Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
Visagino AE verslo planas - Visagino atominÄs elektrinÄs projektas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
<strong>verslo</strong> <strong>planas</strong><br />
Iš LR Vyriausybės ir UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ perspektyvos<br />
2012 m. gegužė
Turinio aprašas 4<br />
Esminiai <strong>verslo</strong> plano akcentai 5<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto pagrįstumas 6<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto reikšmė elektros rinkoje 7<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto komercinis pagrindimas 8<br />
Projekto plėtra laikantis tarptautinės praktikos ir ES reikalavimų 8<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> – patrauklus investicijoms <strong>verslo</strong> modelis 11<br />
Investavimo aplinka, kurią Lietuvos Vyriausybė nustato Koncesijos sutartimi, yra būtina pritraukiant<br />
tokio masto investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> 12<br />
Projekto laiko grafikas 13<br />
I DALIS: Strateginis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrįstumas 16<br />
1. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginis pagrįstumas 17<br />
1.1 Vyriausybės politikos tikslai ir energetikos strategija – Lietuvos energetinio saugumo ir<br />
nepriklausomybės stiprinimas 17<br />
1.2 Teigiamas papildomas poveikis Lietuvoje ir Baltijos regione 24<br />
1.3 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto tarptautinė ir ES svarba 31<br />
2. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> poreikis rinkoje 37<br />
2.1 Elektros energijos tiekimas ir poreikio balansas 37<br />
2.2 Alternatyvių elektros energijos gamybos šaltinių analizė 47<br />
2.2.1 CO 2 emisijos 48<br />
2.2.2 Kaštų įvertinimas 49<br />
2.2.3 Gamybos sąnaudų analizė 54<br />
2.2.4 Kuro šaltinių įvairovė ir stabilesnės kainos 57<br />
2.2.5 Realūs pastarojo meto padidėjusio kainų nestabilumo įrodymai atsisakius branduolinės<br />
energijos 60<br />
3. Komercinis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrindimas 62<br />
3.1 Projekto komercinės prielaidos 62<br />
3.2 Projekto išskirtinumas 63<br />
3.3 Investuotojai 64<br />
3.4 Finansinio pajėgumo įvertinimas 73<br />
3.4.1 Numatomų sąnaudų prielaidos 73<br />
3.4.2 Statybos sąnaudų rizikos švelninimas 77<br />
3.4.3 Pajamų analizė 81<br />
3.5 Kapitalo sąnaudos ir ekonominis rentabilumas 88<br />
II DALIS: Lietuvos investicijų dalis 92<br />
4. Lietuvos investicijos<strong>verslo</strong> <strong>planas</strong> 93<br />
4.1 Ekonominė analizė 93<br />
4.2 Sprendimų priėmimo padalijimas į etapus 93<br />
4.3 Tikėtina grąža 95<br />
5. Lietuvos dalies finansavimas 97<br />
5.1 Santrauka 97<br />
5.2 Projekto finansavimo struktūra 97
5.2.1 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 97<br />
5.2.2 Skolintas kapitalas 97<br />
5.2.3 Nuosavas kapitalas 98<br />
5.3 Finansavimo <strong>planas</strong> 98<br />
5.4 Skolinto kapitalo teikėjai 98<br />
5.4.1 Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas (JBIC) 99<br />
5.4.2 Jungtinių Valstijų eksporto–importo bankas (US ExIm) 99<br />
5.4.3 Japonijos eksporto ir investicijų draudimas (NEXI) 100<br />
5.4.4 Europos Investicijų Bankas / EURATOM fondas 100<br />
5.4.5 Kitos 100<br />
5.4.6 Išvada 101<br />
5.5 Nuosavo kapitalo šaltiniai 102<br />
III DALIS: Naujos <strong>AE</strong> projektą įgyvendinančios šalies įsipareigojimai 108<br />
6. Naujos <strong>AE</strong> projektą vystanti šalis – Lietuva 109<br />
6.1 Projektą įgyvendinančios šalies Vyriausybės vaidmuo 109<br />
6.2 Kitų Europos projektų palyginimas 125<br />
7. Koncesijos sutartis 127<br />
7.1 Koncesijos sutartį pagrindžianti sistema 127<br />
8. Išvados 130<br />
8.1 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> atitinka pagrindinius Vyriausybės politikos ir energetikos strategijos tikslus 130<br />
8.2 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra vienas pažangiausių branduolinės energetikos projektų Europoje 131<br />
8.3 Projektas yra komerciškai naudingas ir su tinkama Lietuvos, kaip šalies, kurioje vystomas<br />
branduolinis <strong>projektas</strong>, pagalba galintis užsitikrinti partnerių investicijas 131<br />
8.4 Investicijas skatinančios aplinkos sukūrimas 133<br />
8.5 Reikšmė tolesniems darbams 133<br />
Priedai 134<br />
A. Teisinės išlygos 135<br />
B. Kita projekto įgyvendinimo informacija 136<br />
<strong>AE</strong> aikštelės įvertinimo ataskaita (AĮA) 140<br />
Poveikio aplinkai įvertinimas (PAV) 144<br />
Aplinkosaugos auditas 145<br />
Aušinimo analizė 145<br />
Tinklo analizė 145<br />
Kuro tiekimo tyrimas 146<br />
Technologijos pasirinkimas ir analizė 149<br />
Teritorinis planavimas 154<br />
Bendroji ilgalaikė <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija 155<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimas 156<br />
C. SSGG analizė 158
Turinio aprašas<br />
Šis dokumentas yra <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto detalus aprašymas atskleidžiantis esminius Verslo plano ir<br />
projekto plėtros istorijos elementus. Dokumentas pirmiausiai skirtas Lietuvos Vyriausybės ir Seimo<br />
nariams, norint juos geriau supažindinti su šio unikalaus projekto svarba, bei suteikti išsamią<br />
informaciją, reikalingą galutiniam sprendimui dėl Koncesijos sutarties patvirtinimo priimti. Verslo<br />
<strong>planas</strong> padalintas į tris dalis:<br />
• I dalis – strateginis projekto pagrindimas ir <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> politikos, rinkos ir komercinio<br />
pagrįstumo apžvalgos pateikimas.<br />
• II dalis – Lietuvos dalies investicijų pagrindimas, įvertinant finansinę grąžą ir Lietuvos<br />
investicijų per UAB „<strong>Visagino</strong> atominę elektrinę“ (V<strong>AE</strong>) į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą komercinį<br />
patrauklumą. Šių investicijų jautrumo įvairioms projekto rizikoms ir įvairiems finansavimo<br />
šaltiniams analizės pateikimas.<br />
• III dalis – valstybės, kurioje plėtojamas atominės elektrinės <strong>projektas</strong>, įsipareigojimų pagal<br />
Koncesijos sutartį pateikimas. Koncesijos sutartis numato Lietuvos Respublikos<br />
įsipareigojimus, kurių tinkamas vykdymas būtinas projekto įgyvendinimui, įvertinant:<br />
- Socialinę, makroekonominę ir komercinę projekto naudą;<br />
- Tolesnius Vyriausybės ir Seimo sprendimus, kurie turi būti priimti tam, kad <strong>projektas</strong> būtų<br />
toliau plėtojamas.<br />
-<br />
4
Esminiai <strong>verslo</strong> plano akcentai<br />
<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė (toliau – <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>) - tai branduolinės energetikos plėtros <strong>projektas</strong>,<br />
pagrįstas modernia 1 350 MW bendrosios galios pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (ABWR)<br />
III + kartos technologija.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra būtinas Lietuvos ir Baltijos šalių regiono elektros energijos tiekimo<br />
saugumui užtikrinti.<br />
Numatoma, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus ekonomiškai naudinga visuomenei, verslui ir kiekvienam gyventojui.<br />
Projektas padindins tiesiogines užsienio investicijas, sukurs naujų darbo vietų, pateiks daug<br />
užsakymų vietiniam statybos, logistikos ir paslaugų verslui. Planuojama, kad projekte dalyvaujančios<br />
valstybės padidins biudžetų pajamas surinkdamos papildomų mokesčių ir gaudamos dividendų iš<br />
elektrinės veiklos.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> padės įgyvendinti ES planą – Baltijos regioną integruoti į bendrą ES elektros rinką ir<br />
sujungti elektros energetikos sistemą su Kontinentinės Europos tinklais sinchroniniam darbui.<br />
Dėl šių priežasčių <strong>projektas</strong> sulaukė tarptautinio pripažinimo ir Europos Komisijos bei Lietuvos,<br />
Latvijos ir Estijos vyriausybių paramos, o strateginiu investuotoju pasirinkus Hitachi ir Hitachi-GE<br />
Nuclear Energy, projektą taip pat stipriai remia Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės.<br />
Lietuvos investicijos į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra pagrįstos patraukliomis komercinėmis sąlygomis. Projektas yra<br />
komerciškai perspektyvus, tai skatina strateginį investuotoją bei regioninius partnerius investuoti į<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
Priimant sprendimą dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto buvo išnagrinėtos visos galimos bazinės elektros<br />
energijos gamybos Lietuvoje alternatyvos: atominė jėgainė, anglį ir dujas deginančios elektrinės.<br />
Branduolinė energetika – geriausia alternatyva užtikrinti šaliai būtiną bazinę elektros energijos<br />
gamybą, išplečiant elektros gamybos kuro šaltinių pasirinkimą. Įvertinimai parodė, kad branduolinė<br />
energija yra konkurencingesnė lyginant su kitais elektros gamybos būdais. Skaičiuojama, kad<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> gaminama elektros energijos savikaina bus žymiai mažesnė nei kitų Lietuvoje galimų<br />
elektros energijos gamybos būdų. Be to, Lietuva turi visą reikiamą infrastruktūrą branduolinei<br />
energetikai plėtoti, teisinio ir branduolinės saugos reguliavimo institucijas ir patirtį.<br />
Iki šiol per palyginti trumpą laiką atlikti būtini projekto parengiamieji darbai: gauti reikalingi aplinkos<br />
apsaugos leidimai, susisteminta teisinė bazė. Atlikti paruošiamieji darbai įgalino atrinkti strateginį<br />
investuotoją. Projekto parengiamieji darbai buvo atlikti vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos<br />
agentūros (TATENA) rekomendacijomis. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelės parengimo darbų rezultatus teigiamai<br />
įvertino TATENA misijos ekspertai.<br />
Koncesijos suteikimas strateginiam investuotojui ir projekto bendrovei sudarys galimybę toliau<br />
nuosekliai vystyti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą.<br />
Kilus klausimams dėl šio Verslo plano, jo naudojimo ir platinimo kreipkitės į:<br />
Žygimantą Vaičiūną<br />
Koncesijos konkurso komisijos pirmininką ir Energetikos viceministrą<br />
Energetikos ministerija<br />
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, LT-01104 Vilnius, Lietuva<br />
Rimantą Vaitkų<br />
Generalinį direktorių<br />
UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“<br />
Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, Lietuva<br />
5
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto pagrįstumas<br />
Energetinis saugumas<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra būtina pagrindinių Lietuvos Vyriausybės politikos tikslų ir energetikos strategijos<br />
įgyvendinimui. Lietuvai yra būtina didinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Lietuva labiausiai iš<br />
visų Europos Sąjungos valstybių priklauso nuo importo iš trečiųjų šalių. Mūsų valstybė importuoja 74<br />
proc. suvartojamos elektros energijos, o dujas elektrai gaminti importuoja iš vienintelio tiekėjo.<br />
Lietuvos tikslas, pastačius <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, pereiti prie subalansuoto ir diversifikuoto energijos šaltinių<br />
spektro 2020 metais.<br />
Ekonominės paskatos<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> – didžiausia šalies istorijoje tiesioginė užsienio investicija. Tiesioginės „Hitachi“ ir<br />
regioninių partnerių užsienio investicijos sieks 10-14 mlrd. Lt. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos metu ir 60 metų<br />
eksploatacijos laikotarpiu prisidės prie <strong>Visagino</strong> miesto ir Ignalinos rajono vystymo ir suteiks teigiamą<br />
postūmį Baltijos šalių ekonomikos augimui:<br />
• BVP padidės 27-35 mlrd. Lt, eksploatuojant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus mažiau importuojama elektros<br />
energijos ir dujų jai pagaminti, elektros energija bus eksportuojama;<br />
• Lietuvos investicijos į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> papildys biudžetą 5-6 mlrd. Lt mokesčių, bus gauta apie 38<br />
mlrd. Lt dividendų;<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus didelė paskata vietiniam, ypač statybų verslui. Įvertinta, kad bendrovės galėtų<br />
pretenduoti į darbus, kurių vertė sieks 5,2 mlrd.Lt;<br />
• Statybų metu bus sukurta apie 6000 darbo vietų.<br />
Europinis ir regioninis <strong>projektas</strong><br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra strateginis regioninės reikšmės <strong>projektas</strong> Lietuvos energetikos sistemą integruojant į<br />
Kontinentinės Europos tinklus sinchroniniam darbui. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> garantuoja pakankamą<br />
bazinę elektros energijos generaciją ir Baltijos šalių sistemos adekvatumą. Tai nulemia strategiškai<br />
svarbų regioninį tikslą – Baltijos šalių rinkos prijungimą ir sinchronizavimą su KET.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą tvirtai remia Estijos ir Latvijos vyriausybės. Ši parama buvo dar kartą patvirtinta<br />
bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų pareiškime, išplatintame po Baltijos Ministrų<br />
Tarybos susitikimo, įvykusio 2012 m. kovo 7-8 d.<br />
Europos Komisija reiškia nuolatinę paramą naujos regioninės atominės elektrinės projektui Lietuvoje.<br />
„Suprantu, kad, kartu su tarpsisteminių jungčių projektais, plėtojamais pagal BEMIP planą, naujasis<br />
atominės elektrinės <strong>projektas</strong> yra žingsnis į pirmyn, siekiant ilgalaikių tikslų – visiškai integruoti Baltijos<br />
šalis į Europos vidaus energetikos rinką, jų energetikos sistemas sinchronizuojant su Europos<br />
Sąjungos elektros tinklu. Europos Komisija sveikintų Europos ir kitų šalių vyriausybių bei įmonių<br />
paramą šiam projektui įgyvendinti.“<br />
Europos Sąjungos už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario Günther Oettinger laiškas Lietuvos<br />
Respublikos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, Briuselis, 2010 m. gruodžio 22 d.<br />
6
Europos Komisija oficialiai pareiškė remianti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą ir strateginį investuotoją bei<br />
pasirinktą ABWR technologiją.<br />
„Kaip numatyta Branduolinės saugos direktyvoje, Europos Komisijos tikslas – nuolat stiprinti<br />
branduolinę saugą. Todėl už energetiką atsakingas generalinis direktorius pažymėjo, kad naujoms<br />
atominėms elektrinėms naudotina pati pažangiausia technologija. Kaip teigiama JAV energetikos<br />
departamento klasifikacijoje, HGNE ABWR technologija yra vienintelis šiuo metu veikiantis III+ kartos<br />
reaktorius, todėl ji laikytina viena pažangiausių branduolinių technologijų pasaulyje.“<br />
Laikinai einantis Energetikos generalinio direktorato direktoriaus pareigas Peter Faross; 2012 m. kovo 7 d.,<br />
Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas, Prienai, Lietuva<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra neatskiriama BEMIP (Baltic Energy Market Interconnection Plan) jungčių<br />
plano dalis. Šio plano pagrindinis tikslas yra sukurti vieningą ir veikiančią Baltijos šalių elektros<br />
energijos rinką, bei panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra susieta su kitų BEMIP regiono strateginių energetikos projektų plėtra (Lietuvos-<br />
Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Lietuvos-Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, Lietuvos vidinių<br />
perdavimo tinklų plėtra, skalūnų ir kitų iškastinių aplinką teršiančių kuro rūšių naudojimo elektros<br />
gamybai atsisakymas pastačius <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>).<br />
Atsižvelgiant į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto svarbą ir siekiant įgyvendinti BEMIP tikslus, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
vystymas yra nuolat vertinamas BEMIP ataskaitose ir aptariamas šio plano darbo grupės aukšto lygio<br />
susitikimuose.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą stipriai remia JAV ir Japonijos vyriausybės:<br />
- 2012 m. vasario 18-23 d. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko vizito Japonijoje metu<br />
Japonijos ministras pirmininkas Yoshihiko Noda išreiškė viltį, kad<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> bus<br />
sėkmingai įgyvendintas.<br />
- Japonijos ministras pirmininkas teigė suprantąs, jog naujos <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra labai<br />
reikšmingas regiono energetiniam saugumui ir akcentavo ypatingą svarbą aukštiems<br />
branduolinės energetikos saugos standartams.<br />
- Šio oficialaus vizito metu Japonijos ekonomikos ministras Yukio Edano užtikrino Lietuvos<br />
Respublikos ministrą pirmininką, kad Japonijos vyriausybė suteiks visą reikiamą paramą<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui, įskaitant ir Japonijos valstybės valdomų finansinių instrumentų<br />
panaudojimą.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto reikšmė elektros rinkoje<br />
• Būtina investuoti į savus naujus elektros energijos gamybos šaltinius tam, kad būtų patenkinta<br />
nuolat didėjanti elektros paklausa, kad būtų kuo pakeisti senstančias ir planuojamas uždaryti<br />
elektrines bei tam, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo importuojamos elektros energijos.<br />
• Palyginant su galimomis alternatyvomis, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra geriausias pasirinkimas elektros energijai<br />
gaminti:<br />
- Branduolinė energetika yra konkurencingas elektros gamybos šaltinis. Prognozuojama, kad<br />
<strong>AE</strong> gaminamos elektros energijos savikaina bus mažesnė palyginus su valstybės remiamais<br />
elektros energijos gamintojais.<br />
- Branduolinė energetika yra patikimas bazinės elektros energijos gamybos šaltinis;<br />
7
- <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> sumažins priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, sumažės<br />
išlaidos, dujų importui ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) išmokoms, kurios<br />
skiriamos patikimam vidinės elektros energijos gamybos palaikymui:<br />
2011 m. Lietuva elektros importui ir dujų importui elektrai gaminti iš viso išleido apie 0,5<br />
mlrd. EUR (1,7 mlrd. Lt). VIAP mokesčiai Lietuvos vartotojams papildomai kainuoja dar<br />
apie 100 mln. EUR kasmet.<br />
Lietuvos investicija į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> prilygsta tokiai sumai, kurią Lietuva išleidžia elektros<br />
energijos importui, gamtinių dujų, skirtų elektros gamybai importui, bei VIAP<br />
mokesčiams šalies energetiniam saugumui užtikrinti per 3,5 metų.<br />
- <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užtikrins alternatyvas šaliai turėti keletą kuro tiekimo šaltinių ir sumažins elektros<br />
energijos kainų svyravimus;<br />
- Padės pasiekti aplinkos apsaugos tikslų, nes branduolinė elektrinė beveik neišskiria CO 2 dujų;<br />
- Palengvins Lietuvos ir Baltijos šalių įsijungimą į vieningą Europos rinką ir sinchronizavimą su<br />
Kontinentinės Europos tinklais;<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto komercinis pagrindimas<br />
• Projektas yra komerciškai perspektyvus, tai skatina strateginį investuotoją bei regioninius<br />
partnerius investuoti į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Plėtojant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą bus panaudoti strateginio<br />
investuotojo bei regioninių partnerių finansiniai ištekliai:<br />
- Strateginis investuotojas „Hitachi“ investuos 20 proc. visų projektui reikalingų investicijų;<br />
- Pasirinkus „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“ atsirado galimybė gauti paskolas iš Japonijos ir JAV<br />
eksporto kredito agentūrų ilgesniems laikotarpiams nei jas suteikia komerciniai bankai. Tai<br />
gali padidinti Lietuvos investicijų grąžą;<br />
• Regioninių partnerių („Latvenergo“ ir „Eesti Energia“) investicijas remia šių energetikos įmonių<br />
akcininkai bei Latvijos ir Estijos vyriausybės.<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra ekonomiškai pagrįstas ir garantuoja priimtiną investicijų grąžos periodą -<br />
8-12 metų, paremtą tuo, kad komercinės bendrovės prisiima statybos išlaidų, savalaikio projekto<br />
įgyvendinimo ir elektros rinkos kainų (<strong>AE</strong> eksploatavimo laikotarpiu) riziką;<br />
- Remiantis viešai prieinama <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> analogiškų projektų su ABWR technologija ir 1350<br />
MW bendra galia informacija, bendros <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimo išlaidos,<br />
skaičiuojant 2010 m. pinigų verte, gali siekti nuo 16 mlrd. Lt iki 18 mlrd. Lt<br />
- Didžiąją dalį <strong>AE</strong> gamybos išlaidų sudaro priežiūros ir eksploatavimo bei kuro išlaidos.<br />
Remiantis EBPO (angl. OECD) gairėmis, yra pagrįsta daryti prielaidą, jog elektrinės su ABWR<br />
technologija priežiūros ir eksploatavimo išlaidos bus 3,8-5,9 lietuviškų ct/kWh, kuro išlaidos -<br />
2,1-3,1 lietuviškų ct/kWh, o kitos projekto bendrovės ir <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo išlaidos<br />
sieks apie 0,8-1,1 lietuviškų ct/kWh.<br />
Projekto plėtra laikantis tarptautinės praktikos ir ES reikalavimų<br />
• Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) dirba su valstybėmis narėmis ir<br />
daugeliu tarptautinių partnerių skatindama saugią atominės energetikos plėtrą. TATENA nustato<br />
esminius tarptautinius branduolinių įrenginių saugumo tikslus ir standartus. Šie standartai apima ir<br />
naujų atominių elektrinių statybos projektus.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra nuosekliai įgyvendinamas remiantis TATENA rekomendacijomis ir<br />
tarptautinių konvencijų reikalavimais. Nuoseklūs projekto įgyvendinimo žingsniai:<br />
8
- Atlikta projekto galimybių studija, 2006 m.<br />
- Seime priimtas politinis sprendimas statyti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, 2007 m.<br />
- Baigtas poveikio aplinkai vertinimas, 2009 m.<br />
- Įvertintos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelės atsižvelgiant į TATENA reikalavimus, 2010 m.<br />
- Baigta projekto parengiamųjų darbų programa, 2007-2011 m.<br />
- Priimta 12 teisės aktų ar jų pakeitimų. Tokiu būdu užtikrintas procesų skaidrumas ir<br />
reguliuojančių institucijų pritarimas projekto įgyvendinimui bei suteikta daugiau galios<br />
branduolinės saugos reguliuojančiai institucijai Lietuvoje - VATESI.<br />
- Vyriausybė parengė arba jau patvirtino 70 antrinių teisės aktų.<br />
- „Hitachi Ltd.“, pasirinkta <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginiu investuotoju, 2011 m.<br />
- Vykdant įsipareigojimus pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį, 2011 m. spalio mėn. Europos<br />
Komisijai oficialiai pranešta apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto komanda įgyvendino daugybę tarptautiniu mastu pripažintų projekto plėtros<br />
darbų. Tai suteikia <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui vieno iš labiausiai pažengusių strateginės reikšmės<br />
branduolinės energetikos projektų Europoje statusą.<br />
9
2006<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto plėtra ir įgyvendinimas<br />
1 Etapas – parengiamieji darbai 2 Etapas - projektavimas<br />
3 Etapas - statyba<br />
2020-2022 komercinė eksploatacija<br />
Leidimas komerciniai veiklai<br />
Galutinė saugos analizės ataskaita<br />
• Klojinių įrengimas<br />
• Gelžbetonio konstrukcijų armavimas<br />
• Betonavimo darbai<br />
• Plieno konstrukcijų įrengimas<br />
• Kiti statybos darbai<br />
• Suderintas ir patvirtintas <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong><br />
• Projekto ekspertizės išvados<br />
• Techninio projekto suderinimo dokumentas<br />
Leidimas <strong>AE</strong> statybvietės parengiamiesiems darbams<br />
ir statiniams reikalingiems <strong>AE</strong> statybos procesui<br />
Kiti leidimai ir licencijos<br />
Įrangos projektavimas ir užsakymas<br />
Statybos leidimas<br />
Licencija statyti ir eksploatuoti <strong>AE</strong><br />
Prelim. saugos analizės atasak. ruošimas ir tvirtinimas<br />
<strong>AE</strong> statybos darbai<br />
<strong>AE</strong> <strong>projektas</strong>, projekto ekspertizė, tvirtinimas • Esamų komunikacijų ir konstrukcijų / pamatų<br />
perkėlimas / išardymas/ pašalinimas<br />
• Žemės darbai<br />
<strong>AE</strong> statybvietės parengiamieji darbai ir statinių reikalingų<br />
<strong>AE</strong> statybos procesui statyba<br />
Įstatymų pakeitimų priėmimas<br />
Koncesijos ir projekto susitarimai – projekto<br />
bendrovės formavimas<br />
Atliekų tvarkymas ir elektrinės uždarymas<br />
<strong>AE</strong> techninės specifikacijos parengimas ir<br />
patvirtinimas<br />
• Laikinų konstrukcijų ir statinių statyba /<br />
įrengimas (gamybos, sandėliavimo ir kt.<br />
tikslams)<br />
• Statybai būtinų sausų sąlygų užtikrinimas (hidro<br />
konstrukcijos ir įrenginiai)<br />
• Koncesijos sutarties sąlygų pasirašymas<br />
• Preliminarios akcininkų sutarties pasirašymas<br />
• Projekto bendrovė įsteigimas<br />
• Koncesijos sutarties pasirašymas<br />
• Rangos sutarties pasirašymas<br />
• Akcininkų sutarties pasirašymas<br />
<strong>AE</strong> paleidimo programos įgyvendinimas<br />
• Sistemų paleidimas ir bandymai<br />
• Leidimas transportuoti kurą į elektrinę<br />
• Leidimas pirmą kartą įjungti reaktorių (pirminis<br />
kritinis lygis)<br />
• Preliminari saugos analizės ataskaita<br />
• <strong>AE</strong> techninis <strong>projektas</strong> ir jo ekspertizė<br />
• Branduolinių medžiagų atskaitomybės ir kontrolės koncepcija<br />
• Preliminarus elektrinės eksploatavimo nutraukimo <strong>planas</strong><br />
• Preliminarus pasiruošimo avarinėms situacijoms <strong>planas</strong><br />
• Išteklių plėtros programa<br />
• Statybos techninės dokumentacijos, taisyklių ir standartų sąrašas<br />
• Pareiškėjo aprašas<br />
• Fizinės saugos paslaugų teikėjo patikimumo sertifikatas/leidimas<br />
• Vadybos sistemos įdiegimas/aprašymas<br />
• Saugos kultūros priemonių aprašas<br />
• Tiekėjų audito ataskaita<br />
• Pareiškėjo (statybos metu) aprašas<br />
• PCO (projekto bendrovės) perėjimo į eksploatacinę įmonę aprašas<br />
• Konfigūracijos kontrolės procedūra<br />
• Procedūros, atsižvelgiančios į eksploatacijos patirtį<br />
Parengiamieji darbai<br />
Strateginio investuotojo pasirinkimas/investuotojų grupės nustatymas<br />
Teisinės reformos įgyvendinimas<br />
<strong>AE</strong> statybos aikštelių įvertinimas pagal TATENA<br />
reikalavimus<br />
Poveikio aplinkai vertinimas<br />
Priimtas naujos <strong>AE</strong> įstatymas<br />
Sprendimas statyti <strong>AE</strong><br />
Turtinio įnašo analizė ir įvertinimas<br />
Transportavimo studija<br />
Teritorijų planavimas<br />
Hitachi-GE ABWR technologijos pasirinkimas<br />
• Lietuvos, Latvijos, Estijos komunikatas<br />
• Dvišalis Lietuvos-Lenkijos komunikatas<br />
• Žmonių sukelti išoriniai pavojai<br />
• Meteorologiniai ir užtvindymo pavojai<br />
• Radioaktyvių medžiagų sklaidos ir<br />
gyventojų pasiskirstymo įvertinimas<br />
• Geotechninės, geologinės ir seisminės<br />
sąlygos<br />
• Statybvietės charakteristikos, turinčios<br />
įtakos pasiruošimui avarinėms<br />
situacijoms<br />
• Galutinio šilumos sugėriklio<br />
charakteristikos<br />
• Statybvietės charakteristikos, turinčios<br />
įtakos fizinei saugai<br />
• Statybviečių aplinkosauginis auditas<br />
• Ignalinos <strong>AE</strong> infrastruktūros perėmimas<br />
• Radioaktyvių atliekų tvarkymo strategijos paruošimas<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> prijungimo prie elektros perdavimo tinklų<br />
studija<br />
• Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balanso<br />
matavimai<br />
• Verslo modelis ir finansavimo <strong>planas</strong><br />
• Tiekimo grandinės studija<br />
• Specialus komunikacijos <strong>planas</strong><br />
• Kelių saugos auditas<br />
Užbaigta<br />
Vykdoma<br />
Kiti etapai<br />
Projekto tikslingumo studija<br />
1 diagrama. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto plėtra<br />
10
• Pasirinkus „Hitachi“ ir susitarus dėl koncesijos sutarties sąlygų, pavyko iš esmės sutarti dėl<br />
„Hitachi“ investicijų pritraukimo ir technologijos tiekimo:<br />
- „Hitachi-GE“ ABWR yra vienintelis III+ kartos branduolinis reaktorius, turintis sėkmingą<br />
ilgalaikę eksploatavimo istoriją ir ypač aukštą saugos lygį; „Hitachi“ turi branduolinės<br />
energetikos projektų plėtros patirties nuo 1970 m. Visa sukaupta patirtis daro ABWR<br />
technologiją patikima ir leidžia <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto dalyviams būti tikriems, kad projekto<br />
įgyvendinimo išlaidos nebus viršytos bei <strong>projektas</strong> bus įgyvendintas laiku.<br />
2 diagrama. „Hitachi“ patirtis atominių elektrinių statybose<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> – patrauklus investicijoms <strong>verslo</strong> modelis<br />
• Lietuvos investicijos į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra pagrįstos patraukliomis komercinėmis sąlygomis, numatant<br />
8 –12 proc. finansinę grąžą, atskaičius mokesčius bei atsižvelgiant į privataus sektoriaus grąžos<br />
reikalavimus.<br />
• Planuojama kad Lietuvos nacionaliniam investuotojui, UAB <strong>Visagino</strong> Atominei Elektrinei, reikės<br />
finansuoti apie 6 mlrd. Lt kapitalinių investicijų projekto vystymui (šių dienų kainomis).<br />
• V<strong>AE</strong> galėtų pasiskolinti apie 45–60 proc. visos reikiamos sumos. Šioms paskoloms turėtų būti<br />
suteikiama Lietuvos valstybės garantija. Tačiau jų dydis bus toks, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiklos pinigų<br />
srautai visiškai užtikrintų savalaikį paskolų aptarnavimą be poreikio pasinaudoti suteikta valstybės<br />
garantija.<br />
- Galutinės kredito eksporto bankų finansavimo sąlygos bus sutartos kitame projekto plėtros<br />
etape.<br />
- Palankios ilgalaikio skolinimosi sąlygos iš Japonijos ir JAV eksporto kredito bankų, kurias<br />
sąlygoja „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“ dalyvavimas projekte, gali teigiamai paveikti Lietuvos<br />
investicijų grąžą.<br />
• Likusi dalis būtų finansuojama V<strong>AE</strong> prieinamais nuosavo kapitalo šaltiniais:<br />
11
- Vidiniai V<strong>AE</strong> finansiniai ištekliai, tai visų pirma valdomų bendrovių generuojami pinigų srautai,<br />
t.y. AB LEST, AB Lietuvos Energijair LitgridAB;<br />
- Pajamos numatomos įvykdžius privalomą pagal ES direktyvas Litgrid AB atskyrimą nuo V<strong>AE</strong> –<br />
akcijų paketo perleidimo kitam valstybės valdomam operatoriui;<br />
- Finansavimas taip pat būtų pritraukiamas optimizuojant esamą viešąjį interesą atitinkančių<br />
paslaugų tarifo vidinę struktūrą.<br />
• Lietuvos turtinis įnašas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> taip pat yra investicija į projektą. Lietuvos turtinio įnašo vertė,<br />
ne mažesnė kaip 50 mln. EUR (173 mln. Lt) yra sutarta vienoje iš Koncesijos sutarties sąlygų.<br />
• Siekiant geriau atsižvelgti į projekto plėtros procesą, Lietuvos investavimo sprendimo priėmimas,<br />
taip pat ir kitų investuotojų sprendimo priėmimo procesai yra suskirstyti į atskirus etapus. Kitas<br />
projekto plėtros etapas, apimantis projektavimo ir aikštelės paruošimo darbus, bus finansuojamas<br />
naudojant tik V<strong>AE</strong> grupės vidinius išteklius.<br />
• Būsima finansinė grąža iš <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> investicijų į projektą gali būti pasidalinta su visuomene.<br />
Tam tikras mechanizmas leidžia dalyvauti visuomenei bei kitiems investuotojams, pasiūlius jiems<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> obligacijų (monetizacijos modelis), arba grąžinant permoką į vartotojų el. sąskaitas po<br />
to, kai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pradės veikti.<br />
Investavimo aplinka, kurią Lietuvos Vyriausybė nustato Koncesijos sutartimi,<br />
yra būtina pritraukiant tokio masto investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
• Nauja atominė elektrinė bus eksploatuojama Lietuvoje. Tai Lietuvai suteikia daug ekonominių<br />
paskatų, bet tuo pačiu reikalauja ir įsipareigojimų.<br />
• Būdama projekto plėtros šalimi, Lietuva turi daug būdų apsaugoti savo nacionalinius interesus.<br />
• Remiantis rinkos tyrimais, visuomenės parama branduolinei energetikai niekada nebuvo mažesnė<br />
negu 51 proc.<br />
• Koncesijos sutartis apima <strong>AE</strong> eksploatuosiančios šalies pagrindinį susitarimą, kuriuo sudaromos<br />
tinkamos sąlygos galimoms tiesioginėms užsienio partnerių investicijoms į projektą.<br />
• Įsipareigojimai, kurie tenka Lietuvos Respublikai pagal Koncesijos sutartį, yra gerai subalansuoti<br />
įvertinant pritraukiamas investicijas.<br />
• Įsipareigojimai apima investuotojų interesų apsaugą, jei būtų padaryti esminiai teisinės aplinkos<br />
pakeitimai, (pvz., paskelbta branduolinio moratoriumo deklaracija), bet jokiu būdu <strong>AE</strong><br />
eksploatuosiančiai šaliai neperkelia rizikos, susijusios su rinkos kainomis ar statyba, ir neverčia<br />
subsidijuoti projekto. Dėl šių sąlygų reikalingi Lietuvos Respublikos įsipareigojimai yra labiau<br />
naudingi Lietuvos Respublikos galutiniams vartotojams ir mažiau rizikingi už dabartinius Didžiosios<br />
Britanijos, Prancūzijos, Čekijos ir kitų ES šalių analogiškus įsipareigojimus.<br />
• Palankios reguliavimo ir investicinės aplinkos, kurią numato Lietuvos Respublikos Vyriausybė<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui, sukūrimas bus pagrindinė priemonė, kuri nulems potencialių projekto<br />
partnerių investicijų dydį.<br />
• Branduolinių įrengimų išmontavimo ir panaudoto kuro sutvarkymo darbų finansavimui užtikrinti bus<br />
įsteigtas specialus fondas. Fondo lėšos bus kaupiamos iš elektrinės veiklos pinigų srautų per visą<br />
12
elektrinės veiklos laikotarpį. Šis fondas iki minimumo sumažins Lietuvos Respublikos riziką, kad<br />
elektrinės uždarymo darbams finansuoti reikės Lietuvos pagalbos.<br />
Projekto laiko grafikas<br />
Projekto plėtros istorinis ir teisinis pagrindas<br />
Dėl teigiamo <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto vertinimo visuomenėje šiuo metu yra susiklosčiusi palanki aplinka,<br />
leidžianti sukurti pagrįstą komercinę ir administravimo sistemą, užtikrinsiančią <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
sėkmę. Tokiu būdu <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> taptų vienu pagrindinių Lietuvos energetikos strategijoje,<br />
bei vienu iš labiausiai išplėtotų branduolinės energetikos projektų visoje Europoje. Politinė parama<br />
projektui buvo aiškiai išreikšta projektą nuolat remiant Lietuvos Respublikos Prezidentams, Seimo ir<br />
Vyriausybės nariams, jiems priimant palankius sprendimus nuo 2002 m.<br />
13
1 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> politinių sprendimų chronologija<br />
Politinių ir teisėkūros darbų eiga<br />
2006 m. kovo mėn.<br />
Trijų Baltijos šalių energetikos<br />
bendrovių – AB „Lietuvos<br />
energija“, „AS Latvenergo“ ir<br />
„Eesti Energia AS“ – atstovai<br />
pasirašė bendrą komunikatą dėl<br />
naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
galimybių studijos parengimo.<br />
2002 m. spalio mėn.<br />
Patvirtinta nacionalinė energetikos<br />
strategija, numatanti Lietuvos<br />
energetikos sektoriaus plėtros<br />
tęstinumą pagrįstą saugios<br />
branduolinės energetikos plėtra.<br />
2006 m. gruodžio mėn.<br />
Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai<br />
pirmininkai pasirašė bendrą komunikatą,<br />
kuriuo pripažįstama elektros jungties tarp<br />
Lietuvos ir Lenkijos svarba bei skatinama<br />
pradėti konsultuotis su ekspertais dėl<br />
naujos <strong>AE</strong> Lietuvoje projekto.<br />
2007 m. sausio mėn.<br />
Seimas patvirtino<br />
Nacionalinę energetikos<br />
strategiją.<br />
2010 m. gruodžio<br />
mėn.<br />
Estijos, Latvijos,<br />
Lietuvos ir Lenkijos<br />
atstovai susitiko su<br />
Europos Komisijos<br />
atstovais Briuselyje<br />
aptarti nuo 2010 m.<br />
gegužės mėn.<br />
susitikimo padarytą<br />
pažangą<br />
integruojant Baltijos<br />
šalių elektros<br />
energijos rinką į ES<br />
energijos rinką bei<br />
naujos atominės<br />
elektrinės Lietuvoje<br />
projekto eigą.<br />
2011 lapkričio mėn.<br />
Baltijos šalių ministrai<br />
pirmininkai pasveikino<br />
atrinkus strateginį<br />
investuotoją ir<br />
teigiamai įvertino<br />
naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
plėtrą ir progresą.<br />
2011 gruodžio<br />
mėn.<br />
Jungtinių Amerikos<br />
Valstijų sekretorė<br />
Hillari Clinton<br />
lankėsi Lietuvoje ir<br />
pareiškė, kad JAV<br />
teikia tvirtą paramą<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projektui.<br />
2008 m. vasario mėn.<br />
Seimas priėmė Atominės<br />
elektrinės įstatymo pakeitimus.<br />
2010 m. rugsėjo<br />
mėn.<br />
Įkurta aukščiausio<br />
lygio branduolinės<br />
energijos<br />
generacijos darbo<br />
grupė BEMIP plano<br />
apimtyje.<br />
2010 m. rugsėjo mėn.<br />
Baltijos šalių ministrai<br />
pirmininkai kartu<br />
pripažino <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projekto svarbą ir sutarė<br />
bendradarbiauti šiame<br />
projekte,<br />
2011 spalio mėn.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong><br />
oficialiai pristatytas<br />
Europos Komisijai<br />
pagal Europos<br />
atominės energijos<br />
bendrijos (EURATOM)<br />
41 straipsnį.<br />
2012 m. vasario mėn.<br />
Lietuvos ministro<br />
pirmininko susitikimas su<br />
Japonijos ministru<br />
pirmininku Yoshihiko<br />
Noda, kurio metu<br />
Yoshihiko Noda išreiškė<br />
paramą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projektui<br />
2005 m. rugsėjo mėn.<br />
Valdančiosios daugumos<br />
patvirtinta „Rezoliucija dėl<br />
branduolinės energetikos<br />
tęstinumo ir Nacionalinės<br />
energetikos strategijos<br />
atnaujinimo“<br />
2006 m. vasario mėn.<br />
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai<br />
pasirašė deklaraciją dėl energijos tiekimo<br />
saugumo Baltijos šalyse ir bendros Europos<br />
energetikos politikos bei komunikatą inter alia dėl<br />
Baltijos šalių energetikos strategijos ir iniciatyvos<br />
statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje.<br />
2006 m. spalio mėn.<br />
Trijų Baltijos šalių energetikos<br />
kompanijų užsakymu<br />
parengta <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
Galimybių studija,<br />
2007 m. liepos mėn.<br />
Įsigaliojo Atominės<br />
elektrinės įstatymas.<br />
2009 m. birželio<br />
mėn.<br />
8 Baltijos jūros<br />
regiono valstybės<br />
kartu su Europos<br />
Komisija pasirašė<br />
komunikatą dėl<br />
Baltijos elektros<br />
rinkos sujungimo<br />
plano (BEMIP).<br />
2009 m. balandžio mėn.<br />
Vyriausybė priėmė rezoliuciją<br />
Nr. 300, kuria patvirtino<br />
naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projekto plėtojimo ir<br />
įgyvendinimo planą.<br />
2009 m. balandžio mėn.<br />
Trijų Baltijos šalių ministrai<br />
pirmininkai bendrai sutarė dėl<br />
tiekimo saugumo problemų<br />
uždarius Ignalinos <strong>AE</strong> ir dėl<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto svarbos,<br />
2010 m. gegužės mėn.<br />
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos<br />
ūkio bei energetikos ministrai,<br />
dalyvaujant ES energetikos komisarui<br />
G. Oettinger, pasirašė komunikatą dėl<br />
Baltijos šalių elektros energijos rinkos<br />
integravimo į ES elektros energijos rinką<br />
ir naujosios <strong>AE</strong> statybos Lietuvoje.<br />
2011 liepos mėn.<br />
Hitachi Ltd. ir<br />
Hitachi-GE<br />
Nuclear Energy<br />
Ltd. buvo atrinkti<br />
kaip strateginis<br />
projekto<br />
investuotojas į<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
2011 birželio mėn.<br />
Seimas priėmė<br />
branduolinės<br />
energetikos sritį<br />
reglamentuojančių<br />
įstatymų pakeitimų<br />
paketą, kurį sudarė<br />
12 įstatymų.<br />
2012 m. kovo 7-8 d.<br />
Neoficialus Baltijos šalių ministrų<br />
pirmininkų susitikimas, kuriame išreikšta<br />
parama <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte<br />
dalyvaujančioms energetikos bendrovėms<br />
ir paskatinta laiku užbaigti derybas.<br />
Baltijos šalių ministrai pirmininkai<br />
patvirtino <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> svarbą regiono<br />
energetiniam saugumui<br />
2002 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012<br />
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)<br />
Statybos aikštelių vertinimo ataskaita<br />
Teritorinis planavimas<br />
V<strong>AE</strong> transportavimo studija<br />
Projekto plėtros veikla<br />
Esminiai principai dėl veiklos<br />
nutraukimo ir elektrinės uždarymo<br />
bei radioaktyvių atliekų tvarkymo<br />
Įvairių kuro rūšių panaudojimo scenarijų Lietuvos energetikos<br />
sektoriuje įvertinimas<br />
Hidrologinio ir šiluminio balanso<br />
matavimai Drūkšių ežere<br />
„Rothschild“ finansinė analizė<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> radioaktyviųjų atliekų<br />
valdymo strategija<br />
Kuro strategijos ataskaita<br />
Fichtner techninė analizė<br />
NERA ekonominis rinkos tyrimas<br />
Aplinkosaugos vertinimo ataskaita<br />
„Deloitte“ tiekimo grandinės tyrimas<br />
„E & Y“ makroekonominės<br />
naudos tyrimas<br />
Teisinės ir reguliavimo aplinkos<br />
aprašymas<br />
„Exelon“ pasirinkimas<br />
“Bendrosios nuosavybės” modelio įvertinimas<br />
Draudimo konsultantų pasirinkimas<br />
14
Tolimesni žingsniai<br />
Šis <strong>verslo</strong> <strong>planas</strong> ir įsipareigojimai pagal projekto sutartis turi būti suprantami tolesnių svarbių<br />
sprendimų Lietuvos Respublikai ir investuotojams, kontekste. Tolesni sprendimai susiję su nauju<br />
projekto parengiamuoju etapu, numatytu pagal inžinerinių darbų, pirkimo ir statybos (EPC) sutartį.<br />
2 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> laiko grafikas iki galutinio investavimo sprendimo<br />
Pirminė<br />
akcininkų<br />
sutartis<br />
2012 m. gegužė<br />
Koncesijos sutarties<br />
galutinis terminas<br />
2012 m. birželio 28 d.<br />
Tarpinis GIS<br />
GIS<br />
Iki koncesijos<br />
Pirmasis etapas<br />
Antrasis etapas<br />
GPPD<br />
2012 m. kovo<br />
30 d.<br />
2012 m.<br />
gegužė<br />
Ne vėliau nei 2012<br />
m. birželio 28 d.<br />
Ribotas<br />
pranešimas pradėti<br />
darbus (RPPD) 1<br />
Ribotas<br />
pranešimas pradėti<br />
darbus (RPPD) 2<br />
Galutinis<br />
investavimo<br />
sprendimas (GIS)*<br />
Vyriausybės<br />
pritarimas<br />
koncesijai<br />
Seimo<br />
sprendimas<br />
dėl koncesijos<br />
Derybos dėl<br />
koncesijos<br />
Derybos<br />
Derybos<br />
Derybos<br />
• PB įsteigimas<br />
• Parafuota KS ir<br />
pasirašytas KS<br />
lydraštis<br />
• Seimas patvirtina KS<br />
• Įsigalioja Seimo priimti įstatymai<br />
• Pasirašoma KS<br />
• Pasirašomos generalinės rangos<br />
(EPC) ir akcininkų sutartys<br />
Koncesijos sutarties sudarymo svarba<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus pastatyta ir eksploatuojama Lietuvoje. Lietuvos Vyriausybė vykdo viešo pirkimo<br />
konkurso procedūrą nuo 2009 metų gruodžio 10 d., ir siekia, kad būtų pasirinktas naujos atominės<br />
elektrinės projekto bendrovės strateginis investuotojas. Pasirašius Koncesijos sutartį iki 2012 m.<br />
birželio 28 d., oficialiai pasibaigs ES paskelbto pirkimo procesas, projekto bendrovei bus suteikta<br />
galimybė pasirašyti inžinerinių darbų, pirkimo ir statybos (EPC) sutartį su „Hitachi-GE“, o<br />
investuotojams bus suteikta galimybė ir teisinis pagrindas ateityje priimti investavimo sprendimus.<br />
Lietuvos Respublikos institucijoms reikės priimti įsipareigojimą, kad ateityje atsiradus esminiams<br />
teisinės bazės pakeitimams, pavyzdžiui, paskelbus branduolinį moratoriumą, investuotojams būtų<br />
išmokėta kompensacija (tai yra būtina tokių tarptautinių susitarimų sąlyga).<br />
Seimo balsavimas dėl Koncesijos sutarties suteikia Seimui galimybę išsaugoti tolimesnį projekto<br />
vystymą ir leisti investuotojams priimti investicinius sprendimus arba nutraukti projekto įgyvendinimą.<br />
Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas patvirtinti Koncesijos sutartį paskatins ne tik Lietuvos, bet ir<br />
viso regiono ekonominį augimą.<br />
15
I DALIS: Strateginis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrįstumas<br />
16
1. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginis pagrįstumas<br />
1.1 Vyriausybės politikos tikslai ir energetikos strategija – Lietuvos energetinio<br />
saugumo ir nepriklausomybės stiprinimas<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> prisideda prie svarbiausių LR politikos tikslų įgyvendinimo.<br />
Vienas pagrindinių LR Vyriausybės tikslų, nustatytų Nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose<br />
teisės aktuose, yra įgyvendinti energetikos politiką, užtikrinančią patikimą elektros energijos tiekimą<br />
galutiniams vartotojams ir ilgalaikį energetinį saugumą. Šis tikslas nustatytas Nacionalinėje<br />
energetikos strategijoje.<br />
http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/strateginis_planavimas_ir_ES/<br />
(Energetikos ministerija)<br />
Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad šiems Vyriausybės tikslams pasiekti reikia turėti<br />
ne tik paklausą atitinkančių, bet ir patikimų tiekimo šaltinių, kurie leistų išvengti tiekimo sutrikimų. Nuo<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> iniciatyvos neatsiejami ir kiti Lietuvos valstybės politikos tikslai, įskaitant aplinkos<br />
apsaugą ir ūkio augimo skatinimą.<br />
Energetinio tiekimo saugumas ir energijos šaltinių diversifikacija<br />
Siekdamos pasirengti rinkos sinchronizacijai ir naujam vaidmeniui išsiplėtusioje Europos energetikos<br />
rinkoje, Baltijos šalys didelį strateginį dėmesį skyrė regiono energetinio tiekimo saugumui stiprinti,<br />
priklausomybei nuo importuojamos elektros energijos ir energijos gamybos naudojant importuojamą<br />
kurą (pvz., dujas) mažinti. Vienas iš susijusių uždavinių yra papildomų energijos gamybos pajėgumų,<br />
kurie iš dalies pakeistų senstančius įrenginius, plėtra.<br />
Šis poreikis tapo dar aktualesnis, kai 2009 m. pabaigoje buvo sustabdytas antrasis I<strong>AE</strong> 1 500 MW<br />
galios reaktorius (pagal Lietuvos narystės Europos Sąjungos sąlygas), kuris buvo pagrindinis bazinės<br />
apkrovos elektros energijos gamybos šaltinis regione. Reaktoriaus sustabdymas labai sumažino<br />
įrengtuosius elektros energijos gamybos pajėgumus Baltijos elektros energijos rinkoje, padidino<br />
priklausomybę nuo ne tokių efektyvių ir senesnių vietinių elektrinių, taip pat nuo importo. 2009-aisiais<br />
uždariusi I<strong>AE</strong>, Lietuva iš elektros energijos eksportuotojos tapo šalimi, importuojančia elektros<br />
energiją. Elektros energijos pasiūla vidaus rinkoje ypač sumažėjo, todėl daugiau nei pusė šalyje<br />
suvartojamos elektros energijos importuojama iš gretimų valstybių, visų pirma iš Rusijos. Be to, šalis<br />
yra priklausoma nuo elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro, kurio dauguma importuojama iš<br />
vienintelio šaltinio.<br />
Šiandien Lietuva importuoja apie 70 proc. elektros energijos, o energijos į Lietuvą maršrutas driekiasi<br />
kelis tūkstančius kilometrų ir kerta daugybę objektų – įtampos ir srovės transformatorių, skirtingos<br />
įtampos linijų, skirstyklų, automatizavimo ir eksploatavimo sistemų. Jei sutrinka bent vieno objekto<br />
veikimas, iškyla elektros energijos tiekimo į Lietuvą sutrikimų pavojus. Elektros energijos gamyba<br />
šalies viduje ir vietos elektrinėse patenkintų šalies vartojimo poreikius ir užtikrintų patikimesnį<br />
energijos perdavimą vartotojams. Tad V<strong>AE</strong> užtikrintų nepriklausomą sistemos funkcionavimą ir labiau<br />
patikimą jos veikimą.<br />
Dabartinė elektros energijos sistemos situacija Lietuvoje:<br />
• 74 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos importuojama iš trečiųjų šalių arba<br />
pagaminama šalyje, naudojant iš trečiųjų šalių importuotą kurą.<br />
• Lietuva yra didžiausia elektros energijos importuotoja Europos Sąjungoje. Ji užsienyje perka 2–3<br />
kartus daugiau elektros energijos nei kitos importuojančios šalys. 2010 m. importuota elektra<br />
Lietuvoje sudarė 62 proc. bendrojo elektros energijos vartojimo, o 2011 m. – apie 65 proc.<br />
Nepaisant to, likvidumas Baltijos šalių rinkoje palaikomas dėl importo ir eksporto bei pakankamų<br />
tarpsisteminių pralaidumų dydžio.<br />
• Lietuvos šiluminės elektrinės nepajėgios konkuruoti rinkoje. Net ir 9-asis Lietuvos elektrinės<br />
blokas, kuris bus pradėtas eksploatuoti 2012 m. rugsėjį, negalės konkuruoti, esant dabartinėmis<br />
dujų rinkos kainomis, kaip rodo bloko pagamintos elektros energijos kainos ir importuojamos<br />
elektros energijos kainos palyginimas. Todėl Lietuvos pagrindinių elektros energijos gamintojų<br />
17
veikla subsidijuojama VIAP, o elektros energijos gamybos rinkos kainas lemia importuojama<br />
elektros energija.<br />
Žemiau pateiktoje diagramoje parodytas elektros energijos balansas Lietuvoje, diagramos duomenys<br />
rodo Lietuvos priklausomybę nuo importo, visų pirma nuo vienintelio dominuojančio tiekimo šaltinio.<br />
3 diagrama. Elektros energijos balansas Lietuvoje 2010–2011 m.<br />
Šaltinis: Energetikos ministerija, NES<br />
Liberalizavus rinkos kainas, toks gamybos pajėgumų trūkumas turėtų didinti kainas ir skatinti naujų<br />
gamybos pajėgumų atsiradimą. Mažai tikėtina, kad be politinio palaikymo rinkoje atsirastų<br />
branduolinės energetikos objektų (dėl įėjimo į rinką kliūčių).<br />
Branduolinės energetikos srityje egzistuoja natūralios investicijų kliūtys, įskaitant šias:<br />
• turi būti sukurta speciali branduolinės energetikos teisinė sistema (priimti veiklą branduolinės<br />
energetikos srityje reglamentuojantys įstatymai ir ratifikuotos atsakomybės už branduolinę žalą<br />
konvencijos);<br />
• turi veikti nepriklausoma branduolinės energetikos reguliavimo institucija;<br />
• atsižvelgiant į tai, kad investuotojai gali tikėtis investicijų grąžos ne anksčiau kaip po 7–10 metų,<br />
būtina stabili investicinė aplinka.<br />
Siekdama sumažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio šaltinio, LR Vyriausybė parengė elektros<br />
energijos šaltinių įvairovės didinimo priemones. Šiose priemonėse numatyta, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
užtikrins energijos šaltinių įvairovę ir energijos tiekimo patikimumą. Branduolinė energija su energija,<br />
gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, užtikrintų optimalią energijos pasiūlos struktūrą po 2020 m.<br />
18
4 diagrama. Tikslinė Lietuvos energijos šaltinių struktūra 2020 m.<br />
Šaltinis: Energetikos ministerija, NES<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> didins tiekimo saugumą ir užtikrins didesnę energijos šaltinių Lietuvoje ir regione<br />
įvairovę, todėl regiono šalys bus mažiau priklausomos nuo elektros energijos, pagamintos naudojant<br />
importuotą iškastinį kurą.<br />
19
5 diagrama. Lietuvos energijos šaltinių įvairovės plėtra<br />
Šaltinis: Energetikos ministerija, NES<br />
Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos energijos šaltiniai daugiausia papildo vienas kitą, net ir bendras<br />
energijos šaltinių derinys yra gerokai per mažas poreikiui užtikrinti lyginant su kitomis ES valstybėmis<br />
narėmis (žr. 6 diagramą).<br />
6 diagrama. ES valstybių elektros energijos importo/eksporto palyginimas su elektros<br />
energijos suvartojimu (2010)<br />
Šaltinis: Eurostatas<br />
20
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra pagrindinis konkurencingos elektros energijos gamybos šalyje išvystymo iki 2020 m.<br />
strateginis <strong>projektas</strong>. Apibendrinant galima pasakyti, kad šis regioninis <strong>projektas</strong> įgyvendinamas dėl:<br />
• prognozuojamo elektros energijos vartojimo Baltijos šalyse ir Lietuvoje augimo;<br />
• Baltijos šalių strateginio tikslo įsilieti į žemyninės Europos dalies ENTSO-E tinklą;<br />
• priklausomybės nuo iškastinio kuro, taip pat priklausomybės nuo kylančių iškastinio kuro,<br />
naudojamo elektros energijai gaminti, kainų.<br />
Norėdamos patenkinti savo energetinius poreikius be naujos atominės elektrinės, Lietuva, Estija ir<br />
Latvija turės pirkti elektros energijos iš užsienio (daugiausia iš Rusijos) per jungtis su UPS / IPS tinklu.<br />
Taip pat turės naudotis alternatyvių šalies jėgainių, daugiausia deginančių iškastinį kurą ir iš kitų šalių<br />
importuotas dujas arba naftą, pagaminta elektros energija.<br />
Dėl to Lietuvos ir viso regiono energijos tiekimo saugumui iškiltų dvi pagrindinės grėsmės: i)<br />
priklausomybės nuo importuojamos elektros pasiūlos ir kainos, ii) priklausomybės nuo importuojamo<br />
iškastinio kuro, kurio reikia energijai gaminti šalies elektrinėse (daugiausia naftos ir dujų). Dėl šių<br />
grėsmių gali padidėti tiekimo sutrikimų tikimybė. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba yra svarbi ir perspektyvi<br />
alternatyva, leisianti didinti Lietuvos kuro šaltinių įvairovę ir mažinti šalies priklausomybę nuo vienos<br />
kuro rūšies ar vieno kuro šaltinio.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> mažina priklausomybę nuo importuojamos elektros<br />
Elektros energijos importo sutrikimus geriausia mažinti taikant dvi priemones: mažinant<br />
priklausomybę nuo vieno konkretaus importo šaltinio ir skatinant regione nuosavų gamybos šaltinių<br />
plėtrą.<br />
Jeigu šalyje nėra jėgainių, energiją gaminančių ne iš iškastinio kuro, didėja priklausomybė nuo<br />
importuojamos elektros ir dujų, o tai kelia grėsmę saugiam energijos tiekimui. Lietuvą elektros<br />
energija pasiekia nukeliavusi kelis tūkstančius kilometrų ir kirtusi ne vieną objektą. Jei sutriktų bent<br />
vieno jų veikimas, kiltų pavojus Lietuvai ar net visai elektros energijos sistemai, nes nutrūktų elektros<br />
energijos tiekimas visam regionui. JAV patirtis rodo, kad toks nelaimingas atsitikimas Lietuvai galėtų<br />
padarytų 500–800 mln. Lt (145–232 mln. EUR) dydžio žalos.<br />
Jei <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> nebūtų pastatyta, taip pat padidėtų priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos ir<br />
elektros energijos importo iš IPS / UPS elektros sistemos, o tai reikštų didesnes ir mažiau stabilias<br />
elektros energijos kainas. Nors, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva turės alternatyvių dujų<br />
tiekimo šaltinių, visada išliks netikėto tiekimo iš Rusijos sutrikimo rizika. Tokią padėtį puikiai iliustruoja<br />
sutrikęs dujų tiekimas į Ukrainą bei Europą 2006 ir 2009 m. žiemą. Ukrainos patirtis rodo, kad<br />
dešimčiai dienų nutrauktas dujų tiekimas per 2016 m. pirmą ketvirtį Lietuvai padarytų maždaug 1 mlrd.<br />
Lt (290 mln. EUR) žalos.<br />
21
€mlrd. € (realiomis 2010 kainomis)<br />
7 diagrama. Lietuvos išlaidos importuojamai elektros energijai ir dujoms<br />
20<br />
Ignalinos uždarymas<br />
69<br />
15<br />
52<br />
10<br />
5<br />
35<br />
17<br />
mlrd. LTL (realiomis 2010 kainomis<br />
-<br />
2009 2010 2011 Viso Total išlaidos spent Total Visos spend<br />
2009-2011<br />
išlaidos on elec. el., &<br />
dujų gas importui imports<br />
and ir VIAP PSOs<br />
2012-2021 (2012 -<br />
2021)<br />
Cumulative Sutaupytos Average Vidutinės Total Visos V<strong>AE</strong> Positive Teigiamas<br />
expenditure išlaidos annual metinės investment investicijos į GDP <strong>Visagino</strong> impact <strong>AE</strong><br />
on energijos energy investment investicijos į V<strong>AE</strong> Visaginas projektą from poveikis<br />
importui importsper<br />
on <strong>Visagino</strong> Visaginas <strong>AE</strong><br />
Visaginas BVP<br />
replaced 60 metų by<br />
veikiant the<br />
<strong>Visagino</strong> Visaginas <strong>AE</strong><br />
NNPP over<br />
60 years<br />
-<br />
Electricity Elektros ir and dujų gas importas imports VIAP PSO generation tiekimo saugumui sec. of supply Poveikis GDP impact BVP<br />
Šaltinis: E&Y studija, V<strong>AE</strong> analizė, VKEKK<br />
2011 m. Lietuva už elektros energijos importą ir dujas, kurias importavo elektros energijai gaminti,<br />
sumokėjo 0,5 mlrd. EUR (1,7 mlrd. Lt), neskaičiuojant vartotojams taikomų mokesčių už tiekimo<br />
saugumą, kurie Lietuvos vartotojams kasmet kainuoja dar 100 mln. EUR.<br />
Skaičiuojant su 100 mln. EUR suma, kurią vartotojai sumoka VIAP už tiekimo saugumą, investicijų į<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> dydis atitinka dabartinę sumą, kuri per 3,5 metų laikotarpį būtų sumokėta už importuotas<br />
dujas, skirtas elektros gamybai, importuotą elektros energiją ir tiekimo saugumo mokestį<br />
visuomeniniam tiekėjui.<br />
Baltijos regiono valstybėms trūksta jungčių su kitomis ES valstybėmis narėmis (šiuo metu vienintelė<br />
jungtis regione yra Estijos 350 MW „EstLink“ jungtis su Suomija), todėl jos ėmė įgyvendinti Baltijos<br />
energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). 2009 m. birželio 17 d. Baltijos valstybės, Skandinavijos šalys,<br />
Lenkija ir Vokietija pasirašė susitarimo memorandumą, išreikšdamos ketinimą įgyvendinti BEMIP, ir<br />
numatė įgyvendinti šiuos plėtros projektus:<br />
• Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kurios galingumas bus 700 MW, pradės veikti<br />
2015 m. Šiuo metu rengiamas techninis <strong>projektas</strong> ir vykdomos leidimų išdavimo procedūros.<br />
• Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, kurios galingumas 2015 m. sudarys 500 MW, o iki<br />
2020 m. bus padidintas iki 1 000 MW. Šiuo metu rengiamas techninis <strong>projektas</strong> ir vyksta BtB<br />
pastotės bei 400 kV skirstyklos pirkimo konkursas.<br />
• Antroji Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink-2“, kurios galingumas bus 650 MW (žemesnioji<br />
šiuo metu prognozuojamo diapazono riba), pradės veikti 2014 m.<br />
Būsimos Baltijos regiono jungtys su Švedija, Lenkija ir padidintas jungties su Suomija galingumas<br />
tikrai padės siekti šio tikslo. Tačiau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jei norima sumažinti bendrą<br />
importo poreikį, reikia didinti gamybinius pajėgumus regione. Siekdamos pasirengti sinchroniniam<br />
darbui su KET ir naujam vaidmeniui išsiplėtusioje Europos energetikos rinkoje, Baltijos valstybės<br />
22
didelį strateginį dėmesį skyrė regiono energetinio tiekimo saugumui stiprinti, priklausomybei nuo<br />
importuojamos elektros energijos ir energijos gamybos naudojant importuojamą kurą (pvz., dujas)<br />
mažinti. Vienas iš susijusių uždavinių yra papildomų energijos gamybos pajėgumų, kurie iš dalies<br />
pakeistų senstančius įrenginius, plėtra. Naujoji atominė elektrinė buvo pripažinta natūraliu regiono<br />
pasirinkimu, padėsiančiu išspręsti tokias problemas, kaip ilgalaikė energetinė priklausomybė,<br />
padidinsiančiu tiekimo saugumą Baltijos energetikos rinkoje ir padėsiančiu plėsti regiono energijos<br />
šaltinių įvairovę, taip pat padėsiančiu siekti ES klimato kaitos tikslų. Todėl naujoji <strong>Visagino</strong> elektrinė<br />
papildė BEMIP planą ir yra jo dalis.<br />
Pastatyta <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> padės sumažinti priklausomybę nuo importo ir apsisaugoti nuo iš trečiųjų šalių<br />
importuojamos elektros energijos tiekimo Lietuvos vartotojams sutrikimų (ir iš dalies kainų augimo).<br />
Šios nuolatinės priklausymo nuo importo rizikos eliminavimo svarbą rodo strateginiam tikslui suteikta<br />
didelė politinė svarba − nepriklausyti nuo importo iš IPS / UPS sistemos net ir dėl pirminio rezervo<br />
(t. y. importuoti elektros energiją, siekiant akimirksniu subalansuoti sistemą, esant sutrikimams) metų<br />
eigoje.<br />
8 diagrama. Lietuvos elektros energetikos mokėjimo balansas<br />
Šaltinis: LE prekybos ataskaitos, V<strong>AE</strong> analizė, Rothschild Analysis<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> padeda didinti kuro tiekimo šaltinių įvairovę<br />
• Kaip jau minėta, prognozuojama, kad Baltijos šalys ateityje vis stipriau priklausys nuo dujų arba<br />
naftos, kaip pagrindinių elektros energijos gamybos šaltinių, jeigu regione nebus branduolinės<br />
jėgainės. Pačios valstybės šių gamtinių išteklių neturi, taigi regione bus didelė nepatikimo tiekimo ir<br />
tiekimo sutrikimų rizika, taip pat vyraus nepastovios iškastinio kuro kainos.<br />
• Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje nustatyta, kad energijai gaminti naudojamos<br />
gamtinės dujos, importuojamos iš kurios nors vienos šalies, neturėtų sudaryti daugiau kaip<br />
30 proc. bendro kuro balanso.<br />
• Tačiau uždarius I<strong>AE</strong> ne mažiau kaip du trečdaliai įrengtų gamybos pajėgumų Lietuvoje naudoja<br />
dujas kaip kurą ir jas perka iš vienintelio turimo šaltinio – Rusijos. Ši pasiūlos koncentracija dar<br />
labiau didina priklausomybę nuo importuojamo kuro.<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba šias grėsmes mažina keliais svarbiais aspektais:<br />
- nauji vietos gamybos pajėgumai, kuriems nereikia iškastinio kuro, sumažina bendrą<br />
importuoto iškastinio kuro poreikį ir priklausomybę nuo jo, taip pat apsaugo nuo tiekimo<br />
sutrikimų poveikio;<br />
- iškastinio kuro kainos paprastai labai susijusios tarpusavyje ir nesusijusios su branduolinio<br />
kuro kainomis, todėl nacionalinio gamybos balanso papildymas branduoline energetika<br />
mažina energijos gamybos išlaidų svyravimą;<br />
- nauja atominė elektrinė taip pat mažina alternatyvios naujos statybos, kuri gali būti brangi<br />
arba mažiau efektyvi, poreikį šalyje. Neįsipareigojus statyti branduolinės elektrinės, rinka į<br />
gamybos pajėgumų trūkumą reaguotų statydama kombinuotojo ciklo dujų turbinų (KCDT)<br />
jėgaines (bendros investicijos yra mažiausios po branduolinių jėgainių), taip dar labiau<br />
padidindama priklausomybę nuo dujų;<br />
23
- palyginti su kitais gamybos būdais, kuras sudaro gerokai mažesnę atominės elektrinės<br />
eksploatavimo išlaidų dalį (tik apie 5–10 proc., palyginti su 70 proc. KCDT atveju), todėl<br />
atominės elektrinės gali pakelti žymiai didesnį urano kainų svyravimą be rizikos<br />
atsiperkamumui;<br />
- branduolinio kuro galima įsigyti iš kelių šalių ir taip išvengti geografinės koncentracijos;<br />
- palyginti su iškastinį kurą deginančiomis elektrinėmis, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> kintamosios gamybos<br />
sąnaudos yra mažesnės (yra aukščiau gamybos sąnaudų eilėje), todėl ji užtikrina:<br />
elektros energijos gamybą mažesnėmis ribinėmis gamybos sąnaudomis ir rentabilų<br />
veikimą (teigiamą pinigų srautą) net ir mažų rinkos kainų laikotarpiais;<br />
didesnį pelningumą ir atsiperkamumą didesnių energijos kainų atvejais;<br />
kainų nenustatančias charakteristikas ne tik minimaliosios paklausos lygiu, t. y.<br />
nesuteikia galimybės manipuliuoti rinkos kainomis arba pasinaudoti monopolininko ar<br />
didžiausio gamintojo rinkoje įtaka.<br />
Šią naudą užsitikrinti būtų labai sunku, jeigu šalies valdžia nepalaikytų branduolinės energetikos.<br />
Poreikis, kad valdžia palaikytų investicijas į atomines elektrines, atsiranda dėl ilgo investicijų<br />
laikotarpio ir valdžios institucijų priimamų branduolinės energetikos teisės aktų, kurie neatsiejami nuo<br />
kiekvieno branduolinio projekto statybos. Nors gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių taip pat<br />
gali padėti didinti šaltinių įvairovę, su prieinamumu (ypač vėjo energijos) susijusios problemos reiškia,<br />
kad branduolinė energetika yra pagrindinė alternatyva iškastiniam kurui, gaminant bazinės apkrovos<br />
energiją. Tai pagrindinė ne tik Lietuvos, bet ir kiekvienos Baltijos valstybės motyvacija remti <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projektą.<br />
Daugiau informacijos šia tema pateikta 2.2 dalyje.<br />
1.2 Teigiamas papildomas poveikis Lietuvoje ir Baltijos regione<br />
Ekonominė ir socialinė nauda<br />
Ūkio skatinimas yra svarbi didelių vietos ar regiono investicijų nauda. Didelio kapitalinių investicijų<br />
projekto, kaip <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, patrauklumas išauga, kai investuojamos lėšos gaunamos iš tiesioginių<br />
užsienio investicijų, nes tai leidžia įgyvendinti projektą neišnaudojant regiono valdžios ir privataus<br />
kapitalo. Kaip paaiškinta šio <strong>verslo</strong> plano kitose dalyse, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba pritrauks didelį tiesioginių<br />
užsienio investicijų srautą, nes <strong>projektas</strong> bus finansuojamas iš privataus „Hitachi“ ir regiono partnerių<br />
kapitalo, taip pat dėl išlaidų vietos ir regiono tiekimo grandinėje, ypatingai statybos darbų sektoriuje.<br />
Pats projekto mastas (maždaug 5 mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt) 1 350 MW reaktoriaus statybai) nedaug<br />
nusileidžia bendroms Lietuvoje sukauptoms tiesioginėms užsienio investicijoms, kurios šiuo metu<br />
sudaro 10,8 mlrd. EUR (37,3 mlrd. Lt).<br />
24
2005<br />
2006<br />
2007<br />
2008<br />
2009<br />
2010<br />
2011<br />
2012<br />
2013<br />
2014<br />
2015<br />
2016<br />
2017<br />
2018<br />
2019<br />
2020<br />
€ mlrd.<br />
9 diagrama. Tiesioginių užsienio investicijų poveikis<br />
2.5<br />
8.6<br />
2.0<br />
6.9<br />
1.5<br />
5.2<br />
LTL mlrd.<br />
1.0<br />
3.5<br />
0.5<br />
1.7<br />
-<br />
-<br />
Visaginas <strong>Visagino</strong> įtaka FDI tiesioginėms impact<br />
užsienio investicijoms<br />
Lithuanian Lietuvos tiesioginės FDI užsienio<br />
investicijos<br />
Šaltinis: LR statistiko departamentas, V<strong>AE</strong> analizė, Rothschild Analysis<br />
Toks stiprus tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą taip pat padidins finansinį mokėjimų<br />
balanso stabilumą. Be to, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksportuos daug elektros energijos, o tai turės teigiamą<br />
poveikį prekybos balansui, nes sumažės iškastinio kuro ir elektros energijos importas.<br />
Šis <strong>projektas</strong> ne tik padidins tiekimo saugumą ir energijos šaltinių įvairovę regione, bet ir atneš<br />
naudos projekte dalyvaujančių šalių biudžetams. Remiantis vidaus <strong>verslo</strong> modeliu, kurį V<strong>AE</strong> parengė<br />
su įmonės finansų konsultantais, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> leis į visų trijų projekte dalyvaujančių Baltijos<br />
šalių biudžetus iš <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiklos surinkti daugiau nei 4 mlrd. EUR (13,8 mlrd. Lt) pelno<br />
mokesčio, padalinto proporcingai šalių investuotai sumai.<br />
Tiekimo grandinė ir užimtumas<br />
Atsižvelgiant į statybos išlaidų svarbą statant atomines elektrines, tikėtina, kad nauda Lietuvos tiekimo<br />
grandinei bus didelė dėl sukurtų darbo vietų ir pramonės pažangos. Tikimasi, kad Lietuvos įmonių<br />
dalyvavimas statant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, taps stipriu postūmiu Lietuvos ekonomikai.<br />
Analizė parodė, kad vietos tiekimo grandinės bendrovės galėtų patenkinti iki 30 proc. projekto prekių<br />
ir paslaugų paklausos. Be to, investicijos į branduolinę energetiką tiesiogiai sukuria darbo vietų<br />
statybos, eksploatavimo ir branduolinio kuro sektoriuje, taip pat netiesiogiai kuria darbo vietų susijusių<br />
paslaugų sektoriuose visą elektrinės naudojimo laiką (pvz., vien statant atominę elektrinę, statybos<br />
aikštelėje dirba iki 6 000 darbininkų, todėl naudos patiria ir statybos aptarnavimo sektorius).<br />
Išskirtinė pažangi branduolinė technologija ir bendras projekto dydis sukuria darbo galimybių pačių<br />
įvairiausių profesijų atstovams – nuo kvalifikuotų branduolinės energetikos specialistų iki<br />
nekvalifikuotų darbininkų.<br />
25
Taip pat svarbi ir bendra socialinė bei ekonominė nauda <strong>Visagino</strong> rajonui. Visi <strong>Visagino</strong> miesto<br />
gyventojai yra itin priklausomi nuo senosios Ignalinos <strong>AE</strong>, kurios eksploatavimo laikotarpiu,<br />
eksploatavimo nutraukimo veikloje ir susijusių paslaugų sektoriuje dirbo apie 3 000 žmonių.<br />
Lietuvoje jau įvyko ne viena tiekimo grandinės atstovams skirta konferencija. Gretimose šalyse taip<br />
pat planuojama surengti papildomų naujų konferencijų.<br />
• 2011 m. lapkritį Vilniuje surengta konferencija, skirta potencialiems <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
tiekėjams. Daugiau nei 500 dalyvių susipažino su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektu, „Hitachi“ darbo su tiekėjais<br />
metodais, <strong>verslo</strong> galimybėmis.<br />
• 2012 m. balandį Rygoje surengta konferencija, skirta potencialiems <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
tiekėjams.<br />
• Konferencijos Taline laikas dar nenustatytas.<br />
Regiono tiekimo grandinės galimybės ir gebėjimai buvo įvertinti studijoje, kurią atliko „Deloitte Lietuva“<br />
ir V<strong>AE</strong>. Analizuojant regiono tiekimo grandinę bei norint pasiekti rinkos lyderius pačiuose<br />
įvairiausiuose sektoriuose, buvo išsiųsta beveik 1 000 anketų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Atlikto<br />
tyrimo rezultatai parodė, kad:<br />
1. Nemažai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> inžinerinių ir statybos darbų tiesiogiai nesusiję su branduoline energetika, o<br />
savo specifika yra panašūs į tuos darbus, kurie kituose regionuose ir pasaulyje yra atliekami<br />
daugelio bendrovių vystant didelius infrastruktūrinius projektus.<br />
2. Regiono tiekimo grandinė yra pajėgi įgyvendinti daugelį tradicinių statybos darbų, kurie yra būtini<br />
statant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, taip pat galėtų patenkinti iki 30 proc. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto paklausos (toliau<br />
pateikta grafinė iliustracija).<br />
3. Pinigine išraiška regiono tiekimo grandinė gali tikėtis atlikti darbų už 0,9–1,5 mlrd. EUR (3,1–<br />
5,2 mlrd. Lt), atsižvelgiant į projekto biudžetą ir konkurencingumą.<br />
4. Su dideliais apribojimais bus susidurta tiekiant įvairius atominės elektrinės branduolinės garo<br />
tiekimo sistemos (BGTS) komponentus ir įrangą, kuri nėra gaminama regione. Patirties ir gebėjimų<br />
trūksta projektavimo ir licencijų išdavimo, projektų valdymo, didelių ir sudėtingų metalo<br />
konstrukcijų, branduolinės energetikos objektų valdymo ir kontrolės sistemų, kokybės kontrolės<br />
srityse.<br />
10 diagrama. Potencialios vietinio <strong>verslo</strong> galimybės<br />
Šaltinis: „Deloitte Lietuva“, 2010, „Regioninės tiekimo grandinės tinkamumo ir galimybių dalyvauti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte įvertinimas“<br />
26
11 diagrama. Statybos veikla ir tiekimo grandinės reikalavimai<br />
Šaltinis: „Deloitte Lietuva“, 2010, „Regioninės tiekimo grandinės tinkamumo ir galimybių dalyvauti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte įvertinimas“<br />
Išsamios išvados ir atliktos analizės aprašymas pateikiamas šios ataskaitos ištraukose.<br />
Regione esančios galimybės ir pajėgumai<br />
Regiono tiekimo grandinė gali užtikrinti tradicinių statybos darbų, kurių reikia statant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>,<br />
atlikimą. Nemažai naujosios atominės elektrinės inžinerinių ir statybos darbų tiesiogiai nesusiję su<br />
branduoline energetika. Panašius darbus kituose regione vykdomuose dideliuose projektuose atlieka<br />
nemažai bendrovių. Pastaraisiais metais regiono statybos sektoriuje padaryta pažanga projektų<br />
valdymo ir statybos technologijų srityse. Statybos bumas, stebėtas iki finansų ir nekilnojamojo turto<br />
krizės, pagerino sektoriaus galimybes vykdyti infrastruktūros projektus. Remiantis surinkta informacija,<br />
yra ne viena regiono bendrovė, kuri teigia, kad turi būtinų išteklių ir patyrusio personalo <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projektui įgyvendinti, įgijo patirties vykdydama infrastruktūros projektus ir pastaruoju metu prisidėjo<br />
įgyvendindama projektus, susijusius su Ignalinos <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimu, atliekų tvarkymo<br />
programa ir Ignalinos <strong>AE</strong> darbu iki eksploatavimo nutraukimo.<br />
1 lentelė. Gebėjimai, esantys skirtingose projekto srityse<br />
Projekto sritis<br />
Regione egzistuojančios galimybės ir pajėgumai<br />
Projektavimas<br />
planavimas<br />
ir<br />
Statybos darbai ir<br />
medžiagos<br />
Specializuoti<br />
statybos darbai<br />
Mašinos<br />
įrenginiai<br />
Transporto<br />
paslaugos<br />
IT<br />
ir<br />
Specialių elektrinės elementų ir susijusios infrastruktūros projektavimas, aikštelės<br />
<strong>planas</strong>, pagalbiniai pastatai, aplinkos tvarkymas ir aplinkos apsaugos priemonės<br />
Tikėtina, kad ištekliai, kurių reikia naujos statybos projektui įgyvendinti, sudarys mažiau<br />
nei 10 proc. metinių regiono statybos išteklių<br />
Projektavimas, vidaus ir išorės elektros energijos tiekimo sistemos bei valdymo ir<br />
stebėjimo sistemų montavimas; metalo, betono ir gelžbetonio konstrukcijų surinkimas;<br />
inžinerinių tinklų įrengimas<br />
Kėlimo ir kuro papildymo mašinų, kitų siurblių, sklendžių, elektros instaliacijos<br />
statybvietėje (kontrolės ir stebėjimo sistemos, kabelių), pastolių, kuro saugyklų ir pan.<br />
projektavimas ir montavimas<br />
Įprastas kelių transportas, projektavimo darbai, susiję su nestandartinio dydžio krovinių<br />
vežimu<br />
Bendrai naudojama vidaus ir išorės IT infrastruktūra, duomenų rinkinių ir informacijos<br />
srautų tvarkymas, valdymas ir apsauga, apsaugos sistemos, įėjimo, vaizdo stebėjimas ir<br />
pan.<br />
27
Atlikta preliminari „Deloitte Lietuva“ klausimyne pateiktų atsakymų analizė rodo, kad Baltijos regiono<br />
tiekimo grandinė galėtų patenkinti iki 30 proc. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos poreikio. Pinigine išraiška tai<br />
atitiktų 0,9–1,5 mlrd. EUR (3,1–5,2 mlrd. Lt), atsižvelgiant į projekto biudžetą. Tačiau šie rezultatai yra<br />
preliminarūs ir negali pakeisti faktinių technologijų tiekėjo veiksmų, ieškant darbų vykdytojų, nes<br />
potencialiems subrangovams būtų pateikiami ir specifiniai, ir tikslūs reikalavimai. Be to, tikėtina, kad<br />
potencialūs subrangovai per konkursą elgsis skirtingai, nei nurodė per tyrimą.<br />
2 lentelė. Preliminari <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> išlaidų sąmata pagal pagrindines sritis<br />
Projekto sritis<br />
Biudžeto<br />
dalis, %<br />
Maks.<br />
biudžetas*<br />
, mln. EUR<br />
Maks.<br />
biudžetas*<br />
, mln. Lt<br />
Regiono<br />
pajėgumai<br />
, %<br />
Regiono<br />
dalis, mln.<br />
EUR<br />
Regiono<br />
dalis, mln.<br />
Lt<br />
Projektavimas ir<br />
licencijų<br />
gavimas<br />
Branduolinio<br />
garo tiekimo<br />
sistema<br />
22 1 100 3 795 25 275 949<br />
28 1 400 4 830 0 0 0<br />
Statybos darbai 20 1 000 3 450 70 700 2 415<br />
Turbina ir<br />
mechaniniai<br />
įrenginiai<br />
Kontrolinis<br />
matavimas ir<br />
valdymas (V ir<br />
K)<br />
13 650 2 243 35 227 785<br />
6 300 1 035 35 105 362<br />
Kita 11 550 1 898 35 193 664<br />
Iš viso 100 5 000 17 251 30 1 500 5 175<br />
Pastaba. Preliminari sąmata sudaryta, atsižvelgiant į numatomas maksimalias 5 mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt) statybos išlaidas.<br />
Šaltinis: „Deloitte Lietuva“, 2010, „Regioninės tiekimo grandinės tinkamumo ir galimybių dalyvauti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte įvertinimas“<br />
Regiono statybos sektoriaus pajėgumų pakanka nepertraukiamai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai, kuri truks<br />
maždaug penkerius metus, užtikrinti. 3 paveiksle pateikta pavyzdinė regiono įgūdžių ir gebėjimų<br />
matrica.<br />
3 paveikslas. Regiono įgūdžių ir gebėjimų matrica<br />
Šaltinis: „Deloitte Lietuva“, 2010, „Regioninės tiekimo grandinės tinkamumo ir galimybių dalyvauti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte įvertinimas“<br />
28
Remiantis regiono statistiniais duomenimis, vertinama, kad naujos statybos projektui tikriausiai reikės<br />
mažiau nei 10 proc. metinių regiono statybos išteklių, todėl išteklių prieinamumas nelaikomas<br />
problema.<br />
Regiono rinkoje galima gauti medžiagų, kurių reikia <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos inžineriniams ir<br />
konstrukciniams aspektams.<br />
Sąlyginiai gebėjimai<br />
Remiantis atliktu įvertinimu, daugumą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos mechaninės, elektros, kontrolinių<br />
matavimų ir valdymo dalies mašinų ir įrenginių komponentų turės tiekti ir įrengti „Hitachi-GE“ ir (arba)<br />
išorės gamintojai. Kai kurie komponentai ir dalys gali būti perkami iš regiono tiekėjų „Hitachi-GE“ ir<br />
(arba) išorės gamintojui vykdant kokybės priežiūrą.<br />
Nors įgūdžiai, kurių reikia naujai statomai atominei elektrinei, yra bendri visiems dideliems<br />
infrastruktūros projektams, saugos ir licencijavimo srityse reikės tam tikrų tik branduolinei energetikai<br />
būdingų įgūdžių. Vietos bendrovės gali iš anksto regione apsirūpinti specialiais įgūdžiais ir ištekliais,<br />
kurių reikės <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, atsižvelgiant į tai, kad <strong>projektas</strong> bus vykdomas pagal planą.<br />
Remiantis surinkta informacija ir atlikta analize, regiono tiekimo grandinės sąlyginiai gebėjimai<br />
pagrindinėse srityse yra tokie:<br />
3 lentelė. Regiono tiekimo grandinės gebėjimai<br />
Projekto sritis<br />
Sąlyginiai regiono gebėjimai<br />
Projektų valdymas<br />
Moksliniai tyrimai<br />
ir laboratorinės<br />
paslaugos<br />
Mašinos<br />
įrenginiai<br />
Transporto<br />
paslaugos<br />
Kita<br />
ir<br />
Didžiausios statybos bendrovės gali valdyti didelius projektus, tačiau nė viena jų neturi<br />
tokio dydžio ir sudėtingumo projekto, kaip <strong>AE</strong>, valdymo patirties.<br />
Regione yra tam tikrų mokslinių ir laboratorinių tyrimų pajėgumų, kuriuos užtikrina<br />
švietimo įstaigos ir keletas specializuotų konsultacinių organizacijų.<br />
Pirminės grandinės pagalbinės sistemos, akumuliatoriai, talpos, automatinio virinimo<br />
tikrinimas, specializuotų durų tiekimas, vamzdžių klojimas, vidutinės ir žemos įtampos<br />
skirstymo įranga, elektros, kontrolinių matavimų ir valdymo, skirstymo skydai,<br />
pagrindinės blokuotės ir relės, mechaninės įrangos moduliai ir pan.<br />
Riboti gamybos gebėjimai keliose srityse – didelių kaltinių dalių, turbinų, generatorių,<br />
aukšto slėgio indų, matuoklių, sklendžių ir pan.<br />
Vidaus vandenų transportas, nestandartinio dydžio krovinių vežimas, kranai (didelių<br />
gabaritų kroviniams).<br />
Finansinės paslaugos, draudimo paslaugos, žmogiškieji ištekliai su reikiama patirtimi.<br />
Regiono rinka turi galimybę padidinti turimus išteklius ir pajėgumus tam, kad galėtų dalyvauti<br />
įgyvendinant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą. Regiono bendrovės dar turi pakankamai laiko investuoti į<br />
materialinę bazę, įdarbinti ir mokyti darbuotojus, kurie galėtų dirbti su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektu. Šiuos<br />
papildomus išteklius būtų galima sukaupti per Projekto rengimo, planavimo ir licencijų išdavimo<br />
laikotarpį (per maždaug trejus metus).<br />
Trūkstamos kompetencijos<br />
Net ir papildomai investavus į regiono tiekimo grandinę, vis tiek liktų įvairių komponentų ir<br />
kompetencijos sričių, kurioms rangovus reikėtų samdyti tarptautinėse rinkose, nes regiono įmonėms<br />
trūksta gebėjimų tiekti ne vieną su branduoline garo tiekimo sistema (BGTS) susijusį komponentą.<br />
Šiuo metu Baltijos šalyse veikiančios pramonės įmonės turi ribotas gamybos galimybes įvairiose<br />
srityse – sunkiosios pramonės, didelių kaltinių dalių ir turbinų, generatorių ir didelio slėgio indų, tačiau<br />
tam tikrais atvejais jos gali būti samdomos šiems komponentams įrengti, reikalingoms pagalbinėms<br />
dalims tiekti ir surinkimo darbams vykdyti prižiūrint „Hitachi-GE“.<br />
29
Remiantis surinkta informacija ir atlikta analize, galima pasakyti, kad regiono tiekimo grandinei trūksta<br />
gebėjimų daugelyje <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto sričių. Pagrindinės sritys yra šios:<br />
4 lentelė. Regiono tiekimo grandinės spragos<br />
Projekto sritis<br />
Regione trūkstami gebėjimai<br />
Projektų valdymas<br />
Projektavimas ir<br />
planavimas<br />
Medžiagos<br />
Mašinos ir<br />
įrenginiai<br />
Kita<br />
Tik ribotas skaičius tarptautinių bendrovių gali vykdyti viso <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
valdymą.<br />
BGTS projektavimas, projekto derinimas, tikrinimo derinimas ir tikrinimas.<br />
Branduolinis kuras.<br />
BGTS įranga: reaktoriaus komponentai, slėgio kompensatorius, reaktoriaus slėginis<br />
indas, sklendės (branduolinio objekto kategorijos), slėgio reguliatoriai, inžinerinės<br />
kompiuterinės sistemos, įrenginių valdymas ir kontroliniai matavimai, šildymo, vėdinimo<br />
ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema (branduolinės salos), kuro perdavimo vamzdis ir<br />
pan.<br />
Nebranduolinė įranga ir komponentai: turbinos ir generatoriai, sudėtingos metalo<br />
konstrukcijos (didelės kaltinės dalys, guoliai) ir pan.<br />
Kokybės kontrolė, licencijų gavimas ir pan., taip pat žmogiškieji ištekliai, turintys <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projektui reikalingos patirties.<br />
30
1.3 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto tarptautinė ir ES svarba<br />
Regiono ir Europos Sąjungos parama <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> svarbus ne tik regionui − jis sulaukė paramos ir iš Europos Sąjungos. Šis<br />
<strong>projektas</strong> yra Europos Komisijos remiamo Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP), kurį<br />
pasirašė Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Lietuva, Latvija, Švedija, Lenkija ir Norvegija kaip<br />
stebėtoja, neatsiejama dalis. Baltijos ir gretimos ES valstybės bei Europos Komisija ne kartą išsakė<br />
stiprią politinę paramą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui.<br />
Šiuo projektu siekiama užpildyti spragą, atsiradusią uždarius Ignalinos <strong>AE</strong>, kaip buvo reikalauta<br />
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> Baltijos regionas sumažins priklausomybę nuo<br />
senstančių ir taršių iškastinį kurą naudojančių energetikos objektų, padidins tiekimo saugumą ir padės<br />
išspręsti prognozuojamą tiekimo stygių vidutinės trukmės laikotarpiu. Šie tikslai atitinka Europos<br />
Komisijos 2020 m. energetikos strategiją, kurioje nustatyti artimiausio dešimtmečio ES prioritetai<br />
energetikos srityje.<br />
ES dokumentu „Energetika 2020. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ siekiama<br />
sukurti atviras ir konkurencingas rinkas, sumažinti išmetamojo CO 2 kiekį ir didinti tiekimo saugumą.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto indėlis į ES 2020 m. strategijos įgyvendinimą:<br />
• <strong>projektas</strong> padeda siekti ES aplinkosaugos tikslų, kuriuos būtų sunku įgyvendinti neturint didelių<br />
investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius;<br />
• atominė elektrinė tieks elektros energiją kelioms ES šalims ir taip padidins pirminių energijos<br />
šaltinių įvairovę, sustiprins regiono ir visos ES energetinę nepriklausomybę;<br />
• projektui tektų svarbus vaidmuo bendroje atviroje ES energetikos rinkoje;<br />
• regione veikiančios energetikos įmonės daug investuotų į projektą, o tai taptų stipriu regiono<br />
ekonomikos augimo stimulu.<br />
„Elektros už kaštus“ struktūra<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra regioninis <strong>projektas</strong>, į kurį investuoja regione veikiančios energetikos įmonės, UAB<br />
„<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ ir „Hitachi“ (4 paveikslas).<br />
4 paveikslas. Atsakomybės paskirstymas tarp projekto dalyvių<br />
31
Pasirinktas „Elektros už kaštus“ (arba dar vadinamas „Bendrosios nuosavybės“) modelis kiekvienam<br />
akcininkui suteikia teisę gauti dalį pastatytos elektrinės pagamintos elektros energijos, kuri yra<br />
proporcinga kiekvieno investuotojo investuotam kapitalui. Šią elektros energiją akcininkai gauna už<br />
gamybos savikainą, todėl kiekvienas akcininkas gali įgyvendinti savarankišką prekybos elektros<br />
energija strategiją. Akcininkai ir toliau konkuruoja rinkoje, tačiau nė vienas neįgauna didelės įtakos.<br />
Šis modelis taip pat leidžia akcininkui pasirinkti šalį, kurioje bus mokami mokesčiai. Jeigu Regiono<br />
partneriai nuspręstų mokesčius mokėti savo šalyje, Estijos ir Latvijos vyriausybės galėtų gauti dalį<br />
mokesčių, kuriuos „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ atitinkamai sumokės už pelną, gautą pardavus jiems<br />
tenkančią pagamintos elektros energijos dalį. Tai iš esmės leidžia kiekvienam regiono investuotojui<br />
savo investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> vertinti kaip nuosavą atominės elektrinės projektą ir investuotojo, ir<br />
valdžios institucijų lygmeniu, nors <strong>projektas</strong> įgyvendinamas Lietuvoje. Tokia struktūra gerokai<br />
sustiprina politinę ir komercinę paramą projektui, kurią skiria regiono investuotojai ir šalių vyriausybės.<br />
Politinį naujosios atominės elektrinės palaikymą yra ne kartą išreiškusios ir gretimos ES valstybės<br />
narės bei Europos Komisija.<br />
• 2006 m. vasario 26 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl<br />
elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos, taip pat<br />
komunikatą dėl Baltijos šalių energetikos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybos<br />
Lietuvoje.<br />
• 2006 m. kovo 8 d. atsakydami į šį kvietimą, trijų Baltijos valstybių energetikos bendrovių AB<br />
„Lietuvos energija“, AS „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ atstovai pasirašė susitarimo memorandumą<br />
dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto galimybių studijos parengimo.<br />
• 2006 m. gruodį Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo<br />
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį pripažino ypatingos svarbos objektu ir įsipareigojo pradėti<br />
konsultacijas su ekspertais dėl naujosios atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Tuo metu<br />
Lietuvos ministro pirmininko pareigas ėjo Gediminas Kirkilas. Seime daugumą sudarė<br />
socialdemokratų, valstiečių-liaudininkų, liberalų ir centro sąjungos bei socialliberalų partijų atstovai.<br />
• 2007 m. sausio 18 d. LR Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Tuo metu Seimo<br />
pirmininko pareigas ėjo Viktoras Muntianas. Seimo daugumą sudarė socialdemokratų, valstiečių ir<br />
darbo partijų atstovai.<br />
• 2007 m. liepą įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas. Tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjo<br />
Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko – Viktoras Muntianas. Seimo daugumą sudarė<br />
socialdemokratų, valstiečių ir darbo partijų atstovai.<br />
• 2008 m. vasario 1 d. Seimas priėmė Branduolinės energetikos įstatymo pataisas. Tuo metu<br />
ministro pirmininko pareigas ėjo Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko – Viktoras Muntianas.<br />
Seimo daugumą sudarė socialdemokratų, valstiečių ir darbo partijų atstovai.<br />
• 2009 m. balandžio 22 d. LR Vyriausybė priėmė rezoliuciją Nr. 300, kuria patvirtino naujosios<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto plėtojimo ir įgyvendinimo planą. Tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjo<br />
Andrius Kubilius.<br />
• 2009 m. balandžio 27 d. Baltijos šalių ministrai pirmininkai bendroje deklaracijoje pabrėžė po<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> uždarymo paaštrėjusią energetinio saugumo problemą ir naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projekto svarbą.<br />
• 2009 m. birželio 17 d. aštuonios Baltijos regiono valstybės ir Europos Komisija pasirašė susitarimo<br />
memorandumą dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP). <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra<br />
neatsiejama BEMIP dalis. 2010 m. gegužės 31 d. keturių Baltijos valstybių ūkio ir energetikos<br />
ministrai, dalyvaujant už energetiką atsakingam Europos Komisijos nariui G. Oettinger, pasirašė<br />
bendrą komunikatą dėl Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimo į ES elektros energijos<br />
rinką ir naujosios <strong>AE</strong> statybos Lietuvoje.<br />
• 2010 m. rugsėjo 15 d. įkurta aukščiausio lygio darbo grupė, kuriai pavesta spręsti Baltijos energijos<br />
rinkos jungčių plane (BEMIP) numatytus branduolinės energijos gamybos klausimus.<br />
• 2010 m. gruodžio 12 d. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitiko su Europos Komisijos<br />
atstovais Briuselyje ir aptarė nuo 2010 m. gegužės susitikimo padarytą pažangą integruojant<br />
Baltijos šalių elektros energijos rinką į ES energetikos rinką bei naujosios regiono atominės<br />
elektrinės statybos Lietuvoje projektą, kuriuo siekiama regione gerinti tiekimo saugumą.<br />
• 2012 m. kovo 7–8 d. per neformalų Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimą buvo išreikšta<br />
projekte dalyvaujančių energetikos bendrovių parama ir paskatinimas laiku baigti derybas.<br />
32
• Šio projekto svarbą ir Europos Komisijos paramą korespondencijoje yra ne kartą pabrėžęs<br />
Komisijos narys G. Oettinger ir laikinai einantis Energetikos generalinio direktorato vadovo<br />
pareigas Peter Faross.<br />
„Europos Komisija reiškia nuolatinę paramą naujos regioninės atominės elektrinės projekto, į kurį<br />
investuoti ketina regioninių partnerių valstybinės įmonės, įgyvendinimui Lietuvoje. Suprantu, kad,<br />
kartu su tarpsisteminių jungčių projektais, plėtojamais pagal BEMIP planą, naujasis atominės<br />
elektrinės <strong>projektas</strong> yra žingsnis į priekį, siekiant ilgalaikių tikslų – visiškai integruoti Baltijos šalis į<br />
Europos vidaus energetikos rinką, jų energetikos sistemas sinchronizuojant su Europos Sąjungos<br />
elektros tinklu. Europos Komisija sveikintų Europos ir kitų šalių vyriausybių bei įmonių paramą šiam<br />
projektui įgyvendinti.“<br />
Europos Sąjungos energetikos komisaro Günther Oettinger laiškas LR energetikos ministrui A. Sekmokui, Briuselis,<br />
2010 m. gruodžio 22 d.<br />
„Atsižvelgdama į naujosios atominės elektrinės statybos Lietuvoje projekto svarbą, Europos Sąjunga<br />
pripažįsta, kad reikia plačiau žvelgti į rinkos aplinką ir galimas šio projekto finansavimo priemones,<br />
visų pirma atsižvelgiant į pagrindines šio projekto rizikos rūšis ir įgyvendinimo spartą. Europos<br />
Komisija remia bendras pastangas su tarptautinėmis ir ES institucijomis surasti tinkamas rizikos<br />
mažinimo priemones ir prisidėti prie projekto finansavimo. Europos Komisija aktyviai sieks užtikrinti<br />
investicijoms palankią aplinką, taip pat atsižvelgs į išorės veiksnių poveikį Europos Sąjungos rinkai ir<br />
skatins funkcionalią regiono elektros energijos rinką.“<br />
Europos Sąjungos energetikos komisaro GüntherOettinger laiškas LR energetikos ministrui A. Sekmokui, Briuselis,<br />
2010 m. gruodžio 22 d.<br />
„Dalyviai dar kartą patvirtino remiantys regiono atominės elektrinės Lietuvoje projektą, kuris prisidės<br />
prie stabilaus ir saugaus elektros energijos tiekimo Baltijos regione bei ilgalaikio tikslo užtikrinti visišką<br />
Baltijos šalių integraciją pasiekimo.“<br />
Komisaro GüntherOettinger susitikimo su Baltijos šalių energetikos ministrais išvados, Briuselis, 2010 m. gruodžio<br />
2 d.<br />
„Naujosios atominės elektrinės statyba nutrauks Baltijos elektros tinklų izoliaciją ir integruos šį regioną<br />
į ES vidaus elektros energijos rinką. Tai atneš naudos ne tik visoms kaimyninėms ES šalims, nes<br />
padidins tiekimo saugumą, bet ir visai Europos Sąjungai kovos su klimato kaita srityje.“<br />
Europos Sąjungos energetikos komisaras GüntherOettinger, Briuselis, 2010 m. gegužės 31 d.<br />
„Kaip numatyta Branduolinės saugos direktyvoje, Europos Komisijos tikslas – nuolat stiprinti<br />
branduolinę saugą. Todėl už energetiką atsakingas generalinis direktorius pažymėjo, kad naujoms<br />
atominėms elektrinėms naudotina pati pažangiausia technologija. Kaip teigiama JAV energetikos<br />
departamento klasifikacijoje, HGNE ABWR technologija yra vienintelis šiuo metu veikiantis III+ kartos<br />
reaktorius, todėl ji laikytina viena pažangiausių branduolinių technologijų pasaulyje.“<br />
Laikinai einantis Energetikos generalinio direktorato vadovo pareigas Peter Faross; 2012 m. kovo 7 d., Visuomenės<br />
harmonizavimo parkas, Prienai, Lietuva<br />
Pateikus paraišką, parengtą pagal Euratomo sutarties 41 straipsnio reikalavimus, Europos Komisijai<br />
buvo pranešta apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad apie naujus branduolinės<br />
energetikos projektus Europos Komisijai pranešama ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki pirmųjų<br />
sutarčių su tiekėjais sudarymo. Tikimasi, kad Europos Komisija pritars projektui ir taip atvers duris<br />
europiniam finansavimui, skiriant lėšas per Europos investicijų banką ir Euratomo priemones.<br />
33
5 paveikslas. Politinė parama Projektui regione ir Europoje<br />
Jungčių su platesniu regionu stiprinimas<br />
Trijų Baltijos šalių elektros tinklai išlieka stipriai susiję su buvusios Sovietų Sąjungos elektros<br />
energijos sistema IPS / UPS. Šiuo metu vienintelė jungtis su kita ne Baltijos šalių ES valstybės narės<br />
sistema Baltijos regione yra Estijos ir Suomijos 350 MW jungtis „EstLink“. Naujų jungčių su ENTSO-<br />
E / „Nordel“ sistemomis sukūrimas yra vienas pagrindinių Baltijos energijos rinkos jungčių plano<br />
(BEMIP) prioritetų. 2009 m. birželio 17 d. Baltijos valstybės, Skandinavijos šalys, Lenkija ir Vokietija<br />
pasirašė susitarimo memorandumą, išreikšdamos ketinimą įgyvendinti BEMIP, ir numatė šiuos plėtros<br />
darbus:<br />
• antroji Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink-2“, kurios galingumas bus 650 MW (žemesnioji<br />
šiuo metu prognozuojamo diapazono riba), pradės veikti 2014 m;<br />
• Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, kurios galingumas 2015 m. sudarys 500 MW, o iki<br />
2020 m. bus padidintas iki 1 000 MW;<br />
• Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, kurios galingumas bus 700 MW, pradės veikti<br />
2015 m.;<br />
• galutinėje BEMIP ataskaitoje <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra nurodyta kaip svarbus elektros energijos gamybos<br />
objektas sujungtoje rinkoje;<br />
• BEMIP taip pat numatyta papildoma Estijos ir Latvijos jungtis.<br />
Šių jungčių sukūrimas padės integruoti Europos ir Baltijos rinkas, leis suvienodinti kainų lygius ir<br />
rinkos dalyvių elgesį, o tai yra vienas pagrindinių Europos Komisijos tikslų.<br />
34
6 paveikslas. Esamos ir numatomos jungtys<br />
Sinchroninis darbas su Europos kontinentiniais tinklais<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> padės sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais.<br />
Regioninė <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užtikrins pakankamą Baltijos šalių bazinę generaciją ir sistemos adekvatumą.<br />
Tokiu būdu būtų palengvintas kito strategiškai svarbaus regioninio tikslo – Baltijos šalių elektros<br />
energijos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais (KET) darbui sinchroniniu režimu –<br />
įgyvendinimas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, dirbant su KET sinchroniniu režimu, pirminės galios rezervai (1350 MW)<br />
būtų užtikrinami iš Baltijos šalių elektros generavimo šaltinių ir per kintamos bei nuolatinės srovės<br />
jungtis. Antrinis ir tretinis galios rezervai bus užtikrinami iš vietinių Baltijos šalių elektrinių. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
nesudarys kliūčių Baltijos šalims prisijungti prie KET darbui sinchroniniu režimu, o pakankamas galios<br />
35
ezervų užtikrinimas leis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veikti KET elektros sistemoje. Baltijos šalims jungiantis prie KET<br />
darbui sinchroniniu režimu bus atliekami darbo autonominiu (izoliuotu) režimu bandymai. Darbo<br />
autonominio arba pusiau autonominio režimo metu būtų siekiama, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> galėtų dirbti ne<br />
mažesne negu technologiškai leistina minimalia galia ir būtų užtikrintas galios rezervas Baltijos šalių<br />
elektrinėmis.<br />
Veikdama sinchroniniu režimu su KET, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> Baltijos šalių elektros sistemos darbą darys<br />
stabilesnį ir labiau patikimą sistemos valdymo požiūriu:<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> integruota į KET sinchroniniam darbui sąlygos didesnę rezervų pasiūlą, nes pati<br />
dalyvaus galių rezervavime;<br />
• konkurencinga <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> elektros generacija leis eksportuoti elektros energiją ir tai kels<br />
mažesnę grėsmę sutrikdyti patikimą sistemos darbą;<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą dėl mažesnio perdavimo atstumo;<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> elektros energijos generacija sumažins priklausomybę nuo tarpsisteminių linijų<br />
pralaidumų ribojimų.<br />
Japonijos ir JAV vyriausybių parama<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra nuolatos remiamas JAV ir Japonijos vyriausybių. Per LR Ministro<br />
Pirmininko vizitą Japonijoje 2012 m. vasario 18–23 d. Japonijos ministras pirmininkas Yoshihiko Noda<br />
teigiamai įvertino <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės projekto pažangą. Jis pažymėjo didelę <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projekto reikšmę regiono energetiniam saugumui ir pabrėžė aukštų branduolinės saugos standartų<br />
svarbą. Be to, per oficialų vizitą Japonijos ūkio ministras Yukio Edano patikino LR Ministrą Pirmininką,<br />
kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> sulauks visokeriopos Japonijos vyriausybės paramos, įskaitant ir valstybės<br />
turimas finansines priemones.<br />
Su regioniniais partneriais <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> kelis kartus susitiko su eksporto kreditų agentūrų atstovais ir<br />
išsamiau aptarė galimybes skolintis iš tokių institucijų kaip JBIC, NEXI ir JAV Importo−eksporto<br />
banko. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje lankėsi visų trijų kredito įstaigų atstovai, kurie buvo supažindinti<br />
su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto specifika. Be to, aukšti Lietuvos delegacijos, 2012 m. vasarį viešėjusios<br />
Tokijuje, nariai susitiko su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais.<br />
Paramą projektui ne kartą žadėjo ir JAV pareigūnai. 2011 m. gruodžio 6 d. Vilniuje buvo surengtas<br />
ESBO susitikimas, kuriame dalyvavo ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton. Ji<br />
pareiškė, kad JAV labai pritaria Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijai, kurioje numatytas<br />
branduolinės, suskystintų gamtinių dujų, netradicinės naftos ir dujų energetikos vystymas regione, taip<br />
pat Baltijos šalių ir kitų Europos Sąjungos valstybių dujų ir elektros jungčių kūrimas.<br />
36
2. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> poreikis rinkoje<br />
2.1 Elektros energijos tiekimas ir poreikio balansas<br />
Pagrindinis Vyriausybės tikslas yra užtikrinti pakankamus elektros energijos gamybos pajėgumus ir<br />
patikimą elektros energijos tiekimą, galintį patenkinti prognozuojamą elektros energijos poreikio<br />
augimą. Tiekimą gali užtikrinti regione veikiantys gamybos objektai arba iš gretimų rinkų (per<br />
veikiančias jungtis) importuojama energija, elektros poreikio augimas mažėja kylant elektros energijos<br />
kainai.<br />
Prognozuojama, kad elektros energijos poreikis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sparčiai augs ir iki<br />
2020 m., ir vėliau. Vietos energijos gamintojai nebegalės patenkinti augančio elektros energijos<br />
poreikio, todėl Baltijos šalyse neišvengiamai atsiras elektros energijos paklausos ir pasiūlos<br />
neatitikimas. Tam tikra dalimi atsiradusią spragą mažins gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir<br />
taupesnis energijos vartojimas, tačiau vien to nepakaks. Jeigu elektros energijos trūkumas bus<br />
kompensuojamas importu, tai dar labiau didins Lietuvos priklausomybę nuo importo ir kels grėsmę<br />
pagrindiniam Lietuvos energetikos politikos tikslui – energetinei nepriklausomybei. Naujos regiono<br />
atominės elektrinės statyba Lietuvoje yra racionaliausias būdas konkurencingam ir tvariam elektros<br />
energijos tiekimui Lietuvoje ir Baltijos šalyse užtikrinti ir pasiekti energetinės nepriklausomybės tikslus.<br />
Vertinant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto atsiperkamumą reikia atsižvelgiant į elektros energijos pasiūlos ir<br />
paklausos balansą regione, laisvosios rinkos sąlygomis besiformuojančią kainą, kuri leidžia numatyti<br />
būsimas projekto pajamas.<br />
Planuojant ilgalaikį gamybos pajėgumų vystymą, svarbu įvertinti elektros energijos balanso gretimose<br />
šalyse prognozes. Jeigu gretimose šalyse elektros energijos bus pagaminama nepakankamai (bus<br />
netenkinama elektros energijos paklausa), o savoje šalyje bus jos perteklius, tikėtina, kad elektros<br />
energiją bus galima eksportuoti. Jeigu susidarys elektros energijos perteklius kitose šalyse, tikėtina,<br />
kad bus galimybė elektrą importuoti, todėl nebus poreikio investuoti į gamybos pajėgumų vystymą.<br />
7 - 9 paveikslėliuose parodyti ENTSO-E parengtos elektros energijos poreikio apžvalgos „Scenario<br />
Outlook & Adequacy Forecast 2012–2030“ rezultatai, iš kurių matyti, kaip Baltijos jūros regiono šalys<br />
tenkina gamybos pajėgumų adekvatumo reikalavimus dviem kontroliniais periodais (vasarą ir žiemą).<br />
Elektros sistemos gamybos pajėgumų adekvatumas yra elektros sistemos gebėjimo gaminti tiek<br />
elektros energijos, kiek suvartojama toje pačioje elektros sistemoje, įvertinimas.<br />
7 paveikslas. Apžvalga „Scenario Outlook & Adequacy Forecast 2012–2030“ metodika<br />
37
Adekvatumo lygis (adekvatumo marža) vertinamas pagal patikimai prieinamų gamybos pajėgumų<br />
didžius, kurie nebuvo panaudoti baziniam poreikiui patenkinti, nebuvo rezervuoti sezoniniam pikui<br />
užtikrinti ir atsargai (apsauga sistemos saugumo rizikai sumažinti). Iš pateikto grafiko matyti, kad<br />
pakankamumo lygis apskaičiuojamas iš atliekamų nuo bazinio poreikio pajėgumų (RC) atėmus<br />
adekvatumo maržą (ARM). Skaičiuojama, kad sistemoje yra pakankamai pajėgumų, jeigu iš atliekamų<br />
pajėgumų, patenkinus bazinį poreikį, atėmus pakankamumo maržą, rezultatas yra didesnis už nulį.<br />
8 paveikslas. RC-ARM Baltijos jūros regiono šalyse 2020 m. sausį ir liepą.<br />
ES gamybos pajėgumų augimo iki 2020 m. planai<br />
Šaltinis: ENTSO-E<br />
Jeigu pakankamumas užtikrinamas abiem kontroliniais laikotarpiais (kai [RC–ARM] ≥ 0), šalies<br />
teritorija nuspalvinama žaliai. Jeigu pakankamumas neužtikrinamas vienu arba abiem laikotarpiais,<br />
šalies teritorija nuspalvinama raudonai. Diagramoje pakankamumo lygis (RC-ARM) apibendrintas<br />
abiejuose kontroliniuose laikotarpiuose.<br />
Pagal minėtąjį planą keturiose iš devynių valstybių kontroliniais etapais numatytas teigiamas RC-ARM<br />
ir sausį, ir liepą. Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje RC ir ARM skirtumas bent vienu<br />
kontroliniu laikotarpiu yra lygus nuliui arba neigiamas, o tai reiškia, kad pakankamumo reikalavimas<br />
netenkinamas.<br />
38
9 paveikslas. RC-ARM Baltijos jūros regiono šalyse 2020 m. sausį ir liepą. Optimistinis<br />
gamybos pajėgumų augimo <strong>planas</strong><br />
Šaltinis: ENTSO-E<br />
Pagal optimistinį gamybos pajėgumų augimo planą, teigiamas RC-ARM rezultatas ir sausį, ir liepą<br />
prognozuojamas tik keturiose iš devynių valstybių. Liepą kontroliniu etapu Latvijos rodiklis yra lygus 0.<br />
Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje RC-ARM rodiklis bent vienu kontroliniu etapu yra<br />
neigiamas. Pagal paveikslą yra keturios šalys, kurios turi pakankamą gamybos adekvatumą abiem<br />
kontroliniais etapais: Norvegija, Švedija, Estija ir, įskaičiuojant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, Lietuva. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
tiesiogiai užtikrina pakankamus elektros energijos generavimo pajėgumus Lietuvoje.<br />
Įsigaliojus Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvai, Baltijos jūros regiono šalyse atsiras naujų<br />
investicijų į gamybos pajėgumus poreikis, nes dalis elektros energijos gamybos įrenginių neatitiks<br />
taršalų išmetimo reikalavimų ir be papildomų investicijų negalės gaminti elektros energijos. Jeigu<br />
nebus investuojama į naujų gamybos pajėgumų kūrimą, 2020 m. Baltijos šalyse ir Baltijos jūros<br />
regione prognozuojamas gamybos pajėgumų trūkumas:<br />
• apie 1,3 GW Baltijos šalyse;<br />
• apie 10 GW Baltijos jūros regiono šalyse.<br />
Pasiūlos trūkumo problemą Baltijos šalyse galima išspręsti pastačius <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užsakymu konsultacinė bendrovė NERA atlikto rinkos analizę. Analizė turėjo nustatyti ar<br />
yra ekonominis pagrindas rinkoje investuoti į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. NERA rinkos analizė parodė, kad nuo<br />
2016–2017 m. Baltijos šalių rinkose prognozuojamas elektros energijos pasiūlos trūkumas, nes<br />
sensta esami gamybos šaltiniai, o planų juos pakeisti naujais nepakanka. Numatomų jungčių su<br />
gretimomis rinkomis sukūrimas kainas regione kilstelės iki Europinių kainų lygio.<br />
Baltijos šalyse prognozuojamas didelis elektros energijos trūkumas. Jį galima sumažinti didinant<br />
importą iš rinkų, su kuriomis bus pastatytos jungtys, arba investuojant į alternatyvius gamybos<br />
pajėgumus, tačiau to nepakanka visam trūkumui kompensuoti. Akivaizdu, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong><br />
padėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir prognozuojamą elektros energijos paklausos ir<br />
pasiūlos neatitikimą.<br />
39
Atliktoje pasiūlos ir paklausos ir galimo kainų kitimo analizėje prognozuojama, kad:<br />
• pastačius elektros jungtis elektros rinkos kainos pakils iki 50−70 EUR/MWh (17,3−24,2 ct.Lt/kWh).<br />
Šiame kainų diapazone investicijos į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra patrauklios ir pelningos;<br />
• prognozuojamas pasiūlos trūkumas Baltijos šalyse viršys planuojamus 1 350 MW <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
gamybos pajėgumus. Prognozuojamas deficitas patvirtina prielaidą, kad kitų branduolinių objektų,<br />
pavyzdžiui, Kaliningrado atominės elektrinės (su papildoma jungtimi su Lenkija), vystymas nekelia<br />
grėsmės <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto atsiperkamumui ir galimybėms realizuoti elektros energiją rinkoje;<br />
• naujos elektros jungtys atveria kelius į didelę rinką, kurioje elektros energijos pasiūla yra<br />
nepakankama (jungtis su Lenkija). Dėl šios priežasties visame regione reikalingi nauji elektros<br />
energijos gamybos pajėgumai elektros energijos poreikiui patenkinti.<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> veiklos metu pagamindavo apie 70 proc. Lietuvai ir 30% Baltijos šalims reikalingos<br />
elektros energijos. Uždarius Ignalinos <strong>AE</strong> Baltijos regione atsirado didelis elektros energijos pasiūlos<br />
trūkumas. Numatydamas šį trūkumą regione ir siekdamas sumažinti regiono priklausomybę nuo<br />
importo bei užtikrinti tiekimo saugumą, LR Seimas 2007 m. birželį priėmė Atominės elektrinės<br />
įstatymą, kuriame įvardijo poreikį sukurti naujų elektros energijos gamybos pajėgumų.<br />
10 paveikslėlyje apibendrintos pagrindinės elektros energijos paklausos augimo priežastys ir<br />
nurodytas pasiūlos ir paklausos neatitikimas Baltijos regione. 2020 m. elektros energijos gamybos<br />
pajėgumų trūkumas Baltijos regione sudaro ne mažiau kaip 1,3 GW.<br />
10 paveikslas. Elektros energijos pasiūlos ir paklausos balansas Baltijos šalyse<br />
Energetikos ministerija, NES<br />
Kaip nurodyta šioje rinkos analizės dalyje ir NERA rinkos ataskaitoje, prognozuojama, kad 2016–2017<br />
m. Baltijos šalių rinkose bus nepakankama pasiūla dėl senstančių elektros gamybos įrenginių ir<br />
nepakankamų planų juos pakeisti naujais. Nors šį gamybos pajėgumų trūkumą Baltijos šalyse būtų<br />
galima kompensuoti didinant importą iš rinkų, su kuriomis sukurtos jungtys, arba investuojant į<br />
alternatyvius gamybos pajėgumus, to nepakanka. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> sumažintų prognozuojamą<br />
elektros energijos paklausos ir pasiūlos neatitikimą.<br />
Prognozuojamas trūkumas yra didelis, todėl numatomai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> elektros energijos gamybos<br />
pajėgumai (maždaug 1 350 MW) yra pagrįsti. Be to, pastačius elektros jungtį su Lenkija, atsivers keliai<br />
į dar vieną didelę rinką, kurioje yra nemažas elektros energijos trūkumas.<br />
40
Lietuvos ir Baltijos šalių elektros energijos rinkos ateitis<br />
Šioje dalyje apibendrinama NERA 2009 m. parengta elektros energijos rinkos analizė. Analizėje buvo<br />
analizuojamas elektros energijos pasiūlos ir paklausos balansas regione, santykinė skirtingų energijos<br />
gamybos technologijų ekonominė nauda, pateikiama ilgalaikių elektros energijos kainų prognozių<br />
pagal įvairius numatomus planus, ir išvados. Šioje dalyje pateikiama ištraukų iš NERA analizės dalies,<br />
vertinančios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> komercines perspektyvas.<br />
2004 m. Lietuvai įstojus į ES paspartėjo Lietuvos elektros energijos rinkos pertvarkymas iš<br />
reguliuojamos sistemos į laisvos nereguliuojamos rinkos principais paremtą sistemą. Narystė Lietuvai<br />
leido dalyvauti formuojant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką. Šiuo metu Baltijos<br />
energetikos rinkoje vyksta integracijos su kitoms Europos šalimis procesai. Baltijos šalys siekia:<br />
• liberalizuoti nacionalines ir regiono elektros energijos rinkas bei sukurti bendrą Baltijos-Šiaurės<br />
šalių elektros rinką „Nord Pool Spot“ prekybos sistemos pagrindu;<br />
• integruoti regiono infrastruktūrą su kitomis ES šalimis įgyvendinant elektros jungčių projektus (kaip<br />
nurodyta 2.3 dalyje);<br />
• stiprinti ilgalaikį elektros energijos tiekimo saugumą, mažinti priklausomybę nuo elektros ir dujų<br />
importo (taip pat nurodyta 2.3 dalyje).<br />
Elektros rinkos liberalizavimas ir integracija į „Nord Pool Spot“<br />
Įgyvendinant ES iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti bendrą integruotą energetikos rinką, Baltijos<br />
jūros regiono valstybės ir Europos Komisija pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP).<br />
Vadovaudamosi šiuo planu, trys Baltijos valstybės ėmėsi įgyvendinti pokyčius, kuriais siekia:<br />
• palaipsniui atsisakyti reguliuojamų elektros energijos tarifų mažmeninėje rinkoje;<br />
• toliau liberalizuoti didmeninę elektros rinką;<br />
• užtikrinti regione veikiančių perdavimo sistemos operatorių (PSO) nepriklausomumą, kaip<br />
numatyta ES teisės aktuose.<br />
BEMIP numatyta, kad Baltijos šalys bendromis pastangomis siekia sukurti atvirą ir skaidrią bendrą<br />
Baltijos elektros energijos rinką ir ją integruoti, visų pirma su Šiaurės šalių elektros energijos rinka,<br />
perimdamos „Nord Pool Spot“ (NPS) rinkos mechanizmą, taikomą didmeninei prekybai organizuoti.<br />
Vietinė NPS prekybos zona Estijoje sukurta 2010 m. balandį, Lietuvoje ją planuojama sukurti 2012 m.<br />
birželį, o Latvijoje (pagal BEMIP) NPS turėtų pradėti veikti 2013 m.<br />
Siekiant įgyvendinti ES 3-ąjį energetikos paketą, 2012 m. pradžioje priimtas naujas Elektros<br />
energetikos įstatymas. Išanalizavusi perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių planus atskirti veiklą<br />
vertikaliai integruotoje bendrovėje, reguliavimo institucija paskelbė, kad ES 3-ojo energetikos paketo<br />
įgyvendinimas turėtų būti baigtas iki 2012 m. spalio 1 d.<br />
Elektros energijos paklausa<br />
Pastaraisiais metais elektros energijos vartojimas Baltijos šalių rinkoje nuolat augo dėl ūkio plėtros<br />
(2003–2011 m. elektros energijos vartojimas visose trijose valstybėse vidutiniškai augo po 3,3 proc.<br />
per metus). NERA prognozuoja, kad iki 2030 m. elektros energijos vartojimas Baltijos regione augs po<br />
3,0 proc. kasmet. Pateikiamoje diagramoje parodyta, kad, pagal NERA prognozes, elektros energijos<br />
vartojimas Baltijos šalyse išaugs iki 44 TWh 2030 m.<br />
41
12 diagrama. Elektros energijos vartojimo Baltijos šalyse prognozės 2012–2030 m. (TWh)<br />
Šaltinis: NERA<br />
Elektros energijos pasiūla<br />
2010 m. bendri Baltijos šalyse įrengti elektros energijos gamybos pajėgumai sudarė apie 8,9 GW − iš<br />
jų 3,8 GW Lietuvoje, 2,4 GW Latvijoje ir 2,7 GW Estijoje. Baltijos šalyse elektra gaminama skirtingais<br />
būdais. Lietuvoje dauguma elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, naudojančiose<br />
gamtines dujas, Latvijoje yra daug hidroelektrinių, o Estijos rinkoje dominuoja elektros gamyba iš<br />
skalūnų.<br />
5 lentelė. Grynoji gamyba pagal kuro tipus ir technologijas<br />
Rinka<br />
Šiluminės<br />
elektrinės<br />
Hidroenergija Kita Įrengti pajėgumai (GW)<br />
Baltijos šalys 74,7 % 21,6 % 3,7 % 8,9<br />
Estija 96,7 % 0,3 % 3,0 % 2,7<br />
Latvija 34,7 % 63,2 % 2,1 % 2,4<br />
Lietuva 67,8 % 24,9 % 7,2 % 3,8<br />
Šaltinis: BALTSO<br />
Nors šiuo metu įrengtų pajėgumų pakanka vidaus vartojimo poreikiui Baltijos šalių elektros rinkoje<br />
patenkinti (kuris 2011 m. sudarė 25 TWh), prognozuojama, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės<br />
laikotarpiu pasiūla pradės sparčiai mažėti.<br />
Po Ignalinos <strong>AE</strong> uždarymo Lietuvoje pagrindinę bazinės apkrovos energiją pagamina Lietuvos<br />
elektrinė (instaliuota galia 1 800 MW), tačiau dauguma jos blokų yra senesni nei 40 metų, todėl<br />
elektros energijos gamyba yra mažiau patikima ir brangi. 2012 m. elektrinėje bus pradėtas<br />
eksploatuoti naujas 450 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbinos (KCDT) blokas. Visų kitų<br />
Lietuvoje veikiančių elektrinių gamybos pajėgumai yra gerokai mažesni, o daugelį jau greitai reikės<br />
uždaryti.<br />
Elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje iki 2020 m.:<br />
• naujas 450 MW galios blokas Lietuvos elektrinėje;<br />
• naujas 250 MW galios blokas Kruonio H<strong>AE</strong>;<br />
• nauja 1 350 MW galios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>;<br />
• iki 500 MW galios vėjo jėgainės.<br />
Pastačius naują 450 MW galios bloką Lietuvos elektrinės instaliuoti gamybos pajėgumai iki 2020 m.<br />
pasieks 2 100 MW. Pagal optimistinį planą, didžiausia paklausa gali siekti 2 300 MW. Lietuvoje bus<br />
užtikrintas gamybos pajėgumų pakankamumas, atsižvelgiant į planus iki 2020 m. didinti gamybos<br />
pajėgumus, kurių neatskiriama dalis yra V<strong>AE</strong>.<br />
42
6 lentelė. Elektros energijos gamybos balansas Lietuvoje (TWh)<br />
Balansas, TWh 2009 m. 2010 m. 2011 m.<br />
Elektros energijos gamyba 15,32 5,70 4,77<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> 10,85 0,00 0,00<br />
Lietuvos elektrinė 0,96 2,02 1,19<br />
Vilniaus elektrinė (TEC2 + TEC3) 0,63 0,77 0,55<br />
Kauno elektrinė 0,63 0,50 0,43<br />
Mažeikių elektrinė 0,21 0,14 0,14<br />
Klaipėdos elektrinė 0,02 0,02 0,02<br />
Panevėžio elektrinė 0,19 0,18 0,20<br />
Kauno hidroelektrinė 0,35 0,45 0,39<br />
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 0,71 0,76 0,57<br />
Mažosios hidroelektrinės 0,07 0,09 0,09<br />
Kitos elektrinės 0,43 0,40 0,48<br />
Vėjo elektrinės 0,16 0,22 0,47<br />
Biomasės elektrinės 0,11 0,15 0,24<br />
Saulės elektrinės 0,00 0,00<br />
Elektrinių savos reikmės 1,20 0,37 0,32<br />
Pateikta į tinklą 14,12 5,33 4,46<br />
Kruonio H<strong>AE</strong> užkrovimas 1,01 1,04 0,80<br />
Eksportas 3,61 1,14 1,97<br />
Importas 0,68 7,13 8,71<br />
Elektros poreikiai 10,18 10,28 10,40<br />
Elektros tinklų nuostoliai 0,97 0,99 0,87<br />
Elektros tinklų savos reikmės 0,05 0,07 0,07<br />
Galutinis suvartojimas 9,16 9,22 9,46<br />
Pramonė 2,65 3,07 3,61<br />
Transportas 0,07 0,08 0,10<br />
Žemės ūkis 0,16 0,17 0,21<br />
Gyventojai 2,75 2,59 2,62<br />
Įmonės ir kiti vartotojai 3,53 3,30 2,93<br />
Šaltinis: VKEKK<br />
Latvijoje pagaminamos elektros energijos nepakanka paklausai patenkinti, visų pirma dėl to, kad<br />
šalyje veikia daug mažos apkrovos hidroelektrinių. Latvija istoriškai importuoja daug elektros energijos<br />
iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos. Prognozuojama, kad artimiausiu metu ši situacija nesikeis. 2009 m.<br />
Rygos termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 pastatytas naujas 440 MW galios KCDT blokas, tačiau jo<br />
pajėgumų nepakanka paklausai Latvijoje patenkinti.<br />
Numatoma elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra Latvijoje iki 2020 m.:<br />
• antrasis 407 MW galios blokas Rygos termofikacinėje elektrinėje Nr. 2;<br />
• naujas 400 MW galios blokas Kuršos elektrinėje (deginamos anglys);<br />
• iki 500 MW galios vėjo jėgainės.<br />
Ir dabar, ir 2020 m. daugiau nei pusė Latvijos gamybos pajėgumų bus sutelkta šalies hidroelektrinėse.<br />
Elektros energijos gamyba hidroelektrinėse priklauso nuo vandens lygio, taigi elektros energijos<br />
balansas bus skirtingas įvairiais sezonais, todėl kartais Latvijoje nebus tenkinami pakankamumo<br />
reikalavimai, o trūkstama elektros energija bus importuojama.<br />
Šiuo metu dauguma Estijoje pagaminamos elektros energijos gaminama Narvos elektrinėse<br />
(bendras galingumas maždaug 2 400 MW), kuriose deginami Estijoje kasami skalūnai. Nors iškasami<br />
skalūnai užtikrina mažas gamybos sąnaudas, ši technologija labai teršia aplinką CO 2 dujomis. Estija<br />
yra ES valstybė narė, todėl ji turi laikytis aplinkosaugos reikalavimų, įskaitant Didelių kurą deginančių<br />
įrenginių direktyvos nuostatų, ir palaipsniui visiškai integruotis į prekybos taršos leidimais sistemą.<br />
Prognozuojama, kad dėl šių reikalavimų ir senstančių elektrinių gamyba skalūnus deginančiose<br />
elektrinėse nuo 2016 m. bus įmanoma tik daug investavus į sieros pašalinimo įrenginius. Neįvykdžius<br />
investicijų elektrinių nebus galima eksploatuoti, todėl tai tik padidins augantį elektros energijos<br />
gamybos pajėgumų trūkumą Baltijos šalyse.<br />
Nauji gamybos pajėgumai Estijoje, kuriuos planuojama pastatyti iki 2020 m.:<br />
• nauja dujas deginanti 300 MW galios elektrinė pikinei apkrovai reguliuoti;<br />
43
• nusierinimo įrangos pastatymas 644 MW galios Narvos elektrinės bloke;<br />
• du nauji 300 MW galios blokai Narvos elektrinėje;<br />
• keletas naujų mažųjų elektrinių (mažiau nei 100 MW galingumo).<br />
Estija planuoja įrengti keletą sieros pašalinimo filtrų senuose elektros energijos gamybos įrenginiuose.<br />
Tikėtina, kad 2020 m. Estijoje bus tenkinami šalies pakankamumo reikalavimai, tačiau smarkiai<br />
sumažės elektros energijos eksporto potencialas.<br />
Nors Lenkija kol kas neprijungta prie Baltijos šalių tinklų, pasiūlos ir paklausos balansas šioje šalyje<br />
taip pat turi įtakos padėčiai Baltijos šalių rinkoje dėl planuojamos elektros jungties tarp Lietuvos ir<br />
Lenkijos. Dauguma Lenkijoje veikiančių elektrinių deginamos akmens anglys, o elektrinės yra<br />
pasenusios. Prognozuojama, kad dėl laipsniško šių elektrinių uždarymo jau nuo 2015 m. atsiras<br />
pasiūlos deficitas.<br />
Nauji gamybos pajėgumai Baltarusijoje, kuriuos planuojama pastatyti iki 2020 m.:<br />
• Baltarusijos atominė elektrinė (2 x 1 200 MW);<br />
• naujas 400 MW galios blokas Lukomlio elektrinėje;<br />
• naujas 400 MW galios blokas Beriozovkos elektrinėje;<br />
• naujas 400 MW galios blokas Minsko elektrinėje Nr. 5;<br />
• nauja 920 MW galios Zelvenskaja elektrinė, kurioje deginama akmens anglis.<br />
Dauguma elektros energijos Baltarusijoje pagaminama šiluminėse elektrinėse, todėl šalis dėl rinkos<br />
sąlygų daug elektros energijos importuoja iš Rusijos. Siekdama sumažinti šią priklausomybę nuo<br />
Rusijos, Baltarusija planuoja iki 2020 m. pasistatyti naują atominę elektrinę, kurios įrengtoji galia<br />
sudarytų 2 400 MW. Šiuo atveju pakankamumo reikalavimai būtų patenkinti.<br />
Planuojama gamybos pajėgumų plėtra Kaliningrado srityje iki 2020 m.:<br />
• antrasis 450 MW galios blokas Kaliningrado elektrinėje Nr. 2;<br />
• galima Baltijos <strong>AE</strong>, kurios įrengtoji galia sudarytų 2 x 1 150 MW, statyba su neaiškiu pagamintos<br />
elektros energijos tiekimo rinkai maršrutu arba elektrinės balansavimo maršrutu;<br />
• Kaliningrado srityje pastačius naują atominę elektrinę, pakankamumo reikalavimai bus tenkinami,<br />
Kaliningrade susidarys elektros energijos perteklius, kurio gana didelis kiekis bus eksportuojamas į<br />
gretimas šalis.<br />
Minėtas gamybos pajėgumų didinimas, pavyzdžiui, 2009 m. Rygos elektrinėje Nr. 2 pastatytas 440<br />
MW blokas ir 2012 m. baigtas naujasis 450 MW Lietuvos elektrinės KCDT blokas, taip pat auganti<br />
gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, siekiant įgyvendinti ES nustatytus tikslus, nepadės<br />
visiškai išspręsti didėjančio poreikio keisti arba modernizuoti didelę Baltijos šalyse veikiančių elektrinių<br />
įrangos dalį. Net ir atsiradus naujiems objektams (pavyzdžiui, vėjo jėgainės netinkamos stabiliai<br />
bazinės apkrovos elektros energijos gamybai dėl jų neprognozuojamo veikimo), regione išliks<br />
nepakankama pasiūla, jeigu nebus pastatyta <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
Pasiūlos ir paklausos balansas regione<br />
Toliau pateiktoje diagramoje lyginamos prielaidos dėl energijos paklausos Lietuvoje augimo ir<br />
prognozuojamas naujų gamybos pajėgumų sukūrimas be <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Iš šios analizės matyti, kad<br />
Lietuvoje nuolat bus nepakankama elektros energijos pasiūla. Net ir 2012 m. rugsėjį pradėjus veikti<br />
naujam Lietuvos elektrinės 450 MW galios KCDT blokui, Lietuvoje bus pagaminama vos kiek daugiau<br />
nei pusė reikalingos elektros energijos.<br />
44
13 diagrama. Gamyba ir paklausa Lietuvoje (be <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>) (GWh)<br />
Pastaba. Darant prielaidą, kad naujasis 440 MW galios KCDT blokas pradės veikti 2012 m.<br />
14 diagrama. Gamyba ir paklausa Lietuvoje (įskaitant Lietuvos dalį <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
produkcijoje) (GWh)<br />
45
Situacija Rusijos elektros energijos rinkoje<br />
Rusijos elektros energijos gamybos sektorius sensta, todėl elektrinėse būtina keisti gamybos blokus.<br />
Remiantis įvairiais Rusijos Federacijos energetikos ministerijos (buvusios Rusijos Federacijos<br />
pramonės ir energetikos ministerijos) vertinimais, Rusijai reikia didelių investicijų į gamybos<br />
pajėgumus tam, kad šalis galėtų patenkinti vidaus paklausą. 2007 m. apskaičiuotas investicijų į<br />
gamybos pajėgumus poreikis 2011–2015 m. sudarė 2 976 mlrd. rublių 2010 m. kainomis (apie<br />
397 mlrd. Lt 2010 m. kainomis), o papildomų investicijų 2016−2020 m. poreikis – 3 808 mlrd. rublių<br />
(apie 375 mlrd. Lt). Remiantis įvairiomis prognozėmis, Rusija iki 2015 m. turės finansuoti papildomų<br />
42–142 GW gamybos pajėgumų kūrimą, o iki 2025−2030 m. – 172–180 GW.<br />
Diagramoje parodytas tikėtinas elektros energijos pasiūlos ir paklausos neatitikimas Rusijoje nuo<br />
2015 m., jeigu išliks dabartinė gamybos ir vartojimo dinamika.<br />
15 diagrama. Gamybos ir paklausos Rusijoje prognozė 2011–2017 m.<br />
Šaltinis: Rusijos energetikos ministerija, 2011 m.<br />
16 diagramoje parodyta, kad vėlesnėse Rusijos energetikos ministerijos ataskaitose buvo nustatytas<br />
didėjantis elektros energijos gamybos dinamikos ir paklausos neatitikimas 2011–2017 m. ir būtinybė<br />
Rusijos energetikos bendrovėms laiku pradėti įgyvendinti dideles kapitalinių investicijų programas.<br />
16 diagrama. Gamybos Rusijoje dinamikos prognozės 2011–2017 m. (2007, 2010 ir 2011 m.<br />
ataskaitų palyginimas)<br />
Šaltinis: Rusijos energetikos ministerija, 2011 m.<br />
46
Įvairūs vertinimai rodo, kad Rusijai gamybos pajėgumų, galinčių patenkinti paklausą, trūks iki 2012–<br />
2015 m., jeigu bus nevykdomi atitinkami investiciniai projektai. Pastaraisiais metais buvo patikslintos<br />
esamų gamybos pajėgumų prognozės, atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimą elektrinėse ir<br />
mažesnius naujus gamybos pajėgumus. 2007 m. buvo planuojama pajėgumus iki 2010 m. padidinti<br />
34,4 GW, tačiau vėliau naujų gamybos pajėgumų prognozės buvo sumažintos iki 5,5 GW. Tas pats<br />
pasakytina ir apie eksploatavimo nutraukimą. 2007 m. buvo planuojama, kad iki 2015 m. gamybos<br />
pajėgumai sumažės 31 GW dėl eksploatavimo nutraukimo, tačiau 2010 m. prognozės buvo<br />
sumažintos tik iki 3 GW iki 2015 m. Dėl šių aplinkybių kyla abejonių, ar Rusija galės užtikrinti<br />
planuojamas kapitalines investicijas ir ar dabartiniai gamybos pajėgumai galės patikimai užtikrinti<br />
elektros poreikius.<br />
17 diagrama. Prognozuojamos elektros energijos kainos Rusijoje (realios, 2010 m.)<br />
Šaltinis: Rusijos energetikos ministerija, 2005 m. Kainos nurodytos 2010 m. lygiu, kad jos būtų suderintos su kitomis kainomis, nurodytomis<br />
šiame dokumente<br />
Prognozuojama, kad Rusijai tapus PPO nare ir esant trapiam pasiūlos ir paklausos balansui, elektros<br />
energijos kainos 2015–2020 m. pakils iki 83−88 EUR/MWh (286−304 Lt/MWh) lygio (realios 2010 m.<br />
kainos).<br />
Atsižvelgiant į šią informaciją, skaičiavimuose reikia itin atsargiai vertinti galimybes importuoti elektros<br />
energiją iš Rusijos ir kainų lygį šioje šalyje.<br />
2.2 Alternatyvių elektros energijos gamybos šaltinių analizė<br />
Šioje dalyje pateikiamas branduolinės ir alternatyvių elektros energijos gamybos šaltinių, visų pirma<br />
iškastinio kuro, įskaitant akmens anglis ir dujas, taip pat gamybos iš atsinaujinančių išteklių,<br />
palyginimas. Technologijos yra analizuojamos ir lyginamos pagal šiuos rodiklius – išmetamojo anglies<br />
dioksido kiekis ir bendra kaina, gamybos savikaina ir rinkos kainų nepastovumo poveikis.<br />
Šioje dalyje nurodytos išvados atitinka analizę, pateiktą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros<br />
organizacijos (EBPO) 2011 m. ataskaitoje „Taršos leidimų kainos, elektros energijos rinkos ir<br />
branduolinės energetikos konkurencingumas“, kurioje lyginamas branduolinių elektrinių ir jėgainių,<br />
kuriose deginamos dujos ar anglys, konkurencingumas taikant tris metodikas:<br />
• pelno analizės – funkcinių anglių, dujų ir branduolinės energijos gamintojų penkerių metų<br />
laikotarpio (2005–2010 m.) analizė;<br />
• investicijų analizė – naujų gamybos blokų, kurie pradės veikti nuo 2015 m., bendrų išlaidų ir jų<br />
naudos per visą elektrinių veikimo laikotarpį palyginimas;<br />
• CO 2 mokesčių analizė – CO 2 mokesčių įtakos projekto pelningumui ir investicijų grąžai analizė.<br />
Remiantis išsamia kuro variantų analize matyti, kad nauja atominė elektrinė geriausiai atitiktų visus<br />
Lietuvos energetinės nepriklausomybės, vietos ekonomikos skatinimo, šalies investicinio patrauklumo<br />
ir mažiausios CO 2 taršos strateginius tikslus.<br />
47
Nors kitos kuro alternatyvos yra visiškai galimos, kiekviena jų Lietuvai turi tam tikrų trūkumų.<br />
Pakankamas ir patikimas elektros energijos tiekimas yra būtina ūkio augimo sąlyga, taigi Baltijos<br />
regione būtina statyti naujų elektrinių. Šių naujų elektrinių deginamas kuras ir galia lems energetinės<br />
nepriklausomybės lygį, CO 2 taršą ir naujų investicijų Baltijos šalių elektros energijos gamybos<br />
sektoriuje pelningumą artimiausiais dešimtmečiais. Kelios realistinės kuro tiekimo alternatyvos galėtų<br />
padėti padidinti pasiūlą, t. y. akmens anglių, gamtinių dujų (importuojamų iš Rusijos arba Artimųjų<br />
Rytų), skalūnų arba kelių skirtingų kuro rūšių naudojimas.<br />
Lyginamųjų išlaidų analizę galima vertinti importo išlaidų kontekste. Remiantis 2011 m. statistiniais<br />
duomenimis, Lietuva per metus elektros energijos importui išleido 1 mlrd. Lt, dar 0,7 mlrd. Lt<br />
sumokėjo už dujas, importuojamas elektros energijai gaminti.<br />
2.2.1 CO 2 emisijos<br />
Europos Sąjungos aplinkosaugos tiksluose (vadinamojoje „žaliojoje darbotvarkėje“) yra numatyta, kad<br />
valstybės narės iki 2020 m. turi žymiai sumažinti išmetamojo CO 2 kiekius. Lietuva įsipareigojo<br />
23 proc. energijos ir 21 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.<br />
Kalbant apie CO 2 taršą, akmens anglis, dujas ir kitą iškastinį kurą deginančios elektrinės išmeta daug<br />
CO 2 (žr. išmetamojo CO 2 kiekių diagramą), teršia aplinką ir daro neigiamą poveikį klimato kaitai,<br />
tačiau atsinaujinantys energijos ištekliai negali užtikrinti bazinės apkrovos elektros energijos gamybos.<br />
Todėl branduolinė energetika yra racionaliausias elektros energijos gamybos būdas, nes jis atitinka<br />
ES reikalavimus mažinti išmetamojo CO 2 kiekius ir diegti netaršias elektros energijos gamybos<br />
technologijas.<br />
18 diagramoje parodyti išmetamojo CO 2 kiekiai, kurie susidaro skirtingomis technologijomis gaminant<br />
1 kWh elektros energijos.<br />
18 diagrama. Išmetamo CO 2 kiekiai<br />
Šaltinis: Kauno technologijos universitetas, Pasaulio branduolinės energetikos asociacija<br />
Uždarius Ignalinos <strong>AE</strong>, pradėtos intensyviau naudoti elektrinės, kurios labiau teršia aplinką.<br />
Nacionaliniame taršos leidimų paskirstymo plane numatyta, kad 2008–2012 m. Lietuvos elektrinės į<br />
aplinką išmes 43 mln. tonas CO 2 , tai reiškia, kad metinis kiekis vidutiniškai išaugs 260 proc.,<br />
palyginus su 2002–2005 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į ilgalaikę CO 2 taršos leidimų kainą (20 EUR<br />
(69 Lt) už toną), šis dydis atitinka 360 mln. Lt (104 mln. EUR) didesnes išlaidas per metus. Naujoji<br />
atominė elektrinė padėtų sutaupyti. Naujoji atominė elektrinė gerokai sumažins šiltnamio efektą<br />
sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį Baltijos energetikos sektoriuje: bus išmesta 2,4 mln. tonomis CO 2<br />
mažiau, tai sudarys 10 proc. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų 2008 m. Jeigu<br />
CO 2 taršos leidimų kaina išliks nepakitusi, o metinė infliacija sudarys 2,5 proc., per 20 metų laikotarpį<br />
bus galima sutaupyti beveik 6 mlrd. Lt (1,7 mlrd. EUR).<br />
48
Atitinkamai, naujoji atominė elektrinė Lietuvai leistų sumažinti NOx ir CO 2 taršą, turint omenyje, kad<br />
2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Išmetamųjų teršalų direktyvoje nustatytam pereinamajam<br />
laikotarpiui bus taikomos dar didesnės taršos mažinimo normos.<br />
Nors Lietuvoje CO 2 tarša nėra didelė, po 2015 m. situacija bus gana neapibrėžta. Trūksta aiškumo,<br />
kaip griežtai bus taikomi aplinkosaugos reikalavimai ir kokios bus CO 2 taršos leidimų kainos ateityje,<br />
todėl sunku pasakyti, kaip Lietuvai pavyktų diegti efektyvesnes ir aplinką mažiau teršiančias<br />
technologijas, jeigu nebūtų statoma <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
2.2.2 Kaštų įvertinimas<br />
Akmens anglys<br />
Akmens anglis deginančios elektrinės galėtų būti geras ir pigus sprendimas, jei taršos leidimų kainos<br />
liktų mažos, o tai gali būti nerealu. Jeigu ES ir toliau aktyviai sieks mažinti CO 2 taršą, akmens anglis<br />
deginančios elektrinės gali tapti daug brangesnės nei branduolinės elektrinės.<br />
Atominės elektrinės į aplinką išskiria labai mažai CO 2 todėl taršos leidimų kainų svyravimas joms<br />
įtakos nedaro. Atsižvelgiant į tai, kad daromas vis didesnis spaudimas mažinti išmetamuosius CO 2<br />
teršalus, branduolinė energetika įgyja konkurencinį pranašumą.<br />
11 paveikslas. Akmens anglys<br />
Šaltinis: „McKinsey“<br />
Dujos<br />
Kaip ir akmens anglių atveju, dujas deginančios elektrinės priklauso nuo išmetamųjų CO 2 teršalų<br />
leidimų kainų. Ankstesniais metais sukaupta patirtis rodo, kad, gamindama elektros energiją dujas<br />
deginančiose elektrinėse, Lietuva per metus taršos leidimams išleistų daugiau nei 360 mln. Lt (tonos<br />
CO 2 ekvivalento kainai siekiant 20 EUR).<br />
Reikia papildomai atsižvelgti į kuro kainas. 2011 m. Lietuva už importuojamą 1) elektros energiją ir 2)<br />
dujas, skirtas elektros energijai gaminti, iš viso sumokėjo 1,7 mlrd. Lt.<br />
49
• Elektros importo kaina sudarė 1 mlrd. Lt (290 mln. EUR). Iš viso suvartota 6,74 TWh importuotos<br />
elektros energijos, darant prielaidą, kad vidutinė elektros energijos kaina lygi 156,2 Lt/MWh<br />
(45 EUR/MWh) (remiantis 2011 m. vidutine „Baltpool“ rinkos kaina).<br />
• Importuotų dujų, skirtų elektros energijai gaminti, kaina sudarė 0,7 mlrd. Lt (203 mln. EUR): AB<br />
„Lietuvos energija“ ir kitos šiluminės elektrinės, kurios suvartojo 547 631 000 kubinių metrų dujų<br />
(vidutinė kubinio metro importo kaina buvo lygi maždaug 1 175 Lt), pagamino 3,45 TWh elektros<br />
energijos.<br />
• Vertinama, kad nuo 2020 m. Lietuva už dujų, skirtų elektros energijai gaminti, importą kasmet<br />
mokės 0,8 mlrd. Lt (232 mln. EUR).<br />
Lengviausiai įgyvendinamas sprendimas būtų dujas deginančios elektrinės (KCDT), į kurias dujos<br />
tiekiamos vamzdynais. Tačiau Lietuvai jos neužtikrintų siekiamos energetinės nepriklausomybės,<br />
todėl šalis ir toliau būtų priklausoma nuo kintančių dujų ir taršos leidimų kainų.<br />
Lietuvos dujų rinka yra priklausoma nuo vienintelio tiekėjo – „Gazprom“. Dvišalės dujų kainos yra<br />
susietos su naftos ir naftos produktų kainomis, kurioms taikomi tam tikri koeficientai. Dvišalės dujų<br />
kainos neatitinka dujų momentinės prekybos kainų Europos rinkose ir paprastai yra didesnės. Lietuva<br />
planuoja iki 2014 m. baigti suskystintų dujų terminalo statybą ir taip užtikrinti tiekimo saugumą bei<br />
galimybes suskystintas dujas pirkti rinkos kainomis.<br />
19 diagrama. Vidutinės mėnesinės gamtinių dujų kainos, EUR/MWh<br />
Šaltinis: „Baltpool“, reguliavimo institucija<br />
20 diagrama. Dujos, naudojamos elektros energijai gaminti (prognozė)<br />
Šaltinis: AB „Lietuvos energija“<br />
Dujas deginančios elektrinės (KCDT), kurioms tiekiamos suskystintos dujos iš Artimųjų Rytų, galėtų<br />
užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, tačiau, tikėtina, kad suskystintas dujas deginančios<br />
elektrinės <strong>projektas</strong> būtų mažiau pelningas nei branduolinės elektrinės <strong>projektas</strong> dėl nestabilių<br />
gamtinių dujų kainų.<br />
50
12 paveikslas. KCDT, kurioms tiekiamos suskystintos dujos<br />
Šaltinis: „McKinsey“<br />
Lietuvos energetikos strategijoje numatyta, kad dujų sektoriuje dujų vartojimas turi sumažėti, žvelgiant<br />
į ilgalaikę perspektyvą, o žvelgiant į vidutinės trukmės perspektyvą, būtina didinti dujų tiekėjų įvairovę.<br />
Šiuo metu Lietuva dujas perka iš vienintelio tiekėjo, neturi kritinio dujų rezervo ir neturi prieigos prie<br />
ES dujų momentinės prekybos rinkų.<br />
Norint užtikrinti dujų paklausos tenkinimą ekstremaliomis aplinkybėmis iš alternatyvių šaltinių, būtina<br />
numatyti patikimą metinę 0,9–1,5 mlrd. m 3 dujų pasiūlą (prognozuojama, kad 2020 m. dujų paklausa<br />
sudarys 1,6–3,7 mlrd. m 3 per metus). Šiuo tikslu galima įgyvendinti kelias alternatyvas, tačiau<br />
ekonomiškai naudingiausias variantas yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje.<br />
Atsinaujinantys energijos ištekliai<br />
Neginčijama, kad atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami kaip viena iš kuro rūšių, tačiau<br />
gamyba tik iš atsinaujinančių išteklių nepadengtų pasiūlos trūkumo, o kol kas iš jų gaminama elektros<br />
energija yra brangesnė, nei naudojant kitą aptartą kurą. Investicijoms į atsinaujinančius išteklius<br />
skatinti reikia supirkimo tarifų. Jeigu iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos kiekis per<br />
metus pasiektų 8,5 TWh, metinis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetas<br />
sudarytų 2,36 mlrd. Lt (684 mln. EUR), o VIAP tarifas būtų 19,6 ct/kWh rinkos kainai esant 18 ct/kWh.<br />
Jeigu Lietuva siektų visą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ji vis tiek turėtų<br />
importuoti elektros energijos iš gretimų šalių, todėl neįgyvendintų energetinės nepriklausomybės<br />
tikslo. Gamtinių dujų kiekis, kurio reikėtų elektros energijai gaminti dujas deginančiose elektrinėse<br />
tam, kad būtų sukurtas rezervas gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, per metus sudarytų<br />
0,8 mlrd. m 3 ir kainuotų 940 mln. Lt (272 mln. EUR).<br />
51
13 paveikslas. Atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje<br />
GWh pagaminama/(neto MW)<br />
ES tikslai<br />
2 400<br />
1 900<br />
~1 900<br />
~2 200<br />
~950<br />
<strong>AE</strong>I technologijos<br />
2009<br />
Scenarijus 1 (bazinis)<br />
2020<br />
Scenarijus 2 (optimistinis)<br />
Hidro 2<br />
Vėjo<br />
Biomasės<br />
Saulės<br />
Geoterminė<br />
440 (100 MW) 550 (125 MW) 660 (150 MW)<br />
380 (175 MW) 990 (450 MW) 1 100 (500 MW)<br />
130 (30 MW) 350 (80 MW) 440 (100 MW)<br />
N/A N/A 9 (10 MW)<br />
N/A N/A N/A<br />
1 Remiantis poreikio prognoze 10.9-14.1 TWh<br />
2 Neįskaitant hidro akumuliacinės<br />
Šaltinis: „McKinsey“<br />
Siekiant Gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo strategijoje numatytų tikslų, Lietuvos<br />
energetikos strategijoje nurodyta, kad iki 2020 m. gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis<br />
galutiniame energijos suvartojime turi sudaryti 23 proc., nes tai sustiprins Lietuvos energetinę<br />
nepriklausomybę ir sumažins šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.<br />
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2010 m. gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinai<br />
vartojant energiją sudarė maždaug 18 proc. Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta iš<br />
biomasės, kuri ir toliau išlieka pagrindiniu energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių kuru.<br />
Atsižvelgiant į gamtines Lietuvos sąlygas, kol kas nevisiškai išnaudojamas vėjo ir vandens energijos<br />
potencialas.<br />
Siekdama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, Lietuva palaipsniui kuria tinkamas ir<br />
aiškias rinkos sąlygas, kurioms esant būtų galima atsižvelgti į bendras energijos, pagamintos iš<br />
atsinaujinančių išteklių, išlaidas, įskaitant rezervinę galią, balansavimo ir tinklo plėtros išlaidas.<br />
Valstybė taip pat nustatys prioritetus, taikomos ekonomiškai naudingiausioms atsinaujinančių<br />
energijos išteklių technologijoms.<br />
Valstybė sieks, kad ne mažiau kaip 20 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių<br />
energijos išteklių, visų pirma termofikacinėse elektrinėse naudojant biomasę ir elektros energiją<br />
gaminant vėjo jėgainėse. Šiam tikslui pasiekti Lietuva yra numačiusi sukurti tokius gamybos<br />
pajėgumus: 500 MW vėjo energijos, 10 MW saulės energijos, ne mažiau kaip 224 MW biomasės ir<br />
153 MW vandens energijos.<br />
Intensyvesnis vėjo energijos panaudojimas taip pat pareikalaus didesnių bazinės apkrovos elektros<br />
energijos gamybos pajėgumų dėl nepastovaus vėjo stiprumo.<br />
52
21 diagrama. Pagrindinė informacija apie atsinaujinančius išteklius<br />
Branduolinė energetika<br />
Vadinamosios momentinės investicijos (overnight costs) į elektrinę yra dabartinės vertės išlaidos,<br />
kurias reikėtų padengti vienkartiniu išankstiniu mokėjimu, siekiant visiškai atsiskaityti už statybos<br />
projektą. Lyginant šias vienos nakties išlaidas matyti, kad branduolinė energetika yra labiausiai<br />
kapitalizuotas elektros energijos gamybos metodas, susijęs su didžiausiomis pastoviomis išlaidomis,<br />
palyginti su dujų ar anglių energetika. Tačiau branduolinės energetikos konkurencingumas yra<br />
gerokai didesnis, kai momentiniai statybos išlaidos yra vertinamos darant prielaidą, kad dujų, anglių ir<br />
branduolinės energetikos sektoriai yra pasiekę brandos etapą, t. y. statybos išlaidos yra mažesnės<br />
dėl masto ekonomikos ir statybos efektyvumo. Todėl atominės elektrinės statybos vienos nakties<br />
išlaidos sumažėja 2/3, jeigu statoma elektrinė nėra pirmoji tokio tipo jėgainė.<br />
Vertinant projektą lyginamųjų išlaidų metodu, branduolinės energetikos technologijos gali konkuruoti<br />
su tradicinėmis gamybos technologijomis ir vėjo jėgainėmis sausumoje.<br />
22 diagramoje pateiktas atominėse ir kitose elektrinėse pagamintos elektros energijos lyginamųjų<br />
kainų palyginimas, kurį atliko EBPO, taikydama 7,5 proc. diskonto normą.<br />
53
22 diagrama. Skirtingose elektrinėse gaminamos elektros energijos kainų struktūra<br />
Esant dabartinėms With dujų kainoms-350 current gas prices EUR/1000m –<br />
3<br />
350 EUR/1000m3<br />
Atominė Anglis<br />
EUR/MWh<br />
Dujos Vėjas<br />
Elektrinių gaminamos elektros energijos kainos struktūra (LCOE), esant diskonto normai 7,5%, 2010<br />
Levelised costs of electricity (2010)*<br />
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)<br />
Nors bendrų gamybos sąnaudų analizė, taikant lyginamųjų energijos gamybos sąnaudų (LCOE)<br />
metodą, rodo, kad gamyba atominėje elektrinėje yra pigesnė nei kitose elektrinėse, rinkos dalyviai<br />
sumažėjus paklausai nesirinktų branduolinių technologijų, nes tokiems projektams būtinas politinis<br />
palaikymas, skatinantis naujų atominių elektrinių statybą. Dėl šios priežasties KCDT laikoma<br />
numanoma naujo rinkos dalyvio ribinė technologija (atitinkamai formuojanti kainas, žvelgiant į ilgalaikę<br />
perspektyvą).<br />
Skirtingų alternatyvių technologijų bendrų sąnaudų palyginimas rodo, kad ekonomine prasme elektros<br />
energiją labiausiai apsimoka gaminti atominėse elektrinėse. Branduolinė energetika padeda išvengti<br />
brangių taršos leidimų, brangaus dujų importo, nepagrįstai aukštų VIAP tarifų ir pinigų nutekėjimo iš<br />
Lietuvos dėl energijos importo.<br />
Atominės elektrinės yra laikomos konkurencingiausia naujų energijos gamybos pajėgumų alternatyva<br />
Europoje ir Azijoje. Nors branduolinė energetika teikia ekonominės naudos, kad <strong>projektas</strong> būtų<br />
sėkmingai įgyvendintas, būtina stipri valdžios institucijų ir finansinė parama. Įėjimo į rinką kliūtys<br />
branduolinės energetikos sektoriuje reiškia, kad rinkos investuotojai pasirinks KCDT, nes tokias<br />
elektrines galima gana lengvai ir greitai pastatyti, joms reikia mažiau investicijų ir galima rinktis iš<br />
platesnio kvalifikuotų operatorių ar rėmėjų, turinčių pakankamai lėšų, rato.<br />
2.2.3 Gamybos sąnaudų analizė<br />
Rinkos sąlygų dalyje apibūdintos gamybos pajėgumų prognozės parengtos, atsižvelgiant į gamybos<br />
sąnaudų eilę, kurią lemia ribinės gamybos sąnaudos. Pagrindinis branduolinės energetikos<br />
pranašumas yra mažesnės gamybos sąnaudos, palyginti su alternatyviomis technologijomis. 23<br />
diagramoje parodytos atominės elektrinės gamybos sąnaudos ir jų palyginimas su dujas ir anglis<br />
deginančios elektrinės gamybos sąnaudomis, taip pat atominės elektrinės gamybos sąnaudų ir<br />
Lietuvoje vėjo bei biomasės supirkimo tarifų palyginimas. 24 diagramoje atsižvelgiama į kapitalines<br />
išlaidas, pagal kurias branduolinė energetika yra konkurencingiausia, vertinant lyginamųjų sąnaudų<br />
metodu ir darant prielaidą, kad vienas tūkstantis kubinių metrų dujų kainuoja 350 EUR (1 208 Lt).<br />
54
23 diagrama. Gamybos sąnaudos ir lyginamųjų technologijų supirkimo tarifai Lietuvoje<br />
Šaltinis: NERA ir V<strong>AE</strong>, VKEKK<br />
Iš pateiktos diagramos matyti, kad, palyginti su kitomis gamybos technologijomis, atominės elektrinės<br />
gamybos sąnaudos yra mažesnės už Lietuvoje taikomų alternatyvių technologijų – dujų, vėjo ir<br />
biomasės – gamybos sąnaudas (atsižvelgiant į supirkimo tarifus, kurie Lietuvoje vartotojams<br />
skaičiuojami už vėjo ir biomasės energiją). Vertinant projektą lyginamųjų išlaidų metodu, branduolinės<br />
energetikos technologijos gali konkuruoti su tradicinėmis gamybos technologijomis ir vėjo jėgainėmis<br />
sausumoje, kaip parodyta 24 diagramoje.<br />
24 diagrama. Vidutinė lyginamoji elektros kaina (EUR/MWh)<br />
Šaltinis: EBPO ir V<strong>AE</strong><br />
55
Atsižvelgiant į šias gamybos sąnaudas, galima įvertinti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> rinkos pozicijas. 25 diagramoje<br />
pateikta gamybos sąnaudų eilė Baltijos regione. Akivaizdu, kad, palyginti su kitomis technologijomis,<br />
išskyrus atsinaujinančius energijos išteklius, atominės elektrinės eksploatavimo išlaidos yra<br />
mažesnės. Būtent dėl šios priežasties atomines elektrines, kurių statybos sąnaudos yra gana didelės,<br />
apsimoka statyti net ir esant santykinai mažoms rinkos kainoms. Baltijos regiono rinkoje <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
užtikrins tinkamus gamybos pajėgumus, leisiančius gaminti pigią elektros energiją 1 .<br />
25 diagramoje pateikta gamybos sąnaudų eilė Baltijos rinkoje. Šioje eilėje galimi elektros energijos<br />
gamybos šaltiniai išdėstyti jų trumpalaikių ribinių gamybos sąnaudų didėjimo tvarka. Elektrinės, kurių<br />
kintamosios sąnaudos yra mažiausios, visų pirma statomos siekiant patenkinti paklausą. Ištekliai arba<br />
elektrinės, kurių kintamosios sąnaudos yra didžiausios, pasirenkami paskutinėje vietoje.<br />
25 diagrama. Gamybos sąnaudų eilė Baltijos rinkoje (orientacinė)<br />
Šaltinis: NERA ir V<strong>AE</strong><br />
Iš šios diagramos taip pat matyti, kaip atominės elektrinės gamyba, net ir nebūdama kainas nustatanti<br />
technologija (t. y. tokia technologija, kurios ribines sąnaudas padengia nuo paklausos priklausančios<br />
rinkos kainos, todėl ji tiekia elektros energiją į tinklą), gali padėti išlaikyti žemesnes rinkos kainas, nei<br />
jos būtų be atominės elektrinės. Tą galima stebėti šiandienėje Vokietijos rinkoje, kurioje po<br />
vyriausybės sprendimo uždaryti atomines elektrines šalyje elektros energijos kainos pakilo (žr. 26<br />
diagramą).<br />
1 Atominės elektrinės projekto investuotojas pagrįstai tikėsis elektros energiją parduoti rinkos kainomis, o ne tik padengti savo<br />
investicijas.Investuotojui reikalinga pinigų srautų marža tam, kad jis gautų būtiną investicijų grąžą.<br />
56
26 diagrama. Išankstinių bazinės apkrovos elektros energijos sandorių kainos Vokietijoje<br />
(€/MWh)<br />
Šaltinis: Brokeriai<br />
2.2.4 Kuro šaltinių įvairovė ir stabilesnės kainos<br />
Atominėje elektrinėje ir iš dujų ar anglių pagamintos elektros energijos palyginimas rodo, kad<br />
pastarųjų sąnaudų struktūra yra visiškai kitokia. Dauguma branduolinės energetikos sąnaudų yra<br />
pastovios, o kintamosios sąnaudos (kuras ir darbo užmokestis) sudaro 7–10 proc. elektros energijos,<br />
pagamintos atominėje elektrinėje, savikainos. Visos kitos sąnaudos yra pastovios, įskaitant statybos<br />
sąnaudas, reikalingą investuoto kapitalo grąžą, paskolų priežiūrą ir pan.<br />
Kita vertus, kuro kainos komponentė elektrinėse, kuriose deginamas organinės kilmės kuras (dujos,<br />
naftos produktai), sudaro 60–80 proc. savikainos. Net ir dukart pabrangus uranui, elektros energijos<br />
gamybos sąnaudos naujojoje atominėje elektrinėje išaugtų tik 10–16 proc., o toks dujų pabrangimas<br />
šiluminės elektrinės gamybos sąnaudas padidintų ne mažiau kaip 60 proc. Iš tikrųjų pastovios dujas ir<br />
anglis deginančių elektrinių sąnaudos yra santykinai mažos, nes jų statybos sąnaudos ir kapitalo<br />
poreikis yra gana maži.<br />
Nepaisant įvairių prognozių, vyrauja lūkesčiai, kad ateityje iškastinio kuro kainos bus itin nepastovios<br />
ir nuolat didės. Atominės elektrinės sąnaudų struktūroje kuro sąnaudos sudaro labai nedidelę dalį<br />
(maždaug 5 proc.), palyginti su kitomis elektros energijos gamybos alternatyvomis, todėl urano kainų<br />
svyravimas galutinei elektros kainai didelės įtakos neturės.<br />
27 diagramoje parodytos istorinės energijos žaliavos kainos ir istoriniai atitinkamos žaliavos kainų<br />
svyravimai.<br />
27 diagrama. Istorinės iškastinio kuro ir urano kainos (1976–2012 m.)<br />
Šaltinis: „Bloomberg“<br />
57
Elektros energijos gamyba atominėje elektrinėje turi daug pranašumų, nes užtikrina didesnį energijos<br />
tiekimo saugumą ir įvairovę, taip pat stabilesnes elektros energijos kainas. Dėl unikalios sąnaudų<br />
struktūros valstybės gali užsitikrinti pigios bazinės apkrovos elektros energijos, kuri būtina tvaraus<br />
šalies ekonominio augimo sąlyga, gamybą.<br />
Branduolinė energetika tiekimo saugumą gerina dėl dviejų jai būdingų ypatybių. Pirma, pagrindinio<br />
kuro – urano – galima įsigyti iš įvairių jį gaminančių šalių funkcionalioje prekybos rinkoje. Gamybai<br />
reikia nedidelio kuro kiekio, todėl šalims, kurioms tai svarbu, lengviau transportuoti ir sukaupti<br />
strateginių kuro atsargų. Veiksmai, kurie atliekami branduolinio kuro ciklo pradžioje, t. y. paslaugos,<br />
kurių reikia uranui paversti kuro elementais, teikiamos brandžiame, nusistovėjusiame ir geografiškai<br />
įvairiame sektoriuje. Urano šaltiniai yra tvarūs, jų randama įvairiuose regionuose. Prognozuojama, kad<br />
urano gavyba sparčiai augs Kanadoje, Kazachstane ir Australijoje.<br />
28 diagrama. Urano ir kuro dalis gamybos sąnaudų struktūroje<br />
Kitos įmonės<br />
išlaidos<br />
11%<br />
Uranas<br />
15%<br />
Kuro<br />
sodrinimas<br />
13%<br />
Eksploatavi<br />
mas ir<br />
priežiūra<br />
57%<br />
Kuro<br />
gamyba ir<br />
konversija<br />
4%<br />
Šaltinis: Pasaulio branduolinės energetikos asociacija<br />
Pastaba. Pateikiamas eksploatavimo ir priežiūros bei kuro gamybos sąnaudų išskaidymas, atskiriant gamtinio urano kainą.<br />
29 diagrama. Orientacinis elektros energijos pardavimo pajamų paskirstymas<br />
Kapitalo<br />
grąža,<br />
įskaitant<br />
kapitalo<br />
sąnaudas<br />
10%<br />
Gamybos<br />
išlaidos (be<br />
kuro)<br />
21%<br />
Kuro išlaidos<br />
išskyrus<br />
uraną 9%<br />
Paskolos<br />
aptarnav.<br />
įskaitant<br />
palūkanas<br />
59%<br />
Pastaba. Vadovaujantis orientacine 60 EUR/MWh (207 Lt/MWh) elektros energijos kaina 2025 m.<br />
Uranas<br />
1%<br />
58
Elektros energijos gamybos atominėse elektrinėse sąnaudos yra daug mažiau priklausomos nuo kuro<br />
kainų, palyginti su elektrinių, deginančių iškastinį kurą, gamybos sąnaudomis. Todėl elektrinių veikla<br />
yra apsaugota nuo kainų nepastovumo, o tai naudinga visiems ūkio dalyviams – ir įmonėms, ir<br />
gyventojams.<br />
30 diagrama. Istorinis nepastovumas<br />
31 diagrama. Dukart pabrangusio kuro<br />
poveikis eksploatavimo išlaidoms<br />
Šaltinis: „Bloomberg“<br />
Šaltinis: EBPO<br />
Norint suprasti, kodėl branduolinio kuro kaina yra santykinai nepriklausoma nuo gamtinio urano kainų<br />
svyravimo, svarbu gerai išmanyti branduolinio kuro ciklą, nes urano kaina sudaro tik nedidelę kuro<br />
ciklo sąnaudų dalį.<br />
Gamtinis uranas yra veikiamas daugybės specialių procesų, tik po to jį galima naudoti atominėse<br />
elektrinėse. Šie procesai vyksta žemiau apibūdinto branduolinio kuro ciklo pradžioje. Žemės plutoje<br />
yra gana daug urano, tačiau atsirado atskirų prekybos specializacijų kuro paruošimo grandinėje, iš<br />
dalies dėl didelio energijos tankumo ir atitinkamai mažų transporto išlaidų uranui gabenti, palyginti su<br />
akmens anglimis, nafta ir dujomis. Pavyzdžiui, Australijoje išgautas uranas gali būti konvertuojamas<br />
Kanadoje, sodrinamas Jungtinėje Karalystėje ir iš jo Švedijoje gaminamas kuras, skirtas Vokietijoje<br />
veikiančiam reaktoriui.<br />
Gamtinis uranas (U 3 O 8 ), gamtoje randama ir kasyklose išgaunama rūda, visų pirma paverčiama urano<br />
heksafluoridu (UF 6 ). Vėliau UF 6 sodrinamas, siekiant izotopo U-235 koncentraciją padidinti nuo<br />
maždaug 0,7 proc. iki < 5 proc., kad būtų galima naudoti atominėse elektrinėse (daugiausia lengvojo<br />
vandens reaktoriuose (LVR).<br />
14 paveikslas. Branduolinio kuro ciklas<br />
Pastabos. Gamybos atliekas, gautas per šį gamybos ciklą, galima perdirbti į naudoti tinkamą branduolinį kurą.<br />
Santykinai didelės pastovios ir mažos kintamosios gamybos sąnaudos atominėse elektrinėse,<br />
palyginti su kitomis elektros energijos gamybos formomis, reiškia, kad atominės elektrinės, kai tik<br />
59
įmanoma, dirba visu pajėgumu. Todėl pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą pirkti uraną, yra kuro<br />
tiekimo saugumas, o ne kuro kaina.<br />
Daugiau informacijos apie branduolinį kurą pateikta B priede.<br />
2.2.5 Realūs pastarojo meto padidėjusio kainų nestabilumo įrodymai atsisakius branduolinės<br />
energijos<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užtikrins mažesnes ir stabilesnes elektros energijos kainas. Jau yra precedentų, kai<br />
gamybos pajėgumų atominėse elektrinėse sumažinimas paskatino elektros energijos kainų augimą ir<br />
nestabilumą. Priėmus sprendimą nutraukti kai kurių šalies atominių elektrinių eksploatavimą,<br />
Vokietijos bazinės apkrovos kainos išaugo 6 EUR/MWh (21 Lt/MWh). Japonijoje elektros energijos<br />
kainos augo kaip ant mielių po 2011 m. šalį sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio. Vokietijos ir<br />
Japonijos rinkose sumažinus atominių elektrinių gamybos pajėgumus, padidėjo kainų nestabilumas.<br />
Nors paprastai branduolinė energetika nenustato kainų tendencijų, branduolinės energetikos<br />
atsisakymas gali turėti įtakos rinkos kainoms dėl pasikeitusios gamybos sąnaudų eilės. 25 diagramoje<br />
pateikta Baltijos šalių gamybos sąnaudų eilė ir elektros energijos rinkos kainos, veikiant atominei<br />
elektrinei ir be jos. Atitinkamose diagramose parodyta, kaip branduolinės energetikos vystymasis<br />
turėjo įtakos išankstinių bazinės apkrovos elektros energijos sandorių kainoms Vokietijos ir Japonijos<br />
rinkose.<br />
32 diagrama. Išankstinių bazinės apkrovos elektros energijos sandorių kainos Japonijoje (¥/kWh)<br />
Šaltinis: Japonijos elektros energijos birža<br />
Išvada<br />
Branduolinės energijos pranašumai yra didesni nei kitų alternatyvų. Palyginimui galima pasakyti, kad<br />
vos per 10 metų už vamzdynais tiekiamas dujas, naudojamas gamybai KCDT elektrinėje, būtų<br />
sumokėta tiek pat, kiek reikia investuoti į naują atominę elektrinę. Lietuvoje suma, kurią šalis turėtų<br />
investuoti į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą, išleidžiama vos per 3–5 metus, mokant už importuojamas dujas,<br />
kurios naudojamos elektros energijai gaminti, ir už importuojamą elektros energiją. Vertinant<br />
lyginamųjų elektros energijos kainų metodu, gamyba branduolinėje elektrinėje yra labai<br />
konkurencinga, palyginti su kitomis technologijomis. Be to, investicijos į atominę elektrinę nesusijusios<br />
su taršos leidimų brangimo rizika, kaip yra investuojant į akmens anglių technologijas. Atsižvelgiant į<br />
visas galimas alternatyvas, naujos atominės elektrinės statyba būtų pats naudingiausias sprendimas<br />
Lietuvai.<br />
Pastačius naują atominę elektrinę:<br />
• šalis neabejotinai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę. Branduolinio kuro kaina yra gerokai<br />
mažesnė už kitų kuro rūšių kainą, jo galima įsigyti iš daugelio demokratinės santvarkos valstybių;<br />
• sumažės elektros energijos kainų priklausomybė nuo naftos ir dujų kainų;<br />
• bus daroma teigiama įtaka būsimam Lietuvos eksporto balansui, nes šalis ir vėl taptų elektrą<br />
eksportuojančia valstybe. Statybos laikotarpiu būtų skatinamas šalies ūkio augimas;<br />
• potencialūs investuotojai galėtų tikėtis didesnio pelningumo, nei pasirinkę bet kurią kitą<br />
technologiją. Šio projekto patrauklumą didins teigiama <strong>verslo</strong> aplinka, kuria skatinama Baltijos<br />
regiono energetinė nepriklausomybė, ir maža CO 2 tarša;<br />
60
• į aplinką bus išmetamas nedidelis CO 2 kiekis, o tai padės Lietuvai ateityje mažinti šalies anglies<br />
dioksido emisijas;<br />
• branduolinė energetika tik papildytų, tačiau nepakeistų gamybos iš atsinaujinančių energijos<br />
šaltinių.<br />
61
3. Komercinis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrindimas<br />
3.1 Projekto komercinės prielaidos<br />
Kaip aptarta anksčiau, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> užtikrins tiekimo saugumą (įskaitant kuro šaltinių diversifikavimą),<br />
sumažins taršalų emisijas, o padidėjusios užsienio investicijos skatins ekonomikos augimą. Šiems<br />
tikslams pasiekti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> turi būti komerciškai rentabili – atsiperkanti be neproporcingų valstybės<br />
paskatų – ir turėti pakankamą kompetenciją, kuri užtikrintų savalaikį projekto licencijų išdavimą bei<br />
eksploatavimo pradžią.<br />
Investuotojų komercinis apetitas ir jų noras bei pajėgumas investuoti nulems Konsorciumo struktūrą.<br />
Šioje dalyje yra aptarinėjami ir analizuojami šie aspektai:<br />
• Investavimas į komercinę branduolinę energetiką yra sudėtingas dėl šių pagrindinių<br />
ypatybių:<br />
- Būtina išmanyti branduolinių įrenginių statybą;<br />
- Finansavimo užtikrinimas, atsižvelgiant į dideles kapitalines investicijas statybų metu;<br />
- Šalies, kurioje vystomas branduolinės energetikos <strong>projektas</strong>, aplinkos svarba.<br />
• Investuotojai, jų investavimo logika ir investicijos:<br />
- strateginis investuotojas ir jo vaidmuo;<br />
- regioniniai partneriai ir jų investavimo logika;<br />
- V<strong>AE</strong> (Lietuvos dalies investicijos) galimi investicijų lygiai ir finansavimo šaltiniai, taip pat<br />
statybos aikštelės bei kitų turtinių įnašų vertė, kurią partneriai sutiktų pripažinti (aptariami 6<br />
skyriuje).<br />
• Finansinio pagrįstumo įvertinimas: projekto finansinės grąžos palyginimas su kitomis<br />
galimomis investavimo alternatyvomis. Finansinė analizė įvertina numatomą projekto investicijos<br />
grynąją dabartinę vertę. Ji apskaičiuojama visus ateities pinigų srautus, reikalingus padengti<br />
investicijoms ir veiklos sąnaudoms bei gaunamas veiklos pajamas atskaičius mokesčius,<br />
diskontuojant į dabartinę vertę. Diskonto normai naudojami tipiniai ekonomiškai racionalaus,<br />
galinčio gauti finansavimą ir motyvuoto investuotojo kapitalo kaštai. Projekto grąžos jautrumas<br />
papildomai vertinamas pagal:<br />
- galimus kapitalo investicijų pokyčius;<br />
- galimus rinkos kainų svyravimus;<br />
- kitas pagrindines prielaidas, įskaitant investuotojų kapitalo kainos pokyčius.<br />
• Taip pat svarstoma įdiegti esmines rizikos valdymo priemones kiekvienos šios rizikos<br />
sumažinimui.<br />
Visos projekto vertinimo analizės remiasi keliomis esminėmis prielaidomis, kurių pasikeitimai gali<br />
turėti įtakos projekto vertei bei su projektu susijusių investicijų poreikiui. Siekiant užtikrinti, kad<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> būtų neabejotinai perspektyvus <strong>projektas</strong>, būtina identifikuoti ir kuo labiau sumažinti<br />
visas rizikas, susijusias su minėtomis prielaidomis.<br />
Didžiausią poveikį <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> finansiniam vertinimui turi šie trys rizikos veiksniai:<br />
• Statybos sąnaudos ar vėlavimai: Akivaizdu, kad licenciją išduodantis vietos reguliatorius<br />
griežtai kontroliuoja reikalavimus, taikomus <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> investuotojų pirminių planų ir dizaino<br />
sudarymui ar įgyvendinimo pakeitimams (ypač pagrindinio projekto vadovaujančiojo investuotojo),<br />
taip pat ir reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo laikotarpį. Lietuva gali užtikrinti, kad statybos<br />
procesas vyktų palankioje ir palaikančioje reguliacinėje aplinkoje (jokiu būdu nesumažinant<br />
reguliuojančios institucijos savarankiškumo ar elektrins saugumo), tai leistų pagerinti investuotojų<br />
vertinimą dėl rizikų, susijusių su galimu statybos sąnaudų padidėjimu ir biudžeto viršijimu.<br />
• Elektros kainos, pradėjus eksploatuoti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>: Investicijų grąža į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> taip pat<br />
priklauso nuo galimų ilgalaikių elektros kainų Lietuvoje, kurios, pastačius tarpsistemines jungtis,<br />
ilgainiui artėja prie Europos (Šiaurės šalių ir Lenkijos) elektros kainų. Planuojamos tarpsisteminės<br />
elektros jungtys ir rinkos liberalizavimas leidžia strateginiam investuotojui drąsiai vadovautis<br />
Europinėmis elektros kainomis, link kurių ilgainiui turi artėti Lietuvos kainos.<br />
• Kapitalo kaštai (WACC): kiekvienas investuotojas vertina projekto rizikingumą lygindamas jį su<br />
konkuruojančių alternatyvų kapitalo kaštais. Lietuvos politikos kryptis, skatinanti skaidrią<br />
62
investavimo aplinką, finansinį stabilumą, rinkos integraciją ir politinį projekto palaikymą, padrąsintų<br />
investicijas sumažindama investuotojų reikalaujamą minimalią investicijų grąžą.<br />
3.2 Projekto išskirtinumas<br />
Patirtis branduolinių įrenginių statyboje<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> – sudėtingas <strong>projektas</strong>, kuris tam, kad būtų efektyviai ir laiku įgyvendintas, reikalauja<br />
didelės tokių projektų vykdymo patirties, ką liudija vėluojantys kai kurių naujų branduolinių įrenginių<br />
statybos projektų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į reikalaujamas dideles kapitalo investicijas ir didelę<br />
riziką, siejamą su branduolinių projektų įgyvendinimu, strateginio investuotojo, turinčio vadovavimo<br />
patirties statant branduolinius ar kitus didelio masto elektros energijos generatorius atsiradimas<br />
ypatingai sušvelnina su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektu siejamas rizikas. 2009 m. paruoštame <strong>Visagino</strong> projekto<br />
pro-forma Verslo plane nustatyta, kad strateginio investuotojo identifikavimas ir dalyvavimas yra<br />
kritinis sėkmingo projekto įgyvendinimo veiksnys. Buvo nustatyta, kad „jei projektą vystys Lietuvos<br />
investuotojas ir regioniniai partneriai be strateginio investuotojo ir jo turimos patirties, atsiras rizika,<br />
kad <strong>projektas</strong> smarkiai vėluos, bus viršijama sąmata, taip pat gali kilti net su saugumu susijusių<br />
problemų. Taigi strateginio investuotojo patirtis statant atomines elektrines yra lemiamas veiksnys,<br />
kad būtų kuo labiau sumažinama projekto rizika ir <strong>projektas</strong> taptų įgyvendinamas“. Sėkmingas<br />
„Hitachi, Ltd.“ pritraukimas ir šios bendrovės kaip strateginio investuotojo pasirinkimas buvo labai<br />
didelis pasiekimas ne tik Lietuvai, bet ir pačiam projektui. Tai padaryti buvo įmanoma tik dėl atliktų<br />
labai svarbių paruošiamųjų darbų, kurie įrodė, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra reali bei gerai įvertinta <strong>verslo</strong><br />
plėtros galimybė. Pasirinkto strateginio investuotojo dalyvavimas statant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> laikomas labai<br />
didele vertybe projektui bei garantuoja šiuos į projektą įnešamus indėlius:<br />
• patirtį vadovaujant didelio masto elektrinių statybos projektams,<br />
• branduolinių įrenginių statybos patirtį,<br />
• patirtį bendraujant su branduolinio reguliavimo institucijomis išduodant licenciją,<br />
• siūlomą reaktoriaus technologiją,<br />
• pagrindinius darbuotojus, turinčius reikiamos patirties planuojant ir statant atomines elektrines.<br />
Finansavimo poreikis<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> – tai ilgalaikė investicija į naudingą gamybos technologiją, reikalaujanti didelių kapitalo<br />
investicijų, tačiau jas atsveria nedidelės veiklos sąnaudos per eksploatavimo laikotarpį, kuris paprastai<br />
yra ilgesnis nei įprastos elektrinės (60 metų). Būtina apsvarstyti, kaip ši investicija bus finansuojama ir<br />
kaip investuotojai gali užsitikrinti investicijų grąžą, parduodami šios elektrinės gaminamą energiją<br />
elektros rinkoje – ir Baltijos šalyse, ir platesniu regioniniu lygmeniu (kai rinkos bus tarpusavyje<br />
sujungtos).<br />
2009 m. paruoštame <strong>Visagino</strong> projekto pro-forma Verslo plane taip pat nustatyta, kad „Atsižvelgiant į<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai reikalingų kapitalinių išlaidų dydį, tampa aišku, kad galimybė surinkti tokią didelę<br />
sumą ir jos paskirstymas priklauso nuo dviejų pagrindinių elementų:<br />
• ar potencialūs projekto dalyviai turi pakankamai lėšų, kad galėtų garantuoti reikiamas kapitalo<br />
investicijas,<br />
• potencialių projekto dalyvių investicijų poreikio.<br />
Nors kiti dideli infrastruktūros projektai dažnai panaudoja projektinį finansavimą (banko suteikiamą<br />
finansavimą užtikrinant, jog turtas yra statomas ir prižiūrimas iš jo būsimų pinigų srautų), toks<br />
savarankiškas projekto finansavimas yra sunkiai prieinamas branduolinių įrenginių statyboms dėl šių<br />
priežasčių:<br />
• ilga projekto įgyvendinimo trukmė ir su tuo susijusi laiko / sąnaudų rizika;<br />
• atsipirkimo laikotarpis ilgesnis už komercinių finansavimo šaltinių suteikiamų paskolų laikotarpį ir<br />
net už investuotojų į infrastruktūrinius projektus reikalaujamą investicijų laikotarpį;<br />
• sąnaudų ir laiko neapibrėžtumas, susijęs su licencijų, kurios privalomos naujiems branduolinių<br />
įrenginių statybos projektams, išdavimu;<br />
• atidėjimai, patirti įgyvendinant kitus naujų branduolinių įrenginių statybos projektus;<br />
63
• tam tikros regionui būdingos rizikos taip pat riboja galimą finansavimą, kai negalima laiduoti<br />
esamu, pajamas generuojančiu, turtu;<br />
• trūksta aiškumo dėl būsimų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pinigų srautų, atsižvelgiant į tai, kad dar turi įvykti rinkos<br />
sujungimas ir liberalizavimas;<br />
• dabartinė riboto skolinimosi padėtis, susiklosčiusi po pasaulinės finansų krizės;<br />
• bankai, kurie tradiciškai skolina Baltijos regionui, paprastai turi nepakankamą kapitalo ir atsargų<br />
balansą tokio masto projektams įgyvendinti“<br />
Šie veiksniai yra aktualūs ir šiandien, o projekto finansavimo <strong>planas</strong>, nurodomas 6 skyriuje, yra<br />
pagrįstas konservatyviomis prielaidomis. Numatoma, kad kiekvieno partnerio indėlis į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra<br />
nuosavas kapitalas, akcininkų paskolos (kurios savo pobūdžiu kelia nuosavybės vertybinių popierių<br />
riziką), esama turtu užtikrinta skola arba skola, gauta bendrovės arba su Vyriausybės garantija.<br />
„Hitachi, Ltd.“ pritraukimas vėlgi palengvino šią finansavimo užduotį, nes projekto bendrovei ir jos<br />
akcininkams atsivėrė kelias į Japonijos ir JAV eksporto kreditų agentūras, teikiančias finansavimą<br />
ilgesniais terminais negu komercinėse rinkose (tai aptariama 5 skyriuje).<br />
Sąveika su vystančią <strong>AE</strong> projektą valstybe<br />
Santykinis Lietuvos patrauklumas investicijoms į naują atominę elektrinę, palyginti su kitomis<br />
valstybėmis, yra nagrinėjamas toliau pateikiamoje III dalyje, kurios skyriuose nagrinėjamas, taip pat ir:<br />
• teisės aktų ir teisinio reguliavimo sistema, susijusi su licencijų išdavimu atominės energijos<br />
gamintojui ir jo kontrole eksploatuojant atominę elektrinę Lietuvoje;<br />
• vietinė aplinka, įskaitant statybos aikštelės ir pagalbinių įrenginių tinkamumą bei panaudojimą,<br />
vietos tiekimo grandinės kokybę, išteklių buvimą, visuomenės ir politinę paramą projektui.<br />
3.3 Investuotojai<br />
Konsorciumo reikalingumas<br />
Branduolinių įrenginių statybos projektus paprastai siekiama įgyvendinti bendromis pastangomis dėl<br />
šių pagrindinių priežasčių:<br />
• Branduolinių įrenginių statybos projektai yra sudėtingi, daugiašaliai procesai, reikalaujantys<br />
bendradarbiavimo su įvairiomis branduolinės energetikos saugos institucijomis. Todėl mažiausiai<br />
rizikingo statybos projekto modelis reikalauja investuotojo su patirtimi ir įgūdžiais, leidžiančiais jam<br />
įgyvendinti tokį projektą, ir institucijos, kuri vadovautų ir sudarytų sutartis su tiekėjais. Tėra tik keli<br />
tokią patirtį turintys statybos vykdytojai, ypač atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius dešimtmečius<br />
Vakarų Europoje ir JAV buvo įgyvendinama labai mažai tokių statybos projektų. Pagrindinis<br />
nepertraukiamos patirties šaltinis − Azija. Dėl šios priežasties Lietuvos Vyriausybė 2010 m.<br />
paskelbė strateginio investuotojo konkursą, kaip kvalifikacijos kriterijų nurodydama tokios<br />
kompetencijos buvimą.<br />
• Atominėms elektrinėms statyti reikia didelių lėšų (pvz., 2010 m. realia pinigų verte projekto<br />
investicijos gali siekti iki 5 mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt). Atsižvelgiant į gamybos resursų diversifikaciją<br />
ir jai teikiamą pirmenybę (neinvestuoti pernelyg daug rizikos kapitalo į vieną projektą, kad nekiltų<br />
grėsmės bendrovės mokumui), toks finansavimo poreikis yra pernelyg didelis net didžiausioms<br />
energetikos bendrovėms, į projektą neįtraukiant partnerių. Nors nereikalaujama, kad visos kapitalo<br />
sąnaudos būtų padarytos pačią pirmąją dieną, galėjimas finansuoti tokio masto investicijas<br />
maždaug aštuonerius planavimo ir statybos metus reiškia, kad projekte bus dalyvaujama per tam<br />
tikro skaičiaus investuotojų grupę (taip visame pasaulyje yra vykdoma dauguma branduolinių<br />
įrenginių statybos projektų).<br />
• Tokiais pačiais veiksniais remiasi ir partnerystės modelis, naudojamas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> naudojamas modelis, pagal kurį investuotojų akcinio kapitalo dalys yra tiesiogiai<br />
proporcingos jų įgyjamoms teisėms, o kainos pagrindą sudaro elektrinės gamybos sąnaudos. Tai<br />
reiškia, kad kiekvienas akcininkas turi teisę į pastatytos elektrinės pagaminamos energijos dalį, kuri<br />
yra proporcinga jų investuotam kapitalui. Šią pagaminamą energiją akcininkai gauna už jos<br />
pagaminimo savikainą − tai leidžia kiekvienam akcininkui įgyvendinti savo nepriklausomą prekybos<br />
strategiją, susijusią su minėtu elektros energijos įsigijimu, taigi akcininkai konkuruoja rinkoje,<br />
nedarydami įtakos elektros rinkos koncentracijai.<br />
64
15 paveikslas. „Elektros už kaštus“ struktūra<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong><br />
Pastaba. Numatoma, kad savo akcininkų naudai PB bus pelno negaunantis juridinis asmuo. Akcininkai: numatoma, kad visi įneš kapitalo indėlius<br />
ir vykdys PB prašymus mokėti, turės teisę į elektros energiją proporcingai savo turimai akcijų daliai, savo jurisdikcijoje mokės pelno mokesčius<br />
(žr. 1–6 žingsnius).<br />
„Elektros už kaštus“ dar yra vadinamas „bendrosios nuosavybės“ modeliu<br />
Strateginis investuotojas („Hitachi, Ltd.“ ir jos valdomos bendrovės)<br />
Iš planuojamų arba šiuo metu įgyvendinamų naujų branduolinių įrenginių projektų statybos sektoriaus<br />
patirties svarbu pastebėti, kad itin svarbūs tampa statybos vykdytojo projekto valdymo gebėjimai,<br />
leidžiantys susidoroti su problemomis ir projekto vykdymo vėlavimais. Nauji branduolinių įrenginių<br />
statybos projektai, plėtojami neturint minėtų įgūdžių bei kompetencijų susidurs arba/ir su vėlavimais,<br />
susijusiais su reikiamų licencijų išdavimu arba pirminių investicijų atidėjimais. Dėl šios priežasties<br />
buvo pasirinktas strateginis investuotojas, kuris turėtų šias kompetencijas:<br />
• integruotas projektų valdymas: laiko planavimas, išlaidų kontrolė, kokybės kontrolė, sąsajų tarp<br />
įvairių darbų srautų ir jų rizikų valdymas;<br />
• bendrųjų techninių kodų ir specifikacijų nustatymas;<br />
• pagrindinių sutarčių patvirtinamas ir techninių specifikacijų laikymasis;<br />
• techninių ir bendrųjų eksploatavimo charakteristikų nustatymas;<br />
• sutarties suteikimo rekomendacija: sutarties specifikacija ir valdymas;<br />
• gamybos priežiūra (atskirtas nuo licencijos turėtojo atliekamo darbo);<br />
• statyba aikštelėje ir vadovavimas eksploatavimo bandymams;<br />
• sutarčių sudarymas ir vadovavimas subrangovų bendrovėms, taip pat turinčioms patirties vystant<br />
didelius branduolinius projektus.<br />
• tai, kad šį vaidmenį leidžiama atlikti strateginiam investuotojui, ir nesistengiama įgyvendinti, pačios<br />
šalies, kurioje yra vystomas <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong>, viduje esančiomis kompetencijomis, Lietuvai suteikia<br />
akivaizdžios naudos:<br />
- pasinaudojama strateginio investuotojo patirtimi, taigi per trumpą laiką tokių galimybių<br />
nereikėtų kurti šalies viduje (gali prireikti dešimtmečių tokiai didelių projektų valdymo<br />
kompetencijai ir reikiamai branduolinės saugos kultūrai įgyti);<br />
- Lietuvos reguliatoriui galėtų būti suteikiamas didesnis pasitikėjimas strateginio investuotojo<br />
kvalifikaciją žinant jo patirtį statant branduolinius įrenginius kitose šalyse.<br />
Apie strateginio investuotojo pasirinkimo procesą<br />
Energetikos ministerija, remdamasi Koncesijų įstatymu, Lietuvos Respublikos vardu paskelbė atvirą<br />
konkursą strateginiam investuotojui pritraukti, norinčiam steigti naujos atominės elektrinės projektą<br />
įgyvendinančią bendrovę, kuri planuotų, statytų ir eksploatuotų naująją atominę elektrinę bei atėjus<br />
laikui nutrauktų jos eksploataciją. Skelbimas apie organizuojamą konkursą buvo paskelbtas 2009 m.<br />
gruodžio 10 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (Nr. 2009/S 238-340935). Konkursas, skirtas<br />
visiems identifikuotiems potencialiems strateginiams investuotojams, baigėsi 2011 m. sausį, kai<br />
potencialus investuotojas KEPCO, pasitraukė iš konkurso ir nebuvo sulaukta jokių kitų tinkamų<br />
pasiūlymų. Energetikos ministerija, remdamasi Koncesijų įstatymu, Lietuvos Respublikos (kaip<br />
Koncesiją suteikiančios institucijos) vardu nusprendė pradėti tiesiogines derybas su potencialiais<br />
strateginiais investuotojais (sprendimas įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 14 d.).<br />
65
Per tiesiogines derybas buvo surengtas atviras konkursas tokiomis pačiomis kvalifikacinėmis ir<br />
vertinimo sąlygomis, kokiomis įvyko ankstesnis procesas, ir vėl šis konkursas buvo atviras visiems<br />
galimai susidomėjusiems investuotojams. Per šį procesą buvo gauti keli pasiūlymai, kuriuos ivertinus,<br />
„Hitachi, Ltd.“ pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu (vertinant pagal ekonominius,<br />
teisinius ir techninius kriterijus).<br />
2011 m. liepą pasirinkus „Hitachi, Ltd.“, Energetikos ministerijos atstovaujama Lietuvos Respublika ir<br />
„Hitachi, Ltd.“ sudarė išskirtinių teisių suteikimo susitarimą, kuriuo remiantis „Hitachi, Ltd.“ buvo<br />
suteikta išskirtinė teisė derėtis dėl sąlygų, kuriomis nustatyta strateginio investuotojo dalyvavimas<br />
projekto bendrovėje (PB) bei investicijos į vystomą naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą. Šiuo išskirtinių teisių<br />
suteikimo susitarimu (iki koncesiniu susitarimu, arba IS) „Hitachi, Ltd.“ įsipareigojo savo kaštais<br />
vykdyti techninius darbus, kurie bus baigti iki 2011 m. gruodžio (darbai buvo baigti).<br />
Kaip nurodyta Koncesijos sutartyje, „Hitachi“ taip pat įsipareigojo per savo strateginio investuotojo<br />
pavaldžiąją bendrovę į projektą investuoti 20 proc. nuosavo ir skolinto kapitalo, taip pat įsipareigojo<br />
padėti finansuoti kitų investuotojų dalis ir suteikti prieigą prie eksporto kredito agentūrų finansavimo.<br />
„Hitachi“ suderino pagrindines Koncesijos sutarties sąlygas su Lietuvos energetikos ministerija (apie<br />
pagrindinių sąlygų suderinimą paskelbta 2011 m. gruodį, o apie galutinį visų sąlygų suderinimą –<br />
2012 m. kovo 30 d.).<br />
Apie „Hitachi“<br />
„Hitachi, Ltd.“, kurios pagrindinė buveinė yra Tokijuje (Japonija), − pasaulyje pirmaujanti elektronikos<br />
bendrovė, turinti apie 360 000 darbuotojų. Jos metinė apyvarta viršija 260 mlrd. Lt (75,3 mlrd. EUR).<br />
„Hitachi“ savo planuose daug dėmesio skiria socialinių naujovių verslui, į kurį įeina informacinės ir<br />
telekomunikacijų sistemos, energetikos sistemos, aplinkosaugos, pramoninės ir transporto sistemos,<br />
taip pat socialinės ir urbanistinės sistemos bei jas palaikančios pagrindinės priemonės ir sudėtingos<br />
medžiagos.<br />
„Hitachi, Ltd.“ siūlo platų produktų ir paslaugų asortimentą, į kurį įeina projektavimas, gamyba,<br />
statyba, kuro tiekimas ir priežiūros paslaugos. „Hitachi, Ltd.“ dalyvavo konkurse strateginiam<br />
investuotojui išrinkti.<br />
Toliau pateikiamame paveikslėlyje vaizduojama didelė „Hitachi“ patirtis, įgyvendinant branduolinės<br />
energetikos projektus:<br />
16 paveikslas. „Hitachi“ patirtis pagal projekto etapus<br />
66
„Hitachi, Ltd.“ gali pritaikyti savo patirtį įvairiose veiklose, susijusiose su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> vystymu, statyba<br />
ir priežiūra, taip pat gali nepaprastai padėti projektui, įnešdama savo visapusišką patirtį.<br />
17 paveikslas. Pagrindiniai „Hitachi“ privalumai<br />
Toliau pateiktame paveikslėlyje parodoma „Hitachi“ nepertraukiama profesinė patirtis, ruošiant<br />
branduolinių įrenginių projektus nuo pat 1970 m.<br />
18 paveikslas. „Hitachi“ nepertraukiama patirtis statybos srityje<br />
67
19 paveikslas. ABWR dizaino evoliucija<br />
20 paveikslas. AWBR reaktoriaus ypatumai<br />
Be to, „Hitachi“ ištekliai, pajėgumai ir pasiruošimas įsipareigoti teikti ilgalaikę paramą regioninėms<br />
pramonės šakoms būnant Energetikos ministerijos / V<strong>AE</strong> ir (arba) regioninių partnerių partneriu<br />
suteiks galimybę tolesniam bendradarbiavimui ir partnerystei ne tik įgyvendinant branduolinės<br />
energetikos projektus, bet ir tokiose srityse, kaip:<br />
68
• pažangieji elektros energijos tinklai / pažangieji miestai,<br />
• atsinaujinančioji energija ir kontrolės sistemos,<br />
• ekologiškos transporto sistemos / geležinkelio sistemos,<br />
• ekologiškos IT, įskaitant ekologiškus duomenų centrus,<br />
• energijos tvermės / taupymo sprendimai.<br />
Regioniniai investuotojai<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> suteiktų naujų esminių gamybos pajėgumų „Eesti Energia“, ir „Latvenergo“, sumažintų<br />
Lietuvos kaimynių patiriamą spaudimą vidinėse rinkose įgyvendinti papildomus naujų statybų<br />
projektus. Tiekimas, kurį garantuoja nuosavos investicijos ir pirkimo susitarimas su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, gali<br />
būti vertinga pagalba nesubalansuotiems atskiriems šalies vidaus elektros energijos gamybos<br />
portfeliams.<br />
21 paveikslas. Projekto struktūra<br />
„Eesti Energia“<br />
„Eesti Energia“ investavimo prielaidos yra aiškios: elektros energijos gamybos šaltinių<br />
diversifikavimas. „Eesti Energia“ generacijos pajėgumai pagrinde priklauso nuo naftingųjų skalūnų –<br />
dėl to bendrovė patiria dideles sąnaudas susijusias su taršos mokesčiais.<br />
Bendrovės „Eesti Energia“ 100 proc. akcijų paketo priklauso valstybei. Ji jau anksčiau nurodė, kad<br />
projekte savo kapitalą ketina finansuoti papildomais Estijos vyriausybės kapitalo indėliais į „Eesti<br />
Energia“, taip pat finansuoti skolos forma iš įvairių rinkos šaltinių (pvz., euroobligacijų). Verta pažymėti<br />
kad Estija turi vienus geriausių makroekonominių rodiklių ES, tad darant prielaidą kad „Eesti Energia“<br />
finansavimo įsipareigojimai V<strong>AE</strong> projekte galėtų siekti apie 1 mlrd. EUR (3,5 mlrd. Lt) iš apytiksliai 5<br />
mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt) reikiamų projektui per daugiau kaip 5–7 metų laikotarpį, galima vyriausybės<br />
parama nebūtų didelė našta šaliai (palyginimui Estijos BVP siekia 20,2 mlrd. EUR (69,7 mlrd. Lt)).<br />
Kaip viešai pareikšta Estijos spaudoje, „Eesti Energia“ ambicijos siekia 22 proc. naujosios elektrinės<br />
pagaminamos elektros energijos. Bendros išlaidos riboto pranešimo pradėti darbus (angl. LNTP)<br />
laikotarpiu yra komercinis sprendimas, kuris viešai neatskleidžiamas, tačiau darant prielaidą, kad tai<br />
yra 150–300 mln. EUR (518–1 035 mln. Lt) (atsižvelgiant į galimą didžiausią esamų derybų rezultatą),<br />
ir atsižvelgiant į „Eesti Energia“ numatomus 22 proc., investicijos reiškia maksimalų 10–60 mln. EUR<br />
(35–207 mln. Lt) finansavimą laikotarpiu iki galutinio investavimo sprendimo (GIS). „Eesti Energia“<br />
galėtų šį periodą finansuoti iš savo vidinių finansavimo išteklių.<br />
Bendrovė nesunkiai galėtų garantuoti visą finansavimo poreikį iki komercinio eksploatavimo datos,<br />
atsižvelgiant į jos turimą kapitalo bazę (2010 m. EBITDA siekė 242 mln. EUR (835 mln. Lt) ir į tai, kad<br />
ji 100 proc. priklauso Estijos vyriausybei, taip pat galėtų būti svarstomi papildomi Estijos vyriausybės<br />
69
kapitalo indėliai į „Eesti Energia“ bei finansavimas skolos forma iš įvairių rinkos šaltinių (pvz.,<br />
euroobligacijų) kaip priemonė finansuoti savo investicijas į projektą.<br />
„Eesti Energia“ yra didžiausia energetikos bendrovė Estijoje, vykdanti veiklą trijuose pagrindiniuose<br />
<strong>verslo</strong> segmentuose:<br />
• elektros ir šilumos gamyba;<br />
• mažmeninė prekyba (elektros paskirstymas ir tiekimas),<br />
• naudingosios iškasenos, nafta ir biokuras (kasyba ir skalūnų naftos produktai).<br />
• 2011 m. „Eesti Energia“ pardavimas siekė 858 mln. EUR (2 960 mln. Lt), o EBITDA – 265 mln.<br />
EUR (914 mln. Lt).<br />
„Eesti Energia“ grupės bendras įrengtasis elektros energijos gamybos pajėgumas šiuo metu siekia<br />
2,235 MW, o pirminis energijos gamybos energijos šaltinis – naftingieji skalūnai – priklauso ir yra<br />
kasami Estijos bendrovės.<br />
2011 m. „Eesti Energia“ pagrindiniai veiklos rodikliai:<br />
• 10,4 TWh pagamintos elektros energijos,<br />
• 10,7 TWh parduotos elektros energijos,<br />
• gauta 18 mln. tonų komercinių naftingųjų skalūnų.<br />
„Eesti Energia“ turi patikimą kredito istoriją, ir gerai sureguliuotą veiklą, iš kurios gaunami pastovūs<br />
pinigų srautai. Ji 100 proc. priklauso valstybei, jos finansinis įsiskolinimas yra nedidelis. „Moody‘s“ ir<br />
„S&P“ suteikti „Eesti Energia“ kredito reitingai yra atitinkamai Baal / BBB+, jie yra pastovūs.<br />
2012 m. kovo 26 d. „Eesti Energia“ išleido 300 mln. EUR (1 035 mln. Lt) vertės obligacijų, kurios bus<br />
išpirktos po 6,5 metų. Sandoris buvo įvertintas 248 baziniais punktais aukščiau Mid-Swaps, išpirkimo<br />
data yra 2018 m. spalis. Obligacijų paklausa dukart viršijo emisiją, o tai liudija didelį investuotojų<br />
susidomėjimą. Pagrindinis obligacijų tikslas – finansuoti „Eesti Energia“ investicijų programą, atnaujinti<br />
ir išplėsti jos pasenusius, dideles sąnaudas sukeliančius elektros energijos gamybos įrenginius ir<br />
padidinti naftos produktų iš skalūnų gamybą.<br />
2011 m. pabaigoje išorės finansavimą sudarė paimtos banko paskolos ir obligacijos, kurių nominalioji<br />
vertė − 436 mln. EUR (1 504 mln. Lt). „Eesti Energia“ grupės pati didžiausia ilgalaikė skola buvo<br />
300 mln. EUR (1 035 mln. Lt) euroobligacija, esanti Londono vertybinių popierių biržos prekybos<br />
sąraše, kurios išpirkimo terminas yra 2020 m. ir kurios palūkanų norma yra 4,5 proc. Likusią<br />
negrąžintos skolos dalį sudaro 146 mln. EUR (504 mln. Lt) paskolos iš Europos investicijų banko, iš<br />
kurių 136 mln. EUR (469 mln. Lt) buvo gauta 2011 m. liepą kaip nauja paskola. Naujosios paskolos<br />
palūkanų norma pirmuosius penkerius metus yra fiksuota. Paskolą grąžinti numatoma pradėti<br />
2016 m., visa paskola turi būti grąžinta 2026 m.<br />
2011 m. pabaigoje vidutinė svertinė skolinimosi palūkanų norma buvo 4,05 proc.<br />
2011 m. pabaigoje suteiktos banko linijos siekė 595 mln. EUR (2 053 mln. Lt) atnaujinamųjų paskolų<br />
iš regioninių komercinių bankų, teikiamų iki 2014 m. 2011 m. gruodį „Eesti Energia“ su EIB pasirašė<br />
naują 95 mln. EUR (328 mln. Lt) paskolos sutartį dėl vėjo jėgainių parko ir investicijų į energijos<br />
gavimo iš atliekų sektorių finansavimo.<br />
Pagrindiniai finansiniai koeficientai 2011 m. gruodžio 31 d.:<br />
• palūkanų padengimo koeficientas (EBITDA / palūkanos): 12,5<br />
• grynasis skolos / EBITDA koeficientas: 1,5<br />
„Latvenergo“<br />
„Latvenergo“ investavimo prielaidos – naujų elektros energijos gamybos šaltinių poreikis, papildantis<br />
turimus hidroelektrinių generavimo pajėgumus, kurių pilnai nepakanka šalies poreikiams patenkinti.<br />
„Latvenergo“ 100 proc. priklauso Latvijos valstybei. Latvijos BVP yra 26,0 mlrd. EUR (89,7 mlrd. Lt),<br />
tai teoriškai leistų įgyvendinti Vyriausybės paramą (jei būtų faktinis poreikis) „Latvenergo“ finansavimo<br />
įsipareigojimui, kuris yra apie 1 mlrd. EUR (3,5 mlrd. Lt) orientaciniam 5 mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt)<br />
projektui per 5–7 metų laikotarpį.<br />
70
Kaip viešai yra pareiškęs Latvijos ministras pirmininkas, numatomas „Latvenergo“ investicijų lygis<br />
projekte yra 20 proc. Tai reiškia 10–60 mln. EUR (35–207 mln. Lt) visų išlaidų RPPD laikotarpiu<br />
(remiantis iliustraciniu 150–300 mln. EUR (518–1 035 mln. Lt) diapazonu), kuris gali būti<br />
finansuojamas iš „Latvenergo“ vidinių išteklių.<br />
Bendrovė nesunkiai galėtų įvykdyti visą finansavimo poreikį iki komercinės eksploatacijos datos,<br />
atsižvelgiant į jos turimą materialinę bazę ir į tai, kad ji 100 proc. priklauso Latvijos vyriausybei.<br />
„Latvenergo“ yra rinkoje įsitvirtinusi energetinė bendrovė, kuri pagal savo apyvartą ir turtą yra pati<br />
didžiausia bendrovė Latvijoje. „Latvenergo“ vykdo elektros energijos gamybos ir prekybos veiklas.<br />
Bendrovei priklauso:<br />
• 100 proc. perdavimo sistemos turto valdymo bendrovės (remiantis Trečiojo ES energetikos paketo<br />
reikalavimais, elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus bendrovės akcijas „Latvenergo“<br />
turės perduoti Latvijos vyriausybei),<br />
• 100 proc. paskirstymo sistemos eksploatavimo bei turto valdymo bendrovės, taip pat dvi elektros<br />
energijos prekybos bendrovės Estijoje ir Lietuvoje,<br />
• 51 proc. centralizuoto šilumos tiekimo bendrovės Liepojoje ir 25 proc. „Nordic Energy Link“ –<br />
bendrovės, eksploatuojančios 350 MW Estijos−Suomijos povandeninį elektros energijos<br />
perdavimo kabelį.<br />
• Pagrindinės „Latvenergo“ elektrinės yra:<br />
• trys hidroelektrinės Dauguvos upėje, pagaminančios 60–70 proc. visos šalyje pagaminamos<br />
elektros energijos (bendras instaliuotas pajėgumas – apie 1,5 tūkst. MW);<br />
• dvi termofikacinės elektrinės Rygoje, kurių numatomas bendras pajėgumas baigus renovaciją<br />
bus apie 970 MWel. Pagrindinis kuras, kurį naudoja šios elektrinės, yra gamtinės dujos.<br />
2010 m. „Latvenergo“ klientams patiekė 6 889 GWh (+17 proc., palyginti su praėjusiais metais)<br />
elektros energijos ir 2 922 GWh (+13 proc., palyginti su praėjusiais metais) šilumos. 2010 m.<br />
konsoliduoti grupės pardavimai ir EBITDA sudarė atitinkamai 818 mln. EUR (2 822 mln. Lt) ir 295 mln.<br />
EUR (1 018 mln. Lt). 2010 m. gruodžio 31 d. visas grupės turtas siekė 3,2 mlrd. EUR (11,0 mlrd. Lt)<br />
(nuosavas kapitalas siekė 1,9 mlrd. EUR (6,5 mlrd. Lt)).<br />
„Moody‘s“ kredito reitingo agentūros suteiktas „Latvenergo“ kredito reitingas yra Baa3 (stabilus). 2011<br />
m. birželio 30 d. ilgalaikių paskolų portfelį sudarė dvišalės paskolos, kurių bendra suma siekė apie<br />
750 mln. EUR (2 588 mln. Lt), ir 385 mln. EUR (1 328 mln. Lt) esamų kredito linijų.<br />
Pagrindiniai finansinių įsipareigojimų rodikliai 2010 m. gruodžio 30 d.:<br />
• skolos ir viso turto santykis: 27 proc.<br />
• palūkanų padengimas iš veiklos pajamų (FFO): 13,1x<br />
• veiklos pajamos (FFO) / skola: 31,4 proc.<br />
Išanalizavus „Latvenergo“ galimybes dalyvauti projekte ir įvertinus investicijų poreikio finansavimo<br />
planus, galima būtų daryti išvadą, kad „Latvenergo“ yra pajėgi įvykdyti numatomus įsipareigojimus ir<br />
investuoti į projektą pagal preliminarų grafiką, nurodytą rangos sutartyje (angl. „EPC“).<br />
„Latvenergo“ galėtų finansuoti savo investicijas projekte apytiksliai 50 proc. nuosavu kapitalu ir<br />
50 proc. skolintomis lėšomis. Atsižvelgiant į padėtį finansų rinkose, išorinio finansavimo šaltiniai galėtų<br />
būti obligacijų rinkos bei/arba dvišalės paskolos.<br />
Finansavimo srityje „Latvenergo“ seniai ir sėkmingai bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis<br />
finansinėmis institucijomis, kaip EIB, NIB, ERPB, CEB ir SEK, taip pat su komerciniais bankais SEB,<br />
DnB, Swedbank, Nordea ir pan.<br />
71
22 paveikslas. Atsakomybės pasidalijimas tarp projekte dalyvaujančių šalių<br />
Lietuvos investuotojas – UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ (V<strong>AE</strong>)<br />
V<strong>AE</strong> (Lietuvos investicijų) galimi finansavimo šaltiniai bei turtinio įnašo vertės nustatymas yra<br />
aptariami 6 skyriuje.<br />
V<strong>AE</strong> yra didžiausia Lietuvos elektros energijos bendrovė, priklausanti Lietuvos valstybei. V<strong>AE</strong> veikia<br />
kaip elektros energijos gamybos, tiekimo ir skirstymo bendrovių bei kitų pavaldžiųjų bendrovių<br />
valstybinė valdymo (holdingo) bendrovė. Bendrovė taip pat atlieka paruošiamuosius darbus,<br />
susijusius su naujosios <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės projekto vystymu. 2010 m. audituoti konsoliduoti<br />
grupės pardavimai ir EBITDA sudarė atitinkamai 890 mln. EUR (3 071 mln. Lt) ir 210 mln. EUR (725<br />
mln. Lt). 2010 m. gruodžio 31 d. visas grupės turtas siekė 3,33 mlrd. EUR (11,5 mlrd. Lt) nuosavas<br />
kapitalas siekė 2,28 mlrd. EUR (7,9 mlrd. Lt).<br />
V<strong>AE</strong>, būdama nacionalinis investuotojas ir didžiausia energetikos bendrovė Lietuvoje, disponuoja<br />
ženkliais vidiniais ištekliais, kad galėtų finansuoti savo dalį <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekte. V<strong>AE</strong> grupę sudaro<br />
šios trys didžiausios energetikos bendrovės Lietuvoje:<br />
• elektros energijos gamybos, tiekimo, importo ir eksporto bendrovė „Lietuvos energija“,<br />
• elektros skirstomųjų tinklų operatorius „LESTO“,<br />
• elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.<br />
Toliau esančioje diagramoje pateikiama V<strong>AE</strong> grupės struktūra, nurodant V<strong>AE</strong> kontroliuojamas<br />
bendroves.<br />
72
23 paveikslas. V<strong>AE</strong> grupės struktūra<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong><br />
3.4 Finansinio pajėgumo įvertinimas<br />
Kiekvienas potencialus investuotojas atlieka savo finansinį <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įvertinimą. V<strong>AE</strong> ir<br />
Lietuvos Vyriausybei atlikta finansinė analizė rėmėsi:<br />
• specifinėmis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto kaštų prielaidomis, bei tarptautinių šaltinių pateikiamomis kitų<br />
<strong>AE</strong> projektų prielaidomis,<br />
• pajamų įvertinimu, atliktu remiantis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> elektros energijos prognozuojamu pardavimu<br />
rinkoje rinkos kainomis.<br />
Analizė rodo, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra finansiškai pagrįstas, o projekto pelningumas<br />
elektrinės eksploatavimo laikotarpiu priklauso nuo pasirinktų prielaidų.<br />
• Projekto ekonominis pagrįstumas yra išreiškiamas kaip <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto grynoji dabartinė<br />
vertė, remiantis diskontuoto grynųjų pinigų srauto finansiniu modeliu, numatančiu <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
ateities pinigų srautus.<br />
• Projekto vystymo pradžioje finansinė analizė buvo atlikta atsižvelgiant į penkias galimas<br />
reaktoriaus technologijas, kurios 2009 m. buvo komerciškai prieinamos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>; vėliau<br />
finansinė analizė buvo atnaujinta, atsižvelgiant į pasirinktą „Hitachi-GE“ pažangiojo verdančiojo<br />
vandens reaktoriaus (ABWR) technologiją.<br />
3.4.1 Numatomų sąnaudų prielaidos<br />
Branduolinės energijos gamyba pasižymi didelėmis pradinėmis kapitalinėmis investicijomis, ilgu<br />
statybos periodu ir labai ilgu (60 metų) eksploatacijos laikotarpiu. Dėl nedidelių gamybos kaštų (kuro<br />
sąnaudos, priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos ir tt.) atominės elektrinės dirba bazinės apkrovos<br />
režimu, taip siekiant maksimizuoti metinį elektrinės apkrovos intensyvumą. Šiame skyriuje<br />
apžvelgiamos pirminių kapitalo sąnaudų pagrindinės sudedamosios dalys bei nagrinėjama<br />
branduolinės energijos gamybos savikainos struktūra.<br />
Pradinės kapitalo sąnaudos<br />
Atominėse elektrinėse generuojamos elektros kainos struktūra pasižymi tuo, kad pradinės kapitalinės<br />
investicijos yra gana ženklios, o einamieji gamybos kaštai sudaro tik mažąją dalį galutinėje gamybos<br />
kainoje. Atominių elektrinių statybos kaina priklauso nuo pasirinktos technologijos ir individualių<br />
projekto savybių. Statybos aikštelės sąlygos, tiekimo grandinės išvystymas ir valdymas, sąnaudos<br />
susijusios su darbo santykiais ir norminių teisės aktų reikalavimai – tai tik keli veiksniai, turintys įtakos<br />
branduolinės energetikos objektų statybos sąnaudoms.<br />
Remiantis Japonijos ABWR ir US-AP1000 projektais, galima daryti prielaidą, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
momentiniai statybos kaštai būtų 2 800 2 –3 100 3 EUR/kW (9 660–10 695 Lt/kW). Toks skaičiavimas<br />
2 Visa „Shimane“ atominės elektrinės (Japonijoje) trečiojo bloko statybos kaina.<br />
73
paremtas dviejų blokų statybos rezultatais. Dviejų blokų statyba gali sąlygoti iki 20 proc. mažesnius<br />
bendrus kaštus per instaliuotą galios kilovatą lyginant su vieno reaktoriaus projektais. Patikslinus<br />
skaičiavimą vieno bloko ABWR projektui, numatoma, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> kainuos apie 3 400–3 800<br />
EUR/kW (11 730–13 110 Lt /kW). ABWR projekto, kurio bendrasis pajėgumas yra apie 1 350 MW,<br />
momentiniai statybos kaštai siektų 4,6–5,2 mlrd. EUR (15,9–17,9 mlrd. Lt) (2010 m. pinigais).<br />
33 diagrama. Bendras pinigų srautų intervalas, susijęs su Lietuvos investicija<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
Diagramoje rodomas iliustracinis pinigų srautų grafikas, remiantis 38 proc. Lietuvos investicija ir<br />
darant prielaidą, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> kainuoja 4,6–5,2 mlrd. EUR (ir pesimistiniame scenarijuje numatant<br />
20 proc. kaštų perviršį), o elektrinės eksploatacija pradedama 2020 2023m.. Nors projekto akcininkai<br />
gaus pelno nuo komercinės eksploatacijos pradžios (KED), atsiperkamumo lūžio taškas bus pasiektas<br />
2028−2034 m. – tai maždaug 8–12 metų atsipirkimo laikotarpis nuo KED pradžios. Šio iliustracinio<br />
grafiko prielaidos yra:<br />
• visa projekto kaina svyruoja nuo 4,6 iki 5,2 mlrd. EUR išankstinio finansavimo (2010 m. pinigais),<br />
remiantis viešai skelbiama informacija apie panašių projektų statybos kainas 4 5 ir patikslinus<br />
skaičiavimą vieno bloko ABWR projektui, kurio bendrasis pajėgumas būtų apie 1 350 MW.<br />
Pesimistinio plano atveju daroma prielaida, kad kaina būtų 20 proc. didesnė už 5,2 mlrd. EUR<br />
sumą; ir<br />
• prognozuojama būsimą elektros rinkos kaina yra 50 EUR/MWh ir 70 EUR/MWh (2010 m.<br />
sąlygomis), kuri atitinka toliau pateikiamą kainų prognozę; daroma prielaida, kad elektros energiją<br />
pardavinės <strong>Visagino</strong>s <strong>AE</strong> valdančios bendrovės.<br />
Toliau esančioje diagramoje yra atvaizduojamos iliustracinės kapitalinės investicijos ir jų<br />
pasiskirstymas skirtinguose projekto vystymo etapuose. Spendimas dėl tolimesnių investicijų bus<br />
priimamas tik pasiekus pagrindinius tarpinius tikslus pirminiuose projekto etapuose.<br />
3 „Scana Corporation“ informacija (2010 m. rugsėjo mėn. pateikta ketvirčio informacija, taip pat, kaip nurodyta pateiktoje<br />
2010 m. rezultatų ataskaitoje).<br />
4 Visa „Shimane“ atominės elektrinės (Japonijoje) trečiojo bloko statybos kaina.<br />
5 „Scana Corporation“ informacija (2010 m. rugsėjo mėn. pateikta ketvirčio informacija, taip pat, kaip nurodyta pateiktoje 2010<br />
m. rezultatų ataskaitoje).<br />
74
34 diagrama. Kapitalo išlaidų išsidėstymas laike (proc.)<br />
Sprendimo<br />
priėmimas:<br />
RPPD 1<br />
Sprendimo<br />
priėmimas:<br />
RPPD 2<br />
Sprendimo priėmimas:<br />
Galutinis investavimo<br />
sprendimas<br />
RPPD 1<br />
12 mėn.<br />
RPPD 2<br />
18 mėn.<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
Didžiausia pradinių sąnaudų dalis yra projektavimo, tiekimo ir statybos rangos sutartis (EPC), kuri<br />
paprastai sudaro apie 80 proc. visų sąnaudų, priklausomai nuo bendros projekto apimties ir tos<br />
apimties paskirstymo tarp EPC rangos sutarties ir kitų projekto sutarčių, įskaitant pareigas ir<br />
atsakomybes, kurias prisiima ir už kurias atsako projekto bendrovė (Projekto bendrovės /Savininko<br />
išlaidos).<br />
35 diagrama. Visų statybos laikotarpiu patiriamų Projekto sąnaudų suskirstymas<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
Didžiausią EPC dalį sudaro statybos sąnaudos.<br />
75
EPC rangos sutartis paprastai apima daugumą projektavimo ir statybos sąnaudų, įskaitant ir<br />
pagrindines statybines žaliavas. Atominių elektrinių statybos sąnaudas daugiausiai lemia pagrindinių<br />
žaliavų kainos ir darbo jėgos kaštai.<br />
EPC sąnaudos<br />
EPC paslaugų tiekėjas iš esmės yra reaktoriaus technologijos tiekėjas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginiu<br />
investuotoju pasirinkus „Hitachi Ltd.“, „Hitachi-GE Nuclear Energy, Ltd.“ taip pat buvo pasirinkta kaip<br />
potencialus EPC ir branduolinės technologijos tiekėjas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. <strong>Visagino</strong> projektui buvo<br />
pasirinktas pažangusis verdančio vandens reaktorius, kurio pajėgumas − 1 350 MWe. „Hitachi, Ltd.“<br />
priklausanti ABWR reaktorių rinkos dalis siekia 67 proc. Bendrovė dalyvavo statant visas ABWR<br />
elektrines. ABWR reaktorius – tai pati moderniausia šiuo metu eksploatuojama trečiosios kartos<br />
technologija, pasižyminti ypač dideliu saugumu. Kitų tipų trečiosios kartos reaktoriai (AP-1000, <strong>AE</strong>S-<br />
2006) vis dar yra statybos fazėje ir nei vienas kitas nėra pradėtas pilnai eksploatuoti, o ketvirtosios<br />
kartos reaktorių technologijos vis dar yra tik konceptualaus projekto vystymo etape.<br />
Kaip buvo minėta, atliktoje rinkos analizėje nustatyta, kad poreikis naujiems gamybos pajėgumams<br />
regione smarkiai viršija 3 000 MW. Žiūrint iš techninės pusės, per „Litgrid“ atliktą tinklo tyrimą<br />
nustatyta, kad nėra jokių techninio pajėgumo apribojimų pasirinktai 1 350 MW elektrinės technologijai.<br />
Žiūrint iš aplinkosaugos pusės, atsižvelgiant į Nutarimo Nr. 300 16 pastraipą, kurioje teigiama, kad<br />
„Naujos atominės elektrinės statybos aikštelė parenkama vadovaujantis poveikio aplinkai vertinimo<br />
išvadomis, geologiniais tyrimais ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA)<br />
rekomendacijomis“, naujosios atominės elektrinės plėtra Lietuvoje planuojama nuosekliai ir<br />
sistemingai, atsižvelgiant į Lietuvos elektros energetikos sistemos tikslus ir strategines darnaus<br />
vystymosi kryptis“. Poveikio aplinkai tyrimas parodė, kad maksimali elektros pajėgumo riba yra<br />
3 400 MW.<br />
„Hitachi-GE Nuclear Energy, Ltd.“ yra 2007 m. įsteigta strateginė pasaulinė „Hitachi, Ltd.“ ir „General<br />
Electric Co.“ sąjunga. Ji kartu su „GE Hitachi Nuclear Energy“ teikia aukščiausios kokybės paslaugas,<br />
susijusias su atominių elektrinių statyba ir priežiūra. Tik „Hitachi-GE Nuclear Energy“ yra įrodžiusi,<br />
kad turi patirtį ir praktines žinias trečiosios kartos + atominių elektrinių projektų vystyme.<br />
Bendrovės veiklos principas – visame pasaulyje vystyti veiklą kaip viena komanda su „GE“ ir pateisinti<br />
kliento lūkesčius šalyse, ketinančiose įgyvendinti planus vystyti naujų atominių elektrinių projektus.<br />
ABWR reaktorius atitinka branduolinių reaktorių saugai keliamus Europos Sąjungos reikalavimus. JAV<br />
branduolinės energijos reguliatorius (BER) yra pareiškęs, kad ABWR reaktorius šiuo metu yra pati<br />
moderniausia ir saugiausia technologija, kurios saugumo lygis viršija pačius griežčiausius<br />
reikalavimus. ABWR yra licencijuoti Japonijoje ir Taivane.<br />
Kitos statybos laikotarpio sąnaudos<br />
Kitos sąnaudos – tai pirmojo kuro užkrovimo, projekto bendrovės (PB) ir eksploatavimo bei techninės<br />
priežiūros (O&M) paslaugų sąnaudos, t. y. sąnaudos, susijusios su pasiruošimu eksploatuoti ir<br />
prižiūrėti elektrinę, įskaitant reaktoriaus paleidimo ir bandymų sąnaudas. Į pirminį kurą įeina visos<br />
paruoštų naudoti kuro rinklių sąnaudos. Į PB sąnaudas paprastai įeina statybos aikštelės paruošimas<br />
ir įvertinimas, o į O&M paslaugų sąnaudas įeina darbuotojų samdymas iki komercinės ekploatacijos<br />
datos (KED), jų mokymas ir techninės priežiūros sąnaudos.<br />
Veiklos laikotarpio sąnaudos<br />
Atominės elektrinės gamybos kainą daugiausia lemia kuro ir eksploatavimo bei priežiūros (O&M)<br />
sąnaudos. EBPO gairėse nurodoma, kad ABWR elektrinės patiria11 EUR/MWh (3,8 Lt ct./kWh) O&M<br />
sąnaudų ir 6 EUR/MWh (2,1 Lt ct./kWh) kuro sąnaudų 6 (2010 m. kainomis) − iš viso 17 EUR/MWh<br />
(5,9 Lt ct. /kWh). Kitos PB sąnaudos, pvz., administravimo ir eksploatacijos nutraukimo fondo įmokų<br />
išlaidos, veiklos sąnaudas padidina dar 2 EUR/MWh (0.69 Lt ct./kW).<br />
Šiuo metu visos su elektrinės eksploatacijos nutraukimu susijusios išlaidos nėra galutinai aiškios, nes<br />
eksploatacija bus nutraukiama maždaug po 70 metų, taigi eksploatacijos nutraukimo technologija tuo<br />
6 Į kuro sąnaudas įeina pradinio kuro etapo (urano išgavimas ir smulkinimas, konversija, sodrinimas, kuro gamyba) ir galutinio<br />
kuro etapo (panaudoto kuro transportavimas, saugojimas, perdirbimas ir laidojimas) sąnaudos.<br />
76
metu jau gali būti ženkliai patobulinta. Komerciniai atominių elektrinių projektai naudoja įvairius<br />
eksploatacijos nutraukimo išlaidų finansavimo būdus, kurie paprastai įtraukia numatomų<br />
eksploatacijos nutraukimo išlaidų finansavimą prieš pradedant komercinę eksploataciją arba<br />
eksploatacijos nutraukimo išlaidų finansavimą eksploatuojant. Jei finansuojama KED metu,<br />
numatoma, kad, pagal EBPO, eksploatacijos nutraukimo išlaidos bus apie 228 EUR/kW (787 Lt/kW),<br />
o remiantis V<strong>AE</strong> projektavimo konsultantų prielaidomis – 350 EUR/kW (1 208 Lt/kW). Šiandien tai<br />
reikštų investicijas, kurios sudarytų apie 320–500 mln. EUR (1 104–1 725 mln. Lt), t. y. mažiau kaip<br />
10 proc. projekto kainos. Skaičiuojant numatomu projekto gyvavimo laikotarpiu, išlaidos, remiantis<br />
EBPO analize, neviršytų 1 EUR/MWh (0,35 Lt ct./kWh).<br />
36 diagrama. (Realiųjų) gamybos išlaidų suskirstymas<br />
EN €3.3/MWh<br />
EN €2.0/MWh<br />
Kuras €9.1/MWh<br />
Kuras €6.1/MWh<br />
E&P €16.4/MWh<br />
E&P €11.0/MWh<br />
Eksploatacija<br />
Kuras<br />
Kiti projekto bendrovės<br />
Eksploatacijos nutraukimas<br />
& priežiūra<br />
patiriami kaštai<br />
Šaltinis: EBPO, V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
Pateiktoje diagramoje vaizduojamos gamybos išlaidos. Remiantis EBPO gairėmis, E&P sąnaudos<br />
sudaro 11−17 EUR/MWh (3,8−5,9 Lt ct/kWh), kuro sąnaudos – 6−9 EUR/MWh (2,1−3,1 Lt ct/kWh), o<br />
kitos PB sąnaudos ir eksploatavimo nutraukimo išlaidos – 2−3 EUR/MWh (0,8−1,1 Lt ct/kWh).<br />
„Hitachi“ III+ kartos ABWR reaktoriai įrodė savo naudą: keturi energijos blokai jau eksploatuojami, dar<br />
penki energijos blokai statomi.<br />
3.4.2 Statybos sąnaudų rizikos mažinimas<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba – labai sudėtingas <strong>projektas</strong>, kuriam reikia didelio išmanymo, pasiruošimo ir<br />
išteklių. Kaip ir kiti statybos projektai, šis <strong>projektas</strong> nėra apsaugotas nuo galimo numatytų sąnaudų<br />
viršijimo ar terminų atidėjimų, kurie, atsižvelgiant į projekto dydį, gali būti žymūs. Todėl statybos<br />
sąnaudos ir (arba) vėlavimai yra pagrindinė rizika, kurią turi valdyti bet kurios naujos atominės<br />
elektrinės investuotojai. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto atveju:<br />
• „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“ pasirinkimas investuotoju ir technologijos teikėju atitinkamai reiškia ir<br />
suinteresuotumą neleisti didėti sąnaudoms.<br />
• Kitas teigiamas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bruožas, palyginti su kitomis tipinėmis naujų branduolinių įrenginių<br />
statybomis, yra VATESI (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, išduodančios<br />
reikiamas licencijas) parama ir patirtis: VATESI jau suteikė svarbios informacijos ir bendravo su<br />
V<strong>AE</strong> ir „Hitachi“ / „Hitachi-GE“ dėl reikalavimų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> konstrukcijai, išsamiai aptarė reikiamus<br />
standartinio elektrinės projekto įgyvendinimo pakeitimus, kurie investuotojams užtikrintų daugiau<br />
stabilumo ir tikrumo dėl reguliatoriaus reikalaujamų potencialių papildomų pakeitimų ir susijusių<br />
išlaidų, taip pat dėl reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo spartos. Todėl Lietuva jau turi teigiamą ir<br />
palaikančią aplinką, užtikrinančią, kad statybos procesas būtų vykdomas numatytomis sąnaudomis<br />
ir neviršijant biudžeto.<br />
„Hitachi“ ir „General Electric“ turi ilgesnę kaip pusės amžiaus patirtį branduolinėje energetikoje. Nuo<br />
1967 m. bendradarbiavo ir įnešė savo indėlį kuriant ir statant verdančiojo vandens reaktorius. HGNE<br />
77
patirtis ir pajėgumas padeda ženkliai sumažinti statybos riziką; tą liudija neseniai laiku ir neviršijant<br />
biudžeto baigtas „Shika-2“ ABWR.<br />
FOAK („first of a kind“ - pirmieji tokio tipo) projektams paprastai reikia daugiau sąnaudų, be to, jie yra<br />
rizikingesni. Žemiau pateikiamose diagramose vaizduojama, kaip patirtis, įgyvendinant branduolinės<br />
energetikos projektus, leidžia sumažinti ir momentinę statybos kainą, ir branduolinės energetikos<br />
projektų darbo sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad „Hitachi“ Japonijoje pastatė keturis eksploatuojamus<br />
blokus ir dar penki blokai yra statomi, „Hitachi“ branduolinės technologijos segmente sukaupė<br />
milžinišką patirtį. Be to, jos taikoma pažangioji statybos technologija, pvz., dideli moduliai ir<br />
paralelinės statybos metodas, reiškia, kad bendrovės projektai reikalauja mažesnių sąnaudų ir turi<br />
didesnę patirtį, tačiau tai nesumažina kokybės ar saugumo.<br />
Toliau pateikiamose diagramose vaizduojama mokymosi kreivė, statant branduolinius reaktorius, ir<br />
numatomas sąnaudų bei laiko sutaupymas, statant papildomus reaktorius.<br />
37 diagrama. Tipinė mokymosi kreivė statyboje (momentiniai kaštai)<br />
2500<br />
100%<br />
2000<br />
1500<br />
86%<br />
76%<br />
71%<br />
1000<br />
500<br />
0<br />
YGN Blokai 3+4<br />
1995 1+2<br />
38 diagrama. Patirties grąža<br />
UCN Blokai 3+4 YGN Blokai 5+6<br />
1999 3+4<br />
2002 4+5<br />
Overnight capital cost<br />
UCN Blokai 5+6<br />
2005 5+6<br />
Šaltinis: Areva, NNB Forum (2010)<br />
78
24 paveikslas. Komercinio pirkimo būdas<br />
Šaltinis: NERA<br />
Tiekimo grandinės valdymo gebėjimai gali turėti didelį poveikį statybos sąnaudoms ir yra pagrindinis<br />
skiriamasis veiksnys Azijos projektų (palyginti su Europos ir Šiaurės Amerikos projektais) naudai.<br />
Įvairių organizacinių modelių, naudojamų projektuose, kurie vėluoja, ir laiku vykdomuose projektuose,<br />
analizė parodė, kad EPC paslaugų teikėjo ir strateginio investuotojo vaidmenų sujungimas optimaliai<br />
suvienija interesus ir sušvelnina riziką. Šiuo metu Europoje vykdomi du projektai; jie abu yra paremti<br />
„Areva“ EPR technologija.<br />
• Olkiluoto EPR <strong>projektas</strong> susidūrė su greitai didėjančiomis sąnaudomis, palyginti su pirmine<br />
sutartimi; tokį didėjimą daugiausia lėmė tai, kad EPR reaktorius buvo pats pirmasis tokio tipo<br />
reaktorius (FOAK). FOAK reaktoriai susiję su didesnėmis sąnaudomis, nežinomybe ir rizika. Labai<br />
tikėtina, kad sąnaudos, susijusios su tam tikrų technologijų demonstravimu ir darbu neišbandytais<br />
reguliavimo ir planavimo režimais, pirmą kartą bus didesnės. Suomijos Olkiluoto yra klasikinis<br />
pavyzdys, kaip FOAK sąnaudos, vėlavimas ir reguliavimo daromos kliūtys padidino EPR<br />
technologijos momentines sąnaudas iki maždaug 3 800 EUR/kW 7 (13 100 Lt/kW).<br />
• Greitai didėjančios Flamanvilio (Flamanville) sąnaudos rodo, kokį poveikį gali turėti projekto<br />
valdymas ir tiekimo grandinės paruošimas.<br />
Žemiau pateiktame paveikslėlyje pristatomi „Hitachi“ eksploatuojami ABWR reaktoriai ir šiuo metu<br />
įgyvendinami projektai.<br />
79
25 paveikslas. „Hitachi“ patirtis statybos srityje<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong> analizė<br />
Toliau pateikiamoje diagramoje nurodomi eksploatuojami arba šiuo metu dar statomi ABWR ir kiti III<br />
kartos branduoliniai reaktoriai. Japonijos konstrukcija yra vienintelė, įrodžiusi savo pajėgumą<br />
eksploatuojant šio tipo reaktorius.<br />
39 diagrama. ABWR ir kitos veikiančios trečiosios kartos branduolinės technologijos<br />
#<br />
Šaltinis: World Nuclear Association (http://www.world-nuclear.org/info/inf81.html; http://www.world-nuclear.org/info/inf08.html )<br />
Nuo 2011 m. liepos „Hitachi-GE“ taip pat vykdo kainų tikslinimo procesą (KTP), susijusį su visa<br />
projektavimo, tiekimo ir statybos (EPC) apimtimi ir kainų sąlygomis, įskaitant apimties ir kainų,<br />
susijusių su visais EPC rangos sutarties punktais, pvz., projekto valdymo, projektavimo, inžinerinės<br />
dalies, įrengimo, darbo sąnaudų ir paleidimo sąnaudų, sąnaudų išdėstymo tarpsniais bei statybos ir<br />
vystymo etapų, paaiškinimą. Nuo šio proceso pradžios iki dabar buvo padaryta didelė pažanga.<br />
Toliau pateikiamoje diagramoje vaizduojamas bendrojo pobūdžio <strong>projektas</strong> – didelė sąnaudų dalis yra<br />
susijusi su pagrindinėmis dalimis. Tokių dalių pasirinkimas – tai yra ta sritis, kurioje „Hitachi“ turi<br />
patirties, nes jau pastatė keletą elektrinių.<br />
80
40 diagrama. Aiškinamasis sąnaudų suskirstymas (mln. EUR, EUR/kW) 1<br />
7,000<br />
Pagrindiniai komponentai (c.70%)<br />
Kiti komponentai (c.30%)<br />
2<br />
€4,000.kW<br />
6,000<br />
€3,500.kW<br />
5,000<br />
Reaktoriaus vidiniai konstrukciniai<br />
elementai (c.45%)<br />
Kiti esminiai komponentai &<br />
ir kontroles sistemos (c.5%)<br />
€3,000.kW<br />
€2,500.kW<br />
4,000<br />
€2,000.kW<br />
3,000<br />
2,000<br />
Pagalbinių sistemų statiniai<br />
(c.20%)<br />
Kiti komponentai (c.30%)<br />
- Kiti komponentai (c.10%)<br />
- Bendrastatybiniai darbai/<br />
statybos (c.15%)<br />
- Pridėtinės išlaidos. (c.5%)<br />
€1,500.kW<br />
€1,000.kW<br />
1,000<br />
€500.kW<br />
-<br />
€0.kW<br />
Šaltinis: „Goldman Sachs“ (2009 m. sausio 21 d.) – „The changing climate for power generation“<br />
Pastabos.<br />
1 Šaltinis pasirinktas, sulyginus informaciją apie rinką, EBPO/IEA, WNA ir kitų šaltinių informaciją, įskaitant analitikų tyrimus, informaciją<br />
spaudoje, vyriausybės departamentų atliktus tyrimus ir pan.<br />
2 Apskaičiuojama darant prielaidą, kad įrengtasis pajėgumas yra 1,7 GW.<br />
Bendrastatybiniai ir inžinerijos darbai bei kitos dalys gali būti pasirenkamos per ES tiekimo grandinę.<br />
„Hitachi“ jau pradėjo tartis su potencialiais ES tiekėjais, įskaitant vietinius tiekėjus Baltijos šalyse. Su<br />
šiais tiekėjais jau yra bendraujama ir jie teikia savo pasiūlymus. Sudarytas didelis numatytų tiekėjų<br />
sąrašas, į kurį įtrauktas įrenginių montavimas, vamzdžių klojimas, elektros laidų tiesimas, baseino<br />
sutvirtinimas ir civilinė statyba.<br />
Šiame skyriuje apibendrinamos kai kurios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrindinės rizikos; pagrindinės nustatytos<br />
rizikos – tai rinkos rizika ir statybos rizika. Šias rizikas prisiims privatusis sektorius, t. y. projekto<br />
investuotojai ir rangovai.<br />
3.4.3 Pajamų analizė<br />
Akcininkų gaunamos pajamos yra apibrėžiamos kaip elektros rinkos kaina, padauginta iš kiekvienam<br />
akcininkui skirtos elektrinės galios.<br />
Elektros energijos rinkos kaina<br />
Investiciniai sprendimai dėl naujų gamybos pajėgumų, įskaitant investuotojų atliekamą komercinį<br />
vertinimą prieš statant <strong>Visagino</strong> atominę elektrinę, bus grindžiami kiekvieno investuotojo nuomone<br />
apie numatomus rinkos pokyčius, įskaitant ir galimą elektros energijos kainų aplinką.<br />
Kad investicijos į elektros energijos gamybą būtų patrauklios komerciškai, labai svarbu įvertinti<br />
prognozes, kaip keisis rinkos kainos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu. Tai ypač aktualu vertinant<br />
branduolinę energetiką, nes paprastai bazinės apkrovos elektros gamintojai kainų rinkoje nenustato,<br />
bet prie jų prisitaiko, be to, jų veiklos laikotarpis yra ilgas.<br />
Atsižvelgiant į konkurencingą didmeninę rinką, trumpuoju laikotarpiu elektros energijos rinkos kainą<br />
lems paklausa šalies viduje, turimi pajėgumai ir tokius pajėgumus turinčių blokų ribinės gamybos<br />
sąnaudos ir esamos jungtys su kitomis elektros energijos rinkomis. Rinka turėtų susibalansuoti, kai<br />
bus pasiektos paties brangiausio energijos gamybos bloko, kurį būtina naudoti, siekiant patenkinti<br />
esamą paklausą, ribinės gamybos sąnaudos. Tokios sąnaudos, savo ruožtu, visų pirma priklauso nuo<br />
81
kuro ir CO 2 kainų, t. y. rinka turėtų susibalansuoti ten, kur paklausa susikerta su ribinėmis gamybos<br />
sąnaudomis, kaip pavaizduota pirmiau pateiktame grafike.<br />
Jei bus nepakankamai elektros gamybos pajėgumų, ilguoju laikotarpiu kainos turėtų pakilti ir<br />
subalansuoti rinką, taip pat paskatinti į rinką ateiti naujų dalyvių arba kitais būdais sumažinti paklausą<br />
iki turimų pajėgumų. Taigi naujų rinkos dalyvių sąnaudos ilguoju laikotarpiu yra viršutinė elektros<br />
energijos kainų riba, nes bet kokia, už šią ribą didesnė pastovi kaina pritrauks į rinką naujų dalyvių,<br />
kurie sumažins kainas.<br />
Elektros energijos rinkos kaina yra pagrindinė šio projekto rizika. Kiekvieno investuotojo investicijų<br />
planų pagrindą sudaro prognozės dėl elektrinėje pagamintos jam priklausančios energijos dalies<br />
ilgalaikių rinkos kainų (numatoma, kad, sujungus tinklus, kainos supanašės su Šiaurės šalių ir<br />
Lenkijos rinkos kainomis). Planuojamas rinkų sujungimas ir energijos rinkos liberalizavimas<br />
neabejotinai leidžia investuotojams geriau prognozuoti kainų lygį ilguoju laikotarpiu, remiantis<br />
prielaida, kad kainos artės prie Europos kainų lygio. Atlikusi analizę, NERA pateikė išvadas:<br />
• Maždaug 2014 m. kainos šiame regione turės pakilti iki tokio lygmens, kuris paskatins kurti naujus<br />
elektros gamybos pajėgumus.<br />
• <strong>Visagino</strong> atominė elektrinė bus svarbus Baltijos šalių elektros energijos gamybos šaltinis (t. y. ji<br />
bus ekonomiškai rentabili netgi tais laikotarpiais, kai energijos rinkos kainos bus žemos).<br />
• Prognozuojami trumpalaikiai bazinės apkrovos elektros energijos kainų svyravimai, tačiau ilguoju<br />
laikotarpiu jos turėtų stabilizuotis (nors elektros energijos rinkose visada yra trumpalaikių<br />
svyravimų rizikos).<br />
• Ilguoju laikotarpiu investuotojų pajamos priklausys nuo didmeninės rinkos kainų, kurias, savo<br />
ruožtu, lems naujų rinkos dalyvių, kombinuotojo ciklo dujų turbinų (KCDT) jėgainių, sąnaudos.<br />
Todėl didesnės kuro ir CO2 kainos suteikia <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės investuotojams galimybę<br />
gauti daugiau pelno, o žemos – tampa grėsme.<br />
• Atlikus analizę, nustatyta rizika, susijusi su iš Rusijos importuojamos energijos subsidijuojamomis<br />
kainomis, kurios gali sumažinti rinkos kainas – šią riziką potencialūs investuotojai turi būtinai<br />
įvertinti.<br />
• Bendro elektros energijos importo iš trečiųjų šalių sistemos sukūrimas ir pritaikymo galimybės.<br />
• 2009 m. birželio 17 d. aštuonios Baltijos jūros regiono ES valstybės narės ir Europos Komisija<br />
priėmė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriuo siekiama integruoti tris Baltijos šalis<br />
į Europos energijos rinkas. BEMIP numatyta, kad siekiant 2011–2013 m. Baltijos šalyse sukurti<br />
bendrą elektros energijos rinką, Estija, Latvija, Lietuva ir Suomija turi susitarti dėl bendros pozicijos<br />
(principų) dėl prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis. 2010 m. rugsėjo 23–24 d. Baltijos<br />
Ministrų Tarybos bendrajame ministrų pirmininkų pareiškime pabrėžiama, kad prekybos tvarka turi<br />
būti grindžiama aiškiais infrastruktūros mokesčiais (aiškia ir skaidria tinklo mokesčių sistema).<br />
Pabrėžtina, kad nuo 2009 m. Baltijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO)<br />
prisijungė prie bendrojo Europos tarpusavio kompensavimo mechanizmo, nustatant elektros<br />
energijos prekybos ir dalies infrastruktūros naudojimo kainas trečiosiomis šalimis ir taikant<br />
nustatytus tarifus elektros importui iš / eksportui į trečiąsias šalis. Tačiau Baltijos šalyse taikomas<br />
mokestis (2011 m. mokestis gretimoms šalims buvo 0,8 EUR/MWh) yra nepakankamas ir<br />
nepadengia su palyginti dideliu elektros energijos importu / eksportu susijusių sąnaudų).<br />
Įgyvendinant BEMIP nuostatas, Europos perdavimo sistemų operatorių tinklo Rinkos komiteto<br />
Baltijos regioninei darbo grupei (ENTSO-E) buvo pavesta suformuoti bendrą Baltijos šalių poziciją<br />
dėl trečiųjų šalių. Vienas tokios pozicijos elementų turi būti infrastruktūros tarifas. Apmokestinimas<br />
būtų grindžiamas faktinėmis perdavimo sistemų operatorių sąnaudomis, patiriamomis suteikiant<br />
prieigą prie perdavimo tinklų elektros energiją iš / į trečiąsias šalis importuojantiems ar<br />
eksportuojantiems rinkos dalyviams. Iš tokio tarifo gaunamos pajamos būtų paskirstytos<br />
perdavimo sistemų operatoriams, kurių infrastruktūra buvo naudojama importuojant / eksportuojant<br />
elektrą iš / į trečiąsias šalis. Baltijos regiono darbo grupė (BEMIP), kurią sudarė Baltijos šalių PSO<br />
atstovai, parengė Baltijos šalių infrastruktūros naudojimo tarifo nustatymo trečiosioms šalims<br />
metodiką ir susitarė dėl tarifo skaičiavimo.<br />
• Baltijos elektros energijos rinkos jungčių plane numatyta, kad bendra Baltijos elektros energijos<br />
rinka turi būti sukurta iki 2013 m., pradėjus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikti „Nord Pool Spot“<br />
(NPS). Estijoje NPS pradėjo veikti 2010 m. balandžio 1 d., Latvijoje NPS planuojama įdiegti iki<br />
2013 m. sausio 1 d., kai Latvijos PSO bus suteiktas sertifikatas. Lietuvoje elektros energijos biržą<br />
2010 m. sausio 1 d. įkūrė Lietuvos elektros energijos rinkos operatorius „Baltpool“,<br />
bendradarbiaudamas su NPS. 2012 m. pradžioje Lietuvoje priimtas naujas elektros įstatymas,<br />
kuriuo remdamiesi, NPS ir „Litgrid“ paskelbė, kad Lietuvoje NPS bus įsteigta 2012 m. birželio 18 d.<br />
82
• Veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti bendradarbiavimą, atskiriant elektros energijos ir dujų<br />
perdavimo sistemų operatorių veiklas.<br />
• Lietuva nusprendė įgyvendinti Trečiojo ES energetikos paketo nuostatas visiškai atskiriant PSO.<br />
Atsižvelgiant į tai, 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Parlamentas priėmė Gamtinių dujų įstatymo<br />
pakeitimo įstatymą ir Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymą, o 2011 m. spalio 28 d.<br />
Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1239 „Dėl gamtinių dujų įstatymo reikalavimų<br />
neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo“, pagal kurį veiklų ir kontrolės<br />
atskyrimas turi būti baigtas iki 2014 m. spalio 31 d. Vykdant elektros energijos sektoriaus reformą<br />
pagal Trečiojo ES energetikos paketo nuostatas, iš elektros energetikos įmonių suformuojami<br />
keturi blokai (perdavimo, gamybos, skirstymo ir priežiūros). Energetikos ministerija, kaip už<br />
Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga institucija, yra pasirengusi<br />
konsultuotis su Latvijos ir Estijos atsakingomis institucijomis ir dalytis patirtimi, įgyta perkeliant ir<br />
įgyvendinant Trečiąjį ES energetikos paketą.<br />
• Visos (bendros) Baltijos šalių iniciatyvos apriboti tokį elgesį (taikant kvotas arba mokesčius)<br />
padidins bet kokių investicijų į gamybos pajėgumus šiame regione galimybę.<br />
• 2009 m. Rusija paskelbė apie savo planus Kaliningrade statyti 2 300 MW galios jėgainę (du blokus<br />
po 1 150 MW), kuri turėtų padėti išspręsti energijos stokos klausimą gretimose šalyse. Skelbiama,<br />
kad pirmojo bloko statybos darbai turi prasidėti 2012 m. vasario 24 d. Antrojo jėgainės bloko<br />
statybą numatoma pradėti 2012 m. Komercinę veiklą pirmasis ir antrasis blokai turėtų pradėti<br />
atitinkamai 2017 m. ir 2018 m. Kol kas Rusijai nepavyko rasti strateginio investuotojo šiam<br />
projektui ir kelioms aukštos įtampos jungtims, kurių reikia elektros energijai eksportuoti ir jėgainės<br />
veiklai subalansuoti – itin svarbūs veiksniai jėgainės ekonominiam perspektyvumui pagrįsti. Dar<br />
viena atominė jėgainė statoma Astrave (Baltarusijoje), tačiau ji skirta daugiausia vietos poreikiams<br />
ir tikėtina, kad ji neturės ekonominės įtakos Baltijos rinkai.<br />
• Neseniai Vokietijos priimtas sprendimas palaipsniui iki 2022 m. atsisakyti atominių jėgainių gerokai<br />
padidins elektros energijos poreikį Europoje ir ateityje gali pakelti rinkos kainas.<br />
Toliau pateikiamame grafike iliustruojamos bazinės apkrovos energijos kainos, numatomos remiantis<br />
NERA parengtu rinkos prognozės modeliu. NERA baziniame plane pateikiamos 2020–2028 m.<br />
prognozės dėl 52−57 EUR/MWh (179–197 Lt/MWh) (realiomis kainomis 2010 m.) sutampa su rinkos<br />
analitikų nuomone. Naujausių prognozių duomenimis, elektros energijos kainos ilguoju laikotarpiu<br />
turėtų svyruoti nuo 53 iki 69 EUR/MWh (183–238 Lt/MWh) (realiomis kainomis 2010 m.), t. y. tik šiek<br />
tiek nukryps nuo 2011 m. liepą buvusių 51–69 EUR/MWh (176–238 Lt/MWh) (realiomis kainomis<br />
2010 m.).<br />
41 diagrama. Bazinio scenarijaus bazinės generacijos kainos (€/MWh, 2010 m. realiomis kainomis)<br />
Šaltinis: NERA<br />
Pastaba: iki 2028 m. vidutinis metinis realus augimas - 0.9%<br />
83
Siekiant įvertinti skirtingų planų poveikį kainoms, buvo išanalizuotas bazinio plano prielaidų jautrumas.<br />
Buvo atsižvelgta į nurodytus veiksnius. Toliau pateikiamoje lentelėje apibūdinamas jų poveikis.<br />
7 lentelė. Svarbiausių jautrumo veiksnių, naudotų atliekant NERA kainų prognozės analizę,<br />
santrauka<br />
Planas Bazinio scenarijaus prielaidų pakeitimas Ilgalaikių kainų prognozių<br />
pakeitimas<br />
(2009 m. kainos) (2009 m. vidutinės bazinės<br />
apkrovos kainos pokytis 2018–2027<br />
m., 20 EUR/MWh)<br />
Bazinis <strong>planas</strong> Netaikoma Vidutinė kaina yra 54,6 EUR/MWh<br />
(188 Lt/MWh)<br />
Kuro ir CO 2 kainos<br />
Atominės elektrinės<br />
blokų dydis<br />
Importo iš Rusijos<br />
galimybė<br />
Naftingųjų skalūnų<br />
blokų pakeitimas<br />
Elektros energijos<br />
poreikio augimas<br />
2015 m. naftos kainos pasiekia maždaug<br />
140 JAV dolerių už barelį, palyginti su<br />
70 JAV dolerių už barelį baziniame plane; ir<br />
2015 m. CO 2 kainos pasiekia 30 EUR už<br />
toną (104 Lt už toną), palyginti su 15 EUR<br />
už toną (52 Lt už toną) baziniame plane.<br />
Optimistinis scenarijus: naujos atominės<br />
elektrinės blokų dydis yra 3 000 MW,<br />
palyginti su bazinio plano prielaida – 1 500<br />
MW; arba<br />
Pesimistinis scenarijus: naujos atominės<br />
elektrinės blokų dydis yra 700 MW.<br />
Optimistinis scenarijus: daroma prielaidą,<br />
kad į Baltijos ir Šiaurės šalių rinkas gali būti<br />
siunčiamas didžiausias šiuo metu iš Rusijos<br />
importuojamos energijos kiekis,<br />
parduodamas už perdirbimo gamykloje<br />
apskaičiuotą kainą.<br />
Pesimistinis scenarijus: į Baltijos ar<br />
Šiaurės šalių rinkas energija iš Rusijos<br />
neimportuojama.<br />
Estijoje esantys naftingųjų skalūnų blokai<br />
pakeičiami naujais, veiksmingesniais<br />
blokais.<br />
Po 2010 m. paklausa per 10 metų išauga<br />
iki 2008 m. lygio ir dar padidėja maždaug 3<br />
proc. per metus dėl kumuliacinio augimo.<br />
Beveik dukart didesnės ilgalaikės<br />
kuro kainos padidina kainas<br />
27 EUR/MWh (93 Lt/MWh) (+49<br />
proc.).<br />
Optimistinis scenarijus: vidutinės<br />
kainos sumažėja 3,0 EUR/MWh<br />
(10,4 Lt/MWh) (-5 proc.).<br />
Pesimistinis scenarijus: vidutinės<br />
kainos padidėja 1,7 EUR/MWh<br />
(5,9 Lt/MWh) (+3 proc.).<br />
Optimistinis scenarijus: vidutinės<br />
kainos sumažėja 2,4 EUR/MWh<br />
(8,3 Lt/MWh) (-4 proc.).<br />
Pesimistinis scenarijus: vidutinės<br />
kainos padidėja 1,6 EUR/MWh<br />
(5,5 Lt/MWh) (+3 proc.).<br />
Vidutinės kainos sumažėja<br />
2,7 EUR/MWh (9,3 Lt/MWh) (-5<br />
proc.).<br />
Vidutinės kainos padidėja<br />
1,5 EUR/MWh (5,2 Lt/MWh) (+3<br />
proc.).<br />
Toliau pateikiamame grafike apibendrinamos NERA kainų prognozės pagal įvairius toliau aprašomus<br />
scenarijus.<br />
84
42 diagrama. Prognozuojamų kainų analizės santrauka (€/MWh, 2010 m. realiomis kainomis)<br />
Šaltinis: NERA<br />
Didelės kuro ir CO 2 kainos<br />
Šis scenarijus turi didžiausią poveikį <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės ekonomikai. Dėl didelių kainų<br />
gamyba kombinuotojo ciklo dujų turbinų (KCDT) jėgainėse tampa brangi, išauga energijos kaina<br />
galutiniams vartotojams. Darant prielaidą, kad KCDT liks ribine technologija, atominės elektrinės<br />
operatoriai gaus didelę grąžą. Tokia prielaida yra pagrįsta, nes platesnėje, glaudžiai susijusioje kelių<br />
šalių rinkoje nėra tikėtina, kad atominės elektrinės energijos gamybos apimtys bus pakankamai<br />
didelės ir paveiks didmenines kainas. Tokiose rinkose, kaip Prancūzija, kur atominės energijos<br />
santykinė dalis yra didelė, rinkos kainas vis tiek lemia iškastinio kuro (dujų arba anglies) technologijos.<br />
Be abejonės, būtina atsižvelgti į tai, kad sumažėjusios kuro ir CO 2 kainos gali neigiamai paveikti<br />
elektrinės pelnus, pajamas.<br />
Importo iš Rusijos scenarijus<br />
Scenarijuje, kai importas iš Rusijos nevykdomas, daroma prielaida, kad elektros energija į Baltijos ir<br />
Šiaurės šalių rinkas neimportuojama ir kad Baltijos šalių ir Vakarų Europos tinklai yra visiškai sujungti.<br />
Dėl didesnės priklausomybės nuo pasenusių ir neefektyvių Baltijos šalyse esančių šiluminių elektrinių<br />
elektros energijos kainos Lietuvoje ir Latvijoje šiame plane trumpuoju laikotarpiu pakyla iki maždaug<br />
55 EUR/MWh (190 Lt/MWh) (realiomis kainomis). Tačiau ilguoju laikotarpiu jos grįžta prie bazinio<br />
scenarijaus ir supanašėja su ilgalaikėmis KCDT ribinėmis kainomis.<br />
Į didelio importo kiekio iš Rusijos poveikį atsižvelgiama dviejuose scenarijuose – viename iš Rusijos<br />
importuojama elektros energija nustato kainas rinkoje, kitame – prie jų prisitaiko.<br />
Kai iš Rusijos importuojama elektra nustato kainas rinkoje (t. y., Rusijos importo kainos yra didesnės<br />
nei baziniame scenarijuje), daroma prielaida, kad iš Rusijos importuojama elektros energija gali būti<br />
tiekiama tik iki Jungtinės Rusijos energijos sistemos (OES) prognozuojamų didžiausių pajėgumų ir<br />
gali būti siunčiama į Baltijos ir Šiaurės šalių rinkas už ribines sąnaudas padengiančias kainas.<br />
Trumpuoju laikotarpiu kainos tampa maždaug 8 EUR/MWh (28 Lt/MWh) didesnės nei baziniame<br />
scenarijuje, nes iš Rusijos importuojama elektros energija rinkoje nustato kainas, o baziniame<br />
scenarijuje daroma prielaida, kad iš Rusijos importuojamos elektros energijos kainos prisitaiko prie<br />
rinkos. Vis dėlto ilgainiui didesnis Rusijos importo kiekis sumažintų kainas Lietuvoje, taigi jos taptų<br />
maždaug 2–3 EUR/MWh (7–10 Lt/MWh) mažesnės, nei numatyta baziniame scenarijuje.<br />
Šiame antrajame optimistiniame Rusijos importo scenarijuje į rinką pateikiamas didelis elektros<br />
energijos iš Rusijos kiekis už ribinę kainą, kuri yra mažesnė nei Lietuvos rinkos kaina (tai gali būti net<br />
nulinė arba dempingo kaina). Iš Rusijos importuojama elektros energija kainų rinkoje nenustato ir<br />
rinkos kaina prisitaiko prie bazinio scenarijaus kainos, kurią nustato Lietuvos elektrinės. Tačiau<br />
85
ilgainiui Rusijos importo kiekis išauga, taigi kainos Lietuvoje tampa mažesnės, nei numatyta<br />
baziniame scenarijuje, nes į rinką patenka vis daugiau pigios elektros energijos. Šiuo atveju kainos<br />
supanašėja su numatytomis scenarijuje, kai kainas nustato didelis importuojamos energijos kiekis –<br />
t. y. jos tampa maždaug 2–3 EUR/MWh (7–10 Lt/MWh) mažesnės, nei numatyta baziniame<br />
scenarijuje.<br />
Šis antrasis scenarijus atskleidžia, kad iš Rusijos importuojama elektros energija už subsidijuojamą<br />
kainą trumpuoju laikotarpiu nemažina bazinio scenarijaus kainų vietos rinkoje, kur paklausa yra<br />
didesnė nei toks importas, ir kainas vis tiek nustato Lietuvos jėgainės. Kainos gali sumažėti tik<br />
trumpuoju laikotarpiu, jei importuojamos elektros energijos kiekis (už mažą arba nulinę kainą) būtų<br />
pakankamai didelis, kad galėtų pradėti nustatinėti kainas rinkoje. Šiame NERA modelyje tokia<br />
galimybė nenurodoma kaip ekonomiškai perspektyvi. Vis dėlto potencialūs investuotojai ir bet kokių<br />
Baltijos šalių (bendrų) iniciatyvų vykdytojai turėtų būtinai įvertinti tokią riziką, kad užkirstų kelią tokiam<br />
planui (įvedant kvotas ir mokesčius) ir padidintų investicijų į pajėgumus šiame regione patrauklumą.<br />
Nutiesus pakankamai jungčių su „Nord Pool Spot“ ir Lenkija, tokia rizika būtų sumažinta, nes<br />
importuojamo elektros energijos kiekio nepakaktų kainai paveikti didesnėje, glaudžiai susijusioje kelių<br />
šalių rinkoje (tikėtina, kad įgyvendinus šiuo metu planuojamas jungtis, Baltijos šalių eksporto<br />
pajėgumai į „Nord Pool Spot“ ir Lenkiją būtų panašūs į dabartinius importo pajėgumus iš Rusijos ir<br />
Baltarusijos).<br />
Didelė paklausa<br />
Daroma prielaida, kad po 2010 m. paklausa po dešimties metų vėl atsistatys ir pasieks 2009 m. lygį<br />
su 10 metų akumuliuoto augimo priedu, kaip numatyta „Eurelectric“ ilgalaikio augimo prognozėse.<br />
Išaugus elektros energijos paklausai, po 2018 m. kainos bus maždaug 3 EUR/MWh (10 Lt/MWh)<br />
didesnės nei baziniame scenarijuje.<br />
Estijos skalūnus naudojančių blokų pakeitimas<br />
Šio scenarijaus tikslas – numatyti galimybę, kad, siekdama užtikrinti saugesnį tiekimą, Estija nuo<br />
2016 m. pakeis turimų skalūnų blokų pajėgumus. Tokiu atveju nebus poreikio kurti naujų KCDT<br />
pajėgumų. Pradėjus eksploatuoti skalūnų jėgaines, jos (kaip ir naujoji atominė elektrinė) turi veikti visu<br />
pajėgumu – tada jėgainių veiklos sąnaudos yra nedidelės. Tokių palyginti pigių gamybos pajėgumų<br />
augimas lemia 2 EUR/MWh (7 Lt/MWh) mažesnes kainas, nei numatyta baziniame scenarijuje. Nuo<br />
2020 m. iki modeliavimo laikotarpio pabaigos šis skirtumas sumažėja iki 2 EUR/MWh (7 Lt/MWh). Iki<br />
2027 m. kainos išlieka mažesnės nei KCDT ilgalaikės ribinės sąnaudos.<br />
NERA analizė sutampa ir su naujausiomis ilgalaikėmis rinkos prognozėmis dėl kainų lygmens<br />
Europoje.<br />
8 lentelė. Ilgalaikės kainos (analitikų požiūris<br />
2012-04-10) (€/MWh, 2010 realiomis kainomis)<br />
9 lentelė. Ilgalaikės kainos (analitikų<br />
požiūris2011-06-14) (€/MWh, 2010 realiomis<br />
kainomis)<br />
Šaltinis: brokeriai<br />
Šaltinis: brokeriai<br />
Naftos ir dujų kainos istoriškai visada buvo glaudžiai susijusios, nors pastaraisiais metais ryšys tarp jų<br />
šiek tiek susilpnėjo (43 diagrama). Egzistuoja naftos ir elektros energijos kainų koreliacija, pagal kurią,<br />
naudojant naftos kainas, galima prognozuoti elektros energijos kainas ilguoju laikotarpiu. Šiuo metu<br />
86
BAFA gas, $c/therm<br />
specialistai mano, kad nafta kainuos maždaug 95–105 JAV dolerius už barelį, todėl elektros energijos<br />
kaina ilguoju laikotarpiu pasieks 50–58 EUR/MWh (173–200 Lt/MWh) (realiomis 2010 kainomis).<br />
Naftos ir elektros energijos koreliacija patvirtina NERA bazinį scenarijų, kuriame 2020–2028 m.<br />
numatyta kaina sieks 52–57 EUR/MWh (179–197 Lt/MWh) (realiomis 2010 kainomis).<br />
43 diagrama. Naftos ir dujų kainų<br />
koreliacija per pastaruosius 10 m.<br />
44 diagrama. Istorinės ir išankstinės<br />
rinkos kainos (JAV$/bbl)<br />
160<br />
120<br />
80<br />
y = 0.8477x + 19.552<br />
R² = 0.8323<br />
40<br />
0<br />
0 50 100 150<br />
Brent, $/bbl<br />
Šaltinis: Remiantis duomenimis iš Bloomberg, Factset ir Oanda<br />
Šaltinis: Factset<br />
Toliau pateikiamose lentelėse apibendrinama specialistų nuomonė dėl naftos kainų ateityje ir<br />
pateikiama ilgalaikė elektros energijos ir naftos kainų koreliacija.<br />
10 lentelė. Analitikų prielaidos dėl<br />
ilgalaikės naftos kainos (JAV$/bbl)<br />
11 lentelė. Ilgalaikės naftos kainos –<br />
elektros kainos koreliacija<br />
Šaltinis: brokeriai<br />
Šaltinis: Remiantis duomenimis iš Bloomberg, Factset ir Oanda<br />
87
45 diagrama. BALTPOOL elektros biržos kainos2010-2012 m.<br />
Šaltinis: Baltpool<br />
BALTPOOL elektros kaina<br />
Nuo 2010 m. sausio 1 d. „Baltpool“ organizuoja Lietuvos elektros energijos biržą – diena-prieš<br />
elektros rinką. 2010 m. elektros energijos kainos pasiekė 46,42 EUR/MWh, o 2011 m. – 45,24<br />
EUR/MWh. Pirmuosius tris 2012 m. mėnesius elektros energijos kaina buvo 46,65 EUR/MWh.<br />
3.5 Kapitalo sąnaudos ir ekonominis rentabilumas<br />
Jautrumo analizė<br />
V<strong>AE</strong>, regioniniai partneriai ir „Hitachi“ atskirai atliko išsamių projekto rizikos ir grąžos analizių,<br />
atsižvelgdami į statybų, eksploatavimo, finansavimo ir išmontavimo išlaidas, taip pat techninius<br />
parametrus. Prielaidos apie išlaidas buvo palygintos su turimais duomenimis, jautrumas buvo<br />
įvertintas naudojant plačią prielaidų grupę ir remiantis ekspertų konsultacijomis. Šioje analizėje buvo<br />
remtasi „Exelon“, veikiančios kaip projekto inžinierius, ekspertize, bei teisės ir finansų patarėjais.<br />
Prielaidas apie pajamas iš elektros kainos kiekvienas investuotojas priėmė atskirai, pagal kiekvienos<br />
šalies individualią finansavimo politiką ir ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, todėl jos<br />
neatskleidžiamos kitiems investuotojams. Šiame plane nurodomos prielaidos apie elektros kainą buvo<br />
pateiktos nepriklausomų konsultantų, jos buvo perduotos visiems investuotojams. Regioniniai<br />
partneriai ir „Hitachi“ yra komercinės įmonės, turinčios kitų investavimo galimybių, tad jų dalyvavimas,<br />
užbaigus derybas ir pasirašius visas projekto įgyvendinimo sutartis, būtų aiškus ženklas, kad V<strong>AE</strong> ir<br />
Lietuvos Respublikai tai yra komerciškai patraukli investavimo galimybė.<br />
88
46 diagrama. Grąžos jautrumo analizė (prieš mokestines ir finansavimo sąnaudas)<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analizė<br />
47 diagrama. Projekto grynoji dabartinė vertė su 8% diskonto norma<br />
EUR<br />
mlrd.<br />
3<br />
2<br />
1<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analizė<br />
Iš aukščiau pateiktos jautrumo analizės matyti, kad elektros kaina ir makroekonominiai svyravimai<br />
labiausiai paveiks investuotojų grąžą. Tačiau visuose planuose numatyta 8−13 proc. grąža<br />
investuotojams, o tai prilygsta Europos energetikos vidutinei svertinei kapitalo kainai (VSKK) (angl.<br />
weighted average cost of capital) ir užtikrina komercinį projekto patrauklumą. Rinkos analizė rodo, kad<br />
eksploatuojamos atominės elektrinės VSKK yra 6,5−8,5 proc., skaičiuojant nominaliai atskaičius<br />
mokesčius. Prie šio VSKK galima pridėti priedą, atspindintį investuotojams kylančią riziką, kad prieš<br />
pradedant eksploatuoti jėgainę išaugs sąnaudos arba ilgiau užtruks statybos. 1,3 proc. papildomas<br />
naujos atominės elektrinės rizikos priedas (angl. premium) reiškia, kad naujoji atominė elektrinė<br />
vertinama pagal 7,5 proc. VSKK ir laikantis prielaidos, kad atsižvelgiant į EPC sąnaudas ir<br />
numatomus rinkos kainos lygius, bus:<br />
• labai viršijamos (30−60 proc.) kapitalinės investicijos arba<br />
• kelerius metus (4−6) vėluojama baigti statybos darbus arba<br />
• 25−40 proc. viršijamos kapitalinės investicijos ir 2 metais vėluojama baigti statybos darbus.<br />
89
Šios prielaidos atrodo konservatyvios, turint omenyje kad investuotojams kylančią riziką reikia įvertinti,<br />
atsižvelgus į EPC sutartyje numatytą apsaugą ir iš anksto šalių aptartus nuostolių kompensavimo<br />
mechanizmus. Tad 7−9 proc. nominalios, atskaičius mokesčius, VSKK naujai atominei elektrinei<br />
prielaida atitinka su įvairiais atitinkamais naujų atominės energetikos projektų, kuriuos veikia Europos<br />
rinkos kainos, palyginimais.<br />
Lietuvos investicija taip pat gali būti vertinama, atsižvelgiant į statybų ir eksploatavimo pesimistinį bei<br />
optimistinį scenarijus, kurie duoda 8−12 proc. grąžos, atskaičius mokesčius, po finansavimo kaštų.<br />
Pesimistinis scenarijus: daroma prielaida, kad bus vėluojama 2 metus, EPC sąnaudos išaugs<br />
500 mln. EUR, elektrinė veiks 85 proc. pajėgumu, eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos išaugs<br />
+2 EUR/MWh, kuro sąnaudos išaugs +1 EUR/MWh.<br />
Optimistinis scenarijus: <strong>projektas</strong> įvykdomas be vėlavimų, bus sutaupyta 13 proc. EPC sąnaudų,<br />
elektrinė veiks 92 proc. pajėgumu, eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos sumažės -1 EUR/MWh, kuro<br />
sąnaudos sumažės -1 EUR/MWh.<br />
Be to, pesimistinį scenarijų suderinę su pesimistine ilgalaike elektros kaina (50 EUR/MWh), o<br />
optimistinį − su optimistine elektros kaina (70 EUR/MWh), gautume dar platesnį grąžos lauką, 5−15<br />
proc., atskaičius mokesčius, po finansavimo kaštų.<br />
Toliau pateiktoje lentelėje rodomas pinigų srautai akcininkams, išmokėjus paskolas ir atskaičius<br />
veiklos sąnaudas, patvirtina projekto ekonominį pelningumą.<br />
48 diagrama. Projekto komercinis rentabilumas (realiomis kainomis)<br />
Analitikų prognozuojamos<br />
ilgalaikės elektrosenergijos<br />
kainos<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong><br />
Grafikas apačioje iliustruoja paskolos aptarnavimo kaštų ribas. Pesimistiniame scenarijuje skolinimo<br />
lygis 45% ir 5% skolinto kapitalo kaštais. Optimistiniame scenarijuje skolinimo lygis 55% ir 8% skolinto<br />
kapitalo kaštais.<br />
90
49 diagrama. Paskolos aptarnavimo kaštai 2025 (realiomis kainomis)<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
91
II DALIS: Lietuvos investicijų dalis<br />
92
4. Lietuvos investicijos <strong>verslo</strong> <strong>planas</strong><br />
4.1 Ekonominė analizė<br />
Investicijų į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą dydis prilygsta 3-5 metų Lietuvos importo išlaidoms, už<br />
importuojamą elektros energiją ir dujas elektros gamybai ir tiekimo saugumui.<br />
V<strong>AE</strong> ir jos akcininkės − Lietuvos Respublikos − tikslas yra padidinti potencialią Lietuvos investicijos<br />
grąžą, tuo pat metu ginant nacionalinius interesus:<br />
• siekti didžiausio finansinio įvertinimo už Lietuvos turtinį įnašą, suteiktą statybos aikštelę ir ilgalaikę<br />
Lietuvos patirtį atominės energetikos srityje;<br />
• suderėti sutartines sąlygas, kurios adekvačiai atitiktų investicijas;<br />
• suderėti sutartinę apsaugą ir/arba panaudoti atitinkamą įstatymais numatytą apsaugą nacionalinio<br />
saugumo interesams užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad užsienio investuotojai investuoja į nacionalinį<br />
strateginį projektą.<br />
Šiame skyriuje ir 6 skyriuje aptariamas sėkmingas turtinio įnašo vertinimas. Šiame skyriuje daugiausia<br />
dėmesio skiriama finansinei investicijos analizei.<br />
4.2 Sprendimų priėmimo padalijimas į etapus<br />
Projektas suskirstytas į keletą sprendimų priėmimo žingsnių. V<strong>AE</strong> (ir Lietuvos Vyriausybei) nereikia<br />
įsipareigoti skirti visų išteklių iškart, nei jų šiuo metu reikia, kad <strong>projektas</strong> būtų toliau plėtojamas ir kad<br />
būtų pasiektas kitas sprendimų priėmimo žingsnis.<br />
2012 m. birželis yra kito sprendimo slenkstis, kurį peržengus, įsipareigojimai bus pratęsti dar 9–12<br />
mėnesių į priekį. Šio etapo finansavimui nereikės paramos iš Lietuvos Vyriausybės, nes yra<br />
suplanuota, kad šio laikotarpio biudžetas bus pilnai finansuojamas iš V<strong>AE</strong> grupės vidinių pinigų<br />
srautų. Kiti sprendimai turės būti priimti maždaug po metų ir galutinio investavimo sprendimo (GIS)<br />
metu. Lietuvos investuotojas, kaip visi kiti investuotojai, turės galimybę nutraukti savo tolesnes<br />
investicijas, jei tuo laikotarpiu bus nepalankių ekonomikos, projekto grąžos ar projekto rizikos pokyčių.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> plėtojimas ir su tuo susiję finansavimo įsipareigojimai pagal EPC sutartį gali būti bendrai<br />
padalyti į du etapus:<br />
• laikotarpį iki statybų, dar vadinamą riboto pranešimo pradėti darbus (RPPD) laikotarpiu, kuris tęsis<br />
iki GIS etapo (šį laikotarpį ketinama padalyti į du atskirus sprendimų priėmimo laikotarpius RPPD1<br />
ir RPPD2);<br />
• statybų laikotarpį, dar vadinamą galutinio pranešimo pradėti darbus (GPPD) laikotarpiu, kuris<br />
prasidės po GIS.<br />
RPPD etapas negali prasidėti, kol nesuteikiama koncesija (iki 2012 m. birželio) ir nepasirašyti esminiai<br />
susitarimai dėl projekto. Tam reikia, kad visi investuojantieji į projekto įgyvendinimo bendrovę priimtų<br />
teigiamą sprendimą tęsti projektą ir išduoti „Hitachi–GE“ RPPD pagal EPC sutartį ir sutarti dėl<br />
konkrečių darbų apimties ir kainų šiuo pradiniu etapu.<br />
93
26 paveikslas. Projekto eiga iki galutinio investavimo sprendimo<br />
Pirminė<br />
akcininkų<br />
sutartis<br />
2012 m. gegužė<br />
Koncesijos sutarties<br />
galutinis terminas<br />
2012 m. birželio 28 d.<br />
Tarpinis GIS<br />
GIS<br />
Iki koncesijos<br />
Pirmasis etapas<br />
Antrasis etapas<br />
GPPD<br />
2012 m. kovo<br />
30 d.<br />
2012 m.<br />
gegužė<br />
Ne vėliau nei 2012<br />
m. birželio 28 d.<br />
Ribotas<br />
pranešimas pradėti<br />
darbus (RPPD) 1<br />
Ribotas<br />
pranešimas pradėti<br />
darbus (RPPD) 2<br />
Galutinis<br />
investavimo<br />
sprendimas (GIS)*<br />
Vyriausybės<br />
pritarimas<br />
koncesijai<br />
Seimo<br />
sprendimas<br />
dėl koncesijos<br />
Derybos dėl<br />
koncesijos<br />
Derybos<br />
Derybos<br />
Derybos<br />
• PB įsteigimas<br />
• Parafuota KS ir<br />
pasirašytas KS<br />
lydraštis<br />
• Seimas patvirtina KS<br />
• Įsigalioja Seimo priimti įstatymai<br />
• Pasirašoma KS<br />
• Pasirašomos generalinės rangos<br />
(EPC) ir akcininkų sutartys<br />
RPPD etapu siekiama sumažinti projekto rizikas ir suteikti investuotojams pakankamai informacijos,<br />
kad jie galėtų priimti protingą ir pagrįstą sprendimą dėl tolimesnių investicijų į projektą. Šiame RPPD<br />
etape šalys sieks:<br />
• dar tiksliau detalizuoti projekto vystymo kaštus, sudarant EPC subrangos sutartis, ypač sutartis su<br />
vietinėmis statybų įmonėmis;<br />
• baigti derybas su potencialiais skolinto kapitalo tiekėjais ir sudaryti su jais finansavimo sutartis.<br />
Ketinama RPPD etapą padalyti į du trumpesnius etapus − RPPD1 ir RPPD2. Po koncesijos suteikimo<br />
akcininkai turėtų paskirti RPPD1 etapui reikalingas lėšas. Pasibaigus RPPD1 etapui, akcininkai priims<br />
tarpinį investavimo sprendimą, ar pradėti RPPD2 etapą. Lietuvai, kaip ir kitiems investuotojams,<br />
investavimo sprendimas yra padalytas į tuos pačius etapus, kurie atspindi projekto plėtros progresą.<br />
50 diagrama. Iliustracinis projekto kaštų pasiskirstymas pagal pagrindinių sprendimų<br />
etapus<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
94
51 diagrama. Akumuliuoti projekto kaštai pagal pagrindinius sprendimų etapus<br />
V<strong>AE</strong> vidiniai resursai<br />
LR potencialūs įsipareigojimai ir garantijos V<strong>AE</strong><br />
• Nuosavo kapitalo finansavimo užtikrinimo garantija – po RPPD1<br />
• Paskolos finansavimo užtikrinimo garantija – po GIS<br />
RPPD 1 RPPD 2<br />
RPPD LNTP11 RPPD LNTP22<br />
2015 2016 2017 2018 2019 2020<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
Akumuliuoti Cumulative project projekto costs kaštai (real) Interest Palūkanų costs kaštai during statybų construction laikotarpiu (nominal) Inflation Infliacija and ir valiutų FX impact kurso įtaka<br />
(realiomis kainomis) (nominalia verte)<br />
Planuojama, kad RPPD etapas bus finansuojamas akcininkų įnašais į projekto bendrovę. Šiame<br />
etape nėra numatomas projekto finansavimas išorinėmis paskolomis, tad šiame etape poreikio<br />
Lietuvos Vyriausybės garantijoms už suteiktas paskolas projektui nebus.<br />
Baigiamasis statybų etapas prasidėtų visiems akcininkams vienbalsiai priėmus teigiamą GIS. Jei<br />
akcininkai bus patenkinti per RPPD laikotarpį atliktu darbu, jie galės GIS priimti ir nebaigę visos RPPD<br />
darbų apimties. Numatoma, kad GPPD etapas bus finansuojamas skolintu ir akcininkų nuosavybės<br />
kapitalu.<br />
6 skyriuje aprašomi potencialūs finansavimo šaltiniai, Lietuvos investuotojui tenkančiai investicijų<br />
daliai finansuoti.<br />
4.3 Tikėtina grąža<br />
Laukiama, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto grąža sieks – 8−12 proc. (atskaičius mokesčius, po finansavimo<br />
kaštų), kuri atitinka privataus sektoriaus grąžos reikalavimus.<br />
95
52 diagrama. Grąžos jautrumo analizė atskaičius mokesčius ir po finansavimo kaštų<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong>, Rothschilds analyzė<br />
96
5. Lietuvos dalies finansavimas<br />
5.1 Santrauka<br />
Šioje dalyje pateikiama informacija apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto finansavimo galimybes paskolomis bei<br />
nuosavu kapitalu. Atsižvelgiant į branduolinių projektų apimtį ir ilgalaikį ekonominio gyvavimo ciklą,<br />
privataus kapitalo šaltiniai yra riboti, o projektinio finansavimo šaltinių (nenaudojant kito akcininkų<br />
valdomo turto projekto paskolų užtikrinimui ir/arba nesuteikiant akcininkų garantijų) statybos<br />
laikotarpiu iki komercinio eksploatavimo pradžios apskritai nėra.<br />
Todėl tarptautinės finansinės institucijos ir valstybinės eksporto kreditų agentūros yra pagrindiniai<br />
skolinto kapitalo donorai tokio pobūdžio projektams. EPC rangovo teisėmis projekte dalyvaujanti<br />
„Hitachi-GE Nuclear Energy“ suteikia visiems projekto akcininkams galimybę pritraukti finansavimą iš<br />
Japonijos ir JAV eksporto kreditų agentūrų, o Lietuvos narystė ES ir teigiamas požiūris į EURATOM<br />
sutarties 41 straipsnio taikymą sudaro sąlygas gauti finansavimą iš dedikuoto EURATOM finansavimo<br />
fondo ir/arba Europos Investicijų Banko. Likusią kapitalo poreikio dalį, kuri negali būti padengta<br />
skolintu kapitalu, projektui turi bendrai suteikti visi projekto akcininkai - V<strong>AE</strong>, „Hitachi“ ir regioniniai<br />
partneriai. Optimalus Lietuvos dalies <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> finansavimo sprendimas priklausys nuo Lietuvos<br />
Vyriausybės ir V<strong>AE</strong> vertinimo, koks finansavimo šaltinių rinkinys yra naudingiausias ekonominiu,<br />
politiniu ir teisiniu požiūriu.<br />
5.2 Projekto finansavimo struktūra<br />
5.2.1 Skolos ir nuosavo kapitalo santykis<br />
Projekto akcininkų tikslas – optimizuoti projekto finansinę grąžą. Optimali finansavimo struktūra<br />
projekte atlieka labai svarbų vaidmenį, mažinant investuoto kapitalo kainą ir užtikrinant projekto<br />
ekonominį pagrįstumą. Branduolinių projektų finansavimo šaltiniai iš privačių kapitalo rinkų yra stipriai<br />
riboti dėl didelės projektų apimties bei ilgalaikio statybos ir veiklos periodo. Todėl atominių elektrinių<br />
projektams yra būtinas nuolatinis akcininkų palaikymas, bei tarptautinių finansinių institucijų ir<br />
eksporto kreditų agentūrų dalyvavimas projekto finansavime. Siekiant supažindinti skaitytoją su<br />
specifiniais finansavimo iššūkiais, kurie kyla branduolinių objektų statybų projektuose, šioje<br />
dokumento dalyje yra nagrinėjamos pagrindinės prielaidos ir aplinkybės susijusios su skolinto ir<br />
nuosavo kapitalo pritraukimu.<br />
5.2.2 Skolintas kapitalas<br />
Projektinis finansavimas yra tipinis stambių infrastruktūrinių investicijų finansavimo modelis. Tokio<br />
finansavimo struktūra įprastai yra paremta skolintu kapitalu pritrauktu iš bankų ir/arba kitų<br />
investuotojų, kurio grąžinimas yra užtikrinamas vystomo projekto turtu ir veiklos pinigų srautais. Ši<br />
struktūra nėra paremta investuojančiųjų subjektų/projekto akcininkų finansiniu pajėgumu, valdomu<br />
turtu ar disponuojamais pinigų srautais. Taikant projektinį finansavimą paskolos yra aptarnaujamos tik<br />
iš paties projekto generuojamų pinigų srautų.<br />
Tam tikriems projektams, kuriems yra būdinga mažesnė statybos rizika (pvz., dujas ir/arba kitą<br />
iškastinį kurą naudojančios jėgainės, greitkeliai ir pan.), gali būti taikomas toks projektinio finansavimo<br />
modelis, kai skolinto kapitalo donorai iš pat pradžių prisiima projekto finansavimo riziką, o vienintelis<br />
finansinis akcininkų įsipareigojimas yra garantuoti tam tikrą nuosavo kapitalo įnašą. Tačiau<br />
rizikingesniuose projektuose (pvz., naftos ir/arba gamtinių dujų gavybos projektai) statybos periodui<br />
yra neįmanoma pritraukti finansavimą be akcininkų pagalbos. Šis finansavimo apribojimas taip pat<br />
taikomas ir branduoliniam sektoriui, kur papildomų garantijų reikalavimai yra tiesiogiai susiję su<br />
projekto statybos rizika (įskaitant statybos biudžeto perviršio riziką, reguliacinės aplinkos ir valstybės,<br />
kurioje vystomas <strong>projektas</strong>, teisinę riziką) ir projekto vėlavimo rizika, susijusia su naujiems<br />
branduolinės statybos projektams būtinu griežtu saugos licencijavimu.<br />
97
5.2.3 Nuosavas kapitalas<br />
Kiekvienas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto investuotojas turės padengti savo nuosavo kapitalo dalies poreikį<br />
proporcingai turimam projektų akcijų skaičius. Kiekvienas investuotojas rinksis pats kokie nuosavo<br />
kapitalo šaltiniai jam yra patraukliausi.<br />
Energetikos ministerijos ir V<strong>AE</strong> įvykdyto Strateginio investuotojo į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> konkurso metu buvo<br />
susisiekta su dauguma potencialių investuotojų, todėl nemanoma, kad šiuo metu egzistuoja kiti<br />
potencialiai suinteresuoti, tačiau dar neidentifikuoti investuotojai (išskyrus galimybę, kad prie projekto<br />
vėl gali prisijungti anksčiau projekte dalyvavusi, bet savo dalyvavimą sustabdžiusi Lenkijos<br />
energetikos bendrovė PGE Polska Grupa Energetyczna). Jei projekto įgyvendinimas toliau vyks<br />
sklandžiai ir jei pavyks papildomai sumažinti projekto rizikas (t. y. bus užbaigtos ir pasirašytos projekto<br />
sutartys, užbaigti projekto kaštų detalizavimo darbai ir pan.), negalima atmesti galimybės, kad<br />
vėlesniuose etapuose projektu susidomės ir kitos energetikos bendrovės.<br />
5.3 Finansavimo <strong>planas</strong><br />
Finansavimo plano pagrindą sudaro konservatyvios prielaidos apie galimą projekto finansavimą<br />
skolintu kapitalu. Galutinės paskolų sąlygos ir susitarimai su skirtingais skolinto kapitalo teikėjais bus<br />
įtvirtinami tolimesniuose projekto etapuose (t. y. galutinis paskolų dydis, susitariamas, ar finansavimas<br />
bus teikiamas akcininkų lygmenyje, ar projekto lygmenyje naudojant akcininkų garantijas ir pan.).<br />
Akivaizdu, kad projekto vystyme taikant bendrosios nuosavybės modelį (kurio pagrindinis principas<br />
užtikrina, kad bendrovės, kurios yra akcijų paketų elektrą gaminančioje įmonėje savininkės, yra<br />
atsakingos už jėgainės kapitalo ir veiklos kaštų padengimą proporcingai valdomam akcijų skaičiui, už<br />
tai jos gauna pagamintą elektros energiją už savikainą proporcingai jų valdomam akcijų kiekiui),<br />
projekto akcininkai turės užtikrinti projekto paskolų saugumą, nors galutinė projekto paskolų apimtis<br />
priklausys ir nuo planuojamų elektrinės veiklos pinigų srautų. Remiantis šiuo metu turima informacija<br />
iš potencialių skolinto kapitalo šaltinių V<strong>AE</strong> galėtų projekto vystymui pritraukti apie 45−60 proc.<br />
reikiamų investicijų (tikėtina, kad V<strong>AE</strong> paskoloms turės būti suteikiamos Valstybės garantijos).<br />
5.4 Skolinto kapitalo teikėjai<br />
Eksporto kreditų agentūros (EKA)<br />
Eksporto kreditų agentūros teikia paskolas įvairiems investiciniams projektams finansuoti, bet tik su<br />
sąlyga, kad jos bus panaudotos specifinių prekių ir/arba paslaugų įsigijimui iš tam tikros<br />
eksportuojančios šalies. EKA eksporto paskoloms yra taikomos Ekonominio bendradarbiavimo ir<br />
plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos, reglamentuojančios EKA skolinimo / draudimo veiklą,<br />
siekiant riboti galimą nesąžiningą konkurenciją. EBPO rekomendacijomis yra siekiama sukurti<br />
vienodas skolinimosi sąlygas jos nariams, apribojant išskirtinių arba pernelyg gerų sąlygų suteikimą,<br />
kurios galėtų nesąžiningai padėti skatinti tam tikrų šalių eksportą.<br />
Pagrindinės EBPO rekomendacijos:<br />
• eksporto kredito paskoloms yra nustatyta maksimalaus dydžio riba:<br />
o iki 85 proc. nuo eksporto vertės dydžio paskola skirta apmokėti už įsigyjamas eksporto<br />
prekes;<br />
o iki 30 proc. nuo eksporto vertės dydžio paskola suteikiama apmokėti už kitas vietinės<br />
kilmės prekes ir/arba darbus (pvz., transportavimas, įdiegimas) susijusius su projekto<br />
vystymu;<br />
• eksportuojamų prekių ir paslaugų pirkėjas avansu privalo apmokėti bent 15 proc. eksporto vertės<br />
savo finansinėmis lėšomis;<br />
• branduoliniams projektams nustatytas ilgiausias − 18 metų po eksploatacijos pradžios − prekių ir<br />
paslaugų pirkimo paskolų grąžinimo terminas;<br />
• pirmojo kuro įkrovimo ir vėlesnių kuro įkrovimų pirkimo paskoloms nustatyti 4 ir 2 metų grąžinimo<br />
terminai;<br />
• finansavimo kaštai yra pagrįsti specialiu palūkanų normos rodikliu (Commercial Interest Reference<br />
Rate (CIRR)), besiskolinančios šalies rizikingos kategorija bei paskolos grąžinimo periodu ir<br />
grafiku.<br />
98
EKA palūkanų normos premiją nustato pagal EBPO rekomendacijas, tačiau joms suteikta tam tikra<br />
laisvė, vertinant potencialių skolos gavėjų riziką.<br />
Toliau dokumente pateikiama trumpa tarptautinių finansinių institucijų apžvalga.<br />
5.4.1 Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas (JBIC)<br />
JBIC (Japan Bank for International Cooperation) – tai Japonijos valstybinė finansinė institucija,<br />
įsteigta 1999 m., sujungus Japonijos eksporto–importo banką (Export-Import Bank of Japan − JEXIM)<br />
ir Užsienio ekonominio bendradarbiavimo fondą (Overseas Economic Cooperation Fund). JBIC<br />
pagrindinis tikslas – skatinti Japonijos ir užsienio valstybių ekonominį bendradarbiavimą, teikiant<br />
finansinius išteklius užsienio investicijoms ir puoselėjant tarptautinę prekybą. Jai taip pat tenka<br />
reikšmingas vaidmuo, skatinant Japonijos eksportą ir importą bei valstybės veiklą užsienyje.<br />
Nuo 2011 m. kovo 31 d. bendra JBIC suteiktų paskolų ir garantijų suma atitinkamai siekė 72,3 mlrd.<br />
EUR (249,4 mlrd. Lt) ir 20,9 mlrd. EUR (72,1 mlrd. Lt). Vien per 2010 m. JBIC visiems savo<br />
finansuojamiems projektams suteikė maždaug 15 mlrd. EUR (51,8 mlrd. Lt). JBIC siūlo įvairius<br />
finansinius instrumentus, tokius kaip: eksporto paskolos, importo paskolos, paskolos užsienio<br />
investicijoms, įvairios garantijos ir kiti instrumentai. Strateginis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto investuotojas ir su<br />
juo susijusios įmonės, atliekančios dvigubą − EPC rangovo („Hitachi-GE“) ir investuotojo − vaidmenį,<br />
suteikia priėjimą prie JBIC teikiamų eksporto skatinimo paskolų projektui ir jo akcininkams.<br />
JBIC savarankiškai atlieka paskolų prašančių subjektų finansinę ir rizikos analizę. JBIC taip pat<br />
reikalauja, kad jos finansavimas eksportuojamoms prekėms įsigyti būtų teikiamas kartu su kitų<br />
komercinių skolintojų paskolomis, kurios gali būti apdraustos NEXI arba JBIC draudimu. JBIC<br />
finansavimo gavimo procesas gali užtrukti iki šešių mėnesių. Finansavimo branduoliniams projektams<br />
suteikimui yra reikalingas papildomas Japonijos Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos<br />
(METI) pritarimas. Svarstydama branduolinių projektų finansavimą, JBIC prašo METI patvirtinimo, kad<br />
eksportuojama technologija atitinka visus reikalavimus susijusius su branduoline sauga,<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymu ir avarijų prevencija.<br />
Galutinė paskolos suma, kurią gali skirti JBIC, priklauso nuo suderintų projekto išlaidų, skolintojo<br />
prisiimamos rizikos lygio, teisinio audito ir įsipareigojimų prisiėmimo momentu vyraujančių<br />
makroekonominių sąlygų; derybos visais šiais klausimais turi būti įvykdytos prieš priimant galutinį<br />
investavimo sprendimą ir pradedant naujosios <strong>AE</strong> statybų etapą.<br />
5.4.2 Jungtinių Valstijų eksporto–importo bankas (US ExIm)<br />
US ExIm (Export-Import Bank of the United States) – oficiali Jungtinių Valstijų Federalinės<br />
Vyriausybės eksporto kreditų agentūra, įsteigta 1934 m. Jos tikslas – finansuoti ir apdrausti Jungtinių<br />
Valstijų prekių eksportą, kai klientas negali arba nenori prisiimti kredito rizikos. US ExIm svarbiausias<br />
tikslas – padėti kurti darbo vietas JAV, finansuojant JAV eksporto pardavimą užsienio pirkėjams.<br />
2010 m. US ExIm iš viso suteikė 24,5 mlrd. JAV dolerių (64,4 mlrd. Lt) paskolų, garantijų ir draudimų,<br />
taip pat suteikė 34,4 mlrd. JAV dolerių (90,5 mlrd. Lt) vertės paramą eksporto sandoriams (iš kurių 5,5<br />
mlrd. JAV dolerių (14,5 mlrd. Lt) sudarė parama išskirtinai tik energetikos projektams). US ExIm jau<br />
daugelį metų teikia paramą branduoliniams projektams. 1987−2010 m. laikotarpiu US ExIm finansavo<br />
1 mlrd. EUR (3,5 mlrd. Lt) vertės sandorių susijusių su 17 branduolinės energetikos projektų<br />
Meksikoje, Ispanijoje, Kinijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje ir Rumunijoje.<br />
US ExIm paramą projektams teikia tiesioginėmis paskolomis arba privačių bankų paskolų<br />
garantijomis. US ExIm yra priimtinas bendras projektų finansavimas su kitomis EKA, o šiuo metu<br />
kuriamas vieno langelio principu pagrįstas susitarimas, suteiksiantis galimybę dviem arba daugiau<br />
EKA teikti finansavimą vieno skolos paketo pavidalu. ExIm banko finansavimo kriterijus atitinkančios<br />
prekės turi būti siunčiamos iš JAV užsienyje esančiam pirkėjui. Tiesioginėmis paskolomis<br />
finansuojamam eksportui dažniausiai taikomi „su JAV vėliava plaukiojančio“ laivo reikalavimai. Šio<br />
reikalavimo paskirtis – remti JAV strateginį tikslą – išlaikyti prekybinį jūrų laivyną, kurio dydis užtikrintų<br />
daugumos vandeniu transportuojamos JAV produkcijos tarptautinius pervežimus. US ExIm gali<br />
99
skolinti lėšas ne tik tiesioginiam projekto vystymo finansavimui, bet taip pat ir branduolinio kuro<br />
įsigijimui.<br />
5.4.3 Japonijos eksporto ir investicijų draudimas (NEXI)<br />
NEXI (Nippon Export and Investment Insurance) – tai 2001 m. įsteigta Japonijos Vyriausybės<br />
agentūra, priklausanti METI jurisdikcijai. NEXI teikia prekybos ir investicijų draudimo paslaugas,<br />
siekdama skatinti ir stiprinti Japonijos įmonių tarptautinį verslą. NEXI gali teikti garantijas, Japonijoje<br />
veikiančių komercinių bankų teikiamoms paskoloms, kurios yra dalis viso eksporto finansavimo<br />
paketo. Prekybos ir investicijų draudimas apima rizikas, susijusias su užsienio sandoriais, kurių negali<br />
apdrausti privatus draudimas. Galimybės suteikti tokį draudimą priklauso nuo politinio sprendimo ir<br />
valstybių santykių.<br />
2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, NEXI yra išdavusi paskolų garantijų už 71 mlrd. EUR (244,9<br />
mlrd. Lt), o bendra galiojančių įsipareigojimų suma yra 101 mlrd. EUR (348,5 mlrd. Lt).<br />
NEXI draudimas paprastai apima politines ir komercines rizikas. NEXI draudimą užsitikrinęs <strong>projektas</strong><br />
gali skolintis komercinėje paskolų rinkoje. Kartu su NEXI draudimu dažniausiai skolina šie bankai:<br />
„Mizuho“, „Sumitomo Mitsui Banking Corporation“, „Bank of Tokyo Mitsubishi UFJ“, „BNP Paribas“,<br />
„Deutsche Bank“, „Citibank“, „Credit Agricole“, „Mitsubishi Trust“, „Sumitomo Trust“, „Development<br />
Bank of Japan“, „HSBC“, „ING“, „Bank of America“, „Societe Generale“, „ING“, „Calyon“ ir kt.<br />
Svarstydama branduolinių projektų finansavimą, NEXI taip pat prašo METI patvirtinimo, kad<br />
eksportuojama technologija atitinka visus reikalavimus susijusius su branduoline sauga,<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymu ir avarijų prevencija.<br />
5.4.4 Europos Investicijų Bankas / EURATOM fondas<br />
EIB – tai Europos Sąjungos finansinė institucija. Ji įsteigta 1958 m. pagal Romos sutartį. EIB teikia<br />
paramą ES prioritetiniams tikslams, visų pirma Europos integracijai ir ekonomiškai silpnų regionų<br />
plėtrai.<br />
EIB gali teikti finansavimą branduoliniams projektams, remdamasis jam suteiktu mandatu finansiškai<br />
remti Europos Komisijos (EK) palaikomus energetikos projektus. Nuo 1960-ųjų EIB yra suteikusi<br />
finansinės paramos kelioms branduolinėms iniciatyvoms Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje,<br />
Belgijoje ir Vokietijoje. EIB iki šiol suteikta didžiausia paskola vienam branduoliniam projektui yra 886<br />
mln. EUR (3 057 mln. Lt). Potencialiai EIB galėtų finansuoti iki 50 proc. projekto išlaidų, tačiau<br />
didesnės apimties projektams ši parama dažniausiai būna mažesnė. EIB atliekamas projekto<br />
vertinimas vidutiniškai trunka apie 3 mėnesius, bet branduoliniams projektams gali trukti ir ilgesnį laiko<br />
periodą, o paskolos gali būti suteikiamos projekto įmonei arba projekto įmonės akcininkams.<br />
EIB negali pradėti vertinti potencialaus branduolinės plėtros projekto, kol Europos Sutarties 41<br />
straipsnyje nustatyta tvarka negauna teigiamos Europos Komisijos nuomonės apie atitinkamą<br />
projektą. EIB veikia EURATOM fondą konsultuojančio subjekto teisėmis ir atlieka projekto<br />
ekonominį / finansinį vertinimą, bei visapusišką jos suteiktų paskolų ir EURATOM paskolų<br />
panaudojimo auditą.<br />
EURATOM – tai Europos Sąjungos sutartis, reguliuojanti branduolinės energetikos projektus Europos<br />
Sąjungoje. EURATOM sujungia kompetencijas, infrastruktūrą ir branduolinės energijos finansavimą<br />
Europoje ir užsiima valstybių narių bendradarbiavimo skatinimu tyrimų, kontrolės, saugos, saugumo ir<br />
kuro tiekimo srityse. EURATOM fondas buvo atsakinga už investicijas skirtas atominių elektrinių<br />
saugai gerinti laikotarpiu iki ES plėtros Vidurio ir Rytų Europoje (1990–2000 m.).<br />
EURATOM fondo paskolomis įmanoma finansuoti iki 20 proc. visų projekto išlaidų, tačiau bet kurios<br />
vienos EURATOM paskolos bendroji suma šiuo metu apsiribos lėšomis, kurios dar yra prieinamos<br />
fonde ir nėra dedikuotos kitiems projektams. Šiuo metu ši suma fonde sudaro apie 600 mln. EUR.<br />
5.4.5 Kiti šaltiniai<br />
Šiaurės investicijų bankas (Nordic Investment Bank − NIB)<br />
100
NIB – tai tarptautinė finansinė institucija, kurią 1970-ųjų viduryje įsteigė penkios Šiaurės šalys: Danija,<br />
Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija. 2005 m. banko narėmis tapo Estija, Latvija ir Lietuva. NIB<br />
remia tvarią savo valstybių narių plėtrą, pagal bankininkystės principus teikdamas ilgalaikį<br />
finansavimą konkurencingumą stiprinantiems ir aplinkos taršą mažinantiems projektams. Skolinimui<br />
naudojamas lėšas NIB skolinasi tarptautinėse kapitalo rinkose.<br />
NIB per metus paskolina apie 2,3 mlrd. EUR (7,9 mlrd. Lt) (2012 m. šią sumą numatyta padidinti iki<br />
2,8 mlrd. EUR (9,7 mlrd. Lt), iš kurių nuo 700 mln. iki 1 mlrd. EUR (2,4–3,5 mlrd. Lt) tenka energetikos<br />
sektoriui. Vidutinis vienos paskolos dydis energetikos projektams siekė apie 150 mln. EUR (518 mln.<br />
Lt).<br />
JAV prekybos ir plėtros agentūra (U.S. Trade and Development Agency − USTDA)<br />
USTDA kiekvienais metais finansuoja maždaug 125 dotuojamas veiklas; vidutinis vienos dotacijos<br />
dydis sudaro 308 tūkst. EUR (1 062 tūkst. Lt). Agentūra daugiausia dėmesio skiria projektams, kurie<br />
teikia abipusės ekonominės naudos − gavėjui ir Jungtinėms Valstijoms, įskaitant komercinio<br />
bendradarbiavimo galimybes su JAV įmonėmis, taip teikiant paramą darbo vietoms JAV kurti. USTDA<br />
tikslai apima vidutinių pajamų valstybių ekonominio augimo skatinimą, tuo pat metu padedant<br />
Amerikos verslui eksportuoti savo produkciją. Bendra europinių projektų finansavimo apimtis siekė 6,2<br />
mln. EUR (21,4 mln. Lt), o didžiausios dotacijos suma sudarė 501 tūkst. EUR (1 703 tūkst. Lt).<br />
USTDA yra išreiškusi susidomėjimą projektu.<br />
Toliau pateikiama trumpa svarbiausių išorinių šaltinių (išskyrus kitus šaltinius) ir finansavimo sąlygų<br />
apžvalga.<br />
12 lentelė. Pagrindiniai projekto skolinto kapitalo teikėjai<br />
JBIC NEXI US EXIM EIB / EURATOM<br />
Aukščiausia<br />
skolinimo riba<br />
Iki 85 proc.<br />
eksporto sutarties<br />
vertės ir papildomai<br />
iki 30 proc. nuo<br />
eksporto vertės<br />
vietinių paslaugų<br />
finansavimui<br />
Iki 85 proc.<br />
eksporto sutarties<br />
vertės ir papildomai<br />
iki 30 proc. nuo<br />
eksporto vertės<br />
vietinių paslaugų<br />
finansavimui<br />
Iki 85 proc.<br />
eksporto sutarties<br />
vertės ir papildomai<br />
iki 30 proc. nuo<br />
eksporto vertės<br />
vietinių paslaugų<br />
finansavimui<br />
EIB − iki 50 proc.<br />
projekto išlaidų,<br />
EURATOM − iki<br />
20 proc. projekto<br />
išlaidų<br />
Lėšų išmokėjimas<br />
Proporcingai pagal<br />
išlaidas<br />
Proporcingai pagal<br />
išlaidas<br />
Proporcingai pagal<br />
išlaidas<br />
TBC<br />
Palūkanos<br />
kapitalizuojamos<br />
statybos metu<br />
Taip (finansavimą<br />
teikia priemonė)<br />
Taip (finansavimą<br />
teikia priemonė)<br />
Taip (finansavimą<br />
teikia priemonė)<br />
TBC<br />
V<strong>AE</strong>, kartu su kitais projekto akcininkais, yra surengusi įžanginius susitikimus ir gavusi preliminarią<br />
informaciją apie galimas skolinimo apimtis iš JBIC, NEXI, US ExIm ir USTDA. V<strong>AE</strong> taip pat yra<br />
baigusi oficialią Europos Komisijos informavimo apie šį projektą procedūrą pagal EURATOM 41-ąjį<br />
straipsnį; 2012 m. pirmąjį pusmetį tikimasi sulaukti teigiamos Europos komisijos nuomonės.<br />
Terminai<br />
Projekto finansavimo išteklių formavimo procedūrą pilnai galima pradėti tik patvirtinus Projekto ir<br />
akcininkų sutartis. Tikėtina, kad derybos su skolintojais ir garantijų davėjais truks 9–12 mėnesių ir bus<br />
baigtos iki galutinio investavimo sprendimo priėmimo datos.<br />
5.4.6 Išvada<br />
Naujai <strong>AE</strong> reikalingas ilgalaikis skolinto kapitalo finansavimas. Potencialūs skolintojai turės būti<br />
pasirengę spręsti su šia specifine energijos gamybos forma susijusius klausimus. Specifinės projekto<br />
savybės kartu su komercinės bankininkystės rinkas apėmusia ekonomine krize paskatino akcininkus<br />
sutelkti dėmesį į eksporto kreditų agentūras ir tarptautines plėtros finansavimo institucijas. Viena<br />
pagrindinių priežasčių, lėmusių „Hitachi-GE Nuclear Energy“ pasirinkimą EPC rangovu, buvo šios<br />
įmonės noras palengvinti priėjimą prie JBIC, NEXI irUS ExIm, su kuriomis jau yra preliminariai<br />
diskutuota dėl galimų paskolų pagal jų eksporto rėmimo priemones.<br />
101
5.5 Nuosavo kapitalo šaltiniai<br />
Yra siekiama, kad finansavimo dalis, kurios nepadengia skolintas kapitalas, būtų finansuojama V<strong>AE</strong><br />
prieinamais nuosavo kapitalo šaltiniais (išvardinto prioriteto seka):<br />
- Vidiniai V<strong>AE</strong> finansiniai ištekliai, tai visų pirma valdomų bendrovių generuojami pinigų srautai,<br />
t.y. Lesto, Lietuvos Energijos ir Litgrid<br />
- Pajamos numatomos įvykdžius privalomą pagal ES direktyvas Litgrid AB atskyrimą nuo V<strong>AE</strong> –<br />
akcijų paketo perleidimo kitam valstybės valdomam operatoriui;<br />
- Finansavimas taip pat būtų pritraukiamas optimizuojant esamą viešąjį interesą atitinkančių<br />
paslaugų tarifo vidine struktūra.<br />
Verslo plane papildomai yra pateikiami ir visi kiti įmanomi nuosavo kapitalo finansavimo šaltiniai<br />
13 lentelė. Potencialių nuosavo kapitalo finansavimo šaltinių santrauka<br />
V<strong>AE</strong> vidiniai šaltiniai<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto finansavimui V<strong>AE</strong> gali panaudoti „Litgrid“ ,„Lietuvos energija“ ir „Lesto“<br />
generuojamus pinigų srautus.<br />
102
14 lentelė. Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo įmonių lyginamoji analizė<br />
TenneT National Grid TenneT Terna Elia REE RTE<br />
Transelectric<br />
a<br />
Litgrid<br />
Lesto<br />
Verslo<br />
segmentas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros ir<br />
dujų<br />
perdavimas ir<br />
skirstymas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
perdavimas ir<br />
skirstymas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
perdavimas<br />
Elektros<br />
skirstymas<br />
Regionas<br />
2010 EBITDA<br />
Paskolos ir akcininkų<br />
nuosavybės santykis<br />
Grynoji finansinė skola /<br />
EBITDA<br />
2011-13 Kapitalo investicijos<br />
Susijusios šalies kredito<br />
reitingas<br />
Augimo potencialas<br />
2011-13 Kapitalo investicijos<br />
/ bendrovės vertė<br />
Leistina grąža<br />
Dividendų grąža 2012<br />
5 metų metinė vidutinė<br />
akcininkų grąža<br />
Olandija ir<br />
Vokietija<br />
JK ir JAV<br />
šiaurės rytai<br />
Olandija ir<br />
Vokietija<br />
Italija ir<br />
Brazilija<br />
Belgija ir<br />
Vokietija<br />
Ispanija Prancūzija Rumunija Lietuva Lietuva<br />
€0.5bn €5.5bn €0.5bn €1.1bn €0.4bn €1.0bn €1.5bn €105 €29m €100m<br />
185% 65% 185% 69% 55% 71% 136% 58% -13.5% 10.9%<br />
4.9x 4.0x 4.9x 4.8x 5.5x 3.9x 4.7x 2.2x (2.6x) 1.2x<br />
~€3.0mlrd. €11.0mlrd. ~€3.0mlrd. €3.1mlrd. €0.8mlrd. €3.5mlrd. €3.7mlrd. €271mln. ~€189mln. ~€255mln.<br />
A- / A3 A- / Baa1 A- / A3 A+ / A2 A- / NA AA- / A2 A+ / NA Baa3 BBB BBB<br />
Aukštas Vidutinis Aukštas Vidutinis Vidutinis Aukštas Vidutinis Aukštas Aukštas Aukštas<br />
~ 86% 22% ~ 86% 33% 18% 39% 25% 27% 67% ~26%<br />
4.9%-6.0% 5.6%-6.3% 4.9%-6.0% 6.9% 4.9% 8.2% 5.25% NA 5% /be ribų NA<br />
NA 6.4% NA 8.1% 4.9% 6.7% NA NA NA NA<br />
NA 8.4% NA 11.2% 5.3% 7.3% NA NA NA NA<br />
Šaltinis: Įmonių atskaitomybės, žiniasklaida, Bloomberg<br />
Paaiškinimai<br />
1 Remiantis 2011 Kovo EBITDA / 2011 09 05 Valiutų kursu<br />
2 Bendrovių vertės suskaičiuotos imant prielaidą, kad Bendrovės vertė / EBITDA santykis 2010 metais yra 9.7 (Palyginama su alternatyviomis Europos bendrovėmis)<br />
3 Realūs skaičiai, prieš mokesčius<br />
4 Priklauso nuo reguliuojančios institucijos, gali pakilti iki 5.7%<br />
Energetikos bendrovių obligacijos.<br />
Energetikos bendrovių (pvz., V<strong>AE</strong>) obligacijų išleidimo opcija, norint finansuoti naujus investicinius<br />
projektus, negali būti įgyvendinta, nepasitelkiant esamo grupės įmonių turto. Yra keletas pavyzdžių,<br />
kai energetikos bendrovės sėkmingai išleido obligacijas, kurios buvo efektyviai panaudotos tų įmonių<br />
branduolinės plėtros programoms finansuoti. Pavyzdžiui, neseniai buvo išplatintos „EDF SA“<br />
obligacijos. 2010 m. „EDF Energy“ („EDF SA“ dukterinė įmonė) išleido 5,13 proc. (40 metų) obligacijų,<br />
skirtų finansuoti savo veiklai Jungtinėje Karalystėje. „EDF Energy“ surinko 1 mlrd. svarų sterlingų, o<br />
obligacijos šiandien parduodama su 5,54 proc. pelningumu (A+ reitingas). Ši vertybinių popierių<br />
emisija yra panašiausias instrumentas į naujos branduolinės jėgainės finansavimo obligacijas, nes jos<br />
buvo panaudotos EDF branduolinės energijos gamybos pajėgumų plėtrai Jungtinėje Karalystėje.<br />
Kitas pastarojo meto energetikos bendrovių obligacijų emisijos šiame regione pavyzdys – neseniai<br />
išplatintos „Eesti Energia“ obligacijos. 2012 m. kovą „Eesti Energia“ išleido 300 mln. EUR (1 035 mlrd.<br />
Lt) obligacijų su 6,5 metų išpirkimo terminu. Apsikeitimo sandorių rinkoje transakcijos kaina siekė<br />
248 bazinių punktų, išpirkimo terminas – 2018 m. spalis. Emisijos paklausa dukart viršijo pasiūlą − tai<br />
rodo didelį investuotojų susidomėjimą. Pagrindinė obligacijos paskirtis – finansuoti dalį „Eesti Energia“<br />
investicinės programos, atnaujinant ir išplečiant jos senstančią, neekonomišką energijos generavimo<br />
įrangą ir padidinant naftos produktų gamybą iš iškasamų skalūnų.<br />
2010 m. nuo „Eesti Energia“ atskirta A3 reitingą turinti įmonė „Eling“, kuriai Estijoje priklauso elektros<br />
energijos perdavimo tinklas, 2011 m. birželį išleido 225 mln. EUR (776 mln. Lt) septynerių metų<br />
trukmės obligacijų (apsikeitimo sandorių rinkoje jų kaina siekė 173 bazinių punktų).<br />
Būdama Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo savininkė, „Litgrid“ taip pat turi galimybę<br />
naudotis obligacijų rinkomis ir komercinių bankų paskolomis.<br />
Speciali tarifo dedamoji<br />
Europoje ir JAV yra keltas pavyzdžių, kai vyriausybės skatino investicijas į įvairias elektros<br />
generavimo technologijas. Dažniausiai tai buvo daroma įvedant kompensacijos tarifo sistemą (angl.<br />
FIT – nustatyta supirkimo kaina), kai vyriausybė suteikia subsidiją pagal pagaminamą elektros<br />
energijos kilovatvalandžių kiekį. FIT sistema buvo plačiai naudojama visame pasaulyje, kurių žymiausi<br />
pavyzdžiai:<br />
• Vokietija, 1991 m. (Stromeinspeisegesetz), vėliau 2000 m. priimtas naujas įstatymas<br />
(Erneuerbare-Energien-Gesetz), kuris sudaro dalį Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo;<br />
• Priėmus Energetikos paslaugų reguliavimo politikos įstatymą, ši sistema plačiai paplito JAV, ypač<br />
Kalifornijoje ir Vermonte.<br />
FIT pavyzdžiai dažniausiai būna susiję su investicijomis į vėjo ir saulės energetiką, o jėgainės<br />
įrengimo išlaidos kompensuojamos tik pradėjus eksploatuoti jėgaines, taigi, nemodifikavus prieš tai<br />
103
pateiktų pavyzdžių, tokia schema negalėtų būti taikoma finansuojant <strong>AE</strong> kapitalo išlaidas statybos<br />
laikotarpiu.<br />
Viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugų (VIAP) tarifo dedamoji padeda pritraukti finansavimą<br />
infrastruktūrinių projektų statybos laikotarpiu. Nors tai rečiau pasitaikantis atvejis nei nustatyti<br />
supirkimo tarifai, VIAP arba kitas panašus galutiniam vartotojui perkeltas mokestis už sunaudotą<br />
elektros energiją buvo naudojamas:<br />
• Airijoje: VIAP buvo imamas nuo 2002 m., siekiant padengti papildomas išlaidas, susijusias su<br />
įsipareigojimais elektros energiją pirkti iš atsinaujinančių energijos šaltinių;<br />
• Suomijoje: su VIAP susijęs mokestis už branduolinę energiją, kuris patenka į fondą, skirtą<br />
uždarymo išlaidoms padengti;<br />
• Šveicarijoje: VIAP mokestis imamas nuo 1998 m., skatinant taupyti energiją;<br />
• Lietuvoje: VIAP tarifas renkamas siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą.<br />
Dažniausiai VIAP įnašas padeda plėtoti mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančius energijos<br />
šaltinius, kurie pageidautini dėl jų naudos aplinkai ir (arba) saugaus energijos apsirūpinimo<br />
perspektyvos.<br />
Galimybės pasinaudoti šia finansavimo alternatyva Lietuvoje priklausys nuo reguliacinės aplinkos ir<br />
jos stabilumo.<br />
Elektros energijos vartotojų dalyvavimas projekto finansavime<br />
Taikant vieną iš galimų struktūrų, galėtų būti išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, garantuojami ir<br />
paremti vartotojų mokesčiais už sunaudotą elektros energiją. Tokių finansinių instrumentų (kurie iš<br />
esmės yra vartotojų mokėjimų faktoringas) panaudojimo sėkmė priklausytų nuo finansinių investuotojų<br />
pasitikėjimo Vyriausybės noru išlaikyti pažadėtą papildomo mokesčio lygį, net jei tai ir būtų<br />
nepopuliarus sprendimas tarp elektros energijos vartotojų. Tokių valstybių, kaip Ispanijos, vyriausybės<br />
pastarojo meto sprendimas sumažinti nustatytas elektros supirkimo kainas privertė investuotojus<br />
suabejoti kredito reitingų patikimumu, kuris yra taikomas elektros vartotojų mokesčiais pagrįstiems<br />
skolos vertybiniams popieriams, tad skolos vertybiniams popieriams išleisti Lietuvoje reikėtų itin<br />
stipraus vyriausybės palaikymo. Tai būtų galima pasiekti tarifą ar tarifo dedamąją įtvirtinant įstatymu.<br />
Toliau esančiame paveiksle pateiktas pavyzdys, kaip tarifinių / VIAP lėšų pritaikymas gali užtikrinti<br />
papildomą projekto finansavimą ir tuo pat metu suteikti grąžos vartotojams.<br />
27 paveikslas. Įstatymu nustatytas fiksuotasis tarifas, susietas su skola<br />
Vartotojų garantuojami finansavimo kanalai<br />
Aukšto reitingo<br />
obligacijų pirkėjai<br />
Įplaukos iš obligacijų<br />
išleidimo<br />
Obligacijų aptarnavimo<br />
kaštai<br />
Finansavimo<br />
instrumentas<br />
(priemonė paskirstanti ir<br />
kaupianti pinigų srautus)<br />
Atsargos perviršis<br />
arba speciali tarifo<br />
dedamoji (pvz. VIAP)<br />
Permokos<br />
grąžinimas<br />
Vartotojas<br />
Pinigų srautai<br />
Akcijos / grąža<br />
V<strong>AE</strong><br />
Kapitalo<br />
investicijos<br />
Energija<br />
Projekto bendrovė<br />
104
Elektros vartotojams būtų naudinga dalyvauti šioje struktūroje, nes būtų užtikrintas jų įsigytų skolos<br />
vertybinių popierių pelningumas arba jie gautų naudos dalyvaudami šios priemonės finansavime<br />
nuosavu kapitalu.<br />
Istorianiai Lietuvos VIAP lygiai<br />
Istoriškai VIAP tarifas Lietuvoje daugiausiai buvo naudojamas šildymo ir energijos generavimo<br />
įrangos plėtrai remti. Didelės sumos buvo skirtos pasenusiems blokams atnaujinti Lietuvos elektrinėje,<br />
kuri šiandien yra didžiausias elektros energijos gamybos šaltinis.<br />
Šiandien Lietuvoje funkcionuojanti VIAP schema apima keletą institucijų. Bendroji atsakomybė tenka<br />
Vyriausybei, o Energetikos ministerija nustato sąrašą subjektų, kuriems gali būti teikiama parama<br />
pagal VIAP schemą. Valstybinį kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) peržiūri ir patvirtina<br />
faktinius VIAP tarifą ir gamintojams kompensuojamas sąnaudas naudojant VIAP. VIAP mokesčiai<br />
skirti finansavimui teikti: gamintojams, gaminantiems energiją iš atsinaujinančių šaltinių,<br />
savivaldybėms šilumą tiekiančioms termofikacinėms elektrinėms, su Ignalinos <strong>AE</strong> uždarymu<br />
susijusioms išlaidoms finansuoti ir tiekimo saugumą Lietuvoje užtikrinantiems gamintojams, finansuoti.<br />
VIAP tarifo pajamas surenka VIAP fondą administruojantis „Litgrid“, kuris šias pajamas paskirsto<br />
pagal Energetikos ministerijos patvirtintą sąrašą ir VKEKK patvirtintus sąnaudų dydžius energetikos<br />
sektoriaus reikmėms. VIAP lėšos cirkuliuoja tik energetikos sektoriuje ir valstybės biudžeto balansui<br />
įtakos neturi.<br />
VIAP biudžetas ir tarifas tvirtinami kasmet. Strateginių projektų (pvz., „Litgrid“ investicijų į tarptautines<br />
jungtis) atveju kiekvienam projektui sudaromas ilgalaikis investicijų <strong>planas</strong>, o reguliuotojas patvirtina<br />
preliminarią finansavimo struktūrą. V<strong>AE</strong> <strong>verslo</strong> plane numatomas galimas specialios tarifo<br />
dedamosios finansavimas yra tik preliminarus.<br />
53 diagrama. VIAP istoriniai lygiai pagal finansavimo gavėją (mln. litų)<br />
970<br />
770<br />
631<br />
613.8<br />
570<br />
432<br />
174<br />
370<br />
392 384<br />
340<br />
83<br />
92<br />
170<br />
179<br />
187<br />
50 14<br />
23<br />
30<br />
133<br />
160<br />
30<br />
28<br />
233<br />
370 348<br />
-30<br />
-22<br />
2007 2008 2009 2010 2011<br />
Lietuvos elektrinė/Lietuvos energija Ignalinos <strong>AE</strong> Perdavimo sistemos operatorius Kiti generatoriai<br />
Šaltinis:VKEKK<br />
105
54 diagrama. VIAP istoriniai lygiai pagal finansavimo gavėją (Lt. ct/kWh)<br />
10.0<br />
9.0<br />
8.0<br />
7.0<br />
6.0<br />
6.4<br />
6<br />
5.0<br />
4.0<br />
4 3.7<br />
3.4<br />
4.7<br />
0.7<br />
1.7<br />
0.9<br />
3.0<br />
2.0<br />
1.0<br />
0.0<br />
1.8<br />
1.8<br />
0.3<br />
0.3<br />
0.5<br />
0.1<br />
4<br />
0.2<br />
0.3<br />
2.4<br />
3.4<br />
1.3 1.6<br />
2007 2008 2009 2010 2011<br />
Lietuvos elektrinė/Lietuvos energija<br />
Perdavimo sistemos operatorius<br />
Ignalinos <strong>AE</strong><br />
Kiti generatoriai<br />
Šaltinis:VKEKK<br />
Planuojama, kad pradėjus veikti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, atsiras galimybė sumažinti VIAP išlaidas susijusias su<br />
tiekimo saugumo užtikrinimu – vidutiniškai apie 110 mln. EUR per metus (per <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> naudojimo<br />
laiką tai iš viso sudarys 6,6 mlrd. EUR).<br />
Papildomi kapitalo įnašai į V<strong>AE</strong> kapitalą<br />
Kitas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> finansavimo šaltinis galėtų būti papildomos kapitalo injekcijos iš valstybės biudžeto,<br />
Vyriausybei veikiant kaip akcininkui valstybei priklausančiose įmonėse (pvz. V<strong>AE</strong>). Galimybės naudoti<br />
šį variantą priklausytų nuo Vyriausybės politinių prioritetų, makroekonominės ir socialinės aplinkos ir iš<br />
to atsiradusių galimybių skirti lėšų energetikos projektams, esant dideliam poreikiui finansuoti kitus<br />
sektorius. Šis variantas būtų svarstomas tik kaip paskutinė galimybė ir tik tuo atveju, jei nepavyktų<br />
užtikrinti kitų šaltinių finansavimo. Dabartiniame finansavimo plane ši finansavimo opcija nėra<br />
numatoma.<br />
Paskolos iš pasaulinių kapitalo rinkų / V<strong>AE</strong> arba Lietuvos valstybės obligacijų emisija<br />
Lietuvai suteiktas Baa1 „Moody’s“ reitingas ir BBB „S&P“ reitingas. Šiuo metu ji turi apie 38 mlrd. Lt<br />
(apie 11 mlrd. EUR) vertės neišpirktų obligacijų, vėliausias išpirkimo terminas yra 10 metų. Bendra<br />
Vyriausybės skola vis dar yra santykinai žema palyginus su 60 proc. Mastrichto kriterijumi, ir gerokai<br />
žemesniame lygyje, palyginus su 80 proc. ES vidurkiu.<br />
Atsižvelgus į dabartiniu finansinius rodiklius Lietuva turi pakankamai galimybių pritraukti papildomo<br />
finansavimo iš tarptautinių kapitalo rinkų.<br />
106
15 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai<br />
Šaltinis: EIU<br />
16 lentelė. Lietuvos Vyriausybės obligacijos užsienio valiuta (mln.)<br />
Šaltinis: „Bloomberg“<br />
Turtinis įnašas<br />
Lietuvos turtinis įnašas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybą yra vienas iš projekto nuosavo kapitalo dalies<br />
finansavimo būdų. Iš esmės šį įnašą sudaro keturi nefinansiniai įnašai, kurie yra vertinami ne mažiau<br />
kaip 50 mln. eurų suma:<br />
• statybų aikštelė Visagine;<br />
• su licencijavimu ir koncesijos suteikimu susiję darbai;<br />
• esama Ignalinos infrastruktūra;<br />
• atlikti projekto parengiamieji tyrimai ir darbai.<br />
„Hitachi“ savo galutiniame finansiniame pasiūlyme V<strong>AE</strong> ir Lietuvos Vyriausybės turinį įnašą įvertino ne<br />
mažiau kaip 50 mln. EUR (173 mln. Lt), o tai sudaro apie 1 proc. projekto išlaidų; tai viena iš sutarties<br />
sąlygų, kuri bus užfiksuota Koncesijos sutartyje.<br />
107
III DALIS: Naujos <strong>AE</strong> projektą<br />
įgyvendinančios šalies<br />
įsipareigojimai<br />
108
6. Naujos <strong>AE</strong> projektą vystanti šalis – Lietuva<br />
6.1 Projektą įgyvendinančios šalies Vyriausybės vaidmuo<br />
Lietuvos Vyriausybės vaidmuo įgyvendinant naujosios <strong>AE</strong> projektą yra dvejopas. Lietuva projekte<br />
dalyvauja ir kaip šalis, kurioje bus įgyvendinamas atominės elektrinės <strong>projektas</strong>, ir kaip Lietuvos<br />
investuotojo V<strong>AE</strong> pagrindinis akcininkas. Šis dvejopas Lietuvos vyriausybės vaidmuo turi būti gerai<br />
suprastas, o politikos formavimo ir politikos įgyvendinimo priežiūros vaidmenys atskirti. Toliau<br />
pateiktame paveiksle parodyti skirtingi vaidmenys, kuriuos Vyriausybė atlieka įgyvendindama<br />
branduolinės energetikos objekto plėtros projektą.<br />
Plano 6 skirsnyje aptariamas Vyriausybės, kaip priimančiosios valstybės vykdomosios valdžios<br />
institucijos, vaidmuo, o 7 skirsnyje – kaip V<strong>AE</strong> akcininkės vaidmuo.<br />
28 paveikslas. Lietuvos Vyriausybės vaidmenys<br />
Lietuvos Vyriausybė disponuoja daugeliu savo ir Lietuvos vartotojų interesų apsaugos priemonių ir<br />
mechanizmų.<br />
Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į branduolinės energetikos objekto projektą<br />
Norint sudominti investuotojus <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektu ir Lietuva, būsimiems investuotojams būtina<br />
pademonstruoti patrauklų rizikos ir grąžos derinį, palyginant jį su kitais jiems prieinamais ar<br />
planuojamais plėtros variantais. Šiuo tikslu Lietuva, kaip šalis, kurioje bus vystomas naujos <strong>AE</strong><br />
<strong>projektas</strong>, turi parodyti:<br />
• kad ji yra patrauklesnė naujos investicijos į branduolinės energetikos objekto projektą „platforma“<br />
nei kitos Europos valstybės,<br />
• kad ji turi palankią bei stabilią teisinę ir politinę aplinką užsienio investicijoms,<br />
• kad pagamintą energiją galima bus parduoti liberalizuotoje ir tarpusavyje sujungtoje elektros<br />
rinkoje.<br />
Kiekvienai valstybei, kurioje planuojamas vystyti branduolinės energetikos <strong>projektas</strong>, norint pritraukti<br />
užsienio investicijas reikia parodyti, kad:<br />
• branduolinės energetikos <strong>projektas</strong> bus įgyvendinamas laikantis visų tarptautinių saugos<br />
reikalavimų,<br />
109
• šalyje yra suformuotas energetikos sektoriaus ir branduolinės energetikos plėtros teisinis<br />
pagrindas, įskaitant aiškią ir skaidrią naujų objektų statybos licencijų ir leidimų gavimo tvarką,<br />
• šalyje yra politinis stabilumas,<br />
• šalyje yra nepriklausoma branduolinės energetikos saugos reguliavimo institucija,<br />
• šalyje yra nustatytas eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo režimas,<br />
• projekto įgyvendinimą palaiko visuomenė ir regiono žmonės, kuriame veiks atominė elektrinė,<br />
• šalyje yra tvari investavimo aplinka privačiam sektoriui, kuri potencialiems investuotojams mažina<br />
projekto įgyvendinimo riziką ir išlaidas, o taip pat:<br />
- siekiant efektyviai įgyvendinti projektą, suteikia investuotojams būtinų priemonių, padedančių<br />
kontroliuoti projekto projektavimo ir statybos procesą, tačiau būtinai laikantis nepriklausomos<br />
branduolinės energetikos saugos reguliavimo institucijos reikalavimų,<br />
- suteikia investuotojams galimybę efektyviai priimti sprendimus ir naudotis atitinkamomis<br />
valdymo teisėmis be Vyriausybės įsiterpimo,<br />
- remia investuotojų pasirinkimą sudaryti sutartį su pasirinktu technologijos teikėju (suteikia<br />
koncesiją PB, kad pastaroji galėtų pasirašyti sutartį su „Hitachi-GE“).<br />
Be šių aspektų, Lietuva taip pat turi:<br />
• užtikrinti, kad projektui būtų suteikta naudoti valstybei priklausanti atominės elektrinės statybos<br />
aikštelė,<br />
• užtikrinti, kad būtų paruoštas tinkamas maršrutas gabenti didžiagabaričius ir sunkiasvorius<br />
krovinius į <strong>AE</strong> statybos aikštelę,<br />
• užtikrinti, kad planai sukurti bendrą Baltijos – Šiaurės šalių elektros rinką bus įgyvendinti, o taip pat<br />
bus suformuota bendra pozicija trečiųjų šalių atžvilgiu, siekiant užkirsti kelią galimam elektros<br />
rinkos iškraipymui,<br />
• remti regioninius tarpusavio jungčių projektus, kurie yra neatskiriama BEMIP plano dalis.<br />
Projekto plėtra, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų<br />
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir<br />
partneriais visame pasaulyje, skatina saugų ir taikų branduolinių technologijų panaudojimą. TATENA<br />
nustato branduolinės energetikos objektų, įskaitant naujas atominės elektrines, tarptautinius visuotinai<br />
pripažintus pagrindinius saugos principus ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą (kaip nustatyta SF-1<br />
Saugos pagrinduose „Pagrindiniai saugos principai“).<br />
TATENA taip pat yra nustačiusi pagrindinius priimančiosios valstybės žingsnius, plėtojant branduolinę<br />
energetiką. Ji pripažįsta, kad branduolinės programos pradžia yra susijusi su keliomis sudėtingomis,<br />
tarpusavyje susijusiomis veiklomis (etapais). Tarptautinė patirtis rodo, kad laikotarpis nuo politinio<br />
valstybės sprendimo svarstyti branduolinės energetikos galimybes iki pirmo atominės elektrinės (<strong>AE</strong>)<br />
paleidimo trunka bent 10–15 metų. TATENA išskiria tris pagrindinius šio laikotarpio etapus:<br />
1. Svarstymai, prieš priimant sprendimą pradėti įgyvendinti branduolinės energetikos programą;<br />
2. <strong>AE</strong> projekto parengiamieji statybos darbai, priėmus politinį sprendimą, ir<br />
3. <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimo veikla.<br />
Pirmasis ir antrasis etapai laikomi parengiamaisiais darbais, o trečiasis – <strong>AE</strong> projektavimo ir statybos<br />
etapu.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> įgyvendinamas laikantis TATENA rekomendacijų. Toliau pateikiama trumpa<br />
projekto vystymo istorijos apžvalga.<br />
Pirmasis branduolinės energetikos objekto projekto vystymo žingsnis yra projekto galimybių<br />
vertinimas. Atsižvelgiant į regioninį projekto pobūdį, 2006 m. pasirašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos (o<br />
vėliau ir Lietuvos bei Lenkijos) ministrų pirmininkų komunikatus, buvo atlikta projekto galimybių<br />
studija, siekiant išsiaiškinti projekto įgyvendinimo galimybes. Galimybių studijos rezultatai parodė, kad<br />
finansiniu, teisiniu, aplinkosauginiu, technologiniu ir elektros energijos perdavimo tinklo požiūriu<br />
projekto įgyvendinimas pasiteisina. Vertinant galimas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> technologijas, be kitų technologijų,<br />
buvo vertinama ir ABWR technologija. Netrukus, 2007 m. pavasarį, Lietuvos Seimas priėmė įstatymą<br />
dėl (naujos) atominės elektrinės, taigi priėmė politinį sprendimą dėl projekto įgyvendinimo.<br />
Kitas svarbus etapas − poveikio aplinkai vertinimas. Šį reikalavimą tarptautiniu mastu nustato Espoo<br />
(Poveikio aplinkai įvertinimo (angl. Environmental Impact Assessment − EIA) konvencija (1991), prie<br />
110
kurios Lietuva yra prisijungusi ir ratifikavusi. Espoo konvencija nustato šalių įsipareigojimus<br />
ankstyvuoju planavimo etapu atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Lietuva įvykdė Espoo konvencijos, EB<br />
direktyvos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytas procedūras, įskaitant EIA rezultatų koordinavimą su<br />
kaimyninėmis šalimis. Sėkmingai baigus procedūrą, buvo gautas teigiamas atitinkamos valstybės<br />
institucijos – Aplinkos ministerijos − sprendimas, priimtas 2009 m. balandžio 21 d., kad planuojama<br />
ūkinė veikla, t. y. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba, pasirinktose aikštelėse yra leistina, nes poveikis aplinkai bus<br />
nereikšmingas. Reikia atkreipti dėmesį, kad EIA ataskaitą teigiamai įvertino TATENA ekspertų misija.<br />
Vykstant EIA procesui, lygiagrečiai buvo pradėti kiti parengiamieji darbai, nes jie yra būtini, siekiant<br />
įgyvendinti TATENA rekomendacijoje nurodytus antrojo etapo tikslus. Vykdant šias veiklas, nuo<br />
2008 m. iki 2010 m. pabaigos buvo atliktas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių vertinimas pagal TATENA saugos<br />
reikalavimus. Šį vertinimą būtina atlikti pagal TATENA saugos reikalavimų dokumentą NS-R-3<br />
„Reikalavimai atominių elektrinių aikštelės vertinimui“ (2003). Aikštelės vertinimų rezultatų išsamumą<br />
ir visapusiškumą 2010 m. pabaigoje teigiamai įvertino TATENA ekspertų misija. Taip pat jau yra atlikti<br />
šie būtini parengiamieji projekto darbai: teritorijų planavimas, transporto studija, radioaktyviųjų atliekų<br />
tvarkymo strategija, ekologinis statybos aikštelių auditas, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> prijungimo prie energijos<br />
perdavimo tinklo tyrimas, tiekimo grandinės studija ir kiti tyrimai.<br />
TATENA dokumentai NG-G-3.1 „Nacionalinės branduolinės energetikos infrastruktūros plėtros tikslai“<br />
(2007) ir SSG-16 „Branduolinės energetikos programos saugos infrastruktūros sukūrimas“ (2011)<br />
numato, kad nacionalinės branduolinės energetikos ir branduolinės saugos infrastruktūros sukūrimas<br />
yra sėkmingo projekto įgyvendinimo sąlyga. Šiuo atžvilgiu Lietuva jau inicijavo teisės aktų pakeitimus<br />
ir siekia sukurti efektyvų, skaidrų ir supaprastintą licencijų ir leidimų išdavimo ir reguliavimo procesą,<br />
taip pat sustiprinti saugą branduolinėje energetikoje reguliuojančią instituciją. 2011 m. birželį Seimas<br />
priėmė dvylikos įstatymų ir (arba) teisės aktų pakeitimų paketą (įskaitant naują Branduolinės energijos<br />
įstatymo redakciją, naują Branduolinės saugos įstatymą, Radiacinės saugos įstatymo pakeitimus,<br />
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus ir kt.). Į<br />
minėtus teisės aktus perkelta 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria<br />
nustatoma bendrijos branduolinių įrenginių saugos sistema. Vyriausybė ruošiasi patvirtinti arba jau yra<br />
patvirtinusi dar 70 su šia reforma susijusių teisės aktų.<br />
2009 m. Lietuva paskelbė oficialų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginio investuotojo atrankos konkursą. 2011 m.<br />
liepą strateginiu investuotoju pasirinkta „Hitachi, Ltd.“ su „Hitachi-GE Nuclear Energy, Ltd.“. Pasirinkus<br />
strateginį investuotoją, „Hitachi“ ir UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ specialistai atliko būtinus projekto<br />
plėtros darbus, kurių reikėjo Koncesijos sutarčiai parengti.<br />
Vykdant EURATOM sutarties 41 straipsnyje nustatytus įsipareigojimus, 2011 m. spalį Europos<br />
Komisijai buvo pateiktas oficialus pranešimas apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą. Tikimasi sulaukti jos<br />
teigiamos nuomonės.<br />
2011 m. gruodį Lietuva ir „Hitachi“ pasirašė susitarimą dėl pagrindinių Koncesijos sutarties sąlygų. Šis<br />
susitarimas buvo patvirtintas 2012 m. kovo pabaigoje. Koncesijos sutartis Lietuvos Respublikos<br />
Seimui bus pateikta svarstyti per pavasario sesiją.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> jau atliko daug tarptautiniu mastu pripažintų plėtros veiklų. Pateiktame<br />
pateiksle 29 parodyti baigti parengiamieji darbai, šiuo metu vykdomi projektavimo darbai ir būsimi<br />
statybos darbai. Projektavimo ir statybos darbai bus vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų<br />
ir Europos Sąjungoje taikomų reikalavimų ir užtikrinant, kad Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka bus<br />
gautos būtinos būtinos licencijos ir leidimai.<br />
Visuomenės palaikymas<br />
Sprendimas sukurti branduolinės jėgainės statybai reikalingą aplinką visų pirma yra politinis, tačiau<br />
yra labai svarbus ir tvirtas visuomenės palaikymas. Mat siekiant sėkmingai įgyvendinti naujos<br />
atominės elektrinės statybos projektą, yra būtinas tiek teigiamas visuomenės požiūris į branduolinę<br />
energetiką, tiek ir pasiryžimas sukurti palankią investicinę aplinką. Ankstesnė teigiama branduolinės<br />
energetikos naudojimo šalyje patirtis yra pagrindas teigiamai visuomenės nuomonei ir yra <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projekto privalumas, lyginant su kitų šalių visuomenių labiau skeptiškai vertinamais <strong>AE</strong> projektais.<br />
Daugiau kaip 25 metus buvus branduoline valstybe, Lietuvoje yra tvirta visuomenės ir politikų parama<br />
branduolinės energijos panaudojimui:<br />
111
• 2008 m. surengtame referendume dėl Ignalinos <strong>AE</strong> eksploatavimo pratęsimo paramą<br />
branduolinei energetikai išreiškė 91 proc. apklaustųjų, o 2009 m. sausį 61 proc. Lietuvos<br />
gyventojų pritarė naujosios atominės elektrinės statybai;<br />
• nuolatinis strateginio investuotojo palaikymas: dauguma (61 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų<br />
pritartų, kad į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> ateitų patirties branduolinės energijos sektoriuje turintis užsienio<br />
investuotojas (2009 m. rugpjūtį atlikto tyrimo duomenys);<br />
• 2012 m. sausio mėn. apklausa parodė, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai pritaria apie 51 proc. Lietuvos<br />
gyventojų. Tvirtą paramą išreiškė <strong>Visagino</strong> miesto gyventojai (88 proc.) ir <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aplinkinių<br />
regionų – Ignalinos, Zarasų ir <strong>Visagino</strong> rajonų − gyventojai (66 proc.);<br />
• 58 proc. gyventojų mano, kad branduolinė energija yra naudinga valstybei (2011 m. lapkritis)<br />
• dauguma Lietuvos mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų (60 proc.) mano, kad pasirinktas<br />
strateginis investuotojas („Hitachi“ ir „Hitachi-GE“) sugebės pastatyti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagal<br />
suderintus terminus (2011 m. lapkritis)<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> ekonominę naudą teigiamai vertina 63 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos<br />
verslininkų ir <strong>verslo</strong> lyderių (2011 m. lapkritis).<br />
55 diagrama. Visuomenės parama <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> ir branduolinei energijai<br />
100%<br />
91%<br />
88%<br />
80%<br />
60%<br />
58%<br />
61%<br />
63%<br />
60%<br />
58%<br />
66%<br />
51%<br />
40%<br />
20%<br />
0%<br />
Visuomenės<br />
parama Ignalinos<br />
<strong>AE</strong> veiklos<br />
pratęsimui<br />
(2008, spalis)<br />
Lietuvos<br />
gyventojai, kurie<br />
pritaria, kad<br />
branduolinė<br />
energetika<br />
naudinga šaliai<br />
(2011, vasaris)<br />
Lietuvos<br />
gyventojai, kurie<br />
sutinka, kad<br />
projekte dalyvautų<br />
strateginis<br />
investuotojas,<br />
turintis patirties<br />
branduolinėje<br />
energetikoje<br />
(2009, rugsėjis)<br />
Procentas<br />
verslininkų ir<br />
įmonių vadovų,<br />
kurie mano, jog<br />
<strong>projektas</strong> turės<br />
teigiamos įtakos<br />
ekonomikai<br />
(2011, lapkritis)<br />
Lietuvos<br />
mokslininkai ir<br />
studentai, kurie<br />
mano, kad Hitachi<br />
pasirinkimas<br />
padės projektą<br />
įgyvendinti laiku<br />
(2011, lapkritis)<br />
Procentas<br />
gyventojų, kurie<br />
mano, jog<br />
branduolinė<br />
energetika yra<br />
naudinga šaliai<br />
(2011, lapkritis)<br />
<strong>Visagino</strong> miesto<br />
gyventojų parama<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
projektui (2011,<br />
lapkritis)<br />
Aplinkinio<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
rajono –<br />
Ignalinos,<br />
Zarasų,<br />
<strong>Visagino</strong> sav.<br />
gyventojų<br />
pritarimas<br />
naujos <strong>AE</strong><br />
statybai (2011,<br />
lapkritis)<br />
Lietuvos<br />
gyventojai, kurie<br />
pritaria naujos <strong>AE</strong><br />
statybai<br />
(Sausis, 2012)<br />
Projektas vis dažniau vertinamas kaip labai reta proga užsitikrinti ilgalaikį energetinį saugumą ir<br />
pritraukti milijardinių užsienio investicijų. Visuomenės nuomonė apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą buvo<br />
palanki, daugiausiai ją lėmė visuomenės noras užtikrinti energetinę nepriklausomybę.<br />
Politinis stabilumas<br />
Iki šiol vyravusi politinė aplinka buvo palanki formuoti stiprų ekonominį ir administracinį pagrindą, kuris<br />
užtikrintų tolimesnę <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto sėkmę. Šiomis sąlygomis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> tapo<br />
neatskiriama Lietuvos energetikos strategijos dalimi ir pasiekė didelę pažangą tapdamas vienu<br />
brandžiausių branduolinės energetikos plėtros projektų Europoje. Apie politinę paramą projektui liudija<br />
nuo 2006 m. priimami politiniai sprendimai ir paramą išreiškiantys Lietuvos Prezidentų, Seimo ir<br />
Vyriausybių pareiškimai ir sprendimai. Projektas taip pat yra strategiškai svarbus Latvijos ir Estijos<br />
Vyriausybėms, kurios jį taip pat palaiko. Kaip pažymėta 2.3 skirsnyje, projektui yra jaučiamas<br />
išskirtinis Europos Komisijos dėmesys, jis įtrauktas į Baltijos elektros rinkos sujungimo planą (BEMIP)<br />
(tai precedento neturintis atvejis). Pasirinkus „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“ strateginiu investuotoju, projektą<br />
taip pat tvirtai remia Japonijos ir JAV Vyriausybės.<br />
Istorinė nuolatinė partijų politinė parama yra labai svarbi <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto sėkmei. Vis dėlto<br />
natūralus politikos cikliškumas gali stipriai įtakoti tolimesnę projekto palaikymo kryptį, todėl natūralu,<br />
112
kad investuotojai siekia iš anksto užsitikrinti teisinę apsaugą nuo nenumatytų Vyriausybės politikos<br />
pokyčių, pavyzdžiui, nuo branduolinės energetikos moratoriumo paskelbimo, kaip neseniai įvyko<br />
Vokietijoje. Todėl Koncesijos sutartyje:<br />
• investuotojams numatyta galimybė ir teisinis pagrindas priimti savalaikius (in due course)<br />
investicinius sprendimus;<br />
• pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimai, kad ateityje priėmus esminių<br />
įstatymų pakeitimų, pavyzdžiui, paskelbus branduolinės energetikos moratoriumą, investuotojams<br />
suteikiama teisė gauti kompensaciją (atitinkančią investuotojų teisių apsaugos įsipareigojimus<br />
pagal tarptautines sutartis, prie kurių Lietuva jau yra prisijungusi).<br />
Seimo balsavimas dėl Koncesijos sutarties suteikia Seimui galimybę išsaugoti tolimesnį projekto<br />
vystymą ir leisti investuotojams priimti savalaikius (in due course) investicinius sprendimus arba<br />
nutraukti projekto įgyvendinimą. Seimo sprendimas patvirtinti Koncesijos sutartį suteikia<br />
investuotojams galimybę priimti investicinius sprendimus ir suteikti Lietuvai ekonominį stimulą bei<br />
sukurti naujų darbo vietų, taip pat toliau panaudoti didelės apimties iki šiol atlikto darbo rezultatus.<br />
Priimti energetikos sektoriaus ir branduolinės energetikos srities teisės aktai<br />
Teisiniai pakeitimai<br />
29 paveikslas. Lietuvos nacionalinių interesų apsaugos priemonės<br />
Siekiant visiškai sumažinti statybų proceso ir <strong>AE</strong> eksploatavimo pradžios vėlavimo riziką, Lietuvai<br />
reikia sukurti skaidrią ir veiksmingą teisinę ir reguliavimo sistemą, kurioje svarbiausias būtų<br />
įsipareigojimas užtikrinti saugą ir kuri paspartintų projektavimui, statybai ir eksploatavimui reikalingų<br />
licencijų ir leidimų gavimą. Lietuva turi galimybę sukurti skaidrią ir veiksmingą licencijų išdavimo<br />
tvarką ir eksploatavimo reguliavimo sistemą, kurie pašalintų <strong>AE</strong> projekto riziką ir pagrįstų regioninių ir<br />
strateginių investuotojų pagrįstus lūkesčius. Norint sukurti šį pagrindą, paprastinama ir keičiama<br />
esama teisinė ir reguliavimo sistema. Tokia įstatymų ir politikos reforma turi būti baigta iki statybų<br />
pradžios – iki didelių reikiamų kapitalo investicijų, kad būtų laiku užtikrintos investuotojų konsorciumo<br />
investicijos į šį projektą.<br />
Svarbu pažymėti, kad jau pasiekta didelė pažanga. Siekiant parengti veiksmingą, skaidrią ir<br />
supaprastintą reguliavimo sistemą, taip pat sustiprinti branduolinės saugos reguliavimo instituciją,<br />
Lietuva jau inicijavo įstatymų pakeitimus.<br />
2011 m. birželį Seimas priėmė 12 įstatymų ir (arba) jų pakeitimų paketą (pavyzdžiui, naujos redakcijos<br />
Branduolinės energijos įstatymą, naujos redakcijos Branduolinės saugos įstatymą, Radiacinės saugos<br />
įstatymą, naujos redakcijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, Aplinkos apsaugos įstatymą ir<br />
kitus), kurie įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Minėtiems įstatymams įgyvendinti reikalingi 70 poįstatyminių<br />
teisės aktų projektai bus patvirtinti arba jau yra patvirtinti Vyriausybės.<br />
• Naujos redakcijos Branduolinės energijos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius,<br />
atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems<br />
taikiems tikslams, nustato bendruosius teisinius su branduolinėmis medžiagomis susijusios veiklos<br />
pagrindus ir kitų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais susijusių branduolinės energetikos<br />
113
sričių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, kurios tvarkomos<br />
branduolinės energetikos objekte, valdymo teisinius pagrindus.<br />
• Naujai priimtas Branduolinės saugos įstatymas nustato teisinę branduolinės saugos užtikrinimo<br />
sistemą.<br />
• Naujos redakcijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius,<br />
atsirandančius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, ir nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų<br />
tvarkymo pagrindus.<br />
Minėtais įstatymais perkeliamos Europos Bendrijos teisinių dokumentų (Tarybos direktyvų) nuostatos<br />
branduolinės saugos, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo<br />
srityje: 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos<br />
branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos<br />
2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir<br />
kontrolės ir 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo<br />
uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės nuostatos. Ši įstatymų ir politikos reforma<br />
įgyvendinama atsižvelgiant į tai, kad ji turi būti baigta iki statybų pradžios – iki didelių reikiamų kapitalo<br />
investicijų, kad būtų laiku užtikrintos pasirinktosios partnerystės investicijos į šį projektą.<br />
Siekiant palengvinti naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Seimui<br />
patvirtinti bus pateiktas antrasis įstatymų paketas, į kurį įtraukti būtini įstatymų pakeitimai ir nauji<br />
teisės aktai:<br />
• Atominės elektrinės įstatymas – nustato teisines, finansines ir organizacines <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
įgyvendinimo prielaidas (pvz., projekto įgyvendinimo bendrovės vaidmenį, modelio „energija už<br />
savikainą“ taikymą, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto finansavimo šaltinius ir kt.).<br />
• Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam<br />
saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas – įtraukia <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> į nacionaliniam saugumui<br />
užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.<br />
• Įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir esminių valstybės įsipareigojimų – patvirtina koncesijos<br />
suteikimą projekto įgyvendinimo bendrovei ir esminius valstybės įsipareigojimus, kuriuos Lietuvos<br />
Respublika prisiima pagal Koncesijos sutartį.<br />
• Branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas – reguliuoja<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo finansavimo klausimus;<br />
• 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą pakeitimo protokolo ir<br />
Papildomos kompensacijos už branduolinę žalą konvencijos ratifikavimo klausimus, kuriais<br />
padidinamos operatoriaus atsakomybės už branduolinę žalą ribos.<br />
• Esminių valstybės įsipareigojimų įstatymas – apima visus kitus esminius valstybės įsipareigojimus<br />
(t. y., valstybės garantijas arba <strong>AE</strong> akcininkų įsipareigojimus), kurie nustatyti ar būtini vėlesniais<br />
projekto etapais.<br />
Šių įstatymų priėmimo seka yra tokia:<br />
• Teisiniai pakeitimai, kurie turi būti įgyvendinti iki Koncesijos sutarties pasirašymo:<br />
- Atominės elektrinės įstatymas<br />
- Įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir esminių valstybės įsipareigojimų<br />
- Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam<br />
saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimai<br />
• Teisiniai pakeitimai, kurie turi būti įgyvendinti iki GIS:<br />
- Atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas<br />
- 1997 m. Protokolo iš dalies keičiančio 1963 m. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės<br />
už branduolinę žalą ratifikavimas<br />
- Papildomos kompensacijos už branduolinę žalą konvencijos ratifikavimas<br />
- Esminių valstybės įsipareigojimų įstatymas (įskaitant valstybės garantijas nacionaliniam<br />
investuotojui)<br />
Esamas nepriklausomas branduolinės energetikos reguliatorius<br />
Lietuvos privalumas yra tas, kad ji jau turi patyrusį branduolinės energetikos reguliuotoją. 1991 m.<br />
įsteigta Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra branduolinės saugos<br />
reguliavimo ir priežiūros institucija, kuri nustato saugos reikalavimus, kontroliuoja, ar jų laikomasi,<br />
išduoda licencijas ir leidimus, atlieka branduolinės energetikos objektų saugos vertinimus ir vykdo<br />
kitas funkcijas. VATESI užduotis – vykdyti valstybinį branduolinės energetikos objektų saugos<br />
114
eguliavimą ir priežiūrą, siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo žalingo branduolinių bei<br />
radiacinių incidentų ir avarijų poveikio.<br />
Įrenginiai, kurių priežiūrą atliko (atlieka) VATESI ir kuriems ji yra išdavusi licencijas, yra šie:<br />
• Ignalinos <strong>AE</strong> (2 blokai, RBMK-1500 tipo),<br />
• laikinoji panaudoto kuro saugykla,<br />
• nauja laikinoji panaudoto kuro saugykla,<br />
• kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginys,<br />
• trumpaamžių labai mažo radioaktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas,<br />
• trumpaamžių labai mažo ir vidutinio radioaktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas,<br />
• Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla.<br />
Atsižvelgiant į vykdomus branduolinės energetikos plėtros projektus (<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
parengimas ir Ignalinos <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimas), buvo įgyvendinta teisinė ir reguliavimo<br />
reforma pagal tarptautinius reikalavimus, siekiant sustiprinti reguliavimo instituciją ir sukurti<br />
veiksmingą, skaidrią bei supaprastintą teisinę ir reguliavimo sistemą.<br />
Pagal nacionalinės teisinės sistemos pakeitimus, vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymu,<br />
VATESI nepriklausomumą užtikrina šie pagrindiniai principai:<br />
• VATESI pripažįstama nepriklausoma valstybės institucija.<br />
• VATESI funkciškai atskirta nuo Energetikos ministerijos (kuri formuoja valstybės politiką<br />
branduolinės energetikos srityje ir organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja jos įgyvendinimą), taip<br />
pat nuo kitų organizacijų, kurios užsiima branduolinės energetikos skatinimu ar naudojimu.<br />
Veiksmingą nepriklausomumą branduolinės saugos reguliavimo ir priežiūros srityje užtikrina<br />
Branduolinės energetikos ir Branduolinės saugos įstatymų nuostatos.<br />
• Pagal Branduolinės energetikos įstatymo 23 straipsnį, VATESI viršininką šešeriems metams skiria<br />
Prezidentas Ministro pirmininko teikimu (kadencijų skaičius neribotas), kuris atskaitingas<br />
Prezidentui ir Vyriausybei.<br />
• VATESI viršininko ir pavaduotojų atlyginimo dydžiai nustatomi pagal metinius vidutinius<br />
atlyginimus branduolinės energetikos sektoriuje, kuriuos apibrėžia įstatymas, ir indeksuojamas<br />
nustatytais koeficientais, kuriems kiti veiksniai negali turėti įtakos.<br />
Eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tvarka<br />
Remdamasi tarptautiniu mastu pripažintais principais ir reikalavimais eksploatavimo nutraukimo ir<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, Lietuva sukūrė nacionalinę eksploatavimo nutraukimo valdymo<br />
ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reguliavimo sistemą.<br />
Pagrindiniai teisiniai su eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susiję dokumentai<br />
yra Branduolinės energijos įstatymas, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas ir Branduolinės<br />
saugos įstatymas. Remdamasi minėtais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos institucijos<br />
parengė antrinius teisės aktus, pagal kuriuos VATESI atsakinga už branduolinės saugos užtikrinimą,<br />
branduolinių medžiagų apskaitą ir kontrolę.<br />
Pagrindiniai eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo dalyviai yra Vyriausybė,<br />
reguliuotojai, atliekų darytojai ir atliekų tvarkymo organizacijos. Jų funkcijos ir įsipareigojimai,<br />
sprendimų priėmimo tvarka yra aiškiai apibrėžti. Ne tik laikomasi saugos kriterijų, bet ir vykdomi kiti<br />
licencijų išdavimo reikalavimai, užtikrinamas licencijų išdavimo procesas ir suinteresuotųjų asmenų<br />
įtraukimas.<br />
Vienas svarbiausių ypatingų klausimų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo<br />
srityje yra finansavimo principas, nes išlaidos iš dalies numatomos tolimoje ateityje. Šis principas<br />
(„teršėjas moka“) reiškia, kad <strong>AE</strong> operatorius ima mokestį, remdamasis pajamomis, gautomis iš savo<br />
veiklos, skirtą atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo išlaidoms, ir perveda<br />
pinigus į įsteigtą specialiosios paskirties fondą.<br />
Valstybės įmonės Ignalinos <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas jau galioja. Tačiau,<br />
remiantis įstatymais, aiškiai atskyrus naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto parengimo veiklą nuo veiklos,<br />
kuri susijusi su Ignalinos <strong>AE</strong>, turi būti parengtas <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės eksploatavimo<br />
nutraukimo fondo įstatymas, kuris reguliuotų visuomeninius santykius atominės elektrinės<br />
115
eksploatavimo nutraukimo finansavimo srityje. Įstatymas įteisins pagrindinę nuostatą, susijusią su<br />
atominės elektrinės eksploatavimu, – „teršėjas moka“, nustatys reikalavimus kaupti lėšas, kurių reikia,<br />
kad būtų nutrauktas atominės elektrinės eksploatavimas ir tvarkomos atominės elektrinės<br />
eksploatavimo radioaktyviosios atliekos, ir reikalavimą skaidriai valdyti ir naudoti šio fondo lėšas.<br />
Tvari privataus sektoriaus investicijų sistema, kuri sumažina galimą investuotojų riziką ir<br />
kaštus<br />
Iki šiol <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> buvo vystoma remiantis aiškiu dalyvių funkcijų apibrėžimu, kad būtų užtikrintas<br />
ilgalaikis tvarumas. Šis teigiamas, plėtrą remiantis požiūris buvo pasiūlytas projekto įgyvendinimo<br />
bendrovei, pagal kurį valstybė nesikiša į akcininkų sprendimų priėmimą. Tai leistų investuotojams įgyti<br />
reikiamą projekto ir statybų proceso kontrolę, kad <strong>projektas</strong> būtų vykdomas ir sprendimai būtų<br />
priimami veiksmingai, turint atitinkamas valdymo teises, nepriklausomas nuo vyriausybės įtakos.<br />
Toliau paveiksle pateikta patvirtinta sutarčių struktūra:<br />
• Ikikoncesinė sutartis: Lietuvos Vyriausybės ir „Hitachi“ pasirašyta 2011 m. birželį;<br />
• Koncesijos sutartis: Lietuvos Vyriausybės, strateginio investuotojo ir projekto įgyvendinimo<br />
bendrovės turi būti pasirašyta iki 2012 m. birželio 28 d.;<br />
• Pradinė akcininkų sutartis, įsteigianti projekto įgyvendinimo bendrovę: strateginio investuotojo,<br />
V<strong>AE</strong>, regioninių partnerių ir projekto įgyvendinimo bendrovės turi būti pasirašyta iki 2012 m.<br />
birželio 28 d.;<br />
• EPC rangos sutartis: projekto įgyvendinimo bendrovės ir „Hitachi-GE“, kaip EPC paslaugų teikėjo,<br />
turi būti pasirašyta iki 2012 m. birželio 28 d.;<br />
• Kitos papildomos sutartys: neprivaloma eksploatavimo ir priežiūros paslaugų sutartis ir<br />
neprivaloma Kuro tiekimo sutartis.<br />
30 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pagrindinių susitarimų santrauka<br />
PCA<br />
Ikikoncesinis susitarimas<br />
Lietuvos Respublika<br />
• Šalys: Lietuvos Respublika + Hitachi<br />
Energetikos ministerija<br />
• Identifikuoja pasirinktąjį strateginį investuotoją – suteikia išimtinę teisę<br />
• Apibrėžia susitarimo procesus bei pagrindines koncesijos, akcininkų ir<br />
papildomų sutarčių sąlygas (žr. žemiau)<br />
• Strateginis investuotojas įsipareigoja pradėti statybų aikštelės tyrinėjimus<br />
bei susiderėti dėl koncesijos, akcininkų ir papildomų sutarčių (žr. žemiau)<br />
CA<br />
Koncesijos sutartis<br />
PCA<br />
CA<br />
V<strong>AE</strong><br />
(Lietuvos investuotojas)<br />
• Šalys: Lietuvos Respublika + Strateginis investuotojas + Projekto<br />
bendrovė<br />
• Suteikia koncesiją PB<br />
• Nustato terminus bei sąlygas koncesijai ir sudaro prielaidas papildomų<br />
sutarčių sudarymui<br />
SHA<br />
Akcininkų sutartis<br />
Strateginis<br />
investuotojas („SI“)<br />
+ susijusios bendrovės<br />
SHA<br />
LVE<br />
(Latvijos investuotojas)<br />
EE<br />
(Estijos investuotojas)<br />
• Šalys: Strateginis investuotojas + V<strong>AE</strong>+ Regioniniai partneriai (kaip<br />
akcininkai) + Projekto bendrovė<br />
• Apibrėžia visų PB akcininkų teises ir pareigas, įskaitant finansavimo<br />
įsipareigojimus ir elektros pardavimo akcininkams sąlygas<br />
AC<br />
Papildomos sutartys – generalinės rangos (EPC),<br />
eksploatavimo ir priežiūros (O&M), kuro teikimo sutartys<br />
AC<br />
PROJEKTO BENDROVĖ<br />
(„PB“)<br />
CA<br />
• Šalys: Projekto bendrovė + Strateginis investuotojas ir su juo<br />
susijusios bendrovės (jei bus)<br />
• Generalinės rangos: inžinerinių darbų, ABWR reaktoriaus pirkimo<br />
ir statybos sutartis, sudaroma tarp SI asocijuotos bendrovės ir PB<br />
• Eksploatavimo ir priežiūros: galimybė šalims sudaryti<br />
eksploatavimo ir priežiūros sutartį su SI asocijuota bendrove<br />
• Kuro tiekimas: galimybė PB sudaryti kuro tiekimo sutartį su SI<br />
asocijuota bendrove<br />
Lietuvos Vyriausybė, kaip šalis šeimininkė, surengė konkursą, kad išrinktų strateginį investuotoją į<br />
naujosios atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovę, kuriai bus suteikta teisė iš esmės<br />
(tačiau remiantis reikiamomis išankstinėmis sąlygomis) įgyvendinti šį projektą, sudarydama su ja<br />
viešojo darbų pirkimo koncesijos sutartį.<br />
Koncesijos sutartis taip pat leidžia projekto įgyvendinimo bendrovei pasirašyti EPC rangos sutartį su<br />
„Hitachi-GE“.<br />
116
<strong>Visagino</strong> statybvietės<br />
Visagine prie I<strong>AE</strong> esančios statybvietės yra natūraliai patraukli vieta <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui vystyti; taip<br />
pat vertėtų paminėti kad renkantis statybvietę yra galimų alternatyvų renkantis. Šių statybviečių<br />
privalumas yra tas, kad yra patvirtintas jų poveikio aplinkai vertinimas, jos integruotos į kelių,<br />
geležinkelių ir perdavimo sistemas, yra prieiga prie vandens aušinimui, taip pat daugybė<br />
infrastruktūros turto, kurį būtų galima panaudoti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> (įskaitant atliekų apdorojimo įrenginius<br />
(skirtus tvarkyti, saugoti, dėti į atliekynus, išmesti), vandens reguliavimo statinius, aplinkos stebėsenos<br />
įrangą ir vietines šildymo bei garo katilines). Netoli esančiame <strong>Visagino</strong> mieste šiuo metu gyvena<br />
beveik visi I<strong>AE</strong> darbuotojai, jame gali gyventi ir daugiau gyventojų. Dėl šių privalumų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
statybos ir eksploatavimo bet kurioje iš šių statybviečių kaina yra mažesnė už plyno lauko investicijas,<br />
todėl didėja šio projekto finansinis patrauklumas. Nuolat plėtojant <strong>Visagino</strong> statybvietes, įskaitant<br />
tolesnių transporto kelių ir statybvietės parengimą, galima toliau nustatyti ir spręsti galimo projekto<br />
vystymo reikalavimus. Dėl to didėja galimybė patvirtinti statybvietės tinkamumą, mažėja projekto<br />
vystymo rizika ir kartu toliau mažėja projekto rizika. Galima statybvietės, kaip įnašo į projektą natūra,<br />
vertė yra įvertinta ir sudarys Lietuvos investicijos dalį.<br />
Esamos vietos bendruomenės remia atominę elektrinę kaip svarbų vietinį darbdavį, o prieiga prie<br />
tokios infrastruktūros, kaip aušinimo vandens įrenginiai ir esamos elektros perdavimo jungtys, labai<br />
padidina projekto vertę. Tikslią <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> vietą galima rinktis iš <strong>Visagino</strong> statybviečių. Šiuo metu<br />
<strong>Visagino</strong> statybvietės priklauso Lietuvos valstybei ir yra perleistos (išnuomotos) V<strong>AE</strong>. Jos yra V<strong>AE</strong><br />
įnašas į projekto įgyvendinimo bendrovę. Teisinis <strong>Visagino</strong> statybviečių ir aplinkinių žemių statusas<br />
apibrėžtas naujame detaliajame plane, kuris patvirtintas 2010 m. gegužę.<br />
31 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelė 32 paveikslas. Aikštelės išdėstymas<br />
117
33 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybvietė<br />
Kaip pažymėta detaliajame plane, svarbu tai, kad leistina <strong>Visagino</strong> statybviečių žemės panaudojimo<br />
paskirtis, <strong>Visagino</strong> statybvietėms taikomi reikalavimai (pvz., leidžiami statiniai iki 230 m aukščio) ir<br />
apsauginės zonos yra pritaikyti civilinės paskirties branduolinės energetikos infrastruktūros statybai.<br />
Buvo parengta ir patvirtinta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl naujos <strong>AE</strong> statybos <strong>Visagino</strong><br />
statybvietėse. Ataskaitoje nurodytos dvi alternatyvios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybvietės, o likusią teritoriją<br />
numatoma panaudoti statybinei ir pagalbinei infrastruktūrai.<br />
Dėl siūlomų <strong>Visagino</strong> statybviečių dydžio ir išdėstymo nėra ribojamas reaktorių technologijų (naujos<br />
<strong>AE</strong> konstrukcijos) pasirinkimas ir yra pakankamai vietos 3 400 MW elektrinės galios jėgainei.<br />
<strong>Visagino</strong> statybvietės ir aplinkinės žemės dabar yra suskirstytos į kelis žemės sklypus, nurodytus<br />
detaliajame plane. Šie žemės sklypai suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti<br />
Lietuvos Nekilnojamojo turto registre. <strong>Visagino</strong> statybvietes sudaro šie žemės sklypai (nurodyti<br />
detaliajame plane):<br />
34 paveikslas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> teritorija<br />
Numeris<br />
Žemės sklypų skaičius<br />
detaliajame plane<br />
<strong>Visagino</strong> statybos aikštelė Nr.1<br />
Bendras sklypo plotas<br />
1. 10 212.4183 ha<br />
<strong>Visagino</strong> statybos aikštelė Nr.2<br />
2. 21 29.7316 ha<br />
3. 22 10.6823 ha<br />
4. 24 63.6513 ha<br />
Papildomai žemės sklypai statybos įrangai ir darbams<br />
5. 11 28.9150 ha<br />
118
<strong>Visagino</strong> statybvietėse ir aplinkinėse teritorijose jau yra daug įrenginių, kuriuos numatoma panaudoti<br />
šiam projektui ir kurie sudarys Lietuvos įnašo dalį. Esamą infrastruktūrą sudaro:<br />
• seisminio perspėjimo ir stebėjimo sistema;<br />
• aušinimo vandeniu įrenginiai;<br />
• administracinis pastatas;<br />
• mokymo centras;<br />
• prieigos kelias;<br />
• perdavimo linijos (330 kV).<br />
Lietuvos įnašą sudaro daug turto, kuris, kaip tikimasi, labai padidins projekto vertę, palyginti su<br />
vadinamąja plyno lauko investicija. Įvertindami išvardintus infrastruktūros objektus, investuotojai taip<br />
pat turėtų atsižvelgti į kitus šios infrastruktūros aspektus, kurie susiformavo dėl Lietuvos patirties<br />
branduolinės energetikos srityje ir jos teikiamų galimybių:<br />
1. Kvalifikuotą darbo jėgą (žmogiškuosius išteklius), anksčiau buvusią I<strong>AE</strong>.<br />
2. Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, saugojimo įrenginius ir atliekynus.<br />
3. Aplinkinėje teritorijoje esančią pagalbinę infrastruktūrą.<br />
Žmogiškieji ištekliai<br />
Kaip paaiškėjo vystant ankstesnius branduolinės energetikos projektus, licencijų išdavimo procesas ir<br />
reguliuotojo bei naujos <strong>AE</strong> subjekto žmogiškieji ištekliai turi lemiamą poveikį laikui, kurio reikia<br />
projektui įgyvendinti.<br />
Reguliavimo institucija<br />
Naujausiais teisės aktais numatytas naujos <strong>AE</strong> projekto vystymas, taigi Lietuvos branduolinės<br />
energetikos licencijų išdavimo institucija (VATESI, arba Valstybinė atominės energetikos saugos<br />
inspekcija) pastaruoju metu ėmėsi būtinų veiksmų, kad pasirengtų naujos <strong>AE</strong> statybai. Esamos<br />
VATESI (šiuo metu turinčios maždaug 70 darbuotojų) kompetencijos susijusios su I<strong>AE</strong> eksploatavimo<br />
ir jos nutraukimo, I<strong>AE</strong> atliekų ir apdorojimo reguliavimu bei priežiūra, šios kompetencijos taip pat bus<br />
panaudotos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos ir eksploatavimo priežiūrai. Dėl naujos <strong>AE</strong> reikia išsamiai atnaujinti<br />
reguliavimo sistemą (VATESI jau nustatė reikiamus pakeitimus, kurių daugelis jau patvirtinti) ir<br />
išaiškinti būtinus licencijų išdavimo proceso kiekvieno etapo veiksmus:<br />
• aiškiai apibrėžti reguliavimo tvarką;<br />
• įvertinti ir išduoti licencijas įvairiems vystymo ir statybos etapams;<br />
• prižiūrėti naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybą ir eksploatavimą.<br />
2011 m. birželį įgyvendinus su branduoline energetika susijusią teisinę ir reguliavimo reformą,<br />
VATESI buvo pripažinta nepriklausoma valstybės institucija, turinčia aiškiai nustatytas funkcijas ir<br />
atsakomybę. VATESI 2012–2014 m. veiklos strateginis <strong>planas</strong> buvo patvirtintas 2012 m. kovo 21 d.<br />
Vyriausybės nutarimu Nr. 323. Strateginiame plane numatyta darbuotojų skaičių padidinti nuo<br />
70 2012 m. iki 75, 85 ir 95 atitinkamai 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. VATESI taip pat priims sprendimus<br />
dėl naujos <strong>AE</strong> licencijų išdavimo ir atliks šios elektrinės planavimo bei statybos priežiūrą.<br />
Lietuvos investuotojo indėlis, formuojant projekto įgyvendinimo bendrovės personalą<br />
Pradiniu projekto tyrimų etapu projekto įgyvendinimo bendrovei buvo tinkamai įvertintas darbuotojų<br />
skaičius, panašus į dabartinį V<strong>AE</strong> darbuotojų skaičių. Tačiau, parinkus technologiją, jau reikia daug<br />
didesnio specialistų skaičiaus. Licencijų išdavimo dokumentams parengti ir tvarkyti reikia specialistų,<br />
kurie turi techninių, teisinių ir valdymo gebėjimų. Statybų etapu reikės techninių specialistų, kurie<br />
prižiūrėtų statybų darbus ir palaikytų ryšį su VATESI bei kitomis organizacijomis. Pagaliau, prieš<br />
pradedant eksploatuoti elektrinę, reikės įsteigti organizaciją, kurioje dirbtų visas pagrindinis<br />
eksploatavimo saugai reikalingas personalas (mažiausiai 100 asmenų), kurio tik nedidelė dalis<br />
dalyvauja įgyvendinant projektą. Tam, kad operatoriaus struktūra būtų išbaigta, branduolinės<br />
energetikos tiekėjai projekto įgyvendinimo bendrovei paprastai rekomenduojama įdarbinti nuo 300 iki<br />
700 asmenų. Šie skaičiai ypač priklauso nuo techninių paslaugų, kurias galima pasitelkti tenkinant<br />
reguliavimo reikalavimus. Svarbu ir santykinai neišvengiama didinti reikiamų kvalifikacijų personalo<br />
skaičių. Būtina personalą mokyti ir remtis tuo, kad strateginis investuotojas parūpins pagrindinius<br />
kvalifikuotus specialistus parengiamuoju, statybų ir eksploatavimo etapais.<br />
Švietimas ir mokymas<br />
119
Su universitetais Kaune ir Vilniuje jau bendradarbiaujama branduolinės energetikos ir branduolinės<br />
energetikos fizikos specialistų rengimo srityse. Mokymo programos jau įgyvendinamos Kaune ir<br />
Vilniuje nuo 2008 m. Taip pat reikia paminėti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA)<br />
paramą šioje srityje. TATENA teikia paramą ir pagalbą šios organizacijos valstybėms narėms, joms<br />
siekiant išlaikyti atitinkamas technines kompetencijas, užtikrinant branduolinę saugą ir aukštą minėtos<br />
saugos kultūrą branduolinės energetikos objektuose. Siekdama skatinti žinių stiprinimą branduolinės<br />
saugos srityje, mokyti su branduoline energetika susijusių organizacijų personalą ir kelti jų<br />
kvalifikaciją, TATENA 2008 m. ir 2009 m. surengė branduolinės saugos mokymo kursus Vilniuje,<br />
Lietuvoje. Įgyti žinių ir patirties taip pat siekiama plėtojant intensyvius kontaktus su atitinkamais<br />
partneriais kitose valstybėse. Dar vienas perspektyvus variantas yra specialistų samdymas iš Europos<br />
Sąjungos valstybių. Šie specialistai laikinai padėtų VATESI, investuotojams į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, projekto<br />
įgyvendinimo bendrovei, ypač prižiūrint statybas.<br />
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai<br />
<strong>Visagino</strong> statybviečių teritorijoje Lietuvos valstybė stato arba planuoja statyti statytų radioaktyviųjų<br />
atliekų tvarkymo ir modulinius saugojimo įrenginius, įskaitant:<br />
• nebekontroliuojamų lygių matavimo įrenginį;<br />
• kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginį;<br />
• labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų buferinę saugyklą;<br />
• labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyną;<br />
• paviršinį atliekyną;<br />
• laikinąją panaudoto kuro saugyklą.<br />
Netoli <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybvietės yra vieta, skirta radioaktyviosioms atliekoms apdoroti, saugoti ir dėti į<br />
atliekyną, tad labai padidėja projekto vertė, nes <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> nereikia tokios vietos ieškoti, o tai yra<br />
labai jautrus klausimas, įgyvendinant tokius projektus.<br />
Be to, Lietuva siekia parengti skaidrų, aiškų ir veiksmingą atliekų apdorojimo, saugojimo ir dėjimo į<br />
atliekyną reglamentavimą, kuris bus aptartas su visomis suinteresuotosiomis šalimis prieš jį galutinai<br />
priimdama. Labai tikėtina, kad pirmiau nurodyti įrenginiai priklausys ir bus eksploatuojami atskiros<br />
valstybės agentūros, kuri leis <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> jais naudotis už atitinkamą įnašą.<br />
Aplinkinė teritorija<br />
<strong>Visagino</strong> statybvietės yra teritorijoje, kurioje veikė I<strong>AE</strong>, todėl šioje aplinkinėje teritorijoje yra daug kitų<br />
įrenginių, kurių reikia atominei elektrinei eksploatuoti, pavyzdžiui:<br />
• bazinis įrangos saugojimo kompleksas;<br />
• I<strong>AE</strong> aplinkos stebėsenos sistema;<br />
• privažiavimas automobilių keliais (iki <strong>Visagino</strong> 1 statybvietės ir <strong>Visagino</strong> 2 statybvietės);<br />
• pagalbiniai geležinkelių transporto įrenginiai (privažiavimas geležinkeliu iki <strong>Visagino</strong> 1 statybvietės<br />
ir <strong>Visagino</strong> 2 statybvietės);<br />
• specialieji priešgaisrinės saugos įrenginiai (eksploatuojami Vidaus reikalų ministerijos).<br />
Nurodyti objektai yra geros kokybės, tad Lietuva su investuotojais aptars, ar esamas šių objektų<br />
eksploatavimas tinkamas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, ar reikia ką nors keisti, rengiant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą. Tačiau<br />
šiuo projekto etapu neįmanoma nurodyti visos pagalbinės infrastruktūros ir įvertinti jos galimą<br />
panaudojimą, o kai kurie objektai (pavyzdžiui, specialieji priešgaisrinės saugos įrenginiai) gali būti<br />
nereikalingi projekto įgyvendinimo bendrovei kaip nuosavybė.<br />
Studijos ir ataskaitos<br />
V<strong>AE</strong> jau skyrė daug laiko ir lėšų tam, kad būtų įvertintos <strong>Visagino</strong> statybvietės ir galimybė naudoti<br />
esamą infrastruktūrą, kad būtų galima pasirengti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai. Buvo atliktos techninė,<br />
finansinė, aplinkosaugos, teisinė ir kitos studijos, siekiant įvertinti projekto įgyvendinimo galimybes ir<br />
loginį pagrindimą. Todėl Lietuvos dalį šiose studijose ir ataskaitose galima perduoti projekto<br />
įgyvendinimo bendrovei kaip Lietuvos įnašą.<br />
Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutas: Klaipėdos valstybinis jūrų<br />
uostas-<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
Lietuvos Respublikai reikės pradėti darbus, kurių reikia tam, kad iki elektrinės statybų pradžios būtų<br />
parengtas sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutas pagrindinių komponentų<br />
gabenimui į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
120
2012 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 362 pripažino Susisiekimo<br />
komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės<br />
(atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektą (toliau –<br />
Projektas) maršrutu Klaipėda–Telšiai–Šiauliai–Panevėžys–Visaginas valstybei svarbiu ekonominiu<br />
projektu. Projekto rezultatai tiesiogiai darys įtaką visiems Lietuvos transporto ir pramonės sektoriaus<br />
naudotojams, taip pat skatins tranzitinių krovinių multimodalinius pervežimus. Kartu šio projekto<br />
įgyvendinimas leis užtikrinti naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos, kuri bus didžiausias infrastruktūros<br />
<strong>projektas</strong> visame Baltijos šalių regione per pastaruosius kelis dešimtmečius, įgyvendinimą laiku.<br />
Šis maršrutas sudarys galimybes didinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus konkurencingumą<br />
regioninėse rinkose, todėl maršrutas yra į trauktas (98.2.2 punktas) į Nacionalinę susisiekimo plėtros<br />
programą (toliau – Programa), kuri yra vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas,<br />
nustatantis Lietuvos susisiekimo sektoriaus viziją iki 2030 metų, misiją, plėtros prioritetus, tikslus,<br />
uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų.<br />
Tiesioginiai naujojo kelio privalumai Lietuvai yra šie:<br />
• parengtas maršrutas sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimui nuo Klaipėdos<br />
valstybinio jūrų uosto iki <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Mokesčiai už leidimus gabenti sunkiasvorius ir<br />
didžiagabaričius krovinius tenka savivaldybėms, miestams ir Lietuvos biudžetui;<br />
• padidės krovinių tranzito apimtys per Lietuvos teritoriją ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą;<br />
• sukurta sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimo logistikos grandinė;<br />
• parengtas ilgalaikis sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutas, kuriuo<br />
naudosis įvairūs pramonės sektoriai, ūkio subjektai ir pan.<br />
Kiti privalumai:<br />
• Regioninė sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo strategija svarbi konkrečios šalies<br />
ar regiono transporto sistemos planavime ir įgyvendinime.<br />
• Lietuva ir kaimyninės šalys, planuoja transportuoti sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius per<br />
Lietuvos teritoriją<br />
• Pagrindinės regioninės perspektyvos dėl didelių gabaritų krovinių yra susijusios su energetikos ir<br />
chemijos pramonės įmonių vystymu, todėl reikia parengti sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių<br />
gabenimo koridorius;<br />
• Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto rinka Lietuvoje daugiausia susijusi su gamyba<br />
(sunkioji kasybos įranga), atominės elektrinės statybos planavimu, iš dalies su vėjo jėgainių<br />
statybos ir vystymo planais, ir kitais pramonės ir energetikos sektoriais. Nuo svorio ir geometrinių<br />
parametrų priklausantis sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimas yra labai svarbus<br />
pasirenkant tinkamus transporto koridorius ir planuojant transporto tinklų plėtrą;<br />
• Pagrindinė tarpregioninės ir tarpvalstybinės perspektyvos užduotis – sukurti sunkiasvorių ir<br />
didžiagabaričių krovinių gabenimo tinklą visame Pietų Baltijos regione, įskaitant automobilių kelius,<br />
geležinkelius, jūrų ir vidaus vandens kelių transportą, siekiant pasirinkti sunkiasvorių ir<br />
didžiagabaričių krovinių gabenimo koridorius, atsižvelgiant į svorį ir geometrinius parametrus.<br />
121
35 paveikslas. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutas Klaipėdos<br />
valstybinis jūrų uostas-<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
Transportavimo studijoje nustatyti galimi sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimo maršrutai ir<br />
būdai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į <strong>Visagino</strong> atominės elektrinės (toliau – <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>)<br />
statybvietes automobilių keliais, geležinkeliais, vidaus vandens keliais ir multimodaliniu transportu.<br />
Transporto studijoje parinktas reikalingas sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo<br />
maršrutas, kurio ilgis apie 550 km iš Klaipėdos jūrų uosto į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Sunkiasvorių ir<br />
didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrutas bus rengiamas pagal „Hitachi-GE“ ir V<strong>AE</strong> parengtą<br />
kelių techninę specifikaciją. Studijoje nustatyti galimi maršrutai ir rekonstruojamos vietos juose, taip<br />
pat sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių maršruto paruošimo sąnaudos, preliminarus<br />
transportavimo laikas ir logistikos grandinė. Pirmajame studijos etapu pasirinkti šie gabenimo<br />
maršrutai:<br />
• Klaipėdos valstybins jūrų uostas (pietinis išvažiavimas)–<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
• Klaipėdos valstybins jūrų uostas (šiaurinis išvažiavimas)–<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
• Vilkija–<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> ( multimodalinis maršrutas).<br />
Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršrute esančios rekonstruojamos vietos:<br />
Klaipėda–<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
• Bendras kelio ilgis apie – 550 km<br />
• Tiltai ir pralaidos apie – 33 vnt.<br />
• Naujos kelių atkarpos apie – 5 vnt.<br />
• Žemos įtampos linijos apie – 800 vienetų<br />
• Sudėtingi posūkiai apie – 53 vnt.<br />
• Kelio sankryžos – 82 vnt.<br />
• Geležinkelio pervažos – 22 vnt. (1 vnt. reikia rekonstruoti).<br />
Buvo apskaičiuotos trijų nustatytų maršrutų kelių statybos-rekonstrukcijos išlaidos (įskaitant naujų<br />
kelių, tiltų ir pralaidų, stovėjimo vietų statybą ir rekonstrukciją bei kitus darbus baigtį). Skaičiavimai<br />
priklausė nuo pasirinkto maršruto ir krovinių techninių parametrų.<br />
Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos skaičiavimais sunkiasvorių<br />
ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimui preliminarios išlaidos gali siekti apie<br />
200-250 mln. Lt<br />
122
Įsipareigojimas sukurti liberalizuotą ir jungčių rinką<br />
Lietuva kartu su savo kaimynėmis jau aktyviai ir negrįžtamai įsipareigojo dėl kelių esminių iniciatyvų,<br />
kurios skirtos suderinti su ES bendrąja energetikos politika ir rinka. Šios reformos pagrindžia <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projektą ir kartu su projektu, kaip pagrindiniai regiono energetikos strategijos prioritetai, buvo<br />
patvirtintos bendrąja deklaracija, kurią Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė<br />
Vilniuje 2009 m. balandžio 27 d.:<br />
• integruoti Baltijos elektros rinkas į „Nord Pool“ sistemą;<br />
• nustoti taikyti reguliuojamuosius tarifus ir panaikinti kliūtis gamintojams parduoti elektrą laisvai<br />
rinkoje;<br />
• užtikrinti šalies PSO nepriklausomybę;<br />
• susijungti su Suomija, Švedija ir Lenkija pagal Baltijos energijos rinkos integravimo planą.<br />
Bendroji deklaracija ragina trijų Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos įmones nuolat bendradarbiauti<br />
vykdant parengiamuosius <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> darbus.<br />
2009 m. birželio 18 d. visos trys Baltijos šalys su kitomis Baltijos valstybėmis ir Europos Komisija<br />
pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). BEMIP pateiktas <strong>planas</strong> integruoti Baltijos<br />
šalis į ES elektros rinką per „NordBalt“, „LitPolLink“ ir „Estlink 2“ jungtis, organizuojant didmeninę rinką<br />
„Nord Pool Spot“ biržoje ir atidarant bei liberalizuojant mažmeninę rinką.<br />
17 lentelė. NORDBALT projekto parengimas<br />
Faktai apie projektą:<br />
• Aukštosios įtampos nuolatinės srovės<br />
jūrinis / sausumos kabelis ir šviesolaidinis kabelis iš<br />
48 skaidulų<br />
• Ilgis – apytikriai 450 km<br />
• Galia – 700 MW (atitekančio srautokintamosios<br />
srovės sekcija)<br />
• Įtampa ± 300 kV<br />
• Keitiklių stotys Švedijoje ir Lietuvoje (VSC<br />
technologija)<br />
• Jungties naudojimo pradžia – 2015 m.<br />
• Preliminari kaina – 552 mln. EUR<br />
Projekto parengimas:<br />
• Jūros tyrimas – baigtas 2009 m.<br />
• Europos Komisijos sprendimas dėl sutarties sudarymo,<br />
suteikiantis Europos energetikos programos ekonomikai<br />
gaivinti finansinę paramą „NordBalt“ projektui (131 mln.<br />
EUR) (452 mln. Lt) 2010 m.<br />
• 2010 m. gruodžio 17 d. ir 20 d. – pasirašytos sutartys dėl<br />
kabelių ir keitiklių<br />
• 2011 m. birželis – pagamintas jūrinis bandomasis kabelis<br />
• 2011 m. birželis – atlikti bandomojo jūrinio kabelio sukimo<br />
ir įtempimų lenkiant bandymai<br />
• 2011 m. gruodis – pradėta serijinė jūrinio kabelio gamyba<br />
• Keitiklių ir kabelio montavimo <strong>projektas</strong> – tęsiama<br />
• Leidimų išdavimo procedūros Švedijoje ir Lietuvoje –<br />
tęsiama<br />
18 lentelė. LITPOL LINK projekto parengimas<br />
Faktai apie projektą<br />
• 400kV oro linija<br />
• Tipas: dviejų keitiklių (Alytuje)<br />
• Ilgis: 154 km (Alytus–Elkas)<br />
• Įtampos lygis: 330 kV LT/ 400 kV PL<br />
• Galia: 2 x 500 MW<br />
• Jungies veiklos pradžia – 2015 m. (500 MW) ir<br />
2020 m. (1 000 MW)<br />
• Preliminarios sąnaudos 371 mln. EUR (1 280 mln. Lt)<br />
[174 mln. EUR (600 mln. Lt) LT pusėje]<br />
Projekto parengimas<br />
• Patvirtintas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) (2010 m.<br />
gruodis)<br />
• Patvirtintas jungties finansinis ir eksploatavimo modelis<br />
(2011 m. kovas)<br />
• Patvirtinti teritorinio planavimo dokumentai (specialusis<br />
<strong>planas</strong> 400 kV linijai Alytus−Lenkijos siena ir detalusis<br />
<strong>planas</strong> Alytaus pastotei) (2011 m. birželis–rugpjūtis)<br />
• Tęsiamas servituto sutarčių su žemės savininkais<br />
pasirašymas (80 proc. sutarčių pasirašytos, likusios<br />
nustatytos administraciniais aktais)<br />
• Parengta ir aprobuota techninė studija dėl 330 kV<br />
Alytaus pastotės rekonstrukcijos, dviejų keitiklių su 400<br />
kV skirstykla statybos (2011 m. gegužė)<br />
• Rengiamas techninis <strong>projektas</strong> dėl Alytaus pastotės<br />
išplėtimo ir 400 kV linijos nuo Alytaus iki Lenkijos sienos<br />
(turi būti parengtas 2013 m. kovą)<br />
• 2012 m. sausį paskelbtas konkursas dėl dviejų keitiklių<br />
ir 400 kV skirstyklos projektavimo ir statybos<br />
Įsipareigojimas sudaryti galimybes patrauklios tiekimo grandinės realizavimui ir suteikti<br />
prieigą prie reikiamų išteklių<br />
Kitos riziką mažinančios priemonės, kurias galėtų pateikti Lietuva ir jos regioniniai parneriai, yra šios:<br />
123
• parengti švietimo ir mokymo programą, kuri užtikrins pakankamus žmogiškuosius išteklius<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai ir eksploatavimui;<br />
• palengvinti ryšius ir bendradarbiavimą su vietinėmis tiekimo grandinės įmonėmis, įskaitant<br />
statybos ir transporto įmones, siekiant užtikrinti jų pasirengimą dalyvauti šioje tiekimo grandinėje;<br />
• šios priemonės naudingos tiek investuotojams, tiek ir regionui, nes jomis užtikrinama, kad<br />
investuotos lėšos maksimaliai padidins ekonomines šio regiono paskatas, panaudojant vietinius<br />
išteklius tokiu mastu, koks įmanomas ir turimas, bet tuo pačiu ir pateikiant (išlaidų ir logistikos<br />
prasme) patrauklesnį tiekimo grandinės sprendimą investuotojams.<br />
124
Lietuva<br />
Jungtinė Karalystė<br />
Prancūzija<br />
Suomija<br />
6.2 Kitų Europos projektų palyginimas<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pažanga yra gera, palyginus su kitais projektais, kurių daugelis yra įstrigę.<br />
19 lentelė. ES N<strong>AE</strong> statybos<br />
Partnerystės susitarimai Reguliavimas Tiekimo<br />
grandinė<br />
Atliekos ir<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimas<br />
Socialinis<br />
priimtinumas<br />
Įgyvendinami projektai<br />
• TVO stato reaktorių<br />
esamame objekte<br />
Olkiluoto<br />
• Eksploatavimo pradžios<br />
data atidėta iki 2014 m.<br />
dėl reikšmingo statybos<br />
vėlavimo ir komplikacijų<br />
• KTM atsakinga už<br />
branduolinio įrenginio<br />
eksploatavimo ir<br />
atliekų tvarkymo<br />
priežiūrą<br />
• Radiacinės ir<br />
branduolinės saugos<br />
institucija (STUK)<br />
atsakinga už<br />
reguliavimą ir<br />
inspektavimą<br />
• Ilgalaikių<br />
sutarčių ir<br />
pasaulio rinkų<br />
derinys<br />
• Energetikos įmonės yra<br />
atsakingos už<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimą ir atliekas<br />
iki galutinio sutvarkymo.<br />
• Privatus, valstybės<br />
prižiūrimas<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo fondas<br />
• Pastatyti ir statomi nauji<br />
RAT objektai<br />
• Didelė vyriausybės<br />
parama dėl<br />
ekonominių,<br />
energetinio<br />
saugumo ir<br />
aplinkosaugos<br />
priežasčių<br />
• EDF stato EPR tipo<br />
reaktorių Flamanville<br />
• Eksploatavimo pradžios<br />
data atidėta iki 2016 m.<br />
dėl reikšmingo statybos<br />
vėlavimo ir komplikacijų<br />
• Branduolinio<br />
saugumo inspekcija<br />
(ASN) atsakinga už<br />
saugą, radiacinę<br />
apsaugą<br />
• Svarbiausius su<br />
licencijavimu<br />
susijusius<br />
sprendimus turi<br />
patvirtinti vyriausybė<br />
• Reaktoriai ir<br />
kuro produktai<br />
yra svarbi<br />
eksporto dalis<br />
• Nacionalinė<br />
radioaktyviųjų atliekų<br />
tvarkymo agentūra<br />
(ANDRA) atsakinga už<br />
atliekų tvarkymą<br />
• Yra eksploatavimo<br />
nutraukimo fondas<br />
• Pastatyti ir statomi nauji<br />
RAT objektai<br />
• Nuolat kintanti<br />
parama po<br />
Fukušimos avarijos<br />
ir nedidelis<br />
incidentas savoje<br />
teritorijoje<br />
• Politinė parama<br />
labai susiskaidžiusi<br />
Projektai, kurių parengimas pažengęs<br />
• „NNB Generation“ (EDF<br />
80 proc. ir „Centrica“ 20<br />
proc.) 2 EPR tipo<br />
reaktorių „Hinkley Point“<br />
licencijavimo procese<br />
• „NNB Generation“<br />
planuoja iš viso pastatyti 4<br />
EPR tipo reaktorius iki<br />
2022 m.<br />
• Branduolinės saugos<br />
direktoratas<br />
reguliuoja visų<br />
branduolinių įrenginių<br />
saugą,<br />
nepriklausomai nuo<br />
vyriausybės<br />
departamentų, ir<br />
išduoda leidimus<br />
jiems<br />
• JK importuoja<br />
uraną, bet pati<br />
vykdo<br />
konversiją,<br />
sodrinimą, kuro<br />
gamybą ir<br />
atliekų tvarkymą<br />
• Iš elektrinės operatorių<br />
reikalaujama prieš<br />
statybas pateikti<br />
finansuojamą<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo programą<br />
(FDP)<br />
• Eksploatavimo<br />
nutraukimą prižiūri<br />
nacionalinė<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo agentūra<br />
(NDA)<br />
• JK gyventojams<br />
daug didesnį<br />
susirūpinimą kelia<br />
klimato kaita ir<br />
visuotinis atšilimas,<br />
o ne branduolinė<br />
energija<br />
• „Hitachi“, regioniniai<br />
investuotojai ir V<strong>AE</strong> ketina<br />
statyti naują ABWR tipo<br />
reaktorių<br />
• „Hitachi“ pasirinkta<br />
strateginiu partneriu, o<br />
„Hitachi-GE“ yra EPC<br />
paslaugų teikėjas<br />
• VATESI prižiūri<br />
branduolinę ir<br />
radiacinę saugą BEO<br />
bei yra atsakinga už<br />
licencijų išdavimą<br />
•<br />
• Atliktas didelis<br />
parengiamasis<br />
darbas<br />
• Patirtis<br />
Ignalionos <strong>AE</strong><br />
eksploatavime ir<br />
eksploatavimo<br />
nutyraukime<br />
• Prieš pradedant<br />
eksploatuoti BE privalo<br />
būti įsteigtas<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo fondas.<br />
• BE eksploatuojanti<br />
organizacija atsakinga<br />
už eksploatavimo<br />
nutraukimui ir atliekų<br />
sutvarkymui būtinų lėšų<br />
sukaupimą.<br />
• Statomi RAT tvarkymui<br />
būtini objektai<br />
• Didelis vyriausybės<br />
palaikymas<br />
• Gyventojai verčiau<br />
renkasi<br />
branduolinę<br />
energiją dėl<br />
energetinės<br />
nepriklausomybės<br />
Projektai konkurso etape<br />
125
Prancū<br />
zija<br />
JK<br />
Rumunija<br />
Nyderlandai<br />
Bulgarija<br />
Čekija<br />
• CEZ planuoja pastatyti<br />
dar du reaktorius<br />
Temeline, kad pakeistų<br />
keturis reaktorius<br />
Dukovany<br />
• Sutartį dėl objekto<br />
statybai "iki rakto„<br />
numatoma pasirašyti<br />
2013 m.<br />
• Valstybinė branduolinės<br />
saugos institucija<br />
(SUJB) atsakinga už<br />
licencijų išdavimą,<br />
saugą, atliekų<br />
tvarkymą, radiacinę<br />
apsaugą<br />
• Radioaktyviųjų atliekų<br />
laidojimo institucija<br />
(RAWRA) prižiūri<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimą<br />
• Labai<br />
priklauso nuo<br />
Rusijos<br />
• 9 metų kuro<br />
tiekimas kaip<br />
numatyta<br />
vykstančio<br />
konkurso<br />
sąlygose<br />
• CEZ skyrė lėšų<br />
atliekoms tvarkyti<br />
• CEZ atsakinga už<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimą<br />
• Didelis vyriausybės<br />
palaikymas<br />
• Plati parama<br />
branduolinei<br />
energijai<br />
Kiti projektai pradiniuose tikimybės etapuose<br />
• Lenkija – konkursas tik dėl savininko inžinieriaus, statybvietės parinkimo klausimas neišspręstas<br />
• Slovėnija – laukiama parlamento patvirtinimo<br />
• Slovakija – vyksta parengiamieji darbai, bus pasirenkama technologija<br />
Sustabdyti / nevykdomi projektai<br />
• Neaiški nuosavybės<br />
struktūra po daugelio<br />
metų restruktūrizavimo<br />
• Projektas neseniai<br />
pakeistas, įtraukiant<br />
VVER-1000 reaktorių<br />
Kozlodujuje kaip <strong>AE</strong>S-92<br />
tipo bloką<br />
• Projektas sustabdytas 2–<br />
3 metams dėl ekonominio<br />
neapibrėžtumo<br />
• Išlieka didelis<br />
neapibrėžtumas<br />
• Kalbama, kad CGNPC ir<br />
KEPCO nori prisijungti<br />
prie SNN, ENEL ir<br />
„ArcelorMittal“<br />
konsorciumo dėl<br />
Cernavoda 3 ir 4<br />
• Branduolinės saugos<br />
agentūra (NRA)<br />
atsakinga už saugą,<br />
radiacinę apsaugą<br />
• Valstybinė<br />
radioaktyviųjų atliekų<br />
tvarkymo įmonė (SE-<br />
RAW) atsakinga už<br />
atliekų tvarkymą<br />
• Būsto, teritorinio<br />
planavimo ir<br />
aplinkosaugos<br />
ministerija atsakinga už<br />
tikrinimą, politikos<br />
formavimą ir licencijų<br />
išdavimą<br />
• Nacionalinė<br />
branduolinės saugos<br />
kontrolės komisija<br />
(CNCAN) atsakinga už<br />
saugą ir licencijų<br />
išdavimą statybvietėms<br />
ir įrenginiams<br />
• Visas kuro ciklo<br />
paslaugas teikia<br />
Rusijos „Tenex“<br />
• „Urenco“<br />
atsakinga už<br />
urano sodrinimą<br />
• Vienintelė<br />
„Candu“ kuro<br />
gamykla už<br />
Kanados ribų<br />
• Sunkusis<br />
vanduo<br />
gaminamas<br />
Rumunijoje<br />
• 3 proc. elektros<br />
kainos tenka atliekų<br />
tvarkymo fondui, dar<br />
7,5 proc. –<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo fondui<br />
• Valstybinis<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo fondas<br />
• Yra atliekų<br />
perdirbimo sutartis su<br />
Rusija<br />
• „Westinghouse“<br />
Sapin, „Enresa“ ir<br />
DBE turi<br />
suprojektuoti<br />
atliekyną mažo ir<br />
vidutinio aktyvumo<br />
lygio atliekoms<br />
• Energetikos įmonės yra<br />
atsakingos už<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimą bei atliekas<br />
iki galutinio sutvarkymo.<br />
• Privatus, valstybės<br />
prižiūrimas<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo fondas<br />
•<br />
• Energetikos įmonės yra<br />
atsakingos už<br />
eksploatavimo<br />
nutraukimą bei atliekas<br />
iki galutinio sutvarkymo.<br />
• Gilusis geologinis<br />
kapinynas studijų etape<br />
• „Horizon“ – po strateginių tyrimų, kuriuos atliko „Horizon“, jos akcininkai, „RWE npower“ ir E.ON nusprendė nevystyti<br />
branduolinės energijos gamybos Jungtinėje Karalystėje per „Horizon“<br />
• Didelis<br />
vyriausybės<br />
palaikymasas,<br />
nors trūksta<br />
finansinių<br />
išteklių<br />
• Pakeistas<br />
ankstesnis<br />
sprendimas dėl<br />
<strong>AE</strong><br />
eksploatavimo<br />
nutraukimo<br />
• Didelis<br />
vyriausybės<br />
palaikymas, nors<br />
trūksta finansų<br />
• Penly - 2010 m. „GDF Suez“ pasitraukė iš projekto. 2011 m. po Fukušimos Daiiči atominės elektrinės avarijos EdF atidėjo<br />
konsultacijas su visuomene ir tuo sukėlė abejonių dėl statybų pradžios datos 2012 m.<br />
126
7. Koncesijos sutartis<br />
Toliau paveiksle pateikti įvairūs Vyriausybės įtakos ir kontrolės mechanizmai. Žaliuose langeliuose<br />
pavaizduotos sutartiniu pagrindu atsirandančios sąsajos, įtvirtintos Koncesijos sutartyje. Pastaroji<br />
kontrolės funkcija, palyginti su visais kitais Vyriausybės mechanizmais, yra atskira ir aiški.<br />
36 paveikslas. Koncesijos sutartis, kaip nedidelė Vyriausybės kontrolės mechanizmų dalis<br />
7.1 Koncesijos sutartį pagrindžianti sistema<br />
37 paveikslas. Lietuvos nacionalinių interesų apsaugos priemonės<br />
Koncesijos sutartimi baigiamas strateginio investuotojo ir atominės elektrinės technologijos<br />
pasirinkimo procesas. Koncesijos sutartimi ir kartu su siūlomais teisiniais pakeitimais sukuriama<br />
reikalinga teisinė projekto aplinka projekto įgyvendinimui.<br />
Koncesijos sutartyje nustatytos šių šalių pareigos ir atsakomybė:<br />
• Lietuvos Respublikos, kaip projektą vystančios šalies;<br />
• Strateginio investuotojo, turinčio branduolinės technologijos gebėjimų ir patirties;<br />
• Projekto įgyvendinimo bendrovės, kaip atominės elektrinės savininkės ir operatorės.<br />
Koncesijos sutartis suteikia leidimą projekto įgyvendinimo bendrovei (koncesininkui) įgyvendinti<br />
projektą, kuris apima naujosios <strong>AE</strong> projektavimą, plėtrą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo<br />
127
nutraukimą, o kartu suteikia teisę projekto įgyvendinimo bendrovei ir strateginiam investuotojui (jo<br />
susijusiems asmenims) sudaryti su projektu susijusias sutartis (dėl projektavimo, tiekimo ir statybos<br />
paslaugų, eksploatavimo ir priežiūros pagalbinių paslaugų ir branduolinio kuro tiekimo paslaugų bei<br />
susijusių paslaugų).<br />
Koncesijos sutartimi projekto įgyvendinimo bendrovė (koncesininkas) prisiima šiuos<br />
įsipareigojimus:<br />
• Būti <strong>AE</strong> operatoriumi ir užtikrinti operatoriaus funkcijų atlikimą;<br />
• Užtikrinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo finansavimą pagal<br />
koncesijos sutartyje numatytus principus;<br />
• Siekti, kad akcininkai galutinį sprendimą investuoti priimtų iki 2015 m. gruodžio 31 d.;<br />
• Periodiškai teikti ataskaitas Energetikos ministerijai ir informuoti apie reguliatoriaus veiksmus,<br />
turinčius įtakos projektui;<br />
• Sudaryti reikalingas draudimo sutartis;<br />
• Laikytis teisės aktų reikalavimų;<br />
• Laikytis konfidencialumo;<br />
• Laikytis papildomų sutarčių (reikalavimų).<br />
Jeigu projekto įgyvendinimo bendrovė ilgą laiką nevykdo projekto, Lietuvos Respublika turi teisę<br />
nutraukti koncesijos sutartį ir turi teisę išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas.<br />
Koncesijos sutartimi strateginis investuotojas prisiima šiuos įsipareigojimus:<br />
• Investuoti į projekto įgyvendinimo bendrovę, įsigydamas 20 proc. jos akcijų;<br />
• Iš trečiųjų šalių įsigyti darbų, prekių ir paslaugų, ne mažiau kaip 10 proc. nuo papildomų sutarčių<br />
vertės;<br />
• Laikytis teisės aktų reikalavimų;<br />
• Laikytis konfidencialumo;<br />
• Užtikrinti, kad papildomas sutartis sudarančios bendrovės būtų su strateginiu investuotoju<br />
susijusios įmonės;<br />
• Lietuvos Respublikai pareikalavus, pateikti patronuojančios bendrovės (Hitachi, ltd.) garantiją.<br />
Jeigu strateginis investuotojas iš esmės pažeidžia įsipareigojimus, yra likviduojamas ar ne pagal<br />
sutartį pasikeičia jį kontroliuojantis asmuo, Lietuvos Respublika turi teisę nutraukti koncesijos sutartį (ir<br />
reikalauti žalos atlyginimo).<br />
Lietuvos Respublika koncesijos sutartimi prisiima šiuos įsipareigojimus:<br />
• Įgyvendinti pagrindinio privažiavimo kelio nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės iki<br />
branduolinės (atominės) elektrinės sklypo ribos paruošimo projektą;<br />
• Užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo bendrovei būtų suteiktas žemės sklypas (reikalingas<br />
įgyvendinti projektą) ir perduotos su projektu susijusios atliktos studijos, už ne mažesnę kaip<br />
EUR 50 mln. sumą (Lietuvos Respublika už šią sumą, per nacionalinį investuotoją gaus projekto<br />
įgyvendinimo bendrovės akcijų);<br />
• Iš projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių išpirkti akcijas, jei koncesijos sutartis nutraukiama tais<br />
atvejais, kai nutraukimo rizika priskiriama Lietuvos Respublikai (pvz., iš esmės pakeičiamas<br />
teisinis reguliavimas (atsisakoma branduolinės energetikos, pasitraukiama iš tarptautinių<br />
konvencijų, reglamentuojančių branduolinę energetiką ir kt.)) bei kitais koncesijos sutartyje<br />
numatytais atvejais;<br />
• Laikytis konfidencialumo;<br />
• Atlyginti žalą dėl konfidencialumo bei kitų įsipareigojimų ir (ar) garantijų pažeidimo.<br />
Koncesijos sutartis gali būti nutraukiama, jei priimamas neigiamas galutinis sprendimas investuoti.<br />
Tokiu atveju Lietuvos Respublika turi teisę išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas. Jei kuri<br />
koncesijos sutarties šalis pažeidžia savo įsipareigojimus, ji turi atlyginti žalą.<br />
Be to, projekto įgyvendinimo bendrovės ir strateginio investuotojo (bei susijusių įmonių) įsipareigojimai<br />
bus numatomi ne tik koncesijos sutartyje, bet ir kitose sutartyse:<br />
• Projektavimo, tiekimo ir statybos paslaugų (EPC) sutartyje – projekto įgyvendinimo bendrovė bus<br />
<strong>AE</strong> statytojas ir užsakovas, o projektavimo ir statybos darbų rangą atliks bei technologiją tieks su<br />
strateginio investuotoju susijusios įmonės.<br />
128
• Eksploatavimo ir priežiūros pagalbinių paslaugų sutartyje – ši sutartis yra pasirinktinė projekto<br />
įgyvendinimo bendrovei (t. y. projekto įgyvendinimo bendrovė gali pasirinkti, ar įsigyti paslaugas<br />
pagal sutartį, ar ne), strateginio investuotojo susijusi įmonė įsipareigos teikti operatoriaus<br />
pagalbines (pavyzdžiui, mokymo) ir remonto paslaugas;<br />
• Branduolinio kuro tiekimo paslaugų bei susijusių paslaugų sutartyje – ši sutartis yra pasirinktinė<br />
projekto įgyvendinimo bendrovei (t. y. projekto įgyvendinimo bendrovė gali pasirinkti, ar įsigyti<br />
paslaugas pagal sutartį, ar ne), su strateginiu investuotoju susijusios bendrovės įsipareigos tiekti<br />
branduolinį kurą.<br />
Gali prireikti kitų tiesioginių Vyriausybės sutarčių su investuotoju, norint užtikrinti regioninių<br />
partnerių investicijas. Tokias sutartis atskirai nagrinėtų Vyriausybė ir, jei reikia, Seimas.<br />
Lietuvos Vyriausybė neprisiima su projektu susijusių statybos, darbų užbaigimo bei elektros rinkos<br />
rizikų. Privatus sektorius, t. y. projekto investuotojai ir rangovai, prisiima visą su <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> susijusią<br />
riziką.<br />
129
8. Išvados<br />
Verslo plane yra įvertinamas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto potencialas, remiantis įvairiomis prielaidomis<br />
susijusiomis su projektu ir jo aplinka. Verslo plano išvados yra šios:<br />
• projekto vystymas padeda įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius Lietuvos Respublikos<br />
Vyriausybės politikos ir energetikos strategijos tikslus;<br />
• pasirinkus „Hitachi, Ltd.“ strateginiu investuotoju, kuris užtikrins pažangią technologiją bei<br />
patikimą branduolinės energetikos objekto statybą ir profesionalias žinias įgyvendinant<br />
branduolinės energetikos projektus, taip pat pajėgumą finansuoti projektą, įskaitant<br />
galimybę naudotis eksporto kredito agentūrų finansavimu, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> tampa<br />
vienu iš pažangiausių branduolinės energetikos projektų Europoje.<br />
• tai komerciškai pagrįstas investicinis <strong>projektas</strong> į kurio tolimesnę plėtrą planuoja investuoti<br />
strateginis investuotojas ir regioniniai partneriai;<br />
• investicinė aplinka, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Koncesijos sutartimi,<br />
yra būtinybė norint pritraukti tokio masto investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
8.1 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> atitinka pagrindinius Vyriausybės politikos ir energetikos<br />
strategijos tikslus<br />
Pagrindiniai Lietuvos motyvai vystyti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą yra pagrįsti strateginių, socialinių,<br />
ekonominių ir finansinių veiksnių. Kaip nurodyta anksčiau, tikimasi, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus komerciškai<br />
patrauklus <strong>projektas</strong>, o Lietuva, kartu su kitais projekto akcininkais, investuodama į šį projektą turės<br />
proporcingos naudos.<br />
• Pasiūlos ir paklausos balansas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> išspręs elektros gamybos deficito klausimą Baltijos<br />
elektros rinkoje po Ignalinos uždarymo 2009 m. Įgyvendinus suplanuotą elektros jungtį su Lenkija,<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> taip pat pasieks kaimyninę rinką, kurioje yra numatomas struktūrinis elektros<br />
energijos pasiūlos deficitas.<br />
• Gamybos šaltinių plėtra ir tiekimo saugumo užtikrinimas. Kaip aprašyta šio plano 1 skyriuje,<br />
jei nebūtų įgyvendintas naujosios atominės elektrinės <strong>projektas</strong>, Lietuvos priklausomybė nuo<br />
importuojamos elektros energijos, pasenusių vietinių elektros energijos generatorių ir<br />
neprognozuojamo naftos ir dujų importo iš vienintelio šaltinio žymiai padidėtų. Dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
sumažėtų bendrasis importuojamos elektros energijos ir/ar kuro šaltinių poreikis bei mažės galimų<br />
elektros tiekimo pertrūkių rizika. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> taip pat yra apsauga nuo iškastinio kuro kainų<br />
svyravimų, todėl, pridėjus branduolinę energetiką prie visų kitų elektros energijos generavimo<br />
alternatyvų, ne tik sumažėja priklausomybė nuo vienintelio kuro šaltinio, bet ir mažėja galimi<br />
energijos gamybos išlaidų svyravimai, susiję su iškastinio kuro kainų svyravimais. Dėl palyginti<br />
mažos kuro kainos dedamosios <strong>AE</strong> veiklos išlaidose (ir dėl to, kad kuro tiekimas yra galimas iš<br />
daugybės pasaulio šalių) didėja <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pranašumas prieš alternatyvius gamybos šaltinius<br />
(kartu mažėja šių šaltinių poreikis), kurie gali būti brangesni, jautriau reaguoti į iškastinio kuro<br />
kainas arba būti mažiau patikimi.<br />
• Parama elektros jungtims. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> komercinės perspektyvos yra glaudžiai susijusios su<br />
regioninėmis iniciatyvomis liberalizuoti Baltijos energijos rinkas, remiantis „Nord Pool“ pavyzdžiu, ir<br />
tuo pačiu metu sujungti Baltijos elektros tinklus su Suomijos, Švedijos ir Lenkijos tinklais, taip<br />
sukuriant tiesioginę sąsają su platesne Europos rinka. Elektros kainų konvergencija ir sujungta<br />
bendra elektros rinka yra <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> komercinės logikos pagrindas.<br />
• Ekologinė nauda. Branduolinė energetika laikoma didelio masto tvariu, mažai anglies dioksido<br />
išmetančiu, ilgalaikiu energijos šaltiniu, kuris prisideda prie CO 2 ir kitų teršiančių dujų išmetimo<br />
mažinimo, ne tik Lietuvos, bet ir visų būsimų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> naudotojų atžvilgiu. Lygiai taip pat<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> padės Lietuvai pasiekti NO x ir CO 2 išmetamojo kiekio mažinimo kvotas, nes pakeis<br />
didelę dalį mažiau veiksmingų vietinių šiluminių elektrinių generuojamos elektros energijos<br />
pasiūlos.<br />
• Didelė ekonominė paskata. Manoma, kad naujosios atominės elektrinės statybos projekto vertė<br />
sudarys apie 5 mlrd. EUR (17,3 mlrd. Lt), o nauda vietos ekonomikai, atsižvelgiant į<br />
multiplikatoriaus efektą, gali siekti daugiau kaip 10 mlrd. EUR (35 mlrd. Lt). Tai bus didelė<br />
infrastruktūrinė investicija, kuri duos naudos visai ekonomikai statybų ir eksploatavimo<br />
laikotarpiais. Daugelis projekto sąnaudų gali patekti į Lietuvą kaip tiesioginės užsienio investicijos,<br />
kurios būtų svarbus ekonominis akstinas. Ši investicija duos didelės naudos vietiniam Lietuvos<br />
130
verslui (sukuriamos darbo vietos ir pramonės pažanga), o taip pat sukurs apie 6 000 naujų darbo<br />
vietų.<br />
• Reputacijos vertė. Dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto reikės sukurti palankią reguliacinę, teisinę ir<br />
investicinę aplinką, kuri būtų aiški žinia platesnei tarptautinei finansų bendruomenei apie Lietuvos<br />
įsipareigojimą palengvinti užsienio investicijas, bei galimybę greitai ir pagrįstai priimti sprendimus.<br />
Sustiprėjus Lietuvos, kaip investicijoms patrauklios šalies, reputacijai, galima turėti didelės<br />
ilgalaikės ekonominės naudos. Šis <strong>projektas</strong> taip pat yra unikalus regioninio bendradarbiavimo<br />
pavyzdys bei Lietuvos galimybė įsitvirtinti regiono lydere, kuri tiektų švarią ir patikimą elektros<br />
energiją.<br />
8.2 <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra vienas pažangiausių branduolinės energetikos projektų<br />
Europoje<br />
Dėl iki šiol atliktų darbų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> yra vienas iš pažangiausių naujų <strong>AE</strong> projektų Europoje, taigi ir<br />
vienas iš tų, kurių rizika yra mažiausia.<br />
„Hitachi“ pritraukimas ir Koncesijos sutarties sąlygų suderinimas tai didžiulis pasiekimas – papildomai<br />
prie strateginio investuotojo („Hitachi, Ltd.“ dukterinės įmonės) investicijos užtikrinantis:<br />
• „Hitachi-GE“ ABWR technologijos reaktorių, kuris yra pasaulyje vienintelis III+ kartos patikrintas ir<br />
jau veikiantis ir saugus branduolinis reaktorius;<br />
• profesionalias branduolinės energetikos objekto statybos žinias su didele statybų valdymo<br />
patirtimi.<br />
„Hitachi“ su „Hitachi-GE“ dalyvavimas užtikrina projekto finansavimo pajėgumą, nes strateginis<br />
investuotojas investuoja 20 proc., ir suteikia galimybę naudotis Japonijos tarptautinio<br />
bendradarbiavimo banko, „Nippon“ eksporto ir investicijų draudimo bendrovės ir Jungtinių Valstijų<br />
eksporto−importo banko finansavimu, bei įsipareigoja bendradarbiauti su šiomis įstaigomis siekiant<br />
kuo labiau padidinti galimą finansavimą (geriausiomis sąlygomis), kurį šios institucijos gali skirti<br />
projektui.<br />
Eksporto kredito agentūrų parama yra būtina tokio masto branduolinės energetikos plėtros<br />
projektams. Nors kiti dideli infrastruktūros projektai dažnai naudojasi komercinių bankų finansavimu,<br />
užtikrinamu vystomu turtu ir grąžinamu iš projekto būsimų pinigų srautų, šios formos finansavimas yra<br />
neprieinamas branduolinės energijos objektams dėl ilgo vystymo ir statybų laikotarpio, ilgo<br />
atsiperkamumo laikotarpio ir sąnaudų bei laiko neapibrėžtumo, kuris susijęs su leidimų, būtinų naujų<br />
branduolinės energetikos objektų statybų projektams, išdavimu.<br />
8.3 Projektas yra komerciškai naudingas ir su tinkama Lietuvos, kaip šalies,<br />
kurioje vystomas branduolinis <strong>projektas</strong>, pagalba galintis užsitikrinti partnerių<br />
investicijas<br />
Projekto komercinė nauda labai priklauso nuo elektros rinkos sąlygų, kurios įtakos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, kai<br />
bus baigta šio projekto statyba. Kaip buvo rašoma šio plano 3 ir 4 skyriuose, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> komercinis<br />
pagrįstumas ir nauda yra grindžiami šių veiksnių:<br />
• planuojama, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiklos pradžia sutaps su elektros energijos tiekimo deficitu rinkoje.<br />
Taipogi, pasinaudojant egzistuojančių ir naujai pastatytų elektros jungčių teikiamomis galimybėmis,<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> galės pasiekti platesnę liberalizuotą ir skaidrią Baltijos jūros regiono rinką, kurioje yra<br />
numatoma didelė elektros energijos paklausa;<br />
• nedidelės bendrosios veiklos sąnaudos, pradėjus veikti atominei elektrinei, reikš, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
turi daug privalumų Baltijos regione; ji galės pakeisti mažiau efektyvius ir senesnius šiluminius<br />
įrenginius ir dirbs turėdama didelę bazinę apkrovą;<br />
• žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pajamos priklausys nuo naujų rinkos dalyvių kainų<br />
Baltijos rinkoje, taip pat ir KCDT elektrinių kaštų. Tikėtina, jog aukštesnės iškastinio kuro ir CO 2<br />
kainos teigimai veiks <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> pelningumą.<br />
Projektas yra finansiškai naudingas<br />
Naujajai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> atliktas finansinis įvertinimas, remiantis prielaidomis, išdėstytomis 4 skyriuje,<br />
rodo, kad <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> yra finansiškai naudingas ir užtikrina patrauklią investicijų grąžą –<br />
131
8−12 proc. (atskaičius mokesčius, nenaudojant finansinio sverto), atitinkančią privataus sektoriaus<br />
grąžos reikalavimus.<br />
Sprendimas investuoti į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> etapais buvo priimtas tam, kad atspindėtų projekto plėtros<br />
procesą ir taip būtų sumažinta investavimo rizika visiems projekto dalyviams.<br />
Sumažintos rizikos <strong>projektas</strong>, paremtas įvykdyta projekto plėtra<br />
Trys pagrindiniai rizikos veiksniai turintys didžiausią įtaką <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> finansiniam įvertinimui yra:<br />
• Galimas statybos išlaidų padidėjimas arba darbų uždelsimai. Šis veiksnys yra sušvelninamas<br />
pasirinkus „Hitachi“ strateginiu investuotoju ir apribojamas savo apimtimi, nes daugumą galimų<br />
rizikų prisiima visi projekto partneriai.<br />
• Būsima elektros energijos kaina rinkoje. Elektros energijos kainos prognozės − 50−70<br />
EUR/MWh (173−242 Lt/MWh) − patvirtina būsimą projekto ekonominę naudą. Planuojamas<br />
jungčių projektų įgyvendinimas ir elektros energijos rinkos liberalizavimas aiškiai palaiko<br />
investuotojų įžvalgas dėl ateities laikotarpių kainų lygio, kurios paremtos numanomomis Europos<br />
kainų lygių kitimo tendencijomis. Lietuvos ir jos kaimynių įsipareigojimas įvykdyti užsibrėžtus<br />
jungčių ir rinkos liberalizavimo projektus yra svarbus teigiamas veiksnys <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto<br />
vystyme.<br />
• Kapitalo kaštai (WACC). Tokiomis prognozuojamomis rinkos kainomis numatoma projekto<br />
finansinė grąža yra 8−12 proc. − kuri atitinka reikalaujamą tokių projektų investicinę grąžą kituose<br />
panašiuose projektuose.<br />
Akivaizdu, kad galimas šių rizikos veiksnių sušvelninimas yra glaudžiai susijęs su iniciatyvomis, kurių<br />
gali imtis Lietuva tam, kad būtų sukurta stabili ir patikima aplinka <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto statybai ir<br />
veiklai.<br />
Lietuva – šalis patraukli naujai branduolinei investicijai<br />
Lietuva turi kelis svarbius bruožus, dėl kurių ji tampa patraukli branduolinei investicijai.<br />
• Viešoji ir politinė parama. Jau daugiau nei 20 metų būdama branduolinė valstybė, Lietuva ir<br />
toliau turi aiškią visuomenės ir politikų paramą branduolinei energetikai, kuri, be abejo, remiasi<br />
teigiama Ignalinos atominės elektrinės patirtimi. Teigiama nacionalinė pozicija dėl branduolinės<br />
energetikos ir įsipareigojimas sukurti palankią aplinką investicijoms į branduolinės energijos<br />
projektus yra dvi išankstinės sąlygos siekiant sėkmingai įgyvendinti naujos <strong>AE</strong> projektą.<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelės. Galimos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelės, esančios greta<br />
Ignalinos <strong>AE</strong>, sukuria natūraliai patrauklią aplinką atominės elektrinės projekto įgyvendinimui.<br />
Statybos aikštelės yra integruotos į kelių, geležinkelio ir kitas infrastruktūros sistemas bei turi<br />
priėjimą prie didžiausio Lietuvoje gėlo vandens ežero. Šie statybos aikštelių privalumai sumažina<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos ir veiklos sąnaudas apie 50 mln. EUR (173 mln. Lt), taigi jos yra mažesnės<br />
lyginant su investicijomis į plyno lauko tipo statybos aikšteles.<br />
• Teisinė aplinka. 2011 m. birželį Seimui priėmus 12 įstatymų ir (arba) jų pakeitimų paketą<br />
(Branduolinės energijos įstatymas, Radiacinės saugos įstatymas, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo<br />
įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas ir kiti), buvo įgyvendinta veiklos branduolinės energetikos<br />
srityje reforma. Taip pat ruošiamasi priimti arba jau priimta dar apie 70 antrinių teisės aktų. Lietuva,<br />
remdamasi tarptautiniu mastu pripažintais principais dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo<br />
nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, sukūrė teisinę bazę, padėsiančią kontroliuoti<br />
branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.<br />
• Patyrusi branduolinės saugos priežiūros institucija. 1991 m. buvo įsteigta Valstybinė atominės<br />
energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri gali veikti savarankiškai ir turi kompetencijos<br />
prižiūrėti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiklos ir branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo procedūrą ir teikti<br />
licencijas. Teisinė ir reglamentavimo reforma buvo įgyvendinta pagal tarptautinius reikalavimus,<br />
siekiant sustiprinti reglamentuojančias institucijas ir sukurti efektyvų, skaidrų ir sklandų teisinį ir<br />
reglamentavimo procesą.<br />
• Pasirinkta technologija. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> strateginiu investuotoju pasirinkus „Hitachi, Ltd.“, „Hitachi-<br />
GE Nuclear Energy, Ltd.“ taip pat buvo pasirinkta kaip potencialus EPC rangovas ir branduolinės<br />
technologijos tiekėjas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui buvo pasirinktas pažangusis verdančiojo vandens<br />
reaktorius, kurio galia− 1 350 MWe. „Hitachi, Ltd.“ priklausanti ABWR reaktorių rinkos dalis siekia<br />
67 proc. Bendrovė dalyvavo statant III+ kartos technologijos reaktorius, pasižyminčius itin aukštu<br />
saugos lygiu.<br />
• Tiekimo grandinės paruošimas. Įsipareigojimas sukurti patrauklią tiekimo grandinę ir priėjimą<br />
prie reikalingų šaltinių, įskaitant informacijos ir mokymų platformą, kuri padėtų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
statybai ir veiklai.<br />
132
8.4 Investicijas skatinančios aplinkos sukūrimas<br />
Lietuva yra šalis, kurioje bus vystomas branduolinės energetikos objektas. Lietuvos valdžios kuriama<br />
teisinė, reguliacinė ir investavimo aplinkos, palengvinančios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimą, yra<br />
labai svarbios galutinei projekto sėkmei. Koncesijos sutartį yra būtina pasirašyti iki 2012 m. birželio 28<br />
d. (koncesijos suteikimo termino pabaiga), kad:<br />
• „Hitachi“ būtų patvirtintas strateginiu investuotoju,<br />
• būtų leista projekto įmonei pasirašyti sutartį su pasirinktu technologijų teikėjų (pasirašyti „Hitachi-<br />
GE“ sutartį),<br />
• būtų paruoštos ir suformuotos teisinė, reguliacinė ir investavimo aplinkos, palengvinančios<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimą ir užtikrinančios investavimo įsipareigojimus.<br />
Nepasirašius Koncesijos sutarties iki nustatyto termino, gali kilti pavojus visam projektui, nes „Hitachi“<br />
pasirinkimas taps negaliojantis ir reikės skelbti naują konkursą.<br />
Investavimo aplinka, kurią Lietuvos Vyriausybė nustato Koncesijos sutartimi, yra būtinybė norint<br />
pritraukti tokio masto investicijas į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>.<br />
8.5 Reikšmė tolesniems darbams<br />
Dėl laiku jau atliktų darbų <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> tampa vienu labiausiai išvystytų atominių elektrinių<br />
projektų Europoje, taigi ir vienu iš mažiausiai rizikingų projektų. Koncesijos sutartis yra būtina, norint<br />
pereiti prie kito projekto įgyvendinimo etapo, ir užtikrinti, kad investavimo rizikos yra maksimaliai<br />
sumažinamos, prisiimtus šalių investicijų įsipareigojimus įvykdant numatytais etapais. Kitas projekto<br />
etapas, kurio metu bus vykdomi projekto licencijavimas, projektavimas ir parengiamieji aikštelės<br />
paruošimo darbai, galės būti finansuojami iš vidinių V<strong>AE</strong> grupės finansinių resursų (įskaitant ir „Litgrid“<br />
finansinius resursus).<br />
Tolimesnis projekto vystymas Lietuvai yra kritiškai svarbus, nes šis procesas yra esminis, norint<br />
įgyvendinti šalies užsibrėžtus energetinius tikslus ir ženkliai prisidėtų prie Lietuvos ir regiono<br />
ekonominės plėtros.<br />
Seimo pritarimas Koncesijos sutarčiai yra ypatingai reikšmingas žingsnis, atveriantis kelią šio projekto<br />
tolimesniam vystymui.<br />
133
Priedai<br />
134
A. Teisinės išlygos<br />
Šį dokumentą (toliau − Dokumentas) gali pateikti tik „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ (toliau − V<strong>AE</strong>) arba<br />
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikroms šalims, turinčioms interesų naujos V<strong>AE</strong> projekte. Jeigu<br />
raštu su V<strong>AE</strong> nesusitarta kitaip, draudžiama šį Dokumentą ar atskiras jo dalis kopijuoti, atkurti, platinti<br />
ar perduoti kitiems asmenims. Dokumento tikslas yra apibendrinti kai kurias pastabas apie V<strong>AE</strong><br />
projektą ir taip geriau informuoti su projektu susijusias šalis. Dokumentas negali būti naudojamas jokiu<br />
kitu tikslu be išankstinio rašytinio V<strong>AE</strong> sutikimo.<br />
Dokumentas parengtas remiantis informacija, kuri buvo pateikta ir surinkta per visą derybų procesą su<br />
regioniniais investuotojais ir „Hitachi“, dalyvaujant toliau išvardintiems konsultantams, o taip pat<br />
remiantis viešai prieinama informacija. Prie šiame Dokumente pateiktos informacijos rengimo prisidėjo<br />
„Rothschild“, „McKinsey“, KPMG, PWC, EVLI, NERA, „Fichtner“ konsultantai. Ši informacija, kuri<br />
negali būti laikoma išsamia ir visapusiška, nebuvo nepriklausomai patvirtinta nei vieno iš aukščiau<br />
nurodytų konsultantų arba V<strong>AE</strong>. Šis Dokumentas nėra auditas ar kruopštaus tikrinimo apžvalga ir<br />
neturėtų būti taip aiškinamas.<br />
Joks tiesioginis ar numanomas pareiškimas, garantija ar įsipareigojimas nėra ir nebus suteikiamas ir,<br />
išskyrus sukčiavimo atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, V<strong>AE</strong>, konsultantai ar atitinkami jų<br />
vadovai, pareigūnai, darbuotojai, tarnautojai, patarėjai, agentai ar susiję asmenys neprisiima ir<br />
neprisiims atsakomybės ar įsipareigojimų dėl Dokumento teisingumo, tikslumo ar išbaigtumo, ar dėl<br />
informacijos, sudarančios šio Dokumento pagrindą, arba dėl kitos rašytinės ar žodinės informacijos,<br />
kuri tapo žinoma dėl sąsajų su V<strong>AE</strong> projektu, ar dėl bet kurio asmens bet kokio rėmimosi šiuo<br />
Dokumentu.<br />
Neapribojant aukščiau išdėstytos informacijos bendrumo, pabrėžiama, kad jokie patvirtinimai ar<br />
garantijos nėra suteikiamos jokioms ateities prognozėms, apskaičiavimams, perspektyvoms ar<br />
finansinei grąžai, nurodytai Dokumente. Visa teisės aktų leidžiama apimtimi yra aiškiai atsisakoma,<br />
bet kokios atsakomybės už šią informaciją.<br />
Šis Dokumentas nėra pasiūlymas ar kvietimas parduoti arba pirkti vertybinius popierius ar verslą, ar<br />
turtą, aprašytą Dokumente, taip pat šio dokumentas tikslas nėra teisinio, mokestinio ar finansinio<br />
patarimo suteikimas. Šiuo Dokumentu neketinama sudaryti pagrindo investavimo sprendimo<br />
priėmimui ir jis neturėtų būti laikomas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nei V<strong>AE</strong>, nei jų patarėjų,<br />
jų atitinkamų vadovų, pareigūnų, darbuotojų, agentų, patarėjų ar kitų asmenų pasiūlymu, kvietimu,<br />
prašymu, rekomendacija, reikalavimu, skatinimu investuoti į arba pasirašyti sutartį, arba sudaryti<br />
susitarimą dėl V<strong>AE</strong> ar <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto.<br />
135
B. Kita projekto įgyvendinimo informacija<br />
Šio projekto įgyvendinimas yra labiau pažengęs, nei bet kurio kito naujos atominės elektrinės projekto<br />
įgyvendinimas Europoje, nes per trumpą laiką buvo atliktas didelis skaičius įvairių darbų, susijusių su<br />
atominės elektrinės projektu, tarp jų − daugybė projekto vystymo ir parengiamųjų darbų, buvo gauti<br />
aplinkosaugos leidimai, parengtos teisinės gairės, taip pat pasirinktas strateginis investuotojas<br />
(„Hitachi, Ltd.“) ir technologija („Hitachi-GE“ ABWR).<br />
Nuo 1991 m. LR veikia Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).<br />
Toliau esančioje lentelėje pateikta trumpa santrauka apie jau atliktus studijų ir paruošiamuosius<br />
darbus, nurodoma, kokia informacija yra prieinama viešai ir kokią Seimo nariai gali rasti<br />
konfidencialiuose dokumentuose. Svarbius techninio pasiruošimo darbus finansavo V<strong>AE</strong> ir,<br />
pastaruoju metu, „Hitachi“. Kiekviena pusė prisiėmė savo išlaidas ir riziką. Šio projekto tikslas yra, kad<br />
po koncesijos kiti investuotojai (regioniniai partneriai) pasidalytų tolesnes projekto plėtros išlaidas ir<br />
pripažintų šiandien jau padarytas investicijas, t. y. Lietuvos indėlį (vertė ne mažesnė nei 50 EUR/m<br />
(173 Lt/m).<br />
38 paveikslas. Projekto pasiekimai<br />
2007 2008 2009 2010 2011<br />
Poveikio aplinkai vertinimas<br />
Bal. Saus. Bal. Rugs. Rugpj.<br />
TATENA patvirtinimas<br />
Kuro strategijos<br />
ataskaita<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> infrastruktūros<br />
vertinimas<br />
Aplinkosaugos audito ataskaita<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> skirta radioaktyviųjų atliekų<br />
valdymo strategija<br />
Hidrologinio ir šiluminio balanso matavimai Drūkšių<br />
ežere<br />
Kiti su projektu susiję paruošiamieji darbai<br />
Iki-koncesiniai darbai<br />
vykdomi kartu su Hitachi<br />
Statybos aikštelių vertinimo ataskaita<br />
Teisinės ir reguliacinės aplinkos reformos<br />
TATENA patvirtinimas<br />
Teritorinio planavimo dokumentų parengimas<br />
Transportavimo studija<br />
• 2002 m. spalio mėn. – patvirtinta nacionalinė energetikos strategija, pagal kurios nuostatas<br />
Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros strategija yra pagrįsta tęstinumu ir saugios branduolinės<br />
energetikos vystymu. Ministras pirmininkas – R. Paksas, Seimo pirmininkas – A. Paulauskas.<br />
• 2005 m. rugsėjo mėn. – patvirtinta „Rezoliucija dėl branduolinės energetikos tęstinumo ir<br />
Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo“. Ministras pirmininkas – A. M. Brazauskas,<br />
Seimo pirmininkas – A. Paulauskas. Seimo valdančioji dauguma – socialdemokratai, Lietuvos<br />
valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Darbo partija.<br />
• 2006 m. vasario mėn. – 2006 m. vasario mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai<br />
pasirašė deklaraciją dėl saugaus elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse ir bendros Europos<br />
energetikos politikos bei komunikatą inter alia dėl Baltijos šalių energetikos strategijos ir naujos<br />
atominės elektrinės statybų Lietuvoje (Lietuvos ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, Latvijos<br />
ministras pirmininkas A. Kalvytis, Estijos ministras pirmininkas A. Ansipas). Seimo valdančioji<br />
136
dauguma – socialdemokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga<br />
(socialliberalai) ir Darbo partija.<br />
• 2006 m. kovo mėn. – trijų Baltijos šalių energetikos bendrovių – AB „Lietuvos energija“, „AS<br />
Latvenergo“ ir „Eesti Energia AS“ – atstovai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo<br />
pripažįstama naujos <strong>AE</strong> projekto galimybių studijos parengimo svarba. Ministras pirmininkas – G.<br />
Kirkilas, ekonomikos ministras – V. Navickas. Seimo valdančioji dauguma – socialdemokratai,<br />
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga ir Socialliberalų partija.<br />
• 2006 m. gruodžio mėn.– Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė bendrą<br />
komunikatą, kuriuo pripažįstama elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos svarba bei skatinama<br />
pradėti konsultuotis su ekspertais dėl naujos <strong>AE</strong> Lietuvoje statybų projekto. Ministras pirmininkas –<br />
G. Kirkilas. Seimo valdančioji dauguma – socialdemokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga,<br />
Liberalų ir centro sąjunga ir Socialliberalų partija.<br />
• 2007 m. sausio mėn. – Seimas patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Ministras pirmininkas<br />
– V. Muntianas. Seimo valdančioji dauguma – socialdemokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų<br />
sąjunga.<br />
• 2007 m. liepos mėn. – Įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas. Ministras pirmininkas – G.<br />
Kirkilas, Seimo pirmininkas – V. Muntianas. Seimo valdančioji dauguma – socialdemokratai,<br />
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.<br />
• 2008 m. vasario mėn. – Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimus. Ministras<br />
pirmininkas – G. Kirkilas, Seimo pirmininkas – V. Muntianas. Seimo valdančioji dauguma –<br />
socialdemokratai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.<br />
• 2009 m. balandžio mėn. – Vyriausybė priėmė rezoliuciją Nr. 300, kuria patvirtino naujosios<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto plėtojimo ir įgyvendinimo planą. Ministras pirmininkas – A. Kubilius.<br />
• 2010 m. gegužės mėn.– Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos ūkio bei energetikos ministrai,<br />
dalyvaujant ES energetikos komisarui G. Oettinger, pasirašė komunikatą dėl Baltijos šalių elektros<br />
energijos rinkos integravimo į ES elektros energijos rinką ir naujosios <strong>AE</strong> statybos Lietuvoje.<br />
Ministras pirmininkas – A. Kubilius.<br />
• 2010 m. rugsėjo mėn.– buvo įkurta aukščiausio lygio darbo grupė su Baltijos valstybių elektros<br />
rinkų sujungimo planu (BEMIP) susijusiems klausimams spręsti.<br />
• 2010 m. gruodžio mėn.– Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitiko su Europos<br />
Komisijos atstovais Briuselyje aptarti nuo 2010 m. gegužės mėn. susitikimo padarytą pažangą<br />
integruojant Baltijos šalių elektros energijos rinką į ES energijos rinką bei naujos atominės<br />
elektrinės Lietuvoje projekto eigą.<br />
• 2011 birželio mėn. – Seimas priėmė branduolinės energetikos sritį reglamentuojančių įstatymų<br />
pakeitimų paketą, kurį sudarė 12 įstatymų. Seimo pirmininkė – I. Degutienė.<br />
• 2011 liepos mėn. – Hitachi Ltd. ir Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd. buvo atrinkti kaip strateginiai<br />
projekto investuotojai<br />
• 2011 spalio mėn.– 2011 m. spalį <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> buvo oficialiai pristatytas Europos<br />
Komisijai pagal Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) 41 straipsnį. Tikimąsi, kad<br />
Europos Komisija pareikš teigiamą nuomonę apie <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektą, sudarydama sąlygas<br />
tolesniam projekto vystymui bei suteikdama galimybes Europos Sąjungos finansavimui,<br />
vykdomam Europos investicinio banko.<br />
• 2011 lapkričio mėn. – Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasveikino atrinkus strateginį investuotoją<br />
ir teigiamai vertino naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> plėtrą ir progresą.<br />
• 2011 gruodžio mėn. – Jungtinių Amerikos Valstijų sekretorė Hillari Clinton lankėsi Lietuvoje ir<br />
pareiškė, kad JAV teiks tvirtą paramą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektui.<br />
• 2012 m. vasario mėn. – įvyko Lietuvos ministro pirmininko susitikimas su Japonijos ministru<br />
pirmininku Yoshihiko Noda. Yoshihiko Noda išreiškė viltį, jog <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong> bus<br />
plėtojamas.<br />
• 2012 m. kovo mėn. – įvyko neoficialus Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimas, kuriame buvo<br />
pareikšta dalyvaujančių energetikos bendrovių parama bei skatinimas laiku užbaigti derybas (2012<br />
m. kovo 7–8 d.). 2012-03-08 Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų neformaliame<br />
susitikime buvo susitarta dėl <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> sutarties pasirašymo, patvirtinant jos svarbą regiono<br />
energetikos saugai.<br />
Be šių, jau įgyvendintų projekto plėtros etapų, taip pat buvo padaryta didelė pažanga Seimui 2011 m.<br />
birželio mėn. priėmus branduolinės energetikos sritį reglamentuojančių įstatymų ir (arba) jų pakeitimų<br />
paketą, kurį sudarė 12 įstatymų (Branduolinės energijos įstatymas, Branduolinės saugos įstatymas,<br />
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, Radiacinės saugos įstatymas ir kt.) ir apie 70 antrinių<br />
teisės aktų, parengtų Vyriausybei patvirtinti arba jos jau patvirtintų. Remdamasi tarptautiniu mastu<br />
137
pripažintais principais ir reikalavimais, Lietuva sukūrė nacionalinę teisinę bazę, skirtą branduolinių<br />
įrenginių eksploatacijos nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui. Lietuvoje taip pat nuo 1991 m.<br />
veiklą vykdo reguliuojanti institucija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kurios veikla,<br />
kaip yra reikalaujama -nepriklausoma ir turinti kompetentingus darbuotojus, kurie gali kontroliuoti bei<br />
teikti licencijas, reikalingas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiklai bei uždarymui. Taip pat pagal tarptautinius<br />
reikalavimus 2011 metais buvo įvykdyta teisinė ir reguliacinė reforma, kuria siekiama sustiprinti<br />
reguliuojamąją instituciją ir užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir paprastą teisinį bei reguliavimo procesą.<br />
Projekto plėtros veikla<br />
Šis <strong>verslo</strong> <strong>planas</strong> yra sukurtas atsižvelgiant į iki šiol vykusius projekto plėtros procesus (laikotarpis,<br />
kuris pažymėtas nr.1 56 diagramoje). Jo rezultatai yra apibendrinti, kaip ir kiti 2007–2012 m.<br />
laikotarpiu atlikti papildomi tyrimai, įskaitant tuos, kurie nurodyti po paveikslu.<br />
56 diagrama. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projekto įgyvendinimo etapai<br />
Šaltinis: V<strong>AE</strong><br />
• Teritorinis planavimas – procedūra, užtikrinanti, kad erdvės koncepcija ir teritorijos naudojimo bei<br />
apsaugos principai, nustatyti kompleksiniuose teritorinio planavimo dokumentuose, neprieštaraus<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektavimui ir statybai. Dalį šios procedūros sudarė teritorinio planavimo dokumentų<br />
parengimas, nustatant <strong>AE</strong> skirtų žemės sklypų ribas, numatant teritorijos valdymo ir plėtros<br />
struktūrą, atsižvelgiant į tendencijas, priemones ir reikalavimus, taikomus teritorijos perengimui,<br />
kurie būtini <strong>AE</strong> logistikos infrastruktūrai, valdymui ir (arba) saugai. Dalį proceso sudarė jau atlikta<br />
veikla: viešas aptarimas ir susitarimai su institucijomis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos<br />
inspekcijos patikrinimas, teritorijų planavimo dokumentų registro patvirtinimas ir užregistravimas.<br />
• Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – tai apie 1 020 puslapių PAV ataskaita, kuri yra būtina<br />
sąlyga statyti tokį svarbų objektą kaip <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Ji aprašo, kokią įtaką jėgainė turės aplinkai, ir<br />
įvertina, ar šio projekto poveikis yra priimtinas aplinkosaugine ir socialine prasme. Jos santrauka<br />
pateikiama V<strong>AE</strong> interneto svetainėje.<br />
• Statybos aikštelių vertinimo ataskaita – atitiktis TATENA (Tarptautinės atominės energijos<br />
agentūros) saugos standartams ir saugos reikalavimams yra būtina, nustatant statybos vietos<br />
tinkamumą bei įvertinant meteorologines, hidrologines, seismologines, inžinerines geologines<br />
(geotechnines) ir kitas statybos vietų sąlygas ir atliekant inžinerinius geologinius (geotechninius)<br />
tyrimus. Šis įvertinimas buvo atliktas pagal TATENA saugos reikalavimus ir nuorodas, kurios<br />
nustato įvertinimo rezultatų reikalavimus ir detalius nurodymus dėl įvertinimo metodologijos (kokie<br />
duomenys turi būti renkami, analizės metodai, pavojų tipai ir jų vertinimo metodai, <strong>AE</strong> projektavimo<br />
kriterijai / reikalavimai, kokybės užtikrinimo reikalavimai). Išsamią statybos aikštelių įvertinimo<br />
ataskaitą sudaro 17 dokumentų (apie 1 200 puslapių). Nepriklausoma TATENA statybos aikštelių<br />
saugos patikros misija V<strong>AE</strong> statybvietės įvertinimo rezultatų patikrą atliko 2010 m. lapkričio 8–12 d.<br />
TATENA ekspertai konstatavo, kad „statybos aikštelių įvertinimas atliktas laikantis TATENA<br />
saugos reikalavimų ir nuorodų, tyrimų apimtis yra pakankama ir statybos aikštelės yra tinkamos<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai“. Įvertinimo ataskaita taip pat buvo nepriklausomai patikrinta ir patvirtinta.<br />
Patikros ataskaitas paruošė UAB V<strong>AE</strong> ekspertai, kurie nedalyvavo V<strong>AE</strong> statybos aikštelių<br />
vertinimo veikloje, ir „C. Rizzo Associates“, Inc. (JAV) – konkrečiai dėl geotechninių, geologinių ir<br />
seismologinių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybviečių duomenų vertinimo ataskaitos. Joje pateikiama išvada, kad<br />
abi tirtos statybos aikštelės yra tinkamos statyti naująją <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>. Šią studiją galima rasti V<strong>AE</strong><br />
interneto svetainėje.<br />
• „Rothschild“ finansinė analizė, apimanti:<br />
- Pro-forma (formalų) <strong>verslo</strong> planą – apie 130 puslapių ataskaita, paruošta 2009 m. prieš<br />
paskelbiant strateginio investuotojo konkursą. Joje nagrinėjamas finansinis tikslingumas prieš<br />
parenkant technologiją, remiantis įvairiomis galimomis technologijomis.<br />
138
- Prieš pirkimo konkursą vykusios konsultacijos – apie 300 puslapių pranešimų skirtų <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projekto įgyvendinimo priežiūros komisijai, parengtų per keturių mėnesių laikotarpį ir<br />
apimančių kitų naujų branduolinių jėgainių statybos patirtį, kuria galima pasinaudoti; investicijų<br />
aplinkos vertinimų analizę, į kurią turėtų atsižvelgti potencialūs partneriai, ir rekomenduojamas<br />
nuostatas, kurių reikėtų laikytis kuriant patrauklią investicinę platformą Lietuvoje.<br />
- Pagalba rengiant ir vykdant skaidrią bei atvirą pirkimo konkurso procedūrą, remiantis ES<br />
pirkimų taisyklėmis (ES OL skelbimu).<br />
- Konkurentų pasiūlymų finansinė analizė, padedant Energetikos ministerijai ir V<strong>AE</strong> pasirenkant<br />
„Hitachi“ kaip strateginį investuotoją.<br />
- Toliau teikiamos finansinės konsultacijos V<strong>AE</strong>, rengiant projekto dokumentaciją su „Hitachi“ ir<br />
regiono partneriais.<br />
• NERA ekonominis rinkos tyrimas – apie 300 puslapių ataskaita, kuri apima detalią Baltijos<br />
regiono elektros rinkos apžvalgą ir pateikia ilgalaikes prognozes dėl rinkos plėtros, naudojant<br />
NERA valdomą Europos elektros rinkos modelį (EESyM). Šiuo įvertinimu siekiama nustatyti, ar<br />
potenciali regiono elektros pasiūlos ir paklausos balanso evoliucija, santykiniai ekonominiai kitų<br />
kartų technologijų pranašumai ir numanomos prognozuojamos ilgalaikės elektros kainos,<br />
grindžiamos keletu galimų scenarijų, galimai sukurs tokią aplinką, kuri suteiks paskatą komercinei<br />
investicijai į naujos kartos plėtrą.<br />
• V<strong>AE</strong> transportavimo studija – apie 70 puslapių ataskaita, kuri pateikia sunkiasvorių ir<br />
didžiagabaričių krovinių transportavimo į <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> maršrutus, projektuoja sprendimus /<br />
pasiūlymus svarbiausioms transportavimo statybų vietoms bei techninį ir ekonominį įvertinimą,<br />
pateikia maršrutų paruošimo ir krovinių transportavimo išlaidas priklausomai nuo<br />
transportuojamojo krovinio svorio. Studijos išvadų pagrindu pateikiamas siūlymas dėl galutinio<br />
sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo keliais į potencialias <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
statybvietes maršruto.<br />
• Aplinkosaugos auditoataskaita – apie 46 puslapių tyrimas, atliktas tam, kad būtų galima įvertinti<br />
taršą, kurią sukėlė šiose statybvietėse anksčiau vykdyta veikla, apskaičiuoti tokios taršos<br />
pašalinimo išlaidas ir išgabenamų atliekų, kurios susikaupė statybos vietoje dėl anksčiau vykdytos<br />
veiklos, išlaidas bei nustatyti tokių darbų terminus; toks gamtosauginis šių statybviečių auditas<br />
pradėtas 2009 m. sausio mėnesį. Išanalizavusi šio tyrimo ataskaitą, Lietuvos geologijos tarnyba<br />
padarė išvadą, kad ištirtas gruntas ir požeminiai vandenys statybvietėse nėra užteršti chemikalais,<br />
ir šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų gamtosaugos priemonių.<br />
• Hidrologinio ir šiluminio balanso matavimai Drūkšių ežere – šio tyrimo metu buvo vykdomi<br />
išsamūs vandens temperatūros ir meteorologinių sąlygų matavimai Drūkšių ežere bei buvo<br />
patikrintas matematinis ežero vandens temperatūros modelis, paruoštas Poveikio aplinkai<br />
įvertinime. Surinktų duomenų analizės išvadų pagrindu nustatytas maksimalus aplinkosaugos<br />
atžvilgiu leistinas šiluminis poveikis ežerui, peržiūrėti naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> šaldymo sistemų<br />
projektavimo duomenys bei pateiktos rekomendacijos sukurti ežero vandens temperatūros<br />
stebėsenos sistemą.<br />
• „Exelon“ pasirinkimas– V<strong>AE</strong> organizavo ir surengė bendrovės, kuri gali teikti paramą V<strong>AE</strong> ir<br />
regioniniams partneriams derybose dėl sutarčių su projektą rengiančia bendrove („Savininko<br />
inžinieriumi“), konkursą. Šioms funkcijoms atlikti buvo pasirinkta „Exelon Nuclear Partners“,<br />
padalinys bendrovės, kuri valdo daugiausiai branduolinių reaktorių JAV, sudarius susitarimą su<br />
regioniniais partneriais, kad šio konkurso išlaidos ir sutarties išlaidos bus bendrai padengtos<br />
investuotojų.<br />
• Draudimo konsultantų pasirinkimas – V<strong>AE</strong> organizavo ir surengė konkursą draudimo<br />
konsultantui pasirinkti. „Willis“ pasirinkta šioms funkcijoms atlikti –V<strong>AE</strong>, regioniniams partneriams ir<br />
„Hitachi“ teikti paramą, susijusią su projektą rengiančios bendrovės draudimo sutartimis; Su<br />
regioniniais partneriais buvo nutarta, kad šio konkurso išlaidos ir sutarties išlaidos bus bendrai<br />
padengtos investuotojų.<br />
• „Fichtner“ techninė analizė – apie 60 puslapių ataskaita, aprašanti įvertinimą, kurį turės atlikti<br />
investuojantys partneriai dėl techninių aspektų, susijusių su naujosios <strong>AE</strong> statybos projekto<br />
įgyvendinimu.<br />
• <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> skirta radioaktyviųjų atliekų valdymo strategija – apie 40 puslapių ataskaita,<br />
parengta bendrovės „Teollisuuden Voima Oy“ (TVO) branduolinės saugos tarnybos ir V<strong>AE</strong><br />
techninės grupės, vadovaujantis dabartiniais teisės aktais, nustatančiais pagrindinius principus ir<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos viziją, įskaitant elektrinės uždarymą. Ši strategija<br />
pagrįsta gera tarptautine praktika.<br />
• Buvo nustatyti pagrindiniai elektrinės uždarymo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo<br />
principai:<br />
139
- projekto bendrovė, atliekanti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> operatoriaus funkcijas, yra atsakinga už elektrinės<br />
uždarymą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą pagal principą „moka teršėjas“;<br />
- bus kaupiamos lėšos, skirtos elektrinės uždarymui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui<br />
finansuoti;<br />
- bus sukurtas specialus Elektrinės uždarymo fondas, skirtas lėšoms kaupti ir valdyti;<br />
- ar lėšų sukaupta pakankamai, spręs Priežiūros komisija - taip siekiama sumažinti riziką, kad<br />
įsipareigojimai bus neteisingai įvertinti;<br />
- fondo išmokų skaidrumas. Fondas griežtai kontroliuos bet kokias išmokas.<br />
• Kuro strategijos ataskaita – analitinė 69 puslapių ataskaita, parengta bendradarbiaujant su V<strong>AE</strong><br />
techniniu konsultantu TVO NS (Suomija), kurioje aprašoma optimali urano ir branduolinio kuro<br />
pirkimo strategija. Kuro strategijos tikslas – užtikrinti, kad nuolat būtų prieinamas aukštos kokybės<br />
branduolinis kuras, reikalingas <strong>AE</strong>, ir kad kuro kaina būtų minimali, laikantis minėtų reikalavimų.<br />
Buvo išanalizuota dabartinė situacija visuose kuro rinkų sektoriuose (urano kasybos, perdirbimo,<br />
sodrinimo, kuro gamybos), nagrinėta kelių branduolinių jėgainių praktika. Taip pat surinkta<br />
informacija apie pasaulio urano išteklius, gavybos pajėgumus, gamybą ir paklausą, įvertintos<br />
branduolinio kuro ciklo ir tiekimo galimos alternatyvos bei rizika, analizuoti sutarčių dėl kuro<br />
rinkinių gaminimo, urano sodrinimo, urano perdirbimo ir urano žaliavos pirkimo parengimo<br />
aspektai. Šio tyrimo rezultatais buvo remiamasi vykstant V<strong>AE</strong> deryboms su galimais kuro tiekėjais<br />
ir rengiant kuro tiekimo sutartį.<br />
• Teisinio ir reguliacinio pagrindo aprašymas – buvo nustatyti ir apibūdinti teisės aktai, svarbūs<br />
V<strong>AE</strong> projektui įgyvendinti, nurodytos atitinkamos licencijos ir leidimai, nurodyti pagrindiniai<br />
reikalavimai, taikomi įsigyjant licencijas ir leidimus.<br />
• „Deloitte“ tiekimo grandinės tyrimas – regioninės tiekimo grandinės galimumas ir pajėgumai<br />
buvo įvertinti tyrime, kurį atliko „Deloitte Lietuva“ ir V<strong>AE</strong>. Regioninės tiekimo grandinės analizė<br />
apėmė anketų išsiuntimą beveik 1000 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, stengiantis susisiekti<br />
su daugelio sektorių rinkos lyderiais. Pagrindinis rezultatas – nustatyta darbų dalis, kurią gali<br />
atlikti vietinės bendrovės, ir galimybė įdarbinti vietinę darbo jėgą statant naują <strong>AE</strong>.<br />
• „E & Y“ makroekonominės naudos tyrimas –makroekonominis modelis ir tyrimas, kurį parengė<br />
V<strong>AE</strong> ir „Litgrid“, bendradarbiaudamos su „Ernst & Young“. Tyrimo rezultatas –„Excel“ programa<br />
parengtas skaitmeninis modelis, siekiant įvertinti strateginį objekto poveikį pagrindiniams<br />
makroekonominiams rodikliams, pvz., BVP ir biudžeto augimo.<br />
• „Bendrosios nuosavybės“ modelio įvertinimas iš mokesčių, teisinės bei praktinio<br />
įgyvendinimo perspektyvų buvo atliktas bendradarbiaujant su „PwC“. Rezultatas – išnagrinėti<br />
įvairūs „bendrosios nuosavybės“ modeliai, įskaitant Suomijos ir Slovėnijos / Kroatijos modelius,<br />
kuriais remiantis planuojama įgyvendinti pasirinktąjį modelį.<br />
• Lietuvos elektros energijos gamybos ateities scenarijai – išsami „McKinsey & Company“<br />
vykdyta analizė, įvertinanti galimus ateities energijos gamybos scenarijus – galimus naujų<br />
elektrinių tipus bei elektros energijos gamybai naudojamas kuro rūšis.<br />
Daugiau informacijos apie projektą ir įvairius atliktus darbus gali bei atliktų darbų apibendrinimai gali<br />
būti rasti http://www.vae.lt/en/pages/preparatory_works_for_the_project<br />
<strong>AE</strong> aikštelės įvertinimo ataskaita (AĮA)<br />
http://www.vae.lt/en/pages/assesment-of-construction-sitesagainst-iaea-safety-requirements<br />
Santrauka<br />
2009 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija patvirtino V<strong>AE</strong> statybos Lietuvoje<br />
poveikio aplinkai įvertinimą, kuris buvo suderintas su gretimomis Baltijos šalimis ir Suomija, Švedija,<br />
Austrija. Jame nurodoma, kad abi galimos V<strong>AE</strong> statybvietės būtų ištirtos, laikantis Tarptautinės<br />
atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimų ir nuorodų bei VATESI dokumentų. Be<br />
to, V<strong>AE</strong> aikštelių pasirinkimas ir įvertinimas pagal TATENA saugos reikalavimus yra apibrėžtas<br />
specialiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 300 (Valstybės žinios, 2009, Nr.<br />
46−1814).<br />
TATENA saugos standartų ir saugos reikalavimų laikymasis yra privalomas, nustatant <strong>AE</strong> statybos<br />
aikštelių tinkamumą, taip pat vertinant inžinerines geologines statybviečių sąlygas ir atliekant<br />
inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus.<br />
140
Todėl už parengiamuosius darbus atsakinga įmonė – UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“ (toliau − UAB<br />
V<strong>AE</strong>) – inicijavo projektą „Statybos aikštelių įvertinimas pagal TATENA saugos reikalavimus“ (toliau –<br />
Projektas). Parametrų vertės buvo nustatytos aikštelių įvertinimo proceso eigoje. Šių verčių reikia<br />
„Hitachi, Ltd.“, kuri statys pažangųjį verdančiojo vandens reaktorių (ABWR), ir būsimam projektuotojui<br />
„Hitachi General Electric Nuclear Energy“ (HGNE), kad, remiantis turimais duomenimis ir<br />
reikalavimais, suprojektuota <strong>Visagino</strong> atominė elektrinė (toliau − <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>) visiškai atitiktų saugos<br />
standartus ir statybos aikštelės specifines sąlygas.<br />
Projekto tikslai ir užduotys<br />
Projekto tikslai:<br />
• Įvertinti potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybviečių tinkamumą pagal TATENA saugos reikalavimus,<br />
išdėstytus dokumente Nr. NS-R-3 „Site evaluation for nuclear installations“, ir pagal Valstybinės<br />
atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) nustatytus reikalavimus.<br />
• Įvertinti standartinių atominių elektrinių (<strong>AE</strong>) technologijų taikymo galimybes potencialiose<br />
statybvietėse.<br />
Projekto užduotys:<br />
• Nustatyti išorinius veiksnius, kurie gali sukelti radioaktyviųjų medžiagų pasklidimą iš <strong>AE</strong> į aplinką, ir<br />
nustatyti jų kokybinius ir kiekybinius parametrus.<br />
• Įvertinti aplinkos ypatybes, kurios lemia radioaktyviųjų atliekų pernešimą iš šaltinio (<strong>AE</strong>) žmonėms.<br />
• Įvertinti gyventojų tankumą, pasiskirstymą bei kitus veiksnius ir nustatyti, kokios įtakos minėti<br />
veiksniai turėtų taikant civilinės saugos priemones ir kokių radiologinių padarinių sukeltų asmenims<br />
ir visuomenei.<br />
• Išanalizuoti standartinės <strong>AE</strong> projekto suderinamumą su specifinėmis sąlygomis potencialiose<br />
statybvietėse.<br />
Galimi išoriniai veiksniai, kurie dėl jų galimos įtakos naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> saugai ir projektiniams<br />
sprendimams privalo būti išnagrinėti atliekant potencialių statybos aikštelių tinkamumo vertinimą, yra<br />
šie:<br />
• seisminiai veiksniai;<br />
• geotechninės sąlygos;<br />
• meteorologinės sąlygos;<br />
• vietovės užtvindymo tikimybė;<br />
• žmogaus sukelti išoriniai įvykiai.<br />
Šių veiksnių vertinimas buvo atliktas, vadovaujantis TATENA saugos reikalavimais ir vadovais,<br />
kuriuose pateikta nurodymų dėl išeitinių duomenų patikimumo ir taikytinų vertinimo metodikų (kokio<br />
tipo duomenys turi būti renkami, analizės metodai, veiksnių ir jų vertinimo metodai, <strong>AE</strong> projektavimo<br />
kriterijai / reikalavimai, tokių analizių bendrieji kokybės užtikrinimo reikalavimai).<br />
Projekto apimtis<br />
Visi vertinimo veiksmai turi bendrą tikslą – užtikrinti, kad būtų laikomasi TATENA saugos standartų ir<br />
reikalavimų. Tačiau tyrimo ir vertinimo dalykai yra gana specifiniai, todėl projekto įgyvendinimas buvo<br />
padalytas į keletą mažesnių projektų. Yra trys mažesni projektai:<br />
• Geotechninių sąlygų įvertinimas<br />
• Seisminių veiksnių įvertinimas<br />
• Žmogaus sukeltų išorinių ir meteorologinių pavojų įvertinimas<br />
Projekto apimtis pateikta toliau esančiame paveiksle, kuriame parodytos mažesnių projektų sąsajos.<br />
141
39 paveikslas. Projekto apimtis<br />
Statybos aikštelių įvertinimas išorinių įvykių atžvilgiu<br />
Išoriniai ir žmogaus<br />
sukelti pavojai<br />
Meteorologinės sąlygos<br />
Radioaktyviųjų medžiagų<br />
sklaida ir gyventojų<br />
pasiskirstymas<br />
Užtvindymo tikimybės<br />
Geotechninių<br />
sąlygų įvertinimas<br />
Seisminių faktorių<br />
įvertinimas<br />
Geologinių sąlygų<br />
analizė<br />
Statybos aikštelių<br />
techninis aprašas<br />
Nepriklausoma peržvalga<br />
(TATENA)<br />
Patvirtintas statybos<br />
aikštelių techninis aprašas<br />
(„Site description“)<br />
VATESI ir TATENA saugos reikalavimai<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybvietės buvo vertinamos pagal šiuos saugos reikalavimus:<br />
• Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymas (Valstybės žinios, 2011, Nr. 91−4316).<br />
• VATESI Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.3-2010, Atominių elektrinių aikštelių bendrieji<br />
reikalavimai (Bendrieji reikalavimai) (Valstybės žinios, 2011, Nr. 118−5600).<br />
• TATENA reikalavimus „Branduolinės energetikos objektų aikštelės vertinimo reikalavimai“ (angl.<br />
Site Evaluation for Nuclear Installations) NS-R-3.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Seisminio pavojaus įvertinimas vertinant branduolinių<br />
energetikos objektų aikštelę“ (angl. Seismic Hazards in Site Evaluation for Nuclear Installations)<br />
SSG-9.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Išorinių žmogaus veiklos sukeltų įvykių įvertinimas vertinant<br />
branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. External Human Induced Events in Site Evaluation for<br />
Nuclear Power Plants) NS-G-3.1.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Radioaktyviųjų medžiagų sklaidos ore ir vandenyje bei gyventojų<br />
pasiskirstymo įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. Dispersion of<br />
Radioactive Material in Air and Water and Consideration of Population Distribution in Site<br />
Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.2.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Meteorologinių įvykių įvertinimas vertinant branduolinės<br />
elektrinės aikštelę“ (angl. Meteorological Events in Site Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-<br />
G-3.4.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Užtvindymo pavojų įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės<br />
aikštelę, esančią ant kranto“ (angl. Flood Hazard for Nuclear Power Plants on Coastal and River<br />
Sites) NS-G-3.5.<br />
• TATENA rekomendacijų vadovą „Geotechniniai aikštelės vertinimo aspektai ir branduolinės<br />
elektrinės pamatai ir pagrindai“ (angl. Geotechnical Aspects of Site Evaluation and Foundations for<br />
Nuclear Power Plants) NS-G-3.6.<br />
• TATENA dokumentą „Branduolinio saugumo rekomendacijos branduolinių medžiagų ir<br />
branduolinių objektų fizinei apsaugai (INFCIRC/225/ 5 peržiūra)“ (angl. Nuclear Security<br />
Recommendations on Physical Protection of Nuclear Material and Nuclear Facilities<br />
(INFCIRC/225/Revision 5), TATENA Branduolinio saugumo serija Nr. 13.<br />
Be to, TATENA rekomendacijų vadovo projektu „Meteorologinių ir hidrogeologinių pavojų įvertinimas<br />
vertinant branduolinių energetikos objektų aikštelę“ (angl. Meteorological and Hydrological Hazards in<br />
Site Evaluation for Nuclear Installations) Nr. DS417 (2009-11-18 versija) buvo taip pat remiamasi,<br />
įvertinant statybvietes (jeigu jis atitiko galiojančius TATENA saugos reikalavimus).<br />
142
Kokybės užtikrinimas buvo svarbiausias tikslas įgyvendinant Projektą. UAB V<strong>AE</strong> įdiegė Kokybės<br />
užtikrinimo programą (KUP), kuri parengta atsižvelgiant į TATENA dokumentuose pateiktas<br />
rekomendacijas. KUP buvo sukurta, atsižvelgiant į reikalavimus, išdėstytus TATENA saugos<br />
dokumentuose: saugumo standarte Nr. GS-R-3 „The Management System for Facilities and Activities“<br />
ir saugos vadovo projekte Nr. DS349 „Application of the Management System for Nuclear Facilities“<br />
(darant prielaidą, kad pastarojo dokumento nuostatose nebus esminių pakeitimų). Programos<br />
įgyvendinimą taip pat užtikrina kiti UAB V<strong>AE</strong> procesai ir UAB V<strong>AE</strong> vadovybės pateiktos rašytinės<br />
instrukcijos.<br />
KUP reikalavimai buvo taikomi, planuojant statybų aikštelių vertinimo darbus, paslaugų pirkimą, darbų<br />
atlikimą ir rezultatų pristatymą. KUP buvo pristatyta VATESI. VATESI sutiko su tokios kokybės<br />
užtikrinimo programos taikymu.<br />
Remdamasi bendrųjų reikalavimų nuostatų punktu Nr. 23, UAB V<strong>AE</strong> parengė <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių<br />
įvertinimo metu detaliai analizuotinų įvykių sąrašą ir tokio sąrašo pagrindimą. 2010 m. gruodžio 23 d.<br />
šis sąrašas buvo suderintas su VATESI (oficialus VATESI dokumentas „Atnaujintas įvykių sąrašas Nr.<br />
(11.27-31)22.1-781).<br />
Nepriklausoma TATENA aikštelių saugos patikrinimo misija (ASPM), per kurią buvo tikrinami <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> aikštelių įvertinimo rezultatai, vyko 2010 m. lapkričio 8−12 d. TATENA ekspertai patvirtino, kad<br />
„aikštelės įvertinimas buvo atliktas pagal TATENA saugos reikalavimus, tyrimo apimtis yra<br />
pakankama ir aikštelės yra tinkamos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai“. TATENA ASPM pateikė keletą išsamių<br />
techninių komentarų ir rekomendacijų tam, kad būtų labiau detalizuoti TATENA saugos vadovuose<br />
aprašytų reikalavimai. UAB V<strong>AE</strong> įgyvendino daugumą šių rekomendacijų.<br />
Pagal Bendrųjų reikalavimų nuostatų punktą Nr. 36, <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių įvertinimo ataskaita buvo<br />
nepriklausomai peržiūrėta ir patikrinta. Patikrinimo ataskaitas parengė UAB V<strong>AE</strong> ekspertai, kurie<br />
nedalyvavo vertinant <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikšteles ir kurie turėjo reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. „Paul C. Rizzo<br />
Associates, Inc“ (JAV) ypač prisidėjo prie geotechninių, geologinių ir seismologinių duomenų<br />
patikrinimo <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelėse.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių įvertinimo ataskaitos apimtis<br />
Šie dokumentai sudaro visą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių įvertinimo ataskaitą:<br />
1. „Meteorologinių bei užtvindymo pavojų įvertinimo atnaujinimas“, Lietuva, 2011, LEI, 96 puslapiai,<br />
1 priedas.<br />
2. „Radioaktyviųjų medžiagų sklaida ir gyventojų pasiskirstymo įvertinimas“, Lietuva, 2011, LEI, 243<br />
puslapiai.<br />
3. „Statistinių duomenų ir tikimybinių metodų apžvalga“, Lietuva, 2011, LEI, 26 puslapiai, 7 priedai.<br />
4. „Netyčinių žmogaus sukeltų įvykių įvertinimo atnaujinimas“, Lietuva, 2011, LEI, 67 puslapiai, 3<br />
priedai.<br />
5. „Fizinės apsaugos priemonių taikymo galimybių aprašymas“, Lietuva, 2011, LEI, 33 puslapiai.<br />
6. „Reagavimo į ekstremalias situacijas galimybių aprašymas“, Lietuva, 2011, LEI, 54 puslapiai, 1<br />
priedas.<br />
7. „Galutinio šilumos sugėriklio savybių įvertinimas“, Lietuva, 2011, LEI, 54 puslapiai, 2 priedai.<br />
8. „Detalus dujų sprogimo vertinimas“, Lietuva, 2011, LEI, 48 puslapiai, 3 priedai.<br />
9. Tikrinimo ataskaitos 1−7 dalims.<br />
10. „Geotechninių, geologinių ir seismologinių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių duomenų ataskaita“, 299<br />
puslapiai su kitomis ataskaitomis kaip priedai:<br />
„Potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelių technogeninių kliuvinių ir paviršinės geologinės<br />
sandaros tyrimas elektrinės tomografijos metodu“, 2009, UAB „GeoBaltic“, Vilnius. 17 puslapių,<br />
45 priedai, 5 priedėliai;<br />
„Potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelių giluminės geologinės sandaros ir seisminių sąlygų<br />
įvertinimas seisminės žvalgybos duomenų pagrindu“, 2009, AB „Geonafta“, Gargždai. 1 tomas,<br />
20 puslapių, 12 priedų, 7 priedėliai ir 2 tomas, 43 puslapiai;<br />
„Potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelių inžinerinių geologinių ir geotechninių sąlygų tyrimai.<br />
Patikrinimo etapas“, 2010, UAB „Geotestus“, Vilnius. 1−8 tomai, 104 puslapiai, 11 tekstinių<br />
priedų, 18 grafinių priedų;<br />
„Potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelių inžinerinių geologinių ir geotechninių sąlygų tyrimai.<br />
Patvirtinimo etapas“, 2010, UAB „Geotestus“, Vilnius. 1 tomas. 61 puslapis, 9 tekstiniai priedai,<br />
143
12 grafinių priedų;<br />
„Potencialių <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybos aikštelių giluminės geologinės sandaros tyrimas 2D/3D<br />
seisminės žvalgybos metodu. Galutinė ataskaita“. 2010. Acoustic Geophysical, UAB „Minijos<br />
nafta“, Odin Energy A/S. 59 puslapiai, 3 priedai, 3 priedėliai;<br />
„<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aikštelių geotechninių, geologinių ir seismologinių duomenų vertinimo ataskaitos<br />
patikros ataskaita (Peer Review of GGSDI for the Visaginas Site, Visaginas Nuclear Power<br />
Plant Sites, Lithuania.). 2011. „Paul C. Rizzo Associates, Inc.“, 11 puslapių, 2 priedai.<br />
11. Kokybės užtikrinimo programa projektui P005 „Statybos aikštelių įvertinimas pagal TATENA<br />
saugos reikalavimus“, 15 puslapių.<br />
Išvados<br />
Atsižvelgus į šiuos aspektus:<br />
1. Išorinių įvykių <strong>Visagino</strong> regione poveikį<br />
2. <strong>Visagino</strong> statybos aikštelių charakteristiką ir jų aplinką, kuri galėtų daryti įtaką pernešant<br />
radioaktyviąsias medžiagas žmonėms, ir išmestų radioaktyviųjų medžiagų aplinką<br />
3. Populiacijos tankumą ir gyventojų pasiskirstymą bei kitas išorinės zonos charakteristikas, kurios<br />
gali turėti poveikį, įgyvendinant ekstremaliosios padėties priemones, ir poreikį įvertinti riziką<br />
gyventojams ir populiacijai<br />
Buvo prieita prie išvados, kad abi ištirtos statybos aikštelės yra tinkamos naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
statybai, kadangi nėra atmetimo kriterijų ir trūkumų, kurie negali būti kompensuoti projektinėmis<br />
priemonėmis arba statybos aikštelių apsaugos administracinėmis procedūromis.<br />
Poveikio aplinkai įvertinimas (PAV)<br />
http://www.vae.lt/en/pages/environmental_impact_assessment<br />
Santrauka<br />
PAV yra būtina išankstinė sąlyga tokio svarbaus objekto kaip <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyboms. PAV apibūdina,<br />
kaip <strong>AE</strong> įtakos ją supančią aplinką ir įvertina, ar projekto poveikiai nepažeis ekologinės ir socialinės<br />
pusiausvyros. Planuojamos ūkinės veiklos, įvertintos šioje PAV ataskaitoje, tikslas yra <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
statyba ir eksploatavimas <strong>Visagino</strong> savivaldybėje šalia Drūkšių ežero, šiaurės rytų Lietuvoje.<br />
Pagrindiniai PAV rezultatai:<br />
1. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> suminė elektrinės galia bus iki 3 400 MW el .<br />
2. Bus projektuojami šiuolaikinius saugos ir technologijų (ne senesnės kaip III/III+ kartos)<br />
reikalavimus atitinkantys branduoliniai reaktoriai. PAV ataskaitoje įvertinamos visos branduolinio<br />
reaktoriaus technologijos, kurios yra priimtinos dėl poveikio aplinkai (verdančiojo vandens<br />
reaktorius BWR, suslėgto vandens reaktorius PWR ir suslėgto sunkiojo vandens reaktorius<br />
PHWR), įvertinami skirtingi reaktorių gamintojai ir įvairūs galios lygiai. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> veiks maždaug<br />
60 metų, o uždarymo darbai truks nuo 20 iki 100 metų.<br />
3. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aušinimui naudos Drūkšių ežero vandenį. PAV ataskaitoje nagrinėtos trys vandens<br />
paėmimo vietos alternatyvos (dabartinė vieta; vieta, nutolusi maždaug už 2 km į vakarus nuo<br />
dabartinės vietos; tunelis giliausioje ežero vietoje) ir dvi vandens išleidimo vietos alternatyvos<br />
(dabartinė vieta, esanti ežero viduryje; įlanka, esanti pietinėje ežero dalyje). 3 400 MW elektrinei<br />
tiesioginio aušinimo nepakaks, todėl bus įrengta netiesioginio aušinimo sistema. PAV buvo<br />
nagrinėjamos trys netiesioginio aušinimo sistemos – drėgno, sauso ir hibridinio aušinimo bokštai.<br />
Dvi potencialios statybų aikštelės yra tinkamos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai: pirmoji aikštelė yra nutolusi į<br />
rytus nuo Ignalinos <strong>AE</strong>, o antroji – į vakarus nuo Ignalinos <strong>AE</strong> elektros paskirstymo įrenginių.<br />
PAV procesas<br />
2007 m. pavasarį AB „Lietuvos energija“ pradėjo PAV procedūrą <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai netoli<br />
uždarytos Ignalinos atominės elektrinės. Priėmus Lietuvos Respublikos Atominės elektrinės įstatymo<br />
pakeitimus bei įsteigus UAB „<strong>Visagino</strong> atominė elektrinė“, pastaroji perėmė visus <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
parengiamuosius darbus, tarp jų ir PAV procedūrą.<br />
2009 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija priėmė sprendimą (Nr. (1-15)-D8-<br />
3504)) – iki 3400 MW el galios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statyba ir eksploatacija nagrinėtose aikštelėse yra leistina.<br />
144
Aplinkosaugos auditas<br />
http://www.vae.lt/en/pages/environmental-audit-ofconstruction-sites<br />
Santrauka<br />
Statybos aikštelių aplinkosaugos auditas<br />
Naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai buvo vertinamos dvi galimos statybos aikštelės. Abi statybvietės yra<br />
Ignalinos <strong>AE</strong> teritorijoje. Siekiant įvertinti statybvietėse esančią taršą, atsiradusią dėl anksčiau<br />
vykdytos veiklos bei įvertinti taršos ir statybinio laužo pašalinimo sąnaudas ir terminus, 2009 m. buvo<br />
pradėtas statybos aikštelių aplinkosaugos auditas.<br />
Statybos aikštelių aplinkosaugos audito rezultatų reikia rengiant naujos <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> technologijų<br />
pirkimo dokumentus, kuriuose būtina nurodyti aikštelės duomenis, apribojimus, ypatybes, kad<br />
technologijų gamintojai galėtų parengti atitinkamą atominės elektrinės projektinį sprendimą. Vykdant<br />
statybos aikštelių aplinkosaugos auditą, buvo atliekami ekogeologiniai (cheminės taršos), užteršimo<br />
radionuklidais tyrimai ir statybos laužo pašalinimo sąnaudų ir terminų vertinimas. 2009 m. liepą<br />
baigtas aikštelių užterštumo radionuklidais tyrimas. Tyrimą atlikęs Radiacinės saugos centras (RSC)<br />
nustatė, kad gruntas neužterštas radionuklidais. Tirdamas statybos aikštelių užterštumą, RSC atliko<br />
gama spinduliuotės dozės galios matavimus, radono tūrinio aktyvumo aikštelių grunto ore matavimą,<br />
gama spektrometrijos metodu nustatė radionuklidų aktyvumą, atliko tričio tyrimus.<br />
2009 m. liepą bendrovė „Geotestus“ atlikto ekogeologinį naujos <strong>AE</strong> statybos aikštelių tyrimą, per kurį<br />
buvo tirta aikštelių grunto ir požeminio vandens cheminė tarša. Lietuvos geologijos tarnyba,<br />
išnagrinėjusi tyrimo ataskaitą, pateikė išvadą, kad vertinamų aikštelių grunto ir požeminio vandens<br />
cheminės taršos nenustatyta, taigi šiuo metu taikyti aplinkosaugos priemonių nereikia. Bendrovės<br />
„Geotestus“ pateiktą ataskaitą Lietuvos geologijos tarnyba išnagrinėjo vadovaudamasi Cheminėmis<br />
medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, LAND 9-2002, ir<br />
Ekogeologinių tyrimų reglamentu.<br />
Aušinimo analizė<br />
http://www.vae.lt/en/pages/measurements-of-hydrological-and-thermalbalance-in-druksiai-lake<br />
Santrauka<br />
Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balanso matavimai<br />
Drūkšių ežere, šalia kurio stovės naujoji <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, buvo atlikti išsamūs vandens temperatūros ir<br />
meteorologinių sąlygų matavimai, patikslintas matematinis ežero vandens temperatūros modelis,<br />
remiantis surinktų duomenų analizės išvadomis, nustatytas maksimalus, ekologiniu požiūriu leistinas<br />
ežero šiluminės galios apkrovimas, patikslinti duomenys naujosios <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> aušinimo sistemoms<br />
projektuoti ir parengtos rekomendacijos ežero vandens temperatūros stebėjimo sistemai sukurti.<br />
Drūkšių ežero tyrimų projektams buvo suformuotas visuomeninis priežiūros komitetas. Buvo pakviesti<br />
valstybės aplinkos apsaugos institucijų, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai ir<br />
ilgametę Drūkšių ežero tyrimų patirtį turintys mokslininkai.<br />
Tinklo analizė<br />
http://www.vae.lt/en/pages/connecting-visaginas-npp-to-transmission-grid<br />
Santrauka<br />
FICHTNER „Project White Knight. Technical Analysis Report“ (Study), 2009 m. liepa<br />
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (I<strong>AE</strong>) Lietuvoje, buvo prarasta didelė elektros energijos gamybos<br />
dalis šalyje. Vienas iš būdų kompensuoti tokios gamybos praradimą, žvelgiant į vidutinio laikotarpio<br />
perspektyvą, – naujos atominės elektrinės statyba. Būtent tai ir buvo nuspręsta padaryti. Toks<br />
atominės elektrinės <strong>projektas</strong> turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su kaimyninėmis Baltijos<br />
valstybėmis ir Lenkija.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> prijungimo prie perdavimo tinklo studijos rodo, kad tinklo pajėgumas neriboja <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> dydžio. Energijos sistema ir perdavimo tinklas žemyninėje Europos dalyje užtikrina saugų ir<br />
145
patikimą elektros energijos tiekimą. Tam, kad būtų patikimai sujungtas perdavimo sistemų<br />
operatoriaus tinklas BALTSO ir žemyninės Europos regiono perdavimo sistemų operatoriaus tinklas<br />
ENTSO-E, turi būti pastatytos bent trys perdavimo linijos. Kaip buvo nurodyta pirmiau, Luko (Elk)<br />
pastotė taps labai svarbi, taigi turi būti užtikrinta, kad gedimas pastotėje pakenks tik vienai<br />
jungiamosios linijos grandinei. Siekiant pagerinti linijų saugumą, gali būti svarstoma papildomos linijos<br />
kitoje pastotėje galimybė. Palyginus esamą Baltijos energijos sistemos jungtį su Rusija ir Baltarusija,<br />
nauja jungtis su žemyninės Europos regionu gali neatrodyti tokia stipri, tačiau bus užtikrintas jos n-1<br />
patikimumas.<br />
Be to, tinklo sustiprinimas, atskirų elektrinių sustiprinimas ir atominių elektrinių kontrolės įranga yra<br />
būtina sinchroninei veiklai su žemyniniu Europos regionu. Lietuvos tinklo kodeksas ir Elektros<br />
perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) išleisti vadovai, ypač veiklos vadovas, parodo pagrindinių<br />
techninių aspektų vienodumą, o tai verčia manyti, kad įmanoma pritaikyti teisinę sistemą ir<br />
harmonizuoti atskirų elektrinių veiklą.<br />
Supaprastintas reglamentavimo ir licencijų išdavimo sistemos įvertinimas, diskusijos su valdžios<br />
atstovais ir Vyriausybe, Seimo sutikimai (jau gauti) dėl teisinių pakeitimų (pateikti 2011 m. rugsėjo 16<br />
d. per pirmąjį susitikimą su Europos Komisija, pakartotinai pateikti 2012 m. sausio 24 d. per V<strong>AE</strong><br />
projekto pristatymą).<br />
Kuro tiekimo tyrimas<br />
Kuro strategijos ataskaita, „TVO Nuclear Services“, 2009 metai<br />
Santrauka<br />
Urano ištekliai yra gerai diversifikuoti, o kuro gamybos, urano sodrinimo, urano rafinavimo ir<br />
konversijos pajėgumų ir konkurencingų išteklių dar ilgai netrūks. Didelė pasiūla yra ypač ES zonoje.<br />
Kuro ciklo išteklių paklausa auga atsirandant naujoms jėgainėms, tačiau, statant jėgaines, pakanka<br />
laiko sukurti ir reikiamiems kuro ciklo pajėgumams.<br />
Žinomų urano atsargų pakaks dar maždaug 100 metų, nes urano išteklių yra daugiau nei 6 mln. tonų,<br />
o suvartojama tik maždaug 65 tūkst. tonų per metus. Vienintelė problema yra savalaikis investavimas<br />
į naujas urano kasyklas.<br />
Todėl urano rinkose stebimi tokie patys dėsningumai, kaip ir kitose neperdirbtų medžiagų rinkose,<br />
kuriose prekiaujama mažais kiekiais. Pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos išsilaiko retai, taigi<br />
spekuliacija kainą tai pakelia, tai numuša. Vis dėlto, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, vidutinė urano<br />
kaina nesudarys problemų.<br />
Toliau pateikiamas visų kuro gamybos ciklo segmentų rinkose vyraujančios situacijos aprašymas.<br />
Kuro gamybos rinka<br />
Pasaulinis sodrinto urano poreikis kurui gaminti siekia maždaug 7 tūkst. tonų. Jis augs, bet dėl<br />
konkurencijos bus investuojama į pakankamai naujų pajėgumų. Anksčiau, maždaug 2003−2005 m.,<br />
kainos smarkiai krito dėl augančio efektyvumo. Kainų lygis ES siekė apie 300 EUR už urano<br />
kilogramą, JAV kainos buvo mažesnės, Japonijoje – didesnės.<br />
Europoje ir pasaulyje yra ir bus pakankamai kuro gamybos pajėgumų. Visi reaktorių tiekėjai turi<br />
nuosavų kuro gamyklų arba gali prieiti prie kuro gamybos pajėgumų. JAV arba Japonijos reaktoriaus<br />
tiekėjo atveju reikėtų ištirti, ar jie gali sudaryti kontraktus dėl kuro gamybos su trečiaisiais asmenimis<br />
ES. Tačiau yra sėkmingos patirties pavyzdžių, apsirūpinant JAV gamybos kuru.<br />
Konkrečiai „Hitachi-GE“ ABWR reaktoriui branduolinis kuras gali būti gaminamas JAV, Ispanijoje arba<br />
Japonijoje. Taip pat visuomet galima licencijuoti ir pradėti naudoti trečiųjų šalių branduolinį kurą,<br />
pagamintą bendrovių „AREVA“ arba „Westinghouse“ gamyklose.<br />
Sodrinimo rinka<br />
Kasmetis pasaulinis sodrinimo poreikis, kitaip „SWU“ (liet. sodrinimo darbų vienetas), buvo maždaug<br />
40 mln. SWU. Tai priklauso ne tik nuo sodrinto urano (EUP) poreikio, bet ir nuo vadinamosios<br />
146
nuskurdinto urano liekanų prabos, taikomos sodrinimo procese nuskurdinto urano srautams. Jei<br />
sodrinama labiau (nuskurdinto urano liekanų praba žemesnė), urano reikia mažiau.<br />
JAV šiuo metu jaučiamas sodrinimo pajėgumų trūkumas, be to, uranui sodrinti naudojama sena,<br />
neekonomiška dujų difuzijos įmonė. Tačiau atidaroma naujų, našių centrifuginių įmonių, kurios<br />
padidins tiekimą, jei tik nevėluos jas įrengti. Kol nebus pradėtos eksploatuoti naujosios centrifuginės<br />
įmonės, Rusijai bus leista tiekti apie 20 % JAV SWU poreikio 2014−2020 m.<br />
Europoje „Urenco“ padidino visų trijų gamyklų trijose ES šalyse (Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje<br />
Britanijoje) našumą, o „Areva“ Prancūzijoje keičia dujų difuzijos įmones naujomis moderniomis<br />
„Urenco“ centrifugomis. Ištekliai yra patikimi. ES lengva sudaryti sodrinimo sutartį, kuria būtų<br />
numatyta tiekti tam tikrą laiką. Kaip pagrindinė SWU tiekėja VVER reaktoriams ES, Rusija užima 20 %<br />
Europos rinkos.<br />
Rusijoje yra sodrinimo pajėgumų perteklius. JAV dar riboja Rusijos SWU importą. Manoma, kad<br />
2014−2020 m. jis sieks 20 %. ES taip pat yra nustačiusi apribojimų, bet vis tiek patikimi ir nebrangūs<br />
Rusijos pajėgumai yra prieinami ir prisideda prie pasaulinio tiekimo ir saugumo.<br />
„Urenco“ technologijos iki šiol buvo aukščiausio lygio. Net esant tokioms kainoms kaip 100 EUR už 1<br />
SWU, ši bendrovė uždirbo nemažai pelno. „AREVA“ ir JAV dukterinės „AREVA“ ir „Urenco“ įmonės<br />
gauną mažiau pelno, nes turi mokėti už šią technologiją „Urenco“ technologijų įmonei. Neseniai<br />
kainos pakilo šiek tiek aukščiau nei 100 EUR už 1 SWU, atrodo, kad tokių kainų reikia bent jau<br />
„USEC“, kad padengtų išlaidas (163 JAV doleriai, arba 117 EUR, 2009 m. liepa).<br />
Pagaliau efektyvesnių centrifuginių įmonių tolesnės išlaidos bus gana mažos. Konkurencingoje rinkoje<br />
tai turėtų apriboti SWU kainas. Ilgalaikis lūkestis yra toks, kad kainos iš tikrųjų sumažės.<br />
Esant palankioms sąlygoms, V<strong>AE</strong> kuro tiekėjas pirmąkart užkrauti skirtą uraną galėtų užsitikrinti<br />
momentinėje rinkoje EUP (sodrinto urano produkto) forma palankesne kaina, nei pirkdamas uraną ir<br />
SWU atskirai.<br />
Konversijos rinka<br />
Kalbant apie urano rafinavimą ir konversiją, problema yra ta, kad pasaulyje yra vos keli konversijos<br />
paslaugų teikėjai. Tačiau ES situacija yra gera, nes čia yra du teikėjai. Pasaulinis vienų metų urano<br />
poreikis (65 tūkst. tonų) yra toks mažas, kad vos penkios produktyvios įmonės gali patenkinti visą UF6<br />
poreikį. Tačiau nesklandumai vienoje gamyklų sukeltų didelę riziką tiekimo užtikrinimui. Beje,<br />
anksčiau yra buvę konversijos sutrikimų.<br />
Iš kuro tiekėjo turės būti reikalaujama apsisaugoti nuo tokių nesklandumų. Urano konversijos kaina,<br />
sudarius ilgalaikį kontraktą, siekė apie 10 JAV dolerių už kilogramą urano. Ši kaina sudaro mažiau nei<br />
5 %. visos kuro kainos. Taigi tiekimo saugumą galima lengvai padidinti iš anksto konvertuojant<br />
prieinamus urano koncentratus ir saugant konvertuoto urano atsargas pas sodrinimo paslaugų teikėją<br />
ES. Yra pasitaikę, kad UF6 pavykdavo nusipirkti pigiau nei koncentratus ir konversijos paslaugas<br />
atskirai. V<strong>AE</strong> kuro tiekėjas ir vėliau pati V<strong>AE</strong> turėtų ieškoti tokių galimybių įsigyti UF6 (arba EUP)<br />
momentinėje rinkoje.<br />
Urano rinka<br />
Urano koncentratai – kita tema. Momentinė rinka maža, o kainų svyravimai − didžiuliai. Techninės<br />
problemos kai kuriose didžiosiose kasyklose sumažino urano tiekimą ir pakėlė kainas. Politiniai<br />
pokyčiai taip pat kelis kartus turėjo įtakos urano tiekimui. Yra buvę urano kasybos draudimų (pvz.,<br />
Australijoje) ir urano importo apribojimų (pvz., praeityje JAV ir ES). Spekuliantai ir didmeninis urano<br />
pardavimas papildomai sukėlė didelius kainų svyravimus. Tačiau vis tiek maži natūralaus urano<br />
koncentrato kiekiai visada prieinami momentinėje rinkoje už paklausos kainą.<br />
Reaktoriaus pirmojo užkrovimo kuro tiekėjas turės apsisaugoti nuo urano kainų svyravimų. Vėliau<br />
V<strong>AE</strong> pati turės užtikrinti racionalias kuro kainas. Bus perkama urano koncentratų ir sukuriama atsargų<br />
pagal momentinius ir ilgalaikius kontraktus, pasinaudojant palankiomis aplinkybėmis, kai kainos bus<br />
laikomos racionaliomis. Esant aukštoms kainoms, sandėriai nebus sudaromi, o V<strong>AE</strong> naudos savo<br />
sukauptas urano atsargas.<br />
147
Rinkoje prieinamos sutarčių sąlygos gali būti nustatytos ankstyvuoju diskusijų laikotarpiu su patikimais<br />
tiekėjais. Taip V<strong>AE</strong> išsiaiškins, kada pirkėjui būtų naudinga rinkoje siekti kontrakto palankiomis<br />
sąlygomis.<br />
Viena iš alternatyvų yra sudaryti kontraktą su stambiu tiekėju, kuris siūlo žemiausią kainą ir turi išteklių<br />
keliose šalyse (pvz., „Cameco“, „Areva“, „RTU“). Jei geriausias sąlygas siūlo smulkieji tiekėjai, turės<br />
būti sudaromi smulkūs kontraktai skirtingu metu ir skirtingomis sąlygomis su daugiau nei vienu<br />
gamintoju. Ilgalaikiai kontraktai neturėtų tenkinti viso urano poreikio labai ilgu laikotarpiu, bet turėtų<br />
būti atliekami ir momentiniai pirkimai, esant palankioms sąlygoms, bei laikomos atsargos.<br />
Stambūs urano vartotojai negali pasikliauti momentine urano rinka. Pastaruoju metu jie aktyviai siekė<br />
įsigyti perspektyvių kasyklų akcijų. Tokios tendencijos gali būti laikomos iššūkiu tiems, kurie<br />
nebegalės įsigyti urano už žemiausią kainą. Bet tai vis dėlto yra pozityvi tendencija. Nauja urano<br />
produkcija bus finansuojama naujų savininkų. Taip pat ilgalaikiai sandėriai skatins naujų kasyklų<br />
atidarymą.<br />
Naujų kasyklų finansavimas ir ilgalaikių kontraktų tenkinančiomis kainomis sudarymas lems didesnę<br />
urano produkciją Namibijoje, Kazachstane, Kanadoje, Australijoje, Konge ir Argentinoje. Pavyzdžiui,<br />
Trepkoje (Namibijoje) planuojama nuo 2010 m. kasmet išgauti po 2 tūkst. tonų urano, o Kazachstano<br />
produkcija turėtų išaugti nuo 8 tūkst. tonų urano per metus iki 15 tūkst. 2013 m. Imurene (Nigerijoje)<br />
planuojama išgauti 4 tūkst. tonų urano per metus.<br />
Bus ir daugiau naujų kasyklų, bet darbai „Cigar Lake“ kasykloje (7 000 tU/m) Kanadoje atidedami<br />
mažiausiai iki 2013-ųjų. „Olimpic Dam“ kasyklos našumą planuojama padidinti nuo 4 000 iki 17 000<br />
tU/m. Tai vyks laipsniškai, galbūt 2016−2020 m. Taip atsitiks tuo atveju, jei rinkoje susiklostys palanki<br />
urano kainų situacija.<br />
Urano kaina momentinėje rinkoje buvo labai maža 2000-ųjų pradžioje, net mažiau nei 10 JAV dolerių<br />
už svarą. Tai lėmė į rinką plūstančios anksčiau sukauptos urano atsargos, daugiausia iš Rusijos.<br />
Vėliau spekuliacijos kainas pakėlė iki maksimumo (2007 m.) − iki 138 JAV dolerių už svarą U3O8.<br />
2009 m. kovo pabaigoje kainos siekė 42 JAV dolerius, arba 32 EUR, už svarą, birželį jos vėl šiek tiek<br />
pakilo. Ilgalaikio kontrakto kaina buvo 70 JAV dolerių, arba 53 EUR, už svarą, bet vėliau truputį<br />
smuktelėjo − iki 65 JAV dolerių, arba 45 EUR, už svarą.<br />
Dažniausiai publikuotos 2015 m. prognozės numato urano rūdos kainą tarp 40 ir 80 JAV dolerių, arba<br />
30−55 EUR, už svarą. Kurį laiką kaina gali būti didesnė dėl stambių vartotojų įsigyjamų atsargų ir dėl<br />
spekuliacijos. Bet visos tokios piko kainos vėliau vėl sumažės iki racionalaus dydžio, kai produkcija<br />
atitiks paklausą, ypač jei vėluos keli naujų jėgainių projektai ar bus atšaukti arba kai kuriose šalyse<br />
bus išjungta dar atominių elektrinių.<br />
Kuro kaina<br />
2009 m. pradžioje kuro kainą sudarė maždaug šios sudėtinės dalys: urano kaina − 40 %, konversija −<br />
5 %., sodrinimas − 40 %. ir kuro gamyba − 15 %.<br />
2009 m. balandžio pradžioje urano kaina momentinėje rinkoje sudarė 32 EUR už svarą U3O8. Už<br />
tokią kainą uranas 1 000 MW jėgainės pirmajam kuro užkrovimui kainavo tik 30 mln. EUR, o visa kuro<br />
kaina sudarė apie 100 mln. EUR. Perkrovimams skirto urano kaina siekė tik 13 mln. EUR metams.<br />
Esant aukščiausioms urano kainoms, išlaidos pirmajam reaktoriui pripildyti gali būti didesnės. Taip pat<br />
urano dalis kuro kainoje gali pasiekti 50 %. kasmetės kuro kainos. Tačiau urano oksido kaina buvo<br />
sąlyginai stabili nuo 2008 m. − 40−60 JAV dolerių už svarą.<br />
Atominės elektrinės darbo pradžioje finansinės išlaidos dominuoja ir lemia visos elektrinės<br />
ekonomiką. Kuro kaina sudarys tik menką jų dalį. Bet kokiu atveju tikimasi, kad ji bus daug mažesnė<br />
nei konkuruojančio kuro kainos. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl atominė elektrinė yra finansiškai<br />
saugi investicija: numatomos išlaidos yra mažos, todėl jos gaminama elektra visada bus parduota.<br />
Pagrindinis klausimas yra tik tas, kiek metų prireiks, kad investicija atsipirktų. Ir, žinoma, branduolinės<br />
elektrinės projekto kaina turi būti gerai suvaldyta.<br />
148
Turint tokią patirtį su urano kainomis ir stabiliomis kitomis kuro ciklo išlaidomis (ir pagrįstai<br />
prognozuojamomis elektros energijos kainomis), svarbiausia kuro sąnaudų apskaičiavimo išvada yra<br />
tokia, kad ateityje atominė energija bus konkurencinga, jei tik kapitalinės sąnaudos išliks priimtinos.<br />
Technologijos pasirinkimas ir analizė<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> technologija - „Hitachi-GE“ III+ kartos padidinto saugumo 1 350 MW galios pažangusis<br />
verdančio vandens reaktorius ABWR (angl. Advanced Boiling Water Reactor). Tai vienintelis šios<br />
kartos reaktorius pasaulyje jau išbadytas praktikoje, t.y., jau eksploatuojamas.<br />
Pažangųjį verdančiojo vandens reaktorių 1978 m. pradėjo kurti penkios įmonės - tarptautinės<br />
verdančiojo vandens reaktorių gamintojos. Tokio reaktoriaus koncepcija buvo palankiai įvertinta<br />
TEPCO (angl. Tokyo Electric Power Company − TEPCO) bendrovės ir kitų Japonijos bendrovių<br />
eksploatuojančių atomines elektrines. „Hitachi“, GE ir „Toshiba“ 1987 m. pradėjo projekto inžinerinius<br />
darbus − buvo sukurtas detalus <strong>projektas</strong> ir licencijavimo dokumentai KK-6/7 (atominės elektrinės<br />
Kashiwazaki-Kariwa 6 ir 7 reaktoriams), kurie pradėjo dirbti atitinkamai 1996 ir 1997 m. Šiuo metu<br />
Japonijoje eksploatuojami 4 tokie reaktoriai, statomi dar du reaktoriai Japonijoje ir, dar du Taivanyje.<br />
Dažnai išskiriamos kelios reaktorių kartos. Pirmosios kartos reaktoriai - tai ankstyvieji, ketvirtame ir<br />
penktameXX amžiaus dešimtmečiais sukurti reaktoriai. Antrosios kartos komercinių reaktorių plėtra<br />
daugiausia priklausė nuo JAV ir Prancūzijos poreikių ir veiklos. Trečiosios ir trečiosios plius kartos<br />
reaktoriai, pristatyti tarp 1980 ir 2010 m., yra saugesni ir efektyvesni už pirmtakus. Ketvirtosios kartos<br />
reaktoriai yra projektavimo stadijoje, jų laukiama pasirodant po 2030 m.<br />
40 paveikslas. Reaktorių evoliucijos schema<br />
Šaltinis: ketvirtosios kartos tarptautinis technologijų forumas „GEN IV International Forum“ „Evolution of Nuclear Energy<br />
Systems“ (http://www.gen-4.org/Technology/evolution.htm)<br />
Pagrindiniai ABWR techniniai privalumai palyginus su ankstesnių kartų reaktoriais:<br />
ABWR modelio standartizavimas lemia mažesnes statybos išlaidas, trumpesnį<br />
statybos laikotarpį ir trumpesnį licencijų gavimo laiką<br />
Projekto patobulinimai lėmė, kad ABWR tapo lengviau valdomi ir yra<br />
atsparesni gedimams<br />
ABWR eksploatavimo laikas pailgėjo iki 60 metų<br />
Itin sumažėjo sunkiųjų avarijų, galinčių kilti dėl reaktoriaus šerdies išsilydymo,<br />
tikimybė<br />
Padidėjo ABWR eksploatavimo efektyvumas.<br />
149
ABWR tipo jėgainė skiriasi nuo jėgainės su verdančiojo vandens reaktoriumi (angl. Boiling water<br />
reactor – BWR) ne tik pagrindine technologine schema, bet ir modernesniu reaktoriumi, didesne<br />
sauga, supaprastinta struktūra, lengvesniu valdymu, be to, ji ekonomiškesnė. Nors išoriškai skirtingų<br />
modelių verdančiojo vandens reaktoriai atrodo panašiai, iš tiesų kai kurios jų sistemos bei jų funkcijos<br />
skiriasi. Toliau pateikti keli svarbiausi bruožai, kurie skiria ABWR tipo reaktorių nuo ankstesnių BWR<br />
tipo reaktorių, ir dėl kurių ABWR yra vadinami trečiosios ar net trečiosios plius kartos reaktoriais, be<br />
to, yra ne tik koncepcijos, jie iš tiesų veikia ir užtikrina aukščiausio lygio saugą:<br />
• Visiškai kompiuterizuota (skaitmeninė) reaktoriaus apsaugos sistema (angl. Reactor Protection<br />
System) užtikrina aukštą patikimumo lygį ir padeda lengviau aptikti saugumo pavojus, personalas<br />
gali lengvai valdyti sistemą.<br />
• Reaktorius turi net tris nepriklausomas saugos sistemas (kanalus). Skirtingai nei BWR, pirmiau<br />
paminėtos sistemos yra visiškai atskirtos ir sistemiškai, ir fiziškai. Jos įrengtos atskirose patalpose,<br />
energiją gauna iš skirtingų atsarginių šaltinių. Net sugedus dviem reaktoriaus saugos sistemoms,<br />
trečioji pajėgia užtikrinti, kad reaktorius būtų išjungtas ir aušinamas.<br />
• Įrengtos keturios atskiros nepriklausomos loginės ir valdymo grandys.<br />
• Įrengta reaktoriaus šerdies izoliuoto aušinimo (angl. reactor core isolation cooling − RCIC) sistema,<br />
kurios saugumas buvo tikrinamas bandymais. Išjungiant ji aušina reaktoriaus šerdį, nesvarbu, yra<br />
ar nėra kokių kitų išorinių ar vidinių energijos šaltinių (akumuliatorius reikalingas tik sistemos<br />
paleidimui). Įjungta sistema gali aušinti išjungtą reaktorių net tada, kai visoje sistemoje dingsta<br />
energijos tiekimas, sugenda įprasti avariniai dyzeliniai generatoriai, akumuliatoriai ir pan.<br />
• Turės dar vieną papildomą energijos tiekimo šaltinį – oru aušinamą dyzelinį generatorių. Jis veiks<br />
nepriklausomai nuo išorinio energijos tiekimo ir avarinių pagalbinių energijos šaltinių (pvz., baterijų,<br />
įprastų (vandeniu aušinamų) dyzelinių generatorių, RCIC). Jei išsijungtų visas energijos tiekimas<br />
elektrinei, šis generatorius užtikrintų energijos, kurios reikia svarbiausioms atominės elektrinės<br />
funkcijoms, tiekimą.<br />
• Reaktoriaus indas (korpusas) pagamintas iš mažaanglio plieno; vidinė dalis padengta korozijai<br />
atsparaus plieno sluoksniu. Toks indas yra labiau atsparus jonizuojančios spinduliuotės poveikiui ir<br />
yra patvaresnis.<br />
• Apsauginis reaktoriaus gaubtas taip pat patobulintas − jis atsparesnis seisminiam poveikiui ir<br />
apsaugo nuo lėktuvo kritimo poveikio.<br />
• Sutvirtintas reaktoriaus pastatas tarnauja kaip antrasis apsauginis reaktoriaus patalpos gaubtas.<br />
• Siekiant užtikrinti didžiausią atsparumą seisminiam poveikiui, apsauginis gaubtas ir reaktoriaus<br />
korpusas sudaro vientisą žemės drebėjimams atsparią konstrukciją.<br />
• Ypač storas bazaltu sutvirtintas betono pagrindas įrengtas po reaktoriaus korpusu, jis sugautų ir<br />
išlaikytų besilydančią reaktoriaus šerdį, kuri galėtų ant jo patekti ypač sunkiai prognozuojamose<br />
situacijose.<br />
• Dirbdamas mažesne nei 50 proc., nominalaus pajėgumo galia reaktorius gali būti aušinamas<br />
natūralios cirkuliacijos režimu (nenaudojant cirkuliacijos siurblių). Net jei visiškai nutrūktų elektros<br />
tiekimas, reaktoriaus šerdis būtų aušinama ir neišsilydytų. Be minėtų ypatybių, ABWR turi ir kitų<br />
naudingų ypatybių, perimtų iš BWR tipo reaktorių, pvz.:<br />
- vidinių grįžtamųjų ryšiu dėka vykstantį galingumo reguliavimą (pasyviosios saugos ypatybė);<br />
- Mažesnę energijos tūrinę apkrovą reaktoriaus šerdyje (apie 50 kW/l, palyginti su 100 kW/l<br />
suslėgto vandens reaktoriaus (angl. pressurized water reactor – PWR) tipo reaktoriuose) ir<br />
pan.<br />
150
20 lentelė. ABWR ypatybės<br />
Savybė/Ypatybė<br />
Standartizuotas<br />
<strong>projektas</strong><br />
Paprastesnis ir labiau<br />
atsparus <strong>projektas</strong><br />
Eksploatavimo<br />
lankstumas ir didesnis<br />
efektyvumas<br />
Padidinta sauga ir<br />
patikimumas<br />
Pigesnė ir greitesnė<br />
statyba<br />
Patobulinimai ABWR projekte<br />
Bendras daugelio BWR tipo <strong>AE</strong> projektuotojų ir vystytojų pripažintas<br />
rezultatas<br />
Reaktoriaus slėginio korpuso išorinių didelio diametro vamzdynų<br />
atsisakymas ir vidiniai cirkuliaciniai siurbliai siekiant eliminuoti LOCA<br />
(Avarijos su šilumnešio praradimu)<br />
Efektyvesnė 52 colių mentelių turbina, dviejų pakopų garo<br />
separatorius-perkaitintojas, uždara maitinančio vandens šilumokaičio<br />
drenažų sistema<br />
Automatinė galios kontrolė FMCDR pagalba, lengvinanti operatorių<br />
darbą<br />
Nepakeičiamų komponentų eksploatacijos laikas prailgintas nuo 40 iki<br />
60 metų (taip standartinė ABWR 40 metų tarnavimo trukmė gali būti<br />
prailginta iki 60metų)<br />
Panaudojus vidinius reaktoriaus siurblius eliminuota didelių LOCA<br />
galimybė<br />
Dviem skirtingais veikimo principais (elektrovarikliais ir hidraulika)<br />
valdomi tikslaus pozicionavimo apsaugos ir valdymo strypai užtikrina<br />
patikimą reaktoriaus sustabdymą<br />
Sandari reaktoriaus pastato slėginė dalis<br />
Trijų kanalų aukšto slėgio reaktoriaus avarinio aušinimo sistema<br />
užtikrina mažesnį nei tipinių BWR reaktorių aktyviosios zonos<br />
pažeidimo dažnį<br />
Pilnai skaitmeninė valdymo ir kontrolės sistema su pažangia žmogausmašinos<br />
sąsaja užtikrina patikimą matavimo ir kontrolės aparatūros<br />
veikimą.<br />
Betoninio reaktoriaus pastato dėka sumažintas plieno kiekis bei<br />
statybos trukmė mažina statybos kaštus.<br />
Modulinė statyba su integruotais 3D-CEA/CAD (kompiuteriniai grafiniai<br />
projektavimo paketai) taip pat pastebimai trumpina statybos laiką.<br />
Santrumpos:<br />
• LOCA: Avarija su aušalo praradimu<br />
• RPV: Reaktoriaus slėginis indas (Reaktoriaus korpusas)<br />
• RIP: Reaktoriaus vidinis siurblys<br />
• MSR: Drėgmės separatorius- garo perkaitintuvas<br />
• FMCRD: Tikslaus pozicionavimo valdymo strypo pavara<br />
• DCIS: Skaitmeninė matavimo ir valdymo įrangos sistema<br />
• MMI: Žmogaus – mašinos sąsaja<br />
• ECCS: Avarinė šerdies aušinimo sistema<br />
• RCCV: Reaktoriaus betoninis apsauginis gaubtas<br />
• C<strong>AE</strong>/CAD: Kompiuterizuota inžinerija / Kompiuterizuotas projekto kūrimas<br />
Dėl neigiamo garo reaktyvumo koeficiento ABWR turi daug būdingų privalumų, pavyzdžiui, (1)<br />
paprastą galios kontrolę, keičiant šilumnešio debitą, vietoje galios kontrolės valdymo strypais (2)<br />
Būdingą savaime išsilyginantį radialinį galios pasiskirstymą, (3) erdvinį ksenono stabilumą ir (4)<br />
gebėjimą perlipti ksenono duobę užtikrinant darbą „load following“ režime.<br />
Kitos veikiančios ABWR jėgainės<br />
KK-6/7 jėgainės buvo pradėtos naudoti komerciškai 1996 ir 1997 m. Tai ilgiausiai veikiančios ABWR<br />
jėgainės. KK-6/7 turbinos sukurtos darbui 50 Hz energetinėje sistemoje.<br />
• Bendras KK-6/7 aprašymas:<br />
• Šiluminė galia:<br />
3 926 MW<br />
• Elektrinė galia:<br />
1 356 MW<br />
• Kuro kasečių skaičius: 872<br />
• Valdymo strypų skaičius: 205<br />
151
Jėgainės projektinė veikimo trukmė yra 60 metų. Tokia analizė paremta įrenginių, kuriuos sunku<br />
racionaliai pakeisti, pvz., reaktoriaus korpuso ar pastato funkcionavimo trukme.<br />
41 paveikslas. Bendras ABWR jėgainės vaizdas<br />
ABWR saugos sistemos ir sunkiųjų avarijų valdymas<br />
• Projektinių avarinių situacijų (angl. Design Basis Accidents – DBA) saugos sistemos<br />
- Projektavimo Projekto filosofija: Remiantis poreikiu nuolat tobulinti saugą, projektuojant<br />
ABWR buvo siekiama sumažinti šerdies pažeidimo dažnį, bent jau viena eile (10 kartų),<br />
lyginant su veikiančiomis BWR jėgainėmis. Svarbiausios tai lemiančios projekto ypatybės yra<br />
aukšto slėgio ECCS ir likusio šilumos išskirimo pašalinimo (angl. Residual Heat Removal –<br />
RHR) funkcijų gerinimas, taip pat avarinis elektros energijos tiekimas.<br />
RIP naudojimas leidžia atsisakyti didelio skersmens priverstinės cirkuliacijos vamzdynų ir<br />
reaktoriaus korpuso angų žemiau reaktoriaus šerdies.<br />
- Sistemos konfigūracija: ABWR reaktoriaus ECCS sistema buvo pakeista į trijų kanalų<br />
sistemą, su aukšto ir žemo slėgio siurbliais ir šilumos nuvedimu kiekviename kanale. Dėl<br />
įvairovės viena iš sistemų RCIC (angl. Reactor Core Isolation Cooling system) − turi garu<br />
varomą aukšto slėgio siurblį. Trys dyzeliniai generatoriai (angl. Diesel Generators – DG)<br />
prisideda užtikrinant reaktoriaus šerdies aušinimą. Subalansuota ECCS sistema nepriklauso<br />
nuo automatinio slėgio mažinimo sistemos (angl. Automatic Depressurization System – ADS)<br />
ir išlaiko reaktoriaus šerdį po vandeniu, įvykus bet kokiam postuluojamam vamzdyno trūkiui.<br />
- Aušinimo pajėgumas: ABWR reaktoriaus šerdies aušinimo funkcija projektinių avarinių<br />
situacijų metu jau buvo pademonstruota ir pripažinta JAV ir Japonijos kontroliuojančių<br />
institucijų. Įvertinimo rezultatai rodo, kad ABWR reaktorius užtikrina kuro nepažeidžiamumą,<br />
susiklosčius DBA sąlygoms (kuro strypų paviršiaus temperatūra neviršija 1200 laipsnių C).<br />
• Saugos sistemos sunkių avarijų atveju (viršijančios numatomas DBA)<br />
- Projektavimo filosofija: Nors reaktoriaus galimybių saugiai dirbti projektinių pereinamųjų<br />
procesų bei avarijų metu demonstravimas yra svarbus, pastaruoju metu pramonės dėmesys<br />
yra sutelktas į viršprojektinius įvykius atominėse elektrinėse klasifikuojamus kaip „sunkiosios<br />
avarijos“. Atominių elektrinių gebėjimas išvengti ypač sunkių reaktoriaus avarijų ir gebėjimas<br />
atsilaikyti tokios avarijos metu , ypač nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų būti<br />
vertinamas tikimybiniais saugos vertinimo metodais (angl. Probabilistic Safety Assessment –<br />
PSA).<br />
- Sistemos konfigūracija: ABWR pagerino gebėjimą sušvelninti sunkiąsias avarijas, net jei<br />
tokios avarijos ir labai mažai tikėtinos. Užpildant reaktoriaus apsauginį gaubtą inertinėmis<br />
dujomis, buvo panaikintos grėsmės apsauginio gaubto vientisumui dėl vandenilio susidarymo.<br />
152
Pakankama sklaidos zona apatinėje sausosios reaktoriaus talpos dalyje kartu su tam tikra<br />
pasyviąja sausosios reaktoriaus talpos užtvindymo sistema užtikrina šerdies nuolaužų<br />
aušinimą postuluojamu hipotetiniu atveju. Rankinio prijungimo taškai leidžia naudoti gaisrinės<br />
saugos sistemą ir (arba)/ar su papildymo vandens kondensato sistemą šerdies aušinimo<br />
palaikymui. Už <strong>AE</strong> aikštelės galinčių kilti pasekmių sumažinimui suprojektuota reaktoriaus<br />
apsauginio gaubto ventiliavimo sistema kontroliuojama nuo slėgio sutrūkstančios panelės bei<br />
izoliuojančiais vožtuvais. Ji skirta apsauginio gaubto pažeidimo prevencijai ir skilimo produktų<br />
išmetimo į aplinką sumažinimui. Pavojingų situacijų susijusių su valdymo strypo įvedimu į<br />
aktyviąją zoną (Anticipated transient without scram event) atveju yra numatytos alternatyvaus<br />
strypo įvedimo ir recirkuliacijos siurblio išjungimo sistemos reaktyvumo kontrolei užtikrinti. Šių<br />
projektinių priemonių įdiegimo rezultatas –sunkiosios avarijos atveju reaktoriaus apsauginio<br />
gaubto vientisumas yra išlaikomas, dėl to, dideli radioaktyviųjų medžiagų išmetimai negalimi,<br />
o tai užtikrina, kad nebūtų pakenkta gyventojų sveikatai ir saugumui.<br />
- Aušinimo pajėgumas. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> projektavimo metu vadovaujantis VATESI<br />
reikalavimais,bus atliktas tikimybinis saugos vertinimas ,. Paskutinio tikimybinio saugos<br />
vertinimo rezultatai Japonijoje rodo, kad ABWR apsauginio gaubto pažeidimotikimybė<br />
pasiekia 10 -9 (angl. Containment Damage Frequency ) avarijų per eksploatacijos metus ir 10 -<br />
10 apsauginio gaubto funkcijos praradimo avarijų per metus tikimybę (angl. Containment<br />
Failure Frequency) . Diagramoje pateikiamas ABWR šerdies pažeidimų dažnis, palyginus su<br />
kitomis jėgainėmis.<br />
57 diagrama. Šerdies pažeidimų dažnumo palyginimas<br />
Jei ilgam būtų prarastas energijos tiekimas iš elektros energetikos sistemos, elektros energiją galėtų<br />
tiekti dyzelinis generatorius. Septynioms DG darbo dienoms pakankamas kuro kiekis yra saugomas<br />
atominėje elektrinėje. Kai jis suvartojamas, tikimasi <strong>AE</strong> atsargų papildymo iš išorės. Dingus energijos<br />
tiekimui iš elektros energetikos sistemos, įsijungia DG ir operatoriai įvykdo sustabdytos <strong>AE</strong> aušinamą<br />
naudodami RCIC ir RHR.<br />
Be to, jei DG neįsijungia yra galimybė vandenį tiekti iš gaisrinių mašinų, kurios gali prisijungti prie<br />
avarinių vandens tiekimo linijų.<br />
Prevencinės priemonės atsižvelgiant į Fukušimos <strong>AE</strong><br />
Jei įvyktų avarija ir elektrinė ilgam laikui prarastų elektros energijos tiekimą ir galutinį šilumos sugėriklį<br />
turėtų būti užtikrintos šios trys funkcijos:<br />
• Reaktoriaus pažeidimo prevencija užtikrinant tinkamą aušinimą<br />
• Reaktoriaus apsauginio gaubto pažeidimo prevencija, jei nepavyko užtikrinti pirmosios funkcijos.<br />
153
• Vandens lygio kritimo panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinuose prevencija.<br />
Fukušimos avarijos pasikartojimo siekiama išvengti įrengiant papildomų įrenginių, kad būtų užtikrintos<br />
aukščiau paminėtosios funkcijos, nepaisant betkokio numatomo išorinio poveikio.<br />
Siekiant aukštesnio branduolinės saugos lygio, projekte bus atlikti pakeitimai atsižvelgiant į<br />
Fukušimos avariją, kurią 2011 m. kovo 11 d. sukėlė žemės drebėjimas ir po to sekę cunamiai.<br />
ABWR saugos ypatybės paremtos apsaugos gilyn (angl. Defence in Depth − DiD) koncepcija. DiD yra<br />
dažnai įvairiose srityse naudojama saugos koncepcija. Įrengiamos daugelio lygių apsaugos sistemos,<br />
kurios nesiremia žemesniuoju lygiu, nors pastarasis laikomas pakankamai patikimu.<br />
TATENA turi nustačiusi penkis DiD lygius. ABWR atitinka tarptautinius kriterijus. 2 ir 3 lygio kriterijai<br />
patenkinami, įrengiant gerai suprojektuotas saugos sistemas. 2 ir 3 lygiai užtikrina aukščiausią ABWR<br />
saugumo laipsnį, kadangi šio reaktoriaus šerdies pažeidimų dažnis (CDF) yra mažiausias trečiosios<br />
kartos reaktorių grupėje. 4 lygis bus pagerintas, remiantis Fukušimos avarijos patirtimi.<br />
21 lentelė. ABWR apsaugos gilyn koncepcija<br />
Apsaugos gilyn lygiai Tikslai Realizacijos ABWR būdai<br />
1 lygis Eksploatacijos klaidų ir<br />
anomalijų prevencija<br />
2 lygis Saugus reaktoriaus<br />
sustabdymas<br />
Neįprastų eksploatacinių būsenų<br />
valdymas ir gedimų nustatymas<br />
3 lygis Reaktoriaus aušinimas ir<br />
apsauginio gaubto vientisumo<br />
užtikrinimas<br />
Projektinių avarijų valdymas<br />
Anti-seisminėmis priemonėmis<br />
Reaktoriaus saugos sistemomis<br />
Avarinė reaktoriaus aušinimo sistema<br />
Pastato konstrukcijų sandarumu<br />
Dujų valymo ir dujų mišinio sprogumo<br />
kontrolės sistemos<br />
4 lygis Sunkių avarijų suvaldymas Reaktoriaus pastato erdvės<br />
inertiškumas<br />
Sunkių avarijų suvaldymo priemonės<br />
Post-Fokušima patobulinimai<br />
5 lygis Radiacinių pasekmių<br />
sušvelninimas<br />
Atstumo didinimas<br />
Avarinės parengties (vietinės,<br />
regioninės) avarinių planų vykdymas<br />
Teritorinis planavimas<br />
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės<br />
naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir<br />
vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų<br />
užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.<br />
Projekto tikslai:<br />
• Užtikrinti, kad teritorijų kompleksinio planavimo dokumentuose nustatyta planuojamos teritorijos<br />
vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai neprieštarautų <strong>Visagino</strong><br />
<strong>AE</strong> projektavimui ir statybai;<br />
• Parengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose bus nustatytos V<strong>AE</strong> žemės sklypų ribos,<br />
teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas ir V<strong>AE</strong> logistikos infrastruktūros reikalingų teritorijų<br />
vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.<br />
154
22 lentelė. Projekto etapai ir rezultatai<br />
Preliminarus<br />
etapas<br />
Teritorinio<br />
planavimo<br />
dokumentų<br />
rengimo etapas<br />
Teritorinio<br />
planavimo<br />
dokumentuose<br />
pateiktų sprendimų<br />
pasekmių<br />
įvertinimo etapas<br />
Apibrėžti planavimo tikslai, parengta<br />
ir patvirtinta planavimo darbų<br />
programa, viešai paskelbta apie<br />
teritorinio planavimo dokumento<br />
rengimo pradžią ir planavimo tikslus.<br />
Atlikta esamos būklės analizė,<br />
nustatyta koncepcija ir parengti<br />
sprendiniai<br />
Sprendinių pasekmių įvertinimas<br />
Galutinis etapas Viešai aptarta, suderinta su<br />
suinteresuotomis institucijomis,<br />
gautas valstybinės teritorijų<br />
planavimo ir statybos inspekcijos<br />
patikrinimo aktas (teigiama išvada),<br />
patvirtinta ir įregistruota Teritorinio<br />
planavimo registre.<br />
Taikomus reikalavimus nustatantys įstatymai<br />
ir teisės aktai:<br />
• Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo<br />
dokumentai;<br />
• Valstybinės sienos, valstybės saugumo ir<br />
strateginių objektų detaliųjų planų<br />
rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka;<br />
• Detaliųjų planų rengimo taisyklės;<br />
• Visuomenės dalyvavimo teritorinio<br />
planavimo procese reglamentavimo<br />
tvarka ir kt.<br />
Pagal detalųjį planą suformuoti žemės sklypai<br />
turi būti parengti optimaliai išdėstyti <strong>AE</strong><br />
statinius, užtikrinti gerą infrastruktūros<br />
elementų jungtį ir tinkamą logistiką:<br />
• pasirinkus alternatyviuosius<br />
technologinius sprendimus;<br />
• pasirinkus alternatyviuosius aušinimo<br />
sprendimus arba tokių alternatyviųjų<br />
sprendimų derinį;<br />
• sujungus infrastruktūros ir priežiūros<br />
linijas.<br />
Projekto rezultatai<br />
2010 m. gegužės 19 d. <strong>Visagino</strong> savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-460 „Dėl<br />
detliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypų (kadastriniai Nr.4535/0002:5 ir 4535/0003:2) ,<br />
esančių <strong>Visagino</strong> savivaldybėje, Drūkšinių kaime, detalus <strong>planas</strong>.<br />
Bendroji ilgalaikė <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija<br />
Veikiant naujajai <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, susidarys radioaktyviųjų atliekų.<br />
Gaminant elektros energiją <strong>AE</strong>, susidaro kelių rūšių radioaktyviosios atliekos. Eksploatuojant<br />
elektrinę, susidaro panaudotas branduolinis kuras ir labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos, o<br />
vėliau eksploatavimo nutraukimo metu – aktyvuotosios ir radionuklidais užterštos išmontavimo<br />
atliekos.<br />
Radioaktyviosios atliekos bus galutinai apdorojamos siekiant saugiai saugoti ir dėti į atliekynus.<br />
Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principas – surinkimas ir izoliavimas<br />
nuo žmonių ir biosferos.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> operatorius privalo sudaryti ir nuolat atnaujinti saugaus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo<br />
programą.<br />
Labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos pirmiausia bus rūšiuojamos, klasifikuojamos ir<br />
galutinai apdorojamos pačioje atominėje elektrinėje. Atliekos klasifikuojamos pagal paviršinę dozės<br />
galią ir pagrindinių radionuklidų pusamžius. Galutinio apdorojimo būdai priklauso nuo atliekų rūšies,<br />
pvz., techninės priežiūros atliekoms taikomas jų tūrio mažinamas, o jonų mainų dervoms taikomas<br />
sukietinimas.<br />
Galutinai apdorotos atliekos bus laikomos pačios atominės elektrinės saugojimo patalpose arba<br />
atskirose saugyklose.<br />
Paviršinis ir Landfill atliekynai, kurie bus pastatyti netoli <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong>, bus naudojami galutinai šalinti<br />
labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviąsias atliekas.<br />
155
Panaudotas branduolinis kuras iš aktyviosios reaktoriaus zonos perkeliamas į vandens pripildytus<br />
baseinus siekiant užtikrinti kurui aušinimą ir radiacinę saugą. Po kelių metų panaudotas kuras gali būti<br />
perkeliamas į saugyklas, kuriose jis gali būti laikomos dešimtmečiais. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> panaudotam kurui<br />
saugoti pastatys specialią atskirą saugyklą.<br />
Panaudoto kuro tvarkyme svarbu turėti saugyklas, kuriose kuras galėtų būtų saugomas kelis<br />
dešimtmečius, arba bent numatyti galimybes padidinti saugyklų talpą, nes numatoma, kad galutiniam<br />
etapui realizuoti prireiks daug laiko. Įgyvendinant panaudoto kuro tvarkymo programą ilgalaikėje<br />
perspektyvoje Lietuvoje turi būti pradėta vykdyti giluminio atliekyno mokslinių tyrimų ir plėtros<br />
programa.<br />
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, turės būti priimtas galutinis sprendimas dėl panaudoto kuro<br />
tvarkymo. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> atveju gali būti svarstomi bent jau tokie alternatyvūs sprendimai:<br />
• giluminio atliekyno įrengimas Lietuvoje;<br />
• panaudoto kuro perdirbimas užsienyje, įskaitant pareigą perdirbimo atliekas priimti atgal į V<strong>AE</strong>;<br />
• panaudoto kuro išvežimas į užsienį, nenumatant atliekų grąžinimo atgal (tarptautinis regioninis<br />
atliekynas, komercinės galutinio šalinimo paslaugos).<br />
Giluminio atliekyno įrengimas Lietuvoje kol kas yra labai ankstyvame etape. Tarptautinė patirtis rodo,<br />
kad prieš pradedant eksploatuoti panaudoto kuro atliekynus vykdomi mokslinių tyrimų ir aikštelės<br />
parinkimo darbai trunka labai ilgai, ne mažiau nei kelis dešimtmečius.<br />
Perdirbimo paslaugos teikiamos keliose valstybėse, tačiau perdirbimo atliekos vis tiek yra grąžinamos<br />
užsakovui. Ekonomine prasme perdirbimas yra brangi alternatyva, kai komercinėmis paslaugomis<br />
naudojamasi kitose valstybėse, įskaitant atliekų transportavimo ir šalinimo kaštus.<br />
Regioninių atliekynų įrengimo procesas į priekį nepasistūmėjo, taip pat nėra teikiama komercinių<br />
panaudoto kuro šalinimo paslaugų. Pagal šiuo metu vyraujantį požiūrį tokių galimybių išvystymas yra<br />
mažai tikėtinas ir bet kokiu atveju prireiks dar daug laiko, kol jos taps realiomis alternatyvomis.<br />
Pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus už saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą atsako atliekų<br />
darytojas, kol atliekos nebus perduotos įgaliotam valstybiniam radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui. Visas<br />
su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas turi apmokėti radioaktyviųjų atliekų darytojas.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> operatorius seks kitose valstybėse vykdomų atliekų tvarkymo programų pažangą.<br />
Panaudoto kuro ir didelio aktyvumo atliekų šalinimas ir atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimas<br />
yra ypač ilgai trunkantys procesai. Kurdamas <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą,<br />
elektrinės operatorius turi galimybę remtis patirtimi, sukaupta įgyvendinant radioaktyviųjų atliekų<br />
tvarkymo programas užsienyje. Todėl, norint įtvirtinti geriausią praktiką ir patirtį, rekomenduojama<br />
vengti skubotų sprendimų.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimas<br />
Po galutinio sustabdymo reikės įgyvendinti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimą bei tinkamai<br />
sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas.<br />
Svarbus savitas elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimas yra<br />
finansavimo principas, nes didelė dalis tokios veiklos sąnaudų patiriama tolimoje ateityje. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong><br />
turi sukaupti pakankamas lėšas elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde, šios lėšos pagrinde turi<br />
būti sukauptos iš pajamų, gaunamų per projektinį elektrinės eksploatavimo laikotarpį. Toliau<br />
apibendrintai pateikiami eksploatavimo nutraukimo finansavimo principai, kuriais remiantis bus<br />
apibrėžti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo<br />
principai.<br />
Nutraukiant elektrinės eksploatavimą ir tvarkant radioaktyviąsias atliekas, bus vadovaujamasi principu<br />
„teršėjas moka“. Šiuo atžvilgiu iki elektrinės galutinio sustabdymo <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> operatorius privalės<br />
užtikrinti pakankamus finansinius išteklius elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų<br />
atliekų sutvarkymui.<br />
Finansiniai ištekliai turi būti prieinami, kai jų prireiks. Lėšos eksploatavimo nutraukimo fonde bus<br />
kaupiamos atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimo išlaidų srautus ir vadovaujantis eksploatavimo<br />
nutraukimo strategija ir planu.<br />
156
Lietuva sudarys arba paskirs nacionalinę instituciją, kuri bus kompetentinga priimti ekspertinius<br />
sprendimus dėl eksploatavimo nutraukimo fondo valdymo ir eksploatavimo nutraukimo kaštų<br />
klausimais. Tokia nacionalinė institucija turės turėti techninės ir finansinės patirties, kad galėtų atlikti<br />
jai pavestas funkcijas. Neturint reikiamos patirties, nacionalinė institucija samdytų išorinius ekspertus<br />
(pvz., bankininkystės ar apskaitos ekspertus, kurie galėtų konsultuoti fondo valdymo klausimais).<br />
Nacionalinė institucija bus visiškai nepriklausoma nuo eksploatavimo nutraukimo fondo finansuotojų<br />
ar valdytojų. Nacionalinė institucija galės būti ir šiuo metu veikianti įstaiga, kuriai būtų priskirtos<br />
papildomos funkcijos ar užduotys, jeigu tik bus atsižvelgta į pirmiau nurodytus reikalavimus.<br />
Siekiant įvertinti eksploatavimo nutraukimo kaštus, bus parengtas eksploatavimo nutraukimo <strong>planas</strong>,<br />
vadovaujantis numatoma eksploatavimo nutraukimo strategija. Eksploatavimo nutraukimo planą ir<br />
kaštų sąmatas parengs <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> operatorius ir suderins su nacionaline institucija. Eksploatavimo<br />
nutraukimo plane turės būti aprašyti išmontavimo ir deaktyvavimo metodai, darbų apimtis,<br />
radioaktyviųjų atliekų turinys, tokių atliekų apdorojimo ir šalinimo principai, kaštų sąmatos, darbo laiko<br />
grafikai ir kt. Nacionalinė institucija turės kasmet peržiūrėti sukauptus finansinius išteklius ir<br />
periodiškai, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus, eksploatavimo nutraukimo kaštų vertinimus.<br />
Jeigu eksploatavimo nutraukimo fonde lėšų tam tikru momentu būtų mažiau, nei numatyta pagal<br />
kaštų vertinimą , turi būti numatytas trūkumo padengimas per tinkamą laikotarpį.<br />
Taip pat turi būti aiškiai apibrėžtos individualios atsakomybės ir pareigos: pavyzdžiui, nustatyta, kas<br />
įneša lėšas į fondą, kas jį valdo ir kokios yra jų atitinkamos teisės ir pareigos.<br />
Kadangi <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> turės kelis akcininkus, tai turi būti aiškiai apibrėžtos nuosavybės teisės ir<br />
atitinkamai kiekvienam savininkui tenkanti atsakomybė. Nuosavybės (akcijų) perdavimo atveju turi<br />
būti aiškiai nustatyta perduodama atsakomybė.<br />
157
C. SSGG analizė<br />
Stiprybės<br />
Branduolinės energetikos stipriosios pusės<br />
1. Įvertinus pačius įvairiausius planus, branduolinė energetika šiuo metu vertinama kaip pigiausias<br />
bazinės apkrovos elektros energijos gamybos būdas, netgi pagal mažo CO 2 lygio reikalaujančius<br />
kainų planus. <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo išlaidos bus įtrauktos į elektros<br />
energijos gamybos sąnaudas, o eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo procesų kaštų<br />
vertinimai yra žinomi. Europos Komisija nuolat stebi elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo fondų formavimą ir apie stebėsenos rezultatus reguliariai<br />
informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Naujieji radioaktyviųjų atliekų tvarkymą<br />
reglamentuojantys teisės aktai apibrėš teisiškai privalomas, visiems vienodas sąlygas ES<br />
lygmeniu.<br />
2. Eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo kaštai bus įtrauktos į elektros energijos gamybos<br />
sąnaudas. Naujosios <strong>AE</strong> eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymas užtikrins eksploatavimo<br />
nutraukimo ir atliekų tvarkymo finansavimo pakankamumą ir skaidrumą.<br />
3. Eksploatuojant <strong>AE</strong> neišmetama CO 2 , o visame branduolinės energetikos elektros energijos<br />
gamybos cikle susidaro labai nedidelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2) − tai <strong>AE</strong><br />
suteikia didelį konkurencinį panašumą anglies dvideginio kiekius ribojančioje ekonomikoje.<br />
Europos energetikos politika energijos taupymą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą laiko<br />
vienodai svarbiais uždaviniais, kuriant mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančią ekonomiką.<br />
4. Branduolinės energetikos gaminama elektros energija - daug mažiau jautri kainų augimui, nei<br />
energijos gamyba naudojant iškastinį (organinį) kurą. Urano kainai išaugus 50 proc., elektros<br />
energijos kaina padidėtų tik 3 proc., o anglies ar dujų kainai išaugus 50 proc., elektros energijos<br />
gamybos kaina išaugtų 20 proc., o kombinuoto ciklo dujų turbinomis gaminamos elektros gamybos<br />
sąnaudos išaugtų 38 proc.<br />
5. Urano kaina šiuo atveju turi ribotą poveikį elektros kainai, todėl, palyginti su gamtines dujas ar<br />
anglį naudojančiomis technologijomis, branduolinė energetika yra gerokai atsparesnė kuro kainos<br />
kilimo rizikai.<br />
6. Urano tiekimas - patikimas, nes šią žaliavą tiekia politiškai stabiliose valstybėse veikiantys įvairūs<br />
tiekėjai. Be to, dėl didelės energijos koncentracijos branduolinis kuras gali būti nesunkiai<br />
kaupiamas ir ilgai laikomas nedideliais kiekiais. Tai leidžia nesunkiai spręsti su kuro tiekimo<br />
trukdžiais susijusias problemas, taip pat suteikia <strong>AE</strong> papildomų garantijų. Didžioji branduolinio kuro<br />
tiekimo grandinės dalis veikia politiškai ir ekonomiškai stabiliose valstybėse. Tokios veiklos rūšys,<br />
kaip branduolinio kuro gamyba, sodrinimas, perdirbimas ar apdorojimas, prisideda prie tiekimo<br />
patikimumo. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> reikalingą branduolinį kurą gali pagaminti įvairūs JAV, ES ir Japonijos<br />
tiekėjai.<br />
7. Vidutiniai ES veikiančių <strong>AE</strong> galios panaudojimo koeficientai yra labai aukšti. Saugus <strong>AE</strong><br />
eksploatavimas visu jos veikimo laikotarpiu ir branduolinės energetikos saugumui didinti atliekami<br />
tyrimai branduolinės energetikos sektoriuje turi didelį prioritetą ir vykdomi įgyvendinant Europos ir<br />
tarptautinius saugumo reikalavimus.<br />
8. Branduolinės energetikos elektros energijos gamybos sukeliamas bendras neigiamas poveikis<br />
aplinkai yra gerokai mažesnis, nei energijos gamybos naudojant iškastinį (organinį) kurą. Tokias<br />
išvadas patvirtina viso gamybos ciklo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo duomenų analizė,<br />
taip pat palyginti <strong>AE</strong> ir kitų pirminių energijos gamybos šaltinių ir technologijų atmosferos teršalų ir<br />
medžiagų naudojimo duomenys.<br />
9. <strong>AE</strong> gamina tik nedidelius kiekius atliekų, tačiau tokių atliekų saugojimas nėra paprastas procesas<br />
dėl būtinybės jas ilgai saugoti. Radioaktyviųjų atliekų saugojimo procesas kontroliuojamas visais<br />
etapais – nuo jų surinkimo, apdorojimo, tūrio sumažinimo ar saugojimo iki gabenimo;<br />
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo poveikis biosferai yra labai nedidelis arba visai nereikšmingas ir<br />
trumpuoju, ir vidutiniu, ir ilguoju laikotarpiu. Kuriant radioaktyviųjų atliekų saugyklas jau pasiekta<br />
pažangos, tačiau didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų šalinimo klausimas dar neišspręstas.<br />
<strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> bus naudinga ir socialine prasme – bus sukurta naujų darbo vietų, stabilios ir<br />
prognozuojamos elektros energijos kainos teigiamai paveiks ekonomiką. Branduolinė energetika<br />
skatins mokslo ir technologijų plėtrą, bus kuriamos naujos didelę socialinę naudą teikiančios<br />
socialinės programos - branduolinė medicina ir kt.<br />
158
10. Palankios statybvietės/aplinkos sąlygos.<br />
11. Seisminės – nedidelis seisminis pavojus (stabilus žemyninis regionas).<br />
12. Hidrologinės – nėra cunamio pavojaus, potvynių pavojus nedidelis.<br />
13. Kitų pavojų (labai stiprus vėjas, ugnikalniai) nėra iš viso arba jie nereikšmingi.<br />
14. TATENA saugumo peržiūros misija patvirtino abiejų statybviečių tinkamumą.<br />
15. Esama branduolinė infrastruktūra (kartu su stipria priežiūros institucija).<br />
16. Atliktas poveikio aplinkai vertinimas.<br />
17. <strong>AE</strong> yra vienintelė reali galimybė patenkinti regiono energijos poreikius ir užtikrinti jo energetinę<br />
nepriklausomybę, kadangi atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumai yra nepakankami, o<br />
naudodamas iškastinį (organinį) kurą regionas išliktų priklausomas nuo vieno tiekėjo.<br />
18. Patikimo ABWR reaktoriaus projektuotojo ir tiekėjo reputacija bei patirtis statant tokius reaktorius<br />
suteikia daugiau pasitikėjimo, kad <strong>projektas</strong> bus baigtas laiku ir tinkamai panaudojus tam skirtą<br />
biudžetą.<br />
Silpnybės<br />
Branduolinės energetikos silpnosios pusės – elektros energijos gamyba yra didelių kapitalo investicijų<br />
reikalaujantis procesas, todėl bet kokie statybos projekto pakeitimai gali turėti didelės įtakos biudžetui.<br />
Kapitalas negali būti skiriamas kaip valstybės pagalba, kurią kontroliuoja Bendrija. Dėl branduolinės<br />
energetikos objektų projektavimo darbų vėlavimo gali gerokai padidėti projekto sąnaudos ir viršyti<br />
numatytąsias išlaidas.<br />
1. Visuomenės supratimas ir projekto priimtinumas visuomenei suteikia tam tikro netikrumo. Dėl<br />
neigiamos viešosios nuomonės branduolinės energetikos projektai gali būti vilkinami, gali atsirasti<br />
kliūčių juos įgyvendinant arba jie gali būti stabdomi. Norint pakeisti neigiamą visuomenės ar dalies<br />
visuomenės požiūrį, reikia sistemingai, atvirai ir sąžiningai informuoti visuomenę apie <strong>AE</strong> projektą.<br />
Net ir retai pasitaikančių avarinių situacijų poveikis gali būti labai didelis. Net ir pavienė, nedidelės<br />
tikimybės avarinė situacija <strong>AE</strong> gali sukelti svarbių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai.<br />
Saugumui ir avarinių situacijų prevencijai užtikrinti atitinkamos saugumo priemonės yra<br />
integruojamos į elektrinės projektą, numatomos statant ir eksploatuojant. Tokių pagrindinių<br />
saugumo funkcijų tikslas yra apsaugoti <strong>AE</strong>, jei įvyks incidentas arba sutriks jos veikla, taip pat<br />
sušvelninti pasekmes rimtesnių avarijų atveju. Naujosios III + kartos technologijos <strong>AE</strong> <strong>projektas</strong><br />
numato priemones, užkertančias kelią bet kokioms nuotėkoms už <strong>AE</strong> ribų, net jei prasidės labai<br />
mažai tikėtina reaktoriaus branduolio lydymosi reakcija.<br />
2. Tai, kad iki šiol neįrengta galutinė didelio aktyvumo atliekų saugykla, sudaro įspūdį, kad nebus šios<br />
problemos sprendimo. Siekiant nesukurti didelės naštos ateities kartoms, būtina prisiimti etinį<br />
įsipareigojimą toliau kurti ir vykdyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programas kiekvienoje<br />
branduolinės energetikos šalyje.<br />
3. Labai svarbus tinkamą branduolinės energetikos elektros energijos gamybos procesą užtikrinantis<br />
veiksnys yra pakankami žmogiškieji ištekliai. Būtinybė užtikrinti tinkamus žmogiškuosius išteklius<br />
yra pripažinta.<br />
Galimybės<br />
Galimybės šiuo atveju yra suprantamos kaip <strong>AE</strong> veikimo poveikis, kuris gali turėti teigiamos įtakos<br />
branduolinės energetikos konkurencingumui ateityje. Gali būti nustatytos tokios galimybės:<br />
1. Naujos <strong>AE</strong> Baltijos regione reikia dėl nuolat didėjančio elektros energijos poreikio ir būtinybės<br />
pakeisti senąsias, didelius anglies dioksido kiekius išmetančias jėgaines.<br />
2. Būtinybė didinti mažai anglies dvideginio dujų išmetančios elektros energijos gamybos apimtis,<br />
siekiant įgyvendinti tikslą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.<br />
3. Aukštos organinio kuro kainos.<br />
4. CO 2 kainų, surinkimo ir saugojimo direktyvos įgyvendinimo poveikis.<br />
5. Galimybė sumažinti projekto sąnaudas, trumpinant projekto įgyvendinimo trukmę, naudojant<br />
patikrintą projektą, tobulinant planavimą, derinant saugumo kriterijus ir licencijavimo procedūras.<br />
Skatinama technologinė pažanga ir teigiamas poveikis regionui, įtraukiant į projektą vietinių pramonės<br />
įmonių.<br />
6. Integruojant Ignalinos <strong>AE</strong> ir <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesus, galima rasti<br />
abiem projektams naudingų sprendimų dėl masto ekonomikos.<br />
7. Saugumo reglamentavimas iš nacionalinio tampa vis artimesnis suderintoms Europos lygio<br />
taisyklėms.<br />
8. Energijos vartojimo prasme kompetentingų rinkų plėtra Europos Sąjungos mastu.<br />
9. Galimybė išnaudoti esamą Ignalinos <strong>AE</strong> infrastruktūrą (patirtis eksploatuojant atominę jėgainę ir<br />
nutraukiant jos veiklą) ir vietinius darbo jėgos išteklius.<br />
159
10. Besąlygiškas vietos bendruomenės pritarimas <strong>AE</strong> statybos įdėjai.<br />
11. <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> statybai buvo pasiūlytos dvi galimos statybvietės, taigi bus galima rinktis labiau<br />
priimtiną, atsižvelgiant į reikalavimus. Įvertintose galimose branduolinės jėgainės statybvietėse<br />
galima statyti ir eksploatuoti <strong>Visagino</strong> <strong>AE</strong> iki 3 400 MWe galingumo. Tai reiškia, kad infrastruktūrą<br />
ateityje bus galima plėsti ir statyti naujų reaktorių.<br />
Grėsmės<br />
Grėsmės šiuo atveju yra suprantamos kaip <strong>AE</strong> veikimo poveikis, kuris gali turėti neigiamos įtakos<br />
branduolinės energetikos konkurencingumui ateityje. Gali būti nustatytos tokios grėsmės:<br />
1. Branduolinė sauga/teroristinių išpuolių prieš branduolinės energetikos objektus pavojus.<br />
2. Avarinių situacijų bet kokioje vietoje rizika, tokios rizikos suvokimas, nepakankamai veiksmingas<br />
avarinių situacijų valdymas.<br />
3. Atsakomybės už branduolinių objektų avarijas pasikeitimai.<br />
4. Gamybos galimybių apribojimas, kvalifikuotos darbo jėgos, kurios reikia naujosios <strong>AE</strong> statybai,<br />
tuo pat metu išmontuojant senąją, trūkumas.<br />
5. Netikrumas dėl investicinių sąnaudų (statybos kainų arba žaliavų kainų padidėjimas, sumaišties<br />
finansų rinkose poveikis projekto sąnaudoms).<br />
6. Atliekų tvarkymo programų vykdymo sulėtėjimas ir poveikis potencialiems investuotojams.<br />
7. Investicijų į pagrindinius infrastruktūros elementus (pažangieji elektros tinklai) poveikis<br />
branduolinei energetikai.<br />
8. Vandens temperatūros kilimas, ribojantis galimybes vandenį panaudoti <strong>AE</strong> veikimui reikalingiems<br />
aušinimo procesams.<br />
160
Change language