Sėjos laiko įtaka pomidorų veislės 'Tamina' - Sodininkystė ir ...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLO CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. 31(3–4).
Sėjos laiko įtaka pomidorų veislės ‘Tamina’ derliui ir
jo kokybei
Audrius Radzevičius*, Pranas Viškelis, Jonas Viškelis,
Marina Rubinskienė, Rasa Karklelienė, Nijolė Maročkienė,
Danguolė Juškevičienė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir
daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,
el. paštas a.radzevicius@lsdi.lt
Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės
institute 2012 metais. Darbo tikslas buvo nustatyti sėjos laiko įtaką pomidorų
derliui ir jo kokybei. Kaip tyrimo objektas buvo pasirinkta pomidorų veislė ‘Tamina’. Tai
vidutinio ankstyvumo. Indeterminantinio tipo veislė, užauganti iki 2 metrų aukščio ir vedanti
vidutinio dydžio (75 g) vaisius. Pomidorai sėti keturis kartus skirtingu laiku (2012-03-29;
2012-04-05; 2012-04-12; 2012-04-19) šildomame daigyne. Birželio 5 dieną pomidorų daigai
pasodinti į nuolatinę augimo vietą – polietileniniame dvišlaičiame nešildomame šiltnamyje
kaip antroji kultūra. Sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai pomidorų vaisiuose
nustatyti LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos
laboratorijoje, taikant nedestruktyvų artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopijos
metodą (NIR – Near infrared spectroscopy). Gauti rezultatai parodė, kad anksčiausiai pasėti
pomidorai pirmieji subrandino pirmąjį derlių, tačiau laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo
pradžios buvo 3 dienomis ilgesnis negu vėliausiai pasėtų pomidorų. Didžiausią suminį ir
prekinį derlių išaugino pomidorai, pasėti kovo 29 ir balandžio 5 dienomis. Pomidorų sėjos
vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį ir neprekinio derliaus dalį. Didžiausius
prekinius vaisius išaugino anksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjos vėlinimas turėjo neigiamos
įtakos vaisių dydžiui. Sėjos laikas taip pat turėjo įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų
kiekiui pomidorų vaisiuose.
Reikšminiai žodžiai: derlius, kokybė, pomidorai, sėja.
Įvadas. Mūsų klimato sąlygomis, kai periodas be šalnų tęsiasi apie 100 dienų,
ne visas daržoves galima išauginti pasėjus sėklas tiesiog į dirvą. Sodinant daigais,
sudaromos sąlygos daržovių vegetacijos laiką pailginti iki 40–50 dienų bei anksčiau
gauti derlių. Taigi daigais sodinti lauke galima tokias daržoves, kurioms subręsti
reikalingas 140–150 dienų laikotarpis be šalnų.
Augalų vegetacijos trukmė bei laikotarpis nuo augalų sudygimo iki vaisių
37

sunokimo yra labai svarbūs rodikliai pomidorų augintojams. Dažniausiai augalų vegetacijos
trukmė priklauso nuo veislės prisitaikymo augti tam tikroje klimatinėje zonoje
(Emmons, Scott, 1997; Bertin ir kt., 2000; Das ir kt., 2011a). Dauguma lietuviškų
pomidorų veislių, skirtų auginti nešildomuose šiltnamiuose ir lauke, yra ankstyvos
arba vidutinio ankstyvumo (Visockienė, 1998). Tarp vegetacijos trukmės ir derlingumo
yra pastebėta teigiama koreliacija. Kuo ankstyvesnė veislė – tuo mažiau derlinga,
kuo vėlyvesnė – tuo derlingesnė (Mačys, Šidlauskas, 1968). Tačiau Lietuvos klimato
sąlygomis pomidorų vėlyvos veislės dažniausiai nespėja subrandinti gero ir kokybiško
derliaus, todėl jos gali būti auginamos tik šildomuose šiltnamiuose (Visockienė,
Jankauskienė, 2000).
Lauke ir nešildomuose šiltnamiuose auginamų daržovių sėjos laikas nustatomas
atsižvelgiant į jų biologines savybes, gamtos ir klimato sąlygas. Vienas svarbiausių
veiksnių, lemiančių daržovių sėjos laiką, yra pavasario šalnos, kuomet dirvos paviršiuje
laikosi neigiama temperatūra. Šalnos dažniausiai būna ne vienkartinės, bet kartojasi
keletą parų iš eilės, dėl to labai nukenčia arba visai žūva šilumą mėgstančios daržovės:
pomidorai, agurkai, pupelės, kurioms reikalinga ne tik šilta dirva, bet ir šiltas oras.
Daugiamečių fenologinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje vėlyvųjų pavasarinių
šalnų galima sulaukti nuo alyvų iki žieminių rugių žydėjimo, taigi šalnų gali būti
19 dienų. Todėl pomidorus, agurkus, moliūgus, pupeles nerizikuojant galima sėti ar
daigus sodinti į daržą tiktai žieminiams rugiams arba erškėčiui pražydus (Mačys,
Šidlauskas, 1968; Kulienė, Tomkus, 1990).
Auginant pomidorus labai svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką, nes per anksti
pasėti pomidorai gali peraugti ar nukentėti nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, o vėlyva
sėja gali nulemti produkcijos kiekį ir kokybę. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos sėjos
laikui, yra daigų auginimo sąlygos. Esant optimaliam šilumos, šviesos, drėgmės ir
maisto medžiagų režimui pomidorų daigus galima išauginti greičiau. Tačiau neturint
tokių galimybių ir auginant vėsesnėse patalpose pomidorų daigų auginimas užtrunka
iki dviejų mėnesių, o jeigu tuo laikotarpiu pasitaiko apniukusių, nesaulėtų dienų, tai
gali užtrukti dar ilgiau. Palaikant optimalią temperatūrą, pomidorų sėklos sudygsta per
savaitę, o temperatūrai nukritus iki 10–12 °C pomidorų sėklų dygimo laikas pailgėja
tris kartus – iki 20 dienų. Taigi pomidorų sėjos laikas labiausiai priklauso nuo daigų
auginimo sąlygų. Nešildomuose šiltnamiuose skirtus auginti pomidorus, jeigu nesudaromos
optimalios auginimo sąlygos, rekomenduojama sėti pirmoje kovo mėnesio
pusėje, o auginant šildomame daigyne rekomenduojamas sėjos laikas yra nuo antrosios
kovo pusės iki balandžio mėnesio pradžios (Jankauskienė, Survilienė, 2003).
Darbo tikslas – nustatyti vėlyvos sėjos įtaką pomidorų veislės ‘Tamina‘ derliui
ir jo kokybei.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų
mokslų centro filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute 2012 metais. Kaip
tyrimo objektas buvo pasirinkta pomidorų veislė ‘Tamina’. Tai vidutinio ankstyvumo,
indeterminantinio tipo veislė, užauganti iki 2 metrų aukščio ir vedanti vidutinio
dydžio (75 g) vaisius. Pomidorai sėti keturis kartus skirtingu laiku (2012-03-29;
2012-04-05; 2012-04-12; 2012-04-19) šildomame daigyne. Birželio 5 dieną pomido-
38

ų daigai pasodinti į nuolatinę augimo vietą – polietileniniame dvišlaičiame nešildomame
šiltnamyje kaip antroji kultūra. Pirmoji kultūra šiltnamyje buvo kopūstų daigai.
Pomidorai auginti laikantis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute
taikomos integruotos pomidorų auginimo technologijos (Jankauskienė, Survilienė,
2003). Bandymas darytas trimis pakartojimais. Pomidorai į nuolatinė augimo vietą
išsodinti 0,3 × 0,7 m atstumais. Derliaus apskaitinio laukelio plotas – 2,1 m 2 .
Sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai pomidorų vaisiuose nustatyti
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos
laboratorijoje. Taikytas nedestruktyvus artimųjų infraraudonųjų spindulių (angl. Near
infrared spectroscopy) spektroskopijos metodas (NIR), paremtas pralaidumo (angl.
transmittance) principu, naudojant artimųjų infraraudonųjų bangų spektrofotometrą
(NIR Case NCS001A, Sacmi Imola S. C. Imola, Italy). Tyrimams atlikti pomidorų
vaisiai skinti masinio derėjimo metu – rugpjūčio 21 dieną.
Pomidorų derliaus ir biocheminės sudėties rezultatai matematiškai apdoroti
„Microsoft Excel“ programa. Duomenų patikimumui įvertinti naudota statistinė programa
„Anova“.
M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Birželio mėnesio vidutinės oro temperatūros
ir saulės spindėjimo trukmės rodikliai buvo artimi standartinei klimato normai (SKN).
Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 17,6–19,6 °C (1,5–3° aukštesnė SKN),
o saulė spindėjo 265–295 val. (tai 25–40 val. ilgiau nei SKN). Atogrąžų karštis, kai
oro temperatūra buvo aukštesnė nei 30 °C, į Lietuvą plūstelėjo du kartus: mėnesio
pradžioje ir pabaigoje. Liepos 6–7 dienomis buvo užfiksuota kaitra, kuri neigiamai
paveikė pomidorų žiedų apsidulkinimą.
Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 15,6–18,2 °C ir buvo artima
standartinei klimato normai. 25–40 val. sumažėjusi, palyginti su SKN, saulės spindėjimo
trukmė pailgino pomidorų vaisių nokimo procesus.
Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,5–15,0 °C (1–2 °C aukštesnė
nei standartinė klimato norma), o saulė spindėjo 148–178 val. (10–15 val. ilgiau nei
SKN). Aukščiausia užfiksuota oro temperatūra rugsėjo mėn. antrojo dešimtadienio
pradžioje pakilo iki 23–27 °C. Tokios meteorologinės sąlygos leido pratęsti pomidorų
augalų vegetaciją iki rugsėjo 25 dienos (LHMT duomenų bazė).
Rezultatai. Remiantis fenologinių stebėjimų duomenimis (1 lentelė) nustatyta,
kad skirtingos sėjos datos neturėjo įtakos pomidorų sėklų sudygimo laikui. Vidutinis
laiko tarpas nuo sėjos iki sudygimo buvo 6 dienos visuose tirtuose variantuose.
Anksčiausiai pasėti pomidorai pirmieji subrandino pirmąjį derlių – liepos 20 dieną.
Laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios buvo 106 dienos, 3 dienomis ilgesnis
negu vėliausiai (balandžio 19 d.) pasėtų pomidorų, kurie derėti pradėjo tik rugpjūčio
7 dieną. Pomidorai, pasėti balandžio 5 ir 12 dienomis, derėti pradėjo praėjus
109–110 dienų nuo sėklų sudygimo ir jų derėjimo pradžia buvo atitinkamai liepos 30
ir rugpjūčio 7 dienomis.
39

1 lentelė. Pomidorų fenologiniai stebėjimai
Table 1. Tomatoes phenology observation
Stebėjimai
Observations
Dienų skaičius nuo sėjos iki sudygimo
Days from sowing till germination
Pomidorų derėjimo pradžia
Beginning of fruiting
Dienų skaičius nuo sudygimo iki
derėjimo
Days from germination till fruiting
Babtai, 2012 m.
Pomidorų sėjos laikas
Tomato sowing date
2012-03-29 2012-04-05 2012-04-12 2012-04-19
6–7 6–7 6–7 5–6
liepos 20 d. liepos 30 d.
July 20 th
rugpjūčio 7 d.
August 7 th
July 30 th August 7 th
rugpjūčio 7 d.
106 109 110 103
Atlikus derliaus apskaitos analizę (1 pav.) buvo nustatyta, kad didžiausią suminį ir
prekinį derlių davė pomidorai, pasėti kovo 29 ir balandžio 5 dienomis. Jų derlingumas
iš esmės nesiskyrė ir suminis derlius siekė atitinkamai 12,38 ir12,30 kg m -2 , o prekinis
derlius – 10,33 ir 9,04 kg m -2 . Pomidorai, pasėti balandžio mėn. antrąjį dešimtadienį,
subrandino reikšmingai mažesnį derlių – suminis bei prekinis derlius buvo daugiau
kaip 3 kg m -2 mažesnis nei anksčiau pasėtų pomidorų.
1 pav. Suminis ir prekinis pomidorų derlius
Fig. 1. Total and marketable tomato yield
Babtai, 2012 m.
40

Didžiausią suminį (279 vnt.) ir prekinių (166 vnt.) vaisių kiekį išaugino pomidorai,
pasėti balandžio 5 d. (2 pav.), o savaite vėliau pasėti pomidorai subrandino mažiausiai
vaisių: jų suminis vaisių skaičius buvo 216 vnt., prekinių vaisių – 122 vnt. Balandžio
mėn. antrąjį dešimtadienį pasėtų pomidorų subrandintas prekinių vaisių kiekis buvo
iš esmės mažesnis, palyginti su anksčiau pasėtais.
2 pav. Suminis ir prekinių pomidorų vaisių kiekis
Fig. 2. Total and marketable amount of tomato fruits
Babtai, 2012 m.
3 pav. Neprekinio derliaus ir neprekinių pomidorų vaisių kiekis
Fig. 3. Non-marketable yield and non-marketable amount of tomato fruits
Babtai, 2012 m.
41

Pomidorų sėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį ir neprekinio
derliaus dalį (3 pav.). Didžiausią prekinį derlių ir prekinių vaisių kiekį subrandino
anksčiausiai pasėti pomidorai – neprekinių vaisių kiekis ir neprekinis derlius buvo
atitinkamai 37 ir 17 procentų. Vėliausiai pasėtų pomidorų tik kas antras vaisius atitiko
prekiniams vaisiams keliamus standartus, o jų neprekinio derliaus dalis sudarė net 30
procentų.
Didžiausius prekinius vaisius išaugino anksčiausiai pasėti pomidorai (4 pav.):
vidutinė vaisiaus masė siekė 64,0 g. Sėjos vėlinimas turėjo neigiamos įtakos vaisių
dydžiui, nes savaite vėliau pasėti pomidorai subrandino 9,5 g mažesnės masės vaisius, o
užfiksuotas skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Mažiausius pomidorus subrandino
balandžio 19 d. pasėti pomidorai: jų vidutinė vieno vaisiaus masė buvo tik 50,3 g.
4 pav. Vidutinė prekinio pomidoro vaisiaus masė
Fig. 4. Average mass of marketable tomato fruit
Babtai, 2012 m.
Įvertinus sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekį pomidorų vaisiuose,
buvo nustatyta, kad anksčiausiai (kovo 29 d.) pasėti pomidorai sukaupė mažiausią kiekį
šių medžiagų. Didžiausias tirpių sausųjų medžiagų (5,05 proc.) ir sausųjų medžiagų
(6,82 proc.) kiekis aptiktas balandžio 12 d. pasėtuose pomidoruose. Labai panašų kiekį
tirpių sausųjų ir sausųjų medžiagų sukaupė pomidorai, pasėti balandžio 5 ir balandžio
19 dienomis; tarp šių variantų nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų.
42

5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų ir sausųjų medžiagų kiekis pomidorų vaisiuose
Fig. 5. Amount of dry soluble solids and dry matter in tomato fruits
Babtai, 2012 m.
Aptarimas. Jei pomidorai bus auginami nešildomame šiltnamyje, tai rekomenduojamas
sėjos laikas yra kovo mėnesio vidurys arba dar vėliau. Sudarius optimalias
auginimo sąlygas, šildomame daigyne pomidorų daigus galima išauginti per 45 dienas.
Tačiau neturint tokių galimybių, pomidorų daigai užauga per 50–60 dienų. Palaikant
pastovią 20–25 °C temperatūrą, pomidorų sėklos sudygsta per 5–7 dienas,
todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pomidorų sėjos laiką (Jankauskienė, Survilienė,
2003). Tai patvirtino ir mūsų atliktas bandymas: palaikant optimalią temperatūrą,
sėklos sudygo per vienodą laiko tarpą, t. y. per 5–7 dienas, nepriklausomai nuo
sėjos laiko. Vėliausiai pasėtų pomidorų daigai į nuolatinę auginimo vietą nešildomame
šiltnamyje buvo išsodinti birželio 5 d., taigi sudarius optimalias augimo sąlygas
daigyne, pomidorų daigai užauga ir per 47 dienas.
Vienas svarbiausių rodiklių yra pomidorų augalų vegetacijos trukmė ir dienų
skaičius nuo augalų sudygimo iki pirmojo derliaus. Dažniausiai augalų vegetacijos
trukmę lemia veislės genetinė prigimtis ir sėjos laikas (Emmons, Scott, 1997; Bertin
ir kt., 2000). Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad skirtingas sėjos laikas turėjo reikšmingos
įtakos pomidorų derėjimo pradžiai (Das ir kt., 2011 b). Mūsų tyrimas parodė,
kad anksčiausiai (liepos 20 d.) pirmąjį derlių subrandino kovo mėnesį pasėti pomidorai,
o vėliausiai (balandžio 19 d.) pasėti pomidorai derėti pradėjo tik rugpjūčio 7 d.,
tačiau laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios tarp šių tirtų variantų skyrėsi
tik 3 dienomis.
Labai svarbus rodiklis yra prekinės produkcijos kiekis, nes pramoniniams augintojams
labiausiai rūpi užauginti kuo didesnį kokybiškos produkcijos kiekį ir jį realizuoti.
Daržininkai, norėdami gauti kuo daugiau kokybiškos produkcijos, kruopščiai
43

atsirenka tas komercines pomidorų veisles ir hibridus, kurios atsparesnės ligoms bei
kenkėjams. Tačiau toks elementarus dalykas kaip pomidorų sėjos laikas gali turėti
lemiamos įtakos derlingumui ir vaisių kokybei (Cuartero, Fernandez-Munoz, 1999;
Аутко, 2003; Ganesan, Subbiah, 2004). Mūsų tyrimas parodė, kad didžiausią suminį ir
prekinį derlių išaugino pomidorai, pasėti kovo 29 ir balandžio 5 dienomis. Pomidorai,
pasėti balandžio mėn. antrąjį dešimtadienį, davė 3 kg m -2 mažesnį derlių. Pomidorų
sėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį ir neprekinio derliaus dalį.
Pomidorų produktyvumą labiausiai lemia vaisių skaičius ant augalo bei vidutinė vieno
vaisiaus masė (Mitchell ir kt., 1991; Johnson ir kt., 1998; Jankauskienė, Brazaitytė,
2009). Remiantis atlikto bandymo duomenimis, didžiausius prekinius vaisius išaugino
anksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjos vėlinimas turėjo neigiamos įtakos vaisių dydžiui,
nes savaite vėliau pasėti pomidorai subrandino gerokai mažesnius vaisius.
Žmogaus skonio receptoriai gerą skonį susieja su dideliu sausųjų medžiagų kiekiu
ir tirpių sausųjų medžiagų bei rūgštingumo santykiu (Kadar ir kt., 1977; Radzevičius
ir kt., 2009). Lietuvos mokslininkų dešimties metų tyrimo duomenimis, vidutinis
tirpių sausųjų medžiagų kiekis valgomojo pomidoro vaisiuose yra 6,13 proc., o sausųjų
medžiagų – 6,86 proc. (Viškelis ir kt., 2005). Mūsų tyrimas parodė, kad sėjos
laikas turėjo įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiui pomidorų vaisiuose.
Didžiausias tirpių sausųjų medžiagų (5,05 proc.) ir sausųjų medžiagų (6,82 proc.)
kiekis nustatytas balandžio 12 d. pasėtuose pomidoruose. Anksčiausiai (kovo 29 d.)
pasėti pomidorai sukaupė mažiausiai šių medžiagų. Labai panašų kiekį tirpių sausųjų
ir sausųjų medžiagų sukaupė pomidorai, pasėti balandžio 5 ir balandžio 19 dienomis.
Išvados. 1. Anksčiausiai pasėti pomidorai pirmieji subrandino pirmąjį derlių,
tačiau laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios buvo 3 dienomis ilgesnis
negu vėliausiai pasėtų pomidorų.
2. Didžiausią suminį ir prekinį derlių išaugino pomidorai, pasėti kovo 29 ir balandžio
5 dienomis.
3. Pomidorų sėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį ir neprekinio
derliaus dalį.
4. Didžiausius prekinius vaisius išaugino anksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjos
vėlinimas turėjo neigiamos įtakos vaisių dydžiui.
Padėka. *Podoktorantūros stažuotė finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių
fondų, įgyvendinant projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas
Lietuvoje“.
Gauta 2012 07 25
Parengta spausdinti 2012 11 09
44

Literatūra
1. Bertin N., Guichard S., Leonardi C., Longuenesse J. J., Langlois D., Navez
B. 2000. Seasonal evolution of the quality of fresh glasshouse tomatoes under
Mediterranean conditions, as affected by air vapour pressure deficit and plant
fruit load. Annals of Botany 85: 741–750.
2. Cuartero J., Fernandez-Munoz R. 1999. Tomato and salinity. Scientia
Horticulturae, 78: 83–125.
3. Das M. R., Hossain T., Sultana M. M., Golam Sarwar S. H. M., Hafiz M. H. R.
2011 a. Effect of different sowing time on the quality of tomato varieties.
Bangladesh research publications journal, 6(1): 46–51.
4. Das M. R. Hossain T., Sultana M. M., Golam Sarwar S. H. M., Rahman Md. S.
2011 b. Variation in growth and yield quality of tomato varieties under different
sowing time. Bangladesh research publications journal, 6(1): 46–51.
5. Emmons C. L. W., Scott J. W. 1997. Environmental and physiological effects
on cuticle cracking in tomato. Journal of the American Society for Horticultural
Science, 122: 797–801.
6. Ganesan M., Subbiah V. R. 2004. A case study on increasing tomato productivity
in a low cost naturally ventilated greenhouse with different spacing. Proceedings
of Biodiversity Resources Management and Sustainable Use, 119–122.
7. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2009. Tankinimo būdai ir jų įtaka pomidorų derliui.
Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 105–113.
8. Jankauskienė J., Survilienė E. 2003. Daržovių auginimas šiltnamyje. Akademija.
9. Johnson H. E., Salter G. J., Smith A. R., Hall M. A. 1998. Tomato growth and
fruit quality in soilless culture. Acta Horticulture, 491: 337–342.
10. Kadar A. A., Stevens M. A., Albright-Holton M., Morris L., Algazi M. 1977.
Effect of fruit ripeness when picked on flavor and composition in fresh market
tomatoes. Journal of the American Society for Horticultural Science, 102:
724–731.
11. Kulienė L., Tomkus J. 1990. Bendroji fenologija. Vilnius.
12. LHMT duomenų bazė. 2012. http://meteo.lt
13. Mačys J., Šidlauskas A. 1968. Pomidorai. Vilnius.
14. Mitchell J. P., Shennan C., Grattan S. R., May D. M. 1991. Tomato fruit yields
and quality under water deficit and salinity. Journal of the American Society for
Horticultural Science, 116(2): 215–221.
15. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Viškelis P. 2009. Nutrition quality
of different tomato cultivars. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 67–75.
16. Visockienė G., Jankauskienė J. 2000. Pomidorų veislės ‘Milžinai’ ir ‘Rutuliai’.
Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): 48–43.
17. Visockienė G. 1998. Pomidorų selekcijos pasiekimai Lietuvoje. Sodininkystė ir
daržininkystė, 17(2): 18–27.
18. Viškelis P., Vilkauskaitė G., Noreika R. K. 2005. Pomidorų cheminė sudėtis,
funkcinės savybės ir suvartojimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4):
182–192.
19. Аутко А. 2003. Тепличное овощеводство. Минск.
45

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. 32(3–4).
Sowing time influence on tomato variete ‘Tamina’ yield and quality
A. Radzevičius, P. Viškelis, J. Viškelis, M. Rubinskienė, R. Karklelienė,
N. Maročkienė, D. Juškevičienė
Summary
Investigation was carried out at the LRCAF Institute of Horticulture in 2012. The aim of
this experiment was to evaluate delayed sowing time influence on tomato yield and quality.
The object of investigation was tomato variety – ‘Tamina’. It’s a medium early, indeterminate
type variety, growing up till 2 meters in height with mid-sized (75 g) fruits. Tomato seeds were
sown at four different times (29-03-2012; 05-04-2012; 04-12-2012 and 19-04-2012) in heated
greenhouse. On the 5th of June tomato seedlings were planted in natural soil in polyethylene
non-heated greenhouse as a second culture. The experiment was conducted in three replications.
Harvesting field area was 2.1 m 2 . Dry matter and soluble solids content of tomato fruit were
determined at the LRCAF Institute of Horticulture in Biochemistry and Technology Laboratory,
applying non-destructive Near Infrared Spectroscopy (NIR). The results showed that the earliest
sown tomatoes had the earliest yield, but time between germination and the first yield was 3
days longer in comparison with latest sowing tomatoes. Tomatoes sown on the 29th of March
and on the 5th of April stood out with the highest total and marketable yields. Tomato sowing
time delay gradually increased the amount of non-marketable yield and non-marketable amount
of fruits. The earliest sown tomatoes had the largest fruits and sowing delay had negative effect
on fruit size. Sowing time also influenced the amounts of dry soluble solids and soluble solids
content in tomato fruits.
Key words: yield, quality, sowing, tomato.
46