėtinas neigiamas poveikis apibendrintas 7.10-21 ir 7.10-22 lentelėse.<br />
7.10-21 lent. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės grupėms.<br />
Visuomenės grupės<br />
Veiklos ar<br />
priemonių<br />
tipas, užkrato<br />
šaltiniai<br />
Grupės dydis Poveikis<br />
Komentarai ir pastabos<br />
1. Visuomenės<br />
grupės (vietiniai<br />
gyventojai) už<br />
sanitarinės apsaugos<br />
zonos ribų<br />
Statyba ir Sanitarinės<br />
eksploatavima apsaugos zonos<br />
s<br />
ribose nėra<br />
nuolatinių<br />
gyventojų.<br />
Ribota ūkinė<br />
veikla<br />
0<br />
Poveikis sanitarinės apsaugos<br />
zonos viduje bus minimalus.<br />
Poveikį už AE sanitarinės<br />
apsaugos zonos ribos galima<br />
laikyti nereikšmingu.<br />
2. Darbuotojai Nurodyta<br />
skyriuje<br />
500–1 000<br />
(-)<br />
Poveikis darbuotojams dėl<br />
planuojamos ūkinės veiklos gali<br />
būti valdoma ir apribojama<br />
naudojant, kur galima,<br />
apsaugines priemones,<br />
nuotoliniu būdu valdomą įrangą,<br />
tinkamas valdymo procedūras ir<br />
t.t. Poveikis darbuotojams bus<br />
optimizuotas techninio<br />
projektavimo metu ir neviršys<br />
profesinės sveikatos ir saugos<br />
reikalavimų nustatytų normų.<br />
3. Kita Nesusiję<br />
7.10-22 lent. Kiekybinis poveikių įvertinimas.<br />
<strong>Poveikio</strong> ypatumai<br />
Poveikį<br />
sukeliantis<br />
veiksnys<br />
< 500<br />
Paveiktų žmonių<br />
skaičius<br />
501–<br />
1000<br />
Įrodymai (tikimybė),<br />
įrodymų stiprumas<br />
> 1001 Aiškūs Tikėtini Galimi<br />
Trukmė<br />
Trumpa Vidut.<br />
(< 1 m.) (1–3 m.)<br />
Ilga<br />
(> 3 m.)<br />
1. Triukšmas + + +<br />
2. Oro tarša + + +
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 391<br />
7.10.2.2 Radiologinis poveikis<br />
<strong>Poveikio</strong> sušvelninimo priemonės<br />
Radiacinės saugos reikalavimai personalui<br />
Lietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;<br />
2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes darbuotojams.<br />
· Efektinės dozės riba yra 100 mSv per penkerius metus.<br />
· Metinės efektinės dozės riba yra 50 mSv;<br />
· Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 150 mSv per metus.<br />
· Lygiavertės dozės odai, galūnėms (rankoms ir kojoms) riba yra 500 mSv per metus.<br />
Ši riba turi būti apskaičiuota vidutiniškai 1 cm2 odos plotui, gaunančiam maksimalią<br />
apšvitą.<br />
Įprasta atominių elektrinių praktika yra papildyti norminius reikalavimus vidinėmis<br />
radiacinės saugos procedūromis. Šios procedūros numato papildomus reikalavimus<br />
nuolatinės kontrolės ir radiacinio poveikio personalui optimizacijos užtikrinimui. Taip<br />
pat atsižvelgiama į radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo įgyvendinimą.<br />
Pavyzdžiui, metinė darbuotojų apšvita kontroliuojama, kad neviršytų 20 mSv, tam, kad<br />
neviršytų penkerių metų laikotarpio dozės ribinės vertės metinio vidurkio, ir taip<br />
neatsirastų ypatingų apribojimų darbo veiklai paskesniais metais.<br />
Radiacinės saugos reikalavimai gyventojams<br />
Lietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;<br />
2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes gyventojams.<br />
· Efektinės dozės riba yra 1 mSv per metus.<br />
· Ypatingomis sąlygomis efektinės dozės riba yra 5 mSv per metus su sąlyga, kad per<br />
penkerių metų laikotarpį vidurkis neviršys 1 mSv per metus;<br />
· Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 15 mSv per metus.<br />
· Lygiavertės dozės odai riba yra 50 mSv per metus. Ši riba turi būti apskaičiuota<br />
vidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunančiam maksimalią apšvitą.<br />
Optimizuojant radiacinę saugą, nuo šaltinio priklausanti individuali dozė ribojama<br />
apribotąja doze. Apribotoji dozė kiekvienam šaltiniui turi užtikrinti, kad dozių suma,<br />
kurią gauna kritinės grupės nariai iš visų kontroliuojamų šaltinių, neviršitų dozės ribinės<br />
vertės.<br />
Pagal Lietuvos Respublikos Higienos normą HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003; Nr.<br />
15-624, 2008, Nr. 35-1251) gyventojų apšvita turi būti apribojama, taikant apribotąją<br />
dozę projektuojant, eksploatuojant atominius objektus (normaliomis eksploatacijos<br />
sąlygomis ir planuojamų eksploatacinių avarijų metu) ir nutraukiant jų eksploataciją. Jei<br />
prie gyventojų apšvitos prisideda daugiau nei vienas kompleksas, visa metinių efektinių<br />
dozių suma gyventojams iš visų prisidedančių atominių kompleksų turi neviršyti<br />
apribotosios dozės. Nustatyta apribotoji dozė gyventojams yra 0.2 mSv per metus.<br />
Pagal Lietuvos Respublikos norminio dokumento LAND 42-2007 (Valstybės žinios,<br />
2007, Nr. 138-5693) reikalavimus, jei radionuklidai pasklistų į aplinką keliomis<br />
trasomis (pvz., oro ir vandens trasomis), ir tos pačios ar skirtingų kritinių gyventojų<br />
grupių nariai būtų įtakoti, dozė, gaunama iš tam tikros trasos, turi būti ribojama taip, kad<br />
bendra iš visų trasų gaunamų dozių suma neviršytų apribotosios dozės. Tiesioginės<br />
išorinės jonizuojančios spinduliuotės poveikis turi būti įvertintas, ir visa dozė (dėl<br />
radioaktyviųjų išmetų ir tiesioginės apšvitos) kritiniams gyventojų grupės nariams<br />
neturi viršyti apribotosios dozės.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 392<br />
Palyginimui galima nurodyti, kad metinės efektinės dozės Lietuvos gyventojams,<br />
gaunamos dėl gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, svyruoja nuo 1,2 iki 10<br />
mSv, o vidutinė vertė yra 2,2 mSv. Vidutinės dozių, gaunamų iš pagrindinių gamtinių<br />
spinduliuotės šaltinių, vertės yra: radonas patalpose – 1 mSv, kosminė radiacija – 0,35<br />
mSv, statybinės medžiagos patalpose – 0,45 mSv, gamtiniai radionuklidai žmogaus<br />
kūne – 0,34 mSv. Vidutinė pasaulio gyventojų dozė, gaunama dėl gamtinės radiacijos,<br />
yra 2,4 mSv per metus. Nustatytos metinės efektinės dozės ribų, apribotosios dozės ir<br />
dozių, gaunamų iš gamtinių šaltinių, palyginimas pateiktas 7.10-6 paveiksle. Duomenys<br />
apie gamtinę apšvitą gauti iš Lietuvos radiacinės saugos centro svetainės (RSC 2008).<br />
7.10-6 pav. Metinės efektinės dozės ribos, apribotoji dozė ir apšvita iš gamtinių<br />
šaltinių Lietuvoje<br />
Radiologinis poveikis normaliomis IAE darbo sąlygomis<br />
Planuojama, kad pirmasis naujosios IAE blokas pradės veikti ne vėliau kaip 2015 m.<br />
Papildomų blokų, reikalingų tam, kad būtų pasiektas pilnas planuojamas galingumas,<br />
statyba ir paleidimas priklausys nuo projekto įgyvendinimo grafiko (žr. 1 skyrių).<br />
Radiologinis poveikis <strong>aplinkai</strong> normaliomis AE veiklos sąlygomis gali atsirasti dėl<br />
radioaktyvių išmetimų į orą ir vandenį. AE pastatai ir konstrukcijos, kuriose yra<br />
radioaktyviųjų medžiagų, gali būti išorinės jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.<br />
Radioaktyvūs skysčiai ir dujos, atsirandantys atominėje elektrinėje, yra surenkami,<br />
sulaikomi, kad sumažėtų jų radioaktyvumas, ir filtruojami. Net po filtravimo į orą ir<br />
vandenį patenka minimalūs radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Išmetimai į orą patenka<br />
per ventiliacijos vamzdį, o nuotekos į Drūkšių ežerą patenka po radiacinės kontrolės per<br />
AE nuotekų nukreipimo ir išleidimo kanalus.<br />
Esančių ir planuojamų Ignalinos AE kompleksų (laikinųjų panaudoto branduolinio kuro<br />
saugyklų, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso ir kitų) radiologiniai<br />
poveikiai, kurie turi būti aptarti bendrojo poveikio įvertinime (iš naujosios AE bei iš<br />
Ignalinos AE), aptariami 7.11 skyriuje.<br />
Metiniai radionuklidų išmetimai į aplinką
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 393<br />
Skystųjų į aplinką patenkančių išmetimų įvertinimas pateiktas 7.1 skyriuje. Metiniai<br />
skystųjų radioaktyviųjų medžiagų išmetimai į Drūkšių ežerą apibendrinami pagal<br />
skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi technologinėmis alternatyvomis.<br />
Į orą išmetamų radionuklidų vertinimas pateiktas 7.2 skyriuje. Metiniai radionuklidų<br />
išmetimai į orą apibendrinami pagal skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi<br />
technologinėmis alternatyvomis.<br />
Šie duomenys naudojami kaip pagrindas gyventojų galimai apšvitai apskaičiuoti .<br />
Kritinės gyventojų grupės narių metinės apšvitos apskaičiavimo metodas<br />
Kritinės gyventojų grupės narių radiacinė apšvita IAE apylinkėse dėl nustatytų<br />
radionuklidų išmetimų į orą ir į Drūkšių ežerą buvo apskaičiuota, naudojant išmetimų<br />
konvertavimo į dozes faktorius, kaip rekomenduojama normatyviniame dokumente<br />
LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693). Šie specifiniai radionuklidų<br />
konversijos faktoriai pateikia sąryšį tarp radionuklidų specifinių nuolatinių ilgalaikio<br />
aktyvumo išmetimų į aplinką ir dozės, kurią gauna kritinės grupės narys didžiausios<br />
numatytos apšvitos vietoje. Konversijos faktoriai išvedami, atsižvelgiant į specifinius<br />
aplinkos komponentus ir tai vietai būdingą kritinių grupės narių gyvenimo būdą bei<br />
maitinimosi savybes kartu su visomis tiesiogiai susijusiomis išorinės ir vidinės apšvitos<br />
trasomis.<br />
Normatyvinis dokumentas yra paremtas keliomis nuorodomis; viena svarbių nuorodų<br />
yra Nedveckaitė ir kt. 2000. Šis dokumentas apibūdina matematinius modelius,<br />
įgyvendinamus, norint įvertinti išmestų radionuklidų elgesį kritinės grupės narių<br />
sudėtinėse dalyse ir mitybos grandinėse bei įpročiuose.<br />
Buvo nustatyti konversijos faktoriai dviems kritinėms grupėms, besiskiriančioms savo<br />
gyvenimo būdu ir veikla. Tai apima ūkininkus, gyvenančius Ignalinos AE apylinkėse<br />
pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, ir žvejus, žvejojančius Drūkšių ežere.<br />
Išmetimų į orą atveju atmosferinė sklaida buvo paskaičiuota, naudojant Gauso debesies<br />
modelį, kuris vetina atspindį nuo žemės paviršiaus ir nuo maišomo sluoksnio viršaus.<br />
Buvo naudojami nacionaliniai ilgalaikiai meteorologiniai duomenys (vėjo greitis ir<br />
kryptis, oro temperatūra, debesuotumas, debesų aukštis ir krituliai) iš artimiausios<br />
meteorologinės stoties panašioje vietovėje (15 km nuo Ignalinos AE). Buvo padaryti<br />
pataisymai, įvertinant vėjo greitį išmetimo kamino aukštyje ir debesies pakilimą.<br />
Buvo atsižvelgta į radionuklidų susikaupimą per 40 metų laikotarpį ant iš pradžių<br />
neužteršto žemės paviršiaus. Radionuklidų koncentracijos pačiomis nepalankiausiomis<br />
sąlygomis žemės ūkio ir gyvūniniuose produktuose buvo paskaičiuotos, naudojant<br />
tiesinį pernašos modelį. Apskaičiuojant metinę išorinę ir vidinę dozę, kurią dėl<br />
išmetimų į orą gauna kritinė ūkininkų grupė, svarbiausios yra šios apšvitos trasos:<br />
apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl radionuklidų<br />
nusėdimo ant žemės ir radionuklidais užterštų maisto produktų suvartojimo. Buvo<br />
priimta, kad ši kritinė grupė šalia IAE gyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.<br />
Skystųjų medžiagų išmetimo į aplinkąatveju, tikėtina, kad didžiausia radionuklidų<br />
koncentracija bus aušinimo vandens išleidimo kanale Drūkšių ežere. Taigi,<br />
radionuklidų, išmetamų į vandenį iš AE, dozės daugikliai buvo apskaičiuoti žvejams,<br />
žvejojantiems šioje zonoje, arba sodininkams, naudojantiems Drūkšių ežero vandenį<br />
sodų laistymui. Buvo nustatyta metinė kritinės žvejų grupės apšvita šiomis apšvitos<br />
trasomis: apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl<br />
radionuklidų susikaupimo ant ežero kranto ir žuvų suvartojimo. Taip pat buvo nustatyta<br />
mažų priemiesčio sodų sodininkų, esančių netoli Drūkšių ežero ir naudojančių šio ežero
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 394<br />
vandenį laistymui, apšvita. Daugumai radionuklidų dozės daugikliai žvejų apšvitai yra<br />
didesni, lyginant su sodininkų apšvita.<br />
Kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės<br />
Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radionuklidų išmetimo į<br />
orą pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-23 lentelėje. Priklausomai<br />
nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus metinės dozės kinta nuo<br />
1,24 iki 10,3 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija pasiekiama ne<br />
visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams. Tačiau tikėtina,<br />
kad trūkstamų tipų reaktorių išmetimų į orą dozių vertės bus panašios.<br />
Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693)<br />
pateikiami dozės daugikliai radionuklidų išmetimams iš 150 m aukščio ventiliacijos<br />
kamino. LAND 42-2007 yra pastaba, kad išmetimų iš perpus žemesnio kamino atveju<br />
(75 m aukštyje) dozės daugikliai turi būti dauginami iš 3,4. Kadangi šioje PAV<br />
ataskaitoje nagrinėjamų tipų reaktoriai neturi ventiliacijos kaminų, aukštesnių kaip 75<br />
m, todėl yra naudojami dozės daugikliai, padauginti iš 3,4, o metinė gyventojų kritinės<br />
grupės narių apšvita apskaičiuota išmetimams iš 75 m aukščio ventiliacijos kamino.<br />
7.10-23 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamos<br />
dėl radionuklidų išmetimo į orą.<br />
Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius<br />
ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR<br />
1300 1550 1100 1660 750 1700<br />
2 2 3 2 4 2<br />
Radionuklidas<br />
Metinė efektinė dozė, Sv<br />
Ar-41 8.50E-10 9.69E-13 4.28E-09 4.28E-09 ni 4.28E-09<br />
Ba-140 3.23E-09 2.53E-09 5.03E-11 5.03E-13 ni 5.03E-11<br />
C-14 5.10E-07 5.30E-07 4.05E-07 4.05E-07 1.57E-06 4.05E-07<br />
Ce-141 8.43E-11 6.60E-11 3.84E-13 1.19E-13 ni 3.84E-13<br />
Co-58 3.33E-10 1.38E-10 3.18E-09 6.63E-11 ni 3.18E-09<br />
Co-60 9.32E-08 6.15E-08 6.22E-08 7.89E-10 ni 6.32E-08<br />
Cr-51 7.07E-11 4.22E-12 1.23E-12 1.95E-13 ni 1.23E-12<br />
Cs-134 6.49E-08 5.03E-08 2.40E-08 5.00E-10 ni 2.40E-08<br />
Cs-136 3.14E-10 2.10E-10 4.49E-11 1.74E-11 ni 4.49E-11<br />
Cs-137 1.43E-07 1.10E-07 5.44E-08 1.36E-09 ni 5.44E-08<br />
Cs-138 6.22E-14 8.40E-16 ni ni ni ni<br />
Fe-59 1.33E-10 8.57E-11 1.29E-11 4.59E-12 ni 1.29E-11<br />
H-3 1.65E-08 1.71E-08 7.92E-08 4.08E-08 1.01E-06 4.08E-08<br />
I-131 1.83E-06 2.88E-06 8.47E-07 6.19E-08 3.81E-09 2.96E-08<br />
I-132 6.60E-09 4.79E-09 1.21E-09 ni ni ni<br />
I-133 4.08E-07 3.15E-07 ni 7.65E-09 ni 1.53E-08<br />
I-134 3.38E-09 2.56E-09 ni ni ni ni<br />
I-135 4.56E-08 3.13E-08 ni ni ni ni<br />
Kr-85m 3.18E-10 2.65E-10 5.44E-10 2.26E-09 ni ni<br />
Kr-87 2.06E-09 3.21E-09 1.23E-09 4.32E-09 ni ni<br />
Kr-88 8.09E-09 1.26E-08 9.83E-09 3.84E-08 2.83E-13 ni<br />
Kr-89 2.48E-08 3.91E-08 ni ni ni ni<br />
La-140 1.37E-11 2.63E-13 ni ni ni ni<br />
Mn-54 2.18E-09 1.60E-09 1.73E-10 2.30E-11 ni 1.73E-10<br />
Mo-99 3.22E-10 2.43E-10 ni ni ni ni<br />
Na-24 6.63E-11 2.40E-13 ni ni ni ni<br />
Nb-95 3.81E-10 2.99E-10 1.13E-10 1.90E-12 ni 1.13E-10<br />
Np-239 2.54E-11 4.79E-13 ni ni ni ni<br />
Pr-144 3.09E-16 5.98E-18 ni ni ni ni<br />
Rb-89 9.79E-15 1.23E-16 ni ni ni ni
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 395<br />
Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius<br />
ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR<br />
1300 1550 1100 1660 750 1700<br />
2 2 3 2 4 2<br />
Radionuklidas<br />
Metinė efektinė dozė, Sv<br />
Ru-103 3.40E-10 2.72E-10 7.75E-12 1.65E-12 ni 7.75E-12<br />
Ru-106 1.86E-11 3.57E-13 7.65E-11 7.65E-13 ni 7.65E-11<br />
Sr-89 8.57E-10 6.05E-10 4.52E-10 2.41E-11 ni 4.52E-10<br />
Sr-90 6.19E-10 1.82E-10 1.06E-08 5.54E-10 ni 1.06E-08<br />
Sr-91 2.14E-12 3.88E-14 ni ni ni ni<br />
Te-132 6.90E-13 1.39E-14 ni ni ni ni<br />
Xe-131m 4.22E-11 2.43E-12 1.47E-09 ni ni 2.13E-10<br />
Xe-133 7.28E-09 2.54E-09 1.39E-08 2.60E-08 ni n/a<br />
Xe-133m 2.39E-13 6.43E-15 2.41E-10 5.00E-10 ni 5.54E-12<br />
Xe-135 1.04E-08 1.49E-08 7.48E-09 2.72E-08 ni 4.52E-11<br />
Xe-135m 1.28E-08 1.93E-08 2.20E-10 4.42E-10 ni 1.26E-10<br />
Xe-137 5.68E-09 8.67E-09 ni ni ni 4.42E-11<br />
Xe-138 3.74E-08 5.44E-08 5.20E-10 1.04E-09 ni 8.67E-11<br />
Zn-65 1.14E-07 7.82E-08 ni ni ni ni<br />
Zr-95 1.29E-10 9.76E-11 8.06E-11 8.06E-13 ni 8.06E-11<br />
Visa dozė iš vieno<br />
bloko 3.35E-06 4.25E-06 1.53E-06 6.22E-07 2.58E-06 6.49E-07<br />
Visa dozė iš visų blokų 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06<br />
ni – nėra informacijos<br />
Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radioaktyvių skysčių<br />
išleidimo į Drūkšių ežerą, pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-24<br />
lentelėje. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus,<br />
metinės dozės kinta nuo 0,9 iki 40,4 µSv. Kaip jau buvo minėta, laisvai prieinama<br />
informacija pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos,<br />
tipams. Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į orą<br />
bus panašios.<br />
7.10-24 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamos<br />
dėl radioaktyvių skysčių išleidimo į Drūkšių ežerą.<br />
Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius<br />
ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR<br />
1300 1550 1100 1660 750 1700<br />
2 2 3 2 4 2<br />
Radionuklidas<br />
Metinė efektinė dozė, Sv<br />
Ag-110m 3,05E-10 ni 9,71E-10 4,07E-10 ni 1,67E-09<br />
Ba-140 1,94E-10 2,33E-10 1,57E-09 1,20E-09 ni 1,65E-09<br />
C-14 1,84E-08 ni ni 0,00E+00 ni ni<br />
Ce-141 7,10E-12 4,14E-12 5,33E-12 2,96E-12 ni 1,72E-11<br />
Ce-144 2,46E-09 ni 4,09E-09 1,68E-09 ni 7,25E-09<br />
Co-58 8,66E-11 4,24E-10 3,23E-09 1,44E-09 1,73E-08 9,43E-09<br />
Co-60 4,04E-07 4,00E-08 1,95E-08 7,99E-09 9,42E-08 6,22E-07<br />
Cr-51 3,42E-11 5,77E-11 8,21E-12 4,44E-12 2,59E-11 2,66E-11<br />
Cs-134 1,67E-06 1,86E-07 2,72E-06 7,12E-07 ni 3,29E-06<br />
Cs-136 2,36E-09 3,04E-09 4,66E-09 2,29E-09 ni 1,63E-07<br />
Cs-137 7,90E-07 1,60E-07 1,18E-06 3,11E-07 ni 1,60E-06<br />
Fe-59 6,29E-11 4,40E-11 1,26E-10 0,00E+00 ni 1,45E-09<br />
H-3 7,77E-08 1,81E-08 1,31E-06 2,63E-06 6,83E-06 2,07E-06<br />
I-131 2,36E-09 3,10E-09 1,05E-08 2,52E-08 ni 1,48E-09<br />
I-132 4,52E-12 1,42E-12 2,85E-12 2,09E-12 ni 5,39E-13
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 396<br />
Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius<br />
ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR<br />
1300 1550 1100 1660 750 1700<br />
2 2 3 2 4 2<br />
Radionuklidas<br />
Metinė efektinė dozė, Sv<br />
I-133 5,55E-10 1,17E-09 3,72E-10 1,94E-09 ni 4,50E-11<br />
I-134 1,07E-12 2,52E-14 5,09E-13 0,00E+00 ni 5,60E-14<br />
I-135 5,00E-11 3,60E-11 3,31E-11 9,99E-11 ni 5,19E-12<br />
La-140 1,07E-11 ni 4,67E-10 4,78E-10 ni 5,03E-10<br />
Mn-54 7,89E-09 4,85E-10 3,94E-09 1,64E-09 2,13E-07 1,37E-08<br />
Mn-56 1,41E-11 4,81E-12 ni ni ni ni<br />
Mo-99 1,01E-11 3,66E-11 6,96E-12 ni ni 2,08E-11<br />
Na-24 4,58E-11 8,32E-11 2,65E-11 9,93E-11 ni 7,65E-11<br />
Nb-95 5,18E-08 1,04E-09 1,09E-08 5,18E-09 2,93E-06 1,04E-07<br />
Np-239 2,99E-11 1,06E-10 2,31E-12 5,58E-12 ni 5,10E-12<br />
Pr-143 9,14E-14 6,33E-12 9,14E-12 3,52E-12 ni 5,55E-12<br />
Ru-103 5,73E-12 1,27E-12 1,57E-10 7,96E-11 ni 1,08E-10<br />
Ru-106 2,01E-10 ni 8,70E-08 3,67E-08 ni 5,56E-08<br />
Sr-89 6,11E-11 1,22E-10 5,55E-11 2,78E-11 ni 8,33E-11<br />
Sr-90 2,47E-09 1,41E-09 7,03E-10 ni ni 1,27E-09<br />
Te-132 6,81E-11 3,40E-10 4,08E-09 8,17E-09 ni 8,00E-09<br />
Y-91 2,48E-11 3,16E-11 ni ni ni 2,03E-11<br />
Zn-65 4,66E-09 2,34E-08 2,12E-08 8,81E-09 ni 1,14E-08<br />
Zr-95 1,65E-10 3,92E-12 4,51E-11 2,55E-11 ni 2,55E-10<br />
Visa dozė iš<br />
vieno bloko<br />
3,04E-06 4,40E-07 5,38E-06 3,75E-06 1,01E-05 7,96E-06<br />
Visa dozė iš<br />
visų blokų<br />
6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05<br />
ni – nėra informacijos<br />
Radiacinio poveikio gyventojams normaliomis naujos AE darbo sąlygomis santrauka<br />
Suminė metinė kritinės gyventojų grupės narių apšvita, gaunama dėl radioaktyvių<br />
išmetimų (patenkančių į orą ir skystų) į aplinką pagal skirtingus reaktorių tipus su<br />
sumine galia neviršyjančia 3400 MW e yra apibendrinama 7.10-25 lentelėje.<br />
Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus, metinės<br />
dozės kinta nuo 8,74 iki 50,7 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija<br />
pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams.<br />
Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į aplinką bus<br />
panašios. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nustatytoji apribotoji dozė gyventojams yra<br />
0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozės, gaunamos normaliomis naujosios AE darbo<br />
sąlygomis bus maždaug 4 kartus mažesnės už apribotąją dozę. Taip pat reikia atkreipti<br />
dėmesį į tai, kad metiniai radioaktyvių nuotekų išmetimai į aplinką apskaičiuojami,<br />
naudojant konservatyvias prielaidas. Faktiniai išmetimai iš veikiančių AE dažniausiai<br />
yra mažesnės už apskaičiuotas vertes.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 397<br />
7.10-25 lent. Bendra kritinės gyventojų grupės narių gaunama dozė, dėl<br />
radionuklidų išmetimų į aplinką.<br />
Radioaktyvios<br />
nuotekos<br />
Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius<br />
ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR<br />
1300 1550 1100 1660 750 1700<br />
2 2 3 2 4 2<br />
Metinė efektinė dozė, Sv<br />
Pernešamos oru 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06<br />
Skystos 6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05<br />
Bendra dozė 1.28E-05 9.38E-06 2.07E-05 8.74E-06 5.07E-05 1.72E-05<br />
Profesinės apšvitos santrauka, remiantis egzistuojančių AE eksploatavimo patirtimi<br />
Turbūt daugiausiai informacijos apie profesinės apšvitos dozes įvairiose atominėse<br />
elektrinėse surinkta Branduolinės energijos agentūros (NEA) Informacinės profesinės<br />
apšvitos sistemoje (ISOE). Taigi, šiame skyriuje pateikta informacija yra trumpa<br />
naujausios ISOE ataskaitos (OECD, 2008) santrauka.<br />
Nuo 1992 m. ISOE, kurią bendrai finansuoja OECD/NEA ir TATENA, remia<br />
darbuotojų dozių optimizaciją atominėse elektrinėse. Įvairiais informacijos skalidos<br />
būdais atominių elektrinių radiacinės saugos profesionalai ir nacionalinės priežiūros<br />
institucijos visame pasaulyje keičiasi patirtimi bei yra publikuojami svarbius techniniai<br />
šaltiniai.<br />
Vienas svarbiausių ISOE programos aspektų yra metinės profesinės apšvitos tendencijų<br />
stebėjimas atominių elektrinių kompleksuose visame pasaulyje tam, kad galima būtų<br />
nustatyti gaires, padaryti lyginamąją analizę ir pasikeisti patirtimi tarp ISOE narių.<br />
Naudodamiesi ISOE duomenų baze, kurioje yra metinės profesinės apšvitos duomenys,<br />
teikiami visų dalyvaujančių įstaigų, ISOE nariai gali atlikti įvairius bandymus ir<br />
tendencijų analizes pagal šalis, reaktorių tipus ar kitus kriterijus, tokius, kaip susijusių<br />
blokų grupavimas. Žemiau esančioje santraukoje pateikti pagrindiniai profesinės<br />
apšvitos dozių atominėse elektrinėse bendrųjų tendencijų punktai.<br />
2006 m. pabaigoje ISOE programoje dalyvavo 71 įmonė iš 29 šalių (336 eksploatuojami<br />
blokai, 42 uždaryti blokai) kartu su prižiūrinčiomis institucijomis iš 25 šalių. ISOE<br />
profesinės apšvitos duomenų bazėje buvo informacija apie profesinės apšvitos lygius ir<br />
tendencijas iš 401 eksploatuojamo reaktoriaus 29 šalyse, o tai sudaro maždaug 91 %<br />
pasaulyje eksploatuojamų komercinių atominių reaktorių. 7.10-26 lentelėje<br />
apibendrinamas dalyvavimas pagal reaktoriaus tipą ir statusą.<br />
7.10-26 lent. Reaktorių, įtrauktų į ISOE duomenų bazę, skaičius.<br />
Veikiančių reaktorių, įtrauktų į<br />
ISOE duomenų bazę, skaičius<br />
Neabejotinai sustabdytų<br />
reaktorių, įtrauktų į ISOE<br />
duomenų bazę, skaičius<br />
Bendras reaktorių, įtrauktų į<br />
ISOE duomenų bazę, skaičius<br />
PWR BWR PHWR GCR LWGR Kitas<br />
Iš<br />
viso<br />
262 88 28 22 1 0 401<br />
26 15 2 31 4 2 80<br />
288 103 30 53 5 2 481<br />
Vidutinės metinės kolektyvinės dozės už 2006 m. santrauka pagal reaktorių tipus<br />
veikiantiems reaktoriams pateikiama 7.10-27 lentelėje.
7.10-27 lent. Vidutinių kolektyvinių dozių santrauka 2006 m.<br />
Reaktorių tipai<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 398<br />
2006 m. vidutinė<br />
metinė<br />
kolektyvinė dozė<br />
(žmogui•Sv)<br />
2004-2006 m.<br />
(žmogui•Sv):<br />
trejų metų nuolat<br />
atnaujinamas<br />
vidurkis<br />
Aukšto spaudimo vandens reaktoriai (PWR/VVER) 0,71 0,75<br />
Verdančio vandens reaktoriai (BWR) 1,32 1,41<br />
Aukšto spaudimo sunkaus vandens reaktoriai<br />
(PHWR/CANDU)<br />
1,15 1,06<br />
Visi reaktoriai, įskaitant šaldomus dujomis (GCR) ir<br />
lengvo vandens grafitinius reaktorius (LWGR)<br />
0,85 0,88<br />
7.10-28 ir 7.10-29 lentelėse pateikiamos apšvitos tendencijos per pastaruosius trejus<br />
metus visiems reaktorių tipams, išreikštos kaip atitinkamai vidutinės metinės ir trejų<br />
metų nuolat atnaujinamos metinės kolektyvinės dozės. Šie rezultatai visų pirma yra<br />
paremti duomenimis, kurie buvo pateikti ir užregistruoti ISOE duomenų bazėje per<br />
2007 m. ir papildyti individualiomis šalių ataskaitomis.<br />
7.10-28 lent. Vidutinės metinės kolektyvinės dozės blokuose pagal reaktorių tipus<br />
2004-2006 m. (žmogui•Sv).<br />
Pasaulinis<br />
PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR<br />
vidurkis<br />
2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006<br />
0.77 0.77 0.71 1.46 1.47 1.31 0.84 1.19 1.15 0.04 0.06 0.12 3.41 2.11 3.06 0.89 0.91 0.85<br />
7.10-29 lent. Trejų metų nuolat atnaujinamas metinių kolektyvinių dozių blokuose<br />
pagal reaktorių tipus vidurkis 2002-2006 m. (žmogui•Sv).<br />
PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
Pasaulinis<br />
vidurkis<br />
0.84 0.80 0.75 1.64 1.57 1.41 0.96 1.05 1.06 0.07 0.06 0.07 4.03 3.49 3.00 0.99 0.95 0.88<br />
‘02-<br />
‘04<br />
’03-<br />
‘05<br />
’04-<br />
‘06<br />
7.10-7 paveiksle parodyti 2006 m. duomenys juostinėje diagramoje nuo aukščiausios iki<br />
žemiausios vidutinės dozės pagal skirtingus reaktorių tipus. 7.10-8 paveiksle parodytos<br />
vidutinių kolektyvinių dozių tendencijos pagal reaktorių tipus 1992-2006 m., o 2006 m.<br />
vidutinės metinės dozės yra pakankamai mažos. 7.10-7 paveiksle „reaktorių skaičius“<br />
reiškia reaktorių blokų, kurių tų metų duomenys buvo pateikti ataskaitose.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 399<br />
7.10-7 pav. 2006 m. vidutinės kolektyvinės dozės pagal reaktoriaus tipą.<br />
7.10-8 pav. Vidutinė kolektyvinė dozė reaktoriuje visuose eksploatuojamuose<br />
reaktoriuose pagal reaktorių tipus 1992-2006 m. (Pastaba: Įterptas grafikas parodo vidutinę<br />
kolektyvinę dozę LWGR tipo reaktoriuose).<br />
Europoje vidutinė kolektyvinė dozė vienam PWR ir VVER tipo reaktoriui 2006 m.<br />
buvo maždaug 0,58 žm.·Sv viename reaktoriui; daugumoje šalių tendencija buvo stabili<br />
arba mažėjo per pastaruosius trejus metus. Vidutinė kolektyvinė dozė vienam BWR tipo<br />
reaktoriui Europoje 2006 m. buvo maždaug 1,00 žm.·Sv. Trejų metų nuolat atnaujinamo<br />
metinės kolektyvinės dozės vidurkio tendencija, kuri geriau atspindi bendrą dozės<br />
tendenciją, rodo nežymų sumažėjimą PWR ir VVER tipo reaktoriuose: vertė krito nuo<br />
0,74 žm.·Sv viename reaktoriui 2002-2004 m. iki 0,65 žm.·Sv viename reaktoriui 2004-
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 400<br />
2006 m. Tendencija BWR tipo reaktoriuose atrodo stabilesnė: 1,01 žm.·Sv viename<br />
reaktoriui 2002-2004 m. ir 1,00 žm·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Trejų metų<br />
nuolat atnaujinami metinės kolektyvinės dozės vidurkiai vienam BWR tipo reaktoriui<br />
yra labai panašūs visose Europos šalyse, mažiausia vertė yra Švedijoje (0,91 žm.·Sv,<br />
didžiausia – Šveicarijoje (1,08 žm.·Sv).<br />
Apskritai, metinė vidutinė kolektyvinė dozė vienam veikiančiam reaktoriaus blokui<br />
nuolat mažėjo per laikotarpį, kuris buvo tirtas ISOE duomenų bazėje, ir 2006 m.<br />
vidurkiai išlaiko lygį, pasiektą per pastaruosius keletą metų. Nepaisant kai kurių metinių<br />
svyravimų buvo išlaikyta aiški kolektyvinės dozės mažėjimo tendencija daugumoje<br />
reaktorių.<br />
Smulkesnį aptarimą ir dozių tendencijų įvairiose šalyse analizes galima rasti (OECD,<br />
2008). Tačiau pažymima, kad dėl sudėtingų kolektyvines dozes įtakojančių parametrų ir<br />
bendradarbiaujančių elektrinių įvairovės, aukščiau pateikta diskusija ir skaičiai<br />
neparemia jokių išvadų, susijusių su radiacinės saugos funkcionavimo kokybe aukščiau<br />
paminėtose šalyse.<br />
7.10.3 <strong>Poveikio</strong> sumažinimo priemonės<br />
7.10.3.1 Neradiologinio poveikio pasekmių sumažinimas<br />
Nauja AE bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų<br />
reikalavimus. Ankstesniuose 7.10.2.1 ir 7.10.2.2 poskyriuose išvardinti visi skirtingi<br />
naujos AE poveikio gyventojų sveikatai tipai, ir kai kuriems tipams nurodomos ir<br />
poveikio sumažinimo priemonės. Daugelis veiksmų ir techninių sprendimų, kaip<br />
apsaugoti ir sumažinti neigiamus poveikius, bus nustatyti detaliau naujos AE<br />
projektavimo metu.<br />
Gyventojų sveikatą įtakojantys veiksniai, kuriuos nauja AE gali veikti neigiamai ją<br />
statant ar eksploatuojant, yra oro kokybė, triukšmas, avarijų (statybos ir eismo) rizika,<br />
migracija, alkoholio suvartojimas ir nusikalstamumas.<br />
Naujos AE poveikio oro kokybei mažinimo priemonės apibūdinamos 7.2.3. poskyryje.<br />
Čia aptariamos taip pat ir eismo į ir iš naujosios AE poveikio sumažinimo priemonės.<br />
Kadangi karšto vandens ir garo katilinės nėra ūkinės veiklos, vertinamos šiame PAV,<br />
<strong>dalis</strong>, jų poveikiai ir sumažinimo priemonės apibūdinami juos liečiančiuose PAV<br />
(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a; Ignalinos AE<br />
eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b).<br />
Naujos AE statybinės veiklos triukšmo poveikius galima sumažinti, pasirenkant laiką<br />
ypatingai triukšmingiems ar blaškantiems veiksmams atlikti darbo dienomis ir dienos<br />
metu. Panašiai, jei reikia, galima pasirinkti ir didelio eismo, vykstančio į statybų<br />
aikštelę, laikui. Triukšmo lygius galima sumažinti naudojant ir triukšmo barjerus.<br />
Mechanizmų ir įrengimų sukeliamą triukšmą naujos AE eksploatavimo metu galima<br />
efektyviai sumažinti, pasirenkant statybines technologijas ir pastatų medžiagas. Taip pat<br />
triukšmo šaltinius galima izoliuoti gaubtais, arba, jei reikia, juose galima įtaisyti garso<br />
slopintuvus. Dėl vibracijų kylantį triukšmą galima sumažinti, pastatant vibruojančiuos<br />
įrenginius ant lankstaus pagrindo.<br />
Naujos AE poveikį eismo saugumui galima sumažinti atitinkamu eismo planavimu ir<br />
kontrole. Statant ir eksploatuojant naują AE eismo kiekį galima sumažinti,<br />
organizuojant autobusų transportą naujos AE darbuotojams. Statybos metu galima<br />
pastatyti specialias apgyvendinimo patalpas šalia statybos aikštelės tam, kad būtų
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 401<br />
sumažintas eismo kiekis. Statybos metu galima sudaryti tvarkaraštį specialiam<br />
transportui, kad šis važinėtų ne tomis valandomis, kai yra kasdieninis eismo piko metas.<br />
Profesinės rizikos veiksniai ir būdai jiems sumažinti yra atskirai apibūdinami 7.10.2.1 ir<br />
7.10.2.2 poskyriuose.<br />
Neigiamų socialinių poveikių, tokių, kaip įvairios socialinės problemos, atsirandančios<br />
dėl laikino statybinės darbo jėgos atsikraustymo į tą sritį, sumažinimas turi būti<br />
įvertintas iš anksto, planuojant šį projektą. Neigiamus poveikius galima sumažinti,<br />
bendradarbiaujant naujos AE organizatoriui ir šalia esančioms savivaldybėms. Galima<br />
suderinti įvairią darbuotojų laisvalaikio veiklą, o darbuotojams užsieniečiams galima<br />
duoti patarimų apie vietinę kultūrą ir įpročius.<br />
7.10.3.2 Radiologinio poveikio pasekmių sumažinimas<br />
Aplink naujosios AE aikštelę bus sukurta sanitarinė apsaugos zone (SAZ), kur nebus<br />
jokių nuolatinių gyventojų, ir ekonominė veikla bus. Radiologinis poveikis gyventojų<br />
sveikatai sanitarinės apsaugos zonoje bus minimalus ir neviršys ribų, nurodomų<br />
radiacinės saugos reikalavimuose. Už sanitarinės apsaugos zonos ribų poveikį galima<br />
laikyti nereikšmingu. SAZ įkūrimo tvarka aprašyta „Sanitarinių apsaugos zonų ribų<br />
nustatymo ir režimo taisyklėse“ (Valstybės žiniose, 2004, Nr. 134-4878). Reikia<br />
pabrėžti, kad terminai, naudojami srities aplink naująją AE pavadinimui ir šios srities<br />
dydžio nustatymui įvairiose šalyse skiriasi. Terminas „Sanitarinė apsaugos zona“ buvo<br />
naudojamas buvusioje Tarybų Sąjungoje, ir tipiškai tokios zonos aplink atominę<br />
elektrinę spindulys Tarybų Sąjungoje buvo 3 km. Dabartinė Ignalinos AE taip pat turi 3<br />
km spindulio SAZ. Kiti terminai, tokie, kaip „uždrausta zona“ (angl. exclusion area) ar<br />
„elektrinės aikštelė“, yra naudojami JAV ir Suomijos įstatymuose. 7.10-30 lentelėje<br />
pateikiama zonų aplink AE sukūrimo reikalavimų ir kriterijų įvairiose šalyse santrauka.<br />
Kritinės gyventojų grupės narių apšvitos skaičiavimai pagal normatyvinį dokumentą<br />
LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nerodo dozės kitimo<br />
priklausomai nuo atstumo. Todėl pagal TATENA saugos standartų serijos Nr. 19<br />
„Bendrieji modeliai, naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio<br />
vertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19) rekomendacijas atlikti papildomi dozės skaičiavimai<br />
SAZ dydžio pagrindimui. Dozių, kurias sąlygoja išlakos į atmosferą, skaičiavimų<br />
rezultatai pateikti 7.10-9 paveiksle. Remiantis LAND 42-2007, jei skirtingi išmetamų<br />
radionuklidų srautai (į aplinkos orą ir vandenį) gali sąlygoti tos pačios ar skirtingos<br />
kritinės grupės narius, kiekvienam radionuklidų srautui turi būti taikoma dozės vertė,<br />
lygi pusei apribotosios dozės (t. y. 0,1 mSv per metus). Todėl, apribotoji dozė, kurią<br />
sąlygoja į oro išmesti radionuklidai ir pagal kurią parenkamas SAZ dydis, priimta lygi<br />
0,1 mSv per metus. Reikia pažymėti, kad apskaičiuota kritinės gyventojų grupės narių<br />
maksimali metinė apšvita sąlygota radionuklidų išmetimų į vandenį yra apie 0,040 mSv<br />
(žr. 7.10-24 lent.). Ši reikšmė neviršija apribotosios dozės taikomos radionuklidų srautui<br />
į vandenį.<br />
Nagrinėjami tik dviejų tipų reaktoriai - CANDU-6 and ESBWR, kadangi jie sąlygoja<br />
didžiausias dozes gyventojų kritinės grupės nariams pagal 7.10-23 lent. Kaip matyri iš<br />
7.10-9 pav., didesnes dozes dėl radioaktyviųjų išmetimų į orą sąlygoja keturi CANDU-6<br />
blokai, lyginant su dvejais ESBWR blokais. Santykis tarp CANDU-6 ir ESBWR<br />
sąlygojamų dozių – apytiksliai 6,3. Abiem atvejais didžiausios dozės stebimos 800 m<br />
spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį. Apšvitos dozė mažėja, didėjant atstumui, o<br />
taške, esančiame už 1 km nuo šaltinio, sudaro apie 3,30E-04 Sv/metai CANDU-6<br />
reaktoriui ir apie 5,25E-05 Sv/metai – ESBWR. Ties 3 km riba nuo išmetimo vietos<br />
dozės sudaro 6,3E-05 Sv/metai bei 1,0E-05 Sv/metai atitinkamai CANDU-6 ir ESBWR
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 402<br />
reaktoriams. Todėl remiantis šiais vertinimais, priklausomai nuo reaktoriaus tipo<br />
naujosios AE SAZ dydis turėtų būti nuo 1 km iki 3 km.<br />
Siūlomos aikštelės naujajai AE yra dabartinėje IAE pramoninėje aikštelėje ir sanitarinės<br />
apsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės sanitarinės<br />
apsaugos zonos ribų yra maždaug 1,5 km. Taigi, priklausomai nuo reaktoriaus tipo gali<br />
reikėti priimti naujus apribojimų ar žmonių perkėlimą iš naujosios AE SAZ.<br />
7.10-9 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo.
7.10-30 lent. Zona aplink atominę elektrinę.<br />
Sanitarinė apsaugos zona<br />
(Valstybės žinios, 1996,<br />
Nr. 119-2771)<br />
Sanitarinė apsaugos zona<br />
- tam tikra teritorija arba<br />
radioaktyviojo užteršimo<br />
vieta, kurioje apšvitinimo<br />
lygis branduolinės<br />
energetikos objekto<br />
normalaus eksploatavimo<br />
sąlygomis gali viršyti<br />
leistinas normas.<br />
Iki objekto eksploatacijos<br />
pradžios iš sanitarinės<br />
apsaugos zonos teritorijos<br />
Vyriausybės nustatyta<br />
tvarka iškeldinami visi<br />
gyventojai. Joje draudžiama<br />
su objekto eksploatacija ar<br />
aptarnavimu nesusijusi<br />
veikla ir įrenginių bei<br />
pastatų statyba. Žemė,<br />
miškas ir vandens telkiniai,<br />
esantys sanitarinėje<br />
apsaugos zonoje, gali būti<br />
naudojami ūkio reikalams<br />
tik gavus objektą<br />
eksploatuojančios<br />
organizacijos sutikimą ir<br />
Aplinkos apsaugos<br />
ministerijos bei Sveikatos<br />
apsaugos ministerijos<br />
leidimus.<br />
Pagal (Valstybės žinias,<br />
2004, Nr. 134-4878)<br />
apribotoji dozė gyventojams<br />
(0,2 mSv/per metus) neturi<br />
būti viršijama prie SAZ ribų<br />
normaliomis naujosios AE<br />
eksploatavimo sąlygomis.<br />
Uždrausta zona (10 CFR)<br />
Uždrausta zona reiškia reaktorių<br />
supančią zoną, kurioje<br />
reaktoriaus operatorius turi teisę<br />
apspręsti veiklą, įskaitant<br />
darbuotojų ir nuosavybės<br />
iškeldinimą iš tos srities. Šią<br />
zoną gali kirsti plentas,<br />
geležinkelis ar vandens kelias su<br />
sąlyga, kad jie nėra taip arti<br />
objekto, jog trukdytų normaliai<br />
objekto eksploatacijai, ir jei<br />
efektyviai suderinama eismo<br />
kontrolė plentu, geležinkeliu ar<br />
vandens keliu, kad, jei kiltų<br />
avarinė situacija, galima būtų<br />
apsaugoti gyventojų sveikatą ir<br />
užtikrini saugą. Gyvenimas šalia<br />
uždraustosios zonos turėtų būti<br />
uždraustas. Bet kokiu atveju,<br />
kilus būtinybei reikia būti<br />
pasiruošus perkelti gyventojus.<br />
Uždraustoje zonoje leidžiama<br />
veikla, nesusijusi su reaktoriaus<br />
eksploatacija su tam tikrais<br />
apribojimais, su sąlyga, kad<br />
nebus jokių pastebimų pavojų<br />
gyventojų sveikatai ir saugai.<br />
Uždrausta zona turi būti tokio<br />
dydžio, kad žmogus, būdamas<br />
dvi valandas bet kurioje jos ribų<br />
vietoje iš karto po dalijimosi<br />
produktų išmetimo pradžios<br />
suminė apšvitos dozė visam<br />
kūnui neviršytų 25 rem, arba<br />
suminė dozė skydliaukėje dėl<br />
jodo apšvitos, neviršytų 300 rem.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 403<br />
Elektrinės aikštelė (YVL<br />
1.10)<br />
Atominės elektrinės<br />
aikštelė apima maždaug<br />
vieno kilometro atstumą<br />
nuo objekto. Ji apibūdinama<br />
kaip vieta, kur, kaip taisyklė,<br />
leidžiama tik veikla, susijusi<br />
su atomine elektrine.<br />
Nuolatinis gyvenimas<br />
draudžiamas, ir leidžiamas<br />
tik labai ribotas darbuotojų<br />
ar laisvalaikio<br />
apgyvendinimas. Leidimo<br />
turėtojas, atsakingas už<br />
atominės elektrinės<br />
eksploataciją, turi<br />
sprendimo teisę visai veiklai<br />
toje vietoje ir, jei yra<br />
būtinybė, gali iš aikštelės<br />
pašalinti žmones,<br />
neturinčius leidimo, ar<br />
neleisti tokiems žmonėms<br />
įeiti. Elektrinės aikštelėje<br />
gali būti vykdoma kitokia<br />
veikla, nesusijusi su<br />
objektu, jeigu ji nekelia<br />
pavojaus elektrinės<br />
saugumui. Aikštelę gali<br />
kirsti eismo juosta, jei<br />
eismas yra mažas, ir jei,<br />
atsiradus būtinybei, jį<br />
galima nukreipti kitur.<br />
Aikštelės lankymas<br />
leidžiamas, jeigu leidimo<br />
turėtojas turi galimybę<br />
kontroliuoti lankytojų<br />
judėjimą.<br />
Be to, bus priimtos administracinės ir techninės priemonės, kad būtų sumažintas<br />
radiologinis poveikis. Priemonės yra tokios:<br />
· Radioaktyvių šaltinių kontrolė. Bus naudojamos radioaktyviųjų medžiagų<br />
sandarumui užtikrinti reikalingos priemonės bei procedūros. Bus įdiegta daug<br />
barjerų, kurie apsaugotų nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką.<br />
· Radioaktyviųjų išmetimų kontrolė. Ji apima priemones bei veiklą, kurios bus<br />
įdiegtos naujoje AE, kad galima būtų kontroliuoti radioaktyviuosius išmetimus į<br />
aplinką, kad būtų laikomasi nurodytų ribų.<br />
· Radioaktyviųjų išmetimų monitoringas. Bus įdiegtos radioaktyviųjų išmetimų<br />
tam tikruose išmetimo taškuose matavimui reikalingos priemonės bei<br />
procedūros.<br />
· Aplinkos monitoringas. Bus įdiegtos priemonės ir procėdūros, reikalingos<br />
aplinkos radioaktyvumo lygiams matuoti, radiologinio poveikio gyventojų<br />
sveikatai ir <strong>aplinkai</strong> dėl radioaktyviųjų išmetimų iš naujosios AE vertinti.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 404<br />
Detalesnės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos Saugumo<br />
analizės ataskaitoje, kurioje bus įvertinti Techninio projekto aspektai.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 405<br />
7.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAI<br />
NORMALIOS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS<br />
7.11.1 Radiologinio poveikio apibendrinimas<br />
Kaip nurodoma PAV programoje, šis skyrius apibendrina radiologinio poveikio<br />
skirtingiems aplinkoms komponentams įvertinimą, kurį sąlygoja normali naujosios AE<br />
eksploatacija. Taip pat svarstomi ir kiti esami ir planuojami BEO, esantys Ignalinos AE<br />
sanitarinėje apsaugos zonoje<br />
Radiologinis poveikis <strong>aplinkai</strong> NAE normalaus eksploatavimo metu gali pasireikšti dėl<br />
radioaktyviųjų išmetimų į aplinką. Radionuklidų išmetimų į vandenį ir į orą vertinimas<br />
skirtingiems branduolinių reaktorių tipams pateiktas atitinkamai 7.1.2 ir 7.2.2 skyriuose.<br />
LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nurodo principus, kaip turi būti<br />
atliktas radiologinio poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimas. Vienas iš principų teigia, jog tuo<br />
atveju, kai apsaugos priemonės užtikrina pakankamą žmonių saugą, jos yra pakankamos<br />
ir <strong>aplinkai</strong> bei gamtos ištekliams apsaugoti. Taigi, remiantis duomenimis apie<br />
radioaktyviuosius išmetimus į aplinką, buvo atlikti ir 7.10 skyriuje yra pateikti<br />
gyventojų galimos apšvitos skaičiavimai. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir<br />
blokų skaičiaus, kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės, sąlygojamos<br />
radioaktyvių išmetimų (į orą ir į vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv. Nustatyta<br />
apribotoji dozės gyventojams yra 0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozės<br />
sąlygojamos naujosios AE normalios eksploataciją bus apie 4 kartus mažesnės negu<br />
apribotoji dozė. Tai reiškia, jog naujoji AE nesukels kenksmingų sveikatai poveikių<br />
(pvz.: gyvenimo trukmės sutrumpėjimo ir kokybės pablogėjimo dėl jonizuojančios<br />
radiacinės apšvitos, somatinių efektų, vėžinių ar genetinių susirgimų).<br />
Esamų ir planuojamų Ignalinos AE branduolinių įrenginių apžvalga<br />
Abi potencialios aikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje su 3 km spindulio<br />
sanitarine apsaugos zona (SAZ). 2009 m. pabaigoje IAE bus visiškai sustabdyta. IAE<br />
eksploatacijos nutraukimui buvo pasirinkta nedelstino išmontavimo koncepcija.<br />
Vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą, nauji BEO (branduolinės energetikos objektai)<br />
numatomi pastatyti IAE pramoninėje aikštelėje ir netoli jos esamų eksploatacinių ir<br />
eksploatacijos nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų (tik tam tikrų<br />
rūšių atliekų) kartu su panaudotu branduoliniu kuru tvarkymui, laikinajam saugojimui ir<br />
laidojimui.<br />
Esamos IAE eksploatavimo nutraukimas ir šių naujų BEO eksploatacija gali tęstis kelis<br />
dešimtmečius ar net ilgiau. Šios esamos ir naujos veiklos gali sąlygoti radiologinį<br />
poveikį naujosios AE aikštelėse vykdant statybos darbus. Jau eksploatuojamos<br />
naujosios AE radiologinis poveikis gali būti papildytas esamos ir naujos branduolinės<br />
energetikos veiklos radiologiniu poveikiu.<br />
Pagal galutinį IAE eksploatavimo nutraukimo planą (IAE ENPVG, 2004),<br />
eksploatavimo nutraukimo procesas yra suskaidytas į keliolika savarankiškų<br />
eksploatavimo nutraukimo projektų (ENP). Kiekvienas iš šių ENP yra procesas,<br />
apimantis tam tikrą veiklos sritį, apibrėžiantis darbus bei jų ypatybes ir suteikiantis<br />
pradinius duomenis konkrečios veiklos organizavimui, saugos analizei ir poveikio<br />
<strong>aplinkai</strong> vertinimui. Siekiant, kad poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimas remtųsi patikima ir<br />
detalia informacija, kuri tampa galima tik vykdant konkretų ENP, IAE eksploatavimo<br />
nutraukimo PAV programoje (IAE ENPVG, 2004) numatoma, kad PAV ataskaitos bus<br />
rengiamos atskirai kiekvienam ENP. Kiekviena vėlesnio ENP PAV <strong>ataskaita</strong> turi<br />
atsižvelgti į ankstesnių ataskaitų rezultatus. Tokiu būdu bendras IAE eksploatacijos
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 406<br />
nutraukimo poveikis <strong>aplinkai</strong> būtų vertinimas ir kontroliuojamas remiantis naujausia<br />
informacija, o poveikio <strong>aplinkai</strong> sumažinimo priemonės būtų adekvačios realiai<br />
situacijai.<br />
Be eksploatavimo nutraukimo darbų Ignalinos AE esamuose BEO, eksploatavimo<br />
nutraukimo projektas numato šių objektų statybas:<br />
· laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS);<br />
· kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KATSK);<br />
· labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų laidojimo moduliai (Landfill tipo<br />
kapinynas);<br />
· mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršinis kapinynas.<br />
Šiuo metu eksploatuojamą bitumuotų radioaktyviųjų saugyklą ateityje numatoma<br />
pertvarkyti į kapinyną. 2006 m. pradėjo veikti skystų radioaktyviųjų atliekų (t.y.<br />
panaudotų jonų pakaitos dervų ir filtro nuosėdų cementavimo) sukietinimo įrenginys.<br />
Sukietintos atliekos bus laikinai saugomos IAE aikštelėje pastatytoje naujoje saugykloje,<br />
vėliau bus palaidotos paviršiniame trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo<br />
radioaktyviųjų atliekų kapinyne. Jau nuspręsta išplėsti esamą panaudoto branduolinio<br />
kuro saugyklą. 2006 m. VATESI papildė licencijos sąlygas ir leido saugykloje<br />
papildomai saugoti dar 18 CONSTOR RBMK-1500 tipo konteinerių. Planuojama dar<br />
viena modifikacija, padidinanti esamos saugyklos talpą dar 10 CONSTOR RBMK-1500<br />
tipo konteinerių.<br />
Ignalinos AE sanitarinės apsaugos 3 km spindulio zonoje naujai planuojami ar<br />
numatomi pertvarkyti bei esami BEO parodyti 7.11-1 pav. BEO veiklos etapai<br />
(eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo, institucinės priežiūros ir pan.) apibendrinti<br />
7.11-2 pav.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 407<br />
7.11-1. pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonoje<br />
esantys ir planuojami branduolinės energetikos objektai.<br />
7.11-1 paveiksle pavaizduoti energetikos objektai:<br />
1 – 158 statinys (numatomas bitumuotų radioaktyviųjų atliekų kapinynas) ir nauja<br />
laikinoji sukietintų radioaktyviųjų atliekų saugykla (158/2 statinys); 2 – Ignalinos AE<br />
reaktorių blokai; 3A, 3B – planuojamos naujos AE alternatyvios aikštelės; 4 – esama<br />
PBK saugykla; 5 – nauja LPBKS; 6 – naujas KATSK; 7 – Landfill kapinyno laidojimo<br />
moduliai; 8 – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas; 9<br />
– Landfill kapinyno buferinė saugykla<br />
Landfill kapinyno buferinė saugyka<br />
Ignalinos AE<br />
Nauja AE<br />
Esanti PBKS<br />
Eksploatavimas<br />
Eksploatavimo nutraukimas<br />
Aktyvi institucinė priežiūra<br />
Pasyvi institucinė priežiūra<br />
Nauja LPBKS<br />
Naujas KAASK<br />
Cementuotų RA saugykla<br />
Labai mažo aktyvumo RA laidojimo<br />
moduliai (Landfill kapinynas)<br />
158 stat. (bitumuotų RA kapinynas)<br />
Mažo ir vidutinio akrtyvumo RA<br />
paviršinis kapinynas<br />
2000 2050 2100 2150 2200 2250 2300 2350<br />
M E T A I<br />
7.11-2 pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonoje<br />
esančių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų veiklos pagrindiniai<br />
etapai.<br />
Planuojama, kad pirmas reaktoriau blokas bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau nei 2015<br />
m. Taigi, bendras radiologinis poveikis dėl naujosios AE ir esamų bei planuojamų<br />
Ignalinos AE įrenginių, esančių IAE pramoninėje aikštelėje, yra apskaičiuotas 2015-<br />
iesiems. Naujosios AE eksploatacijos metu Ignalinos AE BEO radiologinis poveikis dėl<br />
saugomose radioaktyviose atliekose bei PBK esančių radionuklidų radioaktyvaus<br />
skilimo, tiktai mažės.<br />
Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ esančių BEO<br />
Pagal monitoringo ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktus duomenis, šiuo metu<br />
dėl radioaktyviųjų išmetimų į aplinką iš Ignalinos AE gaunamos dozės, sąlygotos SAZ<br />
esančių BEO apibendrintos 7.11-3 paveiksle. Galima daryti išvadą, kad dozės, sąlygotos<br />
faktinių išmetimų iš IAE aikštelės, yra daug mažesnės už apribotąją dozę (0,2 mSv per<br />
metus (HN 87:2002)). Nuo 1995 m. išmetimų į vandenį sąlygojama dozė palaipsniui<br />
mažėja. Dozė dėl išmetimų į orą bendru atveju yra žymiai mažesnė. Dozės padidėjimas<br />
2004 m. buvo sąlygotas I-131 išmetimo iš IAE skystųjų atliekų apdorojimo įrenginio<br />
(pastatas 150)).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 408<br />
7.11-3. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenį<br />
sąlygojama kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė 1992–2007 m.<br />
laikotarpiu (IAE, PTOot-0545-15).<br />
Eksploatuoti IAE planuojama iki 2009 metų pabaigos. Konservatyviam IAE<br />
eksploatacijos (iki 2010 m.) išmetimų poveikiui prognozuoti pasirinktos paskutinių<br />
metų (1999–2007 m.) didžiausios dozės. Priimta, kad kritinės gyventojų grupės nario<br />
metinė efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į orą, yra 1,9Е-03 mSv<br />
(2004 m. apšvitos dozė), o efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į<br />
vandenį bus 4,19Е-03 mSv (2002 m. apšvitos dozė).<br />
IAE SAZ esančių BEO poveikio prognozė taip pat apima būsimų radioaktyviųjų<br />
išmetimų sąlygotą poveikį vykdant tokią naujai planuojamą veiklą:<br />
· galutinai sustabdant IAE 1-ojo bloko reaktorių, iškraunant kurą, vykdant<br />
įrenginių dezaktyvaciją ir pan. pagal taip vadinamą IAE eksploatacijos<br />
nutraukimo projektą U1DP0. U1DP0 veiklą planuojama įgyvendinti 2005-2012<br />
m.;<br />
· toliau eksploatuojant naują cementavimo įrenginį, skirtą skystų radioaktyviųjų<br />
atliekų sukietinimui ir laikinąją saugyklą, skirtą sukietintų atliekų saugojimui.<br />
Cementavimo įrenginys bus eksploatuojamas apie 14 metų. Projektinė<br />
laikinosios saugyklos eksploatacijos trukmė yra apie 60 m.<br />
IAE SAZ esančių BEO prognozuojama radioaktyviųjų išmetimų sąlygojama gyventojų<br />
apšvita apibendrinta 7.11-4. paveiksle. Kaip matyti, prognozuojama metinė apšvitos<br />
dozė yra maža. Didžiausią dozės vertę (9,69Е-03 mSv per metus) daugiausiai lemia<br />
2009 m. planuojama 1-ojo energobloko įrenginių dezaktyvacija ir priimta prielaida, kad<br />
IAE eksploatacija taip pat sąlygoja konservatyviai įvertintą dozę (6,09Е-03 mSv).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 409<br />
7.11-4. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenį<br />
sąlygojamos kritinės gyventojų grupės nario metinės efektinės dozės prognozė<br />
7.11-4 paveiksle pateikta prognozuojama apšvita neįvertina poveikio <strong>aplinkai</strong> dėl<br />
panašios įrenginių dezaktyvacijos 2-jame energobloke. Šiai veiklai bus rengiamas<br />
atskiras, taip vadinamas U2DP0 projektas. Radioaktyviųjų išmetimų sąlygoto poveikio<br />
į<strong>vertinimo</strong> šiuo metu nėra, todėl galimas tik apytikslis vertinimas. Planuojama, kad kuro<br />
iškrovimas iš 2-ojo energobloko, jau esant veikiančiai LPBKS, bus užbaigtas per keletą<br />
metų po galutinio reaktoriaus sustabdymo. Lyginant su pirmuoju energobloku, antrojo<br />
energobloko įrenginių deaktyvavimas galės būti pradėtas praėjus mažiau laiko po<br />
galutinio reaktoriaus sustabdymo. Todėl išmetamų radionuklidų (trumpaamžių Mn-54,<br />
Fe-55, Co-58, Co-60, Cs-134 ir pan.) aktyvumas bus didesnis ir tai sąlygos didesnį<br />
poveikį, nei panaši U1DP0 veikla. Priimama, kad 2-ojo energobloko įrenginių<br />
dezaktyvacija gali sąlygoti apie dvigubai didesnę kritinės gyventojų grupės nario metinę<br />
apšvitą (atskirais metais iki 8,0E-03 mSv). Apibendrinant, galima prognozuoti, kad po<br />
2015 metų IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų sąlygota kritinės gyventojų<br />
grupės nario metinė efektinė dozė bus mažesnė nei 1Е-03 mSv.<br />
Detalesnių radioaktyviųjų išmetimų poveikio <strong>aplinkai</strong> prognozių tolimesniems IAE<br />
eksploatacijos nutraukimo etapams šiuo metu nėra. Kaip numato IAE eksploatavimo<br />
nutraukimo PAV programa, kiekvienas vėlesnis poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimas turės<br />
atsižvelgti į ankstesnių studijų rezultatus.<br />
Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ naujai planuojamų BEO<br />
Remiantis KATSK poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> ataskaitoje (PAVA KATSK,)<br />
konservatyviai įvertinta metinės gyventojų grupės nario efektinė dozė sąlygota<br />
radioaktyviųjų išmetimų vykdant atliekų išėmimo ir apdorojimo etapo darbus yra<br />
7,79Е-03 mSv. Užbaigus radioaktyviųjų atliekų išėmimą iš IAE esamų saugyklų,<br />
radioaktyviųjų išmetimų į aplinką kiekis ir gyventojų apšvita sumažės.<br />
LPBKS poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> ataskaitoje (PAVA LBPKS), konservatyviai<br />
apskaičiuota kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė dėl radionuklidų<br />
išmetimų į orą neviršija 4,15Е-04 mSv. Planuojama, kad visas panaudotas branduolinis<br />
kuras iki 2016 m. bus patalpintas į hermetiškus saugojimo konteinerius ir bus izoliuotas<br />
nuo aplinkos. Vėliau šios planuojamos ūkinės veiklos sąlygoti radioaktyvieji išmetimai
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 410<br />
galimi tik atsiradus būtinybei perkrauti kurą LPBKS kuro inspektavimo karštojoje<br />
kameroje (KIKK). Mažai tikėtinu PBK perkrovimo atveju, galima papildoma apšvita iki<br />
1,67Е-04 mSv. Tikimybė, kad PBK saugojimo laikotarpiu konteineriai gali prarasti<br />
sandarumą ir todėl kurą reikės perkrauti į kitą konteinerį, yra labai maža. Konteineris<br />
bus suprojektuotas kaip suvirinta dviejų barjerų sistema, užtikrinanti mažiausiai 50 metų<br />
saugią eksploataciją. Todėl KIKK eksploatacijos nereikėtų laikyti normaliai planuojama<br />
veikla.<br />
Landfill kapinyno laidojimo moduliuose bus laidojamos tik kietos arba sukietintos<br />
radioaktyviosios atliekos. Prieš tai šios radioaktyviosios atliekos bus laikinai saugomos<br />
Landfill kapinyno buferinėje saugykloje. Kapinyne nebus radioaktyviųjų atliekų<br />
apdorojimo įrenginių – atliekos į kapinyną bus atvežamos galutinai apdorotos,<br />
supakuotos ir paruoštos laidoti. Radioaktyviųjų atliekų pakuotės privalės tenkinti<br />
priimtinumo laidoti paviršiniame kapinyne kriterijus. Numatoma, kad normaliai<br />
eksploatuojant kapinyną, radionuklidai į atmosferą aerozoline ar dujine forma nepateks.<br />
Kapinyno laidojimo moduliuose užpildymo metu veiks laikina rūsių drenažo sistema,<br />
radionuklidų išmetimų į aplinką taip pat nebus. Landfill kapinyno poveikio <strong>aplinkai</strong><br />
vertinimas yra rengimo stadijoje. Pagal preliminarius vertinimus, kritinės gyventojų<br />
grupės nario metinę efektinę dozę dėl radioaktyviųjų išmetimų iš Landfill kapinyno<br />
buferinės saugyklos siekų apie 2,54E-06 mSv, o dėl radioaktyviųjų išmetimų iš iš<br />
Landfill laidojimo modulių neviršytų 6,00Е-07 mSv.<br />
Kritinės gyventojų grupės nario didžiausios metinės efektinės dozės, sąlygotos<br />
radioaktyviųjų išmetimų (į orą ir vandenį) iš IAZ SAZ esamų ir planuojamų BEO,<br />
prognozė apibendrinta 7.11-1 lentelėje.<br />
7.11-1 lent. Radioaktyviųjų išmetimų poveikio prognozė (2015-iesiems).<br />
BEO<br />
Esamos Ignalinos AE BEO<br />
KATSK<br />
LPBKS<br />
KIKK (PBK perkrovimo metu LPBKS)<br />
Landfill kapinyno buferinė saugykla<br />
Landfill kapinyno laidojimo moduliai<br />
Naujoji AE<br />
IŠ VISO<br />
Radioaktyviųjų išmetimų sąlygota dozė,<br />
mSv/metus<br />
1,00E-03<br />
7,79E-03<br />
4,15E-04<br />
1,67E-04<br />
2,54E-06<br />
5,60E-07<br />
5,07E-02<br />
6,01E-02<br />
Kaip matyti iš 7.11-1 lentelės, didžiausią indėlį 2015 metais į radioaktyviųjų išmetimų<br />
sąlygotą dozę įneša naujosios AE išmetimai.<br />
Tiesioginės spinduliuotės poveikis<br />
IAE pramoninėje aikštelėje ir jos aplinkoje vykdomi radiacinių laukų monitoringo<br />
rezultatai rodo, kad jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios padidėjimas yra<br />
stebimas lokaliai ir tik arti kai kurių radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo įrenginių.<br />
Planuojamoje KAASK ir LPBKS aikštelėse, kurios yra apytikriai 1,5 km atstumu nuo<br />
Ignalinos reaktorių blokų, esamų sausojo tipo PBK saugyklų ir kitų BEO, atlikti<br />
matavimai rodo, kad gama spinduliuotės fonas šių aikštelių aplinkoje neišsiskiria iš<br />
gama spinduliuotės fono, matuojamo už IAE esamos SAZ ribų. Vidutinė dozės galios<br />
reikšmė atitinka IAE regiono dozės galios vidurkį.<br />
Tai reiškia, jog įtaka, sąlygojama tiesioginės apšvitos iš esamų Ignalinos AE BEO,<br />
nesukuria ypatingo poveikio didesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Taigi, manoma,
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 411<br />
kad esamose SAZ ribose (3 km) radiologinis tiesioginės spinduliuotės sąlygojamas<br />
poveikis visuomenei yra nereikšmingas ir toliau nenagrinėjamas.<br />
Radiologinio poveikio išvados<br />
Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir bendro NAE blokų skaičiaus, metinės<br />
kritinės gyventojų grupės narių dozės, sąlygotos radionuklidų išmetimų į aplinką (į orą<br />
bei vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv (nuo 0,0087 iki 0,0507 mSv). Esamos SAZ<br />
ribose radiologinis poveikis dėl tiesioginės radiacijos yra nereikšmingas.<br />
Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metinė efektyvi<br />
kritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojama radionuklidų išmetimų į aplinką iš<br />
naujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE BEO, esančių dabartinės SAZ (3 km<br />
spindulio) ribose, bus mažesnė negu 0,06 mSv. Nustatyta apribotoji dozė gyventojams<br />
yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinė dozė 2015-aisiais normalios BEO, esančių<br />
SAZ, eksploatacijos metu bus apie 3 kartus mažesnė nei apribotoji dozė.<br />
7.11.2 <strong>Poveikio</strong> Drūkšių ežerui apibendrinimas<br />
7.11.2.1 NAE aušinimo vandens poveikis<br />
Iš naujosios AE į Drūkšių ežerą išleidžiamas aušinamo vandens kiekis priklauso ne tik<br />
nuo pagaminamos elektros energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos.<br />
Tiesioginėje aušinimo sistemoje visa šiluma išleidžiama į ežerą, tuo tarpu aušinimo<br />
bokštų atveju tik maža šilumos <strong>dalis</strong> patenka į ežerą, o didžioji <strong>dalis</strong> išsisklaido ore.<br />
Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kad<br />
ekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokios<br />
šiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant su<br />
dabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemai<br />
bus aiškus ir žymus.<br />
Jei šiluminė apkrova bus nereikšminga (aušinimas vyks tik aušinimo bokštuose), ežero<br />
temperatūra sugrįš prie gamtinio lygio, ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas<br />
rūšims, mėgstančioms vėsų vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki<br />
būklės, buvusios prieš IAE eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus<br />
eutrofikacijos procesas tęsis, šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas<br />
deguonies kiekis laikotarpiu, kai ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško<br />
nedidelis ežero šildymas gali net būti naudingas <strong>aplinkai</strong>. Taigi, ši galimybė gali turėti<br />
skirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai geriausias pasirinkimas, kai galvojama apie<br />
ežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies neigiamo poveikio dėl deguonies<br />
sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.<br />
Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi<br />
laikoma šildoma sritis. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasi nelabai<br />
smarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniui pasiskirstyti<br />
efektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumos apykaitos į orą, ir<br />
vandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau<br />
apribota ir seklesnė, ir tai maišo šiltam išleidžiamam vandeniui susimaišyti su vėsesniu<br />
ežero vandeniu, todėl sumažėja paviršinė sritis, kur vyksta vėsinimas oru. Taigi, dėl<br />
pietinio išleidimo kanalo atsirastų žymesni sušilimo ir eutrofikacijos poveikiai pietinei<br />
ežero daliai, nei pasirinkus kitas išleidimo kanalo galimybes.<br />
Išleidimo kanalo padalinimas į dvi vietas nėra žymiai geresnis sprendimas, nei dabartinė<br />
išleidimo galimybė, lyginant vidutinį sušildomų sričių dydį.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 412<br />
Gilaus aušinimo vandens paėmimo galimybės modeliavimo metu šalto vandens<br />
saugykla gilesnėje ežero vietoje sumažėjo pačioje modeliavimo pradžioje, po ko iš giliai<br />
paimamo vandens temperatūra nesiskyrė nuo temperatūros dabartinės paėmimo<br />
alternatyvos sąlygomis. Be to, gilaus paėmimo alternatyvos atveju po ežero<br />
temperatūrinio gradiento pažeidimo padidėja šiltesnio vandens susimaišymas<br />
gilesniuose sluoksniuose, ir taip padidėja bendras šilumos kiekis ežere. Rezultate gilaus<br />
paėmimo alternatyvos atveju paviršiaus temperatūra pakiltų visame ežere šiltuoju<br />
laikotarpiu, lyginant su dabartine paėmimo alternatyvos.<br />
Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėl<br />
garavimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į<br />
orą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo<br />
metodo pasirinkimo.<br />
Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiau<br />
normos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikomi<br />
nedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristų<br />
žemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris ir<br />
ežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiai<br />
ežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju.<br />
Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,<br />
taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledo<br />
būklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netoli<br />
naujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuo<br />
temperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminės<br />
apkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovų<br />
pagrindinė ežero <strong>dalis</strong> ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikis<br />
ledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežero<br />
dalimi.<br />
7.11.2.2 Naujosios AE nuotekų poveikiai<br />
Biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE sudarys tik 4-8 % visos biogeninių<br />
medžiagų apkrovos, išleidžiamos iš <strong>Visagino</strong> naujojo nuotekų valymo įrenginio. Taigi,<br />
biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE yra maža, lyginant su visa apkrova<br />
Drūkšių ežerui, patenkančia iš kitų šaltinių (tokių, kaip <strong>Visagino</strong> buitinės nuotekos ir<br />
gamtiniai nuotėkiai). Taigi, naujosios AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai<br />
laikomas nereikšmingu, ir jo negalima atskirti nuo bendro eutrofikacijos vystimosi<br />
ežere.<br />
Nuotekos, susidarančios dėl apdorojimo ir techninių procesų, bus apdorojamos,<br />
priklausomai nuo nuotekų kokybės, mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmis<br />
priemonėmis, remiantis taisyklėmis ir įstatymais. Nuotekos susidarančios techninio<br />
vandens gamybos proceso metu, bus neutralizuotos. Bus pašalinti galimi naftos<br />
produktų likučiai. Skystos atliekos iš kontroliuojamos zonos bus apdorojamos skystų<br />
radioaktyviųjų atliekų apdorojimo komplekse. Apskaičiuota, kad apdorotų nuotekų<br />
poveikis ežerui bus minimalus ir priimtinas. Tačiau šis poveikis bus stebimas, ir jei<br />
atsiras nepriimtinų pasekmių, nuotekų apdorojimas bus patobulintas.<br />
7.11.2.3 Gamtovaizdis<br />
Drūkšių ežero baseino gamtovaizdis pasikeitė dėl IAE, <strong>Visagino</strong> miesto ir susijusios<br />
infrastruktūros statybos bei eksploatacijos.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 413<br />
Naujosios AE statyba šalia IAE nepadarys didesnio poveikio gamtovaizdžio nykimui ir<br />
nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų santykio. Todėl poveikis Drūkšių ežero<br />
gamtovaizdžiui ir jo apylinkėms nebus žymus.<br />
7.11.2.4 Kultūrinis paveldas<br />
Nesitikima jokio poveikio kultūros paveldui ar objektams, susijusiems su Drūkšių ežeru.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 414<br />
7.12 A<strong>LT</strong>ERNATYVŲ PALYGINIMAS<br />
7.12.1 Bendroji <strong>dalis</strong><br />
Šioje PAV ataskaitoje buvo įvertintos šios naujos atominės elektrinės Lietuvoje<br />
įgyvendinimo alternatyvos :<br />
· Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos (visi reaktoriai yra III arba III+<br />
kartos):<br />
o suslėgto vandens reaktorius (PWR);<br />
o verdančio vandens reaktorius (BWR);<br />
o suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (HWR).<br />
· Galios alternatyvos:<br />
o Energijos gamyba daugiausiai iki 3400 MW e .<br />
· Vietos alternatyvos:<br />
o aikštelė Nr. 1 – IAE rytinėje pusėje;<br />
o aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje.<br />
· Aušinimo alternatyvos:<br />
o Tiesioginis aušinimas:<br />
• Skirtingos paėmimo ir išleidimo kanalų vietų alternatyvos:<br />
o Netiesioginis aušinimas:<br />
· šiuo metu naudojamas paėmimas;<br />
· giluminis paėmimas;<br />
· vakarinis paėmimas;<br />
· šiuo metu naudojamas išleidimas;<br />
· pietinis išleidimas.<br />
• šlapio aušinimo bokštai;<br />
• sauso aušinimo metodai;<br />
• mišrūs aušinimo bokštai<br />
Šių alternatyvų poveikio <strong>aplinkai</strong> skirtumai yra trumpai apibendrinti tolesniuose<br />
skyriuose.<br />
7.12.2 Alternatyvų palyginimas<br />
7.12.2.1 Palyginimo lentelės<br />
7.12-1 ir 7.12-2 lent. yra apibendrintas svarbiausias poveikis <strong>aplinkai</strong>, atsižvelgiant į<br />
skirtingas alternatyvas, kurios buvo įvertintos. Po to einančiuose skyriuose yra<br />
aptariamos ir lyginamos skirtingos aikštelių bei techninės alternatyvos.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 415<br />
7.12-1 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio <strong>aplinkai</strong> statybos metu suvestinė.<br />
STATYBOS<br />
ETAPAS<br />
Atominės<br />
elektrinės<br />
statyba<br />
Paviršiniai<br />
vandenys<br />
Šiek tiek<br />
išaugs nuotekų<br />
sąlygojama<br />
apkrova, bet<br />
rekonstruotų<br />
nuotekų<br />
valymo<br />
įrenginių<br />
pajėgumai yra<br />
pakankami.<br />
Klimatas ir oro<br />
kokybė<br />
Laikinas vietinis<br />
dulkių poveikis.<br />
Dulkių<br />
susidarymas<br />
neturės reikšmingo<br />
poveikio oro<br />
kokybei už<br />
statybos aikštelės.<br />
Gruntinis<br />
vanduo,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Dideli žemės<br />
kasimo darbai,<br />
tačiau žemė jau<br />
buvo stipriai<br />
paveikta žmonių<br />
veiklos abejose<br />
aikštelėse.<br />
Jokio neigiamo<br />
poveikio<br />
gruntiniam<br />
vandeniui.<br />
Biologinė įvairovė<br />
Galimas reikšmingas<br />
neigiamas poveikis ūdrų<br />
(Lutra lutra) ir nendrinių<br />
lingių (Circus<br />
aeruginosus)<br />
populiacijoms (Natura<br />
2000 – zonos<br />
skiriamosioms<br />
vertingoms rūšims, ūdra<br />
yra įtraukta į ES Arealų<br />
direktyvos IV priedą),<br />
jeigu bus pasirinkta 2<br />
aikštelė, gali būti<br />
sumažintas iki priimtino<br />
lygio.<br />
Gamtovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis<br />
paveldas<br />
Nežymus<br />
gamtovaizdžio<br />
pokytis. Jokių<br />
reikšmingų<br />
skirtumų tarp<br />
alternatyvių<br />
aikštelių nėra.<br />
Jokių pokyčių<br />
žemėnaudos<br />
apribojimų<br />
sferoje nėra nei<br />
vienoje<br />
aikštelėje.<br />
Socialinė -<br />
ekonominė<br />
aplinka<br />
Reikšmingas<br />
teigiamas<br />
poveikis regiono<br />
ekonomikai ir<br />
visuomenei tiek<br />
Lietuvoje, tiek<br />
Latvijoje:<br />
- Reikšmingas<br />
poveikis<br />
užimtumui.<br />
- Padidėjęs<br />
ilgalaikio<br />
apgyvendinimo<br />
ir paslaugų<br />
poreikis.<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Garsai iš<br />
statybų<br />
aikštelės<br />
neviršys 55<br />
decibelų<br />
apytiksliai 850<br />
metrų atstumu<br />
nuo statybų<br />
vietos centro.<br />
Triukšmas<br />
neviršys leistino<br />
lygio.<br />
Galimas reikšmingas<br />
neigiamas poveikis<br />
nendrinių lingių (Circus<br />
aeruginosus) ir švygždų<br />
(Porzana porzana )<br />
populiacijoms (Natura<br />
2000 zonos<br />
skiriamosioms<br />
vertingoms rūšims), jeigu<br />
bus pasirinkta 1 aikštelė,<br />
gali būti sumažintas iki<br />
priimtino lygio.<br />
AE statybai<br />
reikalingų<br />
darbuotojų iš<br />
užsienio imigracija,<br />
įvairiapusis<br />
poveikis vietinei<br />
visuomenei.<br />
Kitas neigiamas poveikis<br />
abiejose aikštelėse nėra<br />
reikšmingas biologinei<br />
įvairovei arba jis gali būti<br />
sumažintas iki priimtino<br />
lygio.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 416<br />
STATYBOS<br />
ETAPAS<br />
Susijusios<br />
infrastruktūros<br />
statyba<br />
Reikalingų<br />
aušinimo<br />
konstrukcijų<br />
statyba<br />
Paviršiniai<br />
vandenys<br />
Klimatas ir oro<br />
kokybė<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. Laikinas vietinis<br />
dulkių poveikis,<br />
nereikšmingas<br />
Naujo imtuvo<br />
statymas<br />
aikštelėje Nr. 2<br />
gali sukelti<br />
laikiną<br />
vandens<br />
drumstumą<br />
artimoje<br />
aplinkoje.<br />
Jeigu naujas<br />
išleidimas bus<br />
reikalingas<br />
abiejų aikštelių<br />
alternatyvų<br />
atveju, statyba<br />
gali sukelti<br />
laikiną<br />
vandens<br />
drumstumą.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
Gruntinis<br />
vanduo,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Naujų<br />
privažiavimo<br />
kelių ir kitos<br />
reikalingos<br />
infrastruktūros<br />
statyba darys<br />
poveikį gruntui<br />
atliekant<br />
reikalingus<br />
žemės darbus.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra.<br />
Biologinė įvairovė<br />
Reikšmingo poveikio<br />
nėra.<br />
Galimas reikšmingas<br />
neigiamas poveikis ūdrų<br />
(Lutra lutra ) ir nendrinių<br />
lingių (Circus<br />
aeruginosus )<br />
populiacijoms (Natura<br />
2000 – zonos<br />
skiriamosios vertingoms<br />
rūšims, ūdra yra įtraukta į<br />
ES Arealų direktyvos IV<br />
priedą), jei bus pasirinkta<br />
antroji aikštelė, gali būti<br />
sumažintas iki priimtino<br />
lygio.<br />
Gamtovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis<br />
paveldas<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra,<br />
nes naujų<br />
perdavimo linijų<br />
maršrutai ir<br />
elektros stulpai<br />
nėra būtini.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra.<br />
Socialinė -<br />
ekonominė<br />
aplinka<br />
Reikšmingas<br />
teigiamas poveikis<br />
regioninei<br />
ekonomikai ir<br />
visuomenei<br />
Lietuvoje bei<br />
Latvijoje.<br />
Reikšmingas<br />
teigiamas poveikis<br />
regioninei<br />
ekonomikai ir<br />
visuomenei<br />
Lietuvoje bei<br />
Latvijoje.<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Triukšmas<br />
neviršys leistino<br />
lygio.<br />
Triukšmas<br />
neviršys leistino<br />
lygio.<br />
Neapdorotas<br />
vanduo ir<br />
nuotekos<br />
Reikšmingų<br />
poveikių nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
Gruntinio<br />
vandens kiekis<br />
pakankamas.<br />
Nauji svarbūs<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 417<br />
STATYBOS<br />
ETAPAS<br />
Transportavimas<br />
ir eismas<br />
Paviršiniai<br />
vandenys<br />
Klimatas ir oro<br />
kokybė<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. Eismas keliuose<br />
padidins išmetas į<br />
orą naujos AE<br />
statymo metu.<br />
Eismo<br />
sąlygojamos<br />
išmetos statybos<br />
metu buvo<br />
įvertintos ir<br />
nustatyta, kad<br />
ilgalaikio<br />
reikšmingo<br />
poveikio vietos oro<br />
kokybei nėra.<br />
Gruntinis<br />
vanduo,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
įrenginiai ar<br />
vamzdynai nėra<br />
būtini.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
Biologinė įvairovė<br />
Galimas neigiamas<br />
poveikis raudonpilvėms<br />
kūmutėms (Bombina<br />
bombina ) ir<br />
skiauterėtiesiems<br />
tritonams (Triturus<br />
cristatus ) turi būti<br />
sumažintas, pasirinkus<br />
aikštelę Nr. 2. Jeigu bus<br />
pasirinkta aikštelė Nr. 1,<br />
būtinos poveikio<br />
sumažinimo priemonės<br />
raudonpilvėms<br />
kūmutėms. Šios rūšys yra<br />
griežtai saugomos ES<br />
lygiu (įtrauktos į ES<br />
Arealų direktyvos IV<br />
priedą).<br />
Gamtovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis<br />
paveldas<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
Socialinė -<br />
ekonominė<br />
aplinka<br />
Padidėjusio eismo<br />
vietinis/regioninis<br />
poveikis.<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Eismo keliamas<br />
triukšmas<br />
neviršys 55<br />
decibelų 80-100<br />
m atstumu nuo<br />
magistralės<br />
centro.<br />
Triukšmas<br />
neviršys leistino<br />
lygio.<br />
Galimas<br />
transporto<br />
avarijų<br />
skaičiaus<br />
padidėjimas dėl<br />
didesnio eismo<br />
intensyvumo.<br />
Nėra tikimasi<br />
jokio reikšmingo<br />
poveikio dėl<br />
eismo<br />
sąlygojamų<br />
išmetų.<br />
7.12-2 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio <strong>aplinkai</strong> eksploatavimo metu suvestinė.<br />
EKSPLOATAVIMO<br />
ETAPAS<br />
Vandenys<br />
Klimatas ir<br />
oro kokybė<br />
Gruntiniai<br />
vandenys,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Biologinė įvairovė<br />
Kraštovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis paveldas<br />
Socialinėekonominė<br />
aplinka<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Naujos atominės Drūkšių ežeras Reikšmingo Reikšmingo Išleidžiamas aušinimo Elektrinė bus Užimtumas Reikšmingo
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 418<br />
EKSPLOATAVIMO<br />
ETAPAS<br />
elektrinės<br />
eksploatavimas<br />
Radioaktyviųjų<br />
medžiagų išmetos<br />
Aušinimo vanduo<br />
ir nuotekos<br />
Vandenys<br />
naudojamas<br />
aušinimui ir kaip<br />
neapdoroto<br />
vandens šaltinis.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra.<br />
Šiluminis krūvis,<br />
tenkantis Drūkšių<br />
ežerui, jeigu<br />
naudojamas<br />
tiesioginis<br />
aušinimas. Ežeras<br />
Klimatas ir<br />
oro kokybė<br />
poveikio<br />
nėra.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio<br />
nėra.<br />
Išmetimai<br />
sudaro tik<br />
didžiausių<br />
leidžiamų<br />
verčių dalį.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
Gruntiniai<br />
vandenys,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
poveikio<br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
Biologinė įvairovė<br />
vanduo gali paveikti<br />
biologinę įvairovę.<br />
Kraštovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis paveldas<br />
matoma tik iš kelių<br />
ežero pakrantės<br />
vietų. Nežymus<br />
gamtovaizdžio<br />
pokytis, jokio<br />
reikšmingo skirtumo<br />
tarp aikštelės<br />
alternatyvų.<br />
Esama sanitarinė<br />
apsaugos zona<br />
nebus plečiama,<br />
nėra tikimasi pokyčių<br />
žemėnaudos<br />
apribojimų ar<br />
norminių aktų sferoje<br />
aplinkinėse<br />
teritorijose abiejose<br />
aikštelėse.<br />
Socialinėekonominė<br />
aplinka<br />
apytiksliai 500<br />
žmonių.<br />
Reikšmingas<br />
teigiamas poveikis<br />
regioninei<br />
ekonomikai ir<br />
visuomenei Lietuvoje<br />
bei Latvijoje.<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
poveikio nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. Nesusijęs <strong>Poveikio</strong> nėra. Reikšmingo<br />
poveikio nėra.<br />
Ženklių<br />
radioaktyviųjų<br />
išmetų baimė gali<br />
kelti nerimą ir<br />
paveikti saugumo<br />
jausmą, jokių<br />
didesnių pokyčių<br />
esamai situacijai<br />
nėra.<br />
Galimo reikšmingo<br />
neigiamo poveikio Drūkšių<br />
ežero Natura 2000 –zonos<br />
skiriamosioms vertingoms<br />
rūšims bei kitoms<br />
biologinės įvairovės<br />
Reikšmingo poveikio<br />
nėra.<br />
Apledėjimo sąlygų<br />
pasikeitimas gali<br />
paveikti žvejybos<br />
galimybes tam<br />
tikrose vietose.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 419<br />
EKSPLOATAVIMO<br />
ETAPAS<br />
Vandenys<br />
ekologiniu požiūriu<br />
gali netoleruoti<br />
pastebimai<br />
didesnio šiluminio<br />
krūvio negu IAE<br />
sukeliamojo.<br />
Toleruotina<br />
šiluminė ežero<br />
apkrova 3200<br />
MW išmesta.<br />
Naujas giluminis<br />
imtuvas neatneštų<br />
pastebimos<br />
naudos. Naujas<br />
vakarinis imtuvas<br />
aikštelėje Nr. 2<br />
atneštų nežymios<br />
naudos.<br />
Klimatas ir<br />
oro kokybė<br />
Gruntiniai<br />
vandenys,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Biologinė įvairovė<br />
vertybėms negali būti<br />
išvengta, jei šiluminė<br />
apkrova, viršijanti 3200<br />
MW išmesta. , pateks į ežerą.<br />
Teigiamas poveikis ypač<br />
paukščių faunos biologinei<br />
įvairovei, kadangi ežero<br />
dalys pastoviai žiemos<br />
metu būtų neužšalusios.<br />
Kraštovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis paveldas<br />
Socialinėekonominė<br />
aplinka<br />
Žvejyba galima, jokio<br />
poveikio bendram<br />
sugavimui. Rūšinė<br />
sudėtis gali<br />
pasikeisti, jei didelis<br />
aušinimo vandens<br />
kiekis bus<br />
išleidžiamas į<br />
Drūkšių ežerą.<br />
Reikšmino poveikio<br />
nėra.<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Naujas pietinis<br />
išleistuvas sąlygos<br />
didesnį pietinės ir<br />
rytinės Drūkšių<br />
ežero dalių įšilimą<br />
ir ten paspartins<br />
eutrofikacija.<br />
Padalintas<br />
išleistuvas<br />
neatneštų žymios<br />
naudos.<br />
Vandens kiekis bus<br />
pakankamas visų<br />
aušinimo<br />
sprendimų atvejais.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 420<br />
EKSPLOATAVIMO<br />
ETAPAS<br />
Vandenys<br />
Maksimali 3400<br />
MW elektros<br />
energijos gamybos<br />
galia yra galima<br />
derinant tiesioginį<br />
aušinimą su<br />
aušinimo bokštais.<br />
Klimatas ir<br />
oro kokybė<br />
Gruntiniai<br />
vandenys,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Biologinė įvairovė<br />
Kraštovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis paveldas<br />
Socialinėekonominė<br />
aplinka<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
Apdorotas<br />
techninis vanduo,<br />
turintis druskų, bus<br />
išleidžiamas į<br />
Drūkšių ežerą, bet<br />
jokio reikšmingo<br />
poveikio<br />
nesitikima.<br />
Triukšmas <strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
Radioaktyviųjų<br />
atliekų tvarkymas<br />
ir laidojimas<br />
Kitos atliekos ir<br />
chemikalai<br />
Eismas ir<br />
transportavimas<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio<br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra<br />
tinkamai<br />
tvarkant ir<br />
laidojant.<br />
Bus<br />
vykdomos<br />
atskiros PAV<br />
procedūros.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra<br />
tinkamai<br />
tvarkant ir<br />
laidojant.<br />
<strong>Poveikio</strong><br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra. Reikšmingo poveikio<br />
nėra.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra<br />
tinkamai tvarkant ir<br />
laidojant.<br />
Bus vykdomos<br />
atskiros PAV<br />
procedūros.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra. <strong>Poveikio</strong> nėra<br />
tinkamai tvarkant ir<br />
laidojant.<br />
Galimas neigiamas poveikis<br />
raudonpilvėms<br />
kūmutėms(Bombina<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra.<br />
Padidėjusio eismo<br />
regioninis/vietinis<br />
poveikis.<br />
Reikšmingo<br />
poveikio nėra.<br />
Bus vykdomos<br />
atskiros PAV<br />
procedūros.<br />
<strong>Poveikio</strong> nėra<br />
tinkamai tvarkant<br />
ir laidojant.<br />
Eismo keliamas<br />
triukšmas<br />
neviršys 55
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 421<br />
EKSPLOATAVIMO<br />
ETAPAS<br />
Vandenys<br />
Klimatas ir<br />
oro kokybė<br />
Gruntiniai<br />
vandenys,<br />
geologija ir<br />
dirvožemis<br />
Biologinė įvairovė<br />
bombina) ir<br />
skiauterėtiesiems<br />
tritonams(Triturus cristatus)<br />
turi būti sušvelnintas, jeigu<br />
pasirinkta antroji aikštelė.<br />
Jei bus pasirinkta aikštelė<br />
Nr. 1, poveikio<br />
sušvelninimo priemonės yra<br />
būtinos raudonpilvėms<br />
kūmutėms. Šios rūšys yra<br />
griežtai saugomos ES lygiu<br />
(įtrauktos į ES Arealų<br />
direktyvos IV priedą).<br />
Kraštovaizdis,<br />
žemėnauda ir<br />
kultūrinis paveldas<br />
Socialinėekonominė<br />
aplinka<br />
Visuomenės<br />
sveikata<br />
decibelų 80-100<br />
m atstumu nuo<br />
magistralės<br />
centro. Triukšmas<br />
neviršys leistino<br />
lygio.<br />
Nesitikima<br />
reikšmingo<br />
poveikio dėl<br />
eismo<br />
sąlygojamų<br />
išmetų.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 422<br />
7.12.2.2 Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos<br />
Naujajai AE Lietuvoje pasirinktas reaktoriaus tipas arba tipai turi būti saugūs, turi<br />
naudoti patvirtintas technologijas ir neatsilikti nuo naujausių branduolinės technologijos<br />
pasiekimų. Pasirinktas reaktoriaus tipas turi atitikti saugos ir kitus Lietuvos norminių<br />
aktų ir standartų bei tarptautinių standartų reikalavimus.<br />
Saugos reikalavimai, nustatyti suslėgto vandens reaktoriams (PWR), verdančio vandens<br />
reaktoriams (BWR) ir suslėgto sunkiojo vandens reaktoriams (HWR), jų saugos lygis,<br />
poveikiai <strong>aplinkai</strong> ir socialinei – ekonominei <strong>aplinkai</strong> vieni nuo kitų žymiai nesiskiria.<br />
Taip pat nėra didelių skirtumų šviežio kuro vežimo, saugojimo ir tvarkymo, galutinio<br />
radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo srityse. Suslėgto sunkiojo vandens<br />
reaktorius (CANDU) reikalauja žymiai didesnio kuro kiekio ir tuo būdu jame susidaro<br />
didesnis panaudoto branduolinio kuro (PBK) kiekis. Šiam reaktoriui taip pat reikalingas<br />
sunkusis vanduo, kuris turėtų būti importuojamas. Suslėgto vandens reaktorius mažais<br />
kiekiais į aplinką išskiria borą.<br />
7.12.2.3 Elektros energijos gamybos galios alternatyvos<br />
Mažiausias reaktorius, įtrauktas į poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimą, yra 600 MW e galios, o<br />
didžiausias - 1 700 MW e galios. Maksimali 3 400 MW e elektros energijos gamybos<br />
galia buvo nustatyta remiantis ateities elektros energijos poreikio scenarijais ir<br />
apribojimais, kuriuos nustatė esamos aikštelės ir infrastruktūra. Tikslus statomos NAE<br />
dydis ir galia priklauso nuo pasirinkto reaktoriaus tipo ir tiekėjo bei nuo, pavyzdžiui,<br />
esamų aikštelių techninių ir aplinkos apribojimų.<br />
Planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos gamybos galios poveikiai,<br />
priklausantys nuo pasirinkto reaktoriaus, reaktorių skaičiaus ir aušinimo sprendimų,<br />
kaip vienintelės apkrovos, tenkančios <strong>aplinkai</strong>, kuri praktikoje keičiasi tiesiogiai<br />
proporcingai elektros energijos gamybos galiai, yra reikalingas aušinimo vandens<br />
kiekis. Kadangi yra nustatyta viršutinė riba pašildyto aušinimo vandens kiekiui, kurį<br />
Drūkšių ežeras gali ekologiniu požiūriu toleruoti (kaip aptarta 7.1 skyriuje), būtina<br />
realizuoti kitus aušinimo sprendimus, derinant su tiesioginiu aušinimu, panaudojant<br />
Drūkšių ežerą.<br />
Elektros energijos galia ir tuo būdu NAE dydis įtakoja transportuojamų ir NAE statybos<br />
bei eksploatacijos metu naudojamų medžiagų bei susidariusių atliekų kiekį, darbininkų<br />
skaičių, taigi ir eismo apimtį ir socialinį - ekonominį projekto poveikį. NAE dydis<br />
nedarys ženklaus poveikio nei perdavimo linijoms, nes esami elektros stulpai buvo<br />
pradžioje numatyti keturiems RBMK reaktorių blokams, nei kitai reikalingai<br />
infrastruktūrai.<br />
NAE dydis įtakoja radioaktyviųjų išmetų kiekį normalios eksploatacijos metu, bet šis<br />
poveikis gali būti laikomas nereikšmingu, nes sukeltos dozės bus žymiai mažesnės negu<br />
nustatyta apribotoji dozė netgi didžiausio NAE dydžio atveju.<br />
7.12.2.4 Vietos alternatyvos<br />
Yra dvi naujos AE vietos alternatyvos. Aikštelė Nr. 1 yra esamos IAE rytinėje pusėje,<br />
aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje. Abi aikštelės ribojasi su IAE aikštele.<br />
Šiame poskyryje yra pateiktas alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas bei<br />
poveikių <strong>aplinkai</strong> palyginimas, kuriuos gali sąlygoti alternatyvios aikštelių vietos.<br />
Alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 423<br />
Alternatyvių naujosios AE statybos ir eksploatavimo aikštelių palyginimas yra<br />
išplėtotas PAV ataskaitos rengėjo. Palyginimo tikslas – identifikuoti alternatyvių<br />
aikštelių aplinkos teigiamas ir neigiamas savybes. Techninės priemonės, kurių pagalba<br />
būtų galima eliminuoti neigiamas aplinkos savybes, bei kaip aikštelių aplinkos savybės<br />
gali įtakoti naujos AE saugą, šioje PAV ataskaitoje nėra nagrinėjamos. Šie klausimai<br />
išsamiai bus išnagrinėti naujos AE techniniame projekte bei saugos analizės ataskaitoje.<br />
Alternatyvių aikštelių sąlygos palygintos skirstant jas į klases pagal kiekvieną<br />
analizuojamą parametrą (0 – nepriimtina, 1 – vidutiniškai ir 2 – priimtina). Apibendrinti<br />
alternatyvių naujosios AE aikštelių nr. 1 ir nr. 2 sąlygų palyginimai pateikti 7.12-3<br />
lentelėje.
7.12-3 lent. Alternativių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas<br />
Charakteristika<br />
1.1. Inžinerinės<br />
geologinės sąlygos<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 424<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
1. Geologinės sąlygos<br />
Žmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeninio<br />
vidutinio palstiškumo priemolio, iškylančio į žemės paviršių.<br />
Aikštelė detaliai ištiriama ir dirvožemio ypatybės patvirtinamos.<br />
Žmogaus išdirbtas dirvožemis yra nederlingas ir turi būti<br />
perkeltas į kitą vietą. Pakankamo tankumo ir stiprumo<br />
glacigeniniai dirvožemiai aptinkami žemiau žmogaus išdirbtos<br />
žemės 1 – 6 metrų gylyje (7.5 skyrius). Aukšto tankumo<br />
dirvožemio slūgsojimas suteikia stabilų pagrindą pastato<br />
pamatams.<br />
1.2. Geomorfologija Aikštelės reljefas buvo pakeistas ankstesnių statybos darbų<br />
metu. Žemės paviršius buvo išlygintas lengvai paslenkant į<br />
šiaurės vakarus. Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio<br />
svyruoja tarp +143 ir 149 m.<br />
1.3. Geotechninės<br />
sąlygos<br />
Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų.<br />
Dirvožemio geotechninės sąlygos yra tinkamos stabiliems<br />
pamatams.<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Žmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeninio<br />
vidutinio plastiškumo rudojo priemolio, pastebimo žemiau<br />
derlingo aikštelės dirvožemio sluoksnio. Dirvožemio ypatybes<br />
ištyrė iki 20 metrų gylio. Kai kuriose aikštelės vietose žmogaus<br />
išdirbto dirvožemio sluoksnio storis siekia 10 metrų (7.5<br />
skyrius). Pakankamo tankumo ir stiprumo glacigeniniai<br />
dirvožemiai, kurie suteikia pagrindą pamatams pasirodo esantys<br />
žemiau žmogaus išdirbto dirvožemio.<br />
2 Aikštelėje yra keletas 3 – 6 m aukščio kalvelių. Žemės paviršius<br />
buvo pakeistas Ignalinos AE statybos darbų metu. Teritorijos<br />
paviršius turi lengvą reljefo pažemėjimą (aukštis virš jūros lygio<br />
153.1 – 152.2) link šiaurės. Kai kurios drėgnos aikštelės vietos<br />
yra užpelkėjusios.<br />
2 Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų,<br />
išskyrus pelkėjimą mažuose plotuose. Dirvožemio geotechninės<br />
sąlygos yra tinkamos stabiliems pamatams.<br />
Išvada: Pagal turimą informaciją apie geologines, geomorfologines ir geotechninės sąlygas, aikštelės Nr. 1 sąlygos yra palankesnės<br />
1<br />
1<br />
2<br />
2. Hidrogeologinės sąlygos<br />
3) 2 – priimtina, 1 – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje<br />
4) 2 – priimtina, 1 – – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 425<br />
Charakteristika<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
2.1. Gruntinis vanduo Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčių<br />
ir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemės<br />
paviršiaus (ypač šiaurės rytinėje aikštelės dalyje), sausais<br />
laikotarpiais nukrinta iki 4 m, kai kuriose vietose iki 9 m. Šis<br />
gruntinis vanduo yra morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo,<br />
kurio tėkmės yra mažo intensyvumo ir nesudaro ištisinio<br />
vandeningo sluoksnio. Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu bus<br />
reikalingas gruntinio vandens lygio žeminimas(7.3 skyrius).<br />
2.2. Požeminis vanduo Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqIII-II)<br />
slūgso apie 25 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 3-5<br />
m, virš sluoksnio – apie 20 m storio molinga perdanga<br />
(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kad<br />
požeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labai<br />
maža.<br />
2.3. Pagrindiniai<br />
iškrovos taškai<br />
2.4. Požeminio<br />
vandens tekėjimo<br />
kryptis ir greitis<br />
2.5. Požeminio<br />
vandens mityba<br />
Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikrauna<br />
šalia aikštelės esančiuose pažemėjimuose, grioviuose bei<br />
Drūkšių ežere.<br />
Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqIII-II)<br />
požeminis vanduo išsikrauna Drūkšių ežere.<br />
Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyje<br />
yra nukreipta į šiaurės rytus link Drūkšių ežero, vandens tėkmė<br />
(Darsi greitis) – 5.2 10 -6 cm/s.<br />
Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,<br />
remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,<br />
integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30<br />
mm/metai.<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčių<br />
ir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemės<br />
paviršiaus (beveik trečdalyje pelkėtos teritorijos šiaurės<br />
vakarinėje aikštelės dalyje), sausais laikotarpiais nukrinta iki 3<br />
m, kai kuriose vietose iki 13 m. Šis gruntinis vanduo yra<br />
morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo, kurio tėkmės yra mažo<br />
intensyvumo ir nesudaro ištisinio vandeningo horizonto.<br />
Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu bus reikalingas gruntinio<br />
vandens lygio žeminimas (7.3 skyrius).<br />
2 Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII)<br />
slūgso apie 32 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 4-5<br />
m, virš sluoksnio – apie 23 m storio molinga perdanga<br />
(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kad<br />
požeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labai<br />
maža.<br />
2 Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikrauna<br />
aikštelėje esančiuose pelkėtuose pažemėjimuose, grioviuose<br />
bei Drūkšių ežere.<br />
Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqII)<br />
požeminis vanduo išsikrauna šiaurės kryptimi Dauguvos upės<br />
slėnyje.<br />
2 Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyje<br />
yra nukreipta į šiaurės rytus link Dauguvos upės, vandens<br />
tėkmė (Darsi greitis) – 2.3 10 -5 cm/s.<br />
2 Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,<br />
remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,<br />
integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30<br />
mm/metai.<br />
Išvada: 2 aikštelės hidrogeologinės sąlygos yra šiek tiek sudėtingesnės nei 1 aikštelės: labiau komplikuotas gruntinio vandens režimas dėl pelkių nuogulų buvimo bei didesnė<br />
spūdinio vandens tėkmė. Abi aikštelės yra tinkamos planuojamai ūkinei veiklai yra palankios, tačiau sąlygos aikštelėje Nr 1 šiek tiek geresnės.<br />
1<br />
2<br />
2<br />
1<br />
2<br />
3. Hidrologinės sąlygos
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 426<br />
Charakteristika<br />
Šildomo vandens<br />
aušinimas<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Vandens paėmimo ir išleidimo kanalų vietos yra tinkamos ir<br />
užtikrina beveik viso ežero paviršiaus dalyvavimą aušinimo<br />
procese.<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Vandens paėmimo kanalo vieta yra tinkama, tačiau pašildyto<br />
vandens išleidimo vieta reikalauja ilgo (4 km) kanalo pašildyto<br />
vandens nuvedimui į senąją išleidimo vietą (4.2 skyrius)<br />
1<br />
Išvada: Vertinant ežero vandens naudojimą aušinimo reikmėms, aikštelė Nr. 1 gali naudoti esamus IAE vandens paėmimo ir išleidimo kanalus. Aikštelės Nr. 2 atveju, reikėtų<br />
naujo vandens paėmimo kanalo ir ilgo išleidimo kanalo siekiant išvengti aušinamo vandens recirkuliacijos, todėl aikštelė Nr. 2 yra mažiau tinkama.<br />
4.1. Radionuklidų<br />
sorbcijos, tirpimo<br />
sąlygos<br />
4.2. Gruntinio vandens<br />
pH<br />
4.3. Natūralūs koloidai<br />
ir organinės medžiagos<br />
4.4 Vandens poveikis<br />
betonui<br />
4. Geocheminės sąlygos<br />
Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenų<br />
chemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų ir<br />
organinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.<br />
Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinių<br />
vandenų tipui. pH kinta nuo 7,2 iki 7,7 (7.3 skyrius).<br />
Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinės<br />
medžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.<br />
1 Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenų<br />
chemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų ir<br />
organinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.<br />
2 Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinių<br />
vandenų tipui. pH kinta nuo 6,8 iki 7,3 (7.3 skyrius).<br />
1 Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinės<br />
medžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.<br />
Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2<br />
1<br />
2<br />
1<br />
Išvada : Pagal geochemiją abi aikštelės palankios ir vienodai priimtinos.<br />
5. Tektoninės ir seisminės sąlygos<br />
5.1. Tektonika Aikštelės teritorijoje nėra nustatyta tektoninių poslinkių. Aikštelė<br />
yra apytikriai 1 kilometro atstumu nuo regioninės Drūkšių<br />
(Visaginas) sprūdžio zonos ir apie 5 – 6 kilometrai nuo<br />
regioninio Skirno sprūdžio (7.5 skyrius).<br />
5.2. Seismingumo<br />
vertinimas<br />
Atsižvelgiant į trečios seisminės kategorijos aukštesnėje dalyje<br />
geologiškai perkirstos sekcijos dirvožemio dominavimą<br />
aikštelėje, seisminiai mikrozoniniai darbai ir tyrimų duomenys<br />
nustatė 6 balų seisminį lygį (SL-1) ir 7 balų seisminį lygį (SL-2)<br />
pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę.<br />
2 Aikštelė yra perkirsta tektoninio sprūdžio nuo šiaurės vakarų iki<br />
pietryčių. Šis poslinkis buvo nustatytas žemėlapio sudarymo<br />
metu pagal seisminius duomenis (7.5 skyrius).<br />
2 Aikštelė yra Ignalinos AE gamybinėje zonoje. Pagal tyrimų<br />
rezultatus iš aplinkinių vietovių, seisminiai lygiai galėtų būti<br />
numatomi. Aikštelės charakteristika yra 6 balų seisminis lygis<br />
(SL-1) ir 7 balų seisminis lygis (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-<br />
98) makroseisminę skalę.<br />
1<br />
1
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 427<br />
Charakteristika<br />
5.3. Neotektoniniai<br />
žemės svyravimai<br />
5.4. Gruntų<br />
praskydimas<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Žemiau Drūkšių ežero yra neotektoniškai aktyvių zonų<br />
susikirtimo taškas. Visas išmatuotų poslinkių dydis žymi, kad<br />
teritorija nėra aktyvių tektoninių sprūdžių zonoje ir<br />
diferencijuotas, be galo mažos amplitudės žemės paviršiaus<br />
pakilimas yra įtakotas geodinaminių procesų, kurie vyksta<br />
gretimoje Drūkšių žemumos grabene.<br />
Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėto<br />
smėlio (geologinis indeksas tplIV; lIV; gIImd; fIImd; lgIIžm;<br />
gIIdn) gali turėti aukštą suskystėjimo potencialą. Tie<br />
dirvožemiai yra trečios seisminės kategorijos (7.4 skyrius).<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Neotektoniškai aktyvios zonos kerta aikštelę nr.2 iš vakarų į<br />
rytus. Šios zonos buvo nustatytos ruošiant žemėlapį pagal<br />
morfometrinius ir morfostruktūrinius duomenis. Tikslūs<br />
instrumentiniai matavimai nebuvo atlikti (7.5 skyrius).<br />
1 Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėto<br />
smėlio (geologinis indeksas tplIV; ftIIIbl) gali turėti aukštą<br />
suskystėjimo potencialą. Tie dirvožemiai yra trečios seisminės<br />
kategorijos (7.4 skyrius).<br />
1<br />
1<br />
Išvada: Aikštelė nr.1 yra priimtina. Aikštelė nr.2 yra vidutiniškai tinkama, kadangi yra perkirsta tektoninio sprūdžio. Aikštelėje nr.2 būtų sunki užduotis išdėstyti pastatus<br />
pakankamai toli nuo šio sprūdžio.<br />
6. Paviršiniai procesai<br />
6.1. Potvynio galimybė Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +143 ir<br />
149 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiaus<br />
nuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.<br />
2 Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +153.1 ir<br />
152.2 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiaus<br />
nuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.<br />
2<br />
6.2. Nuošliaužos Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužos<br />
negalimos.<br />
2 Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužos<br />
negalimos.<br />
2<br />
6.3. Erozija Dirvožemio ar griovų erozija nebuvo pastebėta. Dirvožemis<br />
nederlingas ir geomorfologija nepalanki griovų erozijai.<br />
2 Derlingas dirvožemis yra padengtas augmenija ir dirvožemio<br />
erozijos nebuvo užfiksuota. Geomorfologija nepalanki griovų<br />
erozijai.<br />
2<br />
Išvada: Abi aikštelės įvertintos kaip vienodai priimtinomis.<br />
7.1. Ekstremalūs vėjai<br />
7.2. Krituliai<br />
7. Meteorologija<br />
Atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokios pačios meteorologinės sąlygos būdingos abejose aikštelėse.<br />
Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE eksploataciją bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 428<br />
Charakteristika<br />
7.3. Ekstremalus sniego<br />
dangos storis<br />
7.4 Ekstremalios<br />
temperatūros<br />
7.5 Viesulai (Tornado)<br />
7.6 Žaibavimas<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.4 “Atominių elektrinių<br />
aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius reiškinius”, ir kt.).<br />
Išvada: Abiejose aikštelėse meteorologinės sąlygos yra vienodos. Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE saugą bus pateiktas saugos<br />
analizės ataskaitoje.<br />
8.1. Sprogimas<br />
(bangos ir skeveldrų<br />
poveikis)<br />
8.2. Gaisras<br />
8.3. Degių, sprogių,<br />
toksiškų, nuodingų,<br />
korozinių ar<br />
radioaktyvių medžiagų<br />
išmetimas<br />
8.4. Lėktuvo kritimas<br />
8.5. Grunto nusėdimas;<br />
8.6. Aušinimo vandens<br />
paėmimo konstrukcijų<br />
blokavimas ar<br />
pažeidimas.<br />
8.7. Elektromagnetinė<br />
interferencija<br />
8. Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai<br />
Kadangi atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokie patys išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abejose aikštelėse.<br />
Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai įtakos naujos AE saugą bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės<br />
ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.1 “Atominių elektrinių<br />
aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių sukeltus įvykius”, ir kt.).<br />
Išvada: Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abiems aikštelėms. Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai gali įtakoti naujos AE saugą<br />
bus pateiktas saugos analizės ataskaitoje.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 429<br />
Charakteristika<br />
9.1. Žemės arba<br />
nuosavybės jurisdikcija<br />
9.2 Iš anksto<br />
numatomas žemės<br />
plėtojimas<br />
dominančioje vietovėje.<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
9. Žemės naudojimas<br />
Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinės<br />
teritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legalios<br />
abiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosios<br />
AE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,<br />
bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip pat<br />
bus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).<br />
Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiems<br />
specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas ir<br />
paskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduolinio<br />
kuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninė<br />
priežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės<br />
panaudojimo keisti nereikės.<br />
Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinės<br />
teritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legalios<br />
abiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosios<br />
AE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,<br />
bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip pat<br />
bus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).<br />
2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiems<br />
specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas ir<br />
paskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduolinio<br />
kuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninė<br />
priežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės<br />
panaudojimo keisti nereikės.<br />
2<br />
2<br />
10. Gyventojų pasiskirstymas<br />
10.1. Gyventojų apšvita Sanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarp<br />
pasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinis<br />
poveikis gyventojams bus toks pats.<br />
10.2.Gyventojų<br />
tankumas<br />
Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamybos<br />
zonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatyta<br />
sanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugos<br />
zonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veikla<br />
taip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamų<br />
vietovių (7.9 skyrius).<br />
2 Sanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarp<br />
pasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinis<br />
poveikis gyventojams bus toks pats.<br />
2 Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamybos<br />
zonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatyta<br />
sanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugos<br />
zonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veikla<br />
taip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamų<br />
vietovių (7.9 skyrius).<br />
2<br />
2<br />
Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis.<br />
11.1. Biologinė įvairovė Aikštelėje nėra saugomų rūšių. Specialios priemonės saugoti<br />
biologinei įvairovei nėra reikalingos.<br />
11. Aplinkos apsauga<br />
2 Aikštelėje ar arti aikštelės yra saugomų rūšių. Reikalingos<br />
specialios priemonės saugoti biologinei įvairovei.<br />
1
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 430<br />
Charakteristika<br />
11.2. Saugomos<br />
vietovės ir ekologinės<br />
sistemos<br />
11.3. Reikšmingų<br />
viešųjų vertybių<br />
vietovės<br />
11.4. Socialinė<br />
ekonominė aplinka<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km<br />
spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinklui<br />
priklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yra<br />
vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE<br />
regione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių<br />
apsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščių<br />
praktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių<br />
BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščių<br />
apsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ar<br />
dalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos<br />
yra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugos<br />
reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos<br />
teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų<br />
kokybę) (žr. 7.6 skyrius).<br />
Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni<br />
kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje<br />
(7.8 skyrius).<br />
Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje,<br />
kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.<br />
Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus <strong>Visagino</strong><br />
miestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jame<br />
dominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.<br />
Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iš<br />
kurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi ne<br />
daugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbių<br />
mineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km<br />
spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinklui<br />
priklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yra<br />
vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE<br />
regione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių<br />
apsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščių<br />
praktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių<br />
BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščių<br />
apsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ar<br />
dalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos<br />
yra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugos<br />
reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos<br />
teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų<br />
kokybę) (žr. 7.6 skyrius).<br />
2 Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni<br />
kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje<br />
(7.8 skyrius).<br />
2 Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje,<br />
kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.<br />
Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus <strong>Visagino</strong><br />
miestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jame<br />
dominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.<br />
Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iš<br />
kurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi ne<br />
daugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbių<br />
mineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).<br />
2<br />
2<br />
2
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 431<br />
Charakteristika<br />
11.5. Esama<br />
infrastruktūra<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Aikštelėje gera kelių ir geležinkelio susisiekimo infrastruktūra.<br />
Artimiausias greitkelis tęsias 11 km į aikštelės vakarus. Šis<br />
greitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaip<br />
Zarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną<br />
su Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į<br />
greitkelį yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į<br />
greitkelį Vilnius – Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą<br />
yra apie 20 km.<br />
Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 8<br />
km į aikštelės vakarus.<br />
Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinės<br />
policijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).<br />
11.6. Gamtovaizdis Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamas<br />
pagal galios gaminimo blokus ir pastatus, sujungtus į galios<br />
gamybos procesą.<br />
Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų ir<br />
pelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimelių<br />
tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralus<br />
gamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juo<br />
susijusioms veikloms(žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Aikštelėje turi būti pastatytas geresnis kelių susisiekimas ir<br />
naujas geležinkelio susisiekimas.<br />
Artimiausias greitkelis tęsiasi 12 km į aikštelės vakarus. Šis<br />
greitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaip<br />
Zarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną su<br />
Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į greitkelį<br />
yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į greitkelį Vilnius<br />
– Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą yra apie 20 km.<br />
Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 9<br />
km į aikštelės vakarus.<br />
Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinės<br />
policijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).<br />
2 Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamas<br />
pagal skirstymo stotį ir pastatus, sujungtus į galios gamybos<br />
procesą.<br />
Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų ir<br />
pelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimelių<br />
tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralus<br />
gamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juo<br />
susijusioms veikloms (žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).<br />
1<br />
2<br />
Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis, tačiau aikštelė Nr 1 tinkamesnė, nes joje nėra saugomų rūšių ir vietinių kelių infrastruktūros yra geresnė.<br />
12.1.Aplinkos padėtis ir<br />
savybės<br />
12. Naujosios AE statymo sąlygos<br />
Aikštelė išsidėsčiusi dabartinės jėgainės antro bloko rytuose ir<br />
sudaro vietovę, kuri anksčiau buvo planuota 3 ir 4 blokams.<br />
Aikštelės plotas apytiksliai 0.493 km 2 ir baigiasi šiaurinėje<br />
pusėje (ilgis 0.6 km), tiesiai prie aušinimo vandens išleidimo<br />
kanalo, bendro esamiems IAE 1 ir 2 blokams. Į pietus nuo 1 ir 2<br />
blokų vietovė yra ribojama kelio iš vakarų į rytus. Vakarinės<br />
ribos ilgis – apytikriai 0.58 km. Aikštelės perimetras – apytiksliai<br />
3.5 km. Prie jos pietinės ribos (1.255 ilgio) yra laikinai<br />
naudojami branduoliniai degalų saugojimo įrenginiai.<br />
2 Aikštelė išsidėsčiusi esamos skirstymo stoties vakaruose ir šiuo<br />
metu vietovė yra neapstatyta (pelkė, krūmai). Vietovės dydis –<br />
apytikriai 0.424 km 2 . Jos šiaurinės ribos – Drūkšių ežero<br />
pakrantė (ilgis apytikriai 0.75 km). Kitos trys ribos yra tiesios,<br />
formuojančios stačiakampę vietovę, kurios rytinė pusė yra 1.1<br />
km ilgio, o vakarinė – 0.66 km. Vietovėje yra veikiantis pastatas<br />
nr. 106 (veikianti skirstymo stotis). Geresni kelių susisiekimai ir<br />
nauji geležinkelio susisiekimai turi būti pastatyti.<br />
1
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 432<br />
Charakteristika<br />
12.2. Žemės gelmių<br />
ypatumai<br />
12.3.Pogrindinės<br />
ypatybės<br />
12.4. Aikštelės<br />
tyrinėjimo lygis ir<br />
papildomos<br />
informacijos<br />
reikalavimai<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienos<br />
žiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.<br />
Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologinių<br />
objektų nėra.<br />
Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimos<br />
taršos.<br />
Aikštelė yra apie 1 km atstumu nuo <strong>Visagino</strong> vandenvietės<br />
sanitarinės zonos trečios juostos ribos (7.3 skyrius).<br />
Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų.<br />
Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindinių<br />
ypatybių.<br />
Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui.<br />
Aikštelėje buvo vykdoma daug geologinių tyrinėjimų (7.5<br />
skyrius). Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninės<br />
charakteristikos) reikalavimas bus patenkintas prieš<br />
projektavimą.<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
2 Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienos<br />
žiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.<br />
Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologinių<br />
objektų nėra.<br />
Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimos<br />
taršos.<br />
Pietvakarinė aikštelės <strong>dalis</strong> ribojasi su <strong>Visagino</strong> vandenvietės<br />
sanitarinės zonos trečia juosta (7.3 skyrius).<br />
2 Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų.<br />
Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindinių<br />
ypatybių.<br />
Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui.<br />
Reikalinga daugiau išsamių tyrimų.<br />
2 Reikalingi išsamesni aikštelės geologiniai tyrimai (7.5 skyrius).<br />
Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninės<br />
charakteristikos) reikalavimas bus patenkintas prieš<br />
projektavimą<br />
1<br />
1<br />
1<br />
12.5.Melioracijos<br />
svarba<br />
Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.<br />
Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į prie aikštelės<br />
esančias požemines vietoves, griovius ir Drūkšių ežerą.<br />
2 Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.<br />
Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į pelkėtus šlaitus,<br />
grioviu ir Drūkšių ežerą.<br />
2<br />
12.6. Žemės naudojimo<br />
pakeitimas<br />
Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiems<br />
specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas ir<br />
paskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduolinio<br />
kuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninė<br />
priežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės<br />
panaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).<br />
12.7. Viešas įvertinimas <strong>Visagino</strong> miesto ir aplinkinių vietovių gyventojai išreiškia<br />
pozityvų požiūrį dėl naujosios AE statybos aikštelėje nr.1.<br />
2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiems<br />
specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas ir<br />
paskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduolinio<br />
kuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninė<br />
priežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės<br />
panaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).<br />
2 Dėl šiuo metu tebevykstančio viešo bendro diskutavimo dėl<br />
naujosios AE aplinkos poveikio į<strong>vertinimo</strong>, aikštelė Nr.2 sukėlė<br />
neigiamą atsakomąją reakciją dėl galimos sanitarinės<br />
apsauginės zonos, kuri gali siekti arba apimti šalia esančius<br />
sodus.<br />
2<br />
1
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 433<br />
Charakteristika<br />
Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2<br />
Apibūdinimas<br />
Klasifika<br />
vimas 3) Apibūdinimas Klasifika<br />
vimas 4)<br />
Išvada: Naujos AE statybai 1-oje aikštelėje sąlygos yra palankios. 2-oje aikštelėje sąlygos yra mažiau palankios.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 434<br />
Palyginus alternatyvių aikštelių, skirtų naujosios AE statybai ir eksploatavimui,<br />
aplinkos savybes, padarytos tokios išvados:<br />
· Geochemijos sąlygos, paviršiaus procesai, meteorologija, žmogaus įtakoti įvykiai,<br />
žemės naudojimas ir gyventojų paplitimas yra vienodai palankus statyboms abejose<br />
aikštelėse.<br />
· Geologinės, tektoninės ir seisminės sąlygos yra palankesnės pirmoje aikštelėje. Turi<br />
geologiniai ir dirvožemio duomenys apie aikštelę Nr. 2 yra senoki ir nepakankamai<br />
išsamūs, todėl techninio projektavimo fazėje reikėtų papildomų tyrimų.<br />
· Hidrogeologinės sąlygos aikštelėje Nr. 2 yra truputį labiau komplikuotos nei<br />
aikštelėje Nr. 1. Taigi, pirmoji aikštelė laikoma tinkamesne.<br />
· Vertinant aušinamo vandens išleidimui į ežerą svarbias hidrologines sąlygas,<br />
aikštelės Nr. 1 yra labiau tinkama. Norint turėti efektyvų tiesioginį aušinimą<br />
aikštelėje Nr. 2 reikėtų iškasti ilgą aušinimo kanalą.<br />
Galutinė aikštelės į<strong>vertinimo</strong> išvada yra tokia, kad abi aikštelės yra tinkamos naujosios<br />
AE statymui ir veikimui. Tačiau, aikštelės Nr.1 sąlygos yra labiau palankesnės.<br />
Alternatyvios aikštelių poveikių <strong>aplinkai</strong> palyginimas<br />
Aikštelė Nr. 1 buvo iš pradžių numatyta trečiam ir ketvirtam Ignalinos AE reaktoriams.<br />
Kai kurios pamato konstrukcijos buvo pastatytos praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje,<br />
nuo to laiko didžioji <strong>dalis</strong> buvo pašalinta. Visą aikštelę visiškai pakeitė žmogus ir dabar<br />
ją sudaro didelė, atvira ir tuščia teritorija su skurdžiu dirbtiniu dirvožemiu. Todėl<br />
tiesioginis poveikis, pasirinkus statybai aikštelę Nr. 1, būtų labai mažas.<br />
Aikštelė Nr. 2 daugiausia susideda iš krūmynų, pakitusių IAE statymo metu. Kai<br />
kuriuos miškus reikia iškirsti, ruošiant aikštelę.<br />
NAE aikštelėje Nr. 1 bus pajėgi naudoti esamas aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo<br />
konstrukcijas, tiktai bus reikalingas nedidelis šių konstrukcijų išplėtimas. Aikštelėje Nr.<br />
2 turės būti pastatyta naujas imtuvas, o išleidimo kanalas turės būti žymiai išplėstas.<br />
Abi aikštelės gali paveikti biologinę įvairovę dėl tiesioginės statybos priemonių ir<br />
vertingų rūšių arealų trikdymo. Kadangi aikštelė Nr. 1 jau yra paruošta, šios aikštelės<br />
poveikis būtų žymiai mažesnis, lyginant su aikštele Nr. 2.<br />
Kadangi abi aikštelės yra išdėstytos greta esamos IAE, NAE statyba kraštovaizdžio<br />
labai nepakeis abiejų alternatyvų atveju.<br />
Aikštelė Nr. 2 būtų išdėstyta arčiau <strong>Visagino</strong> miesto ir gyvenviečių. Atstumas iki<br />
artimiausios gyvenvietės būtų mažiausiai 2 km, o atstumas iki <strong>Visagino</strong> miesto centro<br />
būtų 6-8 km. Taigi, šis faktorius gali būti laikomas ne itin reikšmingu.<br />
Aplinkosaugos požiūriu aikštelė Nr. 1 yra tinkamesnė, nes ji jau parengta ir ji yra<br />
mažiau ar daugiau apsupta IAE techninių konstrukcijų. Tačiau skirtumas tarp dviejų<br />
aikštelių aplinkosaugos požiūriu vis dėlto yra nereikšmingas.<br />
7.12.2.5 Aušinimo alternatyvos<br />
Pats svarbiausias faktorius, renkantis aušinimo sistemą, yra pakankamai didelio vandens<br />
telkinio buvimas ir šiluminių išmetų poveikis vandens telkinio ekologijai. Jei aušinimo<br />
geba pakankama ir jei poveikis <strong>aplinkai</strong> yra priimtinas, tiesioginiams aušinimui<br />
teikiama pirmenybė. Šlapio aušinimo bokšto sprendimas yra antras pasirinkimas, jei<br />
vandens garavimo poveikis ir nuleidžiamo vandens išleidimas į naudojamą vandens<br />
telkinį yra priimtinas. Jei šie kriterijai yra tenkinami, tada pagrindiniai lemiantys
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 435<br />
faktoriai yra esamų aikštelių dydis, poveikis veiksmingumui ir investicijų išlaidų<br />
vertinimas.<br />
Tiesioginis aušinimas<br />
Tiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalauja<br />
santykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jos<br />
pranašumai paprastai yra mažesnės investicijų išlaidos ir didesnis elektrinės<br />
veiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandenį<br />
telkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama į orą garavimo būdu.<br />
Įšildyto vandens išleidimas gali turėti įvairų poveikį priimančiam vandens telkiniui.<br />
Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nėra būtina kita, nei mechaninis didesnių dalelių<br />
pašalinimas, procedūra.<br />
Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos gali ženkliai paveikti aplinką. Buvo<br />
įvertintas poveikis Drūkšių ežero temperatūrai, naudojant skirtingas tiesioginio<br />
aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingai<br />
elektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvių NAE aušinimo vandens paėmimo<br />
ir išleidimo vietų derinių scenarijų konfigūracijos buvo įvertintos, naudojant trimatį<br />
hidrodinaminį ežero modelį, specialiai sukurtą paviršinio vandens modeliavimui. Buvo<br />
naudojami tokie aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo deriniai:<br />
· (DD) – dabartinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;<br />
· (GD) – giluminis paėmimas ir dabartinis išleidimas;<br />
· (DP) – dabartinis paėmimas ir pietinis išleidimas;<br />
· (VD) – vakarinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;<br />
· (VP) – vakarinis paėmimas ir pietinis išleidimas;<br />
· (DPad) – dabartinis paėmimas ir padalintas išleidimas.<br />
Iš skirtingų išleidimo pasirinkčių dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai <strong>vertinimo</strong><br />
pagrindu laikomas įšilęs ežero vandens plotas. Tačiau skirtingos išleidimo pasirinktys<br />
viena nuo kitos ženkliai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžia<br />
aušinimo vandeniui veiksmingai plisti į pagrindinę ežero dalį, taip sudarydama sąlygas<br />
aušinimui dėl šilumos atidavimo į atmosferą bei dėl maišymosi su vėsesniu ežero<br />
vandeniu. Pietinė išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam<br />
išleistam vandeniui susimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, tuo būdu sumažindama<br />
paviršiaus plotą, kur gali vykti aušinimas į atmosferą. Išleidimo padalinimas į dvi vietas<br />
nebūtų geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginant<br />
vidutinį įšilusių plotų dydį. Tačiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelį<br />
privalumą karščiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatūra viršija 28 °C ribą,<br />
yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatūra netoli pietinio<br />
išleidimo.<br />
Iš sumodeliuotų paėmimo pasirinkčių, kaip kriterijų naudojant įšilusį plotą, vakarinis<br />
paėmimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni už<br />
giluminio paėmimo pasirinktį. Vakarinio paėmimo pasirinkties atveju buvo gauta<br />
vidutiniškai 0,1°C vėsesnė vandens temperatūra, lyginant su šiuo metu naudojamu<br />
paėmimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši į dabartinę paėmimo alternatyvą<br />
modeliavimo metu. Temperatūrų skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu iki<br />
išleidimo. Giluminio paėmimo pasirinkties modeliavime gilesnės ežero dalies šalto<br />
vandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko paėmimo vandens<br />
temperatūra nesiskyrė nuo šiuo metu naudojamos aušinimo vandens paėmimo<br />
alternatyvos. Be to, giluminio paėmimo pasirinktyje po ežero terminio gradiento<br />
pažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvėja, tokiu būdu<br />
išauga viso ežero šilumos talpa. Todėl giluminio paėmimo pasirinkties atveju buvo
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 436<br />
gautos aukštesnės paviršiaus temperatūros šilčiausiais laikotarpiais, lyginant su šiuo<br />
metu naudojama pasirinktimi.<br />
Skirtingi galios lygiai žymiai nekeičia parametrų tarp dviejų skirtingų paėmimo ir<br />
išleidimo vietų alternatyvų.<br />
Tiesioginis aušinimas taip pat gali sukelti ežero vandens garavimą ir taip paveikti<br />
vandens lygį ir kiekį ežere. Hidrologinis poveikis ežerui ir jo pasekmės yra laikomos<br />
nereikšmingomis. Retų kelerių vienas po kito einančių sausų metų periodais ežero lygis<br />
nukristų žemiau normalaus, tačiau išliktų virš minimalaus leistino lygio. Vandens<br />
garavimas, aušinant NAE, periodiškai šiek tiek sumažintų suminį vandens tūrį, tuo būdu<br />
paveikdamas vandens, nutekančio į Prorvos upę Baltarusijoje, kiekį.<br />
Remiantis trimačiu modeliavimu ir vertinimu aišku, kad dėl ekologinių priežasčių tik<br />
<strong>dalis</strong> planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos galios gali būti<br />
generuojama, naudojant Drūkšių ežerą tiesioginiam aušinimui. Ekologiniu požiūriu<br />
toleruojama ežero šilumos apkrova apytiksliai lygi 3200 MW išmesta .<br />
Netiesioginis aušinimas<br />
Netiesioginis aušinimas turi būti taikomas, jei ežero šilumos apkrova didesnė už 3200<br />
MW išmesta .<br />
Galimi netiesioginio aušinimo būdai:<br />
· Šlapio aušinimo bokštai;<br />
· sauso aušinimo metodai;<br />
· mišriojo aušinimo bokštai.<br />
Šlapio aušinimo bokštai naudoja ežero vandenį aušinimui per garavimą, konvekciją ir<br />
spinduliavimą. Šlapio aušinimo bokštai yra dažniausiai naudojama sistema vietose su<br />
ribotais vandens ištekliais ar specialiais poreikiais riboti šiluminę apkrovą vandens<br />
telkiniui. Tai antra pagal veiksmingumą aušinimo sistema po tiesioginio aušinimo<br />
sistemos, taip pat ši sistema turi didesnes investavimo išlaidas. Jos energijos<br />
suvartojimas bei ploto poreikis priklauso nuo konstrukcijos tipo. Aušinimo bokštai su<br />
natūralia trauka suvartoja daugiau energijos, bet reikalauja mažiau vietos nei aušinimo<br />
bokštai su priverstine trauka. Aušinimo bokštams paprastai reikalingas aušinimo<br />
vandens apdorojimas prieš bioapaugimą, nuodegas ir pakibusias daleles, atitinkamai<br />
naudojant priimtinus biocidus, antiskalantus ir dispergentus. Kadangi didžioji šilumos<br />
<strong>dalis</strong> išgaruoja į atmosferą ir nepatenka į vandens sistemas, poveikis priimančiam<br />
vandens telkiniui išlieka mažesnis negu tiesiogiai aušinant.<br />
Šlapio aušinimo bokštai gali būti naudojami ir kaip tiesioginio aušinimo <strong>dalis</strong>.<br />
Naudojant tokį būdą, aušinimo vanduo visas arba <strong>dalis</strong> vandens kiekio prieš jį<br />
išleidžiant į ežerą yra ataušinamas.<br />
Šlapio aušinimo bokštai sukelia matomas garų sroves, esant tam tikroms oro sąlygoms.<br />
Sauso aušinimo sistemos gali būti oru aušinami kondensatoriai arba taip vadinamos<br />
Helerio sistemos. Sauso aušinimo sistemose aušinimo veiksmingumas yra mažesnis<br />
negu šlapio aušinimo sistemose, taip pat mažesnis ir vandens poreikis. Specifiniai oru<br />
aušinamų kondensatorių ir Helerio sistemos bruožai yra nereikšmingas papildomo<br />
maitinimo vandens suvartojimas, bet taip pat ir gana neefektyvus aušinimas. Oru<br />
aušinamuose kondensatoriuose aušinimas vyksta konvekcijos ir išspinduliavimo dėka.<br />
Dėl reliatyviai mažo šilumos perdavimo efektyvumo, oru aušinami kondensatoriai<br />
reikalauja didelio ploto. Helerio sistema yra netiesioginis sauso aušinimo metodas. Tarp<br />
kondensatoriaus ir sauso aušinimo bokšto yra uždara cirkuliacija, kurios konstrukcija<br />
yra labai panaši į oru aušinamų kondensatorių. Kondensatorius yra čiurkšlinis, kuris
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 437<br />
purškia vėsų vandenį tiesiai į verdančio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduo<br />
turi būti demineralizuotas vanduo.<br />
Sauso aušinimo sistemos nėra reguliariai naudojamos kaip pirminė aušinimo sistema<br />
didelėse (> 1 000 MW) atominėse elektrinėse, nes aušinimo sistemos reikalauja<br />
santykinai didelės teritorijos (iki dešimt kartų didesnės, negu šlapio aušinimo bokštai) ir<br />
žymiai sumažina elektrinės veiksmingumą. Elektros energijos poreikis taip pat yra<br />
didelis dėl ventiliatorių, reikalingų oro cirkuliacijai. Sauso aušinimo sistemų<br />
investavimo išlaidos yra ženkliai didesnės nei šlapio aušinimo. Taip pat sauso aušinimo<br />
bokštų sistema viena gali būti nepajėgi užtikrinti reikiamų eksploatacinių savybių, esant<br />
aukštai aplinkos temperatūrai. Sauso aušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos<br />
suvartoja labai nedaug vandens, todėl paprastai nebūna nuostolių dėl garavimo. Kadangi<br />
ši sistema neišskiria šiluminių išmetų, nesukeliauji nesąlygoja jokio šiluminio poveikio<br />
aplinkinėms vandens sistemoms.<br />
Esant sąlygoms, kai vanduo kai kuriais periodais gali būti ribojantis faktorius, gali būti<br />
palanku derinti sauso ir šlapio aušinimo metodus. Galima naudoti atskirai šlapio ir sauso<br />
aušinimo bokštus arba įtraukti ir šlapio, ir sauso aušinimo skyrius į to paties bokšto<br />
konstrukciją (mišrus bokštas). Mišriojo bokšto konstrukcija skiriasi priklausomai nuo<br />
gamintojo. Tačiau pagrindinė idėja yra ta, kad šlapio aušinimo <strong>dalis</strong> yra bokšto<br />
pagrinde, o sauso aušinimo – viršuje. Aušinimo sistema gali būti eksploatuojama,<br />
priklausomai nuo vyraujančių sąlygų. Kai turimas pakankamas kiekis vandens, sausas<br />
aušinimas, kuris suvartoja daugiau elektros energijos, yra išjungiamas ir šilumos<br />
pašalinimas priklauso nuo šlapio aušinimo bokšto. Kai vandens ištekliai yra riboti,<br />
šiluma arba bent jos <strong>dalis</strong>, priklausomai nuo konstrukcijos, išsklaidoma, naudojant<br />
sausojo aušinimo bokštus.<br />
7.12.2.6 Projekto neįgyvendinimo palyginimas<br />
Pats ryškiausias projekto neįgyvendinimo poveikis yra socialinio - ekonominio<br />
pobūdžio. Atsižvelgiant į planuojamą Ignalinos AE 2 bloko uždarymą 2009 m.,<br />
neįgyvendinimo situacija nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Po Ignalinos AE uždarymo<br />
socialinė - ekonominė <strong>Visagino</strong> regiono situacija dėl bedarbystės pasikeistų į blogąją<br />
pusę. Nauja atominė elektrinė šį neigiamą poveikį pakreiptų į priešingą pusę, siūlydama<br />
darbą ir kitą ekonominę naudą. Jei NAE nebūtų statoma, jos pastebimas poveikis<br />
užimtumui ir NAE regiono socioekonomikai, įskaitant ir Latvijos teritoriją, nebūtų<br />
įgyvendintas.<br />
Po Ignalinos AE uždarymo šiluminės apkrovos, šiuo metu tenkančios Drūkšių ežerui,<br />
nebebus, ir tai paveiks ežero ekologiją ir biologinę įvairovę bei pakeis dabartinę padėtį.<br />
Tai gali turėti reikšmingą poveikį ir biologinei įvairovei, kaip antai Drūkšių ežero<br />
Natura 2000 zonos skiriamosioms vertingoms rūšims, ypač paukščiams. Sunku tiksliai<br />
nuspėti, kaip ežeras vystysis, bėgant laikui, po šiluminės apkrovos nutraukimo, bet<br />
galima numanyti, kad tai nesugrąžins situacijos, kokia buvo prieš Ignalinos AE<br />
perdavimą eksploatuoti dėl kitų faktorių, paveikusių ežero vystimąsi į kitą pusę. NAE<br />
šiluminė apkrova padėtų kai kurioms šiandieninėms biologinės įvairovės rūšims toliau<br />
egzistuoti arba, jei jos išnyktų po IAE uždarymo, sudarytų joms galimybę sugrįžti į<br />
ežerą po NAE perdavimo eksploatuoti. Tai ypač būdinga tam tikroms paukščių rūšims.<br />
Jeigu projektas nebus įvykdytas, elektros energiją, kurią būtų gaminusi NAE, gamintų<br />
alternatyvios elektros energijos gamybos formos. Pakeitus elektros energijos kiekį<br />
iškastiniu kuru, būtų sukelti ženkliai didesni sieros dioksido, azoto oksidų, anglies<br />
dioksido ir kitų dalelių išmetimai. Tiesioginis šių išmetimų poveikis nebūtų jaučiamas<br />
<strong>Visagino</strong> regione, bet tose vietose, kurios yra arti elektrinių, gaminančių alternatyvią
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 438<br />
elektros energiją, ir arti kuro šaltinių Lietuvoje ir užsienyje. Anglies dioksido išmetų<br />
poveikis klimato pokyčiams yra visuotinis.<br />
7.12.3 Ekologinis planuojamos ūkinės veiklos pagrindimas<br />
Drūkšių ežero naudojimas tiesioginiam aušinimui dėl ekologinių priežasčių yra galimas<br />
tik esant apytiksliai 3 200 MW išmesta šiluminiam išmetimui į ežerą. Derinant tiesioginį<br />
aušinimą su šlapio aušinimo bokštais ir/ar sausojo ar mišriojo aušinimo sprendimais,<br />
planuojama maksimali 3 400 MW elektros energijos gamybos galia yra pasiekiama<br />
aplinkosaugos požiūriu.<br />
Aplinkosaugos požiūriu NAE statybai aikštelė Nr. 1 yra šiek tiek priimtinesnė už<br />
aikštelę Nr. 2. Aikštelė Nr. 1 mažiaus paveiks Drūkšių ežero Natura 2000 saugomas<br />
teritorijas ir vertingas rūšis, nors, statant NAE, abiejų aikštelių atveju vertingos<br />
biologinės įvairovės rūšys gali būtų neigiamai paveiktos. Sušvelninimo priemonės yra<br />
reikalingos tam, kad būtų pasiektas priimtinas poveikio vertingoms biologinės įvairovės<br />
rūšims lygis.<br />
<strong>Poveikio</strong> <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> metu nebuvo aptikta jokio reikšmingo poveikio <strong>aplinkai</strong> ar<br />
visuomenei, sąlygojamo NAE statybos ar eksploatacijos, kurio nebūtų galima priimti ar<br />
sušvelninti iki priimtino lygio.<br />
PAV nesilaiko pozicijos dėl rimtų avarijų rizikos priimtinumo individualiu požiūrio<br />
etiniu ar kitu asmeninių pagrindu. Vertinimas buvo nukreiptas į kuo aiškesnį galimų<br />
avarijų tikimybės pristatymą ir informacijos apie susijusias pasekmes palyginimą, kad<br />
skaitytojai galėtų tai panaudoti susidarydami savo nuomonę. Branduolinės saugos<br />
pagrindai ir rimtos branduolinės avarijos tikimybė buvo išnagrinėta 5.3 skyriuje ir 10<br />
skirsnyje.<br />
Tinkamai tvarkant, panaudotas kuras ir kitos naujos atominės elektrinės<br />
radioaktyviosios atliekos nekelia žalingo poveikio <strong>aplinkai</strong> ar žmonėms. Šių<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimams bus taikomos jų poveikio <strong>aplinkai</strong><br />
<strong>vertinimo</strong> procedūros, kur bus įvertintas šių sprendimų ekologinis pagrindimas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 439<br />
8 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS<br />
8.1 Atliekos<br />
Šiame skyriuje yra apibendrintas galimas tarpvalstybinis poveikis naujos atominės<br />
elektrinės (NAE) statybos ir eksploatacijos metu. Nuodugniau poveikis yra aptartas 7-<br />
ame šios poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> ataskaitos skirsnyje.<br />
8.1.1 Radiologinis poveikis<br />
Pagal Lietuvos įstatymus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas be viso kito turi užtikrinti,<br />
kad:<br />
· visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų metu, naudojant tinkamus metodus,<br />
asmenys, visuomenė ir Lietuvos bei už jos sienų esanti aplinka yra apsaugotos<br />
atitinkamai nuo radiologinio, biologinio, cheminio ir kitų pavojų, kurie gali būti<br />
susiję su radioaktyviosiomis atliekomis;<br />
· radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos sauga yra garantuota eksploatacijos<br />
laikotarpiu ir po jo.<br />
Radioaktyviosios atliekos yra saugomos NAE aikštelėje, Lietuvos teritorijoje, griežtai<br />
laikantis aukščiau paminėtų veiksnių. Sprendimai dėl ilgalaikio saugojimo ir panaudoto<br />
branduolinio kuro (PBK) laidojimo kol kas nėra priimti. Tvarkymas, saugojimas ir<br />
radioaktyviųjų atliekų iš NAE laidojimas bus atskiro poveikio <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong><br />
procedūrų tema ateityje.<br />
Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) sutartis reikalauja, kad kiekviena<br />
šalis narė pateiktų bendrijai planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų laidojimu (37<br />
straipsnis), o licencijos turėtojas paskelbtų bendrijai technines komplekso<br />
charakteristikas jo kontrolei (78 straipsnis) ir pateiktų pranešimą apie investavimą (41<br />
straipsnis).<br />
Nėra numatoma, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali sukelti kokių nors svarbių<br />
tarpvalstybinių radiologinių poveikių.<br />
NAE radionuklidų išmestų į vandenį, tarpvalstybinis poveikis yra aptartas 8.2.1<br />
skyriuje.<br />
8.1.2 Neradiologinis poveikis<br />
Neradioaktyviosios atliekos bus tvarkomos Lietuvoje, laikantis Lietuvos atliekų<br />
tvarkymo įstatymo (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir atliekų<br />
tvarkymo taisyklių reikalavimų (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381).<br />
Nenumatoma, kad neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas tokiu būdu gali sukelti kokį nors<br />
tarpvalstybinį neradiologinį poveikį.<br />
Apdorotų nuotekų nukreipimo iš NAE į Drūkšių ežerą tarpvalstybinis poveikis yra<br />
aptartas 8.2.2 skyriuje.<br />
8.2 Vandens būklė<br />
Šiame skyriuje nagrinėjamas poveikis Drūkšių ežerui, kaip visumai, nes šis ežeras yra<br />
dalinai išsidėstęs Baltarusijos teritorijoje, taip pat poveikis Prorvos upei Baltarusijoje,<br />
upei, kuria vandenys išteka iš Drūkšių ežero.
8.2.1 Radiologinis poveikis<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 440<br />
Tikrinamas radionuklidų aktyvumas vandens aplinkoje aplink Ignalinos AE per<br />
paskutinius 10 metų pastoviai mažėjo. Nauja AE bus statoma ir eksploatuojama<br />
naudojant geriausias esamas technologijas ir metodus, o tai reiškia, kad aplinkos būklė<br />
pagerės. Vadinasi, bendras radionuklidų išmetimų į vandens ekosistemą kiekis galimai<br />
mažės. Įgyvendinus naujos AE projektą, išmetimai bus tokie maži, kad nesukels jokio<br />
svarbesnio žalingo poveikio <strong>aplinkai</strong>.<br />
8.2.2 Neradiologinis poveikis<br />
8.2.2.1 Nuotekų poveikis<br />
Biogeninių medžiagų iš NAE sąlygojama apkrova bus maža palyginti su bendra<br />
apkrova Drūkšių ežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai (pvz., <strong>Visagino</strong> buitinės ir gamtinės<br />
nuotekos). Tokiu būdu naujos AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai yra<br />
laikomas nereikšmingu. Apdorotų nuotekų poveikis ežerui vertinamas kaip antraeilis ir<br />
priimtinas. Vis dėlto tokio pobūdžio poveikis bus kontroliuojamas, ir jei būtų pastebėtos<br />
nepriimtinos pasekmės, nuotekų priežiūra bus patobulinta.<br />
8.2.2.2 Aušinimo vandens poveikis<br />
Šilumos, išleidžiamos į Drūkšių ežerą, kiekis priklauso ne tik nuo pagamintos elektros<br />
energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginėje aušinimo sistemoje<br />
visa šiluma išteka į ežerą, kai tuo tarpu aušinimo bokštų atveju tiktai minimali šilumos<br />
<strong>dalis</strong> patenka į ežerą ir didžioji <strong>dalis</strong> yra išsklaidoma ore.<br />
Šilto aušinimo vandens išmetimo į Drūkšių ežerą poveikio modeliavimo apskaičiavimai<br />
tiesioginio aušinimo sistemoje buvo atlikti naudojant trimatį hidrodinaminį vandens<br />
srauto modelį, specialiai pritaikytą ežerų ir pakrantės teritorijų modeliavimui. Buvo<br />
ištirti skirtingos NAE galios ir įvairių NAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo<br />
kanalo vietų poveikis Drūkšių ežero, kaip visumos, vandens temperatūrai, įskaitant ir<br />
Baltarusijos teritoriją.<br />
Remiantis projektuojamais rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kad<br />
ekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokios<br />
šiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant su<br />
dabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemai<br />
bus aiškus ir žymus.<br />
Jei būtų naudojami vien tik aušinimo bokštai, ežero temperatūra sugrįžtų prie įprasto<br />
lygio ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas rūšims, mėgstančioms vėsų<br />
vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki būklės, buvusios prieš IAE<br />
eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis,<br />
šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas deguonies kiekis laikotarpiu, kai<br />
ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško nedidelis ežero šildymas gali net būti<br />
naudingas <strong>aplinkai</strong>. Taigi, ši galimybė gali turėti skirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai<br />
geriausias pasirinkimas, kai galvojama apie ežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies<br />
neigiamo poveikio dėl deguonies sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.<br />
Dabartinis išleidimas kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi laikomas<br />
sušildytas plotas. Tačiau įvairios išleidimo kanalo alternatyvos žymiai viena nuo kitos<br />
nesiskiria. Esamoji AE išleidimo vieta leidžia aušinimo vandeniui efektyviai plisti į<br />
pagrindinę ežero dalį, tuo pačiu leisdama vandeniui atvėsti dėl šilumos atidavimo į<br />
atmosferą bei maišymosi su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 441<br />
uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam išleidžiamam vandeniui maišytis su vėsesniu ežero<br />
vandeniu, tokiu būdu sumažėja paviršiaus plotas, kur vyksta šilumos atidavimas į<br />
atmosferą. Tokiu būdu pietinis išleidimas sąlygotų aiškesnius sušilimo ir eutrofikacijos<br />
poveikius pietinėje Baltarusijos teritorijos ežero dalyje labiau negu kiti išleidimo<br />
pasirinkimai.<br />
Išleidimo kanalo padalijimas į dvi vietas, lyginant vidutinį sušilusių plotų dydį, nėra<br />
žymiai geresnis sprendimas negu dabartinio išleidimo kanalo alternatyva.<br />
Giluminio aušinamo vandens paėmimo alternatyva duotų aukštesnę paviršiaus<br />
temperatūrą visam ežerui šilčiausiais metų periodais, lyginant su esama vandens<br />
paėmimo kanalo alternatyva dėl ežero temperatūrinio gradiento pažeidimo.<br />
Pagrindinis hidrologinis naujos AE eksploatavimo poveikis yra garavimo sukelti<br />
nuostoliai, kai šiltas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į orą garavimo būdu.<br />
Bendrieji nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo metodo pasirinkimo.<br />
8.2.3 Per normalius hidrologinius metus vidutinis ežero lygio nukritimas žemiau<br />
normalaus nėra laukiamas, ir tuo būdu hidrologinis poveikis ežerui ir jo<br />
ekologinės pasekmės yra laikomos nereikšmingomis. Per sausus metus<br />
(pasitaikančius 1 karto per 20 metų ciklu) ežero lygis nukrisdavo žemiau<br />
normalaus, nors nenukrisdavo žemiau minimalaus leidžiamo reguliuojamo lygio<br />
(apytiksliai trejiems vieniems po kitų einantiems sausiems metams). Tokiu būdu<br />
tokio įvykio pasekmės vertinamos kaip mažos.<br />
Poveikis Prorvos upei<br />
Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų visą vandens tūrį Drūkšių ežere, kartu<br />
paveikdamas vandens kiekį, įtekantį į Prorvos upę. Naujos AE eksploatavimas pasireikš<br />
bendru vandens kiekio, ištekančio į Prorvos upę, sumažėjimu, kuris būtų lygus aušinimo<br />
sistemų sąlygotam garavimui.<br />
Nuotėkis, patenkantis į Prorvos upę, IAE eksploatavimo metu nebuvo matuojamas. Tuo<br />
būdu nuotėkis vertinamas, atimant papildomą garavimą (0,8 m 3 /s), vertinamą kaip<br />
sukeltą IAE su vidutine 1 800 MW galia 5 , iš įprastinio vidutinio nuotėkio (MQ=3,3<br />
m 3 /s). Tokiu būdu apskaičiuotas dabartinis vidutinis nuotėkis į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s.<br />
Naujasis vidutinis nuotėkis yra apskaičiuojamas panašiai (atimant papildomą garavimą,<br />
kurį sąlygoja NAE, iš gamtinio nuotėkio.<br />
Garavimas iš naujos elektrinės (imant 3400 MW galią) būtų apytiksliai 0,7 m 3 /s<br />
intensyvesnis negu yra dabar (kas atitinka 1 600 MW padidėjimą). Dėl tos priežasties<br />
dabartinis vidutinis metinis nuotėkis į Prorvos upę sumažėtų apytiksliai 28 %.<br />
Vidutinio nuotėkio sumažėjimas paveiktų apytiksliai 50 km ilgio Prorvos upės plotą<br />
prieš įtekant į Dysnos upę. Sumažėjęs srautas gali pakeisti pakrantės augmeniją ir<br />
pakrantės bei pelkių rūšių arealus palei Prorvos upę. Jie taip pat gali turėti neigiamą<br />
poveikį upės vandens naudojimui, pvz., drėkinimui ar galvijų girdymui. Tačiau<br />
minimalus leidžiamas Prorvos upės nuotėkis išliks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų<br />
scenarijų atvejais.<br />
Vidutinio Dysnos upės nuotėkio sumažėjimas yra toks mažas (7 % 10 m 3 /s vidutinio<br />
nuotėkio), kad po santakos su Dysnos upe NAE poveikis gali būti laikomas<br />
nereikšmingu.<br />
5 Vidutinė elektros energijos gamyba buvo apskaičiuota kaip 1993-2004 m. laikotarpio metinis vidurkis, kai buvo<br />
eksploatuojami abu blokai.
Apledėjimo sąlygos<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 442<br />
Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,<br />
taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledo<br />
būklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netoli<br />
naujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuo<br />
temperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminės<br />
apkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovų<br />
pagrindinė ežero <strong>dalis</strong> ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikis<br />
ledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežero<br />
dalimi. Poveikis ledo dangai Drūkšių ežero dalyje, esančioje Baltarusios teritorijoje, yra<br />
galimas esant didesnei galiai, naudojant tiesioginį aušinimą.<br />
Bus atliekamas NAE aušinimo vandens poveikio Drūkšių ežerui ir ištekančioms upėms<br />
monitoringas, taip bus galima apkeisti NAE eksploatacijos parametrus, jei tai reikalinga.<br />
8.3 Klimatas ir oro kokybė<br />
8.3.1 Radiologinis poveikis<br />
Visos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.<br />
Pagal Lietuvos įstatymus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavus<br />
leidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkos<br />
apsaugos ministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytas<br />
sąlygas ir procedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų<br />
išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų<br />
išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios,<br />
2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.<br />
Radionuklidų išmetimai iš NAE į atmosferą bus gerokai mažesnės, nei leistini, kurie yra<br />
nustatyti, kad apsaugotų žmones ir aplinką nuo kenksmingo spinduliuotės poveikio.<br />
Radionuklidų išmetimai bus pastoviai kontroliuojami.<br />
Tarpvalstybinė gyventojų metinė apšvita dėl radionuklidų išmetimų į aplinką yra aptarta<br />
8.11.1 skyriuje.<br />
8.3.2 Neradiologinis poveikis<br />
NAE nesukels anglies dioksido išsiskyrimo į atmosferą eksploatavimo metu. Bendras<br />
CO 2 išsiskyrimo kiekis iš šiluminių elektrinių gaminančių tokį patį elektros kiekį kaip ir<br />
NAE su maksimaliu galingumu (3 400 MW e ), jei NAE nebūtų statoma, būtų apie 5,8<br />
milijonų tonų per metus, iš kurių apie 3,8 milijonu tonų būtų gaminama Lietuvoje. Tai<br />
atitinka 45 % viso Lietuvoje 2006 m. dėl kuro deginimo energetikos sektoriuje<br />
išsiskyrusio CO 2 . CO 2 yra taip vadinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios<br />
prisideda prie globalinio atšilimo. Tuo būdu NAE turės teigiamą tarpvalstybinį poveikį,<br />
nes ji neskatina globalinio atšilimo.<br />
NAE statyba ir eksploatacija turės tiktai vietinį neigiamą poveikį oro kokybei,<br />
daugiausia statybos etape. Tarpvalstybinis poveikis oro kokybei nėra numatomas.<br />
8.4 Gruntiniai vandenys<br />
8.4.1 Radiologinis poveikis
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 443<br />
Remiantis IAE eksploatavimo patirtimi žalingo poveikio spūdiniams vandeningiesiems<br />
sluoksniams ar paviršiniams gruntiniams vandenims netgi vietos mastu nebus.<br />
Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.<br />
8.4.2 Neradiologinis poveikis<br />
8.5 Dirvožemis<br />
Tarpvalstybinio neradiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.<br />
8.5.1 Radiologinis poveikis<br />
NAE normalios eksploatacijos metu tikimasi, kad radiacijos dozės dėl radionuklidų,<br />
esančių dirvožemyje, bus nežymios.<br />
Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.<br />
8.5.2 Neradiologinis poveikis<br />
Pagrindinis poveikis dirvožemiui pasireikš statybos etapo metu ir bus apribotas statybos<br />
plote.<br />
Todėl tarpvalstybinio neradiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.<br />
8.6 Žemės gelmės<br />
8.6.1 Radiologinis poveikis<br />
Nenumatoma, kad statyba ir eksploatavimas paveiktų gilesnius geologinius sluoksnius.<br />
Nauja AE turi būti pastatyta ant stabilaus pamato, kuris nėra išsidėstęs ant techtoninio<br />
lūžio. Abi NAE aikštelės alternatyvos yra ant tos pačios techtoninės struktūros, kuri yra<br />
gana stabili. Absoliučios poslinkių vertės aikštelėse praktiškai yra labai mažos,<br />
neigiamo poveikio dėl tektoninio judėjimo naujos AE statybai ar eksploatavimui nėra<br />
numatoma.<br />
Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių<br />
sąlygų nėra numatoma.<br />
8.6.2 Neradiologinis poveikis<br />
Tarpvalstybinio neradiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių sąlygų<br />
nėra numatoma.<br />
8.7 Biologinė įvairovė<br />
8.7.1 Radiologinis poveikis<br />
Remiantis turimais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad radioekologinė dirvožemio,<br />
floros ir faunos būklė Ignalinos AE regione ir jos apylinkėse yra gana gera. Todėl<br />
radioekologinė floros ir faunos būklė kaimyninėse valstybėse irgi gali būti laikoma gera.<br />
Naujos AE poveikis radioekologinei regiono būklei yra laikomas mažesniu negu<br />
veikiančios Ignalinos AE poveikis.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 444<br />
Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio poveikis florai, faunai ir biologinei<br />
įvairovei nėra numatoma.<br />
8.7.2 Neradiologinis poveikis<br />
Aušinimo vandens išleidimas į Drūkšių ežerą, tiesioginis NAE statybos aikštelės, kaip<br />
arealo, pažeidimas, statybos aikštelės apylinkių trikdymas ir transportas galimai paveiks<br />
biologinę įvairovę.<br />
Buvo įvertintas NAE šiluminių nuotekų poveikis Drūkšių ežerui. Gyvūnų rūšys, kurios<br />
yra priklausomos nuo žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų ir augalų, kaip nuo maisto<br />
šaltinio, taip pat turės pakankamai maisto ateityje, nes nemanoma, kad žuvų, vabzdžių ir<br />
t.t. kiekis sumažės – tik rūšių struktūra gali pasikeisti, jeigu labai ženklus aušinimo<br />
vandens kiekis bus išleidžiamas į Drūkšių ežerą. Tačiau atsižvelgiant į prevencinius<br />
principus, negalima atmesti galimybės, kad šiluminei ežero apkrovai viršijus 3 200<br />
MW išleista Drūkšių ežerui gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį ežero ekologijai ir tuo<br />
pačiu ežero vertingoms biologinės įvairovės rūšims per sudėtingas sąveikos grandines.<br />
Tai taip pat gali turėti tarpvalstybinių pasekmių ežero biologinei įvairovei.<br />
NAE gali turėti teigiamą tarpvalstybinį poveikį ypač paukščių faunos biologinei<br />
įvairovei, nes žiemą ežero dalys pastoviai būtų neužšalusios. Tai ypač aktualu, turint<br />
omenyje, kad Ignalinos AE bus uždaryta 2009 m., po kurių ežeras nebegaus jokios<br />
reikšmingos šilumos apkrovos, ir tai sąlygos, kad ežeras žiemą bus padengtas ledu bent<br />
jau periodiškai ir tai neigiamai paveiktų paukščių faunos įvairovę.<br />
Reikšmingų tarpvalstybinių poveikių sausumos faunai, florai ir bioįvairovei bei<br />
varliagyvių įvairovei nenumatoma. Galimi neigiami poveikiai gyvūnų populiacijoms<br />
bus maži arba juos bus galima sumažinti iki tokio priimtino lygio, kai Drūkšių ežero<br />
rūšių ateičiai nebebus keliama grėsmė dėl NAE.<br />
8.8 Kraštovaizdis ir žemėnauda<br />
8.8.1 Radiologinis poveikis<br />
Neaktualus.<br />
8.8.2 Neradiologinis poveikis<br />
Dėl IAE statymo ir eksploatavimo, <strong>Visagino</strong> miesto ir susijusių infrastruktūrų Drūkšių<br />
ežero baseino kraštovaizdis pasikeitė.<br />
Naujos AE statyba netoli IAE žymiai nepakeis kraštovaizdžio, matomo nuo Drūkšių<br />
ežero pakrančių, taip pat ir nuo Baltarusijos pakrančių. Tik keliose vietose prie ežero<br />
pakrantės NAE bus matoma didesniam skaičiui žmonių.<br />
NAE nebus matoma iš Latvijos teritorijos.<br />
Todėl ryškaus tarpvalstybinio poveikio gamtovaizdžiui nėra numatoma.<br />
8.9 Kultūrinis paveldas<br />
8.9.1 Radiologinis poveikis<br />
Neaktualus.
8.9.2 Neradiologinis poveikis<br />
Tarpvalstybinio poveikio kultūrinio paveldo objektams nebus.<br />
8.10 Socialinė-ekonominė aplinka<br />
8.10.1 Radiologinis poveikis<br />
Neaktualus.<br />
8.10.2 Neradiologinis poveikis<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 445<br />
Ryškus teigiamas poveikis socialinei-ekonominei <strong>aplinkai</strong> yra laukiamas NAE regiono<br />
užsienio dalyse. Atsiras Latvijos darbo jėgos poreikis. Ženkli visos darbo jėgos(3 000 –<br />
3 500 darbininkų) <strong>dalis</strong> statybos metu atvyks iš kitų šalių nei Lietuva ir Latvija, ir jiems<br />
reikės apgyvendinimo keleriems metams. Šie darbuotojai atvyks kartu su šeimomis.<br />
Kadangi siena tarp Lietuvos ir Latvijos yra atidaryta, galima numanyti, kad darbo jėga<br />
bus pasklidusi gyventi ne tik Visagine ar jo apylinkėse, bet potencialiai ir Latvijos<br />
pusėje, bent jau Daugpilyje. Eksploatacijos fazės metu žymus skaičius užsieniečių, apie<br />
800 – 1000 darbininkų, kuriems taip pat reikės apgyvendinimo, periodiškai dirbs NAE<br />
tuo metu, kai bus vykdomi metiniai kapitaliniai remontai.<br />
Darbo jėga žymiu mastu naudos pagrindinio regioninio Daugpilio miesto Latvijos<br />
pusėje paslaugų sferą, ir tai turės svarbų teigiamą socialinį-ekonominį poveikį šiam<br />
Latvijos regionui.<br />
Tarptautiniam oro transportui nėra poveikio, kadangi dėl Ignalinos atominės elektrinės<br />
skrydžiai šioje teritorijoje yra draudžiami .<br />
NAE projektas susidūrė su šiokiu tokiu pasipriešinimu užsienio visuomenės tarpe,<br />
pavyzdžiui, Latvijoje, kas nurodo, kad projektas kelia susirūpinimą bent jau daliai<br />
užsienio visuomenės. Tai bent jau dalinai rodo neigiamą požiūrį į branduolinę<br />
energetiką.<br />
Numatomas ženklus teigiamas tarpvalstybinis socialinis-ekonominis poveikis. Ryškaus<br />
neigiamo socialinio-ekonominio nėra numatoma, nes NAE bus statoma šalia esančios<br />
AE, prie kurios aplinkinės teritorijos yra prisitaikiusios.<br />
8.11 Visuomenės sveikata<br />
8.11.1 Radiologinis poveikis<br />
Naujos AE normalios eksploatacijos išmetimų į vandenį radionuklidų poveikis<br />
nagrinėtas, prognozuojant gyventojų individualios apšvitos dozes, kaip yra<br />
rekomenduojama tarptautinėje praktikoje (IAEA Safety Reports Series No. 19). Šis<br />
poveikio žmogui ir <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> būdas jau anksčiau detaliai nagrinėtas ir<br />
pritaikytas Ignalinos AE atvejui (Mažeika and Motiejūnas, 2003)..<br />
Radionuklidų pernašos ežerų ir upių sistemoje skaičiavimai, taip pat maksimalių<br />
metinių efektinių dozių prognozavimai kritinės gyventojų grupės nariams atlikti<br />
kompiuterine programa PC CREAM (Consequences of Releases to the Environment<br />
Assessment Methodology) (Simmonds et al., 1995). Tačiau kompiuterinė programa PC<br />
CREAM 97 neturi ežerinės sistemos modelio, nes Europoje AE daugiausia statomos<br />
jūrų ar didelių upių pakrantėse. Todėl mūsų vertinimui reikėjo paprastą boksinį ežero<br />
sistemos modelį įtraukti į PC CREAM upės sistemos modelį. Tokiu atveju visa
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 446<br />
nagrinėjama sistema apėmė Drūkšių ežero modelį (du kompartmentai – vanduo ir dugno<br />
nuosėdos), Prorvos-Dysnos upių sistemos dinaminį modelį (iki Dysnos miesto<br />
Baltarusijoje), Dauguvos upės sistemos dinaminį modelį (iki Daugpilio miesto<br />
Latvijoje), paprastą praskiedimo modelį likusiai Dauguvos upės daliai ir Baltijos jūros<br />
Rygos įlankai.<br />
Radionuklidų aktyvumų koncentracijos suspenduotose dalelėse, dugno nuosėdose ir<br />
filtruotame vandenyje buvo suskaičiuotos trims eksploatacijos trukmėms (1, 5, 50 metų)<br />
kiekvienam sistemos kompartmentui. Remiantis aktyvumų koncentracijoms, buvo<br />
suprognozuoti gyventojų apšvitos parametrai: išorinė apšvita (nuo gama ir beta<br />
spinduolių, esant žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime,<br />
nuo gama ir beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje, upės sistemos vertinime,<br />
radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir įkvepiant purslų ežero<br />
sistemos vertinime, radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir geriamu<br />
vandeniu upės sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos dozė kūdikiui, vaikui<br />
ir suaugusiam gyventojui. Atliekant skaičiavimus PC CREAM 97 kodu, buvo<br />
naudojami vietovei būdingi ir bendriniai parametrų rinkiniai. Tai buvo: radionuklidų<br />
pasiskirstymo koeficientai nuosėdose gėlavandenei sistemai K d , sedimentacijos (greičių)<br />
koeficientai k’, radionuklidų koncentracijos faktoriai gėlavandenėms žuvims (Simmonds<br />
et al., 1995); kiekvieno radionuklido gama kvantų energijos ir skilimo konstantos l<br />
(ICRP, 1983); kiekvieno radionuklido beta dozių ekvivalentai (US DoE, 1988);<br />
kiekvieno radionuklido dozių koeficientai dėl jų patekimo į organizmą nurijus (IAEA,<br />
1996). Fotonų apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir<br />
0,2 upės kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977).<br />
Dešimt tipiškų radionuklidų, patenkančių į aplinką ir joje besikaupiančių kiek didesniais<br />
kiekiais, buvo analizuoti skaičiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I,<br />
134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, būdingas skirtingiems hidrologinės sistemos segmentams<br />
(kompartmentams), buvo nagrinėta viena gyventojų kritinė grupė - žvejai.<br />
Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiamečių hidrologinių stebėjimų<br />
duomenų bazių Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upių nuotėkiai: Prorva<br />
ties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebėjimų duomenys), Dysna<br />
žemiau santakos su Drūkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebėjimų duomenys),<br />
Dysna ties Šarkovščina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebėjimų duomenys),<br />
Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebėjimų<br />
duomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebėjimų duomenys).<br />
Radionuklidų aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos įlankoje<br />
skaičiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotėkis - 700 m 3 /s,<br />
vandens masių Rygos įlankoje tūris – 1,1×10 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE iki<br />
Rygos įlankos – apie 550 km.<br />
Drūkšių ežero sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas<br />
maistui, vandens purslų įkvėpimas, išorinė apšvita dėl gama ir beta spinduolių, esant<br />
žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje.<br />
Upių sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas maistui, upės<br />
vandens vartojimas gėrimui (labai konservatyvi prielaida), išorinė apšvita dėl gama ir<br />
beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje.<br />
Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejūnas, 2003), Drūkšių ežero žvejo patirtą<br />
apšvitos dozę dėl IAE normalios eksploatacijos nuotekų lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir<br />
134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indėlis didėja, nes šis nuklidas<br />
mobilus – greitai pernešamas vandeniu, tačiau bendrai dozė su atstumu mažėja.<br />
Nemobilių (sorbuojamų) radionuklidų (pvz.,<br />
60 Co) indėlis žmogaus apšvitai, esant
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 447<br />
minėtoms apšvitos trasoms, labai greitai mažėja einant žemyn hidrografiniu tinklu.<br />
Einant žemyn hidrografiniu tinklu, keičiasi ir apšvitos trasų svoris: pavyzdžiui, Drūkšių<br />
ežerui pagrindinė apšvitos trasa yra žuvies naudojimas maistui, tačiau žemiau<br />
esančiuose hidrologiniuose segmentuose žuvies įtaka apšvitai santykinai mažėja, bet<br />
išauga išorinės apšvitos dėl gama spinduolių svoris. Mobilių radionuklidų (pvz., 3 H)<br />
santykinė įtaka apšvitai hidrologiniame kelyje mažai keičiasi. Kritinėms grupėms,<br />
kurios yra nagrinėjamos sistemos tolimiausiuose kompartmentuose, pagrindinė apšvitos<br />
trasa yra upės vandens vartojimas gėrimui (itin konservatyvi prielaida, geriamo vandens<br />
tiekimas iš upės šiame regione retai pasitaikantis dalykas), o žuvų vartojimas maistui<br />
sudaro apie 10% nuo visos dozės.<br />
Didžiausia dėl nuotėkų iš IAE radionuklidų patiriama dozė pagal skaičiavimų rezultatus<br />
siekia iki 2% nuo ribinės dozės.<br />
Radionuklidų pernašos IAE aplinkoje faktoriai (Sv/metai:Bq/metai), nustatyti IAE<br />
nuotekų sklaidai vandens sistemoje nuo Drūkšių ežero iki Rygos įlankos, gali būti<br />
pritaikyti naujos AE poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimui, priimant tas pačias aplinkos savybes<br />
ir nuo radionuklidų priklausančius parametrus. Tokia prielaida yra pateisinama, nes<br />
naujos AE aikštelių hidrologinės ir hidrogeologinės sąlygos dabartiniame ištirtumo<br />
lygyje nesiskiria nuo IAE sąlygų. Remiantis radionuklidų pernašos aplinkoje faktorių<br />
vertėmis ir prognoziniais normalios eksploatacijos nuotekų radionuklidų aktyvumų<br />
dydžiais ( 3 H,<br />
14 C,<br />
54 Mn,<br />
59 Fe,<br />
60 Co,<br />
90 Sr,<br />
95 Nb,<br />
131 I,<br />
134 Cs,<br />
137 Cs) skirtingiems<br />
reaktoriams, įvertintas naujos AE radiologinis poveikis vandens sistemai (8.11-1 lent. ir<br />
8.11-1 pav.).<br />
8.11-1 lent. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,<br />
vertinta gyventojų apšvitos efektinė dozė, mSv/metai<br />
Hidrologinio segmento padėtis (Kompartmento<br />
Nr.)<br />
Reaktoriaus<br />
tipas<br />
ESBWR ABWR AP-1000 APWR EPR EC-6<br />
Blokų skaičius 2 2 3 2 2 4<br />
Ištekėjimas iš 2.20E-04 1.20E-03 1.04E-02 1.64E-02 1.96E-02 5.20E-02<br />
Drūkšių ež. –<br />
Prorvos upelis (1)<br />
Dysna ties 2.40E-05 1.40E-04 1.18E-03 1.96E-03 2.40E-03 6.20E-03<br />
Drisviatos<br />
(Drūkšos) upelio<br />
įtekėjimu (2)<br />
Dysna ties 1.32E-05 8.20E-05 6.20E-04 1.04E-03 1.22E-03 3.20E-03<br />
Šarkovščina<br />
Baltarusijoje (3)<br />
Dauguva žemiau 4.00E-06 1.90E-05 2.60E-04 4.20E-04 5.20E-04 1.38E-03<br />
Dysnos miesto<br />
Baltarusijoje (4)<br />
Dauguva ties 1.72E-06 8.80E-06 1.08E-04 1.74E-04 2.20E-04 5.80E-04<br />
Daugpiliu (5)<br />
Dauguva ties<br />
Ryga (6)<br />
4.80E-07 2.40E-06 3.20E-05 5.00E-05 6.20E-05 1.64E-04<br />
Baltijos jūros 1.40E-07 7.20E-07 8.80E-06 1.42E-05 1.78E-05 4.60E-05<br />
Rygos įlanka (7)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 448<br />
Naujos AE radiologinis poveikis žemiau esančio vandens sistemai<br />
1.00E+00<br />
Efektinė dozė, mSv/metai<br />
1.00E-01<br />
1.00E-02<br />
1.00E-03<br />
1.00E-04<br />
1.00E-05<br />
1.00E-06<br />
EC-6<br />
EPR<br />
APWR<br />
AP-1000<br />
ABWR<br />
ESBWR<br />
Linear (Apribotoji<br />
dozė)<br />
1.00E-07<br />
1 2 3 4 5 6 7<br />
Kompartmento numeris<br />
8.11-1 pav. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,<br />
kompartmentų padėtis apibūdinta 8.11-1 lentelėje<br />
Dėl naujos AE nuotėkų į Drūkšių ežerą radionuklidų susidaranti gyventojų individualios<br />
apšvitos efektinė dozė yra mažesnė už dozės ribą ir apribotąją dozę (mažiau nei 3%<br />
dozės ribos Drūkšių ežero sistemai, mažiau nei 0.02% dozės ribos Rygos įlankos<br />
sistemai) visiems reaktorių tipams ir labai mažėja su hidrologiniu atstumu. Didžiausia<br />
dozė prognozuojama CANDU-6 reaktoriui, kuriam būdingi gerokai didesni<br />
3 H<br />
aktyvumai nuotėkose, palyginus su kitais reaktoriais.<br />
Naujos AE nuotekų radionuklidų pernaša hidrologine sistema į kaimynines valstybes<br />
yra nereikšminga. Jau žemiau Obolės ežero Baltarusijos Respublikoje gyventojų<br />
apšvitos dozė dėl nuotekų radionuklidų prognozuojama mažesnė nei nereguliuojamasis<br />
lygis (0,010 mSv/metai).<br />
Siekiant įvertini, kaip kintant atstumui keičiasi gyventojų apšvita sąlygota radionuklido<br />
išmetimų į orą, buvo atlikti dozės skaičiavimai esant įvairiems atstumams nuo išmetimo<br />
šaltinio. Remiantis TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai,<br />
naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio vertinimui“ (TATENA<br />
SSS Nr. 19) rekomendacijomis buvo apskaičiuotas dozės kitimas atstumui nuo šaltinio<br />
didėjant iki 20 km.<br />
Dozės priklausomybės nuo atstumo skaičiavimo rezultatai parodyti 8.11-2 pav.<br />
Didžiausios dozės stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį, vėliau<br />
atstumui didėjant dozė mažėja. Esant 1 km atstumui nuo šaltinio, gyventojų apšvita yra<br />
du kartus mažesnė už maksimalią, už 3 km dozė sumažėja 10 kartų, o už 10 km – 100<br />
kartų. Remiantis skaičiavimo rezultatais, dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai į<br />
orą iš visų reaktorių tipų, išskyrus CANDU, 3 km atstumu nuo elektrinės yra mažesne<br />
už nebekontroliuojamą lygį (0,010 mSv per metus). Elektrinės su CANDU reaktoriais<br />
atveju, šis nebekontroliuojamas lygis būtų už 8 km. Taigi, tarpvalstybinis poveikis dėl<br />
radionuklidų išmetimų į aplinką yra nežymus.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 449<br />
Galimas tarpvalstybinis radiologinis poveikis įvairių avarijų metu išnagrinėtas 10<br />
skyriuje.<br />
1,00E+00<br />
Dose max / Dose X m<br />
1,00E-01<br />
1,00E-02<br />
1,00E-03<br />
0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000<br />
Distance, m<br />
8.11-2 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo<br />
8.11.2 Neradiologinis poveikis<br />
Nauja atominė elektrinė bus pastatyta Ignalinos AE pramoninėje aikštelėje ir 3 km<br />
spindulio sanitarinėje IAE apsaugos zonoje. NAE bus pastatyta pakankamu atstumu nuo<br />
pastoviai gyvenančių gyventojų Latvijoje ir Baltarusijoje.<br />
Todėl pastebimo tarpvalstybinio neradiologinio poveikio visuomenės sveikatai nėra<br />
numatoma.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 450<br />
9 MONITORINGAS<br />
9.1 Įvadas<br />
Aplinkos monitoringas yra sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės<br />
kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. LR Aplinkos<br />
monitoringo įstatymas (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) nustato aplinkos<br />
monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese<br />
dalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę.<br />
Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:<br />
· aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė;<br />
· natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių,<br />
ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;<br />
· fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jo<br />
įtaka gamtinei <strong>aplinkai</strong>;<br />
· gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji<br />
krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).<br />
Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) 4<br />
straipsniu, aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio<br />
subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija<br />
apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir<br />
vietiniu lygmeniu.<br />
Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią<br />
integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei <strong>aplinkai</strong> bei<br />
gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti<br />
gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu<br />
mastu. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo<br />
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos<br />
institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos.<br />
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas, vadovaujantis Valstybine aplinkos<br />
monitoringo programa. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos<br />
rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir<br />
informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai<br />
(Valstybės žinios, 2007, Nr. 4-179).<br />
Šiuo metu valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos<br />
monitoringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 19-608; 2008, Nr.<br />
104-3973). Šioje programoje patikslintas aplinkos oro radiologinio monitoringo tinklas,<br />
turintis užtikrinti radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos AE<br />
eksploatavimo ir jo nutraukimo metu, sekti į Lietuvą patenkančius ir išnešamus<br />
radionuklidų srautus, įvertinti teritorijos, kur galima didžiausia kolektyvinė radionuklidų<br />
dozė gyventojams – Vilniaus miesto, – radiologinę aplinką (6.1.6 punktas). Vienas iš<br />
šios programos tikslų aplinkos oro būklės stebėjimo srityje – gauti duomenis, kurie<br />
leistų analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokybę Lietuvos teritorijoje<br />
atsižvelgiant į tolimąją ir artimąją radionuklidų pernašą (ir iš branduolinių objektų).<br />
Uždaviniai tikslui pasiekti yra šie (8.1.2 punktas):
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 451<br />
· nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamų<br />
radionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį gyventojams jėgainės eksploatavimo ir<br />
jo nutraukimo metu;<br />
· fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės<br />
galios pokyčius.<br />
Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie<br />
savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines<br />
aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Savivaldybių<br />
aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą,<br />
kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringo<br />
programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringo<br />
kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybių<br />
aplinkos monitoringo nuostatai (Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3035).<br />
Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos<br />
šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei <strong>aplinkai</strong> ir užtikrinti jų<br />
sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Vadovaujantis teisės akto „Ūkio<br />
subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240;<br />
2004, Nr. 181-6712) 8 punktu, ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka vykdo<br />
teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai,<br />
privalo vykdyti taršos šaltinių monitoringą. Taršos šaltinių monitoringas yra ūkio<br />
subjektų stacionarių taršos šaltinių emisijos (teršalų išmetimo ar išleidimo) į aplinką<br />
monitoringas. vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo<br />
tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 9 punktu, stacionarių<br />
aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos oro<br />
taršos šaltinių kontrolės grafiką. Vadovaujantis šio teisės akto 15 punktu, vandens taršos<br />
šaltinių (nuotekų) monitoringo ūkio subjektas vykdo pagal nuotekų ir paviršinio<br />
vandens kontrolės planą, kuris rengiamas vadovaujantis teisės aktais „Vandens išteklių<br />
naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka“<br />
(Valstybės žinios, 2001, Nr. 29-941), „Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis<br />
medžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14-222) ir „Vandenų<br />
taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14-<br />
523).<br />
Ūkio subjektų aplinkos (poveikio <strong>aplinkai</strong>) monitoringas yra ūkio subjektų emituojamų<br />
(išmetamų ar išleidžiamų) teršalų poveikio <strong>aplinkai</strong> bei jos komponentams<br />
monitoringas. Vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo<br />
tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 16 punktu, ūkio<br />
subjektų aplinkos (poveikio <strong>aplinkai</strong>) monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų<br />
aplinkos (poveikio <strong>aplinkai</strong>) monitoringo programą, kuri apima ūkinės veiklos vykdymo<br />
metu susidariusių teršalų poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požeminį vandenį)<br />
stebėjimus bei vertinimą. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos<br />
rengimą, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą ir duomenų pateikimą reglamentuoja<br />
teisės aktas „Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“<br />
(Valstybės žinios, 1999, Nr. 54-1763). Ūkio subjektų aplinkos (poveikio <strong>aplinkai</strong>)<br />
monitoringo programą rengia ūkio subjektas, ji rengiama atsižvelgiant į ūkio subjekto<br />
planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, programa sudaroma 3–5 metams.<br />
9.2 Valstybinis radiologinis monitoringas<br />
Valstybinis radiologinis monitoringas yra sistemingas ir nuolatinis valstybinis apšvitos<br />
dozės ir aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 452<br />
užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė.<br />
Valstybinį radiologinį monitoringą reglamentuoja teisės aktas „Valstybinio radiologinio<br />
monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir<br />
savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai ir bei visuomenei tvarka“<br />
(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804).<br />
Vadovaujantis šio teisės akto 6 punktu, Valstybinis radiologinis monitoringas (toliau –<br />
Monitoringas) vykdomas visoje šalies teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju bei retuoju<br />
Monitoringo tinklais. Tankusis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, apimantis<br />
visą šalies teritoriją ir skirtas įvertinti radioaktyvumo lygių vidutines vertes. Retasis<br />
Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, kuriame atliekami didelio tikslumo<br />
matavimai, skirti įvertinti aplinkos radioaktyvumo momentinius lygius bei jų kaitos<br />
tendencijas.<br />
Nuolatinio Monitoringo vykdymo būdai:<br />
· nuolatinis ėminių ėmimas ir matavimai;<br />
· nuolatinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai;<br />
· periodinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai;<br />
· nuolatiniai tiesioginiai matavimai.<br />
Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu Monitoringo regionu. Vadovaujantis šio<br />
teisės akto 8 punktu, Monitoringą organizuoja ir vykdo šios institucijos:<br />
· Aplinkos apsaugos agentūra – aplinkos gama dozės galios, aerozolių ir paviršinio<br />
vandens (ši Monitoringo <strong>dalis</strong> yra Valstybinio aplinkos monitoringo <strong>dalis</strong>);<br />
· Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras (toliau – Radiacinės<br />
saugos centras) – geriamojo vandens, pieno, „maisto krepšelio“.<br />
Radiacinės saugos centras papildomai teikia radionuklidų kiekių krituliuose matavimų ir<br />
aplinkos dozės ekvivalento gyventojams Ignalinos ir Kupiškio rajonuose duomenis, o<br />
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės<br />
duomenis.<br />
Monitoringo <strong>ataskaita</strong> rengiama kiekvienais metais. Vadovaujantis šio teisės akto<br />
(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804) 15 punktu, Aplinkos<br />
apsaugos agentūra rengia gama dozės galios, aplinkos oro bei paviršinio vandens<br />
Monitoringo ataskaitos dalį, Radiacinės saugos centras – geriamojo vandens, pieno ir<br />
„maisto krepšelio“ Monitoringo ataskaitos dalį. Radiacinės saugos centras pateikia<br />
ataskaitos dalį, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia gyvūninių žaliavų<br />
radiologinės kontrolės duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai elektronine forma iki kitų<br />
metų balandžio 1 d. Monitoringo duomenys bei <strong>ataskaita</strong> teikiama valstybės valdymo ir<br />
savivaldos institucijoms bei visuomenei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės<br />
aktų nustatyta tvarka.<br />
Vadovaujantis šio teisės akto (Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-<br />
3804) 18 punktu, metinė Monitoringo <strong>ataskaita</strong> ir Monitoringo duomenys iki kitų metų<br />
birželio 30 d. pateikiami Europos Bendrijų Komisijai. Už duomenų bei ataskaitos<br />
pateikimą Komisijai atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 453<br />
9.2.1 Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas valstybinis radiologinis monitoringas<br />
Aplinkos apsaugos agentūros Radiologinis skyrius vykdo oro aerozolių, iškritų,<br />
paviršinių vandenų bei dugno nuosėdų upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose<br />
valstybinį radiologinį monitoringą.<br />
Aplinkos apsaugos agentūros RADIS grupė atsako už automatinių jonizuojančiosios<br />
spinduliuotės gama dozės galių matavimo stotis.<br />
LR teisės aktas „Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir kitų<br />
institucijų informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“ (Valstybės<br />
žinios, 2005, Nr. 4-79) reglamentuoja pasikeitimą informacija bei duomenimis tarp LR<br />
aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir kitų institucijų (toliau –<br />
Atsakingų institucijų) ypatingų radiacinių situacijų Lietuvoje ar kitose šalyse atvejais.<br />
Ypatinga radiacinė situacija – yra ekstremali situacija, tokia kaip jonizuojančiosios<br />
spinduliuotės gama dozės galios padidėjimas, radiacinė avarija, incidentas<br />
branduoliniame objekte ar branduolinės veiklos metu, dėl kurių įvyko arba gali įvykti<br />
radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, galintis turėti neigiamą radiacinį poveikį<br />
gyventojams bei <strong>aplinkai</strong>.<br />
Vadovaujantis šio teisės akto (Valstybės žinios, 2005, Nr. 4-79) 3 punktu, Aplinkos<br />
apsaugos agentūra (toliau – AAA) vykdo automatizuotą jonizuojančiosios spinduliuotės<br />
gama dozės galios monitoringą (toliau – Monitoringą), yra atsakinga už nuolat<br />
veikiančią radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinę sistemą (RADIS),<br />
kaupia bei analizuoja Monitoringo duomenis ir atlieka radionuklidų pernašos prognozę<br />
(jei ypatinga radiacinė situacija įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje arba ne toliau<br />
kaip 200 km nuo valstybinės sienos visomis kryptimis). Radionuklidų pernašos<br />
prognozė atliekama naudojantis sprendimų paramos sistema ARGOS (angl. Accident<br />
Reporting and Guiding Operational System), pagal meteorologinius duomenis ir iš<br />
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) gautą<br />
informaciją apie radionuklidų išmetimą į aplinkos orą. AAA atsakinga už nuolat<br />
veikiančią ARGOS duomenų bazę ir ryšį su darbo stotimis ir suteikia galimybę<br />
VATESI, Civilinės saugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos<br />
apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui savarankiškai atlikti radionuklidų<br />
pernašos aplinkos ore prognozę (naudojantis jų įstaigose įrengtomis ARGOS darbo<br />
stotimis ir ryšiu su pagrindine ARGOS duomenų baze, esančia AAA), 9.2-1 pav. AAA<br />
ypatingų radiacinių situacijų atvejais teikia Atsakingoms institucijoms informaciją apie<br />
jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį bei prognozuojamą radionuklidų<br />
pernašą aplinkos ore.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 454<br />
9.2-1 pav. ARGOS sistemos darbo stotys (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/)<br />
Radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinė sistema RADIS<br />
RADIS šiuo metu eksploatuoja 18 gama radiacinio monitoringo stočių, kurios išdėstytos<br />
visoje Lietuvos teritorijoje. RADIS tinklą sudaro 3 radiacinio monitoringo stočių<br />
tinklai: PMS, ALNOR ir AGIR (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/).<br />
PMS (angl. Permanent Measuring Station) yra daniškos automatinės radiacinio<br />
monitoringo stotys. Jų šiuo metu yra 9. Penkios PMS stotys įrengtos didžiuosiuose<br />
Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Dar keturios<br />
PMS stotys įrengtos Ignalinos AE aplinkoje: Visagine, Turmante, Rimšėje ir<br />
Mačionyse.<br />
ALNOR yra suomiškos automatinės radiacinio monitoringo stotys (ALNOR stotys dar<br />
yra vadinamos AAM-95). Jų šiuo metu veikiančių yra 2. Viena ALNOR stotis įrengta<br />
Utenoje, kita – Tilžėje.<br />
AGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškos automatinės<br />
radiacinio monitoringo stotys. Jų šiuo metu veikiančių yra 7. Visos AGIR stotys<br />
įrengtos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos stotyse.<br />
Pagrindinės radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinės sistemos<br />
RADIS funkcijos yra pateiktos 9.2-2 paveiksle.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 455<br />
9.2-2 pav. Pagrindinės RADIS vykdomos funkcijos (AAA svetainė<br />
http://193.219.133.11/v1/)<br />
Stotys PMS<br />
Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių PMS tinklą sudaro 9 stotys, sujungtos su<br />
pagrindine PMS tarnybine stotimi bei duomenų baze. Visos stotys bei su jomis susijusi<br />
infrastruktūra (tarnybinė stotis, kompiuteriniai tinklai ir pan.) įrengtos pagal „Danijos ir<br />
Lietuvos tarpvalstybinę sutartį dėl paramos programos branduolinio saugumo,<br />
radiacinės apsaugos ir pasirengimo galimoms branduolinėms avarijoms srityse".<br />
PMS radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Danijoje, Greenwood<br />
Engineering kompanijoje, bendradarbiaujant su Danijos ekstremalių situacijų valdymo<br />
agentūra (DEMA), Danijos technikos universitetu (DTU) ir Danijos nacionaline<br />
branduolinių tyrimų laboratorija (Risoe). Stotyse naudojama programinė įranga sukurta<br />
Danijos kompanijoje Prolog Development Center (PDC).<br />
Radiacinio monitoringo stotys PMS veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus<br />
duomenis kaupia stotyje esančio kompiuterio atmintyje. Visus PMS stočių sukauptus<br />
duomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia PMS tarnybinė stotis, esanti Aplinkos<br />
apsaugos agentūroje (toliau – AAA), kurie po to patenka į pagrindinę RADIS duomenų<br />
bazę. Esant normaliai radiologinei situacijai duomenys iš kiekvienos PMS soties<br />
atsisiunčiami kartą per parą.<br />
PMS stotys taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją. PMS<br />
monitoringo stočiai ar kitoms AAA stotims išmatavus jonizuojančios spinduliuotės<br />
gama dozės galią, viršijančią 300 nSv/h (nanosivertų per valandą), RADIS sistema<br />
automatiškai siunčia perspėjimo signalą – tekstinį pranešimą į RADIS specialistų
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 456<br />
mobiliuosius telefonus-komunikatorius su trumpu priežasties aprašymu. AAA<br />
specialistai patikrina RADIS sistemos būklę ir, įsitikinę perspėjimo signalo pagrįstumu,<br />
įjungia dažnesnį monitoringo stočių apklausos režimą – ne rečiau nei kas vieną valandą.<br />
AAA nedelsdama telefonu informuoja Atsakingas institucijas. Monitoringo duomenis<br />
AAA kas valandą pagal nustatytą formą siunčia Atsakingoms institucijoms,<br />
vadovaujantis teisės akto „Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir<br />
kitų institucijų informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“<br />
(Valstybės žinios, 2005, Nr. 4-79) reikalavimais.<br />
Jei susidarius ypatingai radiacinei situacijai yra pasiekiami ar viršijami kriterijai,<br />
patvirtinti LR Vyriausybės 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 216 „Dėl ekstremalių<br />
įvykių kriterijų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2000, Nr. 18-439), Valstybinė aplinkos<br />
apsaugos inspekcija (toliau – VAAI) nedelsdama informuoja Aplinkos ministerijos<br />
vadovybę bei Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovą.<br />
Gavus neoficialią ar anoniminę informaciją apie galimą radiacinį pavojų, AAA<br />
sprendimu monitoringo stotys gali būti pradedamos apklausti dažnesniu apklausos<br />
režimu – kas valandą. Apie tai telefonu nedelsiant informuojamos Atsakingos<br />
institucijos. Esant jų prašymui, Atsakingoms institucijoms kas valandą pagal nustatytą<br />
formą teikiami Monitoringo duomenys.<br />
PMS stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu su<br />
kiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkus<br />
elektros maitinimui (iki 5 dienų). Gama spinduliuotės intensyvumo matavimai atliekami<br />
natrio jodido (NaI) detektoriumi. Naudojant šio tipo detektorių galima gauti ne tik<br />
jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį, bet ir energetinį spektrą.<br />
Energetinio spektro analizė automatiškai atliekama tiek stotyje, tiek PMS tarnybinėje<br />
stotyje. PMS stotys dar papildomai matuoja ir temperatūrą bei lietaus intensyvumą.<br />
Lietaus intensyvumo jutiklis leidžia išvengti „klaidingų“ aliarmo signalų, susijusių su<br />
natūraliu gama dozės galios padidėjimu lyjant. Kiekvienoje stotyje papildomai įrengtas<br />
dar vienas, kontrolinis Geigerio-Miulerio tipo gama dozės galios detektorius (AAA<br />
svetainė http://193.219.133.11/v1/).<br />
Stotys ALNOR<br />
Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių ALNOR tinklą sudaro 2 stotys sujungtos su<br />
pagrindine ALNOR tarnybine stotimi bei duomenų baze. ALNOR stočių įrengimą<br />
Lietuvoje parėmė Švedija.<br />
ALNOR radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Suomijoje, RADOS<br />
Technology kompanijoje. ALNOR tarnybinėje stotyje naudojama programinė įranga<br />
taip pat sukurta RADOS Technology kompanijoje.<br />
Radiacinio monitoringo stotys ALNOR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus<br />
duomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau Lietuvoje įrengtų<br />
ALNOR stočių sukauptus duomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia ALNOR tarnybinė<br />
stotis, esanti AAA, Vilniuje. ALNOR tarnybinė stotis gautus duomenis persiunčia į<br />
pagrindinę RADIS duomenų bazę. Esant normaliai radiacinei situacijai duomenys iš<br />
kiekvienos ALNOR soties atsisiunčiami kartą per parą. ALNOR stotys taip pat atlieka ir<br />
ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMS<br />
stočių skyrelyje.<br />
ALNOR stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu su<br />
kiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkus<br />
elektros maitinimui (iki 3 dienų). ALNOR stotyse jonizuojančios spinduliuotės gama
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 457<br />
dozės gali lygis matuojamas Geigerio-Miulerio tipo detektoriumi RADOS RD-02L<br />
(AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/).<br />
Stotys AGIR<br />
Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių AGIR (Automatizuoti Gama Intensyvumo ore<br />
Registratoriai) tinklą sudaro šiuo metu veikiančios 7 stotys, įrengtos Lietuvos<br />
Hidrometeorologijos tarnybos stotyse. AGIR stotys sukurtos ir pagamintos Lietuvoje,<br />
Fizikos institute. Programinė įranga sukurta Aplinkos apsaugos agentūroje, RADIS.<br />
Stotyse sumontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės jutikliai ir elektronika registruoja<br />
gama spinduliuotės intensyvumą ir leidžia stebėti lygiavertės dozės galios pažemio ore<br />
paros ar sezoninę kaitą. Stotys AGIR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus dozės<br />
galios duomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau duomenys<br />
automatiškai perduodami į vietinį Hidrometeorologijos stoties kompiuterį, kuriame<br />
suformuojamas duomenų byla. Ši duomenų byla perduodama kartu su meteorologine<br />
informacija, kurią suformuoja ir kas tris valandas siunčia hidrometeorologinės stoties<br />
operatorius. Tokiu būdu jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios duomenų<br />
byla patenka į Hidrometeorologijos tarnybos duomenų bazės tarnybinę stotį. Vėliau šie<br />
duomenys internetu perduodami į AGIR tarnybinę stotį ir RADIS duomenų bazę. AGIR<br />
stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros (AAA svetainė<br />
http://193.219.133.11/v1/). Stotys AGIR taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio<br />
pavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMS stočių skyrelyje.<br />
Mobili radiacinio monitoringo stotis<br />
RADIS turi vieną mobilią radiacinio monitoringo stotį Exploranium GR-660.<br />
Monitoringo stotis įrengta visureigio bazėje, todėl gali būti naudojama radioaktyviųjų<br />
šaltinių paieškai ir aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimams.<br />
Įjungta GR-660 sistema nuolat automatiškai matuoja aplinkos gama spinduliuotės<br />
intensyvumą ir nurodytu laiko intervalu (pvz., kas sekundę) gautus duomenis įrašo į<br />
kompiuterio kietąjį diską. Įrašomas ne tik pilnas kiekvieno matavimo energetinis<br />
spektras, bet ir DGPS (angl. Differential Global Positioning System – geografinių<br />
vietovės koordinačių nustatymo sistema) pagalba gautos tikslios matavimo vietos<br />
geografinės koordinatės. Be to, matavimo metu yra galimybė „gyvai“ stebėti matavimo<br />
rezultatus, pateikiamus monitoriuje. Monitoriuje galima stebėti kintantį energetinį<br />
spektrą, konkrečių radionuklidų aktyvumą, sistemos judėjimo trajektoriją ir pan. Į<br />
mobilios monitoringo stoties komplektą taip pat įeina nešiojamas spektrometras<br />
Exploranium GR-130 EnviSpec (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/).<br />
Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje, RADIS struktūra ir<br />
pagrindinė ARGOS duomenų bazė<br />
Radiacinio monitoringo stočių tinklo išdėstymas Lietuvoje pateiktas 9.2-3 pav.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 458<br />
9.2-3 pav. Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje (AAA svetainė<br />
http://193.219.133.11/v1/)<br />
Pagrindinėje RADIS būstinėje Vilniuje ištisą parą veikia RADIS tarnybinė stotis ir<br />
RADIS duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje kaupiami bei analizuojami duomenys,<br />
gaunami iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (kompiuteriniu tinklu, modemu, internetu,<br />
diskeliais ir pan.). Kita vertus, RADIS ne tik gauna, bet ir teikia informaciją. 9.2-4<br />
paveiksle parodyta RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus.<br />
9.2-4 pav. RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus (AAA svetainė<br />
http://193.219.133.11/v1/)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 459<br />
HIRLAM (angl. HIgh-Resolution Limited-Area Model) yra meteorologinių duomenų<br />
paketas. RADIS šiuos duomenis gauna iš Danijos meteorologijos instituto. HIRLAM<br />
meteorologiniai duomenys naudojami ARGOS radiacinės taršos sklidimo atmosferoje<br />
prognozėms atlikti.<br />
RADIS sistemą sudaranti techninė įranga (radiacinio monitoringo stotys, kompiuteriai<br />
bei tarnybinės stotys) įrengta įvairiose Lietuvos vietose. Be to, RADIS turi nuolatinių<br />
informacijos apsikeitimo ryšių su giminingomis organizacijomis tiek Lietuvoje, tiek<br />
užsienyje. Žemiau pateiktoje schemoje pavaizduota RADIS struktūra pagal fizinę<br />
techninės įrangos įrengimo vietą.<br />
9.2-5 pav. RADIS struktūra pagal pagal fizinę techninės įrangos įrengimo vietą (AAA<br />
svetainė http://193.219.133.11/v1/)<br />
ARGOS duomenų bazė gali būti papildoma duomenimis iš įvairių šaltinių. Tai gali būti<br />
rankiniu būdu ARGOS klientų įvedami duomenys arba automatiškai importuojami<br />
duomenys iš įvairių tipų radiacinio monitoringo stočių. Į pagrindinę ARGOS duomenų<br />
bazę patenkančių duomenų schema pateikta 9.2-6 pav.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 460<br />
9.2-6 pav. Duomenys, patenkantys į pagrindinę ARGOS duomenų bazę (AAA svetainė<br />
http://193.219.133.11/v1/)<br />
9.2.2 Radiacinės saugos centro vykdomas valstybinis radiologinis monitoringas<br />
Radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo Radiacinės saugos centras<br />
(toliau – RSC). Pieno, mėsos, žuvies, daržovių (kopūstai, bulvės) ėminiai iš Ignalinos<br />
rajono tiriami nuo 1976 metų ir iš Zarasų regiono nuo 1979 metų. Maisto produktų<br />
ėminiai iš Utenos ir žolės ėminiai iš Ignalinos ir Zarasų regionų tiriami nuo 1992 metų.<br />
1998–2000 metais ėminiai buvo gaunami ir iš Švenčionių regiono.<br />
Nuo 2002 metų RSC radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo<br />
sutinkamai su Europos Komisijos rekomendacijomis (2000/473/Euratom),<br />
vadovaudamasis LR Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. spalio 7 d.<br />
įsakymu Nr. 528/490 “Dėl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo,<br />
vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms,<br />
Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Valstybės žinios,<br />
2002, Nr. 100-4460).<br />
Ėminiuose matuojami bendras alfa ir beta aktyvumai bei 137 Cs ir 90 Sr aktyvumai.<br />
Geriamojo vandens ėminiuose metinės efektyvios dozės nustatymui matuojami bendras<br />
alfa ir beta aktyvumai ir tričio aktyvumas, sutinkamai su Lietuvos higienos norma HN<br />
24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (Valstybės žinios, 2003,<br />
Nr. 79-3606; 2007. Nr. 127-5194).<br />
9.3 Ignalinos AE esama aplinkos monitoringo sistema<br />
Nuo eksploatacijos pradžios IAE vykdo aplinkos monitoringą 30 km spindulio<br />
stebėjimo (monitoringo) zonoje aplink reaktorių blokus. Monitoringas vykdomas pagal<br />
patvirtintą aplinkos monitoringo programą. IAE esama aplinkos monitoringo programa<br />
(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)<br />
apibrėžia:
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 461<br />
· ežero ir požeminio vandens kokybės stebėseną (fizinius ir cheminius parametrus);<br />
· radionuklidų savitojo aktyvumo ore ir krituliuose stebėseną;<br />
· buitinių ir paviršinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės sudėties ir radiologinę<br />
stebėseną;<br />
· radionuklidų išmetimo į aplinkos orą stebėseną;<br />
· meteorologinius stebėjimus;<br />
· radionuklidų savitojo aktyvumo ežero ir požeminiame vandenyje stebėseną;<br />
· dozės ir dozės galios sanitarinėje apsaugos (3 km) ir stebėjimo (30 km) zonose<br />
stebėseną;<br />
· radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną žuvyje, dumbliuose, dirvožemyje, žolėje,<br />
dugno nuosėdose, grybuose, lapuose;<br />
· radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną maisto produktuose (piene, bulvėse,<br />
kopūstuose, mėsoje, grūduose).<br />
Buitinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės taršos monitoringą atlieka valstybės įmonė<br />
,,<strong>Visagino</strong> energija“.<br />
Radiologiniai matavimai, atliekami pagal IAE esamą aplinkos monitoringo programą<br />
(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3),<br />
yra apibendrinti 9.3-1 lentelėje.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 462<br />
9.3-1 lent. IAE esamo radiologinio monitoringo suvestinė (Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
1. Nuotekos<br />
(išleidžiamas<br />
vanduo)<br />
2. Dujiniai ir<br />
aerozoliniai<br />
išmetimai į<br />
atmosferą<br />
7<br />
7<br />
Bendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per savaitę – 1, 2 energoblokų techninio vandens paėmimas,<br />
iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas vanduo, iš 150 pastato<br />
išleidžiamas techninis vanduo;<br />
Kartą per mėnesį – techninis vanduo po šilumokaičių;<br />
Radionuklidų tūrinis<br />
aktyvumas<br />
Spektrometrinis<br />
Kiekvienam išleidimui – iš spec. skalbyklos išleidžiamas vanduo.<br />
Kartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas<br />
vanduo, techninis vanduo po šilumokaičių, iš 150 pastato<br />
išleidžiamas vanduo, vanduo koridoriaus 003 (D1, D2) priduobėse;<br />
Kiekvienam išleidimui – iš 150 pastato išleidžiamas nebalansinis<br />
vanduo.<br />
Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas<br />
vanduo.<br />
Nuo 0,1 iki 1,85×10 8<br />
Bq/l, priklausomai nuo<br />
monitoringo objekto<br />
0,74÷1,85×10 8 Bq/l<br />
0,1÷3×10 3 Bq/l<br />
Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš 150 pastato išleidžiamas vanduo. 0,01÷10 3 Bq/l<br />
Bendras β aktyvumas Radiometrinis Nuo karto per parą iki karto per ketvirtį, priklausomai nuo filtro<br />
ekspozicijos laiko.<br />
Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį –dujų ir aerozolių išmetimai per 1, 2 reaktorių<br />
ventiliacinius kaminus.<br />
Radioaktyviųjų<br />
inertinių dujų<br />
aktyvumas<br />
Radioaktyviųjų<br />
aerozolių aktyvumas<br />
Radioaktyviųjų<br />
inertinių dujų<br />
aktyvumas<br />
Spektrometrinis<br />
Spektrometrinis<br />
Spektrometrinis<br />
Kartą per savaitę – dujų ir aerozolių išmetimai iš 150 pastato per<br />
153 įrenginį.<br />
Kartą per parą ir savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktorių<br />
ventiliacinius kaminus;<br />
Kartą per mėnesį – išmetimai iš 130 ir 156 pastatų;<br />
Kartą per ketvirtį – išmetimai iš 157 pastato.<br />
Kartą per parą – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius<br />
kaminus;<br />
Kartą per savaitę – išmetimai dėl 1, 2 reaktorių remonto metu<br />
išsiskiriančios likutinės šilumos.<br />
Nuo 2,4×10 -8 iki<br />
1,85×10 7 Bq/l<br />
priklausomai nuo<br />
monitoringo objekto<br />
0,01÷10 3 Bq/l<br />
1,85÷3,7×10 5 Bq/l<br />
Nuo 2,5×10 -6 iki<br />
3,7×10 5 Bq/l<br />
priklausomai nuo<br />
monitoringo objekto<br />
1,85÷ 3,7×10 5 Bq/l
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 463<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
3. Termofikacinio<br />
įrenginio vanduo<br />
119 pastate<br />
4. Aplinkos oras ir<br />
atmosferiniai<br />
krituliai<br />
2<br />
9<br />
Radioaktyviųjų<br />
aerozolių aktyvumas<br />
Spektrometrinis<br />
Kartą per parą ir mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių<br />
ventiliacinius kaminus;<br />
Kartą per savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius<br />
kaminus, išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį, išmetimai dėl<br />
1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinės šilumos.<br />
Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius<br />
kaminus, išmetimai iš 130, 156 ir 159 pastatų.<br />
I-131 Spektrometrinis Kartą per parą, savaitę, mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių<br />
ventiliacinius kaminus;<br />
Kartą per savaitę – išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį,<br />
išmetimai dėl 1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinės<br />
šilumos.<br />
H-3, C-14 Radiometrinis Išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius kaminus, priklausomai<br />
nuo projekto TATENA LIT/9/005 vykdymo<br />
Nuo 2,5×10 -6 iki<br />
6,7×10 3 Bq/l<br />
priklausomai nuo<br />
monitoringo objekto<br />
0,1÷3×10 3 Bq/l<br />
Nuo 2,4×10 -7 iki 26<br />
Bq/l priklausomai nuo<br />
monitoringo objekto<br />
Bendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per parą – šiluminių tinklų vanduo. 0,1÷3×10 3 Bq/l<br />
Radionuklidų tūrinis<br />
aktyvumas<br />
γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Spektrometrinis<br />
Spektrometrinis<br />
Kartą per dvi savaites – vanduo iš 141 įrenginio;<br />
Kartą per ketvirtį – šiluminių tinklų vanduo.<br />
Tris kartus per mėnesį – atmosferos oras nuolatinio stebėjimo<br />
punktuose;<br />
Kartą per mėnesį – atmosferos krituliai nuolatinio stebėjimo<br />
punktuose ir pramoninėje aikštelėje.<br />
Sr-90 Radiometrinis Du kartus per metus (žiemą, vasarą) – atmosferos oras nuolatinio<br />
stebėjimo punktuose.<br />
0,74÷1,85×10 8 Bq/l<br />
1,5×10 -6 ÷15 Bq/m 3<br />
3×10 -5 ÷3×10 2 Bq/m 3
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 464<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
5. IAE aplinkos<br />
vandens terpės<br />
104<br />
γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Spektrometrinis<br />
išgarinus<br />
20 kartų per mėnesį (darbo dienomis) – techninio vandens<br />
išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo;<br />
1×10 -3 ÷0,3 Bq/l<br />
Kartą per 10 d. – ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės<br />
aikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;<br />
Kartą per mėnesį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo<br />
vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo;<br />
Kartą per ketvirtį (sausį, balandį, liepą, spalį) – šilumos tinklų<br />
vanduo;<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduo<br />
pramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;<br />
Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –<br />
geriamas vandentiekio vanduo, geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje<br />
ir Gaidėje;<br />
Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo;<br />
Kartą per metus (žiemą) – sniegas nuolatinio stebėjimo vietose,<br />
pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose ir PBKS aikštelėje.<br />
Sr-90<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandens<br />
išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo, ūkinės-buitinės kanalizacijos<br />
vanduo, stebėjimo gręžinių vanduo pramoninės aikštelės ir PBKS<br />
teritorijose;<br />
0,3 Bq/l<br />
Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo;<br />
Kartą per metus (žiemą) – šilumos tinklų vanduo, gamybinių<br />
atliekų poligono apvedimo kanalo vanduo, sniegas nuolatinio<br />
stebėjimo vietose, pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose ir<br />
PBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK-<br />
PBKS vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo.<br />
Pu izotopų aktyvumas<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandens<br />
išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo.<br />
1×10 -2 Bq/l
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 465<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
6. Dozė ir dozės<br />
galia IAE<br />
aplinkoje<br />
7. Dumblas iš<br />
saugojimo<br />
aikštelės<br />
86<br />
TLD<br />
dozimetrų<br />
išdėstymas<br />
parodytas<br />
9.3-1 pav.<br />
1<br />
H-3 Be koncentravimo,<br />
filtruojant<br />
Bendras α aktyvumas<br />
Bendras β aktyvumas<br />
γ spinduliuotės dozės<br />
galia<br />
γ spinduliuotės dozė<br />
γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Pu izotopų aktyvumas<br />
Koncentruotas<br />
mėginys<br />
Koncentruotas<br />
mėginys<br />
Radiometrinis<br />
Radiometrinis,<br />
TLD<br />
Kartą per mėnesį – techninio vandens išleidimo kanalo vanduo,<br />
ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės aikštelės kritulių<br />
paėmimo vietose ir PBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1,<br />
2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo;<br />
Kartą per ketvirtį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo<br />
vanduo;<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduo<br />
pramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;<br />
Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –<br />
geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje.<br />
Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –<br />
geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš<br />
šulinių Tilžėje ir Gaidėje.<br />
Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –<br />
geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš<br />
šulinių Tilžėje ir Gaidėje.<br />
Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) –<br />
statybinių atliekų sąvartyne ir keliuose.<br />
Kartą per ketvirtį – dozės galia nuo SPD-1, SPD-2 įrangos, rūbų,<br />
avalynės ir technikos;<br />
Nuolat – SkyLink sistema<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – dozė sanitarinės apsaugos<br />
ir stebėjimo zonų TLD išdėstymo vietose.<br />
3 Bq/l<br />
0,1 Bq/l<br />
0,01 Bq/l<br />
1×10 -6 ÷1×10 -1 Sv/h<br />
2×10 -8 iki 10 Sv/h<br />
2,5×10 -4 ÷5 Sv<br />
Be koncentravimo Kartą per mėnesį 15 Bq/kg<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį)<br />
300 Bq/kg<br />
8. Drūkšių ež. dugno<br />
nuosėdos<br />
10<br />
Ėminių<br />
ėmimo<br />
γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Džiovintas,<br />
koncentruotas<br />
mėginys.<br />
Spektroskopinis<br />
Kartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKS<br />
aikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių.<br />
3 Bq/kg
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 466<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
vietos<br />
Drūkšių<br />
ežere<br />
parodytos<br />
9.3-2 pav.<br />
Viršutinio sluoksnio (2<br />
cm) γ radionuklidinė<br />
sudėtis<br />
Sr-90 viršutiniame<br />
sluoksnyje (2 cm)<br />
Džiovintas,<br />
koncentruotas<br />
mėginys.<br />
Spektroskopinis<br />
Deginimas ir<br />
radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
15 Bq/kg<br />
30 Bq/kg<br />
γ radionuklidų<br />
pasiskirstymo profilis<br />
(3-10 cm)<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Kartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
15 Bq/kg<br />
Pu izotopų<br />
pasiskirstymo profilis<br />
(3-10 cm)<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Kartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
300 Bq/kg<br />
9. Drūkšių ež.<br />
vandens<br />
augmenija<br />
11<br />
Ėminių<br />
ėmimo<br />
vietos<br />
Drūkšių<br />
ežere<br />
pateiktos<br />
9.3-2 pav.<br />
γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Sr-90<br />
Džiovinant<br />
spektroskopinis<br />
Deginimas ir<br />
radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Kartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKS<br />
aikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių;<br />
Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
Kartą per metus (rudenį) – išleidimo kanale, po valymo įrenginių;<br />
Kartą per vasarą – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose.<br />
3 Bq/kg<br />
3 Bq/kg<br />
10. Maisto produktai,<br />
augalai, gruntas<br />
34 γ radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Koncentruotas,<br />
nekoncentruotas,<br />
integruotas<br />
mėginys<br />
priklausomai nuo<br />
monitoringo<br />
objekto<br />
Kartą per mėnesį – pienas Tilžėje;<br />
Kartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatinio<br />
stebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje;<br />
Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – Drūkšių ež. žuvis;<br />
Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai);<br />
Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje;<br />
Kartą per metus (rugsėjį) – bulvės Tilžėje;<br />
Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postų<br />
vietose ir Grikeniškių pusiasalyje, grybai ir samanos Vilaragio,<br />
Grikeniškių, Tilžės, Gaidės, <strong>Visagino</strong> vietovėse, stirniena 10 km<br />
spindulio nuo IAE zonos ribose, grūdinės kultūros (rugiai arba<br />
avižos) Tilžėje, mėsa (kiauliena, jautiena) Tilžėje arba Turmanto<br />
vietovėse.<br />
3 Bq/kg
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 467<br />
Nr.<br />
Monitoringo<br />
komponentas<br />
Matavimo<br />
taškų<br />
skaičius<br />
Matuojami<br />
parametrai<br />
Matavimo<br />
metodas<br />
Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas<br />
Matavimo ribos /<br />
detektavimo riba*)<br />
Sr-90<br />
α radionuklidų<br />
aktyvumas<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Radiocheminis<br />
išskyrimas<br />
Kartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatinio<br />
stebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje.<br />
Kartą per metus (pavasarį) – Drūkšių ež. žuvis;<br />
Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai);<br />
Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje;<br />
Kartą per metus (rudenį) – pienas Tilžėje.<br />
Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postų<br />
vietose ir Grikeniškių pusiasalyje.<br />
Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai).<br />
3 Bq/kg<br />
0,3 Bq/kg<br />
*) Lentelėje nurodyta detektavimo riba atitinka mažiausią išmatuojamą mėginio aktyvumą su 95% patikimumu. Su mažesniu patikimumu gali būti matuojami ir mažesni aktyvumai. Taip pat,<br />
to paties tipo bandiniai gali skirtis savo sudėtimi (pvz. grunto bandiniai gali būti skirtingos granuliometrinės sudėties) todėl jų detektavimo ribos bus skirtingos. Lentelėje pateiktos<br />
konservatyvios (maksimalios) detektavimo ribų reikšmės.<br />
Lentelėje:<br />
150 pastatas – IAE skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo kompleksas;<br />
D1, D2 – IAE 1 ir 2 reaktorių kontrolės, elektros ir deaeratorių patalpos;<br />
153 įrenginys – 150 pastato ventiliacijos kaminas;<br />
130 pastatas – IAE remonto dirbtuvės;<br />
156 pastatas – IAE speciali skalbykla;<br />
157 pastatas – IAE vidutinio ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugykla;<br />
159 pastatas – IAE automobilių plovimo pastatas;<br />
PLK-1, 2, PLK-3 – IAE pramoninės lietaus kanalizacijos;<br />
PLK-PBKS – esamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos (PBKS) pramoninė lietaus kanalizacija;<br />
SPD-1, 2 – IAE sukarintos priešgaisrinės tarnybos daliniai.<br />
30 Bq/kg<br />
3 Bq/kg
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 468<br />
9.3-1 pav. Termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo aplink IAE vietos (Aplinkos<br />
monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)<br />
9.3-2 pav. Ėminių ėmimo vietos Drūkšių ežere (Aplinkos monitoringo programa. IAE,<br />
Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)
9.4 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemai<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 469<br />
Naujos AE monitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos<br />
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, TATENA rekomendacijas ir<br />
įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų konvencijas. Dalis esamos IAE monitoringo<br />
sistemos gali būti integruota į naujos AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju esamos<br />
monitoringo sistemos ir naudojami prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų<br />
šiuolaikinius tikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Kiek įmanoma, monitoringo vietos<br />
ir objektai nebus keičiami, kad būtų užtikrintas dabar turimų IAE monitoringo duomenų<br />
palyginamumas su naujos AE monitoringo sistemos duomenimis.<br />
9.4.1 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai<br />
Vadovaujantis LR Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025)<br />
9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio<br />
subjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai ir kuri turi<br />
būti suderinta ir patvirtinta teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo<br />
tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) nustatyta tvarka.<br />
Branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) radiologinis monitoringas vykdomas<br />
vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 42-2007<br />
„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir<br />
leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos<br />
aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nustatytais reikalavimais.<br />
9.4.1.1 Bendrieji principai<br />
Nauja AE gali būti pradėta eksploatuoti tiktai gavus leidimą radionuklidų išmetimams į<br />
aplinką. Leidimą išduoda Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Lietuvos aplinkos<br />
apsaugos normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš<br />
branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus<br />
išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr.<br />
138-5693) (toliau – LAND 42-2007) 17 punktu, subjektas – naujos AE eksploatuojanti<br />
organizacija – turi pateikti Aplinkos ministerijai prašymą leidimui gauti, radionuklidų<br />
išmetimo į aplinką planą ir radiologinio monitoringo programą, parengtą pagal LAND<br />
42-2007 VI skyriaus reikalavimus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos<br />
hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 21 punktu, leidimas išduodamas neterminuotam laikui.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 27 punktu, subjektas, eksploatuodamas ar nutraukdamas<br />
BEO eksploatavimą, privalo:<br />
· siekti, kad išmetamų į aplinką radionuklidų aktyvumas būtų kiek įmanoma<br />
mažesnis;<br />
· vykdyti taršos monitoringą tam, kad būtų patvirtinta, jog veikla atitinka leidimo<br />
sąlygas ir būtų galima įvertinti kritinių grupių narių apšvitos dozę;<br />
· kaupti ir saugoti monitoringo ir apšvitos dozių <strong>vertinimo</strong> duomenis įstatymo<br />
nustatyta tvarka.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 35 ir 41 punktais, BEO radiologinis monitoringas<br />
vykdomas pagal subjekto parengtą radiologinio monitoringo programą, susidedančią iš<br />
taršos monitoringo ir aplinkos monitoringo. Subjektas turi vykdyti meteorologinius ir<br />
hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizei
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 470<br />
BEO poveikio <strong>aplinkai</strong> zonoje atlikti ir gyventojų kritinių grupių narių efektinėms<br />
dozėms vertinti.<br />
9.4.1.2 Reikalavimai monitoringo programai<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 40 punktu, monitoringo programoje turi būti nurodyta:<br />
monitoringo tikslai, organizavimo principai; vykdytojai; trumpas BEO veiklos ir galimo<br />
poveikio <strong>aplinkai</strong> aprašymas; stebėjimo vietų parinkimo principai, pagrindimas; BEO<br />
aikštelės schema su nurodytais taršos šaltiniais ir ėminių ėmimo/stebėjimo vietomis;<br />
meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų BEO poveikio <strong>aplinkai</strong> zonoje planas;<br />
analizuojami aplinkos komponentai; ėminių ėmimo ir analizavimo periodiškumas;<br />
matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos; matavimo metodų kalibravimo<br />
ir kokybės užtikrinimo procedūros; duomenų kaupimas, dozių <strong>vertinimo</strong> modeliai;<br />
monitoringo rezultatų <strong>vertinimo</strong> kriterijai; duomenų ir ataskaitų pateikimo terminai,<br />
forma, duomenų ir ataskaitų gavėjai.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 39 punktu, monitoringo programa turi apimti visas<br />
radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį<br />
radionuklidų, išmestų į aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų<br />
išmetimo pokyčius ir kritinių grupių narių efektines dozes.<br />
9.4.1.3 Reikalavimai taršos monitoringui<br />
Radionuklidų išmetimai į aplinkos orą<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 43 punktu, radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą,<br />
aktyvumui įvertinti turi būti įrengtos dujų ėminių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimo<br />
arba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimai<br />
matuojamas bet kokiomis sąlygomis.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 44 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama<br />
į aplinkos orą išmetamų radionuklidų sudėtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3 H,<br />
14 C).<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 45 punktu, išmetamo į aplinkos orą 3 H aktyvumas<br />
pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose turi būti matuojamas ne rečiau kaip kas<br />
ketvirtį.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 46 punktu, trumpalaikei BEO taršos kaitai įvertinti ne<br />
rečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) turi būti<br />
matuojamas bendras išmetamų į aplinkos orą radionuklidų aktyvumas.<br />
Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos,<br />
radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arba<br />
nepertraukiamai imant integralius ėminius.<br />
Radionuklidų išmetimai į vandenį<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 47 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama<br />
išmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3 H,<br />
bet neįskaitant<br />
14 C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti<br />
įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių ėminių paėmimo sistemos<br />
(rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamas<br />
radionuklidų bendrasis aktyvumas. Kitais atvejais ėminiai turi būti imami periodiškumu,<br />
atitinkančiu išmetimų dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai<br />
matuojami išleidžiamo vandens srautai.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 471<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 48 punktu, jei vanduo ilgą laiką kaupiamas, prieš jį<br />
išleidžiant iš BEO į aplinką turi būti imami ėminiai ir įvertinama radioizotopinė sudėtis<br />
ir radionuklidų aktyvumas.<br />
Papildomi reikalavimai<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 49 punktu, išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 C<br />
aktyvumas turi būti matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinant<br />
matavimais, kai BEO veikia įvairiais režimais.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 50 punktu, į aplinkos orą ir vandenį išmetamų<br />
radionuklidų aktyvumas turi būti įvertinamas trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis.<br />
Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą radionuklidais (pvz., paleidžiant ar<br />
stabdant branduolinės energetikos objektą ar jo dalį remonto metu), turi būti atliekami<br />
papildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir taikomi<br />
laboratoriniai metodai.<br />
9.4.1.4 Reikalavimai aplinkos monitoringui<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 51 punktu, aplinkos monitoringas turi apimti<br />
jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės ir<br />
radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkant<br />
aplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtaką<br />
kritinių grupių narių apšvitai.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 52 punktu, nepertraukiami jonizuojančiosios<br />
spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus<br />
reprezentatyviose branduolinio objekto teritorijos, sanitarinės apsaugos zonos vietose ir<br />
tolstant nuo branduolinio objekto link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai<br />
matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei<br />
– kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai) prietaisai.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 53 punktu, radionuklidų išmetimo (išleidimo) vietose ar<br />
netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės<br />
ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio <strong>aplinkai</strong> zonoje, kuri nustatoma<br />
monitoringo programoje, turi būti imami aplinkos komponentų ėminiai.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 54 punktu, sausumos ekosistemų atveju turi būti imami<br />
šie ėminiai: oro (dujų ir aerozolių), iškritų, dirvožemio, miško gėrybių (uogų ir grybų)<br />
bei augalų, ganyklų žolės, maisto produktų (mėsos, pieno ir grūdų), geriamojo vandens,<br />
požeminio vandens (tarp jų gruntinio), indikatorinių (pasižyminčių savybe kaupti<br />
radionuklidus) organizmų ir medžiagų.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 55 punktu, vandens ekosistemų atveju turi būti imami<br />
šie ėminiai: filtruoto vandens, skendos dalelių, dugno nuosėdų, vandens augalų,<br />
bentosinių gyvių, žuvų, indikatorinių organizmų ir medžiagų.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 56 punktu, ėminiai turi būti imami periodiškumu,<br />
atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertinti<br />
kritinės grupės (grupių) narių apšvitai.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 57 punktu, aplinkos komponentų užterštumui įvertinti<br />
turi būti nustatoma ėminių radionuklidinė sudėtis ir matuojamas gama spinduolių ( 137 Cs,<br />
134 Cs,<br />
60 Co,<br />
54 Mn,<br />
95 Zr,<br />
9 5Nb,<br />
131 I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas beta<br />
spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) ir alfa spinduoliais ( 239,240 Pu) turi būti įvertinamas<br />
analizuojant parinktus būdingiausius ėminius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitojo<br />
aktyvumo matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 472<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 58 punktu, ėminiai gali būti imami dažniau bei atliekami<br />
papildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis į aplinkos orą ir vandenį<br />
išmetamų (išleidžiamų) radionuklidų aktyvumas ar sudėtis.<br />
9.4.1.5 Pagrindiniai taikomų metodų ir įrenginių reikalavimai<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 60 punktu, monitoringas turi būti atliekamas taikant<br />
tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai<br />
tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes<br />
nei 0,01 mSv per metus dozes.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 63 punktu, monitoringo sistemos turi būti dubliuotos ir<br />
nuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio<br />
laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.<br />
Vadovaujantis LAND 42-2007 64 punktu, duomenų kokybei užtikrinti monitoringo<br />
sistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos ir<br />
atnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinant<br />
kokybės užtikrinimo programą.<br />
9.4.1.6 Reikalavimai požeminio vandens monitoringo vykdymui<br />
Kaip būtina aplinkos monitoringo <strong>dalis</strong> aplink naujos AE aikštelę bus numatyti<br />
stebėjimo gręžiniai požeminio vandens monitoringui. Požeminio vandens monitoringo<br />
programa bus parengta, vadovaujantis norminio dokumento „Ūkio subjektų požeminio<br />
vandens monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) reikalavimais, ir<br />
pateikta Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti.<br />
Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 4<br />
punktu, pagal šio dokumento reikalavimus parengta ir patvirtinta ūkio subjekto<br />
požeminio vandens monitoringo programa yra privalomas priedas prie paraiškos Taršos<br />
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti.<br />
Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 12.5<br />
punktu, požeminio vandens monitoringo programoje pateikiami monitoringo tinklas ir<br />
jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai,<br />
parengti pagal Žemės gelmių registro (Valstybės žinios, 2006, Nr. 54-1961)<br />
reikalavimus.<br />
9.4.1.7 Reikalavimai buitinėms ir paviršinėms nuotekoms tvarkyti<br />
Naujos AE buitinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Nuotekų tvarkymo reglamento“<br />
(Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus. Vadovaujantis šio reglamento 6<br />
punktu, nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta<br />
tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas nuotekų išleidimui<br />
ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į<br />
aplinką sąlygos.<br />
Naujos AE paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo<br />
reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus. Vadovaujantis šio<br />
reglamento 7 punktu, paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių ir<br />
gamybinių nuotekų.<br />
Vadovaujantis šio reglamento 11 punktu, naujai planuojamos potencialiai teršiamos<br />
teritorijos turi būti padengiamos vandeniui nelaidžia danga ir jose įrengiamos paviršinių<br />
nuotekų tvarkymo sistemos. Jeigu paviršines nuotekas iš potencialiai teršiamų teritorijų
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 473<br />
numatoma išleisti į aplinką (arba į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus,<br />
neturinčius valymo įrenginių), turi būti numatomi šių nuotekų valymo įrenginiai. Jų<br />
charakteristikos (išvalymo rodikliai) atitinka konkretaus objekto nuotekų išleidimui<br />
nustatytus reikalavimus.<br />
Vadovaujantis šio reglamento 16 punktu, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo<br />
sistemas, reikia vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 (Valstybės<br />
žinios, 2003, Nr. 83-3804).<br />
9.4.2 Siūlymai naujos AE išmetamų į orą ir vandenį radionuklidų monitoringui<br />
9.4.2.1 Išmetimai į orą<br />
Tikslus išmetamų į orą radionuklidų aktyvumų matavimas reikalingas nustatyti, ar<br />
atominė elektrinė neviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime išmesti į aplinką<br />
radioaktyviąsias medžiagas nustatytų ribinių į aplinkos orą išmetamų radioaktyviųjų<br />
medžiagų aktyvumų. Radionuklidai iš atominės elektrinės išmetami per<br />
kontroliuojamus kelius, per elektrinės ventiliacinį kaminą ir, galimas daiktas,<br />
mažesniąja dalimi, per oro kondicionavimo sistemą turbinų salėje. Siekiant nustatyti<br />
radionuklidų, išmetamų iš naujos AE į aplinkos orą, aktyvumus, matavimai bus<br />
vykdomi imant ventiliacinio oro kamine ėminius ir nepertraukiamai matuojant.<br />
Trumpalaikei naujos AE taršos kaitai įvertinti ne rečiau kaip 1 kartą per parą<br />
(svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) bus matuojamas bendras išmetamų į<br />
aplinkos orą radionuklidų aktyvumas. Radionuklidai bus sugrupuoti į tris grupes:<br />
inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai.<br />
Aktyvumas bus matuojamas tiesiogiai arba įvertinamas, matuojant nepertraukiamai<br />
imamų integralių ėminių gama-spektrus. Išmetamų dujų srautas bus patikimai<br />
matuojamas bet kokiomis sąlygomis, sistema bus dubliuota. Bus nustatyta<br />
radionuklidinė sudėtis išmetamame ore ir išmatuoti radionuklidų aktyvumai. Išmetamo į<br />
aplinkos orą 3 H aktyvumai bus matuojami pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose.<br />
Siūlymai bendrų dujų ir dalelių naujos AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui ir<br />
išmetamų radionuklidų pavyzdžiai bei išmatuotinos jų tūrinio aktyvumo ribos pateikti<br />
9.4-1 lentelėje.<br />
9.4-1 lent. Siūlymai bendrų dujų ir dalelių AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui ir<br />
išmetamų radionuklidų pavyzdžiai, bei išmatuotinos ribos (Edilex, 2008).<br />
Minimalus<br />
Matavimo<br />
išmatuotinas<br />
Matavimo metodas Dubliavimas Radionuklidas<br />
objektas<br />
aktyvumas,<br />
skaičiuojant 1m³ oro<br />
Inertinių dujųNuolatinis matavimas<br />
radionuklidai<br />
oro irNustatymas<br />
aerozolio laboratorijoje mažiausiai<br />
dalelių kartą per savaitę<br />
mišinyje<br />
taip<br />
taip<br />
133 Xe 10 kBq/m³ matavimo <<br />
10 min. metu<br />
85 Kr 10 kBq/m³<br />
87 Kr 1 kBq/m³<br />
133 Xe 1 kBq/m³<br />
Jodas oro irNuolatinis matavimas 131 I 2 Bq/m³ matavimo < 1<br />
aerozolio<br />
val. metu<br />
dalelių<br />
mišinyje<br />
Aerozolio<br />
dalelės ore<br />
Nustatymas<br />
laboratorijoje mažiausiai<br />
kartą per savaitę<br />
taip<br />
131 I 4 mBq/m³<br />
Nuolatinis matavimas visi 4 Bq/m³ matavimo < 1<br />
val metu
Matavimo<br />
objektas<br />
Matavimo metodas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 474<br />
Dubliavimas Radionuklidas<br />
Minimalus<br />
išmatuotinas<br />
aktyvumas,<br />
skaičiuojant 1m³ oro<br />
Nustatymas<br />
60 Co 1 mBq/m³<br />
laboratorijoje mažiausiai taip<br />
137<br />
kartą per savaitę<br />
Cs 1 mBq/m³<br />
Alfa Nustatymas<br />
visi bendras aktyvumas 1<br />
taip<br />
spinduoliai laboratorijoje ne rečiau<br />
mBq/m³<br />
ore ir dalelėse kaip kas mėnesį 241 Am 0,1 mBq/m³<br />
Svarbūs beta Nustatymas<br />
spinduoliai laboratorijoje ne rečiau<br />
ore kaip kas mėnesį<br />
Nustatymas<br />
laboratorijoje ne rečiau<br />
kaip kas mėnesį<br />
Nustatymas<br />
laboratorijoje ne rečiau<br />
kaip kas mėnesį<br />
taip<br />
89 Sr ir 90 Sr suminis aktyvumas 0,1<br />
mBq/m³<br />
³H 0,1 kBq/m³<br />
14 C 10 Bq/m³<br />
Radionuklidų kiekis išmetimuose nustatomas gama spektrometrinių matavimų pagalba<br />
matuojant aerozolinių dalelių ir inertinių dujų ėminius iš ventiliacinio oro kamine. Tai<br />
leis įvertinti atskirų radionuklidų patekimą į pažemio orą. Kadangi radionuklidai iš<br />
naujos AE į aplinką gali pakliūti iš reaktorių ventiliacinių kaminų ir per ventiliacinius<br />
kanalus iš patalpų su radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įranga, skaičiavimai bus<br />
atliekami trims skirtingiems išmetimų aukščio atvejams. Naujos AE ventiliaciniai<br />
kaminai turės pavyzdžių ėmimo įrangą visuose taškuose, per kuriuos bus išmetamos<br />
dujos. Įrangoje bus panaudotos efektyviausios ir pažangiausios technologijos, kurias<br />
galima pritaikyti praktikoje. Kietos dalelės, esančios sraute, iš kurio imamas pavyzdys,<br />
bus gaudomos pavyzdžių ėmimo filtruose, kurie bus nuolat keičiami ir analizuojami.<br />
Radionuklidų aktyvumas dujinėse medžiagose bus matuojami nuolat veikiančiu<br />
radiometru. Specifinei analizei bus imami dujų ėminiai reguliariais intervalais.<br />
9.4.2.2 Išmetimai į vandenį<br />
Panašios kaip ir išmetimų į orą ėminių rinkimo procedūros gali būti taikomos<br />
radionuklidų matavimui vandenyje, išleidžiamame iš naujos AE į Drūkšių ežerą. Bus<br />
nustatyta radionuklidinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas vandenyje, patenkančiame į<br />
aplinką. Pagrindiniuose išleidimų keliuose bus įrengtos stacionarios sistemos<br />
tiesioginiam matavimui arba integruotų ėminių rinkimui. Kai bus tikslinga, bus įrengtos<br />
automatizuotos sistemos. Mažiausiai kartą per parą bus nustatomi bendri aktyvumai.<br />
Mažiau svarbiose kelio dalyse ėminiai bus renkami reguliariai. Išleidžiamo į aplinką<br />
vandens srautai bus patikimai išmatuoti visuose keliuose ir bet kuriomis sąlygomis.<br />
Siūlymai iš naujos AE į aplinką išleidžiamo vandens monitoringui ir išmatuotino<br />
savitojo aktyvumo juose ribų pavyzdžiai yra pateikti 9.4-2 lentelėje.<br />
Visos paviršinės nuotekos iš naujos AE aikštelės bus apdorojamos nuotekų valymo<br />
įrenginiuose. Nuotekos iš valymo įrenginių bus renkamos į specialias talpas, kur bus<br />
atliekami radionuklidų aktyvumo koncentracijų matavimai. Valymo įrenginių<br />
laboratorijoje bus matuojami radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai.<br />
Vanduo bus valomas, kad tie lygiai būtų pakankamai maži, kad vandenį galima būtų<br />
išleisti į aplinką. Jei radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai bus<br />
nepakankamai maži, vanduo bus grąžinamas pakartotiniam valymui. Kartu su vandens
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 475<br />
išleidimu į ežerą bus paimami sudėtiniai ėminiai. Geriausių galimų technologijų<br />
automatizuoti matavimo įrenginiai bus įrengti išmetimo vamzdyje. Taip pat bus įrengtos<br />
automatiškai užsidarančios sklendės, kai radionuklidų aktyvumai vandenyje bus per<br />
dideli. Be to, tokie pagalbiniai įrenginiai, kaip kietų atliekų apdorojimo bei saugojimo<br />
kopleksas ir šalia naujos AE aikštelės esanti IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla,<br />
bus įjungti į naujos AE išmetimų kontrolės sistemą.<br />
Sistemos, skirtos radionuklidų vandenyje, patenkančiame iš naujos AE į aplinką,<br />
matavimams, turės priemones kalibravimui ir operatyviam tikrinimui.<br />
9.4-2 lent. Siūlymai radionuklidų monitoringui vandenyje, patenkančiame iš naujos AE į<br />
aplinką, ir išmatuotinų aktyvumo koncentracijų ribų pavyzdžiai (Edilex, 2008).<br />
Išmatuotinas<br />
Išmetimai Matavimo metodas Dubliavimas Radionuklidas aktyvumas 1 m³<br />
vandens<br />
Gama-spinduoliai Nuolatinis rinkimas<br />
vandenyje,<br />
patenkančiame į<br />
aplinką Nustatymas specifinėje<br />
išmetimų laboratorijoje<br />
Taip arba<br />
tikrinimas<br />
renkant<br />
visi<br />
visi<br />
400 kBq<br />
1 kBq<br />
Alfa- spinduoliaiNustatymas<br />
visi<br />
Bendras aktyvumas<br />
vandenyje laboratorijoje ne rečiau<br />
1 kBq<br />
patenkančiame įkaip kas mėnesį 241<br />
aplinką<br />
Am 10 Bq<br />
Svarbūs betaspinduoliai<br />
laboratorijoje ne rečiau<br />
Nustatymas<br />
vandenyje kaip kas mėnesį<br />
patenkančiame įNustatymas<br />
aplinką laboratorijoje ne rečiau<br />
kaip kas mėnesį<br />
89 Sr ir 90 Sr Suminis aktyvumas<br />
0,2 kBq<br />
³H 50 kBq<br />
9.4.2.3 Papildomas monitoringas<br />
Išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 C aktyvumas bus matuojamas arba įvertinamas<br />
skaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai nauja AE veikia įvairiais režimais. Į<br />
aplinkos orą ir vandenį išmetamų radionuklidų aktyvumas bus įvertinamas trumpalaikio<br />
taršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą<br />
radionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant energetinius blokus), bus atliekami<br />
papildomi taršos stebėjimai. Tam bus naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir<br />
taikomi laboratoriniai metodai.<br />
9.4.3 Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių gyventojams ir <strong>aplinkai</strong> monitoringas<br />
Jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje matavimai leidžia nustatyti išmestų iš<br />
atominės elektrinės radionuklidų spinduliavimo dozes gyventojams ir <strong>aplinkai</strong>.<br />
Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai atominės elektrinės aplinkoje ir apylinkėse<br />
įgalina patvirtinti, kad LR teisės aktuose nustatytos ribinės jonizuojančiosios<br />
spinduliuotės dozės vertės nėra viršijamos. Jonizuojančiosios spinduliuotės<br />
monitoringas taip pat patvirtina radionuklidų aktyvumų matavimų rezultatus atominės<br />
elektrinės ventiliaciniame ore ir leidžia nustatyti trumpalaikius bei ilgalaikius įprastinės<br />
jonizuojančios spinduliuotės dozės aplinkoje pakitimus. Jonizuojančios spinduliuotės<br />
monitoringo programos sudėtinė <strong>dalis</strong> yra, pvz., išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės<br />
matavimai ir su oru įkvėpiamų radionuklidų duomenų bei radionuklidų kiekių
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 476<br />
ėminiuose, reprezentuojančiuose skirtingas maisto grandines, siekiančias žmogų,<br />
analizė.<br />
Naujos AE radiologinio monitoringo programa apims visas radionuklidų sklaidos ir<br />
gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į<br />
aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius ir<br />
kritinių grupių narių efektines dozes. Vadovaujantis LAND 42-2007 42 punktu, naujos<br />
AE radiologinio monitoringo programa ir jos pakeitimai bus suderinti su Aplinkos<br />
ministerija, AAA, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir<br />
RSC. Pirmoji peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Vadovaujantis<br />
LAND 42-2007 38 punktu, monitoringas bus pradėtas vykdyti ne mažiau nei 1-erius<br />
metus iki naujos AE eksploatavimo pradžios.<br />
Aplinkos monitoringas apims jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios, išorinės<br />
sugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo<br />
matavimus. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai bus atliekami,<br />
atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose naujos AE teritorijos, sanitarinės<br />
apsaugos zonos vietose ir tolstant nuo naujos AE link artimų svarbių gyvenamųjų<br />
vietovių. Visi prietaisai, naudojami dozės galios ir išorinės sugertosiod dozės<br />
matavimams, reprezentuos geriausias turimas technologijas. Aplinkos indikatorių<br />
ėminiai bus paimami sanitarinėje apsaugos zonoje ir vietovėse, kur teršalai yra išmetami<br />
arba išleidžiami ir kur tikimasi didžiausios taršos (pagal radionuklidų dispersijos<br />
skaičiavimus ir teritorijos ypatumus). Ėminiai bus renkami dažnumu, atitinkančiu<br />
aplinkos komponento kaitą ir užtikrinančiu kritinės grupės narių apšvitos įvertinimą.<br />
Aplinkos indikatorių užterštumo įvertinimui turi būti nustatyta radionuklidinė sudėtis<br />
ėminiuose ir išmatuoti gama spinduolių ( 137 Cs, 134 Cs, 60 Co, 54 Mn, 95 Zr, 95 Nb, 131 I ir kitų)<br />
aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) bei alfa spinduoliais ( 239,<br />
240 Pu) bus nustatomas analizei parinkus ėminių prototipus. Kai bus žinoma ar spėjama,<br />
kad radionuklidų kiekiai ar aktyvumai oro ar vandens išmetimuose keisis, ėminiai bus<br />
imami dažniau ir naudojami atitinkami matavimai. Monitoringas bus atliekamas taikant<br />
tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai<br />
tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes<br />
nei 0,01 mSv per metus dozes. Monitoringo sistemos bus dubliuotos ir nuolat<br />
veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio<br />
laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.<br />
Duomenų kokybės užtikrinimui monitoringo sistemos bus instaliuojamos, atestuojamos,<br />
kalibruojamos, naudojamos ir renovuojamos sutinkamai su branduolinės pramonės<br />
standartais ir kokybės užtikrinimo programa. Siūlymas naujos AE radionuklidų<br />
monitoringo programai pateiktas 9.4-3 lentelėje.<br />
9.4.3.1 Išorinė jonizuojančioji spinduliuotė<br />
Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės bus matuojamos nuolat. Dabar esanti<br />
IAE monitoringo įranga (pvz., SkyLink sistemos davikliai) gali būti integruota į naujos<br />
AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju įranga turės būti atnaujinta ir naudojamos<br />
naujausios technologijos. Nuolat veikiantys aplinkos dozimetrai ir<br />
termoliuminescenciniai dozimetrai stotyse, išdėstytose 0–10 km zonoje nuo naujos AE,<br />
bus naudojami nenutrūkstantiems matavimams ir duomenų kaupimui. Papildomai kartą<br />
per du metus bus atliekami gama-spektrometriniai matavimai.
9.4.3.2 Aerozoliniai radionuklidai ir jodas<br />
9.4.3.3 Iškritos<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 477<br />
Monitoringo programoje bus nustatytas aerozolinių radionuklidų ir jodo ore ėminių<br />
paėmimas radionuklidų išmetimo vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal<br />
radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose naujos AE<br />
galimo poveikio <strong>aplinkai</strong> zonoje. Aerozolinių radionuklidų ir jodo monitoringas ore bus<br />
vykdomas naudojant didelio tūrio oro ėminių rinkiklius. Oro ėminiai bus renkami nuolat<br />
ir vienu metu. Visa įranga, įskaitant ir filtrus, bus geriausia iš dabar naudojamų. Filtrai<br />
bus keičiami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, bet būtinai branduolinio kuro keitimo<br />
atominėje elektrinėje dienomis. Rinkiklyje, esančiame prie atominės elektrinės, filtrai<br />
bus keičiami dažniau – kas savaitę. Portatyvinis oro ėminių rinkiklis bus naudojamas,<br />
kai reikės, kompleksiniam monitoringui kartą per savaitę branduolinio kuro keitimo<br />
metu.<br />
Radionuklidų aktyvumai iškritose bus nuolat matuojami kritulių ėminiuose. Iškritų<br />
rinkikliai (kritulių ėminių rinkikliai) sausoms iškritoms ir iškritoms su krituliais rinkti<br />
bus išdėstyti 1–10 km atstumu nuo naujos AE. Elektrinis šildymas bus naudojamas tam,<br />
kad išvengti užšalimo, ir surinkto rinkiklyje sniego tirpinimui žiemą. Ėminių rinkimo<br />
indai bus reguliariau keičiami. (STUK-A227, 2008, p. 27)<br />
9.4.3.4 Dirvožemio ėminiai<br />
Prieš pradedant dirbti naujai AE bus įvertintas dirvožemio užterštumas regione. Naujos<br />
AE eksploatavimo metu ėminiai bus imami iš vietų, kur bus didžiausios iškritos,<br />
siekiant nustatyti ilgaamžių radionuklidų akumuliaciją. Ėminiai bus imami iš 6<br />
standartinių taškų du kartus per metus.<br />
9.4.3.5 Ganyklų žolė<br />
Ganyklų žolės ėminiai bus imami du kartus per augimo sezoną 0–10 km atstumuose nuo<br />
naujos AE. Ganyklų žolės ėminiai bus sudėtiniai (jungtiniai), atspindintys pieną<br />
gaminančias fermas.<br />
9.4.3.6 Sausumos augalai, miško gėrybės ir medžiojama fauna<br />
Sausumos augalų, tokių kaip samanos, miško gėrybės (uogos ir grybai) ėminiai bus<br />
imami mažiausiai trijose vietose, o medžiojamos faunos (elnių ar stirnų mėsos) – iš<br />
vieno rinkimo punkto. Bus stengiamasi surinkti ėminius įmanomai mažesnėje ir<br />
vienarūšėje teritorijoje. Miško gėrybių ėminiai bus renkami prie naujos AE 2 kartus per<br />
metus augimo sezono metu tuo pačiu metu, kai imami dirvožemio ėminiai,<br />
medžiojamos faunos ėminiai – kartą per metus, o sąmanų ėminiai kartą per metus po<br />
branduolinio kuro keitimo.<br />
9.4.3.7 Kiti maisto produktai<br />
Bus imami mėsos (kiaulienos, jautienos), pieno, žuvies, daržovių (kopūstų, bulvių,<br />
salotų), grūdinių kultūrų (rugių arba avižų) ėminiai. Ėminiai bus renkami 0–40 km<br />
atstumuose nuo naujos AE. Pieno ėminiai iš vietinių pieninių, esančių naujos AE<br />
regione, bus imami kas savaitę. Ėminiai, reprezentuojantys visą regiono pieno<br />
produkciją, bus imami iš pieno surinkimo cisternų kartą per mėnesį, sutinkamai su<br />
standartiniais maisto ėminių rinkimo metodais. Kopūstų, bulvių ir salotų ėminiai bus<br />
renkami du kartus per augimo sezoną iš parinktų daržų 0–10 km atstumu nuo naujos
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 478<br />
AE, auginančių daržoves, naudojamas namų ūkyje. Grūdinių kultūrų (rugių arba avižų)<br />
ėminiai bus renkami kartą per metus iš vietinių laukų, esančių ne toliau kaip 20 km nuo<br />
naujos AE. Mėsos (kiaulienos, jautienos) ėminiai bus renkami kartą per metus iš<br />
naminių gyvulių, auginamų ne toliau kaip 40 km nuo naujos AE.<br />
9.4.3.8 Geriamas vanduo<br />
Geriamo vandens ėminiai bus imami 2–4 kartus per metus tiesiogiai iš vandens<br />
vamzdžių tinklo arba žaliavinio vandens rezervuarų.<br />
9.4.3.9 Aplinkiniai gyventojai<br />
Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai šalia namų leidžia patikrinti, kad<br />
tikrai nėra reikšmingos arba neatpažintos apšvitos apylinkių gyventojams. Matavimai<br />
bus atliekami pas 8–15 gyventojus(jų).<br />
9.4.3.10 Ežero ekosistema<br />
Ežero ekosistemos ėminiai bus imami iš artimų naujai AE vietų: filtruoto vandens (4<br />
kartus per metus), indikatorinių organizmų (du kartus per metus), dugno nuosėdų (du<br />
kartus per metus), vandens augalų (kartą per metus), skendos dalelių (kartą per metus),<br />
bentosinių gyvių (kartą per metus) šešiose stotyse. Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4<br />
ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 479<br />
9.4-3 lent. Siūlymas naujos AE radionuklidų monitoringo programai (adaptuotas STUK-A227, 2008, p. 14–17).<br />
Monitoringo<br />
objektas<br />
Išorinė<br />
jonizuojančioji<br />
spinduliuotė ore<br />
Matavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniai<br />
Aplinkos dozimetrai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas ir<br />
duomenų kaupimas<br />
Dozės galia, min., max., vidutinė,<br />
analoginė diagrama ar vidutinės<br />
reikšmės valandai skaičiais.<br />
TLD dozimetrų stotys 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas Gama dozė, 4 kartus per metus<br />
Papildomi gama-spektrometriniai matavimai Kartą kas du metus Gama spektras<br />
Aerozoliniai Oro ėminių rinktuvai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai, du kartus per mėn.<br />
radionuklidai ir<br />
(prie NAE – kartą per savaitę)<br />
jodas pažemio ore Papildomi stebėjimai su portatyviniu ėminių rinkikliu pavėjinėje AE pusėje Kartą per savaitę kuro keitimo Gama spinduoliai<br />
metu<br />
Iškritos Iškritų rinkikliai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai ir 3 H, 4–12 kartų per<br />
metus; 89 Sr ir 90 Sr, 4 kartus per metus<br />
Dirvožemis Dirvožemio ėminiai iš vietų, kur bus didžiausios iškritos, ilgaamžių Du kartus per metus<br />
Gama spinduoliai ir<br />
90 Sr, vertikalus<br />
radionuklidų akumuliacijai nustatyti<br />
pasiskirstymas<br />
Sausumos augalai, Miško uogos ir grybai iš trijų vietų<br />
Du kartus per metus kartu su Gama spinduoliai<br />
natūralūs produktai<br />
dirvožemio ėminių ėmimu<br />
ir medžiojama Medžiojamų gyvūnų mėsa iš vieno rinkimo punkto, artimo atominei elektrinei Kartą per metus<br />
Gama spinduoliai<br />
fauna<br />
Samanos iš trijų vietų<br />
Kartą per metus po kuro keitimo Gama spinduoliai<br />
Ganyklų žolė<br />
Pienas<br />
Daržo produkcija<br />
Sudėtinis (jungtinis) ėminys, atspindintis pieną gaminančias fermas 0–10 km<br />
nuo atominės elektrinės<br />
Ėminys, atspindintis fermose gaminamą pieną 0–10 km nuo atominės<br />
elektrinės<br />
Du kartus per augimo sezoną<br />
Kartą per savaitę<br />
Ėminys, atspindintis visą regiono pieno produkciją Kartą per mėnesį/ kartą per 2<br />
mėnesius<br />
Gama spinduoliai<br />
131 I ir gama spinduoliai<br />
Bulvės, augančios 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai<br />
Kopūstai, augantys 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai<br />
Salotos, augančios 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai<br />
Grūdinės kultūros Rugiai arba avižos, augančios arčiau nei 20 km nuo atominės elektrinės Kartą per metus Gama spinduoliai<br />
Mėsa<br />
Jautienos ir kiaulienos ėminiai iš gyvulių, auginamų arčiau nei 40 km nuo<br />
atominės elektrinės<br />
Kartą per metus<br />
Gama spinduoliai ir 131 I (jei reikia) –<br />
kartą per mėnesį;<br />
89 Sr,<br />
90 Sr – šešis<br />
kartus per metus)<br />
Gama spinduoliai
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 480<br />
Monitoringo<br />
objektas<br />
Geriamas vanduo<br />
Matavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniai<br />
Geriamo vandens, vandens iš atominės elektrinės ir artimų gyvenviečių<br />
ėminiai<br />
2–4 kartus per metus Gama spinduoliai ir 3 H, 2–4 kartus per<br />
metus, 89 Sr ir 90 Sr, 2 kartus per metus<br />
Ežero vanduo Ėminiai iš 6 stočių aplinkinėse ežero dalyse 4 kartus per metus Gama spinduoliai, 3 H, 89 Sr ir 90 Sr<br />
Dugno nuosėdos Skendos dalelės, surinktos gaudykle stotyse aplinkinėse ežero dalyse Kartą per metus Gama spinduoliai, 238 Pu ir 239,240 Pu<br />
Vandens<br />
indikatoriniai<br />
organizmai<br />
Dugno nuosėdų ėminiai, imami iš keleto stočių aplinkinėse ežero dalyse Du kartus per metus Gama spinduoliai, 90 Sr, 238 Pu ir 239,240 Pu,<br />
vertikalus pasiskirstymas<br />
Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus<br />
Nuolatinis rinkimas per augimo<br />
sezoną<br />
Gama spinduoliai, 4 kartus per augimo<br />
sezoną<br />
Bentosiniai gyviai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr<br />
Vandens augalai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr<br />
Žuvis<br />
Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4 ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš<br />
išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų<br />
Du kartus per metus<br />
Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 481<br />
9.5 Kitas monitoringas<br />
9.5.1 Esama monitoringo sistema<br />
9.5.1.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistema<br />
Lietuvos teritorija tradiciškai vertinama kaip ne-seisminė ar mažai seisminė zona.<br />
Tačiau istoriniai ir dabarties duomenys rodo, kad mažo ar vidutinio intensyvumo<br />
seisminiai įvykiai stebimi ir Baltijos šalių teritorijoje. IAE regione įsteigtos keturios<br />
seismologinių stebėjimų stotys. Duomenys gauti stotyse apdorojami ir analizuojami<br />
sutinkamai su Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) taisyklėmis P-2006-<br />
01 “Reikalavimai seisminio poveikio branduoliniams įrenginiams analizei” (Valstybės<br />
žinios, 2006, Nr. 87-3447) ir TATENA saugumo standartams.<br />
Seisminio perspėjimo monitoringo sistema turi daviklius išdėstytus daugiau nei 30 km<br />
atstume nuo elektrinės ir gali skelbti aliarmą pirmiau nei žemės drebėjimo banga<br />
pasieks stotį. Sistema nustato seisminius įvykius mažesnius nei nustatyti žemės<br />
drebėjimai, kurie netrukdo kitų sistemų darbui ir jų atsiradimas nesudaro jokios rizikos<br />
elektrinės darbui.<br />
9.5.1.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringas<br />
Aušinimo vanduo<br />
Terminių efektų IAE aušinimo vandenyje monitoringas vykdomas sutinkamai su<br />
nurodymais “Leistino Drūkšių ežero vandens pašildymo ribų standartas ir temperatūros<br />
kontrolės metodika” (LAND 7-95/M-02) ir Ignalinos AE aplinkos monitoringo<br />
programa. Teisės akto reikalavimų aprašymą galima rasti 7.1.1.5 skyrelyje “Drūkšių<br />
ežero vandens temperatūros monitoringas”.<br />
Nuotekos<br />
Nuotekų kokybė stebima sutinkamai su Nuotekų tvarkymo reglamentu (Valstybės<br />
žinios, 2007, Nr. 110-4522) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu (Nr.<br />
TV(2)-3, išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento).<br />
Buitinių nuotekų apdorojimas yra pagal sutartį perduotas valstybinei įmonei “<strong>Visagino</strong><br />
Energija”, kuri valdo <strong>Visagino</strong> vandens valymo įrenginius ir taip pat vykdo nuotekų<br />
stebėjimus. Be to nuotekų monitoringas apima regeneracijos ištakų ir lietaus vandens<br />
nuotėkų sistemų stebėjimus. Lietaus vanduo tvarkomas sutinkamai su dokumento<br />
,,Paviršinio vandens tvarkymo reglamentas” (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594)<br />
reikalavimais. Stebėjimai atliekami pašildyto vandens nutekėjimo kanale, įtekėjimo<br />
kanale ir pramoninio-lietaus vandens nutekėjimo kanaluose 1,2 (PLK-1,2), 3 (PLK-3)<br />
bei Panaudoto branduolinio kuro aikštelės nutekėjimo kanale.<br />
9.5.1.3 Aplinkos efektų monitoringas<br />
Istoriškai aplinkos efektų monitoringas buvo <strong>dalis</strong> įvairių valstybės finansuojamų<br />
mokslinių programų (1978–2007) apimančių abudu radiologinį ir neradiologinį<br />
monitoringus. Vandens ekosistemų monitoringo rezultatų santrauka pateikta 7.1.1.4<br />
skyrelyje. Radionuklidų Drūkšių ežero vandenyje monitoringo rezultatų santrauka<br />
pateikta 7.1.1.5 skyrelyje, radiologinės Drūkšių ežero floros ir faunos būsenos<br />
monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.5 skyrelyje, ekotoksikologinės būsenos Drūkšių
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 482<br />
ežere monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.7 skyrelyje ir radiologinės sausumos<br />
floros ir faunos monitoringo rezultatų santrauka – šios PAV ataskaitos 7.6 skyrelyje.<br />
Detalūs mokslinio monitoringo duomenys yra Lietuvos valstybinė mokslo programos<br />
,,Atominė energetika ir aplinka” ataskaitoje (Mokslinių ataskaitų rinkinys, 1993–1997,<br />
Vilnius, sąsiuviniai 1–5) ir neseniai parengtoje Radiacinės saugos centro kartu su<br />
mokslo institucijomis projekto ataskaitoje (Projekto „Įvertinti valstybės įmonės<br />
Ignalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę<br />
ir ekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės<br />
poveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atlikti<br />
elektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto,<br />
oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatyti<br />
apšvitos poveikį žmonėms ir <strong>aplinkai</strong> Ignalinos atominės elektrinės regione“ <strong>ataskaita</strong>,<br />
Vilnius, 2007).<br />
9.5.1.4 Dūmtraukio dujų monitoringas<br />
Pilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu.<br />
Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas remiantis stoties Aukštaitijoje<br />
monitoringo duomenimis (7.2 skyrius).<br />
9.5.1.5 Triukšmo monitoringas<br />
Triukšmo iš IAE lygis reguliariais intervalais nestebimas.<br />
9.5.1.6 Socialinio poveikio monitoringas<br />
Socialinio ekonominio monitoringo IAE regione programa buvo parengta Geologijos ir<br />
geografijos instituto regioninės geografijos skyriuje 2002 metais (R. Baubinas ir kt.,<br />
2002). Programos parengimą finansavo Jungtinių Tautų vystimosi programa, o<br />
koordinavo Socialinės saugos ir darbo ministerija. Monitoringas atliktas pasirengimo<br />
IAE eksploatavimo nutraukimui kontekste. Tikslas buvo galimai sumažinti negatyvų<br />
IAE eksploatavimo nutraukimo poveikį ir padidinti socialinės politikos efektyvumą.<br />
Daugiau informacijos apie socialinius procesus regione pateikta šios PAV ataskaitos 7.9<br />
skyriuje.<br />
9.5.2 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemai
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 483<br />
Naujos AE monitoringo sistema bus sukurta pilnai atitinkanti Lietuvos įstatymus ir<br />
kitus teiės aktus, TATENA rekomendacijas ir Jungtinių Tautų konvencijų<br />
įpareigojimus. Egzistuojanti monitoringo sistema kur galima bus pritaikoma. Tačiau<br />
visos monitoringo sistemos ir prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų šiuolaikinius<br />
tikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Monitoringo vietos ir objektai bus kiek<br />
įmanoma atnaujinami, kad būtų galima palyginti naujai gaunamus rezultatus su<br />
esančiais.<br />
9.5.2.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistema<br />
Esanti seisminio perspėjimo monitoringo sistema IAE aplinkoje įrengta 1999 metais.<br />
Sistema bus pritaikyta ir naujau AE. Be to, nauja AE bus projektuojama ir statoma<br />
įvertinant galimą seisminį aktyvumą.<br />
Visi seisminio perspėjimo monitoringo sistemos įrenginiai bus modernizuoti jei bus<br />
reikalinga kad atitiktų dabartinius nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.<br />
9.5.2.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringas<br />
Aušinimo vanduo<br />
Aušinimo vandens monitoringas apima išmetamo vandens kiekio, temperatūros ir<br />
kokybės nustatymą.<br />
Aušinimo vandens kiekis bus kontroliuojamas pagal naujos AE eksploatavimo<br />
duomenis ir aušinimo vandens siurblių galingumą. Temperatūros stebėjimai bus atlikti<br />
naujoje AE įrengta nenutrūkstamo temperatūros matavimo sistema. Temperatūra bus<br />
stebima automatiniais prietaisais, kurie informaciją siųs tiesiai į reikalingą duomenų<br />
kaupiklį. Įtekančio ir ištekančio vandens temperatūra (ėminių rinkimo stotys paėmimo ir<br />
išleidimo kanaluose) bus matuojama realiame laike. Matavimų valandiniai ir paros<br />
vidurkiai bus saugomi kompiuterinėje sistemoje. Kompiuterinėje sistemoje taip pat bus<br />
saugomi duomenys apie šilumos ir elektros sąnaudas naujosios atominės elektrinės<br />
eksploatavimo metu. Matavimų duomenys naudojami skaičiuojant temperatūros kilimą<br />
šilumokaičiuose ir apskaičiuojant aušinimo vandens srauto greitį. Remiantis<br />
matavimais, taip pat bus apskaičiuotas šiluminės energijos, nukreiptos į Drūkšių ežerą,<br />
kiekis.<br />
Ištekančio aušinimo vandens šiluminis poveikis bus matuojamas Drūkšių ežere.<br />
Nuolatiniai temperatūros matavimai bus atliekami automatiniais prietaisais, įrengtais 2–<br />
4 ėminių rinkimo stotyse. Ėminių rinkimo stočių vietos bus nustatytos įvertinant<br />
reprezentatyvumą. Visais atvejais, kai tai bus galima, bus naudojamos šiuo metu<br />
Ignalinos AE esančios ėminių rinkimo stotys. Aušinimo vandens kokybės monitoringas<br />
yra aprašytas sekančiame skyriuje “Nuotekos”<br />
Nuotekos<br />
Buitinių nuotekų kokybę stebės <strong>Visagino</strong> nuotekų apdorojimo įmonė. ,,<strong>Visagino</strong><br />
energija“ stebi išleidžiamų nuotekų kokybę ir kiekį, kadangi ji yra atsakinga už į aplinką<br />
išmetamo vandens kokybę. Įmonės rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas 2008 m.<br />
gegužės mėnesį, o naujoji įmonė atitiks šiandienos Lietuvos teisės aktų (Nuotekų<br />
tvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522; Paviršinių nuotekų<br />
tvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus ir ES<br />
standartus (Tarybos Direktyva 91/27/EEC dėl miestų nuotekų apdorojimo).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 484<br />
Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų<br />
reikalavimais, kurių laikytis reikalauja ir EEC miestų nuotekų apdorojimo direktyva.<br />
Ėminiai, proporcingi srautui arba renkami 24 valandų periodiškumu, bus renkami tame<br />
pačiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus būtina, paėmime. Minimalus ėminių<br />
kiekis kiekvienais metais bus 12; šie ėminiai bus renkami lygiais intervalais per metus.<br />
Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduotų kietųjų<br />
medžiagų kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga,<br />
į stebėjimų programą taip pat galės būti įtrakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai,<br />
nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yra<br />
pateikti 7.1 skyriuje “Vandens būklė”. Neutralizavimo baseine prieš išmetimą į<br />
aušinimo vandens kanalą bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandens<br />
kokybė bus tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr ,<br />
NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei bus<br />
panaudoti pesticidai, jie taip pat bus įtraukti į stebėjimų programą. Kai tikslinga, turėtų<br />
būti nagrinėjami ir kiti parametrai.<br />
Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžiūros<br />
šuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus įrengti alyvos detektoriai,<br />
automatiškai pranešantys apie aptiktą alyvą. Prieš išmetant į ežerą, alyvos<br />
separatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokybė bus<br />
tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 -<br />
N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS.<br />
Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) ėminių rinkimo ir<br />
laboratorijų darbo patirtis.<br />
9.5.2.3 Aplinkos efektų monitoringas<br />
Į stebėjimų programą bus įtrauktas aplinkos efektų monitoringas. Kartu su vadovybe<br />
bus sudarytas detalus monitoringo (stebėjimų) planas, tačiau į jį gali būti įtraukti, pvz.,<br />
šie rodikliai: fizikinė cheminė vandens kokybė, pirminė produkcija (chlorofilas-a),<br />
vandens augmenija ir žuvų atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas siūlymas dėl<br />
stebėjimų parametrų ir dažnių. Fizikinė cheminė Drūkšių ežero vandens kokybė bus<br />
stebima (tiriama) 3–12 kartų per metus, ėminius imant 2–5 ėminių rinkimo stotyse. Bus<br />
tiriama bent jau pH, O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 .<br />
Jei reikės, bus tiriami ir kiti parametrai.<br />
Pirminės produkcijos stebėjimai gali būti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-a<br />
matavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono ėminių deriniu. Stebėjimai turi būti<br />
atliekami reguliariai (2–6 kartus per mėnesį), imant ėminius keliose ėminių rinkimo<br />
stotyse (2–5) augimo sezono metu.<br />
Vandens augmenijos sudėtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimo<br />
sezono metu, ėminius (pavyzdžius) imant keliose ėminių rinkimo stotyse (2–5). Žuvų<br />
fondo stebėjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 metų. Žuvų rūšinė sudėtis ir gausa<br />
bus tiriama tiek vandens paviršinėje, tiek pakrantės zonoje (2–5 ėminių rinkimo<br />
stotyse). Kiti būdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taip<br />
pat gali būti naudojami. Visais galimais atvejais jau esančiose ėminių rinkimo stotyse<br />
nebus daroma jokių pakeitimų. Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą visi taikomi<br />
ėminių rinkimo ir jų analizės būdai (metodai) bus grindžiami<br />
nacionaliniais/tarptautiniais standartais.
9.5.2.4 Dūmtraukio dujų monitoringas<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 485<br />
Pilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu bus<br />
taikomos ir naujai AE. Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas<br />
remiantis matavimais integruoto monitoringo stotyse.<br />
9.5.2.5 Triukšmo monitoringas<br />
Naujos AE statybos metu bus atliekami triukšmo matavimai jei to reikės.<br />
Naujos AE eksploatavimo metu triukšmo matavimai bus atliekami reguliariai tikslu<br />
nustatyti ar triukšmo iš AE lygis neviršija nustatyto taisyklėmis lygio.<br />
Jei reikės, triukšmo lygis atvirame ore bus išmatuotas vietose, kur toks triukšmas<br />
girdimas žymiai aiškiau.<br />
9.5.2.6 Atliekų registravimas<br />
Įvairių tipų atliekos, atsirandančios atominėje elektrinėje, bus registruojamos.<br />
9.5.2.7 Socialinio poveikio monitoringas<br />
Esamo socialinio ekonominio IAE monitoringo metodai ir rezultatai, kur galima, bus<br />
pritaikyti naujai AE. Kooperacija su interesų grupėmis yra svarbi normalių operacijų<br />
<strong>dalis</strong> visų modernių, socialiai patikimų kompanijų. Žmonių gyvenančių regione<br />
nuomonės bus studijuojamos klausinėjant ir naudojamos paramos projekto socialinio<br />
poveikio apmokėjimui. <strong>Poveikio</strong> sveikatai apmokėjimas yra taip pat projekto socialinio<br />
poveikio apmokėjimo <strong>dalis</strong>. Tinkama naudojimui informacija apie negatyvų projekto<br />
poveikį ir apie galimą jo prevenciją gali būti gauta atviro apsikeitimo su interesų<br />
grupėmis metu. Ryšiai nustatyti poveikio <strong>aplinkai</strong> apmokėjimo procedūrų metu gali<br />
tarnauti kaip bendravimo kanalai ateityje.<br />
Operatorius organizuos reguliarius susirinkimus su kaimyninių sričių atstovais, o esantis<br />
IAE informacijos centras gali platinti informaciją apie naują AE (ekskursijos,<br />
informaciniai biuleteniai, naujienų puslapiai, bukletai, kalendoriai, žurnalai ir kt.). Taip<br />
pat bus tiriamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis gyventojams ir verslui.<br />
9.6 Duomenų ir ataskaitų teikimas<br />
Pasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip per savaitę, duomenys apie mėnesinę taršą (išskyrus<br />
3 H, kurio duomenys pateikiami kas trys mėnesiai) bus pateikiami AAA, RSC ir<br />
VATESI. Monitoringo metinė <strong>ataskaita</strong> bus pateikiama Aplinkos ministerijai, AAA,<br />
RSC, VATESI ir vietos savivaldos institucijoms iki kitų kalendorinių metų balandžio 1<br />
dienos.<br />
Monitoringo ataskaitą sudarys:<br />
· visų Monitoringo programoje numatytų matavimų rezultatai, jų analizė;<br />
· į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras<br />
metinis radionuklidų (pagal sąrašą, pateiktą LAND 42-2007 4 priedo dokumente<br />
„2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos<br />
apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir<br />
skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas)“) aktyvumas;<br />
· bendroji informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, naujoje AE<br />
perdirbtos, susidarę, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos);
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 486<br />
· į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu,<br />
normuotosios taršos vertė;<br />
· taršos ir užterštumo kaitos tendencijos ir jų analizė;<br />
· įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės<br />
dozės (kiekvienam radionuklidui, radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms,<br />
bendra naujos AE), jų palyginimas su apribotąja doze;<br />
· neplanuotų radionuklidų išmetimų į aplinką priežastys, išmetimų analizė;<br />
· kita svarbi informacija.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 487<br />
10 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS<br />
10.1 Įvadas į rizikos analizę<br />
Šiame skyriuje analizuojamos potencialiai galimos avarinės situacijos (rizikos),<br />
tikėtinos vykdant planuojamą ūkinę veiklą, ir kurios gali sukelti poveikį <strong>aplinkai</strong>.<br />
Rizikos vertinimas poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinime (PAV) skiriasi nuo rizikos <strong>vertinimo</strong>,<br />
atliekamo vėliau, AE saugos analizės ataskaitoje (SAA). Paprastai poveikio <strong>aplinkai</strong><br />
<strong>vertinimo</strong> procese AE techninis projektas dar nebūna parengtas, todėl PAV svarbu<br />
identifikuoti galimas avarines situacijas, kurios būtų bendros skirtingų tipų jėgainėms,<br />
bei nustatyti avarines situacijas, darančių didžiausią poveikį <strong>aplinkai</strong>. Rizikos<br />
vertinimas, pateikiamas PAV ataskaitoje, turėtų būti traktuojamas kaip preliminarus, jis<br />
nepakeičia būtinybės atlikti sudėtingesnę ir išsamesnę rizikos analizę, kuri turi būti<br />
pagrįsta realiais projektiniais sprendimais. Vėlesnėse stadijose, kai bus pasirinktas<br />
reaktoriaus tipas ir bus parengtas šio pasirinkto AE tipo techninis projektas, išsami<br />
rizikos analizė, susijusios pasekmės ir prevencinės/poveikio sumažinimo priemonės bus<br />
aprašytos saugos analizės ataskaitoje.<br />
Avarinės situacijos, kurios gali sąlygoti radionuklidų išmetimus ir personalo ir/arba<br />
gyventojų radiacinę apšvitą, yra ypatingai svarbios poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimui.<br />
Vykdant planuojamą ūkinę veiklą dauguma galimų avarinių situacijų gali sąlygoti<br />
radiologinį ir neradiologinį poveikį arba tik neradiologinį poveikį, kaip pavyzdžiui<br />
reaktoriaus avarinio sustabdymo atveju. Avarijos su neradiologinėmis pasekmėmis<br />
paprastai sąlygoja daug mažesnį poveikį. Dauguma neradiologinių cheminių medžiagų<br />
jėgainėje naudojama pagalbiniuose procesuose. Chemikalų saugojimo talpyklų<br />
konstrukcija bei įdiegtos procedūros užtikrina chemikalų saugų naudojimą bei<br />
saugojimą nedarant žalingo poveikio nei <strong>aplinkai</strong>, nei darbuotojams. Pavojingų<br />
chemikalų ar naftos produktų didelių kiekių išmetimo į vandenį, atmosferą ar dirvožemį<br />
rizika yra minimali, todėl tolesnėje analizėje nagrinėjamos tik radiologinių avarijų<br />
pasekmės.<br />
Lietuvos Respublikos teisės aktas „<strong>Poveikio</strong> <strong>aplinkai</strong> <strong>vertinimo</strong> programos ir ataskaitos<br />
rengimo nuostatai“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) nustato, kad planuojamos ūkinės<br />
veiklos avarinės situacijos bei jų galimos rizikos turėtų būti vertinamos pagal norminį<br />
dokumentą „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos <strong>vertinimo</strong><br />
rekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).<br />
”Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Valstybės žinios,<br />
2004, Nr. 130-4649) numato reikalavimus pramoninių avarijų vertinimui. Šio<br />
dokumento 3.1 pastraipoje nurodoma, kad šie nuostatai negalioja objektams, kurie gali<br />
sukelti jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Kadangi radiologinis poveikis yra<br />
pirmaeilės svarbos poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinime, pramoninės avarijos ir jų tyrimas bus<br />
nagrinėjamas techninio projekto etape.<br />
Rizikos vertinimą, atliktą šioje PAV ataskaitoje, sudaro tokie etapai:<br />
· pradinių įvykių, projektinių avarijų (PA), sunkiųjų avarijų identifikavimas;<br />
· avarijų, darančių ribinį poveikį <strong>aplinkai</strong>, atranka ir pasirinkimas;<br />
· jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų<br />
metu nustatymas;<br />
· avarinių radionuklidų išmetimų sklaidos modeliavimas bei gyventojų apšvitos<br />
vertinimas;
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 488<br />
· gyventojų apsaugomųjų veiksmų aprašymas radiologinės ar branduolinės<br />
avarijos atveju.<br />
Pradinių įvykių, PA ir sunkiųjų avarijų pasirinkimas paremtas TATENA saugos<br />
vadovais ir ataskaitomis:<br />
· Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių<br />
sukeltus įvykius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.1);<br />
· Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius<br />
reiškinius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.4);<br />
· Atominių elektrinių avarijų analizė (TATENA saugos standartų serija Nr. 23).<br />
Avarijų analizė, pasekmių klasifikacija ir ribinių atvejų pasirinkimas pateiktas 10.2<br />
skyriuje ir yra paremtas „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos <strong>vertinimo</strong><br />
rekomendacijomis” (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).<br />
Jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų atveju<br />
identifikavimas yra paremtas skirtingų reaktorių tipų projektavimo kontrolės<br />
dokumentacija (angl. Design Control Documentation (DCD)), kuri yra laisvai prieinama<br />
JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainėje (www.nrc.gov). Į DCD yra<br />
įtraukta informacija apie tai, kokie radionuklidai išmetami į aplinką normalios<br />
eksploatacijos metu bei avarijų atveju iš skirtingų tipų reaktorių.<br />
Avarinių išmetimų iš naujosios AE sklaidos modeliavimui buvo naudojama oro kokybės<br />
ir avarinių sąlygų modeliavimo sistema SILAM (http://silam.fmi.fi). Radionuklidų<br />
išmetimai avarijos metu, jų sklaidos modeliavimas ir galimos pasekmės aptarti 10.3<br />
skyriuje.<br />
Avarijos pasekmių vertinimas, gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės ar<br />
branduolinės avarijos atveju yra paremti Lietuvos higienos norma HN 87:2002<br />
„Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose ” (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-<br />
624; 2008, Nr. 35-1251) bei Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsauga<br />
įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai” (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691).<br />
10.2 Naujosios AE rizikos vertinimas<br />
10.2.1 Eksploatacinės būsenos ir avarinė sąlygos AE<br />
Visas apribojimų ir sąlygų, pagal kuriuos AE yra projektuojama, siekiant užtikrinti, kad<br />
kuro pažeidimas ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimas neviršys nustatytų ribų, rinkinys<br />
sudaro AE projektavimo pagrindus. Laikantis projektavimo pagrindų, nagrinėjamas tam<br />
tikras skaičius nenumatytų įvykių, tarp jų operatorių klaidos ir įrangos gedimai, kurių<br />
pasekmės arba galimos pasekmės yra reikšmingos saugos požiūriu. Pagal įvykio<br />
pasireiškimo tikimybę ir galimas pasekmes įvykis gali būti klasifikuojamas kaip<br />
numatytas eksploatacijos sutrikimas (dar vadinamas pereinamuoju režimu), projektinė<br />
avarija, neprojektinė avarija arba sunkioji avarija.<br />
Normali eksploatacija – tai tokia AE eksploatacija, kurios charakteristikos neviršija<br />
nustatytų eksploatacinių ribų ir sąlygų. Tai apima paleidimą, eksploataciją, stabdymą,<br />
sustabdymą, techninį aptarnavimą, bandymus ir kuro perkrovimą. Galimų radiologinių<br />
poveikių <strong>aplinkai</strong> naujosios AE normalios eksploatacijos metu vertinimas pateiktas 7<br />
skirsnyje.<br />
Numatytas eksploatacinis sutrikimas (NES) yra eksploatacijos proceso nukrypimas nuo<br />
normalios eksploatacijos eigos, kuris, kaip tikimasi, įvyks bent vieną kartą per AE<br />
eksploatacijos laiką, bet kuris atitinkamų projektinių priemonių dėka nesukelia saugai
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 489<br />
svarbių elementų pažeidimo ir nesudaro avarinės situacijos. NES nėra klasifikuojamas<br />
kaip avarija; tai <strong>dalis</strong> AE eksploatacinės būsenos, kurią sudaro normali eksploatacija ir<br />
NES. Numatytų eksploatacinių sutrikimų pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijos<br />
tiekimo nutrūkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikiančios<br />
jėgainės atskirų elementų veikimo sutrikimas, kontrolės įrenginių atskirų elementų<br />
funkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrūkimas. AE<br />
yra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai į aplinką retai viršija<br />
normaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinės<br />
gyventojų apšvitos dozės apribojimas, atsižvelgiant į NES, neturi viršyti 0,2 mSv per<br />
metus.<br />
Projektinės avarijos (PA) – tai avarinės situacijos, kurių siekiama išvengti branduolinį<br />
objektą projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kurių metu projekte nustatyti<br />
parametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytose ribose, o į aplinką<br />
išmestų radionuklidų aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribinių aktyvumų. PA<br />
atveju AE saugos sistemos ir apsauginis kiautas taip riboja radioaktyviųjų medžiagų<br />
kiekį, išmetamą į aplinką, kad nėra būtina taikyti apribojimus žemės bei maisto<br />
produktų vartojimui, o pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr.<br />
35-1251) maksimali spinduliuotės dozė gyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv.<br />
Tipiškų PA pavyzdžiai yra reaktyvumo kontrolės praradimas, kuro tvarkymo avarijos,<br />
avarijos su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t.<br />
Avarija, įvykstanti už projektavimo pagrindų ribų, yra vadinama neprojektine avarija<br />
(NA). Tokios avarijos metu gali įvykti arba gali neįvykti reaktoriaus aktyviosios zonos<br />
degradacija (sąlygojanti reikšmingą aktyviosios zonos pažeidimą). NA pavyzdžiai yra<br />
visiškas elektros energijos ar vandens tiekimo nutrūkimas, LOCA kartu su visišku<br />
avarinės aktyviosios zonos aušinimo sistemos sutrikimu ir t.t.<br />
Avarinė būsena, apimanti didelę aktyviosios zonos degradaciją, yra vadinama sunkioji<br />
avarija (SA). SA dažnis yra mažesnis negu kartą per 1 000 000 reaktoriaus<br />
eksploatacijos metų (TATENA saugos standartų serija Nr. 23). SA atveju pažeidžiama<br />
didelė <strong>dalis</strong> kuro rinklių reaktoriuje, ir didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis<br />
išmetamas į apsauginį kiautą, kuris neleidžia įvykti dideliam išmetimui į aplinką.<br />
Didžiausi leidžiami išmetimai po sunkiosios avarijos turi nesukelti ūmių poveikių<br />
gyventojų sveikatai netoli nuo AE, neturi sąlygoti ilgalaikių didelių žemės plotų ar<br />
vandens naudojimo apribojimų. Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų SA<br />
atveju. Todėl poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimui naudojama didžiausias leistinas<br />
radioaktyviųjų medžiagų išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137<br />
išmetimas į orą), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas<br />
395/91). Pagal Suomijos valstybinės tarybos nutarimą (395/91) avarijos, sukeliančios<br />
didelius radioaktyviųjų medžiagų išmetimus, turi būti labai mažai tikėtinos. Projektinis<br />
kriterijus šiam labai mažai tikėtinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui nustatytas<br />
Suomijos Radiacinės ir branduolinės saugos inspekcijos (STUK) vadove YVL 2.8, kur<br />
nurodoma, kad vidutinė išmetimų, viršijančių nustatytą Cs-137 100 TBq vertę, tikimybė<br />
turi būti mažesnė negu 5·10 -7 per metus. AE projektavimo etape patvirtinama, kad<br />
sunkiosios avarijos tikimybė yra mažesnė negu kartą per 1 000 000 reaktoriaus<br />
eksploatacijos metų.<br />
Daugelis techninių priemonių, skirtų gyventojų radiacinei apsaugai normalios<br />
eksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacinės saugos esant avarinėms sąlygoms.<br />
Ypatingosios priemonės, numatytos gyventojų apsaugai avarinėse situacijose, yra<br />
tokios:<br />
· apsauginio kiauto sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus į<br />
aplinką;
· radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sumažinimas.<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 490<br />
Pirmasis gyventojų apsaugos reikalavimas yra užtikrinti, kad yra priemonės, kurių<br />
pagalba išmetimus į aplinką galima nutraukti. Apsauginio kiauto sandarumas<br />
užtikrinamas įvairių priemonių pagalba, tarp jų sandarumas, paremtas oru pernešamų<br />
radioaktyviųjų medžiagų matavimais reaktoriaus pastate.<br />
Antrasis reikalavimas yra užtikrinti, kad ten, kur vyksta išmetimai, jie sumažinami<br />
atitinkamos filtracijos dėka bei užtikrinant mažesnį radionuklidų (konkrečiai jodo)<br />
lakumą.<br />
10.2-1 lent. pateikiamas galimas įvykių pasireiškimo suskirstymas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 491<br />
10.2-1 lent. Įvykių pasireiškimo suskirstymas, pagal (TATENA saugos standartų<br />
seriją Nr. 23).<br />
Pasireiškimo<br />
dažnis (per<br />
reaktoriaus<br />
eksploatacijos<br />
metus)<br />
10 -2 – 1<br />
(numatomas<br />
per jėgainės<br />
eksploatacijos<br />
laiką)<br />
10 -4 – 10 -2<br />
(galimybė<br />
didesnė negu<br />
1% per<br />
jėgainės<br />
eksploatacijos<br />
laiką)<br />
10 -6 – 10 -4<br />
(galimybė<br />
mažesnė negu<br />
1% per<br />
jėgainės<br />
eksploatacijos<br />
laiką)<br />
< 10 -6<br />
(labai mažai<br />
tikėtina)<br />
10.2.2 Išoriniai įvykiai<br />
Charakteristikos<br />
Terminologija<br />
Tikėtinas NES Numatomi pereinamieji<br />
režimai, pereinamieji režimai,<br />
įprasti gedimai, vidutinio<br />
dažnumo incidentai, sutrikimų<br />
sąlygos, nenormalios sąlygos<br />
Įmanomas PA Retai pasikartojantys<br />
incidentai, retai<br />
pasikartojantys gedimai,<br />
ribiniai gedimai, avarinės<br />
sąlygos<br />
Mažai<br />
tikėtinas<br />
Menkai<br />
tikėtinas<br />
Priimtinumo<br />
kriterijai<br />
Kuras<br />
nepažeidžiamas<br />
Jokio radiologinio<br />
poveikio nėra arba<br />
jokio radiologinio<br />
poveikio už<br />
draudžiamosios<br />
zonos ribų<br />
NA Avarinis gedimas Radiologinės<br />
pasekmės už<br />
draudžiamosios<br />
zonos,<br />
neviršijančios<br />
nustatytų ribų<br />
SA Avarinis gedimas Reikalingas avarinis<br />
reagavimas<br />
Aikštelės <strong>vertinimo</strong> procese nustatomi pavojai, susiję su išoriniais įvykiais, kurie turi<br />
būti išnagrinėti AE projekte. Šie išoriniai pavojai yra sugrupuoti į išorinius gamtinius<br />
įvykius ir išorinius žmogaus veiklos sąlygotus poveikius. Gamtiniai įvykiai, į kuriuos<br />
paprastai atsižvelgiama projektuojant AE, yra tokie:<br />
· žemės drebėjimas;<br />
· išorinis potvynis;<br />
· ekstremalios temperatūros;<br />
· ekstremalūs vėjai ir uraganai;<br />
· lietus, sniegas, ledo susidarymas;<br />
· sausra;<br />
· žaibas;<br />
· gamtiniai gaisrai.<br />
Paprastai nagrinėjami tokie išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai:<br />
· lėktuvo kritimas;<br />
· pavojai dėl greta esančių įrenginių, transporto veiklos (raketų, dujų debesies,<br />
sprogimo bangos ir t.t.);<br />
· elektromagnetinė interferencija;<br />
· sabotažas, teroristų ataka;<br />
· grunto nusėdimas;<br />
· išorinis gaisras;<br />
· aušinimo vandens paėmimo konstrukcijų blokavimas ar pažeidimas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 492<br />
10.2.3 Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear Event Scale<br />
(INES))<br />
Avarinių sąlygų AE aprašymas pateiktas 10.2.1 skyriuje. Tačiau toks suskirstymas<br />
nerodo avarijos reikšmingumo. Pavyzdžiui, ir kuro tvarkymo avarijos, ir LOCA yra<br />
projektinės avarijos, tačiau šių avarijų pasekmės yra labai skirtingos. Todėl buvo įdiegta<br />
tarptautinė branduolinių įvykių skalė INES (TATENA ir EBPO/BEA, 2001), skirta<br />
užtikrinti spartų informacijos perdavimą žiniasklaidai bei visuomenei apie įvykių<br />
visuose branduolinės energetikos objektuose, susijusiuose su civiline branduoline<br />
pramone, įskaitant įvykius, kurių metu naudojami spinduliuotės šaltiniai ir gabenamos<br />
radioaktyviosios medžiagos, reikšmingumą saugai. Tinkamai sugrupuodama įvykius,<br />
INES palengvina bendrą suvokimą apie incidentus ir avarijas AE (žr. 10.2-2 lent.).<br />
Įvykiai, apie kuriuos turi būti pranešama, yra 2 ar aukštesnio lygio bei įvykiai, keliantys<br />
tarptautinės bendruomenės susidomėjimą.<br />
Įvykiai, turintys branduolinės ar radiologinės reikšmės, klasifikuojami naudojant INES<br />
skalę, kuri yra padalinta į aštuonis lygius. Gamybiniai įvykiai, neapimantys<br />
branduolinių ar radiologinių operacijų, nevertinami pagal skalę (angl. „out of scale“).<br />
Toks pavyzdys yra gaisras, jeigu jis nesąlygoja jokio galimo radiologinio pavojaus ir<br />
nepaveikia saugos lygio. Numatyti eksploatacijos sutrikimai priklauso INES 0 lygiui.<br />
Buvo atrinkti penki lygiai, skirti apibrėžti poveikiams už aikštelės ribų, rimčiausias iš jų<br />
yra INES 7 lygis. Tokios avarijos metu būtų išmesta į aplinką didelė AE aktyviosios<br />
zonos radionuklidų <strong>dalis</strong>. Lengviausios, INES 3 lygio avarijos atveju gyventojas gautų<br />
dozę, apytiksliai lygią vienai dešimtajai didžiausios leidžiamos metinės dozės. Žemiau<br />
INES 3 lygio turi būti svarstomas tik poveikis aikštelėje bei poveikis „apsaugos gilyn“<br />
barjerams.<br />
Incidentai, kurių metu civilinės saugos veiksmai nereikalingi, išsidėsto nuo INES 1<br />
lygio (anomalija) iki INES 3 lygio (pavojingas incidentas). Avarija, nesukelianti<br />
reikšmingo pavojaus už aikštelės ribų, priskiriama INES 4 lygiui. Šiuos lygius apibrėžia<br />
kritinės grupės gauta dozė. Avarijų, priskiriamų INES 5 lygiui, pasekmės yra riboti<br />
išmetimai, dėl kurių būtų dalinai įgyvendintos atsakomosios priemonės, įtrauktos į<br />
avarinius planus tikėtinų poveikių žmonių sveikatai sumažinimui. INES 6-7 lygiai<br />
klasifikuojami kaip avarijos, kurioms įvykus būtina įgyvendinti civilinės saugos<br />
veiksmus. Pastaruosius lygius apibūdina išmestų radioaktyviųjų medžiagų kiekis,<br />
atitinkantis radiologinį ekvivalentą pagal nustatytą radioizotopo I-131 terabekerelių<br />
skaičių.<br />
Didžioji dauguma įvykių, apie kuriuos pranešama iš pasaulyje eksploatuojamų AE,<br />
priskiriami žemesniems nei INES 3 lygiams.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 493<br />
10.2-2 lent. Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).<br />
Lygis /<br />
Aprašymas<br />
INES 0<br />
Nuokrypiai<br />
INES 1<br />
Anomalija<br />
INES 2<br />
Incidentas<br />
INES 3<br />
Pavojingas<br />
incidentas<br />
INES 4<br />
Avarija,<br />
nesukelianti<br />
didelės rizikos<br />
už aikštelės ribų<br />
Įvykių apibūdinimas<br />
Nukrypimai nuo normalios eksploatacijos sąlygų gali būti klasifikuojami kaip<br />
INES 0, kai eksploatacijos ribos ir sąlygos nėra viršijamos, o tokie<br />
nukrypimai yra valdomi pagal atitinkamas procedūras.<br />
Pavyzdžiai: dubliuojančios sistemos vienetinis atsitiktinis gedimas, aptiktas<br />
periodinių inspektavimų ar bandymų metu, planuotas reaktoriaus atjungimas<br />
ir nežymus apsauginio kiauto sandarumo praradimas kontroliuojamojoje<br />
zonoje be rimtesnių pasekmių saugos kultūrai.<br />
Anomalija, kurios parametrai viršija nustatytas eksploatacijos ribas, bet<br />
išlieka visi „apsaugos gilyn“ barjerai. Tai gali būti dėl įrangos gedimo,<br />
operatoriaus klaidos ar procedūrų neatitikimų ir tai gali atsitikti vykdant<br />
veiklas, kurias apima skalė, tokias kaip elektrinės eksploatacija,<br />
radioaktyviųjų medžiagų transportavimas, kuro tvarkymas ir atliekų<br />
saugojimas.<br />
Pavyzdžiai: techninių specifikacijų ar transportavimo nuostatų pažeidimas,<br />
nedideli defektai vamzdyne, neatitinkantys priežiūros programos nustatymų.<br />
Apima incidentus su reikšmingu saugos požiūriu gedimu, bet su pakankamu<br />
„apsaugos gilyn“ barjerų skaičiumi, galinčiu susidoroti su papildomais<br />
gedimais. Įvykiai, sukeliantys dozę darbuotojui, viršijančią nustatytą<br />
didžiausią leidžiamą metinę dozę, ir/arba įvykis, sąlygojantis didelių<br />
radioaktyviųjų medžiagų kiekių atsiradimą įrenginiuose, nenumatyti projekte<br />
ir reikalaujantys koreguojančių veiksmų.<br />
Išorinis radioaktyviųjų medžiagų išmetimas, sąlygojantis gyventojų kritinės<br />
grupės dešimtųjų dalių mSv dydžio dozę. Esant tokiam išmetimui gali būti<br />
reikalingos apsaugomosios priemonės už aikštelės ribų. Įvykiai aikštelėje,<br />
sąlygojantys darbuotojams dozę, galinčių sukelti ūmius poveikius sveikatai,<br />
ir/arba sąlygojantys ženklų užterštumo pasklidimą. Tolesnis saugos sistemų<br />
gedimas gali sudaryti avarines sąlygas.<br />
Toks incidentas yra buvęs Paks AE Vengrijoje 2003 m. Elektros energijos<br />
tiekimo atjungimo metu kuro rinklės buvo valomos gilaus vandens baseino<br />
dugne, atskirame valymo įrenginyje. Dėl įrangos projektinio gedimo,<br />
šilumnešio cirkuliacijos sistema buvo sutrikdyta, todėl kuro rinklės perkaito.<br />
Tai sukėlė radioaktyviųjų inertinių dujų bei nedidelio jodo kiekio išmetimą į<br />
reaktoriaus salę. Išmetimai už aikštelės ribų buvo nereikšmingi; išorinės<br />
spinduliuotės lygiai aikštelėje ir greta jos neviršijo normalių foninių lygių.<br />
Žmonės nebuvo sužeisti; spinduliuotės dozė darbuotojams sudarė<br />
daugiausiai 10% didžiausios leidžiamos metinės dozės.<br />
Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, sąlygojantis kelių mSv dozę<br />
gyventojų kritinei grupei. Mažai tikėtina, kad būtų reikalingi apsaugomieji<br />
veiksmai už aikštelės ribų. Aikštelėje padaroma ženkli žala įrenginiams. Dėl<br />
avarijos apšvitinami vienas ar daugiau darbuotojų, viršijant dozę, todėl<br />
susidaro didelė mirties tikimybė.<br />
Toks įvykis yra buvęs Japonijoje, Tokkaimure branduolinio kuro gamykloje,<br />
kur 1999 m. įvyko kritiškumo avarija. Trys darbuotojai gavo per didelę<br />
apšvitos dozę, du iš jų dėl apšvitos vėliau mirė. Gamykla buvo miesto<br />
teritorijoje, kuri vėliau buvo evakuota, toliau gyvenantiems gyventojams buvo<br />
patarta saugotis. Plonos pastato bei urano konteinerio sienos neapsaugojo<br />
aplinkos nuo spinduliuotės. Didžiausia asmens, ne darbuotojo, gauta dozė<br />
siekė 16 mSv.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 494<br />
Lygis /<br />
Aprašymas<br />
INES 5<br />
Avarija,<br />
sukelianti riziką<br />
už aikštelės ribų<br />
INES 6<br />
Didelė avarija<br />
INES 7<br />
Sunkioji avarija<br />
Įvykių apibūdinimas<br />
Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką (kiekiais, radiologiškai<br />
atitinkančiais nuo šimtų iki tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykus tokiam<br />
išmetimui, tikėtina, kad reikėtų dalinai įgyvendinti avarijos likvidavimo ir<br />
gyventojų apsaugos priemones, įtrauktas į avarinius planus tikėtinų poveikių<br />
sveikatai sumažinimui. Aikštelėje padaroma rimta žala įrenginiams. Ši avarija<br />
gali apimti didelę aktyviosios zonos dalį, gali išsivystyti į sunkią kritiškumo<br />
avariją arba sunkų gaisrą ar sprogimą, kurių metu vyksta didelių<br />
radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas įrenginių viduje.<br />
Incidentas Three Mile Island (JAV) 1979 m. buvo INES 5 lygio įvykis. Avarija<br />
prasidėjo dėl protėkio reaktoriaus sistemoje. Buvo automatiškai paleistas<br />
reaktoriaus avarinis aušinimas, kurį klaidingai nutraukė operatoriai. Tai<br />
sukėlė perkaitimą ir dalinį aktyviosios zonos išsilydimą. Nepaisant rimtos<br />
reaktoriaus aktyviajai zonai padarytos žalos slėginis indas ir apsauginis<br />
kiautas išliko nepažeisti, todėl buvo užkirstas kelias išmetimui į aplinką.<br />
Poveikiai <strong>aplinkai</strong> buvo nereikšmingi.<br />
Išorinės radioaktyviųjų medžiagų išlakos (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais<br />
dešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykis tokiam išmetimui, tikėtina,<br />
kad reikėtų pilnai įgyvendinti avarijos likvidavimo ir gyventojų apsaugos<br />
priemones, įtrauktas į vietinius avarinius planus rimtų poveikių sveikatai<br />
apribojimui.<br />
Yra įvykusi tik viena INES 6 lygio avarija. Tai įvyko Tarybų Sąjungoje<br />
(dabartinėje Rusijoje) 1957 m., perdirbimo gamykloje prie Kyštym miesto.<br />
Talpykla su didelio aktyvumo skystosiomis atliekomis buvo susprogdinta, kas<br />
sukėlė radioaktyviųjų medžiagų išmetimą. Poveikiai sveikatai buvo apriboti<br />
įgyvendinus likvidavimo ir gyventojų apsaugos priemones, tokias kaip aplink<br />
gyvenančių gyventojų evakuacija.<br />
Didelių radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas iš didelio įrenginio (pvz., iš<br />
reaktoriaus aktyviosios zonos). Paprastai tai būna trumpaamžių ir ilgaamžių<br />
dalijimosi produktų mišinys (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais daugiau kaip<br />
dešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Dėl tokio išmetimo susidarytų<br />
ūmių poveikių sveikatai pasireiškimo tikimybė; uždelsti poveikiai sveikatai<br />
didelėje teritorijoje; galimybė, kad bus įtraukta daugiau nei viena šalis;<br />
ilgalaikės pasekmės <strong>aplinkai</strong>.<br />
Yra įvykusi tik viena INES 7 lygio avarija; tai buvo avarija Černobylio<br />
atominėje elektrinėje1986 m. Tarybų Sąjungoje (dabartinėje Ukrainos<br />
teritorijoje). Reaktorių sunaikino sprogimas, po to prasidėjo grafito,<br />
naudojamo kaip lėtiklis reaktoriuje, gaisras. Tai sukėlė didžiulį radioaktyviųjų<br />
medžiagų išmetimą į aplinką. Keletas elektrinės darbuotojų bei žmonių,<br />
dalyvaujančių valyme, žuvo dėl avarijos sukeltų sužeidimų arba<br />
spinduliuotės sukelto tiesioginio poveikio sveikatai. Buvo nustatyta 30 km<br />
spindulio draudžiamoji zona aplink reaktorių, apie 135 000 žmonių buvo<br />
evakuota.<br />
Labai didelį skaičių atskirų avarijų scenarijų atominėje elektrinėje galima išvesti iš<br />
įvykių kategorijų, jėgainės eksploatacinių būsenų, taikytinų priimtinumo kriterijų ir t.t.<br />
derinių. Net saugos analizės <strong>ataskaita</strong>i pilna visų sudaromų scenarijų analizė nėra<br />
praktiška ir logiška. Todėl PAV vertinime nagrinėjamos tik tipiškos AE avarijos<br />
(kritiškumo avarija, avarija su šilumnešio praradimo, kuro tvarkymo avarijos ir t.t.).<br />
Kadangi numatomi eksploataciniai sutrikimai nedaro reikšmingo poveikio darbuotojams<br />
ir jokio poveikio <strong>aplinkai</strong>, PAV jie nėra nagrinėjami.<br />
10.2.4 Rizikos identifikavimas ir analizė<br />
Rizikos analizės rezultatai pateikti 10.2-3 lent. Lentelės struktūra ir turinys atitinka<br />
norminiame dokumente „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos <strong>vertinimo</strong><br />
rekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297) pateiktas
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 495<br />
rekomendacijas. Galimų avarijų padarinių (žmonėms, <strong>aplinkai</strong> ir nuosavybei)<br />
klasifikacija, klasifikacija pagal avarijos plėtojimosi greitį ir avarijos tikimybę<br />
paaiškinta žemiau. Išsamesni paaiškinimai yra pateikti „Planuojamos ūkinės veiklos<br />
galimų avarijų rizikos <strong>vertinimo</strong> rekomendacijose“ (Informaciniai pranešimai, 2002,<br />
Nr. 61-297).<br />
Pasekmių žmonių gyvybei ir sveikatai klasifikacija (L)<br />
Žymėjimas Klasė<br />
Požymiai<br />
1 Nereikšmingos laikinas lengvas savijautos pablogėjimas<br />
2 Ribotos keletas sužalojimų, ilgalaikis savijautos pablogėjimas<br />
3 Didelės keletas sunkių sužalojimų, labai žymus savijautos pablogėjimas<br />
4 Labai didelės kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika - keliasdešimt sunkiai<br />
sužalotų, iki 500 - evakuotų<br />
5 Katastrofinės keliolika mirčių, keli šimtai sunkiai sužalotų, daugiau kaip 500<br />
evakuotų<br />
Pasekmių gamtai klasifikacija (E)<br />
Žymėjimas Klasė<br />
Požymiai<br />
1 Nereikšmingos nėra užteršimo, poveikis lokalizuotas<br />
2 Ribotos nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas<br />
3 Didelės nestiprus užteršimas, išplitęs poveikis<br />
4 Labai didelės stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas<br />
5 Katastrofinės ypač stiprus užteršimas, išplitęs poveikis<br />
Pasekmių materialinėms vertybėms (nuosavybei) klasifikacija (P)<br />
Žymėjimas Klasė<br />
Padarytos žalos vertė, tūkst. Lt.<br />
1 Nereikšmingos mažiau 100<br />
2 Ribotos 100 - 200<br />
3 Didelės 200 - 1000<br />
4 Labai didelės 1000 - 5000<br />
5 Katastrofiniai daugiau 5000<br />
Avarijų plėtojimosi greičio klasifikacija (S)<br />
Žymėjimas Klasė<br />
Požymiai<br />
1 Ankstyvas ir aiškus padariniai lokalizuoti, žalos nėra<br />
įspėjimas<br />
2 Vidutiniškas šiek tiek išplitęs, nežymi žala<br />
3 Jokio įspėjimo vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labai<br />
staigus (sprogimas)<br />
Avarijų tikimybės klasifikacija (Pb)<br />
Žymėjimas Klasė<br />
Grubiai paskaičiuotas dažnis<br />
1 Neįmanoma rečiau negu kartą per 1000 metų<br />
2 Beveik neįmanoma kartą per 100 - 1000 metų<br />
3 Visiškai tikėtina kartą per 10 - 100 metų<br />
4 Tikėtina kartą per 10 - 1 metus<br />
5 Labai tikėtina dažniau kaip kartą per metus
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 496<br />
Pasekmių svarbos klasifikacija (Pr)<br />
Žymėjimas Pasekmių požymiai<br />
A<br />
B<br />
C<br />
D<br />
E<br />
Nereikšmingos<br />
Ribotos<br />
Didelės<br />
Labai didelės<br />
Katastrofinės
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 497<br />
10.2-3 lent. Galimų avarijų, kurias sąlygoja planuojama ūkinė veikla, rizikos analizė.<br />
L – pasekmės sveikatai ir gyvybei S – avarijos plėtojimosi greitis<br />
E – pasekmės gamtai<br />
Pb – tikimybė<br />
P – pasekmės turtui<br />
Pr – pasekmių svarba<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
AE<br />
AE<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba;<br />
PBK ir<br />
radioaktyv<br />
iųjų atliekų<br />
saugojimas<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba;<br />
PBK ir<br />
radioaktyv<br />
iųjų atliekų<br />
saugojimas<br />
Poveikis<br />
konstrukcijo<br />
ms<br />
Poveikis<br />
konstrukcijoms<br />
Išoriniai<br />
gamtiniai<br />
įvykiai<br />
(Projektiniai<br />
įvykiai)<br />
Išoriniai<br />
žmogaus<br />
veiklos<br />
sąlygoti<br />
įvykiai<br />
(Projektini<br />
ai įvykiai)<br />
Lėktuvo<br />
kritimas;<br />
teroristų<br />
ataka<br />
Nuosavybė<br />
Nuosavybė<br />
Eksploatuo<br />
jantys<br />
darbuotojai<br />
,<br />
gyventojai,<br />
Apkrovos ir poveikiai AE<br />
eksploatacijai dėl žemės<br />
drebėjimo, potvynio,<br />
ekstremalių temperatūrų,<br />
vėjų ir uraganų; lietaus;<br />
sniego, žaibo ir t.t.<br />
Apkrovos ir poveikiai AE<br />
eksploatacijai dėl<br />
sprogimo bangos ir raketų;<br />
išorinio gaisro;<br />
elektromagnetinės<br />
interferencijos ir t.t.<br />
Šie ekstremalūs įvykiai<br />
gali sąlygoti AE<br />
konstrukcijos pažeidimą,<br />
įmanomos radioaktyviųjų<br />
medžiagų išlakos.<br />
L E P S Pb Pr<br />
- - 1 1 5 A Į išorinių gamtinių<br />
įvykiai apkrovų<br />
derinius atsižvelgiama<br />
AE projektavimo ir<br />
statybos metu, saugos<br />
sistemos suprojektuotos<br />
atlaikyti šias išorines<br />
gamtines apkrovas ir<br />
poveikius.<br />
- - 1 1 2 A Į išorinius žmogaus<br />
veiklos sąlygotus<br />
įvykius yra<br />
atsižvelgiama AE<br />
projektavimo metu.<br />
Naudojami atitinkami<br />
projektavimo standartai<br />
bei medžiagos.<br />
3 2 2 3 1 C Tikimasi, kad visos<br />
naujosios AE<br />
pasižymės sugebėjimu<br />
pilnai atlaikyti lėktuvo<br />
kritimo bei kitų<br />
Vandens lygis Drūkšių ežere<br />
yra reguliuojamos<br />
hidrotechninių įrenginių<br />
pagalba (žr. 7.1.1 skyrių). Jei<br />
šis reguliuojantis įrenginys<br />
bus sugriautas dėl išorinių<br />
įvykių, vandens lygis<br />
sumažės iki 139,1 m.<br />
Vandens lygio kritimo<br />
procesas bus gana ilgas.<br />
Dabartinio aušinimo vandens<br />
paėmimo kanalo dugnas yra<br />
135 m lygyje. Todėl AE<br />
aušinimas nebus visiškai ir<br />
greitai sutrikdytas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 498<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
AE<br />
AE<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba<br />
Kuro<br />
perkėlimas<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
(Neprojek<br />
tiniai<br />
įvykiai)<br />
Reaktyvu<br />
mo<br />
kontrolės<br />
praradimas<br />
(PA)<br />
Kritiškumo<br />
avarija<br />
(PA)<br />
nuosavybė<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai,<br />
nuosavybė<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai,<br />
nuosavybė<br />
Reaktyvumo kontrolės<br />
praradimas gali sąlygoti<br />
per didelį šilumos<br />
susidarymą<br />
branduoliniame kure bei<br />
su tuo susijusį barjerų,<br />
saugančių nuo<br />
radioaktyviųjų medžiagų<br />
išmetimų, pažeidimą.<br />
Intensyvūs spinduliuotės<br />
laukai dėl tiesioginės<br />
neutronų ir gama<br />
spinduliuotės, sukeliantys<br />
potencialiai didelę<br />
darbuotojų radiacinę<br />
apšvitą; gyventojų apšvita<br />
dėl išmetimų;<br />
eksploatacijos nutrūkimas.<br />
Intensyvūs spinduliuotės<br />
laukai dėl tiesioginės<br />
neutronų ir gama<br />
spinduliuotės, sukeliantys<br />
potencialiai didelę<br />
darbuotojų radiacinę<br />
apšvitą; gyventojų apšvita<br />
dėl išmetimų;<br />
L E P S Pb Pr<br />
teroristų keliamų<br />
grėsmių poveikį<br />
konstrukcijų<br />
vientisumui.<br />
Atitinkamos fizinės<br />
apsaugos priemonės.<br />
2 2 1 1 2 B Reaktyvumo kontrolės<br />
sistemos yra<br />
suprojektuotos su<br />
atitinkamomis<br />
reaktyvumo galimo<br />
laipsnio ir didėjimo<br />
spartos ribomis,<br />
siekiant užtikrinti, kad<br />
reaktyvumo avarijos<br />
poveikiai negalėtų<br />
sąlygoti nei reaktoriaus<br />
šilumnešio slėgio<br />
slenksčio pažeidimo,<br />
nei sutrikdyti<br />
aktyviosios zonos, ją<br />
palaikančių<br />
konstrukcijų ar kitų<br />
reaktoriaus slėginio<br />
bako vidaus įrenginių<br />
tiek, kad būtų ženkliai<br />
pakenkta aktyviosios<br />
zonos aušinimui.<br />
1 2 1 2 1 B Avarijos pasireiškimo<br />
galimybė ir jos<br />
pasekmės yra ribojamos<br />
projektinių ir<br />
eksploatacinių<br />
procedūrų dėka.<br />
Pagrindinis pavojus yra<br />
darbuotojams. Antroji<br />
pasekmė gali būti<br />
trumpaamžių radioaktyviojo<br />
skilimo produktų išmetimas<br />
už aikštelės ribų bei galimas<br />
komplekso užterštumas.<br />
Daugeliu atvejų poveikiai už
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 499<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
L E P S Pb Pr<br />
eksploatacijos nutrūkimas.<br />
aikštelės ribų ir aikštelėje<br />
neviršija INES 4 lygio.<br />
AE Kuro<br />
perkėlimas<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Kuro<br />
tvarkymo<br />
avarija<br />
(PA)<br />
Eksploatuo<br />
jantys<br />
darbuotojai<br />
Avarija gali įvykti dėl<br />
kuro rinklių kėlimo<br />
mechanizmo gedimo, dėl<br />
kurio pakelta kuro rinklė<br />
nukrenta ant reaktoriaus<br />
aktyviosios zonos arba į<br />
PBK saugojimo baseiną.<br />
Radiacinė darbuotojų<br />
apšvita;<br />
eksploatacijos nutrūkimas<br />
1 1 - 1 3 A Pagal eksploatavimo<br />
procedūras tokios<br />
avarijos atveju<br />
ventiliacijos sistema<br />
turi būti išjungta, o<br />
reaktoriaus pastato ar<br />
kuro pastato kuro<br />
tvarkymo zona<br />
izoliuota. Priklausomai<br />
nuo AE konfigūracijos<br />
apsauginis kiautas<br />
daugeliu atvejų taip pat<br />
sudarys vieną iš saugos<br />
lygmenų.<br />
Įvykiai nepanaudoto kuro<br />
tvarkymo metu paprastai<br />
priskiriami INES 0 lygiui,<br />
jeigu nėra panaudoto kuro<br />
elementų pažeidimo rizikos.<br />
Radionuklidų kiekis<br />
pavienėje apšvitintoje kuro<br />
rinklėje yra daug mažesnis<br />
nei panaudoto kuro baseine ar<br />
reaktoriaus aktyviojoje<br />
zonoje.<br />
Kol yra užtikrinamas<br />
panaudotos kuro rinklės<br />
aušinimas, tol būna<br />
užtikrinamas svarbus saugos<br />
lygmuo, kadangi kuro<br />
matricos vientisumui nedaro<br />
poveikio perkaitimas.<br />
Bendrai su kuro perkaitimu<br />
yra susiję dideli laiko<br />
masteliai.<br />
Įvykiai, kurie neįtakoja<br />
panaudotų kuro rinklių<br />
elementų aušinimo, o tik<br />
sąlygoja nedidelius<br />
išmetimus arba net ir<br />
nesukelia išmetimų, paprastai<br />
priskiriami INES 0 lygiui.<br />
Įvykiai, kurių metu dėl<br />
ženklaus kuro elementų<br />
įkaitimo pažeidžiamas kuro<br />
apvalkalų vientisumas, gali<br />
būti priskiriami 2 lygiui.<br />
AE PBK Radiacinė PBK Eksploatuo Radioaktyviojo skilimo 1 1 - 2 3 A Dėl didelio vandens Nedideli pratekėjimai iš PBK
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 500<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
AE<br />
AE<br />
saugojimas apšvita saugojimo<br />
baseino<br />
aušinimo<br />
sutrikimas<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba;<br />
PBK ir<br />
radioaktyv<br />
iųjų atliekų<br />
saugojimas<br />
Techninis<br />
aptarnavi<br />
mas /<br />
deaktyvav<br />
imas<br />
Gaisras<br />
Cheminis<br />
pavojus<br />
(PA)<br />
Vidinis<br />
gaisras<br />
(PA)<br />
Cheminė<br />
avarija<br />
jantys<br />
darbuotojai<br />
Nuosavybė<br />
Eksploatuo<br />
jantys<br />
darbuotojai<br />
šilumos nuvedimas nuo<br />
panaudotų kuro rinklių<br />
gali būti sutrikdytas, todėl<br />
galimi kuro apvalkalų<br />
pažeidimai.<br />
Išmetimai į saugojimo<br />
baseinų vandenį bei į PBK<br />
saugojimo baseinų salės<br />
erdvę<br />
Degių medžiagų<br />
užsiliepsnojimas.<br />
Eksploatacijos nutrūkimas<br />
Pavojingų ar potencialiai<br />
pavojingų chemikalų<br />
pasklidimas.<br />
L E P S Pb Pr<br />
tūrio ir santykinai<br />
mažos radioaktyviojo<br />
skilimo šilumos<br />
paprastai būna<br />
pakankamai laiko<br />
koreguojantiems<br />
veiksmams įgyvendinti<br />
įvykių, apimančių<br />
panaudoto kuro baseinų<br />
aušinimo sutrikimą,<br />
atveju. Pratekėjimas iš<br />
baseino ribojamas<br />
konstrukcijos dėka.<br />
- - 1 3 4 A Atitinkamos gaisro<br />
prevencijos ir gaisro<br />
likvidavimo priemonės<br />
1 - - 2 3 A Išleidimo įrangos<br />
konstrukcija, įrengimas<br />
ir eksploatacija,<br />
saugojimo ir<br />
transportavimo<br />
vamzdynai.<br />
Automatinės<br />
signalizacijos sistemos<br />
bei priežiūros<br />
instrukcijos, skirtos<br />
užtikrinti, kad<br />
nesusidarytų jokių<br />
nekontroliuojamų ar<br />
neaptinkamų<br />
pratekėjimų.<br />
baseino paprastai<br />
klasifikuojami kaip INES 0<br />
lygio.<br />
Eksploatacija, kurios<br />
parametrai viršija<br />
eksploatacines ribas ir<br />
sąlygas, ženklus temperatūros<br />
padidėjimas arba aušinimo<br />
vandens lygio sumažėjimas<br />
panaudoto kuro baseine<br />
klasifikuojami kaip INES 1<br />
lygio įvykiai. INES 2 lygio<br />
požymis yra kuro elemento<br />
nuodangos pradžia.<br />
Dauguma chemikalų,<br />
saugomų AE, yra naudojama<br />
pagalbiniuose procesuose,<br />
tokiuose kaip vandens<br />
apdorojimas. Chemikalai taip<br />
pat naudojami tokiems<br />
tikslams, kaip pirminio<br />
kontūro įrangos ir vamzdynų<br />
deaktyvavimas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 501<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
AE<br />
AE<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Šilumnešio<br />
praradimo<br />
avarija<br />
apsauginio<br />
kiauto<br />
viduje<br />
(PA)<br />
Pagrindin<br />
ės garo<br />
linijos ar<br />
vandens<br />
tiekimo<br />
linijos<br />
pažeidimo<br />
avarija<br />
apsaugini<br />
o kiauto<br />
išorėje<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai,<br />
nuosavybė<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai.<br />
Vamzdyno trūkis<br />
apsauginio kiauto viduje,<br />
sąlygojantis šilumnešio<br />
praradimą reaktoriaus<br />
aušinimo sistemoje;<br />
reaktoriaus aktyviosios<br />
zonos aušinimo pajėgumas<br />
sumažėja. Ženklus<br />
skaičius kuro apvalkalų<br />
gali būti pažeistas.<br />
Išmetimai į apsauginį<br />
kiautą.<br />
Dideli garo linijos ar<br />
vandens tiekimo linijos<br />
pažeidimai apsauginio<br />
kiauto išorėje.<br />
Radioaktyviosios<br />
medžiagos, išmestos iš<br />
pažeisto vamzdyno,<br />
patenka tiesiai į aplinką.<br />
Dėl tokios avarijos kuras<br />
nepažeidžiamas.<br />
L E P S Pb Pr<br />
2 2 1 1 2 B Vamzdynai yra aukštos<br />
kokybės, suprojektuoti<br />
pagal branduolinės<br />
statybos pramonės<br />
norminius aktus ir<br />
standartus bei pagal<br />
seismines ir aplinkos<br />
sąlygas. Be to,<br />
apsauginio kiauto<br />
konstrukcija tokių<br />
avarijų atveju užtikrina<br />
vientisumą ir išlaiko<br />
projektines išmetimų<br />
ribas.<br />
1 2 - 2 2 A Vamzdynai yra aukštos<br />
kokybės, suprojektuoti<br />
pagal branduolinės<br />
statybos pramonės<br />
norminius aktus ir<br />
standartus bei pagal<br />
seismines ir aplinkos<br />
sąlygas.<br />
Nesitikima, kad LOCA<br />
įvyktų per jėgainės<br />
eksploatacijos laiką, ši avarija<br />
yra postuluojama kaip<br />
konservatyvi projektinė<br />
avarija.<br />
(PA)<br />
AE<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Aktyviosio<br />
s zonos<br />
pažeidimas<br />
(NA)<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai,<br />
nuosavybė<br />
Dideli išmetimai į<br />
apsauginį kiautą.<br />
Apsauginio kiauto<br />
izoliacija užkerta išlakoms<br />
kelią arba jas sumažina.<br />
3 4 4 1 1 D Daugybinės saugos<br />
sistemos, skirtos<br />
užkirsti kelią<br />
aktyviosios zonos<br />
pažeidimui. Apsauginis<br />
kiautas užtikrina, kad<br />
nebūtų didelių<br />
išmetimų į aplinką.<br />
Kad įvyktų aktyviosios zonos<br />
pažeidimas, vienu metu turi<br />
būti pažeistos daugybinės<br />
saugos sistemos bei turi būti<br />
atlikta keletas<br />
eksploatuojančių darbuotojų<br />
klaidingų veiksmų.<br />
Aktyviosios zonos pažeidimo
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 502<br />
Objektas Operacija<br />
Pavojingas<br />
veiksnys<br />
Rizikos<br />
pobūdis<br />
Pažeidžiami<br />
objektai<br />
Pasekmės<br />
Reikšming<br />
umas<br />
Rizikos<br />
laipsnis<br />
Prevencinės<br />
priemonės<br />
Pastabos<br />
AE<br />
Elektros<br />
energijos<br />
gamyba<br />
Radiacinė<br />
apšvita<br />
Apsaugini<br />
o kiauto<br />
pažeidimas<br />
(Sunkioji<br />
avarija)<br />
Eksploatuoj<br />
antys<br />
darbuotojai,<br />
gyventojai,<br />
nuosavybė<br />
Dideli dalijimosi produktų<br />
išmetimai į aplinką.<br />
L E P S Pb Pr<br />
5 5 5 1 1 E Daugybinės saugos<br />
sistemos, skirtos<br />
užkirsti kelią<br />
apsauginio kiauto<br />
pažeidimui. Pagrindinis<br />
uždavinys yra užkirsti<br />
kelią, kiek tai įmanoma,<br />
visoms sunkiosioms<br />
avarijoms, kurios galėtų<br />
sukelti pirminio<br />
apsauginio kiauto<br />
apkrovas ir sąlygoti jo<br />
per ankstyvą pažeidimą.<br />
dažnis yra mažesnis nei 10 -4<br />
per metus, o didelių<br />
radioaktyviųjų medžiagų<br />
išmetimų dažnis yra mažesnis<br />
negu 10 -6 per metus.<br />
Labiau tikėtinų sunkiųjų<br />
avarijų pasekmės nesukelia<br />
apsauginio kiauto pažeidimo<br />
daugiau kaip 72 valandas.<br />
Mažo dažnio sunkiųjų avarijų<br />
pasekmės nesukelia<br />
apsauginio kiauto pažeidimo<br />
mažiau nei per 24 valandas.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 503<br />
10.3 Avarijų poveikio modeliavimas<br />
10.3.1 Išmetimų šaltinio apibrėžimas avarinėms išlakoms<br />
Avarinės išlakos iš naujosios atominės elektrinės (NAE) buvo išnagrinėtos dviem<br />
atvejams:<br />
· projektinei avarijai (PA);<br />
· sunkiajai avarijai.<br />
Lietuvos įstatymuose nėra specifinių nurodymų ar reikalavimų, kaip turėtų būti<br />
vertinamas poveikis <strong>aplinkai</strong> PA ar sunkiosios avarijos atveju. Todėl buvo naudojama<br />
užsienio šalių patirtis ir buvo išnagrinėti šie dokumentai:<br />
· Alternatyvūs radiologinių išmetimų šaltiniai atominių reaktorių projektinių<br />
avarijų vertinimui. JAV Branduolinės saugos inspekcija, Reguliavimo vadovas<br />
1.183, 2000;<br />
· Avarinių išmetimų šaltiniai lengvojo vandens atominės elektrinėms NUREG-<br />
1465, 1995;<br />
· Vyriausybinės Tarybos nutarimas 395/91 dėl bendrųjų atominių elektrinių<br />
saugos nuostatų, Suomija, 1991;<br />
· Atominių elektrinių avarijų analizė. TATENA saugos standartų serija Nr. 23,<br />
2002.<br />
· Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (INES). Bendrai parengta TATENA ir<br />
EBPO/BEA. 2001.<br />
Atominėse elektrinėse pasitaiko skirtingų PA (kritiškumo avarija, kuro tvarkymo<br />
avarija, gaisras ir t.t.), tačiau poveikio <strong>aplinkai</strong> vertinimui yra svarbu nustatyti tipiškas<br />
avarijas, kurios apima visų PA pasekmes. Pagal RG 1.183, tokia visa apimanti<br />
projektinė avarija yra avarija su šilumnešio praradimu LOCA su nepažeistu apsauginiu<br />
kiautu (t.y., apsauginio kiauto pratekėjimas lygus projektiniam pratekėjimui).<br />
Išmetimų šaltinio vertinimui, siekiant reprezentuoti sunkiųjų avarijų išmetimus, buvo<br />
naudojami Suomijos nutarimo 395/91 nuostatai.<br />
Kaip naujosios AE Lietuvoje alternatyvos yra svarstomi skirtingi technologiniai<br />
variantai (reaktorių tipai). Išmestų radionuklidų aktyvumas priklauso nuo reaktoriaus<br />
tipo, todėl remiantis laisvai prieinama informacija buvo palygintas avarijos metu<br />
išmestų radionuklidų aktyvumas skirtingiems reaktorių tipams. Technologinės<br />
alternatyvos (reaktorių tipai), nagrinėjamos kaip galimi pasirinkimai naujajai AE<br />
Lietuvoje, aprašytos 5 skirsnyje.<br />
Avarinių išmetimų vertinimui buvo naudojami du laisvai prieinamos informacijos<br />
šaltiniai:<br />
· JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainė (ABWR; AP1000;<br />
ESBWR; U.S. EPR; US-APWR);<br />
· Didžiosios Britanijos Health and Safety Executive (HSE) Interneto svetainė<br />
(ACR-1000; Didžiosios Britanijos EPR; ESBWR; AP1000).<br />
Informacija apie kai kuriuos reaktorius (V-392, V-448, SWR-1000, etc.) nėra laisvai<br />
prieinama. Tačiau laisvai prieinamos informacijos avarinių išmetimų iš skirtingų<br />
reaktorių analizė parodė, kad išsiskyrusių radionuklidų aktyvumas priklauso nuo<br />
reaktoriaus galios. Todėl galingiausių reaktorių, tokių kaip ESBWR, EPR bei APWR,<br />
poveikis <strong>aplinkai</strong> turėtų būti laikomas ribiniu išmetimų šaltiniu ir galimų pasekmių<br />
<strong>vertinimo</strong> pagrindu.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 504<br />
Taip pat reikėtų pažymėti, kad laisvai prieinama informacija apie kai kuriuos reaktorius<br />
yra labai išsami (pateikiamos visos prielaidos, pradiniai duomenys, tarpiniai rezultatai<br />
bei galutiniai rezultatai), o apie kai kuriuos kitus reaktorius pateikiami tik pradiniai<br />
duomenys ir galutinės radiologinės pasekmės.<br />
Izotopų rinkinys, į kurį buvo atsižvelgta išmetimų PA ir sunkiosios avarijos vertinime,<br />
paremtas Tarptautine branduolinių įvykių skale (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).<br />
Avarija su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA))<br />
Duomenys apie ABWR (US-ABWR DCD, 2008), APWR (US-APWR DCD, 2007) ir<br />
ESBWR (US-ESBWR DCD, 2007) buvo išnagrinėti kaip pagrindas avarinių išmetimų<br />
charakteristikoms nustatyti, kadangi yra pateiktos išsamios šių reaktorių charakteristikos<br />
(galios tankiai, iškraunamo kuro charakteristikos, įsodrinimas ir kt.), o šie duomenys<br />
būtini norint išsamiai įvertinti trumpaamžių ir ilgaamžių dalijimosi produktų poveikį.<br />
Radionuklidų, išmetamų avarijos metu į aplinką, aktyvumų analizė, pagal<br />
dokumentuose (JAV-ABWR DCD, 2008), (JAV-APWR DCD, 2007), (JAV-ESBWR<br />
DCD, 2007) pateiktus duomenis, leido padaryti išvadą, kad išmetimai į aplinką iš<br />
APWR LOCA atveju turėtų būti laikomos ribiniu atveju.<br />
Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA atveju APWR reaktoriui<br />
apibendrinti 10.3-1 lent. Kaip jau buvo minėta aukščiau, radionuklidų sąrašas paremtas<br />
INES vadovu (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). Pagal RG 1.183 LOCA atveju turėtų būti<br />
priimta 30 dienų (720 valandų) radioaktyviųjų medžiagų išmetimo trukmė.<br />
Tokios išlakos LOCA atveju gali būti klasifikuojamos kaip INES 5 lygio įvykis.<br />
10.3-1 lent. Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA metu (Bq) (DCD<br />
US-APWR, 2007).<br />
Nuklidas 0-8 val. 8-24 val. 24-96 val. 96-720 val. IŠ VISO<br />
Kr-85 (inertinių<br />
dujų ekv.) 3,44E+16 1,71E+16 1,13E+16 2,04E+16 8,32E+16<br />
I-131 5,25E+13 2,08E+13 6,85E+13 2,07E+14 3,49E+14<br />
Cs-134 5,33E+12 5,99E+10 0,00E+00 0,00E+00 5,40E+12<br />
Cs-137 3,03E+12 3,41E+10 3,70E+07 0,00E+00 3,06E+12<br />
Te-132 5,22E+12 6,33E+10 3,70E+06 0,00E+00 5,29E+12<br />
Sr-90 1,45E+11 1,89E+09 0,00E+00 0,00E+00 1,47E+11<br />
Co-60 5,88E+08 7,40E+06 3,74E+04 0,00E+00 5,96E+08<br />
Ru-106 9,88E+10 1,28E+09 0,00E+00 0,00E+00 9,99E+10<br />
Am-241 2,78E+06 3,61E+04 0,00E+00 0,00E+00 2,81E+06<br />
Pu-239 1,48E+07 1,92E+05 0,00E+00 0,00E+00 1,50E+07<br />
Sunkioji avarija<br />
Kaip jau buvo minėta 10.2.1 skyriuje, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų<br />
sunkiosios avarijos atveju. Todėl didelio išmetimo scenarijaus reprezentavimui, siekiant<br />
parodyti galimą tokių įvykių pasekmių mastą bei informuoti apie avarinio planavimo<br />
priemonių apimtį, kurios turėtų būti įgyvendintos, jeigu prasidėtų naujosios AE statyba<br />
ir eksploatacija, yra naudojamas sunkiųjų avarijų išmetimo į aplinką kriterijus (100 TBq<br />
Cs-137 išmetimas), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas<br />
395/91). Kadangi LOCA avarijos analizei, kaip ribinis atvejis, naudojamas APWR<br />
reaktorius, šis reaktorius taip pat pasirinktas sunkiosios avarijos poveikio vertinimui.<br />
(Valstybinės tarybos nutarime 395/91) nurodytas apribojimas tik Cs-137 išmetimui;<br />
tačiau turi būti atsižvelgta ir į kitų radionuklidų išmetimus. Išmetimų į aplinką šaltinis<br />
vertinamas, remiantis Cs-137 100 TBq išmetimu. Kitų izotopų išlakos perskaičiuotos
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 505<br />
pagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį išmetimo metu. APWR<br />
aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis pateikta (US-APWR DCD, 2007).<br />
Pagal tikimybinį rizikos vertinimą bei APWR sunkiųjų avarijų vertinimą (tokį vertinimą<br />
atliko reaktoriaus projektuotojai ir jis pateiktas US-APWR DCD) apsauginio kiauto<br />
vientisumas išlaikomas daugiau kaip 24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijos<br />
pradžios. 24 valandų laiko periodas yra apsauginio kiauto funkcionalumo uždavinys,<br />
nustatytas JAV BSI nuostatuose bei Europos reikalavimuose (EUR 2001), kuriame<br />
nurodama, kad apsauginio kiauto vientisumas turi būti išlaikytas apytiksliai 24 valandas<br />
nuo aktyviosios zonos degradacijos pradžios, o apsauginio kiauto pažeidimo tikimybė<br />
turi būtų mažesnė negu 0,1 aktyviosios zonos pažeidimo tikimybės nustatytos<br />
tikimybinės rizikos <strong>vertinimo</strong> metu. Todėl išmetimų šaltinio skaičiavimuose priimtas 24<br />
valandų uždelsimas iki išmetimų į aplinką.<br />
Išmetimai į aplinką sunkiųjų avarijų atveju apibendrinti 10.3-2 lent. Išmetimų šaltinis<br />
normalizuotas Cs-137 100 TBq išmetimui. Kitų radionuklidų išmetimai perskaičiuoti<br />
pagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį praėjus 24 valandoms bei<br />
remiantis „Avarinių išmetimų šaltinius lengvojo vandens atominės elektrinėms“<br />
(NUREG-1465, 1995) duomenimis. Aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis ir<br />
aktyvumai yra naudojama nustatyti santykį tarp įvairių nuklidų. Radioaktyviųjų<br />
išmetimų dalys į apsauginį kiautą skirtingiems radionuklidams yra remiantis (NUREG-<br />
1465, 1995). Išimtis yra išmetimų <strong>dalis</strong> ceziui, kuri priimama lygi 0,50 ((NUREG-1465,<br />
1995) nurodoma 0,75). Kadangi išmetimai normalizuojami Cs-137 100 TBq, esant<br />
didesnei Cs-137 išmetimų daliai į apsauginį kiautą, bus nepakankamai įvertinti kitų<br />
radionuklidų aktyvumai. Be to, skirtingos šalys priima skirtingas išmetimų <strong>dalis</strong> į<br />
apsauginį kiautą. Dokumente „Sunkiųjų reaktorių avarijų išmetimų šaltinių naudojimo<br />
pasaulyje palyginimas“ (SAND94, 1994) pateikiama apžvalga, kaip įvairiose šalyse<br />
nustatomi sunkiųjų avarijų išmetimų šaltiniai.<br />
Priimtas 100 m išmetimo aukštis. Toks aukštis artimam atstumui yra konservatyvus,<br />
kadangi sanitarinės apsaugos zonoje (1-3 km) nėra gyvenančių gyventojų. Pasekmių<br />
vertinimui didžioji <strong>dalis</strong> išmetimų turėtų tekti apgyvendintai teritorijai. Išmetimo trukmė<br />
– 6 valandos.<br />
Tokios sunkiosios avarijos išmetimai gali būt klasifikuojami kaip INES 6 lygio įvykis.<br />
10.3-2 lent. Išmetimai į aplinką sunkiosios avarijos atveju (Bq).<br />
Aktyviosios zonos<br />
radionuklidinė sudėtis<br />
0 val. 24 val.<br />
Išmetimų<br />
<strong>dalis</strong> į<br />
apsauginį<br />
kiautą<br />
Išmetimai į<br />
aplinką po<br />
24 val.<br />
I-131 ekv.<br />
Kr-85m 1,79E+18 4,41E+16 1,00 1,24E+13 0,00E+00<br />
Kr-85 6,40E+16 6,40E+16 1,00 1,79E+13 0,00E+00<br />
Kr-87 3,55E+18 7,49E+12 1,00 2,10E+09 0,00E+00<br />
Kr-88 5,00E+18 1,43E+16 1,00 4,00E+12 0,00E+00<br />
Xe-133 1,11E+19 1,07E+19 1,00 2,99E+15 0,00E+00<br />
Xe-135 3,38E+18 4,23E+18 1,00 1,19E+15 0,00E+00<br />
I-131 5,33E+18 4,97E+18 0,75 1,04E+15 1,04E+15<br />
Te-132 7,59E+18 6,13E+18 0,50 8,59E+14 2,58E+14<br />
Sr-90 5,14E+17 5,14E+17 0,05 7,20E+12 7,20E+13<br />
Cs-134 1,25E+18 1,25E+18 0,50 1,76E+14 3,51E+15<br />
Cs-137 7,14E+17 7,14E+17 0,50 1,00E+14 3,00E+15<br />
Pu-239 2,09E+15 2,09E+15 0,001 5,84E+08 5,84E+12<br />
Co-60 1,61E+16 1,61E+16 0,05 2,25E+11 1,35E+13
Aktyviosios zonos<br />
radionuklidinė sudėtis<br />
0 val. 24 val.<br />
Išmetimų<br />
<strong>dalis</strong> į<br />
apsauginį<br />
kiautą<br />
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 506<br />
Išmetimai į<br />
aplinką po<br />
24 val.<br />
I-131 ekv.<br />
Ru-106 2,79E+18 2,78E+18 0,05 3,89E+13 2,73E+14<br />
Am-241 9,77E+14 9,81E+14 0,003 8,24E+08 7,42E+12<br />
8,18E+15<br />
10.3.2 Radionuklidų sklaida ir jų sąlygojamas poveikis<br />
10.3.2.1 Metodika<br />
Sklaidos modeliavimas dviem avarijų scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijos<br />
meteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir avarinių sąlygų modeliavimo sistemą<br />
SILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrįsta dviejų branduolių Langranžo –<br />
Oilerio modeliavimo struktūra, kurią sukūrė SMI kartu su keliais kitais skirtingų šalių<br />
institutais, skirta spręsti plataus spektro avarinių sąlygų, oro kokybės ir kontrolės<br />
problemas. Laikydamasi avarinių sąlygų modeliavimo standartų, SILAM vertina<br />
kiekvieno į aplinką išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinėje susidariusių izotopų<br />
koncentracijas ir nusėdimą.<br />
Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais iš<br />
Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro (angl. European Center for Medium<br />
Range Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvinių duomenų archyvo. Duomenys apima<br />
du einančius iš eilės 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todėl, kad<br />
meteorologinės tų metų sąlygos atitinka tipiškas sąlygas Europoje.<br />
Dozių, kurias sąlygoja radionuklidų avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtas<br />
sklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei<br />
metodikos, skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei nuosėdose konvertavimui į<br />
dozes. Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmeninės konstantos, naudojamos dozės<br />
<strong>vertinimo</strong> skaičiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (Sofiev et al. 2008).<br />
Palyginimas su kitais metodais<br />
Principas, anksčiau plačiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtas<br />
modeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtines<br />
sąlygas, taip vadinamą „blogiausią sklaidos scenarijų“. Gauso modeliavimų rezultatas –<br />
tai viršutinės ribinės nusistovėjusios koncentracijos bei nusėdimo srautai bei avarijos<br />
poveikio vertinimais. Nors arti elektrinės Gauso modeliai duoda pagrįstus rezultatus,<br />
tačiau ignoruoja tikrąsias sklaidos ypatybes – besikeičiančio vėjo, realaus vertikalaus ir<br />
horizontalaus maišymosi eigos per dieną įtakos ir t.t. Šie modeliai nenurodo<br />
modeliuojamo modelio tikimybės realybėje. Rezultatai gaunami be informacijos apie<br />
tai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidaro<br />
tokios sklaidos sąlygos.<br />
Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidos<br />
skaičiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis iš realių stebėjimų archyvų.<br />
Trimačio modeliavimo sistema, naudojama šiame vertinime, yra skirta spręsti sūkurinės<br />
sklaidos lygtį, atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų kitimą bei sūkurinės sklaidos<br />
koeficiento nehomogeniškumą erdvėje ir laike. Šis metodas leidžia pakeisti dirbtinai<br />
sukurtą konservatyvų „blogiausią atvejį“ fiziškai ir statistiškai pagrįstomis<br />
charakteristikomis. Atlikus pakankamai ilgo periodo modeliavimus, koncentracijų ir<br />
nusėdimo procentiniai kiekiai gali būti apskaičiuoti paprastu būdu. Šis metodas
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 507<br />
pasižymi labai dideliais ir ilgai trunkančiais kompiuteriniais skaičiavimais, tačiau jis yra<br />
ir pats universaliausias: jį galima taikyti bet kokiu mastu ir bet kokio tipo šaltiniui.<br />
10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozių <strong>vertinimo</strong> rezultatai<br />
Aplinkos ir žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų avarijos<br />
metu bei modeliuojamo taško geografinės padėties. Siekiant apimti visas realias<br />
meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli skirtingų meteorologinių sąlygų atvejai<br />
per 2001 ir 2002 m. Buvo sudaryti dvimačiai apšvitos lygių, neviršijamų su tam tikra<br />
tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms sąlygoms, žemėlapiai.<br />
Sklaida buvo modeliuojama 1200 km pločio teritorijai (skaičiavimų sričiai), kuri yra<br />
pakankamai didelė <strong>vertinimo</strong> tikslams. Avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) bei<br />
sunkiosios avarijos (SA) išmetimų scenarijams konkretaus atvejo modeliavimas trunka,<br />
kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaičiavimo sritį. Reikiamo laiko<br />
vertinimas: t = X s<br />
/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yra tipiškas vėjo<br />
greitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžio sričiai<br />
nuklidų pernašos per zoną laikas sudaro apie 40 valandų.<br />
Naudojant aukščiau aprašytą avarijų pasirinkimą, modeliavimo trukmė vienam avarijos<br />
atvejui buvo paimta 32 dienos LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelis<br />
pradeda kiekvieno atvejo skaičiavimus kiekvienos dienos pradžioje per visą vertinimui<br />
pasirinktą laikotarpį (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dėl trumpos išmetimų trukmės<br />
sunkiosios avarijos atveju reikėjo išanalizuoti du atvejų rinkinius: dienos išmetimus ir<br />
nakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingoms<br />
atmosferos sąlygoms, todėl yra logiška įvertinti dviejų nepriklausomų atvejų rinkinius.<br />
Kiekvienas iš trijų modeliavimo atvejų (LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvo išanalizuoti<br />
su dviem erdvinėmis skiriamosiomis gebomis, kad būtų atsižvelgta ir į regioninius, ir į<br />
vietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidai ir 2 km<br />
skiriamoji geba – artimajai.<br />
Vertinimas buvo atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kad<br />
avarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.<br />
Taigi, jei tam tikroje vietoje LOCA scenarijui nusėdimo tikimybė yra 98 %, o paviršiaus<br />
radioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jei įvyks LOCA<br />
avarija, tikimybė, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu 100 Bq/m 2 , yra<br />
lygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifinė konkrečiai vietai, t.y., <strong>vertinimo</strong><br />
išdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikio žemėlapiai.<br />
Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusėdimo verčių priklausomybę nuo atstumo nuo<br />
NAE bei nuo tikimybės. X ašis – tai ilguma rytų – vakarų skersiniam pjūviui bei<br />
platuma šiaurės – pietų skersiniam pjūviui. Y ašis rodo tikimybės procentinę vertę –<br />
kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vertė), 100 % reikšmė yra apačioje. Dėl vėjo<br />
krypčių anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjūviai. Pvz., tiesiai<br />
rytų kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusėdimо tankis LOCA avarijos atveju yra<br />
daugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131<br />
nusėdimo tankiui LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 %<br />
tikimybę šiuose skersiniuose pjūviuose. Panašiai dozių vertės taip pat priklauso nuo<br />
atstumo nuo NAE bei tikimybės.<br />
Kaip matyti, zona su didesnėmis koncentracijomis yra didesnė didesnei tikimybei. Šis<br />
didėjimas yra stebimas (bet nebūtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje:<br />
kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimybę yra didesnė negu 98 %<br />
tikimybės atveju. Skersinio pjūvio paveikslai rodo ženklius ir nevienodus šuolius nuo 99
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 508<br />
% iki 100 %. Maksimalios vertės iš visų parametrų yra jautriausios modelio<br />
apribojimams bei meteorologinių duomenų netikslumams, todėl jos yra labiausiai<br />
neapibrėžtos. Todėl yra prasminga nenaudoti maksimalių tikimybių kaip <strong>vertinimo</strong><br />
pagrindo.<br />
10.3-1 pav. Avarija su šilumnešio praradimu (LOCA), jodo-131 nusėdimo tankis,<br />
Bq/m 2 , didelėje srityje su 20 km skiriamąja geba; žemėlapis viršuje: rytų – vakarų<br />
pjūvis, žemėlapis apačioje: šiaurės – pietų pjūvis.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 509<br />
Žemėlapiai, pateikiami rezultatų aprašymui, turi skalę platumos ir ilgumos laipsniais.<br />
Pačios NAE geografinė padėtis yra 26,56 0 E, 55,6044 0 N. Šioje platumoje vieno laipsnio<br />
atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio<br />
atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.<br />
Nusėdimas<br />
Cs-137 ir I-131 yra pagrindiniai nuklidai, vertinant radioaktyvųjį nusėdimą bei dozę po<br />
postuluotos AE avarijos, kadangi jie yra biologiškai reikšmingiausi tarp radionuklidų,<br />
išmestų AE avarijos metu. Cs-137 pusėjimo trukmė – apie 30 metų. Taigi, kai šis<br />
nuklidas išsiskiria į aplinką, jis išlieka daugelį metų. Todėl jis yra ypatingai svarbus<br />
ilgalaikių poveikių vertinimui. Lyginant su Cs-137, I-131 pusėjimo trukmė yra trumpa –<br />
8 dienos. I-131 gali kauptis skydliaukėje ir ją pažeisti. Rizika ypatingai didelė yra<br />
vaikams, tačiau ją galima sumažinti vartojant jodo papildus. Šioje ataskaitoje nusėdimo<br />
žemėlapiai pateikiami Cs-137 ir I-131. Aktyvumo vienetas, naudojamas šiuose<br />
žemėlapiuose, yra bekerelis [Bq].<br />
Dozės<br />
Radionuklidų išmetimai į atmosferą gali sąlygoti radiacinę apšvitą keletu išorinių arba<br />
vidinių kelių. Išorinė apšvita vyksta dėl tiesioginės spinduliuotės iš radioaktyviojo<br />
debesies, arba nuo radionuklidų, nusėdusių ant žemės. Todėl išorinė dozė apima dozę<br />
dėl jonizuojančios spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies bei dozę dėl spinduliuotės<br />
nuo žemės paviršiaus. Vidinę apšvitą sąlygoja radionuklidų įkvėpimas ir nurijimas.<br />
Nurijimo dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens<br />
vartojimo bei atsižvelgia į radionuklidų migraciją maisto grandinėse.<br />
Suminė efektyvioji dozė vertina ir išorinę, ir vidinę dozę. Trumpalaikę efektyviąją dozę<br />
sąlygoja dozė dėl spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies ir nuo žemės bei dozė per<br />
įkvepiamą. Ilgalaikę efektyviąją dozę sąlygoja spinduliuotė nuo žemės bei užterštų<br />
radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimas. Dozės vienetas yra<br />
sivertas [Sv]. Šiame skyriuje dozių žemėlapiai pateikiami suminei išorinei dozei. Dozių<br />
skaičiavimo laikotarpis – 50 metų.<br />
AVARIJA SU ŠILUMNEŠIO PRARADIMU<br />
Šiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimams<br />
bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kurias<br />
sąlygoja išmetimai LOCA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų<br />
veiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėl<br />
apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Žemėlapiuose<br />
vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o<br />
vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 510<br />
10.3-2 pav. LOCA, I-131 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė sritis su 20 km<br />
skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km<br />
skiriamąja geba)<br />
10.3-3 pav. LOCA, Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su<br />
20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km<br />
skiriamąja geba)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 511<br />
10.3-4 pav. LOCA, dozė dėl spinduliuotės iš debesies [mSv] (kairėje: didelė<br />
skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius<br />
skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
10.3-5 pav. LOCA, suminė išorinė dozė per 50 metų [mSv] (kairėje: didelė<br />
skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius<br />
skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 512<br />
10.3-6 pav. LOCA, dozė galia dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje:<br />
didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius<br />
skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
10.3-7 pav. LOCA, išorinės apšvitos dozės galia [mSv/h] (kairėje: didelė<br />
skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius<br />
skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
SUNKIOJI AVARIJA<br />
Sunkioji avarija, išmetimai dieną<br />
Šiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimams<br />
bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kurias<br />
sąlygoja dienos išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų<br />
veiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėl<br />
apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip ir<br />
anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų<br />
skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės<br />
skerspjūvis) atitinka 111 km.
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 513<br />
10.3-8 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); I-131 nusėdimas Bq/m 2<br />
(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su<br />
smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).<br />
10.3-9 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2<br />
(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su<br />
smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 514<br />
10.3-10 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė dėl apšvitos iš debesies<br />
[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis<br />
su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
10.3-11 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); suminė išorinė dozė per 50<br />
metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:<br />
sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).
Konsorciumas Pöyry - LEI<br />
PAV <strong>ataskaita</strong><br />
2008 10 22 515<br />
10.3-12 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė galia dėl apšvitos nuo<br />
žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja<br />
geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
10.3-13 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); išorinės apšvitos dozės galia<br />
[mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:<br />
sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)<br />
Sunkioji avarija, išmetimai naktį<br />
Šiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimams<br />
bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kurias<br />
sąlygoja nakties išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų<br />
veiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėl<br />
apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip ir<br />
anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų<br />
skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės<br />
skerspjūvis) atitinka 111 km.