Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

Konsorciumas 

Pöyry Energy Oy 

Lietuvos energetikos institutas 

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 

Nauja atominė elektrinė Lietuvoje 

2009 m. sausio 22 d. 

Planuojamos ūkinės veiklos 

organizatorius: 

PAV ataskaitos rengėjas: 

UAB „Visagino atominė elektrinė“ 

Pöyry Energy Oy (Suomija) 

Lietuvos energetikos institutas (Lietuva)

Konsorciumas 



Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 

Nauja atominė elektrinė Lietuvoje 

2009 m. sausio 22 d. 

Planuojamos ūkinės 

veiklos organizatorius: 

UAB „Visagino atominė elektrinė“ 

M. Grinevičius 

PAV ataskaitos 

rengėjas: 


M. Pohjonen 


Branduolinės inžinerijos problemų lab. 

P. Poškas 

Leidimo data 2009 m. sausio 22 d.

SUOMIJOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS 

Konsorciumas Pöyry - LEI 

PAV ataskaita 

2009 01 22 1



2009 01 22 2

LIETUVOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS 



2009 01 22 3



2009 01 22 4



2009 01 22 5 

VERSIJŲ LENTELĖ 

Versija Data Aprašymas 

Versija 1 2008 m. liepos 24 d. Pateikta Užsakovui 

Versija 2 2008 m. rugpjūčio 27 d. Pateikta viešam visuomenės komentavimui ir užsienio šalių 

vertinimui 

Versija 3 2008 m. spalio 22 d. Papildyta ir atnaujinta pagal visuomenės pastabas bei 

pateikta PAV subjektų vertinimui 

Versija 4 2008 m. gruodžio 22 d. Papildyta ir atnaujinta pagal PAV subjektų pastabas bei 

pakartotinai pateikta PAV subjektams 

Versija 4A 2009 m. sausio 22 d. Atnaujinta pagal galutines PAV subjektų pastabas ir prie 

PAV ataskaitos pridėtas priedas su visuomenės informavimo 

ir dalyvavimo PAV procese dokumentais, PAV subjektų 

raštais bei išvadomis ir PAV rengėjų atsakymais į 

visuomenės bei PAV subjektų pastabas.



2009 01 22 6



2009 01 22 7 

SĄVOKOS 

AAA (Aplinkos apsaugos 

agentūra) 

Aerozolis 

AGIR 

Aktyvumas 

ALARA (angl. As Low As 

Reasonable Achievable) 

Alfa, beta, gama spinduoliai 

AM (Aplinkos ministerija) 

Valstybės biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – rinkti, analizuoti ir teikti 

patikimą informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų srautus ir 

taršos prevencijos priemones bei užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo 

organizavimą vandensaugos tikslams pasiekti 

Kietosios, skystosios ar kietosios ir skystosios dalelės, pakibusios 

dujinėje terpėje 

AGIR (automatizuoti gama intensyvumo ore registratoriai) yra lietuviškos 

automatinės radiacinio monitoringo stotys 

Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, 

kiekis, išreikštas formule A=dN/dt (čia A – aktyvumas, dN – tikėtinas 

savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) 

skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetas s -1 , specialus vieneto 

pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq = 1 s -1 . 

Radiacinės saugos optimizavimo principo As Low As Reasonable 

Achievable angliškas akronimas. Tarptautiniu mastu pripažintas 

radiacinės saugos optimizavimo principas, teigiantis, kad praktinės 

veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, apšvitos veikiamų žmonių 

skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius įmanoma pasiekti 

protingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant į 

socialines ir ekonomines sąlygas. ALARA principas taip pat vis plačiau 

taikomas ir aplinkos apsaugoje. 

Branduoliai, skleidžiantys jonizuojančias – alfa, beta daleles arba gama 

elektromagnetines bangas 

Koordinuoja PAV procedūrą, informuoja užsienio šalis apie PAV procesą 

bei priima motyvuotą sprendimą, ar planuojam ūkinė veikla leistina 

pasirinktoje vietoje 

AOO (angl. Anticipated 

Operational Occurrence) 

Apšvita iš radioaktyviojo 

debesies 

Numatomas eksploatacinis sutrikimas 

Apšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosios 

medžiagos radioaktyviųjų išmetimų debesyje 

Apšvita nuo žemės paviršiaus Apšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosios 

medžiagos, iškritusios žemės paviršiuje 

ASKRO (rus. автоматическая 

система 

контроля 

радиационной обстановки), 

automatinė radiacinės padėties 

kontrolės sistema 

Atominė elektrinė (AE) 

Pastovios realiuoju laiku veikiančios aplinkos ir sanitarinės kontrolės 

sistemos dalis. Sistemos paskirtis yra informuoti gyventojus apie 

radiacinę saugą. 

Visuma sistemų ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumos 

energijai gaminti, naudojant branduolinį kurą. 

Aušinimo vanduo Aušinimo vanduo yra jūros/ežero/upės vanduo, naudojamas 

kondensatoriuje garo, ateinančio iš turbinos, aušinimui ir pavertimui į 

vandenį. Aušinimo vanduo nekontaktuoja ir nesimaišo su atominės 

elektrinės techniniu vandeniu. 

Baras 

Slėgio vienetas. 1 baras = 100 000 Paskalių (Pa). Atmosferos slėgis 

apytiksliai lygus 1 barui. 

Bq, bekerelis 

Aktyvumo vienetas lygus 1 skilimui per sekundę



2009 01 22 8 

Branduolinės medžiagos 

Branduolinis kuras 

Branduolių dalijimasis 

BST 

BWR (angl. boiling water 

reactor), verdančio vandens 

reaktorius 

Plutonis, uranas (natūralus, prisodrintas urano 235 arba 233 izotopų ir 

išsodrintas) ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio ar 

koncentrato pavidalo arba kitų medžiagų mišinyje 

Branduolinės medžiagos, naudojamos branduolinei energijai gaminti. 

Sunkiojo elemento atomo branduolio ir neutrono branduolinė reakcija, 

kurios metu branduolys dalijasi į dvi dalis ir išmetami 2-3 greitieji 

neutronai. 

Bendrijos svarbos teritorijos 

Lengvojo vandens reaktorius, kuriame aušinimui naudojamas vanduo 

užverda pratekėdamas pro reaktoriaus aktyviąją zoną. Susidaręs garas 

naudojamas turbinos varymui. 

CANDU reaktorius 

CANDU reaktorius, ACR tipo 

Cirkonio lydinys 

Dalijimasis 

DCD (angl. Design control 

documentation) 

Deuteris 

Kanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium") 

suspausto sunkaus vandens reaktorius naudojantis sunkų vandenį 

aušinimui ir neutronų lėtinimui bei gamtinį uraną (0,72% U-235) kurui. 

Pažangusis CANDU reaktorius gali būti laikomas PWR hibridine forma, 

turinčią kitokią reaktoriaus konstrukciją. Tai lengvuoju vandeniu 

aušinamas reaktorius, kuriame įdiegtos ir suslėgto sunkiojo vandens 

reaktorių (HWR), ir pažangiųjų suslėgto vandens reaktorių (APWR) 

technologijų savybės. 

Sunkiojo cirkonio lydinių grupė. Daugiausiai naudojamas kaip šilumą 

išskiriančių elementų apvalkalas 

Sunkiojo elemento atomo branduolio dalijimasis į dvi dalis, kurio metu 

išmetami greitieji neutronai. 

Projektavimo kontrolės dokumentacija 

Vandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 1 neutroną 

E.ON 

EDF 

Efektinė dozė 

E.ON AG - Vokietijos energetikos bendrovė 

Electricité de France – Prancūzijos energetikos bendrovė 

Audinių lygiaverčių dozių, sąlygotų išorinės ar vidinės apšvitos, 

padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio suma. 

Efektyvumas Elektrinėje pagamintos elektros energijos ir energijos, esamos 

suvartotame kure, kiekių santykis. 

Elektrinė galia, MW e 

AVS (angl. Environmental 

Management System), 

aplinkosaugos vadybos sistema 

EnBW 

EUR (angl. European Utilities 

Requirements document), 

Reikalavimų Europos įmonėms 

dokumentas 

Eutrofikacija 

Foninis užterštumas 

Per laiko vienetą elektrinės galimas pagaminti elektros kiekis. 

Aplinkosaugos vadybos sistema naudojama kaip priemonė pagerinti 

aplinkosauginį veiksmingumą. Apibrėžta ISO 14001 standarte. Mažina 

poveikį aplinkai, užtikrina sistemingą organizacijos aplinkosauginių 

reikalų tvarkymą ir yra organizacijos bendrosios valdymo struktūros 

aspektas, susijęs su tiesioginiais ir ilgalaikiais jos produktų, paslaugų ir 

procesų poveikiais aplinkai. 

Energie Baden-Württemberg AG – Vokietijos energetikos bendrovė 

Reikalavimų Europos įmonėms dokumentu (EUR) siekiama koordinuoti ir 

stabilizuoti sąlygas, pagal kurias turi būti statomos standartizuotos LWR 

atominės elektrinės Europoje. 

Maisto medžiagų kiekio ekosistemoje padidėjimas. 

Pavojingų medžiagų (gamtinių, sąlygojamų kitų taršos šaltinių arba 

bendro zonos užterštumo) kiekiai aplinkoje.



2009 01 22 9 

Fujita klasifikacija 

GAB 

GE 

GIDB 

HWR (angl. pressurized heavy 

water reactor), suslėgto 

sunkiojo vandens reaktorius 

IAE 

Inertinės radioaktyviosios dujos 

(IRD) 

INES 

Integruotas monitoringas (IM) 

InterRAS (angl. International 

Radiological Assessment 

System), tarptautinė radiologinio 

vertinimo sistema 

ISO 14001 standartas 

Išorinė apšvita 

Izotopas 

Izotopų analizė 

Jonizuojančioji spinduliuotė 

Viesulų intensyvumo vertinimo skalė, pagrįsta žala, kurią viesulai daro 

žmonių pastatytoms konstrukcijoms ir augmenijai. Skalė: F0 – F12. F0 

atitinka 64-116 km/h vėjo greitį. F12 yra lygus 1 machui. 

Gera apsaugos būklė 

General Electric Company 

Gamtos išteklių duomenų bazė 

Sunkiojo vandens reaktorius, kuriame sunkusis vanduo, siekiant pakelti 

jo virimo temperatūrą, yra suslegiamas. Tokiu būdu vandenį galima 

daugiau šildyti ir perduoti daugiau šilumos iš reaktoriaus aktyviosios 

zonos. 

Ignalinos atominė elektrinė 

Inertinės dujos yra helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), 

ksenonas (Xe) ir radonas (Rn). Kai kurie šių inertinių dujų izotopai yra 

radioaktyvūs. Ignalinos AE yra nuolat matuojami išmetamų į atmosferą 

inertinių radioaktyviųjų dujų (Ar-41, Kr-85, Kr-85m, Kr-87, Kr-88, Xe-133, 

Xe-133m, Xe-135m, Xe-135, Xe-138) aktyvumai. 

Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear Event 

Scale), naudojama greitam žiniasklaidos ir visuomenėje informavimui 

apie įvykių, susijusių su saugos užtikrinimu, reikšmingumą visuose 

civiliniuose branduoliniuose įrenginiuose, apimant įvykius, susijusius su 

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu bei radioaktyviųjų 

medžiagų transportavimu. 

Vienalaikis ekosistemos fizinių, cheminių ir biologinių ypatybių matavimas 

laikui bėgant numatytose stebėjimo vietose. 

Kompiuterinė programinė įranga branduolinių avarijų pasekmių 

vertinimui, naudojama pirmojoje avarijos fazėje 

Tarptautinis savanoriškas standartas, aprašantis specifinius reikalavimus 

EMS (aplinkosaugos vadybos sistemoms). ISO 14001 yra bendrinis 

standartas, organizacija gali būti sertifikuota arba registruota. Išleistas 

Tarptautinės standartizavimo organizacijos. 

Apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji 

spinduliuotė. Pvz., išorinę apšvitą gali lemti spinduliuotė iš radioaktyviojo 

debesies, nuo žemės paviršiaus, tiesioginė apšvita nuo jonizuojančiosios 

spinduliuotės šaltinio ar kt. 

To paties cheminio elemento atomai, besiskiriantys branduolio neutronų 

skaičiumi. Dauguma gamtoje sutinkamų elementų turi daugiau nei vieną 

izotopą. 

Masių analizė, naudojant masių spektrometriją ir neutronų aktyvacijos 

analizę, bei spinduliuotės iš atomo analizė, kaip daroma taikant α-, β-, γ–, 

o kartais ir Rentgeno spektrometriją. 

Spinduliuotė, biologiniame audinyje sukelianti skirtingų krūvių jonų poros 

susidarymą. 

Kolektyvinė efektinė dozė Grupės žmonių individualiųjų efektinių dozių suma. Kolektyvinė efektinė 

dozė apskaičiuojama sumuojant vidutinių efektinių dozių i pogrupyje ir 

žmonių skaičius šiame pogrupyje sandaugas. Matavimo vienetas – 

žmogaus sivertas (žm×Sv) 

Kondensatorius 

Kondensatorius paverčia garą, praeinantį per turbiną, iš dujinės į skystąją 

būseną 

Krituliai 

Bet koks atmosferos vandens garų kondensavimosi produktas, iškritęs 

ant žemės paviršiaus 

Lengvasis vanduo Įprastas vanduo, H 2 O.



2009 01 22 10 

Lygiavertė dozė 

LOCA (angl. Loss Of Coolant 

Accident) 

LRK 

LWR (angl. light water reactor), 

lengvojo vandens reaktorius 

Monitoringo zona 

MOX kuras 

MW, megavatas 

MWd(th)/TeU 

MW išleista 

NA 

NAE 

Neprojektinė avarija 

NPL 

NVĮ 

MPL 

OKB (rus. Опытное 

конструкторское бюро) 

PA 

Panaudotas branduolinis kuras 

(PBK) 

PAV 

Projektinė avarija 

Sugertoji dozė, pakoreguota, atsižvelgiant į jonizuojančios spinduliuotės 

biologinio poveikio ypatumus 

Avarija su šilumnešio praradimu 

Lietuvos Raudonoji knyga naudojamas kaip teisinis dokumentas, kuriuo 

paremta retų ir nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. 

Reaktoriaus tipas, kuriame įprastinis vanduo naudojamas šilumai nuvesti 

ir kaip lėtiklis. Daugelis pasaulyje veikiančių reaktorių yra lengvojo 

vandens reaktoriai. 

Zona, kurioje vykdomas monitoringas. 

Maišytas oksidų kuras. Plutonio ir gamtinio urano, perdirbto urano ir 

nuskurdinto urano oksidų mišinys. 

Galios vienetas (1 MW = 1 000 kW). 

Energija, gauta pradiniam branduolinio kuro svorio vienetui. 

Šiluminės energijos kiekis išleistas į ežerą, kai naudojama tiesioginio 

aušinimo būdas (arba šiluminės energijos kiekis išleistas į orą aušinimo 

bokštų atveju). Apskaičiuojama pagal suminį pagamintą energijos kiekį 

(šiluminį ir elektrinį), priimant, kad elektrinės efektyvumas 35%. 

Neprojektinė avarija 

Naujoji atominė elektrinė 

Avarija, žymiai sunkesnė negu projektinė avarija, tačiau nesukelianti 

aktyviosios zonos degradacijos 

Normalus patvankos lygis 

Nuotekų valymo įrenginiai 

Minimalus patvankos lygis 

Eksperimentinis konstruktorių biuras 

Projektinė avarija 

Reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, jeigu 

reaktorių eksploatuojanti organizacija licenciaro nustatyta tvarka 

įformina, kad jis nebebus naudojamas reaktoriuose. 

Poveikio aplinkai vertinimas 

Avarija, kurios metu projekte nustatyti parametrai ir branduolinio kuro 

pažeidimai išlaikomi nustatytose ribose, o į aplinką išmestų radionuklidų 

aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribinių aktyvumų 

Projektinis išorinis įvykis Išorinis įvykis(-iai) arba išorinių įvykių kombinacija, į kuriuos 

atsižvelgiama projektuojant branduolinės energetikos objektą 

Projekto 

bendrovė 

įgyvendinimo 

Projekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimo darbų 

vykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugos 

reikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusi 

atitinkamus leidimus bei licencijas, ji tampa atominę elektrinę 

eksploatuojančia organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečia 

elektros energijos gamybos pajėgumus (žr. LR Atominės elektrinės 

įstatymą, Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3004) 

Planuojamos ūkinės veiklos 

užsakovas 

Už planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija (UAB „Visagino 

atominė elektrinė“). Priėmus Lietuvos Respublikos atominės elektrinės 

įstatymo pataisas bei įsteigus UAB „Visagino atominė elektrinė“, 

pastaroji perėmė visus naujos atominės elektrinės parengiamuosius 

darbus, tarp jų ir PAV procedūrą, kuriuos 2007-ųjų pavasarį pradėjo AB 

„Lietuvos energija“.



2009 01 22 11 

Pusėjimo trukmė 

PWR (angl. pressurized water 

reactor), suslėgto vandens 

reaktorius 

Radioaktyviosios atliekos 

Radioaktyvieji išmetimai 

Radionuklidų išmetimai į 

aplinką 

Radioaktyviosios medžiagos 

Radioaktyvumas 

Laikas, per kurį radioaktyviąją medžiagą sudarančių dalelių kiekis 

sumažėja perpus dėl radioaktyviojo skilimo, t.y. pusė medžiagos 

paverčiama kitokios rūšies medžiaga. 

Lengvojo vandens reaktorius, kuriame vanduo, naudojamas aušinimui ir 

neutronų lėtinimui, yra tiek suslėgtas, kad neužverda net ir esant 300°C 

temperatūrai. Vanduo, pratekėjęs pro reaktoriaus aktyviąją zoną, 

atskirtuose garo generatoriuose savo šilumą atiduoda antrinio kontūro 

vandeniui. Antrinis vanduo virsta garu, naudojamu turbinos varymui. 

Nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir 

kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, 

kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius. 

Iš šaltinių į atmosferą išlekiančios radioaktyviųjų medžiagų dalelės. 

Iš šaltinių į aplinkos orą bei vandenį išmetami radionuklidai dujų, 

aerozolių, skysčių ar kitokiu pavidalu 

Kiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių 

aktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu. 

Atomo branduolio virsmas kitu branduoliu. Radioaktyvus branduolys 

skleidžia virsmui būdingą spinduliuotę (alfa, beta ar gama spinduliuotę). 

Radionuklidai 

RADIS 

RBMK (rus. Реактор большой 

мощности канальный) didelės 

galios kanalinis reaktorius 

RWE 

SA 

SAA 

SAT 

Savitasis aktyvumas 

Nestabili nuklidų forma 

Automatinių matavimų sistemų padalinys. Jį sudaro automatinio gama 

monitoringo tinklas ir kilnojamoji radiologinė laboratorija. 

Rusiškas vandeniu aušinamas grafitu lėtinamas kanalinio tipo reaktorius, 

naudojamas IAE 

RWE AG – Vokietijos energetikos bendrovė 

Sunkioji avarija (angl. Severe Accident) 

Saugos analizės ataskaita 

Specialioji apsaugos teritorija 

Bandinio aktyvumo ir jo masės santykis (vienetas - Bq/kg). 

SAZ 

SILAM 

SMI 

Sodrinimas 

Sanitarinės apsaugos zona: tam tikra teritorija arba radioaktyviojo 

užteršimo vieta, kurioje apšvitinimo lygis branduolinės energetikos 

objekto normalaus eksploatavimo sąlygomis gali viršyti leistinas normas 

(pagal Branduolinės energijos įstatyme pateiktą sąvokų sąrašą) 

Aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių 

esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai 

galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pagal 

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse pateiktą 

sąvokų sąrašą). 

Suomijos meteorologijos instituto Oro kokybės ir pavojingų sąlygų 

modeliavimo sistema 

Suomijos meteorologijos Institutas 

Medžiagos koncentravimas. Prieš sodrinimą cheminių procesų dėka 

uranas paverčiamas į dujinę formą – urano heksafluoridą (UF 6 ). Urano 

heksafluorido sodrinimas atliekamas, taikant arba dujų difuziją, arba 

pastaruoju metu vis populiarėjančius centrifugavimo metodus, kuriuose 

naudojamos cheminės ir fizinės urano savybės.



2009 01 22 12 

Spinduliuotė (alfa, beta, gama) 

SST 

Sunkioji avarija 

Sunkusis vanduo 

Alfa spinduliuotė – tai teigiamai įkrautų dalelių, kurias išspinduliuoja 

atomo branduolys, srautas. Alfa dalelės yra identiškos helio branduoliui, 

jas sudaro 2 protonai ir 2 neutronai. 

Beta – dalelių srautas, sudarytas iš elektronų ir pozitronų. 

Gama spinduliuotė yra srautas, sklindantis kaip elektromagnetinės 

bangos, gama srauto bangos ilgis yra mažesnis, o energija – didesnė nei 

Rentgeno spinduliuotės 

Speciali saugomoji teritorija 

Avarija, žymiai sunkesnė negu projektinė avarija, apimanti didelę 

aktyviosios zonos degradaciją 

Chemiškai sunkusis vanduo yra tas pats, kas ir įprastas (lengvasis) 

vanduo, tačiau jo molekulėje du vandenilio atomai (kaip H 2 O) yra 

pakeisti deuterio atomais (iš čia simbolis D 2 O). 

Sv, sivertas Jonizuojančiosios spinduliuotės dozės vienetas, parodantis 

jonizuojančiosios spinduliuotės sąlygojamą biologinį poveikį. Kadangi tai 

yra labai didelis vienetas, dažniau naudojami milisivertai (1 mSv = 0,001 

Sv) ir mikrosivertai (1 µSv = 0,001 mSv). 

Šiluminė galia, MW th 

TATENA (angl. IAEA) 

Techninis aptarnavimas 

Tiesioginio aušinimo (TA) 

sistema 

TLD stotys 

Per laiko vienetą reaktoriaus galimas pagaminti šilumos kiekis. 

Tarptautinė atominės energetikos agentūra. TATENA yra pasaulinis 

bendradarbiavimo centras branduolinių technologijų srityje. Agentūra, 

kartu su šalimis-narėmis ir kitais partneriais iš viso pasaulio vysto 

saugias, patikimas ir taikiems tikslams skirtas branduolines 

technologijas. 

Planuojamų ir sistemingai atliekamų priemonių kompleksas, siekiant 

užtikrinti patikimą sistemų (elementų) funkcionavimą projekte nustatyto 

resurso ribose bei palaikyti jų projektines charakteristikas. TA darbai 

apima sistemų (elementų) bendrą aptarnavimą, kapitalinį remontą, 

vidutinį remontą, einamąjį remontą, detalių pakeitimą ir modifikacijas, 

taip pat bandymus, kalibravimą ir inspekcijas, kada tai būtina. 

Aušinimo vanduo paimamas iš vandens telkinio (pvz., ežero), 

nukreipiamas per šilumokaitį, o sušilęs vanduo išleidžiamas atgal į 

vandens telkinį. 

Termoliuminescencinių dozimetrų (TLD) stotys naudojamos matuoti 

išorinės radiacinės apšvitos dozes aikštelėje. 

Tritis Radioaktyvus vandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 2 

neutronus (H-3). 

TWh, teravatvalandė Energijos vienetas. Viena teravatvalandė lygi vienam milijardui 

kilovatvalandžių arba vienam tūkstančiui gigavatvalandžių. 

UK HSE (angl. United Kingdom 

Health and Safety Executive) 

UNECE (angl. United Nations 

Economic Commission for 

Europe) Jungtinių tautų 

Ekonomikos komisija Europai 

UO 2 

Didžiosios Britanijos Higienos ir darbo saugos inspekcija 

UNECE, Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija Europai, įkurta 1947 m., 

yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų. Jos tikslas yra 

stiprinti ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių – narių. 

Urano dioksidas 

Uranas Cheminis elementas, žymimas simboliu U. Uranas sudaro 0,0004% 

žemės plutos (keturi gramai tonoje). Visi urano izotopai yra radioaktyvūs. 

Gamtinis uranas daugiausiai randamas kaip izotopas U-238, kurio 

pusėjimo trukmė 4,5 milijardo metų. Tik 0,72% gamtinio urano randama 

kaip izotopas U-235.

US NRC (angl. United States 

Nuclear 

Regulatory 

Commission) 

Vandeningas sluoksnis 

VATESI 

Vidinė apšvita 

JAV Branduolinės saugos inspekcija 



2009 01 22 13 

Vandeningas sluoksnis – požeminis, vandenį talpinantis laidus uolienų ar 

purių medžiagų (žvyro, smėlio, dumblo ar molio) sluoksnis, iš kurio 

gruntinis vanduo gali būti sėkmingai išgaunamas, naudojant šulinį. 

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (interneto svetainės 

adresas – www.vatesi.lt) 

Dozė, kurią sąlygoja radioaktyviųjų medžiagų įkvėpimas ar prarijimas 

Žmogaus sivertas (žm x Sv) Kolektyvinės dozės matavimo vienetas. Pvz., jei kiekvienas asmuo 1000 

narių populiacijoje gauna vidutiniškai 20 milisivertų apšvitos dozę, tai 

kolektyvinė dozė bus 1000 x 0,02 Sv = 20 žm x Sv



2009 01 22 14 

TURINYS 

SUOMIJOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................... 1 

LIETUVOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS ................................................................................................................................... 3 

VERSIJŲ LENTELĖ .......................................................................................................................................................... 5 

SĄVOKOS............................................................................................................................................................................ 7 

TURINYS ........................................................................................................................................................................... 14 

SANTRAUKA.................................................................................................................................................................... 16 

1 BENDRIEJI DUOMENYS...................................................................................................................................... 25 

1.1 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIUS........................................................................................... 26 

1.2 PAV ATASKAITOS RENGĖJAI ............................................................................................................................. 26 

1.3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS IR KONCEPCIJA ........................................................................ 26 

1.4 VEIKLOS ETAPAI IR TRUKMĖ.............................................................................................................................. 27 

1.5 ENERGIJOS GAMYBA.......................................................................................................................................... 28 

1.6 IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ POREIKIS ......................................................................................................................... 28 

1.7 AIKŠTELIŲ STATUSAS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI ....................................................................... 31 

1.8 ESAMOS INFRASTRUKTŪROS PANAUDOJIMAS.................................................................................................... 33 

2 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS..................................................................................................................... 39 

2.1 BENDRA INFORMACIJA ...................................................................................................................................... 39 

2.2 PAV PROCEDŪRA.............................................................................................................................................. 39 

2.3 PAV ATASKAITOS PARENGIMAS........................................................................................................................ 40 

2.4 VISUOMENĖS INFORMAVIMAS ........................................................................................................................... 42 

2.5 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS TARPVALSTYBINIAME KONTEKSTE................................................................ 42 

2.6 SPRENDIMAS DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMUMO......................................................................... 43 

3 INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR DALYVAVIMAS ..................................................................................... 44 

3.1 SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ GRUPĖ .......................................................................................................................... 44 

3.2 INFORMACIJOS PRISTATYMAS IR SUSITIKIMAI.................................................................................................... 45 

3.3 PAV PROGRAMOS BEI PAV ATASKAITOS PATEIKIMAS VISUOMENEI.................................................................. 46 

3.4 PAV SUBJEKTŲ ATLIEKAMAS PAV PROGRAMOS IR PAV ATASKAITOS VERTINIMAS......................................... 46 

3.5 ATSAKINGOS INSTITUCIJOS PAV PROCESO KOORDINAVIMAS............................................................................ 46 

3.6 KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO PRIEMONĖS ................................................................................................... 47 

3.7 TARPVALSTYBINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS ........................................................................................ 47 

4 ALTERNATYVOS .................................................................................................................................................. 57 

4.1 VIETOS ALTERNATYVOS.................................................................................................................................... 57 

4.2 AUŠINIMO ALTERNATYVOS ............................................................................................................................... 58 

4.3 TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS ATOMINIAMS REAKTORIAMS........................................................................ 63 

4.4 NULINĖ ALTERNATYVA ..................................................................................................................................... 64 

4.5 NEVERTINAMOS ALTERNATYVOS ...................................................................................................................... 67 

5 TECHNOLOGINIAI PROCESAI.......................................................................................................................... 69 

5.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBO PRINCIPAI......................................................................................................... 69 

5.2 REAKTORIAUS TIPO ALTERNATYVOS ................................................................................................................. 77 

5.3 BRANDUOLINĖS SAUGOS PRINCIPAI................................................................................................................... 93 

5.4 KURO ĮSIGIJIMAS ............................................................................................................................................. 106 

6 ATLIEKOS............................................................................................................................................................. 112 

6.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBA.................................................................................................................... 112 

6.2 ATOMINĖS ELEKTRINĖS EKSPLOATAVIMAS ..................................................................................................... 121 

6.3 EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMO ATLIEKOS...................................................................................................... 141 

7 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIŲ 

APLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIO SUMAŽINIMO PRIEMONĖS............................................................. 148 

7.1 VANDENS BŪKLĖ....................................................................................................................................... 148 

7.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ .................................................................................................................... 243



2009 01 22 15 

7.3 POŽEMINIS VANDUO ................................................................................................................................. 260 

7.4 DIRVOŽEMIS................................................................................................................................................ 269 

7.5 GEOLOGIJA .................................................................................................................................................. 275 

7.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ............................................................................................................................... 302 

7.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA.......................................................................................................... 362 

7.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI ............................................................................................................ 377 

7.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA ........................................................................................................ 380 

7.10 VISUOMENĖS SVEIKATA .......................................................................................................................... 403 

7.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAI NORMALIOS 

EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS .......................................................................................... 449 

7.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS............................................................................................................... 458 

8 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS........................................................................................................................ 483 

8.1 ATLIEKOS ........................................................................................................................................................ 483 

8.2 VANDENS BŪKLĖ ............................................................................................................................................. 483 

8.3 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ.............................................................................................................................. 486 

8.4 GRUNTINIAI VANDENYS................................................................................................................................... 486 

8.5 DIRVOŽEMIS .................................................................................................................................................... 487 

8.6 ŽEMĖS GELMĖS................................................................................................................................................ 487 

8.7 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ ...................................................................................................................................... 487 

8.8 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA ..................................................................................................................... 488 

8.9 KULTŪRINIS PAVELDAS ................................................................................................................................... 488 

8.10 SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA.................................................................................................................... 489 

8.11 VISUOMENĖS SVEIKATA................................................................................................................................... 489 

9 MONITORINGAS ................................................................................................................................................. 494 

9.1 ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 494 

9.2 VALSTYBINIS RADIOLOGINIS MONITORINGAS .................................................................................................. 495 

9.3 IGNALINOS AE ESAMA APLINKOS MONITORINGO SISTEMA .............................................................................. 504 

9.4 SIŪLYMAI NAUJOS AE MONITORINGO SISTEMAI .............................................................................................. 513 

9.5 KITAS MONITORINGAS ..................................................................................................................................... 526 

9.6 DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS................................................................................................................. 530 

10 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS.............................................................................................................. 531 

10.1 ĮVADAS Į RIZIKOS ANALIZĘ .............................................................................................................................. 531 

10.2 NAUJOSIOS AE RIZIKOS VERTINIMAS............................................................................................................... 532 

10.3 AVARIJŲ POVEIKIO MODELIAVIMAS................................................................................................................. 546 

10.4 AVARIJŲ PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS.................................................................................................................... 564 

10.5 AVARINIS PASIRENGIMAS IR AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS...................................................................................... 571 

11 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI .......................................... 577 

12 NUORODOS........................................................................................................................................................... 578 

PRIEDAS: VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO PAV PROCESE DOKUMENTAI, PAV SUBJEKTŲ RAŠTAI BEI 

IŠVADOS IR PAV RENGĖJŲ ATSAKYMAI Į VISUOMENĖS BEI PAV SUBJEKTŲ PASTABAS......................(pateiktas atskirai) 

Geologiniai žemėlapiai pateikti Lietuvos geologijos tarnybos leidimu.



2009 01 22 16 

SANTRAUKA 

2007-ųjų pavasarį, AB „Lietuvos energija“ pradėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) 

procedūrą naujosios atominė elektrinės (NAE) statybai prie dabartinės Ignalinos 

atominės elektrinės (IAE). Priėmus Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 

pataisas bei įsteigus UAB „Visagino atominė elektrinė“, pastaroji perėmė visus naujos 

atominės elektrinės parengiamuosius darbus, tarp jų ir PAV procedūrą. PAV yra būtina 

sąlyga tokio svarbaus objekto statyboms. PAV turi apibūdinti, kaip elektrinė įtakos ją 

supančią aplinką, ir įvertinti, ar projekto poveikiai nepažeis ekologinės ir socialinės 

pusiausvyros. Tik po to, kai PAV ataskaita bus paviešinta vietinėms ir tarptautinėms 

bendruomenėms ir Lietuvos Respublikos (LR) Aplinkos ministerija priims sprendimą, 

kad planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, projekto vykdymas galės būti 

tęsiamas. Pagal LR įstatymus ir kitus teisės aktus, PAV procesas pirmiausiai apima 

PAV programos (PAVP), kuri turi pateikti PAV struktūrą, aprašyti temas, kurios bus 

studijuojamos, ir vartotinus metodus, paruošimą. Remiantis PAV programa, Aplinkos 

ministerijos nustatytais terminais ir atsižvelgiant į gautas pastabas, paruošiama PAV 

ataskaita (PAVA), kuri aprašo aplinką ir įvertina projekto aplinkos ir socialinius 

poveikius. PAV programa buvo išleista 2007-ųjų liepos 26 dieną ir buvo patvirtinta LR 

Aplinkos ministerijos 2007-ųjų lapkričio 15 dieną po plataus nacionalinio ir tarptautinio 

komentavimo. PAV ataskaitąparengė tarptautinis konsorciumas, sudarytas iš Pöyry 

Energy Oy ir Lietuvos energetikos instituto (LEI). 

PROJEKTO TIKSLAS, VIETA IR PLANAS 

Planuojamos ūkinės veiklos, įvertintos šioje PAV ataskaitoje, tikslas yra naujos 

atominės elektrinės (NAE) statyba ir eksploatavimas. NAE būtų statoma šalia 

dabartinės Ignalinos atominės elektrinės (IAE), Visagino savivaldybėje ant Drūkšių 

ežero kranto, šiaurės rytų Lietuvoje. Šiuo metu IAE yra pagrindinis Lietuvos elektros 

energijos šaltinis, bet, kaip įstojimo į Europos Sąjungą sąlyga, LR Vyriausybė sutiko 

uždaryti IAE, kadangi buvo prieita išvados, kad RBMK tipo reaktoriai yra iš principo 

nesaugūs. Pirmasis IAE energetinis blokas buvo sustabdytas 2004-aisiais. Antrasis vis 

dar veikia, tačiau jį planuojama sustabdyti iki 2009-ųjų pabaigos. Tam, kad būtų 

padengta ši elektros energijos gamybos „spraga“, LR Vyriausybė pradėjo ryžtingą 

naujos ir saugesnės regioninės AE statybos procesą. Ši elektrinė taip pat bus pajėgi iš 

dalies patenkinti kaimyninių šalių elektros energijos poreikį. 

Planuojamas naujosios AE statybos laikas yra 8–9 metai, skaičiuojant nuo PAV proceso 

pradžios. Tai reikštų, kad anksčiausiai NAE galėtų būti perduota eksploatuoti 2015 m., 

kaip ir numatyta LR Nacionalinėje energetikos strategijoje. 

PROJEKTO ALTERNATYVOS IR APRIBOJIMAI 

Yra dvi galimos aikštelės naujosios AE statyboms. Abi yra ant Drūkšių ežero kranto: 

aikštelė Nr. 1 yra Ignalinos AE rytuose, o aikštelė Nr. 2 yra į vakarus nuo dabartinės 

IAE elektros skirstymo įrenginių. 

Reaktoriaus tipo, kuris bus naudojamas naujoje AE, pasirinkimo klausimas vis dar 

neišspręstas. Be PAV bus rengiamos ir kitos studijos pasirenkant technologijas, 

vertinant jų saugą ir kt. Visos tinkamos pagrindinės reaktorių technologijos (verdančio 

vandens reaktorius BWR, suslėgto vandens reaktorius PWR ir suslėgto sunkiojo 

vandens reaktorius PHWR) buvo įvertintos šioje PAV ataskaitoje, apsvarstant skirtingus 

tiekėjus, skirtingus galios lygius, dviejų aikštelių alternatyvas elektrinės statybai ir 

skirtingas aušinimo vandens alternatyvas. Naujos AE maksimali galia, svarstoma šioje 

PAV ataskaitoje, yra 3400 MW, o reaktorių skaičius svyruoja nuo 2 iki 5, priklausomai 

nuo būsimų technologinių alternatyvų ir bendros elektros gamybos galios. Skirtingos



2009 01 22 17 

aušinimo vandens alternatyvos taip pat buvo ištirtos ir buvo įvertinta aušinimo geba bei 

jo padariniai Drūkšių ežerui. 

SĄSAJOS SU KITAIS PROJEKTAIS IR PLANAIS 

Naujoji AE bus pastatyta greta Ignalinos AE, tačiau bus eksploatuojama kitos 

bendrovės. Vieta prie IAE suteikia galimybę naudoti esamą infrastruktūrą, kai tik tai bus 

įmanoma. Esama infrastruktūra, kuria gali būti įmanoma naudotis, be viso kito susideda 

iš aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo kanalų, elektros sistemų bei perdavimo linijų 

ir aplinkos monitoringo sistemų. Nauji IAE kompleksai panaudoto branduolinio kuro 

saugojimo ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymui bei saugojimui šiuo metu yra 

projektuojami ir vertinama jų sauga, jų poveikis aplinkai jau yra įvertintas atskirose 

PAV ataskaitose. 

IAE tiekia šilumos nešėją Visagino miesto centralizuotai šildymo sistemai. Nauja 

gamtines dujas deginanti katilinė buvo pastatyta, kad po IAE galutinio sustabdymo 

nenutrūktų šilumos tiekimas miestui. Centralizuotas šildymo tiekimas Visagino miestui 

bus nagrinėjamas ir naujos AE projekte. 

IAE eksploatavimo nutraukimas tęsis dešimtmečius ir tebevyks NAE statybos ir 

eksploatavimo metu. Nauji panaudoto branduolinio kuro saugojimo ir kietųjų 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksai bus pastatyti kaip IAE 

eksploatavimo nutraukimo projekto dalis. Šių ir kitų projektų bendri poveikiai žmonių 

sveikatai ir aplinkai yra įvertinti šioje PAV ataskaitoje. 

Valstybės įmonės „Visagino energija“ eksploatuojamiems komunalinių nuotekų valymo 

įrenginiams, kuriais dabar naudojasi IAE ir kuriais taip pat naudosis NAE, būtina 

rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas vykdyti 2008 m. Naujosios 

Visagino nuotekų valyklos (VNV) galia bus 5500 m 3 /d, valykla turės aktyvuotą 

biologinį dumblų perdirbimą ir atitiks dabartinius Lietuvos ir ES nuotekų tvarkymo 

reikalavimus. Rekonstrukcijos projektą finansuoja Lietuvos valstybė ir ES sanglaudos 

fondas, tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010 m., Po rekonstrukcijos VNV 

pajėgumai ir komunalinių nuotekų valymo efektyvumas bus pakankami ir NAE. 

POVEIKIAI STATYBOS ETAPE 

Atominės elektrinės statyba pareikalaus didelio skaičiaus statybos, montavimo ir kitų 

kategorijų darbuotojų. Numatoma, kad iki 3 500 darbuotojų reikės statybos etapo metu 

ir apie 500 darbuotojų reikės eksploatavimo etape, priklausomai nuo pasirinktos 

technologijos ir eksploatavimo procedūrų. Statybos bei montavimo etape gali būti 

reikalingi ir kitų šalių specialistai. 

Naujoji darbo jėga, reikalinga atominės elektrinės statybos ir montavimo darbams, 

paveiks NAE regiono Lietuvoje ir Latvijoje ūkinę veiklą ir demografiją. Vystysis 

infrastruktūra, ypač Visagino ir aplinkinių gyvenviečių namų sektorius, kadangi 5–7 

metams reikės apgyvendinti didelį kiekį darbuotojų. Tai sąlygos žymią prekių ir 

paslaugų paklausą ir labai reikšmingus teigiamus socialinius ekonominius poveikius. 

Statybų darbai turės būti kruopščiai organizuojami, kadangi bus pasitelktas didelis 

darbuotojų skaičius, tuo pačiu greta vykdant IAE eksploatavimo nutraukimą. Dėmesys 

turės būti atkreiptas į tai, jog šių veiklų kaimynystė gali sukurti viena kitai eismo ir 

transporto grūsčių problemų. 

Pirmasis darbų žingsnis bus žemės kasimo darbai, pašalinant iki 1,4 milijono kubinių 

metrų iškastų ar išsprogdintų medžiagų. Tokiam grunto kiekiui patalpinti bus 

reikalingos saugojimo aikštelės. Statybų darbai padidins eismą (ypač automobilių ir 

sunkvežimių) keliuose, jungiančiuose Visaginą su naujos AE statybų aikštele.



2009 01 22 18 

Apskaičiuota, jog 1800 automobilių, 100 sunkvežimių ir 60 autobusų važinės pirmyn 

atgal kiekvieną dieną, skleisdami išmetamąsias dujas ir sukeldami triukšmą. Taip pat 

bus daug dulkių, bet jos paveiks tik statybų aikštelės teritoriją. 

Drūkšių ežero vanduo ir požeminiai vandens telkiniai nebus ypatingai paveikti NAE 

statybų dėl atitinkamos nuotekų surinkimo sistemos įdiegimo. Į paviršinių nuotekų 

tvarkymo sistemą šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas 

ir bet kokias atliekas bus griežtai draudžiama. Pagal LR Paviršinių nuotekų tvarkymo 

reglamento nuostatas tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksmingų 

medžiagų patekimas ant naujos AE statybos teritorijos arba tiesiogiai į paviršinių 

nuotekų tvarkymo sistemą su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančios 

statybos teritorijoje vykdomos veiklos (pvz. eksploataciniai išmetimai iš techniškai 

tvarkingų transporto priemonių ir kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.). 

Naujos AE statybos etape susidarys nemaži kiekiai atliekų. Naujos AE statybos metu 

bus imtasi visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei 

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Bus naudojamos 

prevencijos priemonės atliekų susidarymui mažinti, mažinamas į sąvartynus 

patenkančių atliekų kiekis ir jų kenksmingumas, diegiamos mažaatliekės technologijos, 

taupomi gamtos ištekliai. Bus griežtai laikomasi visų LR Atliekų tvarkymo įstatyme ir 

kituose teisės aktuose nustatytų atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, 

vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimų, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio 

žmonių sveikatai ir aplinkai. 

Triukšmo lygis per statybų metus išaugs, tačiau statybų aikštelės vieta yra 

neapgyvendinta teritorija. 

Statybų etape nebus radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką. 

EKSPLOATAVIMO ETAPO POVEIKIAI 

Paviršinių vandens telkinių vanduo 

Naujoji AE aušinimui naudos Drūkšių ežero vandenį. Aušinimo vandens temperatūra 

atominėje elektrinėje padidės apytikriai dešimčia laipsnių, tiesioginio šildymo atveju 

pašildytas aušinimo vanduo bus išleidžiamas atgal į ežerą. Kitos aušinimo vandens 

savybės nepasikeis. Modeliniai pašildyto aušinimo vandens išmetimų į Drūkšių ežerą 

poveikio apskaičiavimai buvo atlikti, naudojant trimatį hidrodinaminį modelį. Buvo 

ištirti skirtingų NAE galių ir skirtingų NAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo 

vietų poveikiai Drūkšių ežero vandens temperatūrai. 

Remiantis apskaičiavimų rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kad 

ekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 160 MW išleista Tokios 

šiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant su 

dabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemai 

būtų aiškus ir ženklus.



2009 01 22 19 

Tačiau, taikant dabartinis ežero sušildymo kriterijus (t.y. leistinas 20 % ežero paviršiaus 

ploto sušildymas virš 28 laipsnių), maksimali leistina šiluminė apkrova ežerui vasaros 

mėnesiais bus maždaug 1390 MW išleista . Dėl šios priežasties karščiausiais vasaros 

mėnesiais šiluminė ežero apkrova turėtų būti sumažinta. 3160 MW išleista šiluminės 

apkrovos sumažinimas per pusę, karščiausiu laikotarpiu leistų palaikyti ežero 

temperatūras, neviršijančias dabartinio kriterijaus (išskyrus gal tik keletą dienų). 

Dabartinis kriterijus yra gana nelankstus, o remiantis modeliavimo rezultatais matyti, 

kad net nedideli kriterijaus pakeitimai santykinai leistų labai lanksčias šilumines 

apkrovas. Dabartinio kriterijaus nedideli viršyjimai ekologiniu požiūriu yra nieko 

nelemiantys. Todėl eksploatuojant NAE ir naudojant atitinkamas monitoringo 

priemones, būtų tikslinga, kad temperatūrinis ežero sušildymo kriterijus naujai AE būtų 

taikomas lanksčiau nei dabartinis. 

Dabartinis aušinimo vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kai aušinimo 

kriterijumi laikomas ežero pašildymo plotas. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos 

nelabai įtakoja pašildyto aušinimo vandens vėsinimo efektyvumą. Dabartinė IAE 

išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniui pasiskirstyti efektyviai į pagrindinę ežero 

dalį, vėsinimas vyksta ir dėl šilumos apykaitos į orą, ir aušinimo vandeniui maišantis su 

vėsesniu ežero vandeniu. 

Pagrindiniai naujosios AE eksploatavimo hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėl 

garavimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į 

orą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo 

metodo pasirinkimo. Pagal vandens balanso apskaičiavimus, vandens ištekliai bus 

pakankami NAE eksploatavimui ir tada, kai metai būtų sausi. 

Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis dėl naujosios AE 

nukris žemiau normalaus patvankos lygio, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų 

pasekmės laikomi nedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero 

lygis nukristų žemiau normalaus patvankos lygio ir galbūt pasiektų minimalų patvankos 

lygį. Kadangi vandens tūris ir ežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik 

sąlyginai, hidrologiniai poveikiai ežerui gali būti laikomi nereikšmingais net tokio reto 

įvykio atveju. 

Naujos AE buitinės ir gamybinės nuotekos bus tvarkomos pagal LR Nuotekų tvarkymo 

reglamento reikalavimus. Nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką gali būti vykdomas tik 

per išleistuvą, kuriam įrengti teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas ir tik 

po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos. 

Biogeninių medžiagų ir kitos apkrovos iš NAE bus nedidelės palyginti su visa apkrova 

Drūkšių ežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai. Paviršinės nuotekos bus tvarkomos atskirai 

nuo buitinių ir gamybinių nuotekų, jos bus tvarkomos pagal LR Paviršinių nuotekų 

tvarkymo reglamento reikalavimus. 

Klimatas ir oro kokybė 

Naujosios AE eksploatacija sąlygos labai ribotus teršalų išmetimus, daugiausiai dėl 

rezervinių dyzelinių variklių ir transporto. Šie išmetimai neturės reikšmingo žalingo 

poveikio Visagino regiono aplinkos oro kokybei, įvertinant ir foninį užterštumą. 

Žemės gelmės, dirvožemis ir gruntinis vanduo 

NAE eksploatacijos metu nė vienoje aikštelėje nėra tikimasi sulaukti jokių reikšmingų 

poveikių žemės gelmėms, dirvožemiui ar gruntiniam vandeniui.

Biologinė įvairovė 



2009 01 22 20 

Drūkšių ežeras ir kelios kitos regiono vietovės yra įtrauktos į Europos Sąjungos 

saugomų teritorijų tinklą, vadinamą NATURA 2000, taigi, šių teritorijų tam tikros 

biologinės įvairovės vertybės yra saugomos pagal specialias ES direktyvas. Pagrindinis 

dėmesys poveikio biologinei įvairovei vertinimo metu buvo skirtas Drūkšių ežero 

NATURA 2000 teritorijai. Drūkšių ežeras buvo įtrauktas į NATURA 2000 tinklą 

remiantis ES Paukščių direktyva ir ES Buveinių direktyva. Didžiausias dėmesys buvo 

skirtas galimiems ežero vandens temperatūros pokyčiams dėl aušinimo vandens 

išleidimo, ir galimiems to poveikiams biologinės įvairovės vertybėms. Drūkšių ežeras 

dėl ekologinių priežasčių gali netoleruoti numatytos elektros energijos gamybos galios 

maksimumo. Maksimali šiluminė ežero apkrova, kuriai esant ežero ekosistemai nebus 

žymaus poveikio, įskaitant ir Drūkšių ežero NATURA 2000 teritorijos tikslines 

biologinės įvairovės vertybes, yra apie 3 160 MW išleista . Poveikiams biologinei įvairovei 

sušvelninti bus reikalingos poveikį mažinančios priemonės. 

Triukšmas ir darbininkų buvimas, taip pat tiesioginės statybos veiklos, naikinančios 

buveines, sąlygos kenksmingus poveikius ir kitoms biologinės įvairovės vertybėms 

abejose alternatyviose aikštelėse. Tačiau šie poveikiai taip pat gali būti sušvelninti iki 

priimtino lygio. 

Kraštovaizdis, žemėnauda ir kultūros paveldo objektai 

Teritorijos kraštovaizdžio įvertinimas rodo, kaip jis jau buvo pažeistas statant ir 

eksploatuojant dabartinę atominę elektrinę. NAE projektas nesąlygos ženklesnio 

poveikio tolesnei kraštovaizdžio degradacijai. Buvo parengti ir PAV ataskaitoje yra 

pateikti fotomontažai, rodantys galimus poveikius kraštovaizdžiui iš pačių svarbiausių 

apžvalgos taškų. 

Nė vienoje alternatyvioje aikštelėje nėra tikimasi poveikio kultūros paveldo objektams. 

Socialinė ekonominė aplinka 

Yra tikimasi svarbaus teigiamo poveikio NAE regiono socialinei ekonominei aplinkai. 

Nauja veikla sumažintų neigiamas IAE uždarymo pasekmes, nes elektrinės uždarymas 

paliks regioną be pagrindinio užimtumo šaltinio. Didžiulis darbo jėgos poreikis atsiras 

statybos etape, reikės maždaug iki 3000–3500 darbuotojų. Ši darbo jėga didžiuliu mastu 

naudos regiono paslaugas tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje, ir tai darys regionui ženklius 

teigiamus socialinius ekonominius poveikius. Apie 500 darbuotojų NAE dirbs nuolatos. 

Kaip PAV dalis buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa Visagine ir jo apylinkėse. 

Rezultatai parodė, jog dauguma apklaustų gyventojų pritaria NAE projektui. 

Visuomenės sveikata 

NAE ir su ja susijęs eismas gali turėti kenksmingą poveikį oro kokybei, tačiau poveikis 

toks nedidelis, jog tai nepaveiks visuomenės sveikatos. Triukšmo lygis šalia NAE 

neviršys leidžiamos ribos. Pagrindiniai teigiami NAE poveikiai visuomenės sveikatai 

bus dėl pagerintos ekonomikos ir socialinio saugumo. 

NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai poveikiai bus nežymūs. 

Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir suminio blokų skaičiaus, metinė 

kritinės gyventojų grupės narių dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai į aplinką (į 

orą ir į vandenį), svyruoja nuo 4,19 iki 33,01 µSv (nuo 0,004 iki 0,033 mSv). Tai yra 

apie 6 kartus mažiau nei apribotoji dozė, nustatyta visuomenės narių sveikatos apsaugai, 

kuri yra 200 µSv (0,2 mSv) per metus.



2009 01 22 21 

Konservatyviai įvertinta, kad 2015-aisiais (planuojama, kad tais metais nauja AE bus 

pastatyta) bendra metinė efektyvi kritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojama 

radionuklidų išmetimų į aplinką iš naujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE 

branduolinės energetikos objektų, esančių dabartinės 3 km spindulio sanitarinės 

apsaugos zonos ribose, bus mažesnė negu 0,05 mSv. Nustatyta apribotoji dozė 

gyventojams yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinė dozė 2015-aisiais normalios 

branduolinės energetikos objektų, esančių sanitarinės apsaugos zonoje, eksploatacijos 

metu bus apie 4 kartus mažesnė nei apribotoji dozė. 

Remiantis patirtimi ir NAE poveikio visuomenei vertinimais, NAE sanitarinės apsaugos 

zona visiems PAV ataskaitoje nagrinėjamiems reaktorių tipams siūloma 1 km spindulio. 

Abi alternatyvios aikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje ir dabartinėje 

IAE sanitarinės apsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki 

dabartinės SAZ ribos yra maždaug 1,5 km. 

BRANDUOLINIO KURO GAMYBOS IR TRANSPORTAVIMO POVEIKIAI 

Urano rinka veiks nepriklausomai nuo NAE projekto įgyvendinimo. Lietuvoje nevyks 

nei urano gavyba, nei jo apdorojimas ar transportavimas. 

Branduolinio kuro gamyba Lietuvoje irgi neplanuojama, planuojamas tik jo 

transportavimas. Branduolinis kuras į NAE bus atvežamas geležinkeliu arba kitais 

sausumos keliais atsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jis bus perkamas. Branduolinis kuras 

bus transportuojamas pagal nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus ar standartus 

atitinkančiose pakuotėse. 

ATLIEKOS 

Po to kai panaudotas branduolinis kuras pašalinamas iš reaktoriaus aktyviosios zonos, 

jis yra saugomas išlaikymo baseinuose tam tikrą laikotarpį, reikalingą kurui ataušinti, po 

to jį galima išvežti į kompleksus už aikštelės ribų tolesniam tvarkymui ar saugojimui. 

Visos AE turi tokius panaudoto branduolinio kuro (PBK) baseinus, susijusius su 

reaktoriaus eksploatacija. Paskutiniuose reaktorių projektuose įtraukti baseinai, kurie 

gali sutalpinti per 30 metų susidariusį PBK. Vėliau turės būti pastatyta nauja saugykla, į 

kurią iš naujos AE reaktorių baseinų bus perkeltas PBK. Tokių PBK saugyklų 

radiologinis poveikis gyventojams ir aplinkai yra nežymus. Naujos AE PBK saugyklos 

poveikis aplinkai bus vertinamas atskirai. Tarpinėse saugyklose saugomas dabartinės 

IAE ir naujos AE PBK toliau bus tvarkomas vadovaujantis Radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 860. 

Pagal šią strategiją turi būti analizuojamos galimybės įrengti giluminį kapinyną 

Lietuvoje, kelių Europos Sąjungos valstybių narių regioninį giluminį kapinyną ir išvežti 

PBK į valstybes, turinčias tinkamus įrenginius ir prisiimsiančias visą atsakomybę už 

PBK. Jeigu nepakis pasaulinė PBK išvežimo į kitas valstybes politika ar neatsiras naujų 

PBK perdirbimo technologijų, ne anksčiau kaip 2030 metais bus pradėta svarstyti, 

kurioje Lietuvos vietoje statyti giluminį kapinyną, prireikus tiriama galimybė pratęsti 

PBK saugojimo saugyklose laiką ilgiau nei 50 metų. 

NAE susidarys kietosios, skystosios ir dujinės radioaktyviosios atliekos, kurios buvo 

vertintos šiose PAV ataskaitoje, atsižvelgiant į skirtingas technologijų alternatyvas. AE 

normalios eksploatacijos metu radioaktyvieji išmetimai į aplinką bei tarša dėl 

susidarančių radioaktyviųjų atliekų nesukels žalingo poveikio aplinkai. Atliekų poveikis 

bus mažesnis nei teisės aktuose numatytos didžiausios leidžiamos vertės ir elektrinę 

supanti aplinka nebus ženkliai paveikta. 

NAE taip pat susidarys neradioaktyviosios komunalinės ir pavojingos atliekos. Jos bus 

perduodamos specializuotoms atliekas tvarkančioms įmonėms. Numatoma pirmenybę



2009 01 22 22 

teikti atliekų susidarymo prevencijai, jų pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir 

kitokiam naudojimui. 

MONITORINGO SISTEMA 

Aplinkos monitoringas yra sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės 

kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Aplinkos 

monitoringo sistemą Lietuvoje sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų 

aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie 

gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietiniu 

lygmeniu. 

Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja LR Aplinkos ministerija, jį vykdo 

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Radiacinės saugos centras, kitos 

valstybės institucijos. 

Naujos AE monitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus LR įstatymų ir 

kitų teisės aktų reikalavimus, TATENA saugos standartus ir įsipareigojimus pagal 

Jungtinių Tautų konvencijas. Dalis esamos IAE monitoringo sistemos gali būti 

integruota į naujos AE monitoringo sistemą, tačiau tuo atveju esamos monitoringo 

sistemos ir naudojami prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų šiuolaikinius tikslumo 

ir periodiškumo reikalavimus. IAE eksploatavimo metu, vykdant aplinkos monitoringo 

programą, sukaupta daug duomenų apie aplinkos komponentes. Kuriant naujos AE 

aplinkos monitoringo sistemą, bus pasinaudota IAE aplinkos monitoringo vykdymo 

metu sukauptais duomenimis ir jų analizės rezultatais (sukauptais nuo jos eksploatavimo 

pradžios, eksploatavimo metu ir nutraukus eksploatavimą). Numatoma, kad neturėtų 

keistis aplinkos oro ir atmosferos kritulių nuolatinio stebėjimo vietos, Drūkšių ežero 

vandens, nuosėdų, augmenijos, vandens indikatorinių organizmų, bentosinių gyvių 

ėminių ėmimo vietos, termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo vietos, dirvožemio, 

ganyklų žolės, geriamo vandens, maisto produktų, augalų nuolatinio stebėjimo vietos, 

tačiau gali keistis paimamo ir išleidžiamo vandens matavimo vietos priklausomai nuo 

pasirinktos vandens paėmimo ir išmetimo kanalų alternatyvos, gali būti įrengti nauji 

požeminio vandens stebėjimo gręžiniai, nauji dozimetrai ir kt. 

TARPVALSTYBINIAI POVEIKIAI 

Tarpvalstybiniai poveikiai daugiausiai yra socioekonominiai arba susiję su įtaka 

Drūkšių ežerui. NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai tarpvalstybiniai 

poveikiai ženkliai nepasireikš. 

Yra tikimasi reikšmingo teigiamo poveikio socioekonominei aplinkai NAE regiono 

užsienio dalyse, daugiausiai Latvijoje, dėl darbo jėgos paklausos, apgyvendinimo ir 

paslaugų. Nėra tikimasi jokių reikšmingų neigiamų socioekonominių poveikių, nes 

NAE bus statoma prie esamos AE, prie kurios aplinkinės vietovės jau prisitaikė. 

Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų Drūkšių ežero vandens tūrį, tuo būdu 

paveikdamas vandens, išleidžiamo į Prorvos upę, kiekį. Vidutinio srauto susilpnėjimas 

paveiktų apytiksliai 50 km Prorvos upės ilgio dalį prieš Dysnos įsiliejimą. Minimalus 

gamtosauginis debitas išleidimas į Prorvą liks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų aušinimo 

scenarijų atveju. 

Nėra tikimasi jokių tarpvalstybinių poveikių sausumos gyvūnijai, augalijai ir biologinei 

įvairovei bei varliagyviams. 

BRANDUOLINĖ SAUGA IR RIZIKOS ANALIZĖ 

Aukšta saugos kultūra ir ypatingi saugos principai bei taisyklės yra būtinos atominės 

elektrinės projektavime ir eksploatacijoje. Svarbiausias saugos principas yra apsaugoti



2009 01 22 23 

žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingų padarinių. Visi svarbiausi 

branduolinės saugos principai yra išsamiai pristatyti PAV ataskaitoje, kartu su visomis 

nusistovėjusiomis procedūromis, galinčiomis minimizuoti bet kokią avarijos riziką. 

Atominės elektrinės naudojimas Lietuvoje reikalauja licencijos, o eksploatacija 

vykdoma atsižvelgiant į teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Valdžios 

įstaigos, įtrauktos į Lietuvos branduolinės energetikos objektų saugą, yra Valstybinė 

atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Sveikatos apsaugos ministerija (per 

Radiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų 

ministerija. 

Galimų avarijų rizikos, kurią sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė, kaip PAV dalis, 

buvo atlikta pagal normatyvinio dokumento „Planuojamos ūkinės veiklos galimų 

avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos“ rekomendacijas. Avariniai išmetimai iš NAE 

ir jų poveikis aplinkai bei visuomenei buvo svarstomas pagal du scenarijus: projektinės 

avarijos (PA) ir sunkiosios avarijos atveju. Avarija su šilumnešio praradimu buvo 

pasirinkta kaip PA, nes ji apima visų kitų PA padarinius. Sunkiosios avarijos atvejui 

buvo apskaičiuotas jonizuojančios spinduliuotės ir radionuklidų išmetimas į aplinką, 

remiantis Cs-137 100 TBq išmetimų. 

Avarinių išmetimų sklaida šiose situacijose buvo modeliuojama, naudojant Suomijos 

meteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir pavojingų sąlygų modeliavimo sistemą 

SILAM. Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidos 

skaičiavimais, naudojant faktinius meteorologinius duomenis iš orų archyvų. Norint 

apimti visas realias meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli atvejai skirtingomis 

meteorologinėmis sąlygomis per 2001-uosius ir 2002-uosius metus. 

Dozių, kurias gauna gyventojai dėl avarinių išmetimų, įvertinimas yra paremtas sklaidos 

modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei metodikos, 

skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei iškritose konvertavimui į dozes. Aplinkos ir 

žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų per avariją ir priėmimo 

taško geografinės padėties. Taigi, studijų rezultatai yra pateikti kaip dvimačiai apšvitos 

lygių, neviršijamų su tam tikra tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms 

sąlygoms, žemėlapiai. 

Sklaidos modeliavimo rezultatai ir dozės apskaičiavimas parodė, jog dozė visuomenės 

nariams, kurią sąlygoja projektinė avarija su šilumnešio praradimu, yra mažesnė nei 10 

mSv, kaip ir reikalauja Lietuvos norminiai aktai. Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai 

projektinės avarijos su šilumnešio praradimu ir sunkiosios avarijos atveju yra jodo 

profilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas 

arba uždraudimas. Slėpimasis, evakavimas, laikinas ar nuolatinis žmonių perkėlimas 

nagrinėtoms avarijoms nebus būtinas. 

Norint sušvelninti avarijos pasekmes visuomenei, atominė elektrinė ir gelbėjimo tarnyba 

palaiko avarinę parengtį. LR Branduolinės energijos įstatymas nustato reikalavimus 

civilinei saugai, gelbėjimo ir avarinio reagavimo veiksmus. 

EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMO POVEIKIS 

NAE eksploatavimo nutraukimas yra teisinių, organizacinių ir techninių priemonių 

įgyvendinimas siekiant sutvarkyti NAE, kai nusprendžiama, kad ji niekada nebebus 

naudojama pagal savo paskirtį. Sutvarkyti NAE reiškia atlikti NAE dezaktyvavimą, 

išmontavimą, eksploatavimo nutraukimo liekanų ir atliekų tvarkymą, aikštelės 

sutvarkymą ir kitus veiksmus siekiant neapribojamo aikštelės panaudojimo arba leidimo 

statyti aikštelėje kitus branduolinės energetikos objektus.



2009 01 22 24 

Eksploatavimo nutraukimo etapas yra ilgas ir brangus procesas. Galima sutaupyti 

reikšmingą išteklių ir laiko kiekį, jei projektuojant reaktorių bus atsižvelgta į būsimą 

eksploatacijos nutraukimo projektą. Be to, faktas, kad šis etapas neprasideda iki 

elektrinės gyvavimo ciklo pabaigos (apie 60 eksploatacijos metų), atominės elektrinės 

operatoriams duoda laiko sukaupti reikalingų išteklių šio etapo realizavimui. 

NAE eksploatacijos nutraukimui reikiamu laiku bus atliktas poveikio aplinkai 

vertinimas. 

INFORMACIJOS PERDAVIMAS 

Vienas iš pagrindinių PAV proceso tikslų yra pagerinti informacijos apie planuojamą 

ūkinę veiklą pasiekiamumą ir padidinti visuomenės dalyvavimo galimybes. 

Atsakinga institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, yra atsakinga už PAV 

proceso koordinavimą. Aplinkos ministerija, remdamasi PAV ataskaita, priima 

sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje. 

Rengiant PAV ataskaitą ir pagalbines studijas buvo konsultuojamasi su skirtingomis 

suinteresuotomis pusėmis. 

PAV ataskaita bus paviešinta. Gauti motyvuoti (pagrįsti) pasiūlymai bus užregistruoti, 

įvertinti ir pridėti prie galutinės PAV ataskaitos kaip priedai. Visuomenės informavimo 

ir aptarimo susitikimai bus organizuojami Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje ir 

kitose šalyse, kurios pageidaus susipažinti su naujos AE PAV ataskaita. 

PAV ataskaitą peržiūrintys PAV subjektai yra Valstybinė atominės energetikos saugos 

inspekcija, Radiacinės saugos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo 

departamentas, Utenos visuomenės sveikatos centras, Utenos regiono aplinkos apsaugos 

departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas, Utenos apskrities viršininko 

administracija, Visagino savivaldybės administracija, Ignalinos bei Zarasų rajonų 

savivaldybių administracijos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Vertinimas yra 

svarbus užtikrinant PAV proceso kokybę 

Poveikio aplinkai vertinimą tarpvalstybiniame kontekste reglamentuoja Planuojamos 

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir Jungtinių Tautų konvencija dėl 

poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). Aplinkos 

ministerija yra atsakinga už praktinį poveikio aplinkai vertinimo procedūros 

organizavimą tarpvalstybiniame kontekste. Aplinkos ministerija informavo atitinkamus 

Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos valdžios organus 

apie Lietuvoje pradėtą naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo 

procesą ir pasiteiravo apie jų ketinimus dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. 

Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija įteikė savo pastabas apie 

naujosios AE poveikio aplinkai vertinimą. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAV 

ataskaitą ir pagalbines studijas. 

Informacija apie PAV procesą yra pateikta naujos atominės elektrinės projekto interneto 

svetainėje http://www.vae.lt. Svetainėje pateikiama naujausia informacija apie PAV 

proceso eigą. PAV programa ir PAV ataskaita svetainėje yra pateiktos lietuvių, anglų ir 

rusų kalbomis, o PAV ataskaitos santrauka – vokiečių, estų, anglų, suomių, latvių, 

lenkų, rusų ir švedų kalbomis.



2009 01 22 25 

1 BENDRIEJI DUOMENYS 

2007 m. pradžioje AB „Lietuvos energija“ pradėjo naujos atominės elektrinės Lietuvoje 

poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Priėmus Lietuvos Respublikos atominės 

elektrinės įstatymo pataisas bei įsteigus UAB „Visagino atominė elektrinė“, pastaroji 

perėmė visus naujos atominės elektrinės parengiamuosius darbus, tarp jų ir PAV 

procedūrą. Elektrinė būtų statoma šalia esamų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) 

blokų. Naujos atominės elektrinės (NAE) suminė elektrinė galia neviršys 3400 MW, ji 

pakeistų dabartinį IAE 1-ąjį bloką, kuris buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio 31 d., ir 2- 

ąjį bloką, kuris bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje. 

Lietuva beveik neturi savo pirminių energijos šaltinių. Nuo praeito šimtmečio aštuntojo 

dešimtmečio Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros 

energijos. Lietuvos elektros ir dujų tinklai yra glaudžiai susiję su Rusijos Federacijos 

šiaurės-vakarų energijos sektoriais. 

Septynių pasaulio industrinių šalių grupės finansų ministrų susitikimas Miunchene 1992 

metais buvo lemtingas Lietuvai ir IAE eksploatavimui. Buvo priimtas politinis 

sprendimas, kad RBMK reaktoriai turi būti uždaryti, kadangi buvo prieita išvados, kad 

šio tipo reaktoriai yra iš principo nesaugūs. 

Šiuo metu IAE yra vienintelė atominė elektrinė Lietuvoje. 2005 m. IAE pagamino apie 

70 % šalyje suvartojamos elektros energijos. Esamų Lietuvos elektros gamybos 

pajėgumų, įskaitant planuojamas pastatyti mažos galios termofikacines elektrines, 

vidaus poreikių užtikrinimui pakaks iki 2013 m. Sustabdžius IAE 2-ąjį bloką, nauja 

atominė elektrinė taptų pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu Lietuvoje. 

Prieš pradedant naujos AE poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, 2004-2005 metais 

siekiant išryškinti įvairių veiksnių įtaką naujos AE konkurencingumui bei įvertinti 

branduolinės energijos panaudojimo Lietuvoje tęstinumo galimybes bei politines, 

socialines, ekonomines ir aplinkosaugines prielaidas elektros kainų, tiekimo 

patikimumo, saugumo, makroekonominės plėtros kontekste, 2004-2005 metais buvo 

parengtos šios studijos: 

• J. Gylys ir kt. Mokslo tiriamasis darbas „Branduolinės energetikos naudojimo 

Lietuvoje tęstinumo studija, 2004“ 

• R. Deksnys „Atominės elektrinės konkurencingumo Baltijos, Skandinavijos, 

Vakarų Europos šalių ir Rusijos elektros energijos rinkose analizė, 2005“ 

Vėliau 2006 m. trys Baltijos šalių energetikos bendrovės – AB „Lietuvos energija“, AS 

„Latvenergo“ ir AS „Eesti energija“ papildomai atliko naujosios AE Lietuvoje 

galimybių studiją, kurioje be kitų klausimų buvo nagrinėjamos ir sąlygos statyti tinkamo 

tipo reaktorių. Technologijų ir aplinkosaugos klausimų darbo grupė, atsakinga už 

geriausių prieinamų technologijų atominei elektrinei įvertinimą, galimo reaktoriaus 

galios, investicijų ir eksploatavimo išlaidų prognozavimą, tyrimo metu atliko išsamų, 

nors ir preliminarų, šiuo metu rinkoje siūlomų reaktorių vertinimą. Galimybių studijos 

ataskaitoje atlikti rinkos tyrimai patvirtino, kad visi šie reaktoriai užtikrina aukščiausius 

saugos standartus, atitinkančius kitų šiuo metu Europoje ir pasaulyje eksploatuojamų 

branduolinių reaktorių saugos standartus. Buvo konstatuota, kad yra pakankamas tokių 

reaktorių tiekėjų skaičius, kas užtikrina konkurencingą aplinką vykdant technologijų 

pirkimų etapą. 

Planuojama nauja AE atitinka ir Nacionalinės energetikos strategijos (Valstybės žinios, 

2007, Nr. 11-430) tikslus. Vienas iš pagrindinių strategijoje iškeltų uždavinių yra 

„užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą ir plėtrą; ne vėliau kaip



2009 01 22 26 

2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono 

poreikiams tenkinti“. 

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 

įstatymą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105), atominių elektrinių ir kitų branduolinės 

energetikos objektų įrengimas bei eksploatavimo nutraukimas yra ūkinės veiklos, kurių 

poveikis aplinkai privalo būti vertinamas. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tikslai yra 

apibrėžti šio įstatymo 4 straipsnyje ir yra šie: 

• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos 

ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, 

žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir 

biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros 

vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 

• sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir 

kitiems ankstesniame punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio 

poveikio išvengti; 

• nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, 

leistina pasirinktoje vietoje. 

Šios PAV ataskaitos turinys ir struktūra atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio 

aplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) reikalavimus, taip pat 

atsižvelgia į Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 

(Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) rekomendacijas. 

1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius 

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Visagino atominė elektrinė“. 

Adresas 

Kontaktinis asmuo 

Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, Lietuva 

Tadas Matulionis 

Telefonas +370 5 278 2589 

Faksas +370 5 278 2115 

El. paštas 

tadas.matulionis@vae.lt 

1.2 PAV ataskaitos rengėjai 

PAV ataskaitos rengėjas yra Pöyry Energy Oy (Suomija) ir Lietuvos energetikos 

instituto (Lietuva) konsorciumas. Pöyry Energy Oy yra konsorciumo lyderis. 

Organizacija 

Adresas 


Tekniikantie 4 A, P.O. Box 93, 

FI-02151 Espoo, Finland 

Kontaktinis asmuo Mika Pohjonen Povilas Poškas 

Lietuvos energetikos institutas, 

Branduolinės inžinerijos problemų 

laboratorija 

Breslaujos 3, LT-44403 Kaunas 

Lietuva 

Telefonas +358 10 33 24346 +370 37 401 891 

Faksas +358 10 33 24275 +370 37 351 271 

El. paštas mika.pohjonen@poyry.com poskas@mail.lei.lt 

1.3 Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir koncepcija



2009 01 22 27 

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas yra “Nauja atominė elektrinė Lietuvoje”. Šia 

planuojama ūkine veikla numatoma pastatyti ir eksploatuoti naują atominę elektrinę 

šalia esamos Ignalinos AE. Naujos atominės elektrinės suminė elektrinė galia neviršys 

3400 MW. 

Naująją atominę elektrinę sudarys nuo dviejų iki penkių energetinių blokų. Kai kuriose 

šio vertinimo dalyse poveikiai vertinami vienam arba dviem apytiksliai 1600–1700 MW 

galios reaktoriams. Tokiais atvejais trijų–penkių mažesnės galios reaktorių poveikiai 

laikomi tokie patys, kaip dviejų didesnės galios reaktorių poveikiai. 

Naujoje AE elektros energija bus generuojama pagal Europos Sąjungos (ES) vidaus 

energetikos rinką reglamentuojančius principus ir nuostatas. Pagal tvariosios plėtros 

principus ES siekia sumažinti žalingus energijos gamybos ir vartojimo poveikius 

aplinkai. Kitas tikslas yra padidinti ES konkurencingumą, o tam reikia investicijų į 

energijos gamybą ir perdavimo pajėgumus. Numatoma, kad per ateinančius 20 metų ES 

zonoje reikės investuoti 900 milijardų eurų į naujuosius elektros energijos generavimo 

pajėgumus. Siekdama padidinti energijos tiekimo patikimumą ES ypatingą dėmesį 

skiria sustabdyti poreikio importuoti naftą ir gamtines dujas didėjimą. (Europos 

Komisija, 2007). 

Lietuvai reikia naujų elektros energijos gamybos, kurios metu aplinkos oras nebūtų 

teršiamas anglies dvideginiu, pajėgumų, siekiant išspręsti klimato kaitos, 

konkurencingumo ir eksploatacijos patikimumo sąlygojamas problemas bei užtikrinti 

ekonominį augimą ir Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį. Tikslas yra sumažinti 

priklausomybę nuo iškastinio kuro. Priemonės, kurias Europos Komisija pasiūlė 2008 

m. sausį siekdama sustabdyti klimato kaitą, reikalauja, kad anglies dvideginio išmetimai 

nuo 1990 m. lygio ES zonoje iki 2020 m. būtų sumažinti 20 %. Ilgalaikis tikslas yra iki 

2050 m. išsivysčiusiose šalyse sumažinti anglies dvideginio išmetimus 60–80 %. 

(Europos Komisija, 2008) 

1.4 Veiklos etapai ir trukmė 

Galima išskirti tris pagrindinius planuojamos ūkinės veiklos etapus darančius poveikį 

aplinkai: 

1. statyba; 

2. eksploatavimas; 

3. eksploatavimo nutraukimas. 

Prieš pradedant vykdyti šiuos planuojamos ūkinės veiklos etapus turės būti gautos 

valstybės valdymo ir priežiūros institucijų (VATESI, Aplinkos ministerijos, Radiacinės 

saugos centro ir kt.) licencijos ir leidimai atitinkamoms veikloms įgyvendinti. 

Licencijos ir leidimai yra išduodami pagal Branduolinės energijos įstatyme (Valstybės 

žinios, 1996, Nr. 119-2771) ir Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo 

nuostatuose (Valstybės žinios, 1998-02-03, Nr. 12-274) nustatyta tvarką. Kadangi 

licencijavimas ir leidimų išdavimas poveikio aplinkai nesukelia, šie klausimai detaliau 

PAV ataskaitoje nenagrinėjami. 

Planuojama, kad bent jau pirmasis naujos AE reaktorius bus pradėtas eksploatuoti ne 

vėliau kaip 2015 m. Paprastai naujo elektrinės energetinio bloko statybos trukmė yra 5– 

7 metai (1.4-1 pav.). Eksploatavimas tęsiasi apytiksliai 60 metų ar dar ilgiau. 

Eksploatavimo nutraukimo trukmė priklauso nuo eksploatavimo nutraukimo strategijos 

ir gali tęstis nuo 20 iki 100 metų.



2009 01 22 28 

1.4-1 pav. Numatomos naujos AE projekto trijų pagrindinių etapų trukmės vieno 

reaktoriaus atveju. 

Dviejų ar daugiau reaktorių atveju laikoma, kad reaktorių statybos darbai prasidės 

praėjus dvejiems metams po ankstesniojo reaktoriaus. Dviejų reaktorių atveju tai 

reikštų, kad visi skirtingi projekto etapai pailgėtų dviem metais. 

Reaktoriaus statybos ir perdavimo eksploatuoti etapą galima toliau padalinti į tris 

stadijas: projekto adaptacija ir aikštelės paruošimas, faktinė statybos trukmė ir 

paleidimo bandymai. Priklausomai nuo pasirinkto reaktoriaus tipo šių stadijų trukmės 

svyruoja taip, kad bendroji statybos ir perdavimo eksploatuoti trukmė sudaro apie 5–7 

metus (1.4-2 pav.). 

1.4-2 pav. Naujos AE statybos ir perdavimo eksploatuoti skirtingų etapų trukmės. 

1.5 Energijos gamyba 

Informacija apie planuojamą energijos gamybą pateikta 1.5-1 lentelėje. 

1.5-1 lent. Energijos gamyba. 

Energijos rūšis 

Planuojamas metinis kiekis 

(galia 1700 MW) 

Planuojamas metinis kiekis 

(galia 3400 MW) 

Elektros energija, TWh/metus 13 26 

Šiluminė energija, TWh/metus 0,4* 0,7* 

* Jeigu šiluminė energija bus gaminama Visagino miesto šildymui 

1.6 Išteklių ir žaliavų poreikis 

Išteklių ir žaliavų poreikis naujos AE statybos ir eksploatacijos metu apibendrintas 

1.6-1, 1.6-2, 1.6-3 ir 1.6-4 lentelėse. 

Pagrindinių žaliavų maksimalaus suvartojimo naujos AE statybos metu vertinimai 

pateikti 1.6-1 lentelėje. Šie vertinimai atitinka didžiausios galios reaktorių, pvz. EPR.



2009 01 22 29 

1.6-1 lent. Duomenys apie žaliavų suvartojimą naujos AE statybos metu (kiekiai 2 

energetiniams blokams po 1700 MW). 

Medžiaga 

Kiekis 

Žemės darbai (kasyba) 1 400 000 m 3 

Žemės darbai (užpildančios medžiagos) 1 300 000 m 3 

Betonas; armuotas 640 000 m 3 

Betonas; užpildas 60 000 m 3 

Apgaubas (apvalkalas ir rankovės) 

Turbinų pastatas (metalo konstrukcijos) 

Baseinai (plieno lydinys Inox) 

Plieno armatūra 

Išankstinis įtempimas 

1 800 t 

10 000 t + 46 000 m 2 metalo apkala 

600 t 

90 500 t 

3 970 t 

Kuro ir energijos sąnaudų naujos AE eksploatavimo metu vertinimai pateikti 1.6-2 

lentelėje. Branduolinio kuro suvartojimas priklausys nuo apsirinkto reaktoriaus tipo. 

1.6-2 lent. Informacija apie kuro ir energijos vartojimą naujos AE eksploatavimo 

metu. 

Energijos ir technologiniai ištekliai 

Matavimo 

vienetas 

Per metus 

suvartojamas 

kiekis 

(1 reaktorius) 

Per metus 

suvartojamas 

kiekis 

(2 reaktoriai) 

Šaltinis 

Elektrinės savosios reikmės MW 100 200 Nauja AE 

Gamtinės dujos 

(jei naudojamos ir rezerviniams 

šiluminiams katilams, ir rezerviniams 

varikliams) 

Dyzelinis kuras 

(jei naudojamos ir rezerviniams 

šiluminiams katilams, ir rezerviniams 

varikliams) 

Branduolinis kuras PWR ir BWR 

reaktoriams (3-5% įsodrinimo urano 

dioksidas UO 2 ) 

Branduolinis kuras PHWR (gamtinis 

arba mažai įsodrintas urano dioksidas 

UO 2 ) 

m 3 156 000 312 000 

Lietuvos 

Dujos AB 

l 143 000 286 000 Kuro tiekėjai 

t 29 58 

t 102 204 

Dar 

nenustatytas 

Dar 

nenustatytas 

1.6-3 lentelėje pateikiama informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčius 

tirpiklių, kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu. Boro rūgštis yra 

naudojama EPR reaktorių pirminiam aušinimui. Ji taip pat gali būti naudojama kai 

kuriose palaikančiose sistemose panaudoto branduolinio kuro saugojimo zonose. 

Hidrazinas yra naudojamas komponentų tarpinio aušinimo sistemoje deoksidavimui ir 

korozijos prevencijai. Amoniakas yra naudojamas vandens tiekimo sistemoje vandens 

pH kontrolei. Ličio hidroksidas naudojamas pirminiame kontūre vandens pH kontrolei. 

Sieros rūgštis (H 2 SO 4 ) yra naudojama demineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervų 

regeneracijos medžiaga. Natrio hidroksidas yra naudojamas įvairių tirpalų pavidalu 

demineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervų regeneracijos medžiaga bei vandens 

tiekimo sistemoje vandens pH kontrolei. Taip pat bus naudojamos tepalinės alyvos.



2009 01 22 30 

1.6-3 lent. Duomenys apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčius tirpiklių, 

kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu. 

Cheminės 

medžiagos ir 

preparato, 

turinčio 

tirpiklių, 

pavadinimas 

Per metus 

suvartojamas 

kiekis 


Per metus 

suvartojamas 

kiekis 

(2 reaktoriai) Kategorija 

Cheminės medžiagos ar preparato klasifikacija ir 

žymėjimas 1 

Pavojaus 

charakteristika 

Rizikos kodas 

Boro rūgštis 8 000 kg 16 000 kg Xi Dirginantis R36/37/38 

Hidrazinas 22 m 3 44 m 3 R10; 2 kat. 

kancerogenas 

Degus, 

kancerogeniškas 

R45 T; R23/24/25 C; 

R34 R43 N; R50-53 

Amoniakas 1 200 l 2 400 l R10; T Degus, toksiškas R23 C; R34 N; R50 

Ličio 

hidroksidas 

40 kg 80 kg T Toksiškas R22 R23 R34 

H 2 SO 4 11 000 kg 22 000 kg C Korozinis R35 

NaOH (50 %) 3 200 kg 6 400 kg C Korozinis R35 

NaOH (10 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35 

NaOH (30 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35 

Tepalinė alyva 

(Addinol CLP 

460 S) 

0,5 m 3 1 m 3 T; Xn; Xi; N Toksiškas; 

kenksmingas; 

dirginantis; 

pavojingas 

aplinkai 

R22 R23 R24 R34 

R38 R41 R43 R48 

R50 R51 R53 

1 – pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Valstybės žinios, 2000, Nr. 36-987) ir LR aplinkos 

ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 345/313 ,,Dėl pavojingų 

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-50; 

2002 , Nr. 81-3501). 

Visi chemikalai aikštelėje bus tvarkomi ir saugomi taip, kad būtų sumažinta poveikio 

aplinkai rizika (1.6-4 lent.). 

1.6-4 lent. Cheminių medžiagų ir preparatų, turinčių tirpiklių, saugojimas 

Žaliavos, cheminės 

medžiagos ar preparato 

pavadinimas 

Aikštelėje 

saugomas 

kiekis 


Aikštelėje 

saugomas 

kiekis 

(2 reaktoriai) 

Boro rūgštis 10 t 20 t 

Hidrazinas 17 t 30 t 

Amoniakas 2 000 l 4 000 l 

Saugojimo būdas 1 

Chemikalų saugojimo 

kompleksas, saugomi 

atskirose talpyklose su 

nuotėkių apsauga 

Ličio hidroksidas 0,01 t 0,02 t Chemikalų saugojimo 

kompleksas, saugomas 

pirktoje pakuotėje 

H 2 SO 4 2 m 3 4 m 3 Chemikalų saugojimo 

NaOH (30 %) 0,2 m 3 1 m 3 

NaOH (50 %) 2 m 3 4 m 3 kompleksas, saugomi 

NaOH (10 %) 0,5 m 3 1 m 3 atskirose talpyklose su 

nuotėkių apsauga 

Tepalinė alyva 140 m 3 280 m 3 Saugoma atskiroje 

talpykloje su nuotėkių 

apsauga 

1 – Požeminės cisternos, talpyklos, konstrukcijos, kuro saugojimo zonos padengtos betonu, siekiant 

sumažinti poveikio aplinkai riziką.

1.7 Aikštelių statusas ir teritorijų planavimo dokumentai 



2009 01 22 31 

Naujai AE numatomos aikštelės (1.7-1 pav.) yra valstybės įmonei Ignalinos AE skirto 

žemės sklypo (kadastro Nr. 4535/0002:5 ir Nr. 4535/0003:2) ribose (Dėl valstybinės 

žemės suteikimo naudotis Ignalinos rajone. 2003-06-20 Utenos apskrities viršininko 

įsakymas Nr. 14-293). Pagal 2003 m. liepos 2 d. žemės panaudos sutartį (Valstybinės 

žemės panaudos sutartis Nr. PN 45/03-0071 ir Nr. PN 45/03-0072, Ignalina, 2003-07- 

02), valstybės įmonė Ignalinos AE naudoja šį žemės sklypą neterminuotai. 

Nustatytas žemės naudojimo būdas – kitai specialiai paskirčiai (elektros gamybai ir 

paskirstymui, atominių reaktorių eksploatacijai, branduolinio kuro saugojimui, 

energetinės įrangos techninei priežiūrai, remontui ir kt.). Dėl planuojamos ūkinės 

veiklos žemės naudojimo būdo keisti nereikės. Taip pat bus laikomasi specialiųjų žemės 

naudojimo sąlygų. 

2006 m. gruodžio 12 d. Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu 

Nr. ĮV-652 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo Nr. 4535/0002:5 naują 

detaliojo plano versiją, kurią paruošė ir su valstybės įmone Ignalinos AE suderino UAB 

„Urbanistika“. Plano pakeitimo pagrindinis tikslas buvo optimizuoti žemės 

panaudojimą. Pakeitimai naujoje detaliojo plano versijoje neturės įtakos numatytų 

naujos AE aikštelių statusui. 

Naujai AE numatomos aikštelės yra esamoje IAE pramoninėje teritorijoje. Ignalinos AE 

aikštelei nustatyta 3 km spindulio sanitarinės apsaugos zona (SAZ). Esamoje sanitarinės 

apsaugos zonoje nėra nuolat gyvenančių gyventojų, taip pat yra ribojama ūkinė veikla. 

Planuojama ūkinė veikla bus nutolusi nuo gyvenamųjų vietovių. Naujos AE sanitarinės 

apsaugos zonos ribos yra pasiūlytos šios PAV ataskaitos 7.10.3 skyriuje. 

1.7-1 pav. Naujai AE numatomos aikštelės 

Pirma galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 1 (žr. 1.7-1 ir 1.7-2 pav.) yra už IAE antrojo 

bloko rytų kryptimi. Ignalinos AE statybos metu ši teritorija buvo rezervuota trečiajam 

ir ketvirtajam IAE blokams. Tai maždaug 0,493 km 2 dydžio teritorija, savo šiaurine 

dalimi (ilgis 0,6 km) besiribojanti su pirmo ir antro bloko aušinimo vandens išleidimo 

kanalu. Pietuose ši teritorija apribota vakarų–rytų krypties keliu. Rytinė aikštelės dalis



2009 01 22 32 

yra trikampės formos dėl jos rytiniame pakraštyje esančio šiaurės vakarų–pietryčių 

krypties geležinkelio. Rytuose teritorija apribota pradėtu kasti aušinimo vandens kanalu, 

anksčiau planuotu ketvirtajam IAE blokui. Vakarinės kraštinės ilgis – 0,58 km. 

Aikštelės perimetras apie 3,5 km. Pietinėje pusėje (kraštinės ilgis 1,255 km) yra IAE 

pirmojo ir antrojo energetinių blokų laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla 

(pastatai Nr. 192, Nr. 193 ir Nr. 194). Prie pirmos alternatyvios aikštelės vakarinės 

sienos taip pat numatoma pastatyti buferinę labai mažo aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų (LMAA) saugyklą ir IAE radioaktyviųjų atliekų atitikties 

nebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginius. Atliekų atitikties 

nebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginių pastatas ir apsauginė tvora apie 

aukščiau minėtus pastatus jau pradėti statyti. 

1.7-2 pav. Pirmos alternatyvios aikštelės panorama (į rytus nuo esamo IAE antrojo 

bloko). 

Antra galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 2 (žr. 1.7-1 ir 1.7-3 pav.) yra vakarų 

kryptimi nuo esamų atvirų elektros paskirstymo įrenginių. Tai šiuo metu neužstatyta 

(užpelkėjusi ir apaugusi krūmais) teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km 2 . Šiaurėje 

ji ribojasi su Drūkšių ežeru (ribos ilgis 0,75 km). Kitos trys teritorijos kraštinės sudaro 

taisyklingą stačiakampį, kurio rytinė kraštinė – 1,1 km ilgio, o vakarinė – 0,66 km. 

Teritorijoje yra pastatas Nr. 108 (valstybės įmonės „Visagino energetikos remontas“ 

administracinis pastatas). Šiai aikštelei būtina pagerinti privažiavimo kelią ir įrengti 

naują geležinkelio atšaką.



2009 01 22 33 

1.7-3 pav. Antros alternatyvios aikštelės panorama (į vakarus nuo esamų atvirų 

elektros paskirstymo įrenginių). 

Dabartinis teritorijų planavimo dokumentų statusas yra toks: 

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Buvo atlikta Lietuvos Respublikos 

teritorijos bendrojo plano ir naujos AE teritorijų planavimo tarpusavio ryšio 

problemų analizė. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m gegužės 7 d. 

nutarimu Nr. 442 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080) papildė Lietuvos 

Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą 89 1 punktu: 

„Organizuoti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje parengiamuosius 

darbus“. 

Utenos apskrities planas. Buvo nutarta ir patvirtinta, kad naujoji AE bus įtraukta į 

Utenos apskrities planą. Numatyta, kad Utenos apskrities planas bus parengtas ir 

patvirtintas iki 2008 m. pabaigos. 

Visagino, Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planas. Buvo nutarta ir patvirtinta (Visagino 

miesto savivaldybės tarybos sprendimu), kad naujoji AE bus įtraukta į Visagino, 

Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planą. Numatyta, kad šis planas bus parengtas ir 

patvirtintas iki 2008 m. pabaigos. 

Naujos AE detalusis planas. Teisinės visų aikštelių, kurios gali būti reikalingos naujos 

AE statybai, analizės yra rengiamos. Kai analizės bus parengtos, bus atlikti teisės 

aktų pakeitimai ir pataisos bei bus pradėtas detalusis planavimas. Numatyta, kad 

naujos AE detaliojo plano rengimo procedūros bus baigtos 2009m. 

1.8 Esamos infrastruktūros panaudojimas 

Kai dabartinė Ignalinos AE bus uždaryta, dalį teritorijoje esančios infrastruktūros bus 

galima panaudoti naujajai AE. Esamos infrastruktūros bei įrangos dalių pakartotinio 

panaudojimo galimybės turi būti išnagrinėtos jų amžiaus, integravimo galimybių, senos 

ir naujos infrastruktūros sąveikos, sertifikavimo reikalavimų, kaštų taupymo bei įvairių 

kitų aspektų atžvilgiu, kad būtų užtikrintas teisingas pasirinkimas. Šiame skyriuje 

pateikiamas pirminis esamos infrastruktūros, kuri gali būti integruota į naują AE, 

vertinimas. Išsamesnis tyrimas bus atliktas naujos AE projektavimo etape. Kadangi 

esamos infrastruktūros bei įrangos suderinamumas su naujos AE sistemomis ir senosios 

bei naujosios infrastruktūros sąveikos valdymas yra vieni iš svarbiausių klausimų,



2009 01 22 34 

kuriuos būtina išnagrinėti, naujos AE tiekėjas turi patvirtinti esamos infrastruktūros 

dalies integraciją. 

1.8.1 Drūkšių ežero hidrotechniniai įrenginiai 

1.8.1.1 Vandens lygio reguliavimas 

Drūkšių ežero lygis yra reguliuojamas iki jo dabartinio lygio. Manoma, kad toks 

reguliavimas bus tęsiamas ir naujos AE eksploatavimo metu. 

1953 m. susijungimo su Apyvardės upe vietoje buvo pastatyta aklina piltinė užtvanka, 

kad būtų uždarytas Drūkšos (Baltarusijoje vadinamos Drisveta) kanalas ir žemaslėnis 

(žr. 7.1-3 paveikslą 7.1 skyriuje). Ši užtvanka užtikrina srautą iš Apvardų ežero 

Apyvardės upe į Drūkšių ežerą. Užtvankos ketera ir šlaitai padengti betonu Apyvardės 

upės pusėje, šlaitas papildomai sutvirtintas gelžbetonio plokštėmis. Kitoje užtvankos 

šlaito pusėje buvo įrengtas papildomas pylimas (Ignalinos atominė elektrinė, 2003 m.). 

1953 m. Prorvos upėje buvo pastatytas nuotėkio reguliavimo šliuzas, vadinamas 

“Objektas 500”, skirtas reguliuoti Drūkšių ežero lygį. Pasroviui tarp Stavoko ir Abalių 

ežerų buvo pastatyta hidroelektrinė (HE), vadinama ,,Tautų draugystė”. HE pastatas ir 

vandens paėmimo angos yra sujungti į vieną betono bloką. Betono bloke yra trys angos, 

dvi – turbinų eksploatacijai, o trečioji – perteklinio vandens išleidimui. Ir “Objektas 

500”, ir HE yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje. 

HE eksploatacija buvo nutraukta 1982 m., turbinos buvo išmontuotos. Tačiau Drūkšių 

ežero lygį vis dar reguliuoja HE uždoris (užtvankos „vartai“). “Objektas 500” šiuo metu 

funkcionuoja tik kaip tranzitinė konstrukcija. Jo segmentinis uždoris šiuo metu yra 

maksimaliai pakeltas, kad vanduo pilnai ištekėtų. Vanduo iš Drūkšių ežero teka į 

Stavoko ežerą, iš kurio vanduo išleidžiamas per vandens lygį reguliuojančio hidraulinio 

įrenginio, esančio ant buvusios HE, užtvarą. 

Pagal susitarimą (pasirašytą 1995 m. vasario 6 d.) dėl “Objekto 500” ir HE “Tautų 

draugystė” tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybių 

atsakomybė už “Objektą 500” buvo perleista Lietuvos Respublikai, tačiau jokio 

susitarimo dėl HE savininko teisių iki šiol nėra pasirašyta. 

Jeigu HE arba HE apvedamojo kanalo piltinė užtvanka dėl kokios nors priežasties bus 

pažeista, Drūkšių ežero lygis gali būti reguliuojamas “Objektu 500”. 

1.8.1.2 Aušinimo vandens kanalai 

Drūkšių ežero kranto su pusiasaliu forma sudaro idealias sąlygas esamos IAE aušinimo 

vandens ėmimui ir išleidimui. Drūkšių ežero giliausia vieta yra arti kranto, vandens 

ėmimo vietoje. Vandens imtuvas yra 6,6 m gylyje (prie dugno), jis sukonstruotas kaip 

atviras kanalas su pylimais ežero dalyje. Vanduo iš elektrinės išleidžiamas per uždarą 

gelžbetonio kanalą, kuris vėliau įeina į atvirą kanalą. Kanalus jungia sifono 

konstrukcija. 

Aušinimo vandens paėmimas ir išleidimas buvo suprojektuoti keturiems blokams, iš 

kurių buvo pastatyti pirmieji du. Kanalai jau yra dalinai iškasti ir likusiems, bet 

nerealizuotiems blokams. Išleidimo kanalas yra suprojektuotas maksimaliam 170 m 3 /s 

išleidimui su keturiais užpildymo lygiais (Ignalinos atominė elektrinė, 2003). 

Dabartinės IAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo kanalai gali būti pakartotinai 

panaudoti, ypač naujos AE 1-ajai alternatyviajai aikštelei. Paėmimo kanalas turėtų būti 

išplėstas. Maksimalus aušinimo vandens išleidimas iš naujos AE būtų 160 m 3 /s.



2009 01 22 35 

Atstumas nuo naujos AE 2-osios alternatyvios aikštelės gali būti per didelis, kad būtų 

įmanoma panaudoti esamą aušinimo vandens paėmimo kanalą. 

Renovacijos darbus būtų galima vykdyti tik po to, kai iš IAE 2-ojo bloko bus pilnai 

iškrautas panaudotas branduolinis kuras (t.y. 2015 m.). Modifikacijos siekiant išvengti 

senų ir naujų paėmimo ir išleidimo prijungimų sankirtos turės būti išsamiai išstudijuotos 

naujos AE projektavimo etape. 

1.8.2 Vandens tiekimas 

Naujoje AE geriamasis vanduo yra naudojamas buitinėms reikmėms ir kaip techninis 

vanduo. Geriamąjį vandenį dabartinei IAE tiekia VĮ “Visagino energija”, kuri taip pat 

aptarnauja Visagino miestą. Gruntinis vanduo yra naudojamas kaip neapdoroto vandens 

šaltinis, jam reikalingas tik nesudėtingas apdorojimas (aeracija ir filtracija perteklinės 

geležies pašalinimui). Bendrasis “Visagino energijos” vandenvietės našumas yra 31 000 

m 3 vandens per parą, tačiau kadangi vienas iš IAE blokų jau yra uždarytas, o Visagino 

mieste vandens suvartojimas irgi ženkliai sumažėjo, šiuo metu suvartojama tik apie 10 

000 m 3 vandens per parą, o vidutinė paros išeiga – apie 6 900 m 3 vandens per parą. 

Apdoroto vandens saugojimo talpyklų talpa – 12 000 m 3 , tai užtikrina reikiamą 

rezervinį tiekimo tūrį. Pastovaus tiekimo IAE užtikrinimui naudojamas 500 kVA 

rezervinis dyzelinis generatorius. Elektrinės prietaisai ir automatika bus patobulinti 

projekto, pradėto 2008 m. gegužės mėn., metu. 

Maksimalus naujos AE geriamojo vandens poreikis yra 1300 m 3 per parą (išsamiau žr. 

7.1 skyrių). Taigi, “Visagino energija” arba jos perėmėjas turės pakankamai pajėgumų 

tiekti reikiamą geriamojo vandens kiekį naujai AE. 

Dalį geriamojo vandens reikia demineralizuoti prieš jį panaudojant, kaip techninį 

vandenį. IAE esamos demineralizuoto vandens sistemos neaktyvios dalies maksimalus 

našumas – 1080 m 3 per parą. Naujos AE demineralizuoto techninio vandens poreikis 

bus daugiausia 1000 m 3 per parą. Todėl esama sistema gali būti pakartotinai panaudota 

naujos AE reikmėms. 

1.8.3 Nuotekų tvarkymas 

“Visagino energija” taip pat eksploatuoja regiono komunalinių nuotekų valymo 

įrenginius. IAE neradioaktyviosios buitinės nuotekos nukreipiamos į šiuos įrenginius 

valymui. Įrenginių našumas – 21 000 m 3 per parą, bet jiems reikalingas remontas. Buvo 

parengtas rekonstrukcijos projektas, jo įgyvendinimas pradėtas 2008 m. gegužės mėn. 

pasirašius rangos sutartį. Naujųjų įrenginių našumas bus 5 500 m 3 per parą. Jų veikimas 

bus paremtas biologiniu aktyvuoto dumblo procesu. Naujieji įrenginiai tenkins 

dabartinius Lietuvos ir ES nuotekų tvarkymą reglamentuojančius standartus. Pabaigus 

rekonstrukcijos projektą, esamus buitinių nuotekų valymo įrenginius bus galima naudoti 

naujos AE aptarnavimui. Šiuo metu nuotekų srautas iš Visagino miesto sudaro apie 

4 000 m 3 per parą ir vis mažėja. Naujajai AE reikės daugiausia 600 m 3 per parą buitinių 

nuotekų valymo pajėgumų. Maksimalūs pajėgumai bus reikalingi naujos AE statybos 

metu. Normalios eksploatacijos metu reikiamas našumas sudarys apie pusę šios vertės 

(žr. 7.1 skyrių). 

IAE paviršines nuotekas sudaro ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis 

kritulių ir laistymo vanduo, surinktas iš nekontroliuojamų teritorijų (kelių, automobilių 

stovėjimo aikštelių ir kt.), pastatų stogų drenažo sistemų ir kitų radionuklidais 

neužterštų šaltinių. Paviršinėse nuotekose yra kietųjų dalelių, be to, jos gali būti 

užterštos angliavandeniliais. IAE paviršinių nuotekų tvarkymo sistema turi tepalų/alyvų 

separatorius (Ignalinos AE Eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2007). Galimybės



2009 01 22 36 

panaudoti IAE aikštelės paviršinių nuotekų nuotakyno dalį naujos AE paviršinių 

nuotekų tvarkymo sistemoje bus išnagrinėtos techninio projektavimo metu. Taip pat bus 

numatytos priemonės, kad NAE statybos metu nebūtų pažeistos nei esama IAE, nei 

būsima paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno Stabatiškės aikštelėje paviršinių 

nuotekų tvarkymo sistemos. 

1.8.4 Atliekų tvarkymas 

Naujos redakcijos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Valstybės žinios, 

2007, Nr. 122-5003) nuostatos ir užduotys suformuluotos remiantis išsamia dabartinės 

atliekų tvarkymo būklės analize. 2007–2013 metais numatoma pirmenybę teikti atliekų 

susidarymo prevencijai, jų pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir kitokiam 

naudojimui. Šie prioritetai įpareigoja siekti, kad naujoje AE susidarytų kuo mažiau 

atliekų, o tos atliekos, kurių neįmanoma išvengti, būtų perdirbamos ar kitaip 

panaudojamos stengiantis kuo mažiau jų šalinti sąvartynuose. Naujos AE statybos ir 

eksploatavimo metu bus imtasi visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių 

atliekų kiekiui bei kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Bus 

naudojamos prevencijos priemonės atliekų susidarymui mažinti, mažinamas į 

sąvartynus patenkančių atliekų kiekis ir jų kenksmingumas, diegiamos mažaatliekės 

technologijos, taupomi gamtos ištekliai (žr. 6 skirsnį). 

Pagal IAE eksploatavimo nutraukimo projektą yra pasirašyta sutartis dėl naujojo Kietų 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, jo perdavimas eksploatuoti 

numatytas 2010 m. (NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008). Numatoma, kad IAE 

eksploatacinių radioaktyviųjų atliekų apdorojimas bus vykdomas iki 2020 m. Po 2020 

m. ir iki kietų atliekų apdorojimo komplekso (KAAK) 30 metų eksploatavimo 

laikotarpio pabaigos kompleksas bus naudojamas IAE eksploatavimo nutraukimo 

atliekų apdorojimui. Ir IAE eksploatavimo nutraukimo atliekų, ir naujos AE 

eksploatacinių atliekų apdorojimas vienu metu gali būti techniškai įmanomas. Naujojo 

kietų atliekų saugojimo komplekso (KASK) trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms 

eksploatavimo laikas bus 50 metų (iki 2060 m.). Vykdomas naujasis projektas 

trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų (MVAA-TA) paviršinio kapinyno 

statybai ir eksploatavimui. Patvirtinta, kad paviršinio kapinyno aikštelė bus Stabatiškėje, 

netoli nuo IAE (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimas 

Nr. 1227). Kai paviršinis kapinynas bus perduotas eksploatuoti ir saugojimo/laidojimo 

konteineriai su MVAA-TA iš KASK bus perkelti į paviršinį kapinyną, konteineriai su 

MVAA-TA iš naujos AE galėtų būti laikinai saugomi KASK iki 2060 m. Išsamesnė 

galimybių pakartotinai panaudoti projektuojamą kietųjų radioaktyviųjų atliekų 

apdorojimo ir saugojimo kompleksą naujos AE radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti 

analizė bus atlikta vykdant priešprojektinius tyrimus. 

Esamas IAE skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo kompleksas naujai AE netinka 

ir nebus naudojamas. Nauja AE turės savo skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo 

įrenginius. Ignalinos AE pradėjo veikti skystųjų radioaktyviųjų atliekų cementavimo 

įrenginys, galimybės vėliau (baigus cementuoti visas numatytas IAE skystąsias 

radioaktyviąsias atliekas arba pradėjus dirbti dviem pamainoms) panaudoti šį 

cementavimo įrenginį ir laikinąją saugyklą naujos AE skystosioms radioaktyviosioms 

atliekoms cementuoti ir saugoti irgi bus nagrinėjamos atliekant priešprojektinius 

tyrimus.



2009 01 22 37 

1.8.5 Elektros sistemos 

IAE atviroji elektros energijos skirstymo sistema IAE eksploatavimo nutraukimo metu 

išliks nepakitusi, naujo elektros tinklo instaliuoti nereikės. Esamų elektros energijos 

perdavimo linijų būklė priklauso nuo daugelio veiksnių, jų būklė turi būti patikrinta 

prieš naujos AE eksploatavimo pradžią. Dėl perdavimo linijų svarbos visai elektrinės 

eksploatacijai yra ekonomiškai perspektyvu užtikrinti gerą perdavimo sistemos būklę ir 

atnaujinti jos dalis, kurių eksploatavimo laikas baigiasi. 

IAE 330/110 kV atvira transformatorinė pastotė eksploatuojama jau beveik 25 metus. 

Iki 2015 m. dauguma komponentų jau pasieks apie 80 % numatomo eksploatavimo 

laiko. Dėl transformatorinės pastotės svarbos naujos AE įjungimui į elektros tinklą 

siūloma po IAE uždarymo pilnai pakeisti transformatorinės pastotės technologiją. Po 

rekonstrukcijos transformatorinę pastotę bus galima pakartotinai panaudoti. Tačiau jos 

vieta yra santykinai toli nuo 1-osios aikštelės. Jei 1-oji aikštelė bus pasirinkta projekto 

įgyvendinimui, turėtų būti išstudijuota, ar būtų patogiau statyti visiškai naują 

transformatorinę pastotę. 

Jei būtų pakartotinai naudojami pagrindiniai IAE transformatoriai, jie turės būti perkelti 

šalia naujos AE turbinų salės. IAE aikštelės esamos bėgių sistemos dėka ši operacija 

būtų įmanoma. Tačiau technologijos būklė ir jos aplinkosauginis įvykdomumas turėtų 

būti išsamiau išstudijuoti prieš priimant sprendimą dėl pakartotinio panaudojimo. 

1.8.6 Keliai ir geležinkeliai 

Pagrindinis kelias iš Visagino į IAE taip pat gali būti naudojamas naujai AE. Kai bus 

patvirtinta aikštelė, turės būti nutiesti nauji keliai į naują AE ir susijusius kompleksus. 

IAE aikštelės geležinkelio sistema gali būti visiškai perimta ir vėl naudojama. Gali tekti 

atlikti nedidelių perdirbimų. 

1.8.7 Šilumos ir garo šaltiniai 

Naujos AE reikmėms yra įmanoma panaudoti esamus netoli nuo IAE šilumos gamybos 

ir garo katilus. 

1.8.8 Monitoringo sistemos 

Esamos monitoringo sistemos ir įranga bus panaudojamos, kiek tai įmanoma. Tačiau jos 

bus atnaujintos pagal naujausius reikalavimus ir standartus (žr. 9 skirsnį). 

IAE seisminės signalizacijos ir monitoringo sistema buvo sumontuota visai neseniai. Ją 

sudaro jutikliai, išdėstyti iki 30 km atstumu nuo IAE, kas leidžia perspėti prieš žemės 

drebėjimo bangoms pasiekiant aikštelę. Sistema aptinka seisminius reiškinius, ji neturi 

sąveikos su kitoms sistemoms, todėl jos integracija nesukelia jokios rizikos naujos AE 

tiekėjui. 

Taip pat gali būti panaudoti kai kurie IAE radiologinio monitoringo už aikštelės ribų 

sistemos elementai, pvz. aplinkos monitoringo laboratorija su meteorologinių stebėjimų 

stotimi. Tačiau esantis meteorologinių matavimų bokšto aukštis gali būti nepakankamas 

naujai AE. Todėl NAE projektavimo metu bus atliktas sistemos įvertinimas ir numatyta 

jos renovacija.

1.8.9 Kita infrastruktūra 



2009 01 22 38 

Seni statybinių konstrukcijos sandėliai ir prie jų esanti aikštelė, nuo pat jos įrengimo 

pradžios aprūpinta bėgiais, jungiančiais kelias saugojimo sales ir zonos dalis, bus 

tinkama naudoti naujos AE statybai, jei projekto įgyvendinimui bus pasirinkta 1-oji 

aikštelė. Esami šios zonos pastatai turi būti renovuoti. 

IAE suslėgto oro tiekimo sistema techniškai galėtų integruota į naują AE. Tačiau 

suslėgto oro naudojimo ir IAE 1-ojo ir 2-ojo blokų išmontavimui, ir naujos AE 

eksploatacijai vienu metu atveju reikėtų atlikti tam tikrų sistemos pakeitimų. 

IAE N 2 tiekimo sistema buvo naudojama šilumos nuvedimui iš RBMK aktyviosios 

zonos su grafito lėtikliu. Sistema gali būti pakartotinai panaudota, jei naujoji atominė 

elektrinė bus su BWR (verdančio vandens reaktoriumi). 

IAE vandenilio elektrolizės įrenginys galėtų būti naudojamas tam pačiam tikslui, kaip ir 

dabar, t.y. elektros generatoriaus statoriaus aušinimui. Jo našumas turėtų būti 

pakankamas. 

Gaisro gesinimo hidrantų sistema yra saugos sistemos dalis, todėl turėtų būti 

nagrinėjamas tik siurblinės pakartotinis naudojimas. Jeigu siurblinę reikės išmontuoti ir 

vėl sumontuoti, jos pakartotinis naudojimas neturėtų būti nagrinėjamas. 

Karšto vandens tiekimo į Visagino miesto šilumos tinklus vamzdynai neseniai buvo 

renovuoti, todėl gali būti naudojami, jeigu nauja AE bus naudojama miesto šildymui. 

IAE nenaudoto branduolinio kuro saugojimo salė yra netinkama naudoti naujai AE. To 

priežastis yra salės vieta ir pastato konstrukcija, kuri gali netenkinti dabartinių 

reikalavimų. 

Naujai AE bus pastatyti nauji rezerviniai dyzeliniai varikliai. 

IAE ryšių sistema yra naujai įrengta. Tačiau tikėtina, kad kai prasidės naujos AE 

eksploatavimas, ji jau bus pasenusi, ir gali būti ekonomiškai tikslingiau įrengti visiškai 

naują sistemą negu pakartotinai panaudoti esamąją. Mažai tikėtina, kad naujos 

modernios elektrinės administracija galėtų įsikurti pasenusios konstrukcijos IAE 

administraciniame pastate, tačiau bus nagrinėjama galimybė bent dalinai ar laikinai 

panaudoti kai kuriuos IAE pastatus, įskaitant administracinį pastatą ar informacinį 

centrą.



2009 01 22 39 

2 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS 

2.1 Bendra informacija 

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos 

potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio 

pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėl 

veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą 

tos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes, bei būtų susipažinusi 

su visuomenės nuomone. 

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, PAV atliekamas 

tik tai veiklai, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti 

reikšmingą poveikį aplinkai. Atominių elektrinių ar kitų branduolinės energetikos 

objektų įrengimas yra veikla, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis 

aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedas, Valstybės žinios, 2005, Nr. 84- 

3105). Todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai poveikio vertinimas yra būtinas. Šios 

ūkinės veiklos planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis pateiktas 2.1-1 pav. 

2.1-1 pav. Planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis. 

2.2 PAV procedūra 

Teisinius reikalavimus PAV procedūrai apibrėžia Lietuvos Respublikos planuojamos 

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84- 

3105) ir kiti teisės aktai. Šiame įstatyme planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai 

vertinimo proceso reglamentavimas yra suderintas su 1985 m. birželio 27 d. Tarybos



2009 01 22 40 

direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai 

vertinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 26 d. Europos 

Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB). 

PAV yra atliekamas dviem etapais (2.2-1 pav.). Pirmame etape paruošiama PAV 

programa ir pateikiama PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV programa nustato 

PAV ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir turi būti patvirtinta atsakingos 

institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). Antrame etape, remiantis 

patvirtinta PAV programa, paruošiama PAV ataskaita. PAV ataskaitą, prieš atsakingai 

institucijai priimant sprendimą ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, 

taip pat vertina PAV subjektai bei visuomenė. 

2.2-1 pav. PAV procedūros atlikimo tvarka. 

2.3 PAV ataskaitos parengimas 

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą 

programą ruošia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Visos problemos, numatytos 

programoje, yra išsamiai išnagrinėtos šioje ataskaitoje. Procedūrų, reikalingų PAV 

ataskaitai, vykdymas yra pateiktas 2.3-1 paveiksle. 

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka 

organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Poveikio aplinkai vertinimo 

dokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikia 

patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai 

vertinimo subjektai patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai 

priklausantys ir programoje numatyti klausimai.



2009 01 22 41 

2.3-1 pav. PAV ataskaitos procedūrų įgyvendinimas. 

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos 

gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos 

galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai 

vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai 

vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai 

vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti 

ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai 

ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas 

dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai 

vertinimo dokumentų rengėjui. 

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia 

ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos 

ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų 

įvertinimą. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti 

visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jei po viešo supažindinimo su ataskaita ji



2009 01 22 42 

yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos, 

technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikio 

aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų bei atsakingos institucijos motyvuotų 

reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. 

Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio 

aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą, 

turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų 

kompetencijos klausimais raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, 

apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant 

poveikio aplinkai vertinimo procedūras. 

2.4 Visuomenės informavimas 

PAV procesas užtikrina efektyvų ir laiku atliekamą visuomenės dalyvavimą ir 

pasitarimą su visuomene. Visi suinteresuoti gyventojai ir suinteresuotos grupės turi teisę 

išreikšti savo nuomones faktiškai kiekvieno PAV etapo metu. Priežastys, kodėl 

visuomenė turi būti įtraukta į PAV procesą: 

• gyventojai gali suteikti vertingą informaciją apie vietos sąlygas; 

• visuomenės dalyvavimas gali padėti identifikuoti svarbius klausimus ar problemas, 

apibrėžiančias PAV apimtį; 

• vietos gyventojai gali pasiūlyti papildomų projekto alternatyvų; 

• visuomenės dalyvavimas užtikrina, kad bus išvengta galimų vėlesnių konfliktų; 

• visuomenės pritarimas gali būti papildomas argumentas gauti teigiamą sprendimą 

dėl planuojamos ūkinės veiklos; 

• visuomenės dalyvavimas užtikrina viso PAV proceso ir sprendimų priėmimo 

viešumą, aiškumą ir objektyvumą. 

Labai efektyvus būna įvairių nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei visuomenės 

grupių dalyvavimas PAV procese. Jos gali teikti informaciją suinteresuotiems 

visuomenės atstovams, padeda organizuoti visuomenės susirinkimus. Nevyriausybinės 

organizacijos neretai disponuoja informacija, kurios neturi užsakovai, projektuotojai, 

konsultantai ar valstybės institucijos. Jos taip pat bendradarbiauja su kitomis panašaus 

pobūdžio vietinėmis ar kitų šalių organizacijomis, ekspertais ir kitų šalių 

organizacijomis, ekspertais ir specifinių sričių specialistais. Vertingas gali būti ir jų 

patyrimas PAV srityje ar bendraujant su politikais bei valstybės institucijų atstovais. 

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas 

(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84-3105) apibrėžia visuomenės teises ir funkcijas, 

užtikrinančias visuomenės dalyvavimą visame poveikio aplinkai vertinimo procese. 

Procedūrinės visuomenės dalyvavimo detalės yra pateiktos visuomenės informavimo ir 

dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos 

ministerijos (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472). 

2.5 Poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste 

Tais atvejais, kai ūkinė veikla, kurią planuojama įgyvendinti Lietuvos Respublikos 

teritorijoje, gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį bet kurios kitos valstybės, 

pasirašiusios Jungtinę Tautų Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo 

tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO, 1991) (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 92-2688), 

aplinkai, ar tokiai valstybei pageidaujant, visuomenė dalyvauja poveikio aplinkai 

vertinimo procese, remiantis aukščiau minėtos Konvencijos reikalavimais, tarptautiniais 

susitarimais tarp atitinkamų valstybių ir Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos



2009 01 22 43 

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės žinios, 

2005, Nr. 84-3105) ir kitų teisės aktų reikalavimais. 

PAV procesas vykdomas atsižvelgiant į ESPOO konvenciją. Atsakinga institucija turi 

informuoti valstybes, kurios gali patirti žalingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį 

aplinkai. Atsakingai institucijai iš suinteresuotų šalių gavus atsakymus ir jų komentarus 

apie PAV ataskaitą, ji turi juos pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui 

(užsakovui). 

2.6 Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo 

Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų 

išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą 

suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotos 

visuomenės motyvuotus prašymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos 

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti; 

2) priima motyvuotą sprendimą, ar planuojam ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų 

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina 

pasirinktoje vietoje. 

Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai vertinimo 

subjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio 

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. 

Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos 

galimybių prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, 

kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jų 

išvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus. 

Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų 

neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra 

alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būti 

leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės sveikata, tam tikrų 

aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, su 

kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamos 

visos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 

2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. Apie šias kompensacines priemones 

institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, 

informuoja Europos Komisiją pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai 

vertinimo tvarką, patvirtintą Aplinkos ministerijos (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 130- 

4650). 

Jei atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų 

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai 

pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. 

Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta 

visuomenės informavimo ir dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka 

(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 93-3472) praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar 

planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų 

nuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikia 

galimybę su juo susipažinti. 

Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos 

galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.



2009 01 22 44 

3 INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR DALYVAVIMAS 

Vienas iš PAV procedūros tikslų yra padidinti informacijos apie planuojamą ūkinę 

veiklą prieinamumą ir pagerinti visuomenės dalyvavimo galimybes. Žemiau aprašomos 

numatomos informacijos teikimo ir bendravimo priemonės naujos atominės elektrinės 

PAV procedūroje. PAV procedūros dalyviai nurodyti 3-1 paveiksle. 

3-1 pav. PAV procedūros dalyviai. 

3.1 Suinteresuotų šalių grupė 

Suinteresuotų šalių grupės paskirtis yra skatinti informacijos mainus tarp organizacijų, 

atsakingų už projektą, valdžios įstaigų ir kitų interesų grupių. Remiantis Aplinkos 

ministerijos raštu, į suinteresuotų šalių grupę buvo pakviestos šios organizacijos: 

• Atsakinga institucija: 

· Aplinkos ministerija, 

• PAV subjektai: 

· Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, 

· Radiacinės saugos centras, 

· Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 

· Utenos visuomenės sveikatos centras, 

· Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, 

· Kultūros paveldo apsaugos departamentas, 

· Utenos apskrities viršininko administracija, 

· Visagino savivaldybės administracija, 

· Ignalinos rajono savivaldybės administracija, 

· Zarasų rajono savivaldybės administracija, 

· Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. 

Suinteresuotų šalių grupėje PAV subjektai veikia kaip konkrečių sričių ekspertai. 

Tačiau nuomonės, išreikštos diskusijų metu suinteresuotų šalių grupėje, neįpareigoja 

PAV subjektų vėliau išreiškiant oficialią nuomonę.



2009 01 22 45 

Suinteresuotų šalių grupė susitikimų metu aptaria poveikio aplinkai vertinimo eigą ir 

pateikia nuomones apie PAV programos rengimą, PAV ataskaitą ir papildomas 

apžvalgas. Suinteresuotų šalių grupė pirmą kartą susirinko 2007 m. gegužės 24 d. 

Susitikimo metu buvo pristatyta bei aptarta planuojama ūkinė veikla, PAV procedūra, 

informacijos teikimas ir numatomas PAV programos turinys. 

Rengiant PAV programą, buvo atsižvelgta į susitikimo metu ir po jo gautas pastabas bei 

išaiškinimus, susijusius su PAV programa. Kitais atvejais į visas pastabas buvo 

atsižvelgta atliekant PAV procedūrą ir rengiant PAV ataskaitą. 

Suinteresuotų šalių grupė susirinko antrą kartą 2007 m. rugpjūčio 14 d., pateikus PAV 

programą PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV programos turinys ir poveikiai, 

kurie turėjo būti įvertinti, buvo pristatyti ir aptarti susirinkime kartu su suinteresuotų 

šalių grupe. 

PAV ataskaitos rengimo etape nebuvo organizuojami suinteresuotų šalių grupės 

susitikimai, tačiau su įvairiais grupės nariais buvo konsultuotasi, kai tai buvo reikalinga 

PAV ataskaitos ir patvirtinamųjų apžvalgų ruošimo metu. Vienas iš tokių konsultacinių 

susitikimų su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir Radiacinės saugos 

centru buvo organizuotas tam, kad detaliau būtų aptarti rizikos analizės bei vertinimo 

metodai ir turinys. 

3.2 Informacijos pristatymas ir susitikimai 

Informacijos visuomenei pristatymas ir vieši susitikimai organizuojami rengiant 

poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Susitikimų metu visuomenė turi 

galimybę apsvarstyti ir išreikšti savo nuomonę apie PAV eigą ir jo pakankamumą, bei 

gauti informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą bei PAV procedūrą iš 

planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) bei PAV programos rengėjų. 

Lietuvos ir kaimyninių šalių visuomenė su naujos AE PAV programa buvo supažindinta 

trijuose viešuose susitikimuose 2007 rudenį. 

2007 m. rugsėjo 3 dieną Daugpilyje, Latvijoje, buvo surengta vieša diskusija dėl PAV 

programos. Diskusijoje dalyvavo AB „Lietuvos energija“, PAV programos rengėjai, 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai, Latvijos aplinkos ministerijos 

atstovas ir Latvijos radiacinės saugos centro bei Latvijos pavojingų atliekų tvarkymo 

agentūros atstovai, taip pat vieno iš Latvijos regionų gyventojai. 

2007 m. rugsėjo 14 dieną Visagine įvyko PAV programos pristatymas ir diskusija su 

Visagino, Ignalinos ir Zarasų rajono savivaldybių visuomenės nariais 

2007 m. rugsėjo 26 dieną Vilniuje įvyko susitikimas su įvairių mokslinių organizacijų 

atstovais. 

2007 m. rugsėjo 27 dieną Taline, Estijoje, taip pat vyko vieša diskusija tarp PAV 

organizatorių ir Estijos visuomenės. Susitikime dalyvavo AB Lietuvos Energija, PAV 

programos rengėjai, Estijos aplinkos ministerijos atstovai, Estijos parlamento nariai, taip 

pat visuomeninės organizacijos ir bendruomenės. 

2008 m. rugpjūčio 27 dieną buvo išleista PAV ataskaita ir pagal Aplinkos ministerijos 

nustatytą tvarką planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) organizavo 

visuomenės supažindinimą su šia ataskaita. Lietuvos ir kaimyninių šalių visuomenė su 

naujos AE PAV ataskaita buvo supažindinta penkiuose viešuose susitikimuose: 

• 2008 m. rugsėjo 23 d. Visagine; 

• 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje;



2009 01 22 46 

. 

• 2008 m. spalio 1 d. Taline (Estija); 

• 2008 m. spalio 8 d. Daugpilyje (Latvija); 

• 2008 m. spalio 9 d. Rygoje (Latvija); 

• 2008 m. spalio 13 d. Breslaujoje (Baltarusija). 

3.3 PAV programos bei PAV ataskaitos pateikimas visuomenei 

Tiek PAV programos, tiek PAV ataskaitos rengimo etapuose planuojamos ūkinės 

veiklos organizatorius (ar PAV dokumentų rengėjas) turi informuoti visuomenę pagal 

nustatytą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio 

aplinkai vertinimo procese tvarką (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472). Visuomenė turi 

teisę vertinti programą ir išreikšti savo nuomonę apie PAV programą bei PAV ataskaitą. 

PAV rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, juos 

registruoja, argumentuotai įvertina ir kaip priedus prideda prie PAV programos ar PAV 

ataskaitos. 

Šalia esančių teritorijų gyventojai galėjo susipažinti su PAV programa nuo 2007 liepos 

30 d. iki rugpjūčio 20 d. Lietuvos energetikos muziejuje, Visagino miesto, Ignalinos ir 

Zarasų rajono savivaldybių administracijose bei AB „Lietuvos energija“ vestibiulyje. 

Pristatymas truko 15 darbo dienų. Skelbimai, skirti PAV programos pristatymui, buvo 

publikuoti visuose Respublikos dienraščiuose: „Lietuvos ryte“, „Respublikoje“ (lietuvių 

ir rusų kalbomis), „Lietuvos žiniose“, „Kauno žiniose“, „Verslo žiniose“, „Valstiečių 

laikraštyje“ ir regioninėje Visagino, Ignalinos ir Zarasų spaudoje. 

Visuomenės siūlymai buvo susiję, pavyzdžiui, su esamos IAE infrastruktūros 

naudojimu, projekto poveikiu Drūkšių ežerui ir galimybėmis naudoti netiesioginį 

aušinimą. Kai kurie siūlymai buvo susiję su klausimais, kurie nėra PAV proceso sritis, 

pavyzdžiui, techniniai ir ekonominiai klausimai, kurie yra vertinami atskiroje 

įgyvendinamumo studijoje. Siūlymai ir atsakymai yra pridėti kaip priedas prie 

patvirtintos PAV programos (originalioje programoje lietuvių kalba). 

PAV ataskaita taip pat bus pateikta visuomenei. Motyvuoti (pagrįsti) siūlymai, kurie bus 

gauti, bus užregistruoti, įvertinti ir pridėti kaip priedai prie PAV ataskaitos. 

3.4 PAV subjektų atliekamas PAV programos ir PAV ataskaitos vertinimas 

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina PAV programą ir ataskaitą ir turi teisę 

pateikti savo išvadas rengėjui (vykdytojui), kuris turi į tai atsižvelgti. PAV subjektai yra 

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Utenos visuomenės sveikatos 

centras, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo apsaugos 

departamentas, Utenos apskrities viršininko administracija, Visagino savivaldybės 

administracija, Ignalinos bei Zarasų rajonų savivaldybių administracijos ir Valstybinė 

saugomų teritorijų tarnyba. Vertinimas yra svarbus užtikrinant PAV proceso kokybę. 

PAV subjektų vertinimo procedūra yra detaliau aprašyta 2.3 skyriuje. 

3.5 Atsakingos institucijos PAV proceso koordinavimas 

Atsakinga institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, koordinuoja PAV 

procesą ir vykdo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 

(Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) nustatytas funkcijas.



2009 01 22 47 

Pirmą kartą PAV programa Aplinkos ministerijai dėl pastabų ir patvirtinimo buvo 

pateikta 2007 m. spalio 4 dieną. AB „Lietuvos Energija“ gavo PAV programai skirtas 

pastabas ir pasiūlymus (47 pastabos) iš Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio 19 d. PAV 

programa buvo peržiūrėta, atitinkamai papildyta ir pateikta patvirtinimui 2007 m. spalio 

29 d. Aplinkos ministerija patvirtino PAV programą 2007 m. lapkričio 15 d. 

Atsakinga institucija per 25 darbo dienas nuo PAV ataskaitos gavimo dienos teikia 

motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima motyvuotą 

sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės 

aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. 

Detalesnė informacija yra pateikta 2.6 skyrelyje. 

3.6 Kitos informacijos pateikimo priemonės 

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) informaciją apie projektą 

pateikia spaudoje arba spaudos konferencijose. Kaip informacijos perdavimo priemonė 

taip pat bus parengtos apžvalginės brošiūros. Pirmoji apžvalga buvo parengta 2008 m. 

pradžioje, pabaigus PAV programą. Joje aprašytas projektas, PAV procedūra, 

apibendrintas PAV programos turinys. Antroji apžvalga bus parengta, pabaigus PAV 

ataskaitą. Joje bus aprašytas projektas ir svarbiausi poveikio aplinkai vertinimo 

rezultatai. 

Informacija apie PAV procedūrą taip pat pateikiama ir naujos atominės elektrinės 

projekto interneto svetainėje http://www.vae.lt. Svetainėje pateikiama naujausia 

informacija apie PAV procedūros eigą, PAV programa ir ataskaita pateiktos lietuvių, 

anglų ir rusų kalbomis, o PAV ataskaitos santrauka pateikta vokiečių, estų, anglų, 

suomių, latvių, lenkų, rusų ir švedų kalbomis. 

3.7 Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas 

Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja LR planuojamos ūkinės 

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) ir 

Jungtinių Tautų Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame 

kontekste (Espoo Konvencija). 

Konvencijos šalys turi teisę dalyvauti Lietuvoje vykdomoje poveikio aplinkai vertinimo 

procedūroje, jeigu projekto žalingas poveikis aplinkai potencialiai gali paveikti šias 

šalis. Atitinkamai, Lietuva turi teisę dalyvauti kitoje šalyje vykdomo projekto poveikio 

aplinkai vertinimo procedūroje, jeigu tokio projekto sąlygotas poveikis potencialiai gali 

paveikti Lietuvą. 

Aplinkos ministerija atsakinga už praktinį tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo 

procedūrų organizavimą. Aplinkos ministerija pranešė Latvijos, Estijos, Lenkijos, 

Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos atitinkamoms institucijoms apie pradedamą 

naujos atominės elektrinės įrengimo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo procesą ir 

pasiteiravo šalių dėl jų pageidavimo dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje. 

Pranešimas buvo nusiųstas kartu su PAV programos versija anglų ar rusų kalba, taip pat 

šalims pateikta išsami PAV programos santrauka, išversta į oficialias šalių kalbas. 

Minėtos šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus PAV programai, kuriuos 

PAV dokumentų rengėjas įvertino. 

Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija pateikė savo pastabas dėl naujos 

AE poveikio aplinkai vertinimo. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAV ataskaitą ir 

apžvalgas. 3.7-1 lentelėje yra pateiktos pastabos ir atsakymai į jas. Pastabose 

daugiausiai domėtasi tarpvalstybiniu poveikiu, kuris yra įvertintas atskirai 8 skyriuje.



2009 01 22 48 

3.7-1 lent. Tarptautinės pastabos ir atsakymai į pateiktas pastabas (nuorodos pastabose yra nuorodos į PAV ataskaitos skyrius). 

AUSTRIJA 

PASTABA 

Be PAV ataskaitos pateikimo, Jūs galėtumėte padėti mums vertinant 

projektą, informuodami mus apie teisinius reikalavimus, taikomus šiam 

projektui, ir pateikdami aiškius įrodymus, kad projektas, kuris galėtų sukelti 

pastebimą neigiamą tarpvalstybinį poveikį (atsižvelgiant į projektinių ir 

neprojektinių avarijų poveikius) nebus licencijuotas, pvz., iš esmės 

atmetant: 

• Avarinės apsaugos veiksmus arba ilgalaikius veiksmus toliau nei 

800 metrų nuo reaktoriaus ir 

• atidėtuosius veiksmus bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus. 

Jeigu Lietuvos valdžia galėtų raštu patvirtinti Austrijos valdžiai, kad minėti 

tikslai bus pasiekti arba neatšaukiamu valdytojo/operatoriaus sprendimu, 

paremtu įtikinamais techniniais įrodymais pagal pasirinktą reaktoriaus tipą, 

arba (pageidautina) atsižvelgiant į sąlygas, nurodytas teisiškai 

privalomuose reikalavimuose arba nustatytas Lietuvos branduolinės 

energetikos saugą kontroliuojančios institucijos, Austrija savo ruožtu galėtų 

laikyti, kad nebus padaryta ženklaus neigiamo poveikio Austrijos aplinkai 

tarpvalstybiniame kontekste. 

Prašome atėjus laikui mus informuoti, ar Lietuva gali pateikti tokius 

įrodymus. 

Galimi trukdžiai tuo pat metu vykstant kelioms veikloms aikštelėje, tai yra 

senų reaktoriaus blokų eksploatavimo nutraukimas, naujos AE statyba ir 

vėliau eksploatavimas, turėtų būti išanalizuoti PAV ataskaitoje (įskaitant 

abiejų veiklų grafikus). Bendroji radioaktyvių medžiagų sudėtis ir aktyvumai 

aikštelėje turėtų būti įvertinta skirtingais veiklos aikštelėje etapais. 

Atsižvelgiant į šiluminės taršos poveikį dėl AE nuotekų išmetimo į ežerą, 

PAV ataskaitoje turi būti išanalizuota alternatyva statyti mažesnes 

termofikacines elektrines, deginančias dujas arba biomasę. Tokios 

elektrinės galėtų būti statomos netoli kaimų ir efektyviai aprūpinti elektra ir 

šiluma, šie energijos šaltiniai galėtų būti naudojami lokaliai. 

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir poreikių plėtrą bei prognozes, 

PAV ataskaitoje turėtų būti pateikta daugiau informacijos, įskaitant 

duomenis apie elektros energijos eksportą ir importą. PAV ataskaita turi 

pateikti rimtą elektros energijos poreikio prognozių aptarimą, taip pat 

veiksmingumo padidinimo galimybių ir vartojimo pusės valdymo vertinimą. 

ATSAKYMAS 

Avarinės apsaugos veiksmai ar ilgalaikiai veiksmai už 800 metrų nuo reaktoriaus ir 

atidėtieji veiksmai bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus yra saugos reikalavimai, 

paimti iš dokumento ”Europos komunalinių įmonių reikalavimai LWR atominėms 

elektrinėms, 2001”. Apskritai, EUR dokumente pateikiami nurodymai AE saugos 

pagrindimui, o tokie klausimai bus apsvarstyti Saugos analizės ataskaitoje. 

PAV tikslas yra parodyti, kad planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį 

aplinkai, leistina pasirinktose vietose. Po PAV proceso bus įgyvendinami kiti projekto 

etapai: paraiškos pateikimo procesas, techninis projektas, saugos pagrindimas, 

licencijos išdavimas ir t.t. EUR dokumentas bus apsvarstytas šiuose tolesniuose 

etapuose. 

Aikštelėje tuo pat metu vykdomos veiklos yra aptariamos tose vertinimo dalyse, kur gali 

pasitaikyti trukdžiai, pavyzdžiui, transporto įtaka. Galimi radioaktyvieji išmetimai iš 

naujos AE ir kitų jau egzistuojančių bei planuojamų branduolinės energetikos objektų 

toje pačioje teritorijoje yra įvertinti 7.10 skyriuje. 

4.5 skyriuje aprašytos nevertinamos alternatyvos ir pateikiami paaiškinimai, kodėl šios 

alternatyvos nenagrinėjamos. 

Elektros energijos gamybos ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4 

skyriuje tiek, kiek tai yra būtina PAV procese.



2009 01 22 49 

Tam, kad būtų išanalizuoti poveikių oro kokybei, šiltnamio efektą 

sukeliančių dujų ir kitų teršalų, išsiskiriančių naudojant skirtingą kurą, 

skirtumai tarp atominių elektrinių ir kitų elektros energijos gamybos šaltinių, 

mes rekomenduojame įtraukti vartojimo pusės efektyvumo pagerinimus bei 

energijos taupymą ir vartojimo pusės valdymą, taip pat ir skirtingas 

atsinaujinančių energijos šaltinių formas. Poveikio aplinkai palyginimas turi 

įtraukti visų svarstomų alternatyvų visą gyvavimo ciklą. 

Jeigu PAV yra atliekamas tam, kad būtų parengtas sprendimas dėl 

reaktoriaus tipo, turi būti detaliai palygintos emisijos, atliekos ir reikalavimai. 

Tačiau tikslesnis vertinimas bus reikalingas elektrinės saugos ir rizikos 

įvertinimui. 

PAV ataskaitoje turėtų būti tikslesnė informacija apie reaktorius, kurie 

turėtų būti pastatyti Lietuvoje. 

Tolesnė informacija, atitinkanti reaktoriaus tipą, turi būti pateikta PAV 

ataskaitoje: 

• elektrinės ir jos saugos bei kontrolės sistemų aprašymas; 

• reaktoriaus blokų skaičius; 

• pagrindinių įrenginių ir struktūrų aprašymas; 

• visų įrenginių paskirstymas AE aikštelėje, 

• kuro perkrovimo ciklas ir maksimalus kuro išdegimas; 

• reaktoriaus aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis; 

• saugos rodikliai, saugos standartai ir reikalavimai, (TATENA 

saugos standartai, Euratom direktyvos ir t.t.). 

• PAV ataskaitoje turi būti pateikti PSA rezultatai, įskaitant 

radioaktyviųjų išmetimų šaltinius įtraukiant projektinėms avarijoms 

ir neprojektinėms avarijoms 

PAV ataskaitoje turėtų būti preliminarus kainos ilgalaikiam PBK ir 

radioaktyviųjų atliekų apdorojimui apskaičiavimas toks, kokio reikalaujama 

eksploatacijos nutraukimui PAV programoje, ir kad AE eksploatavimo metu 

būtų įsteigtas ir surinktas reikalingas kapitalas, skirtas šioms veikloms. 

Monitoringo rezultatai turėtų pateikti detektavimo ribas vietoj nulinių verčių. 

Monitoringo rezultatai turėtų būti užbaigti mėginių ėmimo (vieta ir dažnis) 

apibūdinimu ir matavimo metodais. 

Skaičiavimo metodas dozei įvertinti, įskaitant i sklaidos modeliavimą, 

apšvitos kelius ir kritinės grupės aprašymą, turi būti pateiktas PAV 

ataskaitoje. 

4.5 skyriuje yra paaiškinta, kodėl energijos taupymas kaip alternatyva nėra nagrinėjama 

šioje PAV ataskaitoje. 

Į aplinką išmetami teršalai, deginant skirtingą iškastinį kurą, yra lyginami tuose 

skyriuose, kurie susiję su poveikiu oro kokybei ir projekto neįgyvendinimo poveikiu. 

PAV nėra atliekamas tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, kokį reaktorių pasirinkti. 

PAV tikslas yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį 

aplinkai, gali būti vykdoma pasirinktose vietose. 

Rizikos analizė ir vertinimas yra pateikti 10 skirsnyje tokiu mastu, kuris reikalingas, kad 

atitiktų PAV tikslus. 

Svarstomos reaktoriaus tipo alternatyvos yra apibūdintos 5 skirsnyje. 

5 skirsnis apibūdina atominės elektrinės eksploatavimo principus, elektrinės tipo 

alternatyvas ir branduolinės saugos principus. Jis apima ir svarbius saugos rodiklius, 

saugos standartus ir reikalavimus tokiu mastu, kuris yra PAV kompetencijoje. Reaktorių 

skaičius bus nuo vieno iki penkių. 

Apskritai reikalaujama informacija yra svarbesnė Techninio Projekto ir saugos analizės 

ataskaitai. PAV turi visą reikalingą informaciją tokiu mastu, kuris reikalingas naujos AE 

poveikio įvertinimui normalaus eksploatavimo metu ir per galimas avarijas. 

Ilgalaikė saugykla ir PBK laidojimas ateityje aptariami 6 skyriuje, tame tarpe ir 

eksploatavimo nutraukimo fondo įsteigimas. Naujos tarpinės PBK saugyklai bus 

atliekamas atskiras PAV procesas ateityje, ir tai nėra šio PAV sritis. 

PAV programoje (6.3 skyrius) teigiama, kad naujos AE projekto kūrimo metu prieš 

valdymo licencijos išdavimą bus parengtas pirminis eksploatavimo nutraukimo planas. 

Pirminis eksploatavimo nutraukimo planas turi įvertinti galimą atliekų kiekį ir pateikti 

eksploatavimo nutraukimo išlaidų įvertinimą. 

Pasiūlymai naujosios AE monitoringo programai yra apibūdinti 9 skirsnyje. Programoje 

aprašytas ėminių ėmimas ir matavimo metodai. 

Sklaidos modeliavimo metodai, dozės vertinimas ir apšvitos keliai yra pateikti 7.10 ir 10 

skyriuose.



2009 01 22 50 

BALTARUSIJA 

Kadangi IAE yra eksploatuojama jau 30 metų turėtų būti pateiktos 

matavimo duomenų laiko eilutės. Mes rekomenduojame pateikti ne tik apie 

radiologinio monitoringo sistemos duomenų laiko eilutes, bet taip pat ir 

duomenų apie visuomenės sveikatą laiko eilutes tam, kad būtų galima 

atlikti rimtą radioaktyviųjų išmetimų poveikio aptarimą. 

PAV ataskaitoje turėtų būti apskaičiuota naujos AE oro užterštumo sklaida 

ir jos poveikis. 

Kodėl aplinkos ir visuomenės nevyriausybinėms organizacijoms nebuvo 

pasiūlyta atsiųsti savo specialistus į tarpininkavimo grupę 

Kokios yra tiesiogiai su PAV susijusios grupės 

Skirtumas tarp tiesiogiai su PAV susijusių grupių ir tarpininkų turėtų būti 

aiškiai apibrėžtas. 

PAV ataskaita turėtų pateikti rimtą elektros poreikio prognozių aptarimą ir 

išanalizuoti efektyvumo padidinimo alternatyvas ir vartojimo pusės 

valdymą. 

Atsižvelgiant į jau realų radioaktyviai pavojingų įrengimų skaičių 

Baltarusijos kaimynystėje ir planuojamų naujos AE blokų įrengimą, mes 

manome, kad būtų teisinga atlikti ilgalaikį sudėtinį sąlygotos apkrovos 

poveikio aplinkai vertinimą, kuris būtų atliekamas ir Baltarusijos 

Respublikos teritorijoje. 

Alternatyvos, pasirenkant vietą, neturėtų būti pašalintos iš 4.3 punkto 

„Alternatyvos, pašalintos iš tyrimo“, atsižvelgiant į panašius AE dislokacijos 

pavyzdžius pasaulio praktikoje, kai įrengiama kaimynystėje su gretima 

šalimi. Be to, mes siūlome išanalizuoti kitas galimas naujos AE dislokacijos 

vietas Lietuvos teritorijoje 

6.2.2 punkte “Radioaktyviosios atliekos” mes manome, kad PAV , kuris 

atliekamas dėl naujos AE, turi pateikti bendrą supratimą apie panaudoto 

branduolinio kuro (PBK) laidojimą ir programą , kaip bus elgiamasi su PBK 

100 metų laikotarpyje. 

Kalbant apie radioaktyvių medžiagų plitimą, yra būtina atsižvelgti ne tik į 

sanitarinę apsaugos zoną, bet ir į priežiūros zoną (30 km teritorija), nes 

dalis šios zonos yra Baltarusijos teritorijoje. 

IAE radiologinio monitoringo programos istorija yra apibūdinta 9 skirsnyje. Esama 

visuomenės sveikatos padėtis ir poveikis sveikatai yra įvertinti 7.10 skyriuje. 

Poveikio oro kokybei vertinimas yra pateiktas 7.2 skyriuje. 

Aplinkos ir socialinėms nevyriausybinės organizacijoms yra suteikta galimybė išreikšti 

savo nuomonę apie PAV ataskaitą (taip pat ir apie PAV programą), kaip viešo 

dalyvavimo dalyviams (3.3 skyrius). 

Tiesiogiai susiję PAV subjektai yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, 

Radiacinės saugos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 

Utenos visuomenės sveikatos centras, Utenos regiono aplinkos apsaugos 

departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas, Utenos apskrities 

viršininko administracija, Visagino savivaldybės administracija ir Ignalinos bei Zarasų 

rajonų savivaldybių administracijos, Saugomų teritorijų tarnyba (3.4 skyrius). 

Tarpininkai yra asmenys, grupės ir organizacijos, kurios gali paveikti arba gali būti 

pačios paveiktos PAV įvertintos ūkinės veiklos. 

Elektros energijos gamyba ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4 

skyriuje tiek, kiek tai yra būtina PAV procese. 

Naujos AE kartu su kitomis veiklomis regione poveikis yra analizuojamas ten, kur tai yra 

reikalinga (pvz., transportas, radioaktyvieji išmetimai). 

Priežastys, kodėl kitos alternatyvios Lietuvos vietos yra nenagrinėjamos, yra 

paaiškintos 4.5 skyriuje. 

Įvairios PBK tvarkymo alternatyvos yra aptariamos 6 skirsnyje, kur remiamasi dabartine 

patirtimi ir Lietuvos Vyriausybės patvirtinta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija. 

Naujai tarpinei PBK saugyklai ir galutiniam laidojimui bus parengiamos atskiros PAV 

ataskaitos ateityje, ir tai neįeina į šio PAV apimtį. 

Radioaktyviųjų išmetimų sklaida yra įvertinta ten, kur yra poveikis. Radioaktyviųjų 

išmetimų poveikis vandeniui naujos AE eksploatacijos metu yra įvertintas 7.1 skyriuje 

jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis oro kokybei – 7.2 skyriuje. Poveikis kitoms 

valstybėms yra įvertintas 8 skirsnyje, sklaidos modeliavimas dideliu atstumu avarijos 

atveju yra pateiktas 10 skirsnyje.



2009 01 22 51 

ESTI 

JA 

Punktui 7.1.2 „Poveikio vandeniui vertinimas“, mes siūlome išanalizuoti 

galimų veiksmų planą, jei radioaktyvieji išmetimai persineštų vandeniu 

įvairių avarijų atveju ir eksploatavimo normaliomis sąlygomis metu, nes dėl 

egzistuojančių hidrografinių ir hidrologinių sąlygų paviršiniai vandenys įteka 

į planuojamos AE statybos regioną Lietuvos teritorijoje ir tuomet pasiekia 

Baltarusijos teritoriją. Tuo atveju, jei radionuklidai išsiskiria į aplinką, ypač 

vandeniu, labai svarbių vandens kelių Baltarusijos teritorijoje užterštumas 

gali būti pastebėtas. 

7.3.1 punktui „Poveikio sumažinimo priemonės“ mes manome, kad būtų 

tikslinga giliau išanalizuoti klausimus dėl aplinkos objektų atkūrimo 

priežiūros zonoje, pavyzdžiui, dėl vyraujančių vakarų vėjų (7.2.1.1 sk). 

Išplėsti 7.3.2 punktą „Poveikio gruntiniams vandenims vertinimas“, 

apsvarstant radioaktyviųjų atliekų prasiskverbimo į gruntinius vandenis ir jų 

patekimo į kaimyninių šalių teritorijas galimą įvykių seką. 

Papildyti 7.8 punktus ”Kultūros paveldas” ir 7.9.1.1 „Gyventojai ir 

demografija“ informacija apie gyventojų skaičius ir kultūros bei aplinkos 

reikšmės objektus, išsidėsčiusius stebėjimo zonoje Baltarusijos 

Respublikos teritorijoje. 

7.9.1.3 punktui ”Transportas ir triukšmas“ atlikti papildomą oro trasos 

Minskas–Ryga analizę. 

7.10 punkte „Anomalios ir avarinės situacijos“ mes manome, kad yra būtina 

pristatyti anomalių ir avarinių situacijų sąrašą ir tuomet įvertinti tokius 

galimus nenumatytus atvejus kaip lėktuvo kritimas, gaisras, teroristų ataka 

ir žemės drebėjimas. Jie gali sukelti ryškių radioaktyvių pasekmių ne tik 

Lietuvos Respublikai, bet ir kaimyninėms valstybėms. 

8 skirsnis „Galimas poveikis kaimyninėms valstybėms“. Mes 

rekomenduojame išplėsti šį skyrių išanalizuojant jį, vadovaujantis tais 

pačiais Programos skyriais, kurie buvo taikyti ir Lietuvos teritorijai. 

PAV ataskaitos rengimo metu, analizuojant galimą specifinių technologinių 

procesų poveikį, mes rekomenduojame remtis maksimalaus saugumo 

standartais, paremtais TATENA rekomendacijomis. 

Mes siūlome parengti ir išplatinti brošiūras bei lankstinukus Baltarusijos 

teritorijoje, taip pat sutvarkyti Interneto puslapį rusų kalba tam, kad 

Baltarusijos Respublikos žmonės gautų visą informaciją ir galėtų susidaryti 

nuomonę apie Lietuvoje planuojamą statyti naują AE. 

PAV ataskaitoje tai pat turėtų būti įvertintas naujos atominės elektrinės 

statymo poveikis vien Lietuvos krašto elektros energijos reikmėms. 

Radioaktyvieji išmetimai į vandenį normalios eksploatacijos sąlygomis yra aprašyti ir 

įvertinti 7.1 skyriuje. 

Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Šiame skirsnyje yra pateiktas ir 

naujos AE radionuklidų tarpvalstybinės pernašos hidrologiniu keliu į Baltarusiją 

įvertinimas. 

PAV analizuoja galimus poveikius aplinkai ir numato šių galimų poveikių mažinimo 

priemones. Atkūrimo klausimai neįeina į PAV apimtį. 

Poveikis gruntiniam vandeniui yra įvertintas 7.3 skyriuje. 

Aplinkos reikšmės objektai, esantys Baltarusijos teritorijoje 30 km spinduliu, yra aptarti 

7.6 skyriuje, o gyventojai – 7.9 skyriuje. 

Oro trasomis skraidančių lėktuvų kritimo tikimybės bus nagrinėjamos saugos analizės 

atskaitoje, oro trasos Minskas–Ryga analizė neįeina į PAV apimtį 

10 skirsnyje yra atsižvelgta į normalios eksploatacijos sutrikimus, projektines ir 

sunkiąsias avarijas bei į išorinius gamtos ir žmogaus sukeltus įvykius. 

Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Šio poveikio vertinimas yra 

atliekamas panašiai, kaip ir vertinant poveikį Lietuvos teritorijai. 

Saugos standartais, įskaitant TATENA rekomendacijas ir saugos standartus, vertinant 

galimą atominės elektrinės poveikį yra remiamasi ten, kur tai tikslinga. 

Poveikio aplinkai vertinimo programos santrauka yra prieinama rusų kalba naujos 

atominės elektrinės projekto interneto svetainėje http://www.vae.lt. 

PAV yra atliekamas planuojamai ūkinei veiklai. Ši veikla yra nauja AE su ne didesne nei 

3400 MW sumine elektros energijos galia. 

Ekonominių klausimų ir krašto poreikių analizė nėra PAV sritis.



2009 01 22 52 

Nulinės alternatyvos atveju PAV turėtų apimti įvairias alternatyvas: 

• Ar įmanoma gaminti energiją iš kitų šaltinių (planuotu kiekiu ir tik 

krašto reikmėms): elektros energijos gamyba naudojant 

termofikacines elektrines, kurių pagrindas būtų anglių, mazuto ir 

gamtinių dujų derinys; elektros energijos gamyba, kaip 

decentralizuota gamyba, daugybėje mažų bendrai sukurtų 

gamyklų, kur naudojamas biomasės, gamtinių dujų ir vėjo energijos 

derinys. 

• neįgyvendinimas turėtų numatyti dažnai pasitaikančius, įprastus 

energijos gamybos pasirinkimus naudotus regione, be to ir 

energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimą. 

• PAV ekspertai turėtų išanalizuoti galimybes eksportuoti elektrą iš 

kitų valstybių. 

PAV ataskaita turėtų suteikti informaciją apie tai, kodėl buvo pasirinktos dvi 

vietos alternatyvos. 

PAV dokumentacija turi išaiškinti, kaip planuojamas projektas gali paveikti 

energijos gamybos procesą aplinkinėse valstybėse (pavyzdžiui, tai gali 

sumažinti elektros energijos gamybą iš ekologiškai švarių šaltinių). 

PAV ataskaita turi pateikti informaciją apie avarijų tikimybę ir 

tarpvalstybines implikacijas (”blogiausio atvejo” veiksmų planas) ir 

apibūdinti galimas pasekmes susijusias su šiomis situacijomis (erdvės 

mastu, iš to, pvz., oro ir vandens užterštumas, radiacijos lygis, išoriniai 

pavojai – turint omenyje įsivyravusias vėjų kryptis ir greičius ir t.t.). Kol 

radioaktyviosios medžiagos (avarijos atveju) gali kirsti Estijos sieną, būtina 

paskelbti visas sąlygas, į kurias Estija turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų 

garantuotas saugumas nuo radiacijos poveikio. Taip pat būtina apibūdinti, 

kaip planuojama informuoti kitas valstybes ir visuomenę apie padidėjusį 

radiacijos lygį Lietuvoje. 

Tarptautiniai reglamentai, specifiniai reikalavimai branduolinio kuro 

transportui, saugykloms, pakrovimui ir tvarkymui turi būti charakterizuoti 

ataskaitoje. 

PAV ataskaita turi pateikti aprašymą, kaip panaudoto branduolinio kuro 

saugyklos yra reguliuojamos ir įvykdomos praktikoje iki šiol. Bendras 

supratimas apie tai, kaip ir kur galutinai bus palaidotas panaudotas 

branduolinis kuras, turi būti pateiktas. Skirtingos panaudoto branduolinio 

kuro generavimo fazės ir galimas poveikis panaudoto kuro saugykloms ir 

laidojimui turi būti apibūdinti detaliai. 

Būtina nustatyti, kaip bus vykdomas atliekų tvarkymas normalios 

eksploatacijos metu. 

Nulinė alternatyva ir jos poveikis yra aptarti 4.4 ir 7.2.2 skyriuose. 

Vietos pasirinkimo alternatyvos yra paaiškintos 4.1 skyriuje. 

Ekonominių ir energijos gamybos problemų aplinkinėse valstybėse analizė nėra PAV 

sritis. 

Įvairios avarinės situacijos yra apibūdintos ir įvertintos 10 skirsnyje. Taip pat šiame 

skirsnyje yra apibūdintos galimos pasekmės, susijusios su šiomis situacijomis. 

Vertinimas yra atliktas tiek Lietuvai, tiek ir kitoms valstybėms, kurios galėtų būti 

paveiktos avarinių situacijų. 

Informavimas apie padidėjusį radiacijos lygį Lietuvoje aprašytas 9 skyriuje. 

Esminiai AE saugos principai yra apibūdinti 5 skirsnyje. Atitikimas tarptautiniams 

saugos standartams, reikalavimams branduolinio kuro transportavimui ir TATENA 

rekomendacijoms bus analizuojamas Saugos analizės ataskaitoje. 





Atliekų tvarkymas eksploatavimo metu yra aprašytas 6 skirsnyje.



2009 01 22 53 

SUOMIJA 

Esamos ir planuojamos monitoringo sistemos aprašymas turėtų būti 

pateiktas. 

PAV ataskaita turi įvertinti, kaip planuojamas projektas gali paveikti CO 2 

emisiją kitose valstybėse, atsižvelgdama į tai, kad pagal programą projekto 

tikslas yra patenkinti energijos sąnaudas visose Baltijos valstybėse. 

PAV ataskaita turėtų įvertinti, kaip vandens, skirto aušinimui, ėmimas iš 

Drūkšių ežero paveiks vandenį ir gyvąją gamtą. 

PAV specialistai turėtų išanalizuoti, ar Lietuva ateityje turės pakankamai 

darbuotojų naujai atominei elektrinei ir kokius įgūdžius jie turėtų turėti. 

PAV dokumentacija turi pateikti kumuliacinio poveikio aprašymą 

(atsižvelgdama ir į dabartinės atominės elektrinės eksploatacijos 

nutraukimo poveikį). 

Tolimojo susisiekimo transportas ir galimas radioaktyviosios emisijos 

poveikis turi būti įvertinti PAV atitinkamu laipsniu, apimant 1000 kilometrų 

teritoriją nuo atominės elektrinės. 

PAV turėtų paaiškinti struktūrines problemas ir nurodyti saugos 

sprendimus, susietus su skirtingomis techninėmis alternatyvomis, pvz., 

kokie skirtumai yra tarp reaktoriaus modelių išimtiniais atvejais. 

Turėtų būti nurodyta, ar panaudoto branduolinio kuro transportavimo ir 

galutinio panaudoto kuro laidojimo sprendimai gali būti susiję su poreikiu 

transportuoti panaudotą kurą į Baltijos jūrą ar į Suomijos apylinkes. 

Apdorojimas, laikinas sandėliavimas ir galutinis panaudoto branduolinio 

kuro laidojimas bei avarijos turėtų būti įvertinti ir aptarti išsamiau. 

Svarbiausios temos yra rizikos įvertinimas ir pasiruošimas, kad būtų 

apsisaugota nuo neigiamos įtakos. 

Svarbu įtraukti gyvavimo ciklo tyrimą (pvz., neapdirbtų medžiagų šaltinis, 

atominės elektrinės naudojimas, eksploatacijos nutraukimas, atliekų 

tvarkymas ir galutinis panaudoto branduolinio kuro laidojimas) ir saugos 

monitoringą PAV programoje 

Poveikis Suomijai avarijos atveju turėtų būti įvertintas vėjo modelių 

pagalba. 

Galimybė ,kad užterštas vanduo gali nutekėti ir turėti įtakos Baltijos jūrai, 

turi būti įvertinta (esamais modeliais). 

Taip pat netiesiogiai gali būti paveikta ir Suomijos gamta, pvz., per 

migruojančius paukščius ir vandens rūšis. 

Naujos AE monitoringo planas yra aprašytas 9 skirsnyje. 

CO 2 išmetimai nulinės alternatyvos atveju yra pateiktas 7.2 skyriuje. Prognozuoti, 

kokios elektrinės bus statomos užsienio valstybėse, ir jų CO 2 išmetimų apskaičiavimai 

neįeina į PAV apimtį. 

Galimas poveikis vandeniui ir biologinei Drūkšių ežero įvairovei yra įvertintas 

atitinkamai 7.1 ir 7.6 skyriuose. 

Darbo jėgos poreikis yra įvertintas 7.9 skyriuje, kuriame yra pateikta ir dabartinės IAE 

darbuotojų perkvalifikavimo bei panaudojimo galimybių analizė. 

Į kumuliacinį poveikį yra atsižvelgta ten, kur tai būtina (pvz., transportas, radionuklidų 

išmetimai ir kt.). 

Radionuklidų išmetimų sklaida avarijos atveju yra sumodeliuota ir rezultatai yra pateikti 

10 skirsnyje. Vertinimas apima visą teritoriją, kur galimas reikšmingas poveikis. 

Reaktorių tipų alternatyvos ir techniniai skirtumai yra apibūdinti 5.2 skyriuje. Išimtiniai 

atvejai yra aptarti 10 skirsnyje, remiantis „blogiausio atvejo“ scenarijumi. 









Galimos avarijos ir didžiausios galimos pasekmės yra analizuojamos 10 skirsnyje. 

10 skirsnyje nagrinėjama rizikos analizė ir vertinimas tokiu laipsniu, kokio reikia įvykdyti 

PAV tikslus. 

Visi atominės elektrinės laikotarpiai, nuo kuro įsigijimo iki eksploatavimo nutraukimo ir 

panaudoto branduolinio kuro tvarkymo yra išnagrinėti PAV ataskaitoje. Branduolinės 

saugos principai yra aprašyti 5.3 skyriuje. 

Avarijos poveikis buvo sumodeliuotas remiantis esamais duomenimis apie orą. 

Rezultatai yra pateikti 10 skirsnyje. 

Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. 

Poveikis augmenijai, gyvūnijai ir saugomoms teritorijoms yra įvertintas 7.6.2 skyriuje.



2009 01 22 54 

LATVIJA 

Eksploatacijos poveikis taip pat turi būti ištirtas: 

• Jei vanduo, skirtas aušinimui, nuteka į Rygos įlanką, Baltijos jūros 

temperatūra gali pakilti. 

• Pataisymai, atsižvelgiant į elektros energijos poreikio ir energijos 

atsargų pasikeitimus, ir jų poveikis aplinkai turėtų būti įvertinti. 

Galimas tarpvalstybinis poveikis aplinkai išskirtinių situacijų metu ir avarijos 

atveju turėtų būti įvertintas ir atitinkamai turėtų būti padarytas pranešimas. 

Turėtų būti pateiktas tikslus visų rūšių galimų poveikių vaizdas ir ypač, 

susijęs su saugos klausimais ir rizikomis Latvijos teritorijoje. 

Projektas turi būti įvertintas atsižvelgiant į egzistuojančias pradinio taško 

sąlygas ir numatytus pokyčius per kitus metus, susietus su Ignalinos AE 

uždarymu ir su tuo susijusiomis veiklomis. 

Turi būti nustatytas reaktorių skaičius. 

Reikėtų pabrėžti, kad vertinimas bus vykdomas tik III ir III+ kartos 

reaktoriams, be to, tik tiems reaktoriams, kurie kažkur jau buvo pastatyti ir 

naudoti. 

Jei nebus padaryta pakeitimų ryšium su alternatyvomis (hermetiško 

vandens reaktorius, verdančio vandens reaktorius), tuomet dėl sunkiojo 

vandens gamybos turi būti atliktas PAV, nes kitų šalių, kurios naudoja 

sunkiojo vandens reaktorius, patirtis patvirtina, kad anksčiau ar vėliau 

valstybė pradeda sunkiojo vandens gamybą, tačiau tam būtina įranga taip 

pat veikia aplinką. 

Vertinant skirtingų reaktorių modelių poveikį, svarbu išanalizuoti 

radioaktyviųjų atliekų (kiekį ir aktyvumą) tokiai pačiai skirtingų reaktorių 

elektros energijai. 

Papildomų elektros linijų ir kitų infrastruktūrinių objektų būtinybė turi būti 

įvertinta ir charakterizuota tam, kad būtų užtikrinta galimybė panaudoti 

gaminamą elektros energiją ir šilumą. 

Nauja atominė elektrinė yra planuojama kaip elektrinė, kuriai atiteks 

didžiausias krūvis, todėl techninio aptarnavimo ir kiti laikotarpiai, kada 

gamykla nefunkcionuos, turi būti įvertinti kartu su galimybėmis užtikrinti 

alternatyvius elektros energijos šaltinius, taip pat klausimai ir aplinkybės, į 

kurias būtina atsižvelgti šių laikotarpių metu, turi būti įvertinti. 

Aušinimo vandens poveikis Drūkšių ežero temperatūrai yra įvertintas 7.1 skyriuje. 

Ištakos iš Drūkšių ežero pasiekia Baltijos jūrą hidrografiniu tinklu, kuris tęsiasi 550 km, 

todėl Baltijos jūros temperatūros kilimas dėl aušinimo vandens nėra laukiamas. 

Elektros energijos poreikio tyrimas, energijos atsargos nėra PAV sritis. 

Avarinių situacijų galimi poveikiai kitoms valstybėms taip pat yra įvertinti. Rezultatai yra 

pateikti 10 skirsnyje. Visi tarpvalstybiniai poveikiai yra apibendrinti 8 skirsnyje. 

Saugos klausimai ir rizikos yra įvertintos nepriklausomai nuo to, kokia teritorija yra 

paveikiama. 

Poveikio įvertinimas yra paremtas esama aplinkos būkle. Numatyti pokyčiai, susiję su 

IAE eksploatavimo nutraukimu, yra nagrinėjami ten, kur būtina įvertinti naujos AE 

poveikį. 

Galimos technologinės alternatyvos (reaktoriaus tipai) yra apibūdintos 5 skirsnyje. 

Tikslus reaktoriaus tipas ir reaktorių skaičius bus nustatytas oficialių pasiūlymų 

pateikimo proceso metu, kur įvairūs aspektai bus apsvarstyti. PAV aptaria įvairius 

reaktorių tipus ir blokų skaičius svyruoja nuo 1 iki 5, remiantis planuojama naujos AE 

bendra elektros gamybos galia (iki 3400 MW). 

Vertinimas yra vykdomas III ir III+ kartos reaktoriams. Reaktorių tipo alternatyvos yra 

pateiktos 5.2 skyriuje. 

Sunkiojo vandens ištekliai pasaulinėje rinkoje yra pakankami ir jei sunkiojo vandens 

reaktorius bus pasirinktas naujai AE, sunkusis vanduo bus importuojamas. Tuo atveju, 

jei bus nuspręsta gaminti sunkųjį vandenį tam tikroje Lietuvos vietoje, tai jau bus kita 

ūkinė veikla ir atskiras PAV bus atliktas. 

Radioaktyviųjų atliekų susidarymas skirtinguose reaktorių tipuose yra pateiktas 6 

skirsnyje. 

Galimybės panaudoti esamą infrastruktūrą yra aprašytos 1.8 skyriuje. 

Alternatyvių elektros energijos šaltinių vertinimas nėra PAV ataskaitos sritis.



2009 01 22 55 

ŠVE 

DIJA 

Klausimai, susiję su saugiu panaudoto kuro ir įvairių rūšių radioaktyviųjų 

atliekų tvarkymu, turi būti įvertinti, įtraukiant galimas alternatyvas ir 

įsipareigojimų pasirinktys eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo ir 

reabilitacijos metu. Taip pat turi būti atsižvelgta į geologinius, 

hidrogeologinius, hidrologinius ir seisminius, taip pat sienų artumo ir 

saugos klausimus. 

Galimas poveikis Latvijos vandens objektams, oro kokybei, gamtos 

vertybėms ir žemės panaudojimui normalios eksploatacijos sąlygomis ir 

nenumatytų situacijų metu turi būti įvertintas. 

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti artimiausio miesto Daugpilio savivaldybės 

rizikos vertinimui, įskaitant monitoringo ir išankstinio įspėjimo sistemas, taip 

pat bendradarbiavimui su Lietuvos institucijomis. 

Galimos avarinės situacijos, įskaitant blogiausio atvejo veiksmų plano 

charakteristikas, turi būti įvertintos, taip pat būtinos saugos priemonės bei 

galimybės jas užtikrinti turi būti detaliai išaiškintos. 

Būtinos papildomos priemonės monitoringo ir kontrolės klausimams 

teritorijoje aplink AE (pvz., Latvijoje) taip pat ir kitos reikalingos veiklos, 

įranga, saugos planų išdėstymas ar kiti klausimai, susiję su planuojama 

veikla, turi būti įvertinti. 

”Ankstyvo perspėjimo” sistema, paremta pažangiomis technologijomis, turi 

būti detalizuota. 

Tyrimų sritis turi įtraukti rinkinį reprezentacinių pagrindinių duomenų apie 

esamą situaciją Latvijos pusėje, taip pat ginčytinas prognozes, paremtas 

siūlomomis technologijomis, ir saugos klausimus, įskaitant tuos, kurie yra 

susiję su sveikata bei visuomene ir galimu ilgalaikiu poveikiu žemės 

naudojimui. 

Kiti tiesioginiai ir netiesioginiai naujos atominės elektrinės sukelti poveikiai 

kartu su tuo susijusiomis ar kitomis žinomomis veiklomis regione (pvz., 

esamos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas ir veiklos susijusios su 

tuo, naujų elektros linijų tiesimo būtinybė, alternatyvių energijos šaltinių 

reikalingumas ir nenumatytų atvejų klasifikavimas) turi būti įvertinti. 

Pilna PAV dokumentacija būtent šiuo reikalu turi būti paruošta taip pat ir 

latvių kalba, kad būtų užtikrinta, jog Latvijos visuomenę pasieks visa ir 

pilnai suprantama informacija apie šį projektą. 

PAV dokumentai turi būti papildyti reikalavimų naujos AE eksploatavimui, 

kaip to reikalauja reaktoriaus sauga ir atliekų tvarkymas. 

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra aprašytas 6 skirsnyje. Įvairios PBK tvarkymo 

alternatyvos yra aptariamos 6 skirsnyje, kur remiamasi dabartine patirtimi ir Lietuvos 

Vyriausybės patvirtinta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija. Naujai tarpinei PBK 

saugyklai ir galutiniam laidojimui bus parengiamos atskiros PAV ataskaitos ateityje, ir 

tai neįeina į šio PAV apimtį. 

Detalus vertinimas ir radioaktyviųjų atliekų bei PBK tvarkymo saugos pagrindimas bus 

atliktas vėliau techniniame projekte ir saugos analizės ataskaitoje. 

Tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje. 

Rizikos analizė ir vertinimas (10 skirsnis) apima visas zonas, kurios gali būti paveiktos. 

Branduolinė sauga ir avarinės parengties planai yra aptarti 10.4 skyriuje. 

Bendradarbiavimo susitarimai tarp Latvijos ir Lietuvos institucijų aplinkos apsaugos 

sferoje yra aptarti 8 skirsnyje. 

Galimos nenumatytos ir avarinės situacijos bei jų poveikis yra pateikti 10 skirsnyje. 

Branduolinės saugos principai yra apibūdinti 5.2 skyriuje. 

Monitoringo programos siūlymai naujai AE yra aprašyti 9 skirsnyje. Branduolinė sauga 

ir avarinės parengties planai yra aptarti 10.4 skyriuje. Kontrolės klausimai, kita įranga, 

saugos planai nėra PAV sritis. Šie klausimai bus aptarti techniniame projekte ir saugos 

analizės ataskaitoje. 

Esami ir planuojami avarinės parengties planai yra bendrai aptarti 10.4 skyriuje. 

Detalesnis aptarimas nėra PAV sritis. 

7.9 ir 7.10 skyriuose yra pateikta bendroji informacija apie esamą padėtį socialinėje 

ekonominėje ir sveikatos temomis. Situacija Latvijoje taip pat yra įtraukta. Informacija 

paremta gautais iš Latvijos institucijų duomenimis. Tarpvalstybinis poveikis yra 

įvertintas 8 skirsnyje. 

Į poveikį, kurį sąlygoja NAE kartu su kitomis veiklomis regione yra atsižvelgta ten, kur 

tai yra reikalinga (pvz., transportas, radionuklidų išmetimai ir kt.). 

Pilna PAV dokumentacija bus prieinama anglų, lietuvių ir rusų kalbomis. PAV 

programos ir PAV ataskaitos santraukos bus prieinamos ir latvių kalba. 

Į saugos standartus, susijusius su branduoline sauga, ir į rizikos vertinimą yra 

atsižvelgta 5.3 skyriuje ir 10 skirsnyje. Reikalavimai atliekų tvarkymui yra aptarti 6 

skirsnyje tokiu laipsniu, kad būtų įgyvendintas PAV tikslas.



2009 01 22 56 

Reikalingas tolimesnis aprašymas PAV ataskaitoje apie tai, kaip bus 

tvarkomos atominės elektrinės atliekos. Tai susiję su eksploatavimo atliekų 

tvarkymu, išardymo atliekų tvarkymu po eksploatacijos nutraukimo ir 

galutiniu panaudoto kuro laidojimu. 

Pageidautina turėti trijų skirtingų techninių alternatyvų, taip pat ir nulinės 

alternatyvos aplinkos poveikio aprašymus branduolinės energijos gamybai, 

pristatytai programoje. 

Tam, kad būtų palengvintas poveikio aplinkai palyginimas, pageidautinas 

aiškesnis alternatyvių būdų aprašymas, kaip gaminti ekvivalentų elektros 

energijos kiekį (įtraukiant ir nulinę alternatyvą 

Reikėtų nušviesti, kaip projektas gali paveikti žuvų rūšis, jų išteklius ir 

žuvininkystę taip, kiek tai turi ryšį su Švedija. 

Nulinė alternatyva turi būti aiškiau paremta visapusiu eksperimentinės 

energijos sistemos paveikslu. 

Galimybės energijos produktyvumo pagerinimui turi būti apsvarstytos 

nulinės alternatyvos energijos sistemoje. 

Poveikis aplinkai, kuris gali pasireikšti visoje elektros energijos tiekimo 

sistemoje, jei atsirastų neplanuotų avarinių reaktoriaus sustabdymų sukėlė 

abejonių, todėl turi būti aptartas. 

PAV programos aprašyme neaiškūs lūžių pavadinimai, neotektonikos 

amžius ir lūžių išsidėstymas planuojamos atominės elektrinės atžvilgiu. 

Tiek nulinė alternatyva, tiek alternatyvios vietos ir alternatyvios 

konstrukcijos turi būti įtraukti į poveikio visuomenei vertinimą ir turi būti 

išanalizuoti bei įvertinti remiantis saugos aspektais ir rizikos vertinimu. 

Saugos aspektai ir rizikos vertinimai turi būti apsvarstyti tikintis ateities 

klimato pokyčių, ir juose turi būti išanalizuota, kas gali nutikti avarijų atveju. 

Neaiškumai Švedijos branduolinių atliekų vystymo programoje turi būti 

įtraukti į poveikio aplinkai vertinimą. 

PAV turėtų būti įtrauktas ir vietos bei metodo, kuris bus naudojamas 

galutiniam panaudoto branduolinio kuro laidojimui, taip pat įrangos, skirtos 

galutiniam laidojimui, talpumo aprašymai. 

PAV turėtų būti informacija apie bet kokį galimą poveikį aplinkai Švedijos 

teritorijoje. 

PBK tvarkymas, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo atliekos iš naujos AE yra 

apibūdintos 6 skirsnyje tokiu laipsniu, koks reikalingas šio PAV tikslo įgyvendinimui. 

Detalesnė informacija apie eksploatavimo nutraukimo atliekas ir galutinį PBK laidojimą 

bus pateikta atskiruose PAV ateityje. 

Skirtingų techninių alternatyvų poveikis aplinkai yra įvertintas atskirai tose dalyse, kur 

poveikis gali skirtis. Nulinės alternatyvos poveikis klimatui ir oro kokybei yra įvertintas 

7.2 skyriuje. 

Nulinė alternatyva yra įvertinta 4.4 skyriuje. 

Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. 

Nulinė alternatyva yra įvertinta 4.4 skyriuje. 

Energijos produktyvumo pagerinimo galimybės yra apsvarstytos 4.4 skyriuje, nulinė 

alternatyva ir nenagrinėjamos alternatyvos – 4.5 skyriuje. 

Tokio pobūdžio poveikio aplinkai, kuris turėtų būtų įtrauktas į PAV apimtį, nėra tikimasi. 

Išsamesnė informacija apie aikštelės geologiją pateikta 7.5 skyriuje. 

Įvertintos alternatyvos yra pateiktos 4 skirsnyje. Šios alternatyvos yra aptariamos 

atskirose vertinimo dalyse, kur tai reikalinga atsižvelgiant poveikių skirtingumus. 

Atominės elektrinės saugos klausimai yra aptarti 5.3 skyriuje. Elektrinė bus 

suprojektuota , kad atlaikytų išorines grėsmes, tokias kaip gamtos reiškiniai. Rizikos 

vertinimas 10 skirsnyje taip pat atsižvelgia ir į galimus klimato pokyčius. 

PBK tvarkymo alternatyvų aprašymas yra paremtas esama patirtimi. 



Naujai tarpinei PBK saugyklai ir galutiniam laidojimui bus rengiamos atskiros PAV 


Visi tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje.



2009 01 22 57 

4 ALTERNATYVOS 

Planuojama ūkinė veikla – naujos atominės elektrinės (NAE) statyba jau esančios 

Ignalinos AE (IAE) kaimynystėje. Naujos AE suminė elektrinė galia neviršys 3400 

MW. Naują AE sudarys nuo vieno iki penkių energetinių blokų., priklausomai nuo to, 

kokio tipo ir galios reaktoriai bus pasirinkti. 

Šiame skirsnyje pateikiamos ir lyginamos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo 

alternatyvos. Taip pat pateikiamos į tyrimą neįtrauktos galimybės (nevertinamos 

alternatyvos) ir neįgyvendinimo (,,nulinė“) alternatyva. Įvertintas alternatyvas galima 

suskirstyti į šias grupes: 

• vietos alternatyvos; 

• aušinimo alternatyvos (tiesioginis ir netiesioginis (aušinimo bokštai) aušinimas); 

elektros gamybos lygmenų alternatyvūs scenarijai; aušinimo vandens paėmimo 

ir išleidimo kanalų vieta); 

• technologinės alternatyvos (reaktorių tipai); 

• neįgyvendinimo alternatyva; 

• nevertinamos alternatyvos. 

4.1 Vietos alternatyvos 

Yra dvi galimybės naujos AE vietos pasirinkimui. Alternatyvios aikštelės yra esamos 

Ignalinos AE teritorijoje (4.1-1 pav.): 

• Aikštelė Nr. 1: aikštelė į rytus nuo IAE antrojo bloko; 

• Aikštelė Nr.2: aikštelė į vakarus nuo esamų atvirų elektros paskirstymo 

įrenginių. 

Alternatyvi 

aikštelė Nr.2 

Alternatyvi 

aikštelė Nr.1 

4.1-1 pav. Alternatyvių aikštelių 1 ir 2 vietos. 

Teritorijoje branduolinės energetikos objektų statyba pradėta 1974 m. Ignalinos AE 

eksploatuojama nuo 1983 m., aušinimui naudojamas Drūkšių ežero vanduo. Pirmasis 

IAE energoblokas buvo galutinai sustabdytas 2004 m. 2009 m. numatoma galutinai



2009 01 22 58 

sustabdyti IAE antrąjį energobloką. Eksploatavimo nutraukimo procesas tęsis 

mažiausiai iki 2030 m. Todėl aikštelės paskirtis – gaminti elektrą naudojant branduolinę 

energiją – išliks ta pati ir pastačius naują atominę elektrinę. 

Dabartinė IAE teritorija yra vienintelė teritorija Lietuvos Respublikoje, kurioje yra 

atominės elektrinės eksploatavimui būtina elektros energijos perdavimo, aušinimo 

vandens, transporto kelių infrastruktūra ir pagalbiniai įrenginiai. Be to, čia yra 

projektuojami ir/arba statomi kiti branduolinės energetikos objektai, įskaitant 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginius ir kapinynus. 

4.2 Aušinimo alternatyvos 

4.2.1 Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos 

Panaudojant 3D tėkmės modelį buvo tirtos trys vandens paėmimo ir dvi vandens 

išleidimo vietų alternatyvos. Alternatyvios vandens paėmimo vietos buvo: 1) dabartinė 

vieta, 2) vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir 3) tunelis iš giliosios 

ežero dalies. Vandens išleidimui numatyta: dabartinė vieta ežero viduryje bei išleidimas 

į įlanką pietinėje ežero dalyje. Papildomai nagrinėta vandens išleidimo paskirstant 

vandens išleidimą į abi minėtas vietas alternatyva. Vietovės parodytos 4.2-1 paveiksle. 

4.2-1 pav. Vandens paėmimo ir išleidimo vietos. 

Dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo vietos modeliavimui pasirinktos todėl, kad 

esanti infrastruktūra galėtų būti naudojama ir naujos AE reikmėms. Papildomos vietos 

modeliavimui pasirinktos remiantis ekspertų vertinimais, norint įvertinti visus 

įmanomus terminio poveikio variantus. 

Vandens paėmimo iš ežero gilumos alternatyva nagrinėta norint nustatyti tokio 

pasirinkimo privalumus. Alternatyvi vandens paėmimo vieta vakaruose yra šalia 

alternatyvios naujos AE aikštelės Nr. 2, o atstumas iki išleidimo vietų yra ilgesnis negu 

nuo dabartinės vandens paėmimo vietos. Nustatyta, kad ilgesnis atstumas tarp paėmimo 

ir išleidimo vietų gali sukelti skirtingą terminį poveikį. Dar daugiau – tai gali sumažinti 

aušinimo vandens recirkuliaciją, kuri gali būti palanki elektros gamybai. Pietinė 

alternatyva taip pat pasirinkta norint padidinti atstumą tarp vandens paėmimo ir 

išleidimo vietovių. Vandens išleidimo dviejose vietose alternatyva pasirinkta įvertinti 

galimus privalumus, jei pašildytas vanduo nukreipiamas į dvi skirtingas ežero vietas.



2009 01 22 59 

Naujos AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų įtakai ežero vandens 

temperatūroms tirti buvo modeliuojamos šešios naujos AE vandens paėmimo ir 

išleidimo vietų kombinacijų alternatyvos (modeliavimo aprašymą ir rezultatus žr. 7.1.2 

skyriuje). 

4.2.2 Vandens aušinimo sistemos 

Elektrinės aušinimo sistemos paskirtis yra kondensuoti žemo slėgio garus, išleidžiamus 

iš garo turbinos. Kuo žemesnė aušinimo skysčio temperatūra, tuo didesnis vakuumas 

kondensatoriuje ir tuo našesnė elektrinė. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą aušinimo 

sistemą. Tam reikalinga ištirti daugybę parametrų, susijusių su naujos AE įranga bei 

vieta. 

Tiesioginio aušinimo sistema (TAS), toliau vadinama tiesioginiu aušinimu, ir drėgno 

aušinimo bokštas (DAB) yra laikomi drėgno aušinimo metodais, kadangi abiejuose kaip 

pirminė aušinimo substancija naudojamas vanduo. Abi sistemos turi aukštą aušinimo 

efektyvumą ir todėl yra dažniausiai naudojamos aušinimo sistemos energijos gamybai 

elektrinėse. Drėgno aušinimo bokštas gali būti natūralios arba priverstinės cirkuliacijos 

tipo. Sauso aušinimo sistemos gali būti tiesioginės, tokios kaip oru aušinamas 

kondensatorius (OAK), kuriame oras naudojamas kaip pirminė aušinimo substancija 

arba netiesioginės, tokios kaip Helerio (Heller), kur pirminė aušinimo substancija yra 

vanduo, o antrinė – oras. Sauso aušinimo sistemose aušinimo efektyvumas yra 

žemesnis, negu drėgno aušinimo sistemose, bet ir vandens sunaudojama mažiau. 

Sekančiame skyrelyje aušinimo sistemos išanalizuotos detaliau. 

4.2.2.1 Tiesioginis aušinimas 

Aušinant tiesiogiai, vanduo aušinimui imamas, pvz., iš ežero ar jūros, leidžiamas per 

filtrus ir nukreipiamas į kondensatorių. Taip pat galima netiesioginė tiesioginio 

aušinimo konstrukcija, kur pirminis aušinimo vanduo (iš vandens telkinio) yra 

leidžiamas per atskirą šilumos keitiklį, kuris aušina antrinio (uždaro) aušinimo vandens 

srautą, naudojamą kondensatoriuje. Pirminis aušinimo vanduo grąžinamas atgal į 

vandens telkinį. 

Vanduo aušinimui turi būti siurbiamas iš vandens telkinio, kas reikalauja energijos 

sąnaudų, bet kadangi nėra energijos išlaidų kitokiems įrenginiams, pvz., ventiliatoriams, 

energijos sunaudojimas lyginant su DAB yra mažesnis. Taip pat investavimo į 

tiesioginio aušinimo sistemą išlaidos paprastai būna mažesnės, kadangi nereikia statyti 

bokšto. Vis dėlto yra labai svarbu, kad šalia AE būtų vandens sistema su pakankamomis 

vandens atsargomis. 

4.2.2.2 Drėgno aušinimo bokštas 

DAB aušinimo vanduo yra išpurškiamas į aušinimo bokštą. Didelis kiekis mažų lašelių 

suformuoja milžinišką šilumos perdavimo plotą tarp vandens ir vėsaus oro. Latentinė 

šiluma, absorbuota garuojančio vandens, kartu su konvekcija ir spinduliavimu sukuria 

aušinimo efektą. Po kontakto su oru atvėsęs vanduo nuvarva į baseiną, iš kur yra 

grąžinamas atgal į kondensatorių. 

Aušinimo bokštas gali būti su natūralia arba priverstine cirkuliacija. Natūralios 

cirkuliacijos bokšte karštas vanduo verčiamas kilti aukštu kaminu, norint sukurti oro 

srovę bokšte. Bokšte esančio šilto drėgno oro tankis yra mažesnis negu to paties slėgio 

sausesnio oro išorėje. Oras natūraliai kyla dėl tankio skirtumo, kuris bokšte sukuria 

srovę. Priverstinės cirkuliacijos bokšte naudojami elektriniai ventiliaciniai varikliai,



2009 01 22 60 

verčiantys judėti orą bokšte. Natūralios cirkuliacijos tipo aušinimo bokštas paprastai yra 

didelė konstrukcija, tačiau nereikalauja energijos ventiliatorių eksploatavimui. 

Priverstinės cirkuliacijos aušinimo bokštas yra žymiai mažesnio dydžio, bet reikalauja 

elektros energijos sąnaudų. 

Vėsaus ir drėgno klimato sąlygomis dėl išeinančio lauk drėgno oro virš bokšto dažnai 

susidaro matomas jo šleifas. Esant neigiamai oro temperatūrai ypatingas dėmesys turi 

būti kreipiamas bokšto eksploatavimui norint išvengti apledėjimo, kadangi tai mažina 

šilumos perdavimo efektyvumą ir gali sugadinti aušinimo bokšto struktūras. Į 

cirkuliuojantį aušinimo bokšte vandenį turi būti pridedama specialių cheminių 

medžiagų, kad ant konstrukcijų nepradėtų augti samanos ir kiti augalai. 

Drėgno aušinimo bokštai taip pat gali būti naudojami kaip tiesioginio aušinimo sistemos 

dalies terminio nuotėkio į vandens telkinį sumažinimui. Naudojant tokį sprendimą, 

kondensatoriaus aušinimo vanduo yra praleidžiamas (visas arba jo dalis) pro taip 

vadinamą „pagalbinį aušintuvą“, kuris aušina išleidžiamą vandenį. Toks įrenginys 

pašalina dalį terminio nuotėkio iš vandens telkinio į atmosferą. 

4.2.2.3 Sauso aušinimo metodai 

Specifinės oru aušinamo kondensatoriaus (OAK) ir Helerio sistemos ypatybės yra 

nedidelis vandens sunaudojimas, bet taip pat ir neefektyvus aušinimas. Vis dėlto tais 

atvejais, kai vandens nėra, šie aušinimo metodai gali būti protingas sprendimas, 

nežiūrint didesnių investavimo išlaidų ir didesnio ploto poreikio. 

OAK naudoja orą kaip aušinimo medžiagą. Žemo slėgio garai iš turbinos leidžiami į 

kondensatorių, kuris sudarytas iš daugybės briaunuotų vamzdelių, dažniausiai 

sumontuotų A forma. Garai vamzdelių viduje kondensuojasi į vandenį ir atvėsta iki 

numatytos temperatūros. Aušinimas vyksta kartu su šilumine konvekcija ir 

spinduliavimu. Oras slenka pro kondensatorių stumiamas ventiliatorių, kurie naudoja 

elektros energiją. Dėl žemo slėgio garų vamzdžių didelio skersmens, kondensatorius turi 

būti įrengiamas netoli garų turbinos. Dėl santykinai žemo šilumos pernešimo našumo, 

OAK pastatymas taip pat reikalauja didelio ploto. 

Helerio metodas yra netiesioginio sauso aušinimo metodas. Tarp kondensatoriaus ir 

sauso aušinimo bokšto, kurio konstrukcija labai panaši į OAK, vyksta uždara 

cirkuliacija. Kondensatorius yra purškimo tipo, kuris išpurškia ataušintą vandenį tiesiai į 

šilumokaičio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduo turi būti demineralizuotas. 

Kadangi kondensatoriuje palaikomas vakuumas, atvėsintas vanduo iš bokšto 

paskleidžiamas regeneracijos turbinoje, kuri regeneruoja dalį pumpavimo energijos, 

reikalingos aušinimo vandens cirkuliacijai. 

4.2.2.4 Hibridinis aušinimo bokštas 

Hibridinis aušinimo bokštas apjungia drėgno ir sauso aušinimo ypatybes. Hibridinio 

bokšto konstrukcija gali kisti priklausomai nuo skirtingų gamintojų. Tačiau pagrindinė 

ypatybė yra ta, kad drėgno aušinimo dalis yra bokšto apačioje, o sausoji – viršuje. 

Paprastai pagrindinis konstrukcijos kriterijus yra tam tikromis sąlygomis sumažinti 

vandens sunaudojimą ir išvengti garų debesies (rūko) susidarymo. 

4.2.2.5 Aušinimo sistemų palyginimai 

Pagrindinis faktorius aušinimo sistemos pasirinkimo procese yra pakankamai didelio 

vandens telkinio buvimas. Kiti aspektai – elektrinės našumas ir reikalingo žemės ploto 

buvimas.



2009 01 22 61 

4.2-1 lentelėje pateiktas trumpas išnagrinėtų aušinimo sistemų palyginimas. Drėgno 

aušinimo priverstinės cirkuliacijos tipo bokštas pasirinktas bazine sistema (įvertinimo 

faktorius 1 visiems parametrams), su kuria lyginamos kitos sistemos. 

4.2-1 lent. Santykinis aušinimo sistemų palyginimas. 

Parametras DAB 1 DAB 2 nat TA 2 SAS 3 Helerio 4 Hibr. 5 

Investavimo išlaidos 1 >1 1 >1 >1 

Vidinis 

energijos 1 1 ~1 

d ji 

Vandens poreikis 1 ~1 >1 0*



2009 01 22 62 

išleidžiant šiltesnį aušinimo vandenį) efektas gali būti priimtinas. Pagalbinis aušintuvas 

gali būti geras sprendimas antrinei pagalbinei aušinimo sistemai ir gali būti naudojamas 

tik šilčiausiais vasaros mėnesiais. 

Sauso aušinimo sistemos, kaip pirminė aušinimo sistema, nėra reguliariai naudojamos 

didelėse (> 1000 MW) elektrinėse, kadangi joms reikia santykinai didelio ploto (10 

kartų didesnio, negu drėgno aušinimo bokštams), kas pastebimai sumažina jų 

efektyvumą. Elektros sunaudojimas taip pat didesnis, negu aušinant tiesiogiai, nes oro 

cirkuliacijai naudojami ventiliatoriai. Be to, sauso aušinimo bokšto sistemos vienos gali 

nepajėgti dirbti reikiamu pajėgumu prie aukštų aplinkos oro temperatūrų. Drėgnų 

aušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos sunaudoja labai nedaug vandens, todėl 

beveik nėra vandens nuostolių dėl išgaravimo. Kadangi jas eksploatuojant nesusidaro 

jokio terminio nuotėkio, jos nedaro jokios šiluminės įtakos aplinkinei vandens sistemai. 

Tais atvejais, kada tam tikrais laiko periodais vanduo gali būti limituojančiu faktoriumi, 

tinka apjungti sauso ir drėgno aušinimo metodus. Yra galimybė naudoti atskirus drėgno 

ir sauso aušinimo bokštus arba sujungti drėgno ir sauso aušinimo sekcijas viename 

bokšte (hibridiniame). Tokia aušinimo sistema gali būti eksploatuojama atsižvelgiant į 

vyraujančias sąlygas. Kada yra pakankamas vandens kiekis, sausas aušinimas, kuris 

reikalauja didesnių elektros sąnaudų, gali būti išjungtas ir tada šilumos šalinimas vyks 

drėgno aušinimo principu. Ribotų vandens išteklių periodu šiluma arba, priklausomai 

nuo konstrukcijos, tam tikras jos kiekis būtų šalinamas sausų bokštų pagalba. 

Skirtingų aušinimo sistemų palyginimui keletas svarbiausių parametrų 1700 MW 

jėgainei pateikti 4.2-2 lentelėje. 1700 MW dydžio bendroji galia pasirinkta jėgainei, 

naudojančiai tiesioginio aušinimo sistemą. Bendroji galia kitokioms aušinimo 

sistemoms paskaičiuota atsižvelgiant į našumo nuostolius dėl didesnio slėgio 

kondensatoriaus. Reali galia gaunama išskaičiuojant vidines aušinimo sistemų išlaidas 

(siurbliai, ventiliatoriai ir pan.). 

4.2-2 lent. Skirtingų aušinimo sistemų palyginimas. 

Parametras TA 1 DAK (nc) 2 DAK (pc) 3 OAK 4 Hibr. 5 

Elektros galia (bendroji, MW) 1 700 1680 1680 1642 1680 

Elektros galia (grynoji, MW) 1678 1663 1646 1614 1644 

Kondensatoriaus slėgis (bar) 0,032 0,04 0,04 0,062 0,04 

Aušinimo vandens debitas (m 3 /s) 80 70 70 0 70 

Išgaravimas (m 3 /s) 0, 75 0,75 0,75 0 0,73 

Išleidimas į ežerą (m 3 /s) 80 0,25 0,25 0 0,24 

Reikalingas plotas (m 2 ) na* 23 000 15 000 33 000 22 000 

1 TA – Tiesioginio aušinimo sistema 

2 DAK (nc) – Drėgno aušinimo bokštas; natūralios cirkuliacijos 

3 DAK (pc) – Drėgno aušinimo bokštas; priverstinės cirkuliacijos 

4 SAS (OAK) – Sauso aušinimo sistemos; oru aušinamas kondensatorius 

5 Hibr. – Hibridinis bokštas 

* neaktualu 

Pateikti dydžiai aiškiai parodo, kad tiesioginio aušinimo sistema yra geriausias 

pasirinkimas, kada kriterijus yra elektros gamyba. Tiesioginio aušinimo sistemos 

sunaudoja mažiau vandens lyginant su drėgno aušinimo bokštais. Drėgnas aušinimas 

yra akivaizdžiai daugiausiai elektros ir ploto sąnaudų reikalaujanti sistema. Drėgno 

aušinimo bokštai sunaudoja daugiau energijos negu tiesioginio aušinimo sistemos, bet 

vis tiek žymiai našesni negu sauso aušinimo sistemos. Apskaičiuoti dydžiai hibridiniam



2009 01 22 63 

bokštui stipriai priklausomi nuo konstrukcijos ir nuo šilumos kiekio išskiriamo iš 

drėgno aušinimo sistemų. Aušinimo sistemos pasirinkimą įtakojantys ekologiniai ir 

hidrologiniai efektai bei rodikliai, įskaitant ir drėgno aušinimo bokštuose naudojamų 

cheminių priedų poveikį, aptariami 7.1 skyriuje. 

4.3 Technologinės alternatyvos atominiams reaktoriams 

Pirmosios atominės jėgainės buvo pradėtos eksploatuoti per 1950 ir 1960-uosius metus. 

Pradžioje buvo ištirti ir pastatyti keli skirtingi reaktoriai, bet tik keli projektai pasiteisino 

duodami didelę komercinę naudą. Pirmieji testiniai ir prototipiniai reaktoriai pristato 

pirmosios kartos atomines jėgaines, sukurtas plėtoti šiandieninei branduolinei pramonei. 

Dauguma dabartinių veikiančių atominių jėgainių yra antros kartos (įskaitant ir 

dabartinę Ignalinos AE), sukonstruotų 1970-aisiais ir išsivysčiusių iš pirmos kartos 

reaktorių. Šie blokai buvo pripažinti saugiais ir patikimais, tačiau dabar yra išstumiami 

dar geriau suprojektuotų. 

Trečios kartos reaktoriai buvo plėtojami per vėlesniuosius 1980 ir 1990-uosius metus. 

III+ karta remiasi pažangiausiais šiuo metu prieinamais naujų jėgainių tipais, tačiau 

lieka paremta originaliais kuro ir gamyklos projektavimo principais, pagal kuriuos 

reaktorius veikia prie vidutinės temperatūros ir slėgio. Ketvirtos kartos blokai yra 

koncepciniai/ankstyvo vystimo stadijoje ir nesitikima, kad jie taptų komerciniai iki 

2015–2020 metų. Jų veikimo principai labai skirtingi, paprastai veikia esant aukštoms 

temperatūroms (ir pagerinto efektyvumo), reikalauja naujo kuro ir specialių aušinimo 

priemonių. 

Visi dabartiniai komerciniai atominių jėgainės reaktoriai naudoja vandenį, kad pašalintų 

šilumą iš reaktoriaus aktyviosios zonos. Dauguma pasaulio atominių reaktorių yra taip 

vadinami lengvojo vandens reaktoriai (angl. light water reactor, LWR), kuriuos sudaro 

suslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir verdančio vandens reaktorius (angl. BWR). 

Be LWR tipo reaktorių yra ir reaktoriai su sunkiojo vandens lėtikliu (CANDU). Kiti 

mažiau paplitę komercinio naudojimo reaktoriai yra reaktoriai su grafito lėtikliu ir su 

dujomis aušinami reaktoriai. Lietuvoje esančioje Ignalinos atominėje jėgainė šiuo metu 

veikia RBMK-1500 reaktorius, kuris yra aušinamas vandeniu, o neutronų lėtinimui 

naudojamas grafitas. 

Trečioji karta (pažangūs LWR) ir III+ (evoliuciniai reaktoriai) turi daug charakteringų 

savybių ateities atominėms jėgainėms: 

• Standartiniai projektai kiekvienam tipui palengvinti licencijavimą, sumažinti 

kapitalo kainą ir statymo laiką; 

• Paprastesnė ir tvirtesnė konstrukcija, supaprastinantis reaktorius eksploatavimą 

ir sumažinantis jautrumą eksploatavimo sutrikimams; 

• Didesnis naudingumas ir ilgesnis eksploatavimo laikotarpis – paprastai 60 metų 

(palyginti su šiandieniniais projektais, kurie veikia 30 – 40 metų); 

• Konstrukcija ir papildomos apsaugos sistemos sumažina aktyviosios zonos 

degradacijos galimybę; 

• Atsparumas poveikiams ir avarijoms, kurie įtakotų radioaktyviuosius išmetimus 

į aplinką dėl išorinių poveikių ir terorizmo; 

• Didesnio išdegimo kuras sumažina kuro sąnaudas ir radioaktyvių atliekų kiekį; 

• Specialūs išdegantys absorberiai prailgina kuro naudojimo resursus. 

Didžiausias II kartos projektavimo patobulinimas yra daug įdiegtų pasyvių ar 

neatskiriamų saugos elementų, kurios reikalauja mažiau (arba išvis nereikalauja) 

kontrolės ar skubaus operatoriaus įsikišimo veiksmų, siekiant išvengti avarinės



2009 01 22 64 

situacijos nenumatyto sutrikimo atveju. Jie ne tik iš esmės saugesni, bet ir turi 

optimalias savybes, suteikiančias didesnį naudingumą ir ekonomiškumą nei jų 

pirmtakai. 

Visas nagrinėjamas technologines alternatyvas naujai AE Lietuvoje sudaro III ir III+ 

kartos reaktoriai: 

• Suslėgto vandens reaktorius (PWR); 

• Verdančio vandens reaktorius (BWR); 

• Suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (PHWR). 

III kartos reaktorių ypatybės ir kitos charakteristikos aprašytos 5.2 poskyryje. 

4.3-1 pav. pavaizduota atominės energetikos raidą. 

4.3-1 pav. Atominės energetikos raida. 

4.4 Nulinė alternatyva 

Taip vadinama neįgyvendinimo arba ,,nulinė“ alternatyva yra nestatyti naujos atominės 

elektrinės Lietuvoje. Tokiu atveju energijos tiekimas naudojant įvairius, nepavojingus, 

atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie nesąlygotų šiltnamio dujų ir kitų teršalų 

išmetimo į aplinkos orą, nebus patikimas ir šalies energetikos sektoriaus saugumas 

nebus užtikrintas. 

4.4.1 Elektros paklausos prognozė 

Nuo 2000-ųjų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo labai sparčiai – 

vidutiniškai 7,9 % per metus. Numatoma, kad po trumpalaikio sulėtėjimo greitas 

ekonomikos augimo tempas tęsis dar du ateinančius dešimtmečius. Nacionalinėje 

energetikos strategijoje (Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) trys galimi ekonominės 

plėtotės scenarijai buvo pasirinkti ateities prognozėms: 1) greito ekonominio augimo 

scenarijus (metinis BVP augimo tempas – 6 % per laikotarpį nuo 2005 iki 2025), 2) 

pagrindinis scenarijus (4,5 % metinis BVP augimo tempas), ir 3) lėto ekonominio 

augimo scenarijus (metinis BVP augimo tempas – 4 %). Pagrindinis scenarijus yra



2009 01 22 65 

pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtotės tendencijomis, priimant, kad 

Lietuvos ekonomika pasieks dabartinį ES valstybių ekonomikos lygį per ateinančius 15 

metų. 

Greitas nacionalinės ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, kuris 

padidina energijos sunaudojimą, ypač elektros poreikį. Per 2000–2006-ųjų laikotarpį 

galutinis elektros suvartojimas vartotojui išaugo 5,3 % per metus. Tačiau bendras 

elektros sunaudojimas išaugo tik 3 % per metus, nes atominės jėgainės poreikiai 2006- 

aisiais buvo 27 % mažesni nei 2000 dėl Ignalinos AE pirmo bloko uždarymo ir dėl 

elektros perdavimo ir paskirstymo praradimų, taip pat sumažėjusių per tą laikotarpį. 

Nors elektros suvartojimo augimas per 2000–2006-ųjų laikotarpį buvo greičiausias 

lyginant su kitų energijos formų vartojimu, Lietuva nuo išsivysčiusių Europos šalių 

daug atsilieka galutine elektros santykinio rodiklio suvartojimo išraiška vienam 

gyventojui ūkio sektoriuje (2336 kWh vienam gyventojui). 2005-aisiais elektros 

suvartojimo vidurkis vienam gyventojui 27 ES šalyse buvo 2,4 kartus didesnis nei 

Lietuvoje (6,6 kartus Suomijoje, 2,7 kartus Vokietijoje, netgi naujose narėse-šalyse apie 

2 kartus). Taigi, energijos paklausos prognozė Nacionalinėje energetikos strategijoje 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) buvo paremta prielaida, jog Lietuvos ekonomikos 

modernizacija pareikalaus greito elektros paklausos augimo. 

Elektros paklausos augimas bus stipriai įtakotas makroekonominių indikatorių 

dinamikos (BVP augimas, ekonomikos šakų struktūra ir t.t.), kylančių degalų ir 

energijos kainų, vartotojų reakcijos į kylančias pajamas ir aukštesnes energijos kainas, 

energijos tobulinimo veiksmingumo ir kitų faktorių. Nacionalinėje energetikos 

strategijoje (Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) nagrinėtos elektros paklausos (elektros 

energijos gamybos) prognozės parodytos 4.4-1 pav. Prognozės atsižvelgia į galutinį 

energijos suvartojimą, energijos pakeitimo sistemos (įskaitant naftos perdirbimo 

gamyklos reikmes, naftos išgavimą, šilumos gamyklų ir kitų energijos sektorių veiklas) 

suvartojamą elektrą ir elektros perdavimo bei paskirstymo nuostolius. Kaip parodyta 

4.4-1 pav., planuojamo laikotarpio pabaigoje elektros energijos gamyba šalies vidaus 

paklausai greito ekonomikos augimo scenarijuje išaugs 2 kartus, pagrindinio – 1,8 karto 

ir lėto ekonomikos augimo scenarijuje – 1,5 karto. 

4.4-1 pav. Elektros paklausa pagal įvairius scenarijus.



2009 01 22 66 

Pagal sektorius išskaidytos elektros paklausos pagrindiniam scenarijui prognozės yra 

pateiktos 4.4-2 pav. Pagal prognozę, galutinė elektros paklausa ekonomikos šakose 

pasiektų ir pralenktų 1990-ųjų lygį 2017-aisiais metais. 

4.4-2 pav. Elektros paklausa įvairiuose sektoriuose. 

Šiuo metu Ignalinos AE yra dominuojanti elektros gamyboje – 2007 m. jos dalis buvo 

72,6 %. Elektros dalis iš atsinaujinančių šaltinių padidėjo iki 4,4 %, o likusioji dalis (13 

%) buvo pagaminta šiluminių elektrinių, naudojančių gamtines dujas ir mazutą. Lietuva 

atitiks ES reikalavimams dėl elektros gamybai naudojamų atsinaujinančių šaltinių. 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo jėgainės, mažos hidroelektrinės ir 

biokurą deginančios katilinės, kurios bus pastatytos per keletą ateinančių metų, sudarys 

virš 7 % visos elektros gamybos balanse 2010 m. 2025 m jų indėlis turėtų išaugti iki 10 

%. Taigi, po Ignalinos AE uždarymo daugiau nei 90 % elektros energijos bus gaunama 

iš iškastinio kuro, jei nebus pastatyta nauja AE (Nacionalinė energetikos strategija 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430)). Šioje PAV ataskaitoje analizuojamoje 

neįgyvendinimo alternatyvoje priimama, kad elektros kiekis, lygus naujos AE gamybai, 

būtų dalinai gaminamas Lietuvoje šiluminėse elektrinėse ir dalis kiekio būtų 

importuojama. 

Įvairių energijos šaltinių panaudojimo ekonominio efektyvumo įvertinimas, naujų 

energijos gamybos pajėgumų statyba, esamų energijos technologijų modernizavimas ir 

atitinkamų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas sąlygoja kompleksinę 

problemą, kuri turėtų būti išspręsta analizuojant šalies ateities energijos sektoriaus 

plėtojimą per palyginti ilgą laikotarpį. Be to, būtina atsižvelgti į Latvijos ir Estijos 

energetikos sistemų plėtrą, taip pat į naujas elektros energijos importo galimybes dėl 

integravimosi į Skandinavijos šalių elektros rinką ir dėl galimų elektros energijos srautų 

mainų tarp UCTE sistemos (angl. – Union for the Co-ordination of Transmission of 

Electricity) ir Baltijos elektros rinkos (IAEA TECDOC Series No. 1541, 2007). 

Nestatant naujos AE, priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos ir energijos 

tiekimo nutraukimo rizika ženkliai išaugtų. Elektros energijos gamybos kaina irgi 

ženkliai išaugtų – daugiau nei tris kartus dėl labai aukštų dujų ir naftos kainų ir palyginti 

žemo esamų Lietuvos šiluminių elektrinių energoblokų efektyvumo. Be to, branduolinės



2009 01 22 67 

energijos pakeitimas iškastiniu kuru ženkliai padidintų CO 2 išmetimus (Nacionalinė 

energetikos strategija (Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430)). 

Lietuvos Respublikos Seimas savo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtino 

Nacionalinę energetikos strategiją (Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430). Nacionalinės 

energetikos strategijos 13 punkto 2 dalyje nustatyta „užtikrinti saugios branduolinės 

energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą; ne vėliau kaip 2015 m. pradėti 

eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams 

tenkinti“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430). 

Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją ir 

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos politikos strategiją, siekdamas užtikrinti 

energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų 

neišmetančių energijos šaltinių ir skatinti ekonomikos augimą ateityje, siekdamas 

apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalinį saugumą savo 2007 m. 

birželio 28 d. nutarimu Nr. X-1231 priėmė Atominės elektrinės įstatymą (Valstybės 

žinios, 2007, Nr. 76-3004). Atominės elektrinės įstatymo paskirtis ir tikslas apibrėžti 1 

straipsnyje: „Šio įstatymo paskirtis ir tikslas yra nustatyti naujos atominės elektrinės 

projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas 

naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti“. Sprendimas dėl naujos atominės 

elektrinės statybos įtvirtintas 2 straipsniu: „Seimas pritaria naujos atominės elektrinės 

statybai Lietuvos Respublikoje“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3004). 

4.4.2 Nulinės alternatyvos poveikis aplinkai 

Tuo atveju, jei ateityje elektros energija bus gaminama naudojant daugiausia iškastinį 

kurą, esantys Lietuvos elektrinės energoblokai turėtų gaminti daugiau nei 50 % elektros, 

reikalingos patenkinti šalies vidinę paklausą. Be to, reikės statyti naujas šilumines 

elektrines ir kombinuoto ciklo dujų turbinų energoblokus. Natūralios dujos taps 

pagrindiniu pirminės energijos šaltiniu. Kadangi Nacionalinėje energetikos strategijoje 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) yra numatyta padidinti biomasės naudojimą, į 

nulinę alternatyvą yra įtraukiama ir elektros energijos gamyba naudojant biomasę. 

Priimama, kad importuojama elektra bus gaminama šiluminėse elektrinėse, naudojant 

anglį ir mazutą kaip kurą, taip pat hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. 

Teršalų ir šiltnamio dujų išmetimai, kurių yra išvengiama naujos AE dėka, yra įvertinti, 

o nulinėje alternatyvoje įvertinti išmetimai yra pateikti 7.2.2.2 skyriuje. 

4.5 Nevertinamos alternatyvos 

Kitų Lietuvos vietų alternatyvos 

Lietuvoje nėra kitų realių naujos AE vietovės variantų, negu pasiūlytos aikštelės, 

esančios netoli nuo dabartinės Ignalinos AE. Planuojamai ūkinei veiklai yra svarbu 

panaudoti esamą atitinkamos paskirties žemę ir infrastruktūrą. Taip pat būtina pažymėti, 

kad Visagino miesto ir apylinkių gyventojai naujos AE poveikį daugumai tirtų 

socialinio ekonominio gyvenimo sferų vertina palankiai ir pritaria naujos AE statybai 

vienoje iš planuojamų aikštelių (žr. 7.9 skyrių). Be to, Drūkšių ežeras yra didžiausias 

Lietuvos ežeras, tai įtakojo ir pasirinkimą prie jo statyti dabartinę IAE. Naujos AE 

statyba leis ženkliai sumažinti IAE uždarymo socialinį ir ekonominį poveikį regionui, 

bus panaudota esanti infrastruktūra ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Pasirinktų vietų 

tinkamumas detaliau aprašytas 7.12 skyriuje.



2009 01 22 68 

Energijos taupymas 

Už planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija neturi priemonių taupyti energiją 

Lietuvoje taip, kad nereikėtų naujos AE ar atitinkamo elektros energijos kiekio. Todėl 

energijos taupymas nebus nagrinėjamas kaip alternatyva naujai AE. 

Alternatyvūs energijos gamybos būdai 

Kiti alternatyvūs energijos gamybos būdai būtų elektros energijos gamyba naudojant 

tokius energijos šaltinius kaip naftos produktai, anglis, gamtinės dujos, durpės, 

biokuras, hidroenergija ar vėjo energija. Tačiau atominės elektrinės projekto 

organizacija (ir vėlesnė šio projekto bendrovė) buvo įsteigta statyti ir eksploatuoti naują 

atominę elektrinę Lietuvoje ir todėl neturi įgaliojimų bei galimybių statyti kitokio tipo 

elektrinę. Jeigu kita bendrovė ar organizacija pradėtų rengti kitokių jėgainių projektus, 

jų poveikiai aplinkai turėtų būti vertinami kaip šių veiklų dalis. Atominės elektrinės 

projekto tikslas ir pagrindimas detaliau aprašyti 1 skyriuje. 

Todėl alternatyvių elektros energijos gamybos būdų Lietuvoje poveikiai nebus 

vertinami šiame PAV procese. Tačiau norint parodyti skirtingą atominių elektrinių ir 

kitų energijos gamybos šaltinių poveikį oro kokybei, šiltnamio dujų ir kitų išmetamų 

teršalų kiekis dėl atitinkamo energijos kiekio gamybos, naudojant kitas kuro rūšis, yra 

pateiktas 7.2.2 skyriuje.



2009 01 22 69 

5 TECHNOLOGINIAI PROCESAI 

5.1 Atominės elektrinės darbo principai 

5.1.1 Įvadas į branduolinius reaktorius 

Branduolinė energija yra šilumos gamybos būdas, paremtas energijos išsiskyrimu 

vykstant tokių elementų, kaip uranas bei plutonis, branduolių skilimui (dalijimuisi). 

Proceso metu taip pat išsiskiria neutronai, kurie, jei jie yra pagaunami kitų skylančių 

(daliųjų) atomų, gali paskatinti tolesnį skilimą, sukurdami grandininę reakciją. Ši 

grandininė reakcija yra kontroliuojama, naudojant neutronų lėtiklius (sugėriklius), 

leidžiančius vykti tolydžiam skilimui. Energija, išsiskirianti nenutrūkstamo dalijimosi 

branduoliniame kure metu, naudojama gaminti garą, kuris naudojamas sukti 

turbogeneratorių elektros energijos gamybai (kaip ir daugumoje didelių šiluminių 

elektrinių). 

Atominės elektrinės išgauna energiją iš atomų skilimo, jos nenaudoja deguonies 

degimui palaikyti, kaip įprastinės šiluminės elektrinės, todėl jose tiesiogiai nesusidaro 

sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, gyvsidabrio ar kitų teršalų, kurie susidaro 

deginant iškastinį kurą ir sukelia, pvz., poveikį sveikatai, ozono susidarymą pažemio 

zonoje bei rūgštųjį lietų. Eksploatuojant atominę elektrinę taip pat nesusidaro anglies 

dioksido ar kitų šiltnamio dujų, sąlygojančių globalinį klimato atšilimą. 

Atominėje elektrinėje branduolinis kuras (daug tonų urano) saugiai laikomas šilumą 

išskiriančiuose elementuose, kurie surenkami į kuro rinkles, kad juos būtų galima 

įkrauti ir iškrauti iš reaktoriaus. Kai kurių tipų reaktoriuose kuras keičiamas diskrečiais 

intervalais, kitų konstrukcijų reaktoriuose kuras pastoviai perkraunamas. Aktyviąją zoną 

galima laikyti rezervuaru, iš kurio energija gali būti išgaunama vykstant grandininiam 

dalijimosi procesui. 

Keletas komponentų yra būdingi daugumai reaktorių tipų, naudojamų ar šiuo metu 

prieinamų komercinei eksploatacijai: 

Branduolinis kuras: Paprastai naudojamos urano dioksido (UO 2 ) tabletės, sudėtos į 

sandarius metalo vamzdelius, taip vadinamus šilumą išskiriančius elementus. Gali būti 

naudojamas gamtinis uranas arba, siekiant padidinti skiliosios medžiagos kiekį, jis gali 

būti sodrinamas. Tarp kitų galimų kuro rūšių yra MOX (mišrusis oksidų) kuras bei 

kuras torio pagrindu. 

Gamtiniame urane yra 0,7 % tik gamtoje randamo skiliojo izotopo urano 235. 

Nenaudojant tokio veiksmingo lėtiklio, kaip sunkusis vanduo, grandininės reakcijos 

neįmanoma palaikyti. Reaktoriams, kuriuose naudojamas toks mažiau veiksmingas 

lėtiklis, kaip lengvasis vanduo, kompensacijai turi būti padidintas skiliosios medžiagos 

kiekis kure. CANDU reaktoriuose kaip lėtiklis naudojamas sunkusis vanduo, todėl juose 

kaip branduolinį kurą galima naudoti gamtinį uraną. Lengvojo vandens reaktoriuose 

naudojamas uranas, iki 5 % įsodrintas uranu 235. 

MOX kuras, kitaip vadinamas mišriuoju oksidų kuru, yra urano dioksido (UO 2 ) bei 

plutonio dioksido (PuO 2 ) mišinys. Paprastai apie vieną procentą panaudoto branduolinio 

kuro, iškraunamo iš reaktoriaus, sudaro plutonis, apie du trečdaliai jo yra skilusis 

plutonis (sudarytas iš plutonio 239 bei plutonio 241). Plutonis kartu su nusodrintuoju 

uranu gali būti pakartotinai panaudoti, juos maišant ir gaunant MOX kurą. Priimant, kad 

plutonio dalyje yra du trečdaliai skiliųjų izotopų, MOX kuras, kurį sudaro apytiksliai 7– 

9 % plutonio, sumaišyti su nusodrintuoju uranu, atitinka urano oksido kurą, apytiksliai



2009 01 22 70 

iki 4,5 % įsodrintą uranu 235. CANDU reaktorių galima 100 % eksploatuoti, naudojant 

MOX kurą. Dauguma suslėgto vandens reaktorių (PWR – angl. Pressurized Water 

Reactor) gali veikti, kai aktyvioji zona įkrauta 30-50 %. Kai kurie tokie pažangieji 

lengvojo vandens reaktoriai (LWR – angl. Light Water Reactor), kaip EPR bei AP1000, 

buvo suprojektuoti taip, kad juos būtų galima pilnai įkrauti MOX kuru. 

Toris taip pat gali būti naudojamas kaip branduolinis kuras, reprodukavus jį į uraną 233. 

Toris 232 absorbuos lėtuosius neutronus, ir susidarys skilusis ilgaamžis uranas 233. 

Reprodukcijos ciklą galima inicijuoti , naudojant tokią kitą skiliąją medžiagą, kaip 

uranas 235 ar plutonis 239. Visas iškastas toris yra tinkamas naudoti. Šiuo metu 

CANDU reaktoriai yra vieninteliai, kuriuose toris gali būti naudojamas kaip kuras. 

Iš šilumą išskiriančių elementų sudarytos kuro rinkles (kai kuriose konstrukcijose 

vadinamos kuro pluoštais) talpinamos į aktyviąją zoną. Verdančio vandens reaktoriaus 

aktyviojoje zonoje gali būti iki 1100 kuro rinklių, suslėgto vandens reaktoriuose – nuo 

150 iki 260, kurias vietoje laiko galinės plokštės, o metalinės distancionuojančios 

retinės paremia šilumą išskiriančius elementus ir išlaiko reikiamus atstumus tarp jų 

(aušinimui). Sunkiojo vandens reaktorių aktyviojoje zonoje gali būti iki 520 kuro 

kanalų, kiekviename iš jų gali būti po 12 branduolinio kuro pluoštų. Reaktoriaus 

eksploatacijos metu naudingų (daliųjų) atomų koncentracija kure mažėja, nes šie atomai 

sunaudojami šiluminės energijos gamybai. Produktai, susidarę dalijimosi reakcijų metu, 

lieka kuro tabletėse, kur jie kaupiasi ir įtakoja likusio skilaus kuro efektyvų 

panaudojimą. Galų gale pasiekiamas taškas, kai dalį kuro tenka pakeisti arba reaktoriui 

veikiant, arba jį laikinai sustabdžius (paprastai tai trunka keletą savaičių), priklausomai 

nuo reaktoriaus tipo. Energijos kiekis, išsiskyręs iš branduolinio kuro, vadinamas kuro 

išdegimu, kuris išreiškiamas energija, pagaminta Urano kuro svorio vienetui (paprastai 

GW·d/tU). 

Dabartiniuose lengvojo vandens reaktoriuose kuro išdegimas paprastai pasiekia nuo 40 

iki 50 GW·d/tU. Naujausiose konstrukcijose siekiama pasiekti 50 ar net 60 GW d/tU. 

CANDU reaktoriuose kuro išdegimas yra apie 7–8 GW·d/tU, o pažangiuosiuose 

CANDU reaktoriuose (ACR) siekiama pasiekti 20 GW·d/tU. Kuo mažesnis kuro 

išdegimas, tuo daugiau susidaro panaudoto branduolinio kuro. 

Panaudotą branduolinį kurą sudaro dalijimosi produktai, kurių dauguma yra 

radioaktyvūs ir dėl radioaktyviojo skilimo ir toliau išskiria šilumą ganėtinai ilgą laiką po 

reaktoriaus sustabdymo ir kuro iškrovimo. Panaudotas kuras iš pradžių saugomas 

vandenyje šalia reaktoriaus esančiuose specialiuose aušinimo baseinuose – dideliuose 

betono baseinuose, padengtuose nerūdijančiu plienu tam skirtame pastate. Šie baseinai 

užtikrina ir aušinimą, ir žmonių bei aplinkos apsaugą nuo liekamosios jonizuojančiosios 

spinduliuotės. 

Valdymo strypai: Valdymo strypai pagaminti su neutronus sugeriančia medžiaga, tokia 

kaip kadmis, hafnis arba boras, jie įstatomi arba ištraukiami iš reaktoriaus aktyviosios 

zonos grandininės dalijimosi reakcijos spartos valdymui arba jos sustabdymui. Kaip 

priemonė saugos padidinimui (tuo atveju, jei koks nors įvykis trukdytų normaliam 

valdymo strypų veikimui) reaktoriaus konstrukcijoje yra antrinės stabdymo sistemos, 

kurios paprastai į pirminę aušinimo sistemą įveda kitus neutronų sugėriklius. 

Šilumnešis/Lėtiklis: Skystis arba dujos, cirkuliuojančios per reaktoriaus aktyviąją zoną, 

naudojamos šilumos nuvedimui nuo šilumą išskiriančių elementų į turbiną – 

generatorių, arba tiesioginiame cikle (verdančiojo vandens reaktoriaus atveju, žr. 

žemiau), arba netiesioginiame cikle per garo generatorių (kitų vandens reaktorių ir šiuo 

metu komerciškai eksploatuojamų dujomis aušinamų reaktorių atveju). Cirkuliuojantis 

šilumnešis taip pat atlieka ir lėtinimo funkciją neutronų dalijimosi proceso efektyvumo



2009 01 22 71 

pagerinimui dabartiniuose komerciniuose reaktoriuose. Lėtiklis sulėtina neutronus, 

padidindamas tikimybę, kad juos sugaus kiti dalieji atomai. Kai kuriuose reaktoriuose 

naudojamas atskiras lėtiklis (pvz., CANDU (sunkusis vanduo talpykloje, supančioje 

pirminio aušinimo / kuro kanalus) arba RBMK (grafitas)). Lėtiklio pasirinkimas lemia 

reaktoriaus aktyviosios zonos konstrukciją ir kuro ciklą, konkrečiai skiliojo urano 

įsodrinimo kiekį šilumą išskiriančių elementų gamybos metu, energijos kiekį, kuris gali 

būti gautas iš kiekvieno šilumą išskiriančio elemento, ir reaktoriaus aktyviosios zonos 

dydį (galios tankį). 

Slėginis indas arba slėginiai vamzdžiai: Paprastai tvirtas daugiau kaip 20 cm storio 

plieno indas, kuriame yra aktyvioji zona ir lėtiklis / šilumnešis, bet gali būti ir grupė 

vamzdžių, kuriuose yra kuras ir kuriais šilumnešis praeina per lėtiklį (pvz., kaip 

CANDU ir RBMK). 

Pirminis kontūras: Sistema, kuria šilumnešis su šiluma pernešamas iš reaktoriaus 

aktyviosios zonos arba tiesiogiai į turbiną - generatorių, arba į garo generatorių. Po 

energijos perdavimo atvėsęs šilumnešis grąžinamas į reaktoriaus aktyviąją zoną uždaru 

ciklu. Prie pirminio kontūro yra sumontuota keletas pagalbinių “pirminių sistemų”, 

naudojamų šilumnešio cheminei (korozijos) ir tūrio kontrolei. 

Kai kurių reaktorių konstrukcijos pagrįstos fazių kaitos (virimo) prevencija pirminiame 

kontūre, tokie reaktoriai turi slėgio kompensatorių virimo slopinimui. Tai leidžia 

cirkuliuojančiam vandeniui ir garui turbinoje išlaikyti daugiau energijos tūrio vienetui ir 

padidinti bendrą energijos perdavimo efektyvumą atominėje elektrinėje, turinčioje 

antrinį kontūrą. Tokios konstrukcijos turi tarpinį garo generatorių ir atskirą antrinį 

(garo-maitinimo vandens) kontūrą, paduodantį garą į turbogeneratorių. 

Turbina-generatorius: Turbina (viena ar kelios) paverčia garą į rotacinę energiją, kuri 

suka elektros generatorių. Apytikriai trečdalis gautos šiluminės energijos gali būti 

paversta elektros energija. Liekamoji šiluma paprastai išleidžiama į aplinką. Nuo 

turbinos garas leidžiamas į kondensatorius, kur garas kondensuojasi į vandenį, kuris vėl 

pakartotinai įšildomas reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Vanduo, naudojamas aušinimui 

kondensatoriuose, sušyla keletu laipsnių ir yra arba išleidžiamas į vandens telkinį, arba 

nukreipiamas į aušinimo bokštus. Vandenyje, cirkuliuojančiame reaktoriaus pirminiame 

kontūre, gali būti nedideli dalijimosi ir aktyvacijos produktų kiekiai, tačiau šis vanduo 

niekada nesimaišo su kondensatorių aušinimo vandeniu. 

Apsauginis kiautas: Gaubtas arba konstrukcija aplink reaktoriaus aktyviąją zoną ir kai 

kurias pirminio kontūro dalis bei saugos sistemas (priklausomai nuo reaktoriaus 

konstrukcijos) yra skirtas jas apsaugoti nuo išorės poveikių ir, kaip pagrindiniam 

barjerui, apsaugoti išorėje esančius nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio arba 

radionuklidų išmetimo į aplinką. Apsauginis kiautas paprastai būna metro storio 

įtemptojo gelžbetonio konstrukcija, apkalta plienu, šiuolaikiniuose reaktoriuose 

suprojektuota atlaikyti, pvz., krintančio lėktuvo sąlygojamą poveikį. Kai kuriose 

konstrukcijose būna du apsauginiai kiautai. 

Kaip matyti, egzistuoja nemažai kriterijų, sąlygojančių atominės elektrinės reaktorių 

sistemų konstrukciją, kiekviena konstrukcija turi privalumų ir trūkumų. Pažymėtina, kad 

reaktorių konstrukcijų evoliucijos dėka saugos lygiai vis didėja, šiuo metu pasaulinė 

komercinė plėtra yra sutelkta ties reaktoriais vandens pagrindu. Tokie reaktoriai 

bendrais bruožais yra aprašyti žemiau; konstrukcijos, nagrinėjamos naujajai AE 

Lietuvoje, išsamiau aprašytos 5.2 skyriuje.



2009 01 22 72 

5.1.2 Reaktoriaus tipo alternatyvos Lietuvoje 

Dauguma branduolinių reaktorių pasaulyje yra taip vadinami lengvojo vandens 

reaktoriai (angl. light water reactor, LWR). LWR šilumos iš reaktoriaus aktyviosios 

zonos nuvedimui naudojamas paprastas vanduo. Jis tuo pačiu atlieka ir lėtiklio funkciją. 

Yra dviejų tipų LWR konstrukcijos: 1) suslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir 2) 

verdančio vandens reaktorius (angl. BWR). Be to, kaip alternatyva nagrinėjami ir 

suslėgto sunkiojo vandens reaktorių (angl. PHWR) tipai. 

Suslėgto vandens reaktorius (PWR) 

Tai labiausiai paplitęs komercinių reaktorių tipas, sukurtas JAV povandeninių laivų 

varymui. Apytikriai 60 % pasaulio komercinių reaktorių yra PWR. 

Urano dioksido kuras įsodrinamas iki apytiksliai 4–5 % ir sudedamas į cirkonio lydinio 

paprastai 3,5–4 m ilgio vamzdelius. Suslėgtas vanduo veikia ir kaip lėtiklis, ir kaip 

šilumnešis; jis šildo vandenį antriniame kontūre per garo generatorių, taip gaunamas 

garas, naudojamas turbinos (turbinų) varymui (5.1-1 pav.). 

PWR veikia esant aukštam slėgiui; tokiu būdu šilumnešis neužverda, o tai užtikrina 

efektyvesnį šilumos perdavimą. Pirminiame kontūre palaikomas 120–155 barų 

šilumnešio darbinis slėgis. Elektrinė su suslėgto vandens reaktoriumi turi dvi atskiras 

cirkuliacijos sistemas; pirminėje sistemoje cirkuliuoja vanduo, pumpuojamas per 

aktyviąją zoną į garo generatorių (šilumokaitį), kuris perneša šilumą į antrinį kontūrą ir 

gamina sotųjį garą. Suslėgtas vanduo pirminiame kontūre įkaista iki 300–320 ºC. 

Antriniame kontūre vanduo įkaista iki 260–290 ºC, o jo slėgis yra palaikomas žemesnis 

(45–78 barai), todėl vanduo užverda ir yra gaminamas garas, reikalingas sukti turbiną. 

PWR šiluminis efektyvumas – 32–37 %. 

Reaktorius yra betoniniame apsauginiame kiaute, suprojektuotame atlaikyti vidinį slėgį, 

kurį sąlygotų staigus pirminio vandens slėginio kontūro trūkis, bei išorinius poveikius, 

tokius kaip lėktuvo kritimas. 

5.1-1 pav. Pagrindiniai suslėgto vandens reaktoriaus komponentai. (1) Reaktorius, 

(2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis (vandens) kontūras, (5) 

Pagrindinis cirkuliacinis siurblys, (6) Slėgio kompensatorius, (7) Garo



2009 01 22 73 

generatorius, (8) Antrinis (garo) kontūras, (8a) Garas turbinai, (8b) Vanduo garo 

generatoriams, (9) Aukšto slėgio turbina, (10) Tarpinis garo perkaitintuvas, (11) 

Žemo slėgio turbina, (12) Generatorius, (13) Kondensatorius, (14) Aušinimo 

vandens kontūras, (15) Kondensatas, (16) Transformatorius. 

Verdančio vandens reaktorius (BWR) 

BWR iš esmės yra PWR be garo generatoriaus (5.1-2 pav.). Vanduo cirkuliuoja per 

aktyviąją zoną, vėlgi veikdamas ir kaip lėtiklis, ir kaip šilumnešis, slėginio indo viduje. 

Tokiu būdu vanduo įšyla iki 300 °C ir verda, sudarydamas apie 70 barų slėgio garą. 

Apie 10 % vandens pavirsta garu ir patenka į garo turbinas. Po kondensacijos jis grįžta į 

slėginį indą, tokiu būdu ciklas užbaigiamas. Kuras panašus į PWR naudojamą kurą, bet 

jo galios tankis (energija aktyviosios zonos tūrio vienetui) sudaro tik apie pusę, esant 

mažesnei temperatūrai ir slėgiui. Tai reiškia, kad atitinkamos šiluminės galios BWR 

slėginiai indai yra didesni nei PWR, tačiau kadangi nėra garo generatorių, o sistemos 

slėgis mažesnis, reaktoriaus apsauginis kiautas gali būti mažesnis. 

Vieno kontūro (t.y. nesant garo generatorių) savikainos privalumą atsveria galimas viso 

garo įrenginio radioaktyvusis užteršimas kuro rinklių pažeidimo atveju. Esant 

žemesniam slėgiui (70 barų) ir temperatūrai BWR šiluminis efektyvumas yra šiek tiek 

mažesnis. 

5.1-2 pav. Verdančio vandens reaktoriaus pagrindiniai komponentai. (1) 

Reaktorius, (2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis kontūras, (4a) 

Garas turbinai, (4b) Vanduo reaktoriui, (5) Aukšto slėgio turbina, (6) Tarpinis 

garo perkaitintuvas, (7) Žemo slėgio turbina, (8) Generatorius, (9) Kondensatorius, 

(10) Aušinimo vandens kontūras, (11) Kondensatas, (12) Transformatorius.

Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriai (CANDU) 



2009 01 22 74 

CANDU (kanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium")) 

reaktorius, kaip rodo pavadinimas, naudoja deuterio oksidą (tam tikrą vandens formą) ir 

aušinimui, ir neutronų lėtinimui. Tai leidžia kaip kurą naudoti gamtinį arba mažai 

įsodrintą urano dioksidą, patalpintą į cirkonio lydinio vamzdelius. Šilumos paėmimo iš 

CANDU reaktoriaus aktyviosios zonos konstrukcija yra panaši į PWR (juose yra didelio 

slėgio pirminis kontūras ir antrinis kontūras), tačiau vietoje didelio slėginio indo urano 

kuras yra talpinamas į šimtus horizontalių slėginių vamzdžių (vadinamųjų kanalų). 

Kanalai yra aušinami sunkiuoju vandeniu, kuris nuveda šilumą nuo aktyviosios zonos 

tokiu pat būdu, kaip ir PWR atveju. Slėginiai vamzdžiai yra dideliame inde, arba 

kalandrijoje, kuriame taip pat yra atskiras sunkiojo vandens lėtiklis, veikiantis esant 

žemam slėgiui (5.1-3 pav.). 

Vidutinis galios tankis sudaro apie vieną dešimtąją PWR galios tankio, o tai reiškia, kad 

panašios galios reaktorius ir jo apsauginis kiautas yra atitinkamai didesni. 

CANDU kuras skiriasi nuo PWR / BWR kuro – jo ilgis daug mažesnis, keletas kuro 

pluoštų (paprastai 12, kiekvieno ilgis 50 cm) talpinama į kuro kanalą galas prie galo. 

Toks kuro vamzdelių / pluoštų išdėstymas reiškia, kad CANDU reaktorius galima 

perkrauti juos eksploatuojant, o tai padidina potencialųjį naudingumą. Pirminis kontūras 

paprastai eksploatuojamas, esant 120 barų slėgiui ir 285 °C temperatūrai, tai sąlygoja 

apie 30 % šiluminį efektyvumą. 

Pažangusis CANDU reaktorius (ACR), žr. 5.2 skyrių, yra laikomas hibridine PWR ir 

CANDU technologija, naudojanti šiek tiek įsodrintą kurą ir lengvąjį vandenį kaip 

pirminį šilumnešį, ko dėka pasiekiama galios tankio padidėjimo bei intensyvesnio kuro 

išdegimo, kas sąlygoja dydžio bei susidarančio panaudoto kuro kiekio sumažėjimą, 

lyginant su gamtiniu urano ekvivalentu. 

5.1-3 pav. Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriaus (CANDU, ACR tipo) pagrindiniai 

komponentai.

5.1.3 Naujosios atominės elektrinės techniniai reikalavimai 



2009 01 22 75 

Detaliosios techninių reikalavimų specifikacijos naujajai atominei elektrinei bus 

parengtos projekto įgyvendinimo metu kaip atskira darbų grupė, todėl šioje PAVA 

negali būti pateiktos. Elektrinės galios vertinimai aprašyti kitur šioje ataskaitoje; šiame 

skyriuje apžvelgiami pagrindiniai techninių reikalavimų šaltiniai naujosios atominės 

elektrinės projektui. 

Pagrindiniai Europos elektros energijos gamintojai nuo 1992 m. rengia bendrąjį 

reikalavimų dokumentą (Europos įmonių reikalavimai, angl. European Utilities 

Requirements, EUR) būsimoms elektrinėms su lengvojo vandens reaktoriais, siekiant 

nustatyti specifikacijas, priimtinas galimiems savininkams ir operatoriams, visuomenei 

ir valdžios įstaigom. Parengtas bendrųjų reikalavimų dokumentas leistų projektuotojams 

parengti standartinius LWR projektus, kurie būtų priimtini visoje Europoje, o įmonės 

galėtų pradėti konsultuotis su reaktorių pardavėjais bendrais pagrindais. Ryšiai su 

visuomene ir reguliuojančiomis įstaigomis taip pat turėtų pagerėti. EUR propaguotojai 

yra grupė organizacijų, atstovaujančių didžiuosius Vakarų Europos elektros energijos 

gamintojus. Tikėtina, kad EUR įneš didžiausią indėlį į naujosios AE Lietuvoje 

specifikaciją. 

Pagrindiniai EUR dokumento tikslai buvo parengti reikalavimus, skirtus LWR 

elektrinių projektuotojams ir pardavėjams. Tai priemonė paskatinti svarbiausių 

elektrinės charakteristikų, kurios istoriškai dažnai būdavo būdingos tik tam tikrai šaliai, 

harmonizavimą. Neseniai WENRA (angl. – Western European Nuclear Regulator 

Association) parengė harmonizuotus reikalavimus Europos branduolinę saugą 

reguliuojančioms institucijoms. Pagrindinės problemos, nagrinėjamos šiame 

konvergencijos procese, yra požiūriai į saugą, jos tikslai, kriterijai ir vertinimo metodai, 

standartizuotos aplinkosauginio projektavimo sąlygos bei projektavimo metodai, 

eksploatacijos tikslai, pagrindinių sistemų ir įrangos projektinės charakteristikos bei 

(mažesniu mastu) įrangos specifikacijos bei standartai. EUR dokumentas apima ne tik 

saugos reikalavimus, bet ir daug pramoninių ir eksploatavimo veiksnių. 

EUR dokumentas yra suskirstytas į 4 tomus (žr. www.europeanutilityrequirements.org). 

Visą dokumentą sudaro apie keturiasdešimt skirsnių ir apie 4000 atskirų reikalavimų, 

kurie apima visą įvairovę temų, susijusių su elektrinės projektavimu, eksploatacinėmis 

savybėmis bei sauga: 

· 1 tomas: Pagrindinės strategijos ir aukščiausios kategorijos reikalavimai; tai 

saugos standartų vadovas, apibūdinantis pagrindinius projektavimo tikslus, 

įgyvendinamus EUR dokumente; 

· 2 tomas: Detalūs bendrieji reikalavimai branduoliniai daliai; apima visus 

bendruosius EUR reikalavimus bei nuostatas branduoliniai daliai. Jie 

nagrinėja klausimus, taikytinus visoms reaktorių konstrukcijoms, tokius kaip 

dydis, funkcionavimas, saugos būdai ir tikslai, reikalavimai energetinei 

sistemai, kuro ciklas, komponentų technologija bei funkcinei reikalavimai 

sistemoms; 

· 3 tomas: Reikalavimai branduoliniai daliai pagal reaktorių konstrukciją; 

apima pogrupį, specifinį kiekvienai atominės elektrinės konstrukcijai, 

dominančiai dalyvaujančias įmones. 1-oji šio pogrupio dalis apima elektrinės 

aprašymą, 2-oje pristatomi atominės elektrinės konstrukcijos atitikimo 

bendriesiems EUR 2-ojo tomo reikalavimams vertinimo rezultatai, o 3-ioji 

dalis apima specifinius reikalavimus, jei tokių yra, kuriuos EUR pateikė 

konkrečiai konstrukcijai; 

· 4 tomas: Reikalavimai elektros energijos gamybos jėgainei; apima 

bendruosius detaliuosius reikalavimus jėgainės būsenai.



2009 01 22 76 

EUR propaguotojai atlieka atrinktų LWR konstrukcijų vertinimus, kurių rezultatai yra 

įtraukti į EUR dokumento 3 tomą. Iki šiol yra išleisti septyni pogrupiai, skirti GE 

ABWR, Westinghouse BWR90, EPP bei AP1000, Areva EPR bei SWR1000, ir 

rusiškam WWER AES92 projektams bei toliau yra atliekamas Mitsubishi APWR 

preliminaraus atitikimo EUR reikalavimams vertinimas. Taip pat EUR reikalavimai 

taikomi ESBWR reaktoriams. Planuojama, kad naujų reaktorių tipų atitikimo vertinimus 

ateityje gali finansuoti EUR propaguotojai. Formalus reaktoriaus tipo atitikimo EUR 

reikalavimams vertinimas gali trukti 18 mėn. 

Reikia pažymėti, kad EUR dokumentas yra vartotojo nuorodinis dokumentas jėgainėms 

su LWR, kurios bus statomos Europoje, tačiau tai nėra dokumentas jėgainių 

licencijavimui. EUR nėra reguliuojantis dokumentas. Jėgainės projektai visada turės 

tenkinti nacionalinius licencijavimo nuostatus ir įstatymus. Be to, bet kokios pasirinktos 

reaktoriaus technologijos atveju, tame tarpe ir CANDU PHWR technologijos atveju, 

bus taikomi priimtini standartai, TATENA rekomendacijos, pažangi praktika ir kt. 

Norint gauti leidimą informacijos paieškai pagrindiniuose EUR dokumento reikalavimų 

skyriuose, būtina užsiregistruoti EUR sistemoje. Tačiau pagrindiniai saugos 

reikalavimai (remiantis laisvai prieinama literatūra, pvz., Scherrer Instituto bei 

Tarptautinės atominės energetikos agentūros leidiniu „Pažangiųjų lengvuoju vandeniu 

aušinamų reaktorių konstrukcijų statusas, 1996“, TATENA ataskaita, IAEA-TECDOC- 

968, 1997 m. rugsėjis), kurie minimi ir EUR dokumentą tenkinančių reaktorių saugos 

aspektuose, yra šie: 

• Radiacinės saugos optimizavimo principo (ALARA) taikymas; 

• Kur įmanoma naudoti paprastos konstrukcijos ir pasyvius saugos elementus; 

• Saugos klasifikacija, paremta: projektinėmis sąlygomis (PS) bei neprojektinėmis 

sąlygomis (NS); 

• Saugos sistemų, vykdančių PS bei kai kurių NS užtikrinimo funkcijas, 

dubliavimas ir nepriklausomumas, siekiant užtikrinti gedimo dėl bendrosios 

priežasties prevenciją; 

• Esant PS, saugaus sustabdymo būsena pasiekiama per 24 valandas nuo avarijos 

pradžios, ir bet kuriuo atveju – per 72 valandas. Esant NS, saugaus sustabdymo 

būsena turėtų būti pasiekiama per vieną savaitę kaip tikslas, bet kuriuo atveju – 

iki 30 dienų. Dalijimosi produktų izoliavimas ir apsauga nuo išorinių įvykių 

normalios eksploatacijos metu, esant PS ir NS. Esant NS, apsauginis kiautas 

neturėtų būti anksti pažeistas; 

• Apsauginio kiauto konstrukcija turi būti tokia, kad negalėtų įvykti vandenilio 

detonacija; 

• Jeigu neįmanoma užtikrinti pakankamo aušinimo indo viduje, turi būti 

numatytos aušinimo priemonės indo išorėje bei užtikrinti iki kritinė būsenos 

kriterijai; 

• Pratekėjimo sparta per apsauginį kiautą turėtų neviršyti 0,5-1,0 V% per parą 

įtemptojo gelžbetonio kiautui be plieninio apmušimo, 0,1-0,5 V% per parą – su 

plieniniu apmušimu arba metaliniu kiautu; 

• Nenutrūkstantis apsauginio kiauto sandarumo monitoringas eksploatacijos metu; 

• Apsauginiame kiaute po avarijos neturėtų būti padidinto slėgio. Slėgis turėtų 

būti sumažintas mažiausiai 50 % nuo jo didžiausios vertės, esant 

nepalankiausioms PS; 

• Reikalavimai antriniam apsauginiam kiautui, pvz., įdiegti dalinį sprendimą – 

visų angų uždarymas; 

• Antrinio apsauginio kiauto pratekėjimas neturėtų viršyti 10 % pirminio kiauto 

pratekėjimo;



2009 01 22 77 

• Kitos kartos AE bus labiau saugesnės dėl tvirtesnės konstrukcijos, geresnės 

eksploatacijos ir techninio aptarnavimo (prevencinių priemonių), o ne dėl 

apsauginių veiksmų; 

• Jeigu tai įmanoma, gyventojų evakuacijos planavimas neturėtų būti reikalingas 

(800 m aikštelės ribose); 

• Avarijų prevencijai – saugos sistemų supaprastinimas, grupinio tipo gedimų 

pašalinimas fizinio atskyrimo bei skirtingų rezervinių sistemų dėka, mažesnis 

jautrumas operatorių klaidoms projektuojant komponentus su didesniu vandens 

kiekiu, optimizuota operatoriaus – įrenginio sąsaja skaitmeninių matavimo 

prietaisų bei kontrolės sistemų dėka, tikimybinio rizikos vertinimo naudojimas, 

siekiant sumažinti liekamąją riziką dėl visiško saugos vertinimo sistemų 

sutrikimo; 

• Dažnumo tikslai: 

· aktyviosios zonos avarijų (už 800 m nuo pažeistos jėgainės nebūtina imtis 

jokių veiksmų, ekonominis poveikis dėl jėgainės labai ribotas), esant 

nepažeistam apsauginiam kiautui: < 10 -5 reaktoriui per metus; 

· kriterijai ribotam poveikiui (skubių apsaugomųjų veiksmų nereikia už 800 m 

nuo reaktoriaus; uždelstųjų apsaugomųjų veiksmų nereikia bet kuriuo metu 

nereikia už 3 km ribos nuo reaktoriaus; ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų 

nereikia bet kuriuo atstumu už 800 m ribos nuo reaktoriaus; ekonominis 

poveikis dėl jėgainės ribotas):



2009 01 22 78 

/razrab_e.html 

1535 BWR ESBWR GE-Hitachi III+ www.gepower.com/prod_serv/prod 

ucts/nuclear_energy/en/new_react 

ors.htm 

1660 PWR EPR Areva NP III+ www.areva-np.com 

1700 PWR APWR Mitsubishi Heavy 

Industries 

III 

www.mhi.co.jp/atom/hq/atome_e/apw 

r/index.html 

1 – Informacija apie reaktorių sistemas buvo paimta iš atvirai paskelbtų šaltinių, ypatingą dėmesį skiriant 

reaktorių tiekėjų Interneto svetainėms, nurodytoms lentelėje. Papildoma informacija paimta iš viešai 

skelbiamų dokumentų, pateiktų reaktorių tiekėjų patvirtinimui, kad ši informacija yra išnagrinėta arba 

įvertinta reguliuojančios įstaigos, pvz., JAV NRC bei Didžiosios Britanijos HSE. 

Skyriuje žemiau pateikiama tolesnė informacija apie šiuos reaktorius, akcentuojant 

pagrindines konstrukcijos ypatybes bei pastabas apie konstrukcijos statusą elektros 

energijos gamybos įmonių susidomėjimo ir licencijavimo atžvilgiu. Pateikta informacija 

gali pastoviai keistis. Informacija pateikiama siekiant nurodyti atominės elektrinės tipus, 

kurie gali būti statomi Lietuvoje, tačiau konkrečiai nenurodant koks rektoriaus tipas 

turėtų būti pasirinktas. Pageidautinos jėgainės konstrukcijos pasirinkimas bei 

licencijavimas bus vykdomas vėlesniame AE projekto plėtros etape. 

Siekiant palengvinti pristatymą, žemiau pateikta informacija struktūrizuota pagal 

reaktorių tiekėją, o ne pagal reaktorių elektrinę galią. 

Areva NP 

Europietiškas suslėgto vandens reaktorius (angl. European Pressurised Reactor 

(EPR)) 

EPR yra evoliucinis PWR, kurį gamina Areva/Framatome ANP. Šis III+ kartos 

reaktorius yra skirtas gaminti iki 1600 MW elektros energijos. EPR buvo išplėtotas iš 

Framatome N4 blokų bei Siemens/KWU Konvoi jėgainių, šiuo metu eksploatuojamų 

Prancūzijoje ir Vokietijoje. Projektavime dalyvavo kelios elektros įmonių bendrovės, 

tarp jų EDF, E.ON, RWE bei EnBW. Reaktoriaus konstrukcijoje laikomasi evoliucinės 

koncepcijos, tačiau sauga priklauso arba nuo aktyviųjų saugos sistemų, arba nuo 

pasyviosios saugos užtikrinimo priemonių, taikomų III+ kartos reaktoriuose. 

EPR konstrukcija yra pagrįsta 4 kontūrų PWR technologija su viena didele turbina – 

generatoriumi, konstrukcijoje yra 4 nuoseklios saugos sistemos, skirtos apsaugoti nuo 

vidinių ir išorinių įvykių galinčių paveikti reaktoriaus saugą. Reaktoriaus apsauginio 

kiauto pastatas turi dvi sienas; pirmoji - tai vidinis įtemptojo gelžbetonio korpusas su 

metalo apvalkalu, kurį dengia antroji siena – gelžbetonio apvalkalas. Apsauginio kiauto 

pastatas turi specialiai suprojektuotą medžiagų iš aktyviosios zonos pasklidimo sritį. 

Aktyviosios zonos išsilydimo atveju šioje srityje būtų surinkta, sulaikyta ir ataušinta 

išsilydžiusi medžiaga, ištekėjusi iš reaktoriaus indo. Dyzelinių generatorių pastate yra 

keturi avariniai dyzeliniai generatoriai bei jų palaikančios sistemos, skirti tiekti elektros 

energiją saugos įrenginiams, jei įvyktų elektros energijos teikimo sisteminė avarija. 

EPR konstrukcija parodyta 5.2-1 pav.



2009 01 22 79 

5.2-1 pav. Pagrindinių EPR pastatų schema (www.areva-np.com). 

Reaktorius gali būti įkrautas iki 5 % įsodrintu uranu, arba iki 100 % MOX kuru. 

EPR yra suprojektuotas pasiekti didžiausią santykinę galią šiuo metu, daugiausia dėl 

masto ekonomijos. To pasiekti taip pat padeda ir kiti faktoriai, tokie kaip trumpesnis 

statybos laikas, didelis šiluminis efektyvumas dėl aukštesnio garo slėgio antriniame 

kontūre bei didesnis patikimumas/funkcionalumas, kurį sąlygoja einamasis komponentų 

reaktoriaus pastate techninis aptarnavimas. 

AE statybos trukmė – apie 45 mėnesiai. Pirmasis EPR yra šiuo metu statomas 

Olkiluoto, Suomijoje. Iš pradžių eksploatacijos pradžia buvo numatyta 2009 m., tačiau 

neseniai TVO paskelbė, kad dėl statybos problemų ji buvo atidėta apytiksliai 18 

mėnesių, dabar tikimasi eksploataciją pradėti 2010/2011 m. Jėgainės su EPR 

reaktoriumi statyba Flammanville, Prancūzijoje, jau prasidėjo, taip pat yra pateikti 

Kinijos bei JAV užsakymai. 

Verdančio vandens reaktorius (vok. Siede Wasser Reaktor) (SWR-1000) 

SWR 1000 yra III+ kartos pažangusis verdančio vandens reaktorius originaliai 

suprojektuotas Siemens (dabar Areva dalis), skirtas gaminti iki 1254 MW elektros 

energijos. Konstrukcija paremta Vokietijos verdančio vandens reaktorių 

technologijomis, modifikuotomis įtraukiant integralius recirkuliacijos siurblius 

pirminiam kontūrui, supaprastinant konstrukciją. Konstrukcijoje buvo įdiegtos 

pasyviosios saugos sistemos, kartu su pasitvirtinusiomis aktyviosiomis saugos 

sistemomis. Konstrukcija taip pat buvo supaprastinta, įskaitant vienaeilės tiekiamo 

vandens šildymo sistemos pritaikymą bei tiekiamo vandens talpyklos ir tarpinių 

perkaitintuvų pašalinimą. 

SWR 1000 reaktoriaus dalies schema pateikta 5.2-2 pav.



2009 01 22 80 

5.2-2 pav. SWR 1000 reaktoriaus dalies schema (www.areva-np.com). 

Saugos užtikrinimo priemones sudaro: didesnis vandens kiekis reaktoriaus slėginiame 

inde, todėl visa aktyvioji zona išsandarinimo metu būtų vandenyje, tokiu būdu pailgėtų 

laikas, per kurį būtų galima paduoti papildymo vandenį iki kuro perkaitimo; pridėti 

aktyviosios zonos užliejimo baseinai apsauginio kiauto viduje sudaro didelę saugojimo 

erdvę pagalbinei sistemai ir pasyviajai šilumos nuvedimo sistema per apsauginį kiautą 

aušinančius kondensatorius. 

Nurodoma, kad statyba trunka mažiau kaip 48 mėnesius. 

2002 m. vasarį SWR-1000 buvo atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą. SWR- 

1000 yra vienas iš trijų reaktorių, kuriuos Fennovoima svarsto savo planuojamai 

atominei elektrinei Suomijoje. 

General Electric-Hitachi 

Pažangusis verdančio vandens reaktorius (angl. Advanced Boiling Water Reactor 

(ABWR)) 

ABWR yra didelis priverstinės cirkuliacijos, tiesioginio ciklo BWR reaktorius. Jo 

konstrukcija yra III kartos, šis reaktorius gali gaminti 1300 MW elektros energijos. 

Konstrukcija paremta ilga GE BWR plėtros istorija. ABWR yra vienas iš rektorių tipų,



2009 01 22 81 

parengtų pagal JAV jungtinę EPRI/DOE pažangiojo lengvojo vandens reaktoriaus 

plėtros programą, pradėtą 1987 m. 

Tiesioginio ciklo BWR sistemoje aušinančiam vandeniui leidžiama užvirti, jam 

praeinant aukštyn per reaktoriaus aktyviąją zoną, ir taip gaunamas garas. Reaktoriaus 

aktyviosios zonos schema parodyta 5.2-3 pav. Garas džiovinamas, po to tiesiogiai 

nukreipiamas varyti turbinų. Po to garas kondensuojamas į vandenį ir grąžinamas į 

aktyviąją zoną. 

5.2-3 pav. ABWR reaktoriaus aktyviosios zonos schema. 

(www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm). 

Konstrukcijos patobulinimai padidino reaktoriaus saugą, patikimumą bei pagerino 

ekonominius rodiklius. Šie patobulinimai apima išorinių recirkuliacijos siurblių 

pakeitimą vidiniais, kas leidžia pašalinti didelio skersmens vamzdžius žemiau 

aktyviosios zonos viršaus. Tokiu būdu buvo ženkliai sumažintas suvirintųjų siūlių 

skaičius bei pirminio kontūro vamzdynų poreikis. Patobulinimai supaprastina 

konstrukciją ir sumažina profesinę apšvitą, kadangi sumažėja techninės priežiūros 

poreikis reaktoriaus eksploatacijos metu. Reaktoriaus pastatas, kuriame yra aktyvioji 

zona, sudaro antrinį apsauginį kiautą. Ir reaktoriaus slėginis indas, ir reaktoriaus pastatas 

yra integruoti, siekiant pagerinti bendrą seisminį atsaką. Pilnai skaitmeniniai prietaisai ir 

kontrolės sistemos užtikrina didesnį patikimumą bei tikslumą. Naudojant tobulesnes 

kuro medžiagas bei taikant geresnę šilumnešio cheminių rodiklių kontrolę, o taip pat 

mažiau naudojant lydinius, turinčius kobalto priemaišų, buvo sumažinta personalo 

apšvita. 

Jėgainės išdėstymas yra labai panašus į ESBWR reaktorių, kaip parodyta 5.2-4 pav. 

Reaktoriaus konstrukcija įgalina modulinę statybą trunkančią 39 mėnesius. ABWR yra 

atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (2000 m.) ir JAV jam yra išduotas NRC 

sertifikatas (2008 m. kovo mėn.). 

ABWR konstrukcija yra licencijuota trijose šalyse – JAV, Japonijoje ir Taivane. 

Pirmasis ABWR buvo įrengtas Japonijoje kaip Kashiwazaki 6-tas blokas, kur yra 

eksploatuojamas nuo 1996 m. Japonijoje yra eksploatuojami dar keturi ABWR blokai, 

dar daugiau yra statoma bei planuojama.



2009 01 22 82 

Ekonomiškai supaprastintas verdančio vandens reaktorius (angl. Economic 

Simplified Boiling Water Reactor (ESBWR)) 

ESBWR yra III+ kartos reaktorius, gaminamas General Electric-Hitachi Nuclear Energy 

(GEH), jis išsivystė iš tiesioginio ciklo BWR sistemos. Projektuodama ESBWR 

bendrovė GE supaprastino konstrukciją ir sumažino sąnaudas, kas užtikrina greitesnę 

statybą, mažesnes eksploatacijos išlaidas bei didesnį saugumą. To buvo pasiekta, 

pasinaudojus natūralios cirkuliacijos sistema aktyviojoje zonoje bei pasyviosiomis 

saugos sistemomis. ESBWR yra suprojektuotas gaminti 1550 MW elektros energijos. 

5.2-4 pav. ESBWR jėgainės schema (ESBWR informacinis biuletenis, 2007). 

ESBWR įdiegta pažangi natūralios cirkuliacijos sistema slėginiame inde bei pasyvios 

saugos sistemos, kurios eksploatuojant jėgainę priklauso nuo tokių gamtinių reiškinių, 

kaip gravitacija, garavimas ir kondensacija, o ne nuo didelio kiekio aktyviųjų siurblių 

bei sklendžių, kuriuos naudoja esami reaktoriai. Iš viso iš ankstesnių konstrukcijų buvo 

pašalinta 11 sistemų, dėl ko sklendžių, siurblių ir variklių kiekis sumažėjo 25 %. 

Šiluma, susidariusi aktyviojoje zonoje, paverčiama tiesiogiai į garą, vandens cirkuliacija 

aktyviojoje zonoje vyksta natūraliai, kadangi kai vanduo kaitinamas, jis kyla ir sudaro 

garą, kuris tada yra nukreipiamas į turbiną. Šios natūralios cirkuliacijos dėka nebereikia 

naudoti recirkuliacijos siurblių, taip konstrukcija tampa paprastesnė. Nors natūrali 

cirkuliacija yra visuose BWR, ESBWR ji sustiprinama, padidinus ertmės virš 

aktyviosios zonos tūrį (“ištraukimo kaminą”), patobulinus garo separatorių bei 

užtikrinus laisvesnį kelią srautui tarp nuleidimo kameros ir apatinio plenumo. 

ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralios cirkuliacijos sistemą, 

pateikta 5.2-5 pav.



2009 01 22 83 

5.2-5 pav. ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralios 

cirkuliacijos sistemą (ESBWR informacinis biuletenis, 2007). 

ESBWR konstrukcijoje pirmenybė teikiama pasyviosioms saugos užtikrinimo 

priemonėms. Aktyvieji komponentai, tokie kaip siurbliai, motorizuotos sklendės bei kiti 

elektra varomi įrenginiai yra pakeičiami sistemomis, kurių veikimas nepriklauso nuo 

išorinio maitinimo. Avarinę aktyviosios zonos aušinimo sistemą sudaro žemiau 

išvardintos pasyviosios saugos užtikrinimo priemonės (General Electric informacinis 

biuletenis): 

• automatinė slėgio sumažinimo sistema (angl. ADS), pagrindinėse garo linijose 

naudojanti apsauginius vožtuvus, kurie išleidžia garą į slėgio slopinimo baseiną bei 

sausąjį šulinį slėgio padidėjimo sistemoje atveju. 

• gravitacijos jėgos varoma aušinimo sistema (angl. GDCS), naudojanti gravitacijos 

jėgą tiekti papildymo vandenį slėgio sumažėjimo atveju. 

Kitos pasyviosios priemonės: 

• Kondensatą izoliuojanti sistema (angl. ICS). ICS pašalina radioaktyviojo skilimo 

šilumą nuo reaktoriaus įvykus numatytiems eksploataciniams sutrikimams, 

susijusiems su staigiu reaktoriaus sustabdymu, įskaitant energijos tiekimo 

praradimą. ICS sudaryta iš keturių nepriklausomų aukšto slėgio kontūrų, kurių 

kiekvienas turi po šilumokaitį, kuris kondensuoja garą vamzdžio pusėje, ši sistema 

naudoja natūralią cirkuliaciją radioaktyviojo skilimo šilumai pašalinti. 

• Pasyvioji apsauginio kiauto aušinimo sistema (angl. PCCS). PCCS pašalina šilumą 

iš apsauginio kiauto vidaus įvykus avarijai su šilumnešio praradimu. Saugos sistemą 

sudaro keturi žemo slėgio kontūrai. Kiekvienas kontūras turi šilumokaitį, atvirą į 

apsauginį kiautą, kondensato drenažo liniją ir ventiliacijos liniją, panardintą į slėgio 

slopinimo baseiną. Keturi šilumokaičiai, panašios konstrukcijos kaip ir kondensatą 

izoliuojantys šilumokaičiai, yra aušinimo baseinuose apsauginio kiauto išorėje.



2009 01 22 84 

Energy Corp, Dominion ir energetikos įmonių konsorciumas NuStart Energy 

Development pasirinko ESBWR keliems potencialiems atominės energetikos 

projektams Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu NRC vykdo ESBWR sertifikavimo procesą 

JAV, tikimasi, kad konstrukcija bus patvirtinta 2008 m. pabaigoje, o oficialiai 

sertifikatas išduotas po 12 mėnesių. Jo pranašumas yra ankstyva statyba JAV, jo 

eksploatacija galėtų būti pradėta 2014 m. Nurodoma, kad statybos trukmė – apie 36 

mėn. 

Westinghouse-Toshiba 

AP600 

AP600 yra pažangusis suslėgto vandens reaktorius, suprojektuotas gaminti 600 MW 

elektros energijos ir yra priskiriamas III kartos reaktoriams. Naudojamas dviejų kontūrų 

išdėstymas sumažina AE statybai reikalingą plotą. AP600 buvo suprojektuotas kaip 

pažangiojo lengvojo vandens reaktoriaus (angl. ALWR) programos dalis JAV 

dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. 

Į AP600 konstrukciją buvo įtraukta nemažai pasyviųjų sistemų, tokiu būdu konstrukcija 

tapo paprastesnė ir sumažėjo aktyviųjų komponentų (t.y., siurblių, motorizuotų 

sklendžių, aušintuvų), naudojamų tradicinėse PWR technologijose, kiekis. Tai tuo pačiu 

sąlygojo eksploatacijos ir statybos kaštų sumažėjimą. Projektuojant AP600, “pasyvioji” 

saugos technologija buvo įdiegta į vandeniu aušinamų reaktorių sistemas. 

Pasyviosios saugos sistemos yra naudojamos avariniam aktyviosios zonos aušinimui ir 

apsauginio kiauto aušinimui. Avariniam aušinimui naudojami trys atskiri vandens 

šaltiniai. Aukšto slėgio šilumnešis trumpu impulsu įpurškiamas iš aktyviosios zonos 

papildymui naudojamo vandens talpyklų ir kaupiamųjų talpyklų. Dvi talpyklos, 

užpildytos boruotu vandeniu, yra suprojektuotos funkcionuoti esant bet kokiam 

reaktoriaus šilumnešio sistemos slėgiui, naudojant tik gravitacijos jėgą, o temperatūros 

ir aukščių skirtumas reaktoriaus šilumnešio sistemoje veikia kaip varomoji jėga. 

Ilgalaikis aušinimas tiekiamas iš apsauginio kiauto viduje esančio kuro perkrovimo 

vandens saugojimo talpyklos. Vanduo iš šios talpyklos teka veikiant gravitacijos jėgai į 

reaktoriaus ertmę; šiluma nuvedama veikiant konvekcijai ir virimui. Vandens garai kyla 

ir kondensuojasi ant apsauginio kiauto plieninio indo paviršiaus, tada veikiant 

gravitacijos jėgai kondensatas nubėga atgal į kuro perkrovimo vandens saugojimo 

talpyklą. Apsauginio kiauto aušinimas užtikrinamas dėka nenutrūkstamo plieninio 

kiauto indo konvekcinio aušinimo oru. Šį procesą galima papildyti garinant vandenį, 

kuris veikiamas gravitacijos jėgai nuteka iš talpyklos, esančios ant apsauginio kiauto 

pastato. 

Kita svarbi konstrukcijos ypatybė – ypatingai patikimų ekranuotų elektrinių siurblių, 

sumontuotų tiesiogiai kiekvieno garo generatoriaus kanalo priekinėje dalyje 

naudojimas. Tokia siurblių konstrukcija nereikalauja veleno sandarinimo, o to dėka 

pagalbinės skysčių sistemos tampa paprastesnės, sumažėja techninio aptarnavimo 

poreikis bei pašalinamos galimos avarijos, susijusios su sandarumo praradimu. Siurblio 

siurbiamosios dalies integravimas į garo generatoriaus kanalo priekinės dalies dugną 

supaprastina garo generatoriaus ir vamzdynų pagalbines sistemas. 

Bendrasis jėgainės planas parodytas 5.2-6 pav.



2009 01 22 85 

5.2-6 pav. Atominės elektrinės su AP1000/AP600 reaktoriumi iliustracija (AP1000 

informacinis biuletenis, 2007). 

JAV Branduolinės saugos inspekcija 1998 m. patvirtino galutinę reaktoriaus 

konstrukciją. AP600 taip pat yra atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (2000 m.), 

tačiau iki šiol užsakymų statyti šį reaktorių nėra pateikta. 

AP1000 

AP1000 III+ kartos konstrukcija išsivystė iš AP600 konstrukcijos. Pirminis tikslas kurti 

AP1000 buvo išlaikyti AP600 projektavimo tikslus, konstrukcijos detales ir 

licencijavimo bazę, optimizuoti gaminamos elektros galią ir toki būdu sumažinant 

elektros energijos gamybos kaštus. AP1000 yra suprojektuotas gaminti 1117 MW 

elektros energijos. Ir AP1000, ir AP600 užimamas plotas yra toks pats, elektrinės galios 

padidinimas buvo pasiektas padidinus vandens srauto vamzdžių skersmenį bei 

padidinus ekranuoto variklio, slėgio kompensatoriaus, garo generatoriaus ir reaktoriaus 

indo gabaritus. 

AP1000 konstrukcijoje yra mažesnis aktyviųjų komponentų kiekis palyginus su 

panašaus galingumo įprastinėmis PWR jėgainėmis. Šis reaktorius statomas moduliais, 

kurie gali būti surinkti prieš juos atgabenant į statybos vietą. Numatoma 36 mėnesių 

statybos trukmė. 

2007 m. gegužės mėn. Westinghouse kreipėsi į Didžiosios Britanijos HSE dėl tipinio 

projekto vertinimo (patvirtinimo prieš licencijos išdavimą), remiantis JAV Branduolinės 

saugos inspekcijos (NRC) projekto sertifikatu, bei išreikšdama savo globalinio 

standartizavimo politiką. Kreipimąsi palaikė energetikos įmonės, tarp jų ir E.ON. Šį 

reaktorių buvo pasirinkta statyti Kinijoje, Europoje ir JAV taip pat yra aktyviai 

svarstoma apie galimas jo statybas. 

Atomic Energy of Canada Limited 

Patobulintas CANDU 6



2009 01 22 86 

Patobulintas CANDU 6 yra III kartos jėgainė, unikali savo konstrukcija; tai vienintelis 

reaktorius, kuriame kaip lėtiklis yra naudojamas deuterio oksidas (sunkusis vanduo). Jis 

suprojektuotas gaminti iki 740 MW elektros energijos. Reaktoriaus schema parodyta 

5.2-7 pav. Naudojant sunkųjį vandenį, pasiekiamas didelis neutronų naudingo 

sunaudojimo koeficientas (kritinės sistemos efektyvus neutronų panaudojimas), kuris 

ypač svarbus gamtinio U kuro ciklo gyvybingumui (nėra poreikio gaminti ir naudoti 

įsodrintą U). 

5.2-7 pav. CANDU atominės elektrinės schema (www.aecl.ca/reactors/). 

Didelis neutronų naudingo sunaudojimo koeficientas taip pat suteikia galimybę naudoti 

skirtingų tipų kurą. Pagrindinis kuro tipas CANDU 6 reaktoriui yra gamtinis uranas, 

nors gali būti naudojami ir įvairūs kiti kuro tipai, tokie kaip MOX ir TH/U233. CANDU 

reaktoriuose taip pat gali būti naudojamas išdegęs PWR branduolinis kuras. 

Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrauti reaktoriui veikiant pilna galia, 

tokiu būdu sumažinant laiką, kai jėgainė nedirba. Aktyvioji zona yra padalinta į 380 

atskirų slėginių vamzdžių, kiekviename iš jų yra eilė gamtinio urano pluoštų, panardintų 

į sunkiojo vandens šilumnešį. Šie vamzdžiai yra išdėstyti horizontaliai, taip 

supaprastinant kuro perkrovimo procesą. Aktyviosios zonos galuose yra kuro 

perkrovimo mašina, viename gale vyksta iškrovimas, kitame – įkrovimas. Toks kuro 

perkrovimas formuoja reikiamą neutronų srauto pasiskirstymą, o tai sąlygoją 

aktyviosios zonos efektyvumą bei ilgalaikį kuro naudojimą. Trumpalaikio reaktyvumo 

kontrolė vykdoma kontroliuojamų lengvojo vandens skyrių bei neutronus sugeriančių 

strypų dėka. 

CANDU reaktorių pirminis aušinimo kontūras yra dviejų kontūrų konstrukcijos su 

aštuoniomis konfigūracijomis. Tai sumažina avarijų su šilumnešio praradimu, pvz. dėl 

trūkusio vamzdžio, pasekmes. 

Patobulintame CANDU 6 reaktoriuje įdiegtos pasyviosios saugos priemonės, tarp jų dvi 

nepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos. Avarinis aktyviosios zonos aušinimas 

užtikrinamas pasyviosios avarinės šilumnešio įpurškimo sistemos dėka. Aukšto slėgio 

šilumnešis trumpu impulsu įpurškiamas iš aktyviosios zonos papildymui naudojamo 

vandens talpyklų ir kaupiamųjų talpyklų. Ilgalaikė aušinimo sistema užtikrina ilgalaikę



2009 01 22 87 

šilumnešio kompensaciją bei recirkuliaciją. Vėsus žemo slėgio lėtiklis taip pat tarnauja 

kaip pasyvus šilumos iš kuro kanalų absorberis sunkiosios avarijos atveju. 

Kitos saugos priemonės apima sandarumo užtikrinimo sistemą, kurią sudaro slėgį 

išlaikantis apsauginis kiautas aplink reaktoriaus aktyviąją zoną ir pirminį kontūrą. Jis 

neleidžia radioaktyviosioms medžiagoms pasklisti į aplinką. Sunkiosios avarijos atveju 

purkštuvų sistema, prijungta prie pakeltos rezervinės vandens talpyklos, jeigu reikės, 

sumažins slėgį reaktoriaus pastate. Galiausiai oro aušintuvai, išdėstyti įvairiuose 

reaktoriaus pastato patalpose, užtikrina šilumos nuvedimą ir sumažina slėgį. 

Pasibaigus Černovodos 2-ojo bloko statybai (2007 m. spalį), Rumunija šiuo metu 

rengiasi baigti 3-iojo ir 4-ojo blokų statybą, o perdavimas eksploatacijai numatytas 

atitinkamai 2014 m. spalį ir 2015 m. viduryje. 

Pažangusis CANDU reaktorius (ACR-1000) 

Pažangusis CANDU reaktorius 1000 (ACR-1000) yra suslėgto sunkiojo vandens 

reaktorių (PHWR) CANDU serijos modelis, kurį sukūrė Atomic Energy of Canada Ltd 

(AECL). ACR suprojektuotas gaminti 1085 MW elektros energijos. 

ACR suprojektuotas išlaikyti CANDU konstrukcijos esmines ypatybes, tuo pačiu 

pasiekiant didesnio efektyvumo ir sumažinant kapitalines išlaidas. ACR konstrukcijoje 

išlieka sunkiojo vandens kaip lėtiklio naudojimas, tačiau kaip šilumnešis į konstrukciją 

įtrauktas lengvasis vanduo. Lengvasis vanduo cirkuliuoja per slėginius vamzdžius, 

kuriuose yra kuro pluoštai, bei aplink pirminį kontūrą. Lengvojo vandens kaip 

šilumnešio naudojimas sumažina sunkiojo vandens kiekį, o tai sumažina kapitalines 

išlaidas. Kuro išdegimas pagerinamas, naudojant lengvai įsodrintą (1 % - 2 %) urano 

kurą, tai pailgina kuro ciklą tris kartus, lyginant su gamtinio urano kuru. 

ACR yra dviejų kontūrų konstrukcijos su aštuoniomis konfigūracijomis; eksploatacijos 

principai yra panašūs į 5.1 skyriuje aprašytuosius PWR eksploatacijos principus. 

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad lengvojo vandens šilumnešis praeina per slėginius 

vamzdžius, o ne per slėginį indą. Šiluma pašalinama iš aktyviosios zonos, naudojant 

tuos pačius metodus, kaip ir PWR atveju. 

Saugos sistemos yra panašios kaip ir patobulinto CANDU-6 reaktoriaus. 

Statyba yra modulinė, trunkanti 42 mėnesius. Dviejų blokų jėgainės užimamas plotas 

buvo sumažintas, pritaikius bendrąsias zonas. Dviejų blokų ACR-1000 elektrinės 

užimamas plotas – 48000 m 2 . Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrauti 

eksploatacijos metu, tokiu būdu prailginant eksploatacijos ciklus (iki 3 metų) tarp 

sustabdymų techniniam aptarnavimui atlikti. 

Šiuo metu Kanados Branduolinės saugos komisija vykdo ACR vertinimą prieš 

išduodant licenciją. Numatoma pirmąjį ACR-1000 statyti Kanadoje, šis reaktorius 

galėtų pradėti gaminti elektros energiją 2014 m. 

Mitsubishi Heavy Industries 

Pažangusis suslėgto vandens reaktorius (APWR) 

APWR III+ kartos konstrukciją nuo praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio kuria 

bendrovė Mitsubishi Heavy Industry (MHI), bendradarbiaudama su keturiomis 

Japonijos energetikos įmonėmis bei Westinghouse. Tai didelis keturių kontūrų PWR 

konstrukcijos reaktorius, kuris iš pradžių buvo paremtas Westinghouse technologija, 

tačiau apimantis keletą naujų konstrukcijos ypatybių, kuriose apjungtos aktyvios ir 

pasyvios saugos priemonės. Šios priemonės apima keturis nepriklausomus saugos 

blokus (mechaninius ir elektrinius), pažangią akumuliatorių sistemą ir mažo spūdžio 

įpurškimo saugos sistemos pašalinimą ir apsauginio kiauto izoliaciją.



2009 01 22 88 

APWR licencijavimo procesas šiuo metu vyksta Japonijoje, kur bendrovės Japan 

Atomic Power Company Tsuruga aikštelėje rengiamasi statyti pirmus du blokus (3 ir 4 

blokus, 1538 MW e elektrinės galios). Eksploatacija numatyta 2014 m. 

US-APWR konstrukcijos schema parodyta 5.2-8 pav. 

5.2-8 pav. US-APWR konstrukcijos schema (US-APWR informacinis biuletenis, 

2007). 

MHI taip pat sukūrė US-APWR, patobulintą APWR versiją, skirtą JAV bei Europos 

rinkai, šio reaktoriaus NRC sertifikavimas kaip tik yra vykdomas šiuo metu. US-APWR 

pasižymi keliais patobulinimais, tarp jų 20 % mažesnis jėgainės pastato tūris, didesnė - 

1700 MW elektrinė galia bei 24 mėnesių kuro ciklas. Pagrindiniai reaktoriaus sistemos 

komponentai yra didesnių gabaritų, kas sąlygoja didesnę šiluminę galią bei didesnį 

jėgainės efektyvumą. 

Atomstroyexport 

V-392 (arba pažangusis VVER-1000) 

Pirmieji VVER buvo sukurti TSRS iki 1970 m. Labiausiai paplitusi iš šių konstrukcijų 

VVER-440 modelis V230 turi šešis pirminio aušinimo kontūrus, kiekviename yra 

horizontalus garo generatorius. Modifikuota VVER-440 versija, modelis V213 buvo 

pirmųjų vieningų saugos reikalavimų, kuriuos sudarė tarybiniai projektuotojai, 

produktas. Šiame modelyje papildomai buvo įdiegtos avarinio aktyviosios zonos 

aušinimo bei pagalbinė tiekiamo vandens sistemos bei patobulintos avarijos 

lokalizavimo sistemos. Didesnė, VVER-1000 konstrukcija, sukurta po 1975 m., yra 

keturių kontūrų sistema, patalpinta į apsauginio kiauto tipo struktūrą su purškiamojo 

tipo garo slopinimo sistema. 

Viena tokia VVER-1000 sistema yra Temelin elektrinėje Čekijos respublikoje, turinti 

du 1000 MW reaktorius. Kiekviena iš dviejų turbinų turi po 1000 MW generatorių. Visą 

turbinų komplektą Temelin atominei elektrinei pagamino Skoda Pilsen. 

Rusijos projektavimo organizacija OKB-Gidropress siūlo kelias VVER suslėgto 

vandens reaktorių sistemas. V-392 išsivystė iš VVER-1000 ir, naudodamas 4,3 % 

įsodrintą kurą, gamina 1000 MW elektros energijos. Keletas patobulinimų ir pagerinimų 

sąlygojo saugos padidėjimą bei ekonomiškumą, tarp jų pažangaus garo generatoriaus, 

reaktoriaus aušinimo siurblio su pažangia sandarinimo konstrukcija, pasyvios šilumos



2009 01 22 89 

nuvedimo sistemos ir pasyvios boro greitojo įpurškimo sistemos įtraukimas į 

konstrukciją. 

Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema parodyta 5.2-9 pav. 

5.2-9 pav. Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema: (1) 

horizontalus garo generatorius, (2) reaktoriaus aušinimo siurblys, (3) apsauginio 

kiauto pastatas, (4) kuro perkrovimo kranas, (5) valdymo strypų rinklės ir (6) 

reaktoriaus indas (Tarptautinio branduolinės saugos centro Interneto svetainė). 

Yra planuojama V-392 blokus statyti Novovoroneže, jie jau yra statomi Indijoje. 

Statybos trukmė – 54 mėnesiai. 

V-448 (arba VVER-1500) 

V-448 taip pat yra 4 kontūrų suslėgto vandens reaktorius, galintis gaminti 1500 MW 

elektros energijos. Patobulintos ypatybės – didelis reaktoriaus indas, mažesnis 

aktyviosios zonos galios tankis lyginant su VVER-1000, ilgesnė kuru įkrauta zona ir 

patobulintų darbinių charakteristikų horizontalūs garo generatoriai. 

Konstrukcijoje numatyti du apsauginiai kiautai su ventiliacijos tarpu tarp jų. Vidinis 

apsauginis kiautas užtikrina reaktoriaus bloko bei jo pagrindinių pagalbinių komponentų 

sandarumą. Išorinis apsauginis kiautas pajėgus atlaikyti visus gamtinius ar žmogaus 

veiklos sąlygotus poveikius, pvz., lėktuvo kritimo, sprogimo, tornado ir t.t. Ertmėje tarp 

apsauginių kiautų yra dvi nepriklausomos ventiliacijos sistemos, užtikrinančios 

papildomą sandarumo laipsnį, - viena aktyvioji ir viena pasyvioji. 

Pasyvioji reaktoriaus avarinio sustabdymo sistema veikia valdymo strypų įvedimo, 

veikiant gravitacijos jėgai, arba staigaus boro įpurškimo į šilumnešį principu. Į 

konstrukciją taip pat yra įtraukta pasyvi šilumos nuvedimo sistema tam atvejui, jei 

įvyktų avarija be didelio pirminio šilumnešio kiekio netekimo. Šiluma nuvedama per



2009 01 22 90 

garo generatorius, perduodančius šilumą į aplink esantį orą per specialius šilumokaičius, 

esančius apsauginio kiauto išorėje. Aktyviosios zonos išsilydimo atveju techniškai 

įmanoma išlaikyti išsilydžiusią medžiagą reaktoriaus inde; jei dėl kokių nors priežasčių 

išsilydžiusi aktyviosios zonos medžiaga nebus išlaikyta, ji bus surinkta specialiame 

konteineryje po reaktoriaus indu. 

Šis reaktoriaus tipas yra vis dar kuriamas; du blokai yra numatyti kaip pakaitinės 

jėgainės Leningrado ir Kursko AE. Pirmuosius blokus planuojama perduoti eksploatuoti 

2012-2013 m.



2009 01 22 91 

5.2-2 lent. Naujoje AE planuojamų reaktorių tipų palyginimas 

EPR SWR-1000 ESBWR ACR-1000 ABWR AP600 AP1000 CANDU-6 V-392 V-448 APWR 

Gamintojas 

Westinghou Westinghou 

Atomstroyexporexport 

Atomstroy- 

Areva NP Areva NP GE-Hitachi AECL GE-Hitachi 

AECL 

se-Toshiba se-Toshiba 

Mitsubishi 

Reaktoriaus tipas PWR BWR BWR PHWR BWR PWR PWR PHWR PWR PWR PWR 

Šiluminė galia, 

4300 3370 4500 3187 3926 1933 3400 1982 3000 4350 4350 

MW th 

Elektrinė galia, 

MW e 

1600 1254 1535 1085 1350 600 1100 700 1006 1500 1700 

Efektyvumas ~37% ~37% ~34% ~34% ~34% ~32% ~32% ~35% ~34% ~35% ~39% 

Reaktorius 

Lėtiklis 

Aušalas 

Slėgis aušinimo 

sistemoje, bar 

Aušalo išėjimo 

temperatūra ºC 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Sunkusis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Sunkusis 

vanduo 

Sunkusis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

155 75 71.7 111 71.7 155 155 117.5 157 157 155 

328 292 282 319 300 316 321 310 321 330 310 

Lengvasis 

vanduo 

Lengvasis 

vanduo 

Pagrindiniai komponentai 

Indas/Vamzdis 

Horizontal. 

Horizontal. 

Indas Indas Indas 


vamzdžiai 

vamzdžiai 


Garo generatorius 4 Ne Ne 4 Ne 2 2 2 4 4 4 

Kompresorius Taip Ne Ne Taip Ne Taip Taip Taip Taip Taip Taip 

Aktyviosios zonos 

aušinimo sistema 

Keturių 

kontūrų 

Priverstinės 

cirkuliacijos 

Natūralios 

cirkuliacijos 

Dviejų 

kontūrų 

Priverstinės 

cirkuliacijos 

Dviejų 

kontūrų 

Dviejų 

kontūrų 

Dviejų 

kontūrų 

Keturių 

kontūrų 

Keturių 

kontūrų 

Keturių 

kontūrų 

Kuras 

Įsodrinimas 

(maksimalus) 

Kuro rinklių 

skaičius 

5.00% 3.54% 4.20% 1.90% 4.20% 4.95% 4.95% 0% 3.3-4.4% 4.50% 5.00% 

241 664 1132 6240 872 145 157 4560 163 241 257



2009 01 22 92 

EPR SWR-1000 ESBWR ACR-1000 ABWR AP600 AP1000 CANDU-6 V-392 V-448 APWR 

Pakrovimas Sustabdžius Sustabdžius Sustabdžius Veikiant Sustabdžius Sustabdžius Sustabdžius Veikiant Sustabdžius Sustabdžius Sustabdžius 

Kuro ciklo ilgis, 

mėn. 

12, 18 ar 24 12 ar 24 12 ar 24 Nuolatinis 18 iki 24 18 18 Nuolatinis 12 ar 24 12 ar 24 24 

Saugos atitikimas 

UK GDA Vyksta Vyksta 

EUR Taip Taip Vyksta Taip Taip Taip Taip Taip Vyksta 

US NRC 

Operatoriaus 

veiksmai 

Pirminė 

sertifik. 

Pirminė 

sertifik. 

Vyksta 

Pirminė 

sertifik. 

Taip Taip Taip 

Pirminė 

sertifik. 

72 val. 72 val. 72 val. 24 val. 72 val. 72 val. 72 val. 24 val. 24 val. 24 val. 72 val. 

Avarinės sistemos 

Reaktoriaus 

stabdymas 

Valdymo strypai √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ 

Boro įleidimas √ √ √ √ √ √ √ √ √ 

Gadolinio 

įleidimas 

√ √ 

Aktyviosios 

zonos aušinimas 

Pasyvus √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ 

Aktyvus √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ 

Apgaubas 

Įtemptas 

gelžbetonis 

√ √ √ √ √ √ √ √ √ 

apkaltas plienu 

Gelžbetoninis √ √ √ √+plienas √ √ √ √+plienas √ √ √ 

Vyksta 

Saugos vertinimas 

Aktyviosios zonos 

pažeidimo 

tikimybė 

Didelių išmetimų 

į aplinką tikimybė 

1.33 x 10 -6 1.1 x 10 -7 6.2 x 10 -8 3.4 x 10 -7 1.6 x 10 -7 - 5.1 x 10 -7 4.6x 10 -6 5 x 10 -8 -



2009 01 22 93 

5.2-3 lent. Aktyviosios zonos pažeidimo ir didelių išmetimų į aplinką tikimybių 

nuorodų šaltiniai 

Tipas Aktyviosios zonos pažeidimo tikimybė Didelių išmetimų į aplinką tikimybė 

EPR 

EPR - Rapport Preliminaire de Surete de 

Flamanville 3. Version Publique, Electricité 

de France, 2006 

EPR - Rapport Preliminaire de Surete de 

Flamanville 3. Version Publique, Electricité 

de France, 2006 

SWR-1000 Swr 1000: AREVA’s Advanced, Medium- 

Sized Boiling Water Reactor With Passive 

Safety Features. Werner Brettschuh, 

AREVA NP GmbH. 

- 

ESBWR ESBWR Design Control; Document, Tier 2, 

2007. 

ACR-1000 AECL web site, ACR-1000, Enhanced 

Safety 

ABWR Beard, J. A. ABWR Safety – PRA, 

Containment Response & Severe 

Accidents; GE Energy/Nuclear 

Presentation, 2007. 

US NRC requirement is for LRF to be



2009 01 22 94 

tarptautinis spaudimas uždaryti likusiuosius RBMK tipo reaktorius. Siekiant užkirsti 

kelią avarijoms ir sumažinti jų pasekmes, reikalaujama atominių elektrinių 

konstrukcijoje ir eksploatacijoje įgyvendinti aukšto lygio saugos kultūrą bei ypatingus 

saugos principus. Branduolinės energijos naudojimui Lietuvoje reikalinga licencija, šią 

veiklą reguliuoja įstatymai. 

Žemiau išvardinti įstatymai yra susiję su branduolinės energijos naudojimu Lietuvoje 

(Ūkio ministerija, www.ukmin.lt/en/energy/nuclear/relevant/index.htm): 

• Atominės elektrinės įstatymas, Nr. X-1231, 2007-06-28. (2008-02-01 pataisa Nr. X- 

1446); 

• Branduolinės energijos įstatymas, Nr. I-1613, 1996-11-14 (2002-07-02 pataisa Nr. 

IX-1021); 

• Radiacinės saugos įstatymas, 1999-01-12, Nr. VIII-1019; 

• Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, 1999-05-20, Nr. VIII-2506 (2004-10-26 

pataisa); 

• Civilinės saugos įstatymas, 1998-12-15, Nr. VIII-971 (Žin. 1998, Nr. 15-3230). 

Šie teisės aktai įgyvendina Lietuvos įsipareigojimus kaip vienos iš TATENA 

konvencijas pasirašiusiųjų šalių : 

• Branduolinės saugos konvencija; 

• Jungtinė panaudoto branduolinio kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo saugos konvencija; 

• Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą; 

• Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją; 

• Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniam 

pavojui; 

• Konvencija dėl branduolinių medžiagų fizinės saugos. 

Lietuva taip pat yra pasirašiusi trišalį susitarimą tarp ES ne branduolinio ginklo šalių, 

TATENA ir Europos atominės energijos bendrijos dėl garantijų taikymo ir jo papildomą 

protokolą, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. 

1993 m. Lietuva tapo Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) nare. 

TATENA tikslas yra vykdyti „nepavojingo, saugaus ir taikaus atominės energetikos 

mokslų ir technologijų naudojimo“ politiką. 2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva 

tapo Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) nare. EURATOM uždavinys – 

sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę, prisidėti prie 

gyvenimo lygio valstybėse narėse gerinimo ir santykių su kitomis šalimis plėtojimo. 

Nauja atominė elektrinė Lietuvoje atitiks LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus 

bei TATENA saugos standartus. Licencijas (susijusias su branduoline sauga) išduoda 

VATESI, licencija derinama su Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centru bei 

vietos savivaldos institucija. 

5.3.2 Branduolinė sauga 

TATENA saugos principai 

Pagrindiniai branduolinės saugos principai yra pateikti TATENA leidinyje 

„Fundamentalieji saugos principai: Saugos pagrindai. TATENA saugos standartų serija 

Nr. SF-1, 2006”. Šių principų ir kitų TATENA leidinių rekomendacijomis bus 

vadovaujamasi pasirenkant, pagrindžiant saugą ir patvirtinant atominės elektrinės 

projektą. Žemiau pateikiamas tekstas paremtas TATENA leidiniu:



2009 01 22 95 

Pagrindinis saugos tikslas yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingų 

jonizuojančiosios spinduliuotės poveikių. 

Pagrindinis saugos tikslas apsaugoti žmones - individualiai bei kolektyviai - ir aplinką 

turi būti pasiektas be per didelio įrenginių eksploatacijos ribojimo arba be veiklų, kurios 

didina apšvitos pavojus, vykdymo. Siekiant užtikrinti, kad įrenginiai yra eksploatuojami 

bei veiklos vykdomos taip, kad būtų pasiekti aukščiausi saugos standartai, kurių 

pagrįstai galima pasiekti, turi būti įgyvendintos tokios priemonės: 

• žmonių apšvitos jonizuojančiąją spinduliuote ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į 

aplinką kontrolė; 

• įvykių, dėl kurių gali būti prarasta branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, 

branduolinės grandininės reakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kito 

spinduliuotės šaltinio kontrolė, atsiradimo apribojimas; 

• tokių įvykių, jei jie įvyktų, pasekmių švelninimas. 

Pagrindinis saugos tikslas galioja visiems branduolinės energetikos objektams ir 

veikloms bei visoms branduolinės energetikos objekto ar spinduliuotės šaltinio 

eksploatacijos laiko stadijoms, tarp jų planavimui, aikštelės parinkimu, projektavimui, 

gamybai, statybai, perdavimui eksploatuoti ir eksploatavimui, taip pat eksploatacijos 

nutraukimui bei uždarymui. Tai apima susijusį radioaktyviųjų medžiagų transportavimą 

bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. 

Yra suformuluota dešimt saugos principų, kuriais remiantis yra sudaryti saugos 

reikalavimai ir turi būti įgyvendintos saugos priemonės, norint pasiekti pagrindinį 

saugos tikslą. Saugos principai sudaro rinkinį ir visi šio rinkinio principai turi būti 

tenkinami. 

1 principas: Pagrindinė atsakomybė už saugą turi tekti asmeniui arba 

organizacijai, atsakingam už branduolinės energetikos objektus bei veiklas, 

sąlygojančius apšvitos pavojus. 

Taigi, licenciatas (jėgainę eksploatuojanti arba numatanti ją eksploatuoti organizacija) 

yra atsakingas už: 

• būtinų kompetencijų nustatymą ir išlaikymą; 

• atitinkamo mokymo ir informacijos užtikrinimą; 

• procedūrų bei priemonių, skirtų saugos palaikymui esant bet kokioms sąlygoms, 

nustatymą; 

• branduolinės energetikos objektų, veiklų ir susijusios įrangos atitinkamos 

konstrukcijos bei geros kokybės tikrinimą; 

• visų radioaktyviųjų medžiagų, kurios yra naudojamos, susidaro, yra saugomos arba 

transportuojamos, saugios kontrolės užtikrinimą; 

• visų susidarančių radioaktyviųjų atliekų saugios kontrolės užtikrinimą. 

2 principas: Turi būti sukurta ir palaikoma efektyvi saugą reglamentuojanti 

teisinė bei vyriausybinė sistema, įskaitant ir nepriklausomą reguliuojančią 

instituciją. 

5.3.3 skyriuje aprašoma vyriausybinė sistema bei organizacijos, dalyvaujančios 

atominės elektrinės saugos reguliavime bei kontroliavime. Nustatyti su sauga susiję 

įstatymai, aprašytos susijusios reguliuojančios įstaigos bei kiti valstybiniai 

departamentai, dalyvaujantys atominių elektrinių saugos administravime Lietuvoje. 

3 principas: Organizacijose, susijusiose su apšvitos pavojais, bei branduolinės 

energetikos objektuose ir veiklose, sąlygojančiuose apšvitos pavojus, turi būti 

sukurta ir palaikoma efektyvi vadovavimo ir valdymo sistema saugai.



2009 01 22 96 

Branduolinę saugą reguliuojanti institucija, licencijuojant naujos AE veiklą 

branduolinėje energetikoje, įvertins taikomos vadybos sistemos atitikimą nustatytiems 

reikalavimams, jos efektyvumą, saugai teikiamą svarbą visose organizacijos valdymo 

grandyse, įmonės personalo kompetenciją, licenciato gebėjimą nuosekliai ir atsakingai 

gerinti saugą ir veiklą. 

4 principas: Branduolinės energetikos objektai bei veiklos, sąlygojančios apšvitos 

pavojus, bendrai turi duoti naudą. 

Tai dalinai yra nagrinėjama šioje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, šio principo 

tenkinimas turės būti pademonstruotas vėlesnėse paraiškose dėl licencijos bei leidimų 

išdavimo šiam projektui. Atominės elektrinės įstatymas (X-1231, X-1446) jau nurodo, 

kad elektrinės projektavimas yra Lietuvos nacionalinis interesas. 

5 principas: Sauga turi būti taip optimizuota, kad būtų užtikrintas aukščiausias 

saugos lygis, kurį pagrįstai įmanoma pasiekti. 

Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėl 

licencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas. 

6 principas: Apšvitos pavojų kontrolės priemonės turi užtikrinti, kad jokiam 

asmeniui nėra keliamas nepriimtinas žalos pavojus. 



7 principas: Dabarties ir ateities žmonės bei aplinka turi būti apsaugoti nuo 

apšvitos pavojų. 



8 principas: Turi būti dedamos visos praktinės pastangos, siekiant užkirsti kelią 

branduolinėms ar radiacinėms avarijoms bei jas sumažinti. 

Žalingiausios pasekmės, kurias sąlygoja branduolinės energetikos objektai ir veiklos, 

susidaro dėl branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininės 

reakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo. 

Todėl siekiant užtikrinti, kad avarijos su žalingomis pasekmėmis dažnumas būtų labai 

mažas, reikia įgyvendinti šias priemones: 

• užkirsti kelią gedimų ar nenormalių sąlygų (tarp jų apsaugos pažeidimų) 

susidarymui, kurie galėtų sąlygoti tokį kontrolės praradimą; 

• užkirsti kelią tokių įvykusių gedimų ar susidariusių nenormalių sąlygų plėtojimuisi; 

• užkirsti kelią radioaktyvaus šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio praradimui arba jų 

kontrolės praradimui. 

Svarbiausia priemonė užkirsti kelią avarijoms ir sumažinti jų pasekmes yra „apsaugos 

gilyn“ principas. „Apsaugos gilyn“ principas grindžiamas nuoseklia apsaugos lygių ir 

barjerų sistema, kurie užkerta kelią jonizuojančiai spinduliuotei ir radioaktyviosioms 

medžiagoms plisti į aplinką. Jeigu vienas apsaugos lygis arba barjeras yra pažeidžiamas, 

išlieka kiti lygiai arba barjerai. Tinkamai įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principas 

užtikrina, kad joks vienetinis techninis gedimas, žmogaus klaida ar organizacinė klaida 

negalėtų sukelti žalingų poveikių, o gedimų derinys, kuris galėtų sąlygoti ženklius 

žalingus poveikius, yra labai mažai tikėtinas. Skirtingų apsaugos lygių nepriklausomas 

efektyvumas yra būtinas „apsaugos gilyn“ principo elementas. 

Aukščiausiame lygyje „apsaugos gilyn“ principas užtikrinamas žemiau išvardintų 

priemonių derinio dėka:



2009 01 22 97 

• efektyvi valdymo sistema su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti saugą bei stipria saugos 

kultūra; 

• tinkamas aikštelės parinkimas ir gerų projektavimo bei inžinerijos charakteristikų 

įtraukimas, užtikrinant patikimumo atsargą, įvairumą ir dubliavimą, daugiausia 

naudojant: 

o aukštos kokybės ir patikimumo konstrukciją, technologiją ir medžiagas; 

o kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemas bei priežiūros priemones; 

o tinkamą būdingų ir inžinerinių saugos priemonių derinį; 

• Išsamios eksploatavimo procedūros ir personalo treniravimas, taip pat avarijų 

valdymo procedūros. 

Avarijų valdymo procedūros turi būti parengtos iš anksto, kad kontrolės praradimo 

atveju būtų užtikrintos priemonės branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, 

branduolinės grandininės reakcijos ar kito spinduliuotės šaltinio valdymo atstatymui bei 

bet kokių žalingų pasekmių sušvelninimui. 

9 principas: Turi būti įgyvendintos avarinės parengties ir reagavimo į 

branduolinius ar radiacinius incidentus priemonės. 

Svarbiausi avarinės parengties ir reagavimo į branduolinius ar radiacinius incidentus 

tikslai yra tokie: 

• užtikrinti, kad yra įgyvendintos priemonės efektyviam reagavimui į branduolinę ar 

radiacinę avariją įvykio vietoje bei atitinkamai vietiniu, regioniniu, nacionaliniu bei 

tarptautiniu lygiu; 

• užtikrinti, kad pagrįstai numatomiems incidentams apšvitos pavojai būtų minimalūs; 

• bet kokiems įvykusiems incidentams įgyvendinti praktines priemones, kad būtų 

sumažintos bet kokios pasekmės žmonių gyvybėms, sveikatai ir aplinkai; 

• užtikrinti, kad pasirengimas branduolinėms ir radiacinėms avarijoms ir reagavimas į 

jas butų vykdomas pagal Civilinės saugos įstatymu nustatytą šalyje pasirengimo 

ekstremaliai situacijai ir ekstremalių situacijų valdymo struktūrą. 

10 principas: Turi būti patvirtinti ir optimizuoti saugos veiksmai, skirti sumažinti 

esamus ar nevaldomus apšvitos pavojus. 



Sauga yra siejama ir su apšvitos pavojais esant normalios eksploatacijos sąlygoms, ir su 

apšvitos pavojais, kaip incidentų pasekmėmis, taip pat ir su kitomis galimomis 

tiesioginėmis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininės 

reakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kito spinduliuotės šaltinio kontrolės 

praradimo pasekmėmis. Saugos priemonės apima veiksmus, skirtus užkirsti kelią 

incidentams, bei priemones, taikomas jų pasekmių sušvelninimui, jei jie įvyktų. 

„Apsaugos gilyn“ principas 

Kaip jau buvo minėta aukščiau, branduolinė sauga yra užtikrinama taikant „apsaugos 

gilyn“ principą. Taikant šią koncepciją apsaugomi ir gyventojai, ir darbuotojai. 

„Apsaugos gilyn“ principas yra branduolinės energetikos objektų saugos pagrindas. 

Pagal šį principą, visa su sauga susijusi veikla, nesvarbu ar organizacinė, ar susijusi su 

įrangos funkcionavimu, turi būti organizuojama taip, kad būtų sudaryti tam tikri barjerai 

ir lygiai, kuriuos, įvykus gedimui, kompensavus arba pakoregavus, nebūtų padaroma 

žala nei pavieniams asmenims, nei visuomenei. Šis daugelio apsaugos barjerų ir 

lygmenų būdas yra esminis „apsaugos gilyn“ principo bruožas (Tarptautinė 

branduolinės saugos konsultacinė grupė, 1996).



2009 01 22 98 

„Apsaugos gilyn“ principas įgyvendinamas projektavimo ir eksploatacijos metu, 

siekiant užtikrinti daugiapakopę apsaugą nuo įvairių eksploatacijos sutrikimų, incidentų 

ir avarijų, įskaitant įrangos gedimus bei operatorių klaidas jėgainėje bei įvykių, 

prasidėjusių už jėgainės ribų. 

Istoriškai susiklostė bendra penkių vienas paskui kitą einančių lygių struktūra, kaip 

parodyta 5.3-1 lent. 

5.3-1 lent. „Apsaugos gilyn“ lygiai (Tarptautinė branduolinės saugos konsultacinė 

grupė, 1996). 

„Apsaugos 

gilyn“ lygiai 

Tikslas 

1 lygis Nenormalios eksploatacijos ir gedimų 

prevencija 

2 lygis Nenormalios eksploatacijos valdymas 

ir gedimų aptikimas. 

Pagrindinės savybės 

Neatsiejami saugos principai, konservatyvi 

konstrukcija bei aukšta statybos ir 

eksploatacijos kokybė. 

Kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemos 

bei kita priežiūra. 

3 lygis Projektinių avarijų valdymas. Techninės saugos priemonės ir avarinės 

procedūros. 

4 lygis Sunkių jėgainės sąlygų valdymas, Papildomos priemonės ir avarijų valdymas. 

įskaitant sunkiųjų avarijų prevenciją bei 

pasekmių švelninimą. 

5 lygis Didelių radioaktyviųjų medžiagų 

išmetimų radiologinių pasekmių 

švelninimas. 

Avarinis reagavimas už aikštelės ribų. 

Aukštos kvalifikacijos, kompetentingi darbuotojai ir atsakingas eksploatavimas 

Atominės elektrinės projektavimo, statybos ir eksploatacijos metu sauga užtikrinama 

kokybiškos eksploatacijos bei saugos kultūros dėka. Saugos kultūra yra susijusi su visų 

asmenų, pasitelktų bet kokiai veiklai, įtakojančiai atominės elektrinės saugą, asmeniniu 

atsidavimu ir atsakingumu. Kokybiška statyba ir eksploatacija užtikrina netrikdomą 

jėgainės eksploataciją. Pasiekiamas ne tik pastovus elektros energijos gamybos 

procesas, bet ir aukšti saugos lygiai. Aukštą saugos lygį užtikrina pastovi darbo kokybės 

kontrolė, vidiniai inspektavimai, eksploataciją reguliuojantys reikalavimai bei įgaliotųjų 

institucijų vykdomi inspektavimai. 

Atsakingoms pareigoms atominėje elektrinėje yra reikalingas reguliuojančių institucijų 

patvirtinimas; tokios pareigos – tai atominės elektrinės generalinis direktorius bei jo 

pavaduotojai, asmuo, atsakingas už branduolines medžiagas bei avarinės parengties 

priemones, ir reaktorių blokų operatoriai. Naujų darbuotojų mokymas prasidės statybos 

etape kaip įmanoma anksčiau. Eksploatacijos metu visi darbuotojai, ypač operatoriai, 

bus reguliariai mokomi. Šio mokymo metu bus naudojami treniruokliai (simuliatoriai), 

kuriais bus galima išbandyti įvairius scenarijus bei atlikti pratybas. Operatoriai privalo 

parodyti savo kompetenciją, reguliariai laikydami egzaminus. 

Atominės elektrinės struktūros, sistemos ir įranga yra klasifikuojamos pagal jų svarbą 

saugai, o pagal tai išvestų techninių specifikacijų dėka užtikrinami eksploatacijos 

apribojimai bei funkciniai reikalavimai, kad būtų įgyvendinta jėgainės projektinė 

paskirtis. Klasifikacija taip pat naudojama tam, kad inspektavimas, kokybės 

užtikrinimas ir nepriklausomų įgaliotųjų institucijų vykdoma kontrolė būtų nukreipta į 

zonas, svarbias saugos požiūriu.

Priemonės incidentams bei avarijoms 



2009 01 22 99 

Siekiant užtikrinti saugią atominės elektrinės eksploataciją, ji turi būti projektuojama 

pagal branduolinės energetikos teisės aktus ir branduolinės saugos standartus. Pagal 

VATESI norminius dokumentus (VD-B-001-0-97 ir VD-T-001-0-97) fundamentalios 

saugos funkcijos yra tokios: 

· reaktyvumo valdymas; 

· kuro aušinimas; 

· radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, eksploatacinių radioaktyviųjų 

išmetimų kontrolė bei avarinių radioaktyviųjų išmetimų ribojimas. 

Šių reikalavimų tenkinimas užtikrina, kad sunkios branduolinės avarijos pavojus yra be 

galo mažas. Saugos funkcijos diegiamos, naudojant ir lygiagrečias saugos sistemas 

(dubliavimą), ir skirtingus veikimo principus (įvairumą). Lygiagrečiosios saugos 

sistemos yra atskirtos viena nuo kitos taip, kad, pvz., gaisras ar kitas įvykis negalėtų 

pažeisti visų lygiagrečiųjų sistemų (gedimas dėl bendrosios priežasties). Dubliavimo 

dėka taip pat užtikrinama apsauga nuo komponentų vienetinių gedimų vienoje iš 

lygiagrečiųjų sistemų (blokų). Saugos funkcijas atliekančių sistemų įvairumas užtikrina 

apsaugą nuo grupinio tipo gedimų, pvz., ir elektra, ir garu varomų avarinio vandens 

tiekimo siurblių naudojimas. 

Saugos sistemos gedimo atveju „apsaugos gilyn“ principas sumažina riziką, kad 

vienetinis kritinės sistemos gedimas sukels avariją. Tai reiškia daugybinių, 

dubliuojančių, nepriklausomų saugos sistemų praktiką. To pavyzdys yra dvi 

nepriklausomos saugos sistemos (valdymo strypų įvedimas ir boro (ar kitų neutronus 

absorbuojančių medžiagų) įpurškimas į aktyviąją zoną) branduolinio dalijimosi 

slopinimui aktyviojoje zonoje tuo atveju, jei būtų prarasta branduolinės grandininės 

reakcijos kontrolė. Reaktyvumo sustabdymo sistemų įvairumas užtikrina, kad 

specifiniai saugos reikalavimai būtų patikimai vykdomi, t.y., jei viena sistema sutrinka, 

kita sistema gali atlikti tą pačią saugos funkciją (šiame pavyzdyje – sustabdyti 

reaktorių). Kiekviena saugos sistema kontroliuoja branduolinius procesus 

nepriklausomai, kiekviena suprojektuota taip, kad būtų užtikrintas didelis eksploatacijos 

patikimumas, taikant dubliavimo ir atskyrimo principus. 

Esant normaliai eksploatacijai, kuro aušinimas vykdomas pastovaus šilumnešio srauto 

per aktyviąją zoną dėka. Siurblio gedimo atveju sistemoje yra pakankamai dubliavimo, 

kad būtų palaikomas šilumnešio srautas. Avarijos su šilumnešio praradimo atveju (pvz., 

dėl staigaus didelio pirminio aušinimo vamzdžio trūkio) aktyvuojama avarinė 

aktyviosios zonos aušinimo sistema. Tai apima įvairias sistemas, kurios užlieja 

aktyviąją zoną šilumnešiu. Paimkime PWR kaip pavyzdį: pirmoji sistema užtikrina 

trumpalaikį šilumnešio papildomą padavimą į reaktoriaus aktyviąją zoną, aukštu slėgiu 

įšvirkšdama vandens iš kaupiamųjų arba papildomo vandens talpyklų. Antroji sistema 

atlieka ilgalaikio aušinimo vaidmenį, kai pirmoji sistema nebeveikia; ši antroji sistema 

taip pat gali turėti normalios eksploatacijos paskirtį – aušinti reaktorių techninio 

aptarnavimo metu. Antrasis pavyzdys nagrinėja įvykius, kurių metu netenkama 

pagrindinio vandens tiekimo iš kondensatoriaus į garo generatorių. Tokiu atveju yra 

numatyta avarinė vandens tiekimo sistema, skirta pašalinti radioaktyviojo skilimo 

šilumos perteklių, imanti vandenį arba iš kondensatoriaus, arba iš rezervinių vandens 

tiekimo talpyklų, jei kondensatoriaus blokas neprieinamas. Tai leidžia ataušinti 

reaktorių per pirminį kontūrą ir garo generatorių, išleidžiant šilumą (garą) į atmosferą ar 

vandens telkinį.

Radioaktyviųjų išmetimų prevencija 



2009 01 22 100 

Nekontroliuojamam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką fiziškai kelias 

užkertamas, naudojant izoliuojančių barjerų seką. Kiekvienas fizinis barjeras 

suprojektuotas atlaikyti grėsmes, jam iškylančias galimų avarijų ar incidentų metu, ir 

jeigu ankstesni/vidiniai barjerai buvo pažeisti. Barjerų sistemą sudaro: 

· keraminės kuro tabletės; 

· šilumą išskiriančių elementų apvalkalai; 

· sandari plieninė reaktoriaus sistema; 

· sandarus vidinis apsauginis kiautas; 

· tvirtas išorinis apsauginis kiautas. 

Sunkios avarijos atveju svarbiausias barjeras, neleidžiantis radioaktyviosioms 

medžiagomis pasklisti į aplinką, yra dvigubas apsauginis kiautas. Jį sudaro slėgiui 

atsparus, sandarus vidinis apsauginis kiautas, sukonstruotas arba iš specialaus plieno, 

betono, arba iš abiejų derinio. Išorinis apsauginis kiautas paprastai statomas iš 

gelžbetonio. Išorinis apsauginis kiautas supa vidinį apsauginį kiautą taip, kad bet koks 

dujų pratekėjimas iš vidinio apsauginio kiauto galėtų būti surinktas ir išfiltruotas dujinių 

išmetimų sumažinimui. Išorinis apsauginis kiautas taip pat veikia kaip spinduliuotės 

slopinimo ekranas, užtikrinantis, kad išorėje išliktų žemi spinduliuotės lygiai, net jeigu 

išorinio apsauginio kiauto viduje sandarumas būtų pažeistas. Svarbiausia išorinio 

apsauginio kiauto funkcija yra apsaugoti reaktorių nuo išorinių pavojų. Planuojama, kad 

visos naujosios atominės elektrinės pilnai pajėgs atlaikyti lėktuvo kritimo ar kitų 

teroristų keliamų grėsmių poveikį reaktoriaus pastato struktūrų vientisumui. Naujos 

atominės elektrinės taip pat projektuojamos atlaikyti įvairios tolerancijos išorinių 

gamtinių reiškinių poveikį, tarp jų meteorologinius ir seisminius pavojus. Numatoma, 

kad konstrukcijos ir kruopštaus aikštelės parinkimo dėka naujajai atominei elektrinei 

ženkli grėsmė dėl šių reiškinių nebus keliama. 

Naujosiose atominėse elektrinėse apsauginis kiautas yra suprojektuotas atlaikyti 

blogiausiuosius scenarijus; šios sunkios avarijos apima aktyviosios zonos išsilydimą, 

kur išsilydžiusi reaktoriaus aktyviosios zonos medžiaga ir dauguma dujinių 

radioaktyviųjų medžiagų sulaikoma apsauginio kiauto viduje, todėl pavojai darbuotojų 

bei aplink gyvenančių gyventojų sveikatai yra nedideli. 

Reaktoriaus saugos sistemų vystymas 

Atominės elektrinės kuriamos jau daugiau kaip 50 metų, ir jos pastoviai daugeliu 

atžvilgių yra plėtojamos, siekiant pagerinti jų saugą ir eksploatacinį patikimumą. Šios 

saugą užtikrinančios priemonės buvo sukurtos reaktorių konstrukcijos raidos metu. 

Pirmosios ir antrosios kartos reaktorių (I ir II kartos) konstrukcijose apsaugai nuo 

jėgainės veiklos sutrikimų ir sistemų gedimų buvo naudojama daug „aktyviųjų“ saugos 

sistemų. Šių sistemų eksploatacijai reikėjo elektros arba hidraulinės energijos, jos 

sąlygojo didelį vėlesnių, praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio jėgainių (t.y., tų, 

kuriuos dabar yra komerciškai eksploatuojamos) konstrukcijų sudėtingumą. 

Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje sukurti 

III kartos reaktoriai pasižymi didesniais patobulinimais saugos srityje dėka sudėtingų 

sistemų supaprastinimo bei pasyviųjų saugos sistemų įdiegimo. Pasyviosios saugos 

sistemos priklauso nuo gamtos reiškinių, t.y. gravitacijos (sunkio) jėgos, konvekcijos ir 

garavimo; kad jos veiktų, joms nereikia operatoriaus ar elektroninės sistemos 

dalyvavimo (kaip tai yra aktyviųjų sistemų atveju). Pasyviosios sistemos naudojamos 

daugelyje III ir aukštesnės kartos reaktoriuose, jų naudojimas buvo pradėtas 

Westinghouse AP600 konstrukcijoje, sukurtoje 1985 m. Westinghouse siekė ženkliai



2009 01 22 101 

supaprastinti saugos sistemas, veikiančias įprastiniuose PWR, pakeičiant aktyviuosius 

komponentus (sklendes, variklius ir t.t.) pasyviosiomis sistemomis. Kitos kartos, III+ 

kartos, reaktoriai yra tokie, kurie buvo neseniai sukurti, įtraukiant pažangias pasyviąsias 

saugos sistemas. Tokie reaktoriai yra ACR, AP1000, ESBWR. 

Šiuo metu yra kuriami IV kartos reaktoriai, tikimasi, kad jų komercinis naudojimas bus 

pradėtas per artimiausius 20-30 metų. Šių reaktorių veikimo principai ženkliai skiriasi 

nuo šiuo metu eksploatuojamų reaktorių ir, jeigu bus išspręstos su medžiagų 

charakteristikomis susijusios problemos, šie reaktoriai gali būti netgi dar saugesni 

ateities reaktoriai. Tokiems reaktoriams vis dar reikia praeiti ilgą plėtros kelią, kol bus 

galima svarstyti demonstracinį prototipą. 

Saugos vertinimas 

Rengiant atominės elektrinės projektą, jėgainės funkcionavimas yra studijuojamas 

eksperimentiškai ir teoriškai. Jėgainės eksploatacijos nukrypimų ir avarijų poveikių 

modeliavimui plačiai naudojamos kompiuterinės programos; įrodyta, kad toks vertinimo 

metodas yra patikimas. Atominės elektrinės normalios eksploatacijos bei įvairių galimų 

avarijų analizei naudojami skirtingi skaičiavimo metodai. Metodai apima: įvykių ir 

avarijų analizę, atsparumo analizę (skirtą patvirtinti jėgainės vientisumą ir atsparumo 

atsargas) paprastai naudojant patvirtintus projektavimo standartus, gedimo tipus bei jų 

poveikių analizę ir tikimybinį rizikos vertinimą. Skaičiavimų modeliuose visada 

daromos tokios prielaidos ir vertinimai, kad, skaičiuojant neapibrėžtus faktorius, visada 

elektrinės atžvilgiu pasirenkamas blogiausias variantas, kad net ir blogiausi atvejai būtų 

saugiai valdomi. Rezultatai naudojami apibrėžti saugos funkcijas, reikalingas avarijų 

metu, o jų patikimumo atsargos parenkamos tokios, kad būtų užtikrintas didelis 

patikimumas. 

Pabaigus atominės elektrinės statybą, analizė ir toliau vykdoma, atsižvelgiant į 

eksploatacijos patirtį, eksperimentinių tyrimų rezultatus bei skaičiavimo metodų plėtrą. 

Dokumentai vis papildomi naujais duomenimis ir pateikiami už branduolinę saugą 

atsakingai įstaigai. 

Eksploatuojamos atominės elektrinės sauga yra pastoviai kontroliuojama. Saugos 

vertinimas atliekamas arba kaip jėgainės eksploatacijos terminuotos licencijos 

atnaujinimo dalis, arba praėjus dešimčiai metų po paskutinio vertinimo. Kaip periodinio 

saugos vertinimo dalis, bus atliekamas reaktorių blokų saugos statuso, potencialių 

plėtros objektų ir saugos išlaikymo vertinimas. Tai apims peržiūrėtos saugos analizės 

santrauką bei iš jos rezultatų padarytas išvadas. Dėmesys bus skiriamas reikalavimams, 

nustatytiems nuostatose, reaktorių blokų senėjimo kontrolei, susidėvėjimui, įdiegtiems 

ir galimiems jėgainės patobulinimams bei saugos kultūrai ir valdymui. 

5.3.3 Branduolinės saugos administravimas Lietuvoje 

Branduolinę energetiką Lietuvoje administruoja ir kontroliuoja šios institucijos: 

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Aplinkos ministerija, 

Sveikatos apsaugos ministerija (per Radiacinės saugos centrą), Socialinės apsaugos ir 

darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų 

ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Vyriausybės ekstremalių situacijų 

komisija bei Apskrities viršininkas. Reikia pažymėti, kad dauguma teisės aktų 

reglamentuojančių šių institucijų veiklą siejasi su Ignalinos AE eksploatacija, 

eksploatacijos nutraukimu bei saugos Ignalinos AE užtikrinimu. Įgyvendinat naujos AE 

Lietuvoje projektą, kai kurie teisės aktai jau yra atnaujinti, kai kurie dar tik bus 

atnaujinti, atsižvelgiant į naują AE.



2009 01 22 102 

VATESI (įsteigta 1991 m.) yra atsakinga už branduolinės saugos, branduolinės 

energetikos objektuose esančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos, branduolinių 

medžiagų saugaus naudojimo, branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir 

branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugos ir 

radiacinės apsaugos valstybinį reguliavimą. 

Ten, kur branduolinės saugos užtikrinimas susijęs su kitais saugos aspektais, turinčiais 

įtakos branduolinei saugai, pvz. priešgaisrinė apsauga, aplinkos apsauga, fizinė apsauga, 

pasiruošimo avarijoms planavimas ir pan., reguliavimo institucijų atsakomybę nustato 

įstatymai ir kiti teisės aktai. VATESI bendradarbiauja su kitomis Lietuvos valstybinio 

reguliavimo institucijomis ir yra aiškiai apibrėžiamos kiekvienos institucijos 

atsakomybės sritys bei įsitikinama ar visi nagrinėjami aspektai yra įvertinti. 

Lietuvos Respublika suteikia VATESI vykdomąją valdžią, o Ministras Pirmininkas 

skiria VATESI direktorių. VATESI atsiskaito Lietuvos Vyriausybei ir, esant reikalui, 

dėl saugos problemų nagrinėjimo gali kreiptis tiesioginės pagalbos į aukščiausias 

Vyriausybines institucijas. 

VATESI yra institucija, kuri vykdydama savo funkcijas, nepriklauso nuo jėgainės 

statytojo, projektuotojo ar eksploatuojančios organizacijos. VATESI vykdo 

branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolės ir 

priežiūros funkcijaspagal Lietuvos įstatymus, savo nuostatus bei kitus teisės aktus. 

Branduolinės energetikos veiklų pastovaus monitoringo užtikrinimui VATESI turi 

skyrius Vilniuje bei Ignalinos AE. VATESI taip pat bendradarbiauja su įvairiomis šalies 

techninės paramos organizacijomis (Fizikos institutu, Kauno technologijos universitetu, 

Lietuvos energetikos institutu, Valstybiniu informacinės technologijos institutu, 

Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir kt.), taip pat su užsienio ir tarptautinėmis 

institucijomis. VATESI vykdo šias pagrindines funkcijas: 

· rengia projektus ir, su vyriausybės įgaliojimu, tvirtina saugos standartus ir 

taisykles branduolinės energetikos objektų projektavimui, statybai ir 

eksploatacijai, branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų 

medžiagų saugojimui ir atliekų laidojimui; 

· užtikrina reikalavimų, nustatytų licencijose ir saugos taisyklėse bei 

standartuose, laikymąsi; 

· vykdo branduolinių medžiagų apskaitos bei kontrolės valstybinę priežiūrą; 

· išduoda licencijas branduolinės energetikos objektų ir jų sistemų 

projektavimui, statybai, eksploatacijai ir eksploatacijos nutraukimui, o taip 

pat vertina branduolinės energetikos objektų saugą; 

· kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apie 

branduolinės energetikos objektų saugos būklę; 

· įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, nustatytąja tvarka vertina 

situaciją ir prognozuoja branduolinės avarijos eigą, teikia informaciją apie 

esamą padėtį visuomenei ir valstybės institucijoms; 

· teikia informaciją branduolinės saugos ir radiacinės saugos klausimais 

valstybės institucijoms, savivaldybėms, kitiems fiziniams ir juridiniams 

asmenims, visuomenei. 

Kalbant apie saugią atominės elektrinės eksploataciją, VATESI vaidmuo apima 

inspektavimą, priežiūrą, kontrolę ir, kai kurių veiklų atveju, leidimų išdavimą. VATESI 

turi teisę naudotis visais reikalingais dokumentais ir informacija, 

Remiantis tuo, kad dabartinės (Ignalinos AE) reguliuojamosios praktikos bus tęsiamos, 

VATESI elektrinės aikštelėje išlaikys grupę inspektorių. Priežiūros grupės inspektoriai 

kiekvieną dieną lanko elektrinę ir atlieka jiems paskirtas funkcijas bei turi teisę naudotis



2009 01 22 103 

eksploatacijos dokumentais ir pagrindinėje valdymo patalpoje, ir kitose vietose, kuriose 

atliekamas darbas. VATESI gali įsakyti uždaryti branduolinės energetikos objektą, jeigu 

nustatytų, kad yra nepaisoma saugos nuostatų arba standartų. 

Elektrinės operatorius turi pateikti VATESI tokias ataskaitas: 

· metinę atominės elektrinės saugos ataskaitą; 

· ataskaitas apie neįprastus įvykius visais elektrinės gyvavimo etapais, 

įskaitant projektavimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą; 

· ataskaitas apie su sauga susijusių sistemų įrangos gedimus ir defektus (du 

kartus per metus); 

· kasmėnesines bei metines poveikio aplinkai (išmetimų į aplinką) ataskaitas; 

· metines ir ketvirtines elektrinės darbuotojų radiacinės apšvitos ataskaitas, 

ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygių viršijimo atvejus bei 

profesines ligas ir t.t. 

VATESI reikalavimai atominės elektrinės saugai yra apibrėžti šiuose dokumentuose: 

· Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai, VD-B-001-0-97; 

· AE rektoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklės , VD-T-001-0-97. 

Kaip dalis darbo tikrinant nuolatinę Ignalinos AE eksploatacijos saugą, įvertinus 

nurodytų dokumentų atitikimą pripažintai Vakarų šalių praktikai, kaip pavyzdžiai buvo 

naudojami šie AE pagrindinių principų dokumentai: 

· TATENA saugos standartų serija Nr. 75 INSAG 3; 

· Atominių elektrinių saugos kodeksas: Projektavimas, TATENA saugos 

standartų serija Nr. 50-C-D; 

· Atominių elektrinių saugos kodeksas: Eksploatacija, TATENA saugos 

standartų serija Nr. 50-C-O; 

· kai kurie tiesiogiai susiję saugos vadovai, kai reikėjo daugiau detalių. 

TATENA dokumentai periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami. Dokumentai, tiesiogiai 

susiję su naująja atomine elektrine, bus apibrėžti vėlesnėje projekto stadijoje. Išsamiau 

apie TATENA saugos standartus galima sužinoti www.iaea.org. 

Bet kokioje paraiškoje eksploatuoti naująją atominę elektrinę turės būti 

pademonstruotas atitikimas LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir TATENA 

saugos standartams. 

Dabartiniai teisės aktai branduolinės energetikos srityje paremti Branduolinės energijos 

įstatymu. Įstatymas nustato pagrindinius valstybinio branduolinės energetikos saugos 

reguliavimo tikslus. Branduolinės energetikos objektų saugos kontrolės funkcijas vykdo 

LR Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). 

Aplinkos apsaugos įstatymas kartu su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu nurodo, kad 

bet kokio branduolinės energetikos objekto įrengimui turi būti atliekamas poveikio 

aplinkai vertinimas. 

Aplinkos ministerija pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą nustato 

aplinkos radiacinės saugos reikalavimus bei išduoda leidimus radionuklidų išmetimams 

į aplinką. Šių reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos agentūra prie 

Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos agentūra užtikrina aplinkos radiologinę 

kontrolę ir monitoringą šalia branduolinės energetikos objekto. 

Elektrinės operatorius teikia Aplinkos ministerijai šias ataskaitas: 

· mėnesines ir metų ataskaitas apie poveikį aplinkai (radionuklidų išmetimus į 

aplinką);



2009 01 22 104 

· metines ataskaitas apie aikštelėje esančias radioaktyviąsias atliekas ir 

kenksmingas chemines medžiagas; 

· ataskaitas apie maksimalių leistinų išmetimo į aplinką ribų viršijimo atvejus. 

Radiacinės saugos įstatymas nustato teisinį gyventojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingų 

jonizuojančios spinduliuotės poveikių pagrindą. Įstatymas taip pat apibrėžia 

licencijavimo sistemą radioaktyviųjų medžiagų bei spinduliuojančių įrenginių 

vartojimui bei nustato bendrąsias jų vartojimo taisykles. 

Pagal Radiacinės saugos įstatymą Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatos 

apsaugos ministerijos yra reguliuojanti institucija, koordinuojanti kitų institucijų ir 

savivaldos įstaigų veiklą radiacinės saugos, monitoringo ir gyventojų apšvitos 

ekspertizės srityje. Taip pat RSC yra atsakingas už atominės elektrinės darbuotojų bei 

visuomenės radiologinę apsaugą nuo neigiamų poveikių, kuriuo sąlygoja branduolinės 

energetikos objektų eksploatavimas ir eksploatavimo nutraukimas. 

Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys radiacinės saugos reikalavimus 

branduolinės energetikos objektuose, yra šie: 

· Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos 

normos"; 

· Lietuvos higienos norma HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinės 

energetikos objektuose"; 

· Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei 

ar branduolinei avarijai”. 

Elektrinės operatorius turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai metines ir ketvirtines 

darbuotojų apšvitos ataskaitas, ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygių 

viršijimo atvejus bei profesines ligas. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už potencialiai pavojingos įrangos 

(kranų, vamzdynų, slėginių indų) priežiūrą per techninės kontrolės tarnybas, išskyrus tą 

įrangą, kurią inspektuoja VATESI, pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros 

įstatymą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tikrina darbo saugos reikalavimų, 

nustatytų įstatymuose, reglamentuojančiuose darbo santykius, bei kituose nuostatuose, 

laikymąsi. Elektrinės operatorius turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie visus 

gamybinių avarijų atvejus ir pateikti metines gamybos darbų saugos ataskaitas. 

Susisiekimo ministerija dalyvauja rengiant teisės aktus, reguliuojančius branduolinių ir 

radioaktyviųjų medžiagų transportavimą; dalyvauja mokant ir atestuojant darbuotojus, 

atliekančius branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų transportavimo operacijas; 

organizuoja geležinkelių transportą gyventojams evakuoti iš pavojingos zonos 

branduolinės avarijos atveju. 

Krašto apsaugos ministerija dalyvauja sudarant bei vykdant atominės elektrinės ir kitų 

branduolinės energetikos objektų antiteroristinės bei antiintervencinės apsaugos 

tarpžinybinės sąveikos planus, dalyvauja užtikrinant atominės elektrinės fizinę saugą. 

Vidaus reikalų ministerija užtikrina atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos 

objektų priešgaisrinę apsaugą, nustato branduolinės energetikos objektų priešgaisrinės 

apsaugos reikalavimus, nedelsiant likviduoja gaisrų židinius, kilusius branduolinės 

energetikos objektuose, dalyvauja likviduojant branduolinę avariją ir jos padarinius, taip 

pat vykdo ir užtikrina atominės elektrinės ir gabenamų per šalies teritoriją branduolinių 

medžiagų fizinę apsaugą, sudaro, koordinuoja ir vykdo atominės elektrinės ir kitų



2009 01 22 105 

branduolinės energetikos objektų antiteroristinės bei antiintervencinės tarpžinybinės 

sąveikos planus, tiria bei kontroliuoja kriminogeninę situaciją branduolinės energetikos 

objektų regionuose. 

Vadovaudamasis LR Civilinės saugos įstatymu (Valstybės žinios, 2004, Nr.163-5941), 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 

vykdo šiuos uždavinius: 

· įgyvendina valstybinės priešgaisrinės priežiūros reikalavimus atominėje 

elektrinėje ir organizuoja gaisrų gesinimą; 

· organizuoja avarijos padarinių likvidavimą atominėje elektrinėje gresiant 

arba susidarius avarijai, atitinkančiai Tarptautinės branduolinių įvykių INES 

skalės 5, 6 ar 7 lygio įvykį; 

· koordinuoja visų organizacijų, dalyvaujančių likviduojant avarijos 

padarinius atominėje elektrinėje, veiklą; 

· reguliariai informuoja Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę apie avarijų 

likvidavimo darbų eigą; 

· vykdo LR Vyriausybės sprendimus ir potvarkius susijusius su avarijų 

pasekmių likvidavimo darbais; 

· organizuoja visuotinę gyventojų evakuaciją iš avarijos poveikio zonos; 

· informuoja suinteresuotas organizacijas ir žiniasklaidą apie avarijų 

likvidavimo darbus ir jonizuojančio spinduliavimo pavojų. 

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija: 

· vadovauti branduolinės avarijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo 

darbams siūlo Ministrui Pirmininkui civilinės saugos operacijos vadovo 

kandidatūrą; 

· telkia materialinius ir kitus išteklius, reikalingus branduolinei avarijai 

likviduoti. 

Apskrities, kurios teritorijoje yra numatomas statyti arba pradėtas statyti branduolinės 

energetikos objektas, viršininkas vykdo šio objekto priežiūrą ir kontrolę, veikia 

laikydamasis įgaliojimų, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos apskrities valdymo 

įstatymas ir kiti teisės aktai. 

Reikalavimai avariniam pasirengimui ir avarijų likvidavimui naujoje AE bei Ignalinos 

AE avarinis pasirengimas aprašyti 10.5 skyrelyje. 

5.3.4 Saugos reikalavimų naujajai AE įgyvendinimas 

Kaip aptarta aukščiau, visose III+ kartos ir kai kuriose II bei III kartos reaktoriuose yra 

atsižvelgta į aukštus saugos tikslus. Naujai atominei elektrinei keliamas reikalavimas 

užtikrinti, kad avarijos, sąlygojančios reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimą, 

tikimybė būtų mažesnė nei 10 -5 per metus, o didelio radioaktyviųjų medžiagų išmetimo 

į aplinką tikimybė yra mažesnė nei 10 -6 per metus . Visi nagrinėjami reaktorių tipai 

tenkina šiuos reikalavimus su ženklia atsarga. Be gebėjimo atlaikyti sunkias avarijas, 

kurias sukelia aktyviosios zonos išsilydimas, elektrinė taip pat turi būti suprojektuota 

atlaikyti išorines grėsmes, tokias kaip reikalavimuose nustatyto tipo orlaivio (lėktuvo) 

kritimą, ar grėsmes, kurias sukelia gamtiniai reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimas ar 

stiprūs vėjai. Taip pat elektrinės saugiam darbui užtikrinti turi būti sukurta fizinės 

saugos sistema, leidžianti atlaikyti galimas vidaus ir (ar) išorės pažeidėjų keliamas 

grėsmes (pvz., teroro aktas), numatytas branduolinės energetikos objekto projektinėje 

grėsmėje.



2009 01 22 106 

Sprendimas dėl naujosios elektrinės reaktoriaus tipo bus priimtas po šios Poveikio 

aplinkai vertinimo ataskaitos remiantis tam tikrais veiksniais, tarp jų elektrinės sauga, 

jėgainės efektyvumas bei kuro naudingumo koeficientas / ekonomiškumas. Dabartinės 

Ignalinos AE fizinės saugos priemonės ir dabartinis valstybinio lygio avarinės 

parengties planavimas gali būti pritaikomi ir naujai AE, tačiau naujos AE 

eksploatuojanti organizacija turės naujai sukurti NAE avarinę parengtį. 

Ataskaitos, kurios bus rengiamos toliau vykdant projektą 

Po planuojamos naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) 

procedūros pagal Lietuvos įstatymus bus kreiptasi dėl Vyriausybės nutarimo. 

Kreipiantis dėl nutarimo, dar nebus pasirinktas nei elektrinės tiekėjas, nei detalūs 

projekto saugos standartai ir kriterijai, taigi, sprendimas bus priimtas remiantis saugos 

tikslais, nurodytais VATESI teisės aktuose ir TATENA saugos standartuose. Jeigu 

nutarimas bus palankus ir Seimas jį patvirtins, bus pradėtos derybos su elektrinės 

tiekėjais. 

Kai bus pasirinktas jėgainės tipas, galima bus pradėti rengti preliminarią saugos analizės 

ataskaitą, kuri bus pateikta VATESI statybos licencijai gauti. Šioje saugos ataskaitoje 

bus išsamūs jėgainės tipui būdingi saugos vertinimai, skirti pademonstruoti reaktoriaus 

saugą, atitinkamas saugios eksploatacijos ir techninio aptarnavimo ribas bei sąlygas ir 

tinkamą eksploatuojančios bendrovės bei aikštelės darbuotojų valdymo struktūrą. Be 

kompiuterinės avarijų modeliavimo analizės, bus atlikti ir tikimybiniai rizikos 

vertinimai, apimantys skirtingų įvykių tikėtinumą, pvz., aktyviosios zonos pažeidimo 

dažnį ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimus į aplinką. 

Kai bus gautas statybos leidimas, reikės parengti galutinę saugos analizės ataskaitą 

eksploatacijos licencijai gauti. Eksploatacijos licencijos išdavimo sąlyga yra tokia, kad 

statybos metu saugos analizės būtų atnaujinamos taip, kad atspindėtų bet kokius 

pakeitimus, susidarančius dėl projekto pakeitimo. Tokie pakeitimų pasiūlymai turės būti 

elektrinės statytojo patvirtinti ir, kai reikia, pateikti atitinkamai instancijai, tik po to 

pakeitimas galės būti priimtas. Perdavimo eksploatuoti bandymai patvirtins jėgainės ir 

sistemų funkcionavimo efektyvumą, iki leidimo pradėti komercinę eksploataciją. Iki 

naujos AE eksploatavimo pradžios turi būti parengti fizinės saugos planas, branduolinės 

avarijos ir radiacinės avarijos prevencijos, šių avarijų ir jų pasekmių likvidavimo 

priemonių planas ir eksploatavimo kokybės valdymo programa. 

5.4 Kuro įsigijimas 

5.4.1 Galimybė įsigyti branduolinį kurą 

Paprastai nauja atominė elektrinė per metus suvartoja apie 30 tonų įsodrinto urano kaip 

kuro, tam reikia 200 tonų gamtinio urano. Tikslus kuro rinklių ir urano kiekis 

branduolinio reaktoriaus viduje priklauso nuo reaktoriaus tipo ir jo galingumo. 

Atominės elektrinės paprastai turi savo kuro saugyklas, kuriose paprastai laikomas per 

vienerius metus suvartojamas kuras. 

Branduolinio kuro gamybos procesą sudaro tokie keturi skirtingi etapai: kasimas, 

smulkinimas ir koncentravimas, kol uranas pasiekia U 3 O 8 (angl. yellowcake) formą, 

paprastai parduodamą tarptautinėse rinkose; jo konversija į dujinę formą – urano 

heksafluoridą (UF 6 ); sodrinimas, padidinant U-235 izotopo procentinį kiekį, ir galų gale 

kuro rinklių gamyba, naudojant urano dioksidą UO 2 , gautą sodrinimo proceso metu. 

Branduolinio kuro gamybos seka išsamiau aprašyta kituose šio skyriaus poskyriuose.



2009 01 22 107 

Bendrosios globaliosios gamtinio urano reikmės 2006 m. sudarė apie 62 000 tonų, toks 

kuro kiekis buvo tiekiamas daugiau kaip 370 GWe branduolinės energetikos gamybos 

pajėgumams. Pagal Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (PBEA, angl. World 

Nuclear Association (WNA)) 2007 m. pagrindinį scenarijų branduolinės energetikos 

gamybos pajėgumai per ateinančius metus išaugs iki apytiksliai 520 GWe 2030 m. 

(Kwasny, 2007; WNA, 2007). 

Šiuo matu gamtinis uranas (iškastinis uranas) padengia du trečdalius bendrųjų 

branduolinio kuro reikmių. Likusi dalis urano branduoliniam kurui gaunama iš karinių 

šaltinių, urano saugyklų bei pakartotinai įsodrinant nusodrintą uraną. Be to, kai kuriose 

šalyse dalis panaudoto branduolinio kuro yra perdirbama ir vėl naudojama. Šis procesas 

įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, yra draudžiamas. 

2007 m. gamtinio urano gamybos apimtis sudarė šiek tiek daugiau nei 40 000 tonų 

(5.4-1 pav.). Tais pačiais metais didžiausios gamtinio urano gamybos šalys buvo 

Kanada (25 %), Australija (19 %) ir Kazachstanas (13 %). Kitos svarbios urano versle 

šalys yra Rusija, kai kurios Afrikos šalys, Uzbekistanas ir JAV. 2007 m. 12 didžiausių 

šalių – gamintojų pagamino 98 % gamtinio urano, pagaminamo pasaulyje. 

Didžiausios bendrovės, specializuojančios gamtinio urano gamyboje, yra Cameco 

(Kanada), Rio Tinto (Australija) ir AREVA (Prancūzija), kurios kartu pagamino 

daugiau kaip 50 % pasaulio gamtinio urano 2007 m. Didžiausia pasaulyje urano 

gavybos aikštelė, vadinama Key Lake/Mc Arthur River ir valdoma bendrovės Cameco, 

yra Kanadoje, šioje aikštelėje 2007 m. buvo išgauta 7200 tonų gamtinio urano (17 % 

bendrosios pasaulinės gamybos). 

5.4-1 pav. Urano gavyba iš kasyklų pagal šalis 2007 m., iš viso 41 279 tU (WNA, 

2008). 

Šiuo metu techniškai ir ekonomiškai tinkamų urano išteklių turima apie 4,7 milijono 

tonų. Be to, vertinama, kad apie 10 milijonų tonų urano išteklių galima panaudoti su 

esamomis technologijomis. Numatoma, kad šie ištekliai yra pakankamai pastovūs, kad 

ir ateinančiais dešimtmečiais būtų galima patenkinti tarptautinius poreikius, nepaisant



2009 01 22 108 

išaugusių elektros energijos gamybos branduolinės energetikos objektuose pajėgumų 

(EBPO ir TATENA, 2006). 

Pastaraisiais metais urano kaina ženkliai išaugo. Tai sąlygojo kelių naujų urano paieškos 

ir žvalgymo darbų pradžią pasaulyje, jau pradėtos eksploatuoti naujos kasyklos, tuo 

pačiu svarstant galimybes tęsti darbus keliose senose, dabar jau uždarytose kasyklose. 

Šiuo metu pasaulyje yra 8 urano konversijos kompleksai su konversijomis įmonėmis, 

esančiomis Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje ir 

Argentinoje (TATENA duomenų bazės, 2008), pasižyminčiomis skirtingu dydžiu ir 

techninėmis charakteristikomis, pritaikytomis šalyje naudojamų reaktorių tipams bei 

tarptautinės rinkos poreikiams. 

Pasaulio mastu yra ir daugiau šalių, dalyvaujančių urano sodrinime, tarp jų Vokietija, 

Japonija, Nyderlandai ir Pakistanas (TATENA duomenų bazės, 2008), atskirų įrenginių 

skirtingi sodrinimo lygiai taip pat priklauso reaktoriaus charakteristikų ir rinkos 

poreikių. 

Kuro rinklių gamyba vykdoma dar keliose šalyse be jau minėtųjų, tarp jų Belgijoje, 

Brazilijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Kazachstane, Pakistane, Rumunijoje, Pietų 

Korėjoje, Ispanijoje ir Švedijoje (TATENA duomenų bazės, 2008). Tai procesas, didele 

dalimi priklausantis nuo jėgainės tipo. Šiuo metu kuro rinklių gamybos srityje yra 

perviršis, o tai reiškia, kad artimojoje ateityje gamybos pajėgumų netrūks. 

Nuo 1992 m., siekdama apsaugoti vietinius gamintojus, ES išlaiko griežtus kiekybinius 

apribojimus įsodrinto urano importui. Nuo 1994 m. šie apribojimai buvo taikomi pagal 

Korfu deklaracijos (jungtinio Europos Tarybos bei Europos Komisijos politinio 

pareiškimo, kuris niekuomet nebuvo paviešintas ar pateiktas PPO) sąlygas. Korfu 

deklaracija nustato aiškias kvotas įsodrinto urano importui, tokiu būdu importas 

apribojamas taip, kad neviršytų apytiksliai 20 procentų Europos rinkos. 

Nuo 1994 m., kai buvo pasirašyta Korfu deklaracija, į ES įstojo 12 naujų narių, 

daugiausia iš Rytų Europos. Daugelyje šių šalių eksploatuojami Rusijoje suprojektuoti 

reaktoriai, kuriems kuras 100 % tiekiamas iš Rusijos. Realiai šiuo metu 35–40 % urano, 

naudojamo ES šalyse, tiekiama iš ES nepriklausančių šaltinių, nes Rytų Europos 

atominės elektrinės visiškai priklauso nuo rusiško kuro. Neseniai rusai pradėjo diskusiją 

su Europos Komisija (EK) dėl ES kvotos. 

Lietuvoje nevyks nei urano gavyba, nei jo apdorojimas ar transportavimas. Branduolinio 

kuro gamyba Lietuvoje irgi neplanuojama, planuojamas tik jo transportavimas. 

Branduolinio kuro rinklės į NAE bus atvežamas geležinkeliu arba kitais sausumos 

keliais atsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jis bus perkamas. Branduolinis kuras bus 

transportuojamas pagal nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus bei standartus 

atitinkančiose pakuotėse. 

5.4.2 Urano kasimas ir gryninimas 

2006 m. 41 % bendrosios gamtinio urano produkcijos buvo gauta iš požeminių kasyklų, 

24 % – iš atvirųjų kasyklų ir 26 % – naudojant požeminį išplovimą; 9 % bendrosios 

urano produkcijos buvo gauta kaip kitų kalnakasybos produktų (vario ir aukso) 

subproduktai (WNA, 2007). 

Tradicinėse kasyklose, rūda išgaunama iš pamatinės uolienos, susmulkinama ir 

sumalama. Po to atskiroje gamykloje uolienos medžiaga paprastai būna apdorojama 

sieros rūgštimi, kad uranas atsiskirtų nuo jos (malimo procesas). Bendrai gali būti 

panaudota apie 75 – 90 % bendro urano kiekio rūdoje. Po to uranas sodrinamas keliais



2009 01 22 109 

tirpikliais ir nusodinamas amoniaku. Gaunamas U 3 O 8 (triurano oksidas), vadinamas 

urano koncentratu (angl. yellowcake). 

Taikant išplovimo vietoje metodą (angl. ISL - in-situ leaching method), grunte 

išgręžiamos skylės, kuriomis cirkuliuoja rūgšties arba šarminis tirpalas. Urano mineralai 

ištirpsta cirkuliuojančiame tirpale, iš kurio uranas išgaunamas urano sodrinimo 

gamykloje, esančioje žemės paviršiuje. Priklausomai nuo gruntinio vandens 

rūgštingumo, tirpalas apdorojamas arba taikant tirpalo ekstrakcijos metodą, arba jonų 

pakaitos dervas. Urano koncentratas (U 3 O 8 ), gaunamas nusodinimo fazėje, džiovinant 

aukštoje temperatūroje. ISL kasyklos yra, pvz., Kazachstane, JAV ir Australijoje (WNA, 

2008b). 

Urano kasybos veiklos poveikiai aplinkai yra susiję su radiologiniais urano rūdos 

poveikiais, radiologiniais raudono dujų, išsiskyrusių iš rūdos, poveikiais, kasybos 

atliekomis ir nuotekomis. 

Šiuo metu šalyse, kur vykdoma urano kasyba (tokiose kaip Kanada ir Australija), 

procesus, susijusius su kasyklų atnaujinimu ir urano kokybės pagerinimu, reglamentuoja 

vyriausybės nuostatai bei aplinkos ir branduolinės saugos įstaigos, griežtai prižiūrinčios 

kasybos darbus. Aplinkos būsena kontroliuojama dar keletą metų po veiklos nutraukimo 

ir netgi po to, kai kasybos teritorijoje pradedam vykdyti kita veikla. Aplinkos, sveikatos 

ir saugos klausimus, susijusius su kasybos darbais, vis labiau kontroliuoja tarptautiniai 

standartai ir išoriniai auditai. 

5.4.3 Konversija ir sodrinimas 

Prieš sodrinimą, taikant cheminius procesus, uranas paverčiamas dujine urano 

heksafluorido (UF 6 ) forma. Šiame procese, vadinamame konversija, naudojami įvairūs 

chemikalai ir šiluminė energija. 

Gamtiniame urane izotopo U-235, reikalingo branduoliniuose reaktoriuose inicijuoti 

grandininę dalijimosi reakciją, dalis sudaro tik 0,7 %. Likusi 99,3 % dalis – daugiausia 

U-238. Įprastiniuose lengvojo vandens reaktoriuose U-235 dalis kure sudaro apie 3,5 %. 

Urano heksofluorido sodrinimas vykdomas, taikant arba dujų difuziją, arba šiuo metu 

vis populiarėjančius centrifugavimo metodus, naudojant chemines ir fizines urano 

charakteristikas. Centrifugavimo metodų energijos suvartojimas yra ženkliai mažesnis, 

nei dujų difuzijos atveju. 

Sodrinimo proceso pabaigoje tik 15 % pradinio urano kiekio transformuojama į 

įsodrintą uraną, o likę 85 % vadinami liekamuoju uranu. Liekamasis uranas šiek tiek 

gali būti naudojamas tam tikrų tipų reaktoriuose, o anksčiau buvęs karinės paskirties 

uranas atitinkamai apdorotas gali būti naudojamas komerciniuose reaktoriuose. 

Konversijos ir sodrinimo procesai priskiriami chemijos pramonei, kur naudojami, 

apdorojami ir saugojami pavojingi chemikalai. Šias operacijas reglamentuoja keletas 

tarptautinių ir nacionalinių nuostatų, susijusių su pavojingų chemikalų ir atliekų 

tvarkymu. 

5.4.4 Branduolinio kuro gamyba 

Branduolinio kuro gamybos stadijos yra tokios: įsodrinto urano heksafluorido 

konversija į urano oksidą, tablečių gamyba ir šilumą išskiriančių elementų gamyba. 

Urano oksidas paverčiamas į keramiką ir supresuojamas į 1,5 bei 2 cm skersmens 

tabletes. Kuro tabletės dedamos į apytiksliai 4 m ilgio vamzdelius, pagamintus iš



2009 01 22 110 

cirkonio lydinio arba nerūdijančio plieno. Po to keletas šilumą išskiriančių elementų 

surenkama į apytiksliai 30 cm skersmens kuro rinkles. 

Gamybos stadijų metu radiologiniai poveikiai kuro gamykloje yra nereikšmingi. Tačiau 

kuro gamykloje yra naudojami pavojingi chemikalai. Tvarkymo procesai vykdom pagal 

pavojingų chemikalų tvarkymo ir saugojimo įstatymus ir nuostatus. 

5.4.5 Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas 

Taip vadinamas PUREX (angl. Plutonium URanium EXtraction) procesas šiuo metu yra 

labiausiai išplėtotas ir plačiausiai perdirbimo gamyklose naudojamas procesas. Kuras 

ištirpinamas azoto rūgštyje, o uranas bei plutonis chemiškai atskiriami, naudojant 

tirpiklius cheminio proceso metu. Gautas plutonis gali būti naudojamas MOX (maišyto 

oksido, angl. Mixed Oxide) kuro gamybai, tuo tarpu urano perdirbimui į kurą 

reikalingas pakartotinio sodrinimo procesas. Perdirbant panaudotą branduolinį kurą, 

sugrąžinama 30 % urano energijos. Taip sutaupomi reikšmingi kiekiai neapdoroto 

gamtinio urano, be to, sumažėja bendri labai radioaktyvių atliekų kiekiai. 

Perdirbimo alternatyva vis dar yra aktyviai svarstoma tarptautinėje bendruomenėje, 

kadangi esama abejonių dėl jos ekonominio pagrįstumo bei dėl jos artimo ryšio su 

branduolinių ginklų gamyba ir laidojimu. 

5.4.6 Transportavimas ir saugojimas branduolinio kuro gamybos metu 

Nedidelio aktyvumo įsodrintas gamtinis uranas yra pakuojamas į cilindrus, kraunamas 

į konteinerius ir gabenamas laivais arba traukiniais į tarpinę saugyklą bei į konversijos 

gamyklą. Plieniniai transportavimo konteineriai užtikrina reikiamą apsaugą nuo 

spinduliuotės. Gabenimui tik reikia inventoriaus, tinkamo pavojingų medžiagų 

transportavimui. 

Konversijos metu gautas urano heksafluoridas pakuojamas į specialius konteinerius 

(kurie taip atlieka ir apsaugos funkciją) ir traukiniais arba sunkvežimiais 

transportuojamas į sodrinimo gamyklą. Urano heksafluoridas yra ypatingai chemiškai 

toksiška medžiaga, todėl transportavimo metu taikomos atitinkamos atsargumo 

priemonės. Nemaži urano heksafluorido kiekiai gabenami jau keletą dešimtmečių. 

Gabenant sunkvežimiais, traukiniais ar laivais, yra buvę avarijų. Įvykusios avarijos 

nesukėlė tokių urano heksafluorido kiekių išmetimų, kurie būtų galėję sąlygoti žalingus 

poveikius aplinkai. 

Įsodrintas uranas (kieto pavidalo) pakuojamas į konteinerius, panašius į naudojamus 

gabenimui į sodrinimo gamyklą. Įsodrintas uranas transportuojamas į kuro gamyklą 

traukiniais arba sunkvežimiais. Transportavimo konteineris yra apsaugotas, kad 

išlaikytų bet kokį gaisrą, pvz., avarijos metu. Įsodrintas uranas yra mažai tirpus 

vandenyje, todėl tikimybė, kad transportavimo avarijos atveju bus daromas poveikis 

aplinkai, yra maža. Nusodrintasis uranas, šalutinis urano sodrinimo produktas, 

saugomas konteineriuose, panašiuose į naudojamus gamtinio urano heksafluorido 

transportavimui. Spinduliuotė nėra svarbiausias pavojus, kurį nusodrintasis uranas kelia 

žmonių sveikatai didžiausio poveikio scenarijuose. Nors nuo nusodrintojo urano galima 

būti apšvitintam, didžiausią pavojų paprastai kelia cheminis toksiškumas. 

Šviežias branduolinis kuras pakuojamas į specialias pakuotes, apsaugančias juos 

gabenimo metu. Šilumą išskiriantys elementai transportuojami į atominę elektrinę 

traukiniais arba sunkvežimiais. Kadangi nenaudotų šilumą išskiriančių elementų 

aktyvumas yra nedidelis, ypatingos radiacinės apsaugos nereikia. Kritiškumo rizikos, 

susijusios su medžiaga, t.y., rizikos, kad prasidės branduolinė reakcija, prevenciją



2009 01 22 111 

užtikrina pakuotės konstrukcija, kuro rinklių išdėstymas pakuotėje, pakuotėje esančios 

medžiagos kiekio bei vienoje siuntoje vežamų pakuočių skaičiaus apribojimai. 

Metinis kuro ir panaudoto branduolinio kuro kiekis atominėse elektrinėse yra mažas, 

palyginus su kitą kurą naudojančiomis jėgainėmis. Dėl šios priežasties transportavimo 

apimtys yra santykinai mažos. Tačiau transportavimas yra reikalingas keliose gamybos 

sekos stadijose, atstumai gali būti dideli, o pristatomos medžiagos gali būti pavojingos 

arba radioaktyvios. Kai kurios bendrovės, dirbančios atominėms elektrinėms, 

specializuojasi branduolinio kuro ir kitų pavojingų bei radioaktyviųjų medžiagų 

gabenimo srityje. 

Tarpiniai produktai ir kuro sudedamosios dalys, gabenami iš kasyklų į atominę 

elektrinę, yra mažo aktyvumo. Tačiau kai kurios šių medžiagų (tokios kaip urano 

heksafluoridas, gabenamas iš konversijos gamyklos į sodrinimo gamyklą) yra labai 

toksiškos, todėl jų gabenimo metu taikomos specialiosios pakuotės ir griežti saugos 

reikalavimai, nustatyti tarptautinėmis sutartimis ir vidaus vežimo taisyklėmis. 

Radioaktyviųjų medžiagų transportavimą ir saugojimą reglamentuoja nacionaliniai 

teisės aktai bei TATENA saugos standartai bei vadovai: 

• Radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro 

įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklės 

(Valstybės žinios, 2009-01-10, Nr. 3-64) 

• Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų vežimo pakuotės 

konstrukcijos atitikties sertifikato, išduoto užsienio valstybės įgaliotosios 

institucijos, pripažinimo taisyklės (Valstybės žinios, 2008-11-25, Nr. 135-5295) 

• Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material 2005 Edition, Safety 

Requirements No. TS-R-1. 

• Planning and Preparing for Emergency Response to Transport Accidents 

Involving Radioactive Material, IAEA Safety Standards Series No. TS-G-1.2 

(ST-3). 

Šių reguliuojančių dokumentų tikslas yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo 

jonizuojančiosios spinduliuotės radioaktyviųjų medžiagų transportavimo metu.



2009 01 22 112 

6 ATLIEKOS 

LR atliekų tvarkymo įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3016) nustato 

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, 

šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir 

aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo 

principus. Šis įstatymas nereglamentuoja teršalų išmetimo į orą, išleidimo į vandenį ir 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir 

panaikinimo taisyklės (Valstybės žinios, 2005, Nr. 103-3829; 2006, Nr. 120-4571) 

nustato LR aplinkos apsaugos įstatyme (Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75; 2008 Nr. 120- 

4550) nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą 

išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką, taip pat atliekų prevencijos 

priemonių, numatytų LR atliekų tvarkymo įstatyme (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72- 

3016), įgyvendinimą. Šiose taisyklėse įtvirtinama taršos integruotos prevencijos ir 

kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro, žemės (taip pat žemės gelmių) apsaugos, 

atliekų tvarkymo, triukšmo mažinimo priemones. Vadovaujantis šių taisyklių 11.5 

punktu, turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti 

tvarkomos jas perdirbant, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, atliekos 

tvarkomos siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti. 

Atliekų tvarkymo taisyklės (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461) 

nustato atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, 

identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką. Atliekas naudoti ir šalinti 

šiose taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama. Vadovaujantis šių taisyklių 5.2 

punktu, atliekomis laikomos bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas 

atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, 

nurodytoms šių taisyklių 1 priede, bei patenka į Atliekų sąrašą, nurodytą šių taisyklių 2 

priede. Vadovaujantis šių taisyklių 47 punktu, įmonės, turinčios taršos integruotos 

prevencijos ir kontrolės leidimą, šiame leidime nurodytas atliekas turi surinkti atskirai ir 

perduoti tvarkyti šiame leidime nurodytoms atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo 

įmonėms. Vadovaujantis šių taisyklių 52 punktu, pavojingų atliekų gamintojas privalo 

identifikuoti turimas pavojingas atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti jų susidarymą 

paraiškoje integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. 

6.1 Atominės elektrinės statyba 

Naujos AE statybos metu bus imtasi visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių 

atliekų kiekiui bei kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Bus 

naudojamos prevencijos priemonės atliekų susidarymui mažinti, mažinamas į 

sąvartynus patenkančių atliekų kiekis ir jų kenksmingumas, diegiamos mažaatliekės 

technologijos, taupomi gamtos ištekliai. 

NAE statybos metu susidariusios atliekos bus rūšiuojamos, laikinai saugomos objekte 

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, ir po to perduodamos 

atliekas tvarkančioms (surenkančioms, vežančioms, saugančioms, naudojančioms bei 

šalinančioms) įmonėms, registruotoms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta 

tvarka. Vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72- 

3016) 8 straipsnio 3 dalimi, pavojingas atliekas objekte galima saugoti ne ilgiau kaip tris 

mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo. 

Pavojingos atliekos bus perduodamos įmonėms, kurios tvarko (surenka, veža, saugo, 

šalina ar naudoja) pavojingas atliekas, turinčioms Vyriausybės ar jos įgaliotos



2009 01 22 113 

institucijos nustatyta tvarka išduotas licencijas. Vadovaujantis LR atliekų tvarkymo 

įstatymo (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3016) 12 straipsnio 2 dalimi, licencijoje turi 

būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys bei šių 

atliekų tvarkymo būdai. 

Naujos AE statybos etapas truks nuo 4 iki 7 metų, per šitą laikotarpį radioaktyviosios 

atliekos nesusidarys. Neradioaktyviosios atliekos, susidarysiančios naujos AE statybos 

etapo metu, bus nepavojingos atliekos (žvyro, skaldos, smėlio, molio, betono, plytų, 

metalų, keramikos, medžio, stiklo, plastiko, bituminių mišinių atliekos, statybinių 

konstrukcijų gamybos ir suvirinimo atliekos, įvairios įrangos pakuotės, kabeliai, 

izoliacinės medžiagos, mišrios statybinės atliekos, teritorijos valymo liekanos ir t.t.) ir 

pavojingos aplinkai atliekos (dažų, lako, klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių 

tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos, akmens anglių derva ir 

gudronuotieji gaminiai, baterijos ir akumuliatoriai, absorbentai, pašluostės, skudurai, 

užteršti naftos produktais, ir kt.). Preliminariu vertinimu iš viso vieno 1600/1700 MW 

galios reaktoriaus statybos etapo metu susidarys apie 14500 tonų, o dviejų 1600/1700 

MW galios reaktorių statybos etapo metu – apie 27000 tonų atliekų. Galimi naujos AE 

statybos etapo metu susidarysiančių atliekų kiekiai, atliekų agregatinis būvis, kodas 

pagal atliekų sąrašą, pavojingumas, atliekų saugojimo objekte sąlygos ir numatomi 

atliekų tvarkymo būdai pateikti 6.1-1 lentelėje. Tikslesnis susidarysiančių atliekų 

sąrašas, jų kiekiai, tvarkymo būdai galės paaiškėti tik toliau tęsiantis projektui, kai 

paaiškės reaktorių tipas ir skaičius, galutinis išdėstymas aikštelėje ir kiti parametrai. 

Tikslesni duomenys apie atliekų susidarymą, saugojimą ir tvarkymą galės būti 

deklaruoti tik paraiškoje integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti.



2009 01 22 114 

6.1-1 lent. Atliekos, susidarysiančios naujos AE statybos etapo metu, atliekų tvarkymas. 

Pavadinimas 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 

Atliekų saugojimas 

objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Žvyro ir skaldos atliekos 60 120 Kietas 01 04 08 Nepavojingos Atviroje 

aikštelėje 

Smėlio ir molio atliekos 60 120 Kietas 01 04 09 Nepavojingos Atviroje 

aikštelėje 

Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių 

ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, 

atliekos 

1 2 Skystas 08 01 11* H14 pavojinga 


Didžiausias 

kiekis, 

tonos 

Numatomi atliekų tvarkymo 

būdai 

10 Perdavimas atliekas 

tvarkančioms įmonėms 



Talpyklose 0,2 Perdavimas pavojingas 

atliekas tvarkančioms įmonėms 

Dažų ir lako atliekos, nenurodytos 08 01 11 0,8 1,6 Skystas 08 01 12 Nepavojingos Talpyklose 0,1 Perdavimas atliekas 


Dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriose yra 

organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių 

medžiagų 

Dažų ir lako šalinimo atliekos, nenurodytos 

08 01 17 

0,5 1 Skystas 08 01 17* H14 pavojinga 




0,2 0,4 Skystas 08 01 18 Nepavojingos Talpyklose 0,1 Perdavimas atliekas 


Dažų ar lako nuėmiklių atliekos 0,2 0,4 Skystas 08 01 21* H14 pavojinga 




Dangos miltelių atliekos 1 2 Kietas 08 02 01 Nepavojingos Konteineriuose 0,2 Perdavimas atliekas 


Klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių 

tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių 

medžiagų, atliekos 

Klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 

04 09 

3 6 Pastos 08 04 09* H14 pavojinga 


Konteineriuose 0,3 Perdavimas pavojingas 


40 40 Pastos 08 04 10 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


Statybinių konstrukcijų gamybos atliekos 500 1000 Kietas 10 12 08 Nepavojingos Atviroje 

aikštelėje 



Juodųjų metalų šlifavimo ir tekinimo atliekos 40 80 Kietas 12 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 

tvarkančioms įmonėms

Pavadinimas 

Spalvotųjų metalų šlifavimo ir tekinimo 

atliekos 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 115 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

2 4 Kietas 12 01 03 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 


Plastiko drožlės ir nuopjovos 2 4 Kietas 12 01 05 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 


Mineralinės mašininės alyvos, kuriose nėra 

halogenų (išskyrus emulsijas ir tirpalus) 



Sintetinės mašininės alyvos 2 4 Skystas 12 01 10* H14 pavojinga 


Talpyklose 1 Perdavimas pavojingas 




Suvirinimo atliekos 10 20 Kietas 12 01 13 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo 

medžiagos, nenurodytos 12 01 20 

2 4 Kietas/ 

skystas 

Kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva 3 6 Skystas 13 02 08* H14 pavojinga 


Izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva 10 20 Skystas 13 03 10* H14 pavojinga 


Kitos emulsijos (vandens ir alyvos emulsija, 

turinti turbininės, transformatorinės ir kitų 

alyvų ir tepalų) 



Kiti halogenintieji tirpikliai ir tirpiklių mišiniai 0,5 1 Skystas 14 06 02* H14 pavojinga 


Kiti tirpikliai ir tirpiklių mišiniai 0,5 1 Skystas 14 06 03* H14 pavojinga 


12 01 21 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 












Popieriaus ir kartono pakuotės 30 60 Kietas 15 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 2 Perdavimas atliekas 


Plastikinės pakuotės 50 100 Kietas 15 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


Medinės pakuotės 50 100 Kietas 15 01 03 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


Pavadinimas 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 116 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

Metalinės pakuotės 60 120 Kietas 15 01 04 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Kombinuotosios pakuotės 50 100 Kietas 15 01 05 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


Mišrios pakuotės 150 300 Kietas 15 01 06 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Stiklo pakuotės 2 4 Kietas 15 01 07 Nepavojingos Konteineriuose 0,4 Perdavimas atliekas 


Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių 

medžiagų likučių arba kurios yra jomis 

užterštos 

Absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant 

kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), 

pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti 

pavojingomis cheminėmis medžiagomis 

(naftos produktais) 

Absorbentai (pjuvenos, smėlis, užteršti 

naftos produktais) 

Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir 

apsauginiai drabužiai, nenurodyti 15 02 02 

1 2 Kietas 15 01 10* H14 pavojinga 


10 20 Kietas/ 

skystas 

4 8 Kietas/ 

skystas 

15 02 02* H14 pavojinga 






Konteineriuose 1 Perdavimas pavojingas 




70 140 Kietas 15 02 03 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Naudotos padangos 10 20 Kietas 16 01 03 Nepavojingos Garaže 1 Perdavimas atliekas 


Eksploatuoti netinkamos transporto 

priemonės 

50 100 Kietas/ 

skystas 

Tepalų filtrai 4 8 Kietas/ 

skystas 





Garaže 10 Perdavimas pavojingas 




Stabdžių trinkelės, nenurodytos 16 01 11 0,5 1 Kietas 16 01 12 Nepavojingos Konteineriuose 0,1 Perdavimas atliekas 


Stabdžių skystis 0,3 0,6 Skystas 16 01 13* H14 pavojinga Talpyklose 0,1 Perdavimas pavojingas

Pavadinimas 

Aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų 

cheminių medžiagų 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 117 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


0,5 1 Skystas 16 01 14* H14 pavojinga 



objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 




Suskystintų dujų balionai 2 4 Kietas 16 01 16 Nepavojingos Sandėlyje 0,3 Perdavimas atliekas 


Nebenaudojama įranga, kurioje yra 

pavojingų sudedamųjų dalių, nenurodytų 16 

02 09 – 16 02 12 (elektros ir elektroninės 

įrangos pavojingose sudedamosiose dalyse 

gali būti akumuliatorių ir baterijų, nurodytų 

16 06 ir pažymėtų pavojingais; 

gyvsidabriniai jungikliai, elektroniniai 

vamzdeliai ir kitas aktyvintas stiklas ir pan.) 

Nebenaudojama įranga, nenurodyta 16 02 

09 – 16 02 13 (įrenginių detalės ir mazgai, 

stiklo ir porceliano izoliatoriai) 

Neorganinės atliekos, kuriose yra pavojingų 




Sandėlyje 10 Perdavimas pavojingas 








Neorganinės atliekos, nenurodytos 16 03 03 10 20 Kietas 16 03 04 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Laboratorinės cheminės medžiagos, 

įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų 

mišinius, sudarytos iš pavojingų cheminių 

medžiagų arba jų turinčios 

15 25 Kietas/ 

skystas 



Švino akumuliatoriai 6 12 Kietas 16 06 01* H14 pavojinga 


Sandėlyje/ 

talpyklose 

3 Perdavimas pavojingas 




Šarminės baterijos (išskyrus 16 06 03) 6 12 Kietas 16 06 04 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


Kitos baterijos ir akumuliatoriai 2 4 Kietas 16 06 05 Nepavojingos Konteineriuose 0,2 Perdavimas atliekas 


Pavadinimas 

Atliekos, kuriose yra tepalų (transportavimo 

talpyklų ir statinių valymo atliekos) 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 118 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 




objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 



Betonas 2000 3500 Kietas 17 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 200 Perdavimas atliekas 


Plytos 50 80 Kietas 17 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Čerpės ir keramika 10 20 Kietas 17 01 03 Nepavojingos Konteineriuose 2 Perdavimas atliekas 


Medis 1000 1700 Kietas 17 02 01 Nepavojingos Konteineriuose 100 Perdavimas atliekas 


Stiklas 60 120 Kietas 17 02 02 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


Plastikas 10 20 Kietas 17 02 03 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01 10 16 Kietas/ 

pastos 

Akmens anglių derva ir gudronuotieji 

gaminiai 

400 600 Kietas/ 

pastos 

17 03 02 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 






Varis, bronza, žalvaris 4 8 Kietas 17 04 01 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


Aliuminis 140 280 Kietas 17 04 02 Nepavojingos Konteineriuose 15 Perdavimas atliekas 


Švinas 10 20 Kietas 17 04 03 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Geležis ir plienas 1000 2000 Kietas 17 04 05 Nepavojingos Konteineriuose 200 Perdavimas atliekas 


Metalų mišiniai 2000 4000 Kietas 17 04 07 Nepavojingos Konteineriuose 300 Perdavimas atliekas 


Kabeliai, nenurodyti 17 04 10 40 80 Kietas 17 04 11 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas

Pavadinimas 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 119 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 100 140 Kietas 17 05 04 Nepavojingos Atviroje 

aikštelėje 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 




Išsiurbtas dumblas, nenurodytas 17 05 05 40 70 Skystas 17 05 06 Nepavojingos Talpyklose 5 Perdavimas atliekas 


Kelių skalda, nenurodyta 17 05 07 60 80 Kietas 17 05 08 Nepavojingos Atviroje 

aikštelėje 

Kitos izoliacinės medžiagos, sudarytos iš 

pavojingų cheminių medžiagų arba jų 

turinčios 

Izoliacinės medžiagos, nenurodytos 17 06 

01 ir 17 06 03 

Gipso izoliacinės statybinės medžiagos, 

nenurodytos 17 08 01 

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos, 

nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 

Pirminio filtravimo ir košimo kietosios 

atliekos 















Popierius ir kartonas 200 400 Kietas 20 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 50 Perdavimas atliekas 


Stiklas 10 20 Kietas 20 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 2 Perdavimas atliekas 


Dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, 

kuriose yra gyvsidabrio 

10 20 Kietas 20 01 21* H6 toksiškos Konteineriuose 3 Perdavimas pavojingas 


Plovikliai, nenurodyti 20 01 29 2 4 Skystas 20 01 30 Nepavojingos Talpyklose 0,3 Perdavimas atliekas 


Nebenaudojama elektros ir elektroninė 

įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, 

kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių 




atliekas tvarkančioms įmonėms

Pavadinimas 

Nebenaudojama elektros ir elektroninė 

įranga, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 

01 35 (kaitrinės lemputės) 

Atliekos 

Bendras 

kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

tonos 

Bendras 

kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

tonos 



2009 01 22 120 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 



Plastikai 2 4 Kietas 20 01 39 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 


Metalai 4 8 Kietas 20 01 40 Nepavojingos Konteineriuose 2 Perdavimas atliekas 


Biologiškai suyrančios atliekos 100 150 Kietas 20 02 01 Nepavojingos Konteineriuose 20 Perdavimas atliekas 


Gruntas ir akmenys 20 30 Kietas 20 02 02 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Kitos biologiškai nesuyrančios atliekos 200 300 Kietas 20 02 03 Nepavojingos Konteineriuose 30 Perdavimas atliekas 


Mišrios komunalinės atliekos 1000 1500 Kietas 20 03 01 Nepavojingos Konteineriuose 150 Perdavimas atliekas 


Teritorijos valymo liekanos 60 80 Kietas 20 03 03 Nepavojingos Konteineriuose 30 Perdavimas atliekas 


IŠ VISO 14500 27000 - - - - 2000 -



2009 01 22 121 

6.2 Atominės elektrinės eksploatavimas 

6.2.1 Neradioaktyviosios atliekos 

Neradioaktyviosios atliekos, susidarysiančios naujos AE eksploatavimo etapo metu, bus 

nepavojingos atliekos (įvairios įrangos pakuotės, kabeliai, metalai, plastikai, 

nebenaudojama įranga, izoliacinės medžiagos, apsauginiai drabužiai, mišrios 

komunalinės atliekos ir t.t.) ir pavojingos aplinkai arba toksiškos atliekos 

(nebenaudojama įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių, dažų, lako, klijų ir 

hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, 

atliekos, vandens ir alyvos emulsija, turinti turbininės, transformatorinės ir kitų alyvų ar 

tepalų, baterijos ir akumuliatoriai, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra 

gyvsidabrio, absorbentai, pašluostės, skudurai, filtrų medžiagos, užteršti naftos 

produktais, ir kt.). Preliminariu vertinimu naujos AE eksploatavimo ir remonto metu 

vienam 1600/1700 MW galios reaktoriui susidarys apie 500, o dviems 1600/1700 MW 

galios reaktoriams – apie 900 tonų neradioaktyviųjų atliekų per metus. Visos atliekos 

bus tvarkomos, vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 2002, 

Nr. 72-3016), Atliekų tvarkymo taisyklių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381; 2007, 

Nr. 11-461) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimais. Galimi 

naujos AE eksploatavimo ir remontų metu susidarysiančių neradioaktyviųjų atliekų 

kiekiai, technologiniai procesai, kurių metu susidarys šios atliekos, atliekų agregatinis 

būvis, kodas pagal atliekų sąrašą, pavojingumas, atliekų saugojimo objekte sąlygos ir 

numatomi atliekų tvarkymo būdai pateikti 6.2-1 lentelėje.

6.2-1 lent. Atliekos ir atliekų tvarkymas NAE eksploatavimo etapo metu. 

Technologinis 

procesas 

Vandens filtrų 

valymo metu 

Pavadinimas 

Smėlio ir molio atliekos 

(kvarcinis smėlis) 

Remonto metu Dažų ir lako, kuriuose yra 

organinių tirpiklių ar kitų 

pavojingų cheminių 


Remonto metu Dažų ir lako atliekos, 


Remonto metu Dažų ar lako šalinimo 

atliekos, kuriose yra 

organinių tirpiklių ar kitų 


medžiagų 

Remonto metu Dažų ir lako šalinimo 

atliekos, nenurodytos 08 01 

17 

Remonto metu Dažų ar lako nuėmiklių 

atliekos 

Remonto metu Klijų ir hermetikų, kuriuose 

yra organinių tirpiklių ar kitų 



Remonto metu Klijų ir hermetikų atliekos, 


Eksploatavimo 

metu 

Karšto vandens talpyklų 

hermetikas, kuriame yra 


medžiagų 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 122 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

0,5 1 Kietas 01 04 09 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


0,1 0,2 Skystas 08 01 11* H14 pavojinga 














0,2 0,4 Pastos 08 04 09* H14 pavojinga 








5 10 Pastos 08 04 99* H14 pavojinga 




Apdorojant Juodųjų metalų šlifavimo ir 10 20 Kietas 12 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas

Technologinis 

procesas 

Pavadinimas 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 123 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

metalus tekinimo atliekos tvarkančioms įmonėms 

Apdorojant 

metalus 

Apdorojant 

plastikus 

Staklių 

eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Įrenginių 

eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Apdorojant 

metalus 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Valant 

paviršinių 

nuotekų 

valymo 

įrenginius 

Valant 

paviršinių 

nuotekų 

valymo 

įrenginius 

Spalvotųjų metalų šlifavimo 

ir tekinimo atliekos 



Plastiko drožlės ir nuopjovos 0,1 0,2 Kietas 12 01 05 Nepavojingos Konteineriuose 0,1 Perdavimas atliekas 


Mineralinės mašininės 

alyvos, kuriose nėra 

halogenų (išskyrus emulsijas 

ir tirpalus) 



Sintetinės mašininės alyvos 1 2 Skystas 12 01 10* H14 pavojinga 






Suvirinimo atliekos 1 2 Kietas 12 01 13 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Kita variklio, pavarų dėžės ir 

tepalinė alyva 

Izoliacinė ir šilumą 

perduodanti alyva 

Naftos produktų/ vandens 

separatorių dumblas 

Naftos produktų/ vandens 

separatorių tepaluotas 

vanduo 

















Technologinis 

procesas 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Pastatų 

remonto metu 

Pastatų 

remonto metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu (įrangos 

pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 


pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 


pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 


pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 


pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 


Pavadinimas 

Kitos emulsijos (vandens ir 

alyvos emulsija, turinti 

turbininės, transformatorinės 

ir kitų alyvų ir tepalų) 

Kiti halogenintieji tirpikliai ir 

tirpiklių mišiniai 

Kiti tirpikliai ir tirpiklių 

mišiniai 

Popieriaus ir kartono 

pakuotės 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 124 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 








objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 









Plastikinės pakuotės 5 10 Kietas 15 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 2,5 Perdavimas atliekas 


Medinės pakuotės 5 10 Kietas 15 01 03 Nepavojingos Konteineriuose 2,5 Perdavimas atliekas 


Metalinės pakuotės 8 16 Kietas 15 01 04 Nepavojingos Konteineriuose 4 Perdavimas atliekas 


Kombinuotosios pakuotės 7 14 Kietas 15 01 05 Nepavojingos Konteineriuose 3,5 Perdavimas atliekas 


Mišrios pakuotės 20 40 Kietas 15 01 06 Nepavojingos Konteineriuose 10 Perdavimas atliekas 


Technologinis 

procesas 

pakuotės) 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

(produktų 

pakuotės 

valgykloje) 

Eksploatavimo 

metu išsiliejus 

naftos 

produktams 

Eksploatavimo 

metu išsiliejus 

naftos 

produktams 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Pakrovėjų 

remonto metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu nurašant 

nebenaudoj. 

įrangą 

Įrenginių 

remonto metu 

nurašant 

nebenaudoj. 

įrangą 

Pavadinimas 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 125 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

Stiklo pakuotės 1 2 Kietas 15 01 07 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


Absorbentai, pašluostės, 

skudurai, filtrų medžiagos, 

užteršti pavojingomis 

cheminėmis medžiagomis 

(naftos produktais) 

Absorbentai (pjuvenos, 

smėlis, užteršti naftos 

produktais) 

Absorbentai, filtrų 

medžiagos, pašluostės ir 

apsauginiai drabužiai, 

nenurodyti 15 02 02 

1 2 Kietas/ 

skystas 

5 10 Kietas/ 

skystas 











Naudotos padangos 3 6 Kietas 16 01 03 Nepavojingos Garaže 1,5 Perdavimas atliekas 


Nebenaudojama įranga, 

kurioje yra pavojingų 

sudedamųjų dalių, 

nenurodytų 16 02 09 – 16 02 

12 

Nebenaudojama įranga, 

nenurodyta 16 02 09 – 16 02 

13 (įrenginių detalės ir 

mazgai, stiklo ir porceliano 

izoliatoriai) 



Sandėlyje 2,5 Perdavimas pavojingas 




Technologinis 

procesas 

Įrenginių 

remonto metu 

nurašant 

nebenaudoj. 

įrangą 

Pavadinimas 

Sudedamosios dalys, 

išimtos iš nebenaudojamos 

įrangos, nenurodytos 16 02 

15 

Pasibaigus Nebereikalingos 

NAE neorganinės cheminės 

laboratorijų medžiagos, sudarytos iš 

reaktyvų pavojingų cheminių 

galiojimo laikui medžiagų arba jų turinčios 

Pasibaigus Nebereikalingos organinės 

NAE cheminės medžiagos, 

laboratorijų sudarytos iš pavojingų 

reaktyvų cheminių medžiagų arba jų 

galiojimo laikui turinčios 

Gesintuvų Nebereikalingos cheminės 

miltelių keitimo medžiagos, nenurodytos 16 

metu 05 06, 16 05 07 arba 16 05 

08 

Elektros cecho 

baterijų 

keitimo metu 

Įrangos bazės 

transporto 

remonto metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Įrenginių 

remonto metu 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 126 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 



3 5 Kietas/ 

skystas 

2 3 Kietas/ 

skystas 









0,4 0,8 Kietas 16 05 09 Nepavojingos Konteineriuose 0,4 Perdavimas atliekas 


Švino akumuliatoriai 3 6 Kietas 16 06 01* H14 pavojinga 


Šarminės baterijos (išskyrus 

16 06 03) 

Kitos baterijos ir 

akumuliatoriai 

Atskirai surinkti baterijų ir 

akumuliatorių elektrolitai 

(rūgštinis elektrolitas) 





1 1,5 Kietas 16 06 05 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 






Technologinis 

procesas 

Įrenginių 

remonto metu 

Pavadinimas 

Atskirai surinkti baterijų ir 

akumuliatorių elektrolitai 

(šarminis elektrolitas) 

Statybos ir Atliekos, kuriose yra tepalų 

remonto darbų (naftos produktų talpyklų 

metu valymo atliekos) 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 127 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 

1 1,5 Skystas 16 06 06* H14 pavojinga 





objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 





Statybos ir 

remonto darbų 

Betonas 40 60 Kietas 17 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


Plytos 2 3 Kietas 17 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


Čerpės ir keramika 0,5 1 Kietas 17 01 03 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


Medis (mediena, pabėgiai) 20 30 Kietas 17 02 01 Nepavojingos Konteineriuose 5 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


metu 

Plastikas 2 3 Kietas 17 02 03 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Statybos ir Bituminiai mišiniai, 

remonto darbų nenurodyti 17 03 01 

metu 

Statybos ir Akmens anglių derva ir 

remonto darbų gudronuotieji gaminiai 

metu 

0,5 1 Kietas/ 

pastos 

10 20 Kietas/ 

pastos 

17 03 02 Nepavojingos Konteineriuose 0,3 Perdavimas atliekas 






Statybos ir 


Varis, bronza, žalvaris 0,2 0,4 Kietas 17 04 01 Nepavojingos Konteineriuose 0,1 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir Aliuminis 2 4 Kietas 17 04 02 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas

Technologinis 

procesas 


metu 

Pavadinimas 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 128 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 


Statybos ir 


Švinas 1 2 Kietas 17 04 03 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


Geležis ir plienas 5 10 Kietas 17 04 05 Nepavojingos Konteineriuose 1,5 Perdavimas atliekas 


metu 

Statybos ir 


metu 

Metalų mišiniai 10 20 Kietas 17 04 07 Nepavojingos Konteineriuose 3 Perdavimas atliekas 


Statybos ir Kabeliai, nenurodyti 17 04 

remonto darbų 10 

metu 

Alyvų nuotekių 

šalinimo metu 

Teritorijos 

priežiūros ir 

valymo metu 

Gruntas ir akmenys, 

kuriuose yra pavojingų 


Gruntas ir akmenys, 

nenurodyti 17 05 03 

Statybos ir Kitos izoliacinės medžiagos, 

remonto darbų sudarytos iš pavojingų 

metu cheminių medžiagų arba jų 

turinčios 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Izoliacinės medžiagos, 

nenurodytos 17 06 01 ir 17 

06 03 

Mišrios statybinės ir 

griovimo atliekos, 

nenurodytos 17 09 01, 17 09 

02 ir 17 09 03 

















Technologinis 

procesas 

Siurblinės 

eksploatavimo 

metu 


remonto metu 


remonto metu 

Raštvedybos 

metu ir 

nurašant 

nereikalingą 

literatūrą 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Perdegus 

apšvietimo 

įrangai 

Įrangos 

plovimo metu 

Nurašant 

nebenaudoj. 

įrangą 

Sugedus 

apšvietimo ir 

kt. įrangai 

Pavadinimas 

Pirminio filtravimo ir košimo 

kietosios atliekos 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 129 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 

1,5 3 Kietas 19 09 01 Nepavojingos Konteineriuose 1 Perdavimas atliekas 


Naudotos aktyvintos anglys 5 10 Pastos 19 09 04 Nepavojingos Konteineriuose 3 Perdavimas atliekas 


Prisotintos arba naudotos 

jonitinės dervos 



Popierius ir kartonas 5 8 Kietas 20 01 01 Nepavojingos Konteineriuose 2,5 Perdavimas atliekas 


Stiklas 1 1,5 Kietas 20 01 02 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


Dienos šviesos lempos ir 

kitos atliekos, kuriose yra 

gyvsidabrio 

Plovikliai, nenurodyti 20 01 

29 

Nebenaudojama elektros ir 

elektroninė įranga, 

nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 

23, kurioje yra pavojingų 

sudedamųjų dalių 

Nebenaudojama elektros ir 

elektroninė įranga, 

nenurodyta 20 01 21, 20 01 

23 ir 20 01 35 (kaitrinės 

lemputės) 

2 4 Kietas 20 01 21* H6 toksiškos Konteineriuose 0,5 Perdavimas pavojingas 


0,5 1 Skystas 20 01 30 Nepavojingos Talpyklose 0,3 Perdavimas atliekas 


0,1 0,2 Kietas 20 01 35* H14 pavojinga 




0,1 0,2 Kietas 20 01 36 Nepavojingos Konteineriuose 0,1 Perdavimas atliekas 


Ūkinės veiklos Plastikai 0,5 0,8 Kietas 20 01 39 Nepavojingos Konteineriuose 0,25 Perdavimas atliekas

Technologinis 

procesas 

metu 

Eksploatavimo 

ir remonto 

metu 

Tvarkant NAE 

teritoriją 

Ūkinės veiklos 

metu 

Valant NAE 

teritoriją 

Pavadinimas 

Kiekis 1 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriui, 

t/metus 

Atliekos 

Kiekis 2 

1600/1700 

MW galios 

reaktoriams, 

t/metus 



2009 01 22 130 

Agregatinis 

būvis 

(kietas, 

skystas, 

pastos) 

Kodas 

pagal 

Atliekų 

sąrašą 

Pavojingumas 


objekte 

Laikymo 

sąlygos 

Didžiausias 

kiekis, 

tonos 


būdai 


Metalai 1 1,7 Kietas 20 01 40 Nepavojingos Konteineriuose 0,5 Perdavimas atliekas 


Biologiškai suyrančios 

atliekos 



Mišrios komunalinės atliekos 50 80 Kietas 20 03 01 Nepavojingos Konteineriuose 20 Perdavimas atliekas 


Teritorijos valymo liekanos 10 15 Kietas 20 03 03 Nepavojingos Konteineriuose 4 Perdavimas atliekas 


IŠ VISO 500 900 - - - - 200 -



2009 01 22 131 

6.2.2 Radioaktyviosios atliekos 

Radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių dažniausiai sudaro panaudotas 

branduolinis kuras, eksploatavimo atliekos ir taip vadinamos eksploatavimo nutraukimo 

atliekos, susidarančios dėl elektrinės eksploatavimo nutraukimo. 

Pagrindiniai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai nustatyti Radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje (Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1600; 2005, Nr. 122- 

4361). Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad: 

• visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijose taikant tinkamus metodus 

kiekvienas asmuo bei aplinka tiek Lietuvoje, tiek ir už jos sienų būtų pakankamai 

apsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukelti 

radioaktyviosios atliekos; 

• radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau; 

• būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų stadijų tarpusavio 

priklausomybę; 

• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visą 

įrenginio veikimo laikotarpį ir po to. 

VATESI dokumentas „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jų 

laidojimo reikalavimai, VD-RA-01-2001“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467) 

taikomas radioaktyviųjų atliekų, susidarančių AE eksploatavimo ir eksploatavimo 

nutraukimo metu, ir kitų radioaktyvių atliekų, kurios vežamos į AE saugojimui ir/ar 

apdorojimui, tvarkymo iki jų laidojimo saugumui. Šie reikalavimai nustato tvarkymo 

procedūrą ir atliekoms, susidariusioms ankstesnių veiklų metu, ir naujai susidariusioms 

atliekoms, išskyrus panaudotą branduolinį kurą. 

Naujoje AE bus įdiegta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa. Ši programa apims 

tokias priemones 

• naudojant tinkamą technologiją, išlaikomas kaip įmanoma mažesnis radioaktyviųjų 

atliekų susidarymo kiekis, tiek aktyvumo tiek tūrio aspektais; 

• kiek įmanoma, medžiagos naudojamos pakartotinai ir perdirbamos; 

• atliekos atitinkamai klasifikuojamos ir rūšiuojamos, kiekvienas radioaktyviųjų 

atliekų srautas charakterizuojamas, atsižvelgiant į turimas šalinimo ir laidojimo 

galimybes; 

• radioaktyviosios atliekos surenkamos, charakterizuojamos ir laikomos taip, kad būtų 

užtikrintas priimtinas saugos lygis; 

• užtikrinama atitinkama saugyklų talpa numatomoms radioaktyviosioms atliekoms; 

• užtikrinama, kad radioaktyviąsias atliekas būtų galima išimti jų saugojimo 

laikotarpio pabaigoje; 

• radioaktyviųjų atliekų pradinis ir galutinis apdorojimai atliekami atsižvelgiant į jų 

saugojimo ir laidojimo būdus; 

• radioaktyviosios atliekos tvarkomos ir transportuojamos saugiai; 

• kontroliuojamas nuotekų išleidimas į aplinką; 

• vykdomas taršos šaltinio ir aplinkos monitoringas; 

• atliekama atliekų surinkimo, apdorojimo ir saugojimo kompleksų bei įrangos 

techninė priežiūra, siekiant užtikrinti jų saugų ir patikimą eksploatavimą; 

• kontroliuojama radioaktyviųjų atliekų saugos barjerų būklė atliekų saugojimo 

vietose; 

• atliekant inspektavimus ir nuolatinius matavimus, kontroliuojami radioaktyviųjų 

atliekų savybių pokyčiai, ypač tais atvejais, kai atliekų saugojimas trunka ilgą laiką;



2009 01 22 132 

• esant būtinybei, atliekami tyrimai ir patobulinimai, siekiant pagerinti esamus 

radioaktyviųjų atliekų apdorojimo metodus arba sukurti naujus metodus bei 

užtikrinti, kad turimi metodai užtikrintų saugomų radioaktyviųjų atliekų išėmimą. 

Dauguma atliekų, susidarančių normalaus AE eksploatavimo metu, yra labai mažo ir 

mažo aktyvumo. Šias atliekas didžiąją dalimi sudaro įprastinės techninio aptarnavimo 

atliekos, tokios kaip izoliacinės medžiagos, popierius, panaudota darbo apranga, 

mechanizmų dalys, plastmasės ir naftos produktai. Vidutinio aktyvumo atliekas 

daugiausia sudaro jonų pakaitos dervos iš cirkuliacinio vandens valymo sistemos bei 

garintuvo nuosėdos iš panaudoto vandens valymo įrenginių. 

Radioaktyvios atliekos klasifikuojamos ir atskiriamos pagal fizinę būsena (kietos, 

skystos arba dujinės), chemines savybes (vandens atliekos ir organiniai skysčiai) ir 

radiologines savybes (labai mažo, mažo ar vidutinio aktyvumo, trumpaamžės arba 

ilgaamžės atliekos). Radioaktyviųjų atliekų atskyrimas vykdomas atsižvelgiant į jų 

degumo, piroforines, sprogstamąsias ir korozines savybes. 

Kietųjų, skystųjų, dujinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro kiekiai įvertinti šiame 

poskyryje pagal reaktoriaus rūšis, kurios pasirinktos kaip technologinės alternatyvos (žr. 

4 ir 5 skirsnį). Taip pat aprašyti galimi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, apdorojimo, 

saugojimo ir laidojimo būdai. 7 skyriuje pateiktuose radionuklidų išmetimuose iš naujos 

AE į aplinką ir jų poveikio vertinimuose yra atsižvelgta ir į galimus išmetimus iš naujos 

AE radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro saugojimo kompleksų. 

6.2.2.1 Kietosios radioaktyviosios atliekos 

Kietąsias radioaktyviąsias atliekas sudaro kasetiniai filtrai, kietųjų dalelių filtrai iš 

ventiliacijos sistemų, anglies filtrai, instrumentai, užterštas metalo laužas, aktyviosios 

zonos komponentai, užteršti skudurai, drabužiai, popierius, plastmasė ir t.t., taip pat 

panaudotos jonų pakaitos dervos (pagal TATENA skirstymą – drėgnos kietosios 

atliekos). Metiniai susidarančių kietųjų atliekų kiekiai skirtingoms reaktorių rūšims, 

kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-2 lentelėje. 

Palyginimui, kietųjų radioaktyviųjų atliekų kiekis, susidarantis viename esamos 

Ignalinos AE bloke, yra ~550 m 3 per metus (~420 m 3 /metus/GW). 

6.2-2 lent. Kietųjų radioaktyvių atliekų kiekis, susidarantis per metus. 

Verdančio 

vandens 

reaktorius 

(BWR) 

Suslėgto 

vandens 

reaktorius 

(PWR) 

ABWR (DCD 

ABWR, 2007) 

ESBWR (DCD 

ESBWR, 2007) 

EPR (EPR 

FSAR, 2007) 

APWR (DCD 

APWR, 2007) 

AP-1000 (DCD 

AP-1000, 

2005) 

AP-600 (DCD 

AP-600, 1999) 

Vienam 

blokui , 

m 3 /metus 

Planuojamas 

blokų 

skaičius 

Kiekis iš visų 

blokų, 

m 3 /metus 

Kiekis, GW, 

m 3 /metus 

/GW 

~430 2 ~860 ~330 

~470 2 ~940 ~300 

~225 2 ~450 ~135 

~310 2 ~620 ~180 

~160 3 ~480 ~145 

~140 5 ~600 ~200



2009 01 22 133 

Suslėgto 

sunkiojo 

vandens 

reaktorius 

(PHWR) 

WWER (IAEA- 

TECDOC- 

1492) 

CANDU-6 (TQ 

AECL, 2008) 

ACR-1000 

(EIA ACR- 

1000, 2006) 

Vienam 

blokui , 

m 3 /metus 

Planuojamas 

blokų 

skaičius 


blokų, 

m 3 /metus 

Kiekis, GW, 

m 3 /metus 

/GW 

120–250 2 240–500 85–175 

~40 4 ~160 ~50 

~55 3 ~165 ~50 

Kietosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal radiologinės klasifikacijos 

kriterijus, nurodytus 6.2-3 lent. 

6.2-3 lent. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų klasifikacijos sistema pagal VD-RA-01- 

2001 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467). 

Atliekų 

klasė 

0 

Apibrėžimas 

(santrumpa) 

Nebekontroliuojamos 

atliekos (NA) 

Paviršinė 

dozės 

galia, 

mSv/h 

Galutinis 

apdorojimas 

Trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos* 

Nereikalingas 

Labai mažo aktyvumo 

A 

≤0,5 

atliekos (LMAA) 

Laidojimo būdas 

– Nereikalingas Tvarkomos ir laidojamos 

vadovaujantis LR atliekų 

tvarkymo įstatymo 

(Valstybės žinios, 1998. 

Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72- 

3016) nustatytais 

reikalavimais 

Labai mažo aktyvumo 

atliekų kapinyne (Landfill 

kapinyne) 

B 

Mažo aktyvumo atliekos 

(MAA-TA) 

0,5–2 Reikalingas Paviršiniame kapinyne 

C 

Vidutinio aktyvumo 

atliekos (VAA-TA) 

>2 Reikalingas Paviršiniame kapinyne 

Ilgaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos** 

D 

Paviršiniame kapinyne 

Mažo aktyvumo atliekos 

≤10 Reikalingas (ertmės vidutiniame 

(MAA-IA) 

gylyje) 

Vidutinio aktyvumo 

E 

atliekos (VAA-IA) 

Panaudoti uždarieji šaltiniai 

Panaudoti uždarieji 

F 

šaltiniai (PUŠ) 

>10 Reikalingas Giluminiame kapinyne 

– Reikalingas 

Paviršiniame arba 

giluminiame kapinyne*** 

* Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė mažesnė negu 30 metų, įskaitant 137 Cs, 

ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus, 

savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje neviršija 4000 Bq/g, su sąlyga, kad suvidurkinus pagal 

visas atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas 

neviršija 400 Bq/g. 

** Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė didesnė negu 30 metų, neįskaitant 137 Cs, 

ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus, 

savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje viršija 4000 Bq/g, taip pat jeigu suvidurkinus pagal visas 

atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas viršija 400 

Bq/g. 

*** Priklausomai nuo priimtinumo kriterijų panaudotiems uždariesiems šaltiniams. 

Labai mažo aktyvumo radioaktyviosioms medžiagoms nereikalingas galutinis 

apdorojimas. Atliekos turi būti kietos ir neturėti savo sudėtyje laisvų skysčių. Jos yra



2009 01 22 134 

laidojamos labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynuose (tranšėjiniuose 

kapinynuose). Atliekų siuntos turi būti tinkamai apgaubtos plastiku ar kitaip įpakuotos. 

Įpakuotų atliekų ir atskirų atliekų gabalų paviršiaus užterštumas ir sąlygojama dozės 

galia neturi viršyti atliekų priimtinumo laidoti tranšėjiniame kapinyne kriterijuose 

nustatytų leistinų ribų. 

Yra daug gerų, pagrįstų ir pasaulyje naudojamų technologijų, skirtų kietųjų 

radioaktyviųjų atliekų apdorojimui. Kietųjų radioaktyvių atliekų apdorojimu siekiama 

sumažinti atliekų tūrį ir/ar paversti atliekas į formą, tinkamą apdorojimui, saugojimui ir 

laidojimui. Pagrindiniai apdorojimo būdai yra tokie: 

• dezaktyvavimas – atitinkamas užterštumo pašalinimas nuo paviršiaus, taip apdorota 

įranga ar medžiaga, kuri turėjo būti laikoma radioaktyviomis atliekomis, gali būti 

paversta į paprastas atliekas ar medžiagą, kuri gali būti pakartotinai panaudota; 

• presavimas – plačiai naudojamas būdas sausų presuojamų atliekų tūriui sumažinti, 

panaudojant mechaninę jėgą; 

• deginimas – leidžia ženkliai sumažinti tūrį ir paverčia degias radioaktyvias atliekas į 

formą, tinkamą tolesnei imobilizacijai ir laidojimui. 

Nedegios ir nepresuojamos radioaktyvios atliekos dažnai reikalauja ypatingo 

apdorojimo, priklausomai nuo tam tikrų joms būdingų savybių. Atliekos, užterštos 

ilgaamžiais radioizotopais, tokios kaip uždarieji šaltiniai, turi būti imobilizuotos prieš jų 

saugojimą ir laidojimą. Dažniausiai naudojamas ar rekomenduojamas skystas cementas 

kaip geriausiai tinkanti medžiaga nepresuojamų radioaktyvių atliekų galutiniam 

apdorojimui. 

Naujos AE kietosios radioaktyviosios atliekos bus tvarkomos, saugojamos ir 

laidojamos, vadovaujantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, patvirtinta 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 860 (Valstybės 

žinios, 2008, Nr. 105-4019). Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos 

Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Valstybės žinios, 

2002, Nr. 113-5029), Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos 

Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Valstybės žinios, 2007, 

Nr. 11-430), ir Europos Sąjungos energetikos politika sudarė sąlygas nustatyti tinkamus 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos tikslus, prioritetines kryptis ir joms 

įgyvendinti reikalingas priemones. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija numato 

pagrindines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kryptis, atsižvelgiant į branduolinės 

energetikos plėtros planus, naujausius šalies ir tarptautinius aplinkosaugos, branduolinės 

ir radiacinės saugos reikalavimus, Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją (Valstybės žinios, 2004, Nr. 36- 

1186). Šioje strategijoje numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai, 

įskaitant ir tuos, kurie skirti pasirengti naudojant naujausias technologijas tvarkyti 

naujos AE eksploatavimo radioaktyviąsias atliekas. 

Naujoje AE kietosios radioaktyviosios atliekos bus tvarkomos naujos AE kietųjų 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose, apdorotos atliekos bus saugomos pačioje 

NAE, o vėliau laidojamos. Dabartiniu metu IAE vykdomi labai mažo aktyvumo 

radioaktyviųjų atliekų kapinyno ir mažo bei vidutinio aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektai numatyti tik Ignalinos AE 

eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo radioaktyviosioms atliekoms laidoti, todėl 

naujos AE radioaktyviosioms atliekoms turės būti projektuojami ir statomi nauji 

kapinynai. Galimybės išplėsti Stabatiškės aikštelėje numatomą statyti paviršinį 

kapinyną taip, kad dalis jo rūsių galėtų būti pritaikyta NAE radioaktyviosioms atliekoms 

laidoti, yra nedidelės dėl vietos stokos papildomiems rūsiams įrengti šioje aikštelėje.



2009 01 22 135 

Numatomose IAE labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno alternatyviose aikštelėse yra 

vietos įrengti atskirus modulius ir naujos AE atliekoms. Radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymo strategija po 5 metų turės būti atnaujinta ir patvirtinta LR Vyriausybės 

nutarimu, joje turėtų būti numatyta ir tolimesnė NAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo 

strategija. 

Kaip rodo dabartiniu metu IAE vykdomų projektų patirtis, kietų atliekų apdorojimo ir 

saugojimo komplekso (KAASK) ir naujų kapinynų radiologinis poveikis gyventojams ir 

aplinkai yra nežymus. Pvz., kritinės gyventojų grupės nario metinės efektinės dozės 

didžiausios apšvitos vietoje (IAE SAZ), sąlygota radioaktyviųjų išmetimų iš KAASK, 

yra: vaikams – apie 0,003 mSv, suaugusiems – 0,001 mSv (IAE naujojo kietųjų atliekų 

tvarkymo ir saugojimo komplekso PAV ataskaita, 2008). 

Pagal Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos (Valstybės žinios, 2008, Nr. 105- 

4019) 2 tikslo ketvirtąjį rezultatų kriterijų, sutvarkytų labai mažo, mažo ir vidutinio 

aktyvumo kietų radioaktyviųjų atliekų dabartinė reikšmė (2008 metai) yra 0 procentų, 

siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 

m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1227 „Dėl mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių 

radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 

122-5006) pritarta IAE radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimui. 

Ilgaamžės vidutinio aktyvumo kietosios radioaktyviosios atliekos bus saugomos pačioje 

naujoje AE, tačiau jos nebus galutinai apdorojamos, kadangi pagal Radioaktyviųjų 

atliekų tvarkymo strategijos (Valstybės žinios, 2008, Nr. 105-4019) 2 tikslo 8 uždavinį 

turi būti analizuojamos galimybės panaudotą branduolinį kurą ir ilgaamžes 

radioaktyviąsias atliekas laidoti, išvežti perdirbti ar laidoti kitose valstybėse. Pagal šios 

strategijos 9 punktą, įgyvendinant 2002–2006 metais Panaudoto branduolinio kuro ir 

ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą 2003–2007 

metams, patvirtintą valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros 

direktoriaus 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 53, analizuotos galimybės įrengti 

giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną Lietuvoje, kelių Europos Sąjungos valstybių 

narių regioninį giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną ir išvežti panaudotą 

branduolinį kurą į valstybes, turinčias tinkamus įrenginius ir prisiimsiančias visą 

atsakomybę už šias atliekas. Jeigu nepakis pasaulinė panaudoto branduolinio kuro ir 

radioaktyviųjų atliekų išvežimo į kitas valstybes politika ar neatsiras naujų panaudoto 

branduolinio kuro perdirbimo technologijų, ne anksčiau kaip 2030 metais bus pradėta 

svarstyti, kurioje Lietuvos vietoje statyti giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną. 

6.2.2.2 Skystosios radioaktyviosios atliekos 

Pirminis šilumnešis vandeniu aušinamuose reaktoriuose ir vanduo iš panaudoto 

branduolinio kuro išlaikymo baseinų yra pagrindiniai potencialūs skystųjų 

radioaktyviųjų atliekų šaltiniai, kadangi tam tikros juose esantis radioaktyviųjų 

medžiagų kiekis gali patekti į skystųjų radioaktyviųjų atliekų srautą per technologinio 

proceso srautus ar pratekėjimus. Kitas skystųjų radioaktyvių atliekų šaltinis – tai 

skysčiai, susidarantys kontroliuojamose zonose: 

• nuotekos iš dušų ir tualetų; 

• nuotekos po įrangos ir pastato konstrukcijų valymo ir dezaktyvavimo; 

• vandens kondensatas nuo pastato konstrukcijų ir konstrukcijų paviršių; 

• vandens kondensatas iš šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos; 

• pratekėjimai ir drenažai iš reaktoriaus sistemų. 

Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai skirtingoms reaktoriaus 

rūšims, kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-4 lent.



2009 01 22 136 

6.2-4 lent. Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai. 

Verdančio 

vandens 

reaktorius 

(BWR) 

Suslėgto 

vandens 

reaktorius 

(PWR) 

Suslėgto 

sunkiojo 

vandens 

reaktorius 

(PHWR) 

ABWR (DCD 

ABWR, 2007) 

ESBWR (DCD 

ESBWR, 2007) 

EPR (EPR 

FSAR, 2007) 

APWR (DCD 

APWR, 2007) 

AP-1000 (DCD 

AP-1000, 2005) 

AP-600 (DCD 

AP-600, 1999) 

WWER (IAEA- 

TECDOC-1492) 

CANDU-6 (TQ 

AECL, 2008) 

ACR-1000 (EIA 

ACR-1000, 

2006) 

Vienam 

blokui, 

m 3 /metus 

Planuojamas 

blokų 

skaičius 

Kiekis iš 

visų blokų, 

m 3 /metus 

Kiekis GW, 

m 3 /metus 

/GW 

~29500 2 ~59000 ~22700 

~28600 2 ~57200 ~18500 

~8000 2 ~16000 ~4800 

~7000 2 ~14000 ~4100 

~2500 3 ~7500 ~2300 

~2300 5 ~11500 ~3800 

~15000 2 ~30000 ~11000 

~14000 4 ~56000 ~19000 

ni 3 ni ni 

ni – nėra informacijos 

Skystosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal: 

• tūrinį aktyvumą: į mažo aktyvumo(≤4·10 5 Bq/l) ir vidutinio aktyvumo (>4·10 5 Bq/l) 

atliekas; 

• chemines savybes: į vandens ir organines atliekas; 

• fazinę būseną: į homogenines ir heterogenines atliekas. 

Skystosios atliekos bus toliau klasifikuojamos pagal jų cheminę sudėtį ir bus 

nukreipiamos į atitinkamus skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo kompleksus. 

Esamų apdorojimo kompleksų ir įrenginių tinkamumas bei naujų apdorojimo 

kompleksų poreikis įvertinti 1.8 skyriuje. 

Skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo būdai apima garinimą, membraninį 

apdorojimą (pvz. atvirkštinis osmosas, ultrafiltracija, filtrai be išankstinės filtravimo 

terpės), elektrodejonizaciją, jonų pakaitą, cheminį nusodinimą, filtraciją, 

centrifugavimą, elektrodializę ir deginimą. Kiekvienu atveju į kategorizavimo procesą 

turi būti įtraukti apdorojimo apribojimai. Pavyzdžiui, ypatingas dėmesys turi būti skirtas 

korozijos, nuosėdų susidarymo, putodaros poveikiui bei gaisro arba sprogimo pavojui, 

esant organinėms medžiagoms, ypatingai operacijų ir techninio aptarnavimo saugos 

atžvilgiu. 

Visos naujos AE kontroliuojamoje zonoje susidariusios gamybinės ir buitinės nuotekos 

bus tvarkomos kaip potencialiai radioaktyviosios atliekos. Visos nuotekos, įskaitant ir 

buitines nuotekas iš dušų ir prausyklų, bus surenkamos į talpas, kuriose yra sumontuota 

ėminių ėmimo sistemos, bus matuojami sukauptų nuotekų cheminiai ir radiologiniai 

parametrai. Po matavimo rezultatų įvertinimo, surinktos nuotekos bus perpumpuojamos 

į naujos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginius arba išleidžiamos į



2009 01 22 137 

buitinių-gamybinių nuotekų sistemą. Nuotekos iš surinkimo talpų į buitinių-gamybinių 

nuotekų sistemą bus išleidžiamos tik LR teisės aktų nustatyta tvarka, gavus Leidimą 

išmesti į aplinką radionuklidus, su sąlyga, kad nėra viršijamos Leidime nurodytos 

ribinės aktyvumų vertės. Konkrečios nuotekų šalinimo iš surinkimo talpų procedūros 

(apimančios ir nuotekų matavimo rezultatų įvertinimą) ir ribinių aktyvumų vertės bus 

parengtos vadovaujantis galiojančių normatyvinių dokumentų nuostatomis, prieš 

perduodant objektą eksploatavimui. 

Radioaktyviosios medžiagos į aplinką gali būti šalinamos tik teisės aktų numatyta 

tvarka gavus leidimą išmesti į aplinką radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą pagal 

galiojančią tvarką ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42-2007 

„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir 

leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos 

aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimais, Aplinkos ministerija 

išduoda branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai. Galimų 

radioaktyvių išmetimų į aplinką iš skirtingų rūšių reaktorių normalaus eksploatavimo 

metų aprašytos 7.1.2 skyriuje. 

Naujos AE skystosios radioaktyviosios atliekos bus apdorojamos pačios NAE skystųjų 

radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginiuose. Ignalinos AE pradėjo veikti skystųjų 

radioaktyviųjų atliekų cementavimo įrenginys, galimybės vėliau (baigus cementuoti 

visas numatytas IAE skystąsias radioaktyviąsias atliekas) panaudoti šį cementavimo 

įrenginį ir laikinąją saugyklą naujos AE skystosioms radioaktyviosioms atliekoms 

cementuoti ir saugoti irgi bus nagrinėjamos naujos AE projektavimo metu. Pagal 

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos (Valstybės žinios, 2008, Nr. 105-4019) 2 

tikslo antrąjį rezultatų kriterijų, sutvarkytų skystųjų radioaktyviųjų atliekų dabartinė 

reikšmė (2008 metai) yra 17 procentų, siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. 

6.2.2.3 Dujinės radioaktyviosios atliekos 

AE eksploatavimo metu galimi radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai yra šie: 

• pratekėjimas iš aušinimo, lėtiklio kontūrų ar paties reaktoriaus; 

• išmetimai iš aušinimo kontūro degazacijos sistemos; 

• išmetimai iš kondensatoriaus vakuuminių oro ežektorių ar siurblių; 

• išmetimai iš turbinų sandarinimo sistemų alsuoklių; 

• aktyvuotas ar užterštas oras iš ventiliacijos sistemų. 

Iš AE į orą gali būti išmetamos inertinės dujos, jodo radionuklidai, aerozoliniai 

radionuklidai, tritis ir radioaktyvioji anglis. Išmetimai į orą vyksta per ventiliacijos 

kaminą. Dujinių atliekų apdorojimo sistemos užtikrina radioaktyvių teršalų, tokių kaip 

aerozoliai, inertinės dujos ir jodas, pašalinimą iš išmetamųjų dujų, esant normalioms ir 

neįprastosioms sąlygomis, iki leistinų išmetimų lygių, neviršijančių Aplinkos 

ministerijos patvirtintų didžiausių leidžiamų išmetimo lygių. Į šias sistemas įeina aktyvi 

ištraukiamosios ventiliacijos sistema su išlaikymu, jodo ir aerozolių filtrai. 

Radioaktyvios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką tik gavus leidimą radioaktyvių 

medžiagų išmetimams į aplinką. Šį leidimą išduodama branduolinio įrenginio 

operatoriui pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į 

aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką 

radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios, 

2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. Galimi radioaktyvūs išmetimai į aplinką iš skirtingų 

rūšių reaktorių normalaus eksploatavimo metu aprašyti 7.2.2 skyriuje.



2009 01 22 138 

6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kuras 

Po to kai PBK pašalinamas iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jis yra saugomas išlaikymo 

baseinuose atitinkamą radioaktyviojo skilimo laikotarpį, iki kol PBK galima išvežti į 

kompleksus už aikštelės ribų tolesniam tvarkymui ar saugojimui. Visos AE turi tokius 

panaudoto branduolinio kuro baseinus, susijusius su reaktoriaus eksploatavimu. 

Paskutiniuose reaktorių projektuose įtraukti baseinai, kurie gali sutalpinti per 30 metų 

susidariusį PBK. Ateityje ilgalaikiam PBK saugojimui ir laidojimui turės būti atlikta 

atskira PAV procedūra, todėl šis klausimas nėra nagrinėjamas šioje PAV ataskaitoje. 

Per metus susidarantys PBK kiekiai skirtingų rūšių reaktoriuose, kurie laikomi 

technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-5 lentelėje. Metinis viename 

reaktoriuje susidarantis kiekis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į reaktoriaus šiluminę 

galią, vidutinį kuro išdegimą ir reaktoriaus veikimo laiką per metus. Kaip matyti, apie 

10 kartų didesnis PBK kiekis susidaro PHWR reaktoriuose. Tokį didesnį kiekį sąlygoja 

tas, kad PHWR naudoja gamtinį kurą arba mažai įsodrintą branduolinį kurą. 

Palyginimui, esamosios Ignalinos AE viename bloke per metus susidaro 50–70 tonų 

PBK (38–54 tonos/metus/GW). Toks kiekio diapazonas yra dėl to, kad esamoje 

Ignalinos AE naudojamas branduolinis kuras su skirtingu pradiniu įsodrinimu (nuo 2,0 

% iki 2,8 %). 

6.2-5 lent. PBK susidarymas per metus. 

Vienam 

blokui, 

tonos HM/ 

metus 

Planuojamas 

blokų 

skaičius 


blokų, tonos 

HM/metus 

Kiekis GW, 

tonos 

HM/metus/GW 

Verdančio 

vandens 

reaktorius 

(BWR) 

ABWR 26,4 2 52,8 ~20 

ESBWR 

30,2 2 60,4 ~20 

EPR 23,4 2 46,8 ~15 

APWR 27,4 2 54,8 ~16 

Suslėgto 

vandens 

reaktorius 

(PWR) 

Suslėgto 

sunkiojo 

vandens 

reaktorius 

(PHWR) 

AP-1000 17,6 3 52,8 ~16 

AP-600 10,0 5 50,0 ~17 

WWER (V- 

392) 

WWER (V- 

448) 

21,4 3 64,2 ~21 

27,3 2 54,6 ~20 

EC-6 92,4 4 369,6 ~132 

ACR-1000 

53,5 3 160,5 ~49 

Yra skirtingos PBK tvarkymo alternatyvos. PBK tvarkymo strategijos pasirinkimas yra 

sudėtingas sprendimas su daugeliu faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įskaitant 

politiką, ekonomiką, racionalų išteklių naudojimą, aplinkosaugą ir visuomenės 

suvokimą. Pagrindinės PBK tvarkymo strategijos yra tokios: 

• PBK saugojimas baseino tipo kompleksuose ne šalia reaktoriaus. Tokie kompleksai, 

kur PBK saugomas panardintas vandenyje, yra paprastai vadinami PBK šlapiojo 

saugojimo kompleksais.



2009 01 22 139 

• Sausojo saugojimo technologija naudojama PBK saugojimui ne šalia reaktoriaus. 

Toks PBK tvarkymas šiuo metu yra parinktas Ignalinos AE panaudoto kuro 

saugojimui. 

• PBK perdirbimas. Šio proceso metu naudingi elementai tokie kaip uranas ir plutonis 

atskiriami nuo skilimo produktų ir kitų medžiagų PBK. Perdirbimo kompleksai yra 

Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje. 

PBK tvarkymo alternatyvos ir saugojimo bei laidojimo techniniai sprendimai tiesiogiai 

priklauso nuo PBK charakteristikų. Pagrindinės PBK charakteristikos, į kurias turi būti 

atsižvelgta, yra tokios: 

• sistemos, kurioje yra laikomas PBK, siekiant užkirsti kelią savarankiškai 

branduolinei grandininei reakcijai, kritiškumas; 

• skilimo produktų, aktinidų ir lengvųjų cheminių elementų sudėtis bei aktyvumas; 

• neutronų ir gama išmetimų šaltiniai; 

• radioaktyviojo skilimo šiluma. 

Atliekant šį planuojamos ūkinės veiklos vertinimą tikslių PBK charakteristikų žinoti 

nebūtina. Jos tampa aktualios, kai reikia pasirinkti ilgalaikio saugojimo ar laidojimo 

būdą. Tuomet žinant PBK charakteristikas vertinama apšvita, kurią gali patirti 

gyventojai nuo konteinerio, saugyklos ar kito objekto, kuriame patalpintas PBK. 

Normalios AE eksploatacijos metu PBK yra saugomas šalia reaktoriaus esančiuose 

baseinuose, kurių biologinė apsauga užtikrina, kad poveikis aplinkai yra nereikšmingas. 

Šioje PAV ataskaitoje pateiktuose išmetimų į aplinką vertinimuose, išmetimai į aplinką 

iš PBK šalia reaktorių esančių saugojimo baseinų yra įvertinti suminiuose išmetimuose 

iš naujos AE. Nors PBK charakteristikos tiesiogiai poveikio aplinkai vertinime nėra 

naudojamos, tačiau remiantis naujos AE PAV programa, 6.2-6 lentelėje pateiktos 

preliminarios PBK charakteristikos PWR (EPR, APWR, AP-1000), BWR (ESBWR) ir 

PHWR (CANDU-6) reaktoriams. Lentelėje pateikti skilimo produktų aktyvumai 

normalizuoti tonai urano ir nevertinant aušinimo laiko. Radionuklidų sąrašas ir 

aktyvumai pateikti siekiant iliustruoti, kad skirtingų reaktorių tipuose susidariusio PBK 

radiologinės charakteristikos skiriasi. Pagal 6.2-6 lentelėje pateiktus duomenis matyti, 

kad ESBWR tipo reaktoriuje susidariusiame PBK daugelio skilimo produktų 

radionuklidų aktyvumai didžiausi, EPR, APWR, AP-1000 aktyvumai mažesni ir 

tarpusavyje ženkliai nesiskiria. CANDU-6 PBK skilimo produktų aktyvumai mažiausi, 

tačiau, kaip parodyta 6.2-5 lentelėje, PBK kiekis susidarantis šiame reaktoriuje yra 

didžiausias. 

6.2-6 lent. Preliminarios PBK radiologinės charakteristikos (Bq/tU) 

Radionuklidas 

EPR APWR AP-1000 ESBWR CANDU-6 

Kr-87 2,61E+16 2,57E+16 2,22E+16 1,48E+17 1,48E+16 

Kr-88 3,70E+16 3,62E+16 3,13E+16 2,09E+17 2,06E+16 

Xe-133 8,35E+16 8,01E+16 8,32E+16 5,72E+17 5,43E+16 

Xe-135 2,68E+16 2,45E+16 2,12E+16 1,89E+17 4,84E+15 

I-131 4,02E+16 3,86E+16 4,22E+16 2,79E+17 2,73E+16 

I-132 5,81E+16 5,57E+16 6,13E+16 4,05E+17 4,02E+16 

I-134 9,19E+16 8,97E+16 9,55E+16 6,34E+17 6,27E+16 

I-135 7,78E+16 7,50E+16 8,14E+16 5,38E+17 5,34E+16 

Sb-127 5,20E+15 4,02E+15 4,51E+15 2,90E+16 2,30E+15 

Te-131m 5,90E+15 5,52E+15 6,13E+15 4,00E+16 5,09E+15 

Te-132 5,72E+16 5,49E+16 6,04E+16 - 3,91E+16 

Sr-89 4,65E+16 4,47E+16 4,23E+16 2,80E+17 2,43E+16 

Sr-90 4,89E+15 3,72E+15 3,64E+15 2,75E+16 4,18E+14 

Ba-140 7,28E+16 7,12E+16 7,49E+16 4,98E+17 4,93E+16



2009 01 22 140 

Radionuklidas 

EPR APWR AP-1000 ESBWR CANDU-6 

Cs-134 1,87E+16 9,08E+15 8,49E+15 5,58E+16 2,34E+14 

Cs-136 4,65E+15 2,47E+15 2,42E+15 1,94E+16 3,45E+14 

Cs-137 7,14E+15 5,17E+15 4,95E+15 3,60E+16 5,82E+14 

Ce-141 6,48E+16 6,72E+16 7,14E+16 4,73E+17 4,18E+16 

Ce-143 6,59E+16 6,56E+16 6,66E+16 4,39E+17 4,32E+16 

Ce-144 4,91E+16 5,09E+16 5,39E+16 3,83E+17 1,31E+16 

Ru-103 7,00E+16 5,76E+16 6,35E+16 4,22E+17 3,45E+16 

Ru-105 5,67E+16 3,78E+16 4,30E+16 2,82E+17 2,59E+16 

Ru-106 4,13E+16 2,02E+16 2,09E+16 1,47E+17 4,20E+15 

Zr-95 6,62E+16 7,12E+16 7,27E+16 5,04E+17 3,68E+16 

Zr-97 7,02E+16 7,12E+16 7,18E+16 5,21E+17 4,52E+16 

Nb-95 6,62E+16 7,18E+16 7,31E+16 5,07E+17 2,93E+16 

La-140 7,34E+16 7,23E+16 7,97E+16 5,13E+17 - 

La-141 6,97E+16 6,80E+16 7,09E+16 4,73E+17 - 

La-142 6,79E+16 6,70E+16 6,87E+16 4,56E+17 - 

Pr-143 6,53E+16 6,35E+16 6,39E+16 4,31E+17 - 

Nd-147 2,73E+16 2,66E+16 2,84E+16 1,88E+17 - 

Am-241 8,33E+12 7,07E+12 5,47E+12 4,79E+13 - 

Cm-242 3,79E+15 1,75E+15 1,29E+15 1,13E+16 - 

Tam, kad būtų išvengta kritiškumo susidarymo PBK tvarkymo, šlapio/sauso saugojimo 

ar laidojimo metu, atsižvelgiama į tokias priemones, kaip kuro pluošto konstrukcija, 

teisingas kuro rinklių geometrinis išdėstymas, PBK aplinkos operatyvinis valdymas ir 

t.t. 

Po PBK iškrovimo iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jame būna intensyvių gama ir 

neutronų spinduliuotės šaltinių, todėl yra būtinas pastovus ekranavimas darbuotojų 

apsaugai ir tiesioginių spinduliuotės dozių ribojimui už AE pastatų ribų. Iš pradžių tokį 

ekranavimą užtikrina storas vandens sluoksnis ir didelis tūris išlaikymo baseinuose. 

Dalijimosi produktų skilimas taip pat gamina šiluminę energiją, kuri turi būti pašalinta, 

kad apsaugotų šilumą išskiriantį elementą nuo įkaitimo ir nuo apvalkalo pažeidimo, 

sąlygojančio dalijimosi produktų dujų išsiskyrimą. Todėl PBK laikymas po vandeniu 

išlaikymo baseine taip pat padeda kontroliuoti kuro rinklių temperatūras konvekcinio 

aušinimo būdu. Kadangi laikui bėgant vyksta radioaktyvus dalijimosi produktų, kurie 

yra pagrindiniai jonizuojančios spinduliuotės dydį bei liekamosios šilumos išsiskyrimą 

sąlygojantys veiksniai, skilimas, spinduliuotės intensyvumas bei šilumos kiekis 

sumažėja iki tokių reikšmių, kai PBK gali būti saugiai išvežtas į sausojo saugojimo 

kompleksą. 

Paprastai po 5–10 metų PBK iš saugojimo baseinų galima išvežti į sausojo saugojimo ar 

perdirbimo kompleksus. Sausojo saugojimo kompleksas užtikrina atitinkamą 

hermetiškumą ir ekranuojančius barjerus bei radioaktyviojo skilimo šilumos šalinimo 

sistemą. Kaip minėta anksčiau, šiuo metu PBK iš Ignalinos AE saugomas laikinojoje 

sauso tipo saugykloje. 

Nauja AE turės pastatyti naują PBK saugyklą, į kurią iš naujos AE reaktorių bus 

perkeltas panaudotas branduolinis kuras. Kaip rodo dabartiniu metu IAE esančios 

saugyklos ir projektuojamos naujos LPBKS patirtis, tokių saugyklų radiologinis 

poveikis gyventojams ir aplinkai yra nežymus. Pvz., naujos LPBKS sąlygota metinė 

efektinė dozė kritinės gyventojų grupės nariui didžiausios apšvitos vietoje (ties LPBKS 

aikštelės planuojamos SAZ riba) yra tik 1,17E-06 Sv (LPBKS PAV ataskaita, 2008).



2009 01 22 141 

Naujos AE saugykloje saugomas PBK toliau bus tvarkomas vadovaujantis 

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 860 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 105- 

4019). Kaip jau minėta 6.2.2.1 skyrelyje, pagal strategijos 2 tikslo 8 uždavinį turi būti 

analizuojamos galimybės PBK laidoti, išvežti perdirbti ar laidoti kitose valstybėse. 

Pagal strategijos 9 punktą, įgyvendinant 2002–2006 metais Panaudoto branduolinio 

kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą 

2003–2007 metams analizuotos galimybės įrengti giluminį kapinyną Lietuvoje, kelių 

Europos Sąjungos valstybių narių regioninį giluminį kapinyną ir išvežti PBK į 

valstybes, turinčias tinkamus įrenginius ir prisiimsiančias visą atsakomybę už PBK. 

Jeigu nepakis pasaulinė PBK išvežimo į kitas valstybes politika ar neatsiras naujų PBK 

perdirbimo technologijų, ne anksčiau kaip 2030 metais bus pradėta svarstyti, kurioje 

Lietuvos vietoje statyti giluminį kapinyną, prireikus tiriama galimybė pratęsti PBK 

saugojimo saugyklose laiką ilgiau nei 50 metų (atsižvelgiant į saugyklų ir konteinerių 

būklę). 

Pagal Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos (Valstybės žinios, 2008, Nr. 105- 

4019) 1 tikslo rezultatų kriterijų, radiacinių incidentų ir avarijų tvarkant PBK ir 

radioaktyviąsias atliekas dabartinė reikšmė (2008 metai) yra 0, siektina reikšmė (2030 

metai) – 0. 

6.3 Eksploatavimo nutraukimo atliekos 

Numatoma, kad nauja AE bus eksploatuojama apie 60 metų. Paskui bus pradėtas AE 

eksploatavimo nutraukimo procesas. Jo metu susidarys įvairios radioaktyviosios ir 

neradioaktyviosios atliekos, besiskiriančios fizine būkle (kietosios, skystosios), 

cheminėmis ir radiologinėmis savybėmis. Kadangi IAE atliekų tvarkymo įrenginių 

projektinis laikas bus pasibaigęs, naujos AE eksploatavimo nutraukimo atliekoms 

apdoroti bus naujai įrengti atitinkami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, apdorojimo ir 

saugojimo kompleksai. Dalis susidariusių apdorotų atliekų bus toliau 

nebekontroliuojamos, palaidotos labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyne 

(taip vadinamame tranšėjinio tipo kapinyne), paviršiniame kapinyne arba laikinai 

saugomos aikštelėje. 

Pagal Švedijos vertinimus eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiai priklauso nuo 

instaliuotos šiluminės galios. Eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis (perskaičiavus 

m 3 ) suslėgto vandens reaktoriui gali būti apskaičiuotas dauginant reaktoriau šiluminę 

galią (MW th ) iš koeficiento 3,03; verdančio vandens reaktoriui – dauginant iš 

koeficiento 3,5. Eksploatuojant verdančio vandens reaktorius, susidaro šiek tiek daugiau 

atliekų, nei suslėgto vandens reaktoriaus atveju. Pagal tokius apytikrius vertinimus 

didžiausias eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis būtų ekonomiškai supaprastinto 

verdančio vandens reaktoriaus atveju – apie 16 000 m 3 vienam blokui. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros dokumentas (IAEA-TECDOC serija Nr. 

1394) pateikia nurodymus dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo 

planavimo ir valdymo bei apie išmoktas pamokas. 

6.3.1 Eksploatavimo nutraukimo strategijos, procedūros, metodai, atliekų tvarkymas 

TATENA dokumente „Eksploatavimo nutraukimo strategijos pasirinkimas“ (IAEA 

TECDOC serija Nr. 1478) analizuojami specifiniai eksploatavimo nutraukimo veiksniai 

ir apribojimai, siekiant suteikti pagalbą eksploatavimo nutraukimo strategijos 

pasirinkimo procese. Renkantis tinkamą eksploatavimo nutraukimo strategiją 

konkrečiame objekte, turi būti išnagrinėti (paprastai atliekant daugiamatę analizę)



2009 01 22 142 

bendrieji ir aikštelei būdingi veiksniai. Šie veiksniai apima kaštus, sveikatos ir saugos 

klausimus bei poveikį aplinkai, išteklių prieinamumą, socialinius poveikius, 

suinteresuotų pusių dalyvavimą ir t.t. 

TATENA yra apibrėžusi tris eksploatavimo nutraukimo strategijas, konkrečiai: 

nedelstinas išmontavimas, atidėtasis išmontavimas ir laidojimas (Reisenweaver, D.W., 

2003; Saugos standartų serija Nr. WS-R-5). Jokių veiksmų nesiėmimas nelaikomas 

priimtina eksploatavimo nutraukimo strategija, todėl nebus toliau nagrinėjamas šioje 

ataskaitoje. 

Nedelstinas išmontavimas pradedamas greitai po sustabdymo, jeigu reikia – po trumpo 

pereinamojo laikotarpio pasirengti eksploatavimo nutraukimo strategijos įgyvendinimui. 

Numatoma, kad eksploatavimo nutraukimas prasidės po pereinamojo laikotarpio ir tęsis 

fazėmis arba kaip atskiras projektas iki bus pasiekta patvirtinta galutinė būsena, 

įskaitant tolesnį branduolinės energetikos objekto ar aikštelės nebekontroliavimą. 

Kaip alternatyvi strategija, išmontavimas gali būti atidėtas iki kelių dešimtmečių 

trukmės laikotarpiui. Atidėtasis išmontavimas – tai strategija, kai branduolinės 

energetikos objektas arba aikštelė saugiomis sąlygomis laikoma tam tikrą laikotarpį, o 

po atliekamas dezaktyvavimas ir išmontavimas. Atidėtojo išmontavimo laikotarpio 

metu įdiegiama priežiūros ir techninio aptarnavimo programa, skirta užtikrinti, kad bus 

išlaikomas reikiamas saugos lygis. Uždarymo ir pereinamuoju laikotarpiu būtina 

įgyvendinti branduolinės energetikos objektui specifinius saugos veiksmus, skirtus 

sumažinti ir izoliuoti radioaktyviųjų išmetimų šaltinį (panaudoto kuro išėmimas, likusių 

eksploatavimo ar pasenusių atliekų galutinis apdorojimas ir t.t.) tam, kad 

objektas/aikštelė būtų paruošti atidėto išmontavimo laikotarpiui. 

Laidojimas – tai strategija, pagal kurią likusios radioaktyviosios medžiagos yra visam 

laikui hermetizuojamos aikštelėje. Įrengiamas mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų 

kapinynas, taikomi atliekų kapinynų įrengimo, eksploatavimo ir uždarymo reikalavimai 

bei valdymas. 

Nors vyraujančių veiksnių vertinimas galėtų aiškiai nurodyti vieną iš aukščiau paminėtų 

strategijų, praktikoje gali atsirasti apribojimų ir blokuojančių veiksnių, dėl kurių gali 

tekti naudoti strategijų derinius arba išbraukti vieną ar kelias strategijas iš tolesnių 

svarstymų. 

Disponavimas tinkamomis technologijomis yra svarbi eksploatavimo nutraukimo 

planavimo dalis, galinti įtakoti strategijos pasirinkimą. Dėl aikštelei būdingų ypatybių 

gali būti reikalinga technologijos plėtra ir adaptacija, bet daugeliu atveju yra prieinamos 

jau išplėtotos technologijos. 

Eksploatavimo nutraukimo veiklos yra vykdomos optimizuotu principu, kad būtų 

pasiekta progresyvaus ir sistemingo radiologinio pavojaus sumažinimo, šios veiklos 

įgyvendinamos planavimo ir vertinimo pagrindu, siekiant užtikrinti darbuotojų ir 

gyventojų saugą bei aplinkos apsaugą, ir eksploatavimo nutraukimo operacijų metu, ir 

po jų (Saugos standartų serija Nr. WS-R-5). 

Pasirenkant naujos AE eksploatavimo nutraukimo būdą pirmenybė turi būti teikiama 

nedelstinam išmontavimui. Jei nedelstinas išmontavimas nėra priimtiniausias būdas 

nutraukti AE eksploatavimą, pateikusi pagrindimą eksploatuojanti organizacija gali 

pasirinkti atidėtą išmontavimą po saugaus išlaikymo laikotarpio arba jį užkonservuoti 

neribotam laikotarpiui. Pasirinkus atidėtą AE išmontavimą būtina parodyti, kad 

nustatytu laikotarpiu jo sauga bus užtikrinama, bus atsižvelgta į reikalavimų, susijusių 

su eksploatavimo nutraukimo informacijos saugojimu, technologijų taikymu bei



2009 01 22 143 

finansavimu, pasikeitimus, o vėliau jis bus saugiai išmontuojamas ir nekels nepelnytos 

naštos ateities kartoms (Saugos standartų serija Nr. WS-R-5). 

Kad pirmenybė turėtų būti teikiama nedelstinam NAE išmontavimui, patvirtina ir IAE 

pavyzdys. LR Vyriausybė, siekdama, kad IAE eksploatavimo nutraukimas nesukeltų 

sunkių ilgalaikių socialinių, ekonominių, finansinių ir aplinkosauginių padarinių, savo 

2002 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1848 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 114-5095) 

nustatė, kad IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimas turi būti vykdomas 

nedelstino išmontavimo būdu. 

Naująją AE eksploatuojanti organizacija turi vykdyti eksploatavimo nutraukimo ir 

susijusias atliekų tvarkymo veiklas pagal LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 

Eksploatuojanti organizacija turi būti atsakinga už visus saugos aspektus bei aplinkos 

apsaugą eksploatavimo nutraukimo veiklos metu. 

Siekdama užtikrinti atitinkamą saugos lygį, eksploatuojanti organizacija be kita ko turi 

parengti ir įgyvendinti atitinkamas saugos procedūras; taikyti gerą inžinerinę praktiką; 

užtikrinti, kad darbuotojai yra tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti bei yra kompetentingi; 

vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas pagal reguliuojančios institucijos reikalavimus. 

Dezaktyvavimo ir išmontavimo metodai turi būti pasirinkti taip, kad darbuotojų, 

gyventojų ir aplinkos apsauga būtų optimizuota, o atliekų susidarymas – minimalus. 

Eksploatavimo nutraukimo veiklos, tokios kaip stambios įrangos dezaktyvavimas, 

pjaustymas ir tvarkymas bei laipsniškas saugos sistemų išmontavimas ar pašalinimas, 

gali sudaryti naujų pavojų. Šių veiklų poveikis saugai bus įvertintas ir valdomas taip, 

kad šie pavojai būtų sumažinti ir jų parametrai neviršytų priimtinų ribų ir apribojimų. 

6.3.2 Eksploatavimo nutraukimo planas ir atliekų tvarkymas 

Naujos AE projektavimo etape, prieš gaunant eksploatavimo licenciją, turi būti 

parengtas pradinis eksploatavimo nutraukimo planas. Pradinis eksploatavimo 

nutraukimo planas turi bendrais bruožais parodyti, kad eksploatavimo nutraukimas yra 

galimas, ir pateikti bendrus eksploatavimo nutraukimo būdus ir technologijas. 

Pradiniame eksploatavimo nutraukimo plane būtina nurodyti susidarysiančių atliekų 

kiekį ir įvertinti eksploatavimo nutraukimo išlaidas. 

Eksploatavimo nutraukimo planas turi būti periodiškai atnaujinamas siekiant mažinti 

eksploatavimo nutraukimo poveikį žmonėms ir aplinkai bei palengvinti eksploatavimo 

nutraukimą, atsižvelgiant į pasikeitimus eksploatavimo nutraukimo technologijų srityje 

bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Eksploatavimo nutraukimo planas turi būti 

atnaujinamas ne rečiau nei kas 5 metai. Einamieji eksploatavimo nutraukimo planai turi 

būti koreguojami įvykus esminėms sistemų ir konstrukcijų modifikacijoms, taip pat 

įvykus incidentams ar avarijoms, nenumatytai užteršusioms AE teritoriją ar atitinkamas 

sistemas. 

Įstatymų nustatyta tvarka nusprendus nutraukti atominės elektrinės ar jos atskiro bloko 

eksploatavimą, būtina prieš 5 metus pateikti VATESI šio branduolinės energetikos 

objekto eksploatavimo nutraukimo programą ir galutinį eksploatavimo nutraukimo 

planą, suderintą su Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos 

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskrities viršininku bei vietos 

savivaldos institucija, kurios teritorija ar jos dalis yra objekto sanitarinės apsaugos 

zonoje. Programoje turi būti numatytos įrenginių demontavimo, konservavimo, 

radioaktyviųjų medžiagų bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir objekto vėlesnės 

kontrolės bei priežiūros priemonės.

6.3.3 Eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo kaštai ir fondas 



2009 01 22 144 

Kai reaktorius pradeda veikti, aktyvioji zona apšvitinama ir pirminės sistemos 

komponentai tampa radioaktyvūs, branduolinio reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo 

kaštai iš esmės yra fiksuoti ir pastovūs. Kiti faktoriai gali kažkiek pakeisti bendras 

sąnaudas, bet bendras uždarymo kaštų lygis išliks panašus. Eksploatavimo fazės metu, 

faktoriai, galintys sąlygoti galutinės eksploatavimo nutraukimo kainos išaugimą, gali 

būti, pavyzdžiui, potenciali eksploatavimo charakteristikų degradacija ar didelis 

užteršimo atvejis. Kita vertus, dezaktyvavimo technologijų inovacijos ir vystimasis gali 

sumažinti eksploatavimo nutraukimo kainą (Devgun J. S., 2008). Vienas svarbus 

faktorius, kuris gali žymiai pakeisti eksploatavimo nutraukimo kainą, tai kompleksai ir 

radioaktyvių atliekų laidojimo kaina, o taip pat panaudoto branduolinio kuro tvarkymo 

ir saugojimo kompleksai. Nauja AE turės įrengti naują panaudoto branduolinio kuro 

saugojimo kompleksą, nes IAE esama saugykla ir statomas naujas kompleksas bus pilni 

iki tų metų, kai prasidės eksploatavimo nutraukimas. 

Naująją AE eksploatuojanti organizacija turi sukaupti ir turėti pakankamai lėšų 

eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui. Naująją AE 

eksploatuojanti organizacija turi užtikrinti, kad lėšų eksploatavimo nutraukimui pakaks 

įvykus avarijai. 

Eksploatavimo nutraukimo fondai bus kaupiami per reaktoriaus funkcionavimo 

laikotarpį (apmokestinimo už kWh būdu) ir laikomi eksploatavimo nutraukimo fonde. 

Vieno reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo kaina gali būti maždaug nuo $300 

milijonų iki virš $600 milijonų, priklausomai nuo reaktoriaus ir aikštelėms būdingų 

ypatingų faktorių. Vidutinė dezaktyvavimo ir eksploatavimo nutraukimo kaina 

reaktoriui yra apie $600 milijonų reaktoriui (Devgun J. S., 2008). Tai yra žymi visų 

gyvavimo ciklo sąnaudų dalis. Eksploatavimo nutraukimo kaina proporcinga 

eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiui. 

Galima padaryti išvadą, kad jei keli faktoriai gali paveikti visą eksploatavimo 

nutraukimo strategiją ir eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo kaštus, vienas 

būdas sumažinti eksploatavimo nutraukimo kaštus yra optimizuoti sistemų ir struktūrų 

projektus galutiniam eksploatavimo nutraukimui. 

6.3.4 Eksploatavimo nutraukimo fazės ir atliekų tvarkymas 

NAE eksploatavimo nutraukimas yra teisinių, organizacinių ir techninių priemonių 

įgyvendinimas siekiant sutvarkyti NAE, kai nusprendžiama, kad ji niekada nebebus 

naudojama pagal savo paskirtį. Sutvarkyti NAE reiškia atlikti NAE dezaktyvavimą, 

išmontavimą, eksploatavimo nutraukimo liekanų ir atliekų tvarkymą, aikštelės 

sutvarkymą ir kitus veiksmus siekiant neapribojamo aikštelės panaudojimo arba leidimo 

statyti aikštelėje kitus branduolinės energetikos objektus. Eksploatavimo nutraukimo 

fazė yra NAE nuožiūra pasirinkta bendro eksploatavimo nutraukimo projekto dalis, 

apibrėžiant fizinę NAE ir joje esamos įrangos būklę bei nustatant būtiną priežiūrą fazės 

pradžioje, jos metu ir pabaigoje. 

Pirmoji fazė paprastai apima paruošiamuosius eksploatavimo nutraukimo darbus. 

Būtina 5 metai prieš planuojamą energetinio bloko galutinį sustabdymą pateikti 

VATESI tvirtinti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą, gauti VATESI licenciją 

eksploatavimo nutraukimui, gauti atitinkamus valstybės valdžios ir vietos savivaldos 

institucijų leidimus ir kt. Eksploatavimo nutraukimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, 

jei yra galimybė saugiai sutvarkyti eksploatavimo nutraukimo liekanas ir 

radioaktyviąsias atliekas bei numatytas radioaktyviųjų atliekų likimas iki palaidojimo. 

Tuo tikslu dar eksploatavimo metu planuojant eksploatavimo nutraukimą, būtina



2009 01 22 145 

nustatyti susidarysiančias radioaktyviųjų atliekų kategorijas, formas, grupes ir 

atitinkamus jų kiekius. Remiantis šia informacija pasirenkama tinkamiausia 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija ir radioaktyviųjų atliekų pradinio apdorojimo, 

apdorojimo, galutinio apdorojimo, transportavimo, saugojimo ir laidojimo būdai. 

Galutinio sustabdymo fazės metu gali būti atliekami normalaus eksploatavimo 

veiksmai, kurie yra nustatyti eksploatavimo licencijoje. Šie veiksmai apima PBK 

iškrovimą ir išvežimą iš bloko, eksploatavimo atliekų tvarkymą, įprastą elementų 

dezaktyvavimą. PBK iškrovimas iš reaktoriaus gali prasidėti tik po atitinkamo saugos 

pagrindimo suderinimo su VATESI ir užtikrinus kritiškumo kontrolę. Kol iš reaktoriaus 

nėra iškrautas ir iš saugojimo baseinų neišvežtas PBK, draudžiama išmontuoti ar 

panaikinti reaktoriaus ir baseinų saugai svarbias ir jas palaikančias sistemas. Prieš 

atjungiant sistemas, palaikančias NAE PBK baseinų funkcionavimą, ir išmontuojant 

pačius baseinus, būtina įvertinti su tuo susijusią įtaką veikiančioms tarpinėms PBK 

saugykloms. 

Pasirenkant deaktyvavimo ir išmontavimo metodus pirmenybė teikiama įprastinių 

metodų panaudojimui. Deaktyvavimo ir išmontavimo metu turi būti siekiama, kad 

radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek galima mažiau, todėl užterštos 

radioaktyviosiomis medžiagomis eksploatavimo nutraukimo liekanos gali būti 

perdirbtos, pakartotinai panaudotos ar šalinamos vadovaujantis švarumo pritaikymo 

principais. Tos eksploatavimo nutraukimo liekanos, kurioms pritaikyti švarumo principą 

nėra galima arba nėra tikslinga, tvarkomos kaip radioaktyviosios atliekos. 

NAE pastatų ir jos aikštelės kontrolė gali būti nutraukta iš dalies ar visiškai, jei 

užterštumo lygių reikšmės yra mažesnės už nustatytas. Šias reikšmes siūlo NAE, jos 

patvirtinamos teisės aktuose nustatyta tvarka. Nustatant užterštumo lygius ir vykdant 

kontrolę, atsižvelgiama į kritinės grupės apšvitos laiką ir apšvitos būdus. Įgaliotos 

valstybės valdžios institucijos kontrolė nustatytu laikotarpiu gali būti vykdoma, jei yra 

naudojami kai kurie pastatai ar aikštelė. 

6.3.5 Eksploatavimo nutraukimo įvertinimas projektavimo metu 

Pagrindiniai veiksniai, valdantys naujų reaktorių konstrukciją – tai saugos užtikrinimo 

priemonių pagerinimas, saugos priemonių vertinimas ir ekonominiai veiksniai. 

Komplekso ir sistemos konstrukcijų optimizavimas eksploatavimo nutraukimui 

paprastai nėra aukščiausias prioritetas. Tai reiškia, kad eksploatavimo nutraukimo 

vertinimai nėra pilnai pateikiami kaip projekto elementas naujojo reaktoriaus 

projektavimo procese. 

Galiausiai, visų reaktorių, įskaitant ir statomus bei planuojamus, eksploatavimas turės 

būti nutrauktas jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Tai, kad naujų reaktorių eksploatavimo 

nutraukimo fazė gali užtrukti 60 ir daugiau metų, lėmė tai, kad eksploatavimo 

nutraukimo vertinimams suteikiamas mažas prioritetas projektavimo eigoje. Tačiau 

tokie vertinimai ankstyvojoje projektavimo stadijoje turi daug privalumų. 

Eksploatavimo nutraukimo vertinimų įtraukimas į naujų reaktorių projektus gali 

užtikrinti, kad galiausiai eksploatavimo nutraukimas gali būti užbaigtas per trumpesnį 

laikotarpį, su minimaliu radioaktyviųjų atliekų kiekiu ir esant geresnei radiologinei 

saugai. 

Kai kurie reaktoriaus projektai šiuo požiūriu buvo sėkmingai optimizuoti. Ypatingas 

dėmesys naujų reaktorių projekto fazėje turėtų būti skirtas dviem veiksniams: sistemos 

projektui ir komplekso projektui (Devgun J. S., 2008).

6.3.5.1 Sistemų projektavimas siekiant sumažinti atliekų kiekius 



2009 01 22 146 

Žemiau pateikiamų aspektų pabrėžimas optimizuos projektą nuo pat pradžių iki 

galutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai: 

• sistemos komponentų skaičiaus sumažinimas; 

• modulinės sistemų konstrukcijos; 

• daugiau priklausomumo nuo pasyvių saugos sistemų; 

• hermetinių sistemų panaudojimas (taip mažinant tarpusavio užteršimo galimybę); 

• geresni vamzdynų sistemos, šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų 

bei rinktuvų ir drenažo projektai. 

Eksploatavimo nutraukimo projektų patirtis rodo, kad iki šiol apie 65–75 procentų 

sąnaudų susiję su pašalinimo veiksmais (sistemų ir konstrukcijų dezaktyvavimas, 

nugriovimas ir pašalinimas), komponentų ir mažo aktyvumo atliekų laidojimu, sauso 

tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklos komplekso statyba ir kadrais. Likusios 

išlaidos skiriamos tokiems elementams, kaip apsaugos paslaugos, radiologiniai tyrimai, 

mokesčiai ir kiti įvairūs elementai. 

Sistemos projektavimo optimizacija, atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimo 

vertinimus, gali sumažinti galutinę eksploatavimo nutraukimo kainą ir neradioaktyviųjų 

atliekų tvarkymui, ir radioaktyviųjų atliekų laidojimui. Abi šios veiklos sudaro 

pagrindinį visų eksploatavimo nutraukimo išlaidų dalį. Sistemos komponentų skaičiaus 

mažinimas ir modulinės konstrukcijos, palengvinantys išmontavimo veiksmus, žymiai 

sumažins eksploatavimo nutraukimo kaštus. Papildoma optimizuoto projekto nauda bus 

eksploatavimo nutraukimo darbuotojų bendros apšvitos sumažinimas. 

6.3.5.2 Atominės elektrinės projektavimas siekiant sumažinti atliekų kiekius 

Struktūrinių ir architektūrinių projektų vertinimų išskyrimas optimizuos projektą nuo 

pat pradžių iki galutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai: 

• struktūrų pagrindo sumažinimas; 

• modulinės struktūrų konstrukcijos; 

• didelių komponentų pašalinimo projektavimas. 

Statybinio laužo šalinimo ar laidojimo kaštai yra esminiai, ypač jei jis turi būti 

apdorotas kaip mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos. Net jei gali būti įmanoma 

atskirti radioaktyvųjį laužą nuo neradioaktyviojo, licencijavimo klausimai, tolesnio 

nebekontroliavimo kriterijai ir kiti veiksniai gali paveikti tokių medžiagų laidojimą. 

Tokiu būdu, struktūrų, kurios galiausiai bus nugriautos, sumažinimas sumažina bendrą 

medžiagų, kurias reikia laidoti, tūrį. 

Didelių komponentų pašalinimo projektavimas yra svarbus klausimas, nes iš 

pramoninės patirties pirmenybė suteikiama reaktoriaus bako segmentacijai išvengti. Tai 

sumažina kaštus ir eksploatavimo nutraukimo darbuotojų apšvitos dozę. Tokiu būdu, 

statybos metu optimizuotas projektas suteiks galimybę pašalinti pagrindinius 

komponentus ir palengvins eksploatavimo nutraukimą (Devgun J. S., 2008). 

6.3.5.3 Pagrindinių veiksnių minimizuojant atliekų susidarymą apibendrinimas 

Remiantis plačia dabar turima eksploatavimo nutraukimo patirtimi, galima apibendrinti 

pagrindinius veiksnius, susijusius su naujais reaktoriais, kurie palengvins jų būsimą 

eksploatavimo nutraukimą ir sumažins atliekų kiekius: 

• Modulinių koncepcijų įtraukimas į struktūrinį projektą;



2009 01 22 147 

• Naujovių diegimas įrangoje, medžiagose ir sistemos išdėstyme; 

• Pamokos iš eksploatavimo nutraukimo projektų, ypatingai susijusios su pagrindinių 

komponentų pašalinimu; 

• Priėjimas prie labai užterštų komponentų dezaktyvacijai; 

• Atsižvelgimas į visą gyvavimo ciklą, įskaitant ir eksploatavimo nutraukimą, įrangos 

ir konstrukcijų projektavimo metu bei diegiant modifikacijas reaktoriaus 

eksploatavimo laikotarpiu; 

• Kiek įmanoma sumažinti gruntinį drenavimą ir užkastus vamzdynus; 

• Konstrukcijos, padėsiančios išvengti ir sumažinti pratekėjimo ir išsipylimo galimybę 

ir leisiančios anksti juos aptikti; 

• Būsimų susidarysiančių atliekų tūrio sumažinimas reaktoriaus eksploatavimo 

nutraukimo fazėje; 

• Geras istorinis aikštelės įvertinimas su įrašais apie visus išsiliejimus, radiologinį 

užterštumą, dirvos iškasimą ir laidojimą elektrinės eksploatavimo metu; 

• Projekto vertinimas pagal eksploatavimo nutraukimo sąnaudų megavatui elektros 

energijos efektyvumą; 

• Projekto koncepcijos, įtraukiančios ankstų eksploatavimo nutraukimo alternatyvos 

pasirinkimą; 

• Eksploatavimo nutraukimo inžinieriai, įtraukti į reaktoriaus projektavimo komandą, 

turintys ypatingą užduotį optimizuoti reaktoriaus sistemas ir struktūras galutiniai 

dezaktyvacijai ir eksploatavimo nutraukimui; 

• Nebekontroliuojamų lygių kriterijų parengimas eksploatavimo nutraukimo 

aikštelėms ir medžiagoms. 

Projektuojant dezaktyvaciją ir eksploatavimo nutraukimą naujų reaktorių projektuose 

yra būtina užtikrinti, kad galutinės atominės elektrinės sąnaudos, įskaitant ir sąnaudas 

eksploatavimo nutraukimo atliekų tvarkymui, yra valdomos. Tokie svarstymai 

projektavimo stadijoje palengvins efektyvesnį atliekų tvarkymo kiekių ir kaštų požiūriu, 

saugų ir savalaikį komplekso eksploatavimo nutraukimą, kai reaktorius bus galutinai 

sustabdytas.



2009 01 22 148 

7 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖS 

VEIKLOS POVEIKIŲ APLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIO 

SUMAŽINIMO PRIEMONĖS 

7.1 VANDENS BŪKLĖ 

7.1.1 Esama aplinkos būklė 

7.1.1.1 Hidrogeologinės sąlygos 

Naujos AE rajonas yra Baltijos artezinio baseino rytinėje dalyje, šio baseino mitybos 

srityje. Hidrogeologinės sąlygos apibūdintos pagal įvairių laikotarpių ir įvairios 

paskirties gręžinių, sudarančių hidrogeologinį pjūvį AA’, medžiagą (7.1-1 pav.) Rajono 

hidrogeologiniame pjūvyje išskiriamos trys hidrodinaminės zonos: aktyvios, 

sulėtėjusios ir lėtos požeminio vandens apykaitos. Aktyvios vandens apykaitos zoną nuo 

sulėtėjusios vandens apykaitos zonos skiria 86–98 m storio Vidurinio Devono nelaidžių 

vandeniui uolienų sluoksnis – regioninė Narvos vandenspara. Ši vandenspara slūgso 

165–230 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Ją sudaro aleurolitas, molis, domeritas, 

molingas dolomitas. Sulėtėjusios vandens apykaitos zoną nuo lėtos apykaitos zonos 

skiria 170–200 m storio regioninė Silūro – Ordoviko vandenspara (domeritas, molingas 

dolomitas, klintis ir mergelis), slūgsanti 220–297 m gylyje nuo žemės paviršiaus 

(Marcinkevičius ir kt., 1995). 

Kvartero vandeningų ir mažai laidžių vandeniui sluoksnių sistemos storis – 60–260 m 

(dažniausiai 85–105 m) (įskaitant mažo laidumo sluoksnius). Šią sistemą sudaro septyni 

pagrindiniai vandeningieji sluoksniai: viršutinis gruntinio vandens sluoksnis ir šeši 

spūdinio vandens sluoksniai, susiję su skirtingų Pleistoceno laikotarpių 

tarpmoreninėmis nuogulomis. Detalioje Kvartero darinių stratigrafinėje schemoje šie 

sluoksniai skirstomi į Baltijos-Grūdos (aqIII), Grūdos-Medininkų (aqIII-II), Medininkų- 

Žemaitijos (aqII), Žemaitijos-Dainavos (aqII-I), Dainavos-Dzūkijos (aqI1) 

tarpmoreninius ir Dzūkijos (aqI2) pomoreninį sluoksnius (7.1-2 pav.).



2009 01 22 149 

7.1-1 pav. Hidrogeologinio pjūvio AA’ padėtis naujosios AE rajone. 1–3 – buvusios 

monitoringo sistemos stebėjimo gręžiniai (1 – gruntinis vandeningas sluoksnis, 2 – 

spūdinis Kvartero vandeningas sluoksnis, 3 – spūdinis Viršutinio ir Vidurinio 

Devono vandeningas kompleksas), 4 – Visagino Energijos vandenvietė. 

7.1-2 pav. Hidrogeologinis pjūvis pagal liniją AA’(supaprastinta pagal 

Marcinkevičius ir kt. 1995) (pjūvio linija parodyta 7.1-1 pav.): 1 – išdūlėjęs 

moreninis priemolis; 2 – gruntinis vandeningas sluoksnis (smulkus smėlis su 

žvirgždu); 3 – gruntinis ir spūdinis vandeningi sluoksniai (smėlis įvairus su 

žvirgždu); 4 – spūdinis sluoksnis (smėlis įvairus su žvirgždu ir aleurito ir molio 

tarpsluoksniais); 5 – vandenspara (moreninis priemolis); 6 – spūdinio vandeningo 

sluoksnio agII-I vandens lygis; 7 – stebėjimo gręžinio su filtru numeris.



2009 01 22 150 

Tarpmoreninius spūdinius vandeninguosius sluoksnius vieną nuo kito skiria vandeniui 

mažai laidūs įvairaus storio moreninio priemolio ir priesmėlio sluoksniai su smėlio ir 

žvyro lęšiais. Tarpmoreninių sluoksnių storiai kinta nuo 0,5–1 iki 50–70 m, dažniausiai 

nuo 10–15 iki 25–30 m. Tarpmoreninius vandeningus sluoksnius sudaro įvairaus 

rupumo smėlis, žvyras, o kai kur paleoįrėžiuose – gargždo-žvirgždo nuogulos. Jų storiai 

kinta nuo 0,3–2 iki 20–40 m, o paleoįrėžiuose siekia 100 ir daugiau metrų 

(Marcinkevičius ir kt., 1995). 

AE rajone gruntinis vanduo slūgso pelkių (durpės), akvaglacialinėse (įvairaus rupumo 

smėlis, žvirgždas, žvirgždas-gargždas) nuogulose ir viršutinėje išdūlėjusioje ir 

plyšiuotoje moreninių priemolių ir priesmėlių dalyje. 

Prieš tai minėti vandeningi sluoksniai sudaro bendrą vandeningą sistemą, kuriai 

būdingos vandens mitybos srities sąlygos. Viršutinio-Vidurinio Devono vandeningojo 

komplekso pjezometrinis paviršius didžiojoje rajono dalyje yra žemiau gruntinio ir 

tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių pjezometrinių paviršių, t.y. čia vyrauja mitybos 

srities hidrodinaminis režimas. Dominuoja vandens judėjimas iš šiaurės, šiaurės rytų 

link Drūkšių ežero ir link Dauguvos upės į šiaurę. 

Požeminis vanduo vandeninguose sluoksniuose yra gėlas, magnio-kalcio 

hidrokarbonatinis, bendras ištirpusių medžiagų kiekis (mineralizacija) yra nuo 0,3 iki 

0,5 g/l. Mineralizacijos vertės moreninio priemolio plyšiuose gruntiniame vandenyje yra 

didesnės ir svyruoja nuo 0,58 iki 0,85 g/l (Marcinkevičius ir kt., 1995; Hidroprojektas 

Report, 2006a; Hidroprojektas Report 2006b). Bendras vandens kietumas svyruoja nuo 

5,19 iki 5,95 meq/l, vandens laidumas nuo 610 iki 705 μS/cm. Remiantis vandens 

kokybes klasių standartu Lietuvos Higienos Standartas HN 48:2001“Žalio geriamo 

vandens kokybės higieniniai reikalavimai” (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 104-3719) ir 

hidrogeocheminiais duomenimis Devono ir Kvartero vandeningų sluoksnių vanduo 

dažniausiai atitinka aukščiausios klasės vandens standartą (gera kokybė). Tačiau 

Kvartero vandeningų sluoksnių vanduo kai kuriais atvejais gali būti priskirtas antrajai 

klasei dėl didesnių organinės medžiagos (tai rodo permanganato skaičius) ir amonio 

jonų koncentracijų vandenyje. Tai yra sąlygota natūralių hidrogeocheminių procesų. 

Detalesnis abiejų aikštelių požeminio vandens apibūdinimas ir vertinimas yra aprašytas 

7.3 skyriuje. 

7.1.1.2 Hidrologinės sąlygos 

Drūkšių ežeras priklauso Dauguvos baseinui. Drūkšių ežero ištakos pasiekia Baltijos 

jūrą hidrografiniu tinklu, kurio ilgis apie 550 km: Drūkšių ežeras → Prorva → Drūkša 

→ Dysna → Dauguva→ Rygos įlanka. 

Drūkšių ežero baseino (7.1-3 pav.) plotas nedidelis – tik 564 km 2 . Maksimalus baseino 

ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus yra 40 km, maksimalus plotis – 30 km, vidutinis plotis 

– 15 km. Ežerai sudaro 16 % baseino ploto. Tai vienas ežeringiausių Lietuvos rajonų. 

Didžiausią baseino dalį užima miškai (38 %). Ariama žemė sudaro 26 %, pelkės – 16 %. 

Teritorijoje vyrauja smėliai, priesmėliai ir priemoliai, kurie sąlygoja skirtingas vandens 

filtravimosi sąlygas įvairiose regiono dalyse (Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė, 

1989).



2009 01 22 151 

7.1-3 pav. Drūkšių ežero hidrografinio tinklo schema. 

Drūkšių ežeras turi 11 intakų, iš ežero vanduo išteka viena upe (Prorva). Pagrindinės 

upės įtekančios į Drūkšių ežerą yra Ričia (Ričianka), Apyvardė ir Smalva (7.1-1 lent.). 

7.1-1 lent. Drūkšių ežero intakai ir jų charakteristikos. 

Upė Upės ilgis, km Baseino plotas, km² Debitas, m 3 /s 

Apyvardė 11,4 156,6 0,861 

Gulbinėlė 5,9 6,3 0,035 

D–1 4,0 4,3 0,024 

D–2 4,9 5,6 0,031 

Gulbinė 8,0 33,0 0,181 

Smalva 11,9 88,3 0,485 

D–3 3,7 6,6 0,036 

D–4 8,0 16,5 0,091 

D–5 3,2 3,3 0,018 

D–6 2,0 3,3 0,018 

Ričia (Ričianka) 20,3 215,3 1,184 

Drūkšių ežeras – pats didžiausias ežeras Lietuvoje, jo bendrasis vandens tūris yra apie 

369×10 6 m 3 . Bendrasis ežero paviršiaus plotas, įskaitant devynias salas, šiandien yra 

apie 49 km 2 (6,7 km 2 Baltarusijos teritorijoje ir 42,3 km 2 – Lietuvoje). Maksimalus 

ežero gylis siekia 33 m, vidutinis gylis – 7 m. Pietinė ežero dalis yra sekliausia (3–7 m), 

o didesni gyliai būdingi centrinei, vakarinei ir šiaurinei ežero dalims. Ežero ilgis – 14,3 

km, maksimalus plotis – 5,3 km, o perimetras – 60,5 km. Ežerui būdinga palyginti lėta



2009 01 22 152 

vandens apykaita. Pagrindinis ištekėjimas vyksta pietinėje Drūkšių dalyje Prorvos upe 

(Jurgelevičienė ir kt., 1983, Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė, 1989; Drūkšių 

ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinė būklė, 1986; Jakimavičiūte ir kt., 

1999). Pagrindinės ežero hidrologinės charakteristikos pateiktos 7.1-2 lent. 

7.1-2 lent. Drūkšių ežero pagrindinės hidrologinės charakteristikos (esant 

normaliam patvankos lygiui). 

Drūkšių ežero charakteristikos 

Skaitinė vertė 

Baseino plotas, km 2 564 

Vandens paviršiaus plotas, km 2 49 

Daugiametis vandens debitas iš ežero, m 3 /s 3,33 

Daugiametis nuotėkis, m 3 /metus 105,07×10 6 

Daugiametis kritulių kiekis, mm/metus 592 

Daugiametis išgaravimo nuo vandens paviršiaus dydis, mm/metus 600 

Normalus patvankos lygis (NPL), m virš jūros lygio 141,6 

Minimalus patvankos lygis, m virš jūros lygio 140,7 

Aukščiausias patvankos lygis (AVL), m virš jūros lygio 142,3 

Reguliuojamas vandens aukštis*, m 0,90 

Naudingas ežero tūris*, m 3 43x10 6 

Bendras ežero vandens tūris, m 3 369 × 10 6 

*Reguliuojamas vandens aukštis ir naudingas tūris pateikti kaip skirtumas tarp normalaus ir minimalaus 

patvankos lygio. 

7.1.1.3 Drūkšių ežero vandens režimas 

Beveik visas paviršinis vandens nuotėkis (74 %) Ričios (Ričiankos) ir Apyvardės 

upėmis įteka pietinėje Drūkšių ežero dalyje. Likęs paviršinis nuotėkis Smalvos ir 

Gulbinės upėmis įteka vakariniame krante. Iš ežero vanduo išteka Prorvos upe, kuri 

išteka iš pietinio vandens telkinio kranto. Pietinėje ežero dalyje vyksta intensyviausia 

vandens apykaita. 

Drūkšių ežero vandens režimą formuoja tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. 

Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra paviršinis pritekėjimas (73 %) ir ištekėjimas (77 

%). Dėl didelio ežero paviršiaus ploto taip pat svarbią reikšmę turi krituliai (24 %) ir 

garavimas (23 %). Laisvų ir pusiau laisvų gruntinių vandenų pritekėjimas yra nežymus 

(mažiau kaip 3 %). Nutekėjimas į giliau slūgsančius vandeningus sluoksnius yra 

laikomas nežymiu dėl mažo dugninių nuosėdų ir nuogulų skvarbumo (Drūkšių ežero 

bazinė hidrofizinė būklė, 1989). 

Antropogeniniai veiksniai, apsprendžiantys vandens režimą, yra vandens ištekėjimo 

kontrolė (7.1-3 pav.) ir AE aušinimo vandens išleidimas. Ežeras yra reguliuojamas, 

norint išlaikyti stabilų vandens lygį ir užtikrinti pakankamą vandens kiekį, reikalingą 

AE aušinimui. Drūkša (kuri iki to buvo ežero ištakas) žemiau Apyvardės žiočių buvo 

pertverta pylimu, ir tokiu būdu visas Apyvardės baseino nuotėkis Drūkšės vaga buvo 

nukreiptas Drūkšių ežerą (Mazeika et al 2006). Ant Prorvos upės buvo įrengtas Drūkšių 

vandens lygį reguliuojantis šliuzas (“Objektas 500”). Taip pat ant šios upės, 1,5 km 

pasroviui, tarp Stavoko ir Abalių ežerų, 1953 metais buvo pastatyta “Tautų draugystės” 

elektrinė. Pastačius Ignalinos AE, ežero vandens lygis yra reguliuojamas buvusios 

hidroelektrinės įrenginiais. 

Garavimas iš ežero didėjo priklausomai nuo į ežerą kartu su aušinimo vandeniu 

patenkančios šilumos kiekio. 1984–1996 m. šiltuoju (V–VIII mėn.) laikotarpiu 

garavimas vidutiniškai padidėjo 49 % (nuo 31 % iki 67 %), lyginant su natūraliu 

išgaravimo dydžiu (buvusiu iki IAE eksploatacijos) (Kriauciuniene and Sarauskiene, 

2008).



2009 01 22 153 

Nesureguliuoto (natūralaus režimo) ir sureguliuoto Drūkšių ežero metinio vandens 

balanso įvertinimas yra pateiktas 7.1-3 lentelėje. Nesureguliuoto ežero vandens balansas 

yra skaičiuojamas vidutiniams hidrologiniams metams. Pagrindinės balanso pajamos 

yra paviršinė prietaka į ežerą (Q = 3,27 m 3 /s) ir krituliai (592 mm). Požeminė vandens 

prietaka yra nežymi. Balanso išlaidas sudaro nuotėkis iš ežero (Q = 3,33 m 3 /s) ir 

išgaravimas (vidutinis natūralus 600 mm). Vandens balansas sureguliuotam ežerui buvo 

skaičiuotas sausiems metams, kurie gali pasikartoti kartą per 20 metų (95 % tikimybės). 

Tokį balansą sudaro tie patys komponentai, skiriasi tik nuotėkio dydis. Patvenkus ežerą 

Prorvos upe išleidžiamas gamtosauginis debitas (Q = 0,64 m 3 /s ∗ ). Sureguliuotame ežere, 

vandens tūris, kuris gali būti panaudojamas kompensuoti vandens nuostolius dėl 

papildomo garavimo, yra didesnis, negu nesureguliuotame ežere. Sausais metais 

maždaug 33,1 mln.m 3 vandens gali būti naudojama papildomam išgaravimui nuo ežero 

paviršiaus prie normalaus patvankos lygio (141,6 m). 

7.1-3 lent. Drūkšių ežero metinis vandens balansas (mln. m 3 ). 

Parametras 

Nesureguliuotas, 

vidutinio 

vandeningumo 

metai (vidutinis 

debitas 3,33) 

Sureguliuotas, 

vidutinio 

vandeningumo 

metai 

(gamtosauginis 

debitas 0,64) 

Sureguliuotas, sausi 

metai, 

(gamtosauginis 

debitas 0,64) 

Paviršinė prietaka 103 103 51 

Požeminė prietaka 3,5 3,5 3,5 

Krituliai 29 29 22,3 

Viso pasipildė 135,5 135,5 76,8 

Nuotėkis 105,1 20,2 20,2 

Išgaravimas 29,4 29,4 23,5 

Viso sumažėjo* 134,5 49,6 43,7 

Vandens atsargos** 85,9 33,1 

* Apytikris požeminės prietakos ar paviršinės prietakos ir nuotėkio skaičiavimas, naudojant upę–analogą, 

gali būti vandens balanso nesąryšio (1,004 mln. m 3 ) priežastimi. 

**Vandens atsargas sudaro vandens tūris, kuris patvenktame ežere susikauptų virš normalaus patvankos 

lygio (141,6 m), ir į kurį neįeina reguliuojamas ežero tūris. 

Pašildyto aušinimo vandens įtaka išgaravimui nuo ežero paviršiaus buvo aprašyta 

regresijos lygtimi, sudaryta remiantis atliktais garavimo matavimais šiltuoju metų 

periodu bei AE darbo režimo duomenimis: ΔE = f (N), kur N – elektrinės galia (GW). 

Diapazone N = 1–2500 MW šią priklausomybę (7.1-4 pav.) galima aproksimuoti tiesine 

lygtimi (Janukeniene 1992): 

ΔE mėn = 21,4 N mėn. + 4,9. 

∗ Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-382 pasirašytą 2005 metų liepos 29 dieną (Žin., 2005, 

Nr. 94-3508), tai yra gamtosauginis sureguliuotos upės debitas.



2009 01 22 154 

60 

50 

ΔEmėn, mm 

40 

30 

20 

10 

0 

0 500 1000 1500 2000 2500 

AE galia, MW 

7.1-4 pav. Mėnesinio papildomo garavimo iš Drūkšių ežero priklausomybė nuo AE 

galios 

Remiantis pateikta regresijos lygtimi bei vandens balanso skaičiavimais, ežero vandens 

atsargų pakanka 3400 MW galios atominės elektrinės aušinimui. Ekspertai 

(Janukėnienė 1992) teigia, kad padidinus AE apkrovą 1000 MW, išgaravimas nuo ežero 

paviršiaus padidėja 14,3 mln. m 3 . Pagal vandens balanso lygtį 33,1 mln. m 3 ežero 

vandens (esant NPL) sausais metais gali būti naudojama aušinimo tikslams. Papildomai 

gali būti panaudotas ežero naudingas tūris – 43,0 mln. m 3 vandens (iki kol vandens lygis 

ežere nukris iki minimalaus patvankos lygio). Metinės 33,1 mln. m 3 vandens atsargos 

bei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandens kiekis 

visiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiems sausiems 

metams (95 % tikimybės). 

Vis dėlto yra keletas dalykų, kurie įtakoja tokio vertinimo patikimumą. Pirma, gali būti 

netikslumų vandens balanso parametrų įvertinime dėl riboto hidrologinių duomenų 

kiekio. Pavyzdžiui, vandens garavimo matavimai buvo atliekami tik vienoje ežero 

dalyje, todėl jie nebūtinai atspindi išgaravimą iš viso ežero. Be to, neturima nuotėkio iš 

ežero per Prorvos upę, veikiant AE, stebėjimo duomenų. Antra, išgaravimo ir AE 

apkrovos ryšio regresijos lygtis pagrinde remiasi garavimo matavimais prie 0–1500 

MW AE galios. Išgaravimo dydžių ekstrapoliacija, didesnė už turimus duomenis 

daugiau nei dvigubai (3500 MW), nėra tiksli. Taigi, pateikti vertinimai turi būti laikomi 

preliminariais. Reikalinga detali hidrologinė vandens resursų ir garavimo studija, kaip 

dalis detalaus techninio projekto. 

7.1.1.4 Drūkšių ežero ekosistema 

Remiantis ilgamečių ekologinių tyrimų rezultatais, akivaizdžiai ryškėja trys 

antropogeninio poveikio sąlygoti reikšmingų ekologinių pasikeitimų Drūkšių ežere 

etapai. Pirmasis iš jų prasidėjo vos tik pradėjus statyti IAE. Šiuo laikotarpiu kartu su 

terigeninės kilmės dalelėmis (patenkančiomis dėl dirvos struktūros pažeidimų, erozijos 

ir kt.) į Drūkšių ežerą pateko dideli maistinių medžiagų kiekiai, kas pastebimai 

suaktyvino autochtoninių šaltamėgių dumblių ir cianobakterijų vystymąsi, paspartėjo ir 

organinės medžiagos pirminės produkcijos procesai. Savo ruožtu į tai reagavo kitose 

trofinės grandinės pakopose esantys organizmai. Nepaisant to, Drūkšių ežeras pagal 

vidutines metines pirminės produkcijos reikšmes (25 g C/m 2 ) išliko nedidelio 

produktyvumo mezotrofinio tipo vandens telkinys.



2009 01 22 155 

Antrasis reikšmingas ekologinių pokyčių etapas prasidėjo po pirmojo energetinio bloko 

paleidimo 1984 metais. Pašildytas vanduo tapo veiksmingu faktoriumi, iššaukusiu 

tolesnius organizmų bendrijų struktūros ir jų funkcinių ryšių pakitimus. Destabilizavus 

natūralias aplinkos sąlygas ežere, sumažėjo planktoninių organizmų įvairovė, prasidėjo 

sparti sezoninė ir ilgametė jų kiekio bei biomasės kaita. Iškart po IAE pirmojo 

energetinio bloko paleidimo, buvo rasta tik 19 procentų fitoplanktono rūšių, lyginant su 

periodu prieš elektrinės paleidimą. Atitinkamai 5–10 kartų sumažėjo pirminės organinių 

medžiagų produkcijos lygis. Taip pat ryškiai pasikeitė meta- ir protozooplanktono 

rūšinė įvairovė, beveik 2,6 karto sumažėjo jų skaičius ir biomasė. Buvo nustatyta, jog 

vienos, euriterminės, organizmų rūšys lengviau prisitaikė prie naujų nestabilių aplinkos 

sąlygų, rūšies individų skaičius padidėjo, o kitos, šaltamėgės, atsidūrė depresinėje 

būklėje, jų individų skaičius pastebimai sumažėjo. 

Paleidus antrąjį energetinį bloką, 1987 metais ir sustabilėjus IAE darbo režimui, 

prasidėjo trečiasis laikotarpis, palaipsniui ėmė formuotis ir stabilizuotis naujos sąlygos 

visoje technogenizuotoje Drūkšių ežero ekosistemoje. Būtent šiuo laikotarpiu vėl 

pradėjo atsikurti planktoninių organizmų rūšinė įvairovė, tačiau jau dominavo labiau 

šiltamėgės rūšys. Jų skaičius, biomasė ir organinės medžiagos pirminės produkcijos 

intensyvumas, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, pastaraisiais metais prilygo eutrofiniams 

vandens telkiniams. 

Vandens kokybė pagal fizikinius-cheminius parametrus ir bioindikatorius 

Drūkšių ežero hidrocheminis monitoringas intensyviausiai buvo vykdomas 1979–1997 

m. laikotarpiu. Matavimai buvo atliekami keliose mėginių ėmimo vietose, išsidėsčiusi 

visoje ežero akvatorijoje (7.1-5 pav.). Naujausi rezultatai (1999–2006 m.) gauti pagal 

atskirų tyrimų ataskaitas, IAE ir AAA monitoringo programas. 

Pagrindiniai Drūkšių ežero teršimo šaltiniai yra Visagino miesto ir Ignalinos AE 

gamybinių blokų ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos. Į ežerą suteka IAE ir miesto 

apvalytos nuotekos bei Visagino ir IAE lietaus kanalizacijos sistemų neapvalytas 

vanduo. Lietaus vanduo nuo IAE pastatų stogų (8×10 6 m 3 /metus) ir drenažo vanduo 

(1,5×10 6 m 3 /metus) surenkamas tam, kad būtų išlaikomas pakankamai žemas gruntinių 

vandenų lygis IAE aikštelėje ir nukreipiamas į lietaus vandens kolektorių bei 

išleidžiamas į Drūkšių ežerą. 

Nuotekos apdorojamos biologiniam valymui skirtuose įrenginiuose ir papildomai 

valomos smėlio filtrais. Apvalytos nuotekos išleidžiamos į Drūkšių ežerą per 

papildomam valymui skirtą tvenkinį (Skripkų ežerą) (tretinis valymas). Tačiau, šiuo 

metu Skripkų ežeras gali būti traktuojamas, kaip antrinis organinių teršalų šaltinis, nes 

sedimintuojanti biomasė ar aukštesnieji augalai nėra pašalinami iš ežero, todėl 

susidariusios biomasės kaupimasis lemia antrinės eutrofikacijos procesus. Po biologinio 

valymo į Drūkšių ežerą patenka apie 5,5×10 6 –8,5×10 6 m 3 vandens. 

Per metus IAE sunaudoja apie 356 tonas H 2 SO 4 ir 14 tonų NaOH regeneruoti dervai su 

stipriai rūgštiniais katijonais ir stipriai šarminiais anijonais, kurie naudojami pašalinti 

ištirpusiai druskai iš vandens valymo sistemos. Panaudoti reagentai neutralizuoja vienas 

kitą specialiame rezervuare (iki pH nuo 6 iki 9). Po neutralizavimo jie yra išleidžiami į 

elektrinės lietaus kanalizacijos sistemą, kartu su ištirpusiomis druskomis (SO 2- 4 , Na + , 

Ca 2+ , Mg 2+ , Cl - , ir kt.) (Almenas ir kt., 1998). 

Kiti antropogeniniai veiksniai įtakojantys Drūkšių ežero vandens kokybę yra organinių 

komponentų nuotekos iš žemės ūkio objektų ir dirbamų žemės ūkio laukų (trąšos, 

grunto dalelės ir kt.), tačiau jie vertinami kaip mažiau reikšmingi.



2009 01 22 156 

7.1-5 pav. Nuolatinių tyrimų stočių išdėstymas (1979–1997m. dažniausiai 

hidroekologiniai tyrimai buvo atliekami 1–6 stotyse) ir pagrindiniai įsiurbimo ir 

nuotekų kanalai Drūkšių ežere. PLK – pramoninė ir lietaus kanalizacija, 

Įsiurbimas – IAE vandens įsiurbimo kanalas, Išmetimas – IAE pašildyto vandens 

išmetimo kanalas, BNVK – Visagino m. ir IAE buitinių nuotekų valymo įrenginiai, 

ŪBK – ūkio buitinių nuotekų išleidimas po biologinio apdorojimo ir papildomo 

valymo tvenkinyje (Skripkų ežere), PBKS – panaudoto branduolinio kuro 

saugykla. 

Tokiu būdu, Visagino miesto ir IAE buitinės nuotekos yra pagrindinis Drūkšių ežero 

teršėjas maistinėmis medžiagomis. Ši eutrofikacija sukėlė daugelis nustatytų Drūkšių 

ežero vandens ekosistemos pasikeitimų. IAE maksimalaus pajėgumu veikimo 

laikotarpiu iki 1991 m. kasmet į ežerą patekdavo iki 1000 tonų organinės anglies, iki 

700 tonų azoto ir iki 50 tonų fosforo (Teršalų patekimo vertinimas..., 1991). Kaip rodo 

atliktų apskaičiavimų rezultatai, azoto ir fosforo vidutinės metinės koncentracijos 

patekančios į ežerą net ir po papildomo nuotekų valymo Skripkų ežere tuo metu siekė 

atitinkamai 37,7 mg N/l ir 3,5 mg P/l. Pastaraisiais metais, dėl patobulintos BNV 

valymo sistemos, jų srautas į ežerą kiek sumažėjo (7.1-6 pav.). Tačiau iki šiol su 

buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis į ežerą patenka apie 55 % azoto ir 80 % fosforo 

nuo bendros jų metinės apkrovos (7.1-4 lentelė) (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008).



2009 01 22 157 

7.1-6 pav. Azoto ir fosforo prietaka į Drūkšių ežerą. 

7.1-4 lent. Daugiametės (1991–2000 m.) maistinių medžiagų srauto į Drūkšių ežerą 

reikšmės. 

Šaltiniai Nb, t (N)/metus Pb, t (P)/metus 

Buitinės ir pramoninės nuotekos 85,53 15,291 

Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-1,2) 1,663 0,244 

Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-3) 0,335 0,081 

Visagino ir IAE buitinių vandenų valymo įrenginių 

nuotekos 

81,625 14,720 

Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-2 miesto) 0,617 0,046 

Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-1 miesto) 0,416 0,04 

Panaudoto kuro saugyklų teritorijos pramoninė lietaus 

kanalizacija (PLK–PBKS) 

0.870 0.16 

Natūrali prietaka 62,02 3,88 

Viso 147,54 19,17 

Nuotaka Prorvos upe 98 14,11 

Be to, 1984 m. prasidėjusi terminė tarša paspartino eutrofikacijos procesus ežere. 

Pašildyto vandens išmetimas lėmė hidrologinio režimo pasikeitimus – paviršaus 

temperatūros padidėjimą, natūralios vertikalios terminės stratifikacijos sutrikimą, 

temperatūros ir vandens naudojimo svyravimą dėl energetinių blokų bandymų ir 

eksploatacijos režimo kaitos, hidrodinaminių procesų suintensyvėjimą. Taip pat 

suintensyvėjo vandens garavimas. 

Padidėjusi ežero vandens temperatūra ir dėl to sumažėjęs šalto vandens tūris (7.1-7 pav. 

ir 7.1-4 lentelė) ne tik paspartino eutrofikacijos procesus ežere, bet ir sudarė nepalankias 

sąlygas šaltavandenių organizmų (stenoterminių kriofilinių rūšių) vystymuisi. Tačiau, 

pagal daugiametės vidutinės pirminės produkcijos reikšmes (25 gC/m 2 ), Drūkšių ežeras 

1984–1987 m. laikotarpiu vis dar buvo priskirtas mažo produktyvumo mezotrofiniam 

tipui (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008) (7.1-8 pav.).



2009 01 22 158 

7.1-7 pav. Terminės zonos pasiskirstymas vasaros stratifikacijos metu Drūkšių 

ežere, 1977–1983 – A ir 1984–1997 m. – B (Lietuvos valstybinė..., 1998). 

7.1-8 pav. Pirminės fitoplanktono produkcijos daugiametės vidutinės kasmetinės 

reikšmės (PP, g C/m2y-1) Drūkšių ežere. 

Intensyvūs terigeninių dalelių ir organinių medžiagų sedimentacijos procesai (nuo 0,5 

kg/m 2 1979 m. iki 2,9 kg/m 2 per metus 1983 m.) lėmė organinių ir biogeninių medžiagų 

susikaupimą dugno nuosėdose, ypač giluminėse ežero dalyse. Ištirpusios organinės 

medžiagos (IOM) koncentracijos vandenyje vidutiniškai padidėjo nuo 14 mg/l (1979– 

1983 m.) iki 19 mg/l (2004 m.). Taip pat buvo stebima bendrojo organinių medžiagų 

kiekio (C org.bendr. ) dugno nuosėdose didėjimo tendencija. 

Suaktyvėjus mikrobiologiniams procesams ežero vertikalėje mažėjo deguonies kiekis 

ypač vasaros metu žemesniuose nei 12 metrų vandens sluoksniuose (7.1-5 lentelė). 

Pastaruoju metu mažesnė nei 4 mg/l deguonies koncentracija jau fiksuojama 10 m 

gylyje, t.y. viršutiniame metalimniono sluoksnyje. Deguonies sumažėjimas ir kai kurių 

terminalinių anaerobinių organinių medžiagų mineralizacijos produktų pagausėjimas 

gilesniuose vandens sluoksniuose sudaro nepalankias sąlygas čia gyvenantiems 

organizmams, pirmiausia šaltamėgei ichtiofaunai. 

7.1-5 lent. Ištirpusio vandenyje deguonies pasiskirstymas Drūkšių ežero giluminių 

zonų vertikaliame profilyje. 

Gylis, m 

1983 m. rugpjūtis 2007 m. rugpjūtis 

O 2 , mg/l 

0 8,5 8,64 

6 – 8,32



2009 01 22 159 

10 6,9 3,84 

12 3,3 3,52 

14 0,6 1,44 

16 0,4 0,64 

18 0,1 – 

20 0 0,34 

30 0 0 

Dėl kompleksinio (terminio ir cheminio) antropogeninio poveikio Drūkšių ežere 

susiformavo kelios ekologinėmis sąlygomis besiskiriančios zonos (7.1-9 pav.): 

• Zona A: Labiausiai eutrofikuota pietrytinė ežero dalis; pagrindinis eutrofikuojantis 

faktorius šioje zonoje yra buitinių nuotėkų, turtingų biogeninėmis medžiagomis (N, 

P) patekimas iš Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinių-buitinių nuotekų valymo 

įrenginių. Ši zona pasižymi visų planktoninių organizmų gausumo padidėjimu ir 

dideliu produkcinių ir destrukcinių procesų aktyvumu. BDS 5 reikšmės kartais siekė 

net 12,5 mg O 2 /l; 

• Zona B: Pašildyto vandens išmetimo zona – maksimalaus šiluminio poveikio vieta, 

kur vandens temperatūra daugelis atveju viršija 28 o C. Šioje zonoje nustatytas 

mažiausias planktono organizmų (fitoplanktono ir zooplanktono) gausumas ir 

įvairovė, žemas produkcinių procesų intensyvumas kontrastuoja su aukštu 

destrukcinių procesų intensyvumu; 

• Zona C: Likusi pagrindinė ežero dalis, apimantį gilumines ir vidutinio gylio zonas, 

kur įvairūs poveikio faktoriai pasireiškia neperiodiškai, priklausomai nuo Ignalinos 

AE darbo režimo ir vėjo krypties, bangavimo ir kitų gamtinių sąlygų kaitos. 

7.1-6 lent. Kai kurių rodiklių kitimo ribos skirtingose Drūkšių ežero zonose 1993– 

1997 metų liepos–rugpjūčio mėn. (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008). 

Rodikliai Zona A Zona B Zona C 

Vandens skaidrumas (S), m 1,0–2.8 3,0–3,9 1,2–6,5 

Chlorofilas „a”, µg/l 6,6–113,5 0,88–16,5 0,99–70,0 

Zooplanktonas biomase, mg/m 3 2 046–7 180 431–1 863 596–1 153 

Pirminė fitoplanktono produkcija, mg 

C/m 3 -1 

d 

330–2 800 44–440 2–1 500 

C org. bendras dugno nuosėdose, % 11,7–12,4 3,5–3,7 7,6–12,6 

Organinių medžiagų mineralizacija 

dugno nuosėdose, mg C/m 2 per parą 

1 127–1 590 915–939 513–720



2009 01 22 160 

7.1-9 pav. Skirtingų ekologinių zonų pasiskirstymas Drūkšių ežere (1997). 

Per 20 metų nuo IAE darbo pradžios Drūkšių ežeras pasikeitė iš mezotrofinės (su 

vidutine maistinių medžiagų koncentracija ir biologine produkcija), buvusios dar prieš 

pradedant eksploatuoti IAE, iki eutrofinės (su didele maistinių medžiagų koncentracija 

ir biologine produkcija) būklės. N bendro /P bendro metinio vidutinio santykio kitimas nuo 

21:1 (1983 metais) iki 8:1 (1997 metais) tik patvirtina eutrofikaciją (Salickaitė- 

Bunikienė, Kirkutytė, 2003). Yra teigiama, kad maistinių medžiagų santykio kitimas 

skatino pokyčius planktono bendrijoje, sumažėjus N/P santykiui iki 5–10 bendrijoje 

ėmė vyrauti Cyanophycea (Bulgakov, Levich, 1999). Iki pastarojo meto Drūkšių ežere 

N/P santykis svyruoja nedidelėse ribose arba turi nedidelę tendenciją didėti (7.1-10 

pav.). 

N b /P b 

40 

35 

30 

25 

20 

15 

Mezotrofinė būklė 

10 

5 

0 

Eutrofinė būklė 

1983 

1985 

1987 

1989 

1991 

1993 

1995 

1997 

1999 

2001 

7.1-10 pav. Bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) vidutinių metinių 

koncentracijų santykių dinamika Drūkšių ežero vandenyje 1983–2002 m. 

Per pirmus penkis AE darbo metus (1984–1988 m.) ežero vandenyje vidutinė 

daugiametė N bendro koncentracija padidėjo iki 1,53 mg /l lyginant su buvusia (1,29 mg 

N/l) prieš IAE darbo pradžios (7.1-7 lentelė). Vėliau organinių medžiagų fiksavimas ir 

sedimentacija, o taip pat aukštas denitrifikuojančių mikroorganizmų aktyvumas dugno



2009 01 22 161 

nuosėdose sumažino azoto pasiekiamo kitiems organizmams kiekį. Įvertinta, kad azoto 

praradimas denitrifikacijos metu siekė 40 % bendro jo kiekio (Teršalų patekimo 

vertinimas..., 1991). 

7.1-7 lent. Drūkšių ežero vandens maistinių medžiagų daugiametės vidutinės vertės 

(Mokslinių tyrimų studija..., 2008). 

Rodikliai 

Laikotarpiai 

1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 1998–2002 2001–2006 

N-NH 4 + , mg/l 0,22 0,35 0,21 0,20 0,29 0,058 

N-NO x - , mg/l 0,051 0,062 0,072 0,083 0,054 0,05 

N bendras , mg/l 1,29 1,53 1,14 1,26 1,55 0,93 

P min. , mg/l 0,007 0,012 0,023 0,025 0,028 0,031 

P bendras , mg/l 0,061 0,05 0,072 0,146 0,179 0,058 

Praeito šimtmečio pabaigoje vidutinė daugiametė Nbendro koncentracija netgi padidėjo 

ir siekė 1,55 mg/l. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pastaruoju metu 

vakarinėje ežero dalyje vidutinės metinės bendro azoto koncentracijų reikšmės 

vandenyje buvo mažesnės ir svyravo 1,028–0,863 mg N/l ribose 

(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696 ). 

Skirtingai nei azoto, fosforo koncentracija (tiek mineralinio, tiek bendro Drūkšių ežere 

pastoviai didėjo per visą tyrimų laikotarpį (7.1-7 lentelė). Iki šiol stebima vidutinės 

fosfatų koncentracijos didėjimo tendencija, nors AAA duomenimis bendro fosforo 

koncentracija pastebimai sumažėjo. Tai, savo ruožtu, turėtų parodyti aplinkos sąlygų 

gerėjimo tendenciją Drūkšių ežere. 

Pastaruoju laikotarpiu ežero vandenyje nustatytas nežymus bendros ištirpusių druskų 

koncentracijos padidėjimas. Drūkšių ežero vanduo yra hidrokarbonatinis-kalcinis, 

vidutiniškai mineralizuotas. Dėl papildomo garavimo nuo vandens paviršiaus buvo 

tikėtasi bendros druskų koncentracijos padidėjimo ežero vandenyje (Dryžius ir kt., 

1984). Tačiau per keletą AE darbo etapų žymių vandens mineralizacijos kitimų 

neįvyko, daugiausia dėl HCO 33 

- 

ir Ca 

2+ 

koncentracijų sumažėjimo ežero vandenyje, nors 

pastebėtas chloridų, natrio, kalio, sulfatų, magnio koncentracijų augimas (7.1-8 lentelė) 


7.1-8 lent. Drūkšių ežero vandens pagrindinių jonų ir bendro ištirpusių druskų 

kiekio (Σj) daugiametės vidutinės vertės. 

Rodikliai 

Rodikliai 

1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 2001–2006 

Cl - ,mg/l 8,8 9,9 10,7 9,8 12.9 

SO 2- 4 , mg/l 8,9 12,6 18,6 19,3 18,0 

HCO - 3 , mg/l 160,5 150,4 157,6 159,4 169,5 

Ca 2+ , mg/l 39,3 35,8 36,8 35,8 37,9 

Mg 2+ , mg/l 10,0 10,9 12,9 13,8 15,9 

Na + , mg/l 4,6 6,3 7,0 6,9 7,5 

K + , mg/l 1,8 2,7 3,0 2,9 3,2 

Σ j , mg/l 233,9 228,6 246,6 247,9 264,3



2009 01 22 162 

Manoma, kad intensyvus moliusko Dreissena polymorpha vystymasis ir plintanti 

- 

aukštesnioji vandens augalija lėmė HCO 3 ir Ca 2+ koncentracijų sumažėjimą ežero 

vandenyje IAE darbo pradžioje (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). Ežero vandens 

mineralizacijos minimumas fiksuotas 1985 m. (7.1-11 pav.). 

mg/l 

280 

270 

260 

250 

240 

230 

220 

210 

200 

1979-1983 

1984 

1985 

1986 

1987 

1988 

1989 

1990 

1991 

1992 

1993 

1994 

1995 

1996 

1997 

2001 

2002 

2003 

2004 

7.1-11 pav. Drūkšių ežero vandens mineralizacijos daugiametės vidutinės vertės 

(1979–1997 m. – visos ežero akvatorijos metiniai vidurkiai, 2001–2004 m. 

vakarinės ežero dalies metiniai vidurkiai). 

Vienas iš labiausiai akivaizdžių pasikeitimų, kuris įvyko IAE veikimo metu, yra 

ganėtinai greitas sulfatų padidėjimas ežero vandenyje ir dugno nuosėdose. Pagrindiniai 

šių sieros junginių šaltiniai yra panaudotų reagentų (H 2 SO 4 ir NaOH) išleidimas į lietaus 

kanalizacijos sistemą po regeneracijos ir neutralizacijos procesų. Tai paspartino 

mikrobiologinę sulfatų redukciją dugno nuosėdose, išstumiant kitą terminalinį procesą 

metanogenezę. Dėl to jau prieš paleidimą ir pradėjus dirbti pirmam AE blokui 

vandenilio sulfidas buvo nustatytas artimiausių IAE zonų dugno nuosėdose. Didžiausias 

sulfatų redukcijos intensyvumas (iki 3,8–4,3 mg S 2- dm 3 d -1 ) buvo registruotas 1992 

metais. Vėliau šiuo proceso intensyvumas sumažėjo, tačiau jis liko palyginti aukštas kai 

kuriuose ežero dalyse (7.1-12 pav.). Kartu su deguonies išeikvojimų tai gali neigiamai 

paveikti faunos gyvenimo sąlygas šiuose vandens sluoksniuose.



2009 01 22 163 

7.1-12 pav. Fiziniai-cheminiai parametrai Drūkšių ežero 1 stoties vandens 

vertikalėje maksimalios vasaros stratifikacijos metu 2007m. rugpjūčio 23 d. 

Tiesioginis Drūkšių ežero užteršimas sklinda iš pramoninių teritorijų ir miesto per 

lietaus vandens išleidimo sistemas, taip papildant ežero ekosistemą taršos produktais ir 

biologinių procesų inhibitoriais. Tačiau, vario, švino, chromo, kadmio ir nikelio 

koncentracija neperžengė leidžiamų vandens kokybės ribų, išskyrus magnį, kurio 

koncentracija didžiausią leistiną ribą viršijo 5 kartus (47μg/l) (Aplinkos apsaugos 

agentūra, metinis pranešimas, 2003 http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Buvo 

paskaičiuota, kad nuosėdos, užterštos sunkiaisiais metalais (nuo vidutinio iki aukšto 

užterštumo lygio), užima 27,5 % ežero dugno ploto, tačiau didžioji dalis jo yra 

natūralios kilmės dėl dominuojančių angliavandenių. Užterštumas naftos produktais 

apima 3,9 % dugno ploto (Lietuvos valstybinė mokslo …, 1998). 

Apibendrinant, eutrofikacija, druskų kiekio didėjimas ir ežero vandens šiltėjimas kartu 

įtakoja ežero ekosistemas ir buveines. Nepaisant šių pasikeitimų ežero ekosistemoje, 

tirtų parametrų reikšmės vis dar atitinka reikalavimus nustatytus 2006/44/EB direktyvos 

ir valstybės įstatymų (Įsakymas Nr. D1-633, 2005) dėl gėlavandenėms žuvims būtinos 

saugotinų arba gerintinų gėlųjų vandenų kokybės. Vandens kokybė ir ežero būklė 

apibūdinama kaip gera ir atitinka kokybės reikalavimus. Visos kokybės rodiklių 

reikšmės yra panašios eilės, kokie yra paprastai nustatomi paviršiniuose vandenyse 

(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). 

Fitoplanktono ir zooplanktono bendrijos Drūkšių ežere 

Intensyvūs Drūkšių ežero fito– ir zooplanktono tyrimai buvo vykdomi nuo 1979 iki 

1997 m. Planktono organizmų bendrijų struktūros ir funkcionavimo pokyčių tendencijos 

skirtingose ežero ekologinėse zonose buvo įvertintos 1993–1997 m. (Lietuvos valstybinė 

mokslo …, 1998). Nuo 2001 m. fitoplanktono tyrimai atliekami Aplinkos apsaugos 

agentūroje (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Pagal Valstybinę aplinkos 

monitoringo programą planktono dumblių tyrimams buvo pasirinkta viena tyrimų stotis 

Drūkšių ežero vakarinėje dalyje. Sumažėjus tyrimų taškų skaičių ežere ir planktono 

mėginių paėmimo dažnumui pastarųjų metų tyrimų duomenys yra nepakankami ir 

dažnai kontraversiški.



2009 01 22 164 

Galima konstatuoti, kad pagrindiniai veiksniai nulėmę planktono bendrijų pokyčius yra 

pašildyto vandens išmetimas iš IAE bei ūkinių-buitinių ir pramoninių vandens nuotekų 

patekimas į ežerą iš gamybinių ir kitų urbanizuotų teritorijų. Ežero vandens 

temperatūros pakilimas, dėl ko sumažėjo šalto vandens tūris ežere, nulėmė rūšių 

įvairovės pakitimus. Nuo 1984 m. vyraujančių planktono rūšių skaičius sumažėjo 2–3 

kartus, lyginant su laikotarpiu prieš paleidžiant IAE: fitoplanktono rūšių sumažėjo nuo 

116 iki 40–50, metazoo- ir protozooplanktono – atitinkamai nuo 118 iki 38 ir nuo 129 

iki 45–53 taksonų. Prieš IAE paleidimą laikotarpiu ežere vyraujančios fitoplanktono 

(melsvabakterės Limnothrix redekei (Van Goor) Meffert, Planktothrix agardhii 

(Gomont) Anag. and Komar. ir kai kurios titnagdumblių rūšys) ir zooplanktono rūšys 

(pvz., Limnocalanus macrurus Sars, ledynmečio reliktai) išnyko. 

Sumažėjo fitoplanktono rūšių įvairovė, pagal gausumą ir biomasę pradėjo vyrauti tik 

kelios dumblių rūšys. Ežere vykstantys procesai veda prie reiškinio, kai viena dumblių 

rūšis (pvz. titnagdumbliai Stephanodiscus binderanus (Kütz.) Krieger 1992 m. kovo 

mėn.) tampa beveik monodominantine planktono bendrijoje. Titnaginių dumblių 

ląstelės, kolonijos vegetatyvinėje ramybės stadijoje suformuoja storą gleivėtą apvalkalą. 

Būtent tokį gleivėtą apvalkalą turintys dumbliai gali užkimšdami būgnų, apvalančių 

vandenį nuo jame esančių mechaninių dalių, angas ir sutrikdyti AE reaktorių aušinimui 

būtino ežero vandens patekimą. Tokia situacija buvo susidariusi Drūkšių ežere paskutinį 

dešimtmetį pavasarinio fitoplanktono ,,žydėjimo” laikotarpiu. Keletas potencialiai 

toksinių melsvabakterių rūšių (Anabaena, Aphanizomenon, Gloeotrichia, Microcystis 

genčių rūšys) taip pat buvo aptiktos ežere. Intensyvus jų vystymasis buvo nustatytas 

vasaros laikotarpiu Drūkšių ežero vandens ,,žydėjimo” metu. 

Fitoplanktono gausumas ir biomasė ženkliai kito 1979–2006 m. tyrimų laikotarpiu, 

tačiau aiškios pokyčių tendencijos nebuvo nustatytos. Vis dėlto fitoplanktono biomasė 

sumažėjo nuo 2,6 mg/l 1984 m. iki 0,2 mg/l 1988 m. (7.1-13 pav.). Fitoplanktono 

biomasė vėliau padidėjo, tačiau skirtingų metų tyrimų rezultatai ir toliau parodė didelius 

vidutinis metinius dumblių biomasės svyravimus. Tokius ženklius pokyčius galėjo 

nulemti nestabilus IAE darbas metų bėgyje. Atsitiktinai kintančios aplinkos sąlygos 

ežere gali nulemti naujų neprognozuojamų ir intensyvų dominantinių rūšių 

fitoplanktono bendrijoje vystymąsi. 

Fitoplanktono bendrijos kaita skirtingose ežero zonose buvo tirta 1993–1996 m. (7.1-14 

pav.). Nežiūrint į erdvės ir laiko požiūriu didelius biomasės svyravimus ežero 

akvatorijoje, eutrofikuota pietrytinė ežero zona pastoviai buvo produktyviausia ežero 

dalis. Būtent pastarojoje dalyje daugiamečiai fitoplanktono vystymosi svyravimai buvo 

ypač akivaizdūs, o jų kaita ne visada buvo analogiška lyginant su kitomis 

hidroekoistemos dalimis. Be to, ir daugiametė vidutinės metinės chlorofilo a 

koncentracijos kaita (nuo 2 ir virš 14 µg/l) taip pat indikuoja ekosistemos nestabilumą, 

kas taip pat sąlygojo reikšmingai pastebimą erdvinio pigmentų pasiskirstymo 

netolygumą net labai eutrofikuotame vandens telkinyje. Pastaraisiais metais ypač 

sudėtinga įvertinti būklę ir pokyčių tendencijas tokio vandens telkinio, kuriame 

vegetacijos laikotarpiu paimama nepakankamai mėginių analizei bei per mažai 

pasirinkta taškų tyrimams. Vienas taškas neatspindi reikšmingos įvairių ežero zonų 

ežero aplinkos sąlygų bei organizmų įvairovės kaitos.



2009 01 22 165 

7.1-13 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono (g/m3) ir zooplanktono (mg/m3) 

biomasės reikšmių kaita Drūkšių ežere. 

3.00 

2.50 

2.00 

1993 1994 

1995 1996 

mg/l 

1.50 

1.00 

0.50 

0.00 

1 2 3 4 5 6 

sites 

7.1-14 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono biomasės (mg/l) reikšmių kaita 

skirtingose Drūkšių ežero zonose. 

Metazooplanktono gausumas sumažėjo daugiau nei 2,7 kartus (nuo 107,5 iki 39,1 tūkst. 

ind./l), o protozooplanktono perpus (nuo 2,8 iki 1,2 tūkst.ind./l) per pirmuosius du 

metus po IAE paleidimo (7.1-15 pav.). Po tam tikro žemo produktyvumo ir vyraujančių 

rūšių kaitos planktono bendrijoje laikotarpio buvo nustatytas kitas, santykinai trumpas 

zooplanktono biomasės padidėjimas Drūkšių ežere nuo 1986 m., kai stabilizavosi 

susiformavusios naujos aplinkos sąlygos. Pastaruoju laikotarpiu plačiai paplitusių, 

tačiau sunkiai prisitaikančios prie greitai besikeičiančių aplinkos sąlygų verpečių 

(Rotatoria) gausumas sumažėjo daugiau nei 10 kartų (7.1-15 pav.). Vėžiagyvių 

(Crustacea) ir ypatingai Cladocera gausumas labai išaugo, praėjus keliems metams po 

IAE paleidimo. Po 1988 m. nestabilios sąlygos ežere sąlygojo zooplanktono 

taksonominės įvairovės, gausumo ir biomasės svyravimus Drūkšių ežere.



2009 01 22 166 

7.1-15 pav. Vidutinių metinių zooplanktono grupių biomasės (mg/m3) reikšmių 

kaita giluminėje Drūkšių ežero dalyje 1980–1997 m. vasaros laikotarpiais. 

IAE eksploatacija akivaizdžiai ir ženkliai įtakojo planktono bendrijas, nulėmė jų 

nestabilią sezoninę sukcesiją (kaitą) laike ir erdvėje. Nežiūrint į tai, kad vidutinės 

metinės planktono organizmų biomasės vertės pastoviai nedidėjo, kiti fitoplanktono 

parametrai demonstruoja menkai nuspėjamas eutrofikacijos procesų pasekmes. Vandens 

,,žydėjimo” dažnumas ir intensyvumas išaugo bei kinta skirtingų metų vegetacijos 

periodu. Rūšių įvairovės sumažėjimas, intensyvus melsvabakterių vystymasis yra vieni 

iš svarbiausių rodiklių, parodančių tendencingai stiprėjančią ežero eutrofikaciją. Iki šių 

dienų ežere vyraujančių rūšių kompleksas kinta, o ežero planktone pastaruoju metu 

pastoviai vyrauja rūšys, būdingos eutrofiniams vandens telkiniams. 

Drūkšių ežero vandens augalija 

1996–1997 metų tyrimų laikotarpiu Drūkšių ežere inventorizuotos 73 makrofitų rūšys, iš 

jų 8 – maurabragūnų (Charophyta), 2 – samanų (Bryophyta), 1 – asiūklių 

(Equisetophyta) ir 58 – žiedinių augalų (Magnoliophyta). 

Taip pat nustatytos 27 šių rūšių formuojamos asociacijos rango bendrijos. Iš jų, 

paprastosios nendrės ir ežerinio meldo sudaromos bendrijos (Phragmitetum australis, 

Scirpetum lacustris) vyrauja pusiau pasinėrusių augalų (helofitų) juostoje nuo ežero 

pakraščio iki 1,5–2 m gylio, plūdžių bendrijos (Potamogetonetum lucentis 

Potamogetonetum perfoliati, Potamogetonetum mucronati, Potamogetonetum rutili) 

gana dažnos 1–5 m gylyje, žvakidumblio (Nitellopsidetum obtusae) bendrijos vyrauja 

visiškai pasinėrusių augalų (limneidų) juostoje 3–5(7) m gylyje. Ežere aptinkamos 3 

retos Lietuvos vandens telkiniuose bendrijos (Scolochloetum festucaceae, 

Zannichellietum palustris Nitelletum opacae). 

Iki Ignalinos atominės elektrinės paleidimo, 1979–1983 tyrimų laikotarpiu ežeras buvo 

apibūdintas kaip tipiškas vidutinio gylio mezotrofinis ežeras, su gerai išsivysčiusia 

povandenine augalija, kurioje vyrauja maurabraginių dumblių ir plūdžių rūšys (Chara 

rudis, C. filiformis, Nitellopsis obtusa, Potamogeton lucens, P. perfoliatus) ir 

fragmentiškai išsivysčiusia plūdurlapių augalų ir pakrančių augalija (Potamogeton 

natans, Phragmites australis). Augalai augo iki 7–9 m gylio. 

Pagal šiuos požymius, o ypač maurabraginių dumblių (Charophyta) dominavimą 

povandeninėje augalijoje, Drūkšių ežeras tuo metu visiškai atitiko ežerų su 

maurabragūnų bendrijomis buveinių tipą, kuris šiuo metu įrašytą į ES Buveinių 

Direktyvos 1 Priedą, kaip saugotinas visos Europos mastu. 

Praėjus ~20 metų po IAE paleidimo (1996–1997 tyrimų laikotarpis), žymūs augalijos 

pasikeitimai pastebėti visose ekologinėse augalijos juostose:



2009 01 22 167 

Maurabragūnų (Charophyta) rūšys visiškai išnyko iš povandeninės augalijos ežero 

dalyje, labiausiai paveiktoje pašildyto vandens ir nuotekų (4, 6 stotys), išliko tik 

eutrofikacijai tolerantiškos rūšys (Ceratophyllum demersum, Myriophyllum spicatum). 

Maurabragių, ypač anksčiau vyravusių rūšių (Chara rudis, Chara filiformis) nykimas 

pastebėtas viso ežero povandeninėje augalijoje. 

Povandeninės augalijos išplitimo riba sumažėjo nuo 7–9 m iki 5–6 m. Povandeninės 

augalijos, ypač maurabraginių dumblių, nykimui giliausiose augimvietėse didelės įtakos 

turėjo masiškas siūlinių dumblių vystymasis pailgėjusio vegetacijos laikotarpio 

sąlygomis ir vandens skaidrumo sumažėjimas. Helofitais (Phragmites australis, 

Schoenoplectus lacustris) apaugusių plotų žymiai padidėjo viso ežero seklumose iki 2 m 

gylio. 

Pastebėti augalijos pokyčiai, visų pirma mautrabragūnų (Chaophyta) visiškas išnykimas 

ir intensyviausio poveikio zonose, o taip pat jų užimamų plotų ir gausumo sumažėjimas 

visame ežere yra akivaizdus vandens telkinio – Atominės elektrinės aušintuvo – 

trofiškumo lygio didėjimo požymis (Blindow, 1992). Vandens drumstumo svyravimai ir 

žaliadumblių suvešėjimas, buvo viena iš svarbiausių povandeninės augalijos išplitimo 

gylio sumažėjimo priežasčių. Tuo pat metu vykstantis pakrantės helofitų suvešėjimas 

pakrantės seklumose, taip pat yra akivaizdus antropogeninės eutrofikacijos požymis. 

Drūkšių ežero bentofauna ir kiti bestuburiai gyvūnai 

Drūkšių ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinės būklės tyrimai buvo 

atlikti 1976–1983 metais. Makrozoobentoso bendrijose rasta 143 rūšys, iš jų Spongia – 

1, Coelenterata – 3, Turbellaria – 2, Nematomorpha – 1, Oligochaeta – 37, Hirudinea – 

7, Mollusca – 39, Crustacea – 10, Insecta – 43 (Grigelis, 1986). Skaičiumi ir biomase 

dominavo chironomidai ir oligochetai, o litoralėje ir sublitoralėje – taip pat moliuskai, 

ypač Dreissena polymorpha, kuri masiškai paplito ežere bazinių tyrimų laikotarpiu prieš 

IAE paleidimą. Litoralėje ir sublitoralėje vyravo Stictochironomus psammophilus, 

Psammoryctides barbatus, Lumbriculus variegatus, Bithynia tentaculatae, Leptocerus 

cinerans, profundalėje – Chironomus anthrecinus, P. hommoniensis, Chaoborus 

flavicans, Mysis oculata relicta, Pallasea quadrispinosa. Taip pat buvo aptikti šaltį 

mėgstantieji stenotermai – Ch. ahthracinus, S. longiventrus, P. amnicum bei ledynmečio 

reliktai M. o. relicta, P. quadrispinosa. 

1984–1986 m. laikotarpiu (pradėjus dirbti IAE), bentofaunos bendrijose sumažėjo 

vėžiagyvių ir unionidų kiekis, nors pagerėjo sąlygos oligochetams ežere (Григялис, 

1993). Profundalėje sumažėjo arba iš viso išnyko kai kurių stenoterminių kriofilinių ir 

oksifilinių vėžiagyvių rūšys – ledynmečio laikotarpio reliktai. 

Litoralės cenozės pokyčiai buvo sąlygojami euriterminių moliuskų – Dreissena 

polymorpha (dreisenų), patekusių į ežerą IAE statybos laikotarpiu, intensyvaus 

vystymosi. 1981 m. jos buvo keletą egzempliorių, 1982 m. vyravo jaunikliai, kurių 

masiškas vystymasis prasidėjo 1983–1984 m., ypač maurabraginių dumblių (Chara) 

pievose ir nendrynuose (Phragmites). 1985 m. dreisenos biomasė sudarė 1300 t 

(Grigelis, 1993). Didžiausia (5600 t) jos biomasė buvo nustatyta 1989 m. 

Zoobentoso biomasė, neskaitant Dreissena polymorpha, ežere liko pirminio lygio. 

Reikšmingi zoobentoso biomasės sumažėjimo procesai, vykę dėl dugno erozijos, 

suspenduotų dalelių ir sąnašų pernešimo cirkuliacinių srovių, Drūkšių ežere iki 1989 m. 

nebuvo pastebėti. 

Drūkšių ežero žuvų bendrija 

Bazinėje būklėje Drūkšių ežeras pagal savo žuvų bendrijos sudėtį buvo tipiškas 

mezotrofinis ežeras, t.y. buvo priskiriamas vienai iš ankstyvųjų Lietuvos ežerų



2009 01 22 168 

sukcesinių stadijų (Virbickas ir kt., 1993). IAE statybos bei jos eksploatacijos eigoje 

prasidėjo ežero žuvų bendrijos kaita. 

Praėjusio šimtmečio antroje pusėje, įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23–26 žuvų 

rūšys. Iki IAE statybos pradžios (1950–1975 m.) Drūkšių ežero žuvų bendrijoje 

dominavo stenoterminės šaltamėgės žuvų rūšys – stintos (Osmerus eperlanus L.) ir 

seliavos (Coregonus atbula L.), kurių biomasė sudarė apie 40% bendros ežero žuvų 

biomasės. Be jų, svarią dalį užėmė kuojos, ešeriai, karšiai, lydekos. Dėl introdukcijos iš 

kaimyninių ežerų per upelius į ežerą buvo patekusios ne vietinės rūšys – Čiudo ežero 

sykai (Coregonus lavaretus marenoides Poljakow), karpiai (Cyprinus carpio L.), o vėliau 

ir Lietuvoje išplitę starkiai (Sander lucioperca`L.) bei saulažuvės (Leucaspius 

delineatus Heck.). Įdomu pažymėti ir tai, kad tuomet čia gyveno retesnės rūšys – šamai 

(Silurus glanis L.), gružliai (Gobio gobio L.), o litoralinėje dalyje prie upių ištakų net 

tipiškos upinės žuvys – paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio L.), strepečiai (Leuciscus 

leuciscus L.), meknės (Leuciscus idus L.). Didelė ichtiofaunos įvairovė, tame tarpe ir 

stenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologinės sąlygos buvo labai palankios 

šiai gyvūnų grupei. 

Ežerinių stintų biomasė sumažėjo jau elektrinės statybos laikotarpiu 1976–1983 m., kai 

į ežerą iš sausumos pateko nemaži biogenų ir toksikantų kiekiai, giliavandenių vietų 

priedugniniuose sluoksniuose atsirado didesnės deguonies stygiaus zonos. Ypač 

drastiškai šaltamėgių stenoterminių žuvų biomasė sumažėjo pirmaisiais IAE 

eksploatacijos metais (1984–1986 m.): bendra – 8, stintų – 2,7, o seliavų – net 58,8 

karto. Tuo tarpu bendra euriterminių žuvų rūšių biomasė padidėjo apie 35%, nors visos 

žuvų bendrijos biomasė padidėjo tik 2,5%. Pradėjus 2-ojo reaktoriaus eksploataciją 

(1987–1988 m.), bendra žuvų biomasė, palyginti su 1976–1983 m., padidėjo 14,2% 


IAE statybos laikotarpiu seliavų populiacija sumažėjo 28,9 karto, nuo 2,31 milijonų 

individų 1979 m. iki 0,08 mln. individų 1981 m. Vėliau eilę metų seliavų gausumas 

buvo labai žemas ir tik nuo 1991 m. stebimas jų populiacijos dalinis atsistatymas. 1993– 

1997 m. seliavų gausumas svyravo nežymiai (7.1-9 lentelė). 

7.1-9 lent. Pelaginių žuvų gausumas Drūkšių ežere hidroakustinių tyrimų 

duomenimis, patvirtintais tyrimais naudojant statomuosius tinklus (milijonais 

individų). 

1979 1981 1983 1985 1986 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 

Ežerinė stinta 25,47 60,78 19,02 5,12 1,12 0,14 0,04 0,02 0,03 0,028 0,027 0,03 

Aukšlė 24,31 12,62 13,2 5,85 2,38 0,79 2,62 4,5 6,2 2,8 3,37 9,85 

Ešerys 0,58 0,96 1,62 1,75 2,99 1,66 7,44 8,9 9,3 7,8 6,94 7,46 

Kuoja 2,59 4,18 3,73 3,19 1,38 1,76 5,41 5,5 7 6,6 5,14 4,43 

Seliava 2,31 0,08 0,04 0,08 0,09 0,27 1,2 3,2 3,3 2,3 2,76 2,74 

Pūgžlys 0,29 1,04 0,16 0,25 0,03 0,37 1,31 2,4 2,3 1,8 1,49 1,06 

Plakis 0,05 0,08 0,15 0,17 0,01 0,4 2,1 2 3,4 1,9 1,37 1,29 

Karšis 0,39 0,48 0,46 0,34 0,48 0,41 1,03 0,8 1,2 0,5 1,32 0,18 

1981 m. stintų gausumas siekė 60,8 mln. vnt., o po to jų populiacija pradėjo staigiai 

mažėti ir 1986 m. tesiekė 1,1 mln. vnt. 1993–1997 m. stintų populiacija buvo labai 

negausi. Stintų fiziologiškai optimali temperatūra, nustatyta vasaros terminės 

stagnacijos metu, siekia apie 12°C, taigi yra žemesnė negu seliavų. Be to, jų gausumo 

ryškus sumažėjimas siejamas ir su priedugninio sluoksnio deguonies režimo 

pablogėjimu, dugno nuosėdų formavimosi tempų paspartėjimu, epizootinių židinių 

atsiradimu.



2009 01 22 169 

Euriterminių bei termofilinių žuvų rūšių gausumas bei santykinė biomasė ežero žuvų 

bendrijoje nuo pat IAE statybos bei eksploatacijos pradžios nuolat didėjo. Ežero 

pelagialėje ypatingai padaugėjo ešerių: nuo 0,6 mln. vnt. 1979 m. iki 7,4 mln. vnt. 1992 

m. 1993–1997 metais ešerių populiacijos gausumas išliko aukštame lygyje ir svyravo 

nežymiai. 

1992–1997 m. Drūkšių ežero pelagialėje žuvų rūšinė sudėtis kito labai nežymiai. 

Dominavo euriterminės žuvų rūšys: kuojos, ešeriai, aukšlės, plakiai (Blicca bjoerkna 

L.), kurių santykinė dalis bendroje ichtiomasėje sudarė, atitinkamai, 35,5, 20,0, 11,2, ir 

8,8 %. Seliavų santykinė biomasė sumažėjo iki 5,5, o stintų – net iki 0,001 %. 

1994–1999 m. didesnių daugumos žuvų rūšių biomasės svyravimų nenustatyta. 

Pagrindinė ežero ichtiomasės dalį sudarė 9 žuvų rūšių populiacijos: kuojos, ešeriai, 

plakiai, karšiai, aukšlės, raudės (Scardinius erythrophthalmus L.), pūgžliai 

(Gymnocephalus cernuua L.), lydekos ir lynai (Tinca tinca L.). Iš viso tyrimų 

laikotarpiu buvo užregistruotos 18 rūšių žuvys. 

Žuvų produkcinių rodiklių kaitos tyrimai buvo atlikti Ignalinos AE aušintuve – Drūkšių 

ežere pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais (Virbickas ir kt., 1993). Deja, vėlesni 

tyrimai IAE aušintuve apėmė tik žuvų gausumo bei biomasės kaitą ežero pelagialėje, 

todėl be abejo negalėjo pilnai atspindėti kokybinių bei kiekybinių pokyčių, vykusių 

žuvų bendrijoje. Drūkšių ežero seliavų amžiaus grupių struktūros ir augimo tyrimai, 

atlikti paleidus IAE parodė, kad jų augimo greitis, kintant ežero ekologinėms sąlygoms 

labai pasikeitė (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). 

Abiejose ežero skirtingo terminio režimo litoralės zonose dominavo kuojos, kurios 

šaltojoje zonoje sudarė 41,4 % bendro žuvų skaičiaus bei 50,7 % bendros ichtiomasės, o 

šiltojoje, atitinkamai, 46,6 ir 34,3 %. Ežero litoralėje taip pat buvo gausios ešerių bei 

plakiių populiacijos. Abiejose ežero litoralės zonose ešeriai sudarė apie 23 % bendro 

žuvų skaičiaus, tuo tarpu plakiai šaltojoje zonoje sudarė 28,9, o šiltojoje – 11,0 % 

bendro žuvų skaičiaus. Ežero šiltosios zonos litoralėje didelę žuvų bendrijos dalį sudarė 

raudės, kur jų santykinis gausumas siekė 17,5, o santykinė biomasė – net 32,0 %, kai 

tuo tarpu ežero šaltosios zonos litoralės žuvų bendrijoje jų santykinė dalis buvo nedidelė 

(atitinkamai 1,7 ir 1,7 %). Kitų rūšių žuvų gausumas ir biomasė ežero litoralėje buvo 

nedideli. 

Atlikus ichtiofaunos tyrimus įvairiose ežero akvatorijose 2005–2007 metais Drūkšių ež. 

pastebėti gana ženklūs pakitimai žuvų rūšinės įvairovės ir bendrijų struktūros 

lygmenyse sukelti dėl terminio režimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninės 

eutrofikacijos poveikio. 

Drūkšių ežere žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 žuvų rūšių (prieš IAE 

eksploataciją) iki 14 rūšių. Išnyko stintos, šamai, introdukcijos keliu patekę sykai ir 

starkiai. Litoralinėje ežero dalyje visai neaptinkama anksčiau gyvenusių upinių žuvų 

rūšių – paprastųjų kūjagalvių, strepečių, meknių, gružlių. Ežere išplito ir pagausėjo lynų 

bei introdukuotų šiltamėgių rūšių – sidabrinių karosų, karpių, taip pat užregistruoti 

sugavimai baltųjų amūrų ir baltųjų plačiakakčių. 

Ichtiofaunos sąrašą sudaro tipinės, dažniausiai tokio tipo ežeruose gyvenančios žuvų 

rūšys: seliava, lydeka, kuoja, karšis, plakis, lynas, paprastoji aukšlė, raudė, paprastasis 

karosas, karpis, kirtiklis, vėgėlė, pūgžlys ir ešerys. Jų tarpe, 2 žuvų rūšys įrašytos į ES 

Buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašus: kirtiklis, palyginti dažnai aptinkama rūšis, 

gyvenanti išimtinai seklioje ežero dalyje ir seliava, kuri, priešingai nei kirtikliai, gyvena 

ežero gelmėse ir yra pelaginė šaltamėgė žuvis.



2009 01 22 170 

Žuvų bendrijų struktūros lygmenyje pastebimi ženklūs pakitimai, sukelti terminio 

režimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninės eutrofikacijos. Apibendrinti 2005–2007 

m. duomenys apie žuvų bendrijų struktūrą pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) per 

VŽP (viena žvejybos pastanga) Drūkšių ežere pateikti 7.1-16 pav. 

N, % 

35 

30 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

Blicca bjoerkna 

Perca fluviatilis 

Rutilus rutilus 

Abramis brama 

Gymnocephalus cernuus 

Drūkšiai 

N, % B, % 

Coregonus albula 

Tinca tinca 

Alburnus alburnus 

Scardinius erythrophthalmus 

Esox lucius 

Carassius gibelio 

Cyprinus carpio 

B, % 

45,0 

40,0 

35,0 

30,0 

25,0 

20,0 

15,0 

10,0 

5,0 

0,0 

7.1-16 pav. Žuvų bendrijų struktūra pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) per VŽP 

(30 m ilgio tinklui) Drūkšių ežere 2005–2007 m. 

Drūkšių ežero žuvų bendrijų struktūros lygmenyje vyksta dominuojančių rūšių kaita. 

Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminės rūšys: plakiai – 32,9 %, ešeriai – 

30,1 % ir kuojos – 21,7 %. Per pastarąjį laikotarpį ypač išaugo plakių gausumas, o 

atitinkamai sumažėjo kuojų ir karšių gausumas. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšių 

populiacijos kritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, o 

seliavos sudaro tik apie 3% nuo visų žuvų gausumo. Pagal biomasę ežere dominuoja 

kuojos – 38,7 %, po to seka kelios rūšys, kurių biomasė kinta nedidelėse ribose: ešeriai 

– 15,7 %, karšiai –14,0 %, lynai – 12,1 % ir plakiai – 9,5 %. 

Monitoringo 2007 m. rezultatai rodo, kad Drūkšių ežere žuvų gausumas ir biomasė 

skirtingose ežero vietose kinta. Šiltoje zonoje žuvų gausumas vasarą ir rudenį yra 

didesnis negu šaltoje zonoje ir VŽP (vienai žvejybos pastangai) siekia 61,4 ind., o 

šaltoje zonoje vidutinis gausumas buvo tik 25,1 ind. Tuo tarpu biomasės rodikliai VŽP 

kinta priešinga linkme, šaltoje zonoje jie yra žymiai didesni – 59,96 kg, negu šiltoje 

zonoje – 15,01 (7.1-10, 7.1-11 ir 7.1-12 lentelės) (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). 

7.1-10 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP 

(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šaltoje zonoje 2007 m. 

Žuvų rūšis 

Gausumas (vnt.) 

Biomasė (kg) 

Bendras VŽP % Bendras VŽP % 

Seliava 22 1,4 5,6 0,912 0,059 1,7 

Lydeka 2 0,08 0,31 3,79 0,203 5,9 

Kuoja 141 7,0 27,9 28,767 1,686 49,0 

Karšis 23 1,3 5,2 8,104 0,457 13,3 

Plakis 69 3,8 15.1 1,654 0,093 2,7 

Aukšlė 3 0,16 0,64 0,008 0,0005 0,01 

Lynas 10 0,51 2,1 9,835 0,526 15,3 

Raudė 2 0,08 0,31 0,345 0,018 0,5



2009 01 22 171 

Ešerys 159 9,4 37.4 6,29 0,382 11,1 

Pūgžlys 23 1,4 5,6 0,258 0,015 0,4 

Iš viso: 327 25,13 100 59,963 3,439 100 


(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ež., šaltoje zonoje, (profundalėje prieš IAE 

įsiurbimą) 2007 m. 



Biomasė (kg) 


Seliava 15 1,6 19,0 0,568 0,060 9,7 

Lydeka 1 0,1 1,2 2,230 0,239 38,6 

Plakis 1 0,1 1,2 0,034 0,004 0,6 

Ešerys 54 5,8 69,0 2,876 0,308 49,7 

Pūgžlys 8 0,8 9,5 0,074 0,008 1,3 

Iš viso: 79 8,4 100 5,782 0,619 100 


(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šiltoje zonoje 2007 m. 



Biomasė (kg) 


Kuoja 93 12,7 20,7 3,424 0,467 22,1 

Karšis 28 3,8 6,2 0,924 0,126 6,0 

Plakis 221 30,1 49,0 6,066 0,827 39,2 

Raudė 1 0,1 0,2 0,054 0,07 3,3 

Ešerys 89 12,1 19,7 4,349 0,593 28,1 

Pūgžlys 19 2,6 4,2 0,194 0,026 1,2 

Iš viso: 451 61,4 100 15,011 2,109 100 

Žuvų augimas Drūkšių ežere pasikeitė pradėjus dirbti IAE. Pirmaisiais IAE 

eksploatacijos metais visų Drūkšių ežero žuvų rūšių tarp jų ir šaltamėgių stenoterminių 

seliavų bei stintų, augimo greitis padidėjo, kurį lėmė pakilusi vandens temperatūra, o 

taip pat ir dreisenų masinis išplitimas (Virbickas, 1988). 

Šiltoje zonoje žuvų augimas daugelio rūšių yra spartesnis negu šaltoje zonoje. Tai 

parodo 2005 metais Drūkšių ežere palyginti kuojų ir ešerių augimo skirtumai dvejose 

termiškai labai skirtingose ežero dalyse – šaltojoje zonoje, kur terminė Ignalinos 

atominės elektrinės tarša yra minimali ir šiltojoje zonoje, kur vandens temperatūra 4–6 

0 C didesnė už normalią. Tiek kuojų, tiek ešerių augimas šiltojoje zonoje buvo gerokai 

spartesnis, visose vidutinio amžiaus grupėse. 

Apibendrinant galima teigti, kad Drūkšių ežero žuvų bendrija kito pagal termino ir 

trofinio režimų trendus. Ežero žuvų bendrija per gana trumpą laiko tarpą, sukcesinių 

pokyčių tempams dešimtis kartų viršijant šių procesų raidą natūraliuose ežeruose, perėjo 

per šešias sukcesines stadijas. Žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 rūšių (prieš 

IAE eksploataciją) iki 14 rūšių. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšių populiacijos 

kritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, o seliavos sudaro tik 

apie 3 % nuo visų žuvų gausumo. Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminės 

rūšys: plakiai (32,9 % bendro žuvų gausumo), ešeriai (30,1 %) ir kuojos (21,7 %). 

Žūklė Drūkšių ežere 

Duomenys apie verslinę žvejybą Drūkšių ežere buvo renkami nuo 1950 m. 

(Bružinskienė, Virbickas, 1988). 1950–1973 m. žvejai verslinės žūklės įrankiais



2009 01 22 172 

sužvejojo nuo 6,23 iki 36,4 t žuvų, vidutiniškai – 18,62 t. Pagrindinis laimikis buvo 

stinta (38,1 %). Iki 6 t ir daugiau buvo sugaunama aukšlių. Kai kuriais metais buvo 

nemaži seliavų laimikiai, pvz., 1973 m. – 8 t. Tačiau, atsižvelgiant į didelį ežero plotą, 

tokie laimikiai nėra dideli – tik 4,4 kg/ha. 

Žvejyba nebuvo intensyvi, tai rodo žuvų amžinė sudėtis verslinės žūklės laimikiuose: 

karšiai buvo sugaunami 6–22 m. amžiaus (vyravo 8–17 m. žuvys), lydekos – 2–14 metų 

(vid. 5–7 m.), kuojos – 4–18 m. (vid. 12–15 m.), ešeriai 4–14 m. (vid. 5–10 m.), 

seliavos – 2–6 m. (vid. 2–3 m.) ir stintos – 2–3 m. 

Pradėjus eksploatuoti Ignalinos AE, Drūkšių ežere padidėjo kuojų, karšių, aukšlių 

laimikiai, sumažėjo – stintų, seliavų, lydekų. 1974–1983 m. laikotarpiu vidutiniškai 

Drūkšių ežere buvo sužvejojama 23,43 t žuvų (5,5 kg/ha). Vyravo aukšlės (39,3%), 

seliavos (14,4 %), kuojos (13,9 %) ir stintos (11,4 %). 

Pradėjus IAE eksploatavimą, bendri žuvų versliniai laimikiai išaugo nuo 18,6 t (4,4 

kg/ha) 1950–1973 m. iki 23,4 t (5,5 kg/ha) 1974–1983 m (7.1-13 lent.) (Mokslinių 

tyrimų studija..., 2008). 

7.1-13 lent. Versliniai laimikiai Drūkšių ežere 1950–1973 ir 1974–1983m (t/per 

metus). 

Rūšis 

1950–1973 1974–1983 

minimalus maksimalus vidutinis minimalus maksimalus vidutinis 

Seliava 0,03 8 1,8 0,01 8,5 3,4 

Stinta 0,08 13,1 7,5 0,1 12 2,7 

Lydeka 0,4 2,1 2,3 0,5 4 1,4 

Kuoja 0,4 2,4 0,7 0,2 12,7 3,3 

Aukšlė 0,2 6,8 2,3 0,3 18,4 9,2 

Karšis 0,04 2,8 0,5 0,3 2,6 1,6 

Ešerys 0,6 6,6 1,7 0,2 1,6 0,7 

Kitos rūšys 0,06 6,2 1,8 0,01 11,6 1,2 

Iš viso 1,9 36,4 18,6 9,2 43,9 23,5 

kg/ha 1,4 8,6 4,4 2,1 10,1 5,5 

Žuvininkystės požiūriu Drūkšių ežeras yra didelio produktyvumo vandens telkinys, 

intensyviai eksploatuojamas žvejų mėgėjų ir nepakankamai eksploatuojamas žvejų 

verslininkų. Žuvų ištekliai Drūkšių ežere 2007 m. vidutiniškai siekė apie 671,78 t, o 

verslinis žuvų sugavimo limitas gali siekti apie 67,180 t, arba 18,5 kg/ha. Lyginant šiuos 

rezultatus su 1994–1999 m. duomenimis, ištekliai sumažėjo apie 9 % (7.1-14 lentelė) 


7.1-14 lent. Žuvų ištekliai (kg) ir metinė verslinė produkcija (kg) Drūkšių ežere. 

Rūšis 

Apskaičiuotas 

žuvų išteklių 

dydis (kg) Bendra 

Verslinė produkcija, kg/ežere 

Maksimalus žuvų kiekis, 

kuris gali būti sugautas 

mėgėjiškais įrankiais 

Maksimalus žuvų kiekis, 

kuris gali būti sugautas 

versliniais įrankiais 

Ešerys 94860 9486 4743 4743 

Kuoja 290860 29086 14543 14543 

Lydeka 46800 4680 2340 2340 

Karšis 81740 8174 2452 5722



2009 01 22 173 

Lynas 93850 9385 2815 6570 

Seliava 11410 1141 0 1141 

Kitos 52260 5226 2613 2613 

Iš viso 671780 67178 29506 37672 

Kai kurių menkaverčių ir retesnių rūšių ištekliai yra įvertinti pagal faktinius 

eksperimentinės žvejybos duomenis, todėl tikslūs apskaičiavimai negali būti atlikti. 

Realiai šių rūšių bendra produkcija gali būti didesnė. Tai liečia aukšlių, vėgėlių, raudžių 

ir plakių populiacijas. Labiausiai sumažėjo ešerių (nuo 180,5 t iki 94,86 t) ir seliavų 

(nuo 30,56 t iki 11,4 t) ištekliai. Kitų rūšių biomasė sumažėjo ne taip ženkliai. Lynų 

ištekliai padidėjo nuo 7,14 t iki 93,85 t ir lydekų padidėjo nuo 7,81 t iki 46,8 t. 

Statistiniai duomenys rodo, kad 1950–1973 m. versliniai laimikiai vidutiniškai siekė 

18,6 t (4,4 kg/ha), o 1974–1983 m. jie padidėjo iki 23,4 t (5,5 kg/ha) (Bruzinskienė, 

Virbickas, 1988). Šiuo metu verslinė žūklė faktiškai nevyksta. Pvz., 2005–2007 m. 

versliniai laimikiai vidutiniškai siekė tik 0,381 t (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). 

7.1.1.5 Radionuklidai Drūkšių ežere ir gruntiniame vandenyje 

Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų tvarką nustato 

Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42–2007 „Radionuklidų 

išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į 

aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ 

(Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693). Remiantis šiuo dokumentu nustatyta tvarka, 

Aplinkos ministerija išduoda leidimą Ignalinos AE išmesti (išleisti) į aplinką 

radioaktyviąsias medžiagas. 

Iš IAE į Drūkšių ežerą išleidžiamų radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas yra nuolat 

stebimas, atliekant monitoringą. Informacija apie radionuklidus nuotekose į ežerą yra 

pateikta 7.1-15 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). Matome, kad išleistų į 

vandenį daugumos radionuklidų aktyvumai sudaro tik 0,00–2,94 % nuo Aplinkos 

ministerijos 2005-12-16 leidime nurodytų ribinių į vandenį išleidžiamų radioaktyviųjų 

medžiagų aktyvumų, išleisto Sr-90 aktyvumas sudaro 27 % nuo ribinio aktyvumo, o 

išleisto tričio aktyvumas – 11,9 % nuo ribinio aktyvumo. 

Lietuvos higienos normoje HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, No. 15-624; 2008, Nr. 

35-1251) nustatyta, kad metinė efektinė dozė gyventojų kritinėms grupėms dėl atominės 

elektrinės eksploatacijos ir jos eksploatacijos nutraukimo darbų neturi viršyti 0,2 

mSv/metus. 

Duomenys apie metines kritinės gyventojų grupės efektines dozes, sąlygojamas 

radionuklidų, išleistų į Drūkšių ežerą 2000–2007 metais, pateikti 7.1-16 lentelėje (IAE 

ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). Faktinė metinė kritinės grupės narių efektinė dozė, 

sąlygota iš Ignalinos AE į vandenį išleidžiamų radioaktyviųjų medžiagų, yra apie 1–2 % 

nuo elektrinei nustatytos apribotosios dozės radionuklidų srautui į vandenį (0,1 

mSv/metus).



2009 01 22 174 

7.1-15 lentelė. Iš Ignalinos AE į Drūkšių ežerą su nuotekomis 2000–2007 m. išleistų 

radioaktyviųjų medžiagų aktyvumai ir Aplinkos ministerijos 2005-12-16 leidime 

Nr. 1 nustatyti ribiniai aktyvumai (MBq/metus). 

Radionuklidas 

Metai 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 

Metinis 

aktyvumo 

vidurkis 

Metinis 

ribinis 

aktyvumas 

Išleisto 

aktyvumo 

% nuo 

ribinio 

aktyvumo 

Cs-137 45,5 512 1190 386 245 21,4 24,6 611 379 20800 1,82 

Cs-134 0 1,2 0 0,2 0 0 0 58,7 7,5 255,7 2,94 

Mn-54 0,3 67,6 0,4 2,4 0,6 0,09 0 0 8,9 4374 0,2 

Co-58 0 15,4 0 0,4 0 0 0 0 2 634,8 0,31 

Co-60 39,9 424 8,1 0,9 17,9 10,7 0 10,7 64 37040 0,17 

Fe-59 0 92,1 0 1,9 0 0 0 0 11,8 872,9 1,35 

Cr-51 0 79,9 0 0,9 0 0 0 0 10,1 1323 0,76 

Zr-95 0 83,8 0 0,4 0,2 0 0 0 10,6 670 1,57 

Nb-95 0 129 0 0,7 0,3 0 47,9 0 22,2 975,7 2,28 

I-131 0 0 0 0 0 0 0 0 0 8641 0 

Sr-90 350 91 496 0 365 411 0 0 214 793,5 27 

H-3 

8,7E 

+5 

5,7E+5 9,7E+5 6,8E+5 7,5E+5 3,24E+6 5,76E+5 6,48E+5 1,04E+6 8,73E+6 11,9 

7.1-16 lent. Metinė kritinės gyventojų grupės dozė (Sv), sąlygojama radionuklidų, 

išleistų iš Ignalinos AE į Drūkšių ežerą 2000–2007 metais (IAE ataskaita ПТОот- 

0545-15, 2008). 

Radionuklidas 

Metai 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 

Cs-137 1,09·10 -7 1,23·10 -6 2,85·10 -6 9,26·10 -7 5,88·10 -7 5,1·10 -8 5,98·10 -8 1,47·10 -6 

Cs-134 – 9,09·10 -9 – 1,71·10 -9 – – – 4,34·10 -7 

Mn-54 3,0·10 -11 5,54·10 -9 3,0·10 -11 1,9·10 -10 4,8·10 -11 7,4·10 -12 – – 

Co-58 – 4,0·10 -10 – 1,0·10 -11 – – – – 

Co-60 4,79·10 -8 5,09·10 -7 9,72·10 -9 1,13·10 -9 2,14·10 -8 1,28·10 -8 – 1,28 10 -8 

Fe-59 – 1,57·10 -9 – 3,0·10 -11 – – – – 

Cr-51 – 1,0·10 -10 – – – – – – 

Zr-95 – 4,4·10 -10 – – 1,11·10 -12 – – – 

Nb-95 – 1,80·10 -7 – – 9,7·10 -10 4,41·10 -10 6,71·10 -8 

I-131 – – – – – – – – 

Sr-90 6,57·10 -7 1,73·10 -6 9,42·10 -7 – 6,93·10 -7 7,81·10 -7 – – 

H-3 7,46·10 -8 1,76·10 -7 2,33·10 -7 1,07·10 -7 1,20·10 -7 1,13·10 -7 2,02·10 -8 2,27 10 -8 

Suma 8,93·10 -7 3,79·10 -6 4,08·10 -6 1,04·10 -6 1,42·10 -6 9,59·10 -7 1,47·10 -7 1,94 10 -6 

Suma (dėl 1,57·10 -7 1,93·10 -6 2,86·10 -6 9,30·10 -7 6,10·10 -7 6,41·10 -8 1,27·10 -7 1,91 10 -6 

γ nuklidų)



2009 01 22 175 

Bendra vidutinė metinė dozė per 2000–2007 m. laikotarpį pagal 7.1-16 lentelėje 

pateiktus duomenis yra 1,78E-3 mSv/metus. Kaip jau minėta anksčiau, apribotoji dozė 

IAE radionuklidų išmetimams į vandenį yra 0,1 mSv/metus. Todėl bendra metinė 

gyventojų patiriama dozė sudaro tik 1,78 % nuo apribotosios dozės. 

Radionuklidų tūriniai aktyvumai Ignalinos AE pramoninės aikštelės ir PBKS stebėjimo 

gręžinių vandenyje 2007 m. pateikti 7.1-17 lentelėje. 

7.1-17 lent. Radionuklidų tūriniai aktyvumai IAE pramoninės aikštelės ir PBKS 

stebėjimo gręžinių vandenyje 2007 m. (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008) 

Tūrinis aktyvumas, Bq/l 

Gręžinio Nr. Cs-137 Mn-54 Co-60 Nb-95 Sr-90 H-3 

Pramoninė aikštelė 

29201 1,09·10 -3 0 0 0 3,37·10-3 203 

29202 1,15·10 -3 0 0 0 9,24·10 -4 1440 

29205 1,42·10 -3 0 2,39·10 -2 0 7,10·10 -4 743 

29206 8,35·10 -4 0 0 0 1,24·10 -3 1,93 

29208 0 0 0 0 9,63·10 -4 13,2 

29210 0 0 0 0 1,42·10 -3 9,05 

29214 0 0 1,15·10 -2 0 1,05·10 -3 0 

29216 1,15·10 -3 0 9,60·10 -3 0 6,05·10 -3 20,4 

29217 0 0 0 0 6,01·10 -3 106 

29218 0 0 0 0 4,53·10 -3 13,9 

29219 0 0 0,40 0 4,64·10 -4 1240 

29222 1,06·10 -3 0 0 0 1,34·10 -3 5,35 

29223 1,20·10 -3 0 3,15·10 -3 0 3,23·10 -3 7,92 

29522 0 0 0 0 1,34·10 -3 2,00 

29523 1,39·10 -3 0 3,77·10 -2 5,60·10 -4 0 227 

29524 0 0 0 0 0 61,7 

29525 2,80·10 -3 0 7,43·10 -3 0 2,52·10 -3 288 

29526 0 0 0 0 6,96·10 -4 4,48 

29527 0 0 0 0 3,13·10 -3 14,5 

29528 8,80·10 -4 0 4,57·10 -3 0 3,46·10 -3 13,5 

29529 0 0 0 0 6,30·10 -4 6,95 

29530 0 0 0 0 4,70·10 -4 4,05 

29531 0 0 0 0 6,35·10 -4 14,4 

29532 0 0 0 0 9,01·10 -4 8,15 

29533 0 0 0 0 1,72·10 -3 13,9 

29534 7,35·10 -4 0 0 0 0 5,44 

29535 0 0 2,32 0 8,35·10 -4 5920 

29536 0 0 2,63 0 1,71·10 -3 6450 

29537 0 0 1,00·10 -2 0 4,11·10 -4 79,5 

29538 1,00·10 -3 0 0 0 1,06·10 -3 20,1 

29539 0 0 0 0 1,04·10 -2 76,6 

29540 0 0 0 0 3,19·10 -3 368 

29541 0 0 1,75·10 -2 0 6,90·10 -4 2500 

29542 2,82·10 -3 0 1,22·10 -2 0 1,23·10 -2 131 

29543 0 0 0 0 1,38·10 -3 6,15 

29544 0 0 0 0 1,25·10 -3 9,85



2009 01 22 176 

Tūrinis aktyvumas, Bq/l 

Gręžinio Nr. Cs-137 Mn-54 Co-60 Nb-95 Sr-90 H-3 

29545 0 0 0 0 6,45·10 -4 2,85 

29546 0 0 0 0 6,15·10 -3 6,30 

29547 0 0 0 0 1,03·10 -2 6,95 

29548 0 0 0 0 2,32·10 -3 3,42 

29549 0 0 4,13·10 -3 0 1,32·10 -2 2,54 

29550 0 0 0 0 7,70·10 -3 28,9 

29551 0 0 0 0 0 5,05 

29552 0 0 0 0 2,53·10 -3 8,33 

29553 0 0 0 0 0 18,2 

29554 0 0 0 0 0 2,32 

29555 0 0 0 0 3,62·10 -4 3,53 

29556 0 0 0 0 9,35·10 -4 2,86 

29557 0 0 1,57·10 -2 0 4,79·10 -3 3,50 

29558 1,33·10 -3 0 0 0 3,52·10 -3 17,8 

42564 0 0 0 0 3,34·10 -2 97,8 

42565 0 0 0 0 4,40·10 -3 336 

40281 0 0 0 0 0 3,33 

40282 0 0 0 0 0 0 

PBKS 

29559 0 0 0 0 0 4,68 

29560 0 0 0 0 8,47·10 - 4 4,37 

29561 0 0 0 0 7,93·10 -4 4,87 

29562 0 0 0 0 1,19·10 -3 4,44 

29563 0 0 0 0 1,12·10 -3 5,20 

29564 0 0 0 0 0 4,78 

29565 0 0 8,55·10 -3 0 0 5,25 

29566 0 0 0 0 0 4,21 

29567 0 0 0 0 0 4,65 

29568 0 0 1,07·10 -2 0 0 5,00 

29569 7,70·10 -4 0 0 0 7,25·10 -4 4,79 

29570 0 0 0 0 0 5,05 

29571 0 0 0 0 3,07·10 -3 4,98 

29572 0 0 0 0



2009 01 22 177 

(išskyrus 29535, 29536, 29219 gręžinius). 29535, 29536, 29219 gręžinių radionuklidų 

tūrinis aktyvumas yra didžiausias (Со-60 nuo 0,4 iki 2,6 Bq//kg, 7.1-17 lentelė) , šie 

gręžiniai yra 157/1 įrenginio pietinėje pusėje (kietų radioaktyviųjų atliekų saugykla). 

Vienas iš potencialių požeminio vandens taršos radionuklidais šaltinių yra 157/1 

įrenginys, iš kurio dabar saugomos kietos radioaktyviosios atliekos bus išimtos, kai bus 

pradėtas eksploatuoti naujas IAE kietų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas 

(KATSK) (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). 

Drūkšių ežere ir kituose IAE rajono paviršinio vandens objektuose 3 H ir 14 C tūriniai 

aktyvumai pradėti tirti dar prieš IAE darbo pradžią (Jasiulionis ir kt., 1993; Mazeika ir 

kt., 1995; Mazeika ir kt., 1998). ). Prasidėjus IAE eksploatacijai, buvo pradėti matuoti 

3 H ir 14 C ties IAE – naujuose su IAE susijusiuose kanaluose: vandens aušinimui 

paėmimo, pašildyto vandens išmetimo, pramoninės lietaus kanalizacijos (PLK-1,2; 

PLK-3) kanaluose (7.1-17 pav.) (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

7.1-17 pav. Su IAE susijusių paviršinio vandens kanalų stebėsenos vietos. 

Vandens mėginiai 3 H ir 14 C matavimams buvo dažniausiai imami 1–2 kartus per metus. 

2003–2004 metais 3 H aktyvumas vandenyje buvo matuojamas beveik kas mėnesį. 

Tačiau 14 C matavimai dėl sudėtingos metodikos ir šiuo laikotarpiu buvo atliekami 1–2 

kartus per metus. Rečiau buvo matuojami ir 137 Cs, 60 Co, bei 90 Sr tūriniai aktyvumai 

paviršiniuose vandens objektuose. 

Gruntiniame (vietomis, ir spūdiniame) vandenyje 3 H ir 14 C aktyvumai buvo pradėti 

matuoti IAE statybos laikotarpiu. Tada gruntinio vandens mėginiai 3 H ir 14 C 

matavimams dažniausiai buvo imami iš kastinių šulinių – Kimbartiškės, Antalgės, 

Žibakių gyvenvietėse ir kaimuose. Sistemingas gruntinio vandens stebėjimo tinklas 

buvo įrengtas apie 1987 m. IAE regione, įskaitant Drūkšių ežero teritoriją Baltarusijoje 

ir Latvijoje buvo įrengta apie 30 stebimų gręžinių iki 10 metrų gylio. Nuo tų laikų 

Lietuvos teritorijoje yra likę apie 15 stebėjimo gręžinių. Dauguma šios sistemos



2009 01 22 178 

gręžinių tinkami 3 H matavimams, tačiau 14 C matavimams nebetinka nei vienas iš šių 

gręžinių. Vandens pritekėjimas per filtrus yra per mažas, kad būtų galima surinkti 

reikalingą vandens kiekį 14 C nustatymui (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 

2007). Bendri gruntinio vandens stebėsenos tinklo bruožai atsispindi 7.1-18 pav. 

7.1-18 pav. Gruntinio vandens stebėjimo tinklas IAE rajone skirtingais 

laikotarpiais (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

Šioje schemoje pirmoji grupė gręžinių išsidėstę šalia IAE radioaktyviųjų atliekų 

saugyklų greta vakarinės AE aikštelės dalies tarp AE ir Drūkšių ežero. Antra gręžinių 

grupė susijusi su Visagino sąvartyno ir Valymo įrenginių komplekso objektų 

monitoringu. Trečia gręžinių grupė – tai Stabatiškės aikštelė ir ketvirta – Galilaukės 

aikštelė (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

14 C aktyvumo aplinkos objektuose įvertinimui buvo naudojamas žemo fono skystų 

scintiliatorių beta spektrometrijos metodas, tiriant iš mėginio anglies susintezuotą 

benzeno mėginį, kaip aprašo Gupta ir Polach 1985. 3 H tūrinio aktyvumo vandens 

mėginiuose bei iš biologinių objektų ir dugno nuosėdų išskirtuose drėgmės mėginiuose 

nustatymui buvo naudojamas žemo fono skystų scintiliatorių metodas, matuojant 

mėginio vandenį, sumaišytą su scintiliaciniu tirpalu (LST ISO 9698:2006). 

Intensyvūs aplinkos radionuklidų stebėjimai buvo atliekami 2007 metais (Radiacinės 

saugos centro projekto ataskaita, 2007). Iš paviršinio vandens objektų 3 H tūrinis 

aktyvumas nustatytas 6 mėginiuose, 14 C tūrinis aktyvumas nustatytas 3 mėginiuose. 3 H 

tirtas 17 gruntinio vandens mėginių. 14 C tirta 4 gruntinio vandens mėginiuose. Gama



2009 01 22 179 

spinduoliai radionuklidai ir 90 Sr tirti 5 gruntinio vandens mėginiuose. 3 H ir 14 C savitieji 

ar tūriniai aktyvumai nustatyti ir kituose aplinkos objektuose – beržų suloje, augaluose 

ir dugno nuosėdose. Pagrindiniai rezultatai pateikti 7.1-18, 7.1-19 ir 7.1-20 lentelėse. 

7.1-18 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas paviršiniame vandenyje IAE regione 

2007 metais (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

Nr. 

Mėginio paėmimo vieta 

Mėginio paėmimo 

data 

3 H, Bq/l ±1σ 

14 C, Bq/m 3 ±1σ 

1 Zarasų raj., Smalvelės upė 29-06-2007 1,3±0,4 6,8±0,3 

2 IAE, aušinimui panaudoto 

vandens išmetimo kanalas 

3 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo iš 

viršutinio sluoksnio 

4 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo iš 

priedugninio sluoksnio 

28-06-2007 4,9±0,5 9,3±0,5 

27-06-2007 4,2±0,5 8,9±0,2 

2007-06-27 5,4±0,5 – 

5 PLK-1,2 28-06-2007 36,9±2,0 - 

6 PLK-3 28-06-2007 16,9±1,0 – 

7.1-19 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 2007 metais 

(Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

Nr. 


Mėginio 

paėmimo data 

3 H, Bq/l ±1σ 

14 C, Bq/m 3 ±1σ 

1 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 02-04-2007 1,6±0,4 – 

2 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 28-06-2007 1,2±0,4 – 

3 

IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž. 

6k 

02-04-2007 1,3±0,4 – 

4 

IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž. 

6k 

29-06-2007 0,5±0,4 11,0±0,1 

5 

IAE apylinkės, Grikiniškė, 

pjezometras 

28-06-2007 1,1±0,4 – 

6 

IAE apylinkės, pjezometras 

40036p 

28-06-2007 2,5±0,5 – 

7 IAE apylinkės, gręž. 40036 28-06-2007 2,5±0,5 20±0,2 

8 IAE apylinkės, gręž. 40035 28-06-2007 1,0±0,4 16,4±0,2 

9 

IAE apylinkės, Stabatiškės, gręž. 

4 

28-06-2007 1,4±0,4 – 

10 

IAE apylinkės, 

gręž. 71z 

28-06-2007 4,6±0,5 – 

11 


gręž. 1431 

29-06-2007 2,7±0,5 – 

12 


gręž. 35955 

29-06-2007 0,3±0,4 – 

13 


gręž. 1430 

28-06-2007 2,7±0,5 – 

14 


gręž. 1429 

28-06-2007 3,7±0,5 – 

15 IAE apylinkės, gręž. 35221 29-06-2007 1,5±0,5 40,4±0,4 

16 IAE apylinkės, gręž. 35219 29-06-2007 1,1±0,5 – 

17 


gręž. 35220 

29-06-2007 7,1±0,7 –



2009 01 22 180 

7.1-20 lent. Sr-90, Cs-137 and Co-60 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 

2007 metais (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

Nr. 


Mėginio 

paėmimo data 

Tūrinis aktyvumas, Bq/m 3 ±1σ 

90 Sr 

137 Cs 

1 IAE apylinkės, gręž. 1429 28-06-2007 33±4



2009 01 22 181 

praskiestos. Čia 3 H aktyvumas labiau kaitus laike negu visame Drūkšių ežere. 3 H 

variacijos čia buvo tirtos detaliau (2001–2004 metais mėginiai buvo imami kas mėnesį). 

Tuo metu 3 H aktyvumas vandenyje iš 1 ir 2 kanalų svyravo nuo 10 iki 50 Bq/l (7.1-20 

pav.). IAE kilmės 3 H yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui ir 

aplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 3 H yra mažesnė 

negu 0,02 μSv/metai. 

7.1-20 pav. H-3 tūrinio aktyvumo su IAE susijusių kanalų vandenyje kaita 1992– 

2007 (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

14 C aktyvumo matavimai vandenyje ištirpusioje neorganinėje anglyje vandens paėmimo 

kanaluose prasidėjo nuo 1975 metų. Vandens mėginiai buvo imami skirtingu 

periodiškumu (7.1-21 pav.). 

14 C aktyvumo koncentracija foniniuose objektuose atitinka tarptautinių duomenų vertes, 

būdingas Šiaurės pusrutulio atmosferai. Atmosferos ir hidrosferos rezervuaruose yra 

daug kosmogeninės ir šiuo metu jau mažai vandenilinių bombų sprogdinimų kilmės 14 C. 

Nuo 1992–1993 m. atmosferoje ir paviršiniame vandenyje visame pasaulyje vyrauja 

kosmogeninės kilmės radioanglis. Per beveik visą stebėjimų laikotarpį su IAE 

susijusiuose paviršinio vandens objektuose 14 C aktyvumui IAE nuotėkų įtaka buvo 

sunkiai įvertinama. 14 C tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere ir vandens aušinimui paėmimo 

kanale buvo padidėjęs 2001–2006 metais, o 2007 vėl sumažėjo. Didžiausiais 14 C 

aktyvumas buvo 2005 metais ir siekė 13,6±0,2 Bq/m 3 , kai tuo tarpu foninis lygis buvo 

10,0±0,2 Bq/m 3 . 14 C aktyvumo prieaugis buvo apie 3,6 Bq/m 3 . 14 C aktyvumas sumažėjo 

iki 8,9 Bq/m 3 2007 metais. 

IAE kilmės 14 C yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui ir 

aplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 14 C yra mažesnė 

negu 0,5 μSv/metai.



2009 01 22 182 

7.1-21 pav. C-14 tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere, Skripkų ežere, pašildyto 

vandens išmetimo kanaluose ir foniniuose vandens objektuose 1975–2007 metais 


3 H tūrinis aktyvumas sistemingai buvo matuojamas gruntiniame vandenyje arčiausiai 

IAE esančiuose stebėjimo gręžiniuose – 71z, 1429, 1430, 1431. Šie stebėjimo taškai 

sudaro profilį gruntinio vandens tėkmės kryptimi nuo pat IAE aikštelės iki Drūkšių 

ežero. 3 H koncentracijos stebėjimų periodas apima 1987–2007 m (7.1-22 pav.). 

7.1-22 pav. H-3 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 1987–2007 metais 


Vandens mėginiai buvo imami ir iš foninio gręžinio Būdiniai, 17. Jis yra šiaurinėje 

Drūkšių ežero pakrantėje ir nėra susijęs su IAE. Didesnis už foninį 3 H tūrinis aktyvumas 

dažniausiai būdavo tik už kelių metrų nuo IAE aikštelės esančio 71z gręžinio 

vandenyje. Didžiausia 3 H tūrinio aktyvumo vertė (18,3 Bq/l) buvo 2001 m. Foninis 3 H 

lygis gruntiniame vandenyje tuo metu buvo apie 2 Bq/l. Tolstant nuo IAE 3 H tūrinis 

aktyvumas gruntiniame vandenyje mažėjo, dažniausiai buvo nedaug didesnis už foninį 

lygį. 1431 stebėjimo gręžinyje 3 H aktyvumas buvo labai artimas foniniam lygiui, arba 

šiek tiek didesnis tik tais momentais, kai į gręžinio zoną pritekėdavo Drūkšių ežero 

vandens. 3 H gruntinio vandens duomenų bazė yra didesnė negu 14 C. 14 C aktyvumo 

koncentracija gruntiniame vandenyje 1987–2007 metais yra pateikta 7.1-23 pav.



2009 01 22 183 

7.1-23 pav. C-14 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 1987–2001 m 

(taškinėmis linijomis parodytas C-14 foninio lygio kaitos intervalas) (Radiacinės 

saugos centro projekto ataskaita, 2007). 

14 C aktyvumas gruntiniame vandenyje niekada neviršijo foninio lygio. IAE įtaka 

nebuvo pastebima. 14 C aktyvumui nustatyti reikalingas didelis vandens kiekis (150–300 

l), todėl mėginių paėmimas įmanomas tik iš kelių IAE apylinkėse esančių gręžinių. 

Gruntiniame vandenyje 2007 m. karjero gręžinyje 35221 14 C aktyvumas buvo didesnis 

negu globalių šaltinių. 14 C aktyvumas buvo 40,4±0,4 Bq/m 3 . Prieš tai į karjerą buvo 

pašalinta dumblo iš Visagino valymo įrenginių. 

90 Sr ir gama spinduolių aktyvumas gruntiniame vandenyje buvo matuojamas kartu su 3 H 

ir 

14 C. Gama spinduolių aktyvumai dažniausiai buvo mažesni už minimalų 

detektuojamą aktyvumą (MDA). Labai nežymus 60 Co aktyvumas buvo užfiksuotas 

karjero gręžinyje. 

7.1.1.6 Drūkšių ežero floros, faunos ir dugno nuosėdų radioekologinė būklė 

Radionuklidų koncentracija dumbliuose, paimtuose IAE regiono vandens terpėse 2007 

metais, pateiti 7.1-21 lentelėje. Radionuklidų savitieji aktyvumai žuvyje, pagautoje 

2007 m. Drūkšių ežere, pateikti 7.1-22 lentelėje, o vidutinis metinis radionuklidų 

savitasis aktyvumas Drūkšių ežero žuvyje 2000–2007 metais ir jonizuojančiosios 

spinduliuotės dozė, sąlygojama žuvies vartojimu, pateikti 7.1-22 lentelėje (IAE 

ataskaita ПТОот-0545-15, 2008).



2009 01 22 184 

7.1-21 lent. Radionuklidų savitasis aktyvumas dumbliuose, paimtuose IAE regiono vandens terpėse 2007 metais (IAE ataskaita ПТОот- 

0545-15, 2008). 

Drūkšių ež. 

Ėmimo vieta 

Savitasis aktyvumas, Bq/kg 

Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-58 Co-60 Cr-51 Fe-59 Sr-90 K-40 Be-7 Th-232 Ra-226 Suma 

Suma išsk. К, 

Ве, Th, Ra 

1 taškas 1,74



2009 01 22 185 

7.1-22 lent. Radionuklidų savitasis aktyvumas žuvyje, pagautoje 2007 metais 

Drūkšių ežere (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). 

Žuvies rūšis 


Cs-137 Sr-90 К-40 Suma išsk. K-40 

Lydeka 1,22 0,21 109 1,43 

Ešerys 2,45 0,41 91,4 2,86 

Kuoja 0,55 1,05 65,1 1,60 

Linas 0,61 0,18 85,0 0,79 

Karosas 0,52 0,87 77,7 1,39 

Karšis 0,66 0,52 94,4 1,18 

Vidurkis: 1,09 0,54 88,2 1,63 

7.1-23 lent. Vidutinis metinis radionuklidų savitasis aktyvumas Drūkšių ežero 

žuvyje 2000–2007 metais (IAE ataskaita ПТОот-0545-15, 2008). 

Paėmimo 

metai 


Cs-137 Cs-134 Co-60 Sr-90 K-40 

Suma 

išsk. К-40 

Dozė, sąlygojama 

žuvies vartojimu 

(išsk. К-40), µSv/m 

2000 1,60 0 0



2009 01 22 186 

7.1-24 pav. Sausumos ir vandens augalų bei dugno nuosėdų mėginių surinkimo 

regionai: a – Lietuvos regionų foninio monitorinio stotys (Plungė, Varėna, 

Ignalina), b – Ignalinos AE regiono etaloninės aikštelės (I – Tilžė, II – Grikiniškiai, 

II – Vosyliškės, IV – Šakiai – Zavisiškės, V – Visaginas) ir Drūkšių ežero 

monitorinio stotys 1. 

Mokslinių tyrimų rezultatai 

Šitame skyriuje yra pateikti Drūkšių ežero augalų, dugno nuosėdų, moliuskų ir žuvų 

radioekologinės būklės tyrimų duomenys. 

1988–1999 m. nustatytos Drūkšių ežero augaluose ir dugno nuosėdose 137 Cs, 90 Sr, 60 Co 

ir 54 Mn aktyvumo vertės svyravo plačiame intervale priklausomai nuo mėginių 

surinkimo metų ir vietos (monitoringo stoties). 60 Co ir 54 Mn aktyvumo didžiausios 

vertės ežero augaluose (atitinkamai iki 200 ir 90 Bq/kg) ir dugno nuosėdose (atitinkamai 

iki 120 ir 130 Bq/kg) nustatytos Ignalinos AE pramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) ir 

pašildyto vandens (PVK) poveikio zonose (7 ir 4 monitoringo stotys). Daugelyje atveju 

visų tirtų radionuklidų aktyvumo didžiausios vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose ir 

augaluose nustatytos 1988–1990 m. laikotarpyje. Tačiau nuo 1994–1996 m. stebima 

radionuklidų, ypač 60 Co ir 54 Mn, aktyvumo augaluose ir dugno nuosėdose mažėjimo 

tendencija. 

Iki 1996 m. Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdose ir augaluose nustatytas 

134 Cs, kurio aktyvumas atitinkamai svyravo 2–52 ir 2–20 Bq/kg intervale. 1991–1997 

m. laikotarpyje Drūkšių ežero moliuskuose Dreissena polymorpha, priklausomai nuo 

tyrimo metų ir surinkimo vietos (monitorinio stoties), 137 Cs aktyvumo vertės svyravo 4– 

50 Bq/kg, 60 Co – 3–129 Bq/kg, 54 Mn – 1–56 Bq/kg, 90 Sr – 24–94 Bq/kg orasausės 

masės (s. sv.) intervale. 

1 1 st. – labiausiai nutolusi nuo Ignalinos AE, kitoje ežero pusėje ties Tilže; 2 st. – elektrinės vandens paėmimo zonoje; 3 

st. – nuo elektrinės į vakarus nutolusi ties Visagino miestu (šio miesto pramoninės-lietaus kanalizacijos vandens išleidimo 

zonoje); 4 st. – apie 200 m nutolusi nuo šilto vandens išleidimo kanalo; 5 st. – pašildyto vandens poveikio zonos 

pabaigoje; 6 st. – į rytus nuo elektrinės (arčiausiai Baltarusijos), seklioje, labiau izoliuotoje nuo pagrindinės ežero dalies 

įlankoje, Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinės-buitinės kanalizacijų nuotekų poveikio zonoje; 7 st. – netoli Ignalinos 

AE, šios elektrinės pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų poveikio zonoje; PVK – pašildyto vandens kanalas; PLK – 

pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų kanalai; ŪBK – Ignalinos AE ir Visagino miesto ūkinės-buitinės kanalizacijos 

nuotekų kanalas.



2009 01 22 187 

Didžiausios radionuklidų aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvyse nustatytos 1988 m. 

137 Cs aktyvumo vertės plėšriose žuvyse (ešeryje ir lydekoje) buvo žymiai didesnės negu 

karpinėse žuvyse (kuojoje ir karšyje). Tačiau 1994 m. šio radionuklido aktyvumo vertės 

ir plėšriose, ir karpinėse žuvyse sumažėjo. Žuvų raumenyse 137 Cs aktyvumo vertės buvo 

žymiai didesnės negu visoje žuvyje (7.1-25 pav.). 90 Sr aktyvumo vertės žuvyse 

nepriklausė nuo jų mitybos būdo. 60 Co ir 54 Mn aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvyse 

buvo labai mažos (Lukšienė, 1995; Marčiulionienė, Petkevičiūtė, 1997). 

Bq/kg 

40 

137 Cs 

Bq/kg 

3,5 

90 Sr 

35 

3 

30 

25 

20 

15 

2,5 

2 

1,5 

10 

1 

5 

0,5 

0 

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 

0 

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 

kuoja karšis ešerys lydeka 

7.1-25 pav. Cs-137 ir Sr-90 aktyvumo (Bq/kg drėgno svorio) verčių metinė kaita 

Drūkšių ežero žuvų raumenyse. 

Pagal radionuklidų aktyvumų Drūkšių ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje 

daugiamečių stebėjimų analizės rezultatus ežero radioekologinė būklė pastoviai gerėja 

dėl mažėjančio radionuklidų įsiskverbimo į ežerą iš Ignalinos AE. Tačiau 137 Cs 

aktyvumo mažėjimas buvo gana mažas, o kai kuriose dugno nuosėdų plotuose 137 Cs 

aktyvumas padidėjo (7.1-26 pav.). 2007 m. Drūkšių ežero dugno nuosėdose 134 Cs 

aktyvumo vertės buvo mažesnės už minimalų išmatuojamą lygį, o 60 Co ir 54 Mn 

aktyvumo vertės siekė atitinkamai 7,4 ir 0,9 Bq/kg ir buvo žymiai mažesnės negu 1989– 

1996 m. laikotarpyje (7.1-26 pav.).



2009 01 22 188 

7.1-26 pav. Cs-137, Co-60 ir Mn-54 aktyvumas (Bq/kg orasausės masės) Drūkšių 

ežero monitoringo stočių (1, 4, 6, 7) ir Ignalinos AE pašildyto vandens (PVK) ir 

pramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) nuotekų kanalų dugno nuosėdose 1989– 

1996, 1999 ir 2007 m. 

90 Sr aktyvumo vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose buvo labai mažos (svyravo 0,5– 

2,5 Bq/kg intervale). Šiek tiek didesnės 90 Sr aktyvumo vertės yra pateiktos IAE regiono 

2007 m. radiacinio monitoringo rezultatų ataskaitoje: 90 Sr koncentracija Drūkšių ežero 

dugno nuosėdose nulinio fono taškuose svyravo nuo 1,85 iki 5,87 Bq/kg (IAE ataskaita 

ПТОот-0545-15, 2008). 

Pagal D. Adlienės ir R. Adlytės (2005) duomenis, 2001–2004 m. Drūkšių ežero vandens 

augaluose buvo išmatuotos tokios radionuklidų aktyvumo vertės: 137 Cs nuo 2,5 iki 14 

Bq/kg s.sv., 60 Co nuo 0,5 iki 7,5 Bq/kg s.sv. ir 54 Mn nuo 0,9 iki 3,7 Bq/kg s.sv. 

2007 m. Drūkšių ežere buvo rastos tik dvi augalų (makrofitų) rūšys (7.1-24 lent.). 137 Cs 

aktyvumo vertės šiuose augalų rūšyse priklausomai nuo jų surinkimo vietos 

(monitorinio stoties) svyravo 3–22 Bq/kg intervale. 60 Co aktyvumas nustatytas tik 7 ir 4 

monitoringo stočių augaluose (atitinkamai 42 ir 1,3 Bq/kg) (7.1-24 lent.). 54 Mn 

aktyvumas tirtuose Drūkšių ežero augaluose buvo mažesnės už minimalų išmatuojamą 

lygį, išskyrus 7 monitoringo stotyje, kurioje šio radionuklido aktyvumas augalams buvo 

2 Bq/kg (7.1-24 lent.). 90 Sr aktyvumo vertės tirtuose augaluose buvo labai mažos ir 

priklausomai nuo augalų surinkimo vietos (monitoringo stoties) svyravo 1,2–6,2 Bq/kg 

intervale (7.1-24 lent.). 

7.1-24 lent. Radionuklidų aktyvumas (Bq/kg s.sv.) Drūkšių ežero ir Ignalinos AE 

nuotekų kanalų vandens augaluose 2007 m. 

Monitoringo 

stotys 

1 stotis 

Rūšis 

137 Cs 

Ežeras 

60 Co 

54 Mn 

90 Sr 

Ceratophyllum demersum 22 ± 2 < mdl < mdl 1,2 ± 0,3 

Myriophyllum spicatum 3 ± 0.4 < mdl < mdl 2,5 ± 0,5 

4 stotis Ceratophyllum demersum 7 ± 0.7 1,3 ± 0,2 < mdl 21,9 ± 0,4 

6 stotis 

Ceratophyllum demersum 7 ± 0.7 < mdl < mdl 6,2 ± 0,8 

Myriophyllum spicatum 4 ± 0.4 < mdl < mdl 3,3 ± 0,6

Monitoringo 

stotys 

7 stotis 

Rūšis 

137 Cs 



2009 01 22 189 

60 Co 

54 Mn 

90 Sr 

Ceratophyllum demersum 17 ± 2 42 ± 2 2 ± 1 2,9 ± 0,5 

Myriophyllum spicatum 4 ± 0.8 < mdl < mdl 5,2 ± 1,0 

Nuotekų kanalai 

PV kanalas Myriophyllum spicatum 4 ± 0,8 < mdl < mdl 6,6 ± 0,9 

PLK kanalas Ceratophyllum demersum 20 ± 2 34 ± 2 2 ± 0,6 2,3 ± 0,5 

< mdl – mažesnis už minimalų išmatuojamą lygį 

137 Cs ir 60 Co aktyvumo vertės IAE PLK augaluose buvo atitinkamai 20 ir 34 Bq/kg, o 

PVK augaluose 137 Cs aktyvumas buvo 4 Bq/kg, 60 Co ir 54 Mn aktyvumas buvo mažesnis 

už minimalų išmatuojamą lygį (7.1-24 lent.). 90 Sr aktyvumas IAE kanalų augaluose 

siekė 6,6 Bq/kg (7.1-24 lent.). 

Daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad nuo 1988 iki 2007 m. Drūkšių ežero 

augaluose stebima ryški 137 Cs aktyvumo mažėjimo tendencija (7.1-27 pav.). Drūkšių 

ežero augaluose stebima panaši 60 Co ir 54 Mn aktyvumo mažėjimo tendencija. 

100 

Bq/kg 

80 

60 

40 

20 

0 

1988 1989 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2007 

1 

6 

7 

7.1-27 pav. Cs-137 aktyvumo (Bq/kg orasausės masės (s. sv.)) verčių metinė kaita 

vandens augaluose Myriophyllum spicatum Drūkšių ežero 1, 6 ir 7 monitoringo 

stotyse. 

2007 m. Drūkšių ežere 1, 6 ir 7 monitoringo stočių moliuskuose 137 Cs aktyvumas buvo 

atitinkamai 5, 7 ir 4 Bq/kg, o 60 Co ir 54 Mn aktyvumai buvo mažesni už minimalų 

išmatuojamą lygį. 

Daugiamečiai Drūkšių ežero radioekologiniai tyrimai rodo, kad 1988–2004 m., veikiant 

abiem IAE blokams, šio ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje radionuklidų ( 137 Cs, 

134 Cs, 90 Sr, 60 Co ir 54 Mn) aktyvumo didžiausios vertės nustatytos 1988–1993 m. 

laikotarpyje. Nuo 1994 m., o kai kuriais atvejais nuo 1996 m., Drūkšių ežero dugno 

nuosėdose, floroje ir faunoje stebima radionuklidų (ypač 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn) aktyvumo 

mažėjimo tendencija. 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo vertės augaluose, ir ypač dugno nuosėdose, 

Drūkšių ežere buvo didesnės negu IAE PLK ir PV kanaluose, o 60 Co ir 54 Mn, priešingai, 

Drūkšių ežere buvo mažesnės negu šiuose IAE kanaluose. 

Apibendrinant daugiamečių tyrimų duomenis galima teigti, kad tiek dar veikiant abiem 

IAE blokams, tiek nutraukus pirmojo bloko eksploatavimą, Drūkšių ežero 

radioekologinė būklė pastoviai gerėjo.

7.1.1.7 Drūkšių ežero ekotoksikologinė būklė 

Mokslinių tyrimų tikslai ir metodai 



2009 01 22 190 

Vandens ir dugno nuosėdų mėginiai buvo imami 1988–2000 m. ir 2007 m. IAE 

pramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) ir pašildyto vandens išmetimo kanale (PVK), 

Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekų kanale (ŪBK), Skripkų 

ežerėlyje, į kurį įteka šios nuotekos (po valymo) bei Drūkšių ežero monitoringo stotyse 

(7.1-24 pav.). Atsižvelgiant į metodus, naudojamus atliekant ekotoksikologinius 

tyrimus, kaip kontrolinė terpė buvo naudotas distiliuotas arba artezinis vanduo. 

IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo ir 

genotoksiškumo tyrimai atlikti pasaulyje plačiai naudojamais (EPA, 1996a,b; OECD, 

2003; Minouflet ir kt., 2005) biologiniais testais: daugiašaknės maurės (Spirodela 

polyrrhiza (L) Schleid.) ir sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) (Magone, 1989; 

Montvydiene, Marciulioniene, 2004); tradeskantės klono 02 (Tradescantia) (Osipova, 

Ševčenko, 1984; Marčiulionienė ir kt., 2004) bei vaivorykštinio upėtakio 

(Oncorhynchus mykiss Walbaum.) (ISO, 1994; ISO, 1999; Vosyliene ir kt., 2005). 

Vandens bei dugno nuosėdų toksinio poveikio daugiašaknei maurei ir pipirnei laipsnis 

buvo vertinamas pagal W. Wang (1992), o genotoksiškumo laipsnis tradeskantei – pagal 

D. Marčiulionienės ir kt. (1996) pasiūlytas metodikas. 

Mokslinių tyrimų rezultatai 

1988–2000 ir 2007 m. tirtų IAE nuotekų poveikis augalams – testorganizmams, 

įvertinus jį pagal toksiškumo ir genotoksiškumo skales, mažai skyrėsi. Nustatyta, kad 

daugeliu atvejų šios nuotekos daugiašaknei maurei ir pipirnei sukėlė silpną toksinį 

poveikį arba buvo netoksiškos, tradeskantei jos buvo vidutiniškai arba stipriai 

genotoksiškos. Drūkšių ežero vanduo daugiašaknei maurei dažniausiai buvo 

netoksiškas, pipirnei – silpnai toksiškas arba netoksiškas, o tradeskantei – 6-osios ir 7- 

osios ežero stočių vanduo buvo vidutiniškai, o 1-osios stoties – silpnai arba vidutiniškai 

genotoksiškas. 1988–2000 ir 2007 m. iš tiesiogiai į Drūkšių ežerą patenkančių IAE 

nuotekų labiausiai toksiškos tirtiems augalams buvo PLK kanalo nuotekos. Visagino 

miesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos (po valymo) ir jų trasoje į Drūkšių 

ežerą esančių Skripkų ežero ir Vosyliškių upelio vandenys tirtiems augalams buvo 

toksiškesni negu IAE nuotekos. Visos tirtos nuotekos sukėlė įvairius (nespecifinius) 

daugiašaknės maurės kultūros morfologinius pokyčius. 

1989–1996 m. dr. N. Kazlauskienės atlikti tyrimai (Ataskaita, 2007) rodo, kad, kaip ir 

augalams, vaivorykštinio upėtakio ikrams ir lervoms labiausiai toksiškos buvo PLK 

nuotekos. PLK ir ŪBK nuotekų patekimo į Drūkšių ežerą zonų vanduo (6-oji ir 7-oji 

monitoringo stotys) pasižymėjo nedideliu toksiškumu, o labiausiai nuo IAE objektų 

nutolusios 1-osios stoties vanduo buvo netoksiškas. 2007 m. gautus rezultatus palyginus 

su ankstesnių Ignalinos AE nuotekų ir Drūkšių ežero vandens poveikio vaivorykštinio 

upėtakio jauniklių mirtingumui tyrimais nustatyta, kad 7-osios ir 6-osios Drūkšių ežero 

monitoringo stočių vandens toksiškumas padidėjo. Tačiau IAE nuotekų ir 1-osios 

Drūkšių ežero monitoringo stočių vandens poveikis vaivorykštinio upėtakio jauniklių 

mirtingumui ir vidutinei kūno masei bei santykiniam kūno masės padidėjimui nepakito. 

1989–1996 m. visų tirtų Ignalinos AE kanalų nuotekose buvo stebimas upėtakio 

embrionų ir išsiritusių lervų fiziologinės būklės pablogėjimas. 

Nustatyta, kad 1996–2000 ir 2007 m. IAE nuotekų kanalų ir Visagino miesto ir IAE 

ūkinės-buitinės kanalizacijos kanalų dugno nuosėdų toksinis poveikis pipirnei svyravo 

nuo stipriai iki silpnai toksiško arba netoksiško. Šių dugno nuosėdų genotoksinis 

poveikis tradeskantei svyravo nuo vidutiniško arba stipriai genotoksiško (7.1-28 pav). 

Visų tirtų Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdos tradeskantės KPL



2009 01 22 191 

sistemoje sukėlė didesnį nei 1 % somatinių mutacijų kiekį, o yra manoma (Ševčenko, 

Pomeranceva, 1985), kad 1 % somatinių mutacijų atsiradusių tradeskantės kuokelių 

plaukelių (KP) sistemoje liudija apie genetinius pakitimus, kurie sąlygoja jautrių augalų 

rūšių išnykimą. 

7.1-28 pav. Ignalinos AE PLK kanalo ir Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinės 

kanalizacijos nuotekų kanalo bei Drūkšių ežero dugno nuosėdų poveikis 

tradeskantei 1988–2000 metais. 

IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vanduo bei dugno nuosėdos tradeskantės KPL 

sistemoje dažniausiai sukeldavo bespalves bei morfologines, ir tik retais atvejais (ir tik 

iki 1993 m.) – rožines mutacijas, kurios, kaip manoma (Sparrow ir kt., 1972; Ichikawa, 

1992; Marčiulionienė ir kt., 1996), dažniausiai atsiranda dėl jonizuojančios 

spinduliuotės poveikio. Todėl galima teigti, kad IAE kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir 

dugno nuosėdų genotoksiškumą daugiau sąlygojo ne radioaktyvių, o suminis įvairių 

toksinių medžiagų poveikis. 

Ilgamečiai tyrimai rodo, kad labiausiai toksiškas Drūkšių ežero vanduo ir dugno 

nuosėdos buvo 1993–1998 m. Didžiausia radioaktyvi ir cheminė tarša Drūkšių ežere 

buvo nustatyta 1988–1993 m. laikotarpiu, o ryškiausi genetiniai pakitimai biologiniuose 

testuose buvo užfiksuoti 1993 m. 

7.1.1.8 Drūkšių ežero vandens temperatūros monitoringas 

Galiojantys Drūkšių ežero vandens leistino pašildymo normatyvai ir temperatūros 

kontrolės metodika (LAND 7-95/M-02) buvo parengti Drūkšių ežero ekosistemos būklės 

– trofinio režimo, vandens kokybės, biocenozių struktūros – apsaugai nuo tolesnių 

sukcesinių pokyčių. Remiantis šiais teisiniais aktais Drūkšių ežero naudojimui nustatyti 

sekantys apribojimai: 

• Vandens paviršiaus temperatūra turi neviršyti 28 o C ne mažesnėje kaip 80 % 

akvatorijos dalyje; 

• Vandens ėmimo elektrinei kanalo tėkmėje 10 cm gylyje temperatūra turi būti 

žemesnė kaip 24,5 o C;



2009 01 22 192 

• Ignalinos atominės elektrinės 2 energetikos blokų eksploatavimas vėsiuoju metų 

laikotarpiu (spalio 1 d. – balandžio 30 d.) neribojamas. 

Temperatūros kontrolės metodikoje yra pateikti sekantys reikalavimai: 

• Drūkšių ežero vandens temperatūra kontroliuojama matuojant vandens 

paviršiaus temperatūrą Ignalinos atominės elektrinės vandens ėmimo kanalo 

tėkmėje visą laiką tame pačiame taške; 

• Vandens paviršiaus temperatūra turi būti matuojama 10 cm gylyje kiekvieną 

dieną nuo 10 iki 12 val.; 

• Temperatūra matuojama gyvsidabrio termometru, kurio standartinė paklaida 

±0,2 °C. Jei matuojama kitais prietaisais, jų paklaida turi neviršyti standartinės 

±0,2 °C paklaidos. 

• Išmatuota ežero vandens temperatūra turi būti fiksuojama tam tikslui skirtame 

žurnale. 

Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą temperatūros matavimai taip pat 

atliekami: 

• Vandens ėmimo kanale – kiekvieną dieną nuo 10:00 iki 12:00 (įsiurbimas šalia 

Pastato 120/1, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą); 

• Visuose išleidimo kanaluose (RSR-1,2, Įsiurbimo, RSR-3, Išleidimo, RSR 

SFSF, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą) kas dvi savaitės; 

• Drūkšių ežere – 3 kartus per metus (kaip pvz. žr. 7.1-25 lent., matavimų vietos 

parodytos 7.1-29 pav.); 

• Drūkšių ežere, daug matavimų akvatorijoje tomis dienomis, kai vandens ėmimo 

kanale vanduo yra šiltesnis nei 24,5 °C, dažniausiai 1–3 kartus metuose, 

remiantis LAND 7-95/M-02. 

Jei temperatūra vandens ėmimo kanale viršija nustatytus normatyvus, t.y. 20 % ežero 

paviršiaus yra aukštesnės negu 28 °C temperatūros, turi būti ribojama elektrinės apkrova 

ir aušinimo vandens išleidimas. 

7.1-25 lent. Vandens temperatūra Drūkšių ežere. 

Vandens temperatūra (°C) matavimo vietose 

Matavimų diena 

(1, 2, 3, 4 ir 6 parodytos 7.1-29 pav. ) 

1 2 3 4 6 

2005-05-30 18,1 19,2 15,8 25,4 19,1 

2005-08-01 23,1 25,4 21,9 30,3 22,6 

2005-09-19 16,8 17,3 16,0 16,1 16,0 

2006-05-10 12,3 14,5 15,2 22,9 15,9 

2006-07-10 27,6 26,8 27,8 33,2 26,3 

2006-09-25 17,9 20,0 17,1 21,0 16,6 

2007-05-28 24,1 23,0 21,3 27,2 21,8 

2007-07-30 20,1 19,4 18,8 27,9 19,6 

2007-09-24 14,2 17,3 13,5 14,4 13,4 

Ežero šiluminė apkrova, veikiant vienam energetiniam blokui yra 0,06 kW/m 2 (t.y. per 

mėnesį į ežerą patenka vidutiniškai 8700 TJ šilumos), veikiant dviems – 0,11 kW/m 2 . 

Aušinimo vandens įtaka ežero temperatūrai matoma 7.1-25 lentelėje ir 7.1-29 paveiksle. 

Vandens temperatūra 4-oje matavimų vietoje, kur išleidžiamas pašildytas vanduo, yra 

maždaug 4–7 °C šiltesnis negu 2-oje vietoje, kur vyksta vandens aušinimui įsiurbimas.



2009 01 22 193 

7.1-29 pav. Drūkšių ežero foninio terminio režimo matavimo vietų išsidėstymas (5- 

oje vietoje paskutiniais metais matavimai nebeatliekami, kadangi netoli nuo jos 

yra Baltarusijos Respublikos pasienis). 

Ežero vandens temperatūros stebėjimų duomenys apima 18 metų (1981–1998) ir 

atspindi platų elektrinės apkrovos ir gamtinių sąlygų diapazoną. Atlikta daugiau kaip 

150 paviršinės ežero temperatūros matavimų 12–90 taškų (priklausomai nuo sezono) 

(7.1-34 pav.). Interpoliacijos būdu iš matavimo duomenų atskiruose taškuose gauti 

ežero vandens paviršiaus temperatūrų skaitmeniniai žemėlapiai. 

Gulbinë 

Smalva 

15 14 13 12 

11 

10 9 8 7 6 5 

I 

Ignalinos AE 

4 

63 

3 

2 

1 

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 

39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 

O 

62 

61 

60 

59 

85 86 87 88 89 90 91 92 

58 

76 77 78 79 80 81 82 83 84 

57 

71 72 73 74 75 

64 65 66 67 68 69 70 

56 

55 

54 

53 

52 

40 41 42 

43 

Rièanka 

I - vandens ėmimo kanalas 

O - vandens išleidimo kanalas 

49c 

49b 

49a 

48 

51 

47 

50 

46 

45 

44 

Prorva 

49 

0 1 2 km 

Apyvardë 

7.1-30 pav. Ežero vandens temperatūros matavimo taškų išdėstymo schema bei 

Ignalinos AE vieta.



2009 01 22 194 

Ežero paviršiaus temperatūros natūralus pasiskirstymas vasarą (1983 m. rugpjūčio 3 

dieną) parodytas 7.1-31 paveiksle. Kadangi vėjas buvo silpnas (0,75 m/s), todėl į jo 

poveikį galima neatsižvelgti ir teigti, kad paviršiaus temperatūrą lėmė ežero batimetrija, 

forma ir intakų prietaka. Pagrindinis vandens temperatūrą nulėmęs veiksnys buvo oro 

temperatūra. 

Temperature, o C 

20.5 – 21.0 

21.0 – 21.4 

21.4 – 21.9 

21.9 – 22.4 

7.1-31 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1983 m. 

rugpjūčio 3 d. prieš IAE pastatymą) 

Didelis ežero paviršiaus plotas leidžia vėjui gerai įsibėgėti. Stiprūs vėjai keičia 

temperatūros pasiskirstymą, priversdami šiltą paviršinį vandenį judėti vėjo kryptimi 

dreifine srove (7.1-32 pav.).



2009 01 22 195 

4,5 m/s 

Temperatūra, o 

C 

19,1 - 19,6 

19,6 - 20,1 

20,1 - 20,5 

20,5 - 21,0 

21,0 - 21,5 

7.1-32 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1981 m. 

liepos 9 d.; prieš IAE pastatymą). 

Pirmasis AE energetinis blokas pradėjo veikti 1984 m.; nuo 1988 m. veikė 2 

energetiniai blokai, kurių bendra galia neviršijo 2500 MW. Vienam energetiniam blokui 

aušinti naudojama apie 80 m 3 /s ežero vandens, dviem blokams – 135 m 3 /s žiemą ir 160 

m 3 /s vasarą. Elektrinės kondensatoriuose vandens temperatūra pakyla 9–12 °C (lyginant 

su vandens temperatūra paėmimo įrenginiuose), išleidimo kanale vanduo atvėsta 2–3 °C 

(Janukeniene, Jakubauskas 1992). 

7.1-33 paveiksle parodyta ežero terminė būklė 1984 m. rugpjūčio 5 dieną. Elektrinė 

dirbo 788 MW pajėgumu. Tyrimų dieną pūtė silpnas vėjas, buvo giedra. Taigi ežero 

terminio lauko pobūdį lėmė ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir išleidžiamas AE aušinimo 

vanduo. Paveiksle matyti, kad paviršiaus vandens temperatūra kito nuo 22,1 °C 

vakarinėje (giliausioje) ežero dalyje iki 27,9 °C 1–1,5 km spinduliu nuo elektrinės 

vandens išleidimo kanalo. Pagal B. Gailiušį ir J. Virbicką (1995) aukščiausia natūrali 

Drūkšių ežero temperatūra svyruoja nuo 20,4 iki 25,5 °C. Taigi, ežero vanduo buvo 

sušildytas virš maksimalios natūralios temperatūros. Ežero akvatorija, kurioje 

temperatūra pakilo virš 25,5 °C sudarė 17 % ežero paviršiaus ploto. Kadangi vėjo įtaka 

darant terminę nuotrauką nereikšminga, išmetamas karštas vanduo tolygiai pasklido 

ežero paviršiuje.



2009 01 22 196 

Temperatūra, o C 

22,1 – 23,1 

23,1 – 24,0 

24,0 – 25,0 

25,0 – 26,0 

26,6 – 26,9 

26,9 – 27,9 

7.1-33 pav. Ežero aušintuvo būklė (1984 m. rugpjūčio 5 d.); AE galia 788 MW. 

Ežero atsakas į dviejų energetinių blokų eksploatavimą esant aukštai oro temperatūrai 

(25,9 ºC) ir tykos sąlygomis parodytas 7.1-34 paveiksle. Vandens paviršiaus vidutinė 

temperatūra pasiekė 30,1 ºC, o maksimali – net 36,6 ºC. Tai buvo stipriausias 

užfiksuotas ežero peršildymo rekordas per visą technogenizuoto ežero tyrimų istoriją 

(7.1-26 lentelė). Nepalankiausių gamtinių ir antropogeninių veiksnių sutapimas nulėmė 

ekstremalų ežero įšildymą. 86 % ežero paviršiaus buvo aukštesnės negu 28 °C, o 100 % 

– aukštesnės negu 25,5 °C temperatūros. 

Temperatūra, o C 

27,0 – 28,6 

28,6 – 30,2 

30,2 – 31,8 

31,8 – 33,4 

33,4 – 35,0 

35,0 – 36,6 

7.1-34 pav. Ežero aušintuvo būklė (1988 m. liepos 15 d.); AE galia 2447 MW.



2009 01 22 197 

Vėjuotomis dienomis susiformavęs pašildyto vandens laukas rodo, kad pietų ir rytų 

vėjai elektrinės darbui nepalankūs, o šiaurės ir vakarų – padidina ežero aušinamąsias 

galimybes, nukreipdami šilto vandens srautus į pietinę ežero dalį ir pagerina aušinimą. 

7.1-26 lent. Ežero peršildymo metiniai ekstremumai. 

Data 

Ežero paviršiaus temperatūra, o C 

Aukščiausia 

išleidimo 

vietoje 

(39 taškas) 

Žemiausia 

Vidutinė 

Peršildyto ežero 

plotas, % 

>25,5 o C >28 o C 

AE galia, 

MW 

Oro 

temperat 

ūra, °C 

1984-08-09 30,3 23,9 25,4 50 6 796 21,4 

1985-06-26 32,5 21,5 23,5 12 5 1505 19,8 

1986-06-18 33,4 23,6 26,8 66 24 1490 25,5 

1987-06-23 27,4 19,6 21,7 3 0 1051 21,1 

1988-07-15 36,6 27,0 30,1 100 86 2447 25,9 

1989-07-12 32,5 23,1 25,3 34 8 1264 22,5 

1990-08-10 32,6 20,3 21,6 8 4 2500 18,5 

1991-08-04 35,4 23,6 25,5 31 11 1296 25,8 

1992-06-01 30,5 19,2 21,5 11 2 1243 23,6 

1993-07-19 27,3 20,6 21,7 1 0 778 21,8 

1994-08-05 31,1 26,3 27,3 100 38 759 25,0 

1995-08-22 32,8 24,0 24,4 41 11 1293 21,5 

1996-08-23 35,0 21,3 24,0 13 7 1272 25,5 

1997-07-06 32,5 22,6 24,1 4 3 747 22,1 

1998-06-06 32,1 21,7 22,7 25 17 1306 24,0 

Aukščiausios ežero vandens paviršiaus temperatūros būdingos šiltiems vasaros 

mėnesiams. Į ežerą išleidžiamas pašildytas aušinimo vanduo pakėlė ežero vidutinę 

mėnesio temperatūrą 3–4 °C (7.1-35 pav.). 

7.1-35 pav. Drūkšių ežero vandens paviršiaus temperatūros iki ir po AE 

pastatymo.



2009 01 22 198 

Vertikalių vandens sluoksnių vidutinės metinės temperatūros Drūkšių ežere ir kituose 

natūraliuose ežeruose lyginamoji analizė parodė, kad 1985–1989 metais Drūkšių 

vandens temperatūra 10 m gylyje pakilo 4,2 °C, o 30 m gylyje – 2,2 °C. Antropogeninį 

poveikį Drūkšių ežerui įvertinti sudėtinga, kadangi dugno temperatūros didėjimas yra 

stebimas ir kituose Lietuvos ežeruose (Dusioje, Plateliuose, Tauragne) (Pernaravičiūtė, 

1998). 

7.1.2 Poveikio vandeniui įvertinimas 

7.1.2.1 Žaliavinio vandens naudojimas 

Geriamas vanduo esamai Ignalinos AE tiekiamas iš valstybės įmonės ,,Visagino 

Energija”, kuri taip pat aptarnauja ir Visagino miestą. Kaip žaliavinis naudojamas 

gruntinis vanduo, kuriam reikia tik paprasto apdorojimo: aeracijos ir filtracijos per 

dideliam geležies kiekiui pašalinti. Visa vandens gamybos galia yra 31 000 m 3 /d, bet po 

pirmojo IAE bloko uždarymo ir vandens suvartojimo drastiško sumažėjimo dabar 

naudojama galia yra tik apie 10 000 m 3 /d, o dienos gamybos vidurkis yra apie 6 900 

m 3 /d. Apdoroto vandens rezervuarų talpa – 12 000 m 3 – užtikrina atitinkamą rezervinį 

tiekimą. Taigi, geriamo vandens tiekėjas turi atitinkamus pajėgumus ir vamzdynų tinklą 

tiekti geriamą vandenį ir naujai AE. 

Naujoje AE geriamas vanduo naudojamas dviem tikslams: namų ūkiui (pvz., gerti, 

dušams, tualetams) ir apdoroto technologinio vandens gamybai. Geriamo vandens 

vartojimas priklauso nuo naujos AE dydžio ir nuo projekto etapo. (7.1-27 lent.). 

Jėgainės statybos laikotarpiu vandens sunaudojimas bus didžiausias ir, aišku, priklausys 

nuo statybų etapo ir tuo metu dirbančių darbininkų skaičiaus. Tačiau bendras 

suvartojimas bus apytikriai toks pat ar truputį mažesnis, negu eksploatavimo laikotarpiu, 

kadangi apdorotas technologinis vanduo statybos metu yra nereikalingas. Reikalinga 

geriamo vandens tiekimo galia 1 700 MW jėgainei yra 650 m 3 /d ir 1 300 m 3 /d 3 400 

MW jėgainei. 

7.1-27 lent. Reikalingas geriamo vandens kiekis dviems alternatyvoms. 

Geriamo vandens poreikis 

Statybos laikotarpis 

Eksploatavimo laikotarpis, namų ūkis 

Eksploatavimo laikotarpis, apdoroto vandens gamyba 

Metinė techninė priežiūra, namų ūkis 

Metinė techninė priežiūra, apdoroto vandens gamyba 

Suvartojamo vandens dienos 

vidurkis m 3 /d 

Alternatyva 1 

≤1 700 MW 

300–450 

150 

400–500 

250 

200 

Alternatyva 2 

≤3 400 MW 

600–750 

300 

800–1 000 

250 

600–700 

Reikalinga geriamo vandens tiekimo galia 650 1300 

Geriamo vandens kokybė yra tinkama namų ūkio reikmėms ir jokio papildomo 

apdorojimo AE nereikia. Tačiau technologinis vanduo turi būti demineralizuojamas 

(,,druskų pašalinimas“) demineralizacijos gamykloje naujos AE aikštelėje. 

Denimeralizacijos gamyklos galingumas – 400–700 m 3 /d, jis priklauso nuo AE dydžio 

ir tipo.



2009 01 22 199 

Be geriamo vandens bus naudojamas ir Drūkšių ežero vanduo tokiems tikslams, 

kuriems nereikia tokios geros vandens kokybės. Ežero vanduo naudojamas kaip 

techninis ir gaisro gesinimo vanduo. Techninis vanduo naudojamas namų ūkio tikslams, 

tokiems kaip grindų ir įvairių paviršių valymas ir plovimas, aušinimo sistemos skydų ir 

filtrų valymas (žr. 7.1.2.3 skyrelį). Ežero vanduo taip pat naudojamas gaisro atveju. 

Pakankamą gaisro gesinimo vandens tiekimą garantuoja siurblinė ir dirbtiniai vandens 

baseinai, esantys AE aikštelėje. 

7.1.2.2 Nuotekos 

Toliau yra aprašomos tik neradioaktyviosios nuotekos. Skystų radioaktyviųjų atliekų 

tvarkymas yra aprašytas 6.2.2 skyriuje. 

Buitinės nuotekos 

Dabartinės IAE buitinės nuotekas pagal sutartį yra perduodamos valstybės įmonei 

„Visagino energija“, kuri tvarko visas aglomeracijos nuotakynu surenkamas 

komunalines nuotekas. Ta pati įmonė tvarkys ir naujos AE buitines nuotekas. 

„Visagino energija“ eksploatuoja komunalinių nuotekų valymo įrenginius, kurių galia – 

21 000 m 3 /d, tačiau jiems reikalingas atnaujinimas. Pertvarkymo projektas buvo 

pradėtas 2008 m. gegužės mėn. pasirašant rekonstrukcijos sutartį. Naujosios Visagino 

nuotekų valyklos (toliau – VNV) galia bus 5 500 m 3 /d. VNV turės intensyvaus nuotekų 

biologinio valymo įrenginius – aktyviojo dumblo įrenginius su automatizuotu 

technologinių procesų valdymu, leidžiančiu palaikyti optimalų aktyviojo dumblo ir 

teršalų santykį. Naujoji VNV kelis kartus sumažins išleidžiamo fosforo ir azoto kiekius, 

nuotekos bus išvalytos pagal Lietuvos ir ES nuotekų tvarkymo reikalavimus. 

Rekonstrukcijos projektą finansuoja Lietuvos valstybė ir ES sanglaudos fondas, 

tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010 m. 

7.1-28 lentelė rodo apskaičiuotą didžiausią buitinių nuotekų išleidimą po valymo NAE 

eksploatavimo metu. 

7.1-28 lent. Metinis buitinių nuotekų kiekis po valymo naujojoje VNV. 

Parametras 

Alternatyva 1 

≤1700 MW 

Alternatyva 2 

≤3400MW 

Debitas, m 3 /d 150 300 

BDS 5 25 mgO 2 /l, kg BDS 5 /metai 1 370 2 740 

CDS 125 mg O 2 /l, kg O 2 /metai 6 850 13 700 

Iš viso skendinčios medžiagos 35 mg/l, kg 

1 920 3 830 

VSM/metai 

Iš viso fosforo į 2 mg/l, kg P/metai 110 220 

Iš viso azoto į 15 mg/l, kg N/metai 820 1 640 

Apkrovos iš naujos AE sudarys 4–8 % Visagino nuotekų valyklos apkrovų. Išvalytos 

nuotekos per Skripkų tvenkinį išleidžiamos į Drūkšių ežerą. Sumažintos BDS 5 , nitratų ir 

fosforo koncentracijos išleidžiamose nuotekose pagerins Drūkšių ežero vandens 

kokybę. 

Gamybinės nuotekos 

Gamybinės nuotekos susideda iš regeneravimo vandens ir pripažinto netinkamu 

vandens. Regeneravimo vanduo atsiranda jonų mainų dervų apdorojimo stipria rūgštimi 

(sieros rūgštimi, H 2 SO 4 ) ir šarmu (natrio hidroksidu, NaOH) metu. Maždaug 5–10 %



2009 01 22 200 

nuo viso elektrinėje apdorojamo technologiniuose procesuose naudojamo vandens (taip 

vadinamo „techninio vandens“) srauto sudarys pripažintas netinkamu vanduo. Šis 

pripažintas netinkamu vanduo daugiausia turi katijonų (pvz., sulfatų) ir anijonų (pvz., 

geležies, natrio), kurie atsiranda iš žaliavinio vandens ir jo apdorojimo. Regeneravimo 

vanduo ir pripažintas netinkamu (išleidžiamas techninis) vanduo sudaro gamybines 

nuotekas, kurios prieš išleidžiant į ežerą yra nukreipiamos į neutralizacijos baseiną, kur 

pH pasiekia 5–9 ribas. Išleistose nuotekose daugiausia lieka neutralizacijos mineralai. 

Apytikriai 28–56 tonos sieros rūgšties ir 50–100 tonų natrio hidroksido (50 % 

koncentracijos) bus naudojama kasmet techninio vandens neutralizacijai. Jei naujoji 

jėgainė bus suslėgto vandens tipo (SVT), tai taip pat įtakos boro kiekį (apytikriai 2–4 

tonos per metus) priklausomai nuo šios cheminės medžiagos naudojimo techniniame 

vandenyje. 

Paviršinės nuotekos 

Visos paviršinės nuotekos iš AE teritorijos bus nukreipiamos per naftos produktų 

aptikimo šulinius ir paviršinių nuotekų nuotakus į nuosėdinį baseiną. Baseinas bus 

aprūpintas automatine naftos produktų aptikimo sistema. 

Naftos produktų galintys turėti paviršinių nuotekų srautai (pvz., lietaus vanduo iš 

antrinių alyvos rezervuaro baseinų ir aikštelių, užterštų naftos produktais) bus 

perleidžiami per naftos produktų atskirtuvus prieš juos nukreipiant į nuosėdinį baseiną ir 

vėliau išleidžiant į ežerą. Rezervuaras su naftos produktų atskirtuvu surinks naftos 

produktų atliekas, kurios bus perduodamos pavojingų atliekų tvarkymo įmonėms 

naudojimui ar šalinimui. Vanduo iš naftos produktų atskirtuvo bus išleidžiamas į 

paviršinių nuotekų nuotakus. 

7.1.2.3 Aušinimo vanduo 

Aušinimo vandens šaltinis yra Drūkšių ežeras. Didžioji aušinimo vandens dalis yra 

reikalinga kondensatorių aušinimui, kita – įvairiems besisukantiems įrenginiams bei kai 

kuriems kitiems komponentams. Aušinimo vanduo į jėgainę yra pumpuojamas per 

aušinimo vandens paėmimo įrenginius iš Drūkšių ežero. 

Aušinimo vandeniui nereikalingas joks apdorojimas. Tačiau vandenyje esančios 

stambios organinės ar kitokios dalelės (tokios kaip augalai, žuvys, šiukšlės ir t.t.) 

aušinimo vandens paėmimo įrenginiuose yra filtruojamos per stambius sietus, o arčiau 

jėgainės – tankesniuose filtruose. Filtrai reguliariai plaunami ežero vandeniu šalinant 

susikaupusias medžiagas, kurios apdorojamos remiantis kietųjų atliekų tvarkymo 

nuostatais ir procedūromis. 

Iš kondensatorių pašildytas aušinimo vanduo nukreipiamas atgal į Drūkšių ežerą 

aušinimo vandens išleidimo kanalu. 

Tekant pro atominės jėgainės aušinimo sistemą aušinimo vandens kokybė paprastai 

nepakinta – keičiasi tik vandens temperatūra, kuri pakyla maždaug 9–11 laipsnių. Tam 

tikromis sąlygomis gali būti reikalinga į aušinimo vandenį pridėti cheminių medžiagų 

tokių, kaip hipochloritai, kad išvengti biologinio užterštumo. Biologiniu užterštumu 

laikomas bakterijų, dumblių ir gyvūnų, pavyzdžiui, moliuskų augimas ant aušinimo 

sistemos paviršių tokiais kiekiais, kurie gali pakenkti efektyviam sistemos darbui. 

Cheminių priedų kiekiai ir išleidžiamo vandens kokybė bus stebima ir kontroliuojama 

laikantis nurodymų. 

Aušinimo vandens poreikis priklauso nuo gaminamos energijos kiekio, jėgainės tipo 

techninių ypatybių (skirtingų atominių jėgainių tipų šiluminė galia ir bendra elektrinė 

galia šiek tiek skiriasi) ir temperatūros pakilimo kondensatoriuje. Apytikrės aušinimo



2009 01 22 201 

vandens sąnaudos įvairiems pagaminamos energijos lygmenims pateiktos 7.1-29 

lentelėje. Įvertinimas atliktas įprastai, darant prielaidą, kad atominės jėgainės 

efektyvumas yra 35 %, o apytikris aušinimo vandens temperatūros padidėjimas 10 o C. 

7.1-29 lent. Pagaminama energija (P elektrinė , P bendra , P išleista ) ir aušinimo vandens 

poreikis. 

P elektrinė P šiluminė P išleista Debitas 

MW MW MW m 3 /s 

750 2140 1390 35 

1200 3430 2230 55 

1400 4000 2600 65 

1700 4860 3160 80 

2400 6860 4460 110 

2800 8000 5200 130 

3400 9710 6310 160 

Dabartinės aušinimo sistemos struktūros suprojektuotos 170 m 3 /s debitui. Kadangi 

įvertintas maksimalus aušinimo vandens poreikis naujojoje AE yra 160 m 3 /s, dabartinės 

struktūros bus tinkamos ir naujosios AE eksploatavimui. 

Panaudoto branduolinio kuro iš esamos AE reaktoriaus saugyklų baseinams reikalingas 

tik vienas aušinimo vandens siurblys (IAE laiškas Nr. 109-4859 (12-14, 2007-08-27)). 

Šią fazę preliminariai planuojama užbaigti prieš 2015 metų pabaigą. Aušinimo vandens 

poreikis šiuo periodu yra labai mažas (apie 1,7 m 3 /s) lyginant su naujos AE aušinimo 

vandens poreikiu. Taigi, nėra jokių prieštaravimų naudoti tą patį vandens paėmimo 

kanalą naujajai AE. 

7.1.2.4 Nuotekų kiekio poveikis vandens kokybei 

Buitinės nuotekos 

Drūkšių ežero eutrofikacija per pastaruosius dešimtmečius didėjo ir šis nepalankus 

procesas vis dar tęsiasi. Komunalinės nuotekos iš Visagino nuotekų valymo įrenginių 

formavo ir vis dar formuoja daugumą ežero maistinių medžiagų. Dėl vandens valymo 

patobulinimo azoto kiekis sumažėjo, tačiau fosforo – ne. 

Dabar apytiksliai 80 % viso fosforo kiekio ir 55 % viso azoto kiekio į Drūkšių ežerą 

atkeliauja iš Visagino nuotekų valymo įrenginių. Naujoji Visagino nuotekų valykla 

sumažins bendrą metinį fosforo kiekį iki 60 % ir azoto iki 40 % palyginti su dabartiniais 

skaičiais. Maistinių medžiagų kiekis iš naujosios Visagino nuotekų valyklos (toliau – 

VNV) apims tik nuo 4 iki 8 % bendro maistinių medžiagų kiekio, išleidžiamo iš 

naujosios VNV. 

Naujoji VNV yra laikoma geriausiu aplinkai pasirinkimu buitinių nuotekų iš naujos AE 

valymui. Naujosios VNV dėka maistinių medžiagų kiekis, išleidžiamas iš naujos AE į 

Drūkšių ežerą, bus mažesnis negu dabartinis kiekis iš IAE. Maistinių medžiagų kiekis iš 

naujos AE bus mažas palyginti su visu išleidžiamu į Drūkšių ežerą kiekiu iš kitų šaltinių 

(pvz., Visagino aglomeracijos komunalinės nuotekos ir paviršinės nuotekos). Taigi, 

naujos AE įtaka ežero vandens kokybei ir eutrofikacijai gali būti laikoma nereikšminga, 

o pasiūlytas valymas naujojoje VNV– tinkamas. 

Gamybinės nuotekos 

Išleidžiamose į ežerą išvalytose gamybinėse nuotekose bus ištirpusių druskų, kurių 

nedideli kiekiai natūraliai yra ežero vandenyje. Ištirpusios druskos kartu su padidėjusiu



2009 01 22 202 

išgaravimu gali sąlygoti ežero vandens druskingumo padidėjimą (druskingumas 

ežeruose dažnai matuojamas kaip bendra ištirpusių druskų koncentracija (IDK)). 

Su naujos AE gamybinėmis nuotekomis į ežerą bus išleidžiama apytiksliai 180–450 kg 

druskų per dieną. gamybinių nuotekų įtaka ežero druskingumui buvo įvertinta remiantis 

druskų išleidimo kiekiu ir vandens balansu (įtekėjimas, išgarinimas ir ištekėjimas). 

Pagal šį apytikrį įvertinimą išleidžiamos druskos padidintų ežero IDK iki 0,1–0,34 mg/l 

per metus. Per naujos AE veikimo laikotarpį (60 metų) bendrasis padidėjimas siektų 

apytiksliai 6–20,4 mg/l, vertinant linijiniu masteliu. Tačiau šis vertinimas yra tik labai 

apytikris ir tikriausiai per daug konservatyvus, kadangi vertina tik ištekėjimą iš ežero 

kaip kelią druskų kiekiui sumažėti. Tikrovėje ištirpusios druskos taip pat yra 

pašalinamos biologinių organizmų, cheminių reakcijų ir galiausiai nusėdimu ežero 

dugne. 

Kita vertus, ištirpusios druskos tikriausiai nebus vienodai pasiskirstę po visą ežerą. 

Ypač IDK gali padidėti, jei išleidžiant gamybines nuotekas jos nėra gerai sumaišomos 

su ežero vandeniu. Tankesnės ir sunkesnės gamybinės nuotekos gali kauptis vandens 

sluoksniuose prie ežero dugno. Teoriškai tai gali suintensyvinti ežero stratifikaciją ir 

mažinti vandens cirkuliaciją. Tai gali sąlygoti deguonies koncentracijos sumažėjimą, 

sulfato mažėjimo intensyvėjimą ir ežero dugno maistinių medžiagų patekimą į 

giluminius vandens sluoksnius. 

Ignalinos AE eksploatavimo laikotarpiu IDK pakilo nuo 224 mg/l iki 264 mg/l. Aišku, 

kad IDK nepakilo tiek daug, kiek buvo tikėtasi prieš IAE eksploatavimo pradžią. 

Manoma, jog taip nutiko dėl moliusko Dreissena polymorpha ir makrofitų, kurie 

- 

mažina HCO 3 ir Ca + 2 koncentracijas vandenyje. Pastebėtas IDK augimas apytiksliai 

atitinka druskingumo padidėjimui nuo 0,022 iki 0,026 %. 

Naujoji AE nepadidins išleidžiamų druskų kiekio lyginant su šiandienine situacija. IDK 

augimas iki šiol buvo lėtas ir nesitikima, kad nauja AE tai ženkliai pakeistų. Kadangi 

dauguma gėlo vandens gyvūnų rūšių gali gyventi kai vandens sūrumas yra mažesnis nei 

0,5 %, nesitikima, kad druskingumas išaugs iki organizmams pavojingo lygio. 

Boras yra būtina mikromaistinė medžiaga, tačiau dideli jo kiekiai yra nuodingi. Jei 

nauja AE turės suslėgto vandens reaktorius (SVR), boras bus išleidžiamas į aplinką, 

kadangi jis yra naudojamas technologiniame procese. Pagal Pasaulio sveikatos 

organizaciją (PSO, 1998), 1 mg/l boro koncentracija aplinkoje neturi jokio poveikio. 

Išmetimai bus tokie nedideli, kad boro koncentracija nepakils aukščiau šio skaičiaus per 

naujos AE veikimo laikotarpį (60 metų). Taigi, nesitikima jokių žalingų poveikių. 

Kadangi IDK arba pavienių jonų (pvz., boro, chlorido) koncentracijos gali padidėti kai 

kuriose ežero dalyse, jos turės būti nuolat stebimos. Jei koncentracijos kiltų iki tokio 

lygmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų sąlygoti neigiamą poveikį ežero 

ekosistemai, bus numatomi papildomi gamybinių nuotekų valymo metodai, tokie kaip 

garinimas. 

7.1.2.5 Vandens suvartojimo ir nuotekų valymo suvestinė 

Išsami informacija apie planuojamus vandens suvartojimo kiekius ir nuotekų valymą 

apibendrinta 7.1-30, 7.1-31, 7.1-32 ir 7.1-33 lentelėse.



2009 01 22 203 

7.1-30 lent. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas dviejuose alternatyviuose elektros energijos gamybos variantuose. 

Nr. 

Vandens šaltinis 

ar tiekėjas 

Didžiausias planuojamas paimti 

vandens kiekis 

m 3 /metai m 3 /d m 3 /h 

Veikla, kurioje bus vartojamas 

vanduo 

Kiekvienoje veikloje 

planuojamo suvartoti vandens 

didžiausias kiekis 

Planuojami 

vandens 

nuostoliai 

m 3 /metai m 3 /d m 3 /h m 3 /metai 

Kitiems 

vartotojams 

planuojamo 

perduoti vandens 

kiekis 

ALTERNATYVA ≤1700 MW 

1 Drūkšių ežeras 29x10 8 86x10 5 360 000 Aušinimo vanduo 23x10 8 69x10 5 288000 Nereikšmingi Neplanuojama 

2 “Visagino energija“ 60 000 1 000 70 Buitinėms reikmėms normalaus 

eksploatavimo metu 

3 “Visagino energija“ 8 000 1 000 70 Buitinėms reikmėms metinių remontų 

metu 

4 Drūkšių ežeras 645 000 2 000 180 Aptarnavimo reikmėms (aušinimo 

vandens ekranų skalavimui ir pan.) 

54 750 150 20 Nereikšmingi Neplanuojama 



5 “Visagino energija“ 170 000 500 30 Techninio vandens gamyba 167 500 500 30 Nereikšmingi Neplanuojama 


1 Drūkšių ežeras 52x10 8 16x10 6 648000 Aušinimo vanduo 46 x10 8 14x10 6 576 000 Nereikšmingi Neplanuojama 

2 “Visagino energija“ 120 000 1 000 70 Buitinėms reikmėms normalaus 

eksploatavimo metu 

3 “Visagino energija“ 8 000 1 000 70 Buitinėms reikmėms metinių remontų 

metu 

4 Drūkšių ežeras 810 000 2 600 240 Aptarnavimo reikmėms (aušinimo 

vandens ekranų skalavimui ir pan.) 




5 “Visagino energija“ 340 000 1 000 70 Techninio vandens gamyba 335 000 1 000 60 Nereikšmingi Neplanuojama



2009 01 22 204 

7.1-31 lent. Informacija apie nuotekų šaltinius ir nuotėkius. 

Nr. 

Planuojamų išleisti nuotekų aprašymas 

Išleistuvo tipas/ 

techniniai duomenys 

Nuotekų priimtuvas 

Didžiausias numatomas išleisti nuotekų kiekis 

m 3 /s m 3 /h m 3 /d m 3 /metai 

1 

Gamybinės nuotekos (netinkamas 

koncentratas iš techninio vandens 

gamybos) 


Neutralizacijos baseinas Drūkšių ežeras 0,002 5 100 33500 

2 Buitinės nuotekos 

Naujoji Visagino nuotekų 

valykla 

Pirma Skripkų ežeras, 

paskui Drūkšių ežeras 

0,010 15 150 55000 

3 

Gamybinės nuotekos (aptarnavimo 

reikmėms naudotas vanduo) 

Naftos produktų 

atskirtuvas 

Drūkšių ežeras 0,1 160 1900 640000 

4 Aušinimo vanduo Išleidimo kanalai Drūkšių ežeras 80 288000 69x10 5 23x10 8 


1 

Gamybinės nuotekos (netinkamas 

koncentratas iš techninio vandens 

gamybos 

Neutralizacijos baseinas Drūkšių ežeras 0,004 10 200 67000 

2 Buitinės nuotekos 

Naujoji Visagino nuotekų 

valykla 

Pirma Skripkų ežeras, 

paskui Drūkšių ežeras 

0,018 30 

300 

109500 

3 

Gamybinės nuotekos (aptarnavimo 

reikmėms naudotas vanduo) 

Naftos produktų 

atskirtuvas 

Drūkšių ežeras 0,1 200 2 400 804000 

4 Aušinimo vanduo Išleidimo kanalai Drūkšių ežeras 160 576000 14x10 6 46 x10 8

7.1-32 lent. Planuojamas išleisti nuotekų užterštumas/ numatoma aplinkos tarša. 



2009 01 22 205 

Teršalo 

pavadinim 

as 

Didžiausias numatomas nuotekų 

užterštumas prieš valymą 

mom. 1 , 

mg/l 


vidut. 2 

mg/l 

t/d 3 

t/m. 

Didžiausias leidžiamas ir faktinis numatomas planuojamų išleisti nuotekų užterštumas 

/planuojama aplinkos tarša 

DLK, 

mom. 4 , 

mg/l 

planuojama 

mom. 5 , 

mg/l 

DLK 

vidut. 6 , 

mg/l 

planuojama 

vidut. 7 , 

mg/l 

DLT 

paros 8 , 

t/d 

planuojama 

paros 9 , 

t/d 

DLT 

metų 10 , 

t/m. 

planuojama 

metų 11 , 

t/m. 

Numatomas 

valymo 

efektyvumas, 

% 

BDS 7 netaikoma 250 0,038 13,9 netaikoma netaikoma 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92 

N bendras netaikoma 40 0,006 2,2 netaikoma netaikoma 15 12 0,0023 0,0018 0,82 0,66 70 

P bendras netaikoma 7 0,001 0,38 netaikoma netaikoma 2 1.5 0,0003 0,0002 0,11 0,07 75 

VSD netaikoma 350 0,053 19,2 netaikoma netaikoma 35 30 0,0055 0,0045 1,92 1,64 90 


BOD 7 netaikoma 250 0,075 27,4 netaikoma netaikoma 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92 

N bendras netaikoma 40 0,012 4,4 netaikoma netaikoma 15 12 0,0045 0,0036 1,64 1,31 70 

P bendras netaikoma 7 0,002 0,77 netaikoma netaikoma 2 1.5 0,0006 0,00045 0,22 0,16 75 

VSD netaikoma 350 0,105 38,3 netaikoma netaikoma 35 30 0,0105 0,009 3,83 3,3 90 

1 – Didžiausia numatoma teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje prieš valymą; 

2 – Didžiausia numatoma teršalo vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą; 

3 – Didžiausias numatomas teršalo kiekis nevalytose nuotekose, susidarančiose per parą; 

4 – Pagal galiojančius teisės aktus nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina koncentracija (DLK) nuotekų momentiniame arba vidutiniame paros mėginyje 

(priklausomai nuo priimtuvo (tarp jų nuotekų išleidimo į kanalizacijos tinklus sąlygų), vykdomos veiklos pobūdžio ir pan.; 

5 – Planuojama teršalo koncentracija momentiniame arba vidutiniame paros nuotekų mėginyje; 

6 – Pagal galiojančius teisės aktus nustatyta/apskaičiuota teršalo didžiausia leistina vidutinė metinė koncentracija (DLK) (priklausomai nuo priimtuvo vykdomos 

veiklos pobūdžio ir pan.); 

7 – Planuojama teršalo vidutinė metinė koncentracija; 

8 – Pagal galiojančius teisės aktus nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per parą teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo vykdomos veiklos 

pobūdžio ir pan.); 

9 – Planuojamas per parą išleisti teršalo kiekis; 

10 – Pagal galiojančius teisės aktus nustatytas/apskaičiuotas didžiausias leidžiamas išleisti per metus teršalo kiekis (DLT) (priklausomai nuo priimtuvo vykdomos 

veiklos pobūdžio ir pan.); 

11 – Planuojamas per metus išleisti teršalo kiekis.



2009 01 22 206 

7.1-33 lent. Numatomos naudoti nuotekų kiekio ir taršos mažinimo bei planuojamo 

poveikio priimtuvui kompensavimo priemonės. 

Nr. 

Nuotekų šaltinis/ 

išleistuvas 

1 Buitinės nuotekos/Visagino 

nuotekų valykla 

2 Gamybinių nuotekų 

demineralizacijos baseinas 

Priemonės ir jos paskirties 

aprašymas 

Mechaninis ir biologinis valymas 

(organinių ir neorganinių 

medžiagų kiekio mažinimas) 

Neutralizacija (HCl, NaOH) (pH 

dydžio vertės balansavimas) 

3 Naftos produktų atskirtuvas Naftos produktų atskyrimas 

užtvenktose vietose/ 

baseinuose (tepaluotų 

medžiagų atskyrimas) 

Planuojamos priemonės 

projektinės savybės 

Mato 

vienetas 

Vertė 

m 3 /d 5 500 

netaikoma 

netaikoma 

netaikoma 

netaikoma 

7.1.2.6 Šiluminės apkrovos poveikio vertinimas 

7.1.2.6.1 Šilumos sklaidos modeliavimas 

Modeliavimas buvo atliekamas naudojant EIA Ltd 3D hidrodinaminį vandens tėkmės 

modelį, kuris yra paremtas Navje-Stokso lygtimis ir specialiai sukurtas ežerų ir 

priekrančių akvatorijų modeliavimui (Koponen ir kt., 2008). 

Modelio tinklelis sukurtas naudojant gylio izolinijų duomenis (Depthdata, 2008), gautus 

iš Ignalinos AE. Pirmiausiai, 5 m horizontalios rezoliucijos gylio modelis buvo 

interpoliuotas, panaudojant izolinijų duomenis. Po to modelio tinklelis sukurtas, 

panaudojant gylio modelį suvidurkinant 5 m rezoliucijos gylio duomenis į 50x50 m 

tinklelio gardeles. Pagal iš IAE gautą informaciją vandens paėmimo ir išleidimo kanalų 

gyliai: 6,6 m ir 2,9 m. 

Skaičiavimams naudoti Dūkšto meteorologinės stoties duomenys. Modelio kalibravimas 

ir scenarijų skaičiavimai buvo atlikti naudojant pasirinktų metų vasaros periodus. 

Kalibravimui imti 1981, 1989 ir 1991 metai, kriterijais pasirenkant duomenų buvimą, 

IAE eksploatavimo ir meteorologines sąlygas. Modelio kalibravimui naudotų 

temperatūros matavimo taškų, išsidėstymas parodytas 7.1-36 paveiksle. 2002 metai 

pasirinkti scenarijų skaičiavimams, kadangi šių metų vasara buvo karščiausia iš turimų 

duomenų. Skirtingų šiluminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimo 

vandens paėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvo 

tirta panaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimai 

nustatyti, kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.



2009 01 22 207 

7.1-36 pav. Modelio kalibravimui naudotų matavimo taškų išsidėstymas. 

7.1.2.6.2 Modelio kalibravimas 

Kalibruojant modelį paskaičiuoti modelio rezultatai lyginami su matavimų duomenimis. 

Skirtingas modelio suderinamumo lygis gali būti pasiekiamas, priklausomai nuo 

panaudotų kraštinių sąlygų duomenų, meteorologinių parametrų ir kitų modelio 

duomenų tikslumo, paties modelio, išmatuotų duomenų kokybės, o taip pat nuo 

modeliuojamo gamtinio reiškinio natūralios kaitos. Jei randami skirtumai, modelio 

parametrai gali būti koreguojami, siekiant geresnio paskaičiuotų rezultatų ir matavimo 

duomenų atitikimo. 

Tėkmės modelio kalibravimas 

Srauto modelis buvo kalibruotas pagal 1981, 1989 ir 1991 metais matuotas 

temperatūras. Modelis pakankamai gerai skaičiavo ežero vandens paviršiaus 

temperatūras. Vidutinis skirtumas tarp paskaičiuotų ir išmatuotų ežero temperatūrų buvo 

mažesnis kaip ±1,2 laipsnio visuose matavimo taškuose, išskyrus P38 šalia AE 

aušinimo vandens išleidimo vietos. 1981 metais (AE dar neveikė) modelis šiek tiek 

pervertino ežero vandens temperatūras (0,2 laipsnio). 1989 ir 1991 metais, kada AE 

dirbo skirtingu pajėgumu, modelis ežero paviršiaus temperatūras paskaičiavo beveik 

tiksliai 1989 metams (± 0,6 laipsnio visuose taškuose) bei nepakankamai įvertino 

paviršiaus temperatūras 1991 metais vidutiniškai 1 laipsniu (nuo -2 iki -0,5). Vidutinių 

skirtumų tarp apskaičiuotų ir išmatuotų paviršiaus temperatūrų apibendrinimas pateiktas 

7.1-37 paveiksle.



2009 01 22 208 

7.1-37 pav. Vidutinis skirtumas ( o C) tarp apskaičiuotų ir išmatuotų (modelio 

rezultatas minus matavimas) paviršiaus temperatūrų verčių matavimo taškuose 

1989 ir 1991 metais visam modeliavimo periodui (kairėje) ir šiltajam periodui 

(dešinėje). 

2001–2003 metų srauto modelio rezultatų adekvatumas buvo toliau patikrintinas, 

nustatant IAE ištekėjimo temperatūrą ir srautą pagal išmatuotas vertes ir lyginant su 

apskaičiuotomis vertėmis. 

Modelis buvo apskaičiuotas laikotarpiui nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Išmatuota 

įtekėjimo temperatūra ir apskaičiuota IAE įtekėjimo temperatūra lyginamos 7.1-38 

Šiame paveiksle apskaičiuotos įtekėjimo vertės paimamos iš 4–5 m gylio sluoksnio tarp 

IAE įtekėjimų (kuriuos iš tikrųjų skiria 200 m). Ši vertė lyginama su dviejų išmatuotų 

įtekėjimo temperatūros verčių iš IAE vidurkiu. Jei naudojamas tik vienas įtekėjimo 

punktas, tuomet temperatūra yra iš to įtekėjimo.



2009 01 22 209 

25 

20 

INPP_2001_inlet 

difference 

computed 

measured 

TEMP [C] 

15 

10 

5 

0 

-5 

01/06 01/07 01/08 01/09 

25 

20 


difference 

computed 

measured 

TEMP [C] 

15 

10 

5 

0 

25 

20 

-5 

01/06 01/07 01/08 01/09 


difference 

computed 

measured 

TEMP [C] 

15 

10 

5 

0 

-5 

01/06 01/07 01/08 01/09 

7.1-38 pav. Apskaičiuotos ir išmatuotos IAE įtekėjimo vandens temperatūros 2001, 

2002 ir 2003 metais. 

2001 metais apskaičiuota įtekėjimo temperatūra yra aukštesnė už išmatuotąją 

temperatūrą. Vidutinis skirtumas yra 0,7 laipsnio. Šilčiausiu laikotarpiu nuo liepos 15 d. 

iki rugpjūčio 15 d. vidutinis skirtumas yra 0,8 laipsnio, apskaičiuotoji vertė yra 

aukštesnė už išmatuotąją vertę.



2009 01 22 210 

2002 metais apskaičiuotoji įtekėjimo temperatūra yra aukštesnė už išmatuotąją 

temperatūrą. Vidutinis skirtumas yra 1,1 laipsnio, o birželio pabaigoje kelias savaite 

skirtumas yra beveik 5 laipsniai. Šilčiausiu laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 

d. vidutinis skirtumas yra 1,0 laipsnis, apskaičiuotoji vertė yra aukštesnė už išmatuotąją 

vertę. 

2003 metais apskaičiuotoji įtekėjimo temperatūra yra, kaip ir 2002 metais, aukštesnė už 

išmatuotąją temperatūrą. Vidutinis skirtumas yra 1,9 laipsnio. Birželį skirtumas yra šiek 

tiek didesnis nei liepą ir rugpjūtį. Šilčiausiu laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 

d. vidutinis skirtumas yra 1,4 laipsnio, apskaičiuotoji vertė yra aukštesnė už išmatuotąją 

vertę. 

Įtekėjimo vietos temperatūra gerai susisieja su temperatūra P10, P2 ir P51 taškuose 

(koreliacijos koeficientas > 0,95), truputį blogiau su P24 tašku (cc = 0,95) ir ne taip 

gerai su temperatūromis P34 taške (cc < 0,92), kuris yra ežero viduryje prie IAE 

ištekėjimo. Prie ištekėjimo IAE galios gamybos skirtumai sumažina koreliaciją. Todėl 

įtekėjimo temperatūra gana gerai atspindi viso ežero temperatūrą, ir temperatūros 

skirtumas tarp išmatuotųjų ir apskaičiuotųjų verčių įtekėjime gali būti apibendrintas 

didžiajai ežero daliai. 

Dabartinis ežero temperatūros kriterijus teigia, kad ne daugiau kaip 20 % ežero 

paviršiaus sluoksnio gali sušilti iki daugiau negu 28 laipsnių. Modelio adekvatumo 

patikrinimas parodo nedidelę modelio rezultatų pervertinimo tendenciją ir remiantis tais 

rezultatais sritis, viršijanti 29-30 laipsnių (priklausomai nuo metų), gali geriau atspindėti 

tikrąjį sričių, kurios viršija esamą ribą, dydį. 

Ledo dangos modelio kalibravimas 

Ledo dangos modelis buvo kalibruojamas pagal Žemės skaitmenines palydovines 

nuotraukas, gautas iš ,,Google Earth“. Gautos trys nuotraukos: 2002.12.09, 2002.12.14 

ir 2003.01.06. Sumodeliuotas ežero pasidengimas ledu ir atitinkami skaitmeniniai 

palydoviniai duomenys parodyti 7.1-39 paveiksle. 

Kalibravimui pasirinkta 2002–2003 metų žiema buvo šalta ir ankstyva. Pasidengimas 

ledu sekliose pietinėse ežero dalyse prasidėjo jau lapkričio mėnesį, o gruodžio pabaigoje 

beveik visas ežeras buvo apledėjęs, išskyrus AE vandens išleidimo kanalo pradžią. 

Modeliavimo periodo pradžioje visuose ežero gyliuose pasirinkta 9 o C temperatūra. 

Pradinė temperatūra nustatyta pagal AE paėmimo kanalo matavimų duomenis. 

Lapkričio mėnesį vidutinė elektrinė AE galia buvo 2020 MW, o aušinimo vandens 

debitas − 92 m 3 /s, gruodį ir sausio pradžioje elektrinė galia siekė 2480 MW, o vidutinis 

aušinimo vandens debitas − 117 m 3 /s. 2003.01.06 AE elektrinė galia buvo 2650 MW.



2009 01 22 211 

2002.12.09 Apskaičiuotas ledo storis 2002.12.09 Stebėtas ledo storis 



0 10 20 30 40 cm 

7.1-39 pav. Apskaičiuotas ir stebėtas ledo dangos storis 2002.12.09, 2002.12.14 ir 

2003.01.06 

7.1.2.6.3 Šiluminės apkrovos sklaidos apskaičiavimas 

Skirtingų šiluminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimo vandens 

paėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvo tirta 

panaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimai nustatyti, 

kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.



2009 01 22 212 

Šiluminės apkrovos sklaidos apskaičiavimas atliktas naudojant 2002 metų vasaros 

meteorologinius duomenis, išmatuotus Dūkšto meteorologinėje stotyje bei darant 

prielaidą, kad AE dirba pastoviu režimu. Apskaičiavimuose naudotas 2002.05.01– 

2002.10.01 periodas. Pradinė ežero temperatūra 1–4 m gylyje pasirinkta 11 o C, o 

gilesniuose sluoksniuose – 10 o C. Pradinių sąlygų nusistovėjimas modeliuojant truko 

apie vieną mėnesį. 

2002 metai pasirinkti apskaičiavimams dėl aukščiausių mėnesinių temperatūrų visais 

vasaros mėnesiais. 2001 ir 2003 metai taip pat modeliuoti daliai naujosios AE 

alternatyvų, norint ištirti, kaip skirtingais metais orai lemia ežero temperatūras. 

Naujosios AE alternatyvos bei atitinkami aušinimo vandens debitai ir temperatūros 

padidėjimai, naudoti apskaičiavimuose, pateikti 7.1-29 lentelėje. Aušinimo vandens 

debitas ir temperatūros pakilimas buvo vertinamas priimant, kad naujosios AE 

efektyvumas yra 35 %, o temperatūros pakilimas yra 9,5–10 o C. 

7.1-40 paveiksle pavaizduotos skirtingos aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo 

vietos, naudotos apskaičiavimuose. Modeliuotos 3 vandens paėmimo vietos 

alternatyvos: dabartinė vieta, vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir 

tunelis iš giliosios ežero dalies. Vandens išleidimo alternatyvos: dabartinė vieta ežero 

viduryje bei pietinė vandens išleidimo vieta – į įlanką ežero pietinėje dalyje. 

7.1-40 pav. Skaičiavimuose naudotos naujosios AE aušinimo vandens paėmimo ir 

išleidimo vietų alternatyvos 

Šiluminės apkrovos lygmenys 

Skirtingos šiluminės apkrovos poveikiui ežero temperatūroms apskaičiuoti buvo 

modeliuoti 6 šiluminės apkrovos ežerui (MW išleista ) lygmenys, naudojant dabartinį 

aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo kanalų išsidėstymą. Naujos AE pagamintos 

elektros energijos kiekiai, tariant, kad aušinama tiesiogiai, o jėgainės efektyvumas 35 

%, pateikti skliausteliuose (MW e ) Apskaičiavimai atlikti tokiems lygmenims: 

· 1390 MW išleista (750 MW e ); 





· 6310 MW išleista (3400 MW e ).



2009 01 22 213 

Modeliavimo rezultatas – kintantys laike trijų dimensijų terminiai ežero laukai. Šie 

rezultatai apibendrinti žemiau, naudojant 2 vizualizacijos tipus: 

1) liepos mėnesio vidutinės ežero vandens temperatūros pasiskirstymą; 

2) ežero paviršiaus ploto (%) peršildyto virš ribinių 28 ir 30 laipsnių temperatūrų 

kitimą laike. 

7.1-41 paveiksle pateiktas vidutinės vandens temperatūros pasiskirstymas 2002 metų 

liepą keturioms šiluminės apkrovos alternatyvoms. Temperatūros pasiskirstymas yra 

panašus visoms modeliuotoms alternatyvoms, tačiau didinant šiluminę apkrovą vandens 

temperatūros kyla. 

2230 MW išleista 3160 MW išleista 


7.1-41 pav. Vidutiniai ežero vandens temperatūros (oC) laukai įtakoti skirtingų 

šiluminių apkrovų 2002 metų liepos mėnesį. 

7.1-42 paveiksle parodytas ežero plotas (%), kuriame pateiktos temperatūros yra 

viršijamos visu modeliavimo periodu. Esant 1390 MW išleista ir 2230 MW išleista 

šiluminėms apkrovoms peršildyto virš 28 o C ežero vandens plotas išlieka mažesnis arba



2009 01 22 214 

artimas 20 % ribai. Esant 3160 MW išleista apkrovai riba viršijama 2002 metų birželio 

antroje pusėje bei rugpjūčio pradžioje. Esant 4460 MW išleista ir didesnei apkrovai 

daugiau negu pusė ežero šilčiausiu vasaros periodu įšyla virš 28 laipsnių. 

Plotas Area[%] (%) 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

over 28C 

virš 28 o C 

6310 MW 

5200 MW 

4460 MW 

3160 MW 

2230 MW 

1390 MW 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 


90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

virš over 3030C 

o C 

6310 MW 

5200 MW 

4460 MW 

3160 MW 

2230 MW 

1390 MW 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

7.1-42 pav. Ežero vandens paviršiaus ploto dalis (vidutinė paros) peršildyta virš 28 

ir virš 30 o C temperatūros, esant šiluminei apkrovai nuo 1390 iki 6310 MW išleista . 

Paskaičiuotai vidutinei vandens paviršiaus temperatūrai ežero viduryje būdinga linijinė 

priklausomybė nuo šiluminės apkrovos. 7.1-43 paveiksle parodyta vidutinės 

temperatūros P24 taške priklausomybė nuo šiluminės apkrovos. Terminiam nuotėkiui į 

ežerą padidėjus 2000 MW, temperatūra ežere pakyla 2 o C. Šie skaičiai gauti naudojant 

2002 m. duomenis P24 taške – kitais metais ir kituose ežero taškuose temperatūros 

pakilimas gali būti kitoks, kaip pvz., panašūs duomenys paskaičiuoti P38 taškui tais 

pačiais metais. 

Dienų skaičiaus, kai temperatūra viršija nustatytą ribą, priklausomybė nuo naujosios AE 

šiluminės apkrovos pateikta 7.1-44 paveiksle. 28 laipsnių ribai dienų skaičius pradeda 

stipriai didėti šiluminei apkrovai padidėjus iki 2000 – 3000 MW išleista . 30 laipsnių ribai 

staigus didėjimas prasideda šiluminei apkrovai padidėjus iki 3500 – 4500 MW išleista . 

Gautos vertės stipriai priklauso nuo modeliuotų metų oro sąlygų ir galioja tik 2002 

metams.



2009 01 22 215 

32 

30 

P24 

38 

36 

P38 

Temp [C] 

28 

26 

24 

Temp [C] 

34 

32 

30 

22 

28 

20 

0 2000 4000 6000 8000 

P [MW] 

26 

0 2000 4000 6000 8000 

P [MW] 

7.1-43 pav. Modeliuojant gauta vidutinės vandens temperatūros P24 ir P38 

taškuose priklausomybė nuo naujosios AE šiluminės apkrovos. Regresijos lygtis 

P24 taškui yra T = 0,00217 P + 22,88, koreliacijos koeficientas – 0,99. 

Modeliavimui pasirinktas periodas 2002.06.01–09.01. 

Dienų 

Number 

skaičius 

of days 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

0 2000 4000 6000 8000 

P[MW] 

7.1-44 pav. Dienų skaičiaus, kada 20 % ežero paviršiaus įšyla virš duotos 

temperatūros ribos, priklausomybė nuo naujosios AE šiluminės apkrovos 

modeliuotais 2002 metais. 

Ežero vandens paviršiaus temperatūros perviršis sukeltas AE eksploatavimo gali būti 

gautas atimant temperatūrinį lauką, paskaičiuotą neveikiant AE, iš scenarijaus 

temperatūrinio lauko paskaičiuoto, veikiant AE. 7.1-45 paveiksle pateikti temperatūros 

padidėjimo laukai sumodeliuoti pagal vidutinius temperatūrinius laukus 2002 metų 

liepos mėnesiui 2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleista šiluminėms apkrovoms. Vidutinė 

ežero paviršiaus temperatūra 2002 metų liepą be AE buvo 23,5 o C, minimali 

temperatūros vertė − 22,9, o maksimali − 24,5 o C. 7.1-46 paveiksle parodyti peršildyti 

virš pateiktų temperatūrų ežero plotai esant skirtingai naujosios AE šiluminei apkrovai. 

28C 

30C



2009 01 22 216 



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C 

7.1-45 pav. Vidutinis ežero paviršiaus temperatūros padidėjimas 2002 metų liepą esant 

2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleista šiluminei apkrovai. 

Area (km2) 

Plotas (km 2 ) 

50 

45 

40 

35 

30 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 

Power level (MW) 

7.1-46 pav. Ežero paviršiaus padidėjusių temperatūrų plotų priklausomybė nuo šiluminės 

apkrovos liepos mėnesio vidutinės temperatūros atžvilgiu. 

1°C 

2°C 

3°C 

4°C 

5°C 

6°C 

7°C 

8°C 

9°C 

10°C

Šiluminės apkrovos sumažėjimas vasaros metu 



2009 01 22 217 

Buvo sukurti du šiluminės apkrovos sumažinimo scenarijai, norint ištirti šiluminės 

apkrovos ežerui iš IAE sumažinimo poveikį šilčiausiu, ekologiškai kritiškiausiu 

laikotarpiu. Sumažinimo scenarijai buvo apskaičiuoti, naudojant 50 % IAE galingumo 

lygį laikotarpiui nuo 2002 m. liepos 10 d. iki rugpjūčio 10 d. Scenarijai buvo 

apskaičiuoti naujos AE šiluminės apkrovos lygiams 2230 MW išleista ir 3160 MW išleista bei 

palyginti su rezultatais be sumažinimo. 

7.1-47 paveiksle parodyta ežero paviršiaus ploto dalis, kuri įkaista virš 28 °C (dienos 

vidurkis) dėl 2230 MW išleista ir 3160 MW išleista šiluminės apkrovos lygių, lyginant su 

scenarijais be galingumo sumažinimo. Rezultatai rodo, kad šiluminės apkrovos 

sumažinimas turi aiškų poveikį sušildomos srities dydžiui, ir ji sumažėja šilčiausiu 

vasaros laikotarpiu, sudarydama mažiau nei 20 % ežero ploto. 2230 MW išleista apkrovos 

atveju 20 % riba neviršijama, o 3160 MW išleista šiluminės apkrovos atveju 20 % riba 

viršijama dvi dienas. 

90 

80 

70 

Area over 28 ºC, year 2002 

R PR1_1200 2 230 MW 

MW 

2 1200 230 MW 

MW released 

Area[%] 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

90 

80 

70 

Area over 28C, year 2002 

PR1_1700 R 3 160 MW 

1700 3 160 MW 

MW released 

Area[%] 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

7.1-47 pav. Ežero paviršiaus ploto dalis (dienos vidurkis), sušildyta virš 28 o C prie 

šiluminių apkrovų 2230 ir 3160 MWišleista. Rausva linija (R) parodo šiluminės apkrovos 

sumažinimo scenarijų, juoda linija parodo „normalų“ scenarijų be sumažinimo.

Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvos 



2009 01 22 218 

Naujosios AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų poveikiui ežero 

temperatūroms tirti pasirinktos 6 alternatyvos. Naudotos sekančios paėmimo ir 

išleidimo vietų kombinacijos: 

DD ─ dabartinė paėmimo ir dabartinė išleidimo vieta 

GD ─ gilaus paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vieta 

DP ─ dabartinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vieta 

VD ─ vakarinė paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vieta 

VP ─ vakarinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vieta 

DS ─ dabartinė paėmimo vieta ir vandens išleidimas dviejose 

skirtingose vietose 

7.1-48 paveiksle parodytas vidutinės temperatūros pasiskirstymas 2002 metų liepą DD, 

DP, VD ir VP scenarijams esant 3160 MW išleista šiluminei apkrovai. 

Vandens paėmimo vietos perkėlimas į vakarus turi tik mažą poveikį paviršiaus 

temperatūros pasiskirstymui šalia vandens paėmimo kanalo žiočių. Vakarinė vandens 

paėmimo vieta nežymiai sumažina pašildytus plotus, nes paėmimo vanduo yra šiek tiek 

vėsesnis, negu dabartinėje vandens paėmimui naudojamoje vietoje. 

Vandens išleidimas pietinėje ežero dalyje visiškai keičia temperatūros pasiskirstymą: 

vakarinė ežero dalis išlieka vėsesne, o pietinė dalis, ypač įlanka, į kurią išleidžiamas 

pašildytas aušinimo vanduo, stipriai įšyla. Naudojant pietinę išleidimo vietą, 

temperatūra ežero viduryje sumažėja 1 laipsniu, o paėmimo vietoje – 0,5 laipsnio. 

Pietinė ežero dalis pašiltėja maždaug 4 laipsniais.



2009 01 22 219 

DD alternatyva 

DP alternatyva 

VD alternatyva 

VP alternatyva 

7.1-48 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukai esant 3160 MW išleista šiluminei apkrovai 

2002 metų liepą naudojant skirtingas vandens paėmimo-išleidimo vietų alternatyvas. 

DD ir GD alternatyvų terminiai laukai parodyti 7.1-49 paveiksle. Pasirinkimas vandenį 

aušinimui imti iš gilesnių ežero sluoksnių esant 2230 MW išleista šiluminei apkrovai įšildo 

ežerą labiau, negu imant vandenį dabartinėje ežero vietoje. Modeliuojant šalto vandens 

atsargų gilesniuose ežero sluoksniuose pakanka 1,5 mėnesio, vėliau paimamo vandens 

temperatūra yra panaši į vandens imamo iš ežero paviršinio sluoksnio temperatūrą. Po 

pradinio periodo šalia vandens paėmimo vietos metalimniono sluoksnis išnyksta, ir 

šiltesnio paviršiaus vandens maišymasis su gilesnių sluoksnių vandeniu suintensyvėja. 

Tai sumažina ežero paviršiaus temperatūrą, tačiau taip pat sumažina ežero šiluminius 

mainus su atmosfera. Karštais vasaros mėnesiais ežeras jau būna sušildytas ir todėl 

ežero paviršius įšyla stipriau, negu tuomet, kai vanduo aušinimui imamas dabartinėje 

vietoje.



2009 01 22 220 


GD alternatyva 

7.1-49 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 2230 MW išleista šiluminei apkrovai 

2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandens 

paėmimo iš giliųjų ežero sluoksnių alternatyvas. 

Paskirstant 4460 MW išleista šiluminės apkrovos AE aušinimo vandenį į dvi skirtingas 

vietas, sumažėja temperatūros ežero viduryje. Tuo pačiu metu pietinėje ežero dalyje 

esanti įlanka, į kurią išleidžiamas aušinimo vanduo bei pietinė ežero dalis įšyla. Ši 

alternatyva sumažina ežero paviršiaus plotą, sušildytą virš 28 o C, bei vandens 

temperatūrą ežero rytinėje dalyje. DD ir DS scenarijų terminiai laukai pateikti 7.1-50 

paveiksle. Paskirstant aušinimo vandenį į dvi skirtingas vietas temperatūros ežero 

viduryje ir šalia vandens paėmimo vietos yra šiek tiek vėsesnės, negu naudojant 

dabartinę išleidimo vietą. 


DS alternatyva 

7.1-50 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 4460 MW išleista šiluminei apkrovai 

2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandens 

išleidimo dviejuose skirtingose ežero vietose alternatyvas.



2009 01 22 221 

Poveikis ledo dangai 

Žiemos periodu ežero pasidengimas ledu modeliuotas 2230, 3160 ir 4460 MW išleista 

šiluminei apkrovai. Modeliavimui pasirinktas 2002.11.01–2003.01.06 periodas. 

2003 metų sausį temperatūra buvo žema, taigi gautos vertės atspindi minimalų atviro 

vandens ploto dydį (7.1-51 pav.). Esant 2230 MW išleista šiluminei apkrovai 2,4 km 2 ežero 

paviršiaus ploto buvo be ledo. Plotas nepadengtas ledu padidėjo iki 5 km 2 esant 4460 

MW išleista šiluminei apkrovai ir iki 9 km 2 esant 6310 MW išleista šiluminei apkrovai. 

Nuo 2002 metų gruodžio modeliavimas aiškiai parodo skirtingos šiluminės apkrovos 

įtaką ežero paviršiaus apledėjimui. Prie 2230 MW išleista šiluminės apkrovos ledo dangos 

nėra tik šalia aušinimo vandens išleidimo vietos. 4460 ir 6310 MW išleista šiluminė 

apkrova sąlygoja ilgesnį ledo dangos nebuvimą didžiojoje ežero dalyje nuo žiemos 

pradžios. Apibendrinant, galima pasakyti, kad poveikis ledo dangai pietinėje ir 

vakarinėje ežero dalyse yra mažesnis, lyginant su centrine ežero dalimi.



2009 01 22 222 

2002.12.14 2003.01.06 

2230 MW 

3160 MW 

4460 MW 

6310 MW 

0 10 20 30 40 cm 0 10 20 30 40 cm 

7.1-51 pav. Sumodeliuota ledo danga 2002.12.14 (kairėje) ir 2003.01.06 (dešinėje) esant 

2230, 3160, 4460 ir 6310 MW išleidžiamai šiluminei apkrovai.



2009 01 22 223 

Klimato kaita, jautrumas oro temperatūros padidėjimui ir vėjo duomenims 

Modelio jautrumas meteorologinių sąlygų pokyčiams buvo vertintas naudojant 

sekančius scenarijus: 

(1) temperatūros padidėjimas +2 o C, rodantis klimato pokytį, esant 3160 MW išleista 

naujosios AE šiluminei apkrovai; 

(2) AE meteorologinės stoties vėjo duomenys. 

Oro temperatūros padidėjimo scenarijus atspindi prognozuojamas klimato šiltėjimo 

sukeltas sąlygas nuo 2040 metų. Prognozuojamas (didžiausias) šiltojo (balandis-spalis) 

periodo oro temperatūros pakilimas Lietuvoje 2040–2069 metais, lyginant su 

temperatūromis 1961–1990 metais, yra 2,2 o C (Bukantis ir Rimkus, 2005). 

Vėjo scenarijuose naudoti vėjo greičio ir krypties duomenys, išmatuoti AE 

meteorologijos stotyje, o ne Dūkšto hidrometeorologijos stoties (HMS) duomenys. Šis 

scenarijus atspindi galimų vėjo duomenų klaidų įtaką modeliavimo rezultatams. 

Išmatuoti AE stotyje vėjo duomenys turėtų labiau atspindėti realias ežero sąlygas, negu 

duomenys gauti iš Dūkšto HMS. Tačiau Dūkšto HMS duomenys buvo naudoti taip pat, 

kadangi AE stoties duomenų visiems reikalingiems modeliavimo periodams neturėta. 

7.1-52 paveiksle parodyta klimato šiltėjimo scenarijaus įtaka lyginant ją su DD 

alternatyvos 3160 MW išleista šiluminės apkrovos scenarijumi. Oro temperatūros 

padidėjimas +2°C įšildo ežero vandenį beveik tiek pat. Klimato pokyčio scenarijaus 

rezultatų kreivė taip pat labai panaši į 5200 MW išleista šiluminės apkrovos scenarijaus 

dabartinėmis klimato sąlygomis (žr. 7.1-42 pav.). 

90 

80 

70 

3160 MW 

CC > 30 C 

CC > 28 C 

> 30 C 

> 28 C 

Area[%] 

Plotas (%) 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

7.1-52 pav. Ežero paviršiaus plotas sušildytas virš 28 ir 30 o C esant 3160 MW išleista 

naujosios AE šiluminei apkrovai 2002 metais ir klimato kaitos (CC) scenarijuje. 

Modelyje naudojant AE vėjo duomenis virš 28 ir 30 o C sušildytų ežero plotų dydžiai 

keičiasi (7.1-53 pav.). Silpni vėjai 2002 metų birželio pradžioje padidina sušildytus 

ežero plotus. Didžiausias peršildytas plotas rugpjūčio pradžioje yra šiek tiek didesnis, 

negu modeliuojant pagal Dūkšto HMS duomenis, bet dienų skaičius, kada 20 % riba yra 

viršijama, yra mažesnis. Vis dėlto skirtumai modeliavimui naudojant skirtingų 

stebėjimo stočių vėjo duomenis yra nedideli.



2009 01 22 224 

90 

80 

70 

3160 MW 

>30 > 30 o C, AE INPP vėjas wind 

>30 > 30 o C, Dūkšto Dukstas vėjas wind 

>28 > 28 o C, C, AE INPP vėjas wind 

>28 > 28 o C, C, Dūkšto Dukstas vėjas wind 


60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

7.1-53 pav. Skirtingų stebėjimo stočių vėjo duomenų įtaka sušildyto virš 28 ir 30 o C ežero 

plotui esant 3160 MW išleista naujosios AE šiluminei apkrovai 2002 metais. 

Jautrumas vandens lygio pasikeitimui 

Buvo sukurtas sumažinto vandens lygio scenarijus, norint ištirti ežero temperatūros 

pokyčius į vandens lygio pokyčius. Buvo panaudotas vandens lygio sumažinimas 0,9 m, 

kadangi tai yra minimalus leidžiamas vandens lygis ežere pagal esamas taisykles. 

Buvo apskaičiuotas sušildomo virš 28 °C ežero paviršiaus ploto pokytis dėl naujos AE 

2230 MW šiluminių išmetimų 2002 metams. Rezultatai parodyti 7.1-54 paveiksle. 

Lyginant su normalaus vandens lygio scenarijumi, ežero paviršiaus plotas, sušylantis 

virš 28 °C, padidėja vidutiniškai 1,3 %. Temperatūros maksimumai sušildomoje srityje 

yra didesni. Vidutinis absoliučios temperatūros padidėjimas ežero viduryje P24 taške 

buvo 0,2 °C. Taigi vandens lygio sumažinimo poveikis ežero temperatūrai yra ganėtinai 

nežymus. 

90 

80 

70 

2230 MW 

water level -0.9m 

water level normal 

Area[%] 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09 

7.1-54 pav. Ežero vandens lygio sumažėjimo 0,9 m poveikis ežero paviršiaus ploto daliai, 

sušildytai virš 28 °C naujos AE 2230 MW šiluminių išmetimų 2002 metams.



2009 01 22 225 

Šiluminio modeliavimo išvados 

Šiluminės apkrovos lygmenys 

Galima daryti išvadą, kad jeigu naudojamas dabartinis ežero sušildymo kriterijus 

(leistinas 20 % ežero paviršiaus ploto sušildymas virš 28 laipsnių), maksimali leistina 

šiluminė apkrova ežerui vasaros mėnesiais bus maždaug 1390 MW išleista . 

Tačiau sumažinant šiluminę apkrovą karščiausiais vasaros mėnesiais, didžiausia leistina 

šiluminė apkrova gali būti ženkliai didesnė. Imitacinio modeliavimo rezultatai rodo, 

pvz., kad 3160 MW išleista šiluminės apkrovos sumažinimas karščiausiu laikotarpiu per 

pusę leistų palaikyti ežero temperatūras, neviršijančias dabartinio kriterijaus, gal tik 

išskyrus keletą dienų. 

Dabartinis kriterijus yra gana nelankstus, o imitacinio modeliavimo rezultatai rodo, kad 

net nedideli kriterijaus pakeitimai leistų santykinai labai lanksčias šilumines apkrovas. 

Pavyzdžiui, jei kriterijus nustatomas leidžiant 20 % ploto pašildyti virš 30 o C vietoj 

dabartinių 28 o C, didžiausia leistina šiluminė apkrova ežerui net šilčiausiais vasaros 

mėnesiais būtų maždaug 3160 MW išleista . Tačiau būtina pažymėti, kad šie imitaciniai 

rezultatai gauti naudojant tik vienerių metų duomenis, ir praktikoje didžiausia leistina 

šiluminė apkrova skirtingais metais gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų. Įvairių 

kriterijaus pakeitimų (temperatūros ir jos matavimo gylio, leidžiamo viršyti laikotarpio) 

ekologiniai aspektai aptarti skyrelyje „Šiluminės apkrovos ekologiniai poveikiai“ 

žemiau. 

Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos 

Dabartinė išleidimo vieta yra geriausia alternatyva, jei kriterijumi naudojamas sušildytas 

vandens plotas. Skirtingi išleidimo variantai tarpusavyje nedaug skiriasi. AE aušinimo 

vandens išleidimas dabartinėje vietoje leidžia pašildytam vandeniui pasklisti 

pagrindinėje ežero dalyje, sudarant sąlygas aušinimui šilumos mainų su atmosfera būdu 

bei maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra uždaresnė ir sekli, 

kas apriboja šilto vandens su vėsesniu ežero vandeniu ir sumažina paviršiaus plotą, 

kuriame vyksta šilumos atidavimas atmosferai. Pasirinkimas išleisti vandenį dviejose 

skirtingose vietose nebuvo geresnis pasirinkimas negu dabartinė išleidimo vieta, jei 

lyginame sušildyto ežero plotus. Nors aušinimo vandens išleidimas dviejose vietose 

turėjo nedidelį pranašumą šilčiausią dieną − peršildytas virš 28 °C vandens paviršiaus 

plotas buvo šiek tiek mažesnis, kas paaiškinama aukštesnėmis negu 30 °C 

temperatūromis šalia pietinio išleidimo vietos. 

Iš vakarinės ežero dalies imamas vanduo vidutiniškai 0,1 °C vėsesnis negu vanduo iš 

dabartinės paėmimo vietos, ir sušildyto vandens plotas yra šiek tiek mažesnis. Kitais 

atžvilgiais vakarinio paėmimo scenarijus turi panašią įtaką ežerui kaip ir vandens 

išleidimas dabartinėje vietoje. Temperatūros skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu 

iki išleidimo vietos. 

Modeliuojant vandens paėmimą iš gilesnių ežero sluoksnių, šalto vandens atsargos 

išseko jau modeliavimo pradžioje, vėliau temperatūra paėmimo vietoje nesiskyrė nuo 

temperatūros dabartinėje vietoje. Be to, gilaus paėmimo atveju panaikinus metalimnioną 

šiltesnio vandens maišymasis su gilesniais sluoksniais suintensyvėja padidindamas 

bendrąsias šilumos atsargas ežere. Todėl gilaus paėmimo atveju šilčiausiais periodais 

ežero paviršiaus temperatūra yra aukštesnė lyginat su dabartinio paėmimo alternatyva 

Klimato kaita, jautrumo analizė ir modelio tikslumas 

Jautrumo analizės skaičiavimai parodė, kad tiek 2001, tiek 2003 metai turėjo panašiai 

šiltus šiltuosius periodus, lyginant su 2002 metais. Klimato kaitos analizės scenarijus su



2009 01 22 226 

+2.0 °C temperatūros padidėjimu vasaros mėnesiais iššaukė 2 laipsnių ežero vandens 

temperatūros pakilimą. 

Klaidų tikimybė modelio skaičiavimuose labiausiai susijusi su vėjo duomenimis bei 

paviršiaus energijos balanso skaičiavimais. Naudotas modelis neįvertina tikimybės, kad 

pats ežeras gali įtakoti atmosferą − pavyzdžiui, įšilęs gali sukelti oro sroves. Tai gali 

įtakoti per mažą ežero aušinimo įvertinimą, ypač tuomet, kai vėjas yra silpnas. Dėl to 

aukščiausios temperatūros, būdingos šiltoms, mažai vėjuotoms dienoms, gali būti šiek 

tiek pervertintos. 

Ežero paviršiaus energijos balansas nevertina atmosferos stabilumo, o naudoja 

neutralaus stabilumo prielaidą. Šilto vandens ir vėsesnio oro sąlygomis tai gali įtakoti 

mažesnius aušinimo galimybių vertinimus negu realiomis sąlygomis. Be to, modelyje 

naudota viena vėjo greičio ir krypties vertė visam ežerui, tuo tarpu realiai šios vertės 

skirtingose ežero dalyse gali skirtis. Gali būti ginčytinas meteorologinių duomenų 

tinkamumas Drūkšių ežero modeliavimui, kadangi artimiausia meteorologijos stotis 

(Dūkšto HMS), turinti duomenis visiems kalibravimo ir modeliavimo periodams, 

nutolusi nuo AE 17 km. 

2002 metais modeliavimas temperatūras pervertina vidutiniškai 1 °C, o 2003 m. – 

vidutiniškai 2 °C. Tačiau kiekvienų metų šilčiausiais laikotarpiais pervertinimas yra 

mažesnis. Modelio kalibravimo rezultatai 1989 ir 1991 metams rodo panašią elgseną. 

Taip pat reikia pažymėti, kad šiltais periodais ežeras stipriai įšyla ir natūraliomis 

sąlygomis. Pavyzdžiui, 2002.08.01, neveikiant NAE, vidutinė paviršiaus temperatūra 

buvo 26,2 °C ir svyravo 24,8–30 °C intervale. 

Ežero vandens lygio pokyčio poveikiui ežero temperatūrai įvertinti buvo apskaičiuotas 

pažemėjusio vandens lygio (-0.9 m) scenarijus. Nustatyta, kad vandens lygio 

pažemėjimo poveikis ežero temperatūrai yra gana menkas. 

7.1.2.7 Poveikis hidrologijai 

Naujosios AE eksploatavimo pagrindinis hidrologinis poveikis yra garavimo nuostoliai, 

atsirandantys aušinimo vandens šilumai garavimo metu patenkant į atmosferą. Bendri 

nuostoliai priklauso nuo jėgainės darbo režimo ir pasirinkto aušinimo metodo (žr. 

skirtingų aušinimo alternatyvų aprašymą 4.2 skyriuje, ežero hidrologiją ir vandens 

balansą 7.1.1.2. ir 7.1.1.3 skyreliuose). 

7.1.2.7.1 Vandens ištekliai 

Vandens išteklių pakankamumas naujosios AE eksploatavimui buvo vertintas 

normalaus vandeningumo bei sausiems hidrologiniams metams (95% tikimybės; žr. 

7.1.1.3 skyrelį). 

Pagal Janukienės (1992; žr. 7.1.13 skyrelį) tyrimus, IAE galios didinimas 1000 MW, 

padidina išgaravimą nuo ežero paviršiaus 14,3 mln. m 3 per metus. Tai maždaug atitinka 

0,45 m 3 /s. 

Tačiau turi būti pastebėta, kad rezultatų ekstrapoliacija virš 1500–2200 MW, iki 3400 

MW, ir santykinai nedidelis matavimų kiekis daro šiuos skaičiavimus nepatikimais. 

Matavimai yra atlikti esant AE galiai nuo 0 iki 1500 MW. Tėra tik vienas matavimas 

atspindintis 2200 MW AE galios įtaką. 

Garavimas iš aušinimo bokšto taip pat yra 0,45 m 3 /s 1000 MW galiai. Taigi galima 

teigti, kad papildomas garavimas iš ežero 3400 MW galios jėgainei yra maždaug 

1,5 m 3 /s be papildomos aušinimo įrangos. Tai atitinka 48 mln. m 3 per metus.



2009 01 22 227 

Vidutinio vandeningumo metais AE aušinimui papildomai gali būti panaudojama 85,9 

mln. m 3 ežero vandens per metus, darant prielaidą, kad išlaikomas pastovus normalus 

ežero patvankos lygis (NPL = 141,6 m), o minimalus nuotėkis iš ežero 0,64 m 3 /s. Taigi 

vidutinio vandeningumo metais jėgainės aušinimui vandens ištekliai yra pakankami visų 

alternatyvų scenarijuose. 

Sausais hidrologiniais metais papildomam išgaravimui gali būti panaudota maždaug 

33,1 mln. m 3 vandens (darant tas pačias prielaidas, kaip ir prieš tai). Garavimo 

nuostoliams padengti papildomai gali būti panaudojamas reguliuojamas ežero tūris 

(skirtumas tarp normalaus ežero patvankos lygio ir minimalaus leidžiamo ežero 

patvankos lygio) – 43 mln. m 3 vandens per metus. Metinės 33,1 mln. m 3 vandens 

atsargos bei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandens 

kiekis visiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiems 

sausiems metams (95 % tikimybės). 

Kadangi dažniausiai vandens ištekliai viršija poreikį, kaip paaiškinta aukščiau, daroma 

išvada, kad vandens atsargos Drūkšių ežere yra pakankamos vandens poreikiui 

patenkinti, išskyrus atvejus, jei iš eilės pasikartoja treji sausi metai. Tačiau yra beveik 

neįtikėtina, kad galima tokio lygio sausra naujosios AE eksploatavimo periodu. Šio reto 

įvykio atveju laikinai turėtų būti ribojamas vieno ar daugiau AE blokų darbas, arba 

Drūkšių ežero vandens lygiui leidžiama nukristi žemiau šiuo metu leidžiamo 

minimalaus patvankos lygio. 

7.1.2.7.2 Ežero vandens lygis 

Vidutinio vandeningumo metais vidutinis ežero lygis neturėtų nukristi žemiau 

normalaus, todėl hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologinės pasekmės laikomos 

nedidelėmis. Sausais metais (95 % tikimybės) ežero lygis nukristų žemiau normalaus 

patvankos lygio, bet išliktų aukštesnis negu minimalus patvankos lygis (maždaug 3 

sausus metus iš eilės). Taigi tokio įvykio pasekmės gali būti vertinamos kaip 

nereikšmingos. 

7.1.2.7.3 Upių debitai žemiau ežero 

Aušinant naująją AE, garavimas sumažins bendrą ežero vandens tūrį, tuo pačiu 

darydamas įtaką vandens nuotėkiui iš ežero Prorvos upe. Naujosios AE eksploatavimas 

sąlygos į Prorvą išleidžiamo vandens kiekio sumažėjimą proporcingą aušinimo 

sistemose išgaravusio vandens kiekiui. 

Prorvos upės debitų matavimų IAE eksploatavimo laikotarpiu nebuvo galima gauti. 

Todėl nuotėkis iš ežero buvo vertintas atėmus papildomą išgaravimą (0,8 m 3 /s), kuris 

apskaičiuotas vertinant, kad vidutinė galia 2 lygi 1800 MW, iš vidutinio nuotėkio (3,3 

m 3 /s). Tokiu būdu nustatytas daugiametis vidutinis debitas į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s. 

Panašiai skaičiuojamas ir naujasis vidutinis debitas (atimant papildomai išgaruojančio 

vandens kiekį dėl naujosios AE eksploatavimo iš vidutinio daugiamečio debito). 

Eksploatuojant naująją jėgainę (3400 MW galios) garavimas būtų maždaug 0,7 m 3 /s 

didesnis negu dabar (atitinkantis galios padidėjimą 1600 MW). Vadinasi dabartinis 

vidutinis metinis nuotėkis Prorvos upe sumažėtų apytikriai 28 %. 

Vidutinio nuotėkio sumažėjimas turės įtakos maždaug 50 km ilgio Prorvos upės, 

tekančios pro Obolės ir Bogino ežerus, atkarpai iki santakos su Dysnos upe (vidutinis 

debitas 10 m 3 /s, stebėjimų postas žemiau Drūkšos upelio). Sumažėjęs debitas gali 

sukelti upės slėnio augalijos ir pelkių rūšių gyvenimo sąlygų pokyčius išilgai upės. Tai 

2 Vidutinė galia paskaičiuota kaip vidutinė metinė 1993-2004 metais, kada dirbo 2 Ignalinos AE blokai.



2009 01 22 228 

taip pat turės neigiamą poveikį upės vandens naudojimui, pavyzdžiui, drėkinimo tikslais 

ar gyvulių girdymui. Tačiau gamtosauginis debitas Prorvos upėje išliks nepakitęs 

(0,64 m 3 /s) visuose scenarijuose. 

Dysnos upės vidutinio debito sumažėjimas yra toks mažas (7 % vidutinio 10 m 3 /s 

debito), kad žemiau santakos su Dysnos upe naujosios AE poveikis gali būti laikomas 

nereikšmingu. 

7.1.2.8 Poveikiai vandens ekologijai 

Poveikiai vandens ekologijai buvo įvertinti, remiantis modeliavimo rezultatais, 

išsamiais turimais ežero mokslinių tyrimų ir monitoringo duomenimis bei tarptautiniu 

šiluminių išmetimų poveikio tyrimu. 

7.1.2.8.1 Laikotarpis tarp IAE uždarymo ir naujosios AE perdavimo eksploatuoti 

Antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje, o naujoji AE pradės 

veikti 2015 m. Šiuo laikotarpiu aušinimo vandens išleidimas iš IAE į Drūkšių ežerą bus 

minimalus. Tai ežero ekosistemą paveiks keliais būdais. Dėl eutrofikacijos ežeras 

pasižymi didele pirminės produkcijos, taigi ir ganėtinai didele skaidymo sparta. Tai jau 

sąlygojo deguonies trūkumą gilesniuose vandens sluoksniuose. Pastaraisiais metais 

deguonies kiekis buvo sumažėjęs jau 10 m gylyje. 

Kai po 2009 m. ežeras nebešils dėl šiluminių išmetimų, šaltuoju metų laiku jis užšals. 

Kadangi deguonies kaita tarp oro ir vandens negalės vykti, žiemą tai gali sąlygoti tolesnį 

deguonies situacijos prastėjimą, o tai vėlgi prisideda prie maistinių medžiagų 

išsiskyrimo iš nuosėdų ir taip skatina eutrofikacijos procesą. Blogiausiu atveju visiškas 

deguonies trūkumas po ledo danga gali sukelti žuvų žūtį, bet dėl ganėtinai trumpų ir 

švelnių Lietuvos žiemų bei trumpos apledėjimo trukmės tai yra mažai tikėtina. 

Kadangi numatomas laikotarpis be šiluminės apkrovos bus ganėtinai trumpas, 6–8 

metai, esminių dabartinės ežero būklės pokyčių negalima tikėtis. Viena vertus, ledo 

dangos susidarymas galu pagreitinti eutrofikacijos procesą, tačiau šiluminės apkrovos 

nebuvimas ją lėtina. 

Reikia pažymėti, kad šis laikotarpis žymiai primena pokyčius, numatomus T3 

scenarijuje (žiūr skyrelį 7.1.3.3.2 žemiau). Vienas svarbus skirtumas yra, žinoma, tas, 

kad T3 scenarijuje sąlygos tęsis ateinančius 60–80 metų, o ne 6–8 metus. Šis klausimas 

išsamiau aptartas žemiau. 

7.1.2.8.2 Naujos AE eksploatavimo laikotarpio poveikiai 

Į ežerą išleidžiamas šilumos kiekis priklauso nuo pagaminamos elektros kiekio bei 

pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginio aušinimo sistemoje visa perteklinė šiluma 

išleidžiama į ežerą, o naudojant aušinimo bokštus tik labai nedidelė šilumos dalis 

pasiekia ežerą, didžioji jos dalis patenka į atmosferą. Šiame vertinime terminis nuotėkis 

į ežerą iš aušinimo bokštų gali būti laikomas nežymiu. 

Įvairios šiluminės apkrovos ir skirtingų aušinimo technologijų kombinacijų įvertinimui 

buvo sukurti 3 scenarijai, kurių pagrindas modeliavimo rezultatai (7.1.2.7) ir 

hidrologijos, limnologijos bei biologijos mokslų specialistų atlikti galimo poveikio 

vertinimai. Visuose scenarijuose elektros gamyba lygi 3400 MW e , o aušinimo sistema ir 

šiluminė apkrova ežerui skiriasi. Vertinimui pasirinkti sekantys scenarijai: 

• T1 scenarijus – maksimali šiluminė apkrova ežerui bus 3160 MW išleista . Tai 

apytikriai atitinka 1700 MW elektros energijos gamybą šilumos išsklaidymui



2009 01 22 229 

naudojant tiesioginį aušinimą. Kiti 1700 MW e bus pagaminami aušinimui naudojant 

aušinimo bokštus. Šis scenarijus apytikriai atitinka sąlygas, kai dirbo 2 AE blokai. 

• T2 scenarijus – maksimali šiluminė apkrova ežerui bus 6310 MW išleista . Tai 

apytikriai atitinka 3400 MW elektros energijos gamybą visos šilumos išsklaidymui 

naudojant tiesioginį aušinimą. Šilumos kiekis ir temperatūros ežere bus didesnės 

lyginant su IAE eksploatacijos periodu ir su T1 scenarijumi. 

• T3 scenarijus – aušinimui bus naudojami tik aušinimo bokštai ir šiluminis poveikis 

Drūkšių ežerui bus nereikšmingas. Šiame scenarijuje ežero vandens temperatūros 

bus mažesnės lyginant su IAE eksploatacijos periodu ir su T1 ir T2 scenarijais. 

Šį vertinimą galima apytikriai prilyginti 1 700 MW e (T1), 3 400 MW e (T2) ir 0 MW e 

(T3) gamybai naudojant tiesioginį aušinimą. 

Papildomai buvo vertintos skirtingų aušinimo vandens paėmimo/išleidimo vietų 

kombinacijos. 

Bendroji dalis 

Šiluminiai išmetimai didina priimančio vandens telkinio (priimtuvo) temperatūrą. 

Temperatūros pakilimas organizmus veikia skirtingai, priklausomai nuo jų poreikių. 

Poveikiai gali būti tiesioginiai (pvz., ilgesnis augimo laikotarpis) arba netiesioginiai 

(pvz., nebėra pakankamai maisto arba yra daugiau maisto). Augimo laikotarpio 

pradžioje, t.y., balandį – gegužį, aukštesnės nei gamtinė temperatūros ekologiniai 

poveikiai gali būti reikšmingi, net jei tokios temperatūros ir nėra žalingos, 

Kai aplinkinio vandens temperatūra pakyla virš 30-32 laipsnių, tai laikoma žalinga 

daugumai vandens organizmų. Poveikiai priklauso nuo organizmų tolerancijos bei 

poveikio laiko. Net ir gamtiniuose vandens telkiniuose vandens temperatūra kartais gali 

pakilti virš 30 laipsnių. Nors dauguma organizmų (pvz., žuvys) sugeba išvengti aukštos 

temperatūros ar ją toleruoti trumpą laiką (Langford, 1990), jie bus paveikti, jei vidutinė 

temperatūra yra aukštesnė ilgesnį laiką. Taigi, dauguma ekosistemos pokyčių įvyksta tik 

per ilgesnį laiko tarpą, kuris gali svyruoti nuo dienų iki kelerių metų. Juntami 

ekosistemų pokyčiai paprastai būna susiję su zonomis, kur vandens temperatūra yra 

nuolatos vienu laipsniu aukštesnė nei gamtinės sąlygos. 

Temperatūros pakilimas skatina biologinį aktyvumą. Organizmų metabolinis aktyvumas 

yra didesnis esant aukštesnei temperatūrai, o tai sąlygoja greitesnį augimą, laikant, kad 

kitos sąlygos yra palankios (maisto medžiagų/maisto yra). Pirminės produkcijos, t.y., 

fitoplanktono ir augalijos augimo ir dauginimosi, sparta paprastai išauga dėl pakilusios 

temperatūros ir ilgesnio augimo laikotarpio. Be to, greitėja skaidymas, o maisto 

medžiagos efektyviai pakartotinai panaudojamos. Intensyvi produkcija padidins 

organinių medžiagų nusėdimą, o tai savo ruožtu vėlgi greitina skaidymą. Skaidymo 

metu naudojamas deguonis arti dugno esančiuose sluoksniuose (hipolimnione). Dėl to 

susidariusios bedeguonės ar mažo deguonies kiekio sąlygos yra žalingos dugno 

gyvūnijai bei žuvims, gyvenančioms ar besimaitinančioms hipolimnione. 

Aprašyti šiluminių išmetų į rūšių gyvenamąją aplinką poveikiai bei produkcijos sparta 

yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys reikšmingus rūšinės sudėties ir įvairovės pokyčius 

Drūkšių ežere IAE eksploatacijos metu. 

T1 scenarijuje šiluminė apkrova bus apytiksliai tokia pati, kokia yra šiuo metu. 

Pastaraisiais dešimtmečiais ežeras iš šalto ir oligotrofinio pasikeitė į šiltą ir eutrofinį dėl 

šiluminės apkrovos iš IAE bei maisto medžiagų apkrovos iš komunalinių ir kitų šaltinių. 

Tai sąlygojo rūšinės sudėties ir gausos pokyčius. Taigi, organizmai gyvenantys ežere 

šiuo metu, yra prisitaikę prie vyraujančių sąlygų. Kadangi naujoji AE pagal šį scenarijų



2009 01 22 230 

ženkliai nepakeis dabar esančių šiluminių sąlygų, reikšmingų poveikių dabartinei 

ekosistemai nenumatoma. Tačiau, jei maistinių medžiagų apkrova ežerui negalės būti 

ženkliai sumažinta artimojoje ateityje, eutrofikacijos procesas tęsis ir greitės. 

Pagal T1* scenarijų laikoma, kad poveikiai bus maždaug panašūs į T1 scenarijaus 

poveikius. Teoriškai aukštesnės temperatūros pagreitina maistinių medžiagų 

susidarymą. Tačiau šilčiausiu vasaros mėnesiu ežero temperatūros yra tokios aukštos, 

kad augimas greičiausia bus ribojamas kitų faktorių (maistinių medžiagų koncentracijos, 

apšvietimo), o ne temperatūros. Todėl galima numatyti, kad šis temperatūros apkrovos 

sumažėjimas neturės ženklaus poveikio pirminiam maistinių medžiagų susidarymui. 

Aukščiausių temperatūrų sumažėjimas gali turėti silpną teigiamą poveikį šaltamėgėms 

rūšims. Kadangi dominuojančias rūšis sudaro organizmai, toleruojantys šiltas 

temperatūras, numatoma, kad šis poveikis nebus reikšmingas. 

Pagal T2 scenarijų šiluminė apkrova bus didesnė nei buvo IAE eksploatacijos metu. 

Temperatūra pakils beveik visame ežero plote. Vėsesnė vakarinė ežero dalis, kurioje 

dabar gyvena rūšys, mėgstančios šaltą vandenį, taip pat iki tam tikro laipsnio sušils. 

Temperatūra šalia išleistuvo (P38) gali pakilti iki 37-38 laipsnių, toks lygis laikomas 

mirtinu daugeliui vandens organizmų. Zonos, kur temperatūra pakyla iki žalingų lygių 

(virš 30-32 laipsnių), bus didesnės nei dabar. Be to, aukštos vidutinės temperatūros 

laikotarpiai tęsis ilgiau nei dabar. 

Šio scenarijaus poveikiai greičiausiai apytiksliai bus panašūs į poveikius, stebimus 

aušinimo baseinuose ar kitose ribotose zonose, kur temperatūra pastoviai palaikoma 

keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkoje (pvz., uždarame biologinių tyrimų baseine 

Forsmark AE Švedijos pakrantėje. (Sandström & Svensson 1990). Šiluminė apkrova 

suintensyvins dabartinę eutrofikacijos plėtrą. Rūšinė įvairovė gali sumažėti, kadangi vis 

dar likusios šaltamėgės rūšys iš ežero dingsta. Tuo pačiu metu ežero biologinė 

produkcija gali išaugti, nes aukštesnė temperatūra skatina likusių šiltamėgių rūšių 

augimą. Lokaliai poveikiai gali būti priešingi – dėl pavojingai aukštos temperatūros 

biologinė produkcija gali sumažėti zonoje, esančioje šalia išleistuvo. 

T3 scenarijuje vandens temperatūra sumažės lyginant su IAE eksploatacijos laikotarpiu, 

grįždama prie to paties regiono gamtinių vandens telkinių lygio. Tai pagerins sąlygas 

šaltamėgiams organizmams. Tačiau, kadangi eutrofikacijos procesas buvo ir vis dar yra 

ganėtinai intensyvus, galima vertinti, kad ežero ekosistema nepradės ženkliai keistis link 

ankstesnės, oligotrofinės būklės. 

Rūšys, būdingos eutrofikuotiems vandenims, vis dar vyraus, švarius ir šaltus vandenis 

mėgstančių rūšių populiacijos liks nedidelės, kokie yra ir dabar, arba netgi gali toliau 

mažėti. Dėl šaltesnio vandens ir trumpesnio augimo laikotarpio pirminės produkcijos 

sparta gali šiek tiek sumažėti, tačiau tikėtina, kad išliks didelė, kas yra būdinga 

eutrofikuotiems vandenims. Šaltomis žiemomis ežeras užšals. Tai kartu su eutrofikacija 

gali sąlygoti suprastėjusią deguonies situaciją, kadangi negalės vykti deguonies kaita 

tarp oro ir vandens. Dėl to suintensyvėja maistinių medžiagų išsiskyrimas iš nuosėdų, 

tokiu būdu vystosi eutrofikacija. 

Vandens kokybė 

Aušinimo vandens kokybė nepasikeičia, kai jis praeina per tiesioginio aušinimo sistemą, 

todėl poveikis vandens kokybei nepriklauso nuo šiluminės apkrovos. Kai naudojami 

aušinimo bokštai (T1 ir T2) medžiagų koncentracijų padidėjimui cirkuliuojančiame 

aušinančiame vandenyje kelias turi būti užkirstas pastoviai paimant tam tikrą kiekį 

vandens (,,papildomo maitinimo vandens”) į sistemą ir išleidžiant atitinkamą kiekį 

vandens (,,nuleidimo vandens”) iš sistemos.



2009 01 22 231 

Papildomo maitinimo vanduo bus apdorojamas chemikalais, apsaugančiais nuo 

apaugimo vandens organizmais, kad būtų slopinamas organizmų augimas ant paviršių 

aušinimo bokšto vandenyje. Pridedamų chemikalų kiekis bei išleidžiamo vandens 

kokybė bus stebimi ir kontroliuojama pagal norminius aktus, nustatančius didžiausias 

leidžiamas medžiagų išleidžiamame vandenyje koncentracijų ir kiekių vertes. Šios 

ribinės vertės bus nustatytos, siekiant apsaugoti vandens organizmų bendrijas. Todėl 

nesitikima, kad šių chemikalų koncentracijos nuleidimo vandenyje darys reikšmingus 

žalingus poveikius vandenų rūšims. 

Nuleidimo vanduo yra koncentruotas ežero vanduo. Druskų ir kitų medžiagų, buvusių 

ežero vandenyje, koncentracijos paprastai išauga iki lygio, 5-10 kartų didesnio nei ežero 

vandenyje. Numatoma, kad visuminių ištirpusių kietųjų medžiagų (angl. total dissolved 

solids (TDS)) koncentracijos svyruos apytiksliai nuo 1 320 iki 2 640 mg/l. Tai tiesiogiai 

nepadidina TDS koncentracijų ežero vandenyje, kadangi nieko papildomai 

nepridedama, bet vanduo yra garinamas. Šis intensyvus garinimas gali padidinti 

visuminių ištirpusių kietųjų medžiagų koncentraciją ežero vandenyje. Tačiau 

papildomas garinimas yra santykinai mažas, lyginant su ežero tūriu. 

Kitas mechanizmas, galintis sukelti poveikių vandens kokybei, yra vandens 

„transportavimas“ iš paėmimo zonos į išleidimo zoną, kai jis yra naudojamas kaip 

aušinimo vanduo. Jeigu vandens kokybė šiose zonose skiriasi, vandens kokybė gali 

pasikeisti abiejose zonose. Šis galimas poveikis, esant įvairiems paėmimo / išleidimo 

vietų deriniams, įvertintas žemiau. 

Dabartinė paėmimo vieta – dabartinė išleidimo vieta ir vakarinė paėmimo vieta - 

dabartinė išleidimo vieta: vandens kokybė ženkliai nesiskiria tarp šių paėmimo ir 

išleidimo zonų. Todėl naudojant tokius derinius, poveikis vandens kokybei nebus 

daromas. 

Dabartinė paėmimo vieta – pietinė išleidimo vieta, vakarinė paėmimo vieta - pietinė 

išleidimo vieta ir dabartinė paėmimo vieta – padalintas išleistuvas: vandens kokybė 

vakarinėje ežero dalyje yra geresnė nei pietinėje ežero dalyje, kur yra išleidžiamos 

komunalinės nuotekos. Nukreipiant vandenį iš mažiau maisto medžiagų turinčios 

vakarinės dalies (pietinė išleidimo alternatyva ir padalinto išleistuvo alternatyva), 

galėtų kažkiek pagerėti vandens kokybė ir pietinėje išleidimo vietoje. Įlankai taip pat 

būtų daromas teigiamas poveikis dėl geresnės vandens kaitos. Aukštesnė temperatūra 

greitina denitrifikacijos procesą (azotas išsiskiria iš ežero į atmosferą), toks natūralus 

azoto pašalinimas kažkiek galėtų sumažinti neigiamus maistinių medžiagų apkrovos 

poveikius. Tačiau pietinė ežero dalis yra eutrofikuota ir ganėtinai sekli, todėl aukštesnė 

temperatūra greičiausiai pagreitintų pirminę produkciją ir taip suintensyvintų 

eutrofikacijos procesą. Remiantis tuo, galima manyti, kad bendras šios alternatyvos 

poveikis pietinei išleidimo zonai greičiausiai būtų neigiamas. 

Giluminis imtuvas – dabartinė išleidimo vieta: šiuo metu vanduo giliuose sluoksniuose 

turi daug maistinių medžiagų, mažai deguonies, tokia alternatyva darytų neigiamą 

poveikį vandens kokybei išleidimo zonoje. Tačiau, kadangi šios gilios zonos tūris yra 

santykinai mažas ir būtų pilnai sunaudotas apytiksliai per 90 elektrinės eksploatacijos 

dienų, neigiamas poveikis vandens kokybei išleidimo zonoje būtų ganėtinai trumpas. Be 

to, gilesnių sluoksnių deguonies situacija ženkliai pagerėtų dėl efektyvios vandens 

kaitos, o tai būtų naudinga ežerui. Tačiau, anksčiau aptarti šiluminiai poveikiai sąlygoja, 

kad kalbant apie bendrą ežero būklę ši alternatyva yra blogesnė nei kitos alternatyvos. 

Planktonas ir vandens augmenija 

IAE eksploatacijos metu ir fitoplanktono, ir vandens augmenijos įvairovė sumažėjo. Dėl 

eutrofikacijos, kurią pagreitino šiluminė apkrova, kelios ežero rūšys išnyko (išsamiau



2009 01 22 232 

žr. 7.1.1.4 skyrelį). Vyraujančioms rūšims būdinga didelė tolerancija įvairiems 

kenksmingiems aplinkos veiksniams (tokiems kaip aukšta temperatūra ir prasta vandens 

kokybė). Tačiau pirminė produkcija turėjo augimo tendenciją, lyginant su laiku iki IAE 

eksploatacijos. Tikėtina, kad tą sąlygojo šiluminė apkrova ir eutrofikacija, paskatinusi 

likusių tolerantiškų rūšių augimą. Galimas poveikis planktono bendrijoms greičiausiai 

buvo netiesioginis (priimančio vandens telkinio temperatūros padidėjimas / 

eutrofikacijos pagreitėjimas), kadangi nebuvo užfiksuota, jog vandens praėjimas per 

elektrinę darytų poveikį planktono bendrijoms priimančiuose vandenyse (Langford, 

1990, Sandström & Svensson, 1990). 

T1 scenarijaus atveju planktono bendrijos bei vandens augmenijos vystymasis 

greičiausiai būtų panašus į dabartinę situaciją. Eutrofikacija, kuri didele dalimi taip 

nepriklauso nuo naujosios AE, kaip nuo išorinių ir vidinių maisto medžiagų apkrovų 

kartu su šilumine apkrova, išlaikytų fitoplanktono biomasę tokio lygio, koks yra 

būdingas eutrofikuotiems vandens telkiniams. Fitoplanktono rūšinė sudėtis greičiausiai 

išliktų ganėtinai panaši į dabartinę. Melsvadumblių „žydėjimas“, būdingas 

eutrofikuotiems vandenims, gali tapti dar labiau paplitęs ateityje. Vandens augmenija 

greičiausiai ženkliai nepasikeis, lyginant su dabartine padėtimi, kadangi reikšmingiausi 

pokyčiai jau yra įvykę IAE eksploatavimo metu, o vyraujančios rūšys yra prisitaikę prie 

šiltų ir eutrofikuotų vandenų sąlygų. Šiuo metu vyraujančios tolerantiškos rūšys, tokios 

kaip Myriophyllum spicatum bei Phragmites australis, vis dar bus dominuojančios, 

tikėtina, kad bendras biomasės kiekis išliks apytikriai toks pats, koks yra dabar. 

Tikėtina, kad ir zooplanktono bendrija išliks panaši, kokia yra šiuo metu, kadangi 

šaltamėgės rūšys (tokios kaip ledynmečio reliktas Limnocalanus marcus) jau išnyko. 

T1* scenarijaus atveju ežero temperatūra šilčiausiu vasaros mėnesiu yra tokia aukšta, 

kad labai tikėtina, jog augimas yra ribojamas kitų veiksnių (maistingų medžiagų, 

apšvietimo, erdvės), o ne temperatūros. Todėl numatoma, kad poveikiai planktonui ir 

vandens augmenijai bus panašūs į T1 scenarijaus poveikius. 

T2 scenarijaus atveju šiuo metu stebimi šiluminių išmetimų bei eutrofikacijos poveikiai 

pagreitėtų dėl didesnės šiluminės apkrovos. Aukštesnė temperatūra gali sąlygoti 

planktono bendrijos nestabilumą ir pagerinti pavienių vyraujančių rūšių, pvz., 

melsvadumblių ar diatominių dumblių, masės vystymosi („žydėjimo“) sąlygas, todėl 

tokios rūšys gali tapti dar labiau paplitę. Zooplanktono bendrijoje vyraus rūšys, 

toleruojančios aukštesnę temperatūrą. 

Tikėtina, kad aukšta temperatūra padidins vandens augmenijos biomasę, nes sušilę 

plotai bus didesni. Tik šalia išleistuvo (B zonoje) vandens augmenijos kiekis galėtų 

sumažėti dėl didesnės erozijos ir žalingos aukštos temperatūros. Kai kurių likusių 

mažiau tolerantiškų rūšių, kaip antai menturdumblių, kiekiai gali sumažėti ežere. 

T3 scenarijaus atveju temperatūra liks gamtinio lygio, tai reiškia, - mažesnė nei yra 

dabar. Tačiau dėl maistinių medžiagų apkrovos eutrofikacija yra labiau dominuojantis 

veiksnus nei šiluminė apkrova, veikiantis fitoplanktono produkciją ir vandens 

augmeniją. Todėl rūšinė sudėtis greičiausiai labai nepasikeis, lyginant su dabartine 

padėtimi. Net melsvadumblių “žydėjimas” greičiausiai liks toks pat įprastas, kaip dabar, 

ar netgi išaugs, jei dabartinis persislinkimas link azoto apribojimo tęsis. Be to, vandens 

augmenijos sudėtis bei biomasė tikriausiai išliks ganėtinai panaši į dabar esamą. 

Tačiau sąlygos augmenijai šalia išleidimo vietos (B zonoje) pagerėtų, kadangi išaugtų 

stipri srovė ir temperatūra. Šioje zonoje augmenijos augimas ir įvairovė padidėtų. 

Zooplanktono bendrijoje šaltamėgės rūšys greičiausiai turėtų geresnes sąlygas ir jų 

skaičius galėtų išaugto, tačiau kitais požiūriais jokio reikšmingo poveikio zooplanktono 

bendrijai nereikėtų tikėtis.

Dugno gyvūnija 



2009 01 22 233 

Šiluminės išmetos daugiausia šildo ežero paviršinį sluoksnį, taigi, poveikiai dugno 

gyvūnijai kelių metrų gylyje daugiausiai būna netiesioginiai. Scenarijų (T1, T2 ir T3) 

poveikiai laikomi beveik panašiais, nors T2 scenarijuje didesnė šiluminė apkrova su 

intensyvesne eutrofikacija, o T3 scenarijuje - ledo danga greičiausia sąlygotų prastesnes 

deguonies sąlygas didesniuose plotuose, nei T1 scenarijuje. 

T1 ir T2 scenarijuose dugno gyvūnijos yra mažiau arba jos visai nėra greta aušinimo 

vandens išleidimo vietos, nes dėl didelių srauto greičių yra pašalinamos nuosėdos, 

panašiai kaip yra dabar. Viršutiniuose vandens sluoksniuose, kur vyrauja geros 

deguonies sąlygos, dugno gyvūnijos biomasė greičiausiai padidėtų dėl pagerėjusių 

maistinių sąlygų, kurias lemia eutrofikacija ir pakilusi temperatūra. 

Giliau esančiose dugno nuosėdose poveikis būtų priešingas dėl suprastėjusių deguonies 

sąlygų, kurias lemia išaugusi produkcija bei skaidymas ir/arba ledo danga (T3 

scenarijuje). Dugno gyvūnija išnyktų arba ją pakeistų kelios mažai deguonies 

koncentracijai tolerantiškos rūšys didesniuose plotuose, nei dabar. 

Šaltamėgės reliktinės rūšys, gyvenančios giliose dugno zonose, jau yra išnykę arba jų 

populiacijos labai sumažėję. Todėl ženklių neigiamų poveikių joms nėra numatoma nei 

viename scenarijuje. 

Žuvų populiacijos ir žvejyba 

IAE šiluminiai išmetimai ir eutrofikacija jau pakeitė ežero žuvų bendrijas ganėtinai 

ženkliai. Rūšių, mėgstančių šaltą ir švarų vandenį, kaip antai stintų ir seliavų, gausa 

sumažėjo, o, pvz., karpinių (tokių kaip kuojos ir plakiai), būdingų šiltiems ir 

eutrofikuotiems vandenims, gausa išaugo. 

Šiuo metu ežere nežvejoja profesionalūs žvejai, praktikuojama tik vietinė ir poilsinė 

žvejyba. Planuojamos ūkinės veiklos neigiami poveikiai daugiausia susiję su rūšinės 

sudėties pokyčiais (daugėja mažiau vertingų rūšių), didesnio žvejybinės įrangos (tinklų 

ir t.t.) užteršimo bei apaugimo ir ribotų galimybių žvejoti ant ledo. 

T1 scenarijuje žuvų bendrija liktų daugmaž tokia pati, kaip dabar. Šaltesnės vakarinės 

ežero dalys greičiausiai liktų kaip prieglobstis šaltamėgėms rūšims, tačiau jų ateitis 

ežere vis tik išlieka neaiški dėl bendros ežero eutrofikacijos. Karpinės žuvys bei, pvz., 

ešeriai ir toliau būtų vyraujančios rūšys. Kadangi žuvų populiacija jau yra prisitaikiusi 

prie vyraujančių temperatūros sąlygų, reikšmingų pokyčių lyginant su dabartine 

padėtimi nenumatoma. 

T1* scenarijuje aukščiausių temperatūrų sumažėjimas gali tam tikru mastu pagerinti 

šaltamėgių rūšių gyvenimo sąlygas. Tačiau, kadangi dominuoja žuvų rūšys, 

toleruojančios šiltas temperatūras, ir ežero temperatūros bus panašios į dabartinės 

situacijos daugumos metų temperatūras, numatoma, kad šis poveikis nebus reikšmingas. 

T2 scenarijuje žuvų bendrija ir toliau keistųsi dėl aukštesnės viso ežero temperatūros. 

Tikėtina, kad šiuo metu šaltesnė vakarinė ežero dalis tiek sušiltų, kad plotas, tinkantis 

šaltamėgėms rūšims, ženkliai sumažėtų, arba netgi tiek sumažėtų, kad kai kurios rūšys, 

pvz., seliava ir stinta, nebegalėtų išgyventi. Seliavos neršia gilesnėse vietose dugne 

rudenį, dėl to jos tampa jautrios deguonies trūkumui ir padidėjusiai sedimentacijai. 

Karpinės žuvys ir kitos tolerantiškos rūšys taptų dar labiau dominuojančiomis žuvų 

bendrijoje. Todėl bendroji žuvų biomasė turėtų išlikti dabartinio lygio ar net sumažėti. 

Iš kitos pusės, vidutinė temperatūra bent jau kai kuriose ežero dalyse gali būti tokia 

aukšta, kad net tolerantiškesnių rūšių augimas gali pradėti mažėti. Pokyčiai bus 

neigiami žvejybai dėl vertingiausių rūšių populiacijų sumažėjimo bei žvejybos įrangos



2009 01 22 234 

(tinklų ir t.t.) apaugimo. Žvejyba ant ledo būtų labiau ribota dėl trumpesnio užšalimo 

laikotarpio. 

T3 scenarijuje vanduo būtų pastoviai šaltesnis, o tai pagerintų, pvz., stintų ir seliavų 

gyvenimo sąlygas. Dėl žemesnės temperatūros rūšių, mėgstančių šaltą ir daug 

deguonies turintį vandenį, proporcija ežero žuvų populiacijoje galėtų kažkiek padidėti. 

Tačiau bendras ežero eutrofikacijos procesas bei pokyčiai žuvų bendrijoje yra tokie 

stiprūs, kad žuvų populiacija nesugrįš į būseną, buvusią iki IAE eksploatacijos. Rūšys, 

būdingos eutrofikuotiems vandenims, ir toliau vyraus. Pastovi ledo danga žiemą kartu 

su bendru eutrofikacijos procesu gali sukelti bedeguones ar mažos deguonies 

koncentracijos sąlygas, kurios yra kenksmingos žuvims bei ikrams. Tai gali sąlygoti 

seliavų populiacijos sumažėjimą, nes jos neršia gilesnėse vietose. 

Vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvos 

Dabartinė vandens paėmimo alternatyva praktiškai nereikalauja jokių statybos darbų 

ežero teritorijoje, todėl poveikiai statybos laikotarpiu yra maži. Šios alternatyvos atveju 

nereikia jokių naujų konstrukcijų, kurios pakeistų naujas teritorijas. 

Vakarinė vandens paėmimo alternatyvos atveju reikės pastatyti naujas vandens 

paėmimo konstrukcijas. Fizinių konstrukcijų vieta bus visam laikui pakeista. Dėl 

gilinimo, kuris greičiausiai bus reikalingas vandens paėmimo konstrukcijoms ir priešais 

jas, statybos zonoje kietųjų dalelių ir maisto medžiagų koncentracija laikinai padidėtų. 

Dugno gyvūnija ir augmenija laikinai būtų pašalinta iš pagilintos zonos. Lokaliai 

padidėjusi sedimentacija ir maisto medžiagų apkrova gali daryti neigiamą poveikį, pvz., 

žuvų ikrams ir mailiui, esantiems sekliose zonose. Tačiau statybos darbų poveikiai yra 

laikini ir lokalūs. 

Eksploatacijos metu dėl sumažėjusios aušinimo vandens recirkuliacijos ši alternatyva 

lemtų vidutiniškai 0,1 laipsnio žemesnę paviršiaus vandens temperatūrą negu naudojant 

dabartinę paėmimo vietą. Tačiau šis skirtumas yra praktiškai toks mažas, kad jokių 

ekologinių skirtumų, lyginant su dabartiniu vandens paėmimo kanalu, nebūtų stebima. 

Giluminio vandens imtuvo alternatyvos atveju reikėtų pastatyti didelį tunelį (100 – 160 

m 2 skerspjūvio ploto) bei vandens paėmimo konstrukciją giliausioje ežero dugno 

vietoje. Tai sukeltų didesnį drumstumą ir su tuo susijusius poveikius, nei vakarinė 

paėmimo vietos alternatyva, tačiau poveikiai vis tik gali būti laikomi laikinais. 

Eksploatacijos etape giliosios zonos šalto vandens rezervas būtų išnaudotas per 

apytiksliai 1–2 mėnesius, o po ežere nebebūtų terminio sprūdžio, todėl paimamo 

vandens temperatūra priartėtų prie paviršinio vandens temperatūros. Dėl to šiluminė 

energija ežero vandenyje pasiskirstytų tolygiau, o energijos atidavimas į atmosferą 

sumažėtų. Vidutiniškai vasaros pabaigoje ežero vanduo būtų šiltesnis, negu tuo atveju, 

kai naudojami paviršiniai vandens paėmimo kanalai. Tai sustiprintų eutrofikacijos 

procesą. 

Nauda būtų tokia, kad deguonies sąlygos giliojoje ežero dalyje pagerėtų, nes vanduo 

efektyviau cirkuliuotų. Tai atneštų naudos dugno gyvūnijai ir kitai bijotai, gyvenančiai 

gilesniuose vandens sluoksniuose. 

Dabartinė vandens išleidimo alternatyva nereikalauja praktiškai jokių statybos darbų, 

nes galima naudoti esamas konstrukcijas. Teritorija aplink dabartinį išleistuvą yra 

stipriai paveikta ir srovės, kurią sukelia aušinimo vanduo, ir jos sukeliamos šiluminės 

apkrovos. Kadangi teritorija jau yra pakeista dėl IAE, esamojo kanalo naudojimas 

naujajai AE ženkliai nepakeis dabartinės būklės.



2009 01 22 235 

Pietinės vandens išleidimo ir padalinto išleistuvo alternatyvų atveju reikėtų pastatyti 

naują pietinį išleidimo kanalą ir išleidimo konstrukcijas. Poveikiai statant naują 

išleidimo kanalą yra panašūs į naujos vandens paėmimo konstrukcijos statybos 

poveikius (žr. aprašymą aukščiau). Tačiau pagrindiniai poveikiai yra susiję su 

eksploatacijos etapu ir šilto vandens išleidimu. Pietinė ežero dalis šiuo metu yra 

ganėtinai nestipriai veikiama šiluminių išmetų, tačiau ją veikia nuotekų sąlygojama 

maistinių medžiagų apkrova. Aušinimo vandens išleidimas į daug maisto medžiagų 

turinčią zoną sąlygotų tos zonos eutrofikacijos suintensyvėjimą. Išaugtų pirminė 

produkcija, taip pat greičiausiai suintensyvėtų melsvadumblių „žydėjimas“, kadangi 

seklus, šiltas ir daug maisto medžiagų turintis vanduo palankiai veikia šį procesą. 

Temperatūra šalia išleistuvo šiltomis dienomis gali pakilti virš 30 laipsnių didesniame 

plote, kadangi dėl seklios ir uždaros zonos šilto vandens maišymasis yra ribotas. 

Sąlygos aplink dabartinį išleistuvą galėtų šiek tiek pagerėti dėl sumažėjusio aušinimo 

vandens išleidimo arba jo nebevykdymo, tačiau šie teigiami poveikiai liktų nedideli, 

lyginant su neigiamais šios alternatyvos poveikiais. Bendrai šios alternatyvos neigiami 

poveikiai yra vertinami kaip reikšmingesni nei teigiami poveikiai. 

Šiluminės apkrovos ekologinio poveikio išvados 

Šiluminės apkrovos scenarijai 

Skirtingų scenarijų poveikiai iš dalies yra panašūs dėl bendro ežero eutrofikacijos 

proceso, kuris daugiausia ir nulemia ekosistemos pokyčius. Skirtingų scenarijų poveikių 

mastas yra skirtingas. Tačiau planuojama naujoji AE nedaro reikšmingo poveikio ežero 

trofinei būklei, kadangi maistinių medžiagų apkrova iš NAE yra nedidelė, o jos 

poveikių neįmanoma atskirti nuo bendro ežero eutrofikacijos proceso. 

T1 scenarijuje poveikiai yra apytiksliai tokie patys, kokie yra dabar, eksploatuojant 

IAE. IAE eksploatacijos laikotarpiu ežero ekosistema buvo pakeista iki dabartinių 

šiluminių ir trofinių sąlygų. Todėl jokių reikšmingų pokyčių ekosistemoje šiame 

scenarijuje nenumatoma, ir jis yra laikomas aplinkosauginiu požiūriu primintinu. 

T1* scenarijuje aukščiausių ežero temperatūrų sumažėjimas šilčiausiais metų mėnesiais 

gali šiek tiek pagerinti šaltamėgių žuvų rūšių gyvenimo sąlygas. Tačiau, kadangi 

temperatūros bus iš esmės panašios tiek į T1 scenarijaus temperatūras, tiek ir į 

dabartinės būklės temperatūras, nenumatoma, kad šie poveikiai būtų reikšmingi. 

T2 scenarijuje šilimas apimtų visą ežero teritoriją, aukštos temperatūros laikotarpiai 

truktų ilgiau negu dabar, o zonos, kur temperatūra viršija pavojingus 30-32 laipsnius, 

būtų didesnės. Bendrai galima laikyti, kad rūšinė įvairovė sumažėtų, tačiau visuminė 

biologinė produkcija išaugtų. Taigi, šiame scenarijuje neigiami poveikiai ežero 

ekosistemai gali būti reikšmingi. 

T3 scenarijuje ežero temperatūra daugiau primins gamtinę būseną ir tai gali iš dalies 

pagerinti šaltamėgių rūšių gyvenimo sąlygas. Tačiau ankstesnių sąlygų ar rūšinės 

sudėties atstatymo nesitikima. Jeigu bendrasis intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis, 

ši alternatyva gali nulemti mažos deguonies koncentracijos sąlygas laikotarpiais, kai yra 

ledo danga. Šiuo požiūriu nedidelis ežero šilimas gali būti laikomas netgi 

aplinkosaugiškai palankiu. Ši alternatyva turi tam tikra prasme įvairiapusių poveikių 

ežero ekosistemai. Tai geriausia alternatyva, kalbant apie ežero šilimą, tačiau ji taip pat 

gali sąlygoti neigiamą poveikį dėl deguonies trūkumo. 

Vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvų poveikiai 

Aplinkosauginiu požiūriu dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvos yra 

geriausios. Naujo vakarinio vandens paviršinio imtuvo statyba atneštų tik nežymios



2009 01 22 236 

naudos šiluminio poveikio požiūriu. Tačiau ši alternatyva gali būti laikoma priimtina, 

nepaisant nedidelių statybos laikotarpio neigiamų poveikių. 

Santykinai nedideli teigiami poveikiai, kurių būtų pasiekta pastačius ir eksploatuojant 

naujas gilumines vandens paėmimo ar naujas pietines vandens išleidimo konstrukcijas, 

gali būti laikomi nereikšmingais, lyginant su neigiamais šių alternatyvų poveikiais. 

Ekologiniai esamo temperatūros kriterijaus poveikiai 

LR norminis dokumentas LAND 7-95/M-02 „Drūkšių ežero vandens leistino pašildymo 

normatyvai ir temperatūros kontrolės metodika“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 103-2602) 

bet kokiu atveju ateityje turės būti pakeistas, kadangi jis buvo parengtas Drūkšių ežero 

ekosistemos apsaugai nuo tolesnių pokyčių dėl Ignalinos AE poveikio. Dabartinis 

temperatūros kriterijus (28 °C/20 % ploto) yra gana nelankstus, kadangi jis neleidžia 

jokių temperatūros, laiko ar ploto viršijimų. Tačiau reiškinys, kuriam reguliuoti jis 

sukurtas, yra kintantis ir gana nenuspėjamas. Be to, ekologinis pagrindimas, kodėl 

riboms buvo pasirinkta 28 °C temperatūra ir 20 % sritis, yra tam tikru mastu dirbtinas. 

Praktikoje ežero paviršiaus temperatūra kinta greitai, priklausomai ir nuo oro sąlygų 

natūraliuose ežeruose. Ramiais laikotarpiais temperatūros padidėjimas paviršiuje gali 

tapti reikšmingu per greitą laiką. Tuomet, net ir silpnam vėjui papūtus, viršutiniai 

vandens sluoksniai susimaišo su vėsesniais gilesniais sluoksniais, ir šilumos sklaida į 

orą padidėja. Taigi, paviršiaus temperatūra sumažėja. Galimybės iš anksto prognozuoti, 

kaip tiksliai keisis ežero paviršinio sluoksnio temperatūra, yra ganėtinai silpnos. 

Kita vertus, iš ekologinio požiūrio taško trumpi ir tikrai apriboti laikotarpiai, kai 

paviršiaus temperatūra viršija 28 °C, neturi reikšmingo neigiamo poveikio. Tokiose 

situacijose gilesni vandens sluoksniai išlieka vėsesni, taip sudaromos tinkamos sąlygos 

net ir aukštesnėms temperatūroms jautriems organizmams. Taigi būtų pateisinama ir 

ekologiškai priimtina suprojektuoti tokį kriterijų naujajai AE, kad būtų atsižvelgta į šio 

reiškinio natūralius pokyčius ir nenuspėjamumą. 

Iš temperatūros stebėjimo ir NAE eksploatavimo požiūrio taškų taip pat gali būti 

protinga padidinti temperatūros kriterijaus naujajai AE lankstumą, lyginant su 

dabartiniu. Tai galima įgyvendinti be reikšmingų neigiamų poveikių gamtai, pvz., 

pritaikant vieną ar kelis žemiau pateiktus būdus: 

• leisti tam tikrą laiko viršijimą, kai ežero temperatūra tam tikroje srityje viršija 

sutartą ribą. Pavyzdžiui, ES direktyvoje 2006/44/EC „Gėlavandenių žuvų 

direktyvoje“ leidžiamas 2 % laiko viršijimas; 

• pakeisti didžiausią leidžiamą temperatūrą iš 28 °C į 29–30 °C; 

• pakeisti apibrėžtą maksimalią aukščiausios leidžiamos temperatūros sritį. 

• Pakeisti reguliuojamo vandens lygio apibrėžimą. Dabartinis teisės aktas apibrėžia 

paviršiaus sluoksnį kaip vandens viršutinius 10 cm. Bendrai šiame ploname 

paviršiniame sluoksnyje biologinė veikla yra (nepriklausomai nuo temperatūros) 

ribojama dėl fotoinhibicijos. Labiau tiktų reguliuoti produktyvaus sluoksnio 

temperatūrą, t.y. poros viršutinių vandens stulpo metrų temperatūrą. 

7.1.3 Radiologinio poveikio vandeniui vertinimas 

Kaip ir bet kuri kita atominė elektrinė, normalios eksploatacijos metu nauja AE į 

vandenį išmes nedidelį, griežtai kontroliuojamą radionuklidų kiekį. Remiantis laisvai 

internetiniuose tinklapiuose platinama informacija bei reaktorių gamintojų pateiktais 

duomenimis, radionuklidų išmetimų į vandenį kiekiai iš skirtingų tipų



2009 01 22 237 

reaktoriųapibendrinti 7.1-34 lentelėje. 7.1-34 lentelėje pateikti duomenys sudaryti 

remiantis skirtingų tipų reaktorių projektavimo dokumentais (angl. design control 

documentation (DCD)), publikuojamais JAV branduolinio reguliavimo komisijos 

interneto svetainėje (www.nrc.gov). Šiuose projektavimo dokumentuose radionuklidų 

išmetimai vertinti skaitiniais metodais, priimant konservatyvias prielaidas bei 

atsižvelgiant į galimus išmetimo kelius (iš PBK tvarkymo komplekso, reaktoriaus 

pastato, ventiliacijos sistemų, apgaubo ir kt.) radionuklidų išmetimus numatomų 

eksploatacinių sutrikimų atvejais. Kaip rodo atominių elektrinių įvairiose šalyse patirtis, 

faktiniai radionuklidų išmetimai į aplinką yra žymiai mažesni nei konservatyviai 

apskaičiuotos reikšmės. 

Kai kurių reaktorių projektuotojai pateikia išmetimo duomenis 60-čiai radionuklidų, 

tačiau 7.1-34 lentelėje pateiktų radionuklidų sąrašas sudarytas remiantis LAND 42- 

2007, kuriuose pateikti radionuklidų išmetamų į aplinką dozės daugikliai ir kurie taikyti 

gyventojų apšvitos vertinimuose. 7.10.2.2 skyrelyje pateikti vertinimai kokią metinę 

dozę gauna gyventojai nuo išmetimų į aplinką iš įvairių reaktorių tipo. Kaip rodo 

skaičiavimai, jei atsižvelgti į tai, kokią dalį dozės ABWR, AP-1000, EPR, APWR ir kitų 

reaktorių išmetimuose į aplinką sudaro radionuklidai, kurių aktyvumai yra pateikti 

CANDU-6 reaktoriui (t.y. inertinės dujos, C-14, H-3, I-131, Co-58, Co-60, Cr-51, Mn- 

54 ir Nb-95), matyti kad šie radionuklidai sudaro apie 95% suminės metinės dozės 

sąlygotos išmetimų į aplinką. Taigi, net ir turinti išsamų radionuklidų išmetamų į 

aplinką iš CANDU-6 reaktoriaus sąrašą bei išmetimų iš kai kurių reaktorių 

skaičiavimuos vertinant visus 60 ar daugiau radionuklidų, 7.10.2.2 skyrelyje įvertintų 

dozių reikšmė padidėtų ne daugiau kaip 5 %.



2009 01 22 238 

7.1-34 lent. Metiniai radionuklidų išmetimo į vandenį kiekiai (Bq/metus) AE vieno 

bloko normalios eksploatacijos metu 

BWR PWR PHWR 

ABWR 1 ESBWR 2 EPR 3 APWR 4 AP-1000 5 WWER 6 CANDU-6 7 

Ag- 

i/n 

110m 1,22E+07 i/n 1,63E+07 6,66E+07 3,89E+07 

6,60E+05 

Ba-140 2,52E+07 3,03E+07 1,55E+08 2,15E+08 2,04E+08 i/n i/n 

C-14 5,92E+06 i/n i/n i/n i/n 4,10E+06 1,40E+07 

Ce-141 4,44E+06 2,59E+06 1,85E+06 1,07E+07 3,33E+06 3,90E+05 

Ce-144 7,03E+07 i/n 4,81E+07 2,07E+08 1,17E+08 1,20E+07 

Co-58 3,33E+06 1,63E+07 5,55E+07 3,63E+08 1,24E+08 6,10E+06 4,90E+05 

Co-60 3,37E+08 3,33E+07 6,66E+06 5,18E+08 1,63E+07 4,70E+06 2,50E+08 

Cr-51 2,85E+08 4,81E+08 3,70E+07 2,22E+08 6,85E+07 3,00E+07 1,80E+08 

Cs-134 2,26E+08 2,52E+07 9,62E+07 4,44E+08 3,67E+08 1,30E+07 1,91E+06 

Cs-136 1,18E+07 1,52E+07 1,15E+07 8,14E+08 2,33E+07 i/n i/n 

Cs-137 3,29E+08 6,66E+07 1,30E+08 6,66E+08 4,93E+08 3,10E+07 1,30E+07 

Fe-59 3,70E+06 2,59E+06 i/n 8,51E+07 7,40E+06 8,40E+05 9,40E+06 

H-3 2,22E+12 5,18E+11 7,50E+13 5,92E+13 3,74E+13 2,00E+13 1,35E+14 

I-131 1,18E+08 1,55E+08 1,26E+09 7,40E+07 5,23E+08 6,30E+07 1,30E+08 

I-132 9,62E+07 3,03E+07 4,44E+07 1,15E+07 6,07E+07 2,80E+06 i/n 

I-133 3,70E+08 7,77E+08 1,30E+09 3,00E+07 2,48E+08 i/n 6,49E+06 

I-134 6,29E+07 1,48E+06 i/n 3,29E+06 3,00E+07 i/n i/n 

I-135 2,78E+08 2,00E+08 5,55E+08 2,89E+07 1,84E+08 i/n i/n 

Y-91 4,07E+06 5,18E+06 i/n 3,33E+06 i/n i/n i/n 

La-140 6,29E+06 i/n 2,81E+08 2,96E+08 2,75E+08 i/n 8,31E+04 

Mn-54 9,62E+07 5,92E+06 2,00E+07 1,67E+08 4,81E+07 6,10E+06 2,61E+07 

Mn-56 1,41E+08 4,81E+07 i/n i/n i/n i/n i/n 

Mo-99 3,07E+07 1,11E+08 i/n 6,29E+07 2,11E+07 i/n 1,10E+06 

Na-24 1,04E+08 1,89E+08 2,26E+08 1,74E+08 6,03E+07 i/n i/n 

Nb-95 3,70E+07 7,40E+05 3,70E+06 7,40E+07 7,77E+06 1,10E+06 3,61E+08 

Np-239 1,15E+08 4,07E+08 2,15E+07 1,96E+07 8,88E+06 i/n i/n 

Pr-143 4,81E+04 3,33E+06 1,85E+06 2,92E+06 4,81E+06 i/n i/n 

Ru-103 6,66E+06 1,48E+06 9,25E+07 1,26E+08 1,82E+08 i/n 3,70E+06 

Ru-106 6,29E+06 i/n 1,15E+09 1,74E+09 2,72E+09 i/n 2,29E+07 

Sb-125 i/n i/n i/n i/n i/n i/n 3,70E+06 

Sr-89 4,07E+06 8,14E+06 1,85E+06 5,55E+06 3,70E+06 3,90E+03 i/n 

Sr-90 1,30E+06 7,40E+05 i/n 6,66E+05 3,70E+05 i/n 2,79E+05 

Te-132 1,48E+05 7,40E+05 1,78E+07 1,74E+07 8,88E+06 5,00E+05 4,61E+05 

Zn-65 3,33E+06 1,67E+07 6,29E+06 8,14E+06 1,52E+07 i/n 3,11E+06 

Zr-95 3,11E+07 7,40E+05 4,81E+06 4,81E+07 8,51E+06 1,70E+06 1,70E+08 

in – informacijos apie išmestų nuklidų aktyvumą reaktorių projektuotojų dokumentuose nepateikta 

1 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/abwr.html 

2 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/esbwr.html 

3 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/epr.html 

4 - http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/apwr.html 

5 

- http://www.nrc.gov/reactors/new-reactors/design-cert/ap1000.html 

6 - Belene NPP Environmental Impact Assessment Report BNPP-EIA-PEC-NEK-0001-E3 

7 - Belene NPP Environmental Impact Assessment Report BNPP-EIA-PEC-NEK-0001-E3 (pagal 

reaktoriaus gamintojų informaciją, išmetimai iš EC-6 ir ACR-1000 bus panašūs arba mažesni) 

7.1-34 lentelėje radionuklidų išmetimai pateikti AE vienam blokui. Šia planuojama 

ūkinė veikla numatoma, kad suminė naujos AE blokų elektrinė galia neviršys 3400 

MW. Todėl 7.1-35 lentelėje pateikiamos išmetimų vertės konservatyviai normalizuotos 

3400 MW galiai, t.y. tokios išmetimų vertės būtų tuo atveju, jei pasirinkto reaktoriaus 

tipo ir blokų skaičiaus suminė elektrinė galia būtų 3400 MW. Tačiau faktiškai taip 

nebus, nes įvairių reaktorių galia skiriasi, todėl blokų skaičius, neviršijantis 3400 MW 

galią, taip pat skirsis. Pavyzdžiui, ABWR reaktoriaus atveju, blokų skaičius būtų lygus



2009 01 22 239 

2 (jų suminė galia 2600 MW), APWR – 2 blokai (suminė galia 3400 MW), CANDU-6 

– 4 blokai (suminė galia 3000 MW). Reaktoriaus tipo galia ir blokų skaičius, kuriam 

esant neviršijama planuojama 3400 MW elektrinė galią, nurodyti 7.1-35 lentelėje. 

7.1-35 lent. Metiniai radionuklidų išmetimo į vandenį kiekiai (Bq/metus) 

normalizuoti 3400 elektrinei galiai 

BWR PWR PHWR 

Tipas ABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 WWER CANDU-6 

Galia, 

MW e 

1300 1535 1660 1700 1100 1000 750 

Blokų 

sk. 

2 2 2 2 3 3 4 

Ag-110m 3,19E+07 i/n 3,34E+07 1,33E+08 1,20E+08 i/n 2,99E+06 

Ba-140 6,59E+07 6,71E+07 3,17E+08 4,30E+08 6,31E+08 i/n i/n 

C-14 1,55E+07 i/n i/n i/n i/n 1,39E+07 6,35E+07 

Ce-141 1,16E+07 5,74E+06 3,79E+06 2,14E+07 1,03E+07 i/n 1,77E+06 

Ce-144 1,84E+08 i/n 9,85E+07 4,14E+08 3,62E+08 i/n 5,44E+07 

Co-58 8,71E+06 3,61E+07 1,14E+08 7,26E+08 3,83E+08 2,07E+07 2,22E+06 

Co-60 8,81E+08 7,38E+07 1,36E+07 1,04E+09 5,04E+07 1,60E+07 1,13E+09 

Cr-51 7,45E+08 1,07E+09 7,58E+07 4,44E+08 2,12E+08 1,02E+08 8,16E+08 

Cs-134 5,91E+08 5,58E+07 1,97E+08 8,88E+08 1,13E+09 4,42E+07 8,66E+06 

Cs-136 3,09E+07 3,37E+07 2,36E+07 1,63E+09 7,20E+07 i/n i/n 

Cs-137 8,60E+08 1,48E+08 2,66E+08 1,33E+09 1,52E+09 1,05E+08 5,89E+07 

Fe-59 9,68E+06 5,74E+06 i/n 1,70E+08 2,29E+07 2,86E+06 4,26E+07 

H-3 5,81E+12 1,15E+12 1,54E+14 1,18E+14 1,16E+14 6,80E+13 6,12E+14 

I-131 3,09E+08 3,43E+08 2,58E+09 1,48E+08 1,62E+09 2,14E+08 5,89E+08 

I-132 2,52E+08 6,71E+07 9,09E+07 2,30E+07 1,88E+08 9,52E+06 i/n 

I-133 9,68E+08 1,72E+09 2,66E+09 6,00E+07 7,67E+08 i/n 2,94E+07 

I-134 1,65E+08 3,28E+06 i/n 6,58E+06 9,27E+07 i/n i/n 

I-135 7,27E+08 4,43E+08 1,14E+09 5,78E+07 5,69E+08 i/n i/n 

Y-91 1,06E+07 1,15E+07 i/n 6,66E+06 i/n i/n i/n 

La-140 1,65E+07 i/n 5,76E+08 5,92E+08 8,50E+08 i/n 3,77E+05 

Mn-54 2,52E+08 1,31E+07 4,10E+07 3,34E+08 1,49E+08 2,07E+07 1,18E+08 

Mn-56 3,69E+08 1,07E+08 i/n i/n i/n i/n i/n 

Mo-99 8,03E+07 2,46E+08 i/n 1,26E+08 6,52E+07 i/n 4,99E+06 

Na-24 2,72E+08 4,19E+08 4,63E+08 3,48E+08 1,86E+08 i/n i/n 

Nb-95 9,68E+07 1,64E+06 7,58E+06 1,48E+08 2,40E+07 3,74E+06 1,64E+09 

Np-239 3,01E+08 9,01E+08 4,40E+07 3,92E+07 2,74E+07 i/n i/n 

Pr-143 1,26E+05 7,38E+06 3,79E+06 5,84E+06 1,49E+07 i/n i/n 

Ru-103 1,74E+07 3,28E+06 1,89E+08 2,52E+08 5,63E+08 i/n 1,68E+07 

Ru-106 1,65E+07 i/n 2,36E+09 3,48E+09 8,41E+09 i/n 1,04E+08 

Sb-125 i/n i/n i/n i/n i/n i/n 1,68E+07 

Sr-89 1,06E+07 1,80E+07 3,79E+06 1,11E+07 1,14E+07 1,33E+04 i/n 

Sr-90 3,40E+06 1,64E+06 i/n 1,33E+06 1,14E+06 i/n 1,26E+06 

Te-132 3,87E+05 1,64E+06 3,65E+07 3,48E+07 2,74E+07 1,70E+06 2,09E+06 

Zn-65 8,71E+06 3,70E+07 1,29E+07 1,63E+07 4,70E+07 i/n 1,41E+07 

Zr-95 8,13E+07 1,64E+06 9,85E+06 9,62E+07 2,63E+07 5,78E+06 7,71E+08 

Reikia pažymėti, kad skaičiavimuose radionuklidų išmetimai į vandenį vertinami 

priimant konservatyvias prielaidas ir sąlygas, todėl apskaičiuotos vertės yra dažniausiai 

10 kartų ir daugiau didesnės nei realios vertės, kuriuos matuojamos AE eksploatavimo 

metu. Pavyzdžiui, remiantis faktiniais metiniais radionuklidų išmetimo į vandenį iš 

dviejų esamų atominių elektrinių Suomijoje duomenimis (STUK 2005, STUK 2006, 

STUK 2007), metiniai tričio išmetimai sudarė apytiksliai 10 %, o metiniai kitų 

dalijimosi produktų išmetimai – apie 0,002–0,003 % nuo aikštelėms nustatytų 

didžiausių leidžiamų išmetimų verčių.



2009 01 22 240 

Radioaktyviosios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką, tik gavus tam leidimą. Šį 

leidimą pagal galiojančią tvarka ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42- 

2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir 

leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos 

aprašas“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimais, Aplinkos ministerija 

išduoda branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai. Leidime bus 

nustatytos radionuklidų išmetimų į vandenį ribinio aktyvumo vertės. Pagal norminius 

dokumentus apsaugomosios priemonės, užtikrinančios reikiamą žmonių saugą, yra 

pakankamos ir aplinkos bei gamtos išteklių apsaugai. 

Stebimų radionuklidų aktyvumas IAE vandens aplinkoje pastaraisiais metais pastoviai 

mažėja (apie išmetimus iš IAE žr. 7.1.1.5 skyrelyje). Išmetimai buvo ir yra tokie 

nedideli, kad nėra stebima jokių neigiamų poveikių aplinkai. Naujoji AE bus pastatyta ir 

eksploatuojama, naudojant geriausius turimus metodus ir praktikas, siekiant užtikrinti 

mažus radionuklidų išmetimus į aplinką. Todėl radionuklidų išmetimai iš naujosios AE 

nedarys neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. 

Metinė gyventojų kritinės grupės narių apšvita dėl išmetimų į aplinką iš skirtingų tipų 

reaktorių įvertinta 7.10 skyriuje. Naujosios AE radiologinis poveikis pasroviui esančiai 

vandens sistemai efektinės dozės atžvilgiu yra įvertintas 8 skirsnyje. 

7.1.4 Poveikio sumažinimo priemonės 

7.1.4.1 Neradiologinio poveikio sumažinimo priemonės 

7.1.4.1.1 Nuotekų valymas 

Gamybinės nuotekos bus valomos priklausomai nuo nuotekų kokybės taikant 

mechanines, chemines ar biologines priemones pagal LR teisės aktų reikalavimus. 

Gamybinės nuotekos bus neutralizuojamos. Galimi naftos produktų pėdsakai bus 

pašalinami. Numatoma, kad išvalytų gamybinių nuotekų poveikis ežerui bus priimtinas 

ir minimalus. Tačiau šie padariniai bus tikrinami ir, jei iškiltų nepriimtinų pasekmių 

pavojus, gamybinių nuotekų valymas bus tobulinamas. 

Naujosios AE buitinės nuotekos bus valomos naujojoje Visagino nuotekų valykloje. 

Apkrovos iš naujos AE pateiks tik 4–8 % apkrovų, išleidžiamų į ežerą iš Visagino 

nuotekų valyklos ir realiai netgi mažesnę bendros apkrovos dalį į ežerą. Taigi, buitinių 

nuotekų valymas naujojoje Visagino nuotekų valykloje gali būti laikomas pakankamu. 

7.1.4.1.2 Šiluminio poveikio ežerui sumažinimo priemonės 

Parenkant aušinimo sistemos tipą ar kombinaciją naujai AE, bus atsižvelgta į šiluminės 

apkrovos ežerui dydį, šiluminės apkrovos poveikį vandens ekosistemai bei hidrologinį 

poveikį ežerui ir iš jo ištekančiai Prorvos upei. 

Pagal šiuo metu galiojančius normatyvus, maksimali šiluminė ežero apkrova, ypač 

liepos ir rugpjūčio mėnesiais yra ribojama. Tuo tarpu likusiais mėnesiais ežeras gali 

toleruoti žymiai didesnes šilumines apkrovas. Todėl aplinkosauginiu požiūriu geriausias 

būdas sumažinti poveikį yra šiluminės apkrovos ežerui ribojimas šilčiausiais metų 

mėnesiais. 

Nauja AE gali būti statoma taip, kad tiesioginis aušinimas būtų naudojamas šaltesniais 

mėnesiais. O kada šiluminės apkrovos ežerui poveikis tampa ekologiškai reikšmingas, 

t.y. pavasarį ir vasarą, visa jėgainė ar jos dalis gali būti aušinama panaudojant kitokias 

aušinimo technologijas.



2009 01 22 241 

Aplinkosauginiu ir techniniu požiūriu geriausia aušinimo technologija bus parinkta 

vėliau naujosios jėgainės projektavimo fazėje. Gali būti pasirinktos kelios technologijos 

ir jų kombinacijos. Pavyzdžiui, aušinimas gali būti vykdomas apjungiant tiesioginį 

aušinimą ir drėgno aušinimo bokštus. Skirtingos aušinimo technologijos detaliau 

aptartos 4.2 skyrelyje. 

Šiluminis poveikis ežerui gali būti sumažintas ir tinkamai suplanavus AE kasmetinius 

techninės priežiūros darbus. Vidutinė šių darbų trukmė nuo 2 iki 6 savaičių vienam 

blokui. Tuo atveju, jei yra du ar daugiau blokų, techninės peržiūros periodai vykdomi 

vienas paskui kitą. Vieno bloko AE atveju šiluminė apkrova praktiškai yra lygi nuliui 

per techninės apžiūros periodą. Jei kiti veiksniai palankūs, galima planuoti techninės 

apžiūros periodus šilčiausiais vasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį), tokiu būdų 

sumažinant poveikį per patį ekologiškai kritiškiausią periodą. 

Taip pat šiluminis poveikis ežerui gali būti sumažintas šiluminę energiją panaudojant 

gyvenamųjų namų ar kitų objektų šildymo reikmėms. Kai naudojamas tiesioginis 

aušinimas, aušinimo vandens, išleidžiamo į ežerą, temperatūra pakyla apie 10 ºC. 

Šiluminė energija, patekusi į ežerą, svyruoja priklausomai nuo galios gamybos (žiūrėti 

7.1-29 lentelę). Pavyzdžiui, jei 1 700 MW e blokas veikia 8 000 valandų per metus, 

metinis energijos kiekis, išleidžiamas į ežerą apytikriai yra 90 900 TJ = 25 260 GWh. 

Palyginimui, šis energijos kiekis yra apie 4 kartus didesnis nei centrinio šildymo metinė 

energija, naudojama Helsinkio (500 000 gyventojų) šildymui arba apie 2,8 kartus 

didesnis nei metinis centrinio šildymo kiekis suvartojamas Lietuvoje (Helsingin Energia 

2008, IEA 2005) arba apie 80 kartų daugiau už centrinio šildymo metinę energiją 

naudojamą Visagino mieste (lyginant su 2004 metų duomenimis). AE projektavimo 

metu jau turi būti numatyta ar jėgainėje pagaminta šiluma bus naudojama šildymui. 

Šiluma ar garai, kuriuos naujoji AE galėtų gaminti šildymui ar industriniais tikslais, gali 

būti transportuojama tik palyginti trumpas distancijas – kelias dešimtis kilometrų. 

Kiti galimi būdai panaudoti perteklinę šilumą aušinimo vandenyje būtų naudoti ją 

žemės, naudojamos rekreacijos tikslais šildymui, pvz., sporto aikšteles. Panaudojimas 

šiltnamiuose ar žvejybos ūkiuose taip pat galimas. Tačiau, tik labai mažas šilumos 

kiekis galėtų būti naudojamas šioms veikloms ir todėl žymaus šiluminės energijos, 

išleidžiamos į Drūkšių ežerą, kiekio sumažėjimo nebūtų pasiekta. 

7.1.4.2 Radiologinio poveikio sumažinimo priemonės 

Nors radionuklidų išmetimas į vandenį normalios AE eksploatacijos metu yra nežymus, 

tačiau atominėse elektrinėse nuolat diegiamos ir tobulinamos techninės ir 

administracinės priemonės siekiant dar labiau sumažinti išmetimus. Siekiant sumažinti 

radiologinį poveikį vandens komponentei, atominėse elektrinėse dažniausiai 

naudojamos šios techninės priemonės: 

• Nuotekų monitoringo sistema, kuri atlieka nenutrūkstamą visų nuotekų iš AE 

monitoringą ir realiu laiku matuoja tipinių ėminių aktyvumą. Susidarius 

nepalankioms eksploatacinėms sąlygoms, pvz. išmatuotas padidėjęs aktyvumas, 

monitoringo sistemos darbo sutrikimas ir pan., yra uždaromos atitinkamos nuotakyno 

sklendės; 

• Skystosios radioaktyviosios atliekos surenkamos į talpas, kuriose yra matuojami jų 

cheminiai ir radiologiniai parametrai. Po matavimo rezultatų įvertinimo, surinktos 

nuotekos perpumpuojamos į radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginius arba 

išleidžiamos į buitinių-gamybinių nuotekų sistemą;



2009 01 22 242 

• Skystųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo talpų konstrukcija (pvz., sienelės 

dvigubos, hermetiškos ir atsparios saugomų skysčių poveikiui) užtikrina, kad iš talpų 

nebus nuotėkio; 

• Papildomos izoliavimo priemonės (pvz., išvarvėjusių skystųjų radioaktyviųjų atliekų 

surinktuvai, sutekėjimo įdubos, pastato sandarumas); 

• Įranga neleidžianti perpildyti surinkimo talpų (pvz., lygio matuokliai; padidėjusio 

lygio nepriklausomi signalizatoriai ir blokatoriai, kt.); 

• Periodinė talpų, vamzdyno ir kitos įrangos inspekcija ir techninis aptarnavimas. 

Konkrečios poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos saugos 

analizės ataskaitoje, kurioje bus atsižvelgta Techninio projekto aspektus.



2009 01 22 243 

7.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ 

7.2.1 Dabartinė aplinkos būklė 

7.2.1.1 Klimatas 

Naujos AE regionas yra kontinentinėje Rytų Europos klimato zonoje. Viena iš 

pagrindinių šio regiono klimato ypatybių yra ta, kad čia nesusidaro oro masės. Ciklonai 

dažniausiai susiję su poliariniu frontu, tuo sudarydami pastovų oro masių judėjimą. Jie 

formuojasi Atlanto vandenyno vidutinėse platumose ir juda virš Rytų Europos iš vakarų 

į rytus, o naujos AE regionas dažnai atsiduria ciklonų, atnešančių drėgną jūros orą, kelių 

sankirtoje. Kadangi jūros ir žemyno oro masių kaita dažna, regiono klimatas yra 

pereinamasis – nuo Vakarų Europos jūrinio klimato iki Eurazijos žemyninio klimato. 

Lyginant su kitomis Lietuvos zonomis, naujos AE regionas pasižymi dideliais metiniais 

oro temperatūros pokyčiais, šaltesnėmis ir ilgesnėmis žiemomis su daug sniego bei 

šiltesnėmis, tačiau trumpesnėmis vasaromis. Vidutinis kritulių kiekis taip pat yra 

didesnis. 

7.2.1.2 Krituliai ir sniego danga 

Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis naujos AE regione pateiktas 7.2-1 lent. Vidutinis 

metinis kritulių kiekis naujos AE regione 1988–2007 m. yra 665 mm. Apie 65 % 

metinio kritulių kiekio iškrenta šiltuoju metų laikotarpiu (balandį-spalį) ir apie 35 % – 

šaltuoju metų laikotarpiu (lapkritį-kovą). 

7.2-1 lent. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis (mm) naujos AE regione. 

7.2.1.3 Vėjas 

Meteorologinė 

stotis ir 

Mėnuo 

Viso mėnesiais 

stebėjimų 

laikotarpis 

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 01-12 11-03 04-10 

Dūkštas, 1961– 

1990 

32 25 28 43 58 69 75 66 64 50 42 40 592 167 425 

Utena, 1961– 

1990 

39 31 37 47 53 69 73 75 66 50 57 53 650 217 433 

Zarasai, 1961– 

1990 

45 36 39 42 59 72 75 66 66 55 60 56 671 236 435 

IAE, 1988–1999 41 41 46 33 55 84 60 64 70 66 58 57 676 244 432 

IAE, 2000–2007 47 40 37 35 69 78 69 79 38 68 55 38 653 217 436 

Sniego danga regione išsilaiko apie 100–110 dienų per metus. Vidutinis sniego dangos 

storis yra maždaug 16 cm, o maksimalus – 64 cm. Sniego dangos tankis palaipsniui 

didėja nuo 0,2 iki 0,5 g/cm 3 kovo viduryje. Absoliučiai maksimalus užregistruotas 

sniego dangos svoris yra 120 kg/m 2 . 

Regione vyrauja vakarų ir pietų vėjai. Stipriausi vėjai pučia vakarų ir pietryčių kryptimi. 

Vidutinis metinis vėjo greitis yra apie 3,5 m/s, maksimalus vėjo greitis (gūsiai) gali 

siekti 28 m/s. Sąlygos, kai vėjo nebūna visiškai, yra stebimos vidutiniškai 6 % laiko ir 

vasarą netrunka ilgiau kaip vieną parą (24 val.), o žiemą netrunka ilgiau kaip dvi dienas. 

Regiono vėjų ,,rožė“, parengta pagal vietinius vėjo matavimus, pateikta 7.2-1 pav.



2009 01 22 244 

Vyrauja vėjai, kurių greitis žemesnis nei 7 m/s, tai iliustruoja užregistruoti įvykiai, kurie 

sudaro daugiau nei 90 % visų stebėtų atvejų. Užregistruoti atvejai, kai vėjo greitis 

didesnis nei 10 m/s nėra dažni – mažiau nei 10 atvejų per metus. 

Vidutinis paskaičiuotas vėjo slėgis yra 0,18 kPa, o vėjo apkrovos pulsacinė komponentė 

yra 0,12 kPa. Su 1,4 patikimumo koeficientu paskaičiuota pastovioji vėjo apkrova yra 

0,42 kPa, o ekstremali vėjo apkrova (su tikimybe 10 -4 per metus) yra 1,05 kPa, kai 

patikimumo koeficientas yra 2,5 (Almenas ir kt., 1998). 

Turmantas 

Tilžė 

Visaginas 

280-289 300-309 320-329 

260-269 

240-249 

220-229 

340-349 

5 

4 

3 

2 

1 

0 

200-209 

80-189 

0-9 

20-29 

160-169 

40-49 

60-69 

80-89 

120-129 

100-109 

140-149 

7.2-1 pav. Vėjų ,,rožė“ naujos AE regione (vėjo kryptis nuo naujos AE). 

Ekstremalūs įvykiai yra reti Ignalinos aikštelės apylinkėse. Per 1998 metų audrą 

užregistruotas vėjo greitis siekė 33 m/s. Naujosios AE apylinkėse viesulai neviršijo F-2 

klasės pagal Fujita klasifikaciją. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje ir 

baigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje ir 

baigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų judėjimo kryptis 75% atvejų yra iš pietvakarių į 

šiaurės rytus. Vidutinis viesulų trajektorijos ilgis yra apie 20 km ir kinta nuo 1 iki 50 

km. Vidutinis viesulo plotis yra 50 m ir kinta nuo 10 iki 300 m. Paskaičiuotas 

maksimalus viesulo greitis su tikimybe 10 -4 per metus yra 39 m/s (Almenas ir kt., 1998). 

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis 

(http://www.meteo.lt) didžiausias 40 m/s vėjo greitis, išmatuotas 1986 m. birželį 

Utenoje, yra Lietuvos meteorologinis rekordas. Didžiausias viesulo greitis – apie 70 m/s 

– buvo nustatytas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose. Tokio greičio viesulas yra F-2 

klasės pagal Fujita klasifikaciją. 

7.2.1.4 Insoliacija 

Vidutinė metinė saulėto laikotarpio trukmė regione sudaro apie 1710 valandų (42% 

maksimaliai galimos trukmės, kada saulė apšviečia žemės paviršių). Birželis yra 

labiausiai saulėtas mėnuo: birželyje saulėto laikotarpio trukmė yra apie 280 valandų 

(58% maksimaliai galimos trukmės). Trumpiausias saulėtas laikotarpis, dėl debesuoto 

oro, stebimas gruodžio mėn. ir sudaro apie 20 valandų (12% maksimaliai galimos 

trukmės).



2009 01 22 245 

Vidutinis debesuotumas regione yra apie 7 balai. Gruodžio mėn. debesuotumas padidėja 

iki 8,5 balo ir gegužės mėn. sumažėja iki 6,5 balo. Vidutinis metinis debesuotų dienų 

skaičius (175 dienos) yra žymiai didesnis nei giedrų dienų (Almenas ir kt., 1998). 

7.2.1.5 Temperatūra 

Vidutinės mėnesinės oro temperatūros naujos AE regione pateiktos 7.2-2 lentelėje. 

Vidutinės paskaičiuotos oro temperatūros šalčiausiuoju 5 dienų laikotarpiu yra –27 ºC. 

Absoliutus užregistruotos temperatūros maksimumas yra 36 ºC, o absoliutus 

minimumas yra –40 ºC. Absoliutus paskaičiuotos temperatūros maksimumas su 

tikimybe 10 -4 per metus yra 40,5 ºC, ir absoliutus paskaičiuotos temperatūros 

minimumas su tikimybe 10 -4 per metus yra –44,4 ºC (Almenas ir kt., 1998). 

7.2-2 lent. Vidutinės mėnesinės oro temperatūros (ºC) naujos AE regione. 

Meteorologinė 

stotis ir stebėjimų 

laikotarpis 

Mėnuo 

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 

Metinis 

vidurkis 

Dūkštas, 1961–1990 -6,8 -5,9 -1,9 5,2 12,1 15,5 16,8 15,9 11,2 6,2 0,9 -3,8 5,5 

Utena, 1961–1990 -6,0 -5,2 -1,2 5,5 12,2 15,6 16,8 15,9 11,4 6,6 1,4 -3,2 5,8 

IAE, 1988–1999 -2,5 -2,2 0,3 6,6 12,4 16,5 17,9 16,5 11,3 6,0 -0,1 -3,1 6,6 

IAE, 2000–2007 -3,3 -5,8 0,1 7,0 12,5 15,7 18,9 17,4 12,3 6,8 1,7 -2,0 6,8 

7.2.1.6 Atmosferos slėgis 

7.2.1.7 Drėgmė 

Vidutiniškai atmosferos slėgis yra 994 hPa. Didžiausios 24 valandų periodo atmosferos 

slėgio reikšmės stebimos žiemą ir kinta nuo 1010 iki 1027 hPa. Mažiausios 24 valandų 

periodo atmosferos slėgio reikšmės stebimos vasarą ir kinta nuo 970 iki 985 hPa. 24 

valandų slėgio svyravimo amplitudė kinta nuo 15 iki 25 hPa. 

Vidutinė santykinė oro drėgmė siekia 80%, ir apie 90% žiemą. Minimali santykinė 

drėgmė (53–63%) stebima birželio mėn., ir maksimali – sausio mėn. 

7.2.1.8 Audrų su žaibais dažnumas 

7.2.1.9 Rūkai 

Vidutinis audrų su žaibavimu skaičius per metus yra apie 11. Keturios audros per 

mėnesį paprastai įvyksta liepos–rugpjūčio ir 1–2 audros – kitais šiltojo metų laiko 

mėnesiais. 

Vidutinė audros trukmė yra 2 valandos, maksimali – 4 valandos. Vidutinė audrų su 

žaibavimu trukmė per vienerius metus yra maždaug 22 valandos. 

Ignalinos AE regione rūkas gali susidaryti bet kurią dieną per visus metus. Vidutinis 

ūkanotų dienų skaičius per metus yra 45. Rūkas absorbuoja įvairias priemaišas 

(kenksmingas dujas, dūmus, dulkes) ir, kartu su dideliu oro drėgnumu, didina korozijos 

intensyvumą, sumažina matomumą ir trukdo transporto judėjimui. Vidutinė mėnesinė 

ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 4 iki 29 valandų ir per metus sudaro apie 173 

valandas. Šaltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 92 iki 106 

valandų. Šiltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė apie dvigubai mažesnė ir 

sudaro 49–68 valandas.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita LT 1 dalis - Visagino atominÄs ...