Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...

Konsorciumas Pöyry - LEI 

PAV ataskaita 

2008 10 22 266 

aikštelės seisminį mikrorajonavimą (Voskresenskaja ir kt., 1988). Atliktų instrumentinių 

tyrimų duomenų pagrindu buvo įvertinti kiekybiniai seisminiai parametrai ir atliktas 

seisminis mikrorajonavimas, aprėpęs ir tiriamosios teritorijos plotą. 

Pagal seisminio mikrorajonavimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios teritorijos 

seismingumo lygmuo PZ (SL-1) yra 6 balai pagal MSK-64 skalę, įvertinus, kad 

viršutinę gruntų masyvo 10 metrų storymę sudaro trečiosios seisminės kategorijos 

gruntai. Tiriamosios teritorijos seismingumo lygmuo MRZ (SL-2) yra 7 balai pagal 

MSK-64 skalę, įvertinus, kad viršutinėje 10 metrų storymėje yra trečiosios seisminės 

kategorijos gruntų (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagal 

TATENA saugos standartuose pavartotas santrumpas tiriamasis teritorijos seismingumo 

lygmuo SL-1 yra 6 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS – 98 skalę), o seismingumo 

lygmuo SL-2 yra 7 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS-98 skalę). 

Instrumentinių matavimų ir modeliavimo būdais atliktas seisminių charakteristikų 

įvertinimas pateiktas instituto PNIIIS ataskaitoje apie Ignalinos AE aikštelės ir paskirų 

jos dalių seismingumą (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagal 

pateiktus duomenis seisminių virpesių parametrus tiriamoje teritorijoje galima 

apibūdinti tokiomis vertėmis (Voskresenskaja ir kt., 1988): 

· kritinis pagreitis a max = 0,0375 g PZ (SL-1) seismingumo lygmeniui; 

· kritinis pagreitis a max = 0,075 g MRZ (SL-2) seismingumo lygmeniui. 

Sąjunginio projektinio ir mokslo tyrimo kompleksinės energetinės technologijos 

instituto (VNIPIET) 1989 m. parengtoje analitinėje ataskaitoje tiriamojoje teritorijoje 

taikomas 3-sis seisminis modelis, kurį apibūdina grunto vidutinis tankis ρ = 2,2 Mg×m - 

3 , skersinių bangų sklidimo greitis v s = 400 m×s -1 , išilginių bangų sklidimo greitis v p = 

1400 m×s -1 (Michailičenko ir kt., 1989). 

Gruntų storymės, slūgsančios iki 10 m gylio, dinaminės charakteristikos: 

· skersinių bangų sklidimo greitis v s =,250–270 m×s -1 ; 

· išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1080–1125 m×s -1 ; 

· dinaminis Puasono skaičius v d = 0,45–0,46; 

· dinaminis Jungo modulis E d = 365–450 MPa; 

· dinaminis Kulono modulis G d = 125–160 MPa; 

· santykinė disipacija D p = 0,5–0,85. 

Gruntų storymės, slūgsančios giliau už 10 m, suvidurkintos dinaminės charakteristikos: 

· skersinių bangų sklidimo greitis v s = 380 m×s -1 ; 

· išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1140 m×s -1 ; 

· dinaminis Puasono skaičius v d = 0,43; 

· dinaminis Jungo modulis E d = 800 MPa; 

· dinaminis Kulono modulis G d = 300 MPa; 

· santykinė disipacija D p = 0,60. 

Taigi, vertinant seisminių poveikių sukeliamas AE statinių pagrindų deformacijas, 

gruntų masyvų geologinė sandara idealizuotai suprastinama: priimama hipotezė, kad AE 

statinio pagrindas susideda iš begalinės tįsos horizontalių sluoksnių, gruntai nagrinėjami 

kaip tiesiškai deformuojama klampiai tampri terpė, o deformacinės gruntų 

charakteristikos vienodos tam tikro sluoksnio ribose. 

Išvados



2008 10 22 267 

· Ignalinos AE pramonės teritorijos seisminės sąlygos yra išsamiai ištyrinėtos 

kompleksiniais metodais, atliktas seisminis mikrorajonavimas, kurio duomenimis 

galima vadovautis nustatant tiriamosios teritorijos seismingumo lygmenis; 

· išmatuoti ir nustatyti gruntų storymių seisminiai parametrai atitinka TATENA 

saugos standartų reikalavimus seismingumo tyrimų metodams ir metodikoms; 

· išaiškinta, kad viršutinę 10-ties metrų grunto storymės dalį sudaro mažai atsparūs 

trečiosios seisminės kategorijos gruntai; 

· atsižvelgiant į trečiosios seisminės kategorijos gruntų dominavimą tiriamosios 

teritorijos viršutinėje geologinio pjūvio dalyje, seisminio mikrorajonavimo darbų ir 

tyrimų duomenys leido nustatyti 6 balų seismingumo lygmenį PZ (SL-1) ir 7 balų 

seismingumo lygmenį (SL-2) pagal MSK-64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę; 

· atliktų instrumentinių seisminių tyrimų Ignalinos AE antrosios eilės statybos 

aikštelėse rezultatai leidžia apibūdinti gruntų storymių apibendrintas seismines 

charakteristikas naujos AE aikštelėse. 

7.5.2 Siūlomų aikštelių palyginimas 

Tiesioginis naujos AE statybos ir eksploatacijos poveikis žemės gelmėms gali būti 

susijęs su gruntų ir gruntinio vandens cheminės sudėties ir savybių pokyčiais bei grunto 

sutankėjimu ir suslūgimu po planuojamais pastatais. 

Abiejų aikštelių geologinės sąlygos yra gana panašios. Pirmosios aikštelės žemės 

paviršius yra išlygintas. Pažemėjimuose slūgsojusios durpės yra visiškai ar iš dalies 

pašalintos, o jų vietoje šiuo metu slūgso supiltinis gruntas. Antrojoje aikštelėje žemės 

paviršius nėra visiškai išlygintas, jame išsiskiria keletas neaukštų kalvelių. Gilesniuose 

pažemėjimuose slūgso supiltinis gruntas. Durpės nėra pilnai pašalintos. Silpnų gruntų 

tūris antrojoje aikštelėje yra didesnis. Tiek supiltinis gruntas, tiek limninės ar pelkių 

nuogulos nėra pakankamo stiprumo pagrindas naujos AE statiniams ir turi būti pašalinti. 

Naujos atominės elektrinės statyba ir eksploatacija nepaveiks gilesnių žemės gelmių 

sluoksnių ir spūdinio vandens. Detalesnis poveikio vandeniui vertinimas yra 

pateikiamas 7.3 skyriuje, o poveikio dirvožemiui vertinimas –7.4 skyriuje. 

Lūžių zonose dėl vertikalių žemės paviršiaus judesių skirtumų gali vykti statinių 

pagrindo ir kitų konstrukcijų pleišėjimas, kas savo ruožtu gali padidinti avarijų riziką. 

Todėl nauja AE turi būti statoma ant stabilaus pagrindo, kuris nėra suskaidytas 

tektoninių lūžių. 

Struktūrinės tektoninės naujos AE regiono sąlygos yra gana sudėtingos. Įvairiais 

tyrimais buvo nustatyta, kad vertikalūs žemės paviršiaus judesiai yra susiję su kristalinio 

pamato ir nuosėdinės dangos lūžiais apribotų tektoninių blokų aktyvumu. Vertikalių 

žemės plutos judesių santykinė amplitudė gali siekti 2 mm per metus. Preciziniai 

geologiniai matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone metinės didžiausio pailgėjimo 

vertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant iš pietvakarių į šiaurės rytus spaudimo 

zona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AE pramoninė teritorija yra bendrojo 

tektoninio gniuždymo zonoje. 

Abi siūlomos aikštelės yra tame pačiame gana stabiliame tektoniniame bloke. Aikštelėse 

slinkių absoliučios vertės yra praktiškai be galo mažos ir neigiamas poveikis dėl 

tektoninių slinkimų naujos AE statybai ir eksploatavimui nelaukiamas. Tačiau antrosios 

aikštelės teritoriją šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi kerta tektoninis lūžis, kurio 

lokalizacija buvo nustatyta pagal seisminius duomenis geologinio kartografavimo metu. 

Jei šis lūžis tikrai yra, antrojoje aikštelėje gali būti sudėtinga parinkti pastatų vietas taip, 

kad jie būtų pakankamai toli nuo to lūžio. Antroje aikštelėje būtina atlikti detalesnius



2008 10 22 268 

tyrimus, kad būtų pagrįstas jos tinkamumas naujos AE statybai. Pirmoji aukštelė pagal 

turimus duomenis yra tinkamesnė naujos AE statybai. 

7.5.3 Poveikio sumažinimo priemonės 

Svarbiausia neigiamo poveikio mažinimo priemonė yra tinkamas projektas. Naujos AE 

projektas atitiks visus TATENA rekomendacijų ir Lietuvos teisės aktų saugos 

reikalavimus. 

Naujos AE reaktorius ir kiti pastatai bus suprojektuoti ir pastatyti taip, kad išliktų 

stabilūs numatomo stiprumo žemės drebėjimo atveju. Neigiamo poveikio dėl vertikalių 

ar horizontalių žemės plutos tektoninių judesių bus išvengta, tinkamai suprojektavus 

statinius. 

Visi galimi neigiami aplinkos kokybės pokyčiai bus stebimi. Atominės elektrinės 

aplinkos monitoringo programa apims hidrogeologinius, geocheminius ir geodezinius 

planuojamos elektrinės aikštelėje. Jei kurio nors aplinkos komponento kokybės pokyčiai 

viršytų leistiną lygį (pavyzdžiui, avarijos atveju), šis aplinkos komponentas bus 

atkuriamas techninėmis priemonėmis.



2008 10 22 269 

7.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 

7.6.1 Dabartinė aplinkos būklė 

7.6.1.1 Bendra biologinės įvairovės charakteristika ir svarbiausios vertybės 

Vertinant naujos atominės elektrinės (naujos AE ir NAE) poveikį biologinei įvairovei 

šiame darbe daugiausiai buvo analizuojama Lietuvos Respublikos teritorija, esanti 

30 km spinduliu aplink Tumelinos gyvenvietę (Drūkšių ežero vakarinė pakrantė). 

Toliau šiame darbe analizuojama teritorija bus vadinama NAE regionu. Šis regionas yra 

Aukštaitijos aukštumoje ir patenka į Baltijos aukštumos fizinį-geografinį regioną. 

Aukštesnes ir sausesnes regiono vietas dengia miškai. Reljefas banguotas, gausu ežerų. 

NAE regionas priklauso Mišrių miškų biomo Taigos regionui. Didžioji jo dalis 

priklauso Rytų Baltijos provincijos Rytinės Lietuvos ežeringajai ir Šiaurinės Nalšios 

aukštumų dalims. 

Biologinės įvairovės požiūriu NAE regione yra keletas labai svarbių ekologinių 

kompleksų: Drūkšių ežero, Smalvos ir Smalvykščio ežerų su aplinkinėmis šlapžemėmis, 

Antalieptės marios (ant Šventosios upės įrengta Antalieptės hidroelektrinės vandens 

saugykla), Pušnies pelkė ir kai kurie kiti. 

Regiono klimatas – kontinentinis. Čia klimato rodiklių metiniai svyravimai šalyje 

didžiausi. Metų sezonai keičiasi greičiausiai, žiemos ilgiausios ir šalčiausios, o vasara ir 

augalų vegetacijos laikotarpis yra trumpiausi. 

Šiame poveikio aplinkai vertinimo (PAV) darbe aptariamos ir vertinamos tokios 

biologinės įvairovės vertybės: 

· Tarptautinės svarbos NATURA 2000 tinklo ir kitos biologinės įvairovės apsaugai 

skirtos saugomos teritorijos; 

· Tikslinės [qualifying] paukščių rūšys (į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą 

įtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos (įsteigtos) 

paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe 

vartojama tik kalbant apie konkrečią PAST); 

· Kitos paukščių rūšys, įtrauktos į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą (kurių 

populiacijoms apsaugoti Lietuvoje steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos 

(PAST)); 

· Tikslinės [qualifying] augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą 

įtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugai 

svarbios teritorijos (BAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe vartojama tik kalbant apie 

konkrečią BAST); 

· Kitos augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą įtrauktos rūšys, 

kurių populiacijoms apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos 

(BAST); 

· Tikslinės [qualifying] gamtinės buveinės (į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą 

įtrauktų tipų buveinės, kurioms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugai 

svarbios teritorijos (BAST); tikslinės buveinės sąvoka darbe vartojama tik kalbant 

apie konkrečią BAST); 

· Kitos gamtinės buveinės, įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą, kurioms 

apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST); 

· Rūšys įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC IV priedą; 

· Rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (LRK);



2008 10 22 270 

· Agreguojančios [angliškai – aggregated] gyvūnų rūšys (kolonijinės, migracijų metu 

formuojančios sankaupas ir pan.); 

· Medžiojamos rūšys. 

Taigi, šiame darbe biologinės įvairovės vertybėmis buvo laikomos gyvūnų ir augalų 

rūšys (jų vietinės populiacijos), taip pat vertingų tipų gamtinės buveinės, kurioms 

apsaugoti pagal ES direktyvas 79/409/EEC ir 92/43/EEC turi būti steigiamos saugomos 

teritorijos; šalyje retos ir nykstančios rūšys, kurių išsaugojimui jos yra įrašytos į 

Lietuvos raudonąją knygą (LRK), ir taip pat kai kurios kitos žmonių bendruomenėms, 

visuomenei svarbios saugomos rūšys. 

7.6.1.2 NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo apžvalga 

Vertybės, svarbios kuriant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą 

Europinis ekologinis tinklas ,,NATURA 2000” yra Europos Bendrijų saugomų teritorijų 

tinklas. Jis yra kuriamas, formuojamas įgyvendinant ES Direktyvas 79/409/EEC ir 

92/43/EEC. Svarbiausias NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo kūrimo tikslas yra 

retų rūšių ir buveinių, kurioms Europoje gresia išnykimas, išlikimo užtikrinimas. 

Remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Bendrijos Direktyva 79/409/EEC dėl laukinių 

paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva arba ES Paukščių direktyva) jos I priede 

nurodytų rūšių apsaugai tinkamiausiuose plotuose steigiamos ,,Paukščių apsaugai 

svarbios teritorijos” (PAST; angliškai – “Special Protection Areas” (PASTs)). Į šios 

direktyvos I priedą yra įtrauktos paukščių rūšys, kurioms gresia išnykimas, kurios yra 

jautrios specifiniams jų buveinių pokyčiams, o taip pat retos ir kitokios rūšys, kurios 

nusipelno ypatingo dėmesio dėl jų specifiškų buveinių. 

Remiantis ES Paukščių direktyvos 4 straipsniu (jo 2-ju paragrafu) reguliariai 

migruojančių paukščių rūšių, kurios nėra įtrauktos į I priedą, apsaugai reikia taip pat 

imtis analogiškų priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šlapynių, šlapžemių 

išsaugojimui. Šalys ES narės taip pat privalo užkirsti kelią PAST užteršimui ir jų 

buveinių kokybės pabloginimui bei vengti paukščių trukdymo. 

Įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Bendrijos Direktyvą 92/43/EEC dėl natūralių 

buveinių ir faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva arba ES Buveinių 

direktyva) turi būti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST; angliškai – 

Special Areas for Conservation (SACs)). Prieš steigiant BAST, remiantis moksliniais 

tyrimais parenkamos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų 

kriterijus (angliškai – Sites of Community Importance (SCIs)). Vietovių, atitinkančios 

buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašas yra pateikiamas Europos 

Komisijai (EK). Po to, kai šį buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančių 

vietovių sąrašą patvirtina EK, jas priimta vadinti bendrijos svarbos teritorijomis (BST). 

Bendrijos svarbos teritorijų pagrindu šalys narės privalo steigti buveinių apsaugai 

svarbias teritorijas. 

Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tenkina BAST 

išskyrimo kriterijus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 

m. birželio 15 d. įsakyme Nr. 1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Pagal ES Buveinių 

direktyvą, šalys narės, taikydamos įvairias priemones, turėtų užtikrinti, kad NATURA 

2000 tinklo saugomų teritorijų natūralių gamtinių buveinių ir rūšių buveinių kokybė 

nepablogės ir neatsiras veiksnių, kurie trikdytų (veiktų neigiamai) rūšis, kurių vietos 

populiacijoms apsaugoti šios teritorijos yra įsteigtos. 

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (24 straipsnis, 2 paragrafas; 

Žin., 1993, Nr. 63–1188; 2001, Nr. 108-3902), pirmiausiai yra steigiama nacionalinė



2008 10 22 271 

saugoma teritorija. Vėliau jai gali būti suteikiamas PAST arba vietovės, atitinkančios 

buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, statusas, ar steigiama bendrijos svarbos 

teritorija, arba buveinių apsaugai svarbi teritorija. Europos Komisija jau yra patvirtinusi 

vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, arba BST sąrašą. 

Minėtų BST išskyrimo teisinis pagrindas yra 2005 m. birželio 15 d. Lietuvos 

Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). 

NAE regiono NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos 

Regione yra 8 NATURA 2000 tinklui priklausančios bendrijos svarbos teritorijos 

(BST). Jos yra vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione 

(7.6-1 pav. ir 7.6-1 lent.). 

Remiantis literatūriniais šaltiniais, daugiausiai biologinės įvairovės vertybių NAE 

regione yra susitelkę NATURA 2000 tinklo teritorijose. Todėl šiame NAE poveikio 

aplinkai vertinime didžiausią dėmesį ir skyrėme NATURA 2000 tinklo teritorijoms. 

Dauguma BST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę rytų-vakarų ašies 

kryptimi. Gražutės regioninio parko ir Dietkauščiznos pievų BST į NAE regioną 

patenka tik dalinai. 

7.6-1 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveinių, augalų ir gyvūnų 

apsaugai (BST) NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas. 

Vietovės pavadinimas Plotas, ha Ribų trumpa charakteristika 

Drūkšių ežeras 3611 Ribos nustatytos pagal specialų 

žemėlapį. Jos beveik sutampa su 

Drūkšių ežero PAST ribomis. 

Smalvelės upė ir 

šlapžemės 

Smalvos ir Smalvykščio 

ežerai ir pelkės 

Gražutės regioninis 

parkas 

547 Ribos sutampa su Smalvos 

hidrografinio draustinio ribomis. Jos 

taip pat beveik sutampa ir su Smalvos 

šlapžemių komplekso PAST ribomis. 

2225 Ribos sutampa su Smalvo 

kraštovaizdžio draustinio ribomis. 

26125 Ribos sutampa su Gražutės regioninio 

parko ribomis, išskyrus rekreacinės, 

žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios) 

paskirties prioriteto funkcines zonas. Ji 

apima Šiaurės rytinės Gražutės 

regioninio parko dalies PAST. 

Pušnies pelkė 779 Ribos sutampa su Pušnies 

telmologinio draustinio ribomis. 

Rūžo ežeras 205 Ribos nustatytos pagal specialų 

žemėlapį. 

Gervelės pelkė 373 Ribos nustatytos pagal specialų 

žemėlapį. 

Dietkauščiznos pievos 147 Patenka į Dysnos hidrografinį draustinį 

(dalis draustinio). Ribos nustatytos 

pagal specialų žemėlapį. 

Vietovės kodas 

NATURA 2000 

tinklo duomenų 

bazėje 

LTZAR0029 




LTIGN0001 



LTIGN0004



2008 10 22 272 

*Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis 

NATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje 

paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių 

apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). 

Šakeliškės pievų BST tik ribojasi su NAE. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už 

kelių kilometrų į pietryčius nuo NAE (7.6-2 pav. jo ribos pažymėtos raudona spalva). 

Šios dvi už NAE regiono ribos esančios saugomos teritorijos darbe detaliau nebuvo 

analizuojamos. 

Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės 

reikšmės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), 5 teritorijos yra pilnai ar dalinai 

nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos yra vandens telkinių apsaugos 

zonos (teritorijų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos 

teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę), ir viena 

teritorija yra kol kas dar nepriskirta saugomoms teritorijoms. 

7.6-3 lentelėje pateikta informacija rodo, kad NAE regione esančios bendrijos svarbos 

teritorijos (BST) yra tarptautiniu mastu svarbios saugant įvairias miškų, pelkių ir pievų 

buveines, ūdros (Lutra lutra), kelių rūšių bestuburių bei augalų vietines populiacijas. 

7.6-1 pav. NATURA 2000 tinklo bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių, 

augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva). 

Bendrijos svarbos teritorijos: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvelės upė ir šlapžemės; 3 – 

Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės; 4 – Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies 

pelkė; 6 – Rūžo ežeras; 7 – Gervelės pelkė; 8 –- Dietkauščiznos pievos; 9 – Šakeliškės 

pievos. 

NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos 

(PAST), vertingos vietos paukščių praktinei apsaugai (7.6-2 pav. ir 7.6-2 lent.).



2008 10 22 273 

Šių PAST įsteigimo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybės 

nutarimas Nr. 399 (2006 m. rugsėjo 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 819 redakcija; 

Žin., 2006, 92-3635). 

Dauguma PAST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę Rytų-Vakarų ašies 

kryptimi. Gražutės regioninio parko šiaurės rytinės dalies PAST užima tik Gražutės 

regioninio parko teritorijos dalį. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už kelių 

kilometrų į pietryčius nuo NAE ribos (7.6-2 pav.; jo riba pažymėta raudona spalva). 

7.6-2 lent. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), 

vertingos paukščių apsaugai NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.* 

Vietovės pavadinimas Plotas, ha 

Drūkšių ežeras 

Dysnų ir Dysnykščio 

apyežerių šlapžemių 

kompleksas 

Smalvos šlapžemių 

kompleksas 

Šiaurės rytinė Gražutės 

regioninio parko dalis 

Ribų trumpa charakteristika 

3612,33 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį. 

Dalis teritorijos yra saugoma pagal LR 

teisinius aktus. 

4016,56 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį. 

Dalis teritorijos yra saugoma pagal LR 

teisinius aktus. 

538 Ribos sutampa su Smalvos hidrografinio 

draustinio ribomis. Jos beveik sutampa su 

Smalvelės upės ir šlapžemių BST ribomis. 

5699,85 Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko 

dalies PAST apima Gražutės regioninio 

parko teritorijos dalį. Ribos nustatytos 

pagal specialų žemėlapį. 

Vietovės kodas 

NATURA 2000 

tinklo 

duomenų 

bazėje 

LTZARB003 

LTIGNB004 



* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis 




Iš 4 NATURA 2000 tinklui priklausančių PAST, 3 vietovės yra tarptautinės reikšmės 

bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių ir rūšių apsaugai ir 2 vietovės 

yra nacionalinės svarbos saugomos teritorijos. Dvi teritorijos yra vandens telkinių 

apsaugos zonos. Jų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos 

teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę.



2008 10 22 274 

7.6-2 pav. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) NAE 

regione: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvos šlapžemių kompleksas; 3 – Šiaurės rytinė 

Gražutės regioninio parko dalis; 4 – Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių 

kompleksas (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva). 

Svarbiausios (tikslinės) vertybės, saugomos paukščių apsaugai svarbiose teritorijose 

(7.6-4 lent.) rodo, kad NAE regiono PAST yra tarptautiniu požiūriu vertingos įvairių 

ekologinių grupių paukščių populiacijoms. Jose saugomų rūšių paukščių svarbiausios 

veisimosi ir maitinimosi buveinės yra vandens telkiniai (pvz., didysis baublys (Botaurus 

stellaris ir juodakaklis naras (Gavia arctica)), miškai (žvirblinė pelėda (Glaucidium 

passerinum)), atviras agrarinis kraštovaizdis (griežlė (Crex crex)) ir mišrios teritorijos, 

kuriose yra vandens telkinių su pelkėmis ir pievomis apylinkėse (juodoji žuvėdra 

(Chlidonias niger)).



2008 10 22 275 

7.6-3 lent. NATURA 2000 tinklo dalies, skirtos buveinių apsaugai (BST) NAE 

regione, svarbiausios vertybės. 

Vietovės 

pavadinimas 1 

Kodas 

NATURA 

2000 tinklo 

duomenų 

bazėje 

Vertybių kiekis 1 

(vietinės 

Svarbiausios vertybės 2 populiacijos 

dydis; teritorijos 

plotas) 

Drūkšių ežeras LTZAR0029 Ūdra (Lutra lutra) 6–10 ind. 

Smalvelės upė ir 

šlapžemės 

Smalvos ir 

Smalvykščio 

ežerai ir pelkės 

Gražutės 

regioninis parkas 

Gervelės pelkė 

Pušnies pelkė 

Rūžo ežeras 

Dietkauščiznos 

pievos 

LTZAR0026 Ūdra (Lutra lutra) 

1–5 ind. 

LTZAR0025 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 354,59 ha 


9010* Vakarų taiga 265,94 ha 

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 265,94 ha 

91D0 Pelkiniai miškai 

88,7 ha 

9080 Pelkėti lapuočių miškai 88,7 ha 

7230 Šarmingos žemapelkės 88,7 ha 

7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte 88,7 ha 

3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 53,2 ha 

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) 

251–500 ind. 

Žvilgančioji riestūnė (Drepanocladus 

vernicosus) 

3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių 

augalų bendrijomis 

105 ha 


7120 Degradavusios aukštapelkės 27,2 ha 

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 18,4 ha 


10,9 ha 

6210 Stepinės pievos* 1,0 ha 

6120* Karbonatinių smėlynų smiltpievės 6,4 ha 

Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) 

251–500 ind. 

LTIGN0017 7120 Degradavusios aukštapelkės 50 ha 


95 ha 

LTIGN0001 6230* Rūšių turtingi briedgauryna 7,9 ha 

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 39,7 ha 


LTIGN0026 Plačioji dusia (Dytiscus latissimus) 

Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) 

>10 000 ind. 

LTIGN0004 6410 Melvenynai 4 ha 

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 4 ha 

6450 Aliuvinės pievos 14 ha 

6510 Šienaujamos mezofitų pievos 1 ha 

7230 Šarmingos žemapelkės 21 ha 

9080* Pelkėti lapuočių miškai 4 ha 

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) 

51–100 ind. 

1 – Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis 



apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).



2008 10 22 276 

2 – Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbti 

vietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybės 

pateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA 

2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos 

svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daroma 

tuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys (informacija)). Skaičiai – 

buveinių tarptautiniai kodai. Žvaigždute pažymėtos prioritetinės buveinės. 

7.6-4 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijų, įsteigtų paukščių apsaugai NAE regione 

(PAST) svarbiausios (tikslinės) vertybės ir jų gausa.* 

Vietovės pavadinimas 1 

Kodas 

NATURA 

2000 tinklo 

duomenų 

bazėje 

Vertybių gausa 1 

Svarbiausios (tikslinės) (vietinės 

vertybės 2 populiacijos 

dydis) 

Drūkšių ežeras LTZARB003 Didysis baublys (Botaurus 

stellaris) 

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių 

šlapžemių kompleksas 

Smalvos šlapžemių kompleksas 

Šiaurės rytinė Gražutės regioninio 

parko dalis 

10 patinų 

LTIGNB004 Griežlė (Crex crex) 30 patinų 

LTZARB002 Juodoji žuvėdra 

(Chlidonias niger) 


Juodakaklis naras (Gavia 

arctica) 

40 perinčių porų 

3 perinčios poros 

Žvirblinė pelėda 

(Glaucidium passerinum) 

4-5 perinčios poros 

* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantis 




1 Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbti 

vietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybės 

pateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA 

2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos 

svarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daroma 

tuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys, informacija). 

Juodakaklis naras (Gavia arctica) ir žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) yra labai 

reti paukščiai Lietuvoje, todėl jų populiacijų apsauga yra ypatingai svarbi taip pat ir 

nacionaliniu požiūriu. Šalyje turimais duomenimis (Kurlavičius, Raudonikis, 2001) 

vietinė mažiausia juodakaklio naro (Gavia arctica) populiacija yra vos 3 poros. Šios 

rūšies apsaugos Lietuvoje požiūriu NAE regionas (ypač Šiaurės rytinės Gražutės 

regioninio parko dalies PAST) yra svarbiausias. Besiveisianti žvirblinės pelėdos 

(Glaucidium passerinum) populiacija šalyje taip pat palyginti maža (minimum 50 porų; 

Kurlavičius, Raudonikis, 2001). Taigi, NAE regione besiveisianti populiacija kai kuriais 

metais gali sudaryti net iki 10 % visos šalies populiacijos. Kitų tikslinių paukščių rūšių 

regioninės populiacijos sudaro žymiai mažesnę dalį nuo jų šalies populiacijų. 

7.6.1.3 Atskirų NAE regiono NATURA 2000 teritorijų aprašymas 

Šioje darbo dalyje NATURA 2000 teritorijos charakterizuojamos detaliau. Pirmiau 

aprašomos BST vietovės, o po to ir PAST. Didžiausias dėmesys skiriamas Drūkšių 

ežero NATURA 2000 teritorijoms (BST ir PAST), kadangi numatoma, jog labiausiai 

realus NAE poveikis bus Drūkšių ežerui ir artimiausioms jo apylinkėms.



2008 10 22 277 

BST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZAR0029) 

Drūkšių ežeras yra didžiausias ežeras Lietuvoje. Jo plotas Lietuvos Respublikoje yra 

apie 3611 ha. Kita ežero dalis priklauso Baltarusijai. Viso ežero plotas yra 4480 ha. 

Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 34 57 rytų ilgumos ir 55 37 19 

vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandenys (7.6-5 lent.). Didžiausias ežero gylis yra 

31 m. 

Kadangi numatoma, jog didžiausias galimas NAE poveikis teks Drūkšių ežerui, tai ši 

NATURA vietovė, lyginant su kitomis šio regiono saugomomis teritorijomis, aprašoma 

žymiai detaliau. 

7.6-5 lent. Drūkšių ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų 

bazės informaciją* (LR Aplinkos ministerija). 

Biotopų tipai 

Dalis nuo bendro 

BST ploto, % 

Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 58 

Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 3 

Grūdinių laukai 4 

Kita ariama žemė 6 

Plačialapių lapuočių miškai 6 

Mišrūs miškai 16 

Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos 

vietos, pramonės objektų užimti plotai) 

Viso: 100 

* Šioje ir kitose panašiose lentelėse pateikiami duomenys iš NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo 

duomenų bazės (4 skyrius; vietovės aprašymas). Ši informacija naudinga norint geriau suprasti saugomos 

teritorijos biotopų struktūrą. 

Ryšys su kitomis NATURA tinklo teritorijomis: Drūkšių ežero BST ribojasi su kita 

NATURA 2000 teritorija – Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) ir 

Smalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Tuo pačiu Drūkšių ežero BST išorinės 

ribos beveik pilnai sutampa su Drūkšių ežero PAST (LTZARB003) ribomis. 

NATURA 2000 vertybės, kurių apsaugai įsteigtos saugomos teritorijos: Svarbiausias 

Drūkšių ežero BST įsteigimo tikslas yra apsaugoti tikslinės rūšies - ūdros (Lutra lutra), 

kuri yra įrašyta į ES Buveinių direktyvos II priedą, vietinę populiaciją. Jos vietinę 

populiaciją sudaro 6–10 individų. Remiantis naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 

2008) Drūkšių ežero BST yra 8 subarealai, kuriuose ūdros (Lutra lutra) registruojamos 

dažniausiai (7.6-3 pav.). Šie subarealai faktiškai yra ūdros (Lutra lutra) svarbiausios 

buveinės. Remiantis žiniomis apie ūdrai (Lutra lutra) būdingą elgesį galima teigti, kad 

judėdamos (migruodamos) tarp tinkamiausių buveinių bei dispersijos metu jos 

daugiausiai renkasi vandens telkinių pakrantes ir įvairius upelius. Vis tik apie buveinės 

naudojimą ir ūdros (Lutra lutra) Drūkšių ežero populiacijos gausos dinamiką detaliai 

nėra žinoma. 

Pagal NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje talpinamą informaciją, kirtiklis (Cobitis 

taenia) yra kita šios saugomos teritorijos tikslinė vertybė. Jis ežere yra įprasta žuvų 

rūšis. 

Kitos rūšys / žinduoliai: Trys Drūkšių ežero BST gyvenančios žinduolių rūšys yra 

įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus) į šią teritoriją užklysta 

atsitiktinai. 2006-2008 m. pavienės lūšys (Lynx lynx) registruotos Zarasų bei vienas 

7



2008 10 22 278 

7.6-3 pav. Drūkšių ežero BST ir PAST tikslinių biologinių vertybių (išskyrus 

kirtiklio (Cobitis taenia)) radvietės. Spalvotos figūros apytikriai rodo vertybėms 

svarbias vietas (patinėlių giedojimo (veisimosi) vietas, radvietes bei dažniausiai 

naudojamas buveines). Gelsva spalva parodytos ežero pakrantėse susiformavę 

Phragmitetea ir Potamogenetea (Nymphaea) augalų bendrijos (Vilniaus 

universiteto Ekologijos instituto 2006-2007 m. ir L. Raudonikio (2008 m.) duomenys.



2008 10 22 279 

individas – Ignalinos rajonuose. Daroma išvada, kad NAE regionas nėra labai svarbus 

šiam gyvūnui (Švažas ir kt., 2008). Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, NAE regione, 

bebras (Castor fiber) yra įprastas žinduolis. Regione 2006–2008 m. priskaičiuota nuo 

1100 iki 2700 individų. 

Ežero apylinkėse gyvena retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas šermuonėlis 

(Mustela erminea). Drūkšių ežero BST gyvena dar kitos trys žinduolių rūšys, įrašytos į 

LRK. Ūdra (Lutra lutra) yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir yra tikslinė 

rūšis. Baltasis kiškis (Lepus timidus) yra retas, bet stebimas reguliariai. Beržinė sicista 

(Sicista betulina) retai aptinkama pievose ir aplinkiniuose miškuose (Švažas ir kt., 

1999). Rudųjų nakvišų (Nyctalus noctula) kolonija jų veisimosi metu buvo rasta Tilžės 

gyvenvietėje. Taip pat regione keletą kartų stebėtas natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus 

nathusii). Abi minėtos rūšys yra įrašytos į LRK. 

Kitos rūšys / varliagyviai ir ropliai: NAE regione registruota 10 varliagyvių ir 5 roplių 

rūšys (Rana temporaria, R. arvalis, R. lessonae, R. esculenta, Bufo bufo, B. calamita, 

Pelobates fuscus, Bombina bombina, Triturus vulgaris, T. cristatus; Lacerta vivipara, L. 

agilis, Anguis fragilis, Vipera berus ir Natrix natrix; Švažas ir kt., 2008). 

2006 m. iki 3 km nuo IAE atstumu buvo rastos dvi retos varliagyvių rūšys, įrašytos 

Buveinių Direktyvos II priede (skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė 

(Bombina bombina)). Šios dvi rūšys, o taip pat Bufo calamita yra įtrauktos į LRK. 5 

rūšys (Triturus cristatus, Bombina bombina, Rana arvalis, Rana lessonae, Pelobates 

fuscus, Lacerta agilis) yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos IV priedą (Švažas ir kt., 

2008). Arti IAE kūmutės (Bombina bimbina) apgyvendina ne tik natūralius, bet ir 

žmonių veiklos smarkiai pažeistus vandens telkinius. Skiauterėtasis tritonas (Triturus 

cristatus) rastas Tumeliuos miške rūšiai tipiškoje buveinėje labai arti IAE. 

Kitos rūšys / vabzdžiai: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rasta daugiau nei 1500 rūšių 

vabzdžių (Švažas ir kt., 2008). Entomologinių vietovės tyrimų metu taip pat rasta 

sausumos vabzdžių, kurie yra įrašyti į LRK. Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis) 

yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifron) 

(Odonata) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) yra taip pat įrašytos į ES Buveinių 

Direktyvos IV priedą bei į LRK. Žirgeliai Odonata yra ekologiškai susiję su vandens 

telkiniais. NAE apylinkėse jie yra daugiausiai susiję su Drūkšių ežeru. Pavieniai 

individai yra rasti pietvakarinėje ežero dalyje netoli Yliškės. Pavieniai didieji 

auksinukai (Lycaena dispar; Lepidoptera, Lycaenidae) buvo randami visame regione 

pievose netoli nuo vandens telkinių (Švažas ir kt., 2008). 

Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) (Coleoptera, Carabidae) yra taip pat įtrauktas 

į LRK. Nedidelės šio vabalo populiacijos rastos Tilžės miške. Pavieniai machaonų 

(Papilio machaon; Lepidoptera, Papilionidae) individai pastoviai kasmet randami Tilžės 

ir Visagino gyvenviečių apylinkėse. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon, Lepidoptera, 

Lycaenidae) atsitiktinai randamas visame regione šlapiose pievose. Pievinis satyriukas 

(Coenonympha tullia; Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievose netoli Visagino 

gyvenvietės. Pastarosios rūšys yra rašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008). 

Rhyssella obliterata ir Phytodietus geniculatus (Hymenoptera, Ichneumonidae) buvo 

rastos Smalvelės upės slėnio pievoje netoli Drūkšių ežero. Tai vienintelė šių rūšių 

radimvietė šalyje (Švažas ir kt., 2008). 

Drūkšių ežero apylinkėse rasta ir daugiau vabzdžių rūšių. Pvz., Carabus convexus 

(Coleoptera, Carabidae) yra reta rūšis Lietuvoje. Šis vabalas gyvena daugiausiai 

pamiškėse, miškuose palei vandens telkinius. Jis rastas miškingoje vietoje netoli 

Smalvelės upelio. Sospita vigintiguttata (Coleoptera, Coccinellidae) taip pat rastas 

miške palei Smalvelės upelį. Stenoptinea cyaneimarmorella (Lepidoptera, Tineidae) ir



2008 10 22 280 

Parornix traugotti (Lepidoptera, Gracilariidae) drugiai rasti Visagine. Tai vienintelė šių 

dviejų rūšių radimvietė šalyje. Drugys Caryocolum tischeriella (Lepidoptera, 

Gelechiidae) rastas Tilžės gyvenvietėje. Tai taip pat vienintelė vieta, kur šis vabzdis 

šalyje rastas. Deja, manoma, kad ši rūšis šiuo metu jau yra išnykusi. Gausi Buckleria 

paludum (Lepidoptera, Pterophoridae) vietinė populiacija buvo rasta Mištautų 

gyvenvietėje prie Bedugnio ežero. Melitaea phoebe (Lepidoptera, Nymphalidae) drugys 

rastas pievoje Smalvelės upės slėnyje netoli Drūkšių ežero ir arti pagrindinio IAE 

pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip pat rasta Smalvelės 

upės slėnyje netoli Drūkšių ežero (Švažas ir kt., 2008). 

Labai netoli IAE taip pat rastos kelios retos vabzdžių rūšys. Pvz., baltajuostis melsvys 

(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apie 2 km atstumu nuo IAE. Didysis 

auksinukas (Lycaena dispar) rastas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo IAE. 

Kitos rūšys / vėžiagyviai: Literatūroje nurodoma (Švažas ir kt. 1999; Raudonikis, 

Kurlavičius, 2000), kad Drūkšių ežere gyvena keletas reliktinių gyvūnų rūšių. Jame 

randami reliktiniai vėžiagyviai Mysis oculata relicta ir Pallasiola quadrispinosa yra 

įrašyti į LRK. 

Kitos rūšys / flora: Čia randama retų bei įrašytų į LRK (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 

1997) augalų rūšių, pvz., eraičininė nendrūnė (Scolochloa festucacea, įrašyta į LRK), 

Zanichelia palustris, Alisma gramineum, Nitella opaca (retos rūšys; kurias reikėtų 

saugoti). Šie augalai, išskyrus siauralapį dumblialaiškį (Alisma gramineum), anksčiau 

net dominavo ežero makrofitų bendrijose. Taip pat nemažai retų į LRK įrašytų 

sausumos augalų rūšių rasta Drūkšių ežero apylinkėse (Švažas ir kt., 2008). Pvz., 

dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica), 

Dactylohiza incarnata, lieknasis švylys (Eriophorum gracine), melsvasis gencijonas 

(Gentiana cruciata), Juncus stygius, šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), Carex 

heleonastes. Žvilgančioji riestunė (Hamatocaulis vernicosus) yra ne tik įrašyta į LRK, 

bet taip pat yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Dauguma retų augalų rūšių 

rasta Drūkšių ežero pakrantėse, gretimose šlapynėse bei pievose (7.6-4 pav.). 

Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz., 

iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys. 

Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, eraičininė nendrinė (Scolochloa 

festucaceae) tuo metu buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008). 

Kitos rūšys / grybai, kerpės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios retos 

makromicetų rūšys, įrašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008), pvz., Russula aurata, 

Melanoleuca turrita ir Tricholoma inocyboides. 

IAE regionas pažymi biologinės įvairovės turtingumu. Lyginant su kitomis šalies 

vietomis, šiame regione ji ištyrinėta labiau. Ilgalaikių kompleksinių tyrimų metu (1979– 

1983 m.) Drūkšių ežere ir apylinkėse (apytikriai 0,5 km atstumu nuo jo) viso 

užregistruota 213 agarikoidinių makromicetų (Agaricales) ir 120 rūšių Aphyllophorales, 

33 rūšys dyskomicetų, 29 rūšys kerpių ir susijusių grybų rūšių ir 31 rūšis vandens grybų 

(Švažas ir kt., 2008).



2008 10 22 281 

7.6-4 pav. Kai kurių retų augalų paplitimas Drūkšių ežero BST (Švažas ir kt., 

2008); spalvoti taškai rodo retų rūšių augalų kartografavimo vietas. 

Gamtinės buveinės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios vertingos į ES 

Buveinių Direktyvos I priedą įrašytos gamtinės buveinės: 4 tipų pievos (6210*, Stepinės 

pievos; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvinės pievos ir 6510, Šienaujamos mezofitų 

pievos); vieno tipo miškai (9080*, Pelkėti lapuočių miškai); dviejų tipų pelkės (7140, 

Tarpinės pelkės ir liūnai; 7230, Šarmingos žemapelkės) ir dviejų tipų vandens telkinių



2008 10 22 282 

buveinės (3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis ir 3150, Natūralūs eutrofiniai 

ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis). Pievų buveinės koncentruojasi Dūkštos ir 

Smalvelės upelių slėniuose netoli Drūkšių ir Karoliniškių ežerų. Pelkių buveinės yra 

daugiausiai susitelkę Smalvelės upelio slėnyje ir arti Drūkšių bei Karoliniškių ežerų 

(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojomės Drūkšių ežero ir jo apylinkių 

vertingų buveinių, įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą kartografavimo 

duomenimis (Švažas ir kt., 2008). 

Pastarųjų metų svarbiausi augmenijos pokyčiai: 1993–1997 m., kuomet veikė du IAE 

generatoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augalų bendrijų 

pokyčius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo įtakoje labai suklestėjo 

Cladophora rūšys. Šie dumbliai dengė visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jie 

beveik visur augo virš panirusių augalų. Ežero pakraščiuose susidarė 10–500 m pločio 

helofitų juostos. Tačiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos 

(ypač šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur bangų mūša yra 

didžiausia; Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 1997). 

Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz., 

iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys. 

Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metu 

buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008). 

Specialių ežero botaninių tyrimų metu 1996–1997 m. (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 

1997) rastos tik 69 vandens augalų rūšys. Nustatytos 27 skirtingos augalų asociacijos, 

daugiausiai priskiriamos vyraujančioms Potamogetonetea pectinati, Phragmitetea 

australis ir Charetea fragilis augalų bendrijų klasėms. 

Medžiojami gyvūnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams. 

Briedžių (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zarasų rajonuose sudaro apie vieną 

šeštadalį šalies populiacijos (tuo tarpu minėti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šalies 

ploto). Kitų medžiojamų žvėrių, tokių kaip stirnų (Capreolus capreolus), tauriųjų elnių 

(Cervus elaphus) bei šernų (Sus scrofa) vietinės populiacijos IAE regione, lyginant su jų 

šalies populiacijomis, nėra didelės 

BST vietovė: Smalvelės upė ir šlapžemės (LTZAR0026) 

Šios saugomos teritorijos išorinės ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir 

beveik sutampa su Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) ribomis. 

Vietovės plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 27 

20 rytų ilgumos ir 55 38 09 vakarų platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemės 

ir miškai (7.6-6 lent.). Smalvelės upės ir šlapžemių BST yra tiesiogiai susijusi su 

kitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drūkšių ežero BST (LTZAR0029), 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST (LTZAR0025), Drūkšių ežero ir Smalvos 

šlapžemių komplekso PAST (atitinkamai LTZARB003 ir LTZARB002).



2008 10 22 283 

7.6-5 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių, 

įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST 

(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščių 

sankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).



2008 10 22 284 

7.6-6 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių, 

įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST 

(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščių 

sankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).



2008 10 22 285 

7.6-6 lent. Smalvelės upės ir šlapžemių BST biotopų struktūra pagal NATURA 

2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 



BST ploto, % 



Pagerintos žalienos 2 




Viso: 100 

Smalvelės upės ir šlapžemių BST įsteigimo svarbiausias tikslas yra saugoti tikslinės 

rūšies ūdros (Lutra lutra) vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 saugomų 

teritorijų duomenų baze matyti, kad šios saugomos teritorijos kita tikslinė rūšis yra 

kūmutė (Bombina bombina). Šis varliagyvis yra įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II 

priedą. Ši rūšis Smalvelės upės ir šlapžemių BST laikoma įprasta. 

BST vietovė: Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės (LTZAR0025) 

Ribos sutampa su Smalvo kraštovaizdžio draustiniu. Vietovės plotas yra apie 2225 ha. 

Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 22 55 rytų ilgumos ir 55 37 07 

vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir miškai (7.6-7 lent.). 

7.6-7 lent. Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST biotopų struktūra pagal 

NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 


Dalis nuo bendro BST 

ploto, % 





Spygliuočių miškai 29 


Viso: 100 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST ribojasi su kitomis NATURA 2000 

saugomomis teritorijomis: Gražutės regioninio parko bei Smalvelės upės ir šlapžemių 

BST (atitinkamai LTZAR0024 ir LTZAR0026). 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST yra įsteigta siekiant saugoti ES svarbos 

tikslines gamtines buveines, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą ir 

augalų rūšis, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą: 3140 (Ežerai su 

menturdumblių bendrijomis), 9010* (Vakarų taiga), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 

91D0 (Pelkiniai miškai), 9080 (Pelkėti lapuočių miškai), 7230 (Šarmingos žemapelkės), 

7210 (Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 3160 (Natūralūs distrofiniai ežerai) bei dvilapį 

purvuolį (Liparis loeselii) ir žvilgančiąją riestūnę (Drepanocladus vernicosus). 

Literatūroje nurodoma, kad Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST gyvena retas, 

įrašytas į LRK, šermuonėlis (Mustela erminea) (Švažas ir kt., 2008). Baltasis kiškis 

(Lepus timidus) yra taip pat įrašytas į LRK, tačiau čia negausus. Šioje saugomoje 

teritorijoje gyvena ir ūdra (Lutra lutra) bei dvi šeimos bebrų (Castor fiber). Šios abi 

rūšys yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus), kuris taip



2008 10 22 286 

pat yra įtrauktas į ES Buveinių Direktyvos II priedą, registruojamas kai kuriais metais 

nereguliariai. Teritorijoje stebėtos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon, 

įrašytas į LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje). 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST rasta augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 

1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), 

lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii), beržas 

keružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najas 

marina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) rasta 

net keliuose saugomos teritorijos ežeruose. 

BST vietovė: Gražutės regioninis parkas (LTZAR0024) 

Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražutės regioninio parko ribomis. Jos 

plotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 08 23 rytų 

ilgumos ir 55 37 19 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai 

(7.6-8 lent.). Gražutės regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma 

teritorija Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST. Į ją patenka visa Šiaurės rytinės 

Gražutės regioninio parko dalies PAST. 

7.6-8 lent. Gražutės regioninio parko BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 

duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 



ploto, % 








Viso: 100 

BST įsteigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augalų ir drugių rūšis. Tikslinės 

gamtinės buveinės yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų 

bendrijomis), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 7120 (Degradavusios aukštapelkės), 3140 

(Ežerai su menturdumblių bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinės 

pievos) ir 6120* (Karbonatinių smėlynų smiltpievės). Tikslinė gyvūnų rūšis yra drugys 

didysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslinė augalų rūšis – vėjalandė šilagėlė 

(Pulsatilla patens). 

NATURA 2000 duomenų bazės informacija rodo, kad Gražutės regioninio parko BST 

taip pat yra svarbi saugant ir kitas, į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytas gamtines 

buveines, pvz., 3150 (Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis), 

7110* (Aktyvios aukštapelkės), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės), 7220 

(Šaltiniai su besiformuojančiais tufais), 9010* (Vakarų taiga), 9020* (Plačialapių ir 

mišrūs miškai), 9180* (Griovų ir šlaitų miškai) ir 9080 (Pelkėti lapuočių miškai). Be to 

ši vietovė yra svarbi saugant vietines ūdros (Lutra lutra), skiauterėtojo tritono (Triturus 

cristatus), kūmutės (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), 

kurie yra įrašyti į ES Buveinių Direktyvos II priedą, vietos populiacijas. 

Kitos gamtosaugos požiūriu vertingos floros rūšys yra liekninis beržas (Betula humilis) 

ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios rūšys yra įrašytos į LRK.



2008 10 22 287 

Ankstesniuose literatūriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptės 

hidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją (taigi, 

yra Gražutės regioninio parko BST dalis), registruota daugiau į LRK įrašytų rūšių. 

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptės 

marias. Menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) auga Antalieptės hidrografiniame 

draustinyje ties Ąžuolynės gyvenviete. Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) rasta 

pelkėje prie Degučių gyvenvietės. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapis 

gedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esančioje aukštapelkėje. Melsvasis 

gencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraibė (Orchis morio) auga pievose marių 

šlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelkėtuose miškuose (Švažas ir 

kt., 1999). 

BST vietovė: Pušnies pelkė (LTIGN0001) 

Pušnies pelkės BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovės 

plotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 26 67 rytų 

ilgumos ir 55 29 52 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir įvairių 

tipų šlapžemės (7.6-9 lent.). 

Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelkės kompleksą sudaro tarpinės pelkės, 

žemapelkės ir 5 ežerai. Biotopų įvairovė labai didelė. Buvę sausinamieji kanalai yra 

bebrų (Castor fiber) patvenkti. 

7.6-9 lent. Pušnies pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų 

bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 



BST ploto, % 



Šlapios pievos, mezofitų pievos 7 




Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos 

vietos, pramonės objektų užimti plotai)i 

Viso: 100 

Pušnies pelkės BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomis 

teritorijomis) NATURA 2000 vietovė. Ji yra įsteigta saugoti ES svarbos gamtines 

buveines, tokias kaip 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 6430 (Eutrofiniai aukštieji 

žolynai) ir 6230 (Rūšių turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtinės buveinės yra 

įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą. 

Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkėje gyvena retas į LRK įrašytas šermuonėlis 

(Mustela erminea). Ūdra (Lutra lutra) ir keletas šeimų bebrų (Castor fiber) taip pat 

gyvena šiame pelkių komplekse. Abi pastarosios rūšys yra įrašytos į ES Buveinių 

Direktyvos II priedą. Rastos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon; 

įrašytas į LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje). 

Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999), 

nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi 

retiems paukščiams, įrašytiems į ES Paukščių Direktyvos 79/409/EEC I priedą. Čia peri 

pavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) čia taip pat peri. Pelkėje 

žinomos jų tuokvietės. Peri ir viena tikučių (Tringa glareola) pora. Pelkėje 

besimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spėjama, kad taip pat peri 

17



2008 10 22 288 

vapsvaėdis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievinių lingių (Circus pagargus) poros čia 

taip pat suka lizdus. Pelkėje peri mažiausiai 5 gervių (Grus grus) poros ir 10–15 

nesubrendusių šios rūšies paukščių laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeninių 

migracijų metu čia susirenka iki 100 individų. Vietovėje kasmet registruojama 6–7 

švygždų (Porzana porzana) patinėlių tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežlių (Crex 

crex) teritorijų. Pelkėje peri mažiausiai 2 balinių pelėdų (Asio flammeus) poros. 

Mėlyngurklė (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinčia rūšimi. Čia 

registruota ir daugiau retų paukščių rūšių. Pvz., pelkėje peri baltaskruostė žuvėdra 

(Chlidonias hibridus). 

Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taip 

pat nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi ir 

retiems į LRK įrašytiems paukščiams. Palankiais metais pelkėje peri apie 5 poras 

raudonkojo tulikų (Tringa totanus), 2–3 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata), 

daugiau nei 1 pora paprastųjų griciukų (Limosa limosa), viena pora žaliųjų meletų 

(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinčios baltasparnės žuvėdros 

(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvės kielės (Motacilla citreola). 

Pušnies pelkė yra viena iš nedaugelio vietovių Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželis 

nykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena jų pora stebėta veisimosi metu (Švažas ir kt., 

1999). 

Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojančioms žąsims. Iki 500 poilsiui 

sustojusių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) pelkėje 

stebėta pavasarinės paukščių migracijos metu (Švažas ir kt., 1999). 

Pelkėje rasta ir retų augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas 

(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraibė (Orchis 

morio) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza longifolia). 

BST vietovė: Rūžo ežeras (LTIGN0026) 

Vietovės plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 

29 39 rytų ilgumos ir 55 29 03 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai 

(7.6-10 lent.). Rūžo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija. 

Svarbiausias jos įsteigimo tikslas yra saugoti augalų ir bestuburių tikslinių rūšių 

mažosios suktenės (Vertigo angustior), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) ir 

pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra įrašytos į ES Buveinių 

Direktyvos II priedą, vietos populiacijas. 

7.6-10 lent. Rūžo ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų 




ploto, % 


Viso: 100 

BST vietovė: Gervelės pelkė (LTIGN0017) 


26 51 rytų ilgumos ir 55 27 13 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja 

miškai ir įvairių tipų šlapžemės (7.6-11 lent.). Gervelės pelkės BST yra izoliuota 

saugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovėmis). Ji buvo įsteigta 

siekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios



2008 10 22 289 

aukštapelkės) ir 91D0 (Pelkiniai miškai), kurios yra įrašytos į Buveinių Direktyvos I 

priedą. 

7.6-11 lent. Gervelės pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų 




ploto, % 





Viso: 100 

BST vietovė: Dietkauščiznos pievos (LTIGN0004) 

Vietovės plotas yra apie 147 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 27 

56 rytų ilgumos ir 55 20 19 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja žemės 

ūkio ir medine augalija apaugę plotai (7.6-12 lent.). 

7.6-12 lent. Dietkauščiznos pievų BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 

duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 



ploto, % 





Viso: 100 

Dietkauščiznos pievų BST yra izoliuota NATURA 2000 vietovė. Ši saugoma teritorija 

užima Dysnos hidrografinio draustinio dalį. Ji yra įsteigta siekiant išsaugoti ES svarbos 

gamtines buveines – melvenynus (6410). Ši gamtinė buveinė yra įtraukta į ES Buveinių 

Direktyvos I priedą. 

Remiantis NATURA 2000 duomenų bazės informacija Dietkauščiznos pievų BST yra 

taip pat vertinga saugant 91E0 (Aliuviniai miškai) gamtinę buveinę bei augalus - dvilapį 

purvuolį (Liparis loeselii) (51–100 individų) ir paprastąją tuklę (Pinguicula vulgaris). 

PAST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZARB003) 

Drūkšių ežeras (BST ir PAST) yra IAE aušintuvas ir prie projektuojamos NAE 

arčiausiai esantis didelis atviro vandens telkinys bei arčiausiai esanti NATURA 2000 

saugoma teritorija. Kitos saugomos teritorijos nuo NAE yra žymiai toliau (pvz., 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST – apie 5 km, Dysnų ir Dysnykščio 

apyežerių šlapžemių kompleksas (PAST) – apie 13 km; žiūr. 7.6-1 pav. ir 7.6-2 pav.). 

Žmonių lankymasis čia ribojamas dėl pasienio režimo. 


33 43 rytų ilgumos ir 55 36 59 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir 

įvairūs žemės ūkio plotai (7.6-13 lent.).



2008 10 22 290 

7.6-13 lent. Drūkšių ežero PAST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenų 




BST ploto, % 








Viso: 100 

Vertybės, kurių apsaugai įsteigta NATURA 2000 saugoma teritorija: Drūkšių ežero 

PAST yra įsteigta saugoti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), kuris yra įrašytas į ES 

Paukščių Direktyvos I priedą, vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 duomenų 

bazės informacija (LR Aplinkos ministerija) Drūkšių ežere besiveisianti šios rūšies 

populiacija yra viena didžiausių šalyje (10 baubiančių patinų). Šioje PAST didžiųjų 

baublių (Botaurus stellaris) populiacijos tankis tinkamose buveinėse yra labai didelis 

(7.6-3 pav.). 

Ežeras taip pat yra svarbus saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių 

Direktyvos I priedą. NATURA 2000 duomenų bazėje (LR Aplinkos ministerija) 

talpinama informacija apie tai, kad Drūkšių ežero PAST peri viena juodakaklių narų 

(Gavia arctica) pora, 5 nendrinių lingių (Circus aeruginosus) poros, 10 juodųjų žuvėdrų 

(Chlidonias niger) porų, viena mėlyngurklių (Luscinia svecica) pora bei suskaičiuoti 6 

švygždų (Porzana porzana) patinai ir vienas plovinės vištelės (Porzana parva) patinas. 

Pagal literatūrinius duomenis Švažas ir kt. (1999), prieš keletą metų juodakaklis naras 

(Gavia arctica), kuriam šalyje gresia išnykimas, buvo laikomas Drūkšių ežere galimai 

perinčia rūšimi. Praeito amžiaus gale juodakakliai narai (Gavia arctica) (ypač 

nesubrendę individai) ežere buvo stebimi kasmet. 

Kitos paukščių rūšys: Surinkta truputis duomenų apie kitas retas paukščių rūšis, kurios 

yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz., 

jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) buvo laikomas galimai Drūkšių ežero apylinkėse 

perinčia rūšimi. Naujausiais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 2008), šis paukštis 

čia tikrai peri. Iki 7 individų registruojama ežere žiemą. Ypač ši vietovė yra vertinga 

jūriniams ereliams (Haliaeetus albicilla) šaltomis žiemomis, kuomet kiti šių paukščių 

maitinimuisi tinkami regiono vandens telkiniai yra padengti ledu. Fragmentiški 

apsilankymai ežere žiemą leidžia teigti, kad jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla) 

Drūkšių ežere koncentruojasi atšalimų metu. Naujausiais tyrimais (Švažas ir kt., 2008) 

nustatyta, kad rudė (Aythya nyroca) taip pat laikytina perinčia rūšimi. 

Viena pievinių lingių (Circus pagargus) pora veisiasi Dūkštos upelio slėnio šlapiose 

pievose. Viena dvi gervių (Grus grus) poros veisiasi ties šiaurine ežero įlanka. Pavienės 

juodakrūčių bėgikų (Calidris alpina) poros anksčiau perėdavo Pilies saloje. Šiuo metu ši 

sala priklauso Baltarusijai. Apskritai, ežero salos yra svarbios migruojančių paukščių 

poilsio vietos. 

Naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 2008) Drūkšių ežere ir jo apylinkėse iš viso 

stebėta 140 paukščių rūšių. Iš jų 33 rūšys yra įrašytos į LRK ir 31 rūšis yra įtraukta į ES 

Paukščių Direktyvos I priedą.



2008 10 22 291 

Drūkšių ežeras ir Drūkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukščių 

rūšims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatėdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnykęs 

(nesiveisia), tačiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpelių (Coturnix coturnix) 

teritorijos išaiškintos Dūkštos upelio slėnyje. Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) 

Drūkšių ežere taip pat veisiasi. Patelė su jauniklių vada stebėta 1999 m. Šių paukščių 

būriai iki 350 individų pasirodo paukščių migravimo laikotarpiais. Rūšis taip pat 

reguliariai stebima neužšalusiame Drūkšių ežere sausio – vasario mėnesiais. Dvi 

raudonkojų tulikų (Tringa totanus) poros peri Dūkštos upelio slėnyje. Dvi – trys 

didžiųjų kuolingų (Numenius arquata) poros ir keletas paprastųjų griciukų (Limosa 

limosa) porų peri Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dūkštos upelio 

slėnyje. Viena jūršarkių (Haematopus ostralegus) pora peri rytinės ežero įlankos 

pakrantėje, kuri šiuo metu taip pat priklauso Baltarusijai. Pavienės pilkųjų ančių (Anas 

strepera) poros pastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnapė antis (Anas 

clypeata) kai kuriais metais peri ežero apylinkėse. Didysis dančiasnapis (Mergus 

merganser) yra palyginti įprasta perinti rūšis. Vienos apskaitos metu suskaičiuota 

daugiau nei 10 patinų. Drūkšių ežeras yra Rytų Lietuvoje svarbi didžiųjų dančiasnapių 

sankaupų ir žiemojimo vieta. Rudenį stebima iki 900 paukščių. Žiemoja ežere iki 500 

šių paukščių. Tulžys (Alcedo atthis) laikomas galimai perinčia rūšimi. Jis reguliariai 

stebimas ežere ir palei Dūkštos upelį. Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) veisimosi 

metu rasta Dūkštos upelio slėnyje. Ši rūšis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999). 

1985–2000 m. netoli Tilžės gyvenvietės (šiauriau Drūkšių ežero) beveik kasmet stebimi 

teritorijas demonstruojantys (labai tikėtina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo), 

pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai 

(Dendrocopos leucotos), sodinės startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinį 

elgesį demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Minėtos rūšys yra įrašytos į LRK. 

Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), lygutė 

(Lullula arborea) ir lėlys (Caprimulgus europaeus) (minėtos rūšys yra įtrauktos į ES 

Paukščių Direktyvos I priedą) šioje vietovėje yra įprastos rūšys (P. Kurlavičiaus 

asmeninis pranešimas). 

Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardea 

cinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yra 

vakarinės ežero įlankos pakrantės miške labai arti dabar veikiančios IAE. Pastaraisiais 

metais didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypač 

Aukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama. 

Labiausiai dėl šios veiklos didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijose palei 

Drūkšių ežerą lizdų skaičius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egretta 

alba) yra Lietuvoje nauja perinti paukščių rūšis. Ji yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos 

I priedą. 

Drūkšių ežeras yra svarbus ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai. 

Ši besiveisianti Drūkšių ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šie 

paukščiai veisimosi metu telkiasi į keletą kolonijų. Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias 

leucopterus) registruota perint Dūkštos upelio slėnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis rūšis 

šalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlavičius, 2000). 

1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapynių tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvo 

nustatyta, kad pavasarinių ir rudeninių paukščių migracijų metu ežere susiformuoja 

didelės migruojančių vandens paukščių sankaupos: iki 700 didžiųjų ančių (Anas 

platyrhynchos), 550 laukių (Fulica atra), 480 klykuolių (Bucephala clangula), 120 

nebylių gulbių (Cygnus olor) ir dideli kai kurių kitų rūšių paukščių būriai. 

Vakarinėje ežero dalyje, ypač kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandens 

pašiltėjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens



2008 10 22 292 

paukščiams yra labai tinkamos buveinės. Čia nuolat gausiai žiemoja didieji 

dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), didžiosios antys 

(Anas platyrhynchos), nebylės gulbės (Cygnus olor) ir laukiai (Fulica atra) (Švažas ir 

kt., 1999). 

Paukščių bendrijų ir populiacijų ilgalaikiai pokyčiai. Kai kuriuose pastarųjų metų 

šaltiniuose (Švažas ir kt., 2008) nurodoma, kad Drūkšių ežero ir jo apylinkių paukščių 

fauna žymiai pakito. Nurodomos ir tokių pokyčių priežastys. Tai daugiausiai lemia 

ežero eutrofikacijos procesai ir žemės ūkio veiklos nutraukimas laukuose, kas sukelia 

atvirų buveinių apaugimą sumedėjusiais augalais bei nendrynų plitimą ežero pakrantėse. 

Dėl minėtų priežasčių kai kurių retų rūšių vietinės populiacijos sumažėjo arba jos net 

lokaliai išnyko. Tai pasakytina apie juodakaklį narą (Gavia arctica), jūršarkę 

(Haematopus ostralegus), raudonkojį tuliką (Tringa totanus), griciuką (Limosa limosa), 

didžiąją kuolingą (Numenius arquata), juodakrūtį bėgiką (Calidris alpine), gaiduką 

(Philomachus pugnax) ir upinę žuvėdrą (Sterna hirundo). Tačiau po to, kai pradėjo 

veikti IAE, dėl minėtų buveinių pokyčių nendrynų paukščių vietinės populiacijos 

(didžiojo baublio (Botaurus stellaris) ir plovinės vištelės (Porzana parva)) pagausėjo 

bei atsirado naujų rūšių (pvz., ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus)). 

PAST vietovė: Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas (LTIGNB004) 

Vietovės plotas yra apie 4016,56 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 

26 19 56 rytų ilgumos 55 28 05 vakarų platumos. Vietovėje išimtinai vyrauja vandens 

telkinių biotopas (7.6-14 lent.). 

7.6-14 lent. Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST biotopų 

struktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos 

ministerija). 



BST ploto, % 





Viso: 100 

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra izoliuota NATURA 

2000 vietovė. PAST įsteigta tikslu išsaugoti vietinę griežlės (Crex crex) populiaciją. 

PAST taip yra svarbi norint išsaugoti šalies didžiojo baublio (Botaurus stellaris), 

nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus) ir švygždos 

(Porzana porzana) populiacijas. Šios rūšys yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I 

priedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čia 

suskaičiuoti 7 didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) baubiantys patinėliai, 30 griežiančių 

griežlės (Crex crex) patinėlių, rasta 11 nendrinės lingės (Circus aeruginosus) perinčių 

porų, 2 poros pievinių lingių (Circus pygargus) ir 8 giedantys švygždos (Porzana 

porzana) patinėliai. 

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra taip pat svarbi kai 

kuriems regione retiems paukščiams (Raudonikis, 2004). 11 čia perinčių paukščių rūšių 

yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 

PAST vietovė: Smalvos šlapžemių kompleksas (LTZARB002) 

Išorinės ribos beveik sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir su Smalvelės upės ir 

šlapžemių BST. Vietovės plotas yra apie 538 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal



2008 10 22 293 

Grinvičą yra E 26 28 34 rytų ilgumos 55 37 34 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja 

šlapžemės ir miškai (7.6-15 lent.). 

7.6-15 lent. Smalvos šlapžemių komplekso PAST biotopų struktūra pagal 

NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija). 



BST ploto, % 





Viso: 100 

Smalvos šlapžemių komplekso PAST ribojasi su kita NATURA 2000 saugoma teritorija 

– Smalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Ši paukščių apsaugai svarbi 

teritorija įsteigta tikslu išsaugoti vietinę juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger) perinčią 

populiaciją. Ši rūšis yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Pagal NATURA 

2000 duomenų bazės (LR Aplinkos ministerija) informaciją vietinę juodųjų žuvėdrų 

(Chlidonias niger) populiaciją sudaro 40 porų. 

Ši saugoma teritorija yra taip pat svarbi kai kurioms kitoms paukščių rūšims, įrašytoms į 

ES Paukščių Direktyvos I priedą. Deja, jų perinčios populiacijos čia nėra didelės. Pagal 

NATURA 2000 DB duomenis čia suskaičiuoti du didžiojo baublio (Botaurus stellaris) 

patinai, peri dvi poros nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circus 

pygargus) pora, rasti trys giedantys švygždų (Porzana porzana) patinėliai, dvi gervių 

(Grus grus) poros ir penkios paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) poros. Tetervinai 

(Tetrao tetrix) ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia) taip pat stebimi Smalvos šlapžemių 

komplekso PAST, bet nėra duomenų apie jų populiacijų vietinę gausą. 

PAST vietovė: Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis (LTZARB004) 

Vietovės plotas yra apie 5699,85 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 

26 09 32 rytų ilgumos 55 39 17 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir 

spygliuočių miškai (7.6-16 lent.). 

Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST yra susijusi (teritorijos dalinai 

persidengia) su kitomis NATURA 2000 vietovėmis - Gražutės regioninio parko BST ir 

šalies saugoma teritorija - Gražutės regioniniu parku. PAST buvo įsteigta tikslu 

išsaugoti vietines žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir juodakaklių narų (Gavia 

arctica) perinčias populiacijas. Šios abi rūšys yra įtrauktos į ES Paukščių Direktyvos I 

priedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čia 

peri 3 poros juodakaklių narų (Gavia arctica) ir 4–5 poros žvirblinių pelėdų 

(Glaucidium passerinum).



2008 10 22 294 

7.6-16 lent. Šiaures rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST biotopų 

struktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos 

ministerija). 



BST ploto, % 






Viso: 100 

Vietovė taip pat svarbi saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių Direktyvos I 

priedą. Pagal valstybinės stebėsenos (NATURA 2000 duomenų bazė; LR aplinkos 

ministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juodųjų peslių (Milvus 

migrans) poros, 4–5 poros lutučių (Aegolius funereus), 7 poros baltnugarių genių 

(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirščių genių (Picoides tridactylus), 3 poros mažųjų 

erelių rėksnių (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvaėdžių (Pernis apivorus); girdėti 7–8 

giedantys didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) patinėliai, gyvena 5 poros juodųjų 

meletų (Dryocopus martius), 6 poros lygučių (Lullula arborea) ir taip pat keltas porų 

žuvininkų (Pandion haliaetus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), lėlių 

(Caprimulgus europaeus) ir mažųjų musinukių (Ficedula parva). 

Ankstesniais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptės 

hidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko 

dalies PAST, yra stebėta ir daugiau paukščių rūšių (viso 24 rūšys), kurios yra įrašytos į 

ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz., dažnai buvo 

registruojamas jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena šių erelių pora turi lizdą 

gretimame miške. Draustinyje stebėti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra). 

Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievinės lingės (Circus 

pygargus) pora peri draustinio pietinėje dalyje. Girdėta keletas švygždos (Porzana 

porzana) ir griežlės (Crex crex) giedančių patinėlių (Švažas ir kt., 1999). 

Antalieptės hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukščių rūšims, 

kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdėti 

pavieniai giedantys putpelių (Coturnix coturnix) patinėliai. Manoma, kad draustinyje 

tikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebėtas veisimosi sezono metu. 

Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata). Rudakaklis 

kragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinčia rūšimi. Draustinio 

laukuose stebėti pilkųjų žąsų (Anser anser) būriai iki 40 paukščių. Draustinyje 

tikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapių ančių (Anas clypeata). Draustinio teritorijoje 

priskaičiuota iki 15 perinčių didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) porų. Taip pat 

stebėtos didelės jų sankaupos (iki 380 paukščių). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulžių 

(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999). 

Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukščiams. Rudenį čia 

stebėta iki 120 apsistojusių vidutinių dančiasnapių (Mergus serrator) (Švažas ir kt., 

1999). 

7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos 

NAE regione yra 7 nacionalinės vertingos saugomos gamtinės teritorijos (7.6-7 pav.). 

Teisinės šių nacionalinių vertingų gamtinių saugomų teritorijų įsteigimo sąlygos ir



2008 10 22 295 

aplinkybės bei kai kuri kita su jų įsteigimu susijusi svarbi informacija yra pateikta 

7.6-17 lentelėje. 

Daugiausiai nacionalinių saugomų teritorijų yra NAE regiono vakarinėje dalyje. 

Labiausiai saugomos teritorijos yra išsidėstę palei rytų – vakarų ašį. Į NAE regioną 

patenka tik Gražutės regioninio parko ir Dysnos hidrografinio draustinio teritorijų dalis. 

Pratkūnų geomorfologinis draustinis yra ant pateis NAE regiono ribos. Aukštaitijos 

nacionalinis parkas yra į pietvakarius nuo NAE ir yra keli kilometrai už jo ribos (į 

regioną nebepatenka). Dėl šios priežasties Aukštaitijos nacionalinio parko saugoma 

teritorija detaliau šiame darbe neanalizuojama. 

7.6-7 pav. NAE regione pagal nacionalinius teisinius aktus įsteigtos saugomos 

teritorijos (pagal valstybinių saugomų teritorijų kadastrą; Valstybinė saugomų 

teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos). Regiono perimetras pažymėtas 

mėlyna spalva. Saugomos teritorijos: 1 – Tilžės geomorfologinis draustinis; 2 – 

Smalvos hidrografinis draustinis; 3 – Smalvo kraštovaizdžio draustinis; 4 – 

Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies telmologinis draustinis; 6 – Dysnos 

hidrografinis draustinis; 7 – Pratkūnų geomorfologinis draustinis; 8 – Aukštaitijos 

nacionalinis parkas. 

Iš 7 NAE regione esančių šalies saugomų teritorijų 5 teritorijos yra tarptautinės svarbos, 

skirtos gamtinių buveinių ir (arba) biologinės įvairovės rūšių apsaugai (yra Bendrijos 

svarbos teritorijos (BST) ir (arba) Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)). Dvi 

Bendrijos svarbos teritorijos (BST) kol kas dar nėra saugomomis pagal šalies teisinius 

aktus.



2008 10 22 296 

Teritorijos, pagal nacionalinius teisinius aktus laikomos vandens telkinių apsaugos 

zonomis, šiame darbe detaliau nebuvo aptariamos. Jos nėra nurodytos nei šalies 

saugomų teritorijų žemėlapyje (7.6-7 pav.), nei svarbiausios informacijos sąvade 

(7.6-17 lent.). 

Prieinamos informacijos apie NAE regiono nacionalines saugomas teritorijas analizės 

rezultatai rodo (7.6-17 lent.), kad jos yra multifunkcinės. Šios teritorijos buvo įsteigtos 

daugiausiai siekiant saugoti kraštovaizdžius su natūralių upelių vertingais slėniais ir 

raiškingu reljefu. Viena saugoma teritorija yra įsteigta tikslu saugoti pelkių kompleksą ir 

dar viena be gamtinių vertybių taip pat saugoti kultūros vertybes. 

7.6.1.5 Biologinės įvairovės vertybės už saugomų teritorijų ribų 

Žinomi tik keli literatūriniai šaltiniai, nagrinėjantys, aprašantys biologinės įvairovės 

vertybes NAE regione nesaugomose teritorijose. Be to ši informacija nepakankamai 

detali. Pagal duomenis, pateikiamus Lietuvos raudonojoje knygoje (Rašomavičius, 

2007), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) randama Ignalinos ir Zarasų rajonuose. 

Tuo remiantis darome išvadą, kad ji yra paplitusi ir NAE regione. Analogiškai 

samprotaujant taip pat daug kitų rūšių, kurios yra įrašytos į LRK, pvz. machaonas 

(Papilio machaon), žalioji ir nendrinė rupūžės (Bufo calamita ir B. viridis), vapsvaėdis 

(Pernis apivorus), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), pievinė lingė (Circus pagargus), 

vištvanagis (Accipiter gentilis), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), žuvininkas 

(Pandion haliaetus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Lyrurus tetrix), putpelė 

(Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus), 

uldukas (Columba oenas) ir baltasis kiškis (Lepus timidus) yra šalyje retos rūšys, tačiau 

paplitusios visuose NAE regiono rajonuose (Rašomavičius, 2007). NAE regione taip pat 

rasta daug retų įrašytų į LRK augalų rūšių: Nitela syncarpa, Neckera pennata, 

Calliergon trifarium, Lycopodiela inundata, Huperza selago, Botrychium 

matricariifolium, Nymphaea alba, Myriophyllum alterniflorum, Thesium ebracteatum, 

Callitriche hermaphroditica, Alisma gramineum, Hydrilla verticillata, Najas minor, 

Gymnadenia conopsea, Dactylorhiza fuchsii, D. incarnate, D. longifolia, D. maculate, 

D. ochroleuca, D. traunsteineri, Hammarbya paludosa, Malaxis monophyllos, 

Corallorhiza trifida, Juncus stygius, Carex heleonastes ir Scolochloa festucacea 

(Rašomavičius, 2007). Meesia triquetra yra rastas Zarasų rajone. 

Remiantis esamais literatūriniais duomenimis darome išvadą, kad NAE regione 

biologinės įvairovės vertybės yra daugiausiai susitelkę saugomose teritorijose. Tačiau 

kai kurios šių vertybių yra randamos ir vietovėse, nepatenkančiose į saugomas 

teritorijas. Šios vietovės yra mažiau žinomos ir, labiausiai tikėtina, mažiau svarbios.



2008 10 22 297



2008 10 22 298 

7.6-17 lent. Svarbiausia informacija apie NAE regiono saugomas teritorijas, įsteigtas pagal šalies teisinius aktus*. 

Saugomos teritorijos 

oficialus pavadinimas 

Tilžės geomorfologinis 

draustinis 

Smalvos hidrografinis 

draustinis 

Smalvo kraštovaizdžio 

draustinis 

Gražutės regioninis 

parkas 

Pušnies telmologinis 

draustinis 

Dysnos hidrografinis 

draustinis 

Pratkūnų 

geomorfologinis 

draustinis 

Plotas, 

ha 

Steigimo teisinis pagrindas Steigimo tikslas Teritorijos 

kodas (ID) 

43,68 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913; 

1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913) 

547,44 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 

1983-12-14 sprendimas Nr. 342 

(Žin., 1983, 36-383; 22-244) 

2225,28 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 

1960-09-27 sprendimas Nr. 517 

(Žin., 1960, 27-244) 

29471 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913; 

1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913) 

779,4 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 

1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr. 

1-9) 

586,63 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 

1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr. 

1-9) 

623,47 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913; 

1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913) 

Apsaugoti unikalų limnoglacialinio 

reljefo kompleksą 

Apsaugoti Smalvos upelio natūralų 

slėnį 

Apsaugoti būdingą kraštovaizdį su 

Smalvo ir Smalvykščio ežerais 

Aukštaičių aukštumoje 

Apsaugoti būdingą kraštovaizdį ir 

kultūrines vertybes Šventosios upės 

aukštupyje 

Apsaugoti pelkių kompleksą 

Apsaugoti Dysnos upės slėnį 

limnoglacialinėje žemumoje 

Apsaugoti Sėlių aukštumos 

moreninį kompleksą su Pratkūnų 

kalva 

0210200000010 Nežinoma 

* Šaltinis: Valstybinių saugomų teritorijų kadastras; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos. 

http://stk.vstt.lt/stk/default2.jspbs=1&lang=lt&jsessionid=E00C236D64073306E6A695C978F8110E. 

Tarptautinė saugomos teritorijos 

reikšmė 

0210300000009 Svarbi. Teritorija yra beveik tokia pat kaip 

ir Smalvos šlapžemių komplekso PAST ir 

kaip Smalvelės upės ir šlapžemių BST 

0230100000014 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip ir 

Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių 

BST 

0700000000012 Svarbi. Dalį teritorijos apima Gražutės 

regioninio parko BST ir Šiaurės rytinės 

Gražutės regioninio parko dalies PAST 

0210900000027 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip ir 

Pušnies pelkės BST 

0210300000013 Svarbi. Dalis teritorijos yra tokia pat kaip ir 

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių 

komplekso PAST 

0210200000011 Nežinoma



2008 10 22 299 

7.6.1.6 Biologinės įvairovės vertybės už Lietuvos ribų 

Latvija 

NAE regiono saugomos teritorijos 

Latvijos Respublikos teritorijoje į 30 km nuo NAE zoną pilnai ar dalinai patenka šios 

saugomos teritorijos: saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augsdaugava”, apimanti gamtos 

parką ,,Daugavas loki”; saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augszeme”, apimanti gamtos 

parkus ,,Meduma ezeraine” ir ,,Svente”; taip pat gamtiniai draustiniai ,,Bardinska ezers” 

(ežeras), ,,Skujines ezers” (ežeras) ir gamtos parkas ,,Silene”, apimantis gamtinius 

draustinius ,,Ilgas” ir ,,Glusonkas purvs” (pelkė; (7.6-18 lent., 7.6-8 pav.). Teritorijų 

naudojimą ir apsaugą reglamentuoja Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 415 

(2003 m. liepos 22 d.), patvirtinantis ,,Nurodymus dėl saugomų gamtinių teritorijų 

apsaugos ir naudojimo”. Latvijos teritorijoje iki 30 km nuo Lietuvoje numatomos statyti 

NAE zonoje taip pat yra 9 mikro draustiniai. Jų bendras plotas yra apie 126,8 ha. Pagal 

Latvijoje galiojančius teisinius aktus (Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 45 dėl 

,,Mikro draustinių stiegimo, apsaugos ir tvarkymo”), detalesnę informaciją apie 

mikrodraustinius galima gauti iš Latvijos valstybinėje agentūroje ,,Latvijas Vides, 

geologijas un meteorologijas agentura” (Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos 

agentūra). NAE regionas Latvijos teritorijoje taip pat apima šiuos gamtos paminklus: 

Medumu alley, Medumu park (dendrologiniai sodiniai) bei 74 saugomus medžius 

(Latvijos Respublikos 1998 m. balandžio 7 d. patvirtintas ,,Saugomų gamtinių teritorijų 

įstatymas”). 

Visos aukščiau minėtos teritorijos yra svarbios europiniu mastu, kadangi jos yra 

įtrauktos į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą. 

NAE regioneLatvijos Respublikoje saugomų teritorijų sąrašas 

Augszeme 

Apsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką – Medumu 

ezeraine (ežerynas), Svente gamtos draustinį – Bardinska ir Skujines ežerus); NATURA 

2000 teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes ir Sederes kaimiškosios 

seniūnijos. 

Plotas: 20 828 ha. 

Įsteigimo metai: 1977. 

Gamtinės vertybės: Vertinga kraštovaizdžio teritorija apima Sventes ir Medumu ežerus 

su salomis bei keletą aplinkinių mažų ežerų. Į ją patenka Augszeme aukštumos bei 

keletas biologinės įvairovės požiūriu vertingų teritorijų. Čia randamos biologinės 

vertybės yra 12 į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytų buveinių ir 8 paukščių rūšys, 

saugomos pagal ES Paukščių Direktyvą. 

Bardinska ežeras 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę – 

Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija. 

Plotas: 5 ha. 

Įsteigimo metai: 2004.



2008 10 22 300 

Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Tai 

daugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys, 

saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijoje 

randama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus). 

Skujines ežeras 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę – 

Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija. 

Plotas: 10 ha. 


Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Tai 

daugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys, 

saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijoje 

randama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus). 

Medumu ezeraine 

Apsaugos kategorija: gamtos parkas (yra saugomos kraštovaizdžio vietovės – 

Augszeme dalis. Į jį įeina ir gamtinis draustinis - Medumu ežero salos); NATURA 2000 

saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija. 



Gamtinės vertybės: nedideli įvairių tipų miškai ir apyežerių pereinamo tipo pelkės. 

Randami saugomų rūšių orchidiniai augalai (pvz., dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). 

Ežerai yra svarbios retų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos. Čia taip pat auga daug 

rūšių saugomų retų aukštesnių augalų, samanų ir kerpių. 

Medumu ežero salos 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į gamtos parką – Medumu ezeraine 

(ežerynas). Tai NATURA 2000 saugoma teritorija. 


Plotas: 3 ha. 


Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta tikslu saugoti Medumu ežero salas. 

Didžiausia teritorijos gamtinė vertybė yra ežero salose augantys miškai. Tai daugiausiai 

plačialapių lapuočių medynai, kur buveinėse vyrauja liepos, drebulės, beržai bei ąžuolai 

ir uosiai. 

Medumu parkas 

Apsaugos kategorija: gamtos paminklas. 

Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.



2008 10 22 301 

Plotas: 12.5 ha. 


Meduma aleja 

Apsaugos kategorija: gamtos paminklas. 


Plotas: 0.4 ha. 


Svente 

Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę – 

Augszeme. Apima gamtinį draustinį – Sventes ežero salas. Tai taip pat NATURA 2000 

saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes, Sēderes kaimiškosios 

seniūnijos. 



Gamtinės vertybės: ypatingo grožio ežeras. Apima Sventes ežerą, kuris yra Latvijoje 

vienas švariausių. Jame yra 3 mišku padengtos salos. Ežeras eutrofinio tipo. Teritorijoje 

yra pereinamo tipo pelkių, liūnų, šlapių juodalksnynų. Iš ypatingai saugomų augalų 

minėtini didžioji dantenė (Circaea lutetiana), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), 

smailialapė plūdė (Potamogeton acutifolius) ir kitos rūšys. 

Sventes ežero salos 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra gamtos parko Svente dalis). NATURA 

2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Sventes kaimiškoji seniūnija. 

Plotas: 3 ha. 


Gamtinės vertybės: ypatingai gražios Svente ežero salos. Didžiausios salos Visku 

plotas – 1.7 ha. saloje vyrauja lapuočiai: juodalksniai, beržai ir uosiai. 

Silene 

Apsaugos kategorija: gamtos parkas (apima gamtinius draustinius Ilgas ir Glusonkas 

pelkė). NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Lidumnieku ir Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. 



Gamtinės vertybės: įvairių tipų miškai (ypatingai pelkiniai ir pelkėti) ir eutrofinio tipo 

ežerai. Ežerai yra labai vertingos retų saugomų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos.



2008 10 22 302 

Žinomos 2 stambios jų kolonijos. Randama labai daug retų saugomų gyvūnų ir augalų 

rūšių. 

Ilgas 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į Selene gamtos parką). Tai 

NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija. 



Gamtinės vertybės: auga ir gyvena daug saugomų Latvijoje rūšių. Iš jų minėtini 

augalai: pataisas-varinčius (Lycopodium annotinum), vaistinis pataisas (L. clavatum), 

mažoji gegūnė (Orchis morio), rausvoji plūdė (Potamogeton rutilus). Gausu retų rūšių 

paukščių: mažasis erelis rėksnys (Aquilla pomarina), baltnugaris genys (Dendrocopos 

leucotos), juodoji meleta (Dryocopus martius), pilkoji meleta (Picus canus), vapsvaėdis 

(Pernis apivorus), juodasis gandras (Ciconia nigra). 

Glusonkas pelkė 

Apsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra Selene gamtos parko dalis) ir NATURA 

2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija. 



Gamtinės vertybės: teritorijoje saugomi 2 distrofiniai ežerai (Glusņas ir Glusonkas). 

Šie ežerai yra apsupti atvirų tarpinio tipo pelkių ir liūnų. Toliau apylinkėse auga ir 

pelkinio tipo pušynai bei eglynai. 

Augsdaugava 

Apsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką – 

Daugavas loki (Daugavos upės kilpos)) ir NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores, 

Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslavos rajonui. 

Plotas: 52 325 ha. 


Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įkurta tikslu saugoti kultūrines ir gamtines 

vertybes Daugavos upės natūraliame slėnyje ir jo apylinkėse. Joje randama daug rūšių 

saugomų augalų ir gyvūnų bei daug tipų natūralių biotopų (pvz., pagal ES Buveinių 

Direktyvą saugomų upių vingių, atvirų žemyninių kopų su smiltyninių šepetukų 

(Corynephorus canescens) pievomis, šaltiniais ir šaltiniuotomis kalkingomis pelkėmis, 

šlaitų ir griovų miškais, sausų kalkingų pievų ir kt. 

Daugavas loki (Dauguva upės kilpos)



2008 10 22 303 

Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę – 

Augsdaugava) ir NATURA 2000 saugoma teritorija. 

Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores ir 

Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslava rajonui. 



Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta palaikyti ir saugoti unikalų Dauguva 

upės vidurupio kraštovaizdį, vertingas gamtines vietoves, gamtinių teritorijų įvairovę 

bei vietinius istorinius paminklus. Gamtos parkas apima 8 dideles Dauguvos upės kilpas 

tarp Kraslava miesto ir Naujene griovos. 

7.6-18 lent. Latvijoje NAE regione saugomos teritorijos ir jų plotas. 

Nr. Saugomos gamtinės teritorijos pavadinimas Plotas, ha 

1. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augsdaugava” 52 325 

1.1. Gamtos parkas “Daugavas loki” 12 372 

2. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augszeme” 20 828 

2.1 Gamtos parkas “Medumu ezeraine” 1484 

2.1.1. Gamtinis draustinis “Meduma ezera salas” 3 

2.2. Gamtos paminklas “Medumu parks” 12,5 

2.3. Gamtos paminklas “Medumu aleja” 0,4 

2.4 Gamtos parkas “Svente” 2225 

2.4.1. Gamtinis draustinis “Sventes ezera salas” 3 

2.5. Gamtinis draustinis “Skujines ezers” 10 

2.6. Gamtinis draustinis “Bardinska ezers 5 

3. Gamtos parkas “Silene” 3825 

3.1. Gamtinis draustinis “Glusonkas purvs” 155 

3.2. Gamtinis draustinis “Ilgas” 157 

Baltarusija 

NAE regione esančios saugomos teritorijos 

Visa 30 km spinduliu apie NAE zona Baltarusijos teritorijoje priklauso Braslavo 

administraciniam rajonui. Joje yra keletas saugomų teritorijų. Arčiausiai esant ir 

plačiausiai žinoma saugoma teritorija yra Braslavo ežerų nacionalinis parkas. 

Braslavo ežerų nacionalinis parkas 

Braslavo ežerų nacionalinis parkas įsteigtas tikslu saugoti Braslavo ežerų grupės 

natūralų kompleksą, unikalų ledynmečio suformuotą kraštovaizdį, vadinamam 

Baltarusijos ežerynui (Belaruskoe Poozerje) būdingą biologinę įvairovę (ypač augalus ir 

gyvūnus); organizuoti aplinkosauginį gyventojų švietimą bei kultūrinio paveldo 

apsaugą, o taip pat organizuoti rekreaciją ir turizmą. Braslavo ežerų nacionalinis parkas 

įsteigtas 1995 metais. 

Parkas apima 71,5 tūkstančių ha teritoriją, kas sudaro daugiau nei trečdalį Braslavo 

administracinio rajono ploto. Šiaurės-pietų kryptimi parkas yra nutysęs 56 km. Jo 

teritorijos plotis svyruoja nuo 7 iki 29 km. Priklausomai nuo prioritetinių parko vertybių 

išsidėstymo, jis yra suskirstytas į funkcines zonas. 27746 ha (39 %) yra priskirta 

reguliuojamos ūkinės veiklos zonai. Čia atliekami žmogaus ūkinės veiklos nepažeistų 

ekosistemų tyrimai tikslu įvertinti jų atsparumą, atstatymo bei plėtros galimybes.



2008 10 22 304 

Ekonominė zona apima 25815 ha (36,3 % nuo viso parko ploto). Joje yra visa parką 

aptarnaujančių institucijų infrastruktūra, rekreaciniai ir gyvenamieji pastatai. Rekreacijai 

skirta zona užima 12103 ha (17,0 %). Ji apima rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą, 

skirtą parko lankytojų rekreacijai ir kultūrinės veiklos organizavimui. Gamtos draustinių 

ir rezervatų zona sudaro tik 3452 ha (4,9 %). Jai yra priskirtos vertingiausios ir 

mažiausiai naudojamos Boguinsky miško vietos. Šios zonos svarbiausias tikslas yra 

išsaugoti žmonių veiklos nepaliestas ir unikalias ekosistemas. 

7.6-8 pav. NAE regione Latvijos Respublikos ribose esančios saugomos teritorijos. 

Parke gausu miškų ir erų. Miškai užima beveik pusę nacionalinio parko ploto (46 %). 

60 parko ežerų užima apie 17% jo teritorijos. Didžiausi ežerai yra šie: Drisvyaty 

(Drūkšių), Snudy, Strusovo, Boguinskoe. Volos Yuzhny ežeras parke yra giliausias. Jo 

didžiausias gylis yra 40,4 m. 

Parko reljefą suformavo paskutinis ledynmetis. Braslavo aukštuma yra vienas iš 

unikaliausių natūralių Baltarusijos gamtinių kompleksų. Kalvų, ežerų, pelkių ir upių 

kombinacija daro teritoriją labai mozaikiška. Parke daug milžiniškų riedulių. Kai kurie 

jų siekia iki 10 m ilgio. Geologiniu ir istoriniu požiūriais jie yra labai vertingi. Braslavo 

aukštumai būdingi dalinai nujaurėję dirvožemiai. Priemolio ir priesmėlio dirvožemiai 

sutinkami retokai. 

Šiuolaikinei parko faunai būdingos Vidurio Europos mišriųjų miškų rūšys. Ežeruose 

gyvena 29 rūšių žuvys. Stebimi 189 rūšių paukščiai. Iš jų 45 rūšys yra retos ir 

nykstančios. Didžiausiomis vertybėmis laikomi perintys juodieji gandrai (Ciconia 

nigra), žvyrės (Lagopus lagopus), juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina). Stambieji 

parko žinduoliai yra briedis (Alces alces), rudasis lokys (Ursus arctos), vilkas (Canis 

lupus) ir lūšis (Lynx lynx). Parke rasta apie 500 floros rūšių. Apie 20 augalų rūšių yra 

Baltarusijoje retos. Volos Yuzhny ežeras yra Baltarusijoje vienintelė vieta, kur randami 

reliktiniai vėžiagyviai (Crustacea), išlikę regione nuo paskutinio ledynmečio laikų.

Kitos saugomos teritorijos 



2008 10 22 305 

Vitebsko regione (srityje) yra ir tarptautinės svarbos saugotinų bei saugomų teritorijų. 

Kai kurios jų yra arti Lietuvoje planuojamos statyti NAE regiono Baltarusijoje ribos, o 

kitos yra netoli už jo ribos. Tarptautinės svarbos vertingomis teritorijomis pirmiausiai 

laikytinos šios vietovės ir šios saugomos teritorijos (Kozulin ir kt., 2002): Elnia pelkė 

(centro koordinatės: E 27 55 ir N 55 34; 23200 ha), ežerų ir pelkių kompleksas 

,,Asveiski” (Azerna-bolotny Kompleks ,,Asveiski”; centro koordinatės: E 28 01 ir N 56 

06; 22600 ha); miško ir pelkių kompleksas „Raudonasis šilas“ (Lesa-bolotny Kompleks 

,,Červony bor“ centro koordinatės: E 28 30 ir N 56 00; 34234 ha); Servatc (centro 

koordinatės: E 27 30 ir N 55 00; 9268 ha). 

Elnia pelkė yra paskelbta hidrografiniu draustiniu (zakaznik). Jis įstiegtas 1968 m. 

1998 m. ši pelkė paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija 

(Important Bird Area (IBA) of international value). Ežerų ir pelkių kompleksas 

,,Asveiski” yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įkurtas 2000 m. 1998 m. jis 

buvo nominuotas tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija. Miškų ir pelkių 

kompleksas ,,Červony bor“ yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įsteigtas 

1995 m. Šiuo metu jis pripažintas potencialia tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia 

teritorija. Saugoma teritorija „Servatc“ yra hidrografinis draustinis (zakaznik). Ji taip pat 

paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija. 

7.6.1.7 Biologinės įvairovės vertybių Lietuvoje santrauka 

NAE regione Lietuvoje yra 8 NATURA 2000 saugomos teritorijos (BST), skirtos 

saugoti gamtinėms buveinėms, augalams ir gyvūnams, įsteigtos įgyvendinant ES 

Buveinių Direktyvą. Bendrijos svarbos teritorijos įsteigtos apsaugoti 23 tipų tarptautinės 

svarbos buveinėms. Pagal minėtą ES Buveinių Direktyvą šios 23 tipų buveinės ir 12 

rūšių tarptautinės svarbos gyvūnų bei augalų yra NAE regiono tikslinės biologinės 

įvairovės vertybės (joms apsaugoti yra įsteigtos BST). 

NAE regione Lietuvoje yra 4 NATURA 2000 saugomos teritorijos (PAST įsteigtos 

įgyvendinant ES Paukščių Direktyvą) ir skirtos saugoti gamtosaugos požiūriu 

vertingoms paukščių populiacijoms. Šiose NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijose 

yra 26 perinčios paukščių rūšys. Jos yra laikomos NAE regiono tikslinėmis rūšimis 

(vertybėmis; joms apsaugoti yra įsteigtos PAST). 

Šiame darbe poveikio biologinei įvairovei vertinimo požiūriu svarbiausiomis 

vertybėmis laikėme tas, kurių vietos populiacijų išsaugojimui įsteigtos Drūkšių ežero 

BST ir Drūkšių ežero PAST. Taigi, svarbiausiomis biologinės įvairovės vertybėmis 

šiame darbe laikėme ūdrą (Lutra lutra; 6–10 individų), kirtiklį (Cobitis taenia; ežere 

įprasta rūšis), didįjį baublį (Botaurus stellaris; vietinė perinti populiacija – 10 

baubiančių patinėlių), juodakaklį narą (Gavia arctica; 1 pora), nendrinę lingę (Circus 

aeruginosus; 5 poros), švygždą (Porzana porzana; 6 giedantys patinai), plovinę vištelę 

(Porzana parva; 1 giedantis patinas), juodąją žuvėdrą (Chlidonias niger; 10 porų) ir 

mėlyngurklę (Luscinia svecica; 1 pora). 

Dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų artimiausių apylinkių biologinės įvairovės 

vertybės 

Keleto tarptautinės svarbos biologinės įvairovės vertybių buvimo (augimo, gyvenimo) 

vietos yra dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Dvi 

žinomos ūdros (Lutra lutra) kartografuotos buveinės (tikėtina ir veisimosi vietos), viena 

didžiojo baublio (Botaurus stellaris), viena švygždos (Porzana porzana) ir viena 

nendrinės lingės (Circus aeruginosus) buveinės (lizdinės teritorijos arba veisimosi



2008 10 22 306 

vietos) yra Drūkšių ežero pakrantėse arti pasiūlytų NAE statybos vietų. Kaip jau minėta, 

visos šios rūšys yra laikomos Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST tikslinėmis 

vertybėmis (7.6-9 pav.). 

7.6-9 pav. Biologinėsns įvairovės vertybių paplitimas dviejų pasiūlytų NAE 

statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Žymėjimai: raudona brūkšninė 

linija –ūdros (Lutra lutra) dažniausiai naudojama buveinė; žydras taškas – 

nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi vieta; žalias taškas - didžiojo 

baublio (Botaurus stellaris) patino teritorija; geltonas taškas – dirvoninio kalviuko 

(Antus campestris) veisimosi vieta; violetinis taškas švygždos (Porzana porzana) 

patino teritorija; raudonas taškas – skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) 

veisimosi buveinė;raudonas trikampis – didžiojo baltojo garnio (Egretta alba) 

kolonija (veisimosi vieta). 

Kai kurios kitos rūšys, įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir ES Paukščių 

Direktyvos I priedą yra taip pat rastos pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE 

artimiausiose apylinkėse. Laukinių paukščių masinio veisimosi laikotarpyje dirvoninis 

kalviukas (Anthus campestris) gyvena teritorijoje, kur kasant žvyrą buvo stipriai 

pažeista žolinė danga. Ši rūšis yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Ūdra 

(Lutra lutra), didysis baublys (Botaurus stellaris), švygžda (Porzana porzana) ir 

dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) yra įrašyti į LRK. 

Dvi varliagyvių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II ir IV priedus, bei į LRK 

(skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė (Bombina bombina)), gyvena taip 

pat labai arti IAE (7.6-9 pav.). Kūmutė (Bombina bimbina) gyvena beveik visoje IAE 

teritorijoje išlikusiuose ar žmonių veiklos pažeistose vietose - naujai susiformavusiuose 

mažuose vandens telkiniuose. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) rastas mažuose 

vandens telkiniuose Tumeliuos miške. 

Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardea 

cinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keletas lizdų) kolonija 

yra Drūkšių ežero pakrantės miške netoli dabartinės Ignalinos AE. Didysis baltasis 

garnys (Egretta alba) yra naujai Lietuvoje vos prieš metus kitus pradėjusi perėti 

paukščių rūšis. Ji yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą.



2008 10 22 307 

Labai netoli IAE yra reta tarptautiniu mastu saugoma buveinė ,,Pelkėti lapuočių miškai” 

(9080). Ši buveinė yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos I priedą. 

Didysis auksinukas (Lycaena dispar) stebėtas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo 

IAE. Ši rūšis yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. 

Kai kurie reti augalai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą rasti arti IAE (pvz., eračininė 

nendrinė (Scolochloa festucacea), lieknasis švylys (Eriophorum gracile). 

Kai kurios retos bestuburių gyvūnų rūšys taip pat rastos arti IAE. Pvz., Melitaea phoebe 

(Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievoje Smalvelės upelio slėnyje arti Drūkšių ežero 

ir arti pagrindinio IAE pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip 

pat rasta pievoje Smalvelės upelio slėnyje netoli Drūkšių ežero. Baltajuostis melsvys 

(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apytikriai 2 km į vakarus nuo IAE. 

7.6.1.8 Sausumos biologinės įvairovės radioekologinė būklė 

Bendrai apie radioekologiją 

Radioekologija yra mokslinė disciplina, tirianti radioaktyvių medžiagų ryšius su 

aplinka, kaip įvairūs veiksniai ir mechanizmai veikia jų migraciją ir patekimą į 

mitybines grandines bei ekosistemas bei kokį poveikį jos turi aplinkai. Radioaktyvumą 

sukelia natūralios ir antropogeninės kilmės šaltiniai, tame tarpe pramoninės kilmės 

radioaktyvios medžiagos ir atominės energijos generatoriai. 

Žinoma, kad šiuolaikinės atominės elektrinės labai nedaug teršia aplinką. Nepaisant to 

svarbu stebėti (monitoringuoti) radioaktyvų teršimą, ryšium su planuojamos statyti 

naujos atominės elektrinės veikla, bei tirti radioaktyvių medžiagų plitimą ir pernašas 

gamtoje. Tarptautinis domėjimasis aplinkos apsaugos nuo radiacijos klausimu didėja. 

Ankstesnės stebėsenos (monitoringo) rezultatai 

Nustatyta, kad 1996–2001 m. didžiausias 137 Cs aktyvumas (kiekis) miško augaluose 

svyravo nuo 71 iki 174, o dirvoje, jų augimo vietose buvo iki 109 Bq/kg (7.6-19 lent.). 

Miško ekosistemose šio radionuklido didžiausias aktyvumas nustatytas augaluose 

Hiloconium splendens ir Pteridium aquilenium (atitinkamai 164 ir 174 Bq/kg). Tirtuose 

augaluose didžiausias 137 Cs aktyvumas svyravo atitinkamai nuo 102 iki 130 Bq/kg, o jų 

augimo vietose dirvožemyje iki 108 Bq/kg (7.6-19 lent.). Tirtuose pievų augaluose ir jų 

augimo vietų dirvožemyje didžiausios 137 Cs aktyvumo reikšmės buvo santykinai mažos, 

atitinkamai 26 ir 30 Bq/kg (7.6-19 lent.). Augaluose ir dirvoje didžiausias 137 Cs 

aktyvumas nustatytas miškų ir pelkių ekotopuose arčiausiai nuo Ignalina AE esančioje 

Grikiniškių tyrimo vietoje ir Tilžėje, kuri yra kitoje IAE pusėje ir kitoje Drūkšių ežero 

pusėje. 2003–2005 ir 2007 m., lyginant su 1996–2001 m. atliktais tyrimais, 137 Cs kiekis 

(aktyvumas) IAE regione miško, pelkės ir pievos augaluose daugumoje atvejų buvo 

panašus arba mažesnis (7.6-19 lent.). 

7.6-19 lent. Svarbiausių radionuklidų individualus aktyvumas (Bq/kg, s.m.) 

tirtuose įvairių Ignalinos AE regionų ekotopų augaluose. 

Ekoto 

pai 

Augalai ir 

kitos tirtos 

medžiagos 

Radionuklidų aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausios 

reikšmės 

1996– 

2001 

137 Cs 

2003– 

2005 

2007 

1996– 

2001 

60 Co 

2003– 

2005 

2007 

1996– 

2005 

Miškas Samanos 50–71 – – 15 3 – 8–15 – 

Hilocomium 30–164 29–80 31±4 3–28

splendens 

Vaccinium 

myrtillus 

Pteridium 

aquilinum 

Dryopteris filixmas 

Calamagrostis 

arundinacea 



2008 10 22 308 

17–75 32–64 26±3 2–3



2008 10 22 309 

250 

200 

150 

100 

7.6-10 pav. Vidutinės 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo reikšmės (Bq/kg s.m.) augaluose 

foninės stebėsenos taškuose (stotyse) IAE regione (Ignalina NPP) ir Ignalinos, 

Varėnos bei Plungės regionuose (rajonuose). 

7.6.2 Poveikio augalams, faunai ir saugomoms teritorijoms vertinimas 

Akivaizdu, kad yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įvairų poveikį biologinei įvairovei. 

Be to gali būti poveikis, kuris pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje ir priklausys nuo 

daugelio veiksnių, kurie vargiai gali būti prognozuojami, numatomi dabar. Todėl verta 

paminėti, kad šis poveikio vertinimas grindžiamas tik tokiais veiksniais, kurie gali būti 

numatomi dabar, t.y. šio vertinimo metu. Pvz., plačiai diskutuojamai klimato šiltėjimo 

galimai įtakai šiame NAE poveikio vertinimo darbe didesnis dėmesys apskritai 

neskiriamas. Panašiuose vertinimo darbuose verta tik skirti dėmesį labiausiai 

akivaizdžiam, objektyviai numatomam poveikiui. Taip elgiantis poveikio vertinimas yra 

aiškesnis ir tikslesnis, ir išvengta visų galimų ilgalaikių ateities situacijų, kurios 

nepriklausys nuo analizuojamo projekto, nagrinėjimo, analizavimo. 

Kadangi kai kurios NATURA 2000 saugomos teritorijos yra arti projekto vykdymo 

vietovės, poveikis NATURA 2000 tikslinėms vertybėms yra vertinamas atskirai. Taip 

pat atskirai vertinamas poveikis sausumos faunai, florai ir gamtinėms buveinėms. 

Poveikis vandens ekosistemos vertybėms (atskirai nuo NATURA 2000 vertybių) 

vertinamas 7.1 poskyryje ir nekartojamas šioje darbo dalyje. 

Poveikį apsprendžiantys veiksniai 

Numatoma, kad naujos atominės elektrinės statybos ir vėliau jos veikimo (darbo) 

tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai pasireikš trimis svarbiausiomis kryptimis: i) 

dėl transporto pokyčių, ii) dėl triukšmo ir vibracijos pokyčių, iii) dėl tiesioginio 

poveikio objekto statybos metu, IV) dėl vandens ekosistemos Drūkšių ežere pokyčių 

(vandens temperatūros, eutrofikacijos, vandens balanso ir srovių, ledo dangos pokyčių ir 

kt.). Žemiau detalizuojant vertinimo procedūrą šie veiksniai bus vadinami atitinkamai i, 

ii, iii ir iv. Pateikiame trumpą jų charakteristiką: 

i) Numatoma, kad transporto reikmėms NAE statybos ir vėliau darbo metu 

pirmiausiai bus panaudojami esami keliai ir nesitikima, kad transporto plėtra 

sukels didelį poveikį aplinkai (lyginant su esama situacija). Tikimasi, kad NAE 

statybos metu, lyginant su vėlesniu jos darbo laikotarpiu, eismas bus didesnis, bet 

tai truks santykinai laikinai (net jei statybos darbai truktų, pavyzdžiui, 5 metus). 

ii) 

50 

0 

1994 

1995 

1996 

1997 

1998 

137 Cs 

2000 

2001 

2002 

2003 

2007 

250 

200 

150 

100 

Triukšmas ir vibracija tiek NAE statybos, tiek ir jos darbo metu daugiausiai veiks 

aplinką Drūkšių ežere. Apskritai manoma, kad, lyginant su dabartine padėtimi, 

triukšmas reikšmingai nepadidės. 

50 

0 

1994 

1995 

90 Sr 

Ignalina NPP Ignalina Plungė Varėna 

1996 

1997 

1998 

2000 

2001 

2002 

2007



2008 10 22 310 

iii) Tiesioginis statybos poveikis gali būti nusakomas taip: NAE ir ją lydinčių statinių, 

įrenginių statybos vietoje dėl tiesioginio užstatymo betarpiškai bus sunaikintos kai 

kurios buveinės bei augalija ir vietinės gyvūnų populiacijos. Darbe vertinamos dvi 

statybai ir kitokiam su tuo susijusiam naudojimui parinktos vietos. 

iv) 

Numatoma, kad vandens aplinkos pokyčiai bus svarbiausi poveikio veiksniai. 

Manoma, kad NAE terminis efektas vandens ekosistemai sukels esminį poveikį. 

Akivaizdu, kad vandens savybės, parametrai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti ir 

dėl kitų veiksnių. Pvz., vandenų eutrofikacijai didelę įtaką turi vandens valymo 

sistemų veikimas. Vis tik manoma, kad NAE terminis poveikis Drūkšių ežerui bus 

lemiamas poveikio veiksnys. Ir dar daugiau – nuo šio veiksnio labiausiai 

priklausys ir kiti vandens ekosistemos pokyčiai. Todėl poveikio aplinkai efektas 

aplinkai labiausiai priklausys nuo to, kaip technologiškai bus sprendžiami NAE 

aušinimo klausimai. Numatomi trys poveikio aplinkai variantai. Jie yra aprašyti 

poveikio vandenų aplinkai poskyryje ir detaliai čia nekartojami. 

Siekiant trumpai, bet vis dar lengvai suprantamai pailiustruoti skirtingų terminio teršimo 

ir aušinimo technologijų kombinacijų poveikį aplinkai, remiantis modeliavimo 

rezultatais bei hidrologijos, limnologijos ir ekologijos ekspertų poveikio aplinkai 

vertinimu, buvo suformuoti trys scenarijai. Visi scenarijai numato, kad NAE 

galingumas bus 3 400 MW e, bet technologiškai skirsis aušinimo sistemos ir dėl to 

terminės apkrovos Drūkšių ežere varijuos. Poveikio aplinkai vertinimui sukurti tokie 

scenarijai: 

· Scenarijus T1. Didžiausia ežero terminė apkrova būtų 3 160 MW. Čia turima 

galvoje išleidimas (angl. „released MW“). Tai apytikriai lygu 1 700 MW elektros 

energijos, pagamintos naudojant tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Likusieji 

1 700 MW e būtų pagaminami naudojant aušinimo bokštus. Šis scenarijus pagal jo 

galimą poveikį aplinkai būtų labai panašus į dabar esančią situaciją, kuomet veikia 

abu Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai. 

· Scenarijus T2. Ežero terminė apkrova daugiausiai siektų 6 310 MW (išleidime, 

išmetime). Tai apytikriai lygu 3 400 MW elektros energijos, pagamintos naudojant 

tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Pagal šį scenarijų ežero šilumos apkrovos ir 

jo vandens temperatūros, lyginant su IAE darbu dabar (atitinka T1 scenarijų), 

padidėtų. 

· Scenarijus T3. NAE vėsinimui būtų naudojami vien tik minėti aušinimo bokštai, 

todėl ežero terminės apkrovos būtų nereikšmingos. Lyginant su esama situacija kai 

veikia IAE, pagal šį scenarijų ežero vandens temperatūros sumažėtų. Taip pat 

lyginant su T1 ir T2 scenarijais, NAE veikiant pagal T3 scenarijų, ežere vandens 

temperatūros taip pat būtų žemiausios. 

Taigi, šis vertinimas poveikio ežerui požiūriu gali būti grubiai priligintas situacijai, kai 

būtų gaminama 1 700 MWe (T1), 3 400 MWe (T2) ir 0 MWe (T3) elektros energijos, 

elektrinę aušinant ežero vandeniu tiesiogiai (T3 atveju – aušinimui vanduo į ežerą 

nebūtų išleidžiamas iš vis). 

Dėl aukščiau išaiškintų priežasčių, vertinant NAE poveikį biologinei įvairovei, 

didžiausias dėmesys bus kreipiamas į Drūkšių ežero vandens temperatūros galimus 

pokyčius. Tuo tarpu kitoms teritorijoms aplink Drūkšių ežerą (net jei jos yra NATURA 

2000 saugomos teritorijos ar kitokios svarbios vietovės) bus skiriama mažai dėmesio. 

Mat akivaizdu, kad didžiausias NAE poveikis aplinkai pasireikš per jos įtaką Drūkšių 

ežero ekosistemai. Taip pat aišku, kad svarbiausias efektas – vandens temperatūros 

padidėjimas ežere negali įtakoti aplinkinių sausumos ekosistemų dideliu atstumu, o 

kitiems su Drūkšių ežeru ekologiškai susijusiems vandens telkiniams negali persiduoti



2008 10 22 311 

„prieš srovę“. Aukščiau minėti ežero vandens temperatūros režimai (galimos 

temperatūrinės apkrovos) toliau darbe bus apibendrintai nurodomos kaip T1, T2 ir T3 

scenarijai (variantai). 

7.6.2.1 Poveikio NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui vertinimas 

Vertinimo aiškinimas ir analizuojamos vertybės 

NATURA 2000 tinklas suformuotas tikslu saugoti ir palaikyti svarbias biologinės 

įvairovės vertybes. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šias vertybes priimta vadinti 

tikslinėmis vertybėmis, kadangi būtent jų išsaugojimui vienos ar kitos vietovės buvo 

parinktos formuojant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą. NATURA 2000 

saugomos teritorijos yra dviejų tipų. Skirtingų tipų saugomų teritorijų tikslinės vertybės 

taip pat yra skirtingos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST), arba bendrijos 

svarbos teritorijos (BST) yra steigiamos saugoti gamtines buveines ir biologinės 

įvairovės rūšis. Šios vertybės yra įrašomos į oficialias NATURA 2000 duomenų formas. 

Formos 3.1 poskyryje nurodomi gamtinių buveinių tipai, o 3.2.c-3.2.g poskyriuose 

išvardinamos žinduolių, varliagyvių, žuvų, bestuburių ir augalų rūšys (tos, kurios yra 

įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II priedą). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos 

(PAST) steigiamos saugoti paukščių rūšis, kurios vėliau nurodomos oficialioje 

NATURA 2000 duomenų formoje 3.2.a poskyryje (kurios yra įtrauktos į ES Paukščių 

Direktyvos I priedą) ir 3.2.b poskyryje (kurios vietovėje neperi ir nėra įtrauktos į ES 

Paukščių Direktyvos I priedą, tačiau reguliariai pasirodo migruodamos). 

Taigi, atliekant poveikio NATURA 2000 tinklui vertinimą didžiausias dėmesys bus 

skiriamas kiekvienos NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos tikslinėms vertybėms. 

Poveikis kitoms biologinės įvairovės vertybėms bus aptariamas atskirai. 

Kaip jau buvo minėta aukščiau, NAE regione yra daug NATURA 2000 saugomų 

teritorijų. Tačiau kadangi svarbiausia NAE įtaka biologinei įvairovei apibrėžiama 

ryšium su galimais aušintuvo vandens temperatūros pokyčiais (detaliau žr. 7.6.2 

poskyrį), svarbiausi poveikio vertinimo akcentai turi būti sutelkti į Drūkšių ežerą, kaip 

NATURA 2000 vietovę. Tuo tarpu NAE dirbant normaliai, ar net jos statybos metu 

tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkinėms teritorijos nebus reikšmingas. Tiesa, 

nedidelis netiesioginis poveikis gali pasireikšti dėl padidėjusio žmonių srauto 

saugomose teritorijose ar šalia jų. Tačiau šis veiksnys šiame darbe laikomas mažai 

tikėtinu, todėl jam nebus skiriamas didelis dėmesys. Taip pat reikia pastebėti, kad nėra 

žinių apie kitus vykdomus ar numatomus projektus, kurie turėtų įtaką mūsų vertinimui 

ir kurių įtaka aplinkai kartu su NAE statybos projektu NATURA 2000 tikslinėms 

vertybėms galėtų turėti bendrą ar net akumuliuojantį poveikį. 

Šis vertinimas yra paremtas biologinės įvairovės vertybių (tikslinių vertybių) 

gamtosauginės būklės palankumo analize. Vertybės palanki gamtosauginė būklė (PGB) 

trumpai gali būti nusakoma kaip situacija, kuomet tam tikro tipo gamtinės buveinės ar 

rūšies (jos vietos populiacijos) būsena yra pakankamai gera, t.y. pasižymi gerais 

kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei geromis perspektyvomis tokią būseną išlaikyti 

(numatomoje) ateityje. Rūšys (jų vietinės populiacijos) privalo ilgalaikėje perspektyvoje 

būti natūralių buveinių komponentu. Rūšių ir gamtinių buveinių paplitimas (vietinis 

paplitimo arealas) nemažėja ir nėra tikėtina, kad jis sumažės numatomoje ateityje; 

buveinės ar populiacijos kiekybiniu požiūriu ilgalaikėje perspektyvoje atsinaujins 

(dauginsis, regeneruos). Bet koks neigiamas NAE projekto poveikis atskirai arba 

bendrai su kokiu nors kitu projektu dabar ar ateityje, keičiantis aukščiau minėtus 

veiksnius, neturi turėti reikšmingos įtakos tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms. 

Kadangi nėra aiškaus ar paprasto aiškinimo kas yra reikšmingas neigiamas poveikis



2008 10 22 312 

biologinėms vertybėms, todėl jam vertinti ir yra naudojamas rodiklis „palanki 

gamtosauginė būklė“. 

Atliekant NATURA 2000 vertinimus atsižvelgiama į vadinamą atsargumo principą. 

Taikant šį principą visais atvejais, kuomet vertinimo metu tam tikros rizikos, kad planas 

ar projektas turės reikšmingą neigiamą įtaką atmesti nėra galimybės, turi būti 

pripažįstama, kad tokia rizika egzistuoja (neigiamas poveikis bus). 

Poveikio vertinimas detaliau 

Transportas. Jei NAE statybos ir vėliau darbo metu transporto eismas bus 

organizuojamas dabar esamais keliais, ir, tikėtina, statybos metu, lyginant su darbo 

laikotarpiu, naudojamo transporto kiekis padidės, tai neturės reikšmingo neigiamo 

poveikio tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms (7.6-20 lent.). Ši išvada galios, jei 

nebus statomi nauji keliai kitur, nei šiuo metu pažeistose (urbanizuotose) vietose (ypač 

arčiau prie Drūkšių ežero, kadangi tikslinės vertybės yra daugiau ar mažiau ekologiškai 

susiję su vandens ekosistemomis). 

Triukšmas, vibracija ir statyba. Triukšmas ir vibracija bei NAE statybos darbai gali 

turėti vidutinę neigiamą įtaką trims vertybėms (rūšims). Nenumatomas neigiamas šių 

veiksnių poveikis likusioms 5 rūšims (tikslinėms vertybėms; žiūr. 7.6-20 lent.). 

Vandens aplinkos pokyčiai. Priklausomai nuo maksimalios Drūkšių ežero vandens 

temperatūros numatomas labai skirtingas NAE poveikis NATURA 2000 tinklui 

(Drūkšių ežero PAST ir BST). Vandens maksimali temperatūra priklausys nuo NAE 

terminės apkrovos (terminio teršimo apimčių). Darbe buvo analizuojami trys scenarijai: 

T1, T2 ir T3. Didžiausias neigiamas poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo 

vertybėms iškiltų, jei būtų parinktas ir įgyvendinamas T2 scenarijus (terminė ežero 

apkrova būtų maksimum iki 6 310 MW (išleidime, išmetime) ir to pasėkoje žymiai 

padidėtų ežero vandens temperatūra. T2 temperatūrinis variantas turėtų didžiausią 

neigiamą poveikį beveik visoms analizuotoms rūšims. Svarbiausias poveikio ekologinis 

rezultatas būtų maisto gyvūnams (žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų) sumažėjimas. 

Taip nutiktų susidarius tik labai ekstremalioms sąlygoms. Vis tik akivaizdžiai labiausiai 

tikėtina, kad net esant aukštoms ežero vandens temperatūroms visoms tikslinėms ežero 

ekosistemos vertybėms tikriausiai pakaktų žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų bei 

augalų palaikyti jų PGB. Vis tik laikantis aukščiau minėto atsargumo principo, T2 

scenarijus turi būti laikomas sprendimu, kuris gali būti grėsme, kad tai turės neigiamos 

įtakos vienai ar daugiau NATURA 2000 tikslinių vertybių (žiūr. 7.6-20 lent.), nes 

analizuojamos rūšys yra ekologiškai pilnai priklausomos nuo ežero ekosistemos. Tuo 

tarpu sprendiniai pagal T1 ar T3 scenarijus, įgyvendinus numatytas neigiamo poveikio 

mažinimo priemones, NATURA 2000 tinklo vertybėms beveik neturėtų jokios 

neigiamos įtakos.



2008 10 22 313 

7.6-20 lent. Numatomas esminis NAE poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų (Drūkšių ežero BST ir PAST) tikslinėms vertybėms, 

priklausomai nuo statybos vietos ir vandens aušinimo scenarijaus.* 

Tikslinė vertybė / 

NATURA vietovė 

Ūdra (Lutra lutra) / 

Drūkšių ežero 

BST; LTZAR0029 

Kirtiklis (Cobitis 

taenia)/ Drūkšių 

ežero BST; 


Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3 

Reikšmingas 

poveikis 

nenumatomas 

, kadangi 

transporto 

srautus 

paanuojama 

organizuoti 

daugiausiai 

esamais 

keliais. 

Triukšmo intensyvumas 

ilgalaikėje perspektyvoje, 

lyginant su dabartine 

situacija, iš esmės 

nesikeis. Jei NAE statybai 

bus pasirinkta 2 vieta, 

trukdymo, baidymo rizika 

gali iškilti, kadangi 

triukšmo šaltinis, lyginant 

su esama situacija, 

atsirastų bent 10 kartų 

arčiau iki vienos iš 

prioritetinių vietų 

(dažniausiai naudojamos 

buveinės, kuri, labiausiai 

tikėtina, yra ūdros (Lutra 

lutra) veisimosi buveinė. 

Galimas reikšmingas 

neigiamas poveikis, jei 

statybai bus pasirinkta 2 

siūloma vieta. 

Poveikio Poveikio nebus. 

nebus (kirtiklis 

yra žuvis) 

Tiesiogiai statybos įtakoje nebus 

sunaikintos žinomos veisimosi ar 

poilsio (gyvenimo) vietos. Jei NAE 

statybai bus pasirinkta 2 vieta, atsiras 

žmonių trukdymo, baidymo įtaka 

(triukšmas, žmonių buvimas, 

dispersijos ir migracijos kelių 

užblokavimas, kt.). Ypač didelė 

grėsmė vietinei populiacijai iškils dėl 

to, jog numatoma, kad statybos darbai 

ir pati nauja AE fiziškai blokuos 

vietinės populiacijos individų 

dispersijos ir migracijos kelius. Ūdra 

yra vandenų pakrančių rūšis, turinti 

santykinai dideles teritoriją, kurią 

individai kontroliuoja judėdami 

(vaikščiodami) pakrantėmis. Užstatyta 

ir kitaip šiuo požiūriu pažeista teritorija 

yra beveik visiškai rūšiai netinkama 

(net migravimui). Todėl NAE galima 

statyba 2 parinktoje vietoje sumažins 

rūšies PGB, jei poveikio mažinimo 

priemonės nebūtų įgyvendintos. 

Aušinamojo vandens ėmimo ir 

išleidimo įrenginių statyba bei galimi 

žemsiurbių darbai gali neigiamai 

paveikti kirtiklio (Cobitis taenia) 

populiaciją arti darbų vietos. Poveikis, 

manoma, būtų labai lokalus ir laikinas. 

Jis negalėtų turėti reikšmingos įtakos 

kirtiklio populiacijos išlikimui ežere bei 

rūšies PGB. 

Esama situacija 

reikšmingai 

nesikeis ir išliks 

panašios sąlygos 

kaip yra dabar, 

todėl ir ateityje 

bus rūšiai 

tinkamos sąlygos 

veistis ir naudoti 

vietovę. 

Kadangi 

dabartinė situacija 

žymiai nepakis, 

nesitikima jokio 

reikšmingo 

nepalankaus 

poveikio vietos 

populiacijai. 

Reikšmingas ežero šildymas sukels 

potencialią riziką, jog pakis 

(supaprastės) žuvų bendrijos rūšinė 

sudėtis (žuvys yra pagrindinis šio 

žinduolio maistas). Pagal prognozes 

net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtis 

supaprastės, žuvų biomasė arba 

žuvų kiekis nesumažės. Todėl šiems 

gyvūnams bus pakankamai maisto, 

kad jų PGB išliktų tokia pat. 

Kirtiklis yra tolerantiškas aukštai 

vandens temperatūrai ir santykinai 

mažoms deguonies 

koncentracijoms. Jis gyvena 

litoralėje, kur pastovios anaerobinės 

sąlygos nėra tikėtinos. Jis neršia 

vietose, kur gausu vandens augalų. 

Remiantis rūšies buveinės 

pasirinkimo dėsningumais, daroma 

išvada, kad kirtiklis yra pakankamai 

eutrofikacijai ir vandens pašiltėjimui 

tolerantiška rūšis. Todėl 

Kadangi 

ežero 

vandens 

temperatūro 

s bus 

panašios į 

natūralias, 

nesitikima 

jokio 

neigiamo 

poveikio. 

Lyginant su 

esama 

padėtimi, 

litoralės 

zonos 

buveinės 

pasikeistų 

nežymiai. 

Todėl 

neigiamo 

poveikio 

kirtiklio



Juodakaklis naras Poveikio 

(Gavia arctica)/ nebus 

Drūkšių ežero (juodakaklis 

PAST LTZARB003 naras yra 

ekologiškai 

susijęs tik su 

ežeru). 

Nendrinė lingė 

(Circus 

aeruginosus)/ 


PAST LTZARB003 



2008 10 22 314 


Svarbus 

poveikis 

nenumatomas 

, kadangi 

transporto 

srautus 

planuojama 

organizuoti 

daugiausiai 

esamais 

keliais. 





nesikeis. Jokio didesnio 

poveikio rūšiai 

nenumatoma. 





nesikeis. Nepriklausomai 

nuo to, kuri iš dviejų 

siūlomų vietų bus 

pasirinkta NAE statybai, 

rūšies trukdymo, baidymo 

rizika gali atsirasti. Mat 


su esama situacija, 

atsirastų kritiškai arti 

mažiausiai bent vienos 

perimvietės. Galimas 

reikšmingas neigiamas 

lokalinis poveikis (vienai 

porai). Tačiau lyginant su 

esama situacija, tiek pat 

porų ežere galėtų perėti ir 

ateityje (PGB nesikeis), jei 

Statybos darbų įtakoje nebus 


poilsio (gyvenimo) vietos, todėl joks 

didesnis poveikis rūšiai nenumatomas. 

Statybos darbų įtakoje nebus 


poilsio (gyvenimo) vietos. Gali iškilti 

pavojus, kad padidės rūšiai nepalanki 

žmonių trukdymo, baidymo įtaka 

(triukšmas, žmonių buvimas, kt.) vienai 

porai. Tačiau manoma, kad dabartinė 

rūšies PGB nesikeis, jei specialios 

neigiamą poveikį mažinančios 

priemonės bus įgyvendintos. 

Kadangi 

dabartinės 

sąlygos 

reikšmingai 

nepakis (tame 

tarpe nepakis 

ežero terminis 

režimas), todėl ir 

ateityje išliks 

analogiškos 

sąlygos šiai rūšiai 

perėti bei naudoti 

vietovę. 

Kadangi 

dabartinės 

sąlygos 

reikšmingai 

nepakis (tame 

tarpe nepakis 

ežero terminis 

režimas), todėl ir 

ateityje išliks 

analogiškos 

sąlygos šiai rūšiai 

perėti bei naudoti 

vietovę. 

neprognozuojamas neigiamas 

reikšmingas poveikis. 

Reikšmingas ežero šildymas sukels 

potencialią riziką, jog žuvų bendrijos 

rūšinė sudėtis supaprastės. Galimas 

neigiamas poveikis buveinės 

kokybei, ypač dėl maisto kokybės 

pablogėjimo bei dėl helofitų masiško 

suvešėjimo. Taigi, galimas bendras 

neigiamas poveikis rūšiai. Tačiau 

net jei žuvų rūšinė sudėtis tikriausiai 

pasikeis, žuvų biomasė (tuo pačiu 

žuvų kiekis) nesumažės ir šiems 

paukščiams ir tuomet maisto bus 

pakankamai. Helofitų plitimas ežere 

gali sumažinti rūšies PGB 

artimiausioje ateityje. 

Galimas neigiamas ir teigiamas 

poveikis rūšies populiacijai. 

Veisimosi buveinių bendras plotas 

ežero terminio teršimo įtakoje 

akivaizdžiai padidės (helofitai – 

labiausiai Phragmitetum australies 

augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšies 

maitinimosi sąlygos gali pablogėti. 

Kadangi ežero apylinkės daugiausiai 

yra ne žemės ūkio plotai (be to 

pievos ir ganyklos sudaro mažą 

žemės ūkio plotų dalį), todėl rūšies 

svarbiausios mitybos vietos yra 

ežere ir aplinkinėse šlapynėse. 

Nepaisant to labiausiai tikėtina, kad 

ir ateityje rūšiai bus pakankamai 

maisto, ir jos PGB nepakis. 

populiacijai 

nesitikima. 

Kadangi 

numatoma 

vandens 

temperatūra 

bus panaši į 

natūralią, tai 

reikšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima. 

Kadangi 

numatoma 

vandens 

temperatūra 



reikšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima.



Švygžda (Porzana 

porzana)/ Drūkšių 

ežero PAST 


Plovinė vištelė 

(Porzana parva)/ 



Juodoji žuvėdra 

(Chlidonias niger)/ 



2008 10 22 315 


Svarbus 

poveikis 

nenumatomas 

, kadangi 

transporto 

srautus 

planuojama 

organizuoti 

daugiausiai 

esamais 

keliais. 

Neigiamas 

poveikis 

nenumatomas 

, kadangi 

rūšies 

veisimosi 

vieta yra 

ežero 

pakrančių 

nendrynai. 

Svarbus 

poveikis 

specialios neigiamą 

poveikį mažinančios 

priemonės būtų 

įgyvendintos. 

Jei NAE statybai būtų 

pasirinkta 1 numatyta 

vieta, iškiltų trukdymo, 

baidymo pavojus, kadangi 


su esama situacija, labai 

priartėtų prie vienos iš 

šios rūšies perėjimo vietų. 


neigiamas poveikis 1 

statybvietės pasirinkimo 

atveju. Nežiūrint to, rūšies 

PGB nesikeis ir NAE 

statybos atveju, jei 

specialios neigiamą 

poveikį mažinančios 

priemonės bus 

įgyvendintos. 

Kadangi dabartinis 

triukšmo lygis ilgalaikėje 

perspektyvoje gali pakisti 

tik nežymiai, todėl 

reikšmingas poveikis 

rūšiai dėl NAE statybos 

neprognozuojamas. 



NAE statybos darbų įtakoje veisimosi 

vietos tiesiogiai nebus sunaikintos. Jei 

1 vieta bus parinkta statybai, iškils 

rizika, jog akivaizdžiai padidės žmonių 

trukdymas, baidymas (dėl triukšmo, 

žmonių buvimo, kt.) vienoje iš rūšies 

veisimosi vietų. Jei specialios 

neigiamą poveikį mažinančios 

priemonės bus įgyvendintos, dabartinė 

rūšies PGB nepasikeis ir ateityje. 


bei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiai 

nebus sunaikintos. Joks reikšmingas 

poveikis rūšiai neprognozuojamas. 



Kadangi 


keisis nežymiai, 

neįvyks žymių 

ežero 

temperatūros 

pokyčių, tai ir 

rūšiai ateityje bus 

panašios kaip 

dabar sąlygos 

veistis bei kitaip 

naudoti buveinę. 

Žymus ežero vandens pašiltėjimas 

sukels pavojų, jog gali pakisti rūšies 

buveinių struktūra, augalų bendrijų 

rūšinė sudėtis bei vandens lygis, dėl 

ko gali sumažėti ežero pakrančių 

tinkamumas ir kokybė. 

Tačiau manoma, kad maisto 

resursai išliktų tokie pat tinkami 

palaikyti PGB. 

Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamas 

dabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai. 

keisis nežymiai, Veisimosi buveinių bendras plotas 

neįvyks žymių ežero terminio teršimo įtakoje 

ežero 

akivaizdžiai padidės (helofitai – 

temperatūros labiausiai Phragmitetum australies 

pokyčių, tai ir augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšies 

rūšiai ateityje bus maitinimosi sąlygos gali pablogėti. 

panašios kaip Nepaisant to labiausiai tikėtina, kad 

dabar sąlygos ir ateityje rūšiai bus pakankamai 

veistis bei kitaip maisto (vabzdžių ir kitokių su 

naudoti buveinę. vandeniu susijusių gyvių) PGB 

palaikyti. 

Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamas 

dabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai. 

Kadangi 

numatoma 

vandens 

temperatūra 



reikšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima. 

Kadangi 

numatoma 

vandens 

temperatūra 



reikšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima. 

Kadangi 

numatoma





2008 10 22 316 


Drūkšių ežero nenumatomas perspektyvoje gali pakisti 

PAST LTZARB003 , kadangi tik nežymiai, todėl 

transporto reikšmingas poveikis 

srautus rūšiai dėl NAE statybos 

planuojama neprognozuojamas. 

organizuoti 

daugiausiai 

esamais 

keliais. 

Mėlyngurklė 

(Luscinia svecica)/ 



Svarbus 

poveikis 

nenumatomas 

, kadangi 

transporto 

srautus 

planuojama 

organizuoti 

daugiausiai 

esamais 

keliais. 



perspektyvoje gali pakisti 

tik nežymiai, todėl 

reikšmingas poveikis 

rūšiai dėl NAE statybos 










ežero 

temperatūros 







Kadangi 




ežero 

temperatūros 







Veisimosi buveinių bendras plotas 

ežero terminio teršimo įtakoje (dėl 

paspartėjusios ežero eutrofikacijos) 

akivaizdžiai padidės. Tuo tarpu 

rūšies maitinimosi sąlygos gali 

pablogėti tik labai ekstremaliu 

atveju. Nepaisant to labiausiai 

tikėtina, kad ir ateityje rūšiai bus 

pakankamai maisto (vabzdžių ir 

kitokių su vandeniu susijusių gyvių) 

PGB palaikyti. 

Galima buveinės pokyčių rizika (tuo 

atveju, jei rūšis perės ežero 

pakrantės šlapynėje). Augalų 

bendrijos rūšinės sudėties bei 

vandens lygio pokyčiai gali 

neigiamai įtakoti pakrantės buveinės 

tinkamumą, kokybę. Nepaisant to, 

labiausiai tikėtina, kad ir ateityje 

rūšies PGB ir ateityje išliks. 

vandens 

temperatūra 



reikšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima. 

Kadangi 

numatoma 

vandens 

temperatūra 



reigšmingo 

neigiamo 

poveikio 

nesitikima. 

* ,,Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija” biologinei įvairovei yra jų trikdymo veiksniai, kilsiantys statybos darbų ir būsimo darbo (veikimo) metu. ,,Statybos tiesioginė 

įtaka” reiškia tiesioginį darbų poveikį dėl buveinių sunaikinimo pasikeitus žemės paskirčiai. “T1”, “T2” ir “T3” reiškia skirtingus ežero vandens šildymo variantus, 

skirtingas vandens temperatūras bei skirtingus techninius sprendimus. Detaliau žr. poskyrį 7.6.2.



2008 10 22 317 

7.6.2.2 Poveikio sausumos faunai vertinimas 

Pradinė darbo išvada (teiginys) yra tai, kad NAE poveikis biologinei įvairovei labiausiai 

pasireiškia dėl jos įtakos vandens telkiniui – aušintuvui (Drūkšių ežero ekosistemai) ir 

dėl statybai paskirtos vietovės įsisavinimo, pakeitimo. Kitais žodžiais tariant Drūkšių 

ežero terminė apkrova (terminis teršimas) ir tiesioginis NAE statybos vietos 

sunaikinimas yra dvi didžiausios grėsmės biologinei įvairovei. Nesitikima, kad triukšmo 

ir vibracijos lygiai žymiai padidės, lyginant su dabartine jų būkle. Todėl nesitikima šių 

veiksnių žymesnio NAE statybos neigiamo poveikio nei NATURA 2000 saugomoms 

teritorijoms, nei kitoms teritorijoms (jei bus įgyvendintos numatytos neigiamo poveikio 

mažinimo priemonės). 

Aukščiau buvo analizuotas NAE terminės apkrovos Drūkšių ežerui poveikis NATURA 

2000 tinklo saugomoms teritorijoms (Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST; 

detaliau žr. poskyrį 7.6.2.1). Buvo padarytos išvados, jog Drūkšių ežero terminė 

apkrova neturės reikšmingos tiesioginės neigiamos įtakos vietinei sausumos ir pusiau 

vandens gyvūnijai NAE statybos vietoje ir ežere tuo atveju, jei bus įgyvendinamos 

specialios neigiamo poveikio sumažinimo priemonės. Nepriklausomai nuo numatytų ir 

darbe analizuotų NAE poveikio aplinkai scenarijų (T1, T2, T3), nuo žuvų kaip maisto 

šaltinio priklausantys gyvūnai turėtų ir ateityje turėti pakankamai maisto, kadangi 

tikimasi, jog bendras žuvų kiekis ežere (biomasė) nesumažės (tik įgyvendinant T2 

scenarijų žuvų bendrijos rūšinė sudėtis pakistų). 

Tiesioginis NAE statybos poveikis sausumos ir pusiau vandens gyvūnams gali būti 

reikšmingas statybos vietoje ir artimiausiose apylinkėse. Jis priklausys nuo pasirinktos 

statybai vietos. Biologinės įvairovės vertybės, gyvenančios ar naudojančios IAE 

teritoriją bei jos apylinkes buvo aprašytos aukščiau. Galimo tiesioginio statybos darbų 

poveikio šioms vertybės analizė leido padaryti išvadą, kad ryšium su NAE statyba 

kylantys triukšmas ir vibracija neturės neigiamo poveikio vietinėms sausumos gyvūnų 

populiacijoms, jei parengtos jo sumažinimo priemonės bus įgyvendintos (7.6-21 lent.). 

Transporto intensyvumo NAE statybos metu gali turėti neigiamą poveikį vietos 

varliagyviams – skiauterėtiesiems tritonams (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina 

bombina). Manoma, kad šis neigiamas poveikis labiausiai pasireikš varliagyvių 

migracijos ir dispersijos metu. 

Jei 1 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai pilnai sunaikintų dirvoninio 

kalviuko (Anthus campestris) veisimosi buveinę ir ši rūšis lokaliai išnyktų. 

Jei 2 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai būtų sunaikinta dalis skiauterėtojo 

tritono (Triturus cristatus) buveinės ir atsirastų rizika šių varliagyvių vietinei 

populiacijai sumažėti. 

Nepriklausomai nuo to kuri iš pasiūlytų dviejų būtų pasirinkta NAE statybai, tai sukeltų 

neigiamą poveikį vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Dalis rūšies 

buveinės ir dalis jos populiacijos būtų sunaikinta. 

Yra tam tikra rizika, kad statant NAE mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo), 

pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba) kolonija gali 

nukentėti dėl antropogeninio trikdymo (labai tikėtino padidėjusio žmonių lankymosi, 

rekreacijos ir pan.). 

Neprognozuojamas neigiamas NAE statybos poveikis didžiajam auksinukui (Lycaena 

dispar), kuris gyvena pievoje, maždaug apie 2,5 km į pietus nuo IAE.



2008 10 22 318 

7.6-21 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos faunai, priklausomai nuo 

pasiūlytos NAE statybos vietos.* 

Saugomos faunos 

rūšys, gyvenančios 

artimiausioje NAE 

kaimynystėje 

Transportas 

Triukšmas ir 

vibracija 

Statybos tiesioginė įtaka 

Dirvoninis kalviukas 

(Anthus campestris). 

1-2 poros. 

Reikšmingas 

neigiamas 

poveikis 

neprognozuojama 

s tuo atveju, jei 

statyba vyks 2 

pasiūlytoje vietoje 

ir jei eismas bus 

organizuojamas 

daugiausiai 

esamais keliais. 

Dabartinis triukšmo 

lygis iš esmės 

nesikeis ir ilgalaikėje 

perspektyvoje. 

Neprognozuojamas 

reikšmingas 

neigiamas poveikis 2 

pasiūlytos statybos 

vietos pasirinkimo 

atveju. 

Jei statybai bus pasirinkta 

antroji pasiūlyta vieta, 

veisimosi buveinės nebus 

sunaikintos. 

Jei NAE statybai bus 

pasirinkta pirmoji pasiūlyta 

vieta, tai rūšies veisimosi 

buveinė bus pilnai 

sunaikinta. 

Skiauterėtasis 

tritonas (Triturus 

cristatus). Vietos 

populiacijos gausa 

tiksliai nežinoma. 

Prognozuojamas 

reikšmingas 

neigiamas 

poveikis atveju, 

jei statybai bus 

parinkta pasiūlyta 

pirmoji vieta. Nors 

eismas bus 


daugiausiai 

esamais keliais, 

tačiau jo 

intensyvumo 

padidėjimas gali 

pažeisti rūšies 

populiaciją. 


intensyvumas, 

manoma, mažai 

pasikeis ilgalaikėje 

perspektyvoje, todėl 

reikšmingas 

neigiamas poveikis 


Jei statybai bus pasirinkta 

pirmoji pasiūlyta vieta, nei 

rūšies veisimosi, nei 

gyvenimo vietos 

nenukentės. 

Jei NAE statybai bus 

pasirinkta antroji pasiūlyta 

vieta, tai dalis rūšies 

veisimosi ir gyvenimo vietų 

(buveinių) būtų pilnai 

sunaikinta. 

Kūmutė (Bombina 

bombina). Vietos 

populiacijos gausa 

tiksliai nežinoma. 

Nors eismas bus 


daugiausiai 

esamais keliais, 

tačiau jo 

intensyvumo 

padidėjimas 

pažeis rūšies 

populiaciją. 


intensyvumas, 




reikšmingas 



Nepriklausomai nuo to, 

kuri iš dviejų pasiūlytų 

vietų bus pasirinkta NAE 

statybai, dalis rūšies 

veisimosi ir gyvenimo 

buveinių bus pilnai 

sunaikinta, o vietos 

populiacija nuskurs. 

Mišri didžiųjų 

kormoranų 

(Phalacrocorax 

carbo), pilkųjų garnių 

(Ardea cinerea) ir 

didžiųjų baltųjų garnių 

(Egretta alba) 

kolonija. Atitinkamai 

apie 500, 150 ir 

keletas lizdų. 

Neprognozuojam 

as reikšmingas 

neigiamas 

poveikis, nes 

transportą 

numatyta 

organizuoti 

daugiausiai 



intensyvumas, 




reikšmingas 



Tiesiogiai dėl NAE 

statybos nei rūšies 

veisimosi didžiojo baltojo 

garnio veisimosi vieta 

nenukentės. Atsiras rizika, 

kad žmonių trukdymas, 

baidymas gali padidėti 

(daugiausiai dėl žmonių 

buvimo, lankymosi, kt.).



2008 10 22 319 

Saugomos faunos 

rūšys, gyvenančios 


kaimynystėje 

Transportas 

Triukšmas ir 

vibracija 

Statybos tiesioginė įtaka 

Didysis auksinukas 

(Lycaena dispar). 

Vietos populiacijos 

gausa tiksliai 

nežinoma. 

Neprognozuojam 

as reikšmingas 

neigiamas 

poveikis, nes 

transportą 

numatyta 

organizuoti 

daugiausiai 



intensyvumas, 




reikšmingas 



Dėl NAE statybos rūšies 

nuolatinės buveinės 

nenukentės. 

* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent. 

7.6.2.3 Poveikio sausumos florai ir gamtinėms buveinėms vertinimas 

Darbe analizuotas galimas NAE statybos poveikis sausumos florai ir retoms gamtinėms 

buveinėms (vietovėje, kur vyks statyba bei artimiausiose apylinkėse). Biologinės 

įvairovės vertybės, gyvenančios, augančios ar tiesiog esančios dabartinės IAE 

teritorijoje ir artimiausiose jos apylinkėse buvo aptartos aukščiau. Galimo tiesioginio 

statybos poveikio šioms vertybėms analizė leido daryti išvadą, kad transportas, 

triukšmas ir vibracija bei tiesioginė NAE statyba neturės neigiamos įtakos saugomų 

rūšių sausumos augalams ir saugomoms buveinėms (7.6-22 lent.). 

7.6-22 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos florai ir retoms 

gamtinėms buveinėms, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos.* 

Saugomos floros 

rūšys ir saugomos 

gamtinės buveinės, 

augančios ar esančios 


kaimynystėje 

Scolochloa festucacea 

Transportas 

Triukšmas ir 

vibracija 

Statybos tiesioginė 

įtaka 

Neprognozuojamas 

žymus neigiamas 

poveikis, nes 

transportą numatyta 

organizuoti 

daugiausiai esamais 

keliais. 

Poveikis 

nenumatomas. 


kuri pasiūlyta vieta bus 

parinkta NAE statybai, 

nenumatoma, kad 

statybos įtakoje būtų 

sunaikinta rūšies 

augavietė. 

Lieknasis švylys 

(Eriophorum gracine) 

Neigiamas poveikis 

neprognozuojamas, 

nes transportą 

numatyta organizuoti 


keliais. 

Poveikis 

nenumatomas. 






sunaikinta rūšies 

augavietė. 

Buveinė 9080, Pelkėti 

lapuočių miškai 

Neigiamas poveikis 

neprognozuojamas, 

nes transportą 

numatyta organizuoti 


keliais. 

Poveikis 

nenumatomas. 






sunaikinta 9080 buveinė 

ar jos užimamo ploto 

dalis. 

* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.



2008 10 22 320 

7.6.2.4 Poveikio biologinei įvairovei santrauka 

Gali būti padaryta išvada, kad NAE projekto poveikis biologinei įvairovei pasireikš 

beveik vien tik Drūkšių ežere ir jo artimiausiose apylinkėse. Poveikis vandens 

biologinei įvairovei įvertintas ir aprašytas 7.1. skyriuje. Čia aptariami poveikio 

sausumos biologinei įvairovei ir NATURA 2000 vertybėms vertinimo rezultatai. 

Svarbiausi poveikiai gali būti apibrėžiami taip: 

Poveikis NATURA 2000 vertybėms 

Nenumatoma, jog neigiamas transporto poveikis bus reikšmingas NATURA 2000 

tikslinėms vertybėms (7.6-23 lent.). 

Triukšmo poveikis gali turėti neigiamą įtaką biologinės įvairovės vertybėms, 

padidindamas jų trikdymo riziką. Rizika padidės todėl, kad triukšmo šaltiniai, lyginant 

su esama situacija, būtų kritiškai arti nuo kai kurių saugomų rūšių (tikslinių vertybių) 

paukščių perėjimo vietų ir perinčius individus gali išsibaidyti. Statybos tiesioginės 

neigiamos įtakos pasėkoje gali padidėti tikslinių vertybių trukdymo įtaka. Neigiamos 

įtakos vertybėms gali turėti žmonių buvimas perdaug arti, jų lankymasis, kas jas gali 

paveikti neigiamai (ypač paukščius jų veisimosi metu). 

7.6-23 lent. Numatomo esminio NAE poveikio NATURA 2000 tikslinėms 

vertybėms poveikio stiprumas, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos ir 

vandens aušinimo scenarijaus.* 

Tikslinės vertybės / 

NATURA 2000 

teritorijos 

Ūdra (Lutra lutra) / Drūkšių 

ežero BST; LTZAR0029 

Kirtiklis (Cobitis taenia)/ 

Drūkšių ežero BST; 


Juodakaklis naras (Gavia 

arctica)/ Drūkšių ežero 

PAST; LTZARB003 

Nendrinė lingė (Circus 

aeruginosus) / Drūkšių 

ežero PAST; LTZARB003 

Švygžda (Porzana 

porzana) / Drūkšių ežero 


Plovinė vištelė (Porzana 

parva) / Drūkšių ežero 


Juodoji žuvėdra 

(Chlidonias niger) / 

Drūkšių ežero PAST; 


Mėlyngurklė (Luscinia 

svecica) / Drūkšių ežero 


Transp 

ortas 

Triukšmas 

ir vibracija 

Statybos 

tiesioginė 

įtaka 

T1 T2 T3 

2x 2x - x (



2008 10 22 321 

vertybėms turės skirtingą poveikį. Esant scenarijams T1 ir T3, neigiamas poveikis 

NATURA 2000 tikslinėms vertybėms mažai tikėtinas. Tačiau poveikio įtaka (pasekmės, 

efektas) biologinei įvairovei bei ekologiniams procesams turi būti stebimas 

(monitoringuojamas) ir poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos visur ir 

visada, kai tik galima. 

Scenarijus T2 potencialiai gali sukelti reikšmingiausią (didžiausią) neigiamą poveikį. 

Visos rūšys (nebent išimtis būtų dalis mėlyngurklės populiacijos) yra priklausomos nuo 

ežero ekosistemos. Galimo neigiamo poveikio pasėkoje gali žymiai sumažėti jų 

populiacijų gausa, ypač jei ežero vandens temperatūra pakils tiek daug, kad tinkamo 

maisto objektai taps retais. Tačiau tikėtina, kad net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėties 

pokyčiai būtų reikšmingi, žuvų ir kitų tinkamo maisto resursų (daugiausiai vabzdžių) 

kiekis ir biomasė nesumažės, ir aukščiau minėtoms rūšims ežere bus pakankamas kiekis 

maisto. Net taikant atsargumo principą negalima pilnai teigti, kad T2 scenarijus 

tikslinėms vertybėms sukels reikšmingą neigiamą įtaką. Neigiamą įtaką gali taip pat 

sukelti tikslinių rūšių gyvūnų maitinimosi sąlygų kokybės pablogėjimas (maisto kiekio 

ar jo kokybės sumažėjimas) ežero ekosistemos buveinėse ar vietose, kurios yra 

ekologiškai priklausomos nuo ežero ekosistemos; ar jų buveinių kokybės pablogėjimas 

(daugiausiai veisimosi buveinių; pasikeitus augalų kiekiui, jų bendrijos rūšinei sudėčiai, 

horizontaliai ir vertikaliai struktūrai bei kt.). 

Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, NAE neigiamas terminio ežero teršimo poveikis gali 

paveikti iki 70 % populiacijos narių (analizuotos keturios didžiausios populiacijos). Jei 

nebūtų taikomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, tolimesnėje perspektyvoje 

neigiamas T2 scenarijaus poveikis lemtų ūdros (Lutra lutra) ir juodakaklio naras (Gavia 

arctica) vietinių populiacijų PGB pablogėjimą. 

Poveikis sausumos faunai 

Ryšium su NAE statyba, nei transportas, nei triukšmas neturėtų turėti reikšmingos 

neigiamos įtakos sausumos gyvūnų populiacijoms (7.6-24 lent.). 

Transporto intensyvumo padidėjimas NAE statybos metu turės neigiamą poveikį 

skiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina bombina). Numatoma, 

kad, lyginant su esama situacija, dėl to padidės šių abiejų rūšių populiacijų mirtingumas, 

nes žymiai daugiau jų suvažinės keliais važinėjantys automobiliai. 

7.6-24 lent. Numatomo esminio NAE poveikio stiprumas sausumos saugomai 

faunai, priklausomai nuo pasiūlytos statybos vietos.* 

Sausumos saugomos faunos rūšys 

artimiausiose NAE apylinkėse 

Transportas 

Triukšmas 

ir vibracija 

Statybos 

tiesioginė 

įtaka 

Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). - - 1xx 

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). 2x - 2x 

Kūmutė (Bombina bombina). 1,2x - 1,2x 

Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo), 

pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų 

garnių (Egretta alba) kolonija 

* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent. 

- - 1,2x 

Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, jos metu būtų visiškai 

sunaikinta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) buveinė ir veisimosi vieta, ir ši rūšis 

lokaliai išnyktų. Jei NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, tuomet būtų



2008 10 22 322 

sunaikinta dalis skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinės bei iškiltų rizika, kad 

vietinė jo populiacija sumažės ar net ilgalaikėje perspektyvoje ir visai išnyks. 

NAE statant bet kurioje pasiūlytoje statybvietėje, abiem atvejais tai turės neigiamą taką 

vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Mat statybų pasėkoje dalis šios 

rūšies buveinės bus sunaikinta ir dalis vietos populiacijos išnyks. Mišriai didžiųjų 

kormoranų (Phalacrocorax carbo), pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų 

garnių (Egretta alba) kolonijai gali pakenkti per daug intensyvus žmonių lankymasis, 

rekreacija ir pan. 

NAE reikšmingas neigiamas poveikis kitoms saugomoms vertybėms (įrašytoms į ES 

Paukščių Direktyvos I priedą, į ES Buveinių Direktyvos I ir II priedus bei į Lietuvos 

raudonąją knygą) nėra numatomas. 

Poveikis sausumos saugomai florai ir gamtinėms buveinėms 

Prognozuojama, kad joks mūsų analizuotas veiksnys (transportas, triukšmas ir vibracija 

bei tiesioginė NAE statyba) neturės reikšmingo neigiamo poveikio saugomų rūšių 

sausumos augalų vietos populiacijoms ir saugomoms gamtinėms buveinėms. 

7.6.2.5 Radiologinio poveikio santrauka 

Ilgalaikiai (1994–2007) radionuklidų aktyvumo sausumos augaluose ir jų augimo vietos 

dirvožemyje Ignalinos AE regione parodė, kad didžiausią poveikį regiono augalų ir 

dirvos radioekologinei būklei turi 137 Cs. Jo aktyvumas šiuose substratuose per visą 

tyrimų laikotarpį nesumažėjo, o svyravo panašiame reikšmių intervale. Tuo tarpu 

Ignalinos AE sausumos augaluose 137 Cs ir taip pat 90 Sr aktyvumas buvo panašus arba 

žemesnis nei kitų Lietuvos regionų (pvz., Plungės, Varėnos ir Ignalinos) augaluose. 

Didžiausias 137 Cs kiekis, patekęs į sausumos ekosistemą, susikaupia dirvoje 10–15 cm 

nuo paviršiaus sluoksnyje. Priešingai nei 

90 Sr, šiam radionuklidui būdinga taip 

vadinamas senėjimo reiškinys. Tai reiškia, kad kuo ilgiau 137 Cs yra dirvoje, tuo labiau 

jis yra surišamas (lėčiau iš jos pasišalina). Dėl padidėjusio 137 Cs surišimo (fiksacijos), jo 

pasišalinimas iš dirvos gali sumažėti iki 10 kartų. Taigi, šiuo radionuklidu užterštų dirvų 

savaiminis apsivalymas yra žymiai lėtesnis, nei kitais radionuklidais. Todėl 

radionuklidais (ypač 137 Cs) užterštų dirvožemių apsivalymo procese tai vaidina svarbų 

vaidmenį. 

Remiantis atliktos analizės rezultatais galima konstatuoti, kad augalų ir jų dirvos 

radiologinė būklė Ignalinos AE regione yra pakankamai gera; tačiau įvertinus natūralaus 

dirvos apsivalymo nuo 137 Cs galimybes, NAE galimas poveikis regiono radioekologinei 

būklei turi būti mažesnis, nei dabartinėje Ignalinos AE. 

7.6.3 Poveikio mažinimo priemonės 

7.6.3.1 NATURA 2000 problema 

Tais atvejai, kuomet projektas ar planas gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikį 

NATURA 2000 tikslinėms vertybėms, vis dar išlieka galimybė šį projektą ar planą tęsti. 

Tačiau tokiais atvejais reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie yra numatyti ES 

Buveinių Direktyvos 92/43/EEC 6(4) straipsnyje. 

Turi būti parodyta, kad numatytos alternatyvos, kurias norima patvirtinti, tikslines 

vertybes pažeis mažiau, ir kad nėra kitų galimų atlikti alternatyvų, kurios dar labiau 

sumažintų galimą neigiamą poveikį. Čia taip pat turi būti paisoma priežasčių, kuomet 

neprivaloma atsižvelgti į visuomenės interesus. Tačiau šios įpareigojančios priežastys



2008 10 22 323 

neatsižvelgti į visuomenės nuomonę nėra Direktyvoje apibrėžtos, tačiau kaip pavyzdžiai 

minima žmonių sveikata, saugumas ir palankumas aplinkai. Bendrojo intereso taikymą 

Europos Komisija nurodo kaip ,,komercinės veiklos priežiūra tikslu užtikrinti bendrąjį 

interesą, šalims narėms įpareigojimas užtikrinti viešą priežiūrą. Tai daugiausiai turi 

būti taikoma transporto, energetikos ir ryšių tinkluose”. Vis tik bendrojo intereso 

principo taikymo priežastis turi būti labai svarbi bei turi būti atsižvelgta į ilgalaikę 

perspektyvą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, NAE projekto atveju bendrojo 

intereso taikymo priežastis yra akivaizdi, nes jis yra palankus globalinio klimato 

šiltėjimo efektui mažinti. Energijos gamyba yra esminis dalykas Lietuvos ekonomikai 

bei taip pat vietinei ekonomikai ir vietos bendruomenei. NAE aušinimui skirto vandens 

paėmimo ir aušinamojo vandens išleidimo sprendiniai bei aušinimo sistemos turėtų būti 

parenkamos taip, kad mažiausiai kenktų esamai gamtinei situacijai, turint galvoje, kad 

NATURA vertybėms (taip pat daugeliui kitų biologinės įvairovės vertybių) labai 

svarbu, kad ežero vandens temperatūra išliktų tokia kaip yra dabar. Jei poveikio 

mažinimo priemonės ir kitų „saugiklių“ taikymas neduotų norimo efekto, turi būti 

svarstomos kompensacinės priemonės. Apie parinktas kompensacines priemones turi 

būti informuojama Europos Komisija (European Commission, 2007). 

Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad NAE neigiamas poveikis galėtų būti sumažintas 

trims tikslinėms vertybėms. Jei 2 vieta būtų parinkta NAE statybai, poveikio mažinimo 

priemones reikėtų taikyti ūdrai (Lutra lutra) ir nendrinei lingei (Circus aeruginosus; žr. 

7.6-25 lent.). Siekiant užtikrinti šių dviejų rūšių PGB (įgyvendinant atsargumo principą) 

rekomenduojama ežero pakrantėje suformuoti apsauginę (buferinę) zoną, kurioje nebūtų 

vykdoma jokia plėtra. Numatoma, kad ši zona sumažins galimą neigiamą rūšies 

trikdymo įtaką. Ja ūdros (Lutra lutra) ir daugelis kitų ekologiškai su ežero ekosistema 

susijusių gyvūnų naudosis migruodami bei ji bus savotiškas jų dispersijos koridorius. 

Triukšmingų statybos darbų poveikis galėtų būti sumažintas, jei darbai nebūtų vykdomi 

svarbiausiu tikslinių rūšių veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus) 

veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos. 

Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, poveikio mažinimo priemonės 

turi būti skiriamos arčiausiai perinčioms tikslinėms vertybėms nendrinei lingei (Circus 

aeruginosus) ir švygždai (Porzana porzana). Šios abi rūšys peri ežero pakrantėje - 

nendryne ir pakrantės pelkutėje. Siekiant palaikyti šių rūšių PGB, rekomenduojama 

suformuoti ir įsteigti apsaugos (buferinę) zoną ežero pakrantėje, kurioje nevykdyti 

jokios plėtros (išskyrus NAE būtinų įrenginių statybą, priežiūrą; detaliau žr. 7.6-26 

lent.). Ši apsauginė zona sumažins neigiamą minėtoms rūšims trikdymo poveikį. Ūdros 

(Lutra lutra) ir daugelis kitų su ežero pakrante ekologiškai susijusių gyvūnų rūšių ja 

naudosis kaip migracijos ir dispersijos koridoriumi. Didžioji pasiūlytos pirmos NAE 

statybos vietos užimamos teritorijos dalis ir greta esanti (iki dabar išlikusi) potenciali 

apsauginė zona yra siauresnė nei 200 m. Nežiūrint to šis rekomenduojamas migracinis 

koridorius būtų naudingas daugeliui vietos gyvūnų. 

Triukšmingų statybos darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių veisimosi 

laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje 

tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, švygždos (Porzana porzana) – nuo 

gegužės pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos darbų nereikėtų vykdyti 

balandžio - birželio mėnesiais.



2008 10 22 324 

7.6-25 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėms 

vertybėms mažinančios priemonės: antroji pasiūlyta vieta.* 

Tikslinės 

vertybės 

Ūdra (Lutra 

lutra) 


(Circus 

aeruginosus) 

Triukšmas 

ir vibracija 

Statybos 

tiesioginė 

įtaka 

Poveikio mažinimo priemonės 

x x Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiai 

bent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietus 

būtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarp 

NAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero 

pakrantės (sausumos ir vandens ribos), kaip 

ekologiškai labai vertingos teritorijos – įvairių 

gyvūnų, ypatingai ūdros (Lutra lutra) migracinio 

koridoriaus. Apsauginėje zonoje neturėtų vykti jokia 

plėtra ir joje neturėtų vykti jokios statybos (išskyrus 

NAE veikimui būtinus įrenginius – vandens 

paėmimo kanalą). Ji turi likti kaip įmanoma 

natūralesnė. 

Antroje pasiūlytoje statybos vietoje suformavus 

apsauginę zoną sumažės galimas neigiamas 

triukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose ūdros 

(Lutra lutra) buveinėse ežero pakrantėje. 

Ši priemonė leis palaikyti rūšies PGB, kadangi šios 

ir daugelio kitų ekologiškai su ežero ekosistema, o 

ypač jo pakrante – sausumos ir vandens riba, 

susijusių rūšių svarbiausias migravimo ir dispersijos 

koridorius, bus išsaugotas ilgam. 

x(20%) x(20%) Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiai 

bent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietus 

būtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarp 

NAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežero 

pakrantės. 

Triukšmingų statybos darbų nevykdymas rūšies 

veisimosi metu (balandis - birželis) sumažins rūšies 

trikdymą dėl triukšmo ir vibracijos. Tokiu būdu bus 

užtikrintas vienos arčiausiai antros pasiūlytos 

statybvietės perinčios poros (apytikriai 20 % visos 

vietos populiacijos) PGB. 


Taip pat nepriklausomai nuo to, kuri iš pasiūlytų vietų bus pasirinkta NAE statybai, 

rekomenduojama mažinti potencialų neigiamą poveikį ūdrai (Lutra lutra). Laikantis 

atsargumo principo ir siekiant užtikrinti rūšies PGB, siūloma taikyti specialias 

priemones aukščiau aprašytoje NAE apsaugos (buferinėje) zonoje. Kaip minėta 

aukščiau, šioje zonoje neturėtų būti vykdoma jokia plėtra. Tikimasi, kad ši zona 

sumažins galimą neigiamą rūšies trikdymo poveikį, ir ūdra (Lutra lutra) bei ekologiškai 

su ežero ekosistema susiję gyvūnai ją naudos kaip migravimo ir dispersijos koridorių. 

Kadangi NAE aušinimui skirto vandens temperatūra yra nenatūraliai aukšta, šio 

aušinimui skirto vandens išleidimo atviras kanalas gali būti rimta kliūtimi ūdroms 

(Lutra lutra) ir kitiems (neskraidantiems) sausumos gyvūnams apsaugos zoną naudojant 

migravimui ar dispersijai. Tai reiškia, kad ūdros (Lutra lutra) ir kitų ekologiškai panašių 

sausumos žinduolių PGB arti IAE net šiuo metu gali būti neužtikrinta. Suprantama, 

netaikant specialių priemonių, PGB gali būti neužtikrinama ir ateityje, po to kai bus 

pastatyta NAE. Faktinė ūdros (Lutra lutra) gamtosauginė būklė IAE apylinkėse nėra 

tiksliai žinoma, nes nėra duomenų apie šių žinduolių vietos populiacijos gausos 

dinamiką. Todėl siekiant atstatyti šiuo metu IAE užblokuotą ūdros migracijos Drūkšių



2008 10 22 325 

ežero pakrante (ties IAE) koridorių rekomenduojama įrengti uždarą ,,tiltelį” (primenantį 

didelio diametro vamzdį), kuriuo migruojantys nedideli gyvūnai paežerėje (ties vandens 

ir sausumos riba) galėtų saugiai pereiti iš vieno aušinamojo vandens kanalo kranto į 

kitą. Apsauginės zonos riba link NAE turėtų būti aptverta, kad gyvūnai nepatektų į NAE 

teritoriją ir ten nenukentėtų, nežutų, o būtų nukreipiami link paežerės. Ties ,,tilteliu” 

tvora nuo NAE ir nuo aušinamojo vandens kanalo pusės turi nukreipti gyvūnus link 

,,tiltelio”. 

7.6-26 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėms 

vertybėms mažinančios priemonės: pirmoji pasiūlyta vieta.* 

Tikslinės 

vertybės 

Triukšmas 

ir vibracija 

Statybos 

tiesioginė 

įtaka 



(Circus 

aeruginosus) 

Švygžda 

(Porzana 

porzana) 

Ūdra (Lutra 

lutra) 

x(20%) 

x(20%) 

x(20%) 

x(20%) 

Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE 

statybai, rekomenduojama išsaugoti esamą 

neužstatytą teritoriją tarp aušinamo vandens kanalo 

ir ežero ir jos pagrindu suformuoti apsauginę 

(buferinę) zoną. Ji turi likti kuo natūralesnė. 

Ši poveikio sumažinimo priemonė atskirtų NAE 

(gyvūnų trikdymo šaltinį) ir ežero pakrantę 

(sausumos ir vandens ribą), kaip ekologiškai labai 

vertingą teritoriją – įvairių gyvūnų, ypatingai ūdros 

(Lutra lutra) migracinį koridorių. Apsauginėje zonoje 

neturėtų vykti jokia plėtra ir joje neturėtų vykti jokios 

statybos (išskyrus NAE veikimui būtinus įrenginius, 

pvz., aušinamo vandens kanalą). Ji turi likti kaip 

įmanoma natūralesnė. Ši priemonė leis palaikyti 

ūdros (Lutra lutra) vietos populiacijos PGB. 

Pirmojoje pasiūlytoje statybos vietoje suformavus 

apsauginę zoną sumažės galimas neigiamas 

triukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose 

nendrinės lingės (Circus aeruginosus) ir švygždos 

(Porzana porzana) veisimosi vietose (buveinėse) 

ežero pakrantėje. Nežiūrint to, triukšmingų statybos 

darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių 

veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus 

aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi 

nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, 

švygždos (Porzana porzana) – nuo gegužės 

pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos 

darbų nereikėtų vykdyti balandžio–birželio 

mėnesiais. 


Yra žinoma, kad ūdra kirsdama kelius puikiai naudojasi požeminiais perėjimais (po 

greitkeliais esančiais ,,kanalizuotais” grioviais, upeliais). Daugelyje Europos šalių 

sukauptas patyrimas saugant ūdras (Lutra lutra) jų migravimo ir žmonių naudojamų 

greitkelių susikirtimo vietose. Šis patyrimas galėtų būti pritaikytas ir statant NAE 

Lietuvoje. 

Rekomenduojama taip pat mažinti NAE neigiamą poveikį kitai saugomai ir taip pat 

svarbiai biologinei įvairovei, savo statusu labai panašiai kaip ir tikslinės vertybės. Jei 

NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, poveikio mažinimo priemonės 

turėtų būti skiriamos kūmutei (Bombina bombina) ir skiauterėtajam tritonui (Triturus 

cristatus) (7.6-27 lent.).



2008 10 22 326 

7.6-27 lent. Rekomenduojamos NAE neigiamo poveikio biologinei įvairovei 

mažinimo priemonės: į ES Buveinių Direktyvos IV priedą įrašytos rūšys.* 

Vertybės / 

pasiūlytos 

statybos 

vietos 

Kūmutė 

(Bombina 

bombina) 

1 arba 2 vietos 

Skiauterėtasis 

tritonas (Triturus 

cristatus) 

2 vieta 

Mišri didžiųjų 

kormoranų 

(Phalacrocorax 

carbo), pilkųjų 

garnių (Ardea 

cinerea) ir 

didžiųjų baltųjų 

garnių (Egretta 

alba) kolonija. 

1 arba 2 vietos 

Transp 

ortas 

Statybos 

tiesioginė 

įtaka 



x x Ryšium su NAE statybos darbais, transporto 

intensyvumas statybos vietoje ir jos apylinkės daugiau 

ar mažiau padidės. Todėl rekomenduojama mažinti 

kūmučių (Bombina bombina) ir skiauterėtųjų tritonų 

(Triturus cristatus) žuvimo keliuose (esamuose ir 

tuose, kurie bus statomi nauji) po automobilių ratais 

riziką. Siūloma parengti ir patvirtinti šių rūšių tvarkymo 

planą. Jį turėtų įgyvendinti NAE statybos projekto 

vykdytojas. Rekomenduojama prieš tai parinktoje 

statyti NAE vietovėje ir jos artimiausiose apylinkėse 

atlikti šių rūšių detalius ekologijos tyrimus. Tyrimų 

metu turi būti kartografuotos veisimosi ir žiemojimo 

vietos, svarbiausi migravimo ir dispersijos keliai. 

Rūšies tvarkymo plane turėtų būti nurodyta: 

- ruožai, kur pakelės turėtų būti aptvertos tikslu 

neleisti šiems gyvūnams patekti ant kelio; 

- vietos, kur turi būti įrengtos specialios požeminės 

perėjimo migracijų metu per kelius vietos (jei reikia šią 

veiklą derinant su vandentvarkos priemonėmis). Šiais 

perėjimais galės naudotis ne tik minėtų, bet ir kitų 

rūšių varliagyviai, maži žinduoliai (įskaitant net 

pavienius ūdros (Lutra lutra) individus); 

- saugotinos esamos ir reikalingos sukurti naujos 

žiemojimo vietos; 

- mažo ploto saugotini ar įrengtini vandens telkiniai. 

Tvarkymo planas turi būti integruotas į atitinkamus 

plėtros, statybų planus ir įgyvendinamas kartu su NAE 

statybos, infrastruktūros formavimo bei kitais 

paruošimo darbais. 

- x Numatoma rizika, kad NAE statybos metu žmonių 

trukdymas, baidymas gali padidėti (daugiausiai dėl 

žmonių buvimo, lankymosi, kt.). Kolonijai gali būti 

pakenkta padažnėjus žmonių lankymuisi, stichiškai 

atsiradus rekreacinei traukai. Todėl rekomenduojama 

kolonijos teritoriją bei likusią pusiasalio dalį (kurioje 

nėra paukščių lizdų) įjungti į aukščiau minėtą 

apsauginę (buferinę) zoną tarp NAE ir Drūkšių ežero. 

Ilgalaikis šios zonos sukūrimo tikslas yra ūdros (Lutra 

lutra) ir kitų sausumos bei pusiau sausumos gyvūnų 

migravimo ir dispersijos galimybių ežero pakrantėmis 

užtikrinimas bei kai kurių vertingų gyvūnų (tame tarpe 

tikslinių vertybių) veisimosi vietų (buveinių) 

išsaugojimas. Ši apsaugos zona turėtų būti santykinai 

uždara teritorija, kurioje nesilankytų pašaliniai žmonės 

ir kur palei Drūkšių ežerą be kliūčių galėtų judėti 

sausumos gyvūnai. 

Rekomenduojama saugoti visą koloniją, kadangi visos ten perinčios rūšys ekologiškai 

yra susiję. Pagal poreikį, kai kurių vietos populiacijų (pvz., didžiojo kormorano 

(Phalacrocorax carbo)) gausa gali būti kontroliuojama taikant humaniškus selektyvius 

metodus.



2008 10 22 327 

7.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA 

7.7.1 Dabartinė aplinkos būklė 

Naują AE planuojama statyti ir eksploatuoti IAE pramoninėje teritorijoje. Siūlomų 

aikštelių kraštovaizdis yra pramoninis ir susijęs su elektros energijos gamyba 

(pagalbiniai įrenginiai, veikianti panaudoto kuro saugykla, buitinių nuotekų valymo 

įrenginiai, Visagino miesto šildymo sistemos vamzdynai ir elektros energijos perdavimo 

linijos), žr. 7.7-1 pav. Matomiausia esančios IAE dalis yra kaminai. 

7.7-1 pav. Dabartinis IAE pramoninės zonos ir NAE aikštelių kraštovaizdis. 

Kraštovaizdį aplink atominę elektrinę daugiausia sudaro miškai ir pelkės. Gyvenamąsias 

teritorijas sudaro nedideli kaimai su tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis 

gamtinis kraštovaizdžio elementas su susijusiomis veiklomis (žūklė, poilsiavimas). 

Drūkšių ežero baseino kraštovaizdį charakterizuoja reljefas, susiformavęs ledynmečio 

laikotarpiais, jam būdingi vaizdingi kalvagūbriai, siauros daubos, ežerai ir lygumos, taip 

pat pušynai bei didžiulės vandeningos pievos (7.7-2 pav.) (Pauliukevičius ir kt., 1997).



2008 10 22 328 

7.7-2 pav. Drūkšių ežero baseino kraštovaizdžio tipai (Pauliukevičius ir kt., 1997). 

Vertingiausios kraštovaizdžio teritorijos yra ganėtinai toli nuo NAE. Smalvos 

hidrografinis draustinis, Smalvos kraštovaizdžio draustinis ir Tilžės geomorfologinis 

draustinis yra saugomos teritorijos, patenkančios į 10 km spindulio aplink naująją AE 

teritoriją (žr. 7.8-1 pav. kitame – 7.8 skyriuje). Pušnies saugoma teritorija yra apytiksliai 

už 13 km nuo naujosios AE aikštelių. Gražutės regioninis parkas yra apytiksliai už 15 

km nuo numatytų naujos AE alternatyvių aikštelių. 

Gražutės regioninio parko, užimančio 29471 ha, paskirtis yra apsaugoti Šventosios upės 

baseino kraštovaizdį su jos ežerais, miškais, natūralia ekosistema, taip pat kultūrinio 

paveldo vertybes, išlaikant ir racionaliai jas naudojant. Parke dominuoja pušynai (72 %) 

ir beržynai (17 %). Vidutinis miško amžius yra 65 metai. 

Smalvos hidrografinis draustinis taip pat yra kraštovaizdžio atžvilgiu vertingas savo 

kalvotu reljefu ir ypatingais ekologiniais dariniais.

7.7.2 Poveikio kraštovaizdžiui ir žemėnaudai vertinimas 



2008 10 22 329 

Kraštovaizdis Drūkšių ežero baseine degradavo statant ir eksploatuojant IAE, Visagino 

miestą ir jų infrastruktūrą. Pagal valstybinę mokslo programą (Pauliukevičius ir kt., 

1997) buvo nustatyta, kad 1,43 % baseino (neįskaitant ežero) buvo pažeista negrįžtamai. 

Palikti dirbamos žemės laukai sudaro 1,56 %, sumažėjęs miškų plotas – 3,83 %. 7.7-3 

pav. parodyta pradiniam kraštovaizdžiui padaryta žala Drūkšių ežero baseine. 

7.7-3 pav. Kraštovaizdžio degradacijos laipsnis Drūkšių ežero baseine 

(Pauliukevičius ir kt., 1997). 

Drūkšių ežero baseine santykis tarp natūralių bei pusiau natūralių teritorijų ir 

urbanizuotų rajonų yra 21,4. Natūralios bei pusiau natūralios teritorijos taip pat vyrauja 

visoje 30 km aplink IAE teritorijoje. Nepaisant to, kad IAE ir Visagino miesto statyba 

žymiai sumažino šį santykį (apie 2 kartus), jis išlieka keletą kartų didesnis, negu bet 

kuriame kitame Lietuvos regione (vidutinis Lietuvoje – 7,9, Utenos apskrityje – 10,6,



2008 10 22 330 

Ignalinos rajone – 10,9). Taigi, galima daryti išvadą, kad Drūkšių ežero baseine vyrauja 

pusiau natūralus, mažai paveiktas kraštovaizdis su intensyvios technogenizacijos 

rajonais. Aukščiau minėtas santykis Visagino miesto ir IAE teritorijoje gerėja dėl 

apleistų dirbamų žemių ir rekultivuojamų teritorijų renatūralizacijos (Poveikio aplinkai 

vertinimo ataskaita U1DP0, 2007). 

Drūkšių ežero krantai yra daugiausiai apaugę mišku, o tai ženkliai sumažina ežero 

apžvalgos galimybę iš pakrantės zonų. Yra tik kelios vietos, kur ežero pakrantėje būna 

daugiau žmonių. Vaizdas iš tokių vietų pateiktas parengtuose fotomontažuose. Be to, 

buvo parengti fotomontažai, naudojant 7.7-1 pav. nuotrauką iš oro. Fotomontažuose 

parodytas kraštovaizdis po naujos atominės elektrinės pastatymo. Fotomontažai buvo 

paruošti vienam jėgainės blokui, dviem blokams bei dviem blokams su aušinimo 

bokštais – visi variantai 1-ajai ir 2-ajai aikštelei yra pateikti šioje PAV ataskaitoje, nes 

tai sudaro didžiausią poveikį kraštovaizdžiui. Apžvalgos taškai pažemio lygio 

fotomontažams pateikti 7.7-4 pav. Iš 2 apžvalgos taško 2-ojoje aikštelėje pastatyta NAE 

nebus matoma. Fotomontažo paveikslai, demonstruojantys NAE poveikį esamam 

kraštovaizdžiui, pateikti paveiksluose nuo 7.7-5 iki 7.7-14. 

7.7-4 pav. Apžvalgos taškų vieta pažemio lygio fotomontažuose.



2008 10 22 331

7.7-5 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais. 



2008 10 22 332



2008 10 22 333 

7.7-6 pav. Nuotrauka iš oro - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-7 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais. 



2008 10 22 334



2008 10 22 335 

7.7-8 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.




2008 10 22 336



2008 10 22 337 


7.7-11 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais. 



2008 10 22 338



2008 10 22 339 

7.7-12 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.




2008 10 22 340



2008 10 22 341 




2008 10 22 342 

Galima padaryti tokią išvadą: naujos AE statyba šalia IAE nesudarys ženklesnio 

poveikio kraštovaizdžio degradacijai ir nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų 

santykio. Tik keliose ežero pakrantės vietose AE matys didesnis žmonių skaičius. Todėl 

poveikis kraštovaizdžiui nebus reikšmingas. 


Naujosios AE išvaizdai pagerinti bus naudojama landšafto architektūra, tinkamo 

dizaino, medžiagų ir statybos tipų parinkimas bei apželdinimas. 

Būtino kelių tinklo gerinimo ir galimo atnaujinimo metu naujos AE regione bus 

suremontuotos kelių pralaidos arba įrengtos papildomai, kur reikia. Todėl esamos 

užlietos teritorijos bus nudrenuotos ir jas bus galima vėl naudoti miškui arba žemės 

ūkiui.



2008 10 22 343 

7.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI 

Aplink naują AE 10 km spinduliu yra saugomos šios teritorijos: Smalvos hidrografinis 

draustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis ir Smalvos kraštovaizdžio draustinis (7.8-1 

pav.). Pušnies telmologinis draustinis yra apie 13 km nuo naujos AE. 

7.8-1 pav. Saugomos teritorijos (pažymėta tamsiai žalia spalva) 10 km spinduliu 

aplink naują AE. 

Naujos AE aplinkoje yra septyni kultūros paveldo objektai: Petriškės senovės 

gyvenvietė I, Petriškės piliakalnis, Petriškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės 

gyvenvietė I, Grikiniškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės gyvenvietė III ir 

Stabatiškės dvarvietė (7.8-2 pav.).



2008 10 22 344 

Vandens 

INLET 

paėmimas 

Vandens 

išleidimas 

OUTLET 

7.8-2 pav. Kultūros vertybės naujos AE alternatyvių aikštelių 1 (A) ir 2 (B) 

aplinkoje: 1 - Petriškės senovės gyvenvietė I, 2 - Petriškės piliakalnis, 3 - Petriškės 

senovės gyvenvietė II, 4 – Grikiniškės senovės gyvenvietė III, 5 - Grikiniškės 

senovės gyvenvietė II, 6 - Grikiniškės senovės gyvenvietė I, 7 - Stabatiškės 

dvarvietė. 

Regione yra Čebarakų, Pasamanės (vadinamo Bažnyčiakalniu A1537), Rimšės, 

Švėgždžiūnų piliakalniai, Lapušiškės, Sausalio (vadinamo Žuvėdrų kapais) pilkapynai ir 

kitos kultūros vertybės (Pauliukevičius ir kt., 1997), tačiau jos yra gerokai toliau nuo 

siūlomų naujos AE alternatyvių aikštelių. 

7.8.1 Poveikio kultūros paveldo objektams vertinimas 

IAE statybos metu aikštelės ribose buvo atlikta daug žemės kasimo darbų, kurių metu 

nebuvo rasta jokių svarbių archeologinio paveldo objektų. 

Kadangi esančios kultūros vertybės yra už siūlomų alternatyvių aikštelių ribų, jos nebus 

paveiktos statant naują AE. Nauji privažiavimo keliai, dirvožemio laikino saugojimo 

aikštelės ir kita nauja infrastruktūra nepaveiks arčiau ežero esančių kultūros vertybių. 

Daugiau kultūros paveldo objektų, etninių ir kultūros vertybių, kuriuos galėtų neigiamai 

paveikti nauja AE, nėra. 


Laikini statiniai ir saugyklų aikštelės bus statomi toliau nuo kultūros paveldo objektų.



2008 10 22 345 

7.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA 

7.9.1 Bendroji informacija 

Naujos atominės elektrinės (NAE) lokalizacija nekeičia jos sanitarinės zonos ir 

stebėsenos zonos ar vadinamojo probleminio regiono ribų sampratos iš esmės, todėl 

nėra pagrindo į projekto aprėptį įtraukti naujus teritorinius administracinius subjektus. 

Jais ir toliau tebelieka Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono, Visagino miesto, Zarasų 

rajono savivaldybės, Latvijos Respublikos Daugpilio miesto ir Daugpilio rajono 

savivaldybės bei Baltarusijos Respublikos Braslavo rajonas. NAE lokalizacija iš esmės 

nekeičia ir 30 km stebėsenos zonos aprėpties, todėl joje, o taip pat probleminiame IAE 

regione atlikti atominės elektrinės poveikio socialinei aplinkai tyrimai gali būti 

naudojami teritoriniu palyginamuoju pagrindu. 

Siekiant naujų palyginamųjų duomenų, buvo parengta ir NAE subjektams (savivaldos 

institucijoms, stambiausioms įmonėms, saugomų teritorijų administracijoms, kitoms 

institucijoms) buvo pateikta speciali apklausos anketa, duomenys yra sukaupti ir 

apibendrinti. 

Pažymėtina, kad nė vienas (išskyrus Visagino miesto savivaldybę) teritorinis 

administracinis vienetas nepatenka į NAE 30 km spindulio zoną su visa savo teritorija. 

Sanitarinėje 3 km zona galimai yra tik Visagino miesto savivaldybės ribose, tačiau jos 

padėtis gali kiek kisti dėl aikštelės lokalizacijos. 

7.9.1.1 Gyventojai ir demografiniai procesai 

Planuojamoji ūkinė veikla yra retai apgyventoje teritorijoje, tarpvalstybiniame ilgalaikės 

depopuliacijos regione. Pažymėtini šie svarbiausieji gyventojų sklaidos ir demografinių 

procesų aspektai: 

· Apgyvendinimo sistema: regione dominuoja itin smulkios (1–10 gyventojų) 

gyvenamosios vietovės (apie 17 proc. formalių gyvenviečių Lietuvos segmente 

yra gyvenvietės be nuolatinių gyventojų); greta NAE esančioje Rimšės 

seniūnijoje yra mažiausia santykinė vaikų iki 15 m. dalis Lietuvoje; 

· Lietuvos segmente yra 3 miestai nuo 900 iki 29 000 gyventojų, apie 12 

gyvenviečių nuo 200 iki 900 gyventojų; Latvijos segmente – pietinė Daugpilio 

miesto dalis, 4 gyvenvietės daugiau negu 1 000 gyventojų, 19 gyvenviečių – tarp 

100 ir 1000 gyventojų. Baltarusijos segmente virš 100 gyventojų turi apie 10 

gyvenviečių, o regiono centras Braslavas (Breslauja) yra ties NAE santykinės 

apžvalgos (30 km) riba; 

· Lietuvos ir Latvijos regiono segmentuose plinta nenuolatinių gyventojų (t. y. 

žemės nuosavybės turėtojų) iš Daugpilio ir Visagino miestų. Pastarasis reiškinys 

liudija apie atomininkų miesto atskirties nuo aplinkos spartų mažėjimą. Kai 

kuriuose teritoriniuose funkciniuose vienetuose (pvz., Ignalinos rajono 

savivaldybės Rimšės seniūnijoje) registruotų nuolatinių gyventojų ir 

nenuolatinių (formaliai ,,būnančių”) gyventojų skaičius yra apylygis; 

· Visuose trijuose NAE regiono segmentuose vyksta ilgalaikė kaimo gyventojų 

depopuliacija; 

· Lietuvos ir Latvijos segmentuose yra stambių gyvenviečių (Visagino ir 

Daugpilio miestai), kuriuose po greitos depopuliacijos XX a. paskutiniajame 

dešimtmetyje demografinė situacija stabilizavosi ir priartėjo prie šalies vidurkių. 

Baltarusijos segmente esantis subregioninis centras Braslavas (Breslauja) yra 

mažo demografinio potencialo, tačiau ir jame pastebima depopuliacija..



2008 10 22 346 

2005 m. duomenimis bendrasis IAE regiono (Visagino savivaldybė – 59 km 2 , Ignalinos 

rajonas – 1496 km 2 ir Zarasų rajonas – 1334 km 2 ) gyventojų skaičius siekė 71700 

(Visagine – 28700, Ignalinos ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 21400 ir 21600). Nors 

NAE regionas sudaro 4,3 proc. šalies teritorijos, tačiau jo gyventojai sudaro apie 2 proc. 

šalies gyventojų. Taigi, NAE regionas yra ganėtinai retai apgyvendinta šalies vietovė. 

Per paskutinius keletą metų yra pastebimas NAE regiono gyventojų mažėjimas. Nuo 

1999 m. iki 2005 m. bendras regiono gyventojų skaičius sumažėjo beveik 11500 

(~14%). Pagrindinė informacija apie regiono demografinius bei gyventojų pasiskirstymą 

30 km spinduliu apie Ignalinos AE yra pateikta 7.9-1 ir 7.9-2 lent. bei 7.9-1 pav. 

Į 30 km spindulio zoną yra įtraukti ir Latvijos bei Baltarusijos gyventojai (7.9-1 pav.). 

30 km spinduliu gyventojų tankumas yra maždaug 48 žmonės/km 2 . Tai yra mažiau nei 

nominalus gyventojų tankumas Lietuvoje, kuris yra lygus 56,7 žmonės/km 2 . Faktiškai 

gyventojų tankumas naujos AE regione yra vienas iš mažiausių Lietuvoje. 

Sanitarinės apsaugos zonos ribose (R=3 km) nėra pastoviai gyvenančių gyventojų ir čia 

ribojama ūkinė veikla (žr. 7.9-2 pav.). Artimiausias miestas yra Visaginas, kuris yra 

apie 8 km nuo naujos branduolinės jėgainės. 

7.9-1 lent. Demografiniai Ignalinos AE regiono rodikliai 2005 metais. 

Rodiklis Ignalinos r. Zarasų r. Visaginas 

IAE 

regionas 

Gyventojų 0-14 m. dalis, % 14,58 15,81 12,70 14,36 



Gyventojų 65+ m. dalis, % 23,45 20,85 7,35 17,22 

Gyventojų 75+ m. dalis, % 10,23 9,46 1,87 7,19 

Gimstamumas 1000 gyv. 7,45 8,49 8,16 8,03 

Mirtingumas 1000 gyv. 22,46 20,22 6,73 16,47 

Natūralus prieaugis -15,04 -11,73 1,45 -8,44 

7.9-2 lent. Įvertintas gyventojų pasiskirstymas (tūkstančiais) 2005 metais. 

Apskritimo 

Gyventojų skaičius 

Š ŠR R PR P PV V ŠV 

spindulys 

Žiede Apskritime 

30 km 33,5 0,7 7,6 1,2 1,5 2,1 2,0 0,8 49,3 116,9 

25 km 1,2 0,9 2,2 2,2 4,0 1,4 1,2 7,5 20,6 67,6 

20 km 0,4 0,3 1,2 1,1 1,1 2,5 0,8 0,6 8,1 47,0 

15 km 0,5 0,7 0,9 0,8 0,8 1,1 0,3 0,9 5,9 38,9 

10 km 0,4 0,5 0,6 0,4 0,9 0,4 29,2 0,3 32,8 33,0 

5 km - - - - 0,1 - - 0,1 0,2 0,2 

3 km - - - - - - - - - - 

Iš viso 

segmente 

36,0 3,2 12,4 5,8 8,4 7,5 33,5 10,1 Iš viso 116,9



2008 10 22 347 

7.9-1 pav. Gyventojų pasiskirstymas 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 km spindulio zonose apie naują 

AE.



2008 10 22 348 

7.9-2 pav. Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zona ir šalia esantys objektai. (1 – IAE 

reaktorių blokai, 2 – esama IAE panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelė 3 - atviri 

elektros paskirstymo įrenginiai, 4 – tiekimo bazė, 5 – nuotekų valymo sistema ir 

autotransporto skyrius, 6 – Visagino miesto artezinių gręžinių vieta, 7 – statybinė bazė, 8 

– pramoninė statybinė bazė, 9 – buvusi karinė bazė , 10 – šiluminė katilinė, 11 – Visagino 

sąvartyno vieta, 12 – planuojamo kietųjų atliekų apdorojimo komplekso ir planuojamos 

laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos aikštelė, 13 – kietųjų atliekų išėmimo 

komplekso aikštelė, 14 – planuojamo paviršinio labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno 

aikštelė, 15 – planuojamo paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų kapinyno aikštelė. Taip pat parodyta IAE esanti 3 km spindulio 

sanitarinė apsaugos zona). 

7.9.1.2 Ūkinė veikla 

Ūkiniu požiūriu naujos AE regionas yra nepakankamai išvystytas Lietuvos regionas (išskyrus 

Visagino miestą). Regione dominuoja mažai intensyvus žemės ūkis ir 

miškininkystė (pvz., gyvulininkystės intensyvumas yra apie 1,4 karto mažesnis nei 

vidutinis Lietuvoje). Regione nerasta svarbių mineralų (išskyrus kvarco smėlį). 

Mažmeninės prekybos apyvarta regione yra 1,5 karto, o paslaugų apimtis daugiau nei 

2,5 karto mažesnė nei šalies vidutinė. 

Visagino miesto darbo jėga yra urbanistinio tipo – jaunesnio amžiaus (67% sudaro 

gyventojai neturintys 41 metų), turintys geresnį išsilavinimą ir įvairesnio pobūdžio 

profesinį pasirengimą. Ignalinos ir Zarasų rajonuose dominuoja kaimiško tipo darbo 

jėga – senesnio amžiaus, turintys žemesnį išsilavinimą ir nedidelio įvairumo profesinį 

pasirengimą. Visagino mieste galintys dirbti darbingo amžiaus žmonės sudaro 66%, tai 

yra 22,2 tūkstančius žmonių; Ignalinos rajone – 52%, tai yra 12,9 tūkstančiai žmonių ir 

Zarasų rajone – 53% (13 tūkstančių žmonių). Bedarbystė Visagine yra truputėlį didesnė 

nei faktinis bedarbystės lygis Lietuvoje.



2008 10 22 349 

Iš viso nagrinėjamame regione yra apie 980 darbdavių (įskaitant valstybės institucijas), 

iš kurių apie 700 yra smulkios ir vidutinės verslo įmonės, turinčios mažiau negu 250 

darbuotojų. 

Bendrieji nagrinėjamo regiono ūkio bruožai yra šie: 

· regione dominuojanti ūkinė veikla pagal gyventojų užimtumą yra aptarnavimas, 

pramonė ir energetika, pagal teritoriją – ekstensyvus žemės ūkis, miškų ūkis, 

kaimo turizmo ir ekologinio ūkio plėtra; 

· Visagino, kaip praeityje vadintino monofunkciniu AE aptarnaujančiu miestu, 

ūkinė veikla darosi įvairesnė, didėja miesto ūkinė diversifikacija ir sąryšis su 

regionu; 

· regione ir jo gretimybėse plėtojama kurortinė ir rekreacinė veikla. 

Verslo lūkesčiams (iš Lietuvos pusės) šiame tarpvalstybinio “trikampio” regione naujos 

atominės elektrinės statybos ir eksploatacijos kontekste didžiausią įtaką preliminariai 

galėtų daryti šie veiksniai: 

· dabar veikiančios IAE uždarymas ir su tuo susiję veiksniai: 

o užimtumo IAE mažėjimas; 

o gyventojų perkamosios galios ir paklausos mažėjimas Visagine; 

o elektros energijos brangimas; 

o IAE uždarymo darbai (naujos laikinos darbo vietos); 

· naujos AE statyba ir su tuo susijusi prekių, paslaugų bei darbo jėgos paklausa; 

· tolesnė Europos sąjungos parama kaimui, regiono plėtrai bei tarpvalstybiniam 

bendradarbiavimui; 

· periferinė regiono padėtis trijų valstybių sienų sandūroje toli nuo stambių ūkinių 

centrų; 

· verslo ryšių su Latvija plėtra dėl tolesnio buvusio sienos barjero poveikio 

mažėjimo. 

Užsienio subjektams (8 Latvijos pagastams/vietos municipalitetams, Daugpilio rajono ir 

Daugpilio miesto savivaldybėms, Baltarusijos respublikos Braslavo rajono tarybai, 

Braslavo nacionaliniam parkui ir kitoms galimai suinteresuotoms institucijoms 

užsienyje NAE regione) buvo pateiktos tikslinės apklausos anketos. 

7.9.1.3 Transportas 

Artimiausias plentas yra už 12 km į vakarus nuo naujos AE. Šis plentas jungia Ignalinos 

miestą su Zarasais ir Dūkštu, iš jo taip pat yra išvažiavimas į Kauno–Sankt Peterburgo 

plentą. Įvažiavimas į plentą iš pagrindinio nuo naujos AE einančio kelio yra netoli 

Dūkšto miestelio (7.9-3 pav.). Yra ir kitas išvažiavimas į Vilniaus–Zarasų plentą. Kelio 

atkarpa nuo naujos AE iki Dūkšto yra maždaug 20 km ilgio. 

Pagrindinė geležinkelio magistralė Vilnius–Sankt Peterburgas praeina už 9 km į vakarus 

nuo NAE( 7.9-3 pav.).



2008 10 22 350 

7.9-3 pav. Kelių ir geležinkelių tinklas. 

Lietuvoje nustatytos 3 zonos, virš kurių skrydžiai yra draudžiami, viena iš jų yra 10 km 

skersmens teritorija virš IAE (7.9-4pav.). 

Apie 30 000 oro skrydžių per metus (2005 m.) įvyksta iš Vilniaus oro uosto, kuris yra 

už 130 km nuo naujos AE aikštelės. Apie 125 000 lėktuvų per metus kerta Lietuvos oro 

erdvę. Šalies teritorijoje veikia 30 civilių, karinių ir mišrios paskirties oro uostų. 

Vilniaus skrydžių informacijos regione per 2000–2005 metus skridusių orlaivių skaičiai 

pateikti 7.9-5 paveiksle.



2008 10 22 351 

7.9-4 pav. Lietuvos oro uostai, draudžiamos, apribotos ir pavojingos zonos. 

7.9-5 pav. Vilniaus skrydžių informacijos regione skridusių orlaivių skaičius 2003–2007 

m. (www.caa.lt) 

7.9.1.4 Triukšmas ir vibracijos 

Aukščiausių triukšmo lygių šaltiniai AE yra garo išmetimo įrenginiai, turbinos ir 

generatoriai, garo surinktuvai, maitinimo bei kondensatorių siurbliai ir t.t. Pagalbiniuose 

kompleksuose taip pat gali būti atskirų įrenginių, kur triukšmo lygiai viršija normas. 

Triukšmo modeliavimo rezultatai, kurie yra pateikti kitame 7.10 skyriuje, parodo, kad 

normalios eksploatacijos sąlygomis triukšmo lygis šalia naujos AE neviršys 55 dB.

7.9.1.5 Esamų darbuotojų perkvalifikavimo ir panaudojimo galimybės 



2008 10 22 352 

Pagal potencialių tiekėjų pateiktą informaciją ir konsorciumo patirtį, vidutinis naujos 

AE visų energoblokų eksploatacijai būtinas darbuotojų skaičius sudaro apie 500 

žmonių. Tikslus skaičius priklauso nuo eksploatuojančios organizacijos struktūros, kuri 

bus nustatyta priėmus nutarimą dėl naujos AE įrenginių tipo. Kai tiktai paaiškės 

eksploatuojančios organizacijos struktūra, bus nustatytos individualios funkcijos šioje 

struktūroje. Kiekvienai funkcijai atlikti būtina atitinkama kvalifikacija, kuri gali būti 

įgyjama nustatytų apmokymų pagalba per būtiną laikotarpį. 

Žemiau pateikti grafikai parodo esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrą 2008 m. 

gegužės mėnesio duomenimis. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra 

pateikta 7.9-6 paveiksle. 

Personalo skaičius 

1000 

900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

66 

Amžiaus grupė 

7.9-6 pav. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra. 

Naujos AE komercinė eksploatacija bus pradėta tarp 2015 ir 2020 metų, kadangi 

projektavimas, statyba, perdavimas-priėmimas eksploatuoti, licencijavimas, bandymai ir 

paleidimas užtruks nuo 7 iki 12 metų. Oficialus išėjimo į pensiją amžius Lietuvoje 

vyrams yra 62,5, o moterims – 60 metų. Todėl beveik visi esami darbuotojai, kuriems 

dabar yra 46 arba daugiau metų, iki to laiko, kai prasidės naujos AE komercinė 

eksploatacija, turės būti išėję į pensiją. 

Priimant, kad apmokyti darbuotojai privalo galėti dirbti dar mažiausiai penkerius metus 

prieš išeidami į pensiją, lieka apie 500 jaunesnių nei 41 metų dabar esamų IAE 

darbuotojų (žr. 7.9-6 pav.), kurie turi būti įvertinti, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas, 

išsilavinimą, papildomus apmokymus ir kvalifikaciją, kad galima būtų nuspręsti, 

kuriuos iš jų būtų galima priimti į naują eksploatuojančią organizaciją ir kokiomis 

sąlygomis (papildomas išsilavinimas, apmokymai, pakartotini apmokymai ir kitos 

kvalifikacijos kėlimo programos). Dabar dar per anksti daryti išsamesnius 

apibendrinimus, tačiau kai kuri informacija apie esamą darbuotojų struktūrą yra pateikta 

7.9-7 paveiksle.



2008 10 22 353 

Vadovai Specialistai Tarnautojai Darbininkai 

600 

Darbuotojų skaičius 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

66 

Amžiaus grupės 

7.9-7 pav. Įvairių amžiaus grupių IAE darbuotojų struktūra 2008 metais. 

7.9.2 Poveikio socialinei ekonominei aplinkai vertinimas 


Darbo jėgos išteklių ir jų prognozės požiūriu, atsižvelgiant į planuojamą ūkinę veiklą, 

preliminariai pastebėtina, kad: 

· ligi šiol buvusios ilgalaikės demografinės prognozės NAE regiono atžvilgiu 

(Lietuvos segmente) nepasitvirtino: Utenos apskričiai jos buvo apie minus 5 

proc., Visagino miestui – apie minus 15 proc. (t.y. gyventojų skaičius mažėjo 

sparčiau, nei tikėtasi); 

· regiono miestuose demografinė situacija stabilizuojasi, o kaimuose kinta ir 

kiekybiškai, ir kokybiškai: daugėja ne gyventojų, o nekilnojamojo turto 

savininkų. Faktinis kaimo gyventojų skaičiaus tankumas kaimuose mažėja 

visuose teritoriniuose segmentuose, o miestuose gyventojų skaičius 

stabilizuojasi; 

· nėra prielaidų manyti, kad Latvijos ir Baltarusijos segmentuose 

geodemografiniai procesai vyksta kitaip, nes anksčiau atlikti tyrimai atsklaidė 

analogiškas tendencijas Lietuvoje; 

· ilgalaikės (pageidaujamos apie 60 metų) demografinės prognozės formaliai yra 

neatliekamos tokiu regioniniu lygmeniu , tam reikėtų atskiro tyrimo 

· preliminariai prognozuotina, kad vietiniai darbo jėgos resursai yra nepakankami 

ne tik dėl numatomų darbų apimties, pobūdžio, demografinių krašto tendencijų, 

bet ir dėl to, kad prasidėjo Visagino miesto ūkinės veiklos diversifikacija, 

gyvensenos pokyčiai, kuri dalį jo gyventojų atsiejo nuo tiesioginės veiklos 

atominėje elektrinėje. Tai ypač atsispindi AE regiono jaunimo nuostatose ir 

lūkesčiuose; 

· Baltarusijos Respublikos segmento darbo jėgos potencialas yra nedidelis ir 

mažai perspektyvus dėl amžiaus struktūros, be to, jo dalyvavimas pirmosiose 

naujos AE statybos, įrengimo ir eksploatacijos stadijose yra ribotas politinių 

priežasčių. 

· Darbo jėgos išteklių požiūriu būtina atsižvelgti į pakartotinius Latvijos 

Respublikos planus NAE 30 km stebėsenos zonoje statyti stambią naftos 

perdirbimo gamyklą, atliekų naikinimo įmones ir kitus pramonės objektus, kurie 

gali būti paklausi darbo rinka regiono gyventojams, ypač – Latvijos segmente.




2008 10 22 354 

Kai mažoje šalyje uždaroma didelė atominė elektrinė, prarandamas pagrindinis 

nacionalinis elektros tiekimo šaltinis, o tai sąlygoja didesnes elektros kainas, mažesnį 

eksportą arba didesnį importą, kas savo ruožtu daro neigiamą poveikį nacionalinei 

ekonomikai. Tokioje situacijoje daugėja siūlymų pakeisti uždarytus branduolinius 

įrenginius naujais. Esanti infrastruktūra ir darbo jėgos pasiūla daro tokius siūlymus itin 

patraukliais, ir tokios investicijos turi ženkliai sumažinti IAE uždarymo socialinį ir 

ekonominį poveikį. 

NAE statyba ir eksploatacija vertintina iš esmės teigiamai, nors esama ir kai kurių 

neigiamų aspektų. 

Pagrindiniai teigiami aspektai yra: 

· darbo rinkos aktyvėjimas, kadangi numatoma, jog skirtingais statybos 

laikotarpiais nuo 5 iki 7 metų dirbs iki 3500 darbuotojų; 

· papildomų investicijų poveikis, kadangi numatoma, jog dėl NAE statybos jos 

gali sudaryti apie 70 milijonų Lt per metus; 

· NAE eksploatacijos metu reikės apie 500 darbuotojų; 

· infrastruktūros, ypač Visagino ir aplinkinių gyvenviečių namų sektoriaus 

vystimasis; 

· socialinė ir politinė Visagino stabilizacija Ignalinos AE uždarymo kontekste. 

Pozityvi įtaka Visagino visuomenės psichologiniam klimatui; 

· multiplikacinis ekonominis efektas (per aptarnavimo sferos plėtrą); 

· regiono investicinio patrauklumo padidėjimas. 

Reikšmingiausi neigiami aspektai: 

· mažai tikėtinas teigiamas socialinis ekonominis poveikis Baltarusijos ir Latvijos 

segmentams NAE aplinkoje; jų teritorijų patrauklumas prioritetiniams turizmo, 

rekreacijos ir ekologinio ūkio verslams gali sumažėti, nors atsižvelgiant į tai, kad 

IAE jau veikia regione, o ją uždarius atmosferos tarša sumažės, toks poveikis 

menkai tikėtinas; 

· nebaigta žemės reforma besiformuojančios naujos žemės paklausos kontekste 

gali sukelti interesų konfliktus. Tačiau abi naujos AE alternatyvios aikštelės yra 

IAE sanitarinės apsaugos zonoje, todėl jokios kitos ūkinės veiklos čia yra 

neleidžiamos bent jau iki IAE eksploatavimo nutraukimo pabaigos. 

Socialinis ekonominis poveikis turizmo ir rekreacijos sektoriams NAE regiono Lietuvos 

segmente ir gretimybėse vertintinas prieštaringai: viena vertus, planuojama veikla gali 

mažinti regiono patrauklumą prioritetiniams turizmo, rekreacijos ir ekologinio ūkio 

verslams, kita vertus, nauja veikla ir darbuotojų pajamos gali didinti šių paslaugų 

paklausą, o tuo pačiu ir šio sektoriaus plėtrą. 

Taip pat reikia pažymėti, kad Ignalinos AE šiame regione eksploatuojama beveik 30 

metų, o joje susidaręs PBK bus saugomas IAE teritorijoje dar apie 50 metų; 

radioaktyviųjų atliekų kapinynai taip pat numatyti šalia Ignalinos AE. Todėl net ir 

nulinės alternatyvos atveju (nestatant NAE), regione ilgą laiką išliks branduolinės 

energetikos objektai. 

Suomijos, Prancūzijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad AE statybos metu, dėl darbo rinkos 

suaktyvėjimo, aptarnavimo sferos plėtros ir kitų faktorių jaučiamas teigiamas socialinis 

ekonominis poveikis visame regione.

7.9.2.3 Transportas ir triukšmas 



2008 10 22 355 

Tiek esami krašto keliai, tiek geležinkeliai, potencialiai naudotini NEA veiklai, yra 

atokiai nuo apgyventų teritorijų, jų erdvinio santykio kaita nenumatoma. Iš pagrindinio 

transporto mazgo, aprūpinančio esama ir būsimą AE (Dūkšto) automobilių kelias ir 

geležinkelis driekiasi atokiai Visagino ir kitų gyvenamųjų vietovių, tiesa, greta Visagino 

kolektyvinių sodų. 

Visgi galimas intensyvus eismas, susijęs su NEA statyba ir eksploatacija, krašto keliais 

ir geležinkeliu vyktų itin retai apgyventa teritorija. 

Transporto mazgu šioje ūkinėje veikloje galėtų būti Dūkšto miestas, tačiau jame palei 

pagrindines komunikacijas dominuoja gamybiniai ir transporto infrastruktūros įrenginiai 

(išskyrus mokyklą ir keletą sodybų). 

Oro transporto poveikis AE aplinkoje yra neaktualus, nes tai yra neskraidoma zona 

(išskyrus NATO karinę policiją ir IAE bei pasienio saugos sraigtasparnių skrydžius). 

Nėra prielaidų tvirtinti, kad numatomos NAE poveikis aplinkai triukšmo ir vibracijos 

požiūriu viršys esamą (žiūr. 7.10 skyriuje pateiktus triukšmo modeliavimo rezultatus). 

7.9.2.4 Gyventojų nuomonės tyrimas 

Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomonės tyrimas (Gyventojų nuomonės tyrimo 

ataskaita, 2008) yra poveikio aplinkai vertinimo sudedamoji dalis, reikalinga vertinant 

planuojamos ūkinės veiklos socialinį ekonominį poveikį. Tyrimą PAVA rengėjų 

užsakymu atliko UAB „RAIT“ Rinkos analizės ir tyrimų grupė. Tyrimo metu buvo 

siekiama ištirti požiūrį bei nuomonę apie naują AE bei jos galimus poveikius socialinei 

ekonominei Visagino miesto ir aplinkinių regionų gyventojų aplinkai. 

Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo ištirti netoli dabartinės IAE gyvenančių Lietuvos 

gyventojų požiūrį į naujosios AE poveikį gyvenamajai aplinkai, susisiekimo 

priemonėms/transportui, laisvalaikio užsiėmimų galimybėms, pragyvenimui ir 

profesiniam gyvenimui, gyventojų emigracinėms nuostatoms, nekilnojamojo turto vertei 

regione, gyventojų užimtumui, didžiausius poveikius elektrinės statybos ir 

eksploatacijos metu, asmeninį informuotumą apie naujos AE projektą. 

Siekiant įgyvendinti iškeltus tyrimo tikslus, buvo atliktas reprezentatyvusis regiono 

gyventojų tyrimas. Jo metu buvo apklausta 518 Visagino mieste ir jo apylinkėse 20 km 

spinduliu (Dūkšte, Rimšėje, Turmante, Kaniūkuose, Kimbartiškėje ir Dūkšteliuose) 

gyvenančių žmonių. Apklausa buvo atliekama, apklausiant respondentus jų namuose 

pagal standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo fiksuojami respondentų atsakymai. 

Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 

18 metų ir vyresnių Visagino miesto ir jo apylinkių gyventojų pasiskirstymą pagal 

amžių, lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę. UAB „RAIT“ tyrimai atlikti, laikantis 

ESOMAR (angl. European Society for Opinion and Marketing Research – Europos 

organizacija nuomonių ir rinkos tyrimams) reikalavimų. 

7.9.2.4.1 Pagrindiniai tyrimo rezultatai 

Visagino miesto ir apylinkių gyventojai teigiamai įvertino galimą naujosios AE poveikį 

šiems socialinės ekonominės aplinkos aspektams: 

Gyvenamajai aplinkai po naujosios AE statybų: („Kaip Jūs įvertintumėte savo 

gyvenamąją aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė“: labai patraukli - 

42,4%, patraukli – 41,6%: iš viso – 84,0%, 7.9-8 pav.).



2008 10 22 356 

GYVENAMOSIOS APLINKOS VERTINIMAS PO 

NAUJOSIOS ELEKTRINĖS PASTATYMO 

1,6% 

8,9% 

5,5% 

42,4% 

Labai patraukli 

Patraukli 

Nepatraukli 

Labai nepatraukli 

Negaliu įvertinti 

41,6% 

7.9-8 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąją 

aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė“ (N=518) 

Dabartinė gyvenamoji aplinka vertinama ypač palankiai ir kiek palankiau, nei būsianti 

po naujosios AE statybų („Kaip Jūs įvertintumėte savo gyvenamąją aplinką šiuo 

metu“: labai patraukli – 36,0%, patraukli – 55,1%: iš viso – 91,2%). 

Šeimos pragyvenimui ir profesiniam gyvenimui: („Kaip manote, kaip naujoji atominė 

elektrinė paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą“: labai 

teigiamai – 22,9%, teigiamai – 43,7%: iš viso – 66,6%, 7.9-9 pav.). 

NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS 

ŠEIMOS PRAGYVENIMUI AR PROFESINIAM 

GYVENIMUI 

0,5% 

6,2% 

24,7% 

2,0% 

22,9% 

Labai teigiamai 

Teigiamai 

Niekaip nepaveiks 

Neigiamai 

Labai neigiamai 


43,7% 

7.9-9 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė 

paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą“ (N=518) 

Būsto vertei: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks Jūsų nuolatinio 

būsto vertę“: vertė padidės – 49,0% (skaičiuojant nuo gyvenančių regione nuolat), 

7.9-10 pav.).



2008 10 22 357 


NUOLATINIO BŪSTO VERTEI 

9,3% 

9,5% 

49,0% 

Vertė padidės 

32,2% 

Reikšmingo pokyčio 

nebus 

Vertė sumažės 



paveiks Jūsų nuolatinio būsto vertę“ (N=508) 

Gyventojų užimtumo lygiui statybos ir eksploatavimo metu: („Kaip Jūs vertinate 

naujosios atominės elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybos 

metu“: užimtumas labai padidės – 46,7%, užimtumas padidės – 42,8%:iš viso – 

89,5%, 7.9-11 pav.); („Kaip Jūs vertinate naujosios atominės elektrinės poveikį 

gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) eksploatacijos metu“: užimtumas labai padidės 

– 26,6%, užimtumas padidės – 38,7%: iš viso – 65,4%). 


GYVENTOJŲ UŽIMTUMUI STATYBOS METU 

5,6% 

2,0% 3,0% 

46,7% 

Užimtumas labai padidės 

42,8% 

Užimtumas padidės 

Užimtumas nepakis 

Užimtumas sumažės 


7.9-11 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs vertinate naujosios atominės 

elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybos metu“ (N=518) 

Vertindami susisiekimo priemones, transportą: („Kaip manote, kaip naujoji atominė 

elektrinė paveiks susisiekimo priemones/transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.), 

kurias Jūs naudojate“: labai teigiamai – 13,9%, teigiamai – 35,9%: iš viso – 49,7%; 

niekaip nepaveiks – 41,6%). Regiono gyventojai pasidalino į dvi apylyges grupes: kiek 

daugiau mano, kad naujoji AE susisiekimą paveiks teigiamai, kiti, kurių kiek mažiau, – 

kad neturės jokio poveikio, 7.9-12 pav..



2008 10 22 358 


SUSISIEKIMUI 

0,1% 

1,9% 

6,7% 

13,9% 


Teigiamai 

41,6% 


Neigiamai 



35,9% 


paveiks susisiekimo priemones/ transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.), kurias Jūs 

naudojate“ (N=518) 

Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomone, naujoji AE niekaip nepaveiks šių 

aspektų: 

Poilsio ir laisvalaikio galimybių: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks 

Jūsų poilsio ar kitų laisvalaikio užsiėmimų galimybes“: niekaip nepaveiks – 61,5%, 

7.9-13 pav.). 


LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMŲ GALIMYBĖMS 

5,4% 

1,6% 

6,6% 

8,7% 

16,2% 


Teigiamai 


Neigiamai 



61,5% 


paveiks Jūsų poilsio ar kitų laisvalaiko užsiėmimų galimybes“ (N=518) 

Ketvirtadalis (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio sričiai regione 

turės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaip labai teigiamą (8,7%) arba 

teigiamą (16,2%) laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Šeši iš dešimties (61,5%) mano, 

kad NAE niekaip nepaveiks laisvalaikio užsiėmimų galimybių, o 7,0% mano, jog NAE 

turės neigiamą poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. Apžvelgus atsakymų 

pasiskirstymus, matoma, kad galvodami apie NAE poveikį savo poilsio ir laisvalaikio 

galimybėms didesnė dalis regiono gyventojų mano, kad NAE šios gyvenimo srities 

niekaip nepaveiks. 

Paklausti, kokius laisvalaikio užsiėmimus konkrečiai paveiks naujoji AE, žmonės buvo



2008 10 22 359 

linkę daugiau abstrakčiai samprotauti, nei vardinti konkrečias veiklos rūšis. Teigę, kad 

naujoji AE apskritai laisvalaikį paveiks labiau teigiamai, iš konkrečių laisvalaikio 

leidimo galimybių minėjo, kad bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių ir poilsio 

vietų (7,3%), bus paveikta žvejyba (5,3%), atsiras pokyčių turizmo sferoje (4,5%), 

7.9-14 pav. Manantys, jog naujoji AE laisvalaikį paveiks neigiamai, teigė, kad paveikta 

bus žvejyba (32,1%), poilsis miške (14,3%), plaukiojimas, plaukiojimas valtimi (6,3%), 

taip pat buvo sakančių, kad neigiamai bus paveikti visi laisvalaikio praleidimo būdai 

(6,3%), 7.9-15 pav. 

LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMAI, KURIEMS BUS TEIGIAMAS POVEIKIS 

Nepasikeis, nieko nepaveiks 

32,5% 

Viską paveiks teigiamai, bus geriau 

10,8% 

Bus daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, poilsio vietų 

Miestas turės daugiau lėšų 

Paveiks žvejybą 

Pokyčiai turizmo sferoje 

Pokyčiai gyventojų užimtumo, socialinėje srityse 

Bus saugiau 

Pokyčiai paslaugų sferoje, infrastruktūros plėtra, investicijos 

Paveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimi 

Viskas bus kitaip, bus nauja ateitis 

Kita 

Nenurodė 

7,3% 

5,3% 

5,3% 

4,5% 

3,9% 

2,3% 

2,1% 

2,0% 

1,1% 

6,6% 

28,9% 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 

7.9-14 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikio 

užsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi, 

kitas atvirame ore vykdomas veiklas)“. Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie teigiamai 

vertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. 

(N=129) 

LA ISVA LA IKIO UŽSIĖMIMA I, KURIEMS BUS NEIGIAMA S POVEIKIS 

Paveiks žvejybą 

Bus įtaka poilsiui miške 

Paveiks gamtą 

Paveiks plaukiojimą, plaukiojimą valtimi 

Paveiks visus laisvalaikio praleidimo būdus 

Bus įtaka maudynėms, šiltesnis vanduo maudynėms 

Įtakos buvimą saulėje 

Nepasikeis, nieko nepaveiks 

Geresnė nuomonė atvykstančiųjų iš toliau 

Bus mažiau žmonių 

Bus daugiau žmonių 

Bus įtaka turizmui 

Gali padidėti blogas poveikis sveikatai 

Nenurodė 

9,0% 

6,3% 

6,3% 

5,8% 

5,8% 

4,6% 

3,7% 

3,0% 

2,7% 

2,5% 

2,4% 

14,3% 

25,7% 

32,1% 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%



2008 10 22 360 

7.9-15 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokius laisvalaikio 

užsiėmimus naujoji atominė elektrinė paveiktų (pavyzdžiui, žvejybą, plaukiojimą valtimi, 

kitas atvirame ore vykdomas veiklas). Atsakymai skaičiuojami nuo tų, kurie neigiamai 

vertina naujosios atominės elektrinės poveikį laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. (N=36) 

Analizuojant atsakymus į šį klausimą pagal socialines-demografines charakteristikas, 

statistiškai reikšmingų skirtumų nėra, tačiau matoma tendencija, kad visaginiečiai labiau 

nei aplinkinių gyvenviečių gyventojai linkę manyti, kad NAE poilsio ir laisvalaikio 

galimybes paveiks teigiamai. 

Respondentų paklausus, kaip NAE paveiks jų norą išsikelti iš regiono, septyni iš 

dešimties (70,4%) atsakė, kad elektrinė noro išsikelti nepaveiks, 4,4% atsakė, jog noras 

išsikelti padidės, o penktadalio (21,9%) teigimu noras išsikelti iš regiono sumažės. 

Vadinasi, didžioji dalis savo nuomonės išvažiuoti, ar pasilikti dėl NAE statybų neketina 

keisti, o kas penktam regiono gyventojui noras išsikelti sumažės, 7.9-16 pav.. 

NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBOS 

POVEIKIS IŠSIKĖLIMUI IŠ REGIONO 

3,3% 

4,4% 

21,9% 

Noras išsikelti 

padidės 

Noro išsikelti 

nepaveiks 

Noras išsikelti 

sumažės 


70,4% 


paveiks Jūsų norą išsikelti iš regiono“ (N=518) 

Nors statistiškai reikšmingų skirtumų pagal socialinės-demografines charakteristikas 

nėra, matoma tendencija, kad Visagino miesto gyventojams labiau nei apylinkių 

gyventojams noras išsikelti sumažės (25,3% visaginiečių ir 1,3% aplinkinių vietovių 

gyventojų teigė, kad noras išsikelti sumažės). Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai 

dažniau teigė, kad NAE statyba noro išvažiuoti iš regiono nepaveiks. 

Didžiausias poveikis atominės elektrinės statybos metu, regiono gyventojų nuomone, 

bus užimtumui (37,7%). Taip pat gyventojai mano, kad statybos metu didžiausias 

poveikis bus saugumo jausmui (28,6%), Drūkšių ežerui (26,5%) ir eismui (23,8%), 

7.9-17.



2008 10 22 361 

POVEIKIAI ELEKTRINĖS STATYBOS METU 

Užimtumui 

Saugumo jausmui 

Drūkšių ežerui 

Eismui 

Kraštovaizdžiui ir žemėnaudai 

Triukšmui 

Oro kokybei ir klimatui 

Žvejybai 

Sveikatai 

Regiono tinkamumui gyventi 

Radioaktyviųjų išmetimų poveikis 

Kiti (žmonių tarpusavio santykiams, visuomenės nuomonei) 

Jokio poveikio, niekas nepasikeis 

Nenurodė 

0,4% 

28,6% 

26,5% 

23,8% 

18,8% 

15,3% 

14,5% 

13,9% 

13,1% 

11,9% 

10,4% 

7,8% 

7,3% 

37,7% 

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 

7.9-17 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromas 

didžiausias poveikis elektrinės STATYBOS metu“ (N=518) 

Kad bus daromas didžiausias poveikis saugumo jausmui dažniau minėjo apklaustieji 

gyvenantys Visagino mieste, o eismui ir kraštovaizdžiui – gyvenantys apylinkėse. 

Poveikį oro kokybei ir klimatui dažniau nurodė 26–35 metų apklaustieji ir asmenys, 

gyvenantys Visagino miesto apylinkėse. 18–25 metų apklaustieji dažniau nurodė 

poveikį sveikatai. 

Paklausti apie poveikius naujosios atominės elektrinės eksploatavimo metu, 

respondentai teigė, kad didžiausias poveikis bus energijos rinkai (41,0%). Taip pat 

gyventojai dažniau teigė, kad didžiausias poveikis bus užimtumui (29,0%), Drūkšių 

ežerui (26,3%) ir saugumo jausmui (23,8%), 7.9-18 pav. 

Poveikį užimtumui dažniau minėjo visaginiečiai, o poveikį Drūkšių ežerui ir oro 

kokybei ir klimatui – apylinkių gyventojai. Kad bus didžiausias poveikis oro kokybei ir 

klimatui taip pat dažniau minėjo įgiję profesinį išsilavinimą. Radioaktyviųjų išmetimų 

poveikį, poveikį sveikatai ir žvejybai dažniau minėjo 18–25 metų asmenys bei Visagino 

m. apylinkių gyventojai. Poveikį kraštovaizdžiui ir žemėnaudai dažniau minėjo 36–45 

metų apklaustieji ir asmenys įgiję aukštąjį išsilavinimą.



2008 10 22 362 

POVEIKIAI ELEKTRINĖS EKSPLOATACIJOS METU 

Energijos rinkai 

Užimtumui 

Drūkšių ežerui 

Saugumo jausmui 

Oro kokybei ir klimatui 


Sveikatai 

Regiono tinkamumui gyventi 

Žvejybai 

Kraštovaizdžiui ir žemėnaudai 

Poveikis eismui 

Triukšmui 

Kita 

Jokio poveikio, niekas nepasikeis 

Nenurodė 

0,8 % 

3,0 % 

4,9 % 

7,2 % 

7,1 % 

8,8 % 

11,2 % 

14,8 % 

14,1 % 

17,1 % 

16,9 % 

23,8 % 

26,3 % 

29,0 % 

Pakils vandens temperatūra, sumažės 

radiacijos lygis, viskas bus stabilu, teigiamas 

poveikis šalies ekonomikai, visuomenės 

nuomonei 

41,0 % 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 

7.9-18 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kam, Jūsų nuomone, bus daromas 

didžiausias poveikis elektrinės EKSPLOATACIJOS metu” 

Apibendrinę 7.9-17 ir 7.9-18 paveiksluose pateiktus atsakymus matome, kad, gyventojų 

nuomone, be energijos rinkos, didžiausi poveikiai statybos ir eksploatavimo metu bus 

daromi toms pačioms sritims: užimtumui, saugumo jausmui ir Drūkšių ežerui. O kai 

kurioms sritims poveikis statybos ir eksploatavimo metu skirsis. Respondentai mano, 

kad statybos metu bus veikiamas eismas, kraštovaizdis ir žemėnauda bei triukšmo lygis, 

tačiau eksploatavimo metu tokio poveikio nebebus. Eksploatavimo metu respondentai 

dažniau įžvelgė poveikį oro kokybei ir klimatui bei radioaktyviųjų išmetimų poveikius, 

kurie statybų metu, jų nuomone, šioms sritims nebus daromi. 

Visagino miesto ir apylinkių gyventojai nėra gerai informuoti apie NAE projektą: („Ar 

Jūs iki šiol gavote pakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinės 

projektą“: yra gavę šiek tiek informacijos – 52,9%, nieko nėra girdėję apie projektą – 

15,7%: iš viso – 68,6% mažai informuotų ar neinformuotų regiono gyventojų, 7.9-19 

pav.). Šiuo klausimu kiek išsiskiria Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomonė. 

Visaginiečiai labiau nei apylinkių gyventojai jaučiasi pakankamai informuoti ir daugiau 

informacijos nepageidauja, tačiau bendrai, tiek vienų, tiek kitų didesnė dalis yra mažai 

informuota apie NAE projektą.



2008 10 22 363 

INFORMACIJA APIE ATOMINĖS ELEKTRINĖS 

PROJEKTĄ 

15,7% 

0,6% 

3,2% 

27,6% 

Gavau per daug 

informacijos 

Gavau pakankamai 

informacijos 

52,9% 

Esu girdėjęs (-usi) arba 

perskaitęs (-čiusi) šiek 

tiek informacijos apie šį 

projektą 

Iki šiol nebuvau girdėjęs 

(-usi) ar skaitęs (-čiusi) 

apie šį projektą 

Nenurodė 

7.9-19 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Ar Jūs iki šiol gavote pakankamai ar 

nepakankamai informacijos apie naujosios atominės elektrinės projektą“ (N=518) 

Regiono gyventojai norėtų gauti daugiau informacijos klausimais, parodytais 7.9-20 

pav. 

KLAUSIMAI, KURIAIS NORIMA GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOS 

Poveikis sveikatai 

Man nereikia daugiau informacijos 

Poveikiai energijos rinkai 

Poveikis užimtumui 

Poveikis oro kokybei ir klimatui 

Poveikis regiono tinkamumui gyventi 


Poveikis saugumo jausmui 

Poveikis Drūkšių ežerui 

Poveikis kraštovaizdžiui ir žemėnaudai 

Poveikis žvejybai 

Poveikis eismui 

Triukšmas 

Kiti 

Nenurodė 

9,1% 

7,2% 

6,3% 

5,6% 

3,0% 

8,3% 

13,8% 

23,2% 

22,6% 

20,9% 

20,0% 

19,6% 

18,5% 

31,5% 

30,4% 

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 

7.9-20 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kokiais klausimais Jūs norėtumėte gauti 

daugiau informacijos“ 

Regiono gyventojų nuomone, nauja atominė elektrinė Lietuvoje turi būti pastatyta 

(sutinka – 91,9%) ir jie pritaria naujosios elektrinės statybai vienoje iš planuojamų 

aikštelių (sutinka – 82,8%), tačiau nesijaučia galintys įtakoti, kurie poveikiai aplinkai 

yra vertinami ir kaip vertinami. Šeši iš dešimties (63,4%) nesutiko su teiginiu, kad gali 

įtakoti, kurie poveikiai aplinkai yra vertinami ir kaip vertinami. Nepaisant to, kad 

gyventojai nesijaučia galintys paveikti vertinimo procesą, jie tiki, kad galimi poveikiai 

aplinkai bus visapusiškai įvertinti (sutinka – 66,3%) .



2008 10 22 364 

POŽIŪRIS Į NAUJOSIOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBAS IR VERTINIMĄ 

100,0 

90,0 

80,0 

70,0 

60,0 

50,0 

40,0 

30,0 

20,0 

10,0 

0,0 

66,3% 

63,4% 

23,3% 22,0% 

14,5% 

10,3% 

Aš manau, kad galimi 

naujosios atominės 

elektrinės poveikiai 

aplinkai bus visapusiškai 

įvertinti 

Aš galiu įtakoti tai, kurie 

poveikiai aplinkai yra 

vertinami ir kaip jie yra 

vertinami 

91,9% 

82,8% 

4,5% 3,6% 

4,0% 

Aš manau, kad Lietuvoje 

turėtų būti pastatyta 

naujoji atominė elektrinė 

13,2% 

Aš pritariu naujosios 

atominės elektrinės 

statybai vienoje iš 

planuojamų aikštelių 

Sutinku Nesutinku Negaliu atsakyti 

7.9-21 pav. Gyventojų atsakymai į klausimą „Sutinkate ar nesutinkate su šiais teiginiais“ 

(N=518) 

Gyventojams gana sunku buvo pareikšti savo pageidavimus projekto planuotojams ir 

vertintojams, tačiau tie, kurie turėjo savo nuomonę, išreiškė tokius pageidavimus 

planuotojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgta 

planuojant naująją elektrinę. Kokie Jūsų pageidavimai planuotojams“): 

· ka d būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (16,6%); 

· kad būtų pagalvota apie žmonių užimtumą (9,4%); 

· kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (5,5%); 

· kad būtų spartesnė statybos darbų eiga (5,1%). 

Vertintojams („Į kokius dalykus / klausimus Jūs norėtumėte, kad būtų atsižvelgta 

vertinant naujosios elektrinės poveikį aplinkai. Kokie Jūsų pageidavimai 

vertintojams“): 

· kad būtų atsižvelgta į AE saugumą, eksploatacijos saugumą (17,4%); 

· kad būtų atsižvelgta į oro kokybę, klimatą, laikomasi ekologinių normų (12,6%); 

· kad būtų atsižvelgta į kraštovaizdžio, gamtos saugojimą (9,9%). 

Taigi, pagrindinis pageidavimas planuotojams ir vertintojams – atsižvelgti į AE 

saugumą ir jos eksploatacijos saugumą. 

Išvada 

Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, galima teigti, kad Visagino miesto ir 

apylinkių gyventojai naujos AE poveikį daugumai tirtų socialinio ekonominio 

gyvenimo sferų vertina palankiai, ir pritaria naujos AE statyboms vienoje iš planuojamų 

aikštelių. Planuojant ir vertinant naujosios AE poveikius jie pageidauja, kad pirmiausiai 

būtų atsižvelgta į AE ir jos eksploatacijos saugumą. Kadangi pusė gyventojų yra mažai 

informuoti ar neinformuoti apie šį projektą, jiems reikėtų suteikti daugiau informacijos 

apie planuojamus darbus ir poveikius, tuo pačiu informuojant ir apie galimybes pateikti 

savo nuomonę ir vertinimus projekto planuotojams bei vertintojams, kadangi didesnė 

regiono gyventojų dalis nemano, kad gali įtakoti šį procesą.



2008 10 22 365 



Siūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios: 

· su NAE statybos ir eksploatacijos veikla susijusių veiklų diversifikacijos 

(įvairovės) atskleidimas visuomenei, ypač – ilgalaikio jos statytojų ir 

eksploatuotojų aptarnavimo srityje: tai paskatintų aplinkinių teritorijų verslus ir 

stabilizuotų jų (teritorijų) geodemografinę situaciją atsižvelgiant į ilgalaikę 

veiklos perspektyvą; 

· maksimalus Visagino darbo jėgos potencialo pasitelkimas, vengiant masinės 

darbo jėgos imigracijos iš išorės (išskyrus aukštos klasės specialistus ir 

specialiąsias tarnybas). 

Būtina atsižvelgti į svarbų aspektą, taikant jį ilgalaikei planuojamai veiklai: naujos AE 

statybai ir eksploatacijai: esama demografinė ir darbo rinkos situacija grindžiama 2001 

m. gyventojų ir būstų surašymo bei einamaisiais savivaldybių struktūrų duomenimis. 

Atsižvelgiant į numatomą NAE statybos grafiką itin aktualūs ir pravartūs bus 2012– 

2013 metų surašymų, atliekamų visose regiono valstybėse, duomenys, leisiantys 

patikslinti geodemografines tendencijas, darbo išteklių potencialą ir kt. 


Siūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios: 

· esamame IAE regione Ignalinos ir gretimos gyvenvietės įgavo kurortinių 

vietovių statusą; jos nėra Ignalinos AE stebėsenos 30 km zonoje, tačiau ir toliau 

siejamos su probleminiu Ignalinos AE regionu dėl administracinės 

priklausomybės. Tai kelia ūkinės veiklos priešpriešą. Dėl to būtinos tokios 

naujos atominės elektrinės įvaizdžio formavimo priemonės, kurios ne tik 

formuotų pačios NAE įvaizdį, bet ir psichologiškai atsietų ją nuo likusio regiono 

(ypatingai Ignalinos rajono savivaldybės) bei mažintų potencialią neigiamą įtaką 

prioritetinėms regione rekreacinėms, kurortinėms, turizmo bei ekologinio ūkio 

veikloms; 

· LR Vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. 10 d. nutarimu Nr. 875 Zarasų miestui 

suteikė kurortinės teritorijos statusą. Zarasų miestas yra už 25 km nuo 

veikiančios Ignalinos AE, ir jo rekreacinėms, turizmo, kultūrinėms veikloms tai 

kol kas netrukdė, tačiau formuojant NAE įvaizdį būtina pabrėžti, kad pasenę ir 

Vakarų standartų neatitinkantys IAE RBMK reaktoriai bus išmontuoti, naujoje 

elektrinėje bus naudojamos pačios moderniausios ir saugiausios technologijos, o 

NAE teigiamas poveikis regiono socialinei ekonominei plėtrai dėl darbo rinkos 

suaktyvėjimo, investicinio patrauklumo padidėjimo, aptarnavimo sferos plėtros 

gali pritraukti papildomų investicijų ir į regiono rekreacinius, kurortinius bei 

turizmo objektus; 

· sprendžiant šio interesų balanso klausimą būtų tikslinga atlikti specialų tyrimą, 

skirtą platesniam NAE poveikio socialinei ekonominei aplinkai išsiaiškinimui 

šalies Bendrojo plano kontekste; 

· galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Drūkšių ežero pakrantėms bus 

koncentruotas ties pasirinkta statybos aikštele ir ties aušinimo vandens paėmimo 

ir išleidimo vietomis. Šis poveikis bus trumpalaikis, o poveikio tolesnėms ežero 

pakrantėms, poilsio zonoms, paplūdimiams ir kitoms rekreacinėms veikloms 

nesitikima. Jei toks neplanuotas poveikis būtų aptiktas ir labiau nutolusioms



2008 10 22 366 

pakrantėms, tai NAE eksploatuojanti organizacija imsis atitinkamų poveikio 

sumažinimo priemonių. 

Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma Visagino miesto ir 

apylinkių gyventojų (61,5%) mano, kad NAE niekaip nepaveiks jų poilsio ir laisvalaikio 

galimybių, ketvirtadalis (24,9%) apklaustųjų mano, jog NAE poveikis laisvalaikio ir 

rekreacijos sričiai regione turės teigiamos įtakos, t.y. įvertino elektrinės poveikį kaip 

labai teigiamą (8,7%) arba teigiamą (16,2%), ir tik 7,0% gyventojų mano, jog NAE 

darys neigiamą poveikį jų laisvalaikio užsiėmimų galimybėms. 

Visuomenės nuomonės apklausa taip pat parodė, kad dauguma Visagino miesto ir 

apylinkių gyventojų (84,0%) mano, kad jų gyvenamoji aplinka po to, kai bus pastatyta 

naujoji elektrinė, bus labai patraukli (42,4%) arba patraukli (41,6%), ir tik 7,1% 

apklaustųjų mano, kad ji bus nepatraukli (5,5%) arba labai nepatraukli (1,6%). Taip pat 

dauguma Visagino miesto ir apylinkių gyventojų (89,5%) mano, kad NAE statybos 

metu gyventojų užimtumas labai padidės (46,7%) arba padidės (42,8%), tik 5,6% 

apklaustųjų mano, kad gyventojų užimtumas nepakis, ir tik 2% apklaustųjų mano, kad 

gyventojų užimtumas sumažės. 

7.9.3.3 Transportas ir triukšmas 

Darbai vyks negyvenamoje teritorijoje, todėl pagrindinė priemonė yra darbo saugos 

reikalavimų paisymas. Vengiant padidinto triukšmo dėl intensyvesnio eismo Dūkšte ir 

gretimose gyvenvietėse gali būti reguliuojamas krovos darbų ir krovininio transporto 

eismo grafikas, įrengiamos triukšmo užkardos gyvenvietėse palei pagrindinius kelius. 

Vietos gyventojų nuomone, efektyvios priemonės būtų alternatyvių esamiems 

pagrindinių automobilių kelių modernizacija ir pritaikymas naujoms reikmėms. 

7.9.3.4 Darbo kalba 

Įvairiose studijose branduolinės energetikos, aviacijos ir medicinos srityse buvo 

analizuojamas darbo kalbos poveikis gebėjimams atlikti darbą didelės rizikos aplinkose. 

Rezultatai parodė, kad gebėjimas atlikti darbą yra žymiai geresnis, kai yra vartojama 

gimtoji kalba. Ypač streso sąlygomis, tokiomis kaip trikdžiai ar avarinės sąlygos, klaidų 

skaičius dėl neteisingo supratimo, kuris sąlygoja avarijas arba katastrofas, yra žymiai 

mažesnis, kai vietoj užsienio kalbos vartojama gimtoji kalba. 

Todėl naujos AE eksploatavimas turi būti vykdomas vartojant lietuvių kalbą. Visos 

instrukcijos, apmokymo programos ir eksploatavimo procedūros turi būti išleistos 

lietuvių kalba. Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia aprašymus ir procedūras bet kuria kita 

kalba, jos turi būti išverstos į lietuvių kalbą. Originalūs dokumentai turi būti saugomi 

kaip etalonas originalo kalba, bet nenaudojami kasdieniniame darbe.



2008 10 22 367 

7.10 VISUOMENĖS SVEIKATA 

7.10.1 Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklė 

7.10.1.1 Demografiniai rodikliai 

Naujos AE (NAE) alternatyvios aikštelės yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, netoli nuo 

valstybės sienos su Baltarusija ir Latvija. Artimiausi gyventojai yra už maždaug 3 km į 

pietvakarius nuo alternatyvios aikštelės Nr. 2. 

Kaimyninių šalių populiacijos ir metinio prieaugio, nurodyto Pasaulio sveikatos 

organizacijos (PSO) duomenų bazėje „Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos 

rodikliai), duomenys pateikiami 7.10-1 lentelėje. Duomenų bazėje yra tik 2005 metų 

duomenys. 

Baltarusijos gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis už Lietuvos ir keturis kartus 

didesnis už Latvijos. 

7.10-1 lent. Gyventojų skaičius (tūkstančiais). 

Šalis 2005 

Baltarusija 9 755 

Latvija 2 307 

Lietuva 3 431 

Metinio gyventojų prieaugio rodiklis yra neigiamas visose trijose šalyse, didžiausias – 

Latvijoje, žemiausias – Baltarusijoje. Metinis 2005 metų prieaugis pateikiamas 7.10-2 

lentelėje. 

7.10-2 lent. Metinis gyventojų prieaugis (%). 

Šalis 2005 

Baltarusija -0,5 

Latvija -0,8 

Lietuva -0,6 

Visoms trims šalims, turinčioms sumažėjusį gyventojų prieaugį (žiūr. 7.10-2 lentelę), 

neiškils tokių problemų kaip padidėjusi maisto, infrastruktūrų ir paslaugų paklausa. Kita 

vertus, neigiamas prieaugis iš dalies atspindi įtemptą socialinę aplinką, kuri, savo 

ruožtu, neigiamai veikia sveikatos rodiklius. 

7.10.1.2 Gyventojų sveikatos rodikliai 

Šiame skyriuje minėtų trijų šalių gyventojų sveikatos būklė perteikiama bendrojo 

mirtingumo, standartizuoto mirtingumo ir gyvenimo trukmės rodikliais. 

Šie rodikliai parodo tik esamą sveikatos būklę. Šalių sveikatos rodiklių skirtumų 

priežastys nebuvo įvertintos, kadangi tam reikėtų įvertinti specifinius mirtingumo 

atvejus (pvz., nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, rūkymo, socialinių veiksnių ir pan.). 

Toks įvertinimas neįtrauktas į PAV apimtį.



2008 10 22 368 

Esamos IAE regiono gyventojų sveikatos būklė nebuvo įvertinta dėl anksčiau minėtų 

priežasčių. Visų trijų šalių sveikatos duomenų rinkimas pareikalautų prieigos prie 

tikslios statistikos ir išsamaus epidemiologinio tyrimo, o tai neįeina į šio PAV apimtį. 

Bendrasis trijų šalių mirtingumas 1 000 gyventojų pateikiamas 7.10-3 lentelėje. Kaip 

matyti iš šios lentelės, mirtingumas 1 000 gyventojų Lietuvoje per 20 metų išaugo nuo 

10 (1990) iki 12 (2005), Latvijoje – nuo 12 (1990) iki 14 (2005), Baltarusijoje – nuo 10 

(1985) iki 14 (2005). Daugiausiai mirtingumas padidėjo Baltarusijoje, mažiausiai – 

Lietuvoje. Didžiausias mirtingumas 1 000 gyventojų (1985-2005) yra Latvijoje (13,4), 

mažiausias – Lietuvoje (11,4). 

Informacijos šaltinis – JT statistikos skyrius, pateikiantis mirtingumo rodiklius tik kas 

penkerius metus. 

7.10-3 lent. Bendrasis mirtingumas 1 000 gyventojų (Šaltinis: JT statistikos 

skyrius). 

Šalis ar vietovė 

Gyventojų projektavimo 

variantai 

1985 1990 1995 2000 2005 

Baltarusija Apytikris (praeityje) 10 10 12 14 14 

Vidutinis 12 

Latvija Apytikris (praeityje) 13 12 14 14 14 

Vidutinis 13,4 

Lietuva Apytikris (praeityje) 11 10 12 12 12 

Vidutinis 11,4 

Informacija apie standartizuoto mirtingumo rodiklius paimta iš PSO duomenų bazės 

„Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos rodikliai). Turimas rodiklis yra 

standartizuoto pagal amžių mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (100 000 gyventojų) ir 

standartizuoto mirtingumo nuo vėžio (100 000 gyventojų) 2002 metais. 

Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų yra aukščiausias 

Baltarusijoje, žemiausias – Lietuvoje (žiūr. 7.10-4 lentelę). 

7.10-4 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų (100 

000 gyventojų). 

Šalis 2002 

Baltarusija 839,0 

Latvija 733,0 

Lietuva 640,0 

Kita vertus, standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio yra didžiausias 

Lietuvoje, žemiausias – Baltarusijoje (žiūr. 7.10-5 lentelę). 

7.10-5 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio (100 000 

gyventojų). 

Šalis 2002 

Baltarusija 143,0 

Latvija 156,0

Šalis 2002 

Lietuva 161,0 



2008 10 22 369 

Gyvenimo trukmė atspindi bendrą gyventojų mirtingumą. Ji apima visų amžiaus grupių 

– vaikų ir paauglių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių – mirtingumo modelį. Ji 

apskaičiuoja vidutinišką metų kiekį, kuriuos naujagimis turėtų nugyventi esant 

dabartiniam mirtingumui. Duomenų bazė pateikia tik 2004–2005 metų rodiklius. 

Didžiausia tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė yra Lietuvoje, mažiausia – 

Baltarusijoje (žiūr. 7.10-6 lentelę). 

7.10-6 lent. Gyvenimo trukmė (metais). 

Vyrai: 

Šalis 2004 2005 

Baltarusija 63,0 63,0 

Latvija 66,0 65,0 

Lietuva 66,0 65,0 

Moterys: 

Šalis 2004 2005 

Baltarusija 74,0 75,0 

Latvija 76,0 76,0 

Lietuva 78,0 77,0 

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė arba sveiko gyvenimo trukmės rodiklis (HALE), 

paremtas gyvenimo trukme, tačiau įtraukiantis ir laiką, praleistą esant prastai sveikatai, 

dar nėra prieinamas PSO duomenų bazėje. 

7.10.2 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas 

7.10.2.1 Neradiologinis poveikis 

Pagrindinė neradiologinė rizika gyventojų sveikatai 

Planuojama ūkinė veikla bus vykdoma IAE pramoninėje teritorijoje ir esamos 3 km 

spindulio IAE sanitarinės apsaugos zonos ribose. Minimalus atstumas nuo planuojamos 

naujos AE iki dabartinės sanitarinės apsaugos zonos ribos yra apie 1,5–2 km. 

Dabartinėje IAE sanitarinės apsaugos zonoje nėra nuolatinių gyventojų, taip pat 

apribota ūkinė veikla. Planuojama ūkinė veikla bus vystoma toli nuo nuolatinių 

gyventojų. 

Potencialus įprastų (neradiologinės kilmės) pavojingų veiksnių visuomenės sveikatai vertinimas pateiktas toliau 

esančiose lentelėse. 7.10-7 lentelėje pateikta statybų etapo rizika, 7.10-8 lentelėje – eksploatavimo etapo 

rizika.

7.10-7 lent. Statybų etapo rizika (trukmė 5–7 metai). 

Teigiami (+); 

Sveikatai įtaką 

neigiami (-); 

darantys veiksniai 

nedideli (0) 

1. Elgesio ir 

gyvenimo būdo 

veiksniai 

(maitinimosi 

įpročiai, alkoholio 

vartojimas, 

rūkymas, 

narkotinių ir 

psichotropinių 

medžiagų 

vartojimas, 

saugus seksas, 

kita) 

2. Fizinės 

aplinkos veiksniai 

Mastas 



2008 10 22 370 

Komentarai 

0 Šalies Nedidelė įtaka šalies alkoholio suvartojimui. 

- Regioninis 

Iš kitų vietovių atvykstantys statybininkai, būdami 

atskirti nuo šeimų, gali padidinti alkoholio suvartojimą 

regione. 

2.1. Oro kokybė 0 Šalies Šalies oro užterštumo lygiai beveik nebus paveikti. 

2.2. Vandens 

kokybė 

- Regioninis 

Statybų dulkės, suvirinimo dūmai, transporto 

išmetamosios dujos. Transporto išmetamosios dujos, 

galinčios paveikti šalia kelių esančias gyvenvietes, 

nurodytos skyriuje 7.10.2.1 

0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies vandens kokybei. 

0 Regioninis 

Nenumatomas joks poveikis požeminiam geriamajam 

vandeniui, nes statybose naudojamų chemikalų 

konteineriai bus tinkamai izoliuoti, taip apsaugant 

požeminį vandenį nuo užteršimo jiems išsiliejus. 

Laukiamas minimalus poveikis paviršiniam vandeniui 

dėl buitinių nuotekų išleidimo ir lietaus vandens 

nuvedimo. Planuojamas mechaninis ir biologinis 

nuotekų valymas bei paviršinių nuotekų valymas nuo 

naftos. Nuotekų kiekis, užterštumo lygis paviršiniams 

vandenims detaliau aprašyti skyriuje 7.1. 

Geriamojo vandens kiekis ir kokybė aprašyti skyriuje 

7.1. 

2.3. Maisto kokybė 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies maisto kokybei 

0 Regioninis 

Padidėjęs eismas ir transporto išmetamų dujų kiekis, 

taip pat užterštas lietaus vanduo netoli kelių turės 

nedidelės neigiamos įtakos netoli kelių augantiems 

pasėliams. Kaimyninių ežerų ir upių žuvų kokybė 

nepablogės dėl nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo. 

2.4. Dirvožemis 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies dirvai 

0 Regioninis 

Žemės darbai (kasinėjimas) sudarys 1 400 000 m 3 , o 

žemės darbai su užpildymo medžiagomis sudarys 1 

300 000 m 3 . Užpildymo medžiagos nebus užterštos, 

todėl nenumatoma jokios žalos dirvai. Galimo dirvos 

užterštumo iš statybose naudojamų chemikalų 

talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą talpyklų 

sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.



2008 10 22 371 

Teigiami (+); 


neigiami (-); 


nedideli (0) 

Mastas 

Komentarai 

2.7. Triukšmas 0 Šalies Nebus nutiesta jokių specifinių kelių tarp AE statybos 

vietos ir tolimų šalies regionų, todėl triukšmas sudarys 

minimalų pavojų šalies mastu. 

- Regioninis 

Esantys keliai gali būti atnaujinti ar išplėsti. 

Transporto pagausėjimas gali padidinti triukšmo lygį 

prie kelių įsikūrusiose gyvenvietėse. Triukšmo 

įvertinimas pateiktas skyriuje 7.10.2.1. 

2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms šalies 

mastu. 

Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių, 

aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Tai 

bus naudinga vietiniams gyventojams. 

Statybininkams apgyvendinti gali neužtekti butų, tokiu 

atveju reikės pastatyti tam tikrą skaičių laikinų 

gyvenamųjų namų. 

2.9. Saugumas 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis. 

2.10. Susisiekimo 

priemonės 

2.11. Teritorijos 

planavimas 

2.12. Atliekų 

tvarkymas 

2.13. Elektros 

energijos poreikis 

+ Regioninis 

Regioninis 

Transporto pagausėjimas ir didelės mašinos gali 

padidinti kelių avarijų ir sužeidimų skaičių. 

0 Jau įrengtas susisiekimo tinklas. 

0 Šalies Nenumatomas joks poveikis. 

0 Regioninis 

Be statybos vietos, nenumatomos joks kitas teritorinis 

planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijoje, 

taigi ją supančios žemės paskirtis nebus pakeista. 

0 Šalies Nenumatomas joks poveikis 

0 Regioninis 

Popierius, stiklas, pakavimo atliekos, metalo laužas, 

elektros prietaisų laužas, panaudotos padangos, 

nebepataisomai sugedę automobiliai, nuotekų 

nuosėdos ir betono nuosėdos bus utilizuoti vietinėse 

leidimą perdirbti atliekas turinčiose įmonėse. 

Atliekų kiekis, atsirasiantis per statybas, aprašytas 

skyriuje 6. 

0 Šalies Statybos pareikalaus elektros energijos, tai padidins 

elektros energijos suvartojimą šalies mastu. 

0 Regioninis 

Galimas prijungimas prie esamo tinklo. Numatomas 

elektros energijos suvartojimo padidėjimas regiono 

mastu. 

2.14. Avarijų rizika 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis. 

2. 15. Pasyvus 

rūkymas 

3. Socialiniai ir 

ekonominiai 

veiksniai 

3.1. Kultūros 

vertybės 

- Regioninis 

Nėra 

Nėra 

Gali padaugėti nelaimingų eismo įvykių keliuose ir 

statybų aikštelėje. Dažniausiai į juos bus įtraukti 

darbininkai ir vietovės šalia kelių. 

Nenumatomas poveikis kultūros vertybėms ar 

saugomoms teritorijoms, kadangi statybos vyks 

dabartinės IAE teritorijoje. (Skyrius 7.8.)



2008 10 22 372 

Teigiami (+); 


neigiami (-); 


nedideli (0) 

Mastas 

Komentarai 

3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų. 

3.3. Nuosavybė Nėra Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos 

ribose, todėl nenumatomas joks poveikis nuosavybei. 

3.4. Pajamos 0 Šalies NAE statyba darys teigiama poveikį pajamomis, 

gaunamoms iš mokesčių. Taip pat dalis elektros 

energijos bus parduodama užsienio šalims. Vis tai 

darys didelį teigiamą poveikį šalies pajamoms. 

3.5. Mokslo 

galimybės 

3.6. Užimtumas, 

darbo jėgos rinka, 

verslo galimybės. 

3.7. 

Nusikalstamumas 

3.8. Laisvalaikis, 

poilsis 

+ Regioninis 

Nėra 

Tikimasi regiono pajamų padidėjimo, kadangi padidės 

prekių ir paslaugų paradavimai. 

Nenumatomas joks poveikis mokslo galimybėms. Jau 

įrengtas mokymo tinklas. Nenumatomas statybininkų 

šeimų, galinčių reikalauti mokslo įstaigų, atsikėlimas. 

0 Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimo 

šalies mastu. 

+ Regioninis 

Statybose bus įdarbinta maždaug 3 500 žmonių. Tai 

laikinai išvystys regiono darbo jėgos rinkos rodiklį, 

kadangi tam tikras skaičius statybininkų bus 

pasamdyta iš vietinės darbo jėgos rinkos. Taigi, 

laukiamas teigiamas poveikis darbo lygiui ir nedarbo 

sumažėjimui (smulkiau aprašyta skyriuje 7.9.1.2). 

0 Šalies Numatomas minimalus poveikis nusikalstamumui 


- Regioninis 

Nėra 

Jei didelis skaičius statybininkų atvyks iš tolimų 

regionų, tai gali pabloginti nusikalstamumo padėtį 

regione. To priežastimi gali būti socialinė atskirtis, 

susijusi su darbininkų nutolimu nuo šeimų. 

Laisvalaikio ir poilsio sąlygos išliks nepakitusios. 

3.9. Judėjimas Nėra Statybų darbai nedarys įtakos judėjimo laisvei. 

3.10. Socialinė 

apsauga (socialinis 

kontaktas ir gerovė) 

3.11. 

Visuomeniškumas, 

socialumas, 

kultūrinis kontaktas 

Nėra 

Nėra 

Statybos yra laikina veikla, todėl numatomas tik 

minimalus poveikis socialiniam saugumui. 

Statybos yra laikina veikla, todėl numatomas tik 

minimalus poveikis visuomeniškumui. 

3.12. Migracija 0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šalies 

mastu. 

3.13. Šeimos 

sudėtis 

4. Profesiniai 

rizikos veiksniai 

(cheminiai, 

fiziniai, 

- Regioninis 

Nėra 

Pateikiami 

kitame 

skyriuje 

Gali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jei 

imigruotų tam tikras skaičius statybų specialistų iš kitų 

šalių. Žmonių, susijusių su IAE eksploatavimu ir 

eksploatavimo nutraukimu, emigracijos aspektai 

įvertinti specialioje valstybinėje pirmojo ir antrojo IAE 

blokų eksploatavimo nutraukimo programoje 

(Valstybės žinios 2005, Nr. 17-536).



2008 10 22 373 

Teigiami (+); 


neigiami (-); 


nedideli (0) 

biologiniai, 

ergonominiai, 

psichosocialiniai, 

fizinio darbo) 

5. Psichologiniai 

veiksniai 

5.1. Estetinis 

vaizdas 

5.2. Supratingumas Nėra 

5.3. Sugebėjimas 

išlaikyti situaciją 

5.4. 

Reikšmingumas 

5.5. Galimi 

konfliktai 

6. Socialinės ir 

sveikatos 

paslaugos 

(priimtinumas, 

tinkamumas, 

tęstinumas, 

našumas, 

apsauga, 

naudingumas, 

kokybė, pagalbos 

sau technika) 

Mastas 

Komentarai 

0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos 

ribose, todėl nenumatomas joks poveikis estetiniam 

vaizdui. Naujos AE poveikis landšaftui įvertintas 

skyriuje 7.7. 

Nėra 

+ Naujos AE statyba yra reikšminga visos šalies ir 

regiono ekonomikai. 


ribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniais 

gyventojais. 

0 Esamo socialinių ir sveikatos paslaugų tinklo pakaks 

statybų laikotarpiu. Artimiausios įstaigos: 

• Visagino Pirminės sveikatos priežiūros centras, 

Taikos prospektas 15 LT-31139; 

• „Ambulansas“ – Visagino greitosios medicinos 

pagalbos skyrius, Taikos prospektas 15 LT- 

31139; 

• Visagino ligoninė, Taikos prospektas 15 LT- 

31107. 

7.10-8 lent. AE eksploatavimo etapo rizika (trukmė – 60 metų). 



1. Elgesio ir 

gyvenimo būdo 

veiksniai 

(maitinimosi 

įpročiai, alkoholio 

vartojimas, 

rūkymas, 

narkotinių ir 

psichotropinių 

medžiagų 

vartojimas, saugus 

seksas, kita) 

Teigiami (+); 

neigiami (-); 

nedideli (0) 

Mastas 

Komentarai 

+ Šalies Elektros energijos gamybos padidėjimas ir dėl to 

sumažėjusi elektros energijos bei plataus vartojimo 

prekių kaina padidins prieigą prie kokybiškų plataus 

vartojimo prekių ir paslaugų. 

+ Regioninis 

Geresnės darbo perspektyvos pagerins socialinę 

padėtį, sumažins socialinę atskirtį ir narkotinių 

medžiagų bei alkoholio vartojimą, su sąlyga, jog 

dabartinės IAE darbuotojai nėra diskriminuojami 

jiems įsidarbinant NAE.



2. Fizinės aplinkos 

veiksniai 

2.1. Oro kokybė 

2.2. Vandens kokybė 

2.3. Maisto kokybė 

2.4. Dirvožemis 

Teigiami (+); 

neigiami (-); 

nedideli (0) 

Mastas 



2008 10 22 374 

Komentarai 

+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro naudojimas sumažins oro 

užterštumą ir su juo susijusias ligas. 

- Regioninis 

Karšto vandens ir garo katilinių, transporto ir kitos 

pramoninės teršalai bus išmesti į aplinkos orą. 

Kadangi pagrindinės orą teršiančios medžiagos bus 

išmetamos toli nuo artimiausių gyvenviečių, aplinkui 

esančiose prie kelio išsidėsčiusiose gyvenvietėse 

oro užterštumas neviršys leistinos normos. Kitame 

skyrelyje žemiau pateikiami teršalų išmetimų kiekiai 

ir jų poveikis aplinkos oro kokybei. 

+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažins 

dirvožemio ir žemės gelmių taršą ir pagerins 

gruntinio vandens kokybę. 

0 Regioninis 

Nenumatomas joks poveikis požeminio geriamo 

vandens kokybei. Galimos žemės gelmių taršos iš 

statybose naudojamų chemikalų talpyklų bus 

išvengta užtikrinant tinkamą talpyklų sandarinimą ir 

apsaugą nuo nutekėjimo. 

Geriamas vanduo bus naudojamas buitinėms 

reikmėms, technologiniams procesams ir remontų 

metu. Vanduo bus tiekiamas iš Visagino 

savivaldybės vandentiekio tinklų. Aušinimo ir 

techninis vanduo bus tiekiamas iš Drūkšių ežero. 

Vandens sunaudojimas detaliai aprašytas skyriuje 

7.1. 

Nuotekos bus nukreipiamas į Visagino nuotekų 

valymo įrenginius, išvalytas – į Skripkų, po to – į 

Drūkšių ežerą. Nuotekų valymas, išleidimas ir jų 

užterštumas aprašyti skyriuje 7.1. 

Lietaus ir pramoninis vanduo po vietinio valymo bus 

išleistas į Drūkšių ežerą, kaip nurodyta skyriuje 7.1. 

+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažins 

dirvožemioir oro taršą, nuodingų medžiagų kiekį 

pasėliuose ar vaisiuose ir daržovėse. 

+ Regioni 

nis 

Drūkšių ežero žuvų užterštumas nepakils, lyginant 

su esama padėtimi (žr. skyrių 7.1.) 

+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro sunaudojimas sumažins 

dirvožemio užterštumą. 

0 Regioninis 

Galimos dirvožemio taršos iš statybose naudojamų 

chemikalų talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą 

talpyklų sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo. 

2.7. Triukšmas 0 Šalies Nenumatomas joks triukšmas šalies mastu. 

- Regioninis 

IAE nėra triukšminga pramonės šaka: dažniausiai 

triukšmą keliančios mašinos ir įrengimai yra pastatų 

viduje. 

Išorėje, ant stogų ar sienų sumontuotos ventiliacijos 

sistemos nepadidins triukšmo lygio artimiausiose 

gyvenvietėse dėl esamo nemažo atstumo ir 

pakankamai žemo skleidžiamo triukšmo lygio. 

Nenumatoma, kad naujos AE ekspoatavimas 

padidins transporto srautą, jeigu IAE bus išmontuota



Teigiami (+); 

neigiami (-); 

nedideli (0) 

Mastas 



2008 10 22 375 

Komentarai 

iki naujos AE eksploatavimo pradžios. Jei 

išmontavimo darbai nebus užbaigti, tam tikrais 

laikotarpiais galimas transporto srauto ir triukšmo 

padidėjimas. 

2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms. 

2.9. Saugumas 

2.10. Susisiekimo 

priemonės 

2.11. Teritorijos 

planavimas 

2.12. Atliekų 

tvarkymas 

2.13. Elektros 

energijos poreikis 

2.14. Avarijų rizika 

2.15. Pasyvus Nėra 

+ Regioni 

nis 

Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių, 

aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Tai 

bus naudinga vietiniams gyventojams. 

+ AE gali kelti terorizmo grėsmę. Tačiau į išorines 

grėsmes atsižvelgiama elektrinės projekte (žiūr. 5 ir 

10 skyrius). Numatoma, jog saugumas pagerės 

įdiegus pažangiausias saugos priemones. 

0 Susisiekimo tinklas jau yra įrengtas. 

0 Šalies Be statybos vietos, nenumatomas joks kitas 

teritorinis planavimas. 

0 Regioninis 

Be statybos vietos, nenumatomas joks kitas 

teritorinis planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE 

teritorijoje, taigi ją supančios žemė paskirtis nebus 

pakeista. 

0 Šalies Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6 

skyriuje. Neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas darys tik 

minimalią įtaką šalies mastu, kadangi jos bus 

laidojamos arba perdirbamos regiono atliekų 

tvarkymo sistemoje. 

Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymas 

aprašytas skyriuje 6.2.2. 

0 Regioninis 

Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6 

skyriuje. 6 skyriuje aprašomos įvairių rūšių atliekos ir 

kiekiai. Atliekos bus laidojamos arba perdirbamos 

regiono atliekų tvarkymo sistemoje. Pavojingos 

atliekos bus pristatomos į šalies sistemą. 

Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymas 

aprašytas skyriuje 6.2.2. 

0 Šalies Elektros energijos tinklas jau nutiestas dabartinės 

AE statybų metu. 

+ Regioninis 

Bus nutiesti tam tikri kabeliai ar linijos, 

sujungsiančios naują AE su esamu tinklu. 

Naujos AE veikimui reikės elektros energijos, 

gamtinių dujų, dyzelinio ir branduolinio kuro. 

Energijos šaltiniai ir metiniai kiekiai aprašyti 1 

skyriuje. 

0 Šalies Neigiama įtaka neradiologinėms avarijoms šalies 

mastu vargiai įmanoma. 

- Regioninis 

Galimos mažos neradiologinės avarijos, susijusios 

su technologinėmis problemomis, valymo įrenginių, 

įrangos ir mašinų gedimais, gaisrais ar sprogimais. 

Nenumatomas negatyvus neradiologinių avarijų 

poveikis žmonių sveikatai, išskyrus transporto 

avarijas, kadangi artimiausi gyventojai yra už ne 

mažiau kaip 2 km.



rūkymas 

3. Socialiniai ir 

ekonominiai 

veiksniai 

3.1. Kultūros 

vertybės 

Teigiami (+); 

neigiami (-); 

nedideli (0) 

Nėra 

Mastas 



2008 10 22 376 

Komentarai 

Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos 

ribose, todėl nenumatomas joks poveikis esamoms 

kultūros vertybėms ir kitiems objektams. 

3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų. 

3.3. Nuosavybė 

3.4. Pajamos 

3.5. Mokslo 

galimybės 

3.6. Užimtumas, 

darbo jėgos rinka, 

verslo galimybės 

3.7. 

Nusikalstamumas 

3.8. Laisvalaikis, 

poilsis 

3.9. Judėjimas 


apsauga (socialinis 

kontaktas ir gerovė) 

3.11. 

Visuomeniškumas, 

socialumas, 

kultūrinis kontaktas 

3.12. Migracija 

Nėra 

Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijos 

ribose, todėl nenumatomas joks poveikis 

nuosavybei. 

0 Šalies Numatomas bendrojo vidaus produkto (BVP) 

padidėjimas šalies mastu. 

+ Regioninis 

Nėra 

Numatomas BVP padidėjimas regiono mastu. 

Mokymo tinklas jau yra. Įdarbinus darbuotojus iš 

užsienio, gali prireikti pajėgumų mokyti užsieniečių 

vaikus. 

+ Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimo 


+ Regioninis 

Nauja AE įdarbins maždaug 500 žmonių. Padidės 

šios grupės pajamos. Padidėjusios pajamos pakels 

šio reginio pajamų rodiklį. 

0 Šalies Nenumatomas nusikalstamumo padidėjimas šalies 

mastu. 

+ Regioninis 

Nėra 

Nėra 

Padidėjus socialinei apsaugai, regione turėtų 

pagerėti nusikalstamumo situacija, nebent vietiniams 

gyventojams nėra suteikiamos geros darbo 

galimybės. 

Nėra planuojamos laisvalaikio ar poilsio 

infrastruktūrų statybos. Nauja AE bus pastatyta 

dabartinės IAE teritorijos ribose, todėl nenumatomas 

joks poveikis esamam tinklui. 

Planuojama ūkinė veukla nedarys įtakos judėjimo 

laisvei. 

0 Nenumatomas joks poveikis šalies mastu. 

Nėra 

Darbai neturės jokios įtakos šiems aspektams. 

0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šalies 

mastu. 

0 Regioninis 

Gali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jei 

imigruotų tam tikras skaičius branduolinės 

energetikos specialistų iš kitų šalių. Didelis tokių 

specialistų skaičius nenumatomas, kadangi yra 

pakankamai vietinių specialistų, turinčių 

kompetencijos eksploatuoti AE.



Teigiami (+); 

neigiami (-); 

nedideli (0) 

3.13. Šeimos sudėtis Nėra 

4. Profesiniai 

rizikos veiksniai 

(cheminiai, fiziniai, 

biologiniai, 

ergonominiai, 

psichosocialiniai, 

fizinio darbo) 

5. Psichologiniai 

veiksniai 

5.1. Estetinis 

vaizdas 

Pateikiami 

kitame 

skyriuje 

5.2. Supratingumas Nėra 

5.3. Sugebėjimas 

išlaikyti situaciją 

Mastas 



2008 10 22 377 

Komentarai 

0 Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijos ribose. Naujos 

AE poveikis landšaftui įvertintas skyriuje 7.7. 

Nėra 

5.4. Reikšmingumas + Nauja AE yra reikšminga visos šalies ekonomikai. 

5.5. Galimi konfliktai 

6. Socialinės ir 

sveikatos 

paslaugos 

(priimtinumas, 

tinkamumas, 

tęstinumas, 

našumas, apsauga, 

naudingumas, 

kokybė, pagalbos 

sau technika) 


ribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniais 

gyventojais, išskyrus interesų grupes, pasisakančias 

prieš atominę energiją. 

0 Socialinių ir sveikatos paslaugų tinklas jau yra, jo 

pakaks NAE. 

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų lentelių, kai kuri rizika gali būti įvertinta kiekybiškai, 

kita – kokybiškai. Ta, kurią galima įvertinti detaliau, yra susijusi su išmatuojama 

aplinkos tarša, pvz.: 

Oro tarša; 

Triukšmas. 

Pagrindinė neradiologinė profesinė rizika 

Profesinė apšvita šioje PAV ataskaitoje neanalizuojama. Kaip reikalauja Lietuvos 

visuomenės sveikatos įvertinimo teisės aktai, tarp jų Lietuvos Respublikos visuomenės 

sveikatos priežiūros įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2225), Planuojamos 

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės 

sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarka (Valstybės žinios, 2004, Nr. 109- 

4091) ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai (Valstybės 

žinios, 2004, Nr. 106-3947), Poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje bus išnagrinėta 

profesinė rizika, kurios įvertinimas yra darbdavio atsakomybė. Profesinė apšvita bus 

įvertinta išankstinėje saugos analizės ataskaitoje, paremtoje techniniu projektu. 

Vadovaujantis geriausia tarptautine praktika, saugos įvertinimas bus pradėtas kartu su 

planuojanos ūkinės veiklos planavimu ir projektavimu. Saugos įvertinimo rezultatai bus 

panaudoti būtiniems pakeitimams projekte atlikti, kad jis atitiktų saugos reikalavimus.



2008 10 22 378 

Taigi planuojama ūkinė veikla gali būti įgyvendinta užtikrinant, kad profesinės apšvita 

neviršys ribinių verčių, nustatytų Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. 

Toliau esančioje 7.10-9 lentelėje nurodomi pagrindiniai neradiologiniai profesinės 

rizikos veiksniai naujos AE statybos metu. 

7.10-9 lent. Pagrindinė statybos etapo profesinė rizika. 

Rizikos veiksnys 

Nepatogi kūno padėtis dirbant dėl darbo 

aplinkos ir daugkartinių judesių 

Judėjimas per užtvaras, judėjimas slidžiais, 

nelygiais paviršiais netoli aštrių kraštų 

Instrumentų ir medžiagų pristatymas 

Judėjimas aukštais ir nepatvariais paviršiais 

Valymas aukšto slėgio įrenginiais 

Laikomų daiktų ar medžiagų kritimas 

Blizginimas, lyginimas 

Darbas prastai apšviestoje vietoje 

Judėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito 

transporto eismas 

Kasimo darbai 

Darbas šalia aštrių objektų, armatūros, 

konstrukcijų metalinių dalių ir panašiai 

Pavojus susižeisti 


Rizika 

Pavojus nukristi, prisispausti, perkrauti 

sąnarius, susižeisti delnus, nugarą 

Pavojus iš aukštai nukristi 

Dulkių, triukšmo, susižeidimo, akių uždegimo 

pavojus 

Sutraiškymo, prispaudimo, nukritimo pavojus 

Dulkės, vibracija, triukšmas ir daugkartiniai 

judesiai 

Pavojus susižeisti, regos sutrikimai 


Pavojus nukristi, pasitempti 

Pavojus susižeisti ar įsidurti 

Darbas nuotekų šuliniuose ar izoliuotose vietose Pavojus uždusti, užsikrėsti mikrobais 

Darbas šalia elektros linijų ir instaliacijų 

Darbas šalikelėse ar keliuose ir gatvėse su 

gausiu eismu 

Darbas šiltose patalpose ar lauke 

Kontaktas su betonu, cementu, kalkėmis, klijais, 

dažais, lakais, tirpikliais ir kitais chemikalais 

Sunkvežimių ir mašinų vairavimas 

Cheminių medžiagų ir dujų laikymas 

Pjovimas deguonimi 

Elektros smūgio pavojus 

Pavojus susižeisti, patekti į nelaimingus 

atsitikimus 

Karščio smūgio pavojus 

Pavojus pakenkti odai, apsinuodyti 

Avarijų ir susižeidimų pavojus 

Sprogimo ir gaisro pavojus 

Pavojus nusideginti ir apsinuodyti dūmais 

Betono bei kitų statybinių medžiagų pjovimas, 

gręžimas ir šlifavimas 

Suvirinimas 

Kėlimo įrangos naudojimas 

Kilnojamųjų pjovimo, gręžimo, perforavimo 

įrenginių naudojimas 

Atsakomybė, darbo intensyvumas 

Dulkės, šiluminis poveikis, galimi sužeidimai, 

vibracija 

Elektros smūgio, nudegimo, apsinuodijimo 

suvirinimo dūmais pavojus, ultravioletinių, 

infraraudonųjų spindulių radiacija 


Triukšmas, vibracija, pavojus susižeisti 

Stresas 

Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir 

naudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas bus 

atliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos vertinimo nuostatais 

(Valstybės žinios, 2003, Nr. 100-4504).



2008 10 22 379 

Pagrindiniai neradiologiniai profesinės rizikos veiksniai naujos AE eksploatavimo metu 

pateikti 7.10-10 lentelėje. 

7.10-10 lent. Pagrindinė eksploatavimo etapo profesinė rizika. 

Rizikos veiksnys 

Atsakomybė, darbo intensyvumas 

Neergonomiška kūno padėtis dirbant 

Instrumentų ir medžiagų pristatymas 

Darbas dideliame aukštyje 

Darbas prastai apšviestoje vietoje 

Judėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito 

transporto eismas 

Darbas šalia elektros linijų ir instaliacijų 

Cheminių medžiagų ir dujų laikymas 

Cheminių medžiagų naudojimas 

Kėlimo įrangos naudojimas 

Darbas kompiuteriu 

Stresas 


Rizika 

Pavojus nukristi, prisispausti, perkrauti 

sąnarius, susižeisti delnus, nugarą 

Pavojus nukristi, susižeisti 

Pavojus susižeisti, regos sutrikimai 


Elektros smūgio pavojus 

Sprogimo ir gaisro pavojus 

Pavojus apsinuodyti, nusideginti cheminėmis 

medžiagomis, galimas darbo vietos oro 

užterštumas 


Regos, sveikatos sutrikimų dėl sėdimo darbo 

pavojus 

Išvardintų pavojų bus išvengta, laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir 

naudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas bus 

atliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos įvertinimo nuostatais. 

Pagrindinės naujos AE statybos metu naudojamos cheminės medžiagos ir jų keliama 

rizika sveikatai yra pateikta 7.10-11 lentelėje. Cheminės medžiagos naudojamos 

laikantis cheminių medžiagų saugumo duomenų lapo nurodymų, taip sumažinama rizika 

darbuotojams. Cheminių medžiagų kiekiai ir naudojimas smulkiai aprašyti 1 skyriuje. 

Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių ir 

naudojant apsisaugojimo priemones. 

Naujos AE statyboje naudojamų cheminių medžiagų atliekos surenkamos ir 

sutvarkomos, kad nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai. Cheminių medžiagų atliekos 

smulkiai aprašytos 6 skyriuje. 

7.10-11 lent. Pagrindinės naujoje AE naudojamos cheminės medžiagos ir galimas 

jų pavojus darbuotojams. 

Cheminė 

medžiaga 

Boro rūgštis 

(suslėgto 

vandens 

reaktoriuje 

EPR) 

Hidrazinas 

Pavojus sveikatai 

Įkvėpus: sudirginama kvėpavimo takų gleivinė. Gali būti absorbuota iš gleivinės ir 

apnuodyti nervų ir kitas sistemas. Nurijus: simptomai panašūs į pasireiškiančius 

nurijus. Patekus ant odos: sudirginama oda. Patekus ant odos per pažeistą ar 

nudegintą odą. Simptomai panašūs į pasireiškiančius įkvėpus ir nurijus. Patekus į 

akis: akys sudirginamos, parausta ir skauda. Esant ilgalaikiam kontaktui: 

ilgalaikis kontaktas sukelia svorio mažėjimą, vėmimą, viduriavimą, odos bėrimą, 

traukulius ir anemiją. Lengviausiai pažeidžiamos kepenys ir ypač inkstai. 

Galimas stiprus poveikis sveikatai: 

Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), prarijus. Pavojingas patekus ant 

odos (griaužia), patekus į akis (dirgina), įkvėpus. Įkvėpus, galimas stiprus 

kvėpavimo takų sudirginimas. Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:



2008 10 22 380 

Cheminė 

medžiaga 

Pavojus sveikatai 

Amoniakas 

Ličio 

hidroksidas 

H 2 SO 4 

Medžiaga nuodinga kraujui, inkstams, plaučiams, nervų sistemai, gleivinei. 

Kancerogeninė medžiaga. 

Amoniakas yra labai šarmingas ir graužia visus kūno audinius. 

Įkvėpus: graužia. Ypač pavojingas gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų 

audiniams. Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir 

skrandžio nudegimų ir sukelti mirtį. Patekus ant odos: odos kontaktas su 

šarminėmis medžiagomis gali sukelti skausmą, paraudimą, smarkų sudirginimą 

ar stiprių nudegimų. Gali būti absorbuotas per odą ir sukelti somatinių poveikių. 

Patekus į akis: graužia. Gali sukelti miglotą regėjimą, akių paraudimą, smarkius 

audinių nudegimus ir akių pažeidimus. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis ar 

pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar pakartotinas 

kontaktas gali pažeisti akis, kepenis, inkstus ar plaučius. 


Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), į akis (dirgina), prarijus, įkvėpus. 

Pavojingas patekus į akis (graužia). Dulkių įkvėpimas sudirgina skrandį ir 

žarnyną arba kvėpavimo takus, būdingas deginimas, čiaudėjimas ir kosėjimas. 

Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai: 

Pavojingas prarijus, įkvėpus. Medžiaga gali būti nuodinga inkstams, 

virškinamajam traktui ir žarnynui, viršutiniams kvėpavimo takams, odai, akims, 

centrinei nervų sistemai (CNS). 


Gali nepagydomai pažeisti akį. Dirgina ir degina akis. Oda: stipriai dirgina ir 

degina odą. Nurijus: degina virškinamąjį traktą ir žarnyną. Įkvėpus: gali stipriai 

sudirginti kvėpavimo takus. Sukelia kvėpavimo takų cheminius nudegimus. 

Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai: 

Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar 

pakartotinis įkvėpimas gali sukelti nosies kraujavimą, kongestiją, krūtinės 

skausmus ir bronchitą. Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su akimis gali sukelti 

konjunktyvitą. 

NaOH (50 %) Įkvėpus: stiprus dirgiklis. Priklausomai nuo įkvėpto dulkių ar garų kiekio, poveikis 

skiriasi nuo švelnaus dirginimo iki rimto viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo. 

Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir skrandžio nudegimų. 

Patekus ant odos: graužia. Patekus ant odos gali sudirginti ar smarkiai nudeginti 

odą, patekus didesniam kiekiui, gali likti randai. Patekus į akis: graužia. Dirgina 

akis, patekus didesniam kiekiui, gali nudeginti akis, tai gali lemti ilgalaikį regėjimo 

pablogėjimą, net aklumą. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis kontaktas su 

skiestais tirpalais ar dulkėmis naikina audinius. 

NaOH (10-30 

%) (20 %) 

Tepalinė 

alyva 

(tikėtina) 

Poveikis toks pat, kaip aprašyta anksčiau. Mažesnė koncentracija kelia 

menkesnę žalą sveikatai. 

Ūmi ir lėtinė žala sveikatai. Įkvėpus: gali sukelti anesteziją, galvos skausmus, 

svaigulį, pykinimą, dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Oda: gali išdžiovinti ir 

(arba) sudirginti odą. Akys: gali sudirginti, sukelti paraudimą ir ašarojimą. Nurijus: 

gali sudirginti, sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Įkvėpimo pavojus: prarijus 

gali patekti į kvėpavimo sistemą. 

Oro tarša 

Pagrindiniai statybos etapo oro taršosšaltiniai yra išmetamosios dujos ir statybų dulkės. 

Išmetamąsias dujas sudaro: 

· Anglies monoksidas; 

· Azoto oksidai; 

· Sieros dioksidas;

· Suspenduotos dalelės; 

· Anglies dioksidas. 



2008 10 22 381 

Apytiksliai statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekiai nurodyti toliau esančioje 

lentelėje. 7.10-12 lentelėje pateikti naujos AE bei dabartinės IAE uždarymo metu 

transporto išmetamųjų dujų duomenys. 

7.10-12 lent. Metinis statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis, tonomis. 

Automobiliai / 

transporto priemonės 

varomos 

a) benzinu 

Kiekis, 

vienetai 

tonų per 

metus 

CO NO x SO 2 

Kietosios 

dalelės 

CO 2 

97,8 30,3 0,11 0,55 3 549 

Statybų metu daug dulkių atsiranda dėl statybų, dirvožemio pervežimo ir iškrovimo, 

eismo ir kai kurių atskirų operacijų, pvz., betono maišymo. Paprastai dulkių kiekis nėra 

didelis, taigi poveikis tik vietinis ir dulkės neturės jokios įtakos oro kokybei už statybų 

aikštelės ribų. 

Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai AE veikimo metu yra transporto išmetamosios dujos, 

šiluminės ir garų katilinės, atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Numatomi išmetimai į orą 

pateikti toliau esančioje 7.10-13 lentelėje. 7.10-13 lentelėje pateikti naujos AE bei 

dabartinės IAE uždarymo metu transporto išmetamųjų dujų duomenys. Dulkes 

dažniausiai sukelia transportas, jos neturi jokio svarbaus poveikio. 

7.10-13 lent. Metinis eksploatavimo etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis, 

tonomis. 

Automobiliai / 

transporto priemonės 

varomos 

a) benzinu 

Kiekis, 

vienetai 

tonų per 

metus 

CO NO x SO 2 

Kietosios 

dalelės 

CO 2 

43,6 13,6 0,05 0,25 1 593 

Metiniai garo katilinės, šiluminės katilinės ir dyzelinio generatoriaus išmetamų dujų 

kiekiai skirtingais laikotarpiais pateikti 7.10-14 lentelėje. Būtina paminėti, jog naujai 

AE tenka tik maža dalis šiluminės katilinės pagamintos energijos, todėl šiluminės 

katilinės išmetamos dujos negali būti priskiriamos AE išmetimams. 

7.10-14 lent. Metinis stacionarių šaltinių, garo katilinės, šiluminės katilinės ir 

dyzelinių generatorių išmetamų dujų kiekis, tonos/metai. 

Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinė 

Dyzelinis 

generatorius 

2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015-> 

SO 2 0 0 0 0 0,2 

NO x 16 33 39 116 1 

CO 6 12 14 41 

CO 2 21 300 44 620 524 500 157 046 500 

Kietos dalelės 0 0 0 0 0,5



2008 10 22 382 

Išvardintų teršalų neigiama įtaka sveikatai nurodyta toliau esančioje 7.10-15 lentelėje. 

7.10-15 lent. Pagrindinių oro teršalų, išmetamų transporto arba AE stacionarių 

šaltinių, poveikis sveikatai (Šaltinis: JAV Aplinkos apsaugos valdyba). 

Cheminis junginys 

Anglies monoksidas 

(CO) 

Azoto oksidai (NO x ) 

Lakūs organiniai 

junginiai 

Dalelės 

Sieros dioksidas 

(SO 2 ) 

CO 2 

Poveikis sveikatai 

Gali pakenkti sveikatai sumažindamas deguonies tiekimą kūno organams 

(pvz., širdžiai ir smegenis) ir audiniams. 

Poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Sergantiems širdies ligomis net ir 

mažas keikis CO gali sukelti skausmą krūtinėje ir sumažinti gebėjimą 

mankštintis; pakartotinis kontaktas gali sukelti kitų širdies ir kraujagyslių 

sutrikimų. 

Poveikis centrinei nervų sistemai. Įkvėpiantiems didelius CO kiekius gali 

pablogėti regėjimas, sumažėti darbingumas, gebėjimas mokytis, rankų 

miklumas, sunkių užduočių atlikimas. Ypač dideliais kiekiais CO yra labai 

nuodingas ir gali sukelti mirtį. 

Smogas. CO prisideda prie smogo susidarymo, galinčio sukelti rimtų 

kvėpavimo problemų. 

NO x įvairiai veikia sveikatą ir aplinką dėl jo sudėtyje esančių azoto oksido 

šeimos junginių ir darinių, tokių kaip azoto dioksidas, azoto rūgštis, 

diazoto monoksidas, nitratai ir azoto monoksidas. 

Vaikai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, pvz., astma ir dirbantys lauke 

yra ypač jautrūs plaučių audinio pažeidimams ir plaučių funkcijos 

susilpnėjimui. NO x lengvai reaguoja su įprastais organiniais elementais ir 

netgi ozonu, suformuodamas įvairiausius toksinus, kai kurie iš jų gali 

sukelti biologines mutacijas. 

Lakūs junginiai gali sudirginti akis, nosį ir gerklę. Išskirtiniais atvejais – 

galvos skausmus, pykinimą ir koordinacijos praradimą. 

Užterštumas sveikatai pavojingomis dalelėmis, ypač smulkiomis, gali 

sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai, 

kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys, sunkus kvėpavimas; sumažėjusi 

plaučių funkcija; pablogėjusi astma; chroniško bronchito vystymasis; 

nereguliarus širdies ritmas; nemirtini širdies priepuoliai, priešlaikinės 

žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, mirtys. 

SO 2 dujų poveikis kvėpavimo takams: dideli SO 2 kiekiai ore gali sukelti 

laikinus kvėpavimo sunkumus žmonėms, sergantiems astma ir 

dirbantiems lauke. Ilgalaikis kontaktas su dideliais SO 2 dujų kiekiais ir 

dalelėmis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina esamas širdies ligas. 

Sulfato dalelių poveikis kvėpavimo takams – SO 2 reaguoja su kitomis ore 

esančiomis cheminėmis medžiagomis ir suformuoja smulkias sulfato 

daleles. Įkvėpus, dalelės kaupiasi plaučiuose ir siejamos su kvėpavimo 

takų ligomis, sunkiu kvėpavimu ir priešlaikine mirtimi. 

Regėjimo pablogėjimas – ore esančioms dalelėms ir dujoms išsklaidžius 

ar sugėrus šviesą, atsiranda migla. 

Kelia riziką tik uždarose patalpose. 

Metiniai Utenos apskrities ir ją sudarančių savivaldybių išmetimai į orą pateikti 7.10-16 

lentelėje . 

7.10-16 lent. 2006 metų išmetimai į orą, tūkstančiais tonų. 

Dalelės SO 2 NOx CO VOC 

Utenos apskritis 127,5 116,3 189,4 899,7 84,7 

Anykščių rajono savivaldybė 8,3 4,8 23 99,7 18,2 

Ignalinos rajono savivaldybė 14,2 1,5 16,8 147,7 5 

Molėtų rajono savivaldybė 29,3 2,3 21,9 182,5 1,2



2008 10 22 383 

Utenos rajono savivaldybė 37,7 0,2 93,5 258,8 38,7 

Visagino rajono savivaldybė 2,1 16,8 12,5 51 21,6 

Zarasų rajono savivaldybė 35,9 90,7 21,7 160 .. 

Planuojamos veiklos įtaka išmetimams į orą pateikta 7.10-17 lentelėje. 

7.10-17 lent. Metinės suplanuotos 2006 metų AE veiklos (transportas ir stacionarūs 

šaltiniai) išmetimų į orą proporcijos apskrities ir savivaldybių mastu. 

Dalelės SO 2 NO x CO 

Utenos apskritis, tonos 127,5 116,3 189,4 899,7 

Visagino rajono savivaldybė, tonos 2,1 16,8 12,5 51 

Suplanuota veikla, tonos 0,00075 0,00025 0,0146 0,0441 

Suplanuota veikla Utenos apskrityje, % 0,0006 0,0002 0,008 0,005 

Suplanuota veikla Visagino rajono 

savivaldybėje, % 

0,0358 0,0015 0,117 0,086 

Kaip matyti iš šios lentelės, suplanuotos veiklos įtaka išmetimų į orą atžvilgiu bus 

minimali tiek apskrities, tiek savivaldybių lygiu. 

Atsižvelgiant į šalies ir regiono mastu suplanuotų veiksmų sumažinti oro taršą dėl 

deginamo iškastinio kuro svarbą, suplanuotos veiklos išmetimai į orą bus nežymūs. 

Triukšmas 

Naujos AE statyba užtruks apytiksliai 5–7 metus. Vykstant statybos darbams, vietinėje 

teritorijoje galimas triukšmo padidėjimas. Toks triukšmo poveikis, įprastas bet kokiems 

statybos darbams, priimtinas tik naujos AE teritorijoje, kurioje nėra nuolatinių 

gyventojų. Kadangi statybų mašinos dirba su pertraukomis, o jų rūšys kinta 

priklausomai nuo projekto etapo, statybų metu triukšmo lygis kis. Tačiau, kadangi 

artimiausi gyvenamieji namai yra nutolę bent 2 kilometrų atstumu nuo naujos AE 

statybos vietos, tikimasi, jog statybų triukšmas retai teviršys normą. 

Pagrindiniai statybų etapo triukšmo šaltiniai yra statybos mašinos ir eismas. Statybų 

mašinų keliamo triukšmo stiprumas gali kisti sekančiai: 

Pneumatiniai įrenginiai – 115 dBA; 

Metaliniai įrenginiai – 105 dBA; 

Elektriniai varikliai – 85 dBA; 

Oro kompresoriai – 105 dBA. 

Numatomas eismo mašinų triukšmo lygis statybų metu nurodytas 7.10-2 ir 7.10-3 

paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas pateikti 

7.10-1 paveiksle. 

7.10-1 pav. Spalvos ir atitinkami triukšmo lygiai.



2008 10 22 384 

7.10-2 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje statybų metu. 

7.10-3 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje statybų metu. 

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai AE eksploatavimo metu yra ventiliacijos įranga, 

atsarginiai dyzeliniai generatoriai, turbinos ir eismas. Įrangos keliamo triukšmo 

stiprumas gali kisti kaip parodyta: 

· Elektros generatoriai – 90 dBA; 

· Ventiliatoriai – 100 dBA; 

· Turbogeneratoriai – 92 dBA (jie bus įrengti pastato viduje su garso izoliacija). 

AE eksploatavimo metu lauke girdimas tik nenutrūkstantis tylus ūžimas. Triukšmą 

lengvai nuslopina kiti šaltiniai, pavyzdžiui, vėjas. Jei naujoje elektrinėje bus



2008 10 22 385 

naudojamas suslėgto vandens reaktorius, garų grandinė turės apsauginius vožtuvus, 

kurie bus tikrinami per kasmetinę apžiūrą. Patikros metu, vožtuvai išleidžia aukšto 

slėgio garus ir garsus, bei trumpą garsą, kuris bus aukštesnis už įprastą triukšmo lygį 

elektrinės teritorijoje. 

Numatomas eismo ir įrangos keliamas triukšmas eksploatavimo metu parodytas 7.10-4 

ir 7.10-5 paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas 

pateikti 7.10-1 paveiksle. 

7.10-4 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje eksploatavimo metu.



2008 10 22 386 

7.10-5 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje eksploaatvimo metu. 

Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2990) reikalauja, 

kad triukšmo lygis neviršytų 7.10-18 lentelėje nustatytų normų. 

7.10-18 lent. Triukšmo ribos reikšmės (HN 33:2007). 

Infrastruktūra 

Ekvivalentiškas 

triukšmo lygis, 

dBA 

Maksimalu 

s triukšmo 

lygis, dBA 

Paros Tinkami triukšmo lygiai žymėti 

metas, 

valanda L av L 6-18 L 18-22 L 22-6 

007 Tiesioginė 

gyvenamųjų ir 

visuomeninių 

pastatų aplinka 

65 

60 

55 

70 

65 

60 

6–18 

18–22 

22–6 

65 66 61 55 

Kaip matyti iš anksčiau pateiktų žemėlapių, statybų (įskaitant transportą) triukšmas 

neviršys 55 dBA (nakties metu miesto rajonuose) 80–100 m atstumu nuo kelio centro. 

Maždaug 850 m atstumu nuo statybų vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas 

neviršija 55 dBA. 

Valdymo (įskaitant transportą) triukšmas neviršys 55 dBA (nakties metu miesto 

rajonuose) 30–40 m atstumu nuo kelio centro. Maždaug 80 m atstumu nuo valdymo 

vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas neviršija 55 dBA. 

Žinoma, veikimo etapo metu statybos ar pervežimo darbai nevyks naktį, taigi padidinto 

triukšmo zonos nebus tokios didelės, kaip nurodyta anksčiau. 

Triukšmas gali sukelti klausos sutrikimų, trikdyti bendravimą, miegą, sukelti širdies ir 

kraujagyslių bei psichinių, psichofiziologinių poveikių, sumažinti darbingumą ir 

išprovokuoti nepasitenkinimą, bei socialinio elgesio pokyčius. Pagrindinė socialinė



2008 10 22 387 

klausos sutrikimo pasekmė – negalėjimas suprasti šnekos normaliomis sąlygomis, tai 

laikoma rimtu socialiniu trūkumu. 

Klausos sutrikimai dažniausiai apriboti darbo aplinkos. Nepramoninis triukšmas 

vadinamas bendruomenės triukšmu, taip pat žinomas kaip aplinkos, gyvenamųjų rajonų 

ar namų triukšmas. 

Didžiajai daliai žmonių, buvimas aukštesnio nei įprasto 70 dB triukšme visą gyvenimą, 

nesukels klausos sutrikimų. Suaugusio žmogaus ausis gali toleruoti retkarčiais 

pasitaikantį iki 140 dB stiprumo triukšmą, tačiau vaikams maksimalus triukšmo 

stiprumas negali viršyti 120 dB. (PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas) 

Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai nurodyti toliau esančioje 7.10-19 

lentelėje. 

7.10-19 lent. Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai (* - Šaltinis: 

PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas). 

Aplinka 

Atvirame lauke esančios 

gyvenamosios vietovės 

Kritiškas poveikis sveikatai 

Garso lygis 

dB(A)* 

Laikas 

valandomis 

Susierzinimas 50–55 16 

Viduje esantys būstai Sunkumai suprati kalbą 35 16 

Miegamieji Miego trikdymas 30 8 

Mokyklos klasės Bendravimo trikdymas 35 Pamokų 

metu 

Pramoniniai, komerciniai 

rajonai bei rajonai, kur didelis 

eismas 

Muzikos klausymas per 

ausines 

Klausos sutrikimai 70 24 

Klausos sutrikimai 85 1 

Ceremonijos ir pramogos Klausos sutrikimai 100 4 

Kaip matyti iš pateiktų triukšmo žemėlapių (7.10-2, 7.10-3, 7.10-4 ir 7.10-5 pav.), 

triukšmo lygis neviršys gyvenamiesiems rajonams nustatytos triukšmo normos tiek 

gyvenvietėse prie kelių, tiek esančiose šalia numatytos statybos vietos sanitarinėje 

apsaugos zonoje. Taigi neigiamas triukšmo poveikis sveikatai nenumatomas. 

Esant reikalui, bus matuojamas triukšmo lygis lauke. Esant reikalui, bus sustabdyti 

darbai ir imtasi triukšmo sumažinimo priemonių įgyvendinimo. Vadinasi, statybos 

darbų įtaka artimiausių gyvenamųjų rajonų triukšmo lygiui bus minimali ir laikina. 

Pasibaigus statybos darbams, sumažės ir potencialių triukšmo šaltinių kiekis. Iš statybų 

aikštelės bus išvežtos mašinos bei nutrauktas statybinių medžiagų gabenimas. 

Viduje esančių įrengimų skleidžiamą triukšmą prislopins pastato konstrukcija. Taigi 

naujos AE vidiniai įrenginiai ir mašinos nesukels triukšmo, kuris būtų girdimas 

arčiausiai esančių gyventojų. 

Operatorių patalpos taip pat gali būti pakankamai izoliuotos nuo triukšmo. 

Neradiologinio poveikio santrauka 

Pagrindiniai kokybiniai neradiologinio poveikio šaltiniai yra pateikti aukščiau esančiose 

lentelėse. Didžioji dalis poveikių – minimalūs. 

Taigi, pagrindinis teigiamas poveikis priskirtinas ekonomikai ir socialiniam saugumui, o 

neigiamas poveikis daugiausiai yra neradiologinis ir susijęs su aplinkos tarša ir



2008 10 22 388 

avarijomis, kaip pateikta 7.10-20 lentelėje. Neigiamas poveikis bus sušvelnintas ir taps 

minimalus. 

7.10-20 lent. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis sveikatai. 

Sveikatai 

įtaką 

darantys 

veiksniai 

Veiklos ar 

priemonių 

tipas, 

užkrato 

šaltiniai 

Sveikatą 

Poveikis 

bloginantys 

sveikatai 

veiksniai 

Numatomi 

išanalizuotų 

rodiklių 

pokyčiai 

Neigiamo 

poveikio 

sušvelninimo 

(panaikinimo) 

galimybės 

Komentarai ir 

pastabos 

Statybos etapas 

1. Oro Transportas CO, NOx, 

užterštumas 

SO 2 , VOC, 

dalelių 

išmetimai 

2. Triukšmas Eismas, 

statybų 

mašinos ir 

įrengimai 

3. Avarijų 

rizika 

Eismas 

Susierzinim 

as 

Gali 

padaugėti 

nelaimingų 

eismo įvykių 

keliuose ir 

statybų 

aikštelėje. 

Dažniausiai į 

juos bus 

įtraukti 

darbininkai ir 

vietovės 

šalia kelių. 

Nedidelis Nenustatyti 

dėl mažų 

išmetimų 

Triukšmo 

lygio 

padidėjim 

as 

Padidėjus 

eismui, 

laukiama 

daugiau 

avarijų. 

80-100 metrųStatybų 

atstumu nuo 

kelio centro 

triukšmas 

neviršys 55 

dBA. 

Maždaug 

850 metrų 

atstumu nuo 

statybų 

vietos centro 

esančioje 

valdymo 

vietoje 

triukšmas 

neviršys 55 

dBA. 

Triukšmas už 

sanitarinės 

apsaugos 

zonos 

neviršys 

leidžiamos 

normos. 

Kokybinis 

įvertinimas 

4. Migracija Statybos Kvalifikuotų Nedidelis Kokybinis 

AE 

įvertinimas 

statybininkų 

mašinų ir 

įrengimų 

skleidžiamo 

triukšmo 

kontrolė. 

Eismo 

organizavimas 

ir nauji keliai 

Esant 

galimybei, 

įdarbinti kuo 

Poveikis galioja 

gyventojams. 

Poveikis 

darbuotojams bus 

įvertintas pagal 

profesinės rizikos 

vertinimo 

kompetenciją. 

Poveikis galioja 

gyventojams. 

Poveikis 

darbuotojams bus 

įvertintas pagal 

profesinės rizikos 

vertinimo 

kompetenciją.



2008 10 22 389 

Sveikatai 

įtaką 

darantys 

veiksniai 

Veiklos ar 

priemonių 

tipas, 

užkrato 

šaltiniai 

Sveikatą 

Poveikis 

bloginantys 

sveikatai 

veiksniai 

imigracija iš 

užsienio 

Eksploatavimo etapas 

1. Oro Transportas, CO, NO x , 

užterštumas 

garo katilinė, 

šiluminė 

katilinė ir 

dyzeliniai 

generatoriai 

SO 2 , VOC, 

dalelių 

išmetimai 

2. Triukšmas Eismas, Susierzinim 

ventiliatoriai, as 

turbogenerat 

oriai 

3. Avarijų 

rizika 

4. Migracija 

Galimos 

nedidelės 

neradiologin 

ės 

technologinė 

s avarijos 

Branduolinių 

instaliacijų 

valdymas 

Ugnis, 

neapdorotų 

išmetamųjų 

dujų 

išsiveržimas 

Imigracija 

Numatomi 


rodiklių 

pokyčiai 

Neigiamo 

poveikio 

sušvelninimo 

(panaikinimo) 

galimybės 

daugiau 

vietinės darbo 

jėgos 

Nedidelis 0,1–8,93 % Išmetamųjų 

padidėję dujų 

išmetimai problemos 

savivaldybės nagrinėjimas 

mastu ir 

žymiai 

mažesni 

išmetimai 

šalies mastu 

Nedidelis Triukšmas Apsauga nuo 

neviršys 55 triukšmo 

dBA (nakties 

metu miesto 

rajonuose) 

30-40 metrų 

atstumu nuo 

kelio centro. 

Maždaug 80 

metrų 

atstumu nuo 

valdymo 

vietos centro 

esančioje 

valdymo 

vietoje 

triukšmas 

neviršija 55 

dBA. 

Triukšmas už 

sanitarinės 

apsaugos 

zonos 

neviršys 

leidžiamos 

normos. 

Nedidelis Kokybinis 

įvertinimas 

Nedidelis Kokybinis 

įvertinimas 

Ne mažesnis 

kaip 2 

kilometrų 

atstumas iki 

artimiausių 

gyvenamųjų 

rajonų užkirs 

kelią 

neigiamam 

poveikiui 

Vietinių 

branduolio 

specialistų 

įdarbinimas 

Komentarai ir 

pastabos 

Didelis tokių 

specialistų 

skaičius 

nenumatomas, 

kadangi yra



2008 10 22 390 

Sveikatai 

įtaką 

darantys 

veiksniai 

Veiklos ar 

priemonių 

tipas, 

užkrato 

šaltiniai 

Sveikatą 

Poveikis 

bloginantys 

sveikatai 

veiksniai 

Numatomi 


rodiklių 

pokyčiai 

Neigiamo 

poveikio 

sušvelninimo 

(panaikinimo) 

galimybės 

Komentarai ir 

pastabos 

pakankamai 

vietinių branduolių 

profesionalų, 

turinčių 

kompetencijos 

valdyti AE. 

Tikėtinas neigiamas poveikis apibendrintas 7.10-21 ir 7.10-22 lentelėse. 

7.10-21 lent. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės grupėms. 

Visuomenės grupės 

Veiklos ar 

priemonių 

tipas, užkrato 

šaltiniai 

Grupės dydis Poveikis 

Komentarai ir pastabos 

1. Visuomenės 

grupės (vietiniai 

gyventojai) už 

sanitarinės apsaugos 

zonos ribų 

Statyba ir Sanitarinės 

eksploatavima apsaugos zonos 

s 

ribose nėra 

nuolatinių 

gyventojų. 

Ribota ūkinė 

veikla 

0 

Poveikis sanitarinės apsaugos 

zonos viduje bus minimalus. 

Poveikį už AE sanitarinės 

apsaugos zonos ribos galima 

laikyti nereikšmingu. 

2. Darbuotojai Nurodyta 

skyriuje 

500–1 000 

(-) 

Poveikis darbuotojams dėl 

planuojamos ūkinės veiklos gali 

būti valdoma ir apribojama 

naudojant, kur galima, 

apsaugines priemones, 

nuotoliniu būdu valdomą įrangą, 

tinkamas valdymo procedūras ir 

t.t. Poveikis darbuotojams bus 

optimizuotas techninio 

projektavimo metu ir neviršys 

profesinės sveikatos ir saugos 

reikalavimų nustatytų normų. 

3. Kita Nesusiję 

7.10-22 lent. Kiekybinis poveikių įvertinimas. 

Poveikio ypatumai 

Poveikį 

sukeliantis 

veiksnys 

< 500 

Paveiktų žmonių 

skaičius 

501– 

1000 

Įrodymai (tikimybė), 

įrodymų stiprumas 

> 1001 Aiškūs Tikėtini Galimi 

Trukmė 

Trumpa Vidut. 

(< 1 m.) (1–3 m.) 

Ilga 

(> 3 m.) 

1. Triukšmas + + + 

2. Oro tarša + + +



2008 10 22 391 

7.10.2.2 Radiologinis poveikis 

Poveikio sušvelninimo priemonės 

Radiacinės saugos reikalavimai personalui 

Lietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388; 

2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes darbuotojams. 

· Efektinės dozės riba yra 100 mSv per penkerius metus. 

· Metinės efektinės dozės riba yra 50 mSv; 

· Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 150 mSv per metus. 

· Lygiavertės dozės odai, galūnėms (rankoms ir kojoms) riba yra 500 mSv per metus. 

Ši riba turi būti apskaičiuota vidutiniškai 1 cm2 odos plotui, gaunančiam maksimalią 

apšvitą. 

Įprasta atominių elektrinių praktika yra papildyti norminius reikalavimus vidinėmis 

radiacinės saugos procedūromis. Šios procedūros numato papildomus reikalavimus 

nuolatinės kontrolės ir radiacinio poveikio personalui optimizacijos užtikrinimui. Taip 

pat atsižvelgiama į radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo įgyvendinimą. 

Pavyzdžiui, metinė darbuotojų apšvita kontroliuojama, kad neviršytų 20 mSv, tam, kad 

neviršytų penkerių metų laikotarpio dozės ribinės vertės metinio vidurkio, ir taip 

neatsirastų ypatingų apribojimų darbo veiklai paskesniais metais. 

Radiacinės saugos reikalavimai gyventojams 

Lietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388; 

2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes gyventojams. 

· Efektinės dozės riba yra 1 mSv per metus. 

· Ypatingomis sąlygomis efektinės dozės riba yra 5 mSv per metus su sąlyga, kad per 

penkerių metų laikotarpį vidurkis neviršys 1 mSv per metus; 

· Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 15 mSv per metus. 

· Lygiavertės dozės odai riba yra 50 mSv per metus. Ši riba turi būti apskaičiuota 

vidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunančiam maksimalią apšvitą. 

Optimizuojant radiacinę saugą, nuo šaltinio priklausanti individuali dozė ribojama 

apribotąja doze. Apribotoji dozė kiekvienam šaltiniui turi užtikrinti, kad dozių suma, 

kurią gauna kritinės grupės nariai iš visų kontroliuojamų šaltinių, neviršitų dozės ribinės 

vertės. 

Pagal Lietuvos Respublikos Higienos normą HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003; Nr. 

15-624, 2008, Nr. 35-1251) gyventojų apšvita turi būti apribojama, taikant apribotąją 

dozę projektuojant, eksploatuojant atominius objektus (normaliomis eksploatacijos 

sąlygomis ir planuojamų eksploatacinių avarijų metu) ir nutraukiant jų eksploataciją. Jei 

prie gyventojų apšvitos prisideda daugiau nei vienas kompleksas, visa metinių efektinių 

dozių suma gyventojams iš visų prisidedančių atominių kompleksų turi neviršyti 

apribotosios dozės. Nustatyta apribotoji dozė gyventojams yra 0.2 mSv per metus. 

Pagal Lietuvos Respublikos norminio dokumento LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 

2007, Nr. 138-5693) reikalavimus, jei radionuklidai pasklistų į aplinką keliomis 

trasomis (pvz., oro ir vandens trasomis), ir tos pačios ar skirtingų kritinių gyventojų 

grupių nariai būtų įtakoti, dozė, gaunama iš tam tikros trasos, turi būti ribojama taip, kad 

bendra iš visų trasų gaunamų dozių suma neviršytų apribotosios dozės. Tiesioginės 

išorinės jonizuojančios spinduliuotės poveikis turi būti įvertintas, ir visa dozė (dėl 

radioaktyviųjų išmetų ir tiesioginės apšvitos) kritiniams gyventojų grupės nariams 

neturi viršyti apribotosios dozės.



2008 10 22 392 

Palyginimui galima nurodyti, kad metinės efektinės dozės Lietuvos gyventojams, 

gaunamos dėl gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, svyruoja nuo 1,2 iki 10 

mSv, o vidutinė vertė yra 2,2 mSv. Vidutinės dozių, gaunamų iš pagrindinių gamtinių 

spinduliuotės šaltinių, vertės yra: radonas patalpose – 1 mSv, kosminė radiacija – 0,35 

mSv, statybinės medžiagos patalpose – 0,45 mSv, gamtiniai radionuklidai žmogaus 

kūne – 0,34 mSv. Vidutinė pasaulio gyventojų dozė, gaunama dėl gamtinės radiacijos, 

yra 2,4 mSv per metus. Nustatytos metinės efektinės dozės ribų, apribotosios dozės ir 

dozių, gaunamų iš gamtinių šaltinių, palyginimas pateiktas 7.10-6 paveiksle. Duomenys 

apie gamtinę apšvitą gauti iš Lietuvos radiacinės saugos centro svetainės (RSC 2008). 

7.10-6 pav. Metinės efektinės dozės ribos, apribotoji dozė ir apšvita iš gamtinių 

šaltinių Lietuvoje 

Radiologinis poveikis normaliomis IAE darbo sąlygomis 

Planuojama, kad pirmasis naujosios IAE blokas pradės veikti ne vėliau kaip 2015 m. 

Papildomų blokų, reikalingų tam, kad būtų pasiektas pilnas planuojamas galingumas, 

statyba ir paleidimas priklausys nuo projekto įgyvendinimo grafiko (žr. 1 skyrių). 

Radiologinis poveikis aplinkai normaliomis AE veiklos sąlygomis gali atsirasti dėl 

radioaktyvių išmetimų į orą ir vandenį. AE pastatai ir konstrukcijos, kuriose yra 

radioaktyviųjų medžiagų, gali būti išorinės jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais. 

Radioaktyvūs skysčiai ir dujos, atsirandantys atominėje elektrinėje, yra surenkami, 

sulaikomi, kad sumažėtų jų radioaktyvumas, ir filtruojami. Net po filtravimo į orą ir 

vandenį patenka minimalūs radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Išmetimai į orą patenka 

per ventiliacijos vamzdį, o nuotekos į Drūkšių ežerą patenka po radiacinės kontrolės per 

AE nuotekų nukreipimo ir išleidimo kanalus. 

Esančių ir planuojamų Ignalinos AE kompleksų (laikinųjų panaudoto branduolinio kuro 

saugyklų, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso ir kitų) radiologiniai 

poveikiai, kurie turi būti aptarti bendrojo poveikio įvertinime (iš naujosios AE bei iš 

Ignalinos AE), aptariami 7.11 skyriuje. 

Metiniai radionuklidų išmetimai į aplinką



2008 10 22 393 

Skystųjų į aplinką patenkančių išmetimų įvertinimas pateiktas 7.1 skyriuje. Metiniai 

skystųjų radioaktyviųjų medžiagų išmetimai į Drūkšių ežerą apibendrinami pagal 

skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi technologinėmis alternatyvomis. 

Į orą išmetamų radionuklidų vertinimas pateiktas 7.2 skyriuje. Metiniai radionuklidų 

išmetimai į orą apibendrinami pagal skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi 

technologinėmis alternatyvomis. 

Šie duomenys naudojami kaip pagrindas gyventojų galimai apšvitai apskaičiuoti . 

Kritinės gyventojų grupės narių metinės apšvitos apskaičiavimo metodas 

Kritinės gyventojų grupės narių radiacinė apšvita IAE apylinkėse dėl nustatytų 

radionuklidų išmetimų į orą ir į Drūkšių ežerą buvo apskaičiuota, naudojant išmetimų 

konvertavimo į dozes faktorius, kaip rekomenduojama normatyviniame dokumente 

LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693). Šie specifiniai radionuklidų 

konversijos faktoriai pateikia sąryšį tarp radionuklidų specifinių nuolatinių ilgalaikio 

aktyvumo išmetimų į aplinką ir dozės, kurią gauna kritinės grupės narys didžiausios 

numatytos apšvitos vietoje. Konversijos faktoriai išvedami, atsižvelgiant į specifinius 

aplinkos komponentus ir tai vietai būdingą kritinių grupės narių gyvenimo būdą bei 

maitinimosi savybes kartu su visomis tiesiogiai susijusiomis išorinės ir vidinės apšvitos 

trasomis. 

Normatyvinis dokumentas yra paremtas keliomis nuorodomis; viena svarbių nuorodų 

yra Nedveckaitė ir kt. 2000. Šis dokumentas apibūdina matematinius modelius, 

įgyvendinamus, norint įvertinti išmestų radionuklidų elgesį kritinės grupės narių 

sudėtinėse dalyse ir mitybos grandinėse bei įpročiuose. 

Buvo nustatyti konversijos faktoriai dviems kritinėms grupėms, besiskiriančioms savo 

gyvenimo būdu ir veikla. Tai apima ūkininkus, gyvenančius Ignalinos AE apylinkėse 

pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, ir žvejus, žvejojančius Drūkšių ežere. 

Išmetimų į orą atveju atmosferinė sklaida buvo paskaičiuota, naudojant Gauso debesies 

modelį, kuris vetina atspindį nuo žemės paviršiaus ir nuo maišomo sluoksnio viršaus. 

Buvo naudojami nacionaliniai ilgalaikiai meteorologiniai duomenys (vėjo greitis ir 

kryptis, oro temperatūra, debesuotumas, debesų aukštis ir krituliai) iš artimiausios 

meteorologinės stoties panašioje vietovėje (15 km nuo Ignalinos AE). Buvo padaryti 

pataisymai, įvertinant vėjo greitį išmetimo kamino aukštyje ir debesies pakilimą. 

Buvo atsižvelgta į radionuklidų susikaupimą per 40 metų laikotarpį ant iš pradžių 

neužteršto žemės paviršiaus. Radionuklidų koncentracijos pačiomis nepalankiausiomis 

sąlygomis žemės ūkio ir gyvūniniuose produktuose buvo paskaičiuotos, naudojant 

tiesinį pernašos modelį. Apskaičiuojant metinę išorinę ir vidinę dozę, kurią dėl 

išmetimų į orą gauna kritinė ūkininkų grupė, svarbiausios yra šios apšvitos trasos: 

apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl radionuklidų 

nusėdimo ant žemės ir radionuklidais užterštų maisto produktų suvartojimo. Buvo 

priimta, kad ši kritinė grupė šalia IAE gyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. 

Skystųjų medžiagų išmetimo į aplinkąatveju, tikėtina, kad didžiausia radionuklidų 

koncentracija bus aušinimo vandens išleidimo kanale Drūkšių ežere. Taigi, 

radionuklidų, išmetamų į vandenį iš AE, dozės daugikliai buvo apskaičiuoti žvejams, 

žvejojantiems šioje zonoje, arba sodininkams, naudojantiems Drūkšių ežero vandenį 

sodų laistymui. Buvo nustatyta metinė kritinės žvejų grupės apšvita šiomis apšvitos 

trasomis: apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl 

radionuklidų susikaupimo ant ežero kranto ir žuvų suvartojimo. Taip pat buvo nustatyta 

mažų priemiesčio sodų sodininkų, esančių netoli Drūkšių ežero ir naudojančių šio ežero



2008 10 22 394 

vandenį laistymui, apšvita. Daugumai radionuklidų dozės daugikliai žvejų apšvitai yra 

didesni, lyginant su sodininkų apšvita. 

Kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės 

Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radionuklidų išmetimo į 

orą pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-23 lentelėje. Priklausomai 

nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus metinės dozės kinta nuo 

1,24 iki 10,3 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija pasiekiama ne 

visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams. Tačiau tikėtina, 

kad trūkstamų tipų reaktorių išmetimų į orą dozių vertės bus panašios. 

Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) 

pateikiami dozės daugikliai radionuklidų išmetimams iš 150 m aukščio ventiliacijos 

kamino. LAND 42-2007 yra pastaba, kad išmetimų iš perpus žemesnio kamino atveju 

(75 m aukštyje) dozės daugikliai turi būti dauginami iš 3,4. Kadangi šioje PAV 

ataskaitoje nagrinėjamų tipų reaktoriai neturi ventiliacijos kaminų, aukštesnių kaip 75 

m, todėl yra naudojami dozės daugikliai, padauginti iš 3,4, o metinė gyventojų kritinės 

grupės narių apšvita apskaičiuota išmetimams iš 75 m aukščio ventiliacijos kamino. 

7.10-23 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamos 

dėl radionuklidų išmetimo į orą. 

Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičius 

ABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR 

1300 1550 1100 1660 750 1700 

2 2 3 2 4 2 

Radionuklidas 

Metinė efektinė dozė, Sv 

Ar-41 8.50E-10 9.69E-13 4.28E-09 4.28E-09 ni 4.28E-09 

Ba-140 3.23E-09 2.53E-09 5.03E-11 5.03E-13 ni 5.03E-11 

C-14 5.10E-07 5.30E-07 4.05E-07 4.05E-07 1.57E-06 4.05E-07 

Ce-141 8.43E-11 6.60E-11 3.84E-13 1.19E-13 ni 3.84E-13 

Co-58 3.33E-10 1.38E-10 3.18E-09 6.63E-11 ni 3.18E-09 

Co-60 9.32E-08 6.15E-08 6.22E-08 7.89E-10 ni 6.32E-08 

Cr-51 7.07E-11 4.22E-12 1.23E-12 1.95E-13 ni 1.23E-12 

Cs-134 6.49E-08 5.03E-08 2.40E-08 5.00E-10 ni 2.40E-08 

Cs-136 3.14E-10 2.10E-10 4.49E-11 1.74E-11 ni 4.49E-11 

Cs-137 1.43E-07 1.10E-07 5.44E-08 1.36E-09 ni 5.44E-08 

Cs-138 6.22E-14 8.40E-16 ni ni ni ni 

Fe-59 1.33E-10 8.57E-11 1.29E-11 4.59E-12 ni 1.29E-11 

H-3 1.65E-08 1.71E-08 7.92E-08 4.08E-08 1.01E-06 4.08E-08 

I-131 1.83E-06 2.88E-06 8.47E-07 6.19E-08 3.81E-09 2.96E-08 

I-132 6.60E-09 4.79E-09 1.21E-09 ni ni ni 

I-133 4.08E-07 3.15E-07 ni 7.65E-09 ni 1.53E-08 

I-134 3.38E-09 2.56E-09 ni ni ni ni 

I-135 4.56E-08 3.13E-08 ni ni ni ni 

Kr-85m 3.18E-10 2.65E-10 5.44E-10 2.26E-09 ni ni 

Kr-87 2.06E-09 3.21E-09 1.23E-09 4.32E-09 ni ni 

Kr-88 8.09E-09 1.26E-08 9.83E-09 3.84E-08 2.83E-13 ni 

Kr-89 2.48E-08 3.91E-08 ni ni ni ni 

La-140 1.37E-11 2.63E-13 ni ni ni ni 

Mn-54 2.18E-09 1.60E-09 1.73E-10 2.30E-11 ni 1.73E-10 

Mo-99 3.22E-10 2.43E-10 ni ni ni ni 

Na-24 6.63E-11 2.40E-13 ni ni ni ni 

Nb-95 3.81E-10 2.99E-10 1.13E-10 1.90E-12 ni 1.13E-10 

Np-239 2.54E-11 4.79E-13 ni ni ni ni 

Pr-144 3.09E-16 5.98E-18 ni ni ni ni 

Rb-89 9.79E-15 1.23E-16 ni ni ni ni



2008 10 22 395 



1300 1550 1100 1660 750 1700 

2 2 3 2 4 2 

Radionuklidas 


Ru-103 3.40E-10 2.72E-10 7.75E-12 1.65E-12 ni 7.75E-12 

Ru-106 1.86E-11 3.57E-13 7.65E-11 7.65E-13 ni 7.65E-11 

Sr-89 8.57E-10 6.05E-10 4.52E-10 2.41E-11 ni 4.52E-10 

Sr-90 6.19E-10 1.82E-10 1.06E-08 5.54E-10 ni 1.06E-08 

Sr-91 2.14E-12 3.88E-14 ni ni ni ni 

Te-132 6.90E-13 1.39E-14 ni ni ni ni 

Xe-131m 4.22E-11 2.43E-12 1.47E-09 ni ni 2.13E-10 

Xe-133 7.28E-09 2.54E-09 1.39E-08 2.60E-08 ni n/a 

Xe-133m 2.39E-13 6.43E-15 2.41E-10 5.00E-10 ni 5.54E-12 

Xe-135 1.04E-08 1.49E-08 7.48E-09 2.72E-08 ni 4.52E-11 

Xe-135m 1.28E-08 1.93E-08 2.20E-10 4.42E-10 ni 1.26E-10 

Xe-137 5.68E-09 8.67E-09 ni ni ni 4.42E-11 

Xe-138 3.74E-08 5.44E-08 5.20E-10 1.04E-09 ni 8.67E-11 

Zn-65 1.14E-07 7.82E-08 ni ni ni ni 

Zr-95 1.29E-10 9.76E-11 8.06E-11 8.06E-13 ni 8.06E-11 

Visa dozė iš vieno 

bloko 3.35E-06 4.25E-06 1.53E-06 6.22E-07 2.58E-06 6.49E-07 

Visa dozė iš visų blokų 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06 

ni – nėra informacijos 

Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radioaktyvių skysčių 

išleidimo į Drūkšių ežerą, pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-24 

lentelėje. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus, 

metinės dozės kinta nuo 0,9 iki 40,4 µSv. Kaip jau buvo minėta, laisvai prieinama 

informacija pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, 

tipams. Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į orą 

bus panašios. 

7.10-24 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamos 

dėl radioaktyvių skysčių išleidimo į Drūkšių ežerą. 



1300 1550 1100 1660 750 1700 

2 2 3 2 4 2 

Radionuklidas 


Ag-110m 3,05E-10 ni 9,71E-10 4,07E-10 ni 1,67E-09 

Ba-140 1,94E-10 2,33E-10 1,57E-09 1,20E-09 ni 1,65E-09 

C-14 1,84E-08 ni ni 0,00E+00 ni ni 

Ce-141 7,10E-12 4,14E-12 5,33E-12 2,96E-12 ni 1,72E-11 

Ce-144 2,46E-09 ni 4,09E-09 1,68E-09 ni 7,25E-09 

Co-58 8,66E-11 4,24E-10 3,23E-09 1,44E-09 1,73E-08 9,43E-09 

Co-60 4,04E-07 4,00E-08 1,95E-08 7,99E-09 9,42E-08 6,22E-07 

Cr-51 3,42E-11 5,77E-11 8,21E-12 4,44E-12 2,59E-11 2,66E-11 

Cs-134 1,67E-06 1,86E-07 2,72E-06 7,12E-07 ni 3,29E-06 

Cs-136 2,36E-09 3,04E-09 4,66E-09 2,29E-09 ni 1,63E-07 

Cs-137 7,90E-07 1,60E-07 1,18E-06 3,11E-07 ni 1,60E-06 

Fe-59 6,29E-11 4,40E-11 1,26E-10 0,00E+00 ni 1,45E-09 

H-3 7,77E-08 1,81E-08 1,31E-06 2,63E-06 6,83E-06 2,07E-06 

I-131 2,36E-09 3,10E-09 1,05E-08 2,52E-08 ni 1,48E-09 

I-132 4,52E-12 1,42E-12 2,85E-12 2,09E-12 ni 5,39E-13



2008 10 22 396 



1300 1550 1100 1660 750 1700 

2 2 3 2 4 2 

Radionuklidas 


I-133 5,55E-10 1,17E-09 3,72E-10 1,94E-09 ni 4,50E-11 

I-134 1,07E-12 2,52E-14 5,09E-13 0,00E+00 ni 5,60E-14 

I-135 5,00E-11 3,60E-11 3,31E-11 9,99E-11 ni 5,19E-12 

La-140 1,07E-11 ni 4,67E-10 4,78E-10 ni 5,03E-10 

Mn-54 7,89E-09 4,85E-10 3,94E-09 1,64E-09 2,13E-07 1,37E-08 

Mn-56 1,41E-11 4,81E-12 ni ni ni ni 

Mo-99 1,01E-11 3,66E-11 6,96E-12 ni ni 2,08E-11 

Na-24 4,58E-11 8,32E-11 2,65E-11 9,93E-11 ni 7,65E-11 

Nb-95 5,18E-08 1,04E-09 1,09E-08 5,18E-09 2,93E-06 1,04E-07 

Np-239 2,99E-11 1,06E-10 2,31E-12 5,58E-12 ni 5,10E-12 

Pr-143 9,14E-14 6,33E-12 9,14E-12 3,52E-12 ni 5,55E-12 

Ru-103 5,73E-12 1,27E-12 1,57E-10 7,96E-11 ni 1,08E-10 

Ru-106 2,01E-10 ni 8,70E-08 3,67E-08 ni 5,56E-08 

Sr-89 6,11E-11 1,22E-10 5,55E-11 2,78E-11 ni 8,33E-11 

Sr-90 2,47E-09 1,41E-09 7,03E-10 ni ni 1,27E-09 

Te-132 6,81E-11 3,40E-10 4,08E-09 8,17E-09 ni 8,00E-09 

Y-91 2,48E-11 3,16E-11 ni ni ni 2,03E-11 

Zn-65 4,66E-09 2,34E-08 2,12E-08 8,81E-09 ni 1,14E-08 

Zr-95 1,65E-10 3,92E-12 4,51E-11 2,55E-11 ni 2,55E-10 

Visa dozė iš 

vieno bloko 

3,04E-06 4,40E-07 5,38E-06 3,75E-06 1,01E-05 7,96E-06 

Visa dozė iš 

visų blokų 

6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05 

ni – nėra informacijos 

Radiacinio poveikio gyventojams normaliomis naujos AE darbo sąlygomis santrauka 

Suminė metinė kritinės gyventojų grupės narių apšvita, gaunama dėl radioaktyvių 

išmetimų (patenkančių į orą ir skystų) į aplinką pagal skirtingus reaktorių tipus su 

sumine galia neviršyjančia 3400 MW e yra apibendrinama 7.10-25 lentelėje. 

Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus, metinės 

dozės kinta nuo 8,74 iki 50,7 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija 

pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams. 

Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į aplinką bus 

panašios. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nustatytoji apribotoji dozė gyventojams yra 

0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozės, gaunamos normaliomis naujosios AE darbo 

sąlygomis bus maždaug 4 kartus mažesnės už apribotąją dozę. Taip pat reikia atkreipti 

dėmesį į tai, kad metiniai radioaktyvių nuotekų išmetimai į aplinką apskaičiuojami, 

naudojant konservatyvias prielaidas. Faktiniai išmetimai iš veikiančių AE dažniausiai 

yra mažesnės už apskaičiuotas vertes.



2008 10 22 397 

7.10-25 lent. Bendra kritinės gyventojų grupės narių gaunama dozė, dėl 

radionuklidų išmetimų į aplinką. 

Radioaktyvios 

nuotekos 



1300 1550 1100 1660 750 1700 

2 2 3 2 4 2 


Pernešamos oru 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06 

Skystos 6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05 

Bendra dozė 1.28E-05 9.38E-06 2.07E-05 8.74E-06 5.07E-05 1.72E-05 

Profesinės apšvitos santrauka, remiantis egzistuojančių AE eksploatavimo patirtimi 

Turbūt daugiausiai informacijos apie profesinės apšvitos dozes įvairiose atominėse 

elektrinėse surinkta Branduolinės energijos agentūros (NEA) Informacinės profesinės 

apšvitos sistemoje (ISOE). Taigi, šiame skyriuje pateikta informacija yra trumpa 

naujausios ISOE ataskaitos (OECD, 2008) santrauka. 

Nuo 1992 m. ISOE, kurią bendrai finansuoja OECD/NEA ir TATENA, remia 

darbuotojų dozių optimizaciją atominėse elektrinėse. Įvairiais informacijos skalidos 

būdais atominių elektrinių radiacinės saugos profesionalai ir nacionalinės priežiūros 

institucijos visame pasaulyje keičiasi patirtimi bei yra publikuojami svarbius techniniai 

šaltiniai. 

Vienas svarbiausių ISOE programos aspektų yra metinės profesinės apšvitos tendencijų 

stebėjimas atominių elektrinių kompleksuose visame pasaulyje tam, kad galima būtų 

nustatyti gaires, padaryti lyginamąją analizę ir pasikeisti patirtimi tarp ISOE narių. 

Naudodamiesi ISOE duomenų baze, kurioje yra metinės profesinės apšvitos duomenys, 

teikiami visų dalyvaujančių įstaigų, ISOE nariai gali atlikti įvairius bandymus ir 

tendencijų analizes pagal šalis, reaktorių tipus ar kitus kriterijus, tokius, kaip susijusių 

blokų grupavimas. Žemiau esančioje santraukoje pateikti pagrindiniai profesinės 

apšvitos dozių atominėse elektrinėse bendrųjų tendencijų punktai. 

2006 m. pabaigoje ISOE programoje dalyvavo 71 įmonė iš 29 šalių (336 eksploatuojami 

blokai, 42 uždaryti blokai) kartu su prižiūrinčiomis institucijomis iš 25 šalių. ISOE 

profesinės apšvitos duomenų bazėje buvo informacija apie profesinės apšvitos lygius ir 

tendencijas iš 401 eksploatuojamo reaktoriaus 29 šalyse, o tai sudaro maždaug 91 % 

pasaulyje eksploatuojamų komercinių atominių reaktorių. 7.10-26 lentelėje 

apibendrinamas dalyvavimas pagal reaktoriaus tipą ir statusą. 

7.10-26 lent. Reaktorių, įtrauktų į ISOE duomenų bazę, skaičius. 

Veikiančių reaktorių, įtrauktų į 

ISOE duomenų bazę, skaičius 

Neabejotinai sustabdytų 

reaktorių, įtrauktų į ISOE 

duomenų bazę, skaičius 

Bendras reaktorių, įtrauktų į 

ISOE duomenų bazę, skaičius 

PWR BWR PHWR GCR LWGR Kitas 

Iš 

viso 

262 88 28 22 1 0 401 

26 15 2 31 4 2 80 

288 103 30 53 5 2 481 

Vidutinės metinės kolektyvinės dozės už 2006 m. santrauka pagal reaktorių tipus 

veikiantiems reaktoriams pateikiama 7.10-27 lentelėje.

7.10-27 lent. Vidutinių kolektyvinių dozių santrauka 2006 m. 

Reaktorių tipai 



2008 10 22 398 

2006 m. vidutinė 

metinė 

kolektyvinė dozė 

(žmogui•Sv) 

2004-2006 m. 

(žmogui•Sv): 

trejų metų nuolat 

atnaujinamas 

vidurkis 

Aukšto spaudimo vandens reaktoriai (PWR/VVER) 0,71 0,75 

Verdančio vandens reaktoriai (BWR) 1,32 1,41 

Aukšto spaudimo sunkaus vandens reaktoriai 

(PHWR/CANDU) 

1,15 1,06 

Visi reaktoriai, įskaitant šaldomus dujomis (GCR) ir 

lengvo vandens grafitinius reaktorius (LWGR) 

0,85 0,88 

7.10-28 ir 7.10-29 lentelėse pateikiamos apšvitos tendencijos per pastaruosius trejus 

metus visiems reaktorių tipams, išreikštos kaip atitinkamai vidutinės metinės ir trejų 

metų nuolat atnaujinamos metinės kolektyvinės dozės. Šie rezultatai visų pirma yra 

paremti duomenimis, kurie buvo pateikti ir užregistruoti ISOE duomenų bazėje per 

2007 m. ir papildyti individualiomis šalių ataskaitomis. 

7.10-28 lent. Vidutinės metinės kolektyvinės dozės blokuose pagal reaktorių tipus 

2004-2006 m. (žmogui•Sv). 

Pasaulinis 

PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR 

vidurkis 

2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 

0.77 0.77 0.71 1.46 1.47 1.31 0.84 1.19 1.15 0.04 0.06 0.12 3.41 2.11 3.06 0.89 0.91 0.85 

7.10-29 lent. Trejų metų nuolat atnaujinamas metinių kolektyvinių dozių blokuose 

pagal reaktorių tipus vidurkis 2002-2006 m. (žmogui•Sv). 

PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

Pasaulinis 

vidurkis 

0.84 0.80 0.75 1.64 1.57 1.41 0.96 1.05 1.06 0.07 0.06 0.07 4.03 3.49 3.00 0.99 0.95 0.88 

‘02- 

‘04 

’03- 

‘05 

’04- 

‘06 

7.10-7 paveiksle parodyti 2006 m. duomenys juostinėje diagramoje nuo aukščiausios iki 

žemiausios vidutinės dozės pagal skirtingus reaktorių tipus. 7.10-8 paveiksle parodytos 

vidutinių kolektyvinių dozių tendencijos pagal reaktorių tipus 1992-2006 m., o 2006 m. 

vidutinės metinės dozės yra pakankamai mažos. 7.10-7 paveiksle „reaktorių skaičius“ 

reiškia reaktorių blokų, kurių tų metų duomenys buvo pateikti ataskaitose.



2008 10 22 399 

7.10-7 pav. 2006 m. vidutinės kolektyvinės dozės pagal reaktoriaus tipą. 

7.10-8 pav. Vidutinė kolektyvinė dozė reaktoriuje visuose eksploatuojamuose 

reaktoriuose pagal reaktorių tipus 1992-2006 m. (Pastaba: Įterptas grafikas parodo vidutinę 

kolektyvinę dozę LWGR tipo reaktoriuose). 

Europoje vidutinė kolektyvinė dozė vienam PWR ir VVER tipo reaktoriui 2006 m. 

buvo maždaug 0,58 žm.·Sv viename reaktoriui; daugumoje šalių tendencija buvo stabili 

arba mažėjo per pastaruosius trejus metus. Vidutinė kolektyvinė dozė vienam BWR tipo 

reaktoriui Europoje 2006 m. buvo maždaug 1,00 žm.·Sv. Trejų metų nuolat atnaujinamo 

metinės kolektyvinės dozės vidurkio tendencija, kuri geriau atspindi bendrą dozės 

tendenciją, rodo nežymų sumažėjimą PWR ir VVER tipo reaktoriuose: vertė krito nuo 

0,74 žm.·Sv viename reaktoriui 2002-2004 m. iki 0,65 žm.·Sv viename reaktoriui 2004-



2008 10 22 400 

2006 m. Tendencija BWR tipo reaktoriuose atrodo stabilesnė: 1,01 žm.·Sv viename 

reaktoriui 2002-2004 m. ir 1,00 žm·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Trejų metų 

nuolat atnaujinami metinės kolektyvinės dozės vidurkiai vienam BWR tipo reaktoriui 

yra labai panašūs visose Europos šalyse, mažiausia vertė yra Švedijoje (0,91 žm.·Sv, 

didžiausia – Šveicarijoje (1,08 žm.·Sv). 

Apskritai, metinė vidutinė kolektyvinė dozė vienam veikiančiam reaktoriaus blokui 

nuolat mažėjo per laikotarpį, kuris buvo tirtas ISOE duomenų bazėje, ir 2006 m. 

vidurkiai išlaiko lygį, pasiektą per pastaruosius keletą metų. Nepaisant kai kurių metinių 

svyravimų buvo išlaikyta aiški kolektyvinės dozės mažėjimo tendencija daugumoje 

reaktorių. 

Smulkesnį aptarimą ir dozių tendencijų įvairiose šalyse analizes galima rasti (OECD, 

2008). Tačiau pažymima, kad dėl sudėtingų kolektyvines dozes įtakojančių parametrų ir 

bendradarbiaujančių elektrinių įvairovės, aukščiau pateikta diskusija ir skaičiai 

neparemia jokių išvadų, susijusių su radiacinės saugos funkcionavimo kokybe aukščiau 

paminėtose šalyse. 


7.10.3.1 Neradiologinio poveikio pasekmių sumažinimas 

Nauja AE bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų 

reikalavimus. Ankstesniuose 7.10.2.1 ir 7.10.2.2 poskyriuose išvardinti visi skirtingi 

naujos AE poveikio gyventojų sveikatai tipai, ir kai kuriems tipams nurodomos ir 

poveikio sumažinimo priemonės. Daugelis veiksmų ir techninių sprendimų, kaip 

apsaugoti ir sumažinti neigiamus poveikius, bus nustatyti detaliau naujos AE 

projektavimo metu. 

Gyventojų sveikatą įtakojantys veiksniai, kuriuos nauja AE gali veikti neigiamai ją 

statant ar eksploatuojant, yra oro kokybė, triukšmas, avarijų (statybos ir eismo) rizika, 

migracija, alkoholio suvartojimas ir nusikalstamumas. 

Naujos AE poveikio oro kokybei mažinimo priemonės apibūdinamos 7.2.3. poskyryje. 

Čia aptariamos taip pat ir eismo į ir iš naujosios AE poveikio sumažinimo priemonės. 

Kadangi karšto vandens ir garo katilinės nėra ūkinės veiklos, vertinamos šiame PAV, 

dalis, jų poveikiai ir sumažinimo priemonės apibūdinami juos liečiančiuose PAV 

(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a; Ignalinos AE 

eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b). 

Naujos AE statybinės veiklos triukšmo poveikius galima sumažinti, pasirenkant laiką 

ypatingai triukšmingiems ar blaškantiems veiksmams atlikti darbo dienomis ir dienos 

metu. Panašiai, jei reikia, galima pasirinkti ir didelio eismo, vykstančio į statybų 

aikštelę, laikui. Triukšmo lygius galima sumažinti naudojant ir triukšmo barjerus. 

Mechanizmų ir įrengimų sukeliamą triukšmą naujos AE eksploatavimo metu galima 

efektyviai sumažinti, pasirenkant statybines technologijas ir pastatų medžiagas. Taip pat 

triukšmo šaltinius galima izoliuoti gaubtais, arba, jei reikia, juose galima įtaisyti garso 

slopintuvus. Dėl vibracijų kylantį triukšmą galima sumažinti, pastatant vibruojančiuos 

įrenginius ant lankstaus pagrindo. 

Naujos AE poveikį eismo saugumui galima sumažinti atitinkamu eismo planavimu ir 

kontrole. Statant ir eksploatuojant naują AE eismo kiekį galima sumažinti, 

organizuojant autobusų transportą naujos AE darbuotojams. Statybos metu galima 

pastatyti specialias apgyvendinimo patalpas šalia statybos aikštelės tam, kad būtų



2008 10 22 401 

sumažintas eismo kiekis. Statybos metu galima sudaryti tvarkaraštį specialiam 

transportui, kad šis važinėtų ne tomis valandomis, kai yra kasdieninis eismo piko metas. 

Profesinės rizikos veiksniai ir būdai jiems sumažinti yra atskirai apibūdinami 7.10.2.1 ir 

7.10.2.2 poskyriuose. 

Neigiamų socialinių poveikių, tokių, kaip įvairios socialinės problemos, atsirandančios 

dėl laikino statybinės darbo jėgos atsikraustymo į tą sritį, sumažinimas turi būti 

įvertintas iš anksto, planuojant šį projektą. Neigiamus poveikius galima sumažinti, 

bendradarbiaujant naujos AE organizatoriui ir šalia esančioms savivaldybėms. Galima 

suderinti įvairią darbuotojų laisvalaikio veiklą, o darbuotojams užsieniečiams galima 

duoti patarimų apie vietinę kultūrą ir įpročius. 

7.10.3.2 Radiologinio poveikio pasekmių sumažinimas 

Aplink naujosios AE aikštelę bus sukurta sanitarinė apsaugos zone (SAZ), kur nebus 

jokių nuolatinių gyventojų, ir ekonominė veikla bus. Radiologinis poveikis gyventojų 

sveikatai sanitarinės apsaugos zonoje bus minimalus ir neviršys ribų, nurodomų 

radiacinės saugos reikalavimuose. Už sanitarinės apsaugos zonos ribų poveikį galima 

laikyti nereikšmingu. SAZ įkūrimo tvarka aprašyta „Sanitarinių apsaugos zonų ribų 

nustatymo ir režimo taisyklėse“ (Valstybės žiniose, 2004, Nr. 134-4878). Reikia 

pabrėžti, kad terminai, naudojami srities aplink naująją AE pavadinimui ir šios srities 

dydžio nustatymui įvairiose šalyse skiriasi. Terminas „Sanitarinė apsaugos zona“ buvo 

naudojamas buvusioje Tarybų Sąjungoje, ir tipiškai tokios zonos aplink atominę 

elektrinę spindulys Tarybų Sąjungoje buvo 3 km. Dabartinė Ignalinos AE taip pat turi 3 

km spindulio SAZ. Kiti terminai, tokie, kaip „uždrausta zona“ (angl. exclusion area) ar 

„elektrinės aikštelė“, yra naudojami JAV ir Suomijos įstatymuose. 7.10-30 lentelėje 

pateikiama zonų aplink AE sukūrimo reikalavimų ir kriterijų įvairiose šalyse santrauka. 

Kritinės gyventojų grupės narių apšvitos skaičiavimai pagal normatyvinį dokumentą 

LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nerodo dozės kitimo 

priklausomai nuo atstumo. Todėl pagal TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 

„Bendrieji modeliai, naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio 

vertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19) rekomendacijas atlikti papildomi dozės skaičiavimai 

SAZ dydžio pagrindimui. Dozių, kurias sąlygoja išlakos į atmosferą, skaičiavimų 

rezultatai pateikti 7.10-9 paveiksle. Remiantis LAND 42-2007, jei skirtingi išmetamų 

radionuklidų srautai (į aplinkos orą ir vandenį) gali sąlygoti tos pačios ar skirtingos 

kritinės grupės narius, kiekvienam radionuklidų srautui turi būti taikoma dozės vertė, 

lygi pusei apribotosios dozės (t. y. 0,1 mSv per metus). Todėl, apribotoji dozė, kurią 

sąlygoja į oro išmesti radionuklidai ir pagal kurią parenkamas SAZ dydis, priimta lygi 

0,1 mSv per metus. Reikia pažymėti, kad apskaičiuota kritinės gyventojų grupės narių 

maksimali metinė apšvita sąlygota radionuklidų išmetimų į vandenį yra apie 0,040 mSv 

(žr. 7.10-24 lent.). Ši reikšmė neviršija apribotosios dozės taikomos radionuklidų srautui 

į vandenį. 

Nagrinėjami tik dviejų tipų reaktoriai - CANDU-6 and ESBWR, kadangi jie sąlygoja 

didžiausias dozes gyventojų kritinės grupės nariams pagal 7.10-23 lent. Kaip matyri iš 

7.10-9 pav., didesnes dozes dėl radioaktyviųjų išmetimų į orą sąlygoja keturi CANDU-6 

blokai, lyginant su dvejais ESBWR blokais. Santykis tarp CANDU-6 ir ESBWR 

sąlygojamų dozių – apytiksliai 6,3. Abiem atvejais didžiausios dozės stebimos 800 m 

spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį. Apšvitos dozė mažėja, didėjant atstumui, o 

taške, esančiame už 1 km nuo šaltinio, sudaro apie 3,30E-04 Sv/metai CANDU-6 

reaktoriui ir apie 5,25E-05 Sv/metai – ESBWR. Ties 3 km riba nuo išmetimo vietos 

dozės sudaro 6,3E-05 Sv/metai bei 1,0E-05 Sv/metai atitinkamai CANDU-6 ir ESBWR



2008 10 22 402 

reaktoriams. Todėl remiantis šiais vertinimais, priklausomai nuo reaktoriaus tipo 

naujosios AE SAZ dydis turėtų būti nuo 1 km iki 3 km. 

Siūlomos aikštelės naujajai AE yra dabartinėje IAE pramoninėje aikštelėje ir sanitarinės 

apsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės sanitarinės 

apsaugos zonos ribų yra maždaug 1,5 km. Taigi, priklausomai nuo reaktoriaus tipo gali 

reikėti priimti naujus apribojimų ar žmonių perkėlimą iš naujosios AE SAZ. 

7.10-9 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo.

7.10-30 lent. Zona aplink atominę elektrinę. 

Sanitarinė apsaugos zona 

(Valstybės žinios, 1996, 

Nr. 119-2771) 

Sanitarinė apsaugos zona 

- tam tikra teritorija arba 

radioaktyviojo užteršimo 

vieta, kurioje apšvitinimo 

lygis branduolinės 

energetikos objekto 

normalaus eksploatavimo 

sąlygomis gali viršyti 

leistinas normas. 

Iki objekto eksploatacijos 

pradžios iš sanitarinės 

apsaugos zonos teritorijos 

Vyriausybės nustatyta 

tvarka iškeldinami visi 

gyventojai. Joje draudžiama 

su objekto eksploatacija ar 

aptarnavimu nesusijusi 

veikla ir įrenginių bei 

pastatų statyba. Žemė, 

miškas ir vandens telkiniai, 

esantys sanitarinėje 

apsaugos zonoje, gali būti 

naudojami ūkio reikalams 

tik gavus objektą 

eksploatuojančios 

organizacijos sutikimą ir 

Aplinkos apsaugos 

ministerijos bei Sveikatos 

apsaugos ministerijos 

leidimus. 

Pagal (Valstybės žinias, 

2004, Nr. 134-4878) 

apribotoji dozė gyventojams 

(0,2 mSv/per metus) neturi 

būti viršijama prie SAZ ribų 

normaliomis naujosios AE 

eksploatavimo sąlygomis. 

Uždrausta zona (10 CFR) 

Uždrausta zona reiškia reaktorių 

supančią zoną, kurioje 

reaktoriaus operatorius turi teisę 

apspręsti veiklą, įskaitant 

darbuotojų ir nuosavybės 

iškeldinimą iš tos srities. Šią 

zoną gali kirsti plentas, 

geležinkelis ar vandens kelias su 

sąlyga, kad jie nėra taip arti 

objekto, jog trukdytų normaliai 

objekto eksploatacijai, ir jei 

efektyviai suderinama eismo 

kontrolė plentu, geležinkeliu ar 

vandens keliu, kad, jei kiltų 

avarinė situacija, galima būtų 

apsaugoti gyventojų sveikatą ir 

užtikrini saugą. Gyvenimas šalia 

uždraustosios zonos turėtų būti 

uždraustas. Bet kokiu atveju, 

kilus būtinybei reikia būti 

pasiruošus perkelti gyventojus. 

Uždraustoje zonoje leidžiama 

veikla, nesusijusi su reaktoriaus 

eksploatacija su tam tikrais 

apribojimais, su sąlyga, kad 

nebus jokių pastebimų pavojų 

gyventojų sveikatai ir saugai. 

Uždrausta zona turi būti tokio 

dydžio, kad žmogus, būdamas 

dvi valandas bet kurioje jos ribų 

vietoje iš karto po dalijimosi 

produktų išmetimo pradžios 

suminė apšvitos dozė visam 

kūnui neviršytų 25 rem, arba 

suminė dozė skydliaukėje dėl 

jodo apšvitos, neviršytų 300 rem. 



2008 10 22 403 

Elektrinės aikštelė (YVL 

1.10) 

Atominės elektrinės 

aikštelė apima maždaug 

vieno kilometro atstumą 

nuo objekto. Ji apibūdinama 

kaip vieta, kur, kaip taisyklė, 

leidžiama tik veikla, susijusi 

su atomine elektrine. 

Nuolatinis gyvenimas 

draudžiamas, ir leidžiamas 

tik labai ribotas darbuotojų 

ar laisvalaikio 

apgyvendinimas. Leidimo 

turėtojas, atsakingas už 


eksploataciją, turi 

sprendimo teisę visai veiklai 

toje vietoje ir, jei yra 

būtinybė, gali iš aikštelės 

pašalinti žmones, 

neturinčius leidimo, ar 

neleisti tokiems žmonėms 

įeiti. Elektrinės aikštelėje 

gali būti vykdoma kitokia 

veikla, nesusijusi su 

objektu, jeigu ji nekelia 

pavojaus elektrinės 

saugumui. Aikštelę gali 

kirsti eismo juosta, jei 

eismas yra mažas, ir jei, 

atsiradus būtinybei, jį 

galima nukreipti kitur. 

Aikštelės lankymas 

leidžiamas, jeigu leidimo 

turėtojas turi galimybę 

kontroliuoti lankytojų 

judėjimą. 

Be to, bus priimtos administracinės ir techninės priemonės, kad būtų sumažintas 

radiologinis poveikis. Priemonės yra tokios: 

· Radioaktyvių šaltinių kontrolė. Bus naudojamos radioaktyviųjų medžiagų 

sandarumui užtikrinti reikalingos priemonės bei procedūros. Bus įdiegta daug 

barjerų, kurie apsaugotų nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką. 

· Radioaktyviųjų išmetimų kontrolė. Ji apima priemones bei veiklą, kurios bus 

įdiegtos naujoje AE, kad galima būtų kontroliuoti radioaktyviuosius išmetimus į 

aplinką, kad būtų laikomasi nurodytų ribų. 

· Radioaktyviųjų išmetimų monitoringas. Bus įdiegtos radioaktyviųjų išmetimų 

tam tikruose išmetimo taškuose matavimui reikalingos priemonės bei 

procedūros. 

· Aplinkos monitoringas. Bus įdiegtos priemonės ir procėdūros, reikalingos 

aplinkos radioaktyvumo lygiams matuoti, radiologinio poveikio gyventojų 

sveikatai ir aplinkai dėl radioaktyviųjų išmetimų iš naujosios AE vertinti.



2008 10 22 404 

Detalesnės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos Saugumo 

analizės ataskaitoje, kurioje bus įvertinti Techninio projekto aspektai.



2008 10 22 405 

7.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAI 

NORMALIOS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS 

7.11.1 Radiologinio poveikio apibendrinimas 

Kaip nurodoma PAV programoje, šis skyrius apibendrina radiologinio poveikio 

skirtingiems aplinkoms komponentams įvertinimą, kurį sąlygoja normali naujosios AE 

eksploatacija. Taip pat svarstomi ir kiti esami ir planuojami BEO, esantys Ignalinos AE 

sanitarinėje apsaugos zonoje 

Radiologinis poveikis aplinkai NAE normalaus eksploatavimo metu gali pasireikšti dėl 

radioaktyviųjų išmetimų į aplinką. Radionuklidų išmetimų į vandenį ir į orą vertinimas 

skirtingiems branduolinių reaktorių tipams pateiktas atitinkamai 7.1.2 ir 7.2.2 skyriuose. 

LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nurodo principus, kaip turi būti 

atliktas radiologinio poveikio aplinkai vertinimas. Vienas iš principų teigia, jog tuo 

atveju, kai apsaugos priemonės užtikrina pakankamą žmonių saugą, jos yra pakankamos 

ir aplinkai bei gamtos ištekliams apsaugoti. Taigi, remiantis duomenimis apie 

radioaktyviuosius išmetimus į aplinką, buvo atlikti ir 7.10 skyriuje yra pateikti 

gyventojų galimos apšvitos skaičiavimai. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir 

blokų skaičiaus, kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės, sąlygojamos 

radioaktyvių išmetimų (į orą ir į vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv. Nustatyta 

apribotoji dozės gyventojams yra 0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozės 

sąlygojamos naujosios AE normalios eksploataciją bus apie 4 kartus mažesnės negu 

apribotoji dozė. Tai reiškia, jog naujoji AE nesukels kenksmingų sveikatai poveikių 

(pvz.: gyvenimo trukmės sutrumpėjimo ir kokybės pablogėjimo dėl jonizuojančios 

radiacinės apšvitos, somatinių efektų, vėžinių ar genetinių susirgimų). 

Esamų ir planuojamų Ignalinos AE branduolinių įrenginių apžvalga 

Abi potencialios aikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje su 3 km spindulio 

sanitarine apsaugos zona (SAZ). 2009 m. pabaigoje IAE bus visiškai sustabdyta. IAE 

eksploatacijos nutraukimui buvo pasirinkta nedelstino išmontavimo koncepcija. 

Vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą, nauji BEO (branduolinės energetikos objektai) 

numatomi pastatyti IAE pramoninėje aikštelėje ir netoli jos esamų eksploatacinių ir 

eksploatacijos nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų (tik tam tikrų 

rūšių atliekų) kartu su panaudotu branduoliniu kuru tvarkymui, laikinajam saugojimui ir 

laidojimui. 

Esamos IAE eksploatavimo nutraukimas ir šių naujų BEO eksploatacija gali tęstis kelis 

dešimtmečius ar net ilgiau. Šios esamos ir naujos veiklos gali sąlygoti radiologinį 

poveikį naujosios AE aikštelėse vykdant statybos darbus. Jau eksploatuojamos 

naujosios AE radiologinis poveikis gali būti papildytas esamos ir naujos branduolinės 

energetikos veiklos radiologiniu poveikiu. 

Pagal galutinį IAE eksploatavimo nutraukimo planą (IAE ENPVG, 2004), 

eksploatavimo nutraukimo procesas yra suskaidytas į keliolika savarankiškų 

eksploatavimo nutraukimo projektų (ENP). Kiekvienas iš šių ENP yra procesas, 

apimantis tam tikrą veiklos sritį, apibrėžiantis darbus bei jų ypatybes ir suteikiantis 

pradinius duomenis konkrečios veiklos organizavimui, saugos analizei ir poveikio 

aplinkai vertinimui. Siekiant, kad poveikio aplinkai vertinimas remtųsi patikima ir 

detalia informacija, kuri tampa galima tik vykdant konkretų ENP, IAE eksploatavimo 

nutraukimo PAV programoje (IAE ENPVG, 2004) numatoma, kad PAV ataskaitos bus 

rengiamos atskirai kiekvienam ENP. Kiekviena vėlesnio ENP PAV ataskaita turi 

atsižvelgti į ankstesnių ataskaitų rezultatus. Tokiu būdu bendras IAE eksploatacijos



2008 10 22 406 

nutraukimo poveikis aplinkai būtų vertinimas ir kontroliuojamas remiantis naujausia 

informacija, o poveikio aplinkai sumažinimo priemonės būtų adekvačios realiai 

situacijai. 

Be eksploatavimo nutraukimo darbų Ignalinos AE esamuose BEO, eksploatavimo 

nutraukimo projektas numato šių objektų statybas: 

· laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS); 

· kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KATSK); 

· labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų laidojimo moduliai (Landfill tipo 

kapinynas); 

· mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršinis kapinynas. 

Šiuo metu eksploatuojamą bitumuotų radioaktyviųjų saugyklą ateityje numatoma 

pertvarkyti į kapinyną. 2006 m. pradėjo veikti skystų radioaktyviųjų atliekų (t.y. 

panaudotų jonų pakaitos dervų ir filtro nuosėdų cementavimo) sukietinimo įrenginys. 

Sukietintos atliekos bus laikinai saugomos IAE aikštelėje pastatytoje naujoje saugykloje, 

vėliau bus palaidotos paviršiniame trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo 

radioaktyviųjų atliekų kapinyne. Jau nuspręsta išplėsti esamą panaudoto branduolinio 

kuro saugyklą. 2006 m. VATESI papildė licencijos sąlygas ir leido saugykloje 

papildomai saugoti dar 18 CONSTOR RBMK-1500 tipo konteinerių. Planuojama dar 

viena modifikacija, padidinanti esamos saugyklos talpą dar 10 CONSTOR RBMK-1500 

tipo konteinerių. 

Ignalinos AE sanitarinės apsaugos 3 km spindulio zonoje naujai planuojami ar 

numatomi pertvarkyti bei esami BEO parodyti 7.11-1 pav. BEO veiklos etapai 

(eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo, institucinės priežiūros ir pan.) apibendrinti 

7.11-2 pav.



2008 10 22 407 

7.11-1. pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonoje 

esantys ir planuojami branduolinės energetikos objektai. 

7.11-1 paveiksle pavaizduoti energetikos objektai: 

1 – 158 statinys (numatomas bitumuotų radioaktyviųjų atliekų kapinynas) ir nauja 

laikinoji sukietintų radioaktyviųjų atliekų saugykla (158/2 statinys); 2 – Ignalinos AE 

reaktorių blokai; 3A, 3B – planuojamos naujos AE alternatyvios aikštelės; 4 – esama 

PBK saugykla; 5 – nauja LPBKS; 6 – naujas KATSK; 7 – Landfill kapinyno laidojimo 

moduliai; 8 – mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas; 9 

– Landfill kapinyno buferinė saugykla 

Landfill kapinyno buferinė saugyka 

Ignalinos AE 

Nauja AE 

Esanti PBKS 

Eksploatavimas 

Eksploatavimo nutraukimas 

Aktyvi institucinė priežiūra 

Pasyvi institucinė priežiūra 

Nauja LPBKS 

Naujas KAASK 

Cementuotų RA saugykla 

Labai mažo aktyvumo RA laidojimo 

moduliai (Landfill kapinynas) 

158 stat. (bitumuotų RA kapinynas) 

Mažo ir vidutinio akrtyvumo RA 

paviršinis kapinynas 

2000 2050 2100 2150 2200 2250 2300 2350 

M E T A I 

7.11-2 pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonoje 

esančių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų veiklos pagrindiniai 

etapai. 

Planuojama, kad pirmas reaktoriau blokas bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau nei 2015 

m. Taigi, bendras radiologinis poveikis dėl naujosios AE ir esamų bei planuojamų 

Ignalinos AE įrenginių, esančių IAE pramoninėje aikštelėje, yra apskaičiuotas 2015- 

iesiems. Naujosios AE eksploatacijos metu Ignalinos AE BEO radiologinis poveikis dėl 

saugomose radioaktyviose atliekose bei PBK esančių radionuklidų radioaktyvaus 

skilimo, tiktai mažės. 

Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ esančių BEO 

Pagal monitoringo ataskaitoje (INPP, PTOot-0545-15) pateiktus duomenis, šiuo metu 

dėl radioaktyviųjų išmetimų į aplinką iš Ignalinos AE gaunamos dozės, sąlygotos SAZ 

esančių BEO apibendrintos 7.11-3 paveiksle. Galima daryti išvadą, kad dozės, sąlygotos 

faktinių išmetimų iš IAE aikštelės, yra daug mažesnės už apribotąją dozę (0,2 mSv per 

metus (HN 87:2002)). Nuo 1995 m. išmetimų į vandenį sąlygojama dozė palaipsniui 

mažėja. Dozė dėl išmetimų į orą bendru atveju yra žymiai mažesnė. Dozės padidėjimas 

2004 m. buvo sąlygotas I-131 išmetimo iš IAE skystųjų atliekų apdorojimo įrenginio 

(pastatas 150)).



2008 10 22 408 

7.11-3. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenį 

sąlygojama kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė 1992–2007 m. 

laikotarpiu (IAE, PTOot-0545-15). 

Eksploatuoti IAE planuojama iki 2009 metų pabaigos. Konservatyviam IAE 

eksploatacijos (iki 2010 m.) išmetimų poveikiui prognozuoti pasirinktos paskutinių 

metų (1999–2007 m.) didžiausios dozės. Priimta, kad kritinės gyventojų grupės nario 

metinė efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į orą, yra 1,9Е-03 mSv 

(2004 m. apšvitos dozė), o efektinė dozė, kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į 

vandenį bus 4,19Е-03 mSv (2002 m. apšvitos dozė). 

IAE SAZ esančių BEO poveikio prognozė taip pat apima būsimų radioaktyviųjų 

išmetimų sąlygotą poveikį vykdant tokią naujai planuojamą veiklą: 

· galutinai sustabdant IAE 1-ojo bloko reaktorių, iškraunant kurą, vykdant 

įrenginių dezaktyvaciją ir pan. pagal taip vadinamą IAE eksploatacijos 

nutraukimo projektą U1DP0. U1DP0 veiklą planuojama įgyvendinti 2005-2012 

m.; 

· toliau eksploatuojant naują cementavimo įrenginį, skirtą skystų radioaktyviųjų 

atliekų sukietinimui ir laikinąją saugyklą, skirtą sukietintų atliekų saugojimui. 

Cementavimo įrenginys bus eksploatuojamas apie 14 metų. Projektinė 

laikinosios saugyklos eksploatacijos trukmė yra apie 60 m. 

IAE SAZ esančių BEO prognozuojama radioaktyviųjų išmetimų sąlygojama gyventojų 

apšvita apibendrinta 7.11-4. paveiksle. Kaip matyti, prognozuojama metinė apšvitos 

dozė yra maža. Didžiausią dozės vertę (9,69Е-03 mSv per metus) daugiausiai lemia 

2009 m. planuojama 1-ojo energobloko įrenginių dezaktyvacija ir priimta prielaida, kad 

IAE eksploatacija taip pat sąlygoja konservatyviai įvertintą dozę (6,09Е-03 mSv).



2008 10 22 409 

7.11-4. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenį 

sąlygojamos kritinės gyventojų grupės nario metinės efektinės dozės prognozė 

7.11-4 paveiksle pateikta prognozuojama apšvita neįvertina poveikio aplinkai dėl 

panašios įrenginių dezaktyvacijos 2-jame energobloke. Šiai veiklai bus rengiamas 

atskiras, taip vadinamas U2DP0 projektas. Radioaktyviųjų išmetimų sąlygoto poveikio 

įvertinimo šiuo metu nėra, todėl galimas tik apytikslis vertinimas. Planuojama, kad kuro 

iškrovimas iš 2-ojo energobloko, jau esant veikiančiai LPBKS, bus užbaigtas per keletą 

metų po galutinio reaktoriaus sustabdymo. Lyginant su pirmuoju energobloku, antrojo 

energobloko įrenginių deaktyvavimas galės būti pradėtas praėjus mažiau laiko po 

galutinio reaktoriaus sustabdymo. Todėl išmetamų radionuklidų (trumpaamžių Mn-54, 

Fe-55, Co-58, Co-60, Cs-134 ir pan.) aktyvumas bus didesnis ir tai sąlygos didesnį 

poveikį, nei panaši U1DP0 veikla. Priimama, kad 2-ojo energobloko įrenginių 

dezaktyvacija gali sąlygoti apie dvigubai didesnę kritinės gyventojų grupės nario metinę 

apšvitą (atskirais metais iki 8,0E-03 mSv). Apibendrinant, galima prognozuoti, kad po 

2015 metų IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų sąlygota kritinės gyventojų 

grupės nario metinė efektinė dozė bus mažesnė nei 1Е-03 mSv. 

Detalesnių radioaktyviųjų išmetimų poveikio aplinkai prognozių tolimesniems IAE 

eksploatacijos nutraukimo etapams šiuo metu nėra. Kaip numato IAE eksploatavimo 

nutraukimo PAV programa, kiekvienas vėlesnis poveikio aplinkai vertinimas turės 

atsižvelgti į ankstesnių studijų rezultatus. 

Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ naujai planuojamų BEO 

Remiantis KATSK poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (PAVA KATSK,) 

konservatyviai įvertinta metinės gyventojų grupės nario efektinė dozė sąlygota 

radioaktyviųjų išmetimų vykdant atliekų išėmimo ir apdorojimo etapo darbus yra 

7,79Е-03 mSv. Užbaigus radioaktyviųjų atliekų išėmimą iš IAE esamų saugyklų, 

radioaktyviųjų išmetimų į aplinką kiekis ir gyventojų apšvita sumažės. 

LPBKS poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (PAVA LBPKS), konservatyviai 

apskaičiuota kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė dėl radionuklidų 

išmetimų į orą neviršija 4,15Е-04 mSv. Planuojama, kad visas panaudotas branduolinis 

kuras iki 2016 m. bus patalpintas į hermetiškus saugojimo konteinerius ir bus izoliuotas 

nuo aplinkos. Vėliau šios planuojamos ūkinės veiklos sąlygoti radioaktyvieji išmetimai



2008 10 22 410 

galimi tik atsiradus būtinybei perkrauti kurą LPBKS kuro inspektavimo karštojoje 

kameroje (KIKK). Mažai tikėtinu PBK perkrovimo atveju, galima papildoma apšvita iki 

1,67Е-04 mSv. Tikimybė, kad PBK saugojimo laikotarpiu konteineriai gali prarasti 

sandarumą ir todėl kurą reikės perkrauti į kitą konteinerį, yra labai maža. Konteineris 

bus suprojektuotas kaip suvirinta dviejų barjerų sistema, užtikrinanti mažiausiai 50 metų 

saugią eksploataciją. Todėl KIKK eksploatacijos nereikėtų laikyti normaliai planuojama 

veikla. 

Landfill kapinyno laidojimo moduliuose bus laidojamos tik kietos arba sukietintos 

radioaktyviosios atliekos. Prieš tai šios radioaktyviosios atliekos bus laikinai saugomos 

Landfill kapinyno buferinėje saugykloje. Kapinyne nebus radioaktyviųjų atliekų 

apdorojimo įrenginių – atliekos į kapinyną bus atvežamos galutinai apdorotos, 

supakuotos ir paruoštos laidoti. Radioaktyviųjų atliekų pakuotės privalės tenkinti 

priimtinumo laidoti paviršiniame kapinyne kriterijus. Numatoma, kad normaliai 

eksploatuojant kapinyną, radionuklidai į atmosferą aerozoline ar dujine forma nepateks. 

Kapinyno laidojimo moduliuose užpildymo metu veiks laikina rūsių drenažo sistema, 

radionuklidų išmetimų į aplinką taip pat nebus. Landfill kapinyno poveikio aplinkai 

vertinimas yra rengimo stadijoje. Pagal preliminarius vertinimus, kritinės gyventojų 

grupės nario metinę efektinę dozę dėl radioaktyviųjų išmetimų iš Landfill kapinyno 

buferinės saugyklos siekų apie 2,54E-06 mSv, o dėl radioaktyviųjų išmetimų iš iš 

Landfill laidojimo modulių neviršytų 6,00Е-07 mSv. 

Kritinės gyventojų grupės nario didžiausios metinės efektinės dozės, sąlygotos 

radioaktyviųjų išmetimų (į orą ir vandenį) iš IAZ SAZ esamų ir planuojamų BEO, 

prognozė apibendrinta 7.11-1 lentelėje. 

7.11-1 lent. Radioaktyviųjų išmetimų poveikio prognozė (2015-iesiems). 

BEO 

Esamos Ignalinos AE BEO 

KATSK 

LPBKS 

KIKK (PBK perkrovimo metu LPBKS) 

Landfill kapinyno buferinė saugykla 

Landfill kapinyno laidojimo moduliai 

Naujoji AE 

IŠ VISO 

Radioaktyviųjų išmetimų sąlygota dozė, 

mSv/metus 

1,00E-03 

7,79E-03 

4,15E-04 

1,67E-04 

2,54E-06 

5,60E-07 

5,07E-02 

6,01E-02 

Kaip matyti iš 7.11-1 lentelės, didžiausią indėlį 2015 metais į radioaktyviųjų išmetimų 

sąlygotą dozę įneša naujosios AE išmetimai. 

Tiesioginės spinduliuotės poveikis 

IAE pramoninėje aikštelėje ir jos aplinkoje vykdomi radiacinių laukų monitoringo 

rezultatai rodo, kad jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios padidėjimas yra 

stebimas lokaliai ir tik arti kai kurių radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo įrenginių. 

Planuojamoje KAASK ir LPBKS aikštelėse, kurios yra apytikriai 1,5 km atstumu nuo 

Ignalinos reaktorių blokų, esamų sausojo tipo PBK saugyklų ir kitų BEO, atlikti 

matavimai rodo, kad gama spinduliuotės fonas šių aikštelių aplinkoje neišsiskiria iš 

gama spinduliuotės fono, matuojamo už IAE esamos SAZ ribų. Vidutinė dozės galios 

reikšmė atitinka IAE regiono dozės galios vidurkį. 

Tai reiškia, jog įtaka, sąlygojama tiesioginės apšvitos iš esamų Ignalinos AE BEO, 

nesukuria ypatingo poveikio didesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Taigi, manoma,



2008 10 22 411 

kad esamose SAZ ribose (3 km) radiologinis tiesioginės spinduliuotės sąlygojamas 

poveikis visuomenei yra nereikšmingas ir toliau nenagrinėjamas. 

Radiologinio poveikio išvados 

Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir bendro NAE blokų skaičiaus, metinės 

kritinės gyventojų grupės narių dozės, sąlygotos radionuklidų išmetimų į aplinką (į orą 

bei vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv (nuo 0,0087 iki 0,0507 mSv). Esamos SAZ 

ribose radiologinis poveikis dėl tiesioginės radiacijos yra nereikšmingas. 

Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metinė efektyvi 

kritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojama radionuklidų išmetimų į aplinką iš 

naujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE BEO, esančių dabartinės SAZ (3 km 

spindulio) ribose, bus mažesnė negu 0,06 mSv. Nustatyta apribotoji dozė gyventojams 

yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinė dozė 2015-aisiais normalios BEO, esančių 

SAZ, eksploatacijos metu bus apie 3 kartus mažesnė nei apribotoji dozė. 

7.11.2 Poveikio Drūkšių ežerui apibendrinimas 

7.11.2.1 NAE aušinimo vandens poveikis 

Iš naujosios AE į Drūkšių ežerą išleidžiamas aušinamo vandens kiekis priklauso ne tik 

nuo pagaminamos elektros energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. 

Tiesioginėje aušinimo sistemoje visa šiluma išleidžiama į ežerą, tuo tarpu aušinimo 

bokštų atveju tik maža šilumos dalis patenka į ežerą, o didžioji dalis išsisklaido ore. 

Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kad 

ekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokios 

šiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant su 

dabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemai 

bus aiškus ir žymus. 

Jei šiluminė apkrova bus nereikšminga (aušinimas vyks tik aušinimo bokštuose), ežero 

temperatūra sugrįš prie gamtinio lygio, ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas 

rūšims, mėgstančioms vėsų vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki 

būklės, buvusios prieš IAE eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus 

eutrofikacijos procesas tęsis, šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas 

deguonies kiekis laikotarpiu, kai ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško 

nedidelis ežero šildymas gali net būti naudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėti 

skirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai geriausias pasirinkimas, kai galvojama apie 

ežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies neigiamo poveikio dėl deguonies 

sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis. 

Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi 

laikoma šildoma sritis. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasi nelabai 

smarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniui pasiskirstyti 

efektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumos apykaitos į orą, ir 

vandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau 

apribota ir seklesnė, ir tai maišo šiltam išleidžiamam vandeniui susimaišyti su vėsesniu 

ežero vandeniu, todėl sumažėja paviršinė sritis, kur vyksta vėsinimas oru. Taigi, dėl 

pietinio išleidimo kanalo atsirastų žymesni sušilimo ir eutrofikacijos poveikiai pietinei 

ežero daliai, nei pasirinkus kitas išleidimo kanalo galimybes. 

Išleidimo kanalo padalinimas į dvi vietas nėra žymiai geresnis sprendimas, nei dabartinė 

išleidimo galimybė, lyginant vidutinį sušildomų sričių dydį.



2008 10 22 412 

Gilaus aušinimo vandens paėmimo galimybės modeliavimo metu šalto vandens 

saugykla gilesnėje ežero vietoje sumažėjo pačioje modeliavimo pradžioje, po ko iš giliai 

paimamo vandens temperatūra nesiskyrė nuo temperatūros dabartinės paėmimo 

alternatyvos sąlygomis. Be to, gilaus paėmimo alternatyvos atveju po ežero 

temperatūrinio gradiento pažeidimo padidėja šiltesnio vandens susimaišymas 

gilesniuose sluoksniuose, ir taip padidėja bendras šilumos kiekis ežere. Rezultate gilaus 

paėmimo alternatyvos atveju paviršiaus temperatūra pakiltų visame ežere šiltuoju 

laikotarpiu, lyginant su dabartine paėmimo alternatyvos. 

Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėl 

garavimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į 

orą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo 

metodo pasirinkimo. 

Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiau 

normos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikomi 

nedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristų 

žemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris ir 

ežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiai 

ežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju. 

Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius, 

taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledo 

būklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netoli 

naujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuo 

temperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminės 

apkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovų 

pagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikis 

ledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežero 

dalimi. 

7.11.2.2 Naujosios AE nuotekų poveikiai 

Biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE sudarys tik 4-8 % visos biogeninių 

medžiagų apkrovos, išleidžiamos iš Visagino naujojo nuotekų valymo įrenginio. Taigi, 

biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE yra maža, lyginant su visa apkrova 

Drūkšių ežerui, patenkančia iš kitų šaltinių (tokių, kaip Visagino buitinės nuotekos ir 

gamtiniai nuotėkiai). Taigi, naujosios AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai 

laikomas nereikšmingu, ir jo negalima atskirti nuo bendro eutrofikacijos vystimosi 

ežere. 

Nuotekos, susidarančios dėl apdorojimo ir techninių procesų, bus apdorojamos, 

priklausomai nuo nuotekų kokybės, mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmis 

priemonėmis, remiantis taisyklėmis ir įstatymais. Nuotekos susidarančios techninio 

vandens gamybos proceso metu, bus neutralizuotos. Bus pašalinti galimi naftos 

produktų likučiai. Skystos atliekos iš kontroliuojamos zonos bus apdorojamos skystų 

radioaktyviųjų atliekų apdorojimo komplekse. Apskaičiuota, kad apdorotų nuotekų 

poveikis ežerui bus minimalus ir priimtinas. Tačiau šis poveikis bus stebimas, ir jei 

atsiras nepriimtinų pasekmių, nuotekų apdorojimas bus patobulintas. 

7.11.2.3 Gamtovaizdis 

Drūkšių ežero baseino gamtovaizdis pasikeitė dėl IAE, Visagino miesto ir susijusios 

infrastruktūros statybos bei eksploatacijos.



2008 10 22 413 

Naujosios AE statyba šalia IAE nepadarys didesnio poveikio gamtovaizdžio nykimui ir 

nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų santykio. Todėl poveikis Drūkšių ežero 

gamtovaizdžiui ir jo apylinkėms nebus žymus. 

7.11.2.4 Kultūrinis paveldas 

Nesitikima jokio poveikio kultūros paveldui ar objektams, susijusiems su Drūkšių ežeru.



2008 10 22 414 

7.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS 

7.12.1 Bendroji dalis 

Šioje PAV ataskaitoje buvo įvertintos šios naujos atominės elektrinės Lietuvoje 

įgyvendinimo alternatyvos : 

· Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos (visi reaktoriai yra III arba III+ 

kartos): 

o suslėgto vandens reaktorius (PWR); 

o verdančio vandens reaktorius (BWR); 

o suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (HWR). 

· Galios alternatyvos: 

o Energijos gamyba daugiausiai iki 3400 MW e . 

· Vietos alternatyvos: 

o aikštelė Nr. 1 – IAE rytinėje pusėje; 

o aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje. 

· Aušinimo alternatyvos: 

o Tiesioginis aušinimas: 

• Skirtingos paėmimo ir išleidimo kanalų vietų alternatyvos: 

o Netiesioginis aušinimas: 

· šiuo metu naudojamas paėmimas; 

· giluminis paėmimas; 

· vakarinis paėmimas; 

· šiuo metu naudojamas išleidimas; 

· pietinis išleidimas. 

• šlapio aušinimo bokštai; 

• sauso aušinimo metodai; 

• mišrūs aušinimo bokštai 

Šių alternatyvų poveikio aplinkai skirtumai yra trumpai apibendrinti tolesniuose 

skyriuose. 

7.12.2 Alternatyvų palyginimas 

7.12.2.1 Palyginimo lentelės 

7.12-1 ir 7.12-2 lent. yra apibendrintas svarbiausias poveikis aplinkai, atsižvelgiant į 

skirtingas alternatyvas, kurios buvo įvertintos. Po to einančiuose skyriuose yra 

aptariamos ir lyginamos skirtingos aikštelių bei techninės alternatyvos.



2008 10 22 415 

7.12-1 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai statybos metu suvestinė. 

STATYBOS 

ETAPAS 

Atominės 

elektrinės 

statyba 

Paviršiniai 

vandenys 

Šiek tiek 

išaugs nuotekų 

sąlygojama 

apkrova, bet 

rekonstruotų 

nuotekų 

valymo 

įrenginių 

pajėgumai yra 

pakankami. 

Klimatas ir oro 

kokybė 

Laikinas vietinis 

dulkių poveikis. 

Dulkių 

susidarymas 

neturės reikšmingo 

poveikio oro 

kokybei už 

statybos aikštelės. 

Gruntinis 

vanduo, 

geologija ir 

dirvožemis 

Dideli žemės 

kasimo darbai, 

tačiau žemė jau 

buvo stipriai 

paveikta žmonių 

veiklos abejose 

aikštelėse. 

Jokio neigiamo 

poveikio 

gruntiniam 

vandeniui. 

Biologinė įvairovė 


neigiamas poveikis ūdrų 

(Lutra lutra) ir nendrinių 

lingių (Circus 

aeruginosus) 

populiacijoms (Natura 

2000 – zonos 

skiriamosioms 

vertingoms rūšims, ūdra 

yra įtraukta į ES Arealų 

direktyvos IV priedą), 

jeigu bus pasirinkta 2 

aikštelė, gali būti 

sumažintas iki priimtino 

lygio. 

Gamtovaizdis, 

žemėnauda ir 

kultūrinis 

paveldas 

Nežymus 

gamtovaizdžio 

pokytis. Jokių 

reikšmingų 

skirtumų tarp 

alternatyvių 

aikštelių nėra. 

Jokių pokyčių 

žemėnaudos 

apribojimų 

sferoje nėra nei 

vienoje 

aikštelėje. 

Socialinė - 

ekonominė 

aplinka 

Reikšmingas 

teigiamas 

poveikis regiono 

ekonomikai ir 

visuomenei tiek 

Lietuvoje, tiek 

Latvijoje: 

- Reikšmingas 

poveikis 

užimtumui. 

- Padidėjęs 

ilgalaikio 

apgyvendinimo 

ir paslaugų 

poreikis. 

Visuomenės 

sveikata 

Garsai iš 

statybų 

aikštelės 

neviršys 55 

decibelų 

apytiksliai 850 

metrų atstumu 

nuo statybų 

vietos centro. 

Triukšmas 

neviršys leistino 

lygio. 



nendrinių lingių (Circus 

aeruginosus) ir švygždų 

(Porzana porzana ) 


2000 zonos 

skiriamosioms 

vertingoms rūšims), jeigu 

bus pasirinkta 1 aikštelė, 

gali būti sumažintas iki 

priimtino lygio. 

AE statybai 

reikalingų 

darbuotojų iš 

užsienio imigracija, 

įvairiapusis 

poveikis vietinei 

visuomenei. 

Kitas neigiamas poveikis 

abiejose aikštelėse nėra 

reikšmingas biologinei 

įvairovei arba jis gali būti 


lygio.



2008 10 22 416 

STATYBOS 

ETAPAS 

Susijusios 

infrastruktūros 

statyba 

Reikalingų 

aušinimo 

konstrukcijų 

statyba 

Paviršiniai 

vandenys 


kokybė 

Poveikio nėra. Laikinas vietinis 

dulkių poveikis, 

nereikšmingas 

Naujo imtuvo 

statymas 

aikštelėje Nr. 2 

gali sukelti 

laikiną 

vandens 

drumstumą 

artimoje 

aplinkoje. 

Jeigu naujas 

išleidimas bus 

reikalingas 

abiejų aikštelių 

alternatyvų 

atveju, statyba 

gali sukelti 

laikiną 

vandens 

drumstumą. 

Poveikio nėra. 

Gruntinis 

vanduo, 

geologija ir 

dirvožemis 

Naujų 

privažiavimo 

kelių ir kitos 

reikalingos 

infrastruktūros 

statyba darys 

poveikį gruntui 

atliekant 

reikalingus 

žemės darbus. 

Reikšmingo 

poveikio nėra. 


Reikšmingo poveikio 

nėra. 


neigiamas poveikis ūdrų 

(Lutra lutra ) ir nendrinių 

lingių (Circus 

aeruginosus ) 


2000 – zonos 

skiriamosios vertingoms 

rūšims, ūdra yra įtraukta į 

ES Arealų direktyvos IV 

priedą), jei bus pasirinkta 

antroji aikštelė, gali būti 


lygio. 

Gamtovaizdis, 


kultūrinis 

paveldas 

Reikšmingo 

poveikio nėra, 

nes naujų 

perdavimo linijų 

maršrutai ir 

elektros stulpai 

nėra būtini. 

Reikšmingo 


Socialinė - 

ekonominė 

aplinka 

Reikšmingas 

teigiamas poveikis 

regioninei 

ekonomikai ir 

visuomenei 

Lietuvoje bei 

Latvijoje. 

Reikšmingas 


regioninei 

ekonomikai ir 

visuomenei 

Lietuvoje bei 

Latvijoje. 

Visuomenės 

sveikata 

Triukšmas 


lygio. 

Triukšmas 


lygio. 

Neapdorotas 

vanduo ir 

nuotekos 

Reikšmingų 

poveikių nėra. 

Poveikio nėra. Poveikio nėra. 

Gruntinio 

vandens kiekis 

pakankamas. 

Nauji svarbūs 

Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra.



2008 10 22 417 

STATYBOS 

ETAPAS 

Transportavimas 

ir eismas 

Paviršiniai 

vandenys 


kokybė 

Poveikio nėra. Eismas keliuose 

padidins išmetas į 

orą naujos AE 

statymo metu. 

Eismo 

sąlygojamos 

išmetos statybos 

metu buvo 

įvertintos ir 

nustatyta, kad 

ilgalaikio 

reikšmingo 

poveikio vietos oro 

kokybei nėra. 

Gruntinis 

vanduo, 

geologija ir 

dirvožemis 

įrenginiai ar 

vamzdynai nėra 

būtini. 



Galimas neigiamas 

poveikis raudonpilvėms 

kūmutėms (Bombina 

bombina ) ir 

skiauterėtiesiems 

tritonams (Triturus 

cristatus ) turi būti 

sumažintas, pasirinkus 

aikštelę Nr. 2. Jeigu bus 

pasirinkta aikštelė Nr. 1, 

būtinos poveikio 

sumažinimo priemonės 

raudonpilvėms 

kūmutėms. Šios rūšys yra 

griežtai saugomos ES 

lygiu (įtrauktos į ES 

Arealų direktyvos IV 

priedą). 

Gamtovaizdis, 


kultūrinis 

paveldas 


Socialinė - 

ekonominė 

aplinka 

Padidėjusio eismo 

vietinis/regioninis 

poveikis. 

Visuomenės 

sveikata 

Eismo keliamas 

triukšmas 

neviršys 55 

decibelų 80-100 

m atstumu nuo 

magistralės 

centro. 

Triukšmas 


lygio. 

Galimas 

transporto 

avarijų 

skaičiaus 

padidėjimas dėl 

didesnio eismo 

intensyvumo. 

Nėra tikimasi 

jokio reikšmingo 

poveikio dėl 

eismo 

sąlygojamų 

išmetų. 

7.12-2 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai eksploatavimo metu suvestinė. 

EKSPLOATAVIMO 

ETAPAS 

Vandenys 

Klimatas ir 

oro kokybė 

Gruntiniai 

vandenys, 

geologija ir 

dirvožemis 


Kraštovaizdis, 


kultūrinis paveldas 

Socialinėekonominė 

aplinka 

Visuomenės 

sveikata 

Naujos atominės Drūkšių ežeras Reikšmingo Reikšmingo Išleidžiamas aušinimo Elektrinė bus Užimtumas Reikšmingo



2008 10 22 418 

EKSPLOATAVIMO 

ETAPAS 

elektrinės 

eksploatavimas 

Radioaktyviųjų 

medžiagų išmetos 

Aušinimo vanduo 

ir nuotekos 

Vandenys 

naudojamas 

aušinimui ir kaip 

neapdoroto 

vandens šaltinis. 

Reikšmingo 


Šiluminis krūvis, 

tenkantis Drūkšių 

ežerui, jeigu 

naudojamas 

tiesioginis 

aušinimas. Ežeras 

Klimatas ir 

oro kokybė 

poveikio 

nėra. 

Reikšmingo 

poveikio 

nėra. 

Išmetimai 

sudaro tik 

didžiausių 

leidžiamų 

verčių dalį. 

Poveikio 

nėra. 

Gruntiniai 

vandenys, 

geologija ir 

dirvožemis 

poveikio 

nėra. 


nėra. 


nėra. 


vanduo gali paveikti 

biologinę įvairovę. 




matoma tik iš kelių 

ežero pakrantės 

vietų. Nežymus 

gamtovaizdžio 

pokytis, jokio 

reikšmingo skirtumo 

tarp aikštelės 

alternatyvų. 

Esama sanitarinė 

apsaugos zona 

nebus plečiama, 

nėra tikimasi pokyčių 

žemėnaudos 

apribojimų ar 

norminių aktų sferoje 

aplinkinėse 

teritorijose abiejose 

aikštelėse. 


aplinka 

apytiksliai 500 

žmonių. 

Reikšmingas 


regioninei 

ekonomikai ir 

visuomenei Lietuvoje 

bei Latvijoje. 

Visuomenės 

sveikata 


Poveikio nėra. Nesusijęs Poveikio nėra. Reikšmingo 


Ženklių 

radioaktyviųjų 

išmetų baimė gali 

kelti nerimą ir 

paveikti saugumo 

jausmą, jokių 

didesnių pokyčių 

esamai situacijai 

nėra. 

Galimo reikšmingo 

neigiamo poveikio Drūkšių 

ežero Natura 2000 –zonos 

skiriamosioms vertingoms 

rūšims bei kitoms 

biologinės įvairovės 

Reikšmingo poveikio 

nėra. 

Apledėjimo sąlygų 

pasikeitimas gali 

paveikti žvejybos 

galimybes tam 

tikrose vietose. 

Reikšmingo 

poveikio nėra.



2008 10 22 419 

EKSPLOATAVIMO 

ETAPAS 

Vandenys 

ekologiniu požiūriu 

gali netoleruoti 

pastebimai 

didesnio šiluminio 

krūvio negu IAE 

sukeliamojo. 

Toleruotina 

šiluminė ežero 

apkrova 3200 

MW išmesta. 

Naujas giluminis 

imtuvas neatneštų 

pastebimos 

naudos. Naujas 

vakarinis imtuvas 

aikštelėje Nr. 2 

atneštų nežymios 

naudos. 

Klimatas ir 

oro kokybė 

Gruntiniai 

vandenys, 

geologija ir 

dirvožemis 


vertybėms negali būti 

išvengta, jei šiluminė 

apkrova, viršijanti 3200 

MW išmesta. , pateks į ežerą. 

Teigiamas poveikis ypač 

paukščių faunos biologinei 

įvairovei, kadangi ežero 

dalys pastoviai žiemos 

metu būtų neužšalusios. 





aplinka 

Žvejyba galima, jokio 

poveikio bendram 

sugavimui. Rūšinė 

sudėtis gali 

pasikeisti, jei didelis 

aušinimo vandens 

kiekis bus 

išleidžiamas į 

Drūkšių ežerą. 

Reikšmino poveikio 

nėra. 

Visuomenės 

sveikata 

Naujas pietinis 

išleistuvas sąlygos 

didesnį pietinės ir 

rytinės Drūkšių 

ežero dalių įšilimą 

ir ten paspartins 

eutrofikacija. 

Padalintas 

išleistuvas 

neatneštų žymios 

naudos. 

Vandens kiekis bus 

pakankamas visų 

aušinimo 

sprendimų atvejais.



2008 10 22 420 

EKSPLOATAVIMO 

ETAPAS 

Vandenys 

Maksimali 3400 

MW elektros 

energijos gamybos 

galia yra galima 

derinant tiesioginį 

aušinimą su 

aušinimo bokštais. 

Klimatas ir 

oro kokybė 

Gruntiniai 

vandenys, 

geologija ir 

dirvožemis 






aplinka 

Visuomenės 

sveikata 

Apdorotas 

techninis vanduo, 

turintis druskų, bus 

išleidžiamas į 

Drūkšių ežerą, bet 

jokio reikšmingo 

poveikio 

nesitikima. 

Triukšmas Poveikio nėra. Poveikio 

nėra. 


atliekų tvarkymas 

ir laidojimas 

Kitos atliekos ir 

chemikalai 

Eismas ir 

transportavimas 





nėra. 


nėra. 

Reikšmingo 

poveikio 

nėra. 


nėra. 


nėra 

tinkamai 

tvarkant ir 

laidojant. 

Bus 

vykdomos 

atskiros PAV 

procedūros. 


nėra 

tinkamai 

tvarkant ir 

laidojant. 


nėra. 

Poveikio nėra. Poveikio nėra. Reikšmingo poveikio 

nėra. 

Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra 

tinkamai tvarkant ir 

laidojant. 

Bus vykdomos 

atskiros PAV 

procedūros. 

Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra 

tinkamai tvarkant ir 

laidojant. 

Galimas neigiamas poveikis 

raudonpilvėms 

kūmutėms(Bombina 


Padidėjusio eismo 

regioninis/vietinis 

poveikis. 

Reikšmingo 


Bus vykdomos 

atskiros PAV 

procedūros. 

Poveikio nėra 

tinkamai tvarkant 

ir laidojant. 

Eismo keliamas 

triukšmas 

neviršys 55



2008 10 22 421 

EKSPLOATAVIMO 

ETAPAS 

Vandenys 

Klimatas ir 

oro kokybė 

Gruntiniai 

vandenys, 

geologija ir 

dirvožemis 


bombina) ir 

skiauterėtiesiems 

tritonams(Triturus cristatus) 

turi būti sušvelnintas, jeigu 

pasirinkta antroji aikštelė. 

Jei bus pasirinkta aikštelė 

Nr. 1, poveikio 

sušvelninimo priemonės yra 

būtinos raudonpilvėms 

kūmutėms. Šios rūšys yra 

griežtai saugomos ES lygiu 

(įtrauktos į ES Arealų 

direktyvos IV priedą). 





aplinka 

Visuomenės 

sveikata 

decibelų 80-100 

m atstumu nuo 

magistralės 

centro. Triukšmas 


lygio. 

Nesitikima 

reikšmingo 

poveikio dėl 

eismo 

sąlygojamų 

išmetų.



2008 10 22 422 

7.12.2.2 Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos 

Naujajai AE Lietuvoje pasirinktas reaktoriaus tipas arba tipai turi būti saugūs, turi 

naudoti patvirtintas technologijas ir neatsilikti nuo naujausių branduolinės technologijos 

pasiekimų. Pasirinktas reaktoriaus tipas turi atitikti saugos ir kitus Lietuvos norminių 

aktų ir standartų bei tarptautinių standartų reikalavimus. 

Saugos reikalavimai, nustatyti suslėgto vandens reaktoriams (PWR), verdančio vandens 

reaktoriams (BWR) ir suslėgto sunkiojo vandens reaktoriams (HWR), jų saugos lygis, 

poveikiai aplinkai ir socialinei – ekonominei aplinkai vieni nuo kitų žymiai nesiskiria. 

Taip pat nėra didelių skirtumų šviežio kuro vežimo, saugojimo ir tvarkymo, galutinio 

radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo srityse. Suslėgto sunkiojo vandens 

reaktorius (CANDU) reikalauja žymiai didesnio kuro kiekio ir tuo būdu jame susidaro 

didesnis panaudoto branduolinio kuro (PBK) kiekis. Šiam reaktoriui taip pat reikalingas 

sunkusis vanduo, kuris turėtų būti importuojamas. Suslėgto vandens reaktorius mažais 

kiekiais į aplinką išskiria borą. 

7.12.2.3 Elektros energijos gamybos galios alternatyvos 

Mažiausias reaktorius, įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimą, yra 600 MW e galios, o 

didžiausias - 1 700 MW e galios. Maksimali 3 400 MW e elektros energijos gamybos 

galia buvo nustatyta remiantis ateities elektros energijos poreikio scenarijais ir 

apribojimais, kuriuos nustatė esamos aikštelės ir infrastruktūra. Tikslus statomos NAE 

dydis ir galia priklauso nuo pasirinkto reaktoriaus tipo ir tiekėjo bei nuo, pavyzdžiui, 

esamų aikštelių techninių ir aplinkos apribojimų. 

Planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos gamybos galios poveikiai, 

priklausantys nuo pasirinkto reaktoriaus, reaktorių skaičiaus ir aušinimo sprendimų, 

kaip vienintelės apkrovos, tenkančios aplinkai, kuri praktikoje keičiasi tiesiogiai 

proporcingai elektros energijos gamybos galiai, yra reikalingas aušinimo vandens 

kiekis. Kadangi yra nustatyta viršutinė riba pašildyto aušinimo vandens kiekiui, kurį 

Drūkšių ežeras gali ekologiniu požiūriu toleruoti (kaip aptarta 7.1 skyriuje), būtina 

realizuoti kitus aušinimo sprendimus, derinant su tiesioginiu aušinimu, panaudojant 

Drūkšių ežerą. 

Elektros energijos galia ir tuo būdu NAE dydis įtakoja transportuojamų ir NAE statybos 

bei eksploatacijos metu naudojamų medžiagų bei susidariusių atliekų kiekį, darbininkų 

skaičių, taigi ir eismo apimtį ir socialinį - ekonominį projekto poveikį. NAE dydis 

nedarys ženklaus poveikio nei perdavimo linijoms, nes esami elektros stulpai buvo 

pradžioje numatyti keturiems RBMK reaktorių blokams, nei kitai reikalingai 

infrastruktūrai. 

NAE dydis įtakoja radioaktyviųjų išmetų kiekį normalios eksploatacijos metu, bet šis 

poveikis gali būti laikomas nereikšmingu, nes sukeltos dozės bus žymiai mažesnės negu 

nustatyta apribotoji dozė netgi didžiausio NAE dydžio atveju. 

7.12.2.4 Vietos alternatyvos 

Yra dvi naujos AE vietos alternatyvos. Aikštelė Nr. 1 yra esamos IAE rytinėje pusėje, 

aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje. Abi aikštelės ribojasi su IAE aikštele. 

Šiame poskyryje yra pateiktas alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas bei 

poveikių aplinkai palyginimas, kuriuos gali sąlygoti alternatyvios aikštelių vietos. 

Alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas



2008 10 22 423 

Alternatyvių naujosios AE statybos ir eksploatavimo aikštelių palyginimas yra 

išplėtotas PAV ataskaitos rengėjo. Palyginimo tikslas – identifikuoti alternatyvių 

aikštelių aplinkos teigiamas ir neigiamas savybes. Techninės priemonės, kurių pagalba 

būtų galima eliminuoti neigiamas aplinkos savybes, bei kaip aikštelių aplinkos savybės 

gali įtakoti naujos AE saugą, šioje PAV ataskaitoje nėra nagrinėjamos. Šie klausimai 

išsamiai bus išnagrinėti naujos AE techniniame projekte bei saugos analizės ataskaitoje. 

Alternatyvių aikštelių sąlygos palygintos skirstant jas į klases pagal kiekvieną 

analizuojamą parametrą (0 – nepriimtina, 1 – vidutiniškai ir 2 – priimtina). Apibendrinti 

alternatyvių naujosios AE aikštelių nr. 1 ir nr. 2 sąlygų palyginimai pateikti 7.12-3 

lentelėje.

7.12-3 lent. Alternativių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas 

Charakteristika 

1.1. Inžinerinės 

geologinės sąlygos 



2008 10 22 424 

Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2 

Apibūdinimas 

1. Geologinės sąlygos 

Žmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeninio 

vidutinio palstiškumo priemolio, iškylančio į žemės paviršių. 

Aikštelė detaliai ištiriama ir dirvožemio ypatybės patvirtinamos. 

Žmogaus išdirbtas dirvožemis yra nederlingas ir turi būti 

perkeltas į kitą vietą. Pakankamo tankumo ir stiprumo 

glacigeniniai dirvožemiai aptinkami žemiau žmogaus išdirbtos 

žemės 1 – 6 metrų gylyje (7.5 skyrius). Aukšto tankumo 

dirvožemio slūgsojimas suteikia stabilų pagrindą pastato 

pamatams. 

1.2. Geomorfologija Aikštelės reljefas buvo pakeistas ankstesnių statybos darbų 

metu. Žemės paviršius buvo išlygintas lengvai paslenkant į 

šiaurės vakarus. Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio 

svyruoja tarp +143 ir 149 m. 

1.3. Geotechninės 

sąlygos 

Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų. 

Dirvožemio geotechninės sąlygos yra tinkamos stabiliems 

pamatams. 

Klasifika 

vimas 3) Apibūdinimas Klasifika 

vimas 4) 

2 Žmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeninio 

vidutinio plastiškumo rudojo priemolio, pastebimo žemiau 

derlingo aikštelės dirvožemio sluoksnio. Dirvožemio ypatybes 

ištyrė iki 20 metrų gylio. Kai kuriose aikštelės vietose žmogaus 

išdirbto dirvožemio sluoksnio storis siekia 10 metrų (7.5 

skyrius). Pakankamo tankumo ir stiprumo glacigeniniai 

dirvožemiai, kurie suteikia pagrindą pamatams pasirodo esantys 

žemiau žmogaus išdirbto dirvožemio. 

2 Aikštelėje yra keletas 3 – 6 m aukščio kalvelių. Žemės paviršius 

buvo pakeistas Ignalinos AE statybos darbų metu. Teritorijos 

paviršius turi lengvą reljefo pažemėjimą (aukštis virš jūros lygio 

153.1 – 152.2) link šiaurės. Kai kurios drėgnos aikštelės vietos 

yra užpelkėjusios. 

2 Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų, 

išskyrus pelkėjimą mažuose plotuose. Dirvožemio geotechninės 

sąlygos yra tinkamos stabiliems pamatams. 

Išvada: Pagal turimą informaciją apie geologines, geomorfologines ir geotechninės sąlygas, aikštelės Nr. 1 sąlygos yra palankesnės 

1 

1 

2 

2. Hidrogeologinės sąlygos 

3) 2 – priimtina, 1 – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje 

4) 2 – priimtina, 1 – – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje



2008 10 22 425 



Apibūdinimas 

2.1. Gruntinis vanduo Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčių 

ir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemės 

paviršiaus (ypač šiaurės rytinėje aikštelės dalyje), sausais 

laikotarpiais nukrinta iki 4 m, kai kuriose vietose iki 9 m. Šis 

gruntinis vanduo yra morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo, 

kurio tėkmės yra mažo intensyvumo ir nesudaro ištisinio 

vandeningo sluoksnio. Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu bus 

reikalingas gruntinio vandens lygio žeminimas(7.3 skyrius). 

2.2. Požeminis vanduo Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqIII-II) 

slūgso apie 25 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 3-5 

m, virš sluoksnio – apie 20 m storio molinga perdanga 

(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kad 

požeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labai 

maža. 

2.3. Pagrindiniai 

iškrovos taškai 

2.4. Požeminio 

vandens tekėjimo 

kryptis ir greitis 

2.5. Požeminio 

vandens mityba 

Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikrauna 

šalia aikštelės esančiuose pažemėjimuose, grioviuose bei 

Drūkšių ežere. 

Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqIII-II) 

požeminis vanduo išsikrauna Drūkšių ežere. 

Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyje 

yra nukreipta į šiaurės rytus link Drūkšių ežero, vandens tėkmė 

(Darsi greitis) – 5.2 10 -6 cm/s. 

Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai, 

remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose, 

integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30 

mm/metai. 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčių 

ir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemės 

paviršiaus (beveik trečdalyje pelkėtos teritorijos šiaurės 

vakarinėje aikštelės dalyje), sausais laikotarpiais nukrinta iki 3 

m, kai kuriose vietose iki 13 m. Šis gruntinis vanduo yra 

morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo, kurio tėkmės yra mažo 

intensyvumo ir nesudaro ištisinio vandeningo horizonto. 

Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu bus reikalingas gruntinio 

vandens lygio žeminimas (7.3 skyrius). 

2 Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII) 

slūgso apie 32 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 4-5 

m, virš sluoksnio – apie 23 m storio molinga perdanga 

(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kad 

požeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labai 

maža. 

2 Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikrauna 

aikštelėje esančiuose pelkėtuose pažemėjimuose, grioviuose 

bei Drūkšių ežere. 

Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqII) 

požeminis vanduo išsikrauna šiaurės kryptimi Dauguvos upės 

slėnyje. 

2 Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyje 

yra nukreipta į šiaurės rytus link Dauguvos upės, vandens 

tėkmė (Darsi greitis) – 2.3 10 -5 cm/s. 

2 Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai, 

remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose, 

integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30 

mm/metai. 

Išvada: 2 aikštelės hidrogeologinės sąlygos yra šiek tiek sudėtingesnės nei 1 aikštelės: labiau komplikuotas gruntinio vandens režimas dėl pelkių nuogulų buvimo bei didesnė 

spūdinio vandens tėkmė. Abi aikštelės yra tinkamos planuojamai ūkinei veiklai yra palankios, tačiau sąlygos aikštelėje Nr 1 šiek tiek geresnės. 

1 

2 

2 

1 

2 

3. Hidrologinės sąlygos



2008 10 22 426 


Šildomo vandens 

aušinimas 


Apibūdinimas 

Vandens paėmimo ir išleidimo kanalų vietos yra tinkamos ir 

užtikrina beveik viso ežero paviršiaus dalyvavimą aušinimo 

procese. 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Vandens paėmimo kanalo vieta yra tinkama, tačiau pašildyto 

vandens išleidimo vieta reikalauja ilgo (4 km) kanalo pašildyto 

vandens nuvedimui į senąją išleidimo vietą (4.2 skyrius) 

1 

Išvada: Vertinant ežero vandens naudojimą aušinimo reikmėms, aikštelė Nr. 1 gali naudoti esamus IAE vandens paėmimo ir išleidimo kanalus. Aikštelės Nr. 2 atveju, reikėtų 

naujo vandens paėmimo kanalo ir ilgo išleidimo kanalo siekiant išvengti aušinamo vandens recirkuliacijos, todėl aikštelė Nr. 2 yra mažiau tinkama. 

4.1. Radionuklidų 

sorbcijos, tirpimo 

sąlygos 

4.2. Gruntinio vandens 

pH 

4.3. Natūralūs koloidai 

ir organinės medžiagos 

4.4 Vandens poveikis 

betonui 

4. Geocheminės sąlygos 

Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenų 

chemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų ir 

organinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai. 

Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinių 

vandenų tipui. pH kinta nuo 7,2 iki 7,7 (7.3 skyrius). 

Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinės 

medžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes. 

1 Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenų 

chemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų ir 

organinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai. 

2 Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatinių 

vandenų tipui. pH kinta nuo 6,8 iki 7,3 (7.3 skyrius). 

1 Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinės 

medžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes. 

Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 

1 

2 

1 

Išvada : Pagal geochemiją abi aikštelės palankios ir vienodai priimtinos. 

5. Tektoninės ir seisminės sąlygos 

5.1. Tektonika Aikštelės teritorijoje nėra nustatyta tektoninių poslinkių. Aikštelė 

yra apytikriai 1 kilometro atstumu nuo regioninės Drūkšių 

(Visaginas) sprūdžio zonos ir apie 5 – 6 kilometrai nuo 

regioninio Skirno sprūdžio (7.5 skyrius). 

5.2. Seismingumo 

vertinimas 

Atsižvelgiant į trečios seisminės kategorijos aukštesnėje dalyje 

geologiškai perkirstos sekcijos dirvožemio dominavimą 

aikštelėje, seisminiai mikrozoniniai darbai ir tyrimų duomenys 

nustatė 6 balų seisminį lygį (SL-1) ir 7 balų seisminį lygį (SL-2) 

pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę. 

2 Aikštelė yra perkirsta tektoninio sprūdžio nuo šiaurės vakarų iki 

pietryčių. Šis poslinkis buvo nustatytas žemėlapio sudarymo 

metu pagal seisminius duomenis (7.5 skyrius). 

2 Aikštelė yra Ignalinos AE gamybinėje zonoje. Pagal tyrimų 

rezultatus iš aplinkinių vietovių, seisminiai lygiai galėtų būti 

numatomi. Aikštelės charakteristika yra 6 balų seisminis lygis 

(SL-1) ir 7 balų seisminis lygis (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS- 

98) makroseisminę skalę. 

1 

1



2008 10 22 427 


5.3. Neotektoniniai 

žemės svyravimai 

5.4. Gruntų 

praskydimas 


Apibūdinimas 

Žemiau Drūkšių ežero yra neotektoniškai aktyvių zonų 

susikirtimo taškas. Visas išmatuotų poslinkių dydis žymi, kad 

teritorija nėra aktyvių tektoninių sprūdžių zonoje ir 

diferencijuotas, be galo mažos amplitudės žemės paviršiaus 

pakilimas yra įtakotas geodinaminių procesų, kurie vyksta 

gretimoje Drūkšių žemumos grabene. 

Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėto 

smėlio (geologinis indeksas tplIV; lIV; gIImd; fIImd; lgIIžm; 

gIIdn) gali turėti aukštą suskystėjimo potencialą. Tie 

dirvožemiai yra trečios seisminės kategorijos (7.4 skyrius). 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Neotektoniškai aktyvios zonos kerta aikštelę nr.2 iš vakarų į 

rytus. Šios zonos buvo nustatytos ruošiant žemėlapį pagal 

morfometrinius ir morfostruktūrinius duomenis. Tikslūs 

instrumentiniai matavimai nebuvo atlikti (7.5 skyrius). 

1 Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėto 

smėlio (geologinis indeksas tplIV; ftIIIbl) gali turėti aukštą 

suskystėjimo potencialą. Tie dirvožemiai yra trečios seisminės 

kategorijos (7.4 skyrius). 

1 

1 

Išvada: Aikštelė nr.1 yra priimtina. Aikštelė nr.2 yra vidutiniškai tinkama, kadangi yra perkirsta tektoninio sprūdžio. Aikštelėje nr.2 būtų sunki užduotis išdėstyti pastatus 

pakankamai toli nuo šio sprūdžio. 

6. Paviršiniai procesai 

6.1. Potvynio galimybė Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +143 ir 

149 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiaus 

nuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui. 

2 Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +153.1 ir 

152.2 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiaus 

nuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui. 

2 

6.2. Nuošliaužos Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužos 

negalimos. 

2 Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužos 

negalimos. 

2 

6.3. Erozija Dirvožemio ar griovų erozija nebuvo pastebėta. Dirvožemis 

nederlingas ir geomorfologija nepalanki griovų erozijai. 

2 Derlingas dirvožemis yra padengtas augmenija ir dirvožemio 

erozijos nebuvo užfiksuota. Geomorfologija nepalanki griovų 

erozijai. 

2 

Išvada: Abi aikštelės įvertintos kaip vienodai priimtinomis. 

7.1. Ekstremalūs vėjai 

7.2. Krituliai 

7. Meteorologija 

Atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokios pačios meteorologinės sąlygos būdingos abejose aikštelėse. 

Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE eksploataciją bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės



2008 10 22 428 


7.3. Ekstremalus sniego 

dangos storis 

7.4 Ekstremalios 

temperatūros 

7.5 Viesulai (Tornado) 

7.6 Žaibavimas 


Apibūdinimas 

Klasifika 


vimas 4) 

ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.4 “Atominių elektrinių 

aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius reiškinius”, ir kt.). 

Išvada: Abiejose aikštelėse meteorologinės sąlygos yra vienodos. Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE saugą bus pateiktas saugos 

analizės ataskaitoje. 

8.1. Sprogimas 

(bangos ir skeveldrų 

poveikis) 

8.2. Gaisras 

8.3. Degių, sprogių, 

toksiškų, nuodingų, 

korozinių ar 

radioaktyvių medžiagų 

išmetimas 

8.4. Lėktuvo kritimas 

8.5. Grunto nusėdimas; 

8.6. Aušinimo vandens 

paėmimo konstrukcijų 

blokavimas ar 

pažeidimas. 

8.7. Elektromagnetinė 

interferencija 

8. Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai 

Kadangi atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokie patys išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abejose aikštelėse. 

Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai įtakos naujos AE saugą bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės 

ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.1 “Atominių elektrinių 

aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių sukeltus įvykius”, ir kt.). 

Išvada: Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abiems aikštelėms. Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai gali įtakoti naujos AE saugą 

bus pateiktas saugos analizės ataskaitoje.



2008 10 22 429 


9.1. Žemės arba 

nuosavybės jurisdikcija 

9.2 Iš anksto 

numatomas žemės 

plėtojimas 

dominančioje vietovėje. 


Apibūdinimas 

9. Žemės naudojimas 

Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinės 

teritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legalios 

abiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosios 

AE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos, 

bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip pat 

bus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius). 

Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiems 

specialiems tikslams (elektros energijos gaminimas ir 

paskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduolinio 

kuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninė 

priežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės 

panaudojimo keisti nereikės. 

Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinės 

teritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legalios 

abiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosios 

AE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos, 

bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip pat 

bus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius). 

2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiems 




priežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės 

panaudojimo keisti nereikės. 

2 

2 

10. Gyventojų pasiskirstymas 

10.1. Gyventojų apšvita Sanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarp 

pasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinis 

poveikis gyventojams bus toks pats. 

10.2.Gyventojų 

tankumas 

Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamybos 

zonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatyta 

sanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugos 

zonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veikla 

taip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamų 

vietovių (7.9 skyrius). 

2 Sanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarp 

pasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinis 

poveikis gyventojams bus toks pats. 

2 Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamybos 

zonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatyta 

sanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugos 

zonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veikla 

taip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamų 

vietovių (7.9 skyrius). 

2 

2 

Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis. 

11.1. Biologinė įvairovė Aikštelėje nėra saugomų rūšių. Specialios priemonės saugoti 

biologinei įvairovei nėra reikalingos. 

11. Aplinkos apsauga 

2 Aikštelėje ar arti aikštelės yra saugomų rūšių. Reikalingos 

specialios priemonės saugoti biologinei įvairovei. 

1



2008 10 22 430 


11.2. Saugomos 

vietovės ir ekologinės 

sistemos 

11.3. Reikšmingų 

viešųjų vertybių 

vietovės 


ekonominė aplinka 


Apibūdinimas 

Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km 

spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinklui 

priklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yra 

vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE 

regione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių 

apsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščių 

praktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių 

BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščių 

apsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ar 

dalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos 

yra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugos 

reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos 

teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų 

kokybę) (žr. 7.6 skyrius). 

Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni 

kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje 

(7.8 skyrius). 

Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje, 

kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija. 

Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visagino 

miestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jame 

dominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė. 

Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iš 

kurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi ne 

daugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbių 

mineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius). 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km 

spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinklui 

priklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yra 

vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE 

regione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių 

apsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščių 

praktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių 

BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščių 

apsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ar 

dalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos 

yra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugos 

reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumos 

teritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų 

kokybę) (žr. 7.6 skyrius). 

2 Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni 

kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje 

(7.8 skyrius). 

2 Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje, 

kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija. 

Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visagino 

miestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jame 

dominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė. 

Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iš 

kurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi ne 

daugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbių 

mineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius). 

2 

2 

2



2008 10 22 431 


11.5. Esama 

infrastruktūra 


Apibūdinimas 

Aikštelėje gera kelių ir geležinkelio susisiekimo infrastruktūra. 

Artimiausias greitkelis tęsias 11 km į aikštelės vakarus. Šis 

greitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaip 

Zarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną 

su Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į 

greitkelį yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į 

greitkelį Vilnius – Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą 

yra apie 20 km. 

Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 8 

km į aikštelės vakarus. 

Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinės 

policijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius). 

11.6. Gamtovaizdis Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamas 

pagal galios gaminimo blokus ir pastatus, sujungtus į galios 

gamybos procesą. 

Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų ir 

pelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimelių 

tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralus 

gamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juo 

susijusioms veikloms(žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius). 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Aikštelėje turi būti pastatytas geresnis kelių susisiekimas ir 

naujas geležinkelio susisiekimas. 

Artimiausias greitkelis tęsiasi 12 km į aikštelės vakarus. Šis 

greitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaip 

Zarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną su 

Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į greitkelį 

yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į greitkelį Vilnius 

– Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą yra apie 20 km. 

Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 9 

km į aikštelės vakarus. 

Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinės 

policijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius). 

2 Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamas 

pagal skirstymo stotį ir pastatus, sujungtus į galios gamybos 

procesą. 

Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų ir 

pelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimelių 

tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralus 

gamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juo 

susijusioms veikloms (žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius). 

1 

2 

Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis, tačiau aikštelė Nr 1 tinkamesnė, nes joje nėra saugomų rūšių ir vietinių kelių infrastruktūros yra geresnė. 

12.1.Aplinkos padėtis ir 

savybės 

12. Naujosios AE statymo sąlygos 

Aikštelė išsidėsčiusi dabartinės jėgainės antro bloko rytuose ir 

sudaro vietovę, kuri anksčiau buvo planuota 3 ir 4 blokams. 

Aikštelės plotas apytiksliai 0.493 km 2 ir baigiasi šiaurinėje 

pusėje (ilgis 0.6 km), tiesiai prie aušinimo vandens išleidimo 

kanalo, bendro esamiems IAE 1 ir 2 blokams. Į pietus nuo 1 ir 2 

blokų vietovė yra ribojama kelio iš vakarų į rytus. Vakarinės 

ribos ilgis – apytikriai 0.58 km. Aikštelės perimetras – apytiksliai 

3.5 km. Prie jos pietinės ribos (1.255 ilgio) yra laikinai 

naudojami branduoliniai degalų saugojimo įrenginiai. 

2 Aikštelė išsidėsčiusi esamos skirstymo stoties vakaruose ir šiuo 

metu vietovė yra neapstatyta (pelkė, krūmai). Vietovės dydis – 

apytikriai 0.424 km 2 . Jos šiaurinės ribos – Drūkšių ežero 

pakrantė (ilgis apytikriai 0.75 km). Kitos trys ribos yra tiesios, 

formuojančios stačiakampę vietovę, kurios rytinė pusė yra 1.1 

km ilgio, o vakarinė – 0.66 km. Vietovėje yra veikiantis pastatas 

nr. 106 (veikianti skirstymo stotis). Geresni kelių susisiekimai ir 

nauji geležinkelio susisiekimai turi būti pastatyti. 

1



2008 10 22 432 


12.2. Žemės gelmių 

ypatumai 

12.3.Pogrindinės 

ypatybės 

12.4. Aikštelės 

tyrinėjimo lygis ir 

papildomos 

informacijos 

reikalavimai 


Apibūdinimas 

Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienos 

žiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis. 

Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologinių 

objektų nėra. 

Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimos 

taršos. 

Aikštelė yra apie 1 km atstumu nuo Visagino vandenvietės 

sanitarinės zonos trečios juostos ribos (7.3 skyrius). 

Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų. 

Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindinių 

ypatybių. 

Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui. 

Aikštelėje buvo vykdoma daug geologinių tyrinėjimų (7.5 

skyrius). Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninės 

charakteristikos) reikalavimas bus patenkintas prieš 

projektavimą. 

Klasifika 


vimas 4) 

2 Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienos 

žiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis. 

Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologinių 

objektų nėra. 

Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimos 

taršos. 

Pietvakarinė aikštelės dalis ribojasi su Visagino vandenvietės 

sanitarinės zonos trečia juosta (7.3 skyrius). 

2 Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų. 

Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindinių 

ypatybių. 

Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui. 

Reikalinga daugiau išsamių tyrimų. 

2 Reikalingi išsamesni aikštelės geologiniai tyrimai (7.5 skyrius). 

Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninės 

charakteristikos) reikalavimas bus patenkintas prieš 

projektavimą 

1 

1 

1 

12.5.Melioracijos 

svarba 

Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio. 

Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į prie aikštelės 

esančias požemines vietoves, griovius ir Drūkšių ežerą. 

2 Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio. 

Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į pelkėtus šlaitus, 

grioviu ir Drūkšių ežerą. 

2 

12.6. Žemės naudojimo 

pakeitimas 

Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiems 




priežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės 

panaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius). 

12.7. Viešas įvertinimas Visagino miesto ir aplinkinių vietovių gyventojai išreiškia 

pozityvų požiūrį dėl naujosios AE statybos aikštelėje nr.1. 

2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiems 




priežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemės 

panaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius). 

2 Dėl šiuo metu tebevykstančio viešo bendro diskutavimo dėl 

naujosios AE aplinkos poveikio įvertinimo, aikštelė Nr.2 sukėlė 

neigiamą atsakomąją reakciją dėl galimos sanitarinės 

apsauginės zonos, kuri gali siekti arba apimti šalia esančius 

sodus. 

2 

1



2008 10 22 433 



Apibūdinimas 

Klasifika 


vimas 4) 

Išvada: Naujos AE statybai 1-oje aikštelėje sąlygos yra palankios. 2-oje aikštelėje sąlygos yra mažiau palankios.



2008 10 22 434 

Palyginus alternatyvių aikštelių, skirtų naujosios AE statybai ir eksploatavimui, 

aplinkos savybes, padarytos tokios išvados: 

· Geochemijos sąlygos, paviršiaus procesai, meteorologija, žmogaus įtakoti įvykiai, 

žemės naudojimas ir gyventojų paplitimas yra vienodai palankus statyboms abejose 

aikštelėse. 

· Geologinės, tektoninės ir seisminės sąlygos yra palankesnės pirmoje aikštelėje. Turi 

geologiniai ir dirvožemio duomenys apie aikštelę Nr. 2 yra senoki ir nepakankamai 

išsamūs, todėl techninio projektavimo fazėje reikėtų papildomų tyrimų. 

· Hidrogeologinės sąlygos aikštelėje Nr. 2 yra truputį labiau komplikuotos nei 

aikštelėje Nr. 1. Taigi, pirmoji aikštelė laikoma tinkamesne. 

· Vertinant aušinamo vandens išleidimui į ežerą svarbias hidrologines sąlygas, 

aikštelės Nr. 1 yra labiau tinkama. Norint turėti efektyvų tiesioginį aušinimą 

aikštelėje Nr. 2 reikėtų iškasti ilgą aušinimo kanalą. 

Galutinė aikštelės įvertinimo išvada yra tokia, kad abi aikštelės yra tinkamos naujosios 

AE statymui ir veikimui. Tačiau, aikštelės Nr.1 sąlygos yra labiau palankesnės. 

Alternatyvios aikštelių poveikių aplinkai palyginimas 

Aikštelė Nr. 1 buvo iš pradžių numatyta trečiam ir ketvirtam Ignalinos AE reaktoriams. 

Kai kurios pamato konstrukcijos buvo pastatytos praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, 

nuo to laiko didžioji dalis buvo pašalinta. Visą aikštelę visiškai pakeitė žmogus ir dabar 

ją sudaro didelė, atvira ir tuščia teritorija su skurdžiu dirbtiniu dirvožemiu. Todėl 

tiesioginis poveikis, pasirinkus statybai aikštelę Nr. 1, būtų labai mažas. 

Aikštelė Nr. 2 daugiausia susideda iš krūmynų, pakitusių IAE statymo metu. Kai 

kuriuos miškus reikia iškirsti, ruošiant aikštelę. 

NAE aikštelėje Nr. 1 bus pajėgi naudoti esamas aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo 

konstrukcijas, tiktai bus reikalingas nedidelis šių konstrukcijų išplėtimas. Aikštelėje Nr. 

2 turės būti pastatyta naujas imtuvas, o išleidimo kanalas turės būti žymiai išplėstas. 

Abi aikštelės gali paveikti biologinę įvairovę dėl tiesioginės statybos priemonių ir 

vertingų rūšių arealų trikdymo. Kadangi aikštelė Nr. 1 jau yra paruošta, šios aikštelės 

poveikis būtų žymiai mažesnis, lyginant su aikštele Nr. 2. 

Kadangi abi aikštelės yra išdėstytos greta esamos IAE, NAE statyba kraštovaizdžio 

labai nepakeis abiejų alternatyvų atveju. 

Aikštelė Nr. 2 būtų išdėstyta arčiau Visagino miesto ir gyvenviečių. Atstumas iki 

artimiausios gyvenvietės būtų mažiausiai 2 km, o atstumas iki Visagino miesto centro 

būtų 6-8 km. Taigi, šis faktorius gali būti laikomas ne itin reikšmingu. 

Aplinkosaugos požiūriu aikštelė Nr. 1 yra tinkamesnė, nes ji jau parengta ir ji yra 

mažiau ar daugiau apsupta IAE techninių konstrukcijų. Tačiau skirtumas tarp dviejų 

aikštelių aplinkosaugos požiūriu vis dėlto yra nereikšmingas. 

7.12.2.5 Aušinimo alternatyvos 

Pats svarbiausias faktorius, renkantis aušinimo sistemą, yra pakankamai didelio vandens 

telkinio buvimas ir šiluminių išmetų poveikis vandens telkinio ekologijai. Jei aušinimo 

geba pakankama ir jei poveikis aplinkai yra priimtinas, tiesioginiams aušinimui 

teikiama pirmenybė. Šlapio aušinimo bokšto sprendimas yra antras pasirinkimas, jei 

vandens garavimo poveikis ir nuleidžiamo vandens išleidimas į naudojamą vandens 

telkinį yra priimtinas. Jei šie kriterijai yra tenkinami, tada pagrindiniai lemiantys



2008 10 22 435 

faktoriai yra esamų aikštelių dydis, poveikis veiksmingumui ir investicijų išlaidų 

vertinimas. 

Tiesioginis aušinimas 

Tiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalauja 

santykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jos 

pranašumai paprastai yra mažesnės investicijų išlaidos ir didesnis elektrinės 

veiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandenį 

telkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama į orą garavimo būdu. 

Įšildyto vandens išleidimas gali turėti įvairų poveikį priimančiam vandens telkiniui. 

Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nėra būtina kita, nei mechaninis didesnių dalelių 

pašalinimas, procedūra. 

Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos gali ženkliai paveikti aplinką. Buvo 

įvertintas poveikis Drūkšių ežero temperatūrai, naudojant skirtingas tiesioginio 

aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingai 

elektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvių NAE aušinimo vandens paėmimo 

ir išleidimo vietų derinių scenarijų konfigūracijos buvo įvertintos, naudojant trimatį 

hidrodinaminį ežero modelį, specialiai sukurtą paviršinio vandens modeliavimui. Buvo 

naudojami tokie aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo deriniai: 

· (DD) – dabartinis paėmimas ir dabartinis išleidimas; 

· (GD) – giluminis paėmimas ir dabartinis išleidimas; 

· (DP) – dabartinis paėmimas ir pietinis išleidimas; 

· (VD) – vakarinis paėmimas ir dabartinis išleidimas; 

· (VP) – vakarinis paėmimas ir pietinis išleidimas; 

· (DPad) – dabartinis paėmimas ir padalintas išleidimas. 

Iš skirtingų išleidimo pasirinkčių dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai vertinimo 

pagrindu laikomas įšilęs ežero vandens plotas. Tačiau skirtingos išleidimo pasirinktys 

viena nuo kitos ženkliai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžia 

aušinimo vandeniui veiksmingai plisti į pagrindinę ežero dalį, taip sudarydama sąlygas 

aušinimui dėl šilumos atidavimo į atmosferą bei dėl maišymosi su vėsesniu ežero 

vandeniu. Pietinė išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam 

išleistam vandeniui susimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, tuo būdu sumažindama 

paviršiaus plotą, kur gali vykti aušinimas į atmosferą. Išleidimo padalinimas į dvi vietas 

nebūtų geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginant 

vidutinį įšilusių plotų dydį. Tačiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelį 

privalumą karščiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatūra viršija 28 °C ribą, 

yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatūra netoli pietinio 

išleidimo. 

Iš sumodeliuotų paėmimo pasirinkčių, kaip kriterijų naudojant įšilusį plotą, vakarinis 

paėmimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni už 

giluminio paėmimo pasirinktį. Vakarinio paėmimo pasirinkties atveju buvo gauta 

vidutiniškai 0,1°C vėsesnė vandens temperatūra, lyginant su šiuo metu naudojamu 

paėmimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši į dabartinę paėmimo alternatyvą 

modeliavimo metu. Temperatūrų skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu iki 

išleidimo. Giluminio paėmimo pasirinkties modeliavime gilesnės ežero dalies šalto 

vandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko paėmimo vandens 

temperatūra nesiskyrė nuo šiuo metu naudojamos aušinimo vandens paėmimo 

alternatyvos. Be to, giluminio paėmimo pasirinktyje po ežero terminio gradiento 

pažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvėja, tokiu būdu 

išauga viso ežero šilumos talpa. Todėl giluminio paėmimo pasirinkties atveju buvo



2008 10 22 436 

gautos aukštesnės paviršiaus temperatūros šilčiausiais laikotarpiais, lyginant su šiuo 

metu naudojama pasirinktimi. 

Skirtingi galios lygiai žymiai nekeičia parametrų tarp dviejų skirtingų paėmimo ir 

išleidimo vietų alternatyvų. 

Tiesioginis aušinimas taip pat gali sukelti ežero vandens garavimą ir taip paveikti 

vandens lygį ir kiekį ežere. Hidrologinis poveikis ežerui ir jo pasekmės yra laikomos 

nereikšmingomis. Retų kelerių vienas po kito einančių sausų metų periodais ežero lygis 

nukristų žemiau normalaus, tačiau išliktų virš minimalaus leistino lygio. Vandens 

garavimas, aušinant NAE, periodiškai šiek tiek sumažintų suminį vandens tūrį, tuo būdu 

paveikdamas vandens, nutekančio į Prorvos upę Baltarusijoje, kiekį. 

Remiantis trimačiu modeliavimu ir vertinimu aišku, kad dėl ekologinių priežasčių tik 

dalis planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos galios gali būti 

generuojama, naudojant Drūkšių ežerą tiesioginiam aušinimui. Ekologiniu požiūriu 

toleruojama ežero šilumos apkrova apytiksliai lygi 3200 MW išmesta . 

Netiesioginis aušinimas 

Netiesioginis aušinimas turi būti taikomas, jei ežero šilumos apkrova didesnė už 3200 

MW išmesta . 

Galimi netiesioginio aušinimo būdai: 

· Šlapio aušinimo bokštai; 

· sauso aušinimo metodai; 

· mišriojo aušinimo bokštai. 

Šlapio aušinimo bokštai naudoja ežero vandenį aušinimui per garavimą, konvekciją ir 

spinduliavimą. Šlapio aušinimo bokštai yra dažniausiai naudojama sistema vietose su 

ribotais vandens ištekliais ar specialiais poreikiais riboti šiluminę apkrovą vandens 

telkiniui. Tai antra pagal veiksmingumą aušinimo sistema po tiesioginio aušinimo 

sistemos, taip pat ši sistema turi didesnes investavimo išlaidas. Jos energijos 

suvartojimas bei ploto poreikis priklauso nuo konstrukcijos tipo. Aušinimo bokštai su 

natūralia trauka suvartoja daugiau energijos, bet reikalauja mažiau vietos nei aušinimo 

bokštai su priverstine trauka. Aušinimo bokštams paprastai reikalingas aušinimo 

vandens apdorojimas prieš bioapaugimą, nuodegas ir pakibusias daleles, atitinkamai 

naudojant priimtinus biocidus, antiskalantus ir dispergentus. Kadangi didžioji šilumos 

dalis išgaruoja į atmosferą ir nepatenka į vandens sistemas, poveikis priimančiam 

vandens telkiniui išlieka mažesnis negu tiesiogiai aušinant. 

Šlapio aušinimo bokštai gali būti naudojami ir kaip tiesioginio aušinimo dalis. 

Naudojant tokį būdą, aušinimo vanduo visas arba dalis vandens kiekio prieš jį 

išleidžiant į ežerą yra ataušinamas. 

Šlapio aušinimo bokštai sukelia matomas garų sroves, esant tam tikroms oro sąlygoms. 

Sauso aušinimo sistemos gali būti oru aušinami kondensatoriai arba taip vadinamos 

Helerio sistemos. Sauso aušinimo sistemose aušinimo veiksmingumas yra mažesnis 

negu šlapio aušinimo sistemose, taip pat mažesnis ir vandens poreikis. Specifiniai oru 

aušinamų kondensatorių ir Helerio sistemos bruožai yra nereikšmingas papildomo 

maitinimo vandens suvartojimas, bet taip pat ir gana neefektyvus aušinimas. Oru 

aušinamuose kondensatoriuose aušinimas vyksta konvekcijos ir išspinduliavimo dėka. 

Dėl reliatyviai mažo šilumos perdavimo efektyvumo, oru aušinami kondensatoriai 

reikalauja didelio ploto. Helerio sistema yra netiesioginis sauso aušinimo metodas. Tarp 

kondensatoriaus ir sauso aušinimo bokšto yra uždara cirkuliacija, kurios konstrukcija 

yra labai panaši į oru aušinamų kondensatorių. Kondensatorius yra čiurkšlinis, kuris



2008 10 22 437 

purškia vėsų vandenį tiesiai į verdančio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduo 

turi būti demineralizuotas vanduo. 

Sauso aušinimo sistemos nėra reguliariai naudojamos kaip pirminė aušinimo sistema 

didelėse (> 1 000 MW) atominėse elektrinėse, nes aušinimo sistemos reikalauja 

santykinai didelės teritorijos (iki dešimt kartų didesnės, negu šlapio aušinimo bokštai) ir 

žymiai sumažina elektrinės veiksmingumą. Elektros energijos poreikis taip pat yra 

didelis dėl ventiliatorių, reikalingų oro cirkuliacijai. Sauso aušinimo sistemų 

investavimo išlaidos yra ženkliai didesnės nei šlapio aušinimo. Taip pat sauso aušinimo 

bokštų sistema viena gali būti nepajėgi užtikrinti reikiamų eksploatacinių savybių, esant 

aukštai aplinkos temperatūrai. Sauso aušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos 

suvartoja labai nedaug vandens, todėl paprastai nebūna nuostolių dėl garavimo. Kadangi 

ši sistema neišskiria šiluminių išmetų, nesukeliauji nesąlygoja jokio šiluminio poveikio 

aplinkinėms vandens sistemoms. 

Esant sąlygoms, kai vanduo kai kuriais periodais gali būti ribojantis faktorius, gali būti 

palanku derinti sauso ir šlapio aušinimo metodus. Galima naudoti atskirai šlapio ir sauso 

aušinimo bokštus arba įtraukti ir šlapio, ir sauso aušinimo skyrius į to paties bokšto 

konstrukciją (mišrus bokštas). Mišriojo bokšto konstrukcija skiriasi priklausomai nuo 

gamintojo. Tačiau pagrindinė idėja yra ta, kad šlapio aušinimo dalis yra bokšto 

pagrinde, o sauso aušinimo – viršuje. Aušinimo sistema gali būti eksploatuojama, 

priklausomai nuo vyraujančių sąlygų. Kai turimas pakankamas kiekis vandens, sausas 

aušinimas, kuris suvartoja daugiau elektros energijos, yra išjungiamas ir šilumos 

pašalinimas priklauso nuo šlapio aušinimo bokšto. Kai vandens ištekliai yra riboti, 

šiluma arba bent jos dalis, priklausomai nuo konstrukcijos, išsklaidoma, naudojant 

sausojo aušinimo bokštus. 

7.12.2.6 Projekto neįgyvendinimo palyginimas 

Pats ryškiausias projekto neįgyvendinimo poveikis yra socialinio - ekonominio 

pobūdžio. Atsižvelgiant į planuojamą Ignalinos AE 2 bloko uždarymą 2009 m., 

neįgyvendinimo situacija nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Po Ignalinos AE uždarymo 

socialinė - ekonominė Visagino regiono situacija dėl bedarbystės pasikeistų į blogąją 

pusę. Nauja atominė elektrinė šį neigiamą poveikį pakreiptų į priešingą pusę, siūlydama 

darbą ir kitą ekonominę naudą. Jei NAE nebūtų statoma, jos pastebimas poveikis 

užimtumui ir NAE regiono socioekonomikai, įskaitant ir Latvijos teritoriją, nebūtų 

įgyvendintas. 

Po Ignalinos AE uždarymo šiluminės apkrovos, šiuo metu tenkančios Drūkšių ežerui, 

nebebus, ir tai paveiks ežero ekologiją ir biologinę įvairovę bei pakeis dabartinę padėtį. 

Tai gali turėti reikšmingą poveikį ir biologinei įvairovei, kaip antai Drūkšių ežero 

Natura 2000 zonos skiriamosioms vertingoms rūšims, ypač paukščiams. Sunku tiksliai 

nuspėti, kaip ežeras vystysis, bėgant laikui, po šiluminės apkrovos nutraukimo, bet 

galima numanyti, kad tai nesugrąžins situacijos, kokia buvo prieš Ignalinos AE 

perdavimą eksploatuoti dėl kitų faktorių, paveikusių ežero vystimąsi į kitą pusę. NAE 

šiluminė apkrova padėtų kai kurioms šiandieninėms biologinės įvairovės rūšims toliau 

egzistuoti arba, jei jos išnyktų po IAE uždarymo, sudarytų joms galimybę sugrįžti į 

ežerą po NAE perdavimo eksploatuoti. Tai ypač būdinga tam tikroms paukščių rūšims. 

Jeigu projektas nebus įvykdytas, elektros energiją, kurią būtų gaminusi NAE, gamintų 

alternatyvios elektros energijos gamybos formos. Pakeitus elektros energijos kiekį 

iškastiniu kuru, būtų sukelti ženkliai didesni sieros dioksido, azoto oksidų, anglies 

dioksido ir kitų dalelių išmetimai. Tiesioginis šių išmetimų poveikis nebūtų jaučiamas 

Visagino regione, bet tose vietose, kurios yra arti elektrinių, gaminančių alternatyvią



2008 10 22 438 

elektros energiją, ir arti kuro šaltinių Lietuvoje ir užsienyje. Anglies dioksido išmetų 

poveikis klimato pokyčiams yra visuotinis. 

7.12.3 Ekologinis planuojamos ūkinės veiklos pagrindimas 

Drūkšių ežero naudojimas tiesioginiam aušinimui dėl ekologinių priežasčių yra galimas 

tik esant apytiksliai 3 200 MW išmesta šiluminiam išmetimui į ežerą. Derinant tiesioginį 

aušinimą su šlapio aušinimo bokštais ir/ar sausojo ar mišriojo aušinimo sprendimais, 

planuojama maksimali 3 400 MW elektros energijos gamybos galia yra pasiekiama 

aplinkosaugos požiūriu. 

Aplinkosaugos požiūriu NAE statybai aikštelė Nr. 1 yra šiek tiek priimtinesnė už 

aikštelę Nr. 2. Aikštelė Nr. 1 mažiaus paveiks Drūkšių ežero Natura 2000 saugomas 

teritorijas ir vertingas rūšis, nors, statant NAE, abiejų aikštelių atveju vertingos 

biologinės įvairovės rūšys gali būtų neigiamai paveiktos. Sušvelninimo priemonės yra 

reikalingos tam, kad būtų pasiektas priimtinas poveikio vertingoms biologinės įvairovės 

rūšims lygis. 

Poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo aptikta jokio reikšmingo poveikio aplinkai ar 

visuomenei, sąlygojamo NAE statybos ar eksploatacijos, kurio nebūtų galima priimti ar 

sušvelninti iki priimtino lygio. 

PAV nesilaiko pozicijos dėl rimtų avarijų rizikos priimtinumo individualiu požiūrio 

etiniu ar kitu asmeninių pagrindu. Vertinimas buvo nukreiptas į kuo aiškesnį galimų 

avarijų tikimybės pristatymą ir informacijos apie susijusias pasekmes palyginimą, kad 

skaitytojai galėtų tai panaudoti susidarydami savo nuomonę. Branduolinės saugos 

pagrindai ir rimtos branduolinės avarijos tikimybė buvo išnagrinėta 5.3 skyriuje ir 10 

skirsnyje. 

Tinkamai tvarkant, panaudotas kuras ir kitos naujos atominės elektrinės 

radioaktyviosios atliekos nekelia žalingo poveikio aplinkai ar žmonėms. Šių 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimams bus taikomos jų poveikio aplinkai 

vertinimo procedūros, kur bus įvertintas šių sprendimų ekologinis pagrindimas.



2008 10 22 439 

8 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS 

8.1 Atliekos 

Šiame skyriuje yra apibendrintas galimas tarpvalstybinis poveikis naujos atominės 

elektrinės (NAE) statybos ir eksploatacijos metu. Nuodugniau poveikis yra aptartas 7- 

ame šios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos skirsnyje. 

8.1.1 Radiologinis poveikis 

Pagal Lietuvos įstatymus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas be viso kito turi užtikrinti, 

kad: 

· visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų metu, naudojant tinkamus metodus, 

asmenys, visuomenė ir Lietuvos bei už jos sienų esanti aplinka yra apsaugotos 

atitinkamai nuo radiologinio, biologinio, cheminio ir kitų pavojų, kurie gali būti 

susiję su radioaktyviosiomis atliekomis; 

· radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos sauga yra garantuota eksploatacijos 

laikotarpiu ir po jo. 

Radioaktyviosios atliekos yra saugomos NAE aikštelėje, Lietuvos teritorijoje, griežtai 

laikantis aukščiau paminėtų veiksnių. Sprendimai dėl ilgalaikio saugojimo ir panaudoto 

branduolinio kuro (PBK) laidojimo kol kas nėra priimti. Tvarkymas, saugojimas ir 

radioaktyviųjų atliekų iš NAE laidojimas bus atskiro poveikio aplinkai vertinimo 

procedūrų tema ateityje. 

Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) sutartis reikalauja, kad kiekviena 

šalis narė pateiktų bendrijai planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų laidojimu (37 

straipsnis), o licencijos turėtojas paskelbtų bendrijai technines komplekso 

charakteristikas jo kontrolei (78 straipsnis) ir pateiktų pranešimą apie investavimą (41 

straipsnis). 

Nėra numatoma, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali sukelti kokių nors svarbių 

tarpvalstybinių radiologinių poveikių. 

NAE radionuklidų išmestų į vandenį, tarpvalstybinis poveikis yra aptartas 8.2.1 

skyriuje. 

8.1.2 Neradiologinis poveikis 

Neradioaktyviosios atliekos bus tvarkomos Lietuvoje, laikantis Lietuvos atliekų 

tvarkymo įstatymo (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir atliekų 

tvarkymo taisyklių reikalavimų (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381). 

Nenumatoma, kad neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas tokiu būdu gali sukelti kokį nors 

tarpvalstybinį neradiologinį poveikį. 

Apdorotų nuotekų nukreipimo iš NAE į Drūkšių ežerą tarpvalstybinis poveikis yra 

aptartas 8.2.2 skyriuje. 

8.2 Vandens būklė 

Šiame skyriuje nagrinėjamas poveikis Drūkšių ežerui, kaip visumai, nes šis ežeras yra 

dalinai išsidėstęs Baltarusijos teritorijoje, taip pat poveikis Prorvos upei Baltarusijoje, 

upei, kuria vandenys išteka iš Drūkšių ežero.




2008 10 22 440 

Tikrinamas radionuklidų aktyvumas vandens aplinkoje aplink Ignalinos AE per 

paskutinius 10 metų pastoviai mažėjo. Nauja AE bus statoma ir eksploatuojama 

naudojant geriausias esamas technologijas ir metodus, o tai reiškia, kad aplinkos būklė 

pagerės. Vadinasi, bendras radionuklidų išmetimų į vandens ekosistemą kiekis galimai 

mažės. Įgyvendinus naujos AE projektą, išmetimai bus tokie maži, kad nesukels jokio 

svarbesnio žalingo poveikio aplinkai. 


8.2.2.1 Nuotekų poveikis 

Biogeninių medžiagų iš NAE sąlygojama apkrova bus maža palyginti su bendra 

apkrova Drūkšių ežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai (pvz., Visagino buitinės ir gamtinės 

nuotekos). Tokiu būdu naujos AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai yra 

laikomas nereikšmingu. Apdorotų nuotekų poveikis ežerui vertinamas kaip antraeilis ir 

priimtinas. Vis dėlto tokio pobūdžio poveikis bus kontroliuojamas, ir jei būtų pastebėtos 

nepriimtinos pasekmės, nuotekų priežiūra bus patobulinta. 

8.2.2.2 Aušinimo vandens poveikis 

Šilumos, išleidžiamos į Drūkšių ežerą, kiekis priklauso ne tik nuo pagamintos elektros 

energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginėje aušinimo sistemoje 

visa šiluma išteka į ežerą, kai tuo tarpu aušinimo bokštų atveju tiktai minimali šilumos 

dalis patenka į ežerą ir didžioji dalis yra išsklaidoma ore. 

Šilto aušinimo vandens išmetimo į Drūkšių ežerą poveikio modeliavimo apskaičiavimai 

tiesioginio aušinimo sistemoje buvo atlikti naudojant trimatį hidrodinaminį vandens 

srauto modelį, specialiai pritaikytą ežerų ir pakrantės teritorijų modeliavimui. Buvo 

ištirti skirtingos NAE galios ir įvairių NAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo 

kanalo vietų poveikis Drūkšių ežero, kaip visumos, vandens temperatūrai, įskaitant ir 

Baltarusijos teritoriją. 

Remiantis projektuojamais rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kad 

ekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokios 

šiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant su 

dabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemai 

bus aiškus ir žymus. 

Jei būtų naudojami vien tik aušinimo bokštai, ežero temperatūra sugrįžtų prie įprasto 

lygio ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas rūšims, mėgstančioms vėsų 

vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki būklės, buvusios prieš IAE 

eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis, 

šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas deguonies kiekis laikotarpiu, kai 

ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško nedidelis ežero šildymas gali net būti 

naudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėti skirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai 

geriausias pasirinkimas, kai galvojama apie ežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies 

neigiamo poveikio dėl deguonies sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis. 

Dabartinis išleidimas kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi laikomas 

sušildytas plotas. Tačiau įvairios išleidimo kanalo alternatyvos žymiai viena nuo kitos 

nesiskiria. Esamoji AE išleidimo vieta leidžia aušinimo vandeniui efektyviai plisti į 

pagrindinę ežero dalį, tuo pačiu leisdama vandeniui atvėsti dėl šilumos atidavimo į 

atmosferą bei maišymosi su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau



2008 10 22 441 

uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam išleidžiamam vandeniui maišytis su vėsesniu ežero 

vandeniu, tokiu būdu sumažėja paviršiaus plotas, kur vyksta šilumos atidavimas į 

atmosferą. Tokiu būdu pietinis išleidimas sąlygotų aiškesnius sušilimo ir eutrofikacijos 

poveikius pietinėje Baltarusijos teritorijos ežero dalyje labiau negu kiti išleidimo 

pasirinkimai. 

Išleidimo kanalo padalijimas į dvi vietas, lyginant vidutinį sušilusių plotų dydį, nėra 

žymiai geresnis sprendimas negu dabartinio išleidimo kanalo alternatyva. 

Giluminio aušinamo vandens paėmimo alternatyva duotų aukštesnę paviršiaus 

temperatūrą visam ežerui šilčiausiais metų periodais, lyginant su esama vandens 

paėmimo kanalo alternatyva dėl ežero temperatūrinio gradiento pažeidimo. 

Pagrindinis hidrologinis naujos AE eksploatavimo poveikis yra garavimo sukelti 

nuostoliai, kai šiltas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į orą garavimo būdu. 

Bendrieji nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo metodo pasirinkimo. 

8.2.3 Per normalius hidrologinius metus vidutinis ežero lygio nukritimas žemiau 

normalaus nėra laukiamas, ir tuo būdu hidrologinis poveikis ežerui ir jo 

ekologinės pasekmės yra laikomos nereikšmingomis. Per sausus metus 

(pasitaikančius 1 karto per 20 metų ciklu) ežero lygis nukrisdavo žemiau 

normalaus, nors nenukrisdavo žemiau minimalaus leidžiamo reguliuojamo lygio 

(apytiksliai trejiems vieniems po kitų einantiems sausiems metams). Tokiu būdu 

tokio įvykio pasekmės vertinamos kaip mažos. 

Poveikis Prorvos upei 

Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų visą vandens tūrį Drūkšių ežere, kartu 

paveikdamas vandens kiekį, įtekantį į Prorvos upę. Naujos AE eksploatavimas pasireikš 

bendru vandens kiekio, ištekančio į Prorvos upę, sumažėjimu, kuris būtų lygus aušinimo 

sistemų sąlygotam garavimui. 

Nuotėkis, patenkantis į Prorvos upę, IAE eksploatavimo metu nebuvo matuojamas. Tuo 

būdu nuotėkis vertinamas, atimant papildomą garavimą (0,8 m 3 /s), vertinamą kaip 

sukeltą IAE su vidutine 1 800 MW galia 5 , iš įprastinio vidutinio nuotėkio (MQ=3,3 

m 3 /s). Tokiu būdu apskaičiuotas dabartinis vidutinis nuotėkis į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s. 

Naujasis vidutinis nuotėkis yra apskaičiuojamas panašiai (atimant papildomą garavimą, 

kurį sąlygoja NAE, iš gamtinio nuotėkio. 

Garavimas iš naujos elektrinės (imant 3400 MW galią) būtų apytiksliai 0,7 m 3 /s 

intensyvesnis negu yra dabar (kas atitinka 1 600 MW padidėjimą). Dėl tos priežasties 

dabartinis vidutinis metinis nuotėkis į Prorvos upę sumažėtų apytiksliai 28 %. 

Vidutinio nuotėkio sumažėjimas paveiktų apytiksliai 50 km ilgio Prorvos upės plotą 

prieš įtekant į Dysnos upę. Sumažėjęs srautas gali pakeisti pakrantės augmeniją ir 

pakrantės bei pelkių rūšių arealus palei Prorvos upę. Jie taip pat gali turėti neigiamą 

poveikį upės vandens naudojimui, pvz., drėkinimui ar galvijų girdymui. Tačiau 

minimalus leidžiamas Prorvos upės nuotėkis išliks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų 

scenarijų atvejais. 

Vidutinio Dysnos upės nuotėkio sumažėjimas yra toks mažas (7 % 10 m 3 /s vidutinio 

nuotėkio), kad po santakos su Dysnos upe NAE poveikis gali būti laikomas 

nereikšmingu. 

5 Vidutinė elektros energijos gamyba buvo apskaičiuota kaip 1993-2004 m. laikotarpio metinis vidurkis, kai buvo 

eksploatuojami abu blokai.

Apledėjimo sąlygos 



2008 10 22 442 

Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius, 

taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledo 

būklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netoli 

naujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuo 

temperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminės 

apkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovų 

pagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikis 

ledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežero 

dalimi. Poveikis ledo dangai Drūkšių ežero dalyje, esančioje Baltarusios teritorijoje, yra 

galimas esant didesnei galiai, naudojant tiesioginį aušinimą. 

Bus atliekamas NAE aušinimo vandens poveikio Drūkšių ežerui ir ištekančioms upėms 

monitoringas, taip bus galima apkeisti NAE eksploatacijos parametrus, jei tai reikalinga. 

8.3 Klimatas ir oro kokybė 


Visos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus. 

Pagal Lietuvos įstatymus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavus 

leidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkos 

apsaugos ministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytas 

sąlygas ir procedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų 

išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų 

išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios, 

2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. 

Radionuklidų išmetimai iš NAE į atmosferą bus gerokai mažesnės, nei leistini, kurie yra 

nustatyti, kad apsaugotų žmones ir aplinką nuo kenksmingo spinduliuotės poveikio. 

Radionuklidų išmetimai bus pastoviai kontroliuojami. 

Tarpvalstybinė gyventojų metinė apšvita dėl radionuklidų išmetimų į aplinką yra aptarta 

8.11.1 skyriuje. 


NAE nesukels anglies dioksido išsiskyrimo į atmosferą eksploatavimo metu. Bendras 

CO 2 išsiskyrimo kiekis iš šiluminių elektrinių gaminančių tokį patį elektros kiekį kaip ir 

NAE su maksimaliu galingumu (3 400 MW e ), jei NAE nebūtų statoma, būtų apie 5,8 

milijonų tonų per metus, iš kurių apie 3,8 milijonu tonų būtų gaminama Lietuvoje. Tai 

atitinka 45 % viso Lietuvoje 2006 m. dėl kuro deginimo energetikos sektoriuje 

išsiskyrusio CO 2 . CO 2 yra taip vadinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios 

prisideda prie globalinio atšilimo. Tuo būdu NAE turės teigiamą tarpvalstybinį poveikį, 

nes ji neskatina globalinio atšilimo. 

NAE statyba ir eksploatacija turės tiktai vietinį neigiamą poveikį oro kokybei, 

daugiausia statybos etape. Tarpvalstybinis poveikis oro kokybei nėra numatomas. 

8.4 Gruntiniai vandenys 

8.4.1 Radiologinis poveikis



2008 10 22 443 

Remiantis IAE eksploatavimo patirtimi žalingo poveikio spūdiniams vandeningiesiems 

sluoksniams ar paviršiniams gruntiniams vandenims netgi vietos mastu nebus. 

Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma. 


8.5 Dirvožemis 

Tarpvalstybinio neradiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma. 


NAE normalios eksploatacijos metu tikimasi, kad radiacijos dozės dėl radionuklidų, 

esančių dirvožemyje, bus nežymios. 

Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma. 


Pagrindinis poveikis dirvožemiui pasireikš statybos etapo metu ir bus apribotas statybos 

plote. 

Todėl tarpvalstybinio neradiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma. 

8.6 Žemės gelmės 


Nenumatoma, kad statyba ir eksploatavimas paveiktų gilesnius geologinius sluoksnius. 

Nauja AE turi būti pastatyta ant stabilaus pamato, kuris nėra išsidėstęs ant techtoninio 

lūžio. Abi NAE aikštelės alternatyvos yra ant tos pačios techtoninės struktūros, kuri yra 

gana stabili. Absoliučios poslinkių vertės aikštelėse praktiškai yra labai mažos, 

neigiamo poveikio dėl tektoninio judėjimo naujos AE statybai ar eksploatavimui nėra 

numatoma. 

Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių 

sąlygų nėra numatoma. 


Tarpvalstybinio neradiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių sąlygų 

nėra numatoma. 

8.7 Biologinė įvairovė 


Remiantis turimais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad radioekologinė dirvožemio, 

floros ir faunos būklė Ignalinos AE regione ir jos apylinkėse yra gana gera. Todėl 

radioekologinė floros ir faunos būklė kaimyninėse valstybėse irgi gali būti laikoma gera. 

Naujos AE poveikis radioekologinei regiono būklei yra laikomas mažesniu negu 

veikiančios Ignalinos AE poveikis.



2008 10 22 444 

Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio poveikis florai, faunai ir biologinei 

įvairovei nėra numatoma. 


Aušinimo vandens išleidimas į Drūkšių ežerą, tiesioginis NAE statybos aikštelės, kaip 

arealo, pažeidimas, statybos aikštelės apylinkių trikdymas ir transportas galimai paveiks 

biologinę įvairovę. 

Buvo įvertintas NAE šiluminių nuotekų poveikis Drūkšių ežerui. Gyvūnų rūšys, kurios 

yra priklausomos nuo žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų ir augalų, kaip nuo maisto 

šaltinio, taip pat turės pakankamai maisto ateityje, nes nemanoma, kad žuvų, vabzdžių ir 

t.t. kiekis sumažės – tik rūšių struktūra gali pasikeisti, jeigu labai ženklus aušinimo 

vandens kiekis bus išleidžiamas į Drūkšių ežerą. Tačiau atsižvelgiant į prevencinius 

principus, negalima atmesti galimybės, kad šiluminei ežero apkrovai viršijus 3 200 

MW išleista Drūkšių ežerui gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį ežero ekologijai ir tuo 

pačiu ežero vertingoms biologinės įvairovės rūšims per sudėtingas sąveikos grandines. 

Tai taip pat gali turėti tarpvalstybinių pasekmių ežero biologinei įvairovei. 

NAE gali turėti teigiamą tarpvalstybinį poveikį ypač paukščių faunos biologinei 

įvairovei, nes žiemą ežero dalys pastoviai būtų neužšalusios. Tai ypač aktualu, turint 

omenyje, kad Ignalinos AE bus uždaryta 2009 m., po kurių ežeras nebegaus jokios 

reikšmingos šilumos apkrovos, ir tai sąlygos, kad ežeras žiemą bus padengtas ledu bent 

jau periodiškai ir tai neigiamai paveiktų paukščių faunos įvairovę. 

Reikšmingų tarpvalstybinių poveikių sausumos faunai, florai ir bioįvairovei bei 

varliagyvių įvairovei nenumatoma. Galimi neigiami poveikiai gyvūnų populiacijoms 

bus maži arba juos bus galima sumažinti iki tokio priimtino lygio, kai Drūkšių ežero 

rūšių ateičiai nebebus keliama grėsmė dėl NAE. 

8.8 Kraštovaizdis ir žemėnauda 


Neaktualus. 


Dėl IAE statymo ir eksploatavimo, Visagino miesto ir susijusių infrastruktūrų Drūkšių 

ežero baseino kraštovaizdis pasikeitė. 

Naujos AE statyba netoli IAE žymiai nepakeis kraštovaizdžio, matomo nuo Drūkšių 

ežero pakrančių, taip pat ir nuo Baltarusijos pakrančių. Tik keliose vietose prie ežero 

pakrantės NAE bus matoma didesniam skaičiui žmonių. 

NAE nebus matoma iš Latvijos teritorijos. 

Todėl ryškaus tarpvalstybinio poveikio gamtovaizdžiui nėra numatoma. 

8.9 Kultūrinis paveldas 


Neaktualus.


Tarpvalstybinio poveikio kultūrinio paveldo objektams nebus. 

8.10 Socialinė-ekonominė aplinka 


Neaktualus. 




2008 10 22 445 

Ryškus teigiamas poveikis socialinei-ekonominei aplinkai yra laukiamas NAE regiono 

užsienio dalyse. Atsiras Latvijos darbo jėgos poreikis. Ženkli visos darbo jėgos(3 000 – 

3 500 darbininkų) dalis statybos metu atvyks iš kitų šalių nei Lietuva ir Latvija, ir jiems 

reikės apgyvendinimo keleriems metams. Šie darbuotojai atvyks kartu su šeimomis. 

Kadangi siena tarp Lietuvos ir Latvijos yra atidaryta, galima numanyti, kad darbo jėga 

bus pasklidusi gyventi ne tik Visagine ar jo apylinkėse, bet potencialiai ir Latvijos 

pusėje, bent jau Daugpilyje. Eksploatacijos fazės metu žymus skaičius užsieniečių, apie 

800 – 1000 darbininkų, kuriems taip pat reikės apgyvendinimo, periodiškai dirbs NAE 

tuo metu, kai bus vykdomi metiniai kapitaliniai remontai. 

Darbo jėga žymiu mastu naudos pagrindinio regioninio Daugpilio miesto Latvijos 

pusėje paslaugų sferą, ir tai turės svarbų teigiamą socialinį-ekonominį poveikį šiam 

Latvijos regionui. 

Tarptautiniam oro transportui nėra poveikio, kadangi dėl Ignalinos atominės elektrinės 

skrydžiai šioje teritorijoje yra draudžiami . 

NAE projektas susidūrė su šiokiu tokiu pasipriešinimu užsienio visuomenės tarpe, 

pavyzdžiui, Latvijoje, kas nurodo, kad projektas kelia susirūpinimą bent jau daliai 

užsienio visuomenės. Tai bent jau dalinai rodo neigiamą požiūrį į branduolinę 

energetiką. 

Numatomas ženklus teigiamas tarpvalstybinis socialinis-ekonominis poveikis. Ryškaus 

neigiamo socialinio-ekonominio nėra numatoma, nes NAE bus statoma šalia esančios 

AE, prie kurios aplinkinės teritorijos yra prisitaikiusios. 

8.11 Visuomenės sveikata 


Naujos AE normalios eksploatacijos išmetimų į vandenį radionuklidų poveikis 

nagrinėtas, prognozuojant gyventojų individualios apšvitos dozes, kaip yra 

rekomenduojama tarptautinėje praktikoje (IAEA Safety Reports Series No. 19). Šis 

poveikio žmogui ir aplinkai vertinimo būdas jau anksčiau detaliai nagrinėtas ir 

pritaikytas Ignalinos AE atvejui (Mažeika and Motiejūnas, 2003).. 

Radionuklidų pernašos ežerų ir upių sistemoje skaičiavimai, taip pat maksimalių 

metinių efektinių dozių prognozavimai kritinės gyventojų grupės nariams atlikti 

kompiuterine programa PC CREAM (Consequences of Releases to the Environment 

Assessment Methodology) (Simmonds et al., 1995). Tačiau kompiuterinė programa PC 

CREAM 97 neturi ežerinės sistemos modelio, nes Europoje AE daugiausia statomos 

jūrų ar didelių upių pakrantėse. Todėl mūsų vertinimui reikėjo paprastą boksinį ežero 

sistemos modelį įtraukti į PC CREAM upės sistemos modelį. Tokiu atveju visa



2008 10 22 446 

nagrinėjama sistema apėmė Drūkšių ežero modelį (du kompartmentai – vanduo ir dugno 

nuosėdos), Prorvos-Dysnos upių sistemos dinaminį modelį (iki Dysnos miesto 

Baltarusijoje), Dauguvos upės sistemos dinaminį modelį (iki Daugpilio miesto 

Latvijoje), paprastą praskiedimo modelį likusiai Dauguvos upės daliai ir Baltijos jūros 

Rygos įlankai. 

Radionuklidų aktyvumų koncentracijos suspenduotose dalelėse, dugno nuosėdose ir 

filtruotame vandenyje buvo suskaičiuotos trims eksploatacijos trukmėms (1, 5, 50 metų) 

kiekvienam sistemos kompartmentui. Remiantis aktyvumų koncentracijoms, buvo 

suprognozuoti gyventojų apšvitos parametrai: išorinė apšvita (nuo gama ir beta 

spinduolių, esant žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime, 

nuo gama ir beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje, upės sistemos vertinime, 

radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir įkvepiant purslų ežero 

sistemos vertinime, radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir geriamu 

vandeniu upės sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos dozė kūdikiui, vaikui 

ir suaugusiam gyventojui. Atliekant skaičiavimus PC CREAM 97 kodu, buvo 

naudojami vietovei būdingi ir bendriniai parametrų rinkiniai. Tai buvo: radionuklidų 

pasiskirstymo koeficientai nuosėdose gėlavandenei sistemai K d , sedimentacijos (greičių) 

koeficientai k’, radionuklidų koncentracijos faktoriai gėlavandenėms žuvims (Simmonds 

et al., 1995); kiekvieno radionuklido gama kvantų energijos ir skilimo konstantos l 

(ICRP, 1983); kiekvieno radionuklido beta dozių ekvivalentai (US DoE, 1988); 

kiekvieno radionuklido dozių koeficientai dėl jų patekimo į organizmą nurijus (IAEA, 

1996). Fotonų apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir 

0,2 upės kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977). 

Dešimt tipiškų radionuklidų, patenkančių į aplinką ir joje besikaupiančių kiek didesniais 

kiekiais, buvo analizuoti skaičiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I, 

134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, būdingas skirtingiems hidrologinės sistemos segmentams 

(kompartmentams), buvo nagrinėta viena gyventojų kritinė grupė - žvejai. 

Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiamečių hidrologinių stebėjimų 

duomenų bazių Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upių nuotėkiai: Prorva 

ties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebėjimų duomenys), Dysna 

žemiau santakos su Drūkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebėjimų duomenys), 

Dysna ties Šarkovščina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebėjimų duomenys), 

Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebėjimų 

duomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebėjimų duomenys). 

Radionuklidų aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos įlankoje 

skaičiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotėkis - 700 m 3 /s, 

vandens masių Rygos įlankoje tūris – 1,1×10 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE iki 

Rygos įlankos – apie 550 km. 

Drūkšių ežero sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas 

maistui, vandens purslų įkvėpimas, išorinė apšvita dėl gama ir beta spinduolių, esant 

žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje. 

Upių sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas maistui, upės 

vandens vartojimas gėrimui (labai konservatyvi prielaida), išorinė apšvita dėl gama ir 

beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje. 

Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejūnas, 2003), Drūkšių ežero žvejo patirtą 

apšvitos dozę dėl IAE normalios eksploatacijos nuotekų lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir 

134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indėlis didėja, nes šis nuklidas 

mobilus – greitai pernešamas vandeniu, tačiau bendrai dozė su atstumu mažėja. 

Nemobilių (sorbuojamų) radionuklidų (pvz., 

60 Co) indėlis žmogaus apšvitai, esant



2008 10 22 447 

minėtoms apšvitos trasoms, labai greitai mažėja einant žemyn hidrografiniu tinklu. 

Einant žemyn hidrografiniu tinklu, keičiasi ir apšvitos trasų svoris: pavyzdžiui, Drūkšių 

ežerui pagrindinė apšvitos trasa yra žuvies naudojimas maistui, tačiau žemiau 

esančiuose hidrologiniuose segmentuose žuvies įtaka apšvitai santykinai mažėja, bet 

išauga išorinės apšvitos dėl gama spinduolių svoris. Mobilių radionuklidų (pvz., 3 H) 

santykinė įtaka apšvitai hidrologiniame kelyje mažai keičiasi. Kritinėms grupėms, 

kurios yra nagrinėjamos sistemos tolimiausiuose kompartmentuose, pagrindinė apšvitos 

trasa yra upės vandens vartojimas gėrimui (itin konservatyvi prielaida, geriamo vandens 

tiekimas iš upės šiame regione retai pasitaikantis dalykas), o žuvų vartojimas maistui 

sudaro apie 10% nuo visos dozės. 

Didžiausia dėl nuotėkų iš IAE radionuklidų patiriama dozė pagal skaičiavimų rezultatus 

siekia iki 2% nuo ribinės dozės. 

Radionuklidų pernašos IAE aplinkoje faktoriai (Sv/metai:Bq/metai), nustatyti IAE 

nuotekų sklaidai vandens sistemoje nuo Drūkšių ežero iki Rygos įlankos, gali būti 

pritaikyti naujos AE poveikio aplinkai vertinimui, priimant tas pačias aplinkos savybes 

ir nuo radionuklidų priklausančius parametrus. Tokia prielaida yra pateisinama, nes 

naujos AE aikštelių hidrologinės ir hidrogeologinės sąlygos dabartiniame ištirtumo 

lygyje nesiskiria nuo IAE sąlygų. Remiantis radionuklidų pernašos aplinkoje faktorių 

vertėmis ir prognoziniais normalios eksploatacijos nuotekų radionuklidų aktyvumų 

dydžiais ( 3 H, 

14 C, 

54 Mn, 

59 Fe, 

60 Co, 

90 Sr, 

95 Nb, 

131 I, 

134 Cs, 

137 Cs) skirtingiems 

reaktoriams, įvertintas naujos AE radiologinis poveikis vandens sistemai (8.11-1 lent. ir 

8.11-1 pav.). 

8.11-1 lent. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai, 

vertinta gyventojų apšvitos efektinė dozė, mSv/metai 

Hidrologinio segmento padėtis (Kompartmento 

Nr.) 

Reaktoriaus 

tipas 

ESBWR ABWR AP-1000 APWR EPR EC-6 

Blokų skaičius 2 2 3 2 2 4 

Ištekėjimas iš 2.20E-04 1.20E-03 1.04E-02 1.64E-02 1.96E-02 5.20E-02 

Drūkšių ež. – 

Prorvos upelis (1) 

Dysna ties 2.40E-05 1.40E-04 1.18E-03 1.96E-03 2.40E-03 6.20E-03 

Drisviatos 

(Drūkšos) upelio 

įtekėjimu (2) 

Dysna ties 1.32E-05 8.20E-05 6.20E-04 1.04E-03 1.22E-03 3.20E-03 

Šarkovščina 

Baltarusijoje (3) 

Dauguva žemiau 4.00E-06 1.90E-05 2.60E-04 4.20E-04 5.20E-04 1.38E-03 

Dysnos miesto 

Baltarusijoje (4) 

Dauguva ties 1.72E-06 8.80E-06 1.08E-04 1.74E-04 2.20E-04 5.80E-04 

Daugpiliu (5) 

Dauguva ties 

Ryga (6) 

4.80E-07 2.40E-06 3.20E-05 5.00E-05 6.20E-05 1.64E-04 

Baltijos jūros 1.40E-07 7.20E-07 8.80E-06 1.42E-05 1.78E-05 4.60E-05 

Rygos įlanka (7)



2008 10 22 448 

Naujos AE radiologinis poveikis žemiau esančio vandens sistemai 

1.00E+00 

Efektinė dozė, mSv/metai 

1.00E-01 

1.00E-02 

1.00E-03 

1.00E-04 

1.00E-05 

1.00E-06 

EC-6 

EPR 

APWR 

AP-1000 

ABWR 

ESBWR 

Linear (Apribotoji 

dozė) 

1.00E-07 

1 2 3 4 5 6 7 

Kompartmento numeris 

8.11-1 pav. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai, 

kompartmentų padėtis apibūdinta 8.11-1 lentelėje 

Dėl naujos AE nuotėkų į Drūkšių ežerą radionuklidų susidaranti gyventojų individualios 

apšvitos efektinė dozė yra mažesnė už dozės ribą ir apribotąją dozę (mažiau nei 3% 

dozės ribos Drūkšių ežero sistemai, mažiau nei 0.02% dozės ribos Rygos įlankos 

sistemai) visiems reaktorių tipams ir labai mažėja su hidrologiniu atstumu. Didžiausia 

dozė prognozuojama CANDU-6 reaktoriui, kuriam būdingi gerokai didesni 

3 H 

aktyvumai nuotėkose, palyginus su kitais reaktoriais. 

Naujos AE nuotekų radionuklidų pernaša hidrologine sistema į kaimynines valstybes 

yra nereikšminga. Jau žemiau Obolės ežero Baltarusijos Respublikoje gyventojų 

apšvitos dozė dėl nuotekų radionuklidų prognozuojama mažesnė nei nereguliuojamasis 

lygis (0,010 mSv/metai). 

Siekiant įvertini, kaip kintant atstumui keičiasi gyventojų apšvita sąlygota radionuklido 

išmetimų į orą, buvo atlikti dozės skaičiavimai esant įvairiems atstumams nuo išmetimo 

šaltinio. Remiantis TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai, 

naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio vertinimui“ (TATENA 

SSS Nr. 19) rekomendacijomis buvo apskaičiuotas dozės kitimas atstumui nuo šaltinio 

didėjant iki 20 km. 

Dozės priklausomybės nuo atstumo skaičiavimo rezultatai parodyti 8.11-2 pav. 

Didžiausios dozės stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį, vėliau 

atstumui didėjant dozė mažėja. Esant 1 km atstumui nuo šaltinio, gyventojų apšvita yra 

du kartus mažesnė už maksimalią, už 3 km dozė sumažėja 10 kartų, o už 10 km – 100 

kartų. Remiantis skaičiavimo rezultatais, dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai į 

orą iš visų reaktorių tipų, išskyrus CANDU, 3 km atstumu nuo elektrinės yra mažesne 

už nebekontroliuojamą lygį (0,010 mSv per metus). Elektrinės su CANDU reaktoriais 

atveju, šis nebekontroliuojamas lygis būtų už 8 km. Taigi, tarpvalstybinis poveikis dėl 

radionuklidų išmetimų į aplinką yra nežymus.



2008 10 22 449 

Galimas tarpvalstybinis radiologinis poveikis įvairių avarijų metu išnagrinėtas 10 

skyriuje. 

1,00E+00 

Dose max / Dose X m 

1,00E-01 

1,00E-02 

1,00E-03 

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000 

Distance, m 

8.11-2 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo 


Nauja atominė elektrinė bus pastatyta Ignalinos AE pramoninėje aikštelėje ir 3 km 

spindulio sanitarinėje IAE apsaugos zonoje. NAE bus pastatyta pakankamu atstumu nuo 

pastoviai gyvenančių gyventojų Latvijoje ir Baltarusijoje. 

Todėl pastebimo tarpvalstybinio neradiologinio poveikio visuomenės sveikatai nėra 

numatoma.



2008 10 22 450 

9 MONITORINGAS 

9.1 Įvadas 

Aplinkos monitoringas yra sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės 

kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. LR Aplinkos 

monitoringo įstatymas (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) nustato aplinkos 

monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese 

dalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę. 

Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama: 

· aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė; 

· natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių, 

ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė; 

· fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jo 

įtaka gamtinei aplinkai; 

· gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji 

krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.). 

Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) 4 

straipsniu, aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio 

subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija 

apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir 

vietiniu lygmeniu. 

Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią 

integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei 

gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti 

gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu 

mastu. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo 

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos 

institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos. 

Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas, vadovaujantis Valstybine aplinkos 

monitoringo programa. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos 

rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir 

informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 4-179). 

Šiuo metu valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos 

monitoringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 19-608; 2008, Nr. 

104-3973). Šioje programoje patikslintas aplinkos oro radiologinio monitoringo tinklas, 

turintis užtikrinti radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos AE 

eksploatavimo ir jo nutraukimo metu, sekti į Lietuvą patenkančius ir išnešamus 

radionuklidų srautus, įvertinti teritorijos, kur galima didžiausia kolektyvinė radionuklidų 

dozė gyventojams – Vilniaus miesto, – radiologinę aplinką (6.1.6 punktas). Vienas iš 

šios programos tikslų aplinkos oro būklės stebėjimo srityje – gauti duomenis, kurie 

leistų analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokybę Lietuvos teritorijoje 

atsižvelgiant į tolimąją ir artimąją radionuklidų pernašą (ir iš branduolinių objektų). 

Uždaviniai tikslui pasiekti yra šie (8.1.2 punktas):



2008 10 22 451 

· nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamų 

radionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį gyventojams jėgainės eksploatavimo ir 

jo nutraukimo metu; 

· fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės 

galios pokyčius. 

Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie 

savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines 

aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Savivaldybių 

aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą, 

kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringo 

programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringo 

kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybių 

aplinkos monitoringo nuostatai (Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3035). 

Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos 

šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų 

sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Vadovaujantis teisės akto „Ūkio 

subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 

2004, Nr. 181-6712) 8 punktu, ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka vykdo 

teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai, 

privalo vykdyti taršos šaltinių monitoringą. Taršos šaltinių monitoringas yra ūkio 

subjektų stacionarių taršos šaltinių emisijos (teršalų išmetimo ar išleidimo) į aplinką 

monitoringas. vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo 

tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 9 punktu, stacionarių 

aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos oro 

taršos šaltinių kontrolės grafiką. Vadovaujantis šio teisės akto 15 punktu, vandens taršos 

šaltinių (nuotekų) monitoringo ūkio subjektas vykdo pagal nuotekų ir paviršinio 

vandens kontrolės planą, kuris rengiamas vadovaujantis teisės aktais „Vandens išteklių 

naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka“ 

(Valstybės žinios, 2001, Nr. 29-941), „Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis 

medžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14-222) ir „Vandenų 

taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės“ (Valstybės žinios, 2002, Nr. 14- 

523). 

Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas yra ūkio subjektų emituojamų 

(išmetamų ar išleidžiamų) teršalų poveikio aplinkai bei jos komponentams 

monitoringas. Vadovaujantis teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo 

tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) 16 punktu, ūkio 

subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų 

aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programą, kuri apima ūkinės veiklos vykdymo 

metu susidariusių teršalų poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požeminį vandenį) 

stebėjimus bei vertinimą. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos 

rengimą, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą ir duomenų pateikimą reglamentuoja 

teisės aktas „Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“ 

(Valstybės žinios, 1999, Nr. 54-1763). Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) 

monitoringo programą rengia ūkio subjektas, ji rengiama atsižvelgiant į ūkio subjekto 

planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, programa sudaroma 3–5 metams. 

9.2 Valstybinis radiologinis monitoringas 

Valstybinis radiologinis monitoringas yra sistemingas ir nuolatinis valstybinis apšvitos 

dozės ir aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų



2008 10 22 452 

užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė. 

Valstybinį radiologinį monitoringą reglamentuoja teisės aktas „Valstybinio radiologinio 

monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir 

savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai ir bei visuomenei tvarka“ 

(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804). 

Vadovaujantis šio teisės akto 6 punktu, Valstybinis radiologinis monitoringas (toliau – 

Monitoringas) vykdomas visoje šalies teritorijoje ir yra apibrėžtas tankiuoju bei retuoju 

Monitoringo tinklais. Tankusis Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, apimantis 

visą šalies teritoriją ir skirtas įvertinti radioaktyvumo lygių vidutines vertes. Retasis 

Monitoringo tinklas – Monitoringo tinklas, kuriame atliekami didelio tikslumo 

matavimai, skirti įvertinti aplinkos radioaktyvumo momentinius lygius bei jų kaitos 

tendencijas. 

Nuolatinio Monitoringo vykdymo būdai: 

· nuolatinis ėminių ėmimas ir matavimai; 

· nuolatinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai; 

· periodinis ėminių ėmimas ir periodiniai matavimai; 

· nuolatiniai tiesioginiai matavimai. 

Lietuvos Respublikos teritorija laikoma vienu Monitoringo regionu. Vadovaujantis šio 

teisės akto 8 punktu, Monitoringą organizuoja ir vykdo šios institucijos: 

· Aplinkos apsaugos agentūra – aplinkos gama dozės galios, aerozolių ir paviršinio 

vandens (ši Monitoringo dalis yra Valstybinio aplinkos monitoringo dalis); 

· Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centras (toliau – Radiacinės 

saugos centras) – geriamojo vandens, pieno, „maisto krepšelio“. 

Radiacinės saugos centras papildomai teikia radionuklidų kiekių krituliuose matavimų ir 

aplinkos dozės ekvivalento gyventojams Ignalinos ir Kupiškio rajonuose duomenis, o 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės 

duomenis. 

Monitoringo ataskaita rengiama kiekvienais metais. Vadovaujantis šio teisės akto 

(Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103-3804) 15 punktu, Aplinkos 

apsaugos agentūra rengia gama dozės galios, aplinkos oro bei paviršinio vandens 

Monitoringo ataskaitos dalį, Radiacinės saugos centras – geriamojo vandens, pieno ir 

„maisto krepšelio“ Monitoringo ataskaitos dalį. Radiacinės saugos centras pateikia 

ataskaitos dalį, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia gyvūninių žaliavų 

radiologinės kontrolės duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai elektronine forma iki kitų 

metų balandžio 1 d. Monitoringo duomenys bei ataskaita teikiama valstybės valdymo ir 

savivaldos institucijoms bei visuomenei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės 

aktų nustatyta tvarka. 

Vadovaujantis šio teisės akto (Valstybės žinios, 2002, Nr. 100-4460; 2004, Nr. 103- 

3804) 18 punktu, metinė Monitoringo ataskaita ir Monitoringo duomenys iki kitų metų 

birželio 30 d. pateikiami Europos Bendrijų Komisijai. Už duomenų bei ataskaitos 

pateikimą Komisijai atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.



2008 10 22 453 

9.2.1 Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas valstybinis radiologinis monitoringas 

Aplinkos apsaugos agentūros Radiologinis skyrius vykdo oro aerozolių, iškritų, 

paviršinių vandenų bei dugno nuosėdų upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 

valstybinį radiologinį monitoringą. 

Aplinkos apsaugos agentūros RADIS grupė atsako už automatinių jonizuojančiosios 

spinduliuotės gama dozės galių matavimo stotis. 

LR teisės aktas „Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir kitų 

institucijų informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“ (Valstybės 

žinios, 2005, Nr. 4-79) reglamentuoja pasikeitimą informacija bei duomenimis tarp LR 

aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir kitų institucijų (toliau – 

Atsakingų institucijų) ypatingų radiacinių situacijų Lietuvoje ar kitose šalyse atvejais. 

Ypatinga radiacinė situacija – yra ekstremali situacija, tokia kaip jonizuojančiosios 

spinduliuotės gama dozės galios padidėjimas, radiacinė avarija, incidentas 

branduoliniame objekte ar branduolinės veiklos metu, dėl kurių įvyko arba gali įvykti 

radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, galintis turėti neigiamą radiacinį poveikį 

gyventojams bei aplinkai. 

Vadovaujantis šio teisės akto (Valstybės žinios, 2005, Nr. 4-79) 3 punktu, Aplinkos 

apsaugos agentūra (toliau – AAA) vykdo automatizuotą jonizuojančiosios spinduliuotės 

gama dozės galios monitoringą (toliau – Monitoringą), yra atsakinga už nuolat 

veikiančią radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinę sistemą (RADIS), 

kaupia bei analizuoja Monitoringo duomenis ir atlieka radionuklidų pernašos prognozę 

(jei ypatinga radiacinė situacija įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje arba ne toliau 

kaip 200 km nuo valstybinės sienos visomis kryptimis). Radionuklidų pernašos 

prognozė atliekama naudojantis sprendimų paramos sistema ARGOS (angl. Accident 

Reporting and Guiding Operational System), pagal meteorologinius duomenis ir iš 

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) gautą 

informaciją apie radionuklidų išmetimą į aplinkos orą. AAA atsakinga už nuolat 

veikiančią ARGOS duomenų bazę ir ryšį su darbo stotimis ir suteikia galimybę 

VATESI, Civilinės saugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos 

apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui savarankiškai atlikti radionuklidų 

pernašos aplinkos ore prognozę (naudojantis jų įstaigose įrengtomis ARGOS darbo 

stotimis ir ryšiu su pagrindine ARGOS duomenų baze, esančia AAA), 9.2-1 pav. AAA 

ypatingų radiacinių situacijų atvejais teikia Atsakingoms institucijoms informaciją apie 

jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį bei prognozuojamą radionuklidų 

pernašą aplinkos ore.



2008 10 22 454 

9.2-1 pav. ARGOS sistemos darbo stotys (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/) 

Radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinė sistema RADIS 

RADIS šiuo metu eksploatuoja 18 gama radiacinio monitoringo stočių, kurios išdėstytos 

visoje Lietuvos teritorijoje. RADIS tinklą sudaro 3 radiacinio monitoringo stočių 

tinklai: PMS, ALNOR ir AGIR (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/). 

PMS (angl. Permanent Measuring Station) yra daniškos automatinės radiacinio 

monitoringo stotys. Jų šiuo metu yra 9. Penkios PMS stotys įrengtos didžiuosiuose 

Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Dar keturios 

PMS stotys įrengtos Ignalinos AE aplinkoje: Visagine, Turmante, Rimšėje ir 

Mačionyse. 

ALNOR yra suomiškos automatinės radiacinio monitoringo stotys (ALNOR stotys dar 

yra vadinamos AAM-95). Jų šiuo metu veikiančių yra 2. Viena ALNOR stotis įrengta 

Utenoje, kita – Tilžėje. 

AGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškos automatinės 

radiacinio monitoringo stotys. Jų šiuo metu veikiančių yra 7. Visos AGIR stotys 

įrengtos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos stotyse. 

Pagrindinės radiacinio pavojaus perspėjimo ir monitoringo informacinės sistemos 

RADIS funkcijos yra pateiktos 9.2-2 paveiksle.



2008 10 22 455 

9.2-2 pav. Pagrindinės RADIS vykdomos funkcijos (AAA svetainė 

http://193.219.133.11/v1/) 

Stotys PMS 

Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių PMS tinklą sudaro 9 stotys, sujungtos su 

pagrindine PMS tarnybine stotimi bei duomenų baze. Visos stotys bei su jomis susijusi 

infrastruktūra (tarnybinė stotis, kompiuteriniai tinklai ir pan.) įrengtos pagal „Danijos ir 

Lietuvos tarpvalstybinę sutartį dėl paramos programos branduolinio saugumo, 

radiacinės apsaugos ir pasirengimo galimoms branduolinėms avarijoms srityse". 

PMS radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Danijoje, Greenwood 

Engineering kompanijoje, bendradarbiaujant su Danijos ekstremalių situacijų valdymo 

agentūra (DEMA), Danijos technikos universitetu (DTU) ir Danijos nacionaline 

branduolinių tyrimų laboratorija (Risoe). Stotyse naudojama programinė įranga sukurta 

Danijos kompanijoje Prolog Development Center (PDC). 

Radiacinio monitoringo stotys PMS veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus 

duomenis kaupia stotyje esančio kompiuterio atmintyje. Visus PMS stočių sukauptus 

duomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia PMS tarnybinė stotis, esanti Aplinkos 

apsaugos agentūroje (toliau – AAA), kurie po to patenka į pagrindinę RADIS duomenų 

bazę. Esant normaliai radiologinei situacijai duomenys iš kiekvienos PMS soties 

atsisiunčiami kartą per parą. 

PMS stotys taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją. PMS 

monitoringo stočiai ar kitoms AAA stotims išmatavus jonizuojančios spinduliuotės 

gama dozės galią, viršijančią 300 nSv/h (nanosivertų per valandą), RADIS sistema 

automatiškai siunčia perspėjimo signalą – tekstinį pranešimą į RADIS specialistų



2008 10 22 456 

mobiliuosius telefonus-komunikatorius su trumpu priežasties aprašymu. AAA 

specialistai patikrina RADIS sistemos būklę ir, įsitikinę perspėjimo signalo pagrįstumu, 

įjungia dažnesnį monitoringo stočių apklausos režimą – ne rečiau nei kas vieną valandą. 

AAA nedelsdama telefonu informuoja Atsakingas institucijas. Monitoringo duomenis 

AAA kas valandą pagal nustatytą formą siunčia Atsakingoms institucijoms, 

vadovaujantis teisės akto „Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, pavaldžių ir 

kitų institucijų informavimo apie ypatingas radiacines situacijas tvarkos aprašas“ 

(Valstybės žinios, 2005, Nr. 4-79) reikalavimais. 

Jei susidarius ypatingai radiacinei situacijai yra pasiekiami ar viršijami kriterijai, 

patvirtinti LR Vyriausybės 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 216 „Dėl ekstremalių 

įvykių kriterijų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2000, Nr. 18-439), Valstybinė aplinkos 

apsaugos inspekcija (toliau – VAAI) nedelsdama informuoja Aplinkos ministerijos 

vadovybę bei Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovą. 

Gavus neoficialią ar anoniminę informaciją apie galimą radiacinį pavojų, AAA 

sprendimu monitoringo stotys gali būti pradedamos apklausti dažnesniu apklausos 

režimu – kas valandą. Apie tai telefonu nedelsiant informuojamos Atsakingos 

institucijos. Esant jų prašymui, Atsakingoms institucijoms kas valandą pagal nustatytą 

formą teikiami Monitoringo duomenys. 

PMS stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu su 

kiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkus 

elektros maitinimui (iki 5 dienų). Gama spinduliuotės intensyvumo matavimai atliekami 

natrio jodido (NaI) detektoriumi. Naudojant šio tipo detektorių galima gauti ne tik 

jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį, bet ir energetinį spektrą. 

Energetinio spektro analizė automatiškai atliekama tiek stotyje, tiek PMS tarnybinėje 

stotyje. PMS stotys dar papildomai matuoja ir temperatūrą bei lietaus intensyvumą. 

Lietaus intensyvumo jutiklis leidžia išvengti „klaidingų“ aliarmo signalų, susijusių su 

natūraliu gama dozės galios padidėjimu lyjant. Kiekvienoje stotyje papildomai įrengtas 

dar vienas, kontrolinis Geigerio-Miulerio tipo gama dozės galios detektorius (AAA 

svetainė http://193.219.133.11/v1/). 

Stotys ALNOR 

Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių ALNOR tinklą sudaro 2 stotys sujungtos su 

pagrindine ALNOR tarnybine stotimi bei duomenų baze. ALNOR stočių įrengimą 

Lietuvoje parėmė Švedija. 

ALNOR radiacinio monitoringo stotys sukurtos ir pagamintos Suomijoje, RADOS 

Technology kompanijoje. ALNOR tarnybinėje stotyje naudojama programinė įranga 

taip pat sukurta RADOS Technology kompanijoje. 

Radiacinio monitoringo stotys ALNOR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus 

duomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau Lietuvoje įrengtų 

ALNOR stočių sukauptus duomenis nustatytu dažnumu atsisiunčia ALNOR tarnybinė 

stotis, esanti AAA, Vilniuje. ALNOR tarnybinė stotis gautus duomenis persiunčia į 

pagrindinę RADIS duomenų bazę. Esant normaliai radiacinei situacijai duomenys iš 

kiekvienos ALNOR soties atsisiunčiami kartą per parą. ALNOR stotys taip pat atlieka ir 

ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMS 

stočių skyrelyje. 

ALNOR stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Kartu su 

kiekviena stotimi komplektuojami akumuliatoriai stotims leidžia dirbti ir nutrūkus 

elektros maitinimui (iki 3 dienų). ALNOR stotyse jonizuojančios spinduliuotės gama



2008 10 22 457 

dozės gali lygis matuojamas Geigerio-Miulerio tipo detektoriumi RADOS RD-02L 

(AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/). 

Stotys AGIR 

Lietuvoje radiacinio monitoringo stočių AGIR (Automatizuoti Gama Intensyvumo ore 

Registratoriai) tinklą sudaro šiuo metu veikiančios 7 stotys, įrengtos Lietuvos 

Hidrometeorologijos tarnybos stotyse. AGIR stotys sukurtos ir pagamintos Lietuvoje, 

Fizikos institute. Programinė įranga sukurta Aplinkos apsaugos agentūroje, RADIS. 

Stotyse sumontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės jutikliai ir elektronika registruoja 

gama spinduliuotės intensyvumą ir leidžia stebėti lygiavertės dozės galios pažemio ore 

paros ar sezoninę kaitą. Stotys AGIR veikia nenutrūkstamu režimu ir išmatuotus dozės 

galios duomenis kaupia stotyje esančiame duomenų kaupiklyje. Vėliau duomenys 

automatiškai perduodami į vietinį Hidrometeorologijos stoties kompiuterį, kuriame 

suformuojamas duomenų byla. Ši duomenų byla perduodama kartu su meteorologine 

informacija, kurią suformuoja ir kas tris valandas siunčia hidrometeorologinės stoties 

operatorius. Tokiu būdu jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios duomenų 

byla patenka į Hidrometeorologijos tarnybos duomenų bazės tarnybinę stotį. Vėliau šie 

duomenys internetu perduodami į AGIR tarnybinę stotį ir RADIS duomenų bazę. AGIR 

stotys yra visiškai automatinės ir reikalauja tik minimalios priežiūros (AAA svetainė 

http://193.219.133.11/v1/). Stotys AGIR taip pat atlieka ir ankstyvojo radiacinio 

pavojaus perspėjimo funkciją, kaip buvo aprašyta aukščiau PMS stočių skyrelyje. 

Mobili radiacinio monitoringo stotis 

RADIS turi vieną mobilią radiacinio monitoringo stotį Exploranium GR-660. 

Monitoringo stotis įrengta visureigio bazėje, todėl gali būti naudojama radioaktyviųjų 

šaltinių paieškai ir aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimams. 

Įjungta GR-660 sistema nuolat automatiškai matuoja aplinkos gama spinduliuotės 

intensyvumą ir nurodytu laiko intervalu (pvz., kas sekundę) gautus duomenis įrašo į 

kompiuterio kietąjį diską. Įrašomas ne tik pilnas kiekvieno matavimo energetinis 

spektras, bet ir DGPS (angl. Differential Global Positioning System – geografinių 

vietovės koordinačių nustatymo sistema) pagalba gautos tikslios matavimo vietos 

geografinės koordinatės. Be to, matavimo metu yra galimybė „gyvai“ stebėti matavimo 

rezultatus, pateikiamus monitoriuje. Monitoriuje galima stebėti kintantį energetinį 

spektrą, konkrečių radionuklidų aktyvumą, sistemos judėjimo trajektoriją ir pan. Į 

mobilios monitoringo stoties komplektą taip pat įeina nešiojamas spektrometras 

Exploranium GR-130 EnviSpec (AAA svetainė http://193.219.133.11/v1/). 

Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje, RADIS struktūra ir 

pagrindinė ARGOS duomenų bazė 

Radiacinio monitoringo stočių tinklo išdėstymas Lietuvoje pateiktas 9.2-3 pav.



2008 10 22 458 

9.2-3 pav. Radiacinio monitoringo stočių išdėstymas Lietuvoje (AAA svetainė 

http://193.219.133.11/v1/) 

Pagrindinėje RADIS būstinėje Vilniuje ištisą parą veikia RADIS tarnybinė stotis ir 

RADIS duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje kaupiami bei analizuojami duomenys, 

gaunami iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (kompiuteriniu tinklu, modemu, internetu, 

diskeliais ir pan.). Kita vertus, RADIS ne tik gauna, bet ir teikia informaciją. 9.2-4 

paveiksle parodyta RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus. 

9.2-4 pav. RADIS struktūra pagal informacijos šaltinius ir jos gavėjus (AAA svetainė 

http://193.219.133.11/v1/)



2008 10 22 459 

HIRLAM (angl. HIgh-Resolution Limited-Area Model) yra meteorologinių duomenų 

paketas. RADIS šiuos duomenis gauna iš Danijos meteorologijos instituto. HIRLAM 

meteorologiniai duomenys naudojami ARGOS radiacinės taršos sklidimo atmosferoje 

prognozėms atlikti. 

RADIS sistemą sudaranti techninė įranga (radiacinio monitoringo stotys, kompiuteriai 

bei tarnybinės stotys) įrengta įvairiose Lietuvos vietose. Be to, RADIS turi nuolatinių 

informacijos apsikeitimo ryšių su giminingomis organizacijomis tiek Lietuvoje, tiek 

užsienyje. Žemiau pateiktoje schemoje pavaizduota RADIS struktūra pagal fizinę 

techninės įrangos įrengimo vietą. 

9.2-5 pav. RADIS struktūra pagal pagal fizinę techninės įrangos įrengimo vietą (AAA 

svetainė http://193.219.133.11/v1/) 

ARGOS duomenų bazė gali būti papildoma duomenimis iš įvairių šaltinių. Tai gali būti 

rankiniu būdu ARGOS klientų įvedami duomenys arba automatiškai importuojami 

duomenys iš įvairių tipų radiacinio monitoringo stočių. Į pagrindinę ARGOS duomenų 

bazę patenkančių duomenų schema pateikta 9.2-6 pav.



2008 10 22 460 

9.2-6 pav. Duomenys, patenkantys į pagrindinę ARGOS duomenų bazę (AAA svetainė 

http://193.219.133.11/v1/) 

9.2.2 Radiacinės saugos centro vykdomas valstybinis radiologinis monitoringas 

Radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo Radiacinės saugos centras 

(toliau – RSC). Pieno, mėsos, žuvies, daržovių (kopūstai, bulvės) ėminiai iš Ignalinos 

rajono tiriami nuo 1976 metų ir iš Zarasų regiono nuo 1979 metų. Maisto produktų 

ėminiai iš Utenos ir žolės ėminiai iš Ignalinos ir Zarasų regionų tiriami nuo 1992 metų. 

1998–2000 metais ėminiai buvo gaunami ir iš Švenčionių regiono. 

Nuo 2002 metų RSC radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo 

sutinkamai su Europos Komisijos rekomendacijomis (2000/473/Euratom), 

vadovaudamasis LR Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. spalio 7 d. 

įsakymu Nr. 528/490 “Dėl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, 

vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, 

Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Valstybės žinios, 

2002, Nr. 100-4460). 

Ėminiuose matuojami bendras alfa ir beta aktyvumai bei 137 Cs ir 90 Sr aktyvumai. 

Geriamojo vandens ėminiuose metinės efektyvios dozės nustatymui matuojami bendras 

alfa ir beta aktyvumai ir tričio aktyvumas, sutinkamai su Lietuvos higienos norma HN 

24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (Valstybės žinios, 2003, 

Nr. 79-3606; 2007. Nr. 127-5194). 

9.3 Ignalinos AE esama aplinkos monitoringo sistema 

Nuo eksploatacijos pradžios IAE vykdo aplinkos monitoringą 30 km spindulio 

stebėjimo (monitoringo) zonoje aplink reaktorių blokus. Monitoringas vykdomas pagal 

patvirtintą aplinkos monitoringo programą. IAE esama aplinkos monitoringo programa 

(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3) 

apibrėžia:



2008 10 22 461 

· ežero ir požeminio vandens kokybės stebėseną (fizinius ir cheminius parametrus); 

· radionuklidų savitojo aktyvumo ore ir krituliuose stebėseną; 

· buitinių ir paviršinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės sudėties ir radiologinę 

stebėseną; 

· radionuklidų išmetimo į aplinkos orą stebėseną; 

· meteorologinius stebėjimus; 

· radionuklidų savitojo aktyvumo ežero ir požeminiame vandenyje stebėseną; 

· dozės ir dozės galios sanitarinėje apsaugos (3 km) ir stebėjimo (30 km) zonose 

stebėseną; 

· radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną žuvyje, dumbliuose, dirvožemyje, žolėje, 

dugno nuosėdose, grybuose, lapuose; 

· radionuklidų savitojo aktyvumo stebėseną maisto produktuose (piene, bulvėse, 

kopūstuose, mėsoje, grūduose). 

Buitinių nuotekų iš IAE aikštelės cheminės taršos monitoringą atlieka valstybės įmonė 

,,Visagino energija“. 

Radiologiniai matavimai, atliekami pagal IAE esamą aplinkos monitoringo programą 

(Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3), 

yra apibendrinti 9.3-1 lentelėje.



2008 10 22 462 

9.3-1 lent. IAE esamo radiologinio monitoringo suvestinė (Aplinkos monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3) 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 

Monitoringo objektas/vieta ir periodiškumas 

Matavimo ribos / 

detektavimo riba*) 

1. Nuotekos 

(išleidžiamas 

vanduo) 

2. Dujiniai ir 

aerozoliniai 

išmetimai į 

atmosferą 

7 

7 

Bendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per savaitę – 1, 2 energoblokų techninio vandens paėmimas, 

iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas vanduo, iš 150 pastato 

išleidžiamas techninis vanduo; 

Kartą per mėnesį – techninis vanduo po šilumokaičių; 

Radionuklidų tūrinis 

aktyvumas 

Spektrometrinis 

Kiekvienam išleidimui – iš spec. skalbyklos išleidžiamas vanduo. 

Kartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas 

vanduo, techninis vanduo po šilumokaičių, iš 150 pastato 

išleidžiamas vanduo, vanduo koridoriaus 003 (D1, D2) priduobėse; 

Kiekvienam išleidimui – iš 150 pastato išleidžiamas nebalansinis 

vanduo. 

Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas 

vanduo. 

Nuo 0,1 iki 1,85×10 8 

Bq/l, priklausomai nuo 

monitoringo objekto 

0,74÷1,85×10 8 Bq/l 

0,1÷3×10 3 Bq/l 

Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį – iš 150 pastato išleidžiamas vanduo. 0,01÷10 3 Bq/l 

Bendras β aktyvumas Radiometrinis Nuo karto per parą iki karto per ketvirtį, priklausomai nuo filtro 

ekspozicijos laiko. 

Bendras α aktyvumas Radiometrinis Kartą per mėnesį –dujų ir aerozolių išmetimai per 1, 2 reaktorių 

ventiliacinius kaminus. 


inertinių dujų 

aktyvumas 


aerozolių aktyvumas 


inertinių dujų 

aktyvumas 




Kartą per savaitę – dujų ir aerozolių išmetimai iš 150 pastato per 

153 įrenginį. 

Kartą per parą ir savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktorių 

ventiliacinius kaminus; 

Kartą per mėnesį – išmetimai iš 130 ir 156 pastatų; 

Kartą per ketvirtį – išmetimai iš 157 pastato. 

Kartą per parą – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius 

kaminus; 

Kartą per savaitę – išmetimai dėl 1, 2 reaktorių remonto metu 

išsiskiriančios likutinės šilumos. 

Nuo 2,4×10 -8 iki 

1,85×10 7 Bq/l 

priklausomai nuo 


0,01÷10 3 Bq/l 

1,85÷3,7×10 5 Bq/l 

Nuo 2,5×10 -6 iki 

3,7×10 5 Bq/l 



1,85÷ 3,7×10 5 Bq/l



2008 10 22 463 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 




3. Termofikacinio 

įrenginio vanduo 

119 pastate 

4. Aplinkos oras ir 

atmosferiniai 

krituliai 

2 

9 


aerozolių aktyvumas 


Kartą per parą ir mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių 


Kartą per savaitę – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius 

kaminus, išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį, išmetimai dėl 

1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinės šilumos. 

Sr-89, Sr-90 Radiometrinis Kartą per mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius 

kaminus, išmetimai iš 130, 156 ir 159 pastatų. 

I-131 Spektrometrinis Kartą per parą, savaitę, mėnesį – išmetimai per 1, 2 reaktorių 


Kartą per savaitę – išmetimai iš 150 pastato per 153 įrenginį, 

išmetimai dėl 1,2 reaktorių remonto metu išsiskiriančios likutinės 

šilumos. 

H-3, C-14 Radiometrinis Išmetimai per 1, 2 reaktorių ventiliacinius kaminus, priklausomai 

nuo projekto TATENA LIT/9/005 vykdymo 

Nuo 2,5×10 -6 iki 

6,7×10 3 Bq/l 



0,1÷3×10 3 Bq/l 

Nuo 2,4×10 -7 iki 26 

Bq/l priklausomai nuo 


Bendras β aktyvumas Radiometrinis Kartą per parą – šiluminių tinklų vanduo. 0,1÷3×10 3 Bq/l 

Radionuklidų tūrinis 

aktyvumas 

γ radionuklidų 

aktyvumas 



Kartą per dvi savaites – vanduo iš 141 įrenginio; 

Kartą per ketvirtį – šiluminių tinklų vanduo. 

Tris kartus per mėnesį – atmosferos oras nuolatinio stebėjimo 

punktuose; 

Kartą per mėnesį – atmosferos krituliai nuolatinio stebėjimo 

punktuose ir pramoninėje aikštelėje. 

Sr-90 Radiometrinis Du kartus per metus (žiemą, vasarą) – atmosferos oras nuolatinio 

stebėjimo punktuose. 

0,74÷1,85×10 8 Bq/l 

1,5×10 -6 ÷15 Bq/m 3 

3×10 -5 ÷3×10 2 Bq/m 3



2008 10 22 464 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 




5. IAE aplinkos 

vandens terpės 

104 


aktyvumas 


išgarinus 

20 kartų per mėnesį (darbo dienomis) – techninio vandens 

išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo; 

1×10 -3 ÷0,3 Bq/l 

Kartą per 10 d. – ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės 

aikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo; 

Kartą per mėnesį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo 

vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo; 

Kartą per ketvirtį (sausį, balandį, liepą, spalį) – šilumos tinklų 

vanduo; 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduo 

pramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje; 

Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) – 

geriamas vandentiekio vanduo, geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje 

ir Gaidėje; 

Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo; 

Kartą per metus (žiemą) – sniegas nuolatinio stebėjimo vietose, 

pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose ir PBKS aikštelėje. 

Sr-90 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandens 

išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo, ūkinės-buitinės kanalizacijos 

vanduo, stebėjimo gręžinių vanduo pramoninės aikštelės ir PBKS 

teritorijose; 

0,3 Bq/l 

Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. vanduo; 

Kartą per metus (žiemą) – šilumos tinklų vanduo, gamybinių 

atliekų poligono apvedimo kanalo vanduo, sniegas nuolatinio 

stebėjimo vietose, pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose ir 

PBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1, 2, PLK-3, PLK- 

PBKS vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažo vanduo. 

Pu izotopų aktyvumas 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninio vandens 

išleidimo ir paėmimo kanalo vanduo. 

1×10 -2 Bq/l



2008 10 22 465 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 




6. Dozė ir dozės 

galia IAE 

aplinkoje 

7. Dumblas iš 

saugojimo 

aikštelės 

86 

TLD 

dozimetrų 

išdėstymas 

parodytas 

9.3-1 pav. 

1 

H-3 Be koncentravimo, 

filtruojant 

Bendras α aktyvumas 

Bendras β aktyvumas 

γ spinduliuotės dozės 

galia 

γ spinduliuotės dozė 


aktyvumas 

Pu izotopų aktyvumas 

Koncentruotas 

mėginys 

Koncentruotas 

mėginys 

Radiometrinis 

Radiometrinis, 

TLD 

Kartą per mėnesį – techninio vandens išleidimo kanalo vanduo, 

ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės aikštelės kritulių 

paėmimo vietose ir PBKS aikštelėje, pramoninės aikštelės PLK-1, 

2, PLK-3, PLK-PBKS vanduo; 

Kartą per ketvirtį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo 

vanduo; 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduo 

pramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje; 


geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje. 


geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš 

šulinių Tilžėje ir Gaidėje. 


geriamas vanduo iš vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš 

šulinių Tilžėje ir Gaidėje. 


statybinių atliekų sąvartyne ir keliuose. 

Kartą per ketvirtį – dozės galia nuo SPD-1, SPD-2 įrangos, rūbų, 

avalynės ir technikos; 

Nuolat – SkyLink sistema 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – dozė sanitarinės apsaugos 

ir stebėjimo zonų TLD išdėstymo vietose. 

3 Bq/l 

0,1 Bq/l 

0,01 Bq/l 

1×10 -6 ÷1×10 -1 Sv/h 

2×10 -8 iki 10 Sv/h 

2,5×10 -4 ÷5 Sv 

Be koncentravimo Kartą per mėnesį 15 Bq/kg 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) 

300 Bq/kg 

8. Drūkšių ež. dugno 

nuosėdos 

10 

Ėminių 

ėmimo 


aktyvumas 

Džiovintas, 

koncentruotas 

mėginys. 

Spektroskopinis 

Kartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKS 

aikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių. 

3 Bq/kg



2008 10 22 466 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 




vietos 

Drūkšių 

ežere 

parodytos 

9.3-2 pav. 

Viršutinio sluoksnio (2 

cm) γ radionuklidinė 

sudėtis 

Sr-90 viršutiniame 

sluoksnyje (2 cm) 

Džiovintas, 

koncentruotas 

mėginys. 

Spektroskopinis 

Deginimas ir 

radiocheminis 

išskyrimas 

Kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose. 


15 Bq/kg 

30 Bq/kg 


pasiskirstymo profilis 

(3-10 cm) 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Kartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose. 

15 Bq/kg 

Pu izotopų 

pasiskirstymo profilis 

(3-10 cm) 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Kartą per 5 metus – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose. 

300 Bq/kg 

9. Drūkšių ež. 

vandens 

augmenija 

11 

Ėminių 

ėmimo 

vietos 

Drūkšių 

ežere 

pateiktos 

9.3-2 pav. 


aktyvumas 

Sr-90 

Džiovinant 

spektroskopinis 

Deginimas ir 

radiocheminis 

išskyrimas 

Kartą per ketvirtį – pramoninės aikštelės PLK-1, PLK-3, PBKS 

aikštelės, PLK-PBKS, išleidimo kanale, po valymo įrenginių; 


Kartą per metus (rudenį) – išleidimo kanale, po valymo įrenginių; 

Kartą per vasarą – Drūkšių ež. ėminių ėmimo vietose. 

3 Bq/kg 

3 Bq/kg 

10. Maisto produktai, 

augalai, gruntas 

34 γ radionuklidų 

aktyvumas 

Koncentruotas, 

nekoncentruotas, 

integruotas 

mėginys 


monitoringo 

objekto 

Kartą per mėnesį – pienas Tilžėje; 

Kartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatinio 

stebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje; 

Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – Drūkšių ež. žuvis; 

Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai); 

Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje; 

Kartą per metus (rugsėjį) – bulvės Tilžėje; 

Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postų 

vietose ir Grikeniškių pusiasalyje, grybai ir samanos Vilaragio, 

Grikeniškių, Tilžės, Gaidės, Visagino vietovėse, stirniena 10 km 

spindulio nuo IAE zonos ribose, grūdinės kultūros (rugiai arba 

avižos) Tilžėje, mėsa (kiauliena, jautiena) Tilžėje arba Turmanto 

vietovėse. 

3 Bq/kg



2008 10 22 467 

Nr. 

Monitoringo 

komponentas 

Matavimo 

taškų 

skaičius 

Matuojami 

parametrai 

Matavimo 

metodas 




Sr-90 

α radionuklidų 

aktyvumas 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Radiocheminis 

išskyrimas 

Kartą per mėnesį (nuo gegužės iki spalio) – ganyklų žolė nuolatinio 

stebėjimo postų vietose ir Grikeniškių pusiasalyje. 

Kartą per metus (pavasarį) – Drūkšių ež. žuvis; 

Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai); 

Kartą per metus (rugpjūtį) – kopūstai Tilžėje; 

Kartą per metus (rudenį) – pienas Tilžėje. 

Kartą per metus (rudenį) – gruntas nuolatinio stebėjimo postų 

vietose ir Grikeniškių pusiasalyje. 

Kartą per metus (vasarą) – vandens terpių organizmai (moliuskai). 

3 Bq/kg 

0,3 Bq/kg 

*) Lentelėje nurodyta detektavimo riba atitinka mažiausią išmatuojamą mėginio aktyvumą su 95% patikimumu. Su mažesniu patikimumu gali būti matuojami ir mažesni aktyvumai. Taip pat, 

to paties tipo bandiniai gali skirtis savo sudėtimi (pvz. grunto bandiniai gali būti skirtingos granuliometrinės sudėties) todėl jų detektavimo ribos bus skirtingos. Lentelėje pateiktos 

konservatyvios (maksimalios) detektavimo ribų reikšmės. 

Lentelėje: 

150 pastatas – IAE skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo kompleksas; 

D1, D2 – IAE 1 ir 2 reaktorių kontrolės, elektros ir deaeratorių patalpos; 

153 įrenginys – 150 pastato ventiliacijos kaminas; 

130 pastatas – IAE remonto dirbtuvės; 

156 pastatas – IAE speciali skalbykla; 

157 pastatas – IAE vidutinio ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugykla; 

159 pastatas – IAE automobilių plovimo pastatas; 

PLK-1, 2, PLK-3 – IAE pramoninės lietaus kanalizacijos; 

PLK-PBKS – esamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos (PBKS) pramoninė lietaus kanalizacija; 

SPD-1, 2 – IAE sukarintos priešgaisrinės tarnybos daliniai. 

30 Bq/kg 

3 Bq/kg



2008 10 22 468 

9.3-1 pav. Termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo aplink IAE vietos (Aplinkos 

monitoringo programa. IAE, Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3) 

9.3-2 pav. Ėminių ėmimo vietos Drūkšių ežere (Aplinkos monitoringo programa. IAE, 

Darbų saugos skyrius, kodas PTOed-0410-3)

9.4 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemai 



2008 10 22 469 

Naujos AE monitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos 

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, TATENA rekomendacijas ir 

įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų konvencijas. Dalis esamos IAE monitoringo 

sistemos gali būti integruota į naujos AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju esamos 

monitoringo sistemos ir naudojami prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų 

šiuolaikinius tikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Kiek įmanoma, monitoringo vietos 

ir objektai nebus keičiami, kad būtų užtikrintas dabar turimų IAE monitoringo duomenų 

palyginamumas su naujos AE monitoringo sistemos duomenimis. 

9.4.1 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai 

Vadovaujantis LR Aplinkos monitoringo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025) 

9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio 

subjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai ir kuri turi 

būti suderinta ir patvirtinta teisės akto „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo 

tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) nustatyta tvarka. 

Branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) radiologinis monitoringas vykdomas 

vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 42-2007 

„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir 

leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos 

aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nustatytais reikalavimais. 

9.4.1.1 Bendrieji principai 

Nauja AE gali būti pradėta eksploatuoti tiktai gavus leidimą radionuklidų išmetimams į 

aplinką. Leidimą išduoda Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Lietuvos aplinkos 

apsaugos normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš 

branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidus 

išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 

138-5693) (toliau – LAND 42-2007) 17 punktu, subjektas – naujos AE eksploatuojanti 

organizacija – turi pateikti Aplinkos ministerijai prašymą leidimui gauti, radionuklidų 

išmetimo į aplinką planą ir radiologinio monitoringo programą, parengtą pagal LAND 

42-2007 VI skyriaus reikalavimus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos 

hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 21 punktu, leidimas išduodamas neterminuotam laikui. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 27 punktu, subjektas, eksploatuodamas ar nutraukdamas 

BEO eksploatavimą, privalo: 

· siekti, kad išmetamų į aplinką radionuklidų aktyvumas būtų kiek įmanoma 

mažesnis; 

· vykdyti taršos monitoringą tam, kad būtų patvirtinta, jog veikla atitinka leidimo 

sąlygas ir būtų galima įvertinti kritinių grupių narių apšvitos dozę; 

· kaupti ir saugoti monitoringo ir apšvitos dozių vertinimo duomenis įstatymo 

nustatyta tvarka. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 35 ir 41 punktais, BEO radiologinis monitoringas 

vykdomas pagal subjekto parengtą radiologinio monitoringo programą, susidedančią iš 

taršos monitoringo ir aplinkos monitoringo. Subjektas turi vykdyti meteorologinius ir 

hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizei



2008 10 22 470 

BEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir gyventojų kritinių grupių narių efektinėms 

dozėms vertinti. 

9.4.1.2 Reikalavimai monitoringo programai 

Vadovaujantis LAND 42-2007 40 punktu, monitoringo programoje turi būti nurodyta: 

monitoringo tikslai, organizavimo principai; vykdytojai; trumpas BEO veiklos ir galimo 

poveikio aplinkai aprašymas; stebėjimo vietų parinkimo principai, pagrindimas; BEO 

aikštelės schema su nurodytais taršos šaltiniais ir ėminių ėmimo/stebėjimo vietomis; 

meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų BEO poveikio aplinkai zonoje planas; 

analizuojami aplinkos komponentai; ėminių ėmimo ir analizavimo periodiškumas; 

matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos; matavimo metodų kalibravimo 

ir kokybės užtikrinimo procedūros; duomenų kaupimas, dozių vertinimo modeliai; 

monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai; duomenų ir ataskaitų pateikimo terminai, 

forma, duomenų ir ataskaitų gavėjai. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 39 punktu, monitoringo programa turi apimti visas 

radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį 

radionuklidų, išmestų į aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų 

išmetimo pokyčius ir kritinių grupių narių efektines dozes. 

9.4.1.3 Reikalavimai taršos monitoringui 

Radionuklidų išmetimai į aplinkos orą 

Vadovaujantis LAND 42-2007 43 punktu, radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą, 

aktyvumui įvertinti turi būti įrengtos dujų ėminių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimo 

arba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimai 

matuojamas bet kokiomis sąlygomis. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 44 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama 

į aplinkos orą išmetamų radionuklidų sudėtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3 H, 

14 C). 

Vadovaujantis LAND 42-2007 45 punktu, išmetamo į aplinkos orą 3 H aktyvumas 

pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose turi būti matuojamas ne rečiau kaip kas 

ketvirtį. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 46 punktu, trumpalaikei BEO taršos kaitai įvertinti ne 

rečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) turi būti 

matuojamas bendras išmetamų į aplinkos orą radionuklidų aktyvumas. 

Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos, 

radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arba 

nepertraukiamai imant integralius ėminius. 

Radionuklidų išmetimai į vandenį 

Vadovaujantis LAND 42-2007 47 punktu, ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama 

išmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3 H, 

bet neįskaitant 

14 C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti 

įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių ėminių paėmimo sistemos 

(rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamas 

radionuklidų bendrasis aktyvumas. Kitais atvejais ėminiai turi būti imami periodiškumu, 

atitinkančiu išmetimų dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai 

matuojami išleidžiamo vandens srautai.



2008 10 22 471 

Vadovaujantis LAND 42-2007 48 punktu, jei vanduo ilgą laiką kaupiamas, prieš jį 

išleidžiant iš BEO į aplinką turi būti imami ėminiai ir įvertinama radioizotopinė sudėtis 

ir radionuklidų aktyvumas. 

Papildomi reikalavimai 

Vadovaujantis LAND 42-2007 49 punktu, išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 C 

aktyvumas turi būti matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinant 

matavimais, kai BEO veikia įvairiais režimais. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 50 punktu, į aplinkos orą ir vandenį išmetamų 

radionuklidų aktyvumas turi būti įvertinamas trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis. 

Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą radionuklidais (pvz., paleidžiant ar 

stabdant branduolinės energetikos objektą ar jo dalį remonto metu), turi būti atliekami 

papildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir taikomi 

laboratoriniai metodai. 

9.4.1.4 Reikalavimai aplinkos monitoringui 

Vadovaujantis LAND 42-2007 51 punktu, aplinkos monitoringas turi apimti 

jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės ir 

radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkant 

aplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtaką 

kritinių grupių narių apšvitai. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 52 punktu, nepertraukiami jonizuojančiosios 

spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus 

reprezentatyviose branduolinio objekto teritorijos, sanitarinės apsaugos zonos vietose ir 

tolstant nuo branduolinio objekto link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai 

matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei 

– kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai) prietaisai. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 53 punktu, radionuklidų išmetimo (išleidimo) vietose ar 

netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės 

ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio aplinkai zonoje, kuri nustatoma 

monitoringo programoje, turi būti imami aplinkos komponentų ėminiai. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 54 punktu, sausumos ekosistemų atveju turi būti imami 

šie ėminiai: oro (dujų ir aerozolių), iškritų, dirvožemio, miško gėrybių (uogų ir grybų) 

bei augalų, ganyklų žolės, maisto produktų (mėsos, pieno ir grūdų), geriamojo vandens, 

požeminio vandens (tarp jų gruntinio), indikatorinių (pasižyminčių savybe kaupti 

radionuklidus) organizmų ir medžiagų. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 55 punktu, vandens ekosistemų atveju turi būti imami 

šie ėminiai: filtruoto vandens, skendos dalelių, dugno nuosėdų, vandens augalų, 

bentosinių gyvių, žuvų, indikatorinių organizmų ir medžiagų. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 56 punktu, ėminiai turi būti imami periodiškumu, 

atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertinti 

kritinės grupės (grupių) narių apšvitai. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 57 punktu, aplinkos komponentų užterštumui įvertinti 

turi būti nustatoma ėminių radionuklidinė sudėtis ir matuojamas gama spinduolių ( 137 Cs, 

134 Cs, 

60 Co, 

54 Mn, 

95 Zr, 

9 5Nb, 

131 I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas beta 

spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) ir alfa spinduoliais ( 239,240 Pu) turi būti įvertinamas 

analizuojant parinktus būdingiausius ėminius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitojo 

aktyvumo matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.



2008 10 22 472 

Vadovaujantis LAND 42-2007 58 punktu, ėminiai gali būti imami dažniau bei atliekami 

papildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis į aplinkos orą ir vandenį 

išmetamų (išleidžiamų) radionuklidų aktyvumas ar sudėtis. 

9.4.1.5 Pagrindiniai taikomų metodų ir įrenginių reikalavimai 

Vadovaujantis LAND 42-2007 60 punktu, monitoringas turi būti atliekamas taikant 

tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai 

tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes 

nei 0,01 mSv per metus dozes. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 63 punktu, monitoringo sistemos turi būti dubliuotos ir 

nuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio 

laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu. 

Vadovaujantis LAND 42-2007 64 punktu, duomenų kokybei užtikrinti monitoringo 

sistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos ir 

atnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinant 

kokybės užtikrinimo programą. 

9.4.1.6 Reikalavimai požeminio vandens monitoringo vykdymui 

Kaip būtina aplinkos monitoringo dalis aplink naujos AE aikštelę bus numatyti 

stebėjimo gręžiniai požeminio vandens monitoringui. Požeminio vandens monitoringo 

programa bus parengta, vadovaujantis norminio dokumento „Ūkio subjektų požeminio 

vandens monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) reikalavimais, ir 

pateikta Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti. 

Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 4 

punktu, pagal šio dokumento reikalavimus parengta ir patvirtinta ūkio subjekto 

požeminio vandens monitoringo programa yra privalomas priedas prie paraiškos Taršos 

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. 

Vadovaujantis šio norminio dokumento (Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578) 12.5 

punktu, požeminio vandens monitoringo programoje pateikiami monitoringo tinklas ir 

jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai, 

parengti pagal Žemės gelmių registro (Valstybės žinios, 2006, Nr. 54-1961) 

reikalavimus. 

9.4.1.7 Reikalavimai buitinėms ir paviršinėms nuotekoms tvarkyti 

Naujos AE buitinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus. Vadovaujantis šio reglamento 6 

punktu, nuotekų išleidimas į aplinką gali būti vykdomas tik per teisės aktų nustatyta 

tvarka įteisintą (pvz., pripažintą tinkamu naudoti, išduotas leidimas nuotekų išleidimui 

ar pan.) išleistuvą ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į 

aplinką sąlygos. 

Naujos AE paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo 

reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus. Vadovaujantis šio 

reglamento 7 punktu, paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių ir 

gamybinių nuotekų. 

Vadovaujantis šio reglamento 11 punktu, naujai planuojamos potencialiai teršiamos 

teritorijos turi būti padengiamos vandeniui nelaidžia danga ir jose įrengiamos paviršinių 

nuotekų tvarkymo sistemos. Jeigu paviršines nuotekas iš potencialiai teršiamų teritorijų



2008 10 22 473 

numatoma išleisti į aplinką (arba į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus, 

neturinčius valymo įrenginių), turi būti numatomi šių nuotekų valymo įrenginiai. Jų 

charakteristikos (išvalymo rodikliai) atitinka konkretaus objekto nuotekų išleidimui 

nustatytus reikalavimus. 

Vadovaujantis šio reglamento 16 punktu, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo 

sistemas, reikia vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 (Valstybės 

žinios, 2003, Nr. 83-3804). 

9.4.2 Siūlymai naujos AE išmetamų į orą ir vandenį radionuklidų monitoringui 

9.4.2.1 Išmetimai į orą 

Tikslus išmetamų į orą radionuklidų aktyvumų matavimas reikalingas nustatyti, ar 

atominė elektrinė neviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime išmesti į aplinką 

radioaktyviąsias medžiagas nustatytų ribinių į aplinkos orą išmetamų radioaktyviųjų 

medžiagų aktyvumų. Radionuklidai iš atominės elektrinės išmetami per 

kontroliuojamus kelius, per elektrinės ventiliacinį kaminą ir, galimas daiktas, 

mažesniąja dalimi, per oro kondicionavimo sistemą turbinų salėje. Siekiant nustatyti 

radionuklidų, išmetamų iš naujos AE į aplinkos orą, aktyvumus, matavimai bus 

vykdomi imant ventiliacinio oro kamine ėminius ir nepertraukiamai matuojant. 

Trumpalaikei naujos AE taršos kaitai įvertinti ne rečiau kaip 1 kartą per parą 

(svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) bus matuojamas bendras išmetamų į 

aplinkos orą radionuklidų aktyvumas. Radionuklidai bus sugrupuoti į tris grupes: 

inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. 

Aktyvumas bus matuojamas tiesiogiai arba įvertinamas, matuojant nepertraukiamai 

imamų integralių ėminių gama-spektrus. Išmetamų dujų srautas bus patikimai 

matuojamas bet kokiomis sąlygomis, sistema bus dubliuota. Bus nustatyta 

radionuklidinė sudėtis išmetamame ore ir išmatuoti radionuklidų aktyvumai. Išmetamo į 

aplinkos orą 3 H aktyvumai bus matuojami pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose. 

Siūlymai bendrų dujų ir dalelių naujos AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui ir 

išmetamų radionuklidų pavyzdžiai bei išmatuotinos jų tūrinio aktyvumo ribos pateikti 

9.4-1 lentelėje. 

9.4-1 lent. Siūlymai bendrų dujų ir dalelių AE ventiliaciniame ore ėminių matavimui ir 

išmetamų radionuklidų pavyzdžiai, bei išmatuotinos ribos (Edilex, 2008). 

Minimalus 

Matavimo 

išmatuotinas 

Matavimo metodas Dubliavimas Radionuklidas 

objektas 

aktyvumas, 

skaičiuojant 1m³ oro 

Inertinių dujųNuolatinis matavimas 

radionuklidai 

oro irNustatymas 

aerozolio laboratorijoje mažiausiai 

dalelių kartą per savaitę 

mišinyje 

taip 

taip 

133 Xe 10 kBq/m³ matavimo < 

10 min. metu 

85 Kr 10 kBq/m³ 

87 Kr 1 kBq/m³ 

133 Xe 1 kBq/m³ 

Jodas oro irNuolatinis matavimas 131 I 2 Bq/m³ matavimo < 1 

aerozolio 

val. metu 

dalelių 

mišinyje 

Aerozolio 

dalelės ore 

Nustatymas 

laboratorijoje mažiausiai 

kartą per savaitę 

taip 

131 I 4 mBq/m³ 

Nuolatinis matavimas visi 4 Bq/m³ matavimo < 1 

val metu

Matavimo 

objektas 

Matavimo metodas 



2008 10 22 474 

Dubliavimas Radionuklidas 

Minimalus 

išmatuotinas 

aktyvumas, 

skaičiuojant 1m³ oro 

Nustatymas 

60 Co 1 mBq/m³ 

laboratorijoje mažiausiai taip 

137 

kartą per savaitę 

Cs 1 mBq/m³ 

Alfa Nustatymas 

visi bendras aktyvumas 1 

taip 

spinduoliai laboratorijoje ne rečiau 

mBq/m³ 

ore ir dalelėse kaip kas mėnesį 241 Am 0,1 mBq/m³ 

Svarbūs beta Nustatymas 

spinduoliai laboratorijoje ne rečiau 

ore kaip kas mėnesį 

Nustatymas 

laboratorijoje ne rečiau 

kaip kas mėnesį 

Nustatymas 



taip 

89 Sr ir 90 Sr suminis aktyvumas 0,1 

mBq/m³ 

³H 0,1 kBq/m³ 

14 C 10 Bq/m³ 

Radionuklidų kiekis išmetimuose nustatomas gama spektrometrinių matavimų pagalba 

matuojant aerozolinių dalelių ir inertinių dujų ėminius iš ventiliacinio oro kamine. Tai 

leis įvertinti atskirų radionuklidų patekimą į pažemio orą. Kadangi radionuklidai iš 

naujos AE į aplinką gali pakliūti iš reaktorių ventiliacinių kaminų ir per ventiliacinius 

kanalus iš patalpų su radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įranga, skaičiavimai bus 

atliekami trims skirtingiems išmetimų aukščio atvejams. Naujos AE ventiliaciniai 

kaminai turės pavyzdžių ėmimo įrangą visuose taškuose, per kuriuos bus išmetamos 

dujos. Įrangoje bus panaudotos efektyviausios ir pažangiausios technologijos, kurias 

galima pritaikyti praktikoje. Kietos dalelės, esančios sraute, iš kurio imamas pavyzdys, 

bus gaudomos pavyzdžių ėmimo filtruose, kurie bus nuolat keičiami ir analizuojami. 

Radionuklidų aktyvumas dujinėse medžiagose bus matuojami nuolat veikiančiu 

radiometru. Specifinei analizei bus imami dujų ėminiai reguliariais intervalais. 

9.4.2.2 Išmetimai į vandenį 

Panašios kaip ir išmetimų į orą ėminių rinkimo procedūros gali būti taikomos 

radionuklidų matavimui vandenyje, išleidžiamame iš naujos AE į Drūkšių ežerą. Bus 

nustatyta radionuklidinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas vandenyje, patenkančiame į 

aplinką. Pagrindiniuose išleidimų keliuose bus įrengtos stacionarios sistemos 

tiesioginiam matavimui arba integruotų ėminių rinkimui. Kai bus tikslinga, bus įrengtos 

automatizuotos sistemos. Mažiausiai kartą per parą bus nustatomi bendri aktyvumai. 

Mažiau svarbiose kelio dalyse ėminiai bus renkami reguliariai. Išleidžiamo į aplinką 

vandens srautai bus patikimai išmatuoti visuose keliuose ir bet kuriomis sąlygomis. 

Siūlymai iš naujos AE į aplinką išleidžiamo vandens monitoringui ir išmatuotino 

savitojo aktyvumo juose ribų pavyzdžiai yra pateikti 9.4-2 lentelėje. 

Visos paviršinės nuotekos iš naujos AE aikštelės bus apdorojamos nuotekų valymo 

įrenginiuose. Nuotekos iš valymo įrenginių bus renkamos į specialias talpas, kur bus 

atliekami radionuklidų aktyvumo koncentracijų matavimai. Valymo įrenginių 

laboratorijoje bus matuojami radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai. 

Vanduo bus valomas, kad tie lygiai būtų pakankamai maži, kad vandenį galima būtų 

išleisti į aplinką. Jei radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai bus 

nepakankamai maži, vanduo bus grąžinamas pakartotiniam valymui. Kartu su vandens



2008 10 22 475 

išleidimu į ežerą bus paimami sudėtiniai ėminiai. Geriausių galimų technologijų 

automatizuoti matavimo įrenginiai bus įrengti išmetimo vamzdyje. Taip pat bus įrengtos 

automatiškai užsidarančios sklendės, kai radionuklidų aktyvumai vandenyje bus per 

dideli. Be to, tokie pagalbiniai įrenginiai, kaip kietų atliekų apdorojimo bei saugojimo 

kopleksas ir šalia naujos AE aikštelės esanti IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla, 

bus įjungti į naujos AE išmetimų kontrolės sistemą. 

Sistemos, skirtos radionuklidų vandenyje, patenkančiame iš naujos AE į aplinką, 

matavimams, turės priemones kalibravimui ir operatyviam tikrinimui. 

9.4-2 lent. Siūlymai radionuklidų monitoringui vandenyje, patenkančiame iš naujos AE į 

aplinką, ir išmatuotinų aktyvumo koncentracijų ribų pavyzdžiai (Edilex, 2008). 

Išmatuotinas 

Išmetimai Matavimo metodas Dubliavimas Radionuklidas aktyvumas 1 m³ 

vandens 

Gama-spinduoliai Nuolatinis rinkimas 

vandenyje, 

patenkančiame į 

aplinką Nustatymas specifinėje 

išmetimų laboratorijoje 

Taip arba 

tikrinimas 

renkant 

visi 

visi 

400 kBq 

1 kBq 

Alfa- spinduoliaiNustatymas 

visi 

Bendras aktyvumas 

vandenyje laboratorijoje ne rečiau 

1 kBq 

patenkančiame įkaip kas mėnesį 241 

aplinką 

Am 10 Bq 

Svarbūs betaspinduoliai 


Nustatymas 

vandenyje kaip kas mėnesį 

patenkančiame įNustatymas 

aplinką laboratorijoje ne rečiau 


89 Sr ir 90 Sr Suminis aktyvumas 

0,2 kBq 

³H 50 kBq 

9.4.2.3 Papildomas monitoringas 

Išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14 C aktyvumas bus matuojamas arba įvertinamas 

skaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai nauja AE veikia įvairiais režimais. Į 

aplinkos orą ir vandenį išmetamų radionuklidų aktyvumas bus įvertinamas trumpalaikio 

taršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą 

radionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant energetinius blokus), bus atliekami 

papildomi taršos stebėjimai. Tam bus naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir 

taikomi laboratoriniai metodai. 

9.4.3 Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių gyventojams ir aplinkai monitoringas 

Jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje matavimai leidžia nustatyti išmestų iš 

atominės elektrinės radionuklidų spinduliavimo dozes gyventojams ir aplinkai. 

Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai atominės elektrinės aplinkoje ir apylinkėse 

įgalina patvirtinti, kad LR teisės aktuose nustatytos ribinės jonizuojančiosios 

spinduliuotės dozės vertės nėra viršijamos. Jonizuojančiosios spinduliuotės 

monitoringas taip pat patvirtina radionuklidų aktyvumų matavimų rezultatus atominės 

elektrinės ventiliaciniame ore ir leidžia nustatyti trumpalaikius bei ilgalaikius įprastinės 

jonizuojančios spinduliuotės dozės aplinkoje pakitimus. Jonizuojančios spinduliuotės 

monitoringo programos sudėtinė dalis yra, pvz., išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės 

matavimai ir su oru įkvėpiamų radionuklidų duomenų bei radionuklidų kiekių



2008 10 22 476 

ėminiuose, reprezentuojančiuose skirtingas maisto grandines, siekiančias žmogų, 

analizė. 

Naujos AE radiologinio monitoringo programa apims visas radionuklidų sklaidos ir 

gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į 

aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius ir 

kritinių grupių narių efektines dozes. Vadovaujantis LAND 42-2007 42 punktu, naujos 

AE radiologinio monitoringo programa ir jos pakeitimai bus suderinti su Aplinkos 

ministerija, AAA, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir 

RSC. Pirmoji peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Vadovaujantis 

LAND 42-2007 38 punktu, monitoringas bus pradėtas vykdyti ne mažiau nei 1-erius 

metus iki naujos AE eksploatavimo pradžios. 

Aplinkos monitoringas apims jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios, išorinės 

sugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo 

matavimus. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai bus atliekami, 

atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose naujos AE teritorijos, sanitarinės 

apsaugos zonos vietose ir tolstant nuo naujos AE link artimų svarbių gyvenamųjų 

vietovių. Visi prietaisai, naudojami dozės galios ir išorinės sugertosiod dozės 

matavimams, reprezentuos geriausias turimas technologijas. Aplinkos indikatorių 

ėminiai bus paimami sanitarinėje apsaugos zonoje ir vietovėse, kur teršalai yra išmetami 

arba išleidžiami ir kur tikimasi didžiausios taršos (pagal radionuklidų dispersijos 

skaičiavimus ir teritorijos ypatumus). Ėminiai bus renkami dažnumu, atitinkančiu 

aplinkos komponento kaitą ir užtikrinančiu kritinės grupės narių apšvitos įvertinimą. 

Aplinkos indikatorių užterštumo įvertinimui turi būti nustatyta radionuklidinė sudėtis 

ėminiuose ir išmatuoti gama spinduolių ( 137 Cs, 134 Cs, 60 Co, 54 Mn, 95 Zr, 95 Nb, 131 I ir kitų) 

aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C) bei alfa spinduoliais ( 239, 

240 Pu) bus nustatomas analizei parinkus ėminių prototipus. Kai bus žinoma ar spėjama, 

kad radionuklidų kiekiai ar aktyvumai oro ar vandens išmetimuose keisis, ėminiai bus 

imami dažniau ir naudojami atitinkami matavimai. Monitoringas bus atliekamas taikant 

tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai 

tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes 

nei 0,01 mSv per metus dozes. Monitoringo sistemos bus dubliuotos ir nuolat 

veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio 

laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu. 

Duomenų kokybės užtikrinimui monitoringo sistemos bus instaliuojamos, atestuojamos, 

kalibruojamos, naudojamos ir renovuojamos sutinkamai su branduolinės pramonės 

standartais ir kokybės užtikrinimo programa. Siūlymas naujos AE radionuklidų 

monitoringo programai pateiktas 9.4-3 lentelėje. 

9.4.3.1 Išorinė jonizuojančioji spinduliuotė 

Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės bus matuojamos nuolat. Dabar esanti 

IAE monitoringo įranga (pvz., SkyLink sistemos davikliai) gali būti integruota į naujos 

AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju įranga turės būti atnaujinta ir naudojamos 

naujausios technologijos. Nuolat veikiantys aplinkos dozimetrai ir 

termoliuminescenciniai dozimetrai stotyse, išdėstytose 0–10 km zonoje nuo naujos AE, 

bus naudojami nenutrūkstantiems matavimams ir duomenų kaupimui. Papildomai kartą 

per du metus bus atliekami gama-spektrometriniai matavimai.

9.4.3.2 Aerozoliniai radionuklidai ir jodas 

9.4.3.3 Iškritos 



2008 10 22 477 

Monitoringo programoje bus nustatytas aerozolinių radionuklidų ir jodo ore ėminių 

paėmimas radionuklidų išmetimo vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal 

radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose naujos AE 

galimo poveikio aplinkai zonoje. Aerozolinių radionuklidų ir jodo monitoringas ore bus 

vykdomas naudojant didelio tūrio oro ėminių rinkiklius. Oro ėminiai bus renkami nuolat 

ir vienu metu. Visa įranga, įskaitant ir filtrus, bus geriausia iš dabar naudojamų. Filtrai 

bus keičiami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, bet būtinai branduolinio kuro keitimo 

atominėje elektrinėje dienomis. Rinkiklyje, esančiame prie atominės elektrinės, filtrai 

bus keičiami dažniau – kas savaitę. Portatyvinis oro ėminių rinkiklis bus naudojamas, 

kai reikės, kompleksiniam monitoringui kartą per savaitę branduolinio kuro keitimo 

metu. 

Radionuklidų aktyvumai iškritose bus nuolat matuojami kritulių ėminiuose. Iškritų 

rinkikliai (kritulių ėminių rinkikliai) sausoms iškritoms ir iškritoms su krituliais rinkti 

bus išdėstyti 1–10 km atstumu nuo naujos AE. Elektrinis šildymas bus naudojamas tam, 

kad išvengti užšalimo, ir surinkto rinkiklyje sniego tirpinimui žiemą. Ėminių rinkimo 

indai bus reguliariau keičiami. (STUK-A227, 2008, p. 27) 

9.4.3.4 Dirvožemio ėminiai 

Prieš pradedant dirbti naujai AE bus įvertintas dirvožemio užterštumas regione. Naujos 

AE eksploatavimo metu ėminiai bus imami iš vietų, kur bus didžiausios iškritos, 

siekiant nustatyti ilgaamžių radionuklidų akumuliaciją. Ėminiai bus imami iš 6 

standartinių taškų du kartus per metus. 

9.4.3.5 Ganyklų žolė 

Ganyklų žolės ėminiai bus imami du kartus per augimo sezoną 0–10 km atstumuose nuo 

naujos AE. Ganyklų žolės ėminiai bus sudėtiniai (jungtiniai), atspindintys pieną 

gaminančias fermas. 

9.4.3.6 Sausumos augalai, miško gėrybės ir medžiojama fauna 

Sausumos augalų, tokių kaip samanos, miško gėrybės (uogos ir grybai) ėminiai bus 

imami mažiausiai trijose vietose, o medžiojamos faunos (elnių ar stirnų mėsos) – iš 

vieno rinkimo punkto. Bus stengiamasi surinkti ėminius įmanomai mažesnėje ir 

vienarūšėje teritorijoje. Miško gėrybių ėminiai bus renkami prie naujos AE 2 kartus per 

metus augimo sezono metu tuo pačiu metu, kai imami dirvožemio ėminiai, 

medžiojamos faunos ėminiai – kartą per metus, o sąmanų ėminiai kartą per metus po 

branduolinio kuro keitimo. 

9.4.3.7 Kiti maisto produktai 

Bus imami mėsos (kiaulienos, jautienos), pieno, žuvies, daržovių (kopūstų, bulvių, 

salotų), grūdinių kultūrų (rugių arba avižų) ėminiai. Ėminiai bus renkami 0–40 km 

atstumuose nuo naujos AE. Pieno ėminiai iš vietinių pieninių, esančių naujos AE 

regione, bus imami kas savaitę. Ėminiai, reprezentuojantys visą regiono pieno 

produkciją, bus imami iš pieno surinkimo cisternų kartą per mėnesį, sutinkamai su 

standartiniais maisto ėminių rinkimo metodais. Kopūstų, bulvių ir salotų ėminiai bus 

renkami du kartus per augimo sezoną iš parinktų daržų 0–10 km atstumu nuo naujos



2008 10 22 478 

AE, auginančių daržoves, naudojamas namų ūkyje. Grūdinių kultūrų (rugių arba avižų) 

ėminiai bus renkami kartą per metus iš vietinių laukų, esančių ne toliau kaip 20 km nuo 

naujos AE. Mėsos (kiaulienos, jautienos) ėminiai bus renkami kartą per metus iš 

naminių gyvulių, auginamų ne toliau kaip 40 km nuo naujos AE. 

9.4.3.8 Geriamas vanduo 

Geriamo vandens ėminiai bus imami 2–4 kartus per metus tiesiogiai iš vandens 

vamzdžių tinklo arba žaliavinio vandens rezervuarų. 

9.4.3.9 Aplinkiniai gyventojai 

Išorinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai šalia namų leidžia patikrinti, kad 

tikrai nėra reikšmingos arba neatpažintos apšvitos apylinkių gyventojams. Matavimai 

bus atliekami pas 8–15 gyventojus(jų). 

9.4.3.10 Ežero ekosistema 

Ežero ekosistemos ėminiai bus imami iš artimų naujai AE vietų: filtruoto vandens (4 

kartus per metus), indikatorinių organizmų (du kartus per metus), dugno nuosėdų (du 

kartus per metus), vandens augalų (kartą per metus), skendos dalelių (kartą per metus), 

bentosinių gyvių (kartą per metus) šešiose stotyse. Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4 

ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų.



2008 10 22 479 

9.4-3 lent. Siūlymas naujos AE radionuklidų monitoringo programai (adaptuotas STUK-A227, 2008, p. 14–17). 

Monitoringo 

objektas 

Išorinė 

jonizuojančioji 

spinduliuotė ore 

Matavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniai 

Aplinkos dozimetrai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas ir 

duomenų kaupimas 

Dozės galia, min., max., vidutinė, 

analoginė diagrama ar vidutinės 

reikšmės valandai skaičiais. 

TLD dozimetrų stotys 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas Gama dozė, 4 kartus per metus 

Papildomi gama-spektrometriniai matavimai Kartą kas du metus Gama spektras 

Aerozoliniai Oro ėminių rinktuvai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai, du kartus per mėn. 

radionuklidai ir 

(prie NAE – kartą per savaitę) 

jodas pažemio ore Papildomi stebėjimai su portatyviniu ėminių rinkikliu pavėjinėje AE pusėje Kartą per savaitę kuro keitimo Gama spinduoliai 

metu 

Iškritos Iškritų rinkikliai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai ir 3 H, 4–12 kartų per 

metus; 89 Sr ir 90 Sr, 4 kartus per metus 

Dirvožemis Dirvožemio ėminiai iš vietų, kur bus didžiausios iškritos, ilgaamžių Du kartus per metus 

Gama spinduoliai ir 

90 Sr, vertikalus 

radionuklidų akumuliacijai nustatyti 

pasiskirstymas 

Sausumos augalai, Miško uogos ir grybai iš trijų vietų 

Du kartus per metus kartu su Gama spinduoliai 

natūralūs produktai 

dirvožemio ėminių ėmimu 

ir medžiojama Medžiojamų gyvūnų mėsa iš vieno rinkimo punkto, artimo atominei elektrinei Kartą per metus 

Gama spinduoliai 

fauna 

Samanos iš trijų vietų 

Kartą per metus po kuro keitimo Gama spinduoliai 

Ganyklų žolė 

Pienas 

Daržo produkcija 

Sudėtinis (jungtinis) ėminys, atspindintis pieną gaminančias fermas 0–10 km 

nuo atominės elektrinės 

Ėminys, atspindintis fermose gaminamą pieną 0–10 km nuo atominės 

elektrinės 

Du kartus per augimo sezoną 

Kartą per savaitę 

Ėminys, atspindintis visą regiono pieno produkciją Kartą per mėnesį/ kartą per 2 

mėnesius 

Gama spinduoliai 

131 I ir gama spinduoliai 

Bulvės, augančios 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai 

Kopūstai, augantys 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai 

Salotos, augančios 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliai 

Grūdinės kultūros Rugiai arba avižos, augančios arčiau nei 20 km nuo atominės elektrinės Kartą per metus Gama spinduoliai 

Mėsa 

Jautienos ir kiaulienos ėminiai iš gyvulių, auginamų arčiau nei 40 km nuo 


Kartą per metus 

Gama spinduoliai ir 131 I (jei reikia) – 

kartą per mėnesį; 

89 Sr, 

90 Sr – šešis 

kartus per metus) 

Gama spinduoliai



2008 10 22 480 

Monitoringo 

objektas 

Geriamas vanduo 

Matavimų ar ėminių rūšis Matavimo dažnis Analizė ir dažniai 

Geriamo vandens, vandens iš atominės elektrinės ir artimų gyvenviečių 

ėminiai 

2–4 kartus per metus Gama spinduoliai ir 3 H, 2–4 kartus per 

metus, 89 Sr ir 90 Sr, 2 kartus per metus 

Ežero vanduo Ėminiai iš 6 stočių aplinkinėse ežero dalyse 4 kartus per metus Gama spinduoliai, 3 H, 89 Sr ir 90 Sr 

Dugno nuosėdos Skendos dalelės, surinktos gaudykle stotyse aplinkinėse ežero dalyse Kartą per metus Gama spinduoliai, 238 Pu ir 239,240 Pu 

Vandens 

indikatoriniai 

organizmai 

Dugno nuosėdų ėminiai, imami iš keleto stočių aplinkinėse ežero dalyse Du kartus per metus Gama spinduoliai, 90 Sr, 238 Pu ir 239,240 Pu, 

vertikalus pasiskirstymas 

Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus 

Nuolatinis rinkimas per augimo 

sezoną 

Gama spinduoliai, 4 kartus per augimo 

sezoną 

Bentosiniai gyviai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr 

Vandens augalai Ėminiai pagal galiojančius rinkimo standartus Kartą per metus Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr 

Žuvis 

Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4 ekonomiškai svarbių rūšių, paimtų iš 

išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų 

Du kartus per metus 

Gama spinduoliai, 89 Sr ir 90 Sr



2008 10 22 481 

9.5 Kitas monitoringas 

9.5.1 Esama monitoringo sistema 

9.5.1.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistema 

Lietuvos teritorija tradiciškai vertinama kaip ne-seisminė ar mažai seisminė zona. 

Tačiau istoriniai ir dabarties duomenys rodo, kad mažo ar vidutinio intensyvumo 

seisminiai įvykiai stebimi ir Baltijos šalių teritorijoje. IAE regione įsteigtos keturios 

seismologinių stebėjimų stotys. Duomenys gauti stotyse apdorojami ir analizuojami 

sutinkamai su Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) taisyklėmis P-2006- 

01 “Reikalavimai seisminio poveikio branduoliniams įrenginiams analizei” (Valstybės 

žinios, 2006, Nr. 87-3447) ir TATENA saugumo standartams. 

Seisminio perspėjimo monitoringo sistema turi daviklius išdėstytus daugiau nei 30 km 

atstume nuo elektrinės ir gali skelbti aliarmą pirmiau nei žemės drebėjimo banga 

pasieks stotį. Sistema nustato seisminius įvykius mažesnius nei nustatyti žemės 

drebėjimai, kurie netrukdo kitų sistemų darbui ir jų atsiradimas nesudaro jokios rizikos 

elektrinės darbui. 

9.5.1.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringas 


Terminių efektų IAE aušinimo vandenyje monitoringas vykdomas sutinkamai su 

nurodymais “Leistino Drūkšių ežero vandens pašildymo ribų standartas ir temperatūros 

kontrolės metodika” (LAND 7-95/M-02) ir Ignalinos AE aplinkos monitoringo 

programa. Teisės akto reikalavimų aprašymą galima rasti 7.1.1.5 skyrelyje “Drūkšių 

ežero vandens temperatūros monitoringas”. 

Nuotekos 

Nuotekų kokybė stebima sutinkamai su Nuotekų tvarkymo reglamentu (Valstybės 

žinios, 2007, Nr. 110-4522) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu (Nr. 

TV(2)-3, išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento). 

Buitinių nuotekų apdorojimas yra pagal sutartį perduotas valstybinei įmonei “Visagino 

Energija”, kuri valdo Visagino vandens valymo įrenginius ir taip pat vykdo nuotekų 

stebėjimus. Be to nuotekų monitoringas apima regeneracijos ištakų ir lietaus vandens 

nuotėkų sistemų stebėjimus. Lietaus vanduo tvarkomas sutinkamai su dokumento 

,,Paviršinio vandens tvarkymo reglamentas” (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) 

reikalavimais. Stebėjimai atliekami pašildyto vandens nutekėjimo kanale, įtekėjimo 

kanale ir pramoninio-lietaus vandens nutekėjimo kanaluose 1,2 (PLK-1,2), 3 (PLK-3) 

bei Panaudoto branduolinio kuro aikštelės nutekėjimo kanale. 

9.5.1.3 Aplinkos efektų monitoringas 

Istoriškai aplinkos efektų monitoringas buvo dalis įvairių valstybės finansuojamų 

mokslinių programų (1978–2007) apimančių abudu radiologinį ir neradiologinį 

monitoringus. Vandens ekosistemų monitoringo rezultatų santrauka pateikta 7.1.1.4 

skyrelyje. Radionuklidų Drūkšių ežero vandenyje monitoringo rezultatų santrauka 

pateikta 7.1.1.5 skyrelyje, radiologinės Drūkšių ežero floros ir faunos būsenos 

monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.5 skyrelyje, ekotoksikologinės būsenos Drūkšių



2008 10 22 482 

ežere monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.7 skyrelyje ir radiologinės sausumos 

floros ir faunos monitoringo rezultatų santrauka – šios PAV ataskaitos 7.6 skyrelyje. 

Detalūs mokslinio monitoringo duomenys yra Lietuvos valstybinė mokslo programos 

,,Atominė energetika ir aplinka” ataskaitoje (Mokslinių ataskaitų rinkinys, 1993–1997, 

Vilnius, sąsiuviniai 1–5) ir neseniai parengtoje Radiacinės saugos centro kartu su 

mokslo institucijomis projekto ataskaitoje (Projekto „Įvertinti valstybės įmonės 

Ignalinos atominės elektrinės aušinimo baseino, tai yra Drūkšių ežero, radioekologinę 

ir ekotoksikologinę būklę, prognozuoti radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės 

poveikį florai ir faunai elektrinei veikiant ir nutraukus jos eksploatavimą ir atlikti 

elektrinės aplinkos (sausumos floros, faunos, dirvožemio, gruntinio vandens, maisto, 

oro, išorinės apšvitos dozės) kompleksinius radiologinius tyrimus siekiant nustatyti 

apšvitos poveikį žmonėms ir aplinkai Ignalinos atominės elektrinės regione“ ataskaita, 

Vilnius, 2007). 

9.5.1.4 Dūmtraukio dujų monitoringas 

Pilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu. 

Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas remiantis stoties Aukštaitijoje 

monitoringo duomenimis (7.2 skyrius). 

9.5.1.5 Triukšmo monitoringas 

Triukšmo iš IAE lygis reguliariais intervalais nestebimas. 

9.5.1.6 Socialinio poveikio monitoringas 

Socialinio ekonominio monitoringo IAE regione programa buvo parengta Geologijos ir 

geografijos instituto regioninės geografijos skyriuje 2002 metais (R. Baubinas ir kt., 

2002). Programos parengimą finansavo Jungtinių Tautų vystimosi programa, o 

koordinavo Socialinės saugos ir darbo ministerija. Monitoringas atliktas pasirengimo 

IAE eksploatavimo nutraukimui kontekste. Tikslas buvo galimai sumažinti negatyvų 

IAE eksploatavimo nutraukimo poveikį ir padidinti socialinės politikos efektyvumą. 

Daugiau informacijos apie socialinius procesus regione pateikta šios PAV ataskaitos 7.9 

skyriuje. 

9.5.2 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemai



2008 10 22 483 

Naujos AE monitoringo sistema bus sukurta pilnai atitinkanti Lietuvos įstatymus ir 

kitus teiės aktus, TATENA rekomendacijas ir Jungtinių Tautų konvencijų 

įpareigojimus. Egzistuojanti monitoringo sistema kur galima bus pritaikoma. Tačiau 

visos monitoringo sistemos ir prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų šiuolaikinius 

tikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Monitoringo vietos ir objektai bus kiek 

įmanoma atnaujinami, kad būtų galima palyginti naujai gaunamus rezultatus su 

esančiais. 

9.5.2.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistema 

Esanti seisminio perspėjimo monitoringo sistema IAE aplinkoje įrengta 1999 metais. 

Sistema bus pritaikyta ir naujau AE. Be to, nauja AE bus projektuojama ir statoma 

įvertinant galimą seisminį aktyvumą. 

Visi seisminio perspėjimo monitoringo sistemos įrenginiai bus modernizuoti jei bus 

reikalinga kad atitiktų dabartinius nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus. 

9.5.2.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringas 


Aušinimo vandens monitoringas apima išmetamo vandens kiekio, temperatūros ir 

kokybės nustatymą. 

Aušinimo vandens kiekis bus kontroliuojamas pagal naujos AE eksploatavimo 

duomenis ir aušinimo vandens siurblių galingumą. Temperatūros stebėjimai bus atlikti 

naujoje AE įrengta nenutrūkstamo temperatūros matavimo sistema. Temperatūra bus 

stebima automatiniais prietaisais, kurie informaciją siųs tiesiai į reikalingą duomenų 

kaupiklį. Įtekančio ir ištekančio vandens temperatūra (ėminių rinkimo stotys paėmimo ir 

išleidimo kanaluose) bus matuojama realiame laike. Matavimų valandiniai ir paros 

vidurkiai bus saugomi kompiuterinėje sistemoje. Kompiuterinėje sistemoje taip pat bus 

saugomi duomenys apie šilumos ir elektros sąnaudas naujosios atominės elektrinės 

eksploatavimo metu. Matavimų duomenys naudojami skaičiuojant temperatūros kilimą 

šilumokaičiuose ir apskaičiuojant aušinimo vandens srauto greitį. Remiantis 

matavimais, taip pat bus apskaičiuotas šiluminės energijos, nukreiptos į Drūkšių ežerą, 

kiekis. 

Ištekančio aušinimo vandens šiluminis poveikis bus matuojamas Drūkšių ežere. 

Nuolatiniai temperatūros matavimai bus atliekami automatiniais prietaisais, įrengtais 2– 

4 ėminių rinkimo stotyse. Ėminių rinkimo stočių vietos bus nustatytos įvertinant 

reprezentatyvumą. Visais atvejais, kai tai bus galima, bus naudojamos šiuo metu 

Ignalinos AE esančios ėminių rinkimo stotys. Aušinimo vandens kokybės monitoringas 

yra aprašytas sekančiame skyriuje “Nuotekos” 

Nuotekos 

Buitinių nuotekų kokybę stebės Visagino nuotekų apdorojimo įmonė. ,,Visagino 

energija“ stebi išleidžiamų nuotekų kokybę ir kiekį, kadangi ji yra atsakinga už į aplinką 

išmetamo vandens kokybę. Įmonės rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas 2008 m. 

gegužės mėnesį, o naujoji įmonė atitiks šiandienos Lietuvos teisės aktų (Nuotekų 

tvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522; Paviršinių nuotekų 

tvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus ir ES 

standartus (Tarybos Direktyva 91/27/EEC dėl miestų nuotekų apdorojimo).



2008 10 22 484 

Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų 

reikalavimais, kurių laikytis reikalauja ir EEC miestų nuotekų apdorojimo direktyva. 

Ėminiai, proporcingi srautui arba renkami 24 valandų periodiškumu, bus renkami tame 

pačiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus būtina, paėmime. Minimalus ėminių 

kiekis kiekvienais metais bus 12; šie ėminiai bus renkami lygiais intervalais per metus. 

Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduotų kietųjų 

medžiagų kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga, 

į stebėjimų programą taip pat galės būti įtrakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai, 

nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yra 

pateikti 7.1 skyriuje “Vandens būklė”. Neutralizavimo baseine prieš išmetimą į 

aušinimo vandens kanalą bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandens 

kokybė bus tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , 

NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei bus 

panaudoti pesticidai, jie taip pat bus įtraukti į stebėjimų programą. Kai tikslinga, turėtų 

būti nagrinėjami ir kiti parametrai. 

Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžiūros 

šuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus įrengti alyvos detektoriai, 

automatiškai pranešantys apie aptiktą alyvą. Prieš išmetant į ežerą, alyvos 

separatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokybė bus 

tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 - 

N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS. 

Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) ėminių rinkimo ir 

laboratorijų darbo patirtis. 

9.5.2.3 Aplinkos efektų monitoringas 

Į stebėjimų programą bus įtrauktas aplinkos efektų monitoringas. Kartu su vadovybe 

bus sudarytas detalus monitoringo (stebėjimų) planas, tačiau į jį gali būti įtraukti, pvz., 

šie rodikliai: fizikinė cheminė vandens kokybė, pirminė produkcija (chlorofilas-a), 

vandens augmenija ir žuvų atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas siūlymas dėl 

stebėjimų parametrų ir dažnių. Fizikinė cheminė Drūkšių ežero vandens kokybė bus 

stebima (tiriama) 3–12 kartų per metus, ėminius imant 2–5 ėminių rinkimo stotyse. Bus 

tiriama bent jau pH, O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 . 

Jei reikės, bus tiriami ir kiti parametrai. 

Pirminės produkcijos stebėjimai gali būti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-a 

matavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono ėminių deriniu. Stebėjimai turi būti 

atliekami reguliariai (2–6 kartus per mėnesį), imant ėminius keliose ėminių rinkimo 

stotyse (2–5) augimo sezono metu. 

Vandens augmenijos sudėtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimo 

sezono metu, ėminius (pavyzdžius) imant keliose ėminių rinkimo stotyse (2–5). Žuvų 

fondo stebėjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 metų. Žuvų rūšinė sudėtis ir gausa 

bus tiriama tiek vandens paviršinėje, tiek pakrantės zonoje (2–5 ėminių rinkimo 

stotyse). Kiti būdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taip 

pat gali būti naudojami. Visais galimais atvejais jau esančiose ėminių rinkimo stotyse 

nebus daroma jokių pakeitimų. Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą visi taikomi 

ėminių rinkimo ir jų analizės būdai (metodai) bus grindžiami 

nacionaliniais/tarptautiniais standartais.

9.5.2.4 Dūmtraukio dujų monitoringas 



2008 10 22 485 

Pilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu bus 

taikomos ir naujai AE. Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas 

remiantis matavimais integruoto monitoringo stotyse. 

9.5.2.5 Triukšmo monitoringas 

Naujos AE statybos metu bus atliekami triukšmo matavimai jei to reikės. 

Naujos AE eksploatavimo metu triukšmo matavimai bus atliekami reguliariai tikslu 

nustatyti ar triukšmo iš AE lygis neviršija nustatyto taisyklėmis lygio. 

Jei reikės, triukšmo lygis atvirame ore bus išmatuotas vietose, kur toks triukšmas 

girdimas žymiai aiškiau. 

9.5.2.6 Atliekų registravimas 

Įvairių tipų atliekos, atsirandančios atominėje elektrinėje, bus registruojamos. 

9.5.2.7 Socialinio poveikio monitoringas 

Esamo socialinio ekonominio IAE monitoringo metodai ir rezultatai, kur galima, bus 

pritaikyti naujai AE. Kooperacija su interesų grupėmis yra svarbi normalių operacijų 

dalis visų modernių, socialiai patikimų kompanijų. Žmonių gyvenančių regione 

nuomonės bus studijuojamos klausinėjant ir naudojamos paramos projekto socialinio 

poveikio apmokėjimui. Poveikio sveikatai apmokėjimas yra taip pat projekto socialinio 

poveikio apmokėjimo dalis. Tinkama naudojimui informacija apie negatyvų projekto 

poveikį ir apie galimą jo prevenciją gali būti gauta atviro apsikeitimo su interesų 

grupėmis metu. Ryšiai nustatyti poveikio aplinkai apmokėjimo procedūrų metu gali 

tarnauti kaip bendravimo kanalai ateityje. 

Operatorius organizuos reguliarius susirinkimus su kaimyninių sričių atstovais, o esantis 

IAE informacijos centras gali platinti informaciją apie naują AE (ekskursijos, 

informaciniai biuleteniai, naujienų puslapiai, bukletai, kalendoriai, žurnalai ir kt.). Taip 

pat bus tiriamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis gyventojams ir verslui. 

9.6 Duomenų ir ataskaitų teikimas 

Pasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip per savaitę, duomenys apie mėnesinę taršą (išskyrus 

3 H, kurio duomenys pateikiami kas trys mėnesiai) bus pateikiami AAA, RSC ir 

VATESI. Monitoringo metinė ataskaita bus pateikiama Aplinkos ministerijai, AAA, 

RSC, VATESI ir vietos savivaldos institucijoms iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 

dienos. 

Monitoringo ataskaitą sudarys: 

· visų Monitoringo programoje numatytų matavimų rezultatai, jų analizė; 

· į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras 

metinis radionuklidų (pagal sąrašą, pateiktą LAND 42-2007 4 priedo dokumente 

„2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos 

apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir 

skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas)“) aktyvumas; 

· bendroji informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, naujoje AE 

perdirbtos, susidarę, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos);



2008 10 22 486 

· į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu, 

normuotosios taršos vertė; 

· taršos ir užterštumo kaitos tendencijos ir jų analizė; 

· įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės 

dozės (kiekvienam radionuklidui, radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, 

bendra naujos AE), jų palyginimas su apribotąja doze; 

· neplanuotų radionuklidų išmetimų į aplinką priežastys, išmetimų analizė; 

· kita svarbi informacija.



2008 10 22 487 

10 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS 

10.1 Įvadas į rizikos analizę 

Šiame skyriuje analizuojamos potencialiai galimos avarinės situacijos (rizikos), 

tikėtinos vykdant planuojamą ūkinę veiklą, ir kurios gali sukelti poveikį aplinkai. 

Rizikos vertinimas poveikio aplinkai vertinime (PAV) skiriasi nuo rizikos vertinimo, 

atliekamo vėliau, AE saugos analizės ataskaitoje (SAA). Paprastai poveikio aplinkai 

vertinimo procese AE techninis projektas dar nebūna parengtas, todėl PAV svarbu 

identifikuoti galimas avarines situacijas, kurios būtų bendros skirtingų tipų jėgainėms, 

bei nustatyti avarines situacijas, darančių didžiausią poveikį aplinkai. Rizikos 

vertinimas, pateikiamas PAV ataskaitoje, turėtų būti traktuojamas kaip preliminarus, jis 

nepakeičia būtinybės atlikti sudėtingesnę ir išsamesnę rizikos analizę, kuri turi būti 

pagrįsta realiais projektiniais sprendimais. Vėlesnėse stadijose, kai bus pasirinktas 

reaktoriaus tipas ir bus parengtas šio pasirinkto AE tipo techninis projektas, išsami 

rizikos analizė, susijusios pasekmės ir prevencinės/poveikio sumažinimo priemonės bus 

aprašytos saugos analizės ataskaitoje. 

Avarinės situacijos, kurios gali sąlygoti radionuklidų išmetimus ir personalo ir/arba 

gyventojų radiacinę apšvitą, yra ypatingai svarbios poveikio aplinkai vertinimui. 

Vykdant planuojamą ūkinę veiklą dauguma galimų avarinių situacijų gali sąlygoti 

radiologinį ir neradiologinį poveikį arba tik neradiologinį poveikį, kaip pavyzdžiui 

reaktoriaus avarinio sustabdymo atveju. Avarijos su neradiologinėmis pasekmėmis 

paprastai sąlygoja daug mažesnį poveikį. Dauguma neradiologinių cheminių medžiagų 

jėgainėje naudojama pagalbiniuose procesuose. Chemikalų saugojimo talpyklų 

konstrukcija bei įdiegtos procedūros užtikrina chemikalų saugų naudojimą bei 

saugojimą nedarant žalingo poveikio nei aplinkai, nei darbuotojams. Pavojingų 

chemikalų ar naftos produktų didelių kiekių išmetimo į vandenį, atmosferą ar dirvožemį 

rizika yra minimali, todėl tolesnėje analizėje nagrinėjamos tik radiologinių avarijų 

pasekmės. 

Lietuvos Respublikos teisės aktas „Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos 

rengimo nuostatai“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) nustato, kad planuojamos ūkinės 

veiklos avarinės situacijos bei jų galimos rizikos turėtų būti vertinamos pagal norminį 

dokumentą „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo 

rekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297). 

”Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Valstybės žinios, 

2004, Nr. 130-4649) numato reikalavimus pramoninių avarijų vertinimui. Šio 

dokumento 3.1 pastraipoje nurodoma, kad šie nuostatai negalioja objektams, kurie gali 

sukelti jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Kadangi radiologinis poveikis yra 

pirmaeilės svarbos poveikio aplinkai vertinime, pramoninės avarijos ir jų tyrimas bus 

nagrinėjamas techninio projekto etape. 

Rizikos vertinimą, atliktą šioje PAV ataskaitoje, sudaro tokie etapai: 

· pradinių įvykių, projektinių avarijų (PA), sunkiųjų avarijų identifikavimas; 

· avarijų, darančių ribinį poveikį aplinkai, atranka ir pasirinkimas; 

· jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų 

metu nustatymas; 

· avarinių radionuklidų išmetimų sklaidos modeliavimas bei gyventojų apšvitos 

vertinimas;



2008 10 22 488 

· gyventojų apsaugomųjų veiksmų aprašymas radiologinės ar branduolinės 

avarijos atveju. 

Pradinių įvykių, PA ir sunkiųjų avarijų pasirinkimas paremtas TATENA saugos 

vadovais ir ataskaitomis: 

· Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių 

sukeltus įvykius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.1); 

· Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius 

reiškinius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.4); 

· Atominių elektrinių avarijų analizė (TATENA saugos standartų serija Nr. 23). 

Avarijų analizė, pasekmių klasifikacija ir ribinių atvejų pasirinkimas pateiktas 10.2 

skyriuje ir yra paremtas „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo 

rekomendacijomis” (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297). 

Jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų atveju 

identifikavimas yra paremtas skirtingų reaktorių tipų projektavimo kontrolės 

dokumentacija (angl. Design Control Documentation (DCD)), kuri yra laisvai prieinama 

JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainėje (www.nrc.gov). Į DCD yra 

įtraukta informacija apie tai, kokie radionuklidai išmetami į aplinką normalios 

eksploatacijos metu bei avarijų atveju iš skirtingų tipų reaktorių. 

Avarinių išmetimų iš naujosios AE sklaidos modeliavimui buvo naudojama oro kokybės 

ir avarinių sąlygų modeliavimo sistema SILAM (http://silam.fmi.fi). Radionuklidų 

išmetimai avarijos metu, jų sklaidos modeliavimas ir galimos pasekmės aptarti 10.3 

skyriuje. 

Avarijos pasekmių vertinimas, gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės ar 

branduolinės avarijos atveju yra paremti Lietuvos higienos norma HN 87:2002 

„Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose ” (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15- 

624; 2008, Nr. 35-1251) bei Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsauga 

įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai” (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691). 

10.2 Naujosios AE rizikos vertinimas 

10.2.1 Eksploatacinės būsenos ir avarinė sąlygos AE 

Visas apribojimų ir sąlygų, pagal kuriuos AE yra projektuojama, siekiant užtikrinti, kad 

kuro pažeidimas ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimas neviršys nustatytų ribų, rinkinys 

sudaro AE projektavimo pagrindus. Laikantis projektavimo pagrindų, nagrinėjamas tam 

tikras skaičius nenumatytų įvykių, tarp jų operatorių klaidos ir įrangos gedimai, kurių 

pasekmės arba galimos pasekmės yra reikšmingos saugos požiūriu. Pagal įvykio 

pasireiškimo tikimybę ir galimas pasekmes įvykis gali būti klasifikuojamas kaip 

numatytas eksploatacijos sutrikimas (dar vadinamas pereinamuoju režimu), projektinė 

avarija, neprojektinė avarija arba sunkioji avarija. 

Normali eksploatacija – tai tokia AE eksploatacija, kurios charakteristikos neviršija 

nustatytų eksploatacinių ribų ir sąlygų. Tai apima paleidimą, eksploataciją, stabdymą, 

sustabdymą, techninį aptarnavimą, bandymus ir kuro perkrovimą. Galimų radiologinių 

poveikių aplinkai naujosios AE normalios eksploatacijos metu vertinimas pateiktas 7 

skirsnyje. 

Numatytas eksploatacinis sutrikimas (NES) yra eksploatacijos proceso nukrypimas nuo 

normalios eksploatacijos eigos, kuris, kaip tikimasi, įvyks bent vieną kartą per AE 

eksploatacijos laiką, bet kuris atitinkamų projektinių priemonių dėka nesukelia saugai



2008 10 22 489 

svarbių elementų pažeidimo ir nesudaro avarinės situacijos. NES nėra klasifikuojamas 

kaip avarija; tai dalis AE eksploatacinės būsenos, kurią sudaro normali eksploatacija ir 

NES. Numatytų eksploatacinių sutrikimų pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijos 

tiekimo nutrūkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikiančios 

jėgainės atskirų elementų veikimo sutrikimas, kontrolės įrenginių atskirų elementų 

funkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrūkimas. AE 

yra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai į aplinką retai viršija 

normaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinės 

gyventojų apšvitos dozės apribojimas, atsižvelgiant į NES, neturi viršyti 0,2 mSv per 

metus. 

Projektinės avarijos (PA) – tai avarinės situacijos, kurių siekiama išvengti branduolinį 

objektą projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kurių metu projekte nustatyti 

parametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytose ribose, o į aplinką 

išmestų radionuklidų aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribinių aktyvumų. PA 

atveju AE saugos sistemos ir apsauginis kiautas taip riboja radioaktyviųjų medžiagų 

kiekį, išmetamą į aplinką, kad nėra būtina taikyti apribojimus žemės bei maisto 

produktų vartojimui, o pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 

35-1251) maksimali spinduliuotės dozė gyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv. 

Tipiškų PA pavyzdžiai yra reaktyvumo kontrolės praradimas, kuro tvarkymo avarijos, 

avarijos su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t. 

Avarija, įvykstanti už projektavimo pagrindų ribų, yra vadinama neprojektine avarija 

(NA). Tokios avarijos metu gali įvykti arba gali neįvykti reaktoriaus aktyviosios zonos 

degradacija (sąlygojanti reikšmingą aktyviosios zonos pažeidimą). NA pavyzdžiai yra 

visiškas elektros energijos ar vandens tiekimo nutrūkimas, LOCA kartu su visišku 

avarinės aktyviosios zonos aušinimo sistemos sutrikimu ir t.t. 

Avarinė būsena, apimanti didelę aktyviosios zonos degradaciją, yra vadinama sunkioji 

avarija (SA). SA dažnis yra mažesnis negu kartą per 1 000 000 reaktoriaus 

eksploatacijos metų (TATENA saugos standartų serija Nr. 23). SA atveju pažeidžiama 

didelė dalis kuro rinklių reaktoriuje, ir didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis 

išmetamas į apsauginį kiautą, kuris neleidžia įvykti dideliam išmetimui į aplinką. 

Didžiausi leidžiami išmetimai po sunkiosios avarijos turi nesukelti ūmių poveikių 

gyventojų sveikatai netoli nuo AE, neturi sąlygoti ilgalaikių didelių žemės plotų ar 

vandens naudojimo apribojimų. Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų SA 

atveju. Todėl poveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas 

radioaktyviųjų medžiagų išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 

išmetimas į orą), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas 

395/91). Pagal Suomijos valstybinės tarybos nutarimą (395/91) avarijos, sukeliančios 

didelius radioaktyviųjų medžiagų išmetimus, turi būti labai mažai tikėtinos. Projektinis 

kriterijus šiam labai mažai tikėtinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui nustatytas 

Suomijos Radiacinės ir branduolinės saugos inspekcijos (STUK) vadove YVL 2.8, kur 

nurodoma, kad vidutinė išmetimų, viršijančių nustatytą Cs-137 100 TBq vertę, tikimybė 

turi būti mažesnė negu 5·10 -7 per metus. AE projektavimo etape patvirtinama, kad 

sunkiosios avarijos tikimybė yra mažesnė negu kartą per 1 000 000 reaktoriaus 

eksploatacijos metų. 

Daugelis techninių priemonių, skirtų gyventojų radiacinei apsaugai normalios 

eksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacinės saugos esant avarinėms sąlygoms. 

Ypatingosios priemonės, numatytos gyventojų apsaugai avarinėse situacijose, yra 

tokios: 

· apsauginio kiauto sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus į 

aplinką;

· radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sumažinimas. 



2008 10 22 490 

Pirmasis gyventojų apsaugos reikalavimas yra užtikrinti, kad yra priemonės, kurių 

pagalba išmetimus į aplinką galima nutraukti. Apsauginio kiauto sandarumas 

užtikrinamas įvairių priemonių pagalba, tarp jų sandarumas, paremtas oru pernešamų 

radioaktyviųjų medžiagų matavimais reaktoriaus pastate. 

Antrasis reikalavimas yra užtikrinti, kad ten, kur vyksta išmetimai, jie sumažinami 

atitinkamos filtracijos dėka bei užtikrinant mažesnį radionuklidų (konkrečiai jodo) 

lakumą. 

10.2-1 lent. pateikiamas galimas įvykių pasireiškimo suskirstymas.



2008 10 22 491 

10.2-1 lent. Įvykių pasireiškimo suskirstymas, pagal (TATENA saugos standartų 

seriją Nr. 23). 

Pasireiškimo 

dažnis (per 

reaktoriaus 

eksploatacijos 

metus) 

10 -2 – 1 

(numatomas 

per jėgainės 


laiką) 

10 -4 – 10 -2 

(galimybė 

didesnė negu 

1% per 

jėgainės 


laiką) 

10 -6 – 10 -4 

(galimybė 

mažesnė negu 

1% per 

jėgainės 


laiką) 

< 10 -6 

(labai mažai 

tikėtina) 

10.2.2 Išoriniai įvykiai 

Charakteristikos 

Terminologija 

Tikėtinas NES Numatomi pereinamieji 

režimai, pereinamieji režimai, 

įprasti gedimai, vidutinio 

dažnumo incidentai, sutrikimų 

sąlygos, nenormalios sąlygos 

Įmanomas PA Retai pasikartojantys 

incidentai, retai 

pasikartojantys gedimai, 

ribiniai gedimai, avarinės 

sąlygos 

Mažai 

tikėtinas 

Menkai 

tikėtinas 

Priimtinumo 

kriterijai 

Kuras 

nepažeidžiamas 

Jokio radiologinio 

poveikio nėra arba 

jokio radiologinio 

poveikio už 

draudžiamosios 

zonos ribų 

NA Avarinis gedimas Radiologinės 

pasekmės už 

draudžiamosios 

zonos, 

neviršijančios 

nustatytų ribų 

SA Avarinis gedimas Reikalingas avarinis 

reagavimas 

Aikštelės vertinimo procese nustatomi pavojai, susiję su išoriniais įvykiais, kurie turi 

būti išnagrinėti AE projekte. Šie išoriniai pavojai yra sugrupuoti į išorinius gamtinius 

įvykius ir išorinius žmogaus veiklos sąlygotus poveikius. Gamtiniai įvykiai, į kuriuos 

paprastai atsižvelgiama projektuojant AE, yra tokie: 

· žemės drebėjimas; 

· išorinis potvynis; 

· ekstremalios temperatūros; 

· ekstremalūs vėjai ir uraganai; 

· lietus, sniegas, ledo susidarymas; 

· sausra; 

· žaibas; 

· gamtiniai gaisrai. 

Paprastai nagrinėjami tokie išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai: 

· lėktuvo kritimas; 

· pavojai dėl greta esančių įrenginių, transporto veiklos (raketų, dujų debesies, 

sprogimo bangos ir t.t.); 

· elektromagnetinė interferencija; 

· sabotažas, teroristų ataka; 

· grunto nusėdimas; 

· išorinis gaisras; 

· aušinimo vandens paėmimo konstrukcijų blokavimas ar pažeidimas.



2008 10 22 492 

10.2.3 Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear Event Scale 

(INES)) 

Avarinių sąlygų AE aprašymas pateiktas 10.2.1 skyriuje. Tačiau toks suskirstymas 

nerodo avarijos reikšmingumo. Pavyzdžiui, ir kuro tvarkymo avarijos, ir LOCA yra 

projektinės avarijos, tačiau šių avarijų pasekmės yra labai skirtingos. Todėl buvo įdiegta 

tarptautinė branduolinių įvykių skalė INES (TATENA ir EBPO/BEA, 2001), skirta 

užtikrinti spartų informacijos perdavimą žiniasklaidai bei visuomenei apie įvykių 

visuose branduolinės energetikos objektuose, susijusiuose su civiline branduoline 

pramone, įskaitant įvykius, kurių metu naudojami spinduliuotės šaltiniai ir gabenamos 

radioaktyviosios medžiagos, reikšmingumą saugai. Tinkamai sugrupuodama įvykius, 

INES palengvina bendrą suvokimą apie incidentus ir avarijas AE (žr. 10.2-2 lent.). 

Įvykiai, apie kuriuos turi būti pranešama, yra 2 ar aukštesnio lygio bei įvykiai, keliantys 

tarptautinės bendruomenės susidomėjimą. 

Įvykiai, turintys branduolinės ar radiologinės reikšmės, klasifikuojami naudojant INES 

skalę, kuri yra padalinta į aštuonis lygius. Gamybiniai įvykiai, neapimantys 

branduolinių ar radiologinių operacijų, nevertinami pagal skalę (angl. „out of scale“). 

Toks pavyzdys yra gaisras, jeigu jis nesąlygoja jokio galimo radiologinio pavojaus ir 

nepaveikia saugos lygio. Numatyti eksploatacijos sutrikimai priklauso INES 0 lygiui. 

Buvo atrinkti penki lygiai, skirti apibrėžti poveikiams už aikštelės ribų, rimčiausias iš jų 

yra INES 7 lygis. Tokios avarijos metu būtų išmesta į aplinką didelė AE aktyviosios 

zonos radionuklidų dalis. Lengviausios, INES 3 lygio avarijos atveju gyventojas gautų 

dozę, apytiksliai lygią vienai dešimtajai didžiausios leidžiamos metinės dozės. Žemiau 

INES 3 lygio turi būti svarstomas tik poveikis aikštelėje bei poveikis „apsaugos gilyn“ 

barjerams. 

Incidentai, kurių metu civilinės saugos veiksmai nereikalingi, išsidėsto nuo INES 1 

lygio (anomalija) iki INES 3 lygio (pavojingas incidentas). Avarija, nesukelianti 

reikšmingo pavojaus už aikštelės ribų, priskiriama INES 4 lygiui. Šiuos lygius apibrėžia 

kritinės grupės gauta dozė. Avarijų, priskiriamų INES 5 lygiui, pasekmės yra riboti 

išmetimai, dėl kurių būtų dalinai įgyvendintos atsakomosios priemonės, įtrauktos į 

avarinius planus tikėtinų poveikių žmonių sveikatai sumažinimui. INES 6-7 lygiai 

klasifikuojami kaip avarijos, kurioms įvykus būtina įgyvendinti civilinės saugos 

veiksmus. Pastaruosius lygius apibūdina išmestų radioaktyviųjų medžiagų kiekis, 

atitinkantis radiologinį ekvivalentą pagal nustatytą radioizotopo I-131 terabekerelių 

skaičių. 

Didžioji dauguma įvykių, apie kuriuos pranešama iš pasaulyje eksploatuojamų AE, 

priskiriami žemesniems nei INES 3 lygiams.



2008 10 22 493 

10.2-2 lent. Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). 

Lygis / 

Aprašymas 

INES 0 

Nuokrypiai 

INES 1 

Anomalija 

INES 2 

Incidentas 

INES 3 

Pavojingas 

incidentas 

INES 4 

Avarija, 

nesukelianti 

didelės rizikos 

už aikštelės ribų 

Įvykių apibūdinimas 

Nukrypimai nuo normalios eksploatacijos sąlygų gali būti klasifikuojami kaip 

INES 0, kai eksploatacijos ribos ir sąlygos nėra viršijamos, o tokie 

nukrypimai yra valdomi pagal atitinkamas procedūras. 

Pavyzdžiai: dubliuojančios sistemos vienetinis atsitiktinis gedimas, aptiktas 

periodinių inspektavimų ar bandymų metu, planuotas reaktoriaus atjungimas 

ir nežymus apsauginio kiauto sandarumo praradimas kontroliuojamojoje 

zonoje be rimtesnių pasekmių saugos kultūrai. 

Anomalija, kurios parametrai viršija nustatytas eksploatacijos ribas, bet 

išlieka visi „apsaugos gilyn“ barjerai. Tai gali būti dėl įrangos gedimo, 

operatoriaus klaidos ar procedūrų neatitikimų ir tai gali atsitikti vykdant 

veiklas, kurias apima skalė, tokias kaip elektrinės eksploatacija, 

radioaktyviųjų medžiagų transportavimas, kuro tvarkymas ir atliekų 

saugojimas. 

Pavyzdžiai: techninių specifikacijų ar transportavimo nuostatų pažeidimas, 

nedideli defektai vamzdyne, neatitinkantys priežiūros programos nustatymų. 

Apima incidentus su reikšmingu saugos požiūriu gedimu, bet su pakankamu 

„apsaugos gilyn“ barjerų skaičiumi, galinčiu susidoroti su papildomais 

gedimais. Įvykiai, sukeliantys dozę darbuotojui, viršijančią nustatytą 

didžiausią leidžiamą metinę dozę, ir/arba įvykis, sąlygojantis didelių 

radioaktyviųjų medžiagų kiekių atsiradimą įrenginiuose, nenumatyti projekte 

ir reikalaujantys koreguojančių veiksmų. 

Išorinis radioaktyviųjų medžiagų išmetimas, sąlygojantis gyventojų kritinės 

grupės dešimtųjų dalių mSv dydžio dozę. Esant tokiam išmetimui gali būti 

reikalingos apsaugomosios priemonės už aikštelės ribų. Įvykiai aikštelėje, 

sąlygojantys darbuotojams dozę, galinčių sukelti ūmius poveikius sveikatai, 

ir/arba sąlygojantys ženklų užterštumo pasklidimą. Tolesnis saugos sistemų 

gedimas gali sudaryti avarines sąlygas. 

Toks incidentas yra buvęs Paks AE Vengrijoje 2003 m. Elektros energijos 

tiekimo atjungimo metu kuro rinklės buvo valomos gilaus vandens baseino 

dugne, atskirame valymo įrenginyje. Dėl įrangos projektinio gedimo, 

šilumnešio cirkuliacijos sistema buvo sutrikdyta, todėl kuro rinklės perkaito. 

Tai sukėlė radioaktyviųjų inertinių dujų bei nedidelio jodo kiekio išmetimą į 

reaktoriaus salę. Išmetimai už aikštelės ribų buvo nereikšmingi; išorinės 

spinduliuotės lygiai aikštelėje ir greta jos neviršijo normalių foninių lygių. 

Žmonės nebuvo sužeisti; spinduliuotės dozė darbuotojams sudarė 

daugiausiai 10% didžiausios leidžiamos metinės dozės. 

Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, sąlygojantis kelių mSv dozę 

gyventojų kritinei grupei. Mažai tikėtina, kad būtų reikalingi apsaugomieji 

veiksmai už aikštelės ribų. Aikštelėje padaroma ženkli žala įrenginiams. Dėl 

avarijos apšvitinami vienas ar daugiau darbuotojų, viršijant dozę, todėl 

susidaro didelė mirties tikimybė. 

Toks įvykis yra buvęs Japonijoje, Tokkaimure branduolinio kuro gamykloje, 

kur 1999 m. įvyko kritiškumo avarija. Trys darbuotojai gavo per didelę 

apšvitos dozę, du iš jų dėl apšvitos vėliau mirė. Gamykla buvo miesto 

teritorijoje, kuri vėliau buvo evakuota, toliau gyvenantiems gyventojams buvo 

patarta saugotis. Plonos pastato bei urano konteinerio sienos neapsaugojo 

aplinkos nuo spinduliuotės. Didžiausia asmens, ne darbuotojo, gauta dozė 

siekė 16 mSv.



2008 10 22 494 

Lygis / 

Aprašymas 

INES 5 

Avarija, 

sukelianti riziką 

už aikštelės ribų 

INES 6 

Didelė avarija 

INES 7 

Sunkioji avarija 

Įvykių apibūdinimas 

Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką (kiekiais, radiologiškai 

atitinkančiais nuo šimtų iki tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykus tokiam 

išmetimui, tikėtina, kad reikėtų dalinai įgyvendinti avarijos likvidavimo ir 

gyventojų apsaugos priemones, įtrauktas į avarinius planus tikėtinų poveikių 

sveikatai sumažinimui. Aikštelėje padaroma rimta žala įrenginiams. Ši avarija 

gali apimti didelę aktyviosios zonos dalį, gali išsivystyti į sunkią kritiškumo 

avariją arba sunkų gaisrą ar sprogimą, kurių metu vyksta didelių 

radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas įrenginių viduje. 

Incidentas Three Mile Island (JAV) 1979 m. buvo INES 5 lygio įvykis. Avarija 

prasidėjo dėl protėkio reaktoriaus sistemoje. Buvo automatiškai paleistas 

reaktoriaus avarinis aušinimas, kurį klaidingai nutraukė operatoriai. Tai 

sukėlė perkaitimą ir dalinį aktyviosios zonos išsilydimą. Nepaisant rimtos 

reaktoriaus aktyviajai zonai padarytos žalos slėginis indas ir apsauginis 

kiautas išliko nepažeisti, todėl buvo užkirstas kelias išmetimui į aplinką. 

Poveikiai aplinkai buvo nereikšmingi. 

Išorinės radioaktyviųjų medžiagų išlakos (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais 

dešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykis tokiam išmetimui, tikėtina, 

kad reikėtų pilnai įgyvendinti avarijos likvidavimo ir gyventojų apsaugos 

priemones, įtrauktas į vietinius avarinius planus rimtų poveikių sveikatai 

apribojimui. 

Yra įvykusi tik viena INES 6 lygio avarija. Tai įvyko Tarybų Sąjungoje 

(dabartinėje Rusijoje) 1957 m., perdirbimo gamykloje prie Kyštym miesto. 

Talpykla su didelio aktyvumo skystosiomis atliekomis buvo susprogdinta, kas 

sukėlė radioaktyviųjų medžiagų išmetimą. Poveikiai sveikatai buvo apriboti 

įgyvendinus likvidavimo ir gyventojų apsaugos priemones, tokias kaip aplink 

gyvenančių gyventojų evakuacija. 

Didelių radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas iš didelio įrenginio (pvz., iš 

reaktoriaus aktyviosios zonos). Paprastai tai būna trumpaamžių ir ilgaamžių 

dalijimosi produktų mišinys (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais daugiau kaip 

dešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Dėl tokio išmetimo susidarytų 

ūmių poveikių sveikatai pasireiškimo tikimybė; uždelsti poveikiai sveikatai 

didelėje teritorijoje; galimybė, kad bus įtraukta daugiau nei viena šalis; 

ilgalaikės pasekmės aplinkai. 

Yra įvykusi tik viena INES 7 lygio avarija; tai buvo avarija Černobylio 

atominėje elektrinėje1986 m. Tarybų Sąjungoje (dabartinėje Ukrainos 

teritorijoje). Reaktorių sunaikino sprogimas, po to prasidėjo grafito, 

naudojamo kaip lėtiklis reaktoriuje, gaisras. Tai sukėlė didžiulį radioaktyviųjų 

medžiagų išmetimą į aplinką. Keletas elektrinės darbuotojų bei žmonių, 

dalyvaujančių valyme, žuvo dėl avarijos sukeltų sužeidimų arba 

spinduliuotės sukelto tiesioginio poveikio sveikatai. Buvo nustatyta 30 km 

spindulio draudžiamoji zona aplink reaktorių, apie 135 000 žmonių buvo 

evakuota. 

Labai didelį skaičių atskirų avarijų scenarijų atominėje elektrinėje galima išvesti iš 

įvykių kategorijų, jėgainės eksploatacinių būsenų, taikytinų priimtinumo kriterijų ir t.t. 

derinių. Net saugos analizės ataskaitai pilna visų sudaromų scenarijų analizė nėra 

praktiška ir logiška. Todėl PAV vertinime nagrinėjamos tik tipiškos AE avarijos 

(kritiškumo avarija, avarija su šilumnešio praradimo, kuro tvarkymo avarijos ir t.t.). 

Kadangi numatomi eksploataciniai sutrikimai nedaro reikšmingo poveikio darbuotojams 

ir jokio poveikio aplinkai, PAV jie nėra nagrinėjami. 

10.2.4 Rizikos identifikavimas ir analizė 

Rizikos analizės rezultatai pateikti 10.2-3 lent. Lentelės struktūra ir turinys atitinka 

norminiame dokumente „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo 

rekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297) pateiktas



2008 10 22 495 

rekomendacijas. Galimų avarijų padarinių (žmonėms, aplinkai ir nuosavybei) 

klasifikacija, klasifikacija pagal avarijos plėtojimosi greitį ir avarijos tikimybę 

paaiškinta žemiau. Išsamesni paaiškinimai yra pateikti „Planuojamos ūkinės veiklos 

galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijose“ (Informaciniai pranešimai, 2002, 

Nr. 61-297). 

Pasekmių žmonių gyvybei ir sveikatai klasifikacija (L) 

Žymėjimas Klasė 

Požymiai 

1 Nereikšmingos laikinas lengvas savijautos pablogėjimas 

2 Ribotos keletas sužalojimų, ilgalaikis savijautos pablogėjimas 

3 Didelės keletas sunkių sužalojimų, labai žymus savijautos pablogėjimas 

4 Labai didelės kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika - keliasdešimt sunkiai 

sužalotų, iki 500 - evakuotų 

5 Katastrofinės keliolika mirčių, keli šimtai sunkiai sužalotų, daugiau kaip 500 

evakuotų 

Pasekmių gamtai klasifikacija (E) 


Požymiai 

1 Nereikšmingos nėra užteršimo, poveikis lokalizuotas 

2 Ribotos nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas 

3 Didelės nestiprus užteršimas, išplitęs poveikis 

4 Labai didelės stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas 

5 Katastrofinės ypač stiprus užteršimas, išplitęs poveikis 

Pasekmių materialinėms vertybėms (nuosavybei) klasifikacija (P) 


Padarytos žalos vertė, tūkst. Lt. 

1 Nereikšmingos mažiau 100 

2 Ribotos 100 - 200 

3 Didelės 200 - 1000 

4 Labai didelės 1000 - 5000 

5 Katastrofiniai daugiau 5000 

Avarijų plėtojimosi greičio klasifikacija (S) 


Požymiai 

1 Ankstyvas ir aiškus padariniai lokalizuoti, žalos nėra 

įspėjimas 

2 Vidutiniškas šiek tiek išplitęs, nežymi žala 

3 Jokio įspėjimo vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labai 

staigus (sprogimas) 

Avarijų tikimybės klasifikacija (Pb) 


Grubiai paskaičiuotas dažnis 

1 Neįmanoma rečiau negu kartą per 1000 metų 

2 Beveik neįmanoma kartą per 100 - 1000 metų 

3 Visiškai tikėtina kartą per 10 - 100 metų 

4 Tikėtina kartą per 10 - 1 metus 

5 Labai tikėtina dažniau kaip kartą per metus



2008 10 22 496 

Pasekmių svarbos klasifikacija (Pr) 

Žymėjimas Pasekmių požymiai 

A 

B 

C 

D 

E 

Nereikšmingos 

Ribotos 

Didelės 

Labai didelės 

Katastrofinės



2008 10 22 497 

10.2-3 lent. Galimų avarijų, kurias sąlygoja planuojama ūkinė veikla, rizikos analizė. 

L – pasekmės sveikatai ir gyvybei S – avarijos plėtojimosi greitis 

E – pasekmės gamtai 

Pb – tikimybė 

P – pasekmės turtui 

Pr – pasekmių svarba 

Objektas Operacija 

Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

AE 

AE 

Elektros 

energijos 

gamyba; 

PBK ir 

radioaktyv 

iųjų atliekų 

saugojimas 

Elektros 

energijos 

gamyba; 

PBK ir 

radioaktyv 


saugojimas 

Poveikis 

konstrukcijo 

ms 

Poveikis 

konstrukcijoms 

Išoriniai 

gamtiniai 

įvykiai 

(Projektiniai 

įvykiai) 

Išoriniai 

žmogaus 

veiklos 

sąlygoti 

įvykiai 

(Projektini 

ai įvykiai) 

Lėktuvo 

kritimas; 

teroristų 

ataka 

Nuosavybė 

Nuosavybė 

Eksploatuo 

jantys 

darbuotojai 

, 

gyventojai, 

Apkrovos ir poveikiai AE 

eksploatacijai dėl žemės 

drebėjimo, potvynio, 

ekstremalių temperatūrų, 

vėjų ir uraganų; lietaus; 

sniego, žaibo ir t.t. 

Apkrovos ir poveikiai AE 

eksploatacijai dėl 

sprogimo bangos ir raketų; 

išorinio gaisro; 

elektromagnetinės 

interferencijos ir t.t. 

Šie ekstremalūs įvykiai 

gali sąlygoti AE 

konstrukcijos pažeidimą, 

įmanomos radioaktyviųjų 

medžiagų išlakos. 

L E P S Pb Pr 

- - 1 1 5 A Į išorinių gamtinių 

įvykiai apkrovų 

derinius atsižvelgiama 

AE projektavimo ir 

statybos metu, saugos 

sistemos suprojektuotos 

atlaikyti šias išorines 

gamtines apkrovas ir 

poveikius. 

- - 1 1 2 A Į išorinius žmogaus 

veiklos sąlygotus 

įvykius yra 

atsižvelgiama AE 

projektavimo metu. 

Naudojami atitinkami 

projektavimo standartai 

bei medžiagos. 

3 2 2 3 1 C Tikimasi, kad visos 

naujosios AE 

pasižymės sugebėjimu 

pilnai atlaikyti lėktuvo 

kritimo bei kitų 

Vandens lygis Drūkšių ežere 

yra reguliuojamos 

hidrotechninių įrenginių 

pagalba (žr. 7.1.1 skyrių). Jei 

šis reguliuojantis įrenginys 

bus sugriautas dėl išorinių 

įvykių, vandens lygis 

sumažės iki 139,1 m. 

Vandens lygio kritimo 

procesas bus gana ilgas. 

Dabartinio aušinimo vandens 

paėmimo kanalo dugnas yra 

135 m lygyje. Todėl AE 

aušinimas nebus visiškai ir 

greitai sutrikdytas.



2008 10 22 498 


Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

AE 

AE 

Elektros 

energijos 

gamyba 

Kuro 

perkėlimas 

Radiacinė 

apšvita 

Radiacinė 

apšvita 

(Neprojek 

tiniai 

įvykiai) 

Reaktyvu 

mo 

kontrolės 

praradimas 

(PA) 

Kritiškumo 

avarija 

(PA) 

nuosavybė 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai, 

nuosavybė 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai, 

nuosavybė 

Reaktyvumo kontrolės 

praradimas gali sąlygoti 

per didelį šilumos 

susidarymą 

branduoliniame kure bei 

su tuo susijusį barjerų, 

saugančių nuo 

radioaktyviųjų medžiagų 

išmetimų, pažeidimą. 

Intensyvūs spinduliuotės 

laukai dėl tiesioginės 

neutronų ir gama 

spinduliuotės, sukeliantys 

potencialiai didelę 

darbuotojų radiacinę 

apšvitą; gyventojų apšvita 

dėl išmetimų; 

eksploatacijos nutrūkimas. 

Intensyvūs spinduliuotės 

laukai dėl tiesioginės 

neutronų ir gama 

spinduliuotės, sukeliantys 

potencialiai didelę 

darbuotojų radiacinę 

apšvitą; gyventojų apšvita 

dėl išmetimų; 

L E P S Pb Pr 

teroristų keliamų 

grėsmių poveikį 

konstrukcijų 

vientisumui. 

Atitinkamos fizinės 

apsaugos priemonės. 

2 2 1 1 2 B Reaktyvumo kontrolės 

sistemos yra 

suprojektuotos su 

atitinkamomis 

reaktyvumo galimo 

laipsnio ir didėjimo 

spartos ribomis, 

siekiant užtikrinti, kad 

reaktyvumo avarijos 

poveikiai negalėtų 

sąlygoti nei reaktoriaus 

šilumnešio slėgio 

slenksčio pažeidimo, 

nei sutrikdyti 

aktyviosios zonos, ją 

palaikančių 

konstrukcijų ar kitų 

reaktoriaus slėginio 

bako vidaus įrenginių 

tiek, kad būtų ženkliai 

pakenkta aktyviosios 

zonos aušinimui. 

1 2 1 2 1 B Avarijos pasireiškimo 

galimybė ir jos 

pasekmės yra ribojamos 

projektinių ir 

eksploatacinių 

procedūrų dėka. 

Pagrindinis pavojus yra 

darbuotojams. Antroji 

pasekmė gali būti 

trumpaamžių radioaktyviojo 

skilimo produktų išmetimas 

už aikštelės ribų bei galimas 

komplekso užterštumas. 

Daugeliu atvejų poveikiai už



2008 10 22 499 


Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

L E P S Pb Pr 

eksploatacijos nutrūkimas. 

aikštelės ribų ir aikštelėje 

neviršija INES 4 lygio. 

AE Kuro 

perkėlimas 

Radiacinė 

apšvita 

Kuro 

tvarkymo 

avarija 

(PA) 

Eksploatuo 

jantys 

darbuotojai 

Avarija gali įvykti dėl 

kuro rinklių kėlimo 

mechanizmo gedimo, dėl 

kurio pakelta kuro rinklė 

nukrenta ant reaktoriaus 

aktyviosios zonos arba į 

PBK saugojimo baseiną. 

Radiacinė darbuotojų 

apšvita; 

eksploatacijos nutrūkimas 

1 1 - 1 3 A Pagal eksploatavimo 

procedūras tokios 

avarijos atveju 

ventiliacijos sistema 

turi būti išjungta, o 

reaktoriaus pastato ar 

kuro pastato kuro 

tvarkymo zona 

izoliuota. Priklausomai 

nuo AE konfigūracijos 

apsauginis kiautas 

daugeliu atvejų taip pat 

sudarys vieną iš saugos 

lygmenų. 

Įvykiai nepanaudoto kuro 

tvarkymo metu paprastai 

priskiriami INES 0 lygiui, 

jeigu nėra panaudoto kuro 

elementų pažeidimo rizikos. 

Radionuklidų kiekis 

pavienėje apšvitintoje kuro 

rinklėje yra daug mažesnis 

nei panaudoto kuro baseine ar 

reaktoriaus aktyviojoje 

zonoje. 

Kol yra užtikrinamas 

panaudotos kuro rinklės 

aušinimas, tol būna 

užtikrinamas svarbus saugos 

lygmuo, kadangi kuro 

matricos vientisumui nedaro 

poveikio perkaitimas. 

Bendrai su kuro perkaitimu 

yra susiję dideli laiko 

masteliai. 

Įvykiai, kurie neįtakoja 

panaudotų kuro rinklių 

elementų aušinimo, o tik 

sąlygoja nedidelius 

išmetimus arba net ir 

nesukelia išmetimų, paprastai 

priskiriami INES 0 lygiui. 

Įvykiai, kurių metu dėl 

ženklaus kuro elementų 

įkaitimo pažeidžiamas kuro 

apvalkalų vientisumas, gali 

būti priskiriami 2 lygiui. 

AE PBK Radiacinė PBK Eksploatuo Radioaktyviojo skilimo 1 1 - 2 3 A Dėl didelio vandens Nedideli pratekėjimai iš PBK



2008 10 22 500 


Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

AE 

AE 

saugojimas apšvita saugojimo 

baseino 

aušinimo 

sutrikimas 

Elektros 

energijos 

gamyba; 

PBK ir 

radioaktyv 


saugojimas 

Techninis 

aptarnavi 

mas / 

deaktyvav 

imas 

Gaisras 

Cheminis 

pavojus 

(PA) 

Vidinis 

gaisras 

(PA) 

Cheminė 

avarija 

jantys 

darbuotojai 

Nuosavybė 

Eksploatuo 

jantys 

darbuotojai 

šilumos nuvedimas nuo 

panaudotų kuro rinklių 

gali būti sutrikdytas, todėl 

galimi kuro apvalkalų 

pažeidimai. 

Išmetimai į saugojimo 

baseinų vandenį bei į PBK 

saugojimo baseinų salės 

erdvę 

Degių medžiagų 

užsiliepsnojimas. 

Eksploatacijos nutrūkimas 

Pavojingų ar potencialiai 

pavojingų chemikalų 

pasklidimas. 

L E P S Pb Pr 

tūrio ir santykinai 

mažos radioaktyviojo 

skilimo šilumos 

paprastai būna 

pakankamai laiko 

koreguojantiems 

veiksmams įgyvendinti 

įvykių, apimančių 

panaudoto kuro baseinų 

aušinimo sutrikimą, 

atveju. Pratekėjimas iš 

baseino ribojamas 

konstrukcijos dėka. 

- - 1 3 4 A Atitinkamos gaisro 

prevencijos ir gaisro 

likvidavimo priemonės 

1 - - 2 3 A Išleidimo įrangos 

konstrukcija, įrengimas 

ir eksploatacija, 

saugojimo ir 

transportavimo 

vamzdynai. 

Automatinės 

signalizacijos sistemos 

bei priežiūros 

instrukcijos, skirtos 

užtikrinti, kad 

nesusidarytų jokių 

nekontroliuojamų ar 

neaptinkamų 

pratekėjimų. 

baseino paprastai 

klasifikuojami kaip INES 0 

lygio. 

Eksploatacija, kurios 

parametrai viršija 

eksploatacines ribas ir 

sąlygas, ženklus temperatūros 

padidėjimas arba aušinimo 

vandens lygio sumažėjimas 

panaudoto kuro baseine 

klasifikuojami kaip INES 1 

lygio įvykiai. INES 2 lygio 

požymis yra kuro elemento 

nuodangos pradžia. 

Dauguma chemikalų, 

saugomų AE, yra naudojama 

pagalbiniuose procesuose, 

tokiuose kaip vandens 

apdorojimas. Chemikalai taip 

pat naudojami tokiems 

tikslams, kaip pirminio 

kontūro įrangos ir vamzdynų 

deaktyvavimas.



2008 10 22 501 


Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

AE 

AE 

Elektros 

energijos 

gamyba 

Elektros 

energijos 

gamyba 

Radiacinė 

apšvita 

Radiacinė 

apšvita 

Šilumnešio 

praradimo 

avarija 

apsauginio 

kiauto 

viduje 

(PA) 

Pagrindin 

ės garo 

linijos ar 

vandens 

tiekimo 

linijos 

pažeidimo 

avarija 

apsaugini 

o kiauto 

išorėje 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai, 

nuosavybė 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai. 

Vamzdyno trūkis 

apsauginio kiauto viduje, 

sąlygojantis šilumnešio 

praradimą reaktoriaus 

aušinimo sistemoje; 

reaktoriaus aktyviosios 

zonos aušinimo pajėgumas 

sumažėja. Ženklus 

skaičius kuro apvalkalų 

gali būti pažeistas. 

Išmetimai į apsauginį 

kiautą. 

Dideli garo linijos ar 

vandens tiekimo linijos 

pažeidimai apsauginio 

kiauto išorėje. 

Radioaktyviosios 

medžiagos, išmestos iš 

pažeisto vamzdyno, 

patenka tiesiai į aplinką. 

Dėl tokios avarijos kuras 

nepažeidžiamas. 

L E P S Pb Pr 

2 2 1 1 2 B Vamzdynai yra aukštos 

kokybės, suprojektuoti 

pagal branduolinės 

statybos pramonės 

norminius aktus ir 

standartus bei pagal 

seismines ir aplinkos 

sąlygas. Be to, 

apsauginio kiauto 

konstrukcija tokių 

avarijų atveju užtikrina 

vientisumą ir išlaiko 

projektines išmetimų 

ribas. 

1 2 - 2 2 A Vamzdynai yra aukštos 

kokybės, suprojektuoti 

pagal branduolinės 

statybos pramonės 

norminius aktus ir 

standartus bei pagal 

seismines ir aplinkos 

sąlygas. 

Nesitikima, kad LOCA 

įvyktų per jėgainės 

eksploatacijos laiką, ši avarija 

yra postuluojama kaip 

konservatyvi projektinė 

avarija. 

(PA) 

AE 

Elektros 

energijos 

gamyba 

Radiacinė 

apšvita 

Aktyviosio 

s zonos 

pažeidimas 

(NA) 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai, 

nuosavybė 

Dideli išmetimai į 

apsauginį kiautą. 

Apsauginio kiauto 

izoliacija užkerta išlakoms 

kelią arba jas sumažina. 

3 4 4 1 1 D Daugybinės saugos 

sistemos, skirtos 

užkirsti kelią 

aktyviosios zonos 

pažeidimui. Apsauginis 

kiautas užtikrina, kad 

nebūtų didelių 

išmetimų į aplinką. 

Kad įvyktų aktyviosios zonos 

pažeidimas, vienu metu turi 

būti pažeistos daugybinės 

saugos sistemos bei turi būti 

atlikta keletas 

eksploatuojančių darbuotojų 

klaidingų veiksmų. 

Aktyviosios zonos pažeidimo



2008 10 22 502 


Pavojingas 

veiksnys 

Rizikos 

pobūdis 

Pažeidžiami 

objektai 

Pasekmės 

Reikšming 

umas 

Rizikos 

laipsnis 

Prevencinės 

priemonės 

Pastabos 

AE 

Elektros 

energijos 

gamyba 

Radiacinė 

apšvita 

Apsaugini 

o kiauto 

pažeidimas 

(Sunkioji 

avarija) 

Eksploatuoj 

antys 

darbuotojai, 

gyventojai, 

nuosavybė 

Dideli dalijimosi produktų 

išmetimai į aplinką. 

L E P S Pb Pr 

5 5 5 1 1 E Daugybinės saugos 

sistemos, skirtos 

užkirsti kelią 


pažeidimui. Pagrindinis 

uždavinys yra užkirsti 

kelią, kiek tai įmanoma, 

visoms sunkiosioms 

avarijoms, kurios galėtų 

sukelti pirminio 


apkrovas ir sąlygoti jo 

per ankstyvą pažeidimą. 

dažnis yra mažesnis nei 10 -4 

per metus, o didelių 

radioaktyviųjų medžiagų 

išmetimų dažnis yra mažesnis 

negu 10 -6 per metus. 

Labiau tikėtinų sunkiųjų 

avarijų pasekmės nesukelia 

apsauginio kiauto pažeidimo 

daugiau kaip 72 valandas. 

Mažo dažnio sunkiųjų avarijų 

pasekmės nesukelia 

apsauginio kiauto pažeidimo 

mažiau nei per 24 valandas.



2008 10 22 503 

10.3 Avarijų poveikio modeliavimas 

10.3.1 Išmetimų šaltinio apibrėžimas avarinėms išlakoms 

Avarinės išlakos iš naujosios atominės elektrinės (NAE) buvo išnagrinėtos dviem 

atvejams: 

· projektinei avarijai (PA); 

· sunkiajai avarijai. 

Lietuvos įstatymuose nėra specifinių nurodymų ar reikalavimų, kaip turėtų būti 

vertinamas poveikis aplinkai PA ar sunkiosios avarijos atveju. Todėl buvo naudojama 

užsienio šalių patirtis ir buvo išnagrinėti šie dokumentai: 

· Alternatyvūs radiologinių išmetimų šaltiniai atominių reaktorių projektinių 

avarijų vertinimui. JAV Branduolinės saugos inspekcija, Reguliavimo vadovas 

1.183, 2000; 

· Avarinių išmetimų šaltiniai lengvojo vandens atominės elektrinėms NUREG- 

1465, 1995; 

· Vyriausybinės Tarybos nutarimas 395/91 dėl bendrųjų atominių elektrinių 

saugos nuostatų, Suomija, 1991; 

· Atominių elektrinių avarijų analizė. TATENA saugos standartų serija Nr. 23, 

2002. 

· Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (INES). Bendrai parengta TATENA ir 

EBPO/BEA. 2001. 

Atominėse elektrinėse pasitaiko skirtingų PA (kritiškumo avarija, kuro tvarkymo 

avarija, gaisras ir t.t.), tačiau poveikio aplinkai vertinimui yra svarbu nustatyti tipiškas 

avarijas, kurios apima visų PA pasekmes. Pagal RG 1.183, tokia visa apimanti 

projektinė avarija yra avarija su šilumnešio praradimu LOCA su nepažeistu apsauginiu 

kiautu (t.y., apsauginio kiauto pratekėjimas lygus projektiniam pratekėjimui). 

Išmetimų šaltinio vertinimui, siekiant reprezentuoti sunkiųjų avarijų išmetimus, buvo 

naudojami Suomijos nutarimo 395/91 nuostatai. 

Kaip naujosios AE Lietuvoje alternatyvos yra svarstomi skirtingi technologiniai 

variantai (reaktorių tipai). Išmestų radionuklidų aktyvumas priklauso nuo reaktoriaus 

tipo, todėl remiantis laisvai prieinama informacija buvo palygintas avarijos metu 

išmestų radionuklidų aktyvumas skirtingiems reaktorių tipams. Technologinės 

alternatyvos (reaktorių tipai), nagrinėjamos kaip galimi pasirinkimai naujajai AE 

Lietuvoje, aprašytos 5 skirsnyje. 

Avarinių išmetimų vertinimui buvo naudojami du laisvai prieinamos informacijos 

šaltiniai: 

· JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainė (ABWR; AP1000; 

ESBWR; U.S. EPR; US-APWR); 

· Didžiosios Britanijos Health and Safety Executive (HSE) Interneto svetainė 

(ACR-1000; Didžiosios Britanijos EPR; ESBWR; AP1000). 

Informacija apie kai kuriuos reaktorius (V-392, V-448, SWR-1000, etc.) nėra laisvai 

prieinama. Tačiau laisvai prieinamos informacijos avarinių išmetimų iš skirtingų 

reaktorių analizė parodė, kad išsiskyrusių radionuklidų aktyvumas priklauso nuo 

reaktoriaus galios. Todėl galingiausių reaktorių, tokių kaip ESBWR, EPR bei APWR, 

poveikis aplinkai turėtų būti laikomas ribiniu išmetimų šaltiniu ir galimų pasekmių 

vertinimo pagrindu.



2008 10 22 504 

Taip pat reikėtų pažymėti, kad laisvai prieinama informacija apie kai kuriuos reaktorius 

yra labai išsami (pateikiamos visos prielaidos, pradiniai duomenys, tarpiniai rezultatai 

bei galutiniai rezultatai), o apie kai kuriuos kitus reaktorius pateikiami tik pradiniai 

duomenys ir galutinės radiologinės pasekmės. 

Izotopų rinkinys, į kurį buvo atsižvelgta išmetimų PA ir sunkiosios avarijos vertinime, 

paremtas Tarptautine branduolinių įvykių skale (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). 

Avarija su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA)) 

Duomenys apie ABWR (US-ABWR DCD, 2008), APWR (US-APWR DCD, 2007) ir 

ESBWR (US-ESBWR DCD, 2007) buvo išnagrinėti kaip pagrindas avarinių išmetimų 

charakteristikoms nustatyti, kadangi yra pateiktos išsamios šių reaktorių charakteristikos 

(galios tankiai, iškraunamo kuro charakteristikos, įsodrinimas ir kt.), o šie duomenys 

būtini norint išsamiai įvertinti trumpaamžių ir ilgaamžių dalijimosi produktų poveikį. 

Radionuklidų, išmetamų avarijos metu į aplinką, aktyvumų analizė, pagal 

dokumentuose (JAV-ABWR DCD, 2008), (JAV-APWR DCD, 2007), (JAV-ESBWR 

DCD, 2007) pateiktus duomenis, leido padaryti išvadą, kad išmetimai į aplinką iš 

APWR LOCA atveju turėtų būti laikomos ribiniu atveju. 

Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA atveju APWR reaktoriui 

apibendrinti 10.3-1 lent. Kaip jau buvo minėta aukščiau, radionuklidų sąrašas paremtas 

INES vadovu (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). Pagal RG 1.183 LOCA atveju turėtų būti 

priimta 30 dienų (720 valandų) radioaktyviųjų medžiagų išmetimo trukmė. 

Tokios išlakos LOCA atveju gali būti klasifikuojamos kaip INES 5 lygio įvykis. 

10.3-1 lent. Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA metu (Bq) (DCD 

US-APWR, 2007). 

Nuklidas 0-8 val. 8-24 val. 24-96 val. 96-720 val. IŠ VISO 

Kr-85 (inertinių 

dujų ekv.) 3,44E+16 1,71E+16 1,13E+16 2,04E+16 8,32E+16 

I-131 5,25E+13 2,08E+13 6,85E+13 2,07E+14 3,49E+14 

Cs-134 5,33E+12 5,99E+10 0,00E+00 0,00E+00 5,40E+12 

Cs-137 3,03E+12 3,41E+10 3,70E+07 0,00E+00 3,06E+12 

Te-132 5,22E+12 6,33E+10 3,70E+06 0,00E+00 5,29E+12 

Sr-90 1,45E+11 1,89E+09 0,00E+00 0,00E+00 1,47E+11 

Co-60 5,88E+08 7,40E+06 3,74E+04 0,00E+00 5,96E+08 

Ru-106 9,88E+10 1,28E+09 0,00E+00 0,00E+00 9,99E+10 

Am-241 2,78E+06 3,61E+04 0,00E+00 0,00E+00 2,81E+06 

Pu-239 1,48E+07 1,92E+05 0,00E+00 0,00E+00 1,50E+07 

Sunkioji avarija 

Kaip jau buvo minėta 10.2.1 skyriuje, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų 

sunkiosios avarijos atveju. Todėl didelio išmetimo scenarijaus reprezentavimui, siekiant 

parodyti galimą tokių įvykių pasekmių mastą bei informuoti apie avarinio planavimo 

priemonių apimtį, kurios turėtų būti įgyvendintos, jeigu prasidėtų naujosios AE statyba 

ir eksploatacija, yra naudojamas sunkiųjų avarijų išmetimo į aplinką kriterijus (100 TBq 

Cs-137 išmetimas), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas 

395/91). Kadangi LOCA avarijos analizei, kaip ribinis atvejis, naudojamas APWR 

reaktorius, šis reaktorius taip pat pasirinktas sunkiosios avarijos poveikio vertinimui. 

(Valstybinės tarybos nutarime 395/91) nurodytas apribojimas tik Cs-137 išmetimui; 

tačiau turi būti atsižvelgta ir į kitų radionuklidų išmetimus. Išmetimų į aplinką šaltinis 

vertinamas, remiantis Cs-137 100 TBq išmetimu. Kitų izotopų išlakos perskaičiuotos



2008 10 22 505 

pagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį išmetimo metu. APWR 

aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis pateikta (US-APWR DCD, 2007). 

Pagal tikimybinį rizikos vertinimą bei APWR sunkiųjų avarijų vertinimą (tokį vertinimą 

atliko reaktoriaus projektuotojai ir jis pateiktas US-APWR DCD) apsauginio kiauto 

vientisumas išlaikomas daugiau kaip 24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijos 

pradžios. 24 valandų laiko periodas yra apsauginio kiauto funkcionalumo uždavinys, 

nustatytas JAV BSI nuostatuose bei Europos reikalavimuose (EUR 2001), kuriame 

nurodama, kad apsauginio kiauto vientisumas turi būti išlaikytas apytiksliai 24 valandas 

nuo aktyviosios zonos degradacijos pradžios, o apsauginio kiauto pažeidimo tikimybė 

turi būtų mažesnė negu 0,1 aktyviosios zonos pažeidimo tikimybės nustatytos 

tikimybinės rizikos vertinimo metu. Todėl išmetimų šaltinio skaičiavimuose priimtas 24 

valandų uždelsimas iki išmetimų į aplinką. 

Išmetimai į aplinką sunkiųjų avarijų atveju apibendrinti 10.3-2 lent. Išmetimų šaltinis 

normalizuotas Cs-137 100 TBq išmetimui. Kitų radionuklidų išmetimai perskaičiuoti 

pagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį praėjus 24 valandoms bei 

remiantis „Avarinių išmetimų šaltinius lengvojo vandens atominės elektrinėms“ 

(NUREG-1465, 1995) duomenimis. Aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis ir 

aktyvumai yra naudojama nustatyti santykį tarp įvairių nuklidų. Radioaktyviųjų 

išmetimų dalys į apsauginį kiautą skirtingiems radionuklidams yra remiantis (NUREG- 

1465, 1995). Išimtis yra išmetimų dalis ceziui, kuri priimama lygi 0,50 ((NUREG-1465, 

1995) nurodoma 0,75). Kadangi išmetimai normalizuojami Cs-137 100 TBq, esant 

didesnei Cs-137 išmetimų daliai į apsauginį kiautą, bus nepakankamai įvertinti kitų 

radionuklidų aktyvumai. Be to, skirtingos šalys priima skirtingas išmetimų dalis į 

apsauginį kiautą. Dokumente „Sunkiųjų reaktorių avarijų išmetimų šaltinių naudojimo 

pasaulyje palyginimas“ (SAND94, 1994) pateikiama apžvalga, kaip įvairiose šalyse 

nustatomi sunkiųjų avarijų išmetimų šaltiniai. 

Priimtas 100 m išmetimo aukštis. Toks aukštis artimam atstumui yra konservatyvus, 

kadangi sanitarinės apsaugos zonoje (1-3 km) nėra gyvenančių gyventojų. Pasekmių 

vertinimui didžioji dalis išmetimų turėtų tekti apgyvendintai teritorijai. Išmetimo trukmė 

– 6 valandos. 

Tokios sunkiosios avarijos išmetimai gali būt klasifikuojami kaip INES 6 lygio įvykis. 

10.3-2 lent. Išmetimai į aplinką sunkiosios avarijos atveju (Bq). 

Aktyviosios zonos 

radionuklidinė sudėtis 

0 val. 24 val. 

Išmetimų 

dalis į 

apsauginį 

kiautą 

Išmetimai į 

aplinką po 

24 val. 

I-131 ekv. 

Kr-85m 1,79E+18 4,41E+16 1,00 1,24E+13 0,00E+00 

Kr-85 6,40E+16 6,40E+16 1,00 1,79E+13 0,00E+00 

Kr-87 3,55E+18 7,49E+12 1,00 2,10E+09 0,00E+00 

Kr-88 5,00E+18 1,43E+16 1,00 4,00E+12 0,00E+00 

Xe-133 1,11E+19 1,07E+19 1,00 2,99E+15 0,00E+00 

Xe-135 3,38E+18 4,23E+18 1,00 1,19E+15 0,00E+00 

I-131 5,33E+18 4,97E+18 0,75 1,04E+15 1,04E+15 

Te-132 7,59E+18 6,13E+18 0,50 8,59E+14 2,58E+14 

Sr-90 5,14E+17 5,14E+17 0,05 7,20E+12 7,20E+13 

Cs-134 1,25E+18 1,25E+18 0,50 1,76E+14 3,51E+15 

Cs-137 7,14E+17 7,14E+17 0,50 1,00E+14 3,00E+15 

Pu-239 2,09E+15 2,09E+15 0,001 5,84E+08 5,84E+12 

Co-60 1,61E+16 1,61E+16 0,05 2,25E+11 1,35E+13

Aktyviosios zonos 

radionuklidinė sudėtis 

0 val. 24 val. 

Išmetimų 

dalis į 

apsauginį 

kiautą 



2008 10 22 506 

Išmetimai į 

aplinką po 

24 val. 

I-131 ekv. 

Ru-106 2,79E+18 2,78E+18 0,05 3,89E+13 2,73E+14 

Am-241 9,77E+14 9,81E+14 0,003 8,24E+08 7,42E+12 

8,18E+15 

10.3.2 Radionuklidų sklaida ir jų sąlygojamas poveikis 

10.3.2.1 Metodika 

Sklaidos modeliavimas dviem avarijų scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijos 

meteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir avarinių sąlygų modeliavimo sistemą 

SILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrįsta dviejų branduolių Langranžo – 

Oilerio modeliavimo struktūra, kurią sukūrė SMI kartu su keliais kitais skirtingų šalių 

institutais, skirta spręsti plataus spektro avarinių sąlygų, oro kokybės ir kontrolės 

problemas. Laikydamasi avarinių sąlygų modeliavimo standartų, SILAM vertina 

kiekvieno į aplinką išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinėje susidariusių izotopų 

koncentracijas ir nusėdimą. 

Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais iš 

Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro (angl. European Center for Medium 

Range Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvinių duomenų archyvo. Duomenys apima 

du einančius iš eilės 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todėl, kad 

meteorologinės tų metų sąlygos atitinka tipiškas sąlygas Europoje. 

Dozių, kurias sąlygoja radionuklidų avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtas 

sklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei 

metodikos, skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei nuosėdose konvertavimui į 

dozes. Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmeninės konstantos, naudojamos dozės 

vertinimo skaičiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (Sofiev et al. 2008). 

Palyginimas su kitais metodais 

Principas, anksčiau plačiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtas 

modeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtines 

sąlygas, taip vadinamą „blogiausią sklaidos scenarijų“. Gauso modeliavimų rezultatas – 

tai viršutinės ribinės nusistovėjusios koncentracijos bei nusėdimo srautai bei avarijos 

poveikio vertinimais. Nors arti elektrinės Gauso modeliai duoda pagrįstus rezultatus, 

tačiau ignoruoja tikrąsias sklaidos ypatybes – besikeičiančio vėjo, realaus vertikalaus ir 

horizontalaus maišymosi eigos per dieną įtakos ir t.t. Šie modeliai nenurodo 

modeliuojamo modelio tikimybės realybėje. Rezultatai gaunami be informacijos apie 

tai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidaro 

tokios sklaidos sąlygos. 

Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidos 

skaičiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis iš realių stebėjimų archyvų. 

Trimačio modeliavimo sistema, naudojama šiame vertinime, yra skirta spręsti sūkurinės 

sklaidos lygtį, atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų kitimą bei sūkurinės sklaidos 

koeficiento nehomogeniškumą erdvėje ir laike. Šis metodas leidžia pakeisti dirbtinai 

sukurtą konservatyvų „blogiausią atvejį“ fiziškai ir statistiškai pagrįstomis 

charakteristikomis. Atlikus pakankamai ilgo periodo modeliavimus, koncentracijų ir 

nusėdimo procentiniai kiekiai gali būti apskaičiuoti paprastu būdu. Šis metodas



2008 10 22 507 

pasižymi labai dideliais ir ilgai trunkančiais kompiuteriniais skaičiavimais, tačiau jis yra 

ir pats universaliausias: jį galima taikyti bet kokiu mastu ir bet kokio tipo šaltiniui. 

10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozių vertinimo rezultatai 

Aplinkos ir žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų avarijos 

metu bei modeliuojamo taško geografinės padėties. Siekiant apimti visas realias 

meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli skirtingų meteorologinių sąlygų atvejai 

per 2001 ir 2002 m. Buvo sudaryti dvimačiai apšvitos lygių, neviršijamų su tam tikra 

tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms sąlygoms, žemėlapiai. 

Sklaida buvo modeliuojama 1200 km pločio teritorijai (skaičiavimų sričiai), kuri yra 

pakankamai didelė vertinimo tikslams. Avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) bei 

sunkiosios avarijos (SA) išmetimų scenarijams konkretaus atvejo modeliavimas trunka, 

kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaičiavimo sritį. Reikiamo laiko 

vertinimas: t = X s 

/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yra tipiškas vėjo 

greitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžio sričiai 

nuklidų pernašos per zoną laikas sudaro apie 40 valandų. 

Naudojant aukščiau aprašytą avarijų pasirinkimą, modeliavimo trukmė vienam avarijos 

atvejui buvo paimta 32 dienos LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelis 

pradeda kiekvieno atvejo skaičiavimus kiekvienos dienos pradžioje per visą vertinimui 

pasirinktą laikotarpį (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dėl trumpos išmetimų trukmės 

sunkiosios avarijos atveju reikėjo išanalizuoti du atvejų rinkinius: dienos išmetimus ir 

nakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingoms 

atmosferos sąlygoms, todėl yra logiška įvertinti dviejų nepriklausomų atvejų rinkinius. 

Kiekvienas iš trijų modeliavimo atvejų (LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvo išanalizuoti 

su dviem erdvinėmis skiriamosiomis gebomis, kad būtų atsižvelgta ir į regioninius, ir į 

vietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidai ir 2 km 

skiriamoji geba – artimajai. 

Vertinimas buvo atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kad 

avarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe. 

Taigi, jei tam tikroje vietoje LOCA scenarijui nusėdimo tikimybė yra 98 %, o paviršiaus 

radioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jei įvyks LOCA 

avarija, tikimybė, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu 100 Bq/m 2 , yra 

lygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifinė konkrečiai vietai, t.y., vertinimo 

išdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikio žemėlapiai. 

Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusėdimo verčių priklausomybę nuo atstumo nuo 

NAE bei nuo tikimybės. X ašis – tai ilguma rytų – vakarų skersiniam pjūviui bei 

platuma šiaurės – pietų skersiniam pjūviui. Y ašis rodo tikimybės procentinę vertę – 

kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vertė), 100 % reikšmė yra apačioje. Dėl vėjo 

krypčių anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjūviai. Pvz., tiesiai 

rytų kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusėdimо tankis LOCA avarijos atveju yra 

daugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131 

nusėdimo tankiui LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 % 

tikimybę šiuose skersiniuose pjūviuose. Panašiai dozių vertės taip pat priklauso nuo 

atstumo nuo NAE bei tikimybės. 

Kaip matyti, zona su didesnėmis koncentracijomis yra didesnė didesnei tikimybei. Šis 

didėjimas yra stebimas (bet nebūtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje: 

kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimybę yra didesnė negu 98 % 

tikimybės atveju. Skersinio pjūvio paveikslai rodo ženklius ir nevienodus šuolius nuo 99



2008 10 22 508 

% iki 100 %. Maksimalios vertės iš visų parametrų yra jautriausios modelio 

apribojimams bei meteorologinių duomenų netikslumams, todėl jos yra labiausiai 

neapibrėžtos. Todėl yra prasminga nenaudoti maksimalių tikimybių kaip vertinimo 

pagrindo. 

10.3-1 pav. Avarija su šilumnešio praradimu (LOCA), jodo-131 nusėdimo tankis, 

Bq/m 2 , didelėje srityje su 20 km skiriamąja geba; žemėlapis viršuje: rytų – vakarų 

pjūvis, žemėlapis apačioje: šiaurės – pietų pjūvis.



2008 10 22 509 

Žemėlapiai, pateikiami rezultatų aprašymui, turi skalę platumos ir ilgumos laipsniais. 

Pačios NAE geografinė padėtis yra 26,56 0 E, 55,6044 0 N. Šioje platumoje vieno laipsnio 

atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio 

atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km. 

Nusėdimas 

Cs-137 ir I-131 yra pagrindiniai nuklidai, vertinant radioaktyvųjį nusėdimą bei dozę po 

postuluotos AE avarijos, kadangi jie yra biologiškai reikšmingiausi tarp radionuklidų, 

išmestų AE avarijos metu. Cs-137 pusėjimo trukmė – apie 30 metų. Taigi, kai šis 

nuklidas išsiskiria į aplinką, jis išlieka daugelį metų. Todėl jis yra ypatingai svarbus 

ilgalaikių poveikių vertinimui. Lyginant su Cs-137, I-131 pusėjimo trukmė yra trumpa – 

8 dienos. I-131 gali kauptis skydliaukėje ir ją pažeisti. Rizika ypatingai didelė yra 

vaikams, tačiau ją galima sumažinti vartojant jodo papildus. Šioje ataskaitoje nusėdimo 

žemėlapiai pateikiami Cs-137 ir I-131. Aktyvumo vienetas, naudojamas šiuose 

žemėlapiuose, yra bekerelis [Bq]. 

Dozės 

Radionuklidų išmetimai į atmosferą gali sąlygoti radiacinę apšvitą keletu išorinių arba 

vidinių kelių. Išorinė apšvita vyksta dėl tiesioginės spinduliuotės iš radioaktyviojo 

debesies, arba nuo radionuklidų, nusėdusių ant žemės. Todėl išorinė dozė apima dozę 

dėl jonizuojančios spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies bei dozę dėl spinduliuotės 

nuo žemės paviršiaus. Vidinę apšvitą sąlygoja radionuklidų įkvėpimas ir nurijimas. 

Nurijimo dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens 

vartojimo bei atsižvelgia į radionuklidų migraciją maisto grandinėse. 

Suminė efektyvioji dozė vertina ir išorinę, ir vidinę dozę. Trumpalaikę efektyviąją dozę 

sąlygoja dozė dėl spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies ir nuo žemės bei dozė per 

įkvepiamą. Ilgalaikę efektyviąją dozę sąlygoja spinduliuotė nuo žemės bei užterštų 

radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimas. Dozės vienetas yra 

sivertas [Sv]. Šiame skyriuje dozių žemėlapiai pateikiami suminei išorinei dozei. Dozių 

skaičiavimo laikotarpis – 50 metų. 

AVARIJA SU ŠILUMNEŠIO PRARADIMU 

Šiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimams 

bei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kurias 

sąlygoja išmetimai LOCA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų 

veiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėl 

apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Žemėlapiuose 

vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o 

vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.



2008 10 22 510 

10.3-2 pav. LOCA, I-131 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė sritis su 20 km 

skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km 

skiriamąja geba) 

10.3-3 pav. LOCA, Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 

20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km 

skiriamąja geba)



2008 10 22 511 

10.3-4 pav. LOCA, dozė dėl spinduliuotės iš debesies [mSv] (kairėje: didelė 

skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius 

skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.3-5 pav. LOCA, suminė išorinė dozė per 50 metų [mSv] (kairėje: didelė 


skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)



2008 10 22 512 

10.3-6 pav. LOCA, dozė galia dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: 

didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius 


10.3-7 pav. LOCA, išorinės apšvitos dozės galia [mSv/h] (kairėje: didelė 



SUNKIOJI AVARIJA 

Sunkioji avarija, išmetimai dieną 



sąlygoja dienos išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų 


apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip ir 

anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų 

skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės 

skerspjūvis) atitinka 111 km.



2008 10 22 513 

10.3-8 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); I-131 nusėdimas Bq/m 2 

(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su 

smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba). 

10.3-9 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 

(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su 

smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).



2008 10 22 514 

10.3-10 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė dėl apšvitos iš debesies 

[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis 

su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.3-11 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); suminė išorinė dozė per 50 

metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: 

sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).



2008 10 22 515 

10.3-12 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė galia dėl apšvitos nuo 

žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja 

geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

10.3-13 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); išorinės apšvitos dozės galia 

[mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: 

sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba) 

Sunkioji avarija, išmetimai naktį 



sąlygoja nakties išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamų 


apšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip ir 

anksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų 

skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės 

skerspjūvis) atitinka 111 km.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 2 dalis - Visagino atominÄs ...