Kompleksinis temperatūros ir drėgmės poveikis sėjamojo žirnio ...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2011. 30(2).
Kompleksinis temperatūros ir drėgmės poveikis
sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologiniams
rodikliams
Neringa Rasiukevičiūtė, Sandra Sakalauskienė,
Aušra Brazaitytė, Pavelas Duchovskis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir
daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,
el. paštas neringa_ra@yahoo.com
Temperatūros ir drėgmės kompleksinio poveikio sėjamojo žirnio fiziologiniams
rodikliams tyrimai atlikti 2010 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame
komplekse.
Tirtas sėjamasis žirnis ‘Pinochio’ (Pisum sativum L.). Žirniai auginti skirtingos temperatūros
(+21/14 °C ir +25/18 °C dieną/naktį) ir skirtingo substrato drėgnio (normalus (~ 40 %),
vidutinis (~ 25 %) ir sausas (< 10 %)) sąlygomis.
Vidutinio drėgnio substratas ir +21/14 °C temperatūra skatino antžeminės dalies augimą,
o aukšta (+25/18 °C) temperatūra, nepriklausomai nuo substrato drėgnio, – slopino. Vidutinio
drėgnio substratas ir +21/14 °C temperatūra skatino sėjamųjų žirnių žalios ir sausos masės
augimą. Substrato drėgnio trūkumas ir +21/14 °C temperatūra esmingai mažino sėjamųjų žirnių
asimiliacinį lapų plotą. Aukšta (+25/18 °C) temperatūra neigiamai paveikė žalios ir sausos
masės augimą. Substrato drėgnio trūkumas ir +25/18 °C temperatūra paskatino chlorofilų a/b
santykio padidėjimą sėjamųjų žirnių lapuose. Nepriklausomai nuo substrato drėgnio, sėjamieji
žirniai +21/14 °C temperatūroje sukaupia daugiau karotenoidų, o +25/18 °C – mažiau.
Reikšminiai žodžiai: drėgmės trūkumas, sausa masė, sėjamasis žirnis, temperatūra,
žalia masė.
Įvadas. Augalai nuolatos sąveikauja su juos supančia aplinka. Augalų produktyvumas
neatsiejamas nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip: temperatūra, drėgmės,
šviesos, vandens režimas ir kt. Teoriškai yra žinomos beveik visos sąlygos, būtinos
augalams augti ir užauginti derlių. Tačiau klimato sąlygų reguliuoti, o kartais net
ir prognozuoti, negalime. Žmogaus veikla turi vis didesnės įtakos klimato kaitai ir
aplinkai. Dėl antropogeninių veiksnių didėja kritulių kiekio ir temperatūros svyravimai.
Augalų fiziologiniai procesai yra tiesiogiai susiję su temperatūros ir drėgmės
režimu bei jų kaita. Klimato sąlygos (krituliai, temperatūra ir kt.) yra vieni
85

pagrindinių veiksnių, darančių įtaką augalų augimui, vystymuisi ir produktyvumui
(Šlapakauskas, Duchovskis, 2008).
Pasaulyje vis aktualesnė problema yra klimato kaitos poveikis augalams. Ši
problema aktuali ir Lietuvoje, o jos įtaka augalams labai skirtinga. Klimato kaitos
pokyčiai Lietuvoje pasireiškia didėjančiais temperatūros svyravimais vasarą bei žiemą
ir mažėjančiu kritulių kiekiu augalų vegetacijos laikotarpiu. Viena didžiausių žemės
ūkio problemų yra drėgmės trūkumas augalų vegetacijos metu. Šis veiksnys labiausiai
slopina augalų augimą ir mažina derlių (Bukantis ir kt., 2008; Rimkus, Bukantis, 2008).
Sausros ir didelės temperatūros sąveika labiausiai mažina derlių (Bray ir kt., 2000).
Klimato kaitos poveikis žemės ūkio augalams yra neišvengiamas, bet dar nėra
aišku, kaip tai paveiks pačius augalus. Viena iš neigiamų klimato kaitos pasekmių turėtų
būti vietinių augalų bendrijų kaita ir net dalies rūšių išnykimas. Pasaulinis klimato
atšilimas gali turėti ir teigiamų pasekmių galėtume pradėti auginti šilumą mėgstančius
augalus, kurie šiuo metu pas mus neauga (Bukantis ir kt., 2008). Aukštesnė temperatūra
pagreitina augalo augimą ir vystymąsi, trumpina vystymosi tarpsnių trukmę ir sumažina
produktyvumą (Kirnak ir kt., 2001; Alexieva ir kt., 2003; Chaves ir kt., 2003).
Klimato sąlygų pakeisti negalime, tačiau tinkamai parinkdami augalus ar jų veisles,
taikydami atitinkamas augimo technologijas galime sumažinti dėl klimato kaitos
patiriamus derliaus nuostolius (Brazaitytė ir kt., 2008).
Sėjamasis žirnis priklauso pupinių (Fabaceae L.) šeimai. Šios šeimos augalai
vertinami, nes sukaupia daug vertingų baltymų. Žirniai nėra reiklūs temperatūrai,
tačiau ekstremali temperatūra ir netinkamas drėgmės režimas gali neigiamai paveikti
jų fiziologinius procesus bei derlių (Bourion ir kt., 2003).
Darbo tikslas – nustatyti skirtingų temperatūros ir drėgmės režimų kompleksinį
poveikį sėjamojo žirnio fiziologiniams rodikliams.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti LAMMC Sodininkystės
ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse
2010 metais. Siekiant išvengti įvairių aplinkos veiksnių poveikio, tyrimai atlikti
kontroliuojamos ir reguliuojamos aplinkos kamerose. Tirtas sėjamasis žirnis (Pisum
sativum L.) ‘Pinochio’.
Augalai auginti 5 l talpos vegetaciniuose induose. Kiekviename vegetaciniame
inde auginta dvidešimt sėjamojo žirnio augalų. Substratas paruoštas iš neutralaus
rūgštumo durpių (6–6,5 pH) ir smėlio, juos sumaišius santykiu 3 : 1. Nuo sudygimo
iki III–IV (prefloralinių meristemų formavimasis) organogenezės etapo augalai auginti
fitotrono kameroje, kur palaikytas 16 valandų fotoperiodas, temperatūra dieną/naktį –
+21/14 °C, augalams apšviesti naudotos „Son-T-Agro“ (PHILIPS) lempos. Augalams
pasiekus III–IV organogenezės etapą, pradėtas tirti kompleksinis aplinkos veiksnių
poveikis. Organogenezės etapai nustatyti pagal F. Kuperman (Kуперман ir kt., 1982).
Sėjamieji žirniai auginti nevienodos temperatūros (+21/14 °C ir +25/18 °C dieną/naktį)
ir substrato drėgnio (~ 40 %, ~ 25 % ir < 10 %) sąlygomis. Žirniai auginti
trimis poveikio sąlygomis: +21/14 °C ir +25/18 °C temperatūroje, palaikant normalų
(~ 40 %) substrato drėgnį; +21/14 °C ir +25/18 °C temperatūroje, palaikant vidutinį
(~25 %) substrato drėgnį; +21/14 °C ir +25/18 °C temperatūroje sausame (< 10 %)
substrate. Bandymas atliktas kartojant tris kartus, temperatūra – A veiksnys, substrato
drėgmė – B veiksnys. Poveikio trukmė – 10 dienų.
86

Substrato drėgnis matuotas „Delta-T Devices“ dirvos drėgmės matuokliu HH2.
Biometriniams rodikliams nustatyti išmatuotas visų atsitiktinai pasirinktų penkių
augalų, augintų įvairiomis poveikio sąlygomis, antžeminės dalies aukštis. Po to tų
pačių augalų asimiliacinis lapų plotas išmatuotas lapų ploto matuokliu „WinDIAS
CI-202 Delta-T Devices“. Pasvėrus augalą nustatyta žalia masė. Sausa masė nustatyta
gravimetriškai, išdžiovinus augalus laboratorijoje džiovinimo spintoje 105 °C
temperatūroje iki nekintamos masės (LST ISO 751:2000). Fotosintezės pigmentų
(chlorofilų a, b ir karotenoidų) kiekis žalioje masėje nustatytas iš sėjamųjų žirnių
lapų ruošiant 100 % acetono ekstraktus ir analizuojant spektrofotometriniu Wettstein
metodu (Гавриленко, Жыгалова, 2003), naudojant spektrofotometrą „Genesys 6“
(„Thermo Spectronic“, JAV).
Tyrimo duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinę
programą ANOVA iš paketo SELEKCIJA, apskaičiuotas mažiausias esminis skirtumas
R 05
(Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Rezultatai. Atlikti tyrimai parodė, kad skirtingi temperatūros ir drėgmės režimai
turėjo reikšmingos įtakos sėjamųjų žirnių antžeminės dalies aukščiui (1 pav.).
1 pav. Sėjamųjų žirnių antžeminės dalies
aukštis (cm), esant skirtingos
temperatūros ir drėgmės režimams.
Substrato drėgnis: normalus – ~ 40 %,
vidutinis – ~ 25 %, sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 5.
Fig. 1. The height (cm) of pea shoots
above-ground in different combinations of
humidity and temperature regimes. Substrate
humidity: normal – ~ 40 %,
moderate – ~ 25 %, dry – < 10 %.
Standard error ± , n = 5.
2 pav. Sėjamųjų žirnių žalia masė (g),
esant skirtingos temperatūros ir
drėgmės režimams. Substrato drėgnis:
normalus – ~ 40 %, vidutinis – ~ 25 %,
sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 3.
Fig. 2. Fresh weight (g) in different combinations
of humidity and temperature regimes
of pea. Substrate humidity: normal – ~ 40 %,
moderate – ~ 25 %, dry – < 10 %.
Standard error ± , n = 3.
Tyrimo duomenys rodo žirnių aukščio didėjimo tendenciją esant +21/14 °C
temperatūrai, nepriklausomai nuo substrato drėgnio. Iš esmės didžiausias (58,40 cm)
87

sėjamųjų žirnių antžeminės dalies aukštis nustatytas esant +21/14 °C temperatūrai ir
vidutiniam substrato drėgniui. Žirnių antžeminės dalies aukščio sumažėjimui esminės
įtakos turėjo aukšta (+25/18 °C) temperatūra, nepriklausomai nuo substrato drėgnio.
Iš esmės mažiausias (38,20 cm) sėjamųjų žirnių antžeminės dalies aukštis nustatytas
esant substrato drėgnio trūkumui ir aukštai (+25/18 °C) temperatūrai (1 pav.).
Sėjamųjų žirnių žalia masė padidėjo esant vidutinio drėgnio substratui ir +21/14 °C
temperatūrai (2 pav.). Iš esmės didžiausia (7,05 g) sėjamųjų žirnių žalia masė nustatyta
esant +21/14 °C temperatūrai ir vidutiniam substrato drėgniui. Dėl sausros ir aukštos
temperatūros poveikio sausųjų medžiagų sukaupta mažiau. Žalios masės augimui
neigiamos įtakos turėjo substrato drėgmės deficitas. Iš esmės mažiausia (3,53 g) sėjamųjų
žirnių žalia masė nustatyta esant aukštai (+25/18 °C) temperatūrai ir substrato
drėgmės trūkumui. Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad aukšta
temperatūra ir drėgmės trūkumas mažina žalios masės augimą (2 pav.).
Žirnių sausos masės kiekio padidėjimas nustatytas esant vidutinio drėgnio substratui
ir +21/14 °C temperatūrai (3 pav.). +21/14 °C temperatūra, nepriklausomai substrato
drėgnio, skatino augimo procesus. Iš esmės didžiausias (0,74 g) sėjamųjų žirnių sausos
masės kiekis nustatytas esant +21/14 °C temperatūrai ir vidutiniam substrato drėgniui.
3 pav. Sėjamųjų žirnių sausa masė (g),
esant skirtingos temperatūros ir
drėgmės režimams. Substrato drėgnis:
normalus – ~ 40 %, vidutinis – ~ 25 %,
sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 5.
Fig. 3. Dry weight (g) in different
combinations of humidity and temperature
regimes in pea. Substrate humidity:
normal – ~ 40 %, moderate – ~ 25 %,
dry – < 10 %. Standard error ± , n = 5.
4 pav. Chlorofilų a/b santykis žirniuose,
esant skirtingos temperatūros ir
drėgmės režimams. Substrato drėgnis:
normalus ~ 40 %, vidutinis – ~ 25 %,
sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 3.
Fig. 4. Chlorophyll a/b ratio under different
combinations of humidity and temperature
regimes in pea. Substrate humidity:
normal – ~ 40 %, moderate – ~ 25 %,
dry – < 10 %. Standard error ± , n = 3.
88

Drėgmės trūkumas slopino sausos masės kaupimąsi. Sausame substrate, esant
+21/14 °C temperatūrai, augintų žirnių sausos masės kiekis buvo mažiausias (0,57 g),
palyginti su normaliu ir vidutinio drėgnio substratu. Aukšta (+25/18 °C) temperatūra,
nepriklausomai nuo substrato drėgnio, slopino sausos masės kiekio kaupimąsi (3 pav.).
Kintant aplinkos sąlygoms, žirnių lapuose keičiasi chlorofilų a/b santykis ir karotenoidų
kiekis (4, 5 pav.). Esant abiem temperatūros režimams sausame substrate
chlorofilų a/b santykis buvo iš esmės didžiausias. Iš esmės didžiausias (1,55) chlorofilų
a/b koncentracijos santykis gautas esant aukštai temperatūrai ir substrato drėgnio
trūkumui. Iš esmės mažiausias (1,20) chlorofilų a/b santykis nustatytas žirniuose,
augusiuose normalaus drėgnio substrate, esant +25/18 °C temperatūrai (4 pav.).
5 pav. Karotenoidų kiekis žirniuose
(mg g -1 ), esant skirtingos
temperatūros ir drėgmės režimams.
Substrato drėgnis: normalus – ~ 40 %,
vidutinis – ~ 25 %, sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 3.
Fig. 5. Carotenoid content (mg g -1 ) in
pea under different combinations of
humidity and temperature regimes.
Substrate humidity: normal – ~ 40 %,
moderate – ~ 25 %, dry – < 10%.
Standard error ± , n = 3.
6 pav. Sėjamųjų žirnių asimiliacinis lapų
plotas (cm 2 ), esant skirtingos
temperatūros ir drėgmės režimams.
Substrato drėgnis: normalus – ~ 40 %,
vidutinis – ~ 25 %, sausas – < 10 %.
Vidurkio paklaida ± , n = 5.
Fig. 6. Leaf assimilation area of pea (cm 2 )
in different combinations of humidity and
temperature regimes. Substrate humidity:
normal – ~ 40 %, moderate – ~ 25 %,
dry – < 10 %. Standard error ± , n = 5.
Sėjamieji žirniai, auginti +21/14 °C temperatūroje, nepriklausomai nuo substrato
drėgnio, lapuose sukaupė didesnį karotenoidų kiekį. Tyrimo duomenys rodo karotenoidų
kiekio didėjimą žirniuose, esant +21/14 °C temperatūrai ir sausam substratui. Iš
esmės daugiausia (0,77 mg g -1 ) karotenoidų nustatyta žirniuose, augusiuose +21/14 °C
temperatūroje, kai substrate trūko drėgmės. Iš esmės mažiausias karotenoidų kiekis
(0,42 mg g -1 ) nustatytas normalaus drėgnio substrate augusiuose žirniuose, esant
+25/18 °C temperatūrai. Aukšta aplinkos temperatūra, nepriklausomai nuo substrato
drėgnio, mažino karotenoidų kiekį sėjamųjų žirnių lapuose. Iš esmės mažiausias
89

karotenoidų kiekis (0,42 mg g -1 ) nustatytas normalaus drėgnio substrate augusiuose
sėjamuosiuose žirniuose, esant aukštai (+25/18 °C) temperatūrai (5 pav.).
Drėgmės trūkumas substrate ir +21/14 °C temperatūra darė neigiamą įtaką žirnių
asimiliaciniam lapų plotui (6 pav.). Mažiausias (48,94 cm 2 ) buvo +25/18 °C temperatūroje
augusių žirnių asimiliacinis lapų plotas, kai substrate trūko drėgmės. Esant
abiem temperatūros režimams normalaus ir vidutinio drėgnio substrate augusių žirnių
asimiliaciniam lapų plotui esminio poveikio nenustatyta. Didžiausias – 87,84 cm 2 –
sėjamųjų žirnių lapų asimiliacinis plotas gautas esant +21/14 °C temperatūrai ir vidutinio
drėgnio substratui. Išanalizavus tyrimo duomenis matyti, kad substrato drėgnio
trūkumas padarė neigiamą įtaką sėjamųjų žirnių asimiliaciniam lapų plotui (6 pav.).
Aptarimas. Augalų fiziologiniai procesai labai priklauso nuo klimato ir aplinkos
veiksnių. (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Vieni iš dažniausiai augalų produktyvumą
ribojančių aplinkos veiksnių yra sausra ir ekstremali temperatūra (Chaves
ir kt., 2003).
Mūsų gauti rezultatai rodo, kad sėjamųjų žirnių antžeminės dalies aukštį labiausiai
paveikė sausra, esant +25/18 °C temperatūrai. Šliogerytės ir kt. atlikti tyrimai taip
pat rodo, kad vandens deficitas daro neigiamą įtaką augalų fiziologiniams rodikliams
(Šliogerytė ir kt., 2009).
Šabajevienė G. su kolegomis (2008), tirdama vasarinius miežius ‘Luokė’, nustatė,
kad drėgmės deficitas iš esmės mažina augalų žalios masės prieaugį, esant +21/14 °C
ir +30/23 °C (dieną/naktį) temperatūros režimams (Šabajevienė ir kt., 2008). Mūsų
atlikti tyrimai rodo, kad aukšta (+25/18 °C) temperatūra ir sausas substratas taip pat
slopina žirnių žalios masės augimą.
Šliogerytės ir kt. (2009) atlikti tyrimai parodė, kad drėgmės deficitas sutrikdo
sausos masės pasiskirstymą augale ir daugiau jų kaupiasi šaknyse nei antžeminėje
dalyje (Šliogerytė ir kt., 2009). Šabajevienės G. ir kolegų (2008) atliktais tyrimais su
vasariniais miežiais ‘Luokė’ nustatyta, kad drėgmės deficitas sausos masės prieaugiui
nedarė esminio poveikio (Šabajevienė ir kt., 2008). Shamin su kolegomis pastebėjo,
kad saulėgrąžos hibridų, augintų vandens streso sąlygomis, sausa masė sumažėjo
(Shamim ir kt., 2009). Iš mūsų tyrimų rezultatų nustatėme, kad aukšta (+25/18 °C)
temperatūra slopina sėjamojo žirnio sausos masės kiekio kaupimąsi, nepriklausomai
nuo substrato drėgnio.
Asimiliacinis plotas yra labai svarbus daržovėms, jis yra tiesiogiai susijęs su augalų
produktyvumu: kuo didesnis lapų plotas, tuo didesnis ir daržovių produktyvumas
(Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Fotosintezės produktyvumas priklauso nuo sausos
masės prieaugio asimiliacinio lapų ploto vienetui per laiko tarpą (Fageria ir kt., 2006).
Šliogerytės ir kolegų (2009) atliktais tyrimais su paprastuoju kukurūzu ‘Simon’ nustatyta,
kad drėgmės deficitas slopina asimiliacinio lapų ploto augimą (Šliogerytė ir kt.,
2009). Mūsų gauti rezultatai rodo, kad drėgmės trūkumas ir +21/14 °C temperatūra
neigiamai veikia sėjamųjų žirnių asimiliacinio lapų ploto susidarymą.
Fotosintezė yra vienas pagrindinių fiziologinių procesų, lemiančių augalų produktyvumą.
Efektyvų fotosintezės aparato darbą užtikrina optimalus fotosintetinių pigmentų
kiekis ir santykis (Scebba ir kt., 2003). Chlorofilų a/b santykis lemia fotosintezės
efektyvumą. Nuo chlorofilų kiekio augalo lapuose tiesiogiai priklauso fotosintezės
potencialas ir pirminė produkcija (Datt, 1998; Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Iš
90

tyrimo rezultatų matyti, kad +25/18 °C temperatūra ir sausas substratas skatina chlorofilų
a/b santykio padidėjimą.
Literatūroje nurodoma, kad karotenoidai dalyvauja kaip antioksidantai apsaugant
augalų ląsteles nuo oksidacinio streso. Karotenoidai pagerina augalo atsparumą stresui,
o jų padaugėjimas padeda augalui įveikti stresą (Harvaux, 1998; Alexieva ir kt.,
2003). Brazaitytės ir kolegų (2004) atliktais tyrimais su pomidorais ‘Svara’ nustatyta,
kad kylant temperatūrai karotenoidų kiekis kinta mažai (Brazaitytė ir kt., 2004).
Karotenoidai dalyvauja šviesos kaupimo procese, taip pat atlieka apsauginę funkciją,
užkerta kelią fotosintezės sistemų pažeidimams. Kai augalai neturi karotenoidų, vos
susidaręs chlorofilas tuoj pat suyra (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Aukšta temperatūra,
nepriklausomai nuo substrato drėgnio, mažino karotenoidų kiekį žirnių lapuose.
Mūsų atliktais tyrimais nustatyta, kad daugiausia karotenoidų sukaupė žirniai, augę
+21/14 °C temperatūroje, o substrato drėgnis nedarė esminio poveikio.
Išvados. +21/14 °C temperatūra, esant vidutinio drėgnio substratui, skatino žirnių
antžeminės dalies bei sausos ir žalios masės augimą, o aukšta (+25/18 °C) temperatūra,
nepriklausomai nuo substrato drėgnio, slopino žirnių antžeminės dalies bei
žalios ir sausos masės augimą. Žirnių asimiliacinį lapų plotą mažino +21/14 °C temperatūra
ir substrato drėgnio trūkumas. Aukšta (+25/18 °C) temperatūra ir substrato
drėgnio trūkumas skatino chlorofilų a/b santykio padidėjimą žirnių lapuose. Nepriklausomai
nuo substrato drėgnio, aukšta (+25/18 °C) temperatūra mažino karotenoidų
kiekį sėjamųjų žirnių lapuose. Apibendrinant tyrimo duomenis galima daryti
išvadą, kad geriausios augimo sąlygos sėjamajam žirniui ‘Pinochio’ yra +21/14 °C
temperatūra ir vidutinio drėgnio substratas.
Gauta 2011 06 17
Parengta spausdinti 2011 07 19
Literatūra
1. Alexieva V., Ivanov S., Sergiev I., Karanov E. 2003. Interaction between stresses.
Bulg. J. Plant Physiology, Special issue, 1–17.
2. Bourion V., Lejeune-Henaut I., Mounier-Jolain N., Salon C. 2003. Cold acclimation
of winter and spring peas: carbon partitioning as affected by light intensity.
Europ. J. Agronomy, 19: 535–548.
3. Bray E. A., Bailey-Serres J., Weretilnyk E. 2000. Responses to abiotic stresses.
Biochemistry and Molecular Biology of Plants, 1158–1249.
4. Brazaitytė A., Blažytė A., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., Ulinskaitė R.,
Juknys R., Duchovskis P. 2004. Pomidorų fotosintetinių pigmentų sistemos
adaptacija esant kompleksiniam antropogeninių aplinkos veiksnių poveikiui.
Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 133–143.
5. Brazaitytė A., Juknys R., Sakalauskaitė J., Sakalauskienė S., Lazauskas S.,
Kučinskienė E., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Šabajevienė G., Ulinskaitė R.,
Kviklys D., Duchovskienė L., Šikniašnianienė J. B., Baranauskis K.,
Duchovskis P. 2008. Ekofiziologiniai tyrimai kintančios aplinkos sąlygomis.
Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 263–276.
91

6. Bukantis A., Gedžiūnas P., Giedraitienė J., Ignatavičius G., Jonynas J., Kavaliauskas
P., Lazauskienė J., Reipšlenger R., Sakalauskienė G., Sinkevičius S.,
Šulijienė G., Žilinskas G., Valiukevičius G. 2008. Lietuvos gamtinė aplinka,
būklė, procesai ir raida. Aplinkos apsaugos agentūra. Vilnius, 23–37.
7. Chaves M. M., Maroko J. P., Pereira, J. S. 2003. Understanding plant responses
to drought – from genes to the whole plant. Function Plant Biology, 30: 239–
264.
8. Datt B. 1998. Remote sensing of chlorophyll b, chlorophyll a + b and total carotenoid
in Eucalyptus leaves. Remote Sensing of Environment, 66: 111–121.
9. Fageria N. K., Baligar V. C., Clark R. B. 2006. Physiology of crop production.
The Harworth Press, USA.
10. Harvaux M. 1998. Carotenoids as membrane stabilizers in chloroplasts. Trends
in Plant Science, 3: 147–151.
11. Kirnak H., Kaya C., Tas I., Higgs D. 2001. The influence of water deficit on vegetative
growth, physiology, fruit yield and quality in eggplants. Plant Physiology,
27: 34–46.
12. Rimkus E., Bukantis A. 2008. Climate change in Lithuania. Climate change and
forest ecosystems: international scientific conference. 22–23 October, Vilnius,
141–142.
13. Scebba F., Soldatini G., Ranieri A. 2003. Ozone differentially affects and biochemical
responses of two clover species: Trifolium repens and Trifolium oratense.
Environmental Pollution, 123: 209–216.
14. Shamim A., Rashid A., Asharf M. Y., Asharf M., Wairach E. A. 2009. Sunflower
(Hellanthus Annuus L.) response to drought stress at germination and seedling
growth stages. Pakistan Journal of Botany, 41(2): 647–654.
15. Šabajevienė G., Sakalauskienė S., Lazauskas S., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A.,
Samuolienė G., Ulinskaitė R., Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Povilaitis V. 2008.
Aplinkos temperatūros ir substrato drėgmės poveikis vasarinių miežių fiziologiniams
rodikliams. Žemdirbystė – Agriculture, 95(4): 71–80.
16. Šlapakauskas V., Duchovskis P. 2008. Augalų produktyvumas. Kaunas.
17. Šliogerytė K., Sakalauskienė S., Brazaitytė A., Lazauskas S., Sakalauskaitė J.,
Sirtautas R., Duchovskis P. 2009. Paprastojo kukurūzo (Zea mays L.), auginto
skirtingomis drėgmės ir temperatūros sąlygomis, fotosintezės ir biometrinių rodiklių
kitimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(4): 189–197.
18. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija.
19. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. 2003. Большой практикум по фотосинтезу.
Москва.
20. Kуперман Ф. М., Ржанова Е. И., Мурашев В. В., Львова И. Н., Седова Е. А.,
Ахундова В. А., Щервина И. П. 1982. Биология развития культурных
растений. Москва.
92

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2011. 30(2).
The complex influence of temperature and humidity on pea
(Pisum sativum L.) physiological indices
N. Rasiukevičiūtė, S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė, P. Duchovskis
Summary
The experiments of complex influence of temperature and humidity on pea (Pisum sativum
L.) physiological rates were performed at the Lithuanian Research Center of Agriculture
and Forestry at the Institute of Horticulture Plant Physiology laboratory, phytotronic complex
in 2010.
The aim of this study was to investigate pea cultivar ‘Pinochio’. Peas were grown under
conditions of different temperature (+21/14 °C and +25/18 °C day/night) and humidity (normal
(~ 40 %), moderate (~ 25 %) and dry (< 10 %)) regime.
Moderate moisture substrate and +21/14 °C temperature stimulated the growth of aboveground
parts and high (+25/18 °C) temperature it inhibited, irrespective of the amount of moisture.
Moderate moisture substrate and +21/14 °C temperature stimulated the accumulation of
fresh and dry weight on the peas. High (+25/18 °C) temperature had adverse effect on a fresh
and dry weight accumulation. High (+25/18 °C) temperature and the lack of humidity increased
chlorophyll a/b ratio in pea leaves. Irrespective of the amount of moisture, at +21/14 °C temperature
peas accumulated significantly more carotenoids. The deficit of moisture and +21/14 °C
temperature essentially reduced pea leaf assimilation area. Summarizing the survey data, we
conclude that the best growth conditions for pea ‘Pinochio’ are +21/14 °C temperature and
moderate humidity substrate.
Key words: dry weight, fresh weight, moisture deficit, pea, temperature.
93