Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
€mlrd. € (realiomis 2010 kainomis)<br />
7 diagrama. Lietuvos išlaidos importuojamai elektros energijai ir dujoms<br />
20<br />
Ignalinos uždarymas<br />
69<br />
15<br />
52<br />
10<br />
5<br />
35<br />
17<br />
mlrd. LTL (realiomis 2010 kainomis<br />
-<br />
2009 2010 2011 Viso Total išlaidos spent Total Visos spend<br />
2009-2011<br />
išlaidos on elec. el., &<br />
dujų gas importui imports<br />
and ir VIAP PSOs<br />
2012-2021 (2012 -<br />
2021)<br />
Cumulative Sutaupytos Average Vidutinės Total Visos V<strong>AE</strong> Positive Teigiamas<br />
expenditure išlaidos annual metinės investment investicijos į GDP <strong>Visagino</strong> impact <strong>AE</strong><br />
on energijos energy investment investicijos į V<strong>AE</strong> Visaginas projektą from poveikis<br />
importui importsper<br />
on <strong>Visagino</strong> Visaginas <strong>AE</strong><br />
Visaginas BVP<br />
replaced 60 metų by<br />
veikiant the<br />
<strong>Visagino</strong> Visaginas <strong>AE</strong><br />
NNPP over<br />
60 years<br />
-<br />
Electricity Elektros ir and dujų gas importas imports VIAP PSO generation tiekimo saugumui sec. of supply Poveikis GDP impact BVP<br />
Šaltinis: E&Y studija, V<strong>AE</strong> analizė, VKEKK<br />
2011 m. Lietuva už elektros energijos importą ir dujas, kurias importavo elektros energijai gaminti,<br />
sumokėjo 0,5 mlrd. EUR (1,7 mlrd. Lt), neskaičiuojant vartotojams taikomų mokesčių už tiekimo<br />
saugumą, kurie Lietuvos vartotojams kasmet kainuoja dar 100 mln. EUR.<br />
Skaičiuojant su 100 mln. EUR suma, kurią vartotojai sumoka VIAP už tiekimo saugumą, investicijų į<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> dydis atitinka dabartinę sumą, kuri per 3,5 metų laikotarpį būtų sumokėta už importuotas<br />
dujas, skirtas elektros gamybai, importuotą elektros energiją ir tiekimo saugumo mokestį<br />
visuomeniniam tiekėjui.<br />
Baltijos regiono valstybėms trūksta jungčių su kitomis ES valstybėmis narėmis (šiuo metu vienintelė<br />
jungtis regione yra Estijos 350 MW „EstLink“ jungtis su Suomija), todėl jos ėmė įgyvendinti Baltijos<br />
energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). 2009 m. birželio 17 d. Baltijos valstybės, Skandinavijos šalys,<br />
Lenkija ir Vokietija pasirašė susitarimo memorandumą, išreikšdamos ketinimą įgyvendinti BEMIP, ir<br />
numatė įgyvendinti šiuos plėtros projektus:<br />
• Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kurios galingumas bus 700 MW, pradės veikti<br />
2015 m. Šiuo metu rengiamas techninis <strong>projektas</strong> ir vykdomos leidimų išdavimo procedūros.<br />
• Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, kurios galingumas 2015 m. sudarys 500 MW, o iki<br />
2020 m. bus padidintas iki 1 000 MW. Šiuo metu rengiamas techninis <strong>projektas</strong> ir vyksta BtB<br />
pastotės bei 400 kV skirstyklos pirkimo konkursas.<br />
• Antroji Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink-2“, kurios galingumas bus 650 MW (žemesnioji<br />
šiuo metu prognozuojamo diapazono riba), pradės veikti 2014 m.<br />
Būsimos Baltijos regiono jungtys su Švedija, Lenkija ir padidintas jungties su Suomija galingumas<br />
tikrai padės siekti šio tikslo. Tačiau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jei norima sumažinti bendrą<br />
importo poreikį, reikia didinti gamybinius pajėgumus regione. Siekdamos pasirengti sinchroniniam<br />
darbui su KET ir naujam vaidmeniui išsiplėtusioje Europos energetikos rinkoje, Baltijos valstybės<br />
22
Change language