Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Pasirinktas „Elektros už kaštus“ (arba dar vadinamas „Bendrosios nuosavybės“) modelis kiekvienam<br />
akcininkui suteikia teisę gauti dalį pastatytos elektrinės pagamintos elektros energijos, kuri yra<br />
proporcinga kiekvieno investuotojo investuotam kapitalui. Šią elektros energiją akcininkai gauna už<br />
gamybos savikainą, todėl kiekvienas akcininkas gali įgyvendinti savarankišką prekybos elektros<br />
energija strategiją. Akcininkai ir toliau konkuruoja rinkoje, tačiau nė vienas neįgauna didelės įtakos.<br />
Šis modelis taip pat leidžia akcininkui pasirinkti šalį, kurioje bus mokami mokesčiai. Jeigu Regiono<br />
partneriai nuspręstų mokesčius mokėti savo šalyje, Estijos ir Latvijos vyriausybės galėtų gauti dalį<br />
mokesčių, kuriuos „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ atitinkamai sumokės už pelną, gautą pardavus jiems<br />
tenkančią pagamintos elektros energijos dalį. Tai iš esmės leidžia kiekvienam regiono investuotojui<br />
savo investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> vertinti kaip nuosavą atominės elektrinės projektą ir investuotojo, ir<br />
valdžios institucijų lygmeniu, nors <strong>projektas</strong> įgyvendinamas Lietuvoje. Tokia struktūra gerokai<br />
sustiprina politinę ir komercinę paramą projektui, kurią skiria regiono investuotojai ir šalių vyriausybės.<br />
Politinį naujosios atominės elektrinės palaikymą yra ne kartą išreiškusios ir gretimos ES valstybės<br />
narės bei Europos Komisija.<br />
• 2006 m. vasario 26 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl<br />
elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos, taip pat<br />
komunikatą dėl Baltijos šalių energetikos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybos<br />
Lietuvoje.<br />
• 2006 m. kovo 8 d. atsakydami į šį kvietimą, trijų Baltijos valstybių energetikos bendrovių AB<br />
„Lietuvos energija“, AS „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ atstovai pasirašė susitarimo memorandumą<br />
dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto galimybių studijos parengimo.<br />
• 2006 m. gruodį Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo<br />
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį pripažino ypatingos svarbos objektu ir įsipareigojo pradėti<br />
konsultacijas su ekspertais dėl naujosios atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Tuo metu<br />
Lietuvos ministro pirmininko pareigas ėjo Gediminas Kirkilas. Seime daugumą sudarė<br />
socialdemokratų, valstiečių-liaudininkų, liberalų ir centro sąjungos bei socialliberalų partijų atstovai.<br />
• 2007 m. sausio 18 d. LR Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Tuo metu Seimo<br />
pirmininko pareigas ėjo Viktoras Muntianas. Seimo daugumą sudarė socialdemokratų, valstiečių ir<br />
darbo partijų atstovai.<br />
• 2007 m. liepą įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas. Tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjo<br />
Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko – Viktoras Muntianas. Seimo daugumą sudarė<br />
socialdemokratų, valstiečių ir darbo partijų atstovai.<br />
• 2008 m. vasario 1 d. Seimas priėmė Branduolinės energetikos įstatymo pataisas. Tuo metu<br />
ministro pirmininko pareigas ėjo Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko – Viktoras Muntianas.<br />
Seimo daugumą sudarė socialdemokratų, valstiečių ir darbo partijų atstovai.<br />
• 2009 m. balandžio 22 d. LR Vyriausybė priėmė rezoliuciją Nr. 300, kuria patvirtino naujosios<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto plėtojimo ir įgyvendinimo planą. Tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjo<br />
Andrius Kubilius.<br />
• 2009 m. balandžio 27 d. Baltijos šalių ministrai pirmininkai bendroje deklaracijoje pabrėžė po<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> uždarymo paaštrėjusią energetinio saugumo problemą ir naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projekto svarbą.<br />
• 2009 m. birželio 17 d. aštuonios Baltijos regiono valstybės ir Europos Komisija pasirašė susitarimo<br />
memorandumą dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP). <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra<br />
neatsiejama BEMIP dalis. 2010 m. gegužės 31 d. keturių Baltijos valstybių ūkio ir energetikos<br />
ministrai, dalyvaujant už energetiką atsakingam Europos Komisijos nariui G. Oettinger, pasirašė<br />
bendrą komunikatą dėl Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimo į ES elektros energijos<br />
rinką ir naujosios <strong>AE</strong> statybos Lietuvoje.<br />
• 2010 m. rugsėjo 15 d. įkurta aukščiausio lygio darbo grupė, kuriai pavesta spręsti Baltijos energijos<br />
rinkos jungčių plane (BEMIP) numatytus branduolinės energijos gamybos klausimus.<br />
• 2010 m. gruodžio 12 d. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitiko su Europos Komisijos<br />
atstovais Briuselyje ir aptarė nuo 2010 m. gegužės susitikimo padarytą pažangą integruojant<br />
Baltijos šalių elektros energijos rinką į ES energetikos rinką bei naujosios regiono atominės<br />
elektrinės statybos Lietuvoje projektą, kuriuo siekiama regione gerinti tiekimo saugumą.<br />
• 2012 m. kovo 7–8 d. per neformalų Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimą buvo išreikšta<br />
projekte dalyvaujančių energetikos bendrovių parama ir paskatinimas laiku baigti derybas.<br />
32
Change language