Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

2007 

6 

Nuostabà 

kelianti 

Naujoji 

Zelandija 

Lietuvos 

mokslo 

integracija á 

termobranduolinës 

energijos 

tyrimus 

Europoje 

Skinderiðkio 

dendrologijos parkas 

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 1

A.Paulauskas R.Daugelavièius V.A.Bumelis 

I.Jonuðkienë 

J.Proscevièius 

Vytas Antanas TAMOÐIÛNAS 

Lietuvos MA narys korespondentas 

Pastaruoju metu matyti biotechnologijos 

studijø, tyrimø ir taikomosios gamybos 

suaktyvëjimas ir suartëjimas. Aiðku, jeigu 

nebus specialistø, nebus moksliniø studijø, 

tyrimø ir produkcijos. Tai dar kartà patvirtino 

Lietuvos mokslø akademijoje vykusi 

(2007 m. geguþës 17 d.) mokslinë 

konferencija „Biotechnologija Lietuvos universitetuose“. 

Ši konferencija – vienas ið 

biotechnologijø plëtros etapø, kuriems kuruoti 

2006 m. ákurta Biotechnologijos komisija 

prie Lietuvos mokslø akademijos: 

Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus 

prof. Vladas Bumelis (pirmininkas), 

akad. Benediktas Juodka, akad. Antanas 

Praðkevièius, prof. Vytautas Basys, prof. 

Kæstutis Sasnauskas ir ðiø eiluèiø autorius. 

Beje, prof. V.Bumelis (kartu su kitais) – ne 

tik Lietuvos mokslo premijos, bet ir Nacionalinës 

paþangos premijos biotechnologijos 

plëtojimo srityje laureatas. 

LR Vyriausybës 2007 m. vasario 7 d. 

nutarimu numatyta, kad greta kitø mokslo 

srièiø sparèiai besiplëtojanèioms biotechnologijai 

ir genomikai galima teikti prioritetà, 

nes ðie moksliniai tyrimai ir eksperimentinë 

plëtra 2007–2010 m. garantuoja 

þmogaus gyvenimo kokybës augimà, 

jo sveikatà. 

Konferencijoje dalyvavæ ávairiø Lietuvos 

universitetø atstovai kalbëjo ne tik apie ávairias 

studijø formas, bet ir šiose institucijose 

atliekamus mokslinius tyrimus. 

Prof. V.Bumelis savo ávadiniame þodyje 

akcentavo biotechnologijos lamëjimus 

ir pabrëþë naujø idëjø reikðmæ bei 

aktualumà. Lietuvai, neturinèiai gamtiniø 

ištekliø, bûtina plëtoti technologiðkai imlià 

biofarmacinæ pramonæ. UAB Sicor Biotech/ 

TEVA, viena ið lyderiø Centrinëje ir 

Rytø Europoje, iðleidþia 3 rekombinantinius 

preparatus, be to, numatyta ir nemaþai 

biotechnologiniø produktø þmonëms 

gydyti. Be šios biotechnologijos 

plëtrai skirtos konferencijos, Lietuvoje numatyta 

surengti ir moksliniø tyrimo institutø 

konferencijà, parengti biotechnologijos 

plëtotës memorandumà ir kt. 

Konferencijos dalyviai stengësi ap- 

Naujas 

biotechnologijos 

studijø ir tyrimø 

etapas 

J.Sereikaitë 

A.Þemaitaitis 

þvelgti biotechnologijos studijø programas, 

mokslines kryptis, perspektyvius 

tyrimus. Prof. Rimantas 

Daugelavièius savo praneðime apþvelgë 

biotechnologinius tyrimus Vilniaus 

universiteto (VU) Gamtos 

mokslø fakulteto katedrose (Biochemijos 

ir biofizikos, Botanikos ir genetikos, 

Augalø fiziologijos ir mikrobiologijos, 

Zoologijos), Botanikos 

sode. Savo praneðime stengësi 

(biotechnologijà apibûdino remdamasis 

Frascati vadovu, 2002 m.) at- 

siriboti nuo kitø fakultetø – Fizikos ir matematikos, 

Chemijos, nors juose irgi iš dalies 

atliekami biotechnologiniai tyrimai. 

Prof. R.Daugelavièius iðvardijo Gamtos 

mokslø fakulteto struktûriniø padaliniø 

vykdomø moksliniø tyrimø kryptis, aptarë 

paieðkø (fotodinaminë terapija, antimikrobinis 

poveikis, bakteriofagø naudojimas 

kovai su antibiotikams atspariomis bakterijomis, 

nauji maisto priedai, augalø biotechnologija, 

metalø sukeliamas stresas, 

citogenetiniai þymenys, eukariotiniø organizmø 

tvirtai su DNR susietø baltymø funkcijos, 

mieþiø mutantai ir revertantai, ekologinë 

þemdirbystë ir t.t.) rezultatus, taèiau 

maþai kalbëjo apie biotechnologijos 

studijas. Nors biochemijos specialistai, 

apie tai ne kartà kalbëjo prof. V.Bumelis, 

parengiami gerai ir daþnai ateina dirbti á 

moksliná centrà ar tiesiog á gamybà. 

Doc. Algimantas Paulauskas, Vytauto 

Didþiojo universiteto (VDU) Biologijos 

katedros vedëjas, daugiau kalbëjo apie 

biotechnologijos studijø bakalauro, magistro 

ir doktoranto programas. Biotechnologijos 

studijos (greta molekulinës biologijos) 

ðiame universitete 

pradëtos 

nuo 1995 metø, 

kasmet priimama 

10–15 studentø. 

Rengiant biotechnologijos 

specialistus 

daug laiko 

skiriama molekulinei 

biologijai, imunologijai, 

membranoms 

ir bioener- 

L.Kupèinskas 

getikai, bioinformatikai, nanotechnologijoms, 

biotechnologijai ir kitiems pasirenkamiesiems 

mokslams (140–160 val.). 

Doc. A.Paulauskas ne tik ávertino biotechnologijos 

studijø materialinæ bazæ, dëstytojø 

kvalifikacijà (studijø pradþioje daugelis 

profesoriø buvo ið VU, Biotechnologijos, 

Biochemijos, Ekologijos institutø), 

bet ir jø fundamentinius bei taikomuosius 

tyrimus, ið dalies apþvelgë ir Chemijos 

katedros moksliniø tyrimø temas, Kauno 

regiono bendradarbiavimà. Atkreipë 

dëmesá á 2006 metais pateiktà BPD 1.5 

projektà „Biomolekuliniø mokslø studijø 

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6

N.Burbulis 

R.Gruþauskas 

Virginijos VALUCKIENËS nuotr. 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Klaipëdos universitetas, 

Kultûros, filosofijos ir 

meno institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 2007 

6 

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.6 (584) birþelis 

Turinys 

tarpuniversitetinio tinklo sukûrimas Kaune“. 

Beje, apie ðá projektà (apie 72 tûkst. 

Lt) ne kartà kalbëjo Kauno technologijos 

universiteto (KTU), Kauno medicinos universiteto 

(KMU) ir Lietuvos veterinarijos 

akademijos (LVA) atstovai, nors pagrindinis 

vykdytojas – VDU. Pabaigoje praneðëjas 

pabrëþë, kad plëtojant biotechnologijà 

bûtina institucijø partnerystë, 

mokslo ir verslo bendradarbiavimas, skatinantis 

projektø finansavimà, ir kt. 

Apie studijø programas KTU Cheminës 

technologijos fakultete kalbëjo dr. Ilona 

Jonuðkienë, kuri ypaè pabrëþë specializacijø 

svarbà (viena ið specializacijø – biotechnologija). 

Rengiant chemijos inþinierius, 

nemaþai dëmesio skiriama ir kitoms 

sritims – naftos, neorganiniø ir polimeriniø 

medþiagø, silikatø ir tekstilës technologijoms. 

Tad chemijos inþinierius (bakalauras) 

ágyja biotechnologijos þiniø tik iðklausæs 

molekulinës biologijos, biotechnologijos 

(ar su ja susijusiø árengimø) kursus. 

Daug kryptingesnis magistrø rengimas, 

nes jie mokosi bioorganinës chemijos, genø 

inþinerijos, rekombinantinës DNR technologijø, 

kai kuriø medþiagø (baltymø, fermentø, 

hormonø) iðskyrimo bei jø biokatalitinio 

aktyvumo tyrimø. Be to, magistrai 

gina diplominius darbus (17), doktorantai 

rašo disertacijas (1). KTU mokslininkai rengia 

biotechnologinius projektus, atlieka 

mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su 

Biotechnologijos, Miðkø, Sodininkystës ir 

darþininkystës institutais bei ÞÛU, VDU, 

KMU, LVA, LKKA ir uþsienyje su Danijos 

technikos, Danijos Karališkuoju þemës 

ûkio ir veterinarijos, Austrijos, Ðvedijos þemës 

ûkio universitetais. 

Kitas praneðëjas iš to paties universiteto 

prof. Algirdas Þemaitaitis kalbëjo konkreèiai 

apie modifikuotø polisacharidø gavimà 

ir naudojimà technikoje ir aplinkosaugoje. 

Doc. dr. Juozas Proscevièius (VPU) 

kalbëjo apie tyrimus, atliekamus kartu su 

VU, Botanikos institutu. Jo praneðimas buvo 

skirtas augalø tarprûðinei hibridizacijai, 

naudojant biotechnologijos metodus. 

Doc. dr. Natalijos Burbulis (LÞÛU) pranešimas 

buvo skirtas biotechnologijos 

studijoms. 

Nukelta á 29 p. 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija: 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIGALAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

GEDIMINAS ILGÛNAS 

PAULIUS JURKUS 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai: 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

Rinkëja 

VIOLETA SADAUSKIENË 

REDAKCIJOS ADRESAS: 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio g. 36, LT-10305, 

Vilnius 

TELEFONAI: 

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, 

redaktoriø - 2 34 41 00. 

Faksas: 2 34 15 72 

Elektroninis paðtas: 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2007 06 11. 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. 

Popierius ofsetinis. 

Uþs. Nr. 1144. Kaina 3,95 Lt, 

Spausdino AB ,,Spauda”, 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and historical 

monthly. Editor-in Chief: 

J.Baldauskas 

“Mokslas ir gyvenimas”, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 

“Mokslo ir gyvenimo” adresas 

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ 

V.A.TAMOÐIÛNAS Naujas biotechnologijos 

studijø ir tyrimø etapas ............................................. 2 

R.ÐALNA Naujoji Zelandija – „aðtuntasis 

pasaulio stebuklas“.................................................. 4 

S.VAITEKÛNAS Mokslo populiarinimas 

knygø mugëje Italijoje .............................................. 7 

S.RUTKAUSKAS Radiologiniai tyrimo 

metodai: magnetinis rezonansas ............................ 8 

A.VAIÈIÛNAS Miestelis giriose .............................. 10 

G.ILGÛNAS Lietuviai XIX a. Sibiro tremtyje ........... 12 

I.TUMAVIÈIÛTË Su Brakø ðeima susijæ 

naciø okupacijos laikotarpio dokumentai .............. 16 

S.PLESKUS Paminëjo savo iðtakas ....................... 19 

J.ÐOÐAS Skinderiðkio dendrologijos parkas ........ 20 

L.PRANEVIÈIUS Lietuvos mokslo integracija 

á termobranduolinës energijos tyrimus Europoje... 24 

Akademiko A.Èyro aðtuoniasdeðimtasis 

gimtadienis paminëtas jo gimtinëje ....................... 26 

O.KRACHMALIS CREST ekspertø grupë pritaria 

studijø ir mokslo reformos kryptims ....................... 26 

Vilniuje – Dano Browno išgarsinto mokslinio 

centro „CERN“ mokslininkai .................................. 27 

L.KLIMKA Keliautojas LDK istorijos laiku ............... 28 

J.MUREIKA Nuobodulys – dvasingumo 

palydovas ar prieðas ............................................ 30 

D.MIKALAUSKAITË Augaliniø steroliø 

reikðmë þmogaus mitybai ...................................... 32 

J.GRIGAS Daugiau nei klaidinga ........................... 34 

V.ZUBELYTË Mokslininkai aptarë augalø 

naudojimo aplinkosaugoje problemas .................. 34 

J.SKOMSKIS Mokslo jaunystë: nuo krepðinio 

iki fizikos studijø ..................................................... 35 

V.BASYS Profesoriui Vytui Antanui 

Tamoðiûnui – 65 ..................................................... 39 

J.V.VAITKUS Nacionalinë paþangos premija ......... 40 

N.B.EVANS Kritikuoti lengviau nei keisti ................ 42 

Retro ...................................................................... 43 


Pancake uolos 

vakarinëje Pietø salos 

pakrantëje 

Tongariro nacionaliniame 

parke. Tolumoje matyti 

Ngauruhoe ugnikalnis 


Rytas 

ÐALNA 

Geologijos ir 

geografijos instituto 

doktorantas 

Zelandija –„aðtuntasis 

pasaulio stebuklas“ 

Apgræþtas pasaulis, arba „down 

under“ 

Nors teoriðkai visiems þinoma, kad 

pietø pusrutulyje daugelis dalykø vyksta 

kitaip, taèiau patikëti tuo galima tik ten 

atsidûrus. Antai kaip gali nestebinti, kad 

kai pas mus spaudþia ðaltis, krinta sniegas, 

siauèia pûgos, tuo pat metu Naujojoje 

Zelandijoje vasara – ðilta ir ðvieèia kaitri 

saulë. Arba kai Lietuvoje dienos ilgëja, 

sprogsta vaismedþiai, o tolimoje šalyje 

dienos trumpëja, bet daugelis medþiø lapø 

nemeta. Dar keisèiau atrodo tai, kad 

mes bet kuriuo metø laiku saulæ, kuri 

mums visada asocijuojasi su šiluma, 

aukðèiausiame taðke matome pietuose, 

o anoje šalyje ji matoma šiaurëje. Taigi 

pas mus greièiau nutirpsta ir daugiau ðilumos 

gauna pietiniai kalvø ðlaitai, o Naujojoje 

Zelandijoje – šiauriniai. 

Ne tik gamtos reiškiniai, bet ir gyvoji 

gamta èia kitokia: neskraidantys paukðèiai, 

sniegynuose gyvenanèios papûgos, 

namo aukštá siekiantys paparèiai, þmogaus 

ûgio þolës, tûkstanèius metø augantys 

medþiai. 

Naujoji Zelandija – salø valstybë 

Didþiàjà ðalies dalá sudaro dvi salos – 

Ðiaurës ir Pietø. Kiekviena beveik dvigubai 

didesnë uþ Lietuvà. Paèiuose pietuose 

net 1600 km nusidriekusià salø virtinæ 

vainikuoja nedidukë Stiuarto sala. Be to, 

ðiai ðaliai priklauso apsèiai maþesniø saleliø. 

Kai kurios tarsi sausumos trupinëliai 

pabirusios aplink didþiàsias salas. Iki 

tokiø kaip Kermadeko, Antipodø, Èatamo, 

Kempbelo salø – ðimtai kilometrø. 

Ryto ÐALNOS nuotr. 

Nepaisant nuotolio, dauguma gyvenamos 

ir á jas vienà kità kartà per savaitæ 

skrenda lëktuvai. Dar labiau nuo Naujosios 

Zelandijos nutolusios Tokelau, Niue 

ir Kuko salos. Visos iðsibarsèiusios Ramiojo 

vandenyno platybëse, bet yra tikras 

rojus ir labai tinka romantiškam poilsiui. 

Abi didþiosios salos labai skiriasi. Keliaujant 

susidaro áspûdis, kad tai du skirtingos 

gamtos pasauliai. Tà jau senais laikais 

pastebëjo maoriai, abiem salom sukûræ 

skirtingas legendas. 

Keistø augalø ir gyvûnø pasaulis 

Naujosios Zelandijos miðkuose gali 

pasijusti tarsi pasakø karalystëje. Èia apstu 

augalø ir gyvûnø rûðiø, kurias galima 

pamatyti tik ðiose salose. Geologinëje 

praeityje jos priklausë Gondvanos þemynui. 

Po to, kai maþdaug prieð 80 mln. metø 

salos atsiskyrë nuo Australijos, archainës 

rûðys (augalai ir gyvûnai) vystësi izoliuotai 

ir per ðá laikà beveik nepakito. Dabar 

endeminiai augalai sudaro apie 11 

proc. visø aptinkamø rûðiø. Kad ir kokia 

ástabi ðalies gyvoji gamta, salø gyventojai 

þaliàjá ðalies rûbà kaip vertybæ pradëjo 

vertinti gerokai vëliau. 

Ledyno tirpsmo þiotyse akivaizdþiai matyti, kaip sànaðaujanti upë 

glemþiasi Pukakio eþero teritorijà 


Tussocko þole apaugæ kalnai Otago 

provincijoje Pietø saloje 

Gyvoji salø gamta pradëjo keistis jau 

ankstyvaisiais laikais, kai á salas atkako maoriai. 

Kartu jie atsigabeno ðunis bei þiurkes. 

Pirmieji gyventojai kirto miðkus, ruoðë 

lydymus. Dar didesnës permainos prasidëjo 

pasirodþius europieèiams. Tankûs 

miðkai, kurie kitados dengë 75 proc. salø 

ploto, tapo kliûtimi naujakuriams. Atvykëliai 

gaivaliðkai degino ir kirto tankias girias, 

o jø vietoje kûrë aviø ganyklas. Didþiulës 

praktinës reikšmës turëjo kauri ir kahikatea 

puðys, totara ir rimu medþiai. Vertinga 

jø mediena labai tiko laivams statyti, daug 

jos prireikë namams bei kurui. Palyginti per 

trumpà laikà Naujàjà Zelandijà tarsi kilimas 

padengë veðliø pievø þaluma. Jos ir dabar 

veria aká bei sudaro neatskiriamà ðios 

ðalies kraðtovaizdþio dalá. 

Europieèiai salose nerado gyvûnø, 

kurie padëtø iðsimaitinti (moa struèiai jau 

buvo iðnaikinti), tad juos imta importuoti. 

Gana greitai á salas atveþta ne tik ávairiø 

naminiø gyvuliø, bet ir triuðiø, oposumø, 

lapiø, elniø ir nemaþai kitokiø, niekada 

Pohutu geizerio 

iðsiverþimas 

Vienos ið kelioniø metu kapitonas Dþ.Kukas 

atveþë ir paleido á laisvæ kiaules. Ðios 

irgi puikiai adaptavosi ir, neátikëtina, per 

kelis ðimtus metø sulaukëjo. Dabar ðie 

gyvûnai vadinami Kuko ðernais. 

Dideliø permainø patyrë augalijos rûðinë 

sudëtis. Ilgà laikà áveþamø rûðiø niekas 

nekontroliavo. Ið Australijos atkeliavo 

eukaliptai, ið Amerikos – Kalifornijos puðys, 

ið Europos – klevai, topoliai ir daugelis 

kitø medþiø bei krûmø. Nepaisant tokios 

ávairovës, Naujosios Zelandijos augalijos 

ávairovë salose labai priklauso nuo salø 

iðsidëstymo. Antai Ðiaurës saloje iðplitæ 

drëgnieji subtropiniai miðkai, kurie primena 

tikras dþiungles. Jose vienur kitur dar 

galima pamatyti garsiàsias kauri puðis. Ðie 

medþiai pasiekia 50 m aukðtá ir gali augti 

iki 4000 metø. Dabar kauri puðys saugomos, 

o iðlikusios jø giraitës gausiai lankomos 

turistø. Prieð keliasdeðimt metø ðaly- 

Rotoruja – blogai kvepianti vieta 

sios vonios turëjo padaryti miestelá turistø 

meka. Dabar ði vietovë – turistø magnetas. 

Vos ne kiekvienas vieðbutis turi savo 

natûralaus karðto vandens baseinà. 

Rotorujos pakraštyje yra garsi geoterminë 

sritis Vhakarevareva. Bûtent èia 

galima pamatyti besiverþianèius geizerius. 

Galingasis Pohutu tiksliu periodiðkumu 

negarsëja, tad pamatyti ðaunantá 

jo vandens ir garø fontanà pasiseka ne 

visiems. Mes po ilgo ir kantraus laukimo 

buvome apdovanoti 10 min. trunkanèiu 

áspûdingu geizerio spektakliu. Ði bei kitos 

geoterminës sritys labai viena nuo 

kitos skiriasi. Antai Vairakei srityje gali- 

Garuojantis Keptuvës eþeras yra didþiausia 

karðtoji versmë ðalyje 

Ðiaurës salos viduryje viena prie kitos 

susitelkusios kelios geoterminës sritys. 

Tai dar vienas Naujosios Zelandijos 

gamtos stebuklas. Pasak maoriø legendos, 

gelbëdami á sniego audrà patekusius 

gentainius, karðèio ir ugnies sroves 

þemës pavirðiumi èia paleido ugnies demonai 

ið Havaikio salos. 

Viena garsiausiø geoterminiø srièiø 

yra greta Rotorujos miesto. Maoriø kalba 

ðis þodis reiðkia „blogai kvepianti vieta“. 

Stipriai juntamas ir á nosá kertantis sieros 

kvapas neatbaidë maoriø, kurie jau nuo 

seno èia gyvena. 1923 m. vyriausybë nutarë 

perimti ðios vietovës kontrolæ á savo 

rankas. Karðtosios versmës ir gydomoma 

pamatyti verdanèius eþerus, garuojanèià 

þemæ. Vai-o-Tapu vietovë garsëja 

kaip terminiø stebuklø ðalis, nes geologiniø 

dariniø ávairovë èia itin plati, o vandens 

ir uolienø spalvos neátikëtinos. Ið 

þemës kylantys garø stulpai nuolat primena 

apie gelmëse vykstanèius procesus. 

Ðiø reiðkiniø prieþastis – ákaitusios gelmës. 

Nors vulkaninis aktyvumas seniai 

nurimæs, taèiau gelmëse iðlieka aukðta 

temperatûra. Gruntinis ir lietaus vanduo 

suteka per plyðius á gelmes, ten prisisotina 

mineralø ir sieringø arba vandens garø 

pavidalu iðkyla á pavirðiø. 

èia negyvenusiø gyvûnø. Daugelis jø puikiai 

pritapo prie vietos sàlygø, taèiau pradëjo 

masiðkai naikinti vietines neskraidanèiø 

paukðèiø rûðis, kurios gamtoje 

neturëjo prieðø. Taip su þmogus pagalba 

kai kurios rûðys buvo iðnaikintos, dar 

daugiau atsidûrë prie iðnykimo ribos. 

je imtasi plataus masto apþeldinimo darbø. 

Didþiuliai nenaudojamø ganyklø plotai 

buvo apsodinti kaliforninëmis pušimis 

pinus radiata. Jos labai greitai auga, o toká 

puðynà galima kirsti jau po 30 metø. Ilgainiui 

pastebëta, kad ne vietinëmis rûðimis 

atsodintø medþiø miðkai nedera prie 


kraðtovaizdþio. Tad dabar ðalyje vis daugiau 

sodinama endeminiø rûðiø. 

Abiejø salø þemesnëse vietose, kur iðkrinta 

daug krituliø ir iðtisus metus drëgna, 

vyrauja neáþengiami lietaus miðkai. 

Èia auga þemaûgës þolës, samanos, 

gausybë rûðiø paparèiø. Ið daugiau kaip 

200 salose auganèiø paparèiø rûðiø net 

50 yra endeminës. Ðiø dar dinozaurø laikus 

menanèiø augalø ávairovë stulbinanti: 

nuo maþyèiø, ðvelniø, beveik perregimø 

augalëliø iki 20 metrø aukðèio siekianèiø 

mediniø paparèiø. Garsiajame Tasmano 

nacionaliniame parke Koromandelio 

pusiasalyje keliaujant papartynø miðkais 

galima mintimis persikelti á tuos Þemës 

laikus, kai paparèiai vieðpatavo pasaulyje. 

Paparèio motyvas yra svarbi maoriø 

etnokultûros dalis. Jis puikuojasi ðalies 

herbe, vaizduojamas piniguose, paparèio 

ðakelë puoðia nacionalinës oro kompanijos 

Air New Zealand lëktuvus. Visoje 

ðalyje parduodami maoriø dirbiniai, kuriuose 

vaizduojama magiðkø galiø turinti 

paparèio ðakelës spiralë. 

Ðiaurës sala 

Neátikëtino 

dydþio 

paparèio 

lapas 

Tankûs, drëgni amþinai þaliuojantys miðkai 

labai panaðûs á tuos, kurie kitados augo 

Gondvanos þemyne 

Pasak maoriø legendos, labai seniai, 

kai pasaulis dar tik kûrë savo formas, maoriø 

didvyris Maui su broliais iðplaukë á 

þvejybà. Ið Havaikio salos, legendinës 

maoriø tëvynës, jis patraukë á pietus. Ten 

Maui ir uþmetë masalà, o kai ëmë traukti 

laimiká, á vandenyno pavirðiø iðkëlë þemæ 

– Ðiaurës salà. Nors maoriai neturëjo galimybës 

á salà paþiûrëti ið paukðèio skrydþio, 

taèiau Ðiaurës salos kontûrai ið tikrøjø 

primena þuvies formà. Ðiaurinë salos 

dalis yra uodega, rytinë dalis – virðutinis 

pelekas, o patys pietûs, kur graþioje 

álankoje ásikûrusi ðalies sostinë Velingtonas, 

– þuvies burna. Neátikëtinas sutapimas 

aiðkinamas tuo, kad senieji maoriai 

labai gerai ásimindavo krantø linijà ir mintyse 

susikurdavo menamà þemëlapá. 

Ðiaurës sala yra vulkaninës kilmës. 

Per patá jos vidurá driekiasi vadinamojo 

„Ugnies þiedo“, kuris juosia visà Ramøjá 

vandenynà, atkarpëlë. Geologiškai tai itin 

aktyvi zona, kuriai bûdingi þemës drebëjimai 

ir ugnikalniø iðsiverþimai. Tokio aktyvumo 

prieþastis yra plokðèiø judëjimas 

bei jø kolizija. Ramiojo vandenyno plokðtë 

Ðiaurës salos zonoje nyra po Indijos– 

Australijos plokðte. Didþiuliame gylyje ji 

lydosi, virsta magma, o ði lëtai kyla á virðø. 

Didþiulis slëgis bei milþiniðki temperatûros 

skirtumai Þemës plutoje yra vulkanø, 

geizeriø, karðtøjø versmiø ir þemës 

drebëjimø susidarymo prieþastis. Apie 

gelmëse nuolat vykstanèius procesus liudija 

nauji atradimai. XX a. pabaigoje 200 

km nuo Oklendo (Aucklando) mokslininkai 

po vandeniu, 2300 m gylyje, aptiko 2 

didelius ugnikalnius. Nepaisant gylio ir 

slëgio, vienas ið jø aktyviai verþësi. 

Nemaþà Ðiaurës salos dalá apima vulkaninë 

plynaukðtë. Paèiame jos viduryje 

stûkso ðventieji kalnai. Á èia esantá populiariausià 

ðalyje Tongariro nacionaliná parkà 

kasmet atvyksta ðimtai tûkstanèiø turistø. 

Parko áþymybës – trys ugnikalniai: 

Ruapehus (2797 m), Ngauruhoe (2291 m) 

ir Tongariras (1998 m). Daugelio turistø 

tikslas – atlikti vienos dienos þygá, vadinamà 

„Tongariro crossing“. Jis driekiasi 

nuþymëtu turistiniu taku neþemiško 

kraštovaizdþio aplinkoje. Civilizacijos èia 

në kvapo, driekiasi kitados ið ugnikalniø 

tekëjæ lavos laukai, matomi netikëèiausiø 

formø krateriai, smaragdinës spalvos eþerai, 

ëjimà apsunkina vulkaniniø pelenø sànaðynai. 

Visi šio parko ugnikalniai ganëtinai aktyvûs. 

Apie jø praeitá byloja maoriø legenda. 

Kitados salos viduryje drauge stovëjo 

4 ugnikalniai – Tongariras, Taranakis, 

Tauhara, Putauakis bei kalva graþuolë Pihanga. 

Ðtai dël jos ugnikalniai ir susikivirèijo. 

Daug dienø ir naktø jie kovësi, kol 

meilës kovà laimëjo Tongariras. Pralaimëjusieji 

turëjo nusileisti laimingajam ir iðdidþiai 

pasitraukti. Putauakis patraukë á rytus. 

Ëjo visà dienà, kol patekëjo saulë. 

Naktis já uþklupo netoli Planty álankos, kur 

jis stûkso ir dabar. Tauhara pasitraukë á 

ðiauræ. Taranakis patraukë á vakarus, ið 

pykèio triukðmingai þygiuodamas per þemæ. 

Gilius jo pëdsakus uþliejo vanduo: 

taip atsirado garsi Vanganujo upë. Taranakis 

pasiekë vakariná salos krantà, kur 

átûþæs stovi iki ðiol. 

Maoriai šiuos vulkanus laiko šventais. 

Pasak jø, „Naujosios Zelandijos ðirdis plaka 

vulkanø ritmu, o ðalies gyvenimas prasideda 

bûtent ðiø kalnø virðûnëse. Èia uþgimsta 

á jûras tekanèios upës, kurios maitina 

augalus, gyvûnus ir paukðèius. Þmoniø 

maldos, dainos ir šokiai šlovina šiuos 

kalnus“. Atvykstantys turistai në neásivaizduoja, 

kà ðie kalnai ir ugnikalniai reiðkia 

salø èiabuviams maoriams. Juk èia susitelkæs 

visas jø pasaulis. 



Specialiai 

MG ið Turino 

2007 m. Turine ávyko XX Tarptautinë knygø mugë (Fiera 

Internazionale del Libro di Torino 2007), kurios idëja „Venti, 

senza confini“ („Dvideðimtoji, be pabaigos, be ribø“). Tokios 

mugës – tai ne tik ðventë knygø raðytojams ir jø skaitytojams, 

bet ir svarbus ávykis Europos kultûriniame gyvenime. 

Prof. Stasys VAITEKÛNAS 

Mugëje garbës sveèio teisëmis dalyvavo 

ir Lietuvos leidyklos. Lietuva ið tiesø 

buvo priimta kaip garbingiausia vieðnia – 

jos stendas buvo pirmas, praëjus paradinius 

vartus, ir kiekvienas lankytojas já 

pastebëdavo pirmiausia. 

Nuo 2001 m. mugës vieðnios yra ir 

Brazilija, Graikija, Kanada, Olandija, Ðveicarija, 

Portugalija. Dëmesá atkreipë ir tai, 

kad ðiomis teisëmis naudojosi ne Ispanija, 

o tik vienas jos regionas – Katalonija, 

tai leidþia galvoti apie atskirø regionø tradicijø 

ir kultûros apsaugos skatinimà. 

Mokslo populiarinimas 

knygø mugëje 

Italijoje 

uþëmë „Knygø kaimas“ – knygynas su 

ávairia groþine ir moksline literatûra. 

Atidarydamas mugæ, jos direktorius 

Ernestas Ferrera, atsakydamas á skeptikø 

Turino knygø mugë 2007. S.Vaitekûno 

knygos pristatymas. Ið kairës: Lietuvos 

garbës konsulas Milane Guido Levera, 

Milano katalikiðkojo universiteto prof. 

Giovanni Gober, Parmos universiteto 

prof. Guido Michelini ir Klaipëdos 

universiteto prof. S.Vaitekûnas 

Lietuvos stendas 

Ði knygø mugë iðsiskyrë ne tik dalyviø 

– knygø leidëjø ir jø produkcijos gausa, 

bet ir tuo, kad ávairûs kultûriniai renginiai 

(koncertai, teatriniai pastatymai) vyko 

ne tik pagrindiniame didþiuliame mugës 

pastate, bet ir ávairiose kitose miesto 

vietovëse, kultûros centruose. 

Kaip paprastai, gausiausiai buvo atstovaujama 

groþinei literatûrai, buvo daug susitikimø 

su knygø autoriais, leidëjais. Galima 

sakyti ir tai, kad ávairiø ðaliø stendus 

uþgoþë paèios Italijos tûkstanèiai leidyklø 

su savo spalvinga ávairia literatûra, netgi 

muzika, áraðyta kompaktinëse plokðtelëse. 

Tame knygø okeane kiekvienas galëjo 

iðsirinkti sau reikalingà ar patinkamà 

knygà, susirasti pamëgtà autoriø. Be ávairiø 

leidyklø ir ðaliø stendø, didþiulá plotà 

tikinimà, kad spausdintos knygos neturi 

ateities, tvirtino kitkà – ateities neturi tie, 

kurie neatranda literatûros, iðminties knygø 

puslapiuose. Beje, mugës eksponatai 

tvirtino ir dar vienà svarbià tiesà – knygø 

spausdinimà gimtàja kalba. Ant didþiulio 

pasaulio gaublio, pakabinto virð paaukðtinimo, 

skirto susitikimams, beveik visomis 

pasaulio, taip pat ir lietuviø, kalbomis buvo 

uþraðai „gimtoji kalba“ (Lingua Madre). 

Malonus netikëtumas buvo ir kardinolo 

Audrio Juozo Baèkio susitikimas su Turino 

kardinolu Severino Poletto, kurie viešai 

diskutavo tema „Kà reiðkia bûti kataliku 

ðiuolaikinëje Europoje“ Intelektuali diskusija 

pritraukë ne vien katalikus. Panaðaus 

pobûdþio buvo ir Jono Meko rodomi filmai, 

jo susitikimai su þiûrovais. 

Didþiausià dalá mugëje eksponuojamø 

knygø sudarë groþinë literatûra. Jà puikiai 

pristatë ir Lietuvos leidyklos. Didelio dëmesio 

sulaukë S.Parulskio, A.Èeredaitës, 

Vytauto V.Landsbergio, G.Grajausko, 

A.Þagrakalytës, D.Èepauskaitës ir kitø kûryba. 

Ypaè daug dëmesio sulaukë vaikiðkos 

knygos, kurias lietuviai iðleidþia nepaprastai 

dailiai iliustruotas ir patrauklias, be 

to, ir pigesnes, nei paèioje Italijoje. Gal dël 

to kartais atrodë, kad á mugæ suvaþiavo 


ne tik viso Turino, bet ir visos ðiaurinës 

Italijos vaikai, smalsiai vartæ pasakø ir apsakymëliø 

knygas. Beje, mugës dienomis 

á Parodø centrà kursavo specialûs 

nemokami autobusai. 

Su lietuviø literatûra ir kultûra tomis 

dienomis supaþindino ir ávairûs Italijos 

laikraðèiai. Mugës pirmos dienos ryte 

kairiøjø komunistø laikraðtis „Il Manifesto“ 

iðspausdino prof. Guido Michelini apþvalginá 

straipsná apie lietuviø literatûros 

klasikus. Tà paèià dienà „La Stampa“ 

paskelbë Rolando Kvietkausko straipsná 

„Sena lietuviø kalba“, graþiai iliustruotà 

Vilniaus vaizdais. Kità dienà ðiame laikraðtyje 

pasirodë ir Tiziana Lango publikacija 

apie Nekroðiaus teatrà. Spaudos 

dëmesys Lietuvai nesumaþëjo ir kitomis 

dienomis. Tai, be abejo, padidino ir lankytojø 

dëmesá Lietuvos stendui, kuriuo 

subtiliai rûpinosi Lietuvos leidëjø asociacija. 

Beje, ðioje knygø mugëje daug knygø 

buvo ir apie Lietuvos istorijà, partizaniná 

karà prieð sovietinius okupantus, lietuviø 

deportacijas á Sibirà, Lietuvos gyventojø 

genocidà. 

Dëmesá atkreipë ir tai, kad labai daug 

leidyklø yra išleidæ mokslo populiarinimo 

knygø. Lietuva èia atrodë kukliai. Vienintelë 

Mokslo ir enciklopedijø instituto 

leidykla, be „Visuotinës lietuviø enciklopedijos“ 

ir „Technikos enciklopedijos“, 

pristatë ir dvi knygas ið jaunimui skirtos 

enciklopedinës serijos “Lietuva“. Tai á italø 

kalbà iðverstos, spalvingai iliustruotos 

ir informatyvios knygos: Z.Zinkevièiaus, 

A.Luchtano ir G.Èesnio „Ið kur 

mes atsiradome“ (Da dove veniamo) ir 

S.Vaitekûno „Lietuvos gyventojai“ (Gli 

abitanti della Lithuania). Pastaràjà pristatë 

pats autorius ir knygos vertëjas prof. 

Guido Michelini. Pristatyme dalyvavo ir 

Lietuvos garbës konsulas Guido Levera, 

specialiai atvykæs ið Milano. Jo nuomone, 

mokslo populiarinimas yra ne tik 

reikalingas, bet ir gana sudëtingas – nëra 

paprasta mokslinæ kalbà „iðversti“ á nespecialistui 

ar vaikams suprantamà. Be 

to, jis paminëjo, kad tokiai literatûrai lëðø 

skiria ne tik Italijos valdþia bei miestø 

savivaldybës. Nemaþai jø gaunama ið 

Europos Sàjungos. Nëra abejonës, kad 

þiniø visuomenæ ugdo ne tik universitetai, 

kitos aukðtesniojo tipo mokyklos. Þiniø 

visuomenës ugdymo pradþia – tai 

patraukliai paraðytos mokslo populiarinimo 

knygos, þurnalai, kita spauda, skirta 

vaikams ir jaunimui. Tam negalima 

gailëti nei lëðø, nei darbo. Regis, tà geriausiai 

supranta Vokietijos, Prancûzijos 

ir ypaè Italijos leidyklos ir valdþios ástaigos. 

Vaikai – valstybës ateitis, bet ji bus 

graþesnë, jei vaikai augs skaitantys, 

màstantys, þinantys knygos ir joje glûdinèios 

iðminties vertæ. 

tromagnetinio lauko sàveika su 

tam tikrø cheminiø elementø branduoliais. 

Absoliuèia dauguma atvejø 

tyrimo procese naudojami vandenilio 

branduoliai. Vandenilio branduolá sudaro 

vienintelis protonas. Ásivaizduokime, 

kad protonas yra maþas magnetas, greitai 

besisukantis aplink savo magnetinæ 

aðá. Magnetiniame lauke protonø magnetinës 

aðys priverstos suktis iðilgai jas veikianèios 

jëgos (z aðis, kuri yra lygiagreti 

paciento ilgiui). Kuo stipresnis iðorinis 

magnetinis laukas, tuo daugiau protonø 

orientuojami magnetinio lauko linijø kryptimi. 

MR aparatuose gali bûti naudojami 

nuolatiniai magnetai, elektromagnetai ir 

superlaidûs magnetai. 

Protonai, veikiami magnetinio lauko, 

sukasi þaislinio vilkelio principu – rotuoja 

apie savo ir vertikaliàjà ašis. Tai dar vadi- 

Radiologiniai 

tyrimo 

metodai: 

Asist. Saulius 

RUTKAUSKAS 

Kauno medicinos 

universiteto Anatomijos 

instituto Radiologijos 

klinika 

MR tyrimo áranga ir fizikiniai 

principai 

MR aparatà sudaro kelios pagrindinës 

dalys: magnetas, radijo daþnio impulsø 

siøstuvas ir imtuvas, ritës, maitinimo ir 

aušinimo sistemos, kompiuteris. 

Daugelis ðiø daliø, áskaitant pagrindinæ 

aparato dalá – magnetà, sumontuotos 

nejudriame didelio cilindro 

formos rëme – gentryje (1 

pav.). Gentrio viduje tyrimo metu 

guli pacientas. 

Daþnai magnetinio rezonanso 

sistema siejama su koordinaèiø 

sistema. Koordinaèiø sistemos z 

aðis visada sutampa su magnetinio 

lauko linijø kryptimi, o plokðtuma, 

einanti per x ir y koordinates, 

yra jai statmena. Pavyzdþiui, jei tyrimo 

metu pacientas guli cilindrinio 

magneto viduje ir z aðis bûna 

nukreipta iðilgai paciento, tai y aðis 

bus vertikali, o x aðis – horizontali. 

MR tyrimas yra pagrástas elek- 

Magnetinis rezonansas – tai radiologinis 

tyrimas, kuriuo gaunami aiðkûs ir detalûs 

bet kurios kûno dalies vaizdai. Ið kitø 

radiologiniø tyrimo metodø (pvz., rentgenografija, 

rentgenoskopija, kompiuterinë 

tomografija) magnetinis rezonansas (MR) 

iðsiskiria tuo, jog èia nëra jonizuojanèiosios 

spinduliuotës, todël MR tyrimas yra visai 

nepavojingas sveikatai. Ðiuo metu MR yra 

ne tik vienas informatyviausiø, bet ir 

vienas sudëtingiausiø metodø, naudojamø 

diagnostikoje. 

magnetinis 

rezonansas 

nama precesija. Precesijos daþnis yra proporcingas 

magnetinio lauko stiprumui. 

Kol pacientà veikia tik iðorinis nuolatinis 

magnetinis laukas, suminës visø protonø 

magnetizacijos kryptis bûna nukreipta 

iðilgai jo kûno aðies ir sutampa su jëgø 

linijø kryptimi. Pradëjus tyrimà pacientas 

1 pav. Magnetinio rezonanso aparatas (esantis 

KMUK Radiologijos klinikoje) 

paveikiamas trumpu (pulsiniu) rezonansinio 

daþnio elektromagnetiniu impulsu, 

kuris bûna nukreiptas statmenai z aðiai. 

Ðis impulsas iðmuða protonus ið pradinës 

padëties ir pakreipia jø magnetines 

aðis, kartu ir suminës magnetizacijos vektoriø 

tam tikru kampu. Tai ir yra magnetinio 

rezonanso fenomenas. Kad ðis fenomenas 

pasireikðtø, bûtina, kad protonø 

precesijos daþnis ir radijo bangø daþnis 

sutaptø. Kintantis magnetinis laukas indukuoja 

elektros srovæ. Ði elektros srovë 

vadinama MR signalu. Kuo stipresnë audiniø 

magnetizacija, tuo stipresnis signalas 

bus generuojamas, tuo bus gaunamas 

didesnis vaizdo intensyvumas, t.y. 

tuo šviesesnis vaizdas. 


Vaizdas, kuris gaunamas atliekant MR 

tomografijà, priklauso tiek nuo paties tiriamojo 

objekto fizikiniø savybiø, tiek ir 

nuo parametrø, kuriuos parenka tyrëjas, 

bei MR aparato charakteristikø. 

Protonø tankis yra vienas svarbiausiø 

veiksniø, nulemianèiø MR tomografijos 

metu gaunamà audiniø vaizdà. Kiti labai 

svarbûs veiksniai yra T1 ir T2 relaksacijos 

laikai, kurie apibûdina protonø magnetinës 

orientacijos kitimo greitá tyrimo metu. 

T1 ir T2 laikai, kaip ir protonø tankis, yra 

paèiø audiniø charakteristika. Kiekvienas 

audinys turi jam bûdingus protonø tanká, 

T1 ir T2 laikus, kurie keièiasi, kai audinys 

yra paþeidþiamas patologinio proceso. 

Audiniai, kuriuose yra maþai vandenilio 

branduoliø, beveik visada atrodys 

tamsûs, pvz., þievinis kaulo sluoksnis (1 

lentelë). Ir atvirkðèiai, audiniuose, kuriø 

sudëtyje yra daug vandens, T1 ir T2 laikai 

ilgëja ir vaizdas atrodo ðviesesnis. Jeigu 

yra paramagnetiniø daleliø, pvz., esant 

geleþies apykaitos sutrikimams kepenyse, 

– T1 ir T2 laikai maþëja. 

MR tyrimo metu gaunama organø informacija 

yra vaizduojama kaip audiniø maþø 

tûriø matrica (vokseliai), sukelianti individualø 

signalà. Paciento pjûvis yra nuskaitomas 

ir apdorojus ðià informacijà galima 

gauti vaizdus bet kokioje plokðtumoje. 

Paciento paruoðimas 

MR tyrimo metu naudojamas stiprus 

magnetinis laukas, kuris gali sutrikdyti implantuoto 

medicininio prietaiso veiklà. Todël 

negalima atlikti tyrimo, jeigu pacientas 

turi ðirdies stimuliatoriø ar dirbtiná voþtuvà, 

dirbtinæ galûnæ, aneurizmos spaustukà, 

spiralæ gimdoje ar bet kokiø kitokiø 

metaliniø segtukø, varþtø, plokðteliø ar pooperaciniø 

chirurginiø kabiø. Daþniausiai 

ortopedinëje chirurgijoje naudojami metaliniai 

implantai yra saugûs atliekant MR. 

Taip pat prieð tyrimà pacientas turi nusiimti 

visus metalinius daiktus (papuoðalus, 

laikrodá, plaukø segtukus). Jei yra tikimybë, 

kad pacientë laukiasi, bûtina praneðti 

apie tai MR kabineto personalui. 

Kadangi atliekant MR tyrimà kai kuriais 

atvejais naudojamos geriamosios ar intraveninës 

kontrastinës medþiagos, pacientas 

yra apklausiamas dël jautrumo, ar neserga 

ðienlige, dilgëline, alergine astma, 

ar nëra alergiðkas maistui ar vaistams. Gy- 

1 lentelë. Audiniø ðviesumas T1 ir T2 vaizduose 

Audinys T1 vaizdas T2 vaizdas 

Smegenø skystis Labai tamsus Labai šviesus 

Baltoji smegenø medþiaga Šviesus Tamsus 

Pilkoji smegenø medþiaga Tamsus Šviesus 

Þievinis kaulo sluoksnis Labai tamsus Labai tamsus 

Riebalai Labai šviesus Tarpinis 

Raumenys Tamsus Tamsus 

Tarpslankstelinis diskas Tarpinis Šviesus 

2 pav. Tiesinës projekcijos krûtinës làstos MR vaizdas 

dytojas radiologas turëtø þinoti sveikatos 

problemas, nes sergant kai kuriomis ligomis, 

pvz., inkstø, ðirdies ir kraujagysliø, negalima 

naudoti kontrastinës medþiagos arba 

ji vartotina tik laikantis grieþèiausiø apsaugos 

priemoniø. Þmonës, linkæ á klaustrofobijà 

(uþdarø patalpø baimë), gali jaustis 

nepatogiai. Raminamieji vaistai ðiuo atveju 

sumaþins nerimà, taèiau vaistø prireikia 

maþdaug vienam ið dvideðimties pacientø. 

Kai kur naudojami ausø kamðtukai 

ar ausinës, kad pacientas negirdëtø 

triukðmo tyrimo metu. Jei yra leidþiama 

kontrastinë medþiaga, galima trumpai pajusti 

adatos sukeltà skausmà ir porà minuèiø 

trunkanèià ðilumà kontrastinës medþiagos 

suleidimo metu. Po tyrimo galima 

dirbti áprastinius darbus, nebent buvo 

paskirti raminamieji vaistai. 

3 pav. Ðoninës projekcijos liemens 

MR vaizdas 

MR tyrimo atlikimas 

Tiriamasis guli aukštielninkas ant mobilaus 

MR aparato stalo. Kad bûtø patogiau, 

galima pasidëti pagalvëlæ. Kai viskas 

parengta, gydytojas radiologas ir radiologijos 

laborantas išeina iš tyrimo patalpos. 

Bet kuriuo metu galima bendrauti 

su laborantu vidaus telefonu. Laborantas 

pacientà stebi per stiklà ið gretimos patalpos. 

Pageidaujant ar tiriant jaunà pacientà 

su juo gali likti artimieji. 

MR tyrimas uþtrunka 15–45 minutes, 

nors patys vaizdai gaunami labai greitai. 

Tiriamojo papraðoma nejudëti, nes judesiai 

iðkraipo vaizdus. Kai tik ásijungia ritë, 

sukurianti magnetiná laukà, pasigirsta barðkëjimas 

ar kiti stiprûs garsai. Tuo pat metu 

pradedami uþraðinëti 

vaizdai. Kiekviena 

vaizdø seka 

trunka nuo keliø sekundþiø 

iki keliø minuèiø, 

todël kartais 

galima atsipalaiduoti 

ir pailsëti tyrimo 

metu. Kai viskas 

bus baigta, reikia 

trumpai pagulëti ant stalo, kol bus perþiûrëta 

gauta medþiaga, nes kartais reikalingi 

papildomi vaizdai. 

MR tyrimo privalumai ir trûkumai 

MR yra puikus tyrimas, norint gauti 

aiðkius, detalius kauliniø (ypaè sànariø) 

ir minkðtøjø audiniø vaizdus (2, 3 pav.). 

Jis parodo anomalijas, suþeidimus ir ligas, 

kuriø nebûtø galima pamatyti kitais 

radiologiniais tyrimais. 

Viena daþniausiø MR tyrimo srièiø 

yra galvos smegenys, kur ypaè jautriai galima 

nustatyti navikus, insultus ir kitus patologinius 

pakitimus. 

Dël santykinai ilgo tyrimo laiko plauèiø 

ir pilvo tyrimø vaizdai gaunami nekokybiðki 

ir sunku ávertinti patologinius pakitimus. 

Tobulinant MR aparatus ði problema 

ilgainiui turëtø bûti iðspræsta. 

Kai kurioms struktûroms išryškinti 

yra naudojamos kontrastinës medþiagos, 

pvz., gadolinijus. Tai paramagnetinis 

preparatas, kuris sustiprina T1 vaizdo 

signalà. 

Funkcinis MR tyrimas naudojant 

specifinius pulsinius daþnius ir vaizdavimo 

metodikas leidþia stebëti aktyvacijos 

zonas galvos smegenø þievëje. Tai labai 

svarbu nustatant motorines ir kalbos zonas 

prieš neurochirurgines operacijas. 

Palyginti su kitomis radiologinëmis 

metodikomis, MR tyrimo labai reikšmingas 

privalumas, kad nëra jonizuojanèiosios 

spinduliuotës. Tai puiki alternatyva 

kompiuterinei tomografijai, kurioje yra 

naudojamos labai didelës spinduliuotës 

dozës. Vienintelis MR tyrimo trûkumas – 

didelë kaina. 

Skaitytojams primename, kad apie magnetiná 

rezonansà mûsø þurnale plaèiau yra raðæ doc. 

dr. Nomeda Valevièienë ir prof. habil. dr. Liudvikas 

Kimtys str. „Magnetinis rezonansas medicinoje“ 

2003 m. Nr.12 ir 2004 m. Nr.1. 


Paminklas ,,Þalgirio” 

rinktinës 

kovotojams 

Lekëèiuose 

(1992) 

Miestelis 

giriose 

Albinas 

vø metø paskutinieji 

buvo likæ tik du sûduviø 

kunigaikðèiai. Jie 

buvo priversti palikti 

gimtàsias þemes, ir 

vienas jø – Jedetas su 

savo kraštieèiais nuvyko 

á Prûsus ir pasidavë 

Kryþiuoèiø ordinui, 

o antrasis kunigaikðtis 

Skurdas su savo pavaldiniais 

persikëlë per 

Nemunà ir apsigyveno 

Lietuvos þemëse. Praëjus 

50-èiai metø po 

sûduviø iðnaikinimo, 

vokieèiø kronikininkas 

apie 1326 metus raðë: 

„Ir taip Sûduvos þemë 

apleista iki ðiai dienai“. 

Kraðtas, tapæs dykra, 

apaugo giriomis ir 

tik po Þalgirio mûðio 

1422 m. Melno taikos 

sutartimi sugràþintas Lietuvai. Sûduvos girios 

tapo didþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø 

medþioklës vieta. Ðiaurinës Sûduvos girios 

buvo priskirtos deðinëje Nemuno pusëje 

buvusiems didþiojo kunigaikðèio dvarams. 

Taip atsirado Vilkijos, Veliuonos, Jurbarko 

ir kitos girios. 

Šis kraštas nuo XV a. buvo apgyvendinamas 

antrà kartà daugiausia þmonëmis 

ið deðiniosios Nemuno pusës. Ðiek 

tiek þmoniø á èia persikëlë ir ið Rytø Prûsijos. 

Ypaè intensyviai apgyvendinimas 

vyko XVI a., kai panemunëmis buvo kuriami 

dvarai ir steigiami kaimai. 

Liekës upelio apylinkiø þemës pateko 

á Vilkijos dvarui priskirtøjø giriø teritorijà. Jau 

XVI a. pirmaisiais metais didysis Lietuvos 

kunigaikðtis ir Lenkijos karalius Aleksandras 

tuos giriø plotus ëmë dalyti Lietuvos 

didikams, o ðie savo ruoþtu èia statësi dvarus 

ir steigë kaimø gyvenvietes. Vienà ið 

pirmøjø dvarø Zapyðkyje pasistatë Jonas 

Sapiega. Zapyðkio savininkams kurá laikà 

priklausë ir Lekëèiø apylinkës. 

Iki ðio ðimtmeèio pradþios visose enciklopedijose 

ir þinynuose buvo raðoma, 

kad istoriniuose ðaltiniuose Lekëèiai pirmà 

kartà paminëti 1579 m., kai, mirus Povilui 

Sapiegai, trys jo sûnûs dalinosi savo 

dvarø turtà. Tada Lekëèiø kaimas atiteko 

Andriui Sapiegai. Taèiau pastaraisiais metais 

LDK Aleksandro dokumentuose buvo 

rastas áraðas, kad didysis kunigaikðtis 

tam tikrà plotà jam priklausanèiø þemiø 

prie Liekës upelio 1506-07-15 aktu padovanojo 

didikui Vasiliui Oþukinui. Tik ðiandien 

sunku pasakyti, ar minima þemë yra 

toje vietoje, kurioje yra dabartinis miestelis. 

Juo labiau, kad Grigorijus Valavièius, 

1559 m. revizuodamas Sûduvos girias, 

dabartiniuose Lekëèiuose gyventojø nerado. 

Tik 1585 m. Zapyðká, Lekëèius ir kitus 

kaimus nupirko Grigalius Masalskis. 

Vëliau ðios þemës atiteko Kauno Bernardinø 

vienuolynui. Po Lietuvos ir Lenkijos 

1795 m. padalinimo Sûduva atiteko Prûsijai 

ir naujoji vokieèiø valdþia vienuolynø 

ir dvarø turtus nusavino. 

Sûduvai patekus vokieèiø valdþion 

buvo padarytas naujas administracinis 

suskirstymas. Ásteigti valsèiai, tada vadinti 

gminomis. Lekëèiø kraðte buvo ásteigtas 

Dabravalës valsèius, kurio centru buvo 

pasirinkta þmoniø vadinama Silkinë. Ji buvo 

prie Nemuno, kur Liekë áteka á ðià upæ. 

Ðiuo pavadinimu valsèius egzistavo iki Pirmojo 

pasaulinio karo pabaigos. Tik valsèiaus 

bûstinë 1912 m. buvo perkelta ið 

Silkinës á Lekëèiø baþnytkaimá. Lietuvai 

paskelbus nepriklausomybæ, 1918 m. pabaigoje 

Sûduvoje buvo steigiami lietuviðki 

valsèiai. Tada ir Dabravalës pavadinimas 

buvo pakeistas Lekëèiø vardu. 

Istoriko kun. Jono Totoraièio Sûduvos–Suvalkijos 

istorijoje raðoma, kad Karolis 

Dambravièius 1850 m. Dabravalëje 

prie Liekës ákûrë audimo fabrikà su dviem 

skyriais, kuriuose veikë 40 stakliø. Verpalus 

audiniams supirkdavo ið aplinkiniø kaimø 

gyventojø. Fabrike dirbo 76 darbininkai. 

Èia iðausti audiniai buvo gana geros 

kokybës, nes 1857 m. Varðuvos mugëje 

uþ juos laimëjo aukso medalá. Po 20-ies 

VAIÈIÛNAS 

Sûduvos kraðto þemës buvo apgyvendintos 

du kartus. Kaip ir kitose Lietuvos 

þemëse, Sûduvoje pirmieji gyventojai 

ëmë kurtis senojo akmens amþiaus 

pabaigoje. Taèiau baltø gentys ðiose vietose 

pradëjo rastis tik þalvario amþiaus 

pradþioje. 

Nuo II ðimtmeèio prieð Kristø jau atsekamos 

sûduviø kultûros apraiðkos. Per 

1,5 tûkstanèio metø jie sukûrë palyginti 

aukðtà kultûrà. Tai liudija archeologiniai 

kasinëjimai. Ypaè tankiai buvo gyvenama 

panemunëse, kur iðlikæ gana daug 

piliakalniø. 

XIII a. prûsus nukariavæ kryþiuoèiai ëmë 

verþtis ir á sûduviø þemes. Po daugelio kometø 

K.Dambravièius fabrikà perleido Zenonui 

Zaleskiui, kuris po 1872-øjø fabriko 

darbà sustabdë ir já panaikino. 

Ðiandien dar neþinoma ir Lekëèiø (Rûdelës) 

dvaro ásikûrimo data, þinoma tik 

tiek, kad po Sûduvos 1815 m. ájungimo á 

Lenkijos karalystæ Rûdelës dvarà valdë 

nuomininkai. Dvaras nuo XIX a. pabaigos 

priklausë Verygø-Darevskiø giminei. Vienas 

ið ðios giminës – Antanas Veryga-Darevskis 

prieð Pirmàjá pasauliná karà buvo 

baigæs teisës mokslus Peterburgo universitete 

ir Nepriklausomos Lietuvos metais 

Vytauto Didþiojo universitete dëstë finansines 

disciplinas. Ðios giminës palikuonys, 

atsiëmæ tëvø valdytà þemæ, pasistatë 

dviaukðtá pastatà ir ásirengë kaimo turizmo 

sodybà “Verigynë”. 

XIX ðimtmeèio pirmojoje pusëje Lekëèiuose 

baþnyèios nebuvo. Kaimas priklausë 

Zapyðkio parapijai. Iki Zapyðkio miestelio 

12 km, þmonëms, ypaè senesniems, 

buvo sunku lankytis Zapyškio baþnyèioje, 

todël jau 1830 m. vakarinës parapijos 

dalies tikintieji kreipësi á baþnytinæ vadovybæ 

ir civilinæ valdþià, kad leistø ásisteigti 

atskirà parapijà. Negavæ leidimo Lekëèiø 

ir aplinkiniø kaimø gyventojai netoli Liekës 

upelio uþ savo lëðas 1843 m. pasistatë nedidelæ 

medinæ koplyèià. Nuo tada dar atkakliau 

ëmë rûpintis atskiros parapijos steigimu. 

Tai truko daugiau kaip pusæ amþiaus. 

Jø norui prieðinosi Zapyðkio baþnyèios 

klebonai, nenorëdami skaldyti, tiksliau, 

maþinti savosios parapijos. Yra vykusios 

net derybos su rytinës dalies parapijieèiais 

prie Skirpstaujos upelio. 

Ir tik 1906 m. ið to kraðto kilusio Seinø 

vyskupijos prelato Vinco Blaþio uþtarimu 

buvo gautas leidimas steigti Lekëèiø parapijà. 

Pirmuoju klebonu ir parapijos stei- 


Senieji lekëtiðkiai - 

kraðto ðviesuoliai (ið 

kairës): Jonas Blaþys 

(vyresnysis) ið Ðëtijø, 

Vincas Tamulaitis- 

Kerapla, buvæs 

knygneðys Vincas 

Tamulaitis-Barzdukas 

ið Kuro, ûkininkas 

Jonas Mauruða, 

buvæs knygneðys 

Antanas Rinkus- 

Rinkevièius ir kalvis 

Baltrus Bertulis ið 

Lekëèiø 

gëju buvo paskirtas kun. Justinas Staugaitis, 

vëliau tapæs Telðiø vyskupu. Jis rûpinosi 

ne tik sielovados, bet ir kultûros reikalais. 

Atvykæs á Lekëèiø kaimà, ásteigë 

„Þiburio“ draugijos skyriø, o kiek vëliau ir 

bibliotekà, pastatë priestatà prie senosios 

koplyèios ir jà pavertë parapine baþnyèia. 

Palyginti gana anksti, jau 1823-iaisiais, 

Rûdelës palivarke veikë valdinë pradinë 

mokykla. Ji egzistavo keletà deðimtmeèiø. 

Joje XIX a. antrojoje pusëje yra mokæsis 

V.Kudirkos bendraþygis, „Varpo“ ir 

„Ûkininko“ redaktorius Jonas Kriauèiûnas. 

Nepriklausomos Lietuvos metais 

baþnytkaimyje veikë lietuviðka pradinë 

mokykla, o po karo 1946-aisiais ji buvo 

pertvarkyta á progimnazijà. 

Per Pirmàjá pasauliná karà 1915 m., 

prieð vokieèiams uþimant Lekëèius, dalis 

gyventojø pasitraukë á Rusijos gilumà. 

Vokieèiø okupacinë valdþia ëmë kirsti to 

kraðto brandþius giriø medþius. Tam tikslui 

1917 m. per Lekëèiø girias nuo Kazlø 

Rûdos iki Nemuno buvo nutiesta siaurojo 

geleþinkelio linija. Tuo geleþinkeliu 

mediena buvo gabenama á Pavilkijá, o ið 

ten Nemunu plukdoma á Vokietijà. Siaurasis 

geleþinkelis egzistavo apie 25 metus 

ir tik pokario metais buvo nurinkti jo 

bëgiai ir pabëgiai. Iki mûsø dienø iðliko 

tik geleþinkelio pylimas. 

Po Pirmojo pasaulinio karo ásteigus 

lietuviðkà valsèiaus administracijà, baþnytkaimyje 

suklestëjo kultûrinë ir ekonominë 

veikla. Ið Lekëèiø apylinkiø daug jaunø 

vyrø iðëjo savanoriais ginti Lietuvos 

laisvës ir nepriklausomybës. Bernardo 

Aleknavièiaus knygoje paskelbtoje fotografijoje 

matome visà bûrá Lekëèiø kraðto 

savanoriø. Atkûrus nepriklausomybæ 

lekëtiðkiai vieni pirmøjø Lietuvoje jau 1918 

metø gruodá atidengë paminklà nepriklausomybei 

áprasminti ir atminti. Baþnytkaimyje 

pradëjo veikti lietuviðka pradinë mokykla, 

ásteigta vaistinë, ákurtas þemës ûkio 

kooperatyvas, kurio skyriai veikë Þemojoje 

Panemunëje ir net kitoje Nemuno pusëje 

Vilkijoje bei Seredþiuje. Baþnytkaimyje 

buvo rengiami turgûs, net jomarkai. Buvo 

atidaryta paðto agentûra, ákurta miðkø 

urëdija, veikë elektros stotis. 1928 m. buvo 

pastatytas ir atidengtas áspûdingas paminklas 

Nepriklausomybës deðimtmeèiui 

paþymëti. Buvo suburtas dûdø orkestras, 

gyvavæs ištisus 65 metus. 

Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, 

Lekëèiai, kaip ir kiti Sûduvos miesteliai, 

prarado daug savo gyventojø. Per pirmàjà 

sovietinæ okupacijà 1940–1941 m. 

deðimtys þmoniø buvo areðtuoti, du ið jø – 

Zenonas Astrauskas ir Vincas Urmulevièius 

buvo suðaudyti. Pokario metais net 

19 to kraðto jaunø vyrø dalyvavo pasiprieðinimo 

kovose. Visi jie þuvo. Prie pat miestelio, 

Rûdðilio miðke, yra iðlikusios partizanø 

þeminës, kuriose 1951 m. geguþæ 

þuvo þymûs pasiprieðinimo kovotojai Petras 

Jurkðaitis ir þurnalistas Julius Bûtënas, 

uþaugæs aukðtaièiø þemëje. Þûties vietoje 

Atgimimo metais pastatyti keli kuklûs paminklai. 

Miestelio centre 1992 m. rugpjûèio 

2 d. atidengtas paminklas „Þalgirio“ 

rinktinës kovotojams. Jame suraðytos visø 

pokariu þuvusiø partizanø pavardës. 

Lekëèiuose 1908 m. liepos 20 d. yra 

gimusi þymi lietuviø poetë Graþina Tulauskaitë, 

daþnai vadinama “Lekëèiø lakðtingala”. 

Baigusi Kauno Vytauto Didþiojo universitetà, 

mokytojavo Vilkijoje ir Kaune. Lietuvoje 

buvo iðleidusi du poezijos rinkinius 

“Paklydæ þodþiai” (1934) ir „Vëjo smuikas“ 

(1944). Baigiantis karui pasitraukusi ið Lietuvos, 

gyveno Vokietijoje, o vëliau JAV. Iðeivijoje 

buvo iðleistos dar trys jos eilëraðèiø 

knygos „Po svetimu dangumi“ (1951), 

„Rugsëjo þvaigþdës“ (1957) ir „Vakarë 

banga“ (1968). Poetë mirë Èikagoje 1990 

metais. Ten ir palaidota. 

Ið Lekëèiø valsèiaus yra kilæ dar du þymûs 

mûsø kraðto spaudos ir meno darbuotojai 

– prozininkas, dramaturgas ir poetas 

Kazys Puida (1883–1945) ir dailininkas, pedagogas 

Jonas Šileika (1883–1960). 

Lekëèiø miestelis, ásikûræs Sûduvos 

giriose, garsëja þymiais Lietuvos miðkininkais. 

Net 18 ðio kraðto sûnø ir dukrø 

pasirinko miðkininkø specialybes, dauguma 

jø dirbo ir dirba girininkais ávairiose 

Lietuvos vietose. Savo darbais garsëja to 

kraðto paukðèiø tyrinëtojas, keleto knygø 

ir 20-ies mokslo publikacijø autorius 

Antanas Aleknonis, Ðakiø miðkø urëdijos 

ilgametis urëdas, miðko kultûrø ugdytojas 

Ksaveras Vaièiûnas, dabartinis Sudervës 

girininkijos darbuotojas Skirmantas 

Arkuðauskas, jau apie 45-erius metus triûsiantis 

giriø ugdymo srityje, bei nuoðirdþiai 

gimtojo kraðto girininkijos vadovu 

besidarbuojantis Putinas Lebedþinskas. 

Lekëèiuose prieð keletà metø girininkijos 

pastate vietoje maþo muziejëlio buvo 

árengtas naujas ðiuolaikiðkas gamtos 

muziejus. Jam daugelá metø eksponatus 

kaupë ir dabar vadovauja buvæs ilgametis 

Lekëèiø girininkas Stanislovas Ruseckas. 

Ðis muziejus yra tapæs miðkininkystës 

istorijos informaciniu centru. Jis daþnai 

lankomas ávairiø ekskursantø, turistø 

ir gamtos mylëtojø. Praëjusiøjø metø vasarà 

minint miestelio vardo paminëjimo 

500-àsias metines netoli muziejaus iðkilmingai 

buvo atidengtas gamtos paþinimo 

takas ir iðleista Bernardo Aleknavièiaus 

650 p. apybraiþø knyga „Lekëèiø 

sakmës“. Leidinyje skaitytojas gali iðsamiai 

susipaþinti su Lekëèiø miestelio ir jo 

apylinkiø gamta, praeitimi, etnokultûra, 

áþymiais to kraðto þmonëmis, jø darbais 

gimtojo kraðto labui. 


Apie caro laikø Sibirà ir carinæ tremtá lietuviø 

mokslinëje, groþinëje ir populiariojoje literatûroje 

raðyta nedaug, tik epizodiðkai. O tuo tarpu daugiau 

kaip ðimtà carinës valdþios metø – nuo XVIII a. 

pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos 

imperijos þlugimo á Sibirà buvo tremiami ir lietuviai. 

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 

Sibiras ðimtmeèiais garsëjo kaip tremties 

ir kalinimo vieta. Iðtrëmimas á Sibirà 

buvo bausmë uþ ávykdytà nusikaltimà. 

Tremtiniui buvo atimamas turtas, tremiama 

daþniausiai visam gyvenimui. Á Sibirà 

buvo tremiami pagal teismo sprendimus 

arba administracine tvarka. Caro valdþia 

tokiu bûdu norëjo greièiau kolonizuoti Sibirà. 

Iš pradþiø tremtis buvo laikoma kriminaline 

bausme, vëliau caro valdþia jà 

masiðkai taikë savo politiniams prieðininkams. 

Sibire vieni tremtiniai gyveno policijos 

prieþiûroje jiems skirtoje vietoje, kiti 

bausmæ atliko kalëjimuose, katorgoje. Iki 

1863 m. katorgos darbams nuteistø kriminaliniø 

nusikaltëliø veidus þymëjo raidëmis 

,,KAT” (katorgininkas). Ant deðiniojo 

skruosto iðtatuiruodavo raidæ ,,K”, ant 

kaktos – ,,A”, ant kairiojo skruosto – ,,T” 1 . 

Ði þymë likdavo visam gyvenimui, nors 

ne taip retai pasitaikydavo, kad þmogus 

nuteistas neteisingai… 

Rusijoje po 1861 m. reformos buvo trys 

katorgos rûðys: rûdynuose, tvirtovëse ir 

fabrikuose. Iki 1861 m. nuteistieji katorgos 

darbams dirbdavo rûdynuose ar kituose 

sunkiuose darbuose. Ilgiems kalëjimo metams 

nuteistøjø katorgininkø rankas ir kojas 

sukaustydavo grandinëmis, grandine 

prikaustydavo prie karuèio: ,,Dviejø pûdø 

svorio karutis ilga grandine bûdavo prikaustomas 

prie kojø grandiniø. Kur kalinys 

beeitø, jis visur su savimi turëjo stumti 

karutá. Su juo ir miegodavo ant specialaus 

gulto kampe, po gultu pastatæs karutá“ 2 . 

Iki 1863 m. grandinëmis buvo kaustomos 

ir katorgininkës – moterys. XIX a. pirmojoje 

pusëje á Sibirà kasmet buvo iðtremiama 

vidutiniðkai po 7 tûkst. þmoniø, o nuo 1863 

m. – jau po 15 tûkstanèiø. XIX a. nuo 1807 

iki 1898 m. á Sibirà su ðeimomis buvo iðtremta 

apie 700 tûkstanèiø þmoniø 3 . 

Pirmieji lietuviai – Sibiro tremtiniai buvo 

1794 m. sukilëliai. Vëliau á Sibirà pateko 

nemaþa buvusiø 1831 m. sukilimo dalyviø. 

Daugiau á Sibirà buvo iðtremta 1863 

m. sukilëliø. Jø skaièius nëra visiðkai aiðkus, 

duomenys apie juos istoriniuose ðaltiniuose 

skirtingi. Istorikës L.Roðèevskajos, 

tyrinëjusios Sibiro tremtá, nuomone, 

Sibiro katorgoje ir tremtyje buvo 23 056 

sukilëliai 4 . 

Gedimino ILGÛNO nuotr. 

Lietuviai XIX a. Sibiro 

Gediminas ILGÛNAS 

Rusø kalba iðleistuose darbuose á Sibirà 

iðvaryti 1863 m. sukilëliai daþniausiai 

vadinami ,,lenkø sukilëliais”. Toks jø vadinimas 

nëra teisingas, nes didelë dalis á Sibirà 

iðtremtø sukilëliø nebuvo ið Lenkijos. 

L.Roðèevskaja nurodo, kad ,,literatûroje 

apskritai nepakankamai yra þiniø apie sukilëlius, 

iðtremtus á Sibirà ið Lietuvos ir Baltarusijos”. 

Savo tyrinëjimuose ji skiria 1863 

m. sukilëlius lenkus, lietuvius ir baltarusius, 

nurodo, kad, pavyzdþiui, Vakarø Sibiro Beriozovo 

gyvenvietëje 1867 m. buvo iðtremti 

13 sukilëliø: 2 ið Lenkijos, kiti – ið vakariniø 

gubernijø, taigi ið Lietuvos ir Baltarusijos 5 . 

Pagal jos surinktus duomenis Rytø Sibire 

iðtremtø sukilëliø ið Lenkijos karalystës ir 

vakariniø gubernijø buvo maþdaug po lygiai, 

o Vakarø Sibire didþiàjà tremtiniø – 

sukilëliø dalá sudarë buvæ Lietuvos ir Baltarusijos 

gyventojai 6 . 

Sibiro tremties tyrinëtojo S.Kovalio nuomone, 

á Sibirà 1863 m. sukilëliø buvo iðvaryta 

apie 22 000 7 , didelë jø dalis – lietuviai. 

L.Roðèevskajos duomenimis 1863– 

1869 m. per Tobolsko gubernijà praëjo 18 

816 politiniø tremtiniø ið vakarø gubernijø 

(Lietuvos, Baltarusijos) bei Lenkijos ir 368 

jø ðeimø nariai, o ið visø kitø Rusijos gubernijø 

– tik 3967 politiniai tremtiniai. 

Lenos upës prieplauka Kaèuge, iš kurios 

tremtiniai ir kaliniai Lenos upe buvo 

plukdomi Jakutsko link. 1984 m. 

1865 m. apie iðtremtus 1863 m. sukilëlius 

Rusijos vidaus reikalø ministerija parengë 

þinias, ið kuriø matyti, kad 7259 sukilëliai, 

arba 40 proc., buvo ištremti ið Lenkijos 

karalystës, o 10 568, arba 60 proc., 

ið vakariniø imperijos gubernijø – Lietuvos 

ir Baltarusijos 8 . Tobolsko gubernatorius 

A.Despot-Zenovièius nurodo, kad jo 

vadovaujamoje gubernijoje 1865 m. ið 

1983 tremtiniø 595 yra ið Lenkijos karalystës, 

1275 – ið vakariniø imperijos gubernijø 

ir 123 uþsienieèiai 9 . Istorikas V.Zaicevas 

teigia, kad, jo duomenimis, ið 20 629 

represuotø 1863 m. sukilëliø 9497 kilæ ið 

Lenkijos, o 8375 – ið Lietuvos ir Baltarusijos. 

Ið ávardijamø vakariniø imperijos gubernijø 

daugiausia tremtiniø buvo ið Vilniaus, 

Kauno ir Gardino gubernijø 10 . 

1863–1864 m. su katorgininkø voromis 

á Sibirà iðkeliavo daugelis sukilimo dalyviø, 

vienaip ar kitaip pasireiðkusiø ir lietuviø 

kultûroje bei moksle. Tai poetas Julius 

Anusavièius (1825–1907), poetas ir 

vertëjas Edvardas Jokûbas Daukða 

(1836–1890), Ambraziejus Pranciðkus Kaðarauskas 

(1821–1882) ir daugelis kitø. 

Kaip apskritai visi vakarieèiai politiniai kaliniai, 

taip ir lietuviai turi dideliø nuopelnø 

Sibiro ekonominio ir kultûrinio gyvenimo 

pakëlimui. Bûdami daug ðviesesni bei kultûringesni 

uþ ateivius rusus, lietuviai gerai 

pasireiðkë ávairiose srityse, jie buvo 

mokytojai, kraðto tyrinëtojai, kultûriniø ir 

ekonominiø organizacijø kûrëjai ir veikëjai: 

jie tobulino laukø apdirbimà, plësdami 

praktiðkesniø padargø naudojimà bei 

ávesdami iki tol Sibire neþinomas þemës 

ûkio kultûras; visur këlë ðvaros bei tvarkos 

vertinimà, kovojo su ligomis. Lietuviø 

veikla taip pat naðiai pasireiðkë ug- 


dant pramonæ, prekybà ir amatus, gerinant 

susisiekimà ir kt. 11 . 

Ið Lietuvos, kaip ir kitø vakariniø gubernijø, 

tremtinius varydavo per Maskvà. 

Tremiamøjø partijas sudarydavo ið 300– 

400 þmoniø. Tremtiniø iðvarymas buvo 

numatytas atitinkamomis instrukcijomis ir 

visur vyko ta paèia tvarka. Ið kalëjimo iðvestus 

kalinius ir tremtinius iðrikiuodavo á 

kolonà. Kolonos priekyje stodavo kareiviai, 

paskui juos, þvangëdami geleþiniais 

tremtyje 

panèiais, nuteistieji á katorgà, uþ jø – nuteistieji 

á rekrutus, dar toliau – tremtiniai. 

Kolonos pabaigoje – vël ginkluoti kareiviai. 

Tremtiniø vilkstinë, þvangindama katorgininkø 

reteþiais, per dienà turëjo nueiti 

po 20–30 varstø (varstas – 1,0668 km). 

Maskvoje tremtiniø vilkstinæ atvarydavo 

á Butyrkø kalëjimà – svarbiausià nuteistøjø 

á katorgà ir tremtá paskirstymo 

punktà, èia formuodavo kaliniø partijas. 

Per ðá persiuntimo kalëjimà á Sibiro tremtá 

perëjo ir tûkstanèiai Lietuvos þmoniø. 

Kalëjimo administracijai sudarius kaliniø 

partijà, jie buvo iðvaromi á Sibirà. Ðtai 

kaip tremiamøjø partijos iðvarymà ið Butyrkø 

kalëjimo apraðo knygneðio Liudo 

Vaineikio þmona Stasë, lydëjusi vyrà á Sibiro 

tremtá: ,,Atëjusio sargybinio lydima 

atsidûriau vësiame kieme, tartum milþiniðko 

ðulinio dugne. Tarp aukðtø kalëjimo 

mûrø sienø tamsus, siauras, stambiu 

akmeniu iðgrástas kiemas rodësi baisiu 

pasakiðkos bûtybës urvu. Vienintelës, 

kiek þemesnës uþ kalëjimo mûrus, sienos 

gilumoje buvo tvirti, geleþimi apkaustyti 

vartai. Jie buvo sunkiais uþraktais apsaugoti 

Kieme tikrino ir rikiavo eilëmis 

pasmerktuosius katorgai ir reteþiais 

surakintus kalinius. Ðiurpulingai þvanga reteþiai 

siaurame kalëjimo kieme tarp aukðtø 

milþiniðko kalëjimo mûrø Trenksmingai 

prasiveria sunkûs, geleþimi apkaustyti 

vartai. Abipus kaliniø eilës iðsirikiavusi 

ginkluota sargyba þingsniuoja kartu. 

Þvanga pragariðkas reteþiø ritmas, iðsiverþæs 

pro vartus; akmeniu iðgrástomis 

gatvëmis slenka toliau, sklaidosi raizgydamasis 

siaurø gatviø rytmeèio tyloje” 12 . 

Ið Maskvos á Sibirà tremtiniø kelias ëjo 

Didþiuoju Maskvos–Sibiro traktu per Vladimirà, 

Niþnij Novgorodà, Permæ iki Uralo 

kalnø. Iki Uralo traktà taip ir vadino Sibiro 

traktu, o uþ Uralo toliau á rytus sibirieèiai tà 

tremtiniø kelià vadino ,,vladimirovka”, nes 

ið Maskvos jis ëjo per Vladimirà. 

Maskvos–Sibiro paðto ir tremties traktas 

– iðtisa ðio kraðto ásisavinimo ir tremtiniø 

kanèiø istorija. Traktas pradëtas tiesti 

1689 m., o jo tiesimas nusitæsë keletà 

ðimtmeèiø. Dirbo daugiausia nuteistieji. 

Iš pradþiø visa statyba – grioviø kasimas 

ið abiejø numatomo kelio pusiø ir grunto 

metimas á kelio vidurá, kurá pëstieji ir vaþiuojantys 

suplûkdavo. Vëliau statë kelio 

stulpus, paðto stotis. Iš pradþiø traktas nutiestas 

tik iki Tobolsko, vëliau – iki Tomsko 

ir pagaliau iki Rytø Sibiro sostinës Irkutsko. 

,,Paðto ir etapø stotys prie trakto 

buvo árengtos 1763 m.” 13 . Paðto ir varomø 

á Sibirà tremtiniø traktai kai kur sutapdavo, 

kai kur ëjo atskirai. 

Ið Maskvos iki 1861 m. tremiamuosius 

á Sibirà varydavo pësèiomis. Jø kelionë á 

Rytø Sibirà uþtrukdavo apie metus. Ten, 

kur traktas ëjo palei upes, tremtinius specialiai 

árengtais laivais plukdë upëmis. Tiesa, 

ðie laivai greièiau priminë þvërynus, negu 

laivus þmonëms veþti. Nutiesus geleþinkelius, 

tremiamuosius pradëjo veþti 

traukiniais. Nutiesus geleþinkelá Maskva– 

Niþnij Novgorodas (1862 m.), tremtinius 

ið Maskvos iki Niþnij Novgorodo veþë traukiniu, 

o toliau – jau pësèiomis. Ëjimas kelis 

tûkstanèius kilometrø pësèiomis buvo 

toks varginantis, kad daugelis, jo neiðtvëræ, 

susirgdavo, net mirdavo. 

Tremtiniø kelias buvo suskirstytas dalimis: 

nuo Niþnij Novgorodo iki Tiumenës, 

nuo Tiumenës iki Aèinsko ir taip toliau. 

Kiekvienà trakto dalá priþiûrëjo specialiai 

tam paskirtas inspektorius, kurio þiniai priklausë 

trakto kelias, vadinamieji etapo ir 

pusiau etapo – pusetapio kalëjimai. 

Á Sibirà tremiamus ir kriminalinius, ir 

politinius kalinius, iki 1883 m. ir vyrus, ir 

moteris, varydavo kartu, kartu jie ir nakvodavo. 

Èia pasitaikydavo ir prievartavimo 

atvejø. Vëliau vyrus varë atskirai, moteris 

tremdavo su ðeimyninëmis partijomis. 

1863 m. antroje pusëje kalëjimus uþgrûdus 

buvusiais sukilimo dalyviais, tremiamøjø 

partijas sudarinëjo vien ið nuteistø 

sukilëliø ar politiniø tremtiniø. 

Neatskiriama Maskvos–Sibiro trakto 

dalis – etapo ir pusetapio kalëjimai. Etapo 

kalëjimai – etapu varomø kaliniø ir 

tremtiniø nakvynës ir poilsio vieta. Jie turëjo 

40–50 þmoniø nuolatinæ administracijà 

ir sargus, juose tremiamøjø partijos 

Etapo 

kalëjimas 

Sibire. 

Fotoreprodukcija 

ið 

Sibiro 

Irkutsko 

srities 

Olonkø 

kaimo 

muziejaus 

fondø 

nakvodavo ir dienà kità ilsëdavosi. Etapo 

kalëjimai buvo erdvesni, èia, be pastatø 

kaliniams, bûdavo virtuvë, sandëlis, kiti 

pagalbiniai pastatai. Tiesa, pastatai 

daþniausiai bûdavo apleisti, apgriuvæ, seniai 

neremontuojami ir darë niûrø vaizdà. 

Ir etapø, ir pusetapiø kalëjimai buvo árengti 

panaðiai: staèiais, nusmailintais ràstais 

aptvertame kieme stovëjo trys gyvenamieji 

pastatai, statyti ið storø ràstø. Didþiausias, 

su grotomis ant langø, buvo 

skirtas kaliniams bei tremtiniams. Kaliniams 

ir tremtiniams miegoti jame bûdavo 

árengti gultai – ,,narai”. Kitame kalëjimo 

pastate apsistodavo ir miegodavo palydos 

komanda, treèiame ásikurdavo karininkas 

ir kanceliarija. Visur baisi neðvara, smarvë, 

triukðmas. Kaliniø ir tremtiniø pastato 

prieangyje – didelë, dvokianti medinë rëèka 

– ,,paraða”, prie kurios visad stovëdavo 

vyrø eilë; kiti èia pat valgë. Pusetapio 

kalëjimuose tremiamieji tik nakvodavo, juose 

nebuvo nuolatinës prieþiûros ir apsaugos, 

dienomis jie bûdavo tuðti. 

Ryte sargybiniai etapo ar pusetapio 

kalëjime atrakindavo ir atidarydavo tremiamøjø 

pastatà. Pro jo duris á laukà sklido 

tokia smarvë, kad net visko matæ sargybiniai 

suko nosis á ðalá. Atidarius vartus, 

kaliniai neðë lauk baisiai dvokianèias 

dideles medines iðmatø pilnas rëèkas. Iðpylæ 

jas neðdavo atgal. Tremiamieji këlësi, 

valgë turimà maistà ir ruoðësi dienos 

þygiui. Vëliau lauke, uþ kalëjimo vartø, atidardëdavo 

keletas veþimø – jie buvo skirti 

veþti sergantiems, nebepaeinantiems 

tremtiniams. Uþ vartø kalëjimo kieme vis 

garsëjo grandiniø þvangëjimas. Atidarius 


vartus pro juos pirmiausia iðeidavo grandinëmis 

sukaustyti nuteistieji katorgon. 

Katorgininkus á Sibirà varydavo sukaustytus: 

ant jø kojø ir rankø buvo geleþiniai 

þiedai, sujungti grandinëmis. Ypaè 

pavojingiems katorgininkams geleþiniais 

þiedais sukaustydavo kaklà ir grandinëmis 

juos prikaustydavo vienà prie kito. Kitas 

bûdas – keleto katorgininkø grandines 

prirakindavo prie metalinio strypo. 

Jeigu kelyje vienas jø susirgdavo arba numirdavo, 

kiti já iki etapo ar pusetapio kalëjimo 

turëjo vilkti, nes apsaugos kareiviai 

jo negalëjo atrakinti – raktà turëjo tik 

partijos virðininkas. 

Sunkios geleþinës grandinës einanèius 

katorgininkus labai vargino. Vasarà 

apkaustai smarkiai ákaisdavo nuo saulës 

ir degino, o þiemà, esant keliasdeðimèiai 

laipsniø ðalèio, jie tiesiog ,,lipdavo” prie 

odos. Katorgininkai po geleþiniais þiedais 

vyniodavo ávairius skudurus, kad jie ne 

taip smarkiai trintø. Prie etapo kalëjimo 

vartø stovëdavo kalvis ir tikrindavo katorgininkø 

apkaustus – þiedus ir grandines, 

o radæs padilusias èia pat dëdavo ant 

priekalo ir kaustë ið naujo. 

Nuteistieji katorgon buvo apsirengæ 

ðiurkðèiais drobiniais marðkiniais ir kelnëmis, 

moterys – sijonais. Tik tai juos ir skyrë. 

Pasiekus Sibirà, tremiamøjø rûbai ir apavas 

jau bûdavo suplyðæ, trûkdavo maisto. 

Kiekvienà rytà iðvaryti pro kalëjimo vartus 

tremiamieji kartojo savo pavardæ, ið 

partijos virðininko gaudavo maistui skirtas 

5–6 kapeikas ir stodavo á rikiuotæ. Rankose 

jie laikë ryðulius su skurdþia manta. 

Pasigirsdavo komanda: ,,Nusiimti kepures!” 

– sargyba tikrino, ar nukirpti plaukai 

varomiems á rekrutus, ar nuskusta pusë 

galvos katorgininkams. 

Rytais prie etapo ar pusetapio kalëjimo 

vartø rinkosi artimiausiø kaimø moterys 

su pintinëmis maisto, skirto parduoti 

tremiamiesiems. Tremtiniai uþ gautas kapeikas 

ið susirinkusiø moterø pirkosi 

maisto. Tuo metu nebepaeinanèius ka- 

reiviai sodino á veþimus – tuoj vël prasidës 

eilinis dienos þygis. Kolonai iðsirikiavus, 

priekyje ir gale stojo ðautuvais ginkluoti 

kareiviai. Tremiamøjø partijos sargybos 

virðininkas sëdo á jam skirtà veþimà 

ir kolona pajudëdavo. 

Straipsnio 

autorius 

ekspedicijoje 

Jakutijoje, 

Èerskio 

kalnagûbryje. 

1968 m. 

Á Sibirà 

varomø 

tremtiniø 

partija 

keliasi per 

upæ. Fotoreprodukcija 

ið 

Omsko 

muziejaus 

fondø 

Pradëjus dienos þygá, vasarà nuo keliø 

ðimtø kojø kildavo dulkiø debesys, lydëjæ 

kolonà visà dienà. Dulkëmis buvo 

persisunkæ ir tremtiniø, ir sargybiniø rûbai, 

jos ëdë akis ir ypaè vargino paskui 

pësèiøjø kolonà veþamus ligonius. Tremtiniai 

þygiavo pro didelius akmeninius keturkampius 

kelio þenklus, þyminèius varstus. 

Ant kai kuriø buvo iðkalta pastatymo 

data, staèiatikiø kryþius. 

Vilkstinë keletà kartø per dienà stodavo 

poilsio. Stoti stengdavosi daþniausiai 

kaimuose, jeigu tokiø pasitaikydavo, èia 

tremtiniai ið vietiniø gyventojø pirkdavosi 

maisto. 

Vakare tremtiniø partija prieidavo kità 

etapo ar pusetapio kalëjimà. Atidarius 

vartus á kalëjimo vidø su didþiausiu triukðmu 

puldavo kriminaliniai nusikaltëliai. Jie 

stengësi uþsiimti vietà ant gultø, kuriø visiems 

nepakakdavo. Etapø kalëjimai 

daþniausiai buvo statomi 150-èiai þmoniø, 

o á juos atvarydavo tremiamøjø partijas 

net 300–400. Daugumai tekdavo 

miegoti ant purvinø grindø po gultais. 

Nelaimingieji uþimdavo visus ámanomus 

kampus. Silpnesnieji dël vietos stokos 

miegoti krisdavo tiesiog ties iðmatø rëèkomis, 

kurios neretai bûdavo kiauros. 

Sargybos kareiviai, tremiamuosius suvaræ 

á jiems skirtà pastatà, já uþdarydavo, 

pastatydavo sargybà ir eidavo ilsëtis á kità, 

jiems skirtà pastatà. 

Kai kuriuose didesniuose etapø kalëjimuose 

tremiamieji uþtrukdavo ilgiau. Èia 

jie rasdavo kitas partijas arba jiems bûnant 

atþygiuodavo naujos. 

Tremtiniø partijos, perëjusios Niþnij 

Novgorodo gubernijà, toliau ëjo Permës 

gubernijos þeme. Dienà kità pailsëjæ Permës 

kalëjime, tremiamieji þygiavo tolyn, 

link Uralo kalnø. Uþ Kunguro miesto 

Maskvos–Sibiro traktas pradëjo kilti á Uralo 

priekalnes. Tremtiniai, þinantys ðias vietas, 

Uralo kalnus vadino ,,Didþiuoju akmeniu”, 

o apie Sibirà sakë: ,,Ten, uþ Didþiojo 

akmens…” 

Pasiekusi Uralo kalnus, vingiuojanèiu 

keliu tremtiniø kolona kildavo aukðtyn, 

kol vienà dienà pasiekdavo aukðèiausià 

Uralo kalnus kertanèio Maskvos–Sibiro 

trakto vietà. Èia buvo geografinë Europos 

ir Azijos riba. Ji nesutapo su administracine 

Rusijos ir Sibiro riba, skirianèia 

Permës ir Tobolsko gubernijas. Uralo 

kalnai priklausë dar Permës gubernijai. 

Perëjos virðuje tremtiniø kolonos sustodavo 

poilsio. Po keliø dienø tremiamøjø 

partijos pasiekdavo apskrities centrà Jekaterinburgà. 

Ðiai apskrièiai priklausë 

Uralo kalnai ir èia esanèios metalurgijos 

ámonës, kuriose dirbo nemaþa tremtiniø. 

Perëjæ Permës gubernijà ir Kamyðlovo 

miestà, tremiamieji tarp Pervuðino (Permës 

gubernija) ir Tugulymo (Tobolsko gubernija) 

kaimø iðvysdavo neiðvaizdø 12 

pëdø (3,66 m) aukðèio plytiná stulpà. Ant 

vieno jo ðono buvo Permës, ant kito – Tobolsko 

gubernijø herbai. Tai administracinë 

Rusijos ir Sibiro riba. Stulpas iðtisai 

priraðinëtas vardø ir pavardþiø, linkëjimø 

ir keiksmaþodþiø. ,,Joks kitas stulpas nuo 

Peterburgo iki Didþiojo vandenyno, turbût 

joks kitas stulpas visoje Þemëje nesukelia 

keliautojui slogesniø minèiø, negu 

šis. Në vienas stulpas nematë daugiau 

kanèiø ir në pro vienà nepraëjo daugiau 

þmoniø su taip suþlugdytu gyvenimu 

ir iðniekinta ðirdimi” 14 . Pro èia praëjo 

tûkstanèiai tûkstanèiø vyrø ir moterø: baudþiauninkø, 

laisvøjø þmoniø, bajorø ir net 

kunigaikðèiø. Per pirmàjà XIX a. pusæ pro 

ðá stulpà á Sibirà praëjo daugiau kaip pusë 

milijono þmoniø, taip pat ir deðimtys 

tûkstanèiø lietuviø. 

Tremiamøjø partijos, praeinanèios pro 

ðá stulpà, sustodavo poilsio. Tremtiniams 

tai buvo atsisveikinimas su Rusija. Vieni 

garsiai meldësi, kaþkas keikësi. Vyrai ið 

po kojø sëmë þiupsnelá ,,motinëlës Rusijos” 

þemës (Sibiro Rusija jie nelaikë) ir 

riðosi á mazgelá. Kiti, parklupæ ant þemës, 

jà buèiavo, á tà pabuèiavimà sudëdami 


visà savo gëlà ir ilgesá, visà amþino iðsiskyrimo 

sunkumà. 

Pirmas Tobolsko gubernijos, tai yra administracinio 

Sibiro, didokas miestas kelyje 

buvo Tiumenë. Èia buvo svarbus tremtiniø 

paskirstymo punktas, didelis etapo ir 

persiuntimo kalëjimas, per kurá pereidavo 

visi á Sibirà tremiami þmonës. Èia 1863 m. 

sukilimo tremtiniai rado dar buvusiø iðtremtø 

1831 m. sukilëliø. Karta sekë kartà… 

Prie tremties trakto Sibiro kaimuose 

pagal valdþios ávestà tvarkà buvo ,,kaimo 

sargybø” postai. Vakare sibirieèiai prie 

trobos visada iðneðdavo ir palikdavo nakèiai 

maisto tam atvejui, jeigu pasirodytø 

koks bëglys, kad nereiktø su juo susidurti. 

Susidûrimas abiem pusëm buvo nepageidaujamas 

ir galëjo negerai baigtis… 

Pabëgti ið Sibiro pavykdavo tik labai 

labai retam, gal vienam kitam politiniui. 

Bëglius, dar nepasiekus Uralo kalnø, daþniausiai 

sugaudavo ir gràþindavo atgal. 

Daugelis bëgliø nuo bado, ligø, laukiniø 

þvëriø þûdavo taigoje. Rudená prasidëjus 

darganoms ir þiemos ðalèiams, likæ gyvi 

bëgliai, siekdami iðvengti mirties taigoje, 

savanoriðkai ateidavo á etapø kalëjimus 

ir, átraukti á kokià nors tremiamøjø partijà, 

þygiuodavo vël á rytus iki kito pavasario… 

Þinant, kad, pavyzdþiui, nuo Nerèinsko 

katorgos rûdynø Rytø Sibire iki Uralo apie 

penki tûkstanèiai kilometrø, reikia stebëtis 

nepaprasta ðiø þmoniø iðtverme ir ryþtu. 

Bëgliai kalëjimà, kuriame praleisdavo 

þiemà, savo þargonu vadino ,,tëveliu”, o 

taigà, á kurià bëgdavo pavasará, – ,,motinële”. 

Taip ir keliavo nuo vieno ,,gimdytojo” 

pas kità, pakol jø nepakirsdavo sargybinio 

kulka ar þiaurios bëglio sàlygos. 

Kaimuose tremtiniai, sargybos viršininkui 

leidus, stodavo praðyti iðmaldos. Tai 

buvo savotiðkas tremiamøjø partijos ritualas. 

Prie pirmø kaimo trobø katorgininkai, 

nusiëmæ kepures ir atidengæ pusiau skustas 

galvas, þemais, graudþiais balsais uþtraukdavo 

vadinamàjà ,,mielaðirdingàjà” – 

iðmaldos praðymo lyg ir raudà, lyg ir giesmæ. 

Prie keleto pradëjusiøjø greitai prisijungdavo 

kiti, daugiausia katorgininkai. 

Kiekvienas jø savaip, monotoniðkai, pratisai, 

progiesmiu sakë iðmaldos praðymo 

þodþius. Tie þodþiai, pilni nuovargio, begalinës 

kanèios ir nusivylimo, palydimi 

grandiniø þvangëjimo, susiliedavo á vieningà, 

ðiurpø ir be galo slegiantá ,,chorà”. 

,,Mielaðirdingieji mûsø tëveliai ir motinëlës, 

– raudojo jie, – pasigailëkite mûsø, 

nelaimingøjø pakeleiviø, vargðø kaliniø! 

Pamaitinkite mus, palengvinkite mûsø vargelá…” 

ir taip toliau, kiekvienas savaip iðreikðdamas 

savàjà nuoskaudà. Iðgirdæ 

,,mielaðirdingàjà” moterys, vaikai pasipildavo 

ið kaimo trobø neðini duona, mësa, 

kiauðiniu ar kitokiu maistu. Tremiamieji priimdami 

maistà þemai lenkësi ir dëkodami 

ëjo tolyn, vël ið naujo pradëdami savo 

,,mielaðirdingàjà”. Perëjusi kaimà tremiamøjø 

partija sustodavo ir gautà maistà iðsidalydavo 

visiems po lygiai. Toks buvo 

neraðytas ðio pasaulio ástatymas. 

Á Sibirà varomiems pasiekti tremties ar 

kalinimo vietà buvo labai sunku. Vienas 

liudininkas, Sibire matæs tremiamus 1863 

m. sukilëlius, A.Gerceno redaguojamame 

,,Kolokole” raðë: ,,Nesugebu perduoti 

jums to uþ ðirdies griebianèio tremiamø 

sukilëliø vaizdo, kurá maèiau 

kiekviename didþio kelio þingsnyje 

Kelyje ið Irbito á Maskvà 

sutikau 26 politinius kalinius. 

Daugelis jø buvo apðalæ veidus, 

rankas ir kojas, apsirengæ tik 

menkais puskailiniais” 24 . 

Neþmoniðkomis tremiamøjø 

sàlygas pripaþino ir Tobolsko 

gubernatorius A.Despot-Zenovièius, 

1864 m. ataskaitoje 

apie etapø kalëjimus jis raðë, 

kad tremiamieji sugulæ, drebëdami 

nuo ðalèio glaudësi prie 

vienas kito, tikëdamiesi, kad 

ðlapi ar apledëjæ rûbai ant jø iðkankintø 

kûnø iki ryto pradþius. 

,,Suprantama, kokiais slogiais, dusinanèiais 

kvapais per naktá prisipildo etapo kalëjimo 

kameros oras. Jokie þmogaus 

plauèiai negali iðtverti tokios atmosferos, 

platinanèios ávairias ligas” 15 . ,,Nuo Niþnyj 

Novgorodo iki Tiumenës daugelis grandinëmis 

sukaustytø tremiamøjø ëjo tris su 

puse mënesio. Tiumenës, Tobolsko ir kitø 

jø kelyje pasitaikanèiø miestø ligoninës 

buvo perpildytos” 16 . 

Sibire kurá laikà þygiavæ Tûros upës 

krantu, tremiamieji vienà dienà prieidavo 

didesnæ Tobolo upæ. Tremiamøjø partijos, 

plaustais persikëlusios per Tobolà, upës 

pakraðèiu þygiavo á Tobolskà. Pagaliau po 

visus iðvarginusios kelionës tremiamieji 

ir jø sargybiniai prieidavo didingà Irtyðiaus 

upæ, o uþ jos Tobolo ir Irtyðiaus santakoje 

Vakarø Sibiro gubernijos centrà Tobolskà. 

Èia buvo Sibiro tremties valdyba, kuri 

tremiamiesiems paskirdavo konkreèià 

tremties vietà Vakarø Sibire arba siuntë 

toliau, á Rytø Sibirà. 

Tremiami á Sibirà 1863 m. sukilëliai iki 

1865 m. paprastai nebuvo paliekami Tobolsko 

gubernijoje, o varomi toliau á rytus, á 

Tomsko arba Jenisejaus gubernijas. Tremtiniai 

daugiausia (81 proc.) buvo apgyvendinami 

kaimo vietovëse 17 . Tiumenës valdþios 

ástaigø duomenimis, nuo 1863 m. sukilimo 

iki 1872 m. á Sibirà iðtremta 146 380 

þmoniø 18 . Visi nuteisti katorgos darbams, 

iðskiriant 11 þmoniø, iðvaryti á Irkutsko gubernijà 

ir Uþbaikalës sritá. Tobolsko srityje 

laikinai likdavo tik tie, kurie buvo visai nusilpæ 

ar susirgæ ir toliau eiti nepajëgë. 

Tobolske buvo ir katorgos kalëjimas, 

kuriame kaliniai buvo ne tik sukaustyti 

grandinëmis, bet kai kurie net grandinëmis 

prikaustyti prie sienos. Apie tai raðoma 

ir caro kalëjimø istorijoje: ,,Kaliniai 

galëjo judëti tik tris þingsnius nuo sienos 

iki kameros slenksèio. Prie jø kojø 

buvo pritvirtinta sunki grandinë, kurios 

kitas galas kameros kampe buvo prirakintas 

prie sienos” 19 . Nelaimingieji taip 

prirakinti ir mirdavo. 

Iki 1867 m. Maskvos–Sibiro traktas 

Buvæs katorgos kalëjimas Rytø Sibiro 

Aleksandrovskojës kaime. 1984 m. 

ëjo per Tobolskà, toliau á Tomskà ir 

Aèinskà. Vakarø Sibiro generalgubernatorius 

Diugamelis pasiûlë sutrumpinti 

toliau á rytus varomø tremtiniø kelià, neuþsukant 

á Tobolskà. Nuo tø metø tremtiniø 

traktas ið Tiumenës ëjo per Jalutorovskà, 

Iðimà, Tiukalinskà, 50 kilometrø 

ðiauriau Omsko ir toliau á rytus iki Rytø 

Sibiro sostinës Irkutsko. 

Netoli Irkutsko, Aleksandrovskojës 

kaime, buvo garsûs katorgos ir persiuntimo 

kalëjimai. ,,Aleksandrovsko centralas 

buvo savotiðkas kalëjimo miestelis, 

stovintis dviejø neaukðtø kalvø slënyje 

Aleksandrovskojës kaimo centre” 20 . Netoli 

katorgos kalëjimo pastato stovëjo kareivinës, 

cerkvë, administracijos pastatai 

ir barakas katorgininkams, gyvenantiems 

uþ kalëjimo tvoros. Persiuntimo kalëjimas 

buvo kaip tremties á Rytø Sibirà pagrindinis 

paskirstymo punktas, kurá perëjo ir 

daugelis lietuviø. Katorgos kalëjimas buvo 

mûrinis, o persiuntimo kalëjimo didþiuliai 

barakai buvo statyti ið storø medþio 

ràstø, visas kalëjimas aptvertas staèiø, virðuje 

nusmailintø ràstø tvora. 

Aleksandrovskojës katorgoje buvo ir 

lietuviø, bausmæ katorgos darbuose èia atliko 

nuteisti 1831, 1863 m. sukilëliai. Ið katorgos 

kalëjimo kaliniai ne kartà mëgino 

bëgti. 1868 m. balandþio 2 d. pabëgo deðimt 

buvusiø 1863 m. sukilëliø. Kareiviams 

pradëjus persekioti, vienà bëglá nuðovë, 

ðeðis suëmë, o trims pavyko pabëgti. 


Straipsnio autoriui 1984 m. bûnant 

Aleksandrovskojës kaime buvusio katorgos 

kalëjimo korpusuose veikë 

grieþto reþimo psichiatrijos ligoninë, 

o tebestovinèiuose persiuntimo kalëjimo 

barakuose gyveno buvæ ðio kalëjimo 

kaliniai ir kalinës…. 

Iš Aleksandrovskojës persiuntimo 

kalëjimo kaliniai ir tremtiniai buvo 

siunèiami á bausmës atlikimo vietas 

ðiaurëje net á Jakutijà, rytuose – á Nerèinsko 

rûdynus, Tolimuosius Rytus. 

Po Lietuvos okupacijos 1940 m. 

carinæ tremties á Sibirà ,,tradicijà” tæsë 

bolðevikinë valdþia. Nepriklausomybës 

metais apie jà paskelbta daug 

atsiminimø, kitokiø publikacijø. 

Naudota literatûra: 

1. Ãåðíåò Ì. Í. Èñòîðèÿ öàðñêîé 

òþðüìû. Ò. 2. Ìîñêâà. 1961. Ñòð. 543. 

2. Äîðîøåâè÷ Â. Ì. Ðàññêàçû è 

î÷åðêè. Ìîñêâà. 1966. Ñòð. 381. 

3. Ññûëêà è êàòîðãà â Ñèáèðè (XVI- 

II–íà÷àëî XX â.) Íîâîñèáèðñê. 1975. 

Ñòð. 9. 

4.Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿ 

ïîëèòè÷åñêîé ññûëêè â Çàïàäíîé 

Ñèáèðè âî âòîðîé ïîëîâèíå ÕIÕ âåêà. 

Òþìåíü. 1976. Ñòð.43–44, 79. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð. 81. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð. 83–84. 

7. Êîâàëü Ñ. Ô. Çà ïðàâäó è âîëþ. 

Èðêóòñê. 1966. Ñòð. 46. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð. 83. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð. 84. 

10. Çàèöåâ Â. Ì. Ñîöèàëüíîñîñëîâíûé 

ñîñòàâ ó÷àñòíèêîâ âîñòàíèÿ 

1863 ã. Ìîñêâà. 1973. Ñòð. 93. 

11. Bruþas A. Tremtiniø kraðtas // Naujoji 

Lietuva. 1944 01 02 22. 

12. Vaineikienë S. Ið praeities kovø. D.2. 

Etapu á Sibirà. Kaunas. 1936. P.28–29. 

13. Äâîðÿíîâ Â. Â Ñèáèðñêîé 

äàëüíåé ñòîðîíå. Ìèíñê. 1971. Ñòð. 18. 

14. Êåííàí Äæ. Ñèáèðü è ññûëêà. 

Ñàíêò Ïåòåðáóðã.1906. Ñòð. 11. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð.77–78. 




Òþìåíü. 1976. Ñòð. 77. 

17. Ðîùåâñêàÿ Ë. Ï. Èñòîðèÿ 



Òþìåíü. 1976. Ñòð. 79. 

18. Èñòîðèÿ Ñèáèðè. Ò.3. 

Ëåíèíãðàä. 1968. Ñòð. 75. 

19. Ãåðíåò Ì. Í. Èñòîðèÿ öàðñêîé 

òþðüìû. Ò.2. Ìîñêâà. 1961. Ñòð. 527. 

20. Êóäðÿâöåâ Ô. Àëåêñàíäðîâñêèé 

öåòðàë. Èðêóòñê. 1936. Ñòð. 19. 

Pernai Lietuva paminëjo dailininko, pedagogo, publicisto, 

Klaipëdos kraðto kultûrinio gyvenimo organizatoriaus Adomo 

Brako (1886–1952) gimimo 120-àsias metines. 

Iðtisus du deðimtmeèius (1919–1939) Klaipëdos kraðto 

maþlietuviø kultûriniame gyvenime Adomas Brakas vaidino 

pagrindiná vaidmená. Jis buvo ir Maþosios Lietuvos jaunimo 

susivienijimo ,,Santara” vadovas, ir uostamiesèio teatrinio 

bei muzikinio gyvenimo organizatorius, ir ,,Aukuro” vaidybos 

mokyklos bei moksleiviø draugijos ,,Auðra” ákûrëjas, kraðto 

kultûrinio paveldo puoselëtojas ir 1941 metø sovietiniø 

deportacijø auka – Sibiro tremtinys. 

Su Brakø ðeima 

susijænaciø okup 

Irena TUMAVIÈIÛTË 

Lietuvos valstybës archyve (toliau – 

LCVA) saugomø nacionalsocialistinës Vokietijos 

okupacijos laikotarpio dokumentø, 

susijusiø su Adomo Brako šeima, nëra 

daug. Jie visi telpa á vienà bylà (F 1633, 

Ap. 4, B. 96). Tai – daugiausia 1943 ir 1944 

metø oficialûs raðtai dël Marijos Brakienës 

bandymø nors trumpam atvykti á Klaipëdà. 

Tarp dokumentø – Marijos praðymai ir 

su jais susijæs Klaipëdos policijos direktoriaus 

susiraðinëjimas su Rytø Prûsijos ir 

Klaipëdos atsakingais NSDP veikëjais, su 

Berlyno policijos prezidentu ir Gumbinës 

vyriausybës prezidentu. Policijos paþymos 

apie M.Brakienës registracijas ir iðsiregistravimà, 

apie jos iðtrëmimo bylos persiuntimus 

pagal pareikalavimà. Visuose vokieèiø 

pareigûnø raðtuose paþymima, kad ji 

neturi pilietybës (vok. staatenlos). 

1941 m. lapkrièio 15 d. Marijai Braks 

apskrities tarëjo ásaku buvo uþdrausta 

gyventi pasienio zonoje ir prie Vokietijos 

prijungtose rytinëse þemëse. 1943 m. 

geguþës 7 d. Klaipëdos policijos direktoriaus 

raðte nurodyta lapkrièio 12-oji. 

Galima daryti prielaidà, kad susiraðinëjimo 

dokumentø bûta daugiau. Anksèiausiai 

datuotas ir šiø reikalø atþvilgiu 

vertingiausias archyve saugomas dokumentas 

– Rytø Prûsijos srities, Klaipëdos 

apskrities ir miesto NSDP vadovybës 

1941 m. spalio 10 d. raðtas, adresuotas 

Klaipëdos policijos direktoriui, kuriuo remiantis 

Marija Braks ir jos sesuo Bumbullis 

turi bûti iðkeldintos á Vokietijos reicho 

gilumà. Nekyla abejoniø, kad remdamosi 

šiuo raštu oficialios reicho ástaigos 

kiekvienu konkreèiu atveju spræsdavo, 

ar M.Brakienei iðduoti leidimà, ar ne. 

laikotarpio 

dokumentai 

Kadangi ðis raðtas iðkalbingiausiai 

byloja ir apie naciø vykdytà lietuvininkø 

etnocidà bei poþiûrá á Lietuvos valstybingumà, 

pateikiame visà jo vertimà: 

Ponui Memelio policijos direktoriui 

Dël: Nepageidautini elementai Klaipëdos 

kraðte. 

Nuoroda: Ið ten gautas 1941 metø 

rugsëjo 24 dienos raðtas. 

1886 m. balandþio 5 dienà vokieèiu 

gimæs Adam Braks, kurio paskutinis adresas 

buvo: Memel, Hermann-Göring- 

Straße 49, Klaipëdos kraštui sugráþus á 

Vokietijos reichà, taip pat iðoriðkai nubrëþë 

skiriamàjá brûkðná tarp savæs ir vokieèiø 

tautos, ið kurios jis buvo kilæs. Ðirdies 

gilumoje ðitas renegatas jau lig laiku 

nusigræþë nuo vokieèiø tautos, bûtent 

kai jai buvo ypaè sunku, ir, siekdamas 

savanaudiðkø tikslø, iš priešiškai nusiteikusiø 

jëgø stovyklos veikë prieð savo Tëvynæ 

ir tautà. Jau per Pirmàjá pasauliná 

karà ir ypaè po jo Brakas priklausë tai 

þmoniø veislei, kurie siekë iðpeðti naudos 

ið vokieèiø tautos, kuri tuomet buvo 

leisgyvë paguldyta ant menèiø. Kai jis ið 

savo veiklos susilaukë maþiau naudos 

negu tikëjosi, iðdavë savo Tëvynæ ir tautieèius 

ir perëjo á lietuviø pusæ. Kaip Lietuvos 

atstovas jis dalyvavo Paryþiaus Ambasadoriø 

konferencijoje, kurioje, kalbëdamas 

Klaipëdos kraðto gyventojø vardu, 

siekë, kad kraðtas bûtø atskirtas ir 

prijungtas prie Lietuvos. Jiems reikalai 

susiklostë sëkmingai, o Brakas buvo vie- 


Adomas Brakas 

acijos 

Marija Brakienë 

nas ið veikëjø, kurie, prancûzams administruojant 

Klaipëdos kraðtà, organizavo 

Lietuvos savanorius kraðtui okupuoti ir 

galiausiai, susitaræs su prancûzais, jis tà 

okupacijà ávykdë. Lietuviðkos orientacijos 

atþvilgiu ðis renegatas vis labiau ëmë 

iðeiti ið kraðto. Jis buvo tarp artimiausiø 

Lietuvos valdþios vedliø patikëtiniø ir jø 

sluoksniuose buvo laikomas absoliuèiai 

patikimu. Netgi kultûros srityje Brakas 

siekë sunaikinti visas vokieèiø kultûros 

vertybes ir pakeisti jas lietuviškomis. Bet 

ir organizuojant visus kitus politinius lietuviø 

renginius jis buvo pagrindinis asmuo 

ir be jo paslaugø niekada neapsieidavo 

jokia antivokiška veikla. Jo gyvenimo 

tikslas buvo sunaikinti visa, kas vokiðka, 

ir prisidëti prie ardomosios lietuviø 

veiklos. Didþiulis sielvartas ir ekonominës 

bëdos, kurias svetimi valdþios 

þmonës sukëlë Klaipëdos kraðto gyventojams, 

daugiausia yra to išdaviko darbas. 

Pirmiausia jam turime bûti dëkingi 

ir uþ tai, kad lietuviams pavyko ásibrauti á 

vokieèiø teatrà. Lietuviai Brakui atitinkamai 

ir atsilygino. Be finansinës paramos, 

jis dar gavo pieðimo mokytojo vietà lietuviðkoje 

Vytauto Didþiojo gimnazijoje. 

Maþdaug 1924 metais Brakas, kaip 

lietuviø agitatorius ir propagandistas, buvo 

pasiøstas á Amerikà raginti remti lietuviø 

reikalus ir parûpinti pinigø Lietuvos 

valstybës stiprinimui. Já slëgë per didelë 

kaltës naðta, todël, Klaipëdos kraðtui gráþus 

á Vokietijos reichà, jis iðvyko á Lietuvà. 

O turto saugoti Klaipëdoje paliko 

þmonà, gimusià Labrenz, kurios politinës 

paþiûros panaðios á jo kaip du vandens 

lašai. Abu – ir vyras, ir þmona – politiniu 

poþiûriu yra nepriimtini kaip absoliuèiai 

nepatikimi. Mus pasiekë gandai, kad sovietiniai 

rusai Brakà yra iðtrëmæ. Bet kadangi 

vis dëlto yra neatmestina galimybë, 

kad jis sugráð, ðiandien pat atsargumo 

dëlei pranešu, kad Brako ir jo þmonos 

buvimas šioje pasienio ir átvirtinimø 

zonoje prieštarautø valstybës saugumo 

interesams. Šiuos asmenis, kuriø pagrástai 

nekenèia kiekvienas vokiðkai jauèiantis 

þmogus ir kurie jau tikriausiai spëjo 

atnaujinti ryðius su lietuviø sluoksniais 

anapus pasienio zonos, prašau iðkeldinti 

á Reicho gilumà. Kartu prašau, kad taip 

pat pasielgtumëte ir su ponios Braks seserimi 

ponia Bumbullis, fanatiðka lietuve 

– ji gyvena kartu su ponia Braks. Jø namuose 

dar ir ðiandien kalbama lietuviðkai. 

Jos abi ne tik svajoja, bet ir yra ásitikinusios, 

kad Lietuva netrukus vël prisikels, 

ir ne bet kaip – o padidëjusi. 

Apibendrindamas pareiškiu, jog abu 

Brakai ir ponia Bumbullis, gimusi Labrenz, 

politiniu atþvilgiu yra absoliuèiai nepatikimi 

ir vien savo buvimu trikdo miesto 

ramybæ, be to, kelia pavojø valstybës 

saugumui. 

Heil Hitler! 

Apskrities vadovas 

/uþ já pasiraðo/ 

Reuter 

Matome, kad naciams Adomas Brakas 

ir Sibiro tremtyje atrodë pavojingas. 

Marijos Brakienës praðymai lakoniðki, 

paraðyti taisyklinga vokieèiø kalba. Ið 

jø taip pat matome, kur Marija rasdavo 

laikinà prieglobstá. 

Daugiausia dokumentø yra iðlikæ ið 

1943 metø. Visi jie susijæ su vienu Marijos 

atvykimu á Klaipëdà. 

Iš Berlyno 1943 m. vasario 8 d. ji kreipiasi 

á Gumbinës vyriausybës prezidentà, 

praðydama leidimo ávaþiuoti á Klaipëdà. 

Konkreèias prieþastis nurodo diplomatiškai, 

argumentuodama taip: „Als ich 

seinerzeit angehalten wurde, Memel zu 

verlassen...“ – ðá sakiná galima išversti ir 

„Kai að kitados buvau paraginta iðvykti ið 

Klaipëdos“, ir „Kai mane kitados privertë 

iðvykti ið Klaipëdos“. Marija Braks aiškina, 

kad pas gimines liko daug jos ir sûnaus 

rûbø, ypaè þieminiø, be kuriø jiedu 

negali apsieiti. Kadangi geresnius rûbus 

pavogë persikeliant, moteriai bûtina atvykti 

á Klaipëdà, kur ji juos ir pasitaisys, 

nes kitur tam nëra sàlygø. Kita svarbi prieþastis: 

ji serga ðirdies liga, ir gydytojas 

rekomendavo pakeisti klimatà, o dël finansiniø 

prieþasèiø ji ne bet kur gali nuvykti, 

dël to praðo leidimo tris savaites pagyventi 

pas gimines Klaipëdoje. 

(Apaèioje – sunkiai áskaitomas oficialaus 

asmens áraðas ranka apie pareiðkëjos iðsiuntimo 

ryðá su Reicho saugumu. – I.T.) 

Iš išlikusio vasario 23 d. pasiraðyto 

Klaipëdos policijos direktoriaus rašto galima 

daryti iðvadà, kad Marija netrukus 

vël praðë iðduoti leidimà laikinai atvykti á 

Klaipëdà, ðá kartà dviem savaitëms. Tik 

neaišku, ar tikrai prezidentas jai liepë vaþiuoti 

tiesiai á Klaipëdà ir ten praðyti leidimo. 

Ið dokumentø matyti, kad Marija 

23 d. lankësi pas Klaipëdos policijos direktoriø 

ir jam pasakë, kad jà pas já siuntæs 

„ponas Gumbinës vyriausybës prezidentas“. 

Ðá kartà jos praðymas buvo 

patenkintas – jai buvo leista bûti Klaipëdoje 

bei jos apylinkëse nuo vasario 23 

iki kovo 1 d., t.y. vienà savaitæ vietoj praðytø 

dviejø savaièiø. Vis dëlto galima 

teigti, kad Klaipëdos policijos direktorius 

buvo gana sukalbamas þmogus, nes kovo 

6 d. jo pasiraðytame dokumente paþymëta, 

kad ponia Braks policijoje prisiregistravo 

1943 m. vasario 22 dienà, o 

išsiregistravo kovo 6 dienà. Vadinasi, 

Marijai kaþkaip pavyko pratæsti leidimà 

pagyventi Klaipëdoje pas panelæ Wewerys 

(Veverytæ). Tas dokumentas byloje 

neiðlikæs. Tikriausiai buvo susitarta 

þodþiu. Nes vasario 23 dienà uþpildytoje 

registracijos anketoje parašyta, kad 

Marijai Braks leidþiama dvi savaites gyventi 

Klaipëdoje. Tiksliai nurodyti adresai, 

kur ir kiek laiko gyveno nuo 1939 

metø. Tiesa, reikia pasakyti, kad Klaipëdos 

policijos direktorius, norëdamas dël 

viso pikto apsidrausti, tà paèià vasario 

23 d. Berlyno policijos prezidento papraðë 

atsiøsti Marijos Braks bylà, kurià jis 

su kitomis uþsienieèiø bylomis – II 20.70 

B 553 – buvo iðsiuntæs á Berlynà 1942 

m. lapkrièio 23 dienà. Galima tik daryti 

prielaidà, kad policijos direktorius Marijos 

asmenyje neáþvelgë didelio pavojaus 

reichui ir leido jai vieðëti sutartà laikà. 

Bet jau kovo 2 d. rašte su Gestapo, 

Tilþës valstybës policijos ir Klaipëdos pasienio 

policijos komisariato antspaudais 


yra neáskaitomo asmens trumpas spausdintas 

prierašas, jog Marijos Braks buvimas 

kelia grësmæ valstybës saugumui 

ir jà rekomenduojama nedelsiant iðsiøsti 

ið pasienio zonos. Nepaisant to, ji iðbuvo 

leidime nurodytà laikà. Vadinasi, 

policijos direktorius minëtosios rekomendacijos 

nepaisë. 

LVCA byloje yra išlikusi Marijos uþpildyta 

anketa – blankas laikinai atvykusiems 

uþsienieèiams registruoti. Matyt, 

anketø asmenims be pilietybës apskritai 

nebuvo. Anketa labai panaði á tokias, kokias 

pildydavome sovietø okupacijos laikais: 

iðvardyti visi ðeimos nariai, á Sibirà 

iðtremtøjø Adomo ir Tautvydo duomenys, 

tëvø gimimo ir mirties datos, gimimo vietos. 

Marija Braks grafoje – pilietybë – paraðë 

– be pilietybës, grafoje – ankstesnë 

pilietybë – Lietuvos, grafoje – gimtoji kalba 

– lietuviø. Þinodami naciø poþiûrá á lietuviðkumo 

neatsisakiusius maþalietuvius 

(beje, ir po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje 

atsidûræ lietuvininkai dël mums 

þinomø prieþasèiø nedráso deklaruoti savo 

etninës priklausomybës), suprantame, 

kad ši stipri moteris, deklaruodama iðtikimybæ 

Lietuvai ir lietuviðkumui, pasmerkë 

save klajûnës daliai. 

Galëtume nedràsiai daryti prielaidà, 

kad Marijai Braks gauti minëtàjá leidimà 

padëjo kaþkieno tarpininkavimas. Matyt, 

po to kovo 2 d. raðto bûta dar kaþkokio 

pareigûnø susiraðinëjimo dël Marijos. 

Nes Klaipëdos policijos direktorius 1943 

m. balandþio 10 d. atsiprašydamas raðo 

Gumbinës vyriausybës prezidentui, 

kad 1943 m. vasario 18 d. vyriausybës 

potvarkis, susijæs su Marijos Braks 

išsiuntimu, „per neapsiþiûrëjimà“ buvo 

padëtas prie uþsienieèiø bylø, bet vasario 

23 d. ið Berlyno jis uþsakæs Marijos 

Braks iðsiuntimo dokumentus, kuriø iki 

ðiol nesulaukæs. Dël to policijos direktorius 

praðo Gumbinës vyriausybës prezidento 

pratæsti minëtøjø dokumentø atsiuntimo 

ir jo ataskaitos parengimo terminà 

iki geguþës 15 dienos. 

1943 m. balandþio 22-àjà Klaipëdos 

policijos direktorius kreipiasi á Klaipëdos 

apskrities tarëjà, prašydamas leisti susipaþinti 

su Marijos Braks iðtrëmimo byla. 

Geguþës 3-iàjà kraðto tarëjas raðo Klaipëdos 

policijos direktoriui, jog, atsakydamas 

á jo 1943 m. balandþio 22 d. raðtà, 

siunèia dokumentus, kuriuose nurodomos 

ribos, uþ kuriø Marijai Braks uþdrausta 

išduoti leidimà laikinai atvykti. 

Geguþës 7 d. Klaipëdos policijos pareigûnas 

(paraðas neáskaitomas – I.T.), susipaþinæs 

su ið Berlyno atsiøsta byla, direktoriaus 

vardu Gumbinës vyriausybës 

prezidentui raðo ataskaità apie pilietybës 

neturinèios Marijos Braks buvimà Klaipëdoje 

nuo 1943 m. vasario 23 iki kovo 6 

dienos. Pilietybës neturinti Marija Braks 

jam pasakiusi, jog dël atvykimo ji kreipësi 

á Gumbinës vyriausybæ, kuri jà nusiuntusi 

pas já. Tad jis ir iðdavæs leidimà laikinai 

gyventi Klaipëdoje. Kovo 6 d. ji gráþo á 

Berlynà. Direktorius abejoja, ar ateityje poniai 

Braks reikëtø duoti leidimà atvykti á 

Klaipëdà, nes „dël ankstesniø jos antivokiðkø 

paþiûrø kyla pavojus, kad ji galëtø 

uþmegzti ryðius su „lietuviø sluoksniais“ 

(toliau pridurta ranka – I.T.) ir vykdyti vokieèiams 

prieðiðkà veiklà. Kartu su raðtu 

policijos direktorius siunèia dokumetus, 

susijusius su draudimu Marijai Braks gyventi 

Klaipëdos kraðte. 

Mûsø aptariamoje LCVA byloje iðlikæ 

dokumentø, susijusiø su dar vienu Marijos 

Braks apsilankymu Klaipëdoje. Galima 

daryti prielaidà, kad Marijos bièiuliai, 

norëdami kità kartà jai padëti gauti leidimà 

atvykti á Klaipëdà, pasiuntë jai atitinkamos 

formos praneðimà apie (artimo þmogaus) 

mirtá. Dokumentuose neiðlikæ mirusiojo 

duomenø, bet laidotuvës tikrai ávyko. 

Yra išlikusi tik telegrama, kurià Marija 

Braks 1944 m. sausio 12 d. 18 val. 10 min. 

ið Ásruties pasiuntë Klaipëdos policijos direktoriui 

Steinwerderiui, praðydama leidimo 

atvaþiuoti á laidotuves. Ant telegramos 

ranka uþrašyta: taip, trims dienoms. 

Iðlikæs Ásruties burmistro, kaip apskrities 

policijos atstovo, Marijai išduotas leidimas 

vykti á Klaipëdà, á laidotuves, ir bûti 

ten nuo sausio 14 iki 17 dienos. 

1944 m. sausio 13 d. Klaipëdos policijos 

direktoriaus vardu kitas pareigûnas 

(paraðas neáskaitomas – I.T.) pasiraðo 

raðtà, kuriame paþymima, jog poniai 

Braks leidþiama ávaþiuoti á pasienio zonà 

ir tris dienas bûti Klaipëdoje. Leidimas 

iðduotas remiantis vyriausybës prezidento 

telegrama. Nurodytas adresas, 

kuriuo tuo metu gyveno Marija Ásrutyje: 

Insterburg, Theaterstraße 16. 

Tame paèiame lape sausio 14 d. biurokratiðku 

stiliumi paraðyta, kad ponia 

Braks prisistatë policijoje, pateikë pono 

Ásruties mero leidimà bûti Klaipëdoje iki 

16 d., kadangi laidotuvës vyks tik sausio 

17 d., leidimas pratæstas iki 17-osios 

imtinai. 

1944 m. sausio 14 d. Marija uþpildë 

registracijos anketà. Apsistojo Klaipëdoje 

pas Marijà Veverytæ. Pasiraðo panelë 

Marija Wewerys ir namo savininkas. Prierašas 

ranka: Leidimas gyventi Klaipëdos 

apskrityje iki sausio 17 dienos. 

Iðlikusi gydytojo paþyma apie Marijos 

Braks ligà nuo sausio 15 iki 18 dienos. 

Þvelgiant á ðià 1944 m. gydytojo paþymà, 

patvirtinanèià, kad Marija Braks sunkiai 

serga gripu ir turi laikytis lovos reþimo, 

galima daryti dvi prielaidas – arba Marija 

ið tiesø susirgo, arba bièiuliai parûpino 

gydytojo paþymà. Þemiau – dvi datos – 

nuo sausio 18 iki sausio 25 dienos. 

Vadinasi, leidimas pratæstas iki sausio 

25 dienos. 

Vis dëlto Marija Braks, matyt, ir toliau 

laikoma Reichui pavojø kelianèiu asmeniu, 

nes 1944 m. sausio 27 d. Klaipëdos 

policijos direktoriaus ranka paraðyta, 

kad ponia Marija Braks pasveiko ir 

iðvyko ið Klaipëdos. Tame paèiame lape 

sausio 29 d. uþfiksuota raðymo maðinële, 

kad ponia Braks atvyko ið Ásruties ir 

uþsiregistravo 1944 m. sausio 14 d., o 

25 d. gráþo á Ásrutá. 

Ið dokumentø matome, kad Marija 

Braks dar kartà bandë gauti leidimà atvykti 

á Klaipëdà. 1944 m. liepos 12 d. raðte, 

siøstame ið Ásruties Klaipëdos policijos 

direktoriui, Marija praðo leidimo atvykti 

mënesiui. Prieþastis – paûmëjæs 

reumatizmas. Ji norinti pasinaudoti medicinos 

mokslo pripaþintu gydanèiu pajûrio 

kurortø poveikiu. Ið rašto turinio galima 

spræsti, kad tø praðymø buvo ir daugiau, 

bet jie Lietuvos archyvuose, deja, 

neiðliko. 

Po šiuo prašymu galima áskaityti oficialaus 

asmens áraðà ranka: Negali bûti 

ir kalbos. 

Minëtieji LCVA iðlikæ dokumentai patvirtina 

ne tik naciø ðovinistinæ politikà, 

bet ir padeda suprasti, kodël daugelis 

lietuvininkø po Klaipëdos prijungimo bijojo 

uþsiraðyti lietuviais – buvimas susipratusiu 

lietuviu buvo iðtrëmimu baudþiamas 

nusikaltimas. Matome, kokius kryþiaus 

kelius tekdavo nueiti lietuvininkams, 

neiðsiþadëjusiems savo tautiniø 

ðaknø. Nepalûþdavo tik stiprios dvasios 

þmonës, kuriø pirmose gretose buvo Marija 

ir Adomas Brakai. Ðie negausûs dokumentai 

geriau padeda suprasti ne tik 

ðios ðeimos nuopelnus lietuvybei, bet ir 

nacionalsocialistø poþiûrá á lietuvius ir á 

Lietuvos valstybës likimà. Taip pat mums 

lengviau suprasti, kodël ir po Antrojo pasaulinio 

karo á Vokietijà pasitraukæ lietuvininkai 

pasidavë nutautinimui. 

Šiame straipsnyje aptarti dokumentai 

dar kartà primena, kokioje raudonojo 

ir rudojo fašizmo mësmalëje buvo 

atsidûrusi lietuviø tauta. Ir vis dëlto ji 

sugebëjo juoktis pro aðaras ir iðdrásti 

lakoniðkai apibûdinti lietuviø poþiûrá á 

abu kruviniausius XX a. diktatorius. Jau 

folkloru tapusias eilutes galëjo pasiraðyti 

taip pat Marija ir Adomas Brakai: 

Viens raudonas kaip ðëtonas, 

kitas rudas kaip šuva. 

Plaèiau apie Adomà Brakà Irena Tumavièiûtë 

yra raðiusi MG 1986 m. Nr. 5 str. ,,Maþosios 

Lietuvos àþuolas”. 


Erikos STRAIGYTËS nuotr. 

Uþdegti aukurà 

pasiruoðæ Jonas 

Liniauskas ir 

Dainius 

Radzevièius 

Paminëjo savo iðtakas 

Lietuvos þurnalistø sàjunga iðkilmingai 

paminëjo savo 85-àsias ákûrimo metines. 

Jau 1919 m. pradþioje, praëjus vos metams 

nuo Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo, 

buvo nutarta kurti Lietuvos raðtijos 

darbininkø sàjungà. Jos iniciatoriai 

Tarp LÞS medaliu ,,Uþ nuopelnus þurnalistikai” apdovanotøjø – visiems þinomi þurnalistai: Danielius 

Mickevièius, Domijonas Ðniukas, Teklë Maèiulienë, Virgilijus Juodakis ir Stanislovas Pleskus 

Juozas Tumas-Vaiþgantas, Jonas Basanavièius, 

Jonas Jablonskis, Balys Sruoga, 

Liudas Gira, Paulius Galaunë ir kiti ëmësi 

organizacinio darbo. Deja, dël Lenkijos agresijos 

buvo prarastas Vilnius. Darbus teko 

atidëti, nors iniciatyva neuþgeso. 

Naujos sàjungos pradininkas ir uoliausias 

veikëjas buvo Juozas Tumas-Vaiþgantas. 

Jos signatarai – Antanas Þukauskas- 

Vienuolis, Matas Ðalèius, Bronius Prapuolenis, 

Jonas Laurinaitis, Adolfas Klimas ir 

kiti. Ið pradþiø sàjunga buvo pavadinta Lietuvos 

raðytojø ir þurnalistø sàjunga. Pirmininku 

iðrinktas Juozas Tumas-Vaiþgantas. 

Tai ávyko 1922 m. sausio 31 dienà. Taèiau 

áregistruota Kauno apskrities virðininko 

ástaigoje 1922 m. kovo 3 dienà. Tokia ji buvo 

iki 1929 m. kovo 22 d., kai þurnalistai 

atsiskyrë nuo raðytojø ir pasivadino Lietuvos 

þurnalistø sàjunga. Jos pirmininku buvo 

iðrinktas Juozas Purickis (1883–1934), 

visuomenës ir valstybës veikëjas, uþsienio 

reikalø ministras, publicistas. 

Ið pradþiø þurnalistai labiau vertino klubinæ 

veiklà – diskutavo kûrybiniais, lietuviø 

kalbos gryninimo, visuomenës problemø 

ir kitais klausimais. Vëliau, kai þurnalistika 

tapo jø pragyvenimo ðaltiniu, þurnalistai 

artëjo prie profesinës sàjungos 

modelio. Ið valdþios sàjunga iðsireikalavo 

ávairiø ekonominiø lengvatø, pvz., buvo 

atpigintos þurnalistø kelionës traukiniais 

ir Kauno miesto autobusais, sumaþinta 

gydymo kaina ligoninëse, 1936 m. 

pastatyti poilsio namai Giruliuose. Buvo 

parengtas ir þurnalistø pensijø sureguliavimo 

projektas. Pensijø fondà turëjo sudaryti 

þurnalistø, leidëjø ir valstybës ánaðai. 

Þurnalistams bûtø reikëjæ mokëti 6 

proc. nuo pajamø. Deja, politiniai ávykiai 

1940 m. neleido to ágyvendinti. 

Ið pradþiø þurnalistø sàjungà sudarë 

keliolika jos nariø, o 1940 metø pradþioje 

jai priklausë 192 lietuviai, 14 þydø, lenkas 

ir Lietuvos vokietis. 

Labai pagarsëjæ buvo spaudos baliai. 

Jie buvo rengiami Metropolio vieðbutyje, 

vëliau Karininkø ramovës rûmuose. Spaudos 

baliø aplankydavo prezidentas, vyriausybës 

nariai. 

Sàjunga palaikë ryðius su latviais, estais, 

èekoslovakais. Taip rezgësi profesiniai 

ir paþintiniai ryðiai. Sàjunga 1934, 1937 

ir 1940 m. iðleido þurnalistø metraðtá. 

Kuriant þurnalistø sàjungà daugiausia 

nusipelnë dr. J.Purickis. Po jo pirmininkavo 

Vincas Kemeþys, prof. Izidorius Tamoðaitis, 

Augustinas Gricius, Vytautas 

Alantas (Jakðevièius). Jis 1940 m. uþvertë 

paskutiná sàjungos puslapá. Vokieèiø 

okupacijos metais þurnalistø sàjunga nebuvo 

atgaivinta. Tik 1946 m. geguþës 11– 

12 d. Vakarø Vokietijoje ávyko spaudos 

darbuotojø suvaþiavimas, kur buvo išrinkta 

valdyba ir jos pirmininkas dr. J.Pajaujis. 

Pabëgëliai þurnalistai 1953 m. Amerikoje 

vël atkûrë þurnalistø sàjungà. 

Tarybiniais metais (1957 m.) buvo ákurta 

Lietuvos TSR þurnalistø sàjunga. Jos 

vadovu tapo Jonas Karosas, Vilniaus 

kraðto lietuviø veikëjas, pogrindiniø leidiniø 

redaktorius, Vilniaus universiteto Þurnalistikos 

katedros vedëjas. 

Po jo mirties LÞS pirmininkai buvo Albertas 

Laurinèiukas, Domijonas Šniukas. 

1989 m. sausio 27–28 d. Vilniuje vyko 

þurnalistø suvaþiavimas. Jame buvo atkurta 

Lietuvos þurnalistø sàjunga. Jos pirmininku 

tiesioginiu balsavimu buvo iðrinktas 

Domijonas Ðniukas. 1990 m. gruodá 

LÞS pirmininku tapo Rimgaudas Eilunavièius. 

2006 m. pabaigoje antrai kadencijai 

buvo perrinktas Dainius Radzevièius. 

Minint 85-àsias LÞS metines iðkilmingi 

renginiai vyko visuose skyriuose, klubuose. 

Marijampolës miesto kultûros namuose 

iðkilmingai paminëtos metinës. Jø 

metu Aurelijai Arlauskienei buvo áteikta 

Vinco Kudirkos premija, o Daivai ir Antanui 

Budriams – Vytauto Gedgaudo premijos. 

Po apdovanojimø ir koncerto þurnalistai 

ir sveèiai nuvyko á Jono Basanavièiaus 

sodybà-muziejø. Èia sveèius pasitiko 

ansamblis „Þibinyèia“. Sveèiai pasodino 

àþuoliukus. 

Pagrindinis minëjimas ávyko Kaune. 

Èia pagal tarpukario þurnalistø paproèius 

buvo surengtas spaudos balius. Raðytojø 

ir Þurnalistø sàjungø pirmininkai Jonas 

Liniauskas ir Dainius Radzevièius labiausiai 

nusipelniusiems þmonëms áteikë asmeninius 

apdovanojimus. Septyniems 

LÞS nariams buvo áteikti medaliai „Uþ 

nuopelnus þurnalistikai“. 

Uþ kûrybiðkumà ir profesionalumo skatinimà 

þurnalistikoje LATGA-A generalinis 

direktorius Edmundas Vaitekûnas auksine 

þvaigþde apdovanojo Laimonà Tapinà. 

Dalyvius pasveikino Kauno miesto 

meras Andrius Kupèinskas. Visus linksmino 

ansamblis „Jonis“. 

Stanislovas PLESKUS 


Skinderiðkio 

dendrologijos 

parkas 

Doc. dr. Jonas ÐOÐAS 

Totorinis 

sausmedis 

(Lonicera tatarica) 

Parkas yra 15 km á vakarus nuo Josvainiø 

miestelio, 13 km á pietus nuo Krakiø, 

nuo Ariogalos – apie 22 km per Pajieslio 

gyvenvietæ. 

Pirmieji sodiniai parke pasodinti 1971 

m., èia perkeliant augalus iš asmeninio 

Kæstuèio Kaltenio introdukuojamø retøjø 

augalø medelyno, pradëto auginti 1963 

m. Raseiniø rajone. Taigi seniausiems parko 

medþiams ir kitiems retiesiems augalams 

daugiau kaip 40 metø. 

Skinderiðkio dvarvietëje, po karo virtusioje 

kolûkio arkliø ganykla ir þvyrynu, 

pradiniame 36 ha plote parkà projektavo 

þinomas dendrologas L.Èibiras ir architektë 

O.Skaistgirytë. Labai sparèiai gausëjant 

vis naujiems sodiniams, parko teritorija 

plëtësi ir ðiuo metu kartu su vandens 

telkiniais apima jau daugiau kaip 

125 ha juridiðkai áteisinto ploto. 

Prie parko ðiaurinio pakraðèio jo kûrëjas 

K.Kaltenis pasistatë sodybà, kurios 

retøjø augalø þeldiniai (apie 3 ha) organiðkai 

ásilieja á parko visumà. 

Skinderiškio dendrologijos parkas 

plyti Lietuvos geografiniame centre. Þemaitijos 

aukðtumø ir Vidurio Lietuvos lygumø 

riboje, prie Ðuðvës upës, kuri èia 

daro vaizdingà vingá pasisukdama ið ðiaurës 

á rytus, link Nevëþio. Pagrindinis dendrologinës 

kolekcijos masyvas ákurdintas 

plaèiame upës slënio ðlaite ir jo virðuje. 

Èia reljefas nelygus, su lomelëmis ir aukðtumëlëmis, 

65–85 m aukðèiau jûros lygio. 

Pasinaudojant ðaltiniuota vieta, parke 

suformuota net keliolika ávairaus dydþio 

tvenkiniø, kurie kaskada nusileidþia á Ðuðvës 

slëná. O dar prieð uþtvenkiant ðià upæ 

(apie 7 km þemiau parko teritorijos), suþinojus 

bûsimà vandens lygá, K.Kaltenio iniciatyva 

buvo suformuoti ir apþeldinti nauji 

iðvaizdûs upës krantai su pusiasaliais, uþutëkiais, 

krantine laivams, salomis vandens 

Skinderiškio 

dendroparko 

schema 

Pirmieji lankytojà pasitinka sibiriniai 

maumedþiai (Larix sibirica) – ðakelëse 

jauni ir seni maumedþio kankorëþiai 

paukðèiams. Taigi ðiuo metu bendras vandenø 

plotas parko ribose siekia 30 ha, o 

tai teikia parkui ir hidrografinës reikðmës. 

Parkà su upe sieja ir ið buvusios vagos 

iðkelti bei prie parko keleliø, takø ákurdinti 

áspûdingi rieduliai. Kai kurie jø pretenduoja 

á „puntukiniø“ dydá... 

Netoliese nuo pagrindinio áëjimo á parkà 

lankytojus pasitinka puoðniø dekora- 


tyviniø medþiø ir krûmø apsuptos medinës 

skulptûros (pastaruoju metu pasipildþiusios 

naujomis), pastatyta estrada 

bei lauko suolø eilës, supiltas kalnelis vëliavai, 

árengta lauþavietë. Toks parko 

„sukultûrinimas“ buvo padarytas kolûkio 

Dendroparko fragmentas 

Parke 

randama ir 

keletas retø 

á Lietuvos 

raudonàjà 

knygà 

áraðytø 

augalø 

rûðiø: 

miðkinë 

varnalëða, 

ðalmuotoji 

geguþraibë, 

maþoji 

geguþraibë 

Miðkuose 

paukðèiai 

iðplatino varpines 

medlievas 

(Amelanchier 

spicata), jø gero 

skonio obuolëlius 

galima 

valgyti ðvieþius, 

virti uogienæ, 

spausti sultis 

sueigoms ir renginiams, nepaisant K.Kaltenio 

prieðinimosi ir ásitikinimo, jog ðis parkas 

turi bûti skirtas iðimtinai gamtosauginiams 

tikslams. 

Siekdamas iðauginti ir padauginti Lietuvos 

sàlygomis kitø kraðtø augalus, parko 

kûrëjas prioritetà atidavë auginimui ið 

sëklø savame medelyne, vëliau perkeliant 

augalus á tam tikrà parko vietà. Taèiau neatsisakoma 

ir kitø augalø introdukcijos 

bûdø. Pavykusia introdukcija K.Kaltenis 

laiko tik tuos atvejus, kai parke pavyksta 

išauginti keletà ar keliolika norimos rûðies 

ar formos jau þydinèiø ir sëklas subrandinanèiø 

augalø. Per 35 parko gyvavimo 

metus atlikta deðimtys tûkstanèiø 

tokiø mëginimø. Kasmet ið medelyno 

á parkà perkeliama ir registruojama iki 

1000 naujø sodiniø. 

Šitaip pavyko išauginti arti tûkstanèio 

rûðiø bei kitø taksonø (turinèiø bendrus 

poþymius) medþiø, krûmø, vijokliniø 

ir kitø augalø. Tarp jø beveik ðimtas 

rûðiø augalø, kuriø Lietuvoje anksèiau 

ið viso nebuvo bandoma iðauginti, o dalis 

jø netgi neturi lietuviðkø pavadinimø. 

Parke auga apie 70 rûðiø augalø, átrauktø 

kitados á SSRS Raudonàjà knygà. 

Vien tik tartum visiems gerai paþástamø 

klevø, bet surinktø ið ávairiø pasaulio 

kraðtø, èia auga beveik 60 rûðiø ir formø. 

Apþvalginiame straipsnyje galima 

tik paviršutiniškai apþvelgti K.Kaltenio 

auginamus parko augalus. 

* 

Dendrologinë kolekcija parke kaupiama 

plotais pagal geografinæ kilmæ. Iðskirti 

7 arealai: Europos kraðtø, Kaukazo, Vakarø 

ir Rytø Sibiro, Vidurinës Azijos, Japonijos–Kinijos 

bei Ðiaurës Amerikos rytø 

ir vakarø. Dël laisvai suderintø augalø 

kompozicijø aiðkias ribas tarp arealø augmenijos 

eilinis lankytojas vargu ar gali pastebëti. 

O estrados aikðtës aplinkoje tartum 

reprezentacijai greta lietuviðkøjø rasime 

visø ávardytø pasaulio regionø augalø 

atstovus. Parinkti èia dekoratyvesniø for- 

mø medþiai ir krûmai: glaustaðakiø àþuolø 

atmainos, raudonlapis bukas, efedros, 

ailantas, magnolijos, pukeniai, krûminë puðis, 

daug ávairiø gyvatvoriniø krûmø. 

Europos kraštams skirtame plote – iðtisos 

mikrogiraitës ávairiø rûðiø àþuolø, egliø, 

klevø, skroblø. Grupëmis auga serbinës 

eglës, juodosios ir kalnø puðys, europiniai 

maumedþiai, bukai, kaðtonai. Daug 

ávairiø krûminiø, retø vijokliniø augalø. 

Sibiro augalams atstovauja negausios 

rûðiø, bet ištisos sibiriniø pušø, maumedþiø, 

këniø, egliø grupës. 

Kaukazo augalams parinkta vieta ties 

statoka šlaito dalimi su griova. Regiono 

atstovai daugiausia lapuoèiai: kaukazinës 

liepos, klevai, àþuolai, pterokarijos, turkiniai 

lazdynai, sausmedþiai, geltonþiedës 

sedulos, lekëèiø, šaltalankiø, šliandrø krûmynai, 

kaukazinë gebenë ir kt. Èia pat 

nuo ðio arealo, uþ laukymës, parkà puoðia 

nemaþas lietuviðkas berþynas. 

Vidurinës Azijos augmenijai Lietuvos 

klimatinës sàlygos gana nepalankios.Vis 

dëlto parke pavyko aklimatizuoti tø kraðtø 

net keliø rûðiø uosius, sausmedþius, 

àþuolus, kaulená, jau deranèius èia rieðutmedþius. 

Auga neblogai prisitaikiusi Nedzveckio 

obelis, cidonijos ir kt. 

Kinijos–Japonijos arealui parke skirtas 

didokas plotas. Èia gerai auga, nemaþai 

þydi ir dera mandþiûriniø ir japoniniø 

klevø, keleto rûðiø ievos, riešutmedþiai, 

obelys, dekoratyvinës vyšnios 

(sakûros), kamšteniai, daug ávairiausiø rûðiø 

bei formø magnolijø, puoðmedþiø, alyvø, 

ávairiø aralijiniø krûmø. 

Tarp Šiaurës Amerikos rytiniams regionams 

atstovaujanèiø augalø paþymëtini 

klevai: sidabriniai, uosialapiai, raudonieji, 

varpiniai. Ðalia jø raudonieji àþuolai, keleto 

rûðiø to regiono uosiø, gudobeliø, berþø. 

Auga baltosios eglës, vakarinës tujos, 

bankso pušys, baltaþiedës robinijos, gledièijos. 

Daug ávairiø krûmø – kanadiniai putinai, 

ptelijos, virgininiai kadagiai ir kt. 

Ðiaurës Amerikos vakariniø regionø 


augalija pasiþymi spygliuoèiø ávairove. 

Parke auga skirtingø formø pocûgës ir dygiosios 

eglës, suktaspyglës bei lanksèiosios 

puðys, Engelmano eglë. Ið lapuoèiø 

ðiame areale galima rasti uosialapius klevus, 

raudonþiedæ robinijà, amorfas, sedulas, 

jazminus. 

Pietrytinës parko dalies nuoþulniame 

šlaite, atgræþtame pietø pusën ir á uþtvenktos 

upës platumas, dviejø hektarø plote 

Skinderiškio dendroparko ákûrëjas 

Kæstutis Kaltenis (deðinëje) ir straipsnio 

autorius Jonas Ðoðas 

auga Atgimimo àþuolynas, pradëtas sodinti 

1989 m. pavasará, o dabar turtingas 

bent deðimties rûðiø ir formø àþuolëliø. 

Kalbant apie introdukuotø augalø kolekcijà, 

bûtina paminëti ir parko kûrëjo sodybà. 

Dirbamos þemës K.Kaltenio nuosavybëje 

likæ nedaug. Plati egliø juosta gina 

sodybà, medelynà, o trijø hektarø plotas 

paskirtas introdukuotiems bei retiems Lietuvoje 

medþiams, krûmams, vijokliniams. 

Kone visuose minëtuosiuose regionuose 

daugelis augalø rûðiø turi auganèius greta 

vienas kito savo atstovus. Èia, regis, gerai 

jauèiasi tikros retenybës Lietuvoje: iš 

Tolimøjø Rytø kilæs aralinis eleuterokokas 

(miško pipiras) arba, pavyzdþiui, sodinis 

hamamelis (miško uoga), sidabrinë ðeferdija, 

Tunbergo raugerðkis ir daug kitø. Japonijos 

augalams tvenkinëlio krante su 

árengtu alpinarijumi paskirta atskira vieta. 

Èia, ðalia ávairiø rûðiø magnolijø, jau beveik 

6 metrø aukðtá yra pasiekæs subtropikø 

medis – japoninë kriptomerija, bene vienintelë 

mûsø kraðte. 

* 

Parko kûrëjas Kæstutis Kaltenis gimë 

1935 m. didelëje eigulio ðeimoje. Pasirinko, 

kaip ir dar du broliai, tëvo specialybæ. 

Ágijæs viduriná miðkininko iðsilavinimà ir atitarnavæs 

kariuomenëje, pradëjo dirbti eiguliu 

Raseiniø rajono girininkijoje. Èia dirbant 

jam ir kilo idëja ákurti retø ir Lietuvoje 

iðvis nematytø medþiø, krûmø, kitø augalø 

parkà. Iðkilo nemaþi rûpesèiai gaunant 

sëklø, bet 1963 m. pirmosios jø jau buvo 

pasëtos individualiame daigyne, prie namø. 

Tai buvo paranku kasdienei daigø, o 

Skinderiškio dendroparke gerai veša 

kryþminë mikrobiota (Microbiota decussata) 

(bendras vaizdas ir ðakelë ið arti) 

ilgainiui ir sodinukø prieþiûrai. Prasidëjo 

vietos parkui paieðkos. Ir tik po septyneriø 

metø jas palydëjo sekmë – susitiko su 

Vaclovu Vitu, tuometiniu Këdainiø r. Pajieslio 

kolûkio pirmininku, kuriam sumanymas 

kurti parkà patiko. Jis negalëjo sutikti tik 

su Kæstuèio nuostata, iðlikusia, beje, iki šiol, 

jog ðis parkas turëtø tarnauti gamtosauginiams 

tikslams. Teko nusileisti iki kompromisinës 

„ramaus poilsio parko” koncepcijos. 

K.Kaltenis perëjo dirbti eiguliu á kolûká. 

V.Vito dëka buvo áveikti organizaciniai 

ir, svarbiausia, to meto ideologiniai barjerai. 

Štai, be dykvietës ir potencialiai dirbamos 

þemës paskyrimo parkui, o dar ir atskiros 

sodybos statyba toli nuo gyvenvietës 

valdþiai atrodë kaip „nusiþengimas generalinei 

linijai”. V.Vitas ir toliau noriai padëdavo 

skirdamas kolûkio technikà, darbo 

jëgà, pritardamas neretai tolimoms 

K.Kaltenio kelionëms á botanikos sodus, 

senus parkus ar ekskursijas, iš kur visada 

buvo gráþtama su naujomis sëklomis ir augalëliais. 

K.Kaltenis sakosi visada liks dëkingas 

melioratoriui A.Antanaièiui, ádëjusiam 

daug pastangø iðkasant tvenkinius, V.Vità 

pakeitusiam G.Graþulevièiui, miðkininkams 

A.Þiaukai, A.Serþentui ir daugeliui 

kitø. Taigi K.Kaltenio entuziazmui pritarë 

ir pagelbëdavo tuo metu nemaþai Lietuvos 

gamtos mylëtojø. Jau neskaitant daugelio 

kaimo þmoniø, mokiniø ir atvykusiøjø 

ið tolëliau ávairiomis progomis organizuojamø 

talkø parkui tvarkyti. 

Persikëlus á kolûká su ðeima, ilgokai 

teko talpintis paskubomis suræstoje gryèiutëje. 

Galiausiai, pagal savo projektà 

K.Kaltenis pasistatë erdvø ir modernø tuo 

metu (netgi su oranþerija) gyvenamàjá namà 

ir kitus ûkio pastatus. Na, o po to namø 

rûpesèiø naðtà vis daþniau palikdavo 

Þydi paprastoji 

karagana (Caragana 

arborescens) 

Dyglialapës mahonijos (Mahonia 

aquifolia) þiedai geltoni virðûninëse 

sutelktose kekëse 

þmonai Irenai. Jai padëdavo sûnus Vilmantas 

ir dukra Irma, dar paaugliai bûdami 

abu iðmokæ visø namø ir þemës 

ûkio darbø, valdyti traktoriø ir padargus. 

Pagelbëdavo ir tëvui parke. Vëliau abu 

taip pat ágijo miškininkø specialybes. 

O Kæstutis visiðkai atsidëjo savo augalø 

dauginimui ir prieþiûrai. Në vienas 


parke augantis medis, krûmas, kitas 

smulkus augalëlis neapsiëjo ir lig šiol 

neapsieina be jo rankø. 

Ieðkodamas norimø augalø ir kvalifikuotø 

patarimø, jis kasmet iðsiøsdavo po 

keletà ðimtø laiðkø Sovietø Sàjungos þinomø 

botanikos sodø, parkø, dendrologø 

mëgëjø adresais, suþinotais ið specializuotø 

leidiniø. Sakosi, jog atsiliepdavo 

apie pusæ adresatø, o sëklø pavykdavo 

gauti gal tik ið ketvirtadalio. Bet atkakliai 

raðant, per daugelá metø ir tai buvo nemaþai. 

Jo knygose uþregistruota, jog iki ðiol 

yra gavæs 5549 sëklø pavyzdþius. Galiausiai 

ir pats K.Kaltenis jau galëjo mainais 

pasiûlyti jo paties iðaugintø retøjø medþiø 

ar krûmø sëklø. 

Puikiai orientuodamasis pasaulio augalø 

ávairovëje, laisvai naudodamasis lotyniškomis 

klasifikacijomis, jis kruopðèiai 

registruoja savo sodinius, jø aklimatizacijos 

ypatybes parke, gerai þinodamas literatûros 

duomenis apie natûralias dirvos ir 

klimatines jø augimo sàlygas.Yra sukaupæs 

ir iki ðiol vis papildo vertingà dendrologinës–botaninës, 

informacinës ir groþinës 

literatûros bibliotekà, kuriai netelpant 

namuose, paskyrë gerokai iðplatintà trobelæ 

prie sodo. Tik galutiniam jos árengimui 

ðiek tiek laiko tespëja skirti þiemà. 

K.Kaltenis yra graþiai apþeldinæs ir Pajieslio 

gyvenvietæ. Protestuodamas bei priraðæs 

aibæ raðtø, pats priëjæs prie aukðèiausiø 

to meto valdþios asmenø Vilniuje, 

jis iðgelbëjo nuo beatodairiðkos melioracijos 

apylinkëje tebesanèià aukðtapelkæ su 

nykstanèiais Lietuvoje augalëliais. O kolûkio 

miðko plotas, sodinant ir saugant nuo 

savivaliðko iðkirtimo, jau per pirmuosius jo 

dvylika darbo metø iðaugo nuo 54 iki 200 

hektarø. 

Savaip parko kûrëjas rengiasi paþymëti 

Lietuvos Tûkstantmeèio jubiliejø. Tai 

progai jis uþsibrëþë tikslà: pasodinti parke 

1000 ávairiausiø magnolijø. Ir pusë to 

kiekio jau pasodinta. Jis taip pat siûlo ir 

patá parkà oficialiai pavadinti Lietuvos 

Tûkstantmeèio parku. 

* 

Skinderiðkio parkas anksti susilaukë 

gamtosaugininkø dëmesio ir palankiø vertinimø. 

Jau po 15 metø já ákûrus (1986 m.), 

parkas buvo paskelbtas valstybës saugomu 

gamtos paminklu. 

Lietuvos dendrologø draugija yra 

átraukusi ðá parkà á þymiausiø Lietuvos 

parkø deðimtukà. Kaip þinoma, mûsø 

kraðte ðiuo metu yra daugiau kaip 200 

ávairiø parkø. 

1993 m. K.Kalteniui buvo paskirta gamtosauginë 

Valdo Adamkaus premija. Tai 

antroji premija jà ásteigus Lietuvoje. 

Paþymint Këdainiø ákûrimo jubiliejø, 

2005 m. K.Kaltenis buvo iðrinktas á pastarojo 

ðimtmeèio šio rajono átakingiausiø þmoniø 

dvideðimtukà greta tokiø visoje Lietuvoje 

þinomø asmenybiø, kaip Mikalojus Katkus, 

Èeslovas Miloðas, Tëvas Stanislovas, 

Juozas Urbšys, Antanas Bûdvytis ir kiti. 

Ðimtus graþiø vertinimø, palinkëjimø 

galima rasti parke esanèioje „Sodintojø 

knygoje”. Joje nemaþai þinomø gamtininkø, 

miðkininkø, visuomenës ir valstybës 

Vëlyvoji ieva 

(Padus serotina) 

Skinderiðkio 

dendroparkas ið 

paukðèio skrydþio 

veikëjø, sveèiø ið uþsienio áraðø. Parke auga 

ir daugelio ið jø pasodinti àþuoliukai. 

Iki ðiol nenutrûksta emocingi atsiliepimai, 

reportaþai rajoninës, regioninës, 

centrinës spaudos puslapiuose, specializuotuose 

þurnaluose. Pastarojo meto 

publikacijose vis daþniau atsispindi didëjantis 

susirûpinimas, nerimas dël iðkilusiø 

parko problemø. 

Moksliškai parko augmenija tirta palyginti 

nedaug. Reikšminga iðimtis yra Lietuvos 

þemës ûkio universiteto prof. Mindaugo 

Navasaièio „Dendrologijos vadovëlis” 

(2004 m.). Ðiame plaèiame, daugiau 

kaip 850 puslapiø, veikale gausu 

nuorodø, o kai kurios jø orientuotos á Skinderiðkio 

parko augalus. Vadovëlio pratarmëje 

autorius dëkoja parko kûrëjui uþ pagalbà 

renkant medþiagà ðiam darbui. 

Apibendrinant galima teigti, jog Skinderiškio 

dendrologijos parkas ðiuo metu 

yra pats jauniausias, pats didþiausias plotu 

bei introdukuotø augalø gausa tokio 

pobûdþio parkas Lietuvoje. Pagal medþiø, 

krûmø kolekcijos turtingumà jis prilygsta 

daugeliui þinomø botanikos sodø, o gal 

juos ir lenkia. 



Metø metus pasaulio mokslininkai svajojo ir ieðkojo keliø, kaip Saulës pavyzdþiu Þemëje sukurti 

þmogui ir gamtai draugiškà bei ekonomiðkai efektyvø energijos ðaltiná. Didelëmis pastangomis buvo 

suprasta, kad besijungianèiø lengvøjø cheminiø elementø sintezës metu iðsiskirianti energija yra 

didesnë nei vykstant urano branduoliø skilimui atominëse elektrinëse. Þemiška problema buvo ta, kad 

branduolinës sintezës reakcijai vykti reikia milþiniðkos temperatûros – ðimtø milijonø laipsniø. 

integracija átermobranduolinës 

Lietuvos mokslo 

energijos tyrimus Europoje 

Prof. Liudvikas PRANEVIÈIUS 

VDU Fizikos katedros vedëjas 

Termobranduolinio reaktoriaus pagrindinis 

kuras Þemëje – deuteris ir litis – 

yra neradioaktyvus. Sintezës reakcija 

vyksta tarp dviejø vandenilio izotopø – 

deuterio ir trièio. Reakcijos metu susidaro 

alfa dalelë (tai yra helis) ir aukðtos energijos 

neutronas, kuris dalá savo energijos 

panaudoja, kad litá paverstø trièiu, kuris 

bûtinas sintezës reakcijai, ir generuoja ðilumà, 

kuri toliau verèiama kitomis energijos 

rûðimis (mechanine, elektros). Tarpinio 

radioaktyvaus kuro – trièio – skilimo 

pusamþis yra 12,6 metø. Kaip matome, 

termobranduolinës sintezës reakcijai 

reikalingas radioaktyvus tritis gaminamas 

paèiame reaktoriuje, todël nereikalingas 

radioaktyvaus kuro transportas, 

kaip tai daroma atominëse elektrinëse. Taèiau 

pagrindinës problemos sprendimas, 

kaip pasiekti ir stacionariai kurá laikà palaikyti 

reaktoriuje milijonines temperatûras, 

pareikalavo ilgø ir kruopðèiø tyrimø. 

Dujos, ákaitintos iki tokios aukðtos 

temperatûros, ágauna naujø savybiø. Jos 

pereina á naujà bûvá – plazmà, kuri jau 

susideda iš jonø (atomo be vieno ar daugiau 

elektronø) ir elektronø. Plazma – tai 

ketvirtasis medþiagos bûvis, kurio stacionariam 

palaikymui reikalinga aukšta 

temperatûra ar kiti atomus jonizuojantys 

šaltiniai. Plazma yra daþniausiai pasitaikantis 

bûvis visatoje. Þmogaus protas 

surado metodus, kaip ákaitinti iki milijoniniø 

temperatûrø darbines dujas (plazma), 

sukûrë reaktoriuje sàlygas palaikyti 

termobranduolinæ plazmà sintezës 

reþimu ir išrado medþiagas ir bûdus, kaip 

apsaugoti reaktoriaus sieneles nuo sàveikos 

su plazma. 

Pasaulyje yra daug eksperimentiniø 

árenginiø, kurie padëjo giliau paþvelgti á 

termobranduolinës sintezës plazmoje 

vykstanèius procesus, suprasti fizikà ir surasti 

bûdus, kaip valdyti paèià plazmà ir 

joje vykstanèius procesus. Culhame 

(Didþioji Britanija) šiuo metu veikia 

didþiausias ir vienintelis pasaulyje termobranduolinës 

sintezës árenginys, sutrumpintai 

vadinamas JET (Joint European Torus), 

dar kitaip vadinamas tokamaku, galintis 

veikti su deuterio ir trièio kuro miðiniu. 

Paminëtinas kitas eksperimentinis 

árenginys – TORE SUPRA, veikiantis Cadarache, 

Prancûzija, kuriame 2003 m. buvo 

sukurta ir 6,5 min. iðlaikyta plazma termobranduolinës 

sintezës reþimu. 

Termobranduolinis reaktorius – tai 

milþiniškas toroidas, kurio viduje sudaromi 

stiprûs magnetiniai laukai plazmai suvaldyti 

aukðto vakuumo sàlygomis ir jà izoliuoti 

nuo árenginio vidiniø sieneliø. Magnetiniuose 

laukuose plazma, susidedanti 

iš jonizuotø atomø ir elektronø, tampa valdoma, 

jà galima atitolinti nuo sieneliø , o 

ákaitintø jonizuotø darbiniø dujø kanalà lokalizuoti 

iðilgai reaktoriaus. Bendra tokamako 

konstrukcija parodyta 1 pav. 

Ðis árenginys eksploatuojant yra daug 

saugesnis uþ paèias moderniausias atomines 

elektrines. Kam nors sugedus, jis 

automatiškai sustoja ir beveik neiðskiria 

radioaktyviøjø atliekø. Taip pat nesunkiai 

sprendþiama kuro problema. Taèiau pradëti 

termobranduolinës sintezës reakcijà 

yra labai sudëtinga. Po daugelio bandymø 

ávairiose pasaulio šalyse sukurti nacionalinæ 

termobranduolinæ energetikà 

prieita prie vieningos iðvados, kad ðios 

problemos sprendimas reikalauja plataus 

tarptautinio bendradarbiavimo, dideliø 

þmoniø ir materialiniø ištekliø, kurie virðija 

vienos ðalies ar net regiono galimybes. 

2006 m. geguþës 24 d. 

bendru sutarimu septynios 

valstybës (Europos Sàjunga, 

Indija, Japonija, JAV, 

1 pav. 

Kinija, Pietø Korëja ir Rusija) 

pasiraðë bendrà protokolà 

statyti tarptautiná termobranduoliná 

eksperimentiná 

reaktoriø (ITER) 

Prancûzijos pietuose, Kadaraso 

(Caradashe) miestelyje. 

Reaktorius bus pastatytas 

2015 m. ir numatomas 

eksploatacijos laikas 

– 20 metø. Jo tikslas – 

pademonstruoti valdomà 

deuterio–trièio termobran- 

duolinës sintezës reakcijà. Toliau bus kuriamas 

demonstracinis reaktorius DEMO, 

kuris pirmà kartà galës save aprûpinti trièiu 

ir generuoti didelá energijos kieká. Termobranduolinës 

sintezës jëgainës tieks 

energijà tankiai apgyvendintuose ir pramoniniuose 

rajonuose. Jau dabar numatoma 

jø energijà panaudoti vandeniliui 

gauti, kuris reikalingas kuriant „vandenilio 

ekonomikà“. 

Lietuvos mokslo kelio á termobranduolinæ 

energetikà pradþia yra 2004 m. geguþë, 

kai Garchinge (Vokietija) svarbiausiø 

Lietuvos universitetø ir institutø mokslininkai 

pristatë tarptautinei visuomenei 

savo potencialias galimybes prisijungti 

prie jau vykdomø tarptautiniø moksliniø 

tyrimø ir konstravimo darbø kuriant naujos 

kartos termobranduoliná reaktoriø 

ITER. Koordinacinë iniciatyva nuo pat 

pradþios priklauso Lietuvos mokslø akademijai 

aktyviai dalyvaujant mokslininkø 

grupëms ið LEI, KTU, VDU, VU ir kitø. 2005 

m. gruodá Lietuvos mokslø akademijoje 

ávyko Europos Komisijos remiama tarptautinë 

konferencija tema Termobranduolinës 

sintezës tyrimai Lietuvoje ir kaimyninëse 

ðalyse. Konferencijos metu Lietuvos 

mokslininkai kalbëjo ir dalijosi patyrimu, 

kaip per trumpà laikà ir efektyviai organizuoti 

tyrimus ðioje sparèiai besivystanèioje 

mokslo ir technikos kryptyje. Tuo 


a) 

b) 

2 pav. 3 pav. 

pat metu vyko kilnojamoji termobranduolinës 

energetikos paroda (Fusion Expo), 

prie kurios organizavimo daug prisidëjo 

Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministerija. 

Per dvi savaites parodà aplankë 14 000 

moksleiviø, studentø, mokytojø, universitetø 

dëstytojø, tyrëjø ir gyventojø. 

Europos termobranduoliniø tyrimø ir 

plëtros programà, pagrástà EUROATOM sutartimi, 

koordinuoja ir ágyvendina Europos 

Komisija. Pagrindiniai tyrimai vykdomi su 

EUROATOM Bendràja Programa asocijuotomis 

ðalimis. Vyksta parengiamieji darbai 

ir numatyta, kad artimiausiu laiku Lietuva 

bus integruota á ðià asociacijà. Termobranduolinës 

sintezës tyrimai yra prioritetinë tyrimø 

sritis Europos Sàjungos 6-ojoje Bendrojoje 

Programoje (2002–2006 m.). Dar 

daugiau dëmesio šiems tyrimams skiriama 

7-ojoje Bendrojoje Programoje. 

Pradëto darbo efektyvumà patvirtina 

tai, kad, tik atsivërus šios programos durims, 

Lietuvos mokslininkø pasiûlyti projektai 

sëkmingai praëjo tarptautinæ konkursinæ 

atrankà. Šiuo metu Lietuvoje 

sprendþiamos aktualios termobranduolinës 

sintezës problemos dalyvaujant mokslininkø 

grupëms iš LEI, KTU ir VDU. Lietuvos 

energetikos institutas vykdo du projektus, 

ið kuriø vienas sprendþia termobranduolinio 

reaktoriaus saugos, o kitas 

(bendradarbiaujant su VDU mokslininkais) 

tiria pirmosios termobranduolinio reaktoriaus 

sienelës erozijos plazmoje problemas. 

Sëkmingai dirba KTU mokslininkai. 

Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos 

instituto mokslininkai gilinasi á 

termobranduolines plazmos modeliavimo 

ir plazmos diagnostikos problemas. 

Lietuvos energetikos instituto branduoliniø 

árenginiø saugos laboratorijos mokslininkai 

turi didelës patirties tiriant atominiø 

elektriniø saugà. Ágytas patyrimas bus 

panaudotas kuriant termobranduolinës 

sintezës árenginius. 2005 m. spalá pasiraðyta 

sutartis su Europos Komisija ir pradëtas 

ágyvendinti pirmasis termobranduolinës 

sintezës programos projektas Lietuvoje. 

Projekto tema „Vandenilio degimo ir 

sprogimo analizë ávykus avarijai prarandant 

vakuumà ITER kaitinimo ir diagnostinio 

pluoðto ir vakuuminio siurblio patalpose“. 

Projektas nagrinëja avarines situacijas, 

kuriø metu gali susidaryti oro ir vandenilio 

mišinys. Mišinys gali uþsidegti tûrinei 

vandenilio koncentracijai ore pasiekus 

4 proc., o padidëjus iki ~20 proc., galimas 

sprogimas. Vykdant ðá projektà bus apskaièiuota 

oro patekimo á patalpas sparta ávykus 

reaktoriaus dehermetizacijai, ávertintas 

dujø sudëties pasiskirstymas patalpose, nustatytos 

galimos vandenilio susikaupimo 

vietos bei ávertinta, ar gali susidaryti uþsidegantis 

vandenilio ir oro miðinys. Tyrimø 

rezultatai bus panaudoti projektuojant laboratorines 

termobranduolinio reaktoriaus 

patalpas. LEI mokslininkai savo darbuose 

naudosis programø paketais, kurie buvo 

sëkmingai patikrinti ávertinant vandenilio 

koncentracijà Ignalinos AE patalpose po 

projektiniø ir neprojektiniø avarijø, kai á patalpas 

per trûkusá reaktoriaus auðinimo sistemos 

vamzdá kartu su vandens ir garo miðiniu 

patenka ir tam tikras vandenilio kiekis, 

atsirandantis dël vandens hidrolizës. 

Kito Europos Komisijos termobranduolinës 

sintezës tyrimø programos remiamo 

projekto tema yra „Nanokristaliniø volframo 

dangø gavimas ir jø panaudojimas 

konstruojant termobranduolinio reaktoriaus 

pirmàjà sienelæ“. Nuo 2006 metø pradþios 

pradëti vykdyti tiriamieji darbai, kuriuose 

dalyvauja Lietuvos energetikos instituto 

Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorija 

(laboratorijos vadovas dr. D.Milèius) 

ir Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos katedra 

(vadovas dr. L.Pranevièius). Plazmos 

formavimo ir kaitinimo metu divertorius patiria 

didþiausià apðvità maþos energijos 

deuterio ir trièio jonais ir neutronais. Taip 

pat jam tenka didelës ðiluminës apkrovos. 

Tai sukelia pirmos reaktoriaus sienelës medþiagos 

erozijà, paviršiniø atomø maiðymàsi 

bei restruktûrizacijà. Viena vertus, tai 

riboja pirmosios sienelës medþiagos eksploatacijos 

laikà, antra vertus, atomai nuo 

sienelës pavirðiaus patenka á plazmà ir veikia 

plazmos parametrus. Norint sumaþinti 

ðá efektà, bûtina parinkti pirmosios sienelës 

medþiagà, jos struktûrà ir mechanines 

savybes taip, kad sienelës sàveikos su 

plazma metu vyktø minimali jos erozija, ir 

riboti priemaiðø nuo sienelës perneðimà á 

plazmà. Lietuvos energetikos instituto Medþiagø 

tyrimø ir bandymø laboratorijoje, 

Kauno technologijos ir Vytauto Didþiojo 

universitetø Fizikos katedrose jau daug 

metø tiriamos savybës nanostruktûriniø 

medþiagø, kurios sudarytos iš kristalitø, kuriø 

matmenys sudaro 30–50 nanometrø (1 

manometras=10 -9 m). Tokios medþiagos 

pasiþymi unikaliomis mechaninëmis savybëmis, 

yra labai kietos ir atsparios mechaninei 

erozijai. Kauno technologijos universiteto 

Fizikos katedros mokslininkai, kuriems 

vadovauja prof. J.Dudonis ir doc. 

G.Laukaitis, nanokristalinëms medþiagoms 

gauti naudoja elektroninio garinimo 

ir kondensacijos vakuume technologijà, 

kurios principinë schema parodyta 2a 

pav., o Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos 

katedros mokslininkai kartu su Lietuvos 

energetikos instituto mokslininkais (dr. 

L.Pranevièius ir dr. D.Milèius) išplëtojo modernià 

medþiagos nusodinimo su vienalaike 

plazmos aktyvacija technologijà, kurios 

schema parodyta 2b pav. 

Nanokristalinës volframinës dangos 

formuojamos naudojant magnetroniná garinimà 

jonizuotø argono dujø aplinkoje. 

Nanokristalinës 2–5 mikronø storio volframo 

dangos formuojamos ant masyviø 

medþiagø, daugiausia anglies kompozitø, 

kurie naudojami tokamakuose. Suformuotos 

dangos apspinduliuojamos vandenilio 

jonais specialiai sukonstruotoje 

celëje, kur pasiekiamas srovës tankis iki 

2–5 mA cm -2 , protonø energija – 100–300 

eV, bandinio temperatûra – iki 1000 K. 

Ðios sàlygos bent ið dalies leidþia priartëti 

prie realiø volframo dangø darbo reþimø 

termobranduoliniame reaktoriuje. 

Preliminarûs rezultatai rodo, kad naudojamos 

technologijos tankina nanomedþiagø 

struktûrà ir didina jø atsparumà 

mechaninei erozijai. 3 pav. pateiktuose 

elektroniniu mikroskopu gautuose dangø 

skersinio pjûvio vaizduose matome, 

kaip sutankëja dangos struktûra, kai naudojama 

plazma aktyvuota dangø nusodinimo 

technologija. 

Be abejo, tai tik pirmieji Lietuvos mokslininkø 

þingsniai integruojantis á pasaulinæ 

termobranduolinæ energetikà. Èia atsiveria 

plaèios galimybës realizuoti turimà ir ágauti 

naujo patyrimo sprendþiant aktualiausià 

þmonijos problemà – sukurti efektyvø, ir 

þmogui, ir gamtai draugiðkà ir ekonomiðkai 

naudingà energijos ðaltiná Þemëje. 


Akademiko A.Èyro aðtuoniasdeðimtasis gimtadienis pam 

Prof. 

E.K.Zavadskas 

dalijasi 

prisiminimais 

apie 

A.Èyrà 

Varënos 

bibliotekoje 

surengta 

puiki 

parodëlë 

apie 

Aleksandrà 

Èyrà 

Alekso JAUNIAUS nuotr. 

Konferencijos dalyviø ir sveèiø nuotrauka prisiminimui 

CREST ekspertø grupë pritaria 

studijø ir mokslo reformos 

kryptims 

Europos Sàjungos Tarybos Moksliniø 

ir techniniø tyrimø komiteto (CREST) Miðriosios 

politikos grupës ekspertai, kurie 

ðiø metø vasario–kovo mën. atliko Lietuvos 

moksliniø tyrimø, aukðtojo mokslo ir 

þinioms imlaus verslo padëties analizæ, 

savo rekomendacijose pritarë studijø ir 

mokslo reformos kryptims. 

Aukðto lygio ekspertai ið Didþiosios 

Britanijos, Danijos, Nyderlandø, Slovënijos, 

Vokietijos ir Europos Komisijos darbinio 

vizito metu susitiko su Lietuvos 

mokslo ir ûkio politikà formuojanèiais asmenimis, 

susipaþino su vieðosios moksliniø 

tyrimø sistemos pajëgumais, aukðtojo 

mokslo reformos eiga, struktûriniø 

fondø lëðø panaudojimo strategija ir kitomis 

Lietuvos studijø ir mokslo politikos 

aktualijomis. Geguþës pabaigoje CREST 

ekspertai ir aukðtas ES Komisijos pareigûnas 

atliktà analizæ bei savo rekomendacijas 

pristatë Gediminui Kirkilui bei 

šalies politikams ir mokslo bendruomenei. 

CREST ekspertai paþymëjo, kad studijø 

ir mokslo sistemà Lietuvoje bûtina reformuoti, 

be to, šiai reformai vykdyti šalyje 

susiklostë labai palankios aplinkybës. 

Pasak vertintojø, siekiant, kad ðvietimas 

ir mokslas taptø visuomenës paþangos 

katalizatoriumi, yra svarbu neatskirti 

mokslo ir studijø reformø. Jos turi bûti vykdomos 

kartu, integruojant atskiras sritis 

ir papildant viena kità. 

Reformø metu, teigë vertintojai, reikëtø 

skatinti aukðtàsias mokyklas gerinti studijø 

kokybæ, didinti konkurencijà ir universitetø 

lankstumà. Bûtina spræsti ir kitas 

problemas, tokias kaip menkas finansavimas, 

darbo jëgos senëjimas, protø 

nutekëjimas, darbuotojø ágûdþiø trûkumas, 

absolventø pasirengimo neatitikimas 

pramonës poreikiø ir kt. 

Pasak analizæ atlikusiø ekspertø, turëtø 

bûti skatinamas bendradarbiavimas tarp 

aukðtøjø mokyklø ir pramonës, kadangi 

ðiuo metu aukðtosios mokyklos yra gana 

uþdari mokslo centrai ir bendras mokslo, 

ðvietimo bei novatoriðkos pramonës ryðiø 

ir bendradarbiavimo lygis yra þemas. 

Uþsienio ekspertai taip pat pritarë naujai 

kuriamos Moksliniø tyrimø tarybos ir 

Inovacijø ir technologijø agentûros idëjai. 

Moksliniø tyrimø taryba konkursiniu 


inëtas jo gimtinëje 

A.Èyras – habilituotas technikos 

mokslø daktaras, akademikas, 

techniðkosios aukðtosios mokyklos 

Vilniuje ákûrëjas ir ilgametis jos 

rektorius – gimë Merkinëje. Èia 

baigæs gimnazijà, studijavo Kauno 

valstybinio universiteto Statybos 

fakultete. Vëlesnë jo mokslinë, 

pedagoginë ir administracinë veikla 

buvo susieta su Kauno politechnikos 

bei Vilniaus inþineriniu statybos 

institutais. 

Konferencijoje ádomius, turiningus 

praneðimus skaitë akad. B.Poðkus, 

VGTU profesoriai P.Èyras, 

R.Navickas, J.Jankauskas, Vilniaus 

universiteto prof. J.Grigas, KTU 

Fizikinës elektronikos instituto prof. 

S.Tamulevièius, doc. A.Ciunys, 

Lietuvos hidrometeorologijos 

tarnybos vyr. specialistas P.Korkutis, 

Èepkeliø valstybinio gamtinio 

rezervato vyr. ekologë dr. O.Grigaitë, 

Dzûkijos nacionalinio parko Gamtos 

paveldo skyriaus vedëjas dr. M.Lapelë 

ir kiti. 

Konferencijos dalyvius nuoširdþiai 

sveikino rajono meras Vidas Mikalauskas. 

Kità dienà Merkinës kraðtotyros 

muziejaus direktorës A.Raugalaitës, 

V.Krëvës gimnazijos direktorës 

R.Sakalauskienës rûpesèiu buvo 

surengta turininga popietë akademiko 

gimtinëje. 

principu skirstytø fundamentiniams 

moksliniams tyrimams skirtas lëðas, taip 

didindama sistemos konkurencingumà, 

skaidrumà bei atskaitingumà. Ekspertai 

teigiamai ávertino ðalies pastangas kuriant 

nacionalines technologijø platformas, pateikë 

rekomendacijas, kaip efektyviau nustatyti 

nacionaliniø kompleksiniø programø 

prioritetus. 

Bûtinybë gerinti studijø kokybæ, materialinæ 

bazæ, moksliniø tyrimø infrastruktûrà, 

didinti aukðtøjø mokyklø finansavimà, 

suteikti joms daugiau autonomijos 

bei skatinti jø atvirumà ir bendradarbiavimà 

su visuomene, taip pat ágyvendinti 

moksliniø tyrimø finansavimo reformà yra 

tarp svarbiausiø uþdaviniø rengiamoje 

studijø ir mokslo reformoje. 

Olga KRACHMALIS 

Švietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø 

su visuomene skyriaus darbuotoja 

Vilniuje – Dano Browno 

išgarsinto mokslinio centro 

„CERN“ mokslininkai 

Vilniuje startavo tarptautiniø moksliniø 

konferencijø-pasitarimø serija, á 

kurià buvo atvykæ beveik trys ðimtai 

aukðèiausio lygio mokslininkø ið maþdaug 

30 pasaulio ðaliø. Visi – didþiausio 

pasaulyje mokslo centro „CERN“ 

atstovai ir bendradarbiai. Nuo birþelio 

2 iki 9 d. vykusiø darbiniø susitikimø 

tikslas – spræsti didþiausio pasaulyje 

eksperimento – didþiojo hadronø kolaiderio 

– modernizacijos problemas. 

Vilniaus universitete ávyko trys 

mokslinio centro „CERN“ bendradarbiavimo 

komandø (WOEDAN, CERN 

RD50 ir CERN RD39) pasitarimai. Jø 

metu buvo aptarti naujausi didþiajam 

hadronø kolaideriui reikalingø daleliø 

detektoriø kûrimo rezultatai, kurie 

gauti 52 moksliniø tyrimø centruose. 

Pasak Vilniaus universiteto mokslo 

reikalø prorektoriaus prof. Juozo 

Vaitkaus, kuris iðrinktas ir vienos ið 

„CERN“ moksliniø tyrimø linijos koordinatoriumi, 

tokie pasitarimai kasmet 

vyksta „CERN“ bûstinëje netoli Þenevos 

ir konkurso tvarka vienoje ðalyjepartnerëje. 

Ðiais metais sëkmë lydëjo 

Lietuvos paraiðkà. 

„Šiuo metu rengiamasi unikaliam 

eksperimentui, kurio metu visiðkai originali 

Vilniaus universiteto Medþiagotyros 

ir taikomøjø mokslø institute sukurta 

aparatûra bus iðbandoma Helsinkio 

greitintuve. Vëliau tolesniam 

naudojimui ji bûtø nugabenta á 

„CERN“. Ðis eksperimentas yra labai 

reikðmingas. „CERN“ atveria puikias 

galimybes bendradarbiauti,“ – ásitikinæs 

prof. J.Vaitkus. 

Lietuvos mokslininkø grupë, vadovaujama 

prof. J. Vaitkaus, á ðias programas 

ásitraukë 2002 metais. Oficialiai 

bendradarbiauti su „CERN“ Lietuva 

pradëjo 2005 metais. 

Daugiausia fundamentiniø tyrimø 

atliekanèià organizacijà pasaulyje iðgarsino 

bestseleriu tapæs D.Browno 

romanas „Angelai ir demonai“, tapæs 

paèia perkamiausia ðio raðytojo knyga 

ir Lietuvoje. Romano centrinë aðis 

– „CERN“ mokslo tyrimø ástaiga ir Vatikanas. 

Pagrindinis knygos veikëjas, 

simboliø tyrinëtojas, iðkvieèiamas á 

„CERN“ moksliniø tyrimø institutà tirti 

þiaurios mokslininko þmogþudystës. 

„CERN“, dar kitaip vadinamas pasaulio 

fizikø Meka, veikia jau daugiau 

nei 50 metø. „CERN“ tikslai ambicingi 

– iðsiaiðkinti gamtos sandaros pagrindus. 

Dabar iðsiplëtusio „CERN“ 

dalis su beveik visu 27 km ilgio tuneliu 

yra Ðveicarijos ir Prancûzijos teritorijoje. 

Jame árengtas didþiausias pasaulyje 

hadronø kolaideris – atomø 

branduoliø ir subatominiø daleliø greitintuvas, 

kuriame dalelëms yra suteikiama 

milþiniðka energija ir jos „kaktomuðom“ 

susmogiamos. Ðios dalelës 

– nepakeièiamas informacijos 

apie materijos sandarà ðaltinis. Tiriant, 

kaip jos atsiranda ir sàveikauja, 

siekiama suprasti Visatos sandarà ir 

pagrindines jos jëgas. Tai itin reikðminga 

aiðkinantis, kaip vyko Didysis 

Sprogimas, taip pat galingiems energijos 

iðsiskyrimo vyksmams Visatoje 

suprasti. 

„CERN“ tikslas – geriau paþinti 

materijos sandaros ir gamtos sàveikø 

pagrindus, skatinti technikos paþangà 

ir telkti bendram darbui ávairiø 

ðaliø bei tautø mokslininkus. Ðiuo metu 

„CERN“ laboratorijose dirba beveik 

7000 mokslininkø ið daugiau nei 80 

ðaliø. Atliekami tyrimai skatina mokslo 

paþangà, gilina paþinimà. Unikaliems 

eksperimentams reikalinga eksperimentinë 

áranga, naujos medþiagos 

bei technologijos. Ji kuriama ir 

paèiame „CERN“, ir pasitelkiant jo uþsakymus 

vykdanèias ávairiø ðaliø 

mokslo ástaigas ir laboratorijas. Taip 

skatinama ir remiama technologinë 

paþanga, ugdomi aukðtos kvalifikacijos 

mokslininkai bei inþinieriai. 

„CERN“ yra ir interneto gimtinë. 

1989 m. jo darbuotojas britø fizikas 

Timas Bernaras Lee sukûrë internautams 

þinomas specifikacijas (URI, 

HTTP ir HTML) ir, bendradarbiaudamas 

su taip pat „CERN“ dirbanèiu 

kompiuteriø mokslininku belgu Robertu 

Kailiau, sukûrë bûdà, kaip sujungti 

ávairiuose kompiuteriuose kaupiamà 

informacijà. 

„CERN“ moksliniai bendradarbiai 

ið viso pasaulio Lietuvoje apþiûrëjo ne 

tik senàjá Vilniaus universitetà ir jo laboratorijas, 

dirbanèias „CERN“ labui, 

bet ir Vilniaus senamiestá, aplankë 

Trakus bei Europos parkà. 

J.V.V. 


Sukako 200 metø, kai gimë Napoleonas Orda, kompozitorius 

ir keliaujantis dailininkas. Palikæs mums Lietuvos 

praeities vaizdus; tos, kurios seniai nebëra... Sukakèiai 

daug dëmesio skiria ir kaimyninës ðalys: Lenkijoje ðie 

metai kultûros gyvenime paþymëti Napoleono Ordos 

vardu. Neatsilieka ir baltarusiai: N.Ordos gimtinëje Pinsko 

apylinkëse atidaryta paveikslø galerija ir muziejus, o 

Minske ávyko didelë mokslinë konferencija. 

Keliautojas 

Prof. Libertas KLIMKA 

Napoleono Ordos palikimas tikrai ne 

maþiau reikðmingas ir mûsø kultûrai. Gal 

net dar daugiau, nes ðis intelektualas gyveno 

Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtystës 

atmintimi, jos kultûros paveldo rûpesèiais. 

Iðskirtinës asmenybës bûta: ir talentais, 

ir patriotinëmis nuostatomis. 

N.Orda gimë 1807 m. vasario 19 d. 

graþiame Varacevièiø dvarelyje. Viltys atgauti 

valstybingumà ir tautos laisvæ tuokart 

buvo siejamos su Napoleono Bonaparto 

kylanèia galia; todël ir sûnui tëvai 

iðrinko toká vardà. Jau besimokydamas 

Svisloèës gimnazijoje, jaunuolis su 

bendramoksliais subûrë patriotinæ „Auðrininkø“ 

organizacijà. 1823 m. Napoleonas 

Orda ástojo á Vilniaus universitetà studijuoti 

tiksliøjø mokslø; taèiau netrukus, 

prasidëjus represijoms prieð patriotines 

studentø organizacijas, turëjo sugráþti á 

gimtinæ. Narsa pasiþymëjo 1831 metø sukilimo 

kovose, buvo apdovanotas aukðèiausiu 

sukilëliø ordinu – Virtutis Militaris. 

Sukilimui pralaimëjus, pasitraukë á emigracijà. 

Ilgiausiai gyveno Paryþiuje; ten mokësi 

muzikos pas Frederikà Ðopenà, bièiuliavosi 

su Ferencu Listu. Iðleido ne vienà 

ir savos kompozicijos fortepijoniniø kûriniø 

sàsiuviná, taip pat ir „Muzikos gramatikos“ 

vadovëlá. Paryþiuje lankë ir dailininko 

Pjero Þirardo studijà. 

Po 24 metø gráþæs á tëvynæ, N.Orda 

sumanë áamþinti pieðiniuose buvusios 

valstybës didybës pëdsakus, – nors taip 

iðsaugoti Lietuvos istorinæ atmintá. Kiekvienà 

vasarà, nepaisydamas didëjanèios 

metø naðtos, keliavo ir keliavo, pieðë ir 

pieðë... Sukûrë per tûkstantá pieðiniø ir 

akvareliø, vaizduojanèiø pilis, jø griuvësius, 

rûmus, dvarus, baþnyèias, þymiø 

þmoniø gimtines, miestø ir miesteliø panoramas. 

Ðie kûriniai pieðti ið natûros, 

todël labai vertingi kaip ikonografijos ðaltiniai. 

Èia rasime ir tokiø, kurie vieninteliai 

uþfiksavo iki mûsø dienø neiðlikusiø 

statiniø ar labai pasikeitusios aplinkos 

vaizdus, pavyzdþiui, Jiezno, Këdainiø, 

LDK istorijos 

laiku 

Rietavo, Vaitkuðkio, Meiðtø dvarø ansamblius; 

Deltuvos, Kraþiø, Gardino baþnyèias; 

Veliuonos, Palangos, Seredþiaus, 


Liðkiavos, Dubingiø panoramas. Jo akvarelëms 

bûdingi ðilti gelsvi tonai. Kraðto 

vaizdai iðkyla tarsi per miglas ið istorinës 

praeities; jie puikûs savo nostalgiðka 

nuotaika. Tarsi nuspalvinti Oskaro 

Milašiaus poetine eilute: 

„Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus á sveèià 

kraðtà, ûkanotà, gûdø, ðnarantá. Suvasnokime 

sparnais – aure, jau skrendame 

per ðalá, kur kiekvienas daiktas 

turi blausià atminimø spalvà...“ 

Dailininkas neabejotinai labai mylëjo 

gamtà; jo visi darbai peizaþiniai. O 

gal tai ir visos lietuviø padermës prigimtinis 

poþymis Juk senoji urbanistika 

taip harmoningai bûdavo susiejama 

su gamtine aplinka; dailininkas tai 

mato ir pabrëþia. Savo kelionëse N.Orda 

fiksuodavo ir kraðtotyrines þinias. 

O litografuoti pieðiniai atskirose serijose, 

kurias jis pradëjo leisti nuo 1873 

metø, pateikti su komentarais ir paaiðkinimais. 

Dabartinës Lietuvos teritorijos 

architektûriniø peizaþø N.Orda sukûrë 

per ðimtà. Ypaè ilgai, net penkis 

mënesius, Vilniaus ir Kauno gubernijose 

jis darbavosi 1875 metais. 

Dailininko gyvenimo kelias baigësi 

1883-iaisiais; jis palaidotas Janove (dabar 

Ivanovas), ðeimos kape. Gyvam 

esant jam pavyko iðleisti 8 serijas litografuotø 

pieðiniø – iš viso 260 vaizdø. 

Likusius pieðinius iðsaugojo ir vëliau 

padovanojo Nacionaliniam muziejui 

Krokuvoje jo giminaitë Konstancija 

Skirmuntaitë (beje, Pajautos slapyvardþiu 

paraðiusi trumpà Lietuvos istorijà, 

iðverstà ir á lietuviø kalbà). N.Ordos 

litografijos buvo populiarios visuomenëje, 

jos puoðë ne vienos bajorø ðeimos 

buveinæ. Taèiau per XX amþiaus 

audringus ávykius bei sumaiðtis maþai 

kam berûpëjo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës 

kultûros paveldas; tad ir 

Napoleono Ordos vardas pasidengë 

uþmarðties dulkëmis. Gaila, kad nesumojome 

sureikðminti tokios graþios sukakties, 

plaèiau jà paþymëti visuomenëje. 

Nors prieð porà metø ir iðleista 

solidi monografija „Napoleonas Orda: 

senosios Lietuvos architektûros peizaþai“. 

Jos autoriai – prof. Vytautas Levandauskas 

ir Renata Vaièekonytë-Kepeþinskienë. 

Yra iðleistas ir N.Ordos 

pieðiniø albumëlis. Tad daþnas lokalinës 

kraðtotyros darbas ðiandien pradedamas 

bûtent jo pieðiniu. 

Naujasbiotechnologijos 

studijø ir tyrimø etapas 

Atkelta ið 3 p. 

Ji paþymëjo, kad I studijø pakopos studentai 

iðklauso atskirus kursus: genetikos 

ir biotechnologijos, taikomosios biotechnologijos, 

genetiðkai modifikuotø organizmø 

(GMO) ir kt. II studijø pakopos studentai 

rengiami kryptingiau: susipaþásta su 

molekuline genetika, augalø selekcija in 

vitro , GMO naudojimu ir aplinka. Dabar 

rengiama nauja magistrantûros studijø 

programa „Agrobiotechnologija“ plataus 

akiraèio, aukðtos kvalifikacijos augalø biotechnologijos 

specialistams rengti. LÞÛU 

ásteigta agrobiotechnologijos laboratorija, 

kuri tiria somatinæ embriogenezæ, augalø 

morfogenezæ, organogenezæ, regeneracijà 

ir kt. Daug dëmesio skiria rapsø, sëmeniniø 

linø ir kitoms augalø kultûroms. 

Kitose aukštosiose mokyklose (LVA, 

KMU) daug katedrø ir laboratorijø naudoja 

naujas biologines technologijas ir metodus, 

taèiau tiesiogiai studentø nerengia. 

Pavyzdþiui, LVA biotechnologiniai tyrimai 

atliekami Virðkinimo fiziologijos ir patologijos 

moksliniame centre, Gyvulininkystës 

katedroje, Paukðtininkystës lesalø ir produktø, 

Gyvuliø reprodukcijos, K. Januðausko 

gyvûnø genetikos laboratorijose. 

Gauti ádomûs rezultatai tiriant probiotikø, 

fermentø, polisacharidø savybes bei jø pasisavinimà 

gyvûnø ir paukðèiø organizme 

– apie tai daug kalbëjo prof. Romas Gruþauskas, 

pristatydamas praneðimà apie 

taikomosios biotechnologijos reikðmæ gyvulininkystei 

ir veterinarijai. 

KMU Gastroenterologijos klinikos vadovas 

prof. Limas Kupèinskas kalbëjo tik 

apie biotechnologijø taikymo galimybes 

medicinoje. Jis praneðë apie H. pylori sukeltø 

ligø, lëtiniø kepenø ligø ir uþdegiminiø 

þarnyno sukeltø ligø tyrimus, pristatë 

Nobelio premijø autorius ir kt. Klinikoje 

gauti ádomûs rezultatai tiriant H. pylori kamienus, 

jø genetines savybes, atsparumà 

antibiotikams. Pristatë Lietuvos, Latvijos, 

Taivano projektà, skirtà skrandþio 

prieðvëþiniø bûkliø genetiniø ir biocheminiø 

þymenø studijai. Kalbëjo apie Vilsono, 

Krono ligas, pateikë ðiø ligø Kauno 

regione registrà. 

Apie biotechnologijos, tiek eksperimentinës, 

tiek vykdomos gamybinëmis sàlygomis, 

plëtojimà kalbëjo doc. dr. Jolanta Sereikaitë, 

kuri atstovavo VGTU. Ji kalbëjo apie 

bioinþinerijos studentø, kuriø pirmoji laida 

buvo išleista 1994 metais, programas, 2001 

m. ákurtà Bioinformatikos laboratorijà. Tyrimuose 

naudojama schema, labai artima Sicor 

Biotech/TEVA gamybiniam procesui, 

t.y. á E. coli làstelæ ásodinamas genas, kuris 

gamina rekombinantinius baltymus. Ðie vëliau 

gryninami ir po ilgalaikiø tyrimø (ikiklinikiniai, 

klinikiniai stebëjimai) naudojami farmacijoje 

ar veterinarijoje. Daþniausiai tiriamas 

augimo hormonas. Šiuo metu sukonstruota 

nemaþai E. coli producentø: audinës, 

arklio, lapës, jauèio, kiaulës, viðtos 

augimo hormonai. Kad doc. J.Sereikaitë yra 

gerai pasirengusi specialistë, rodo jos (su 

kolegomis) publikacijos, dalyvavimas konferencijose, 

bendradarbiavimas su Milano, 

Ankono universitetais, Paryþiaus polimerø 

tyrimo laboratorija. 

Po moksliniø praneðimø diskusijose 

kalbëjo dr. Jonas Juðkevièius (M. Romerio 

universitetas), prof. Valdas Laurinavièius 

(Biochemijos institutas), prof. Kæstutis 

Sasnauskas, prof. Algimantas Pauliukonis 

(Biotechnologijos institutas), dr. 

V.Naktinis (biotechnologijos konsultantas), 

dauguma praneðëjø ir kiti konferencijos 

dalyviai. 

Prieð mokslinæ konferencijà ávyko 

spaudos konferencija apie ðiuolaikinës 

biotechnologijos bûklæ Lietuvoje. 

Plaèiau su Sicor Biotech/TEVA moksline 

eksperimentine plëtra bei gamyba susipaþino 

Lietuvos mokslø akademijos delegacija 

(vadovas akad. Zenonas Rokus Rudzikas). 

Sicor Biotech/TEVA generalinis direktorius 

prof. V.Bumelis supaþindino ne tik 

su naujais tyrimais, bet ir su gamybiniais 

procesais. Sicor Biotech/TEVA šiuo metu 

– vienintelë vaistø (pagrásta rekombinantinë 

DNR) gamintoja Centrinëje ir Rytø Europoje. 

Ji išaugo iš Taikomosios enzimologijos 

instituto (vëliau Biotechnologijos institutas, 

1992 m.) kartu su UAB „Fermentas“, 

„Biok“, „Biocentras“. Technologijai imli (110 

magistrø, 13 mokslo daktarø, 2 Lietuvos 

mokslo premijos laureatai, 1 prof., narys korespondentas) 

gamykla iðleidþia α-interferonà 

(hepatitai, onkologijos ligos), þmogaus 

augimo hormonà (augimo sutrikimai), kolonijas 

stimuliuojantá faktoriø (ávairios kilmës 

neutrofilø sumaþëjimas). Daug rekombinantiniø 

biotechnologiniø produktø numatyta 

gaminti ateityje. 

Sicor Biotech/TEVA iniciatyva 1994 m. 

ákurta Bioinþinerijos katedra, laboratorija. 

Studentai baigiamuosius darbus rengia 

naudodamiesi Sicor Biotech/TEVA baze. 

Tyrimai atliekami ne tik Eksperimentinës 

plëtros centre, bet ir su Lietuvos universitetais 

ir institutais. Todël artimiausioje ateityje 

bus iðklausyti moksliniø institutø 

praneðimai ir siûlymai. 


Pabaiga. 

Pradþia Nr. 4 

Nuobodulys – 

Vokieèiø filosofas Eugenas Finkas, 

E.Husserlio ir M.Heideggerio mokinys, tyrinëjæs 

dvasios, bûties ir þmogaus egzistencijos 

sàryðius ir sàveikas, t.y.egzistencialus, 

aiðkino juos kaip þmogaus èia-bûties 

fenomenus. Tokie fenomenai, pasak 

E.Finko, yra mirtis, darbas, meilë, vieðpatavimas 

ir þaidimas. 

Filosofinës antropologijos poþiûriu 

Hansas Eduardas Hengstenbergas teigë, 

jog egzistencialai yra þmoniø elgesio 

bûdai. Prie pagrindiniø egzistencialø jis 

priskiria bendruomeniðkumà, laikiðkumà, 

dabartiðkumà, iðraiðkà ir laisvæ. 

Taèiau egzistencialø kilmë yra esmingai 

susijusi su pajautos sandais, su pajauta 

kaip dvasine veikla. Jie reiðkia tos 

veiklos loginá apibendrinimà, kai þvelgiame 

á pasaulá jo svarbos bei reikðmingumo 

mûsø gyvenimui ir veiklai poþiûriu, t.y. vertybiø, 

prasmiø bei normø aspektais. Iðgyvenimø, 

nuojautø ir kitokiais pajautos bûdais 

ágyta patirtis yra ne paþintinio, o vertinamojo 

pobûdþio. Netgi juslinë informacija 

anaiptol nëra vien epistemologijos monopolija, 

nepaisant tûkstantmeèiais uþsitæsusios 

tokios interpretacijos. Jos verbalinë 

sàvokinë iðraiðka neturi mûsø suklaidinti 

tiek jø kilmës, tiek paskirties atþvilgiu. 

Jusliniai duomenys mums bûna reikðmingi 

ne vien savo neutralia informacine reikðme, 

bet savo selektyviu pobûdþiu, intencionaliomis 

galimybëmis, tinkamumu apibendrinti 

ir t.t. Jø svarba teoriniam màstymui, 

teorinei interpretacijai bei verbalinis 

pateikimo bûdas nesudaro jokiø prielaidø 

manyti, kad tai tik màstymui ir paþintinei 

veiklai skirti dalykai. Antra vertus, meilës, 

draugystës, orumo, laisvës, atsakomybës, 

uþuojautos, kanèios, nuobodulio, gerumo, 

atlaidumo, tolerancijos ir kiti egzistencialai 

gali atlikti savo dvasinæ paskirtá iðlikdami 

konceptø pavidalu, tarkim, dëstant atitinkamas 

teorines disciplinas, bet nepamirðtant 

ir atsiþvelgiant á juose reprezentuojamos 

patirties pobûdá. 

Egzistencialai savo turiniu yra þmogaus 

dvasinio gyvenimo konstitutyvûs elementai. 

Jø suvoktis reikalauja adekvaèios, 

t.y. ávairiais pajautos sandais ágyjamos, patirties. 

Jie reikalauja tokios patirties nepraþiopsoti, 

sàmoningai laukti jos ir tikëtis, tudvasingumo 

palydovas 

ar prieðas 

Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA 

Lietuvos estetikø asociacija 

rimà patirtá iðkelti ið atminties ir apmàstyti, 

suteikti jai áasmenintà vertybiø, normø bei 

troðkimø pavidalà, áþvelgti tokios patirties 

pamatu steigiamas prasmes, kurti tokiø sugebëjimø 

ugdymo bûdus. 

Tik pajautø patirtimi remiantis, þmogui 

kaip asmenybei atsiveria tiesos, tëvynës 

meilës, iðtikimybës, pavydo, pykèio, 

melo, màstymo, saugumo ir nesaugumo, 

moraliniø normø, gërio ir groþio, bjaurumo 

bei kitø visuomenæ ir þmogø, þmogø 

ir gamtà, technikà, kultûrà bei dvasià saistanèiø 

egzistencialø vertë ir reikðmë. Egzistencialas 

apibendrina ir iðreiðkia dvasinæ 

bûsenà, kuri yra teoriðkai reflektuota 

ir ávardijama temiðkai, o kartu tampa asmenybës 

vaizduotei atvira kitø patirtis. Kitaip 

tariant dar bûtø galima sakyti, jog egzistencialas 

atveria galimybæ bei prielaidas 

kitø patirèiai virsti sava, individualia 

patirtimi, nes suþadina prasmingos egzistencijos 

ilgesá, kuris virsta laukimu. 

Tik anaiptol nëra pamato manyti, jog 

teorinë egzistencialø aptartis bei loginës 

formos analizë maþiau reikðminga nei egzistencialais 

ávardyta ir savitai iðgyventa ðiø 

reiðkiniø tiesioginë patirtis. Jos paskirtis – 

garantuoti individo savivokà ir savirealizacijà, 

tapti visø jo veiklos ðakø pagrindine 

ágyvendinimo prielaida, asmens ribotumo 

áveika, asmens dvasiniø galiø tobulinimu. 

Tai jeigu yra taip, kad dvasiná skurdà ir 

ið jo intensyviai besidauginanèias blogybes: 

nuobodulá, abejingumà, nejautrumà, 

gobðumà, nusikalstamumà, narkomanijà 

ir alkoholizmà, nusivylimà teisingumu, gerumu 

ir kilnumu, dar bûtø galima kaip nors 

valdyti ir sumaþinti, tai derëtø, pirma, ðeimos 

rate atsigræþti á save ir kritiðkai pergalvoti 

vertybinius santykius aktualizuojanèià 

pajautø praktikà ir vertybines orientacijas; 

apsvarstyti, ar teiktinà pavyzdá mûsø 

šeimose bei institucijose mato auganèios 

atþalos, ar yra nusiteikimas mokytis ir 

tobulëti visà gyvenimà, ar nesiskiria þodþiai 

nuo darbø, ar sëkmingai valdantieji kontroliuojami 

rinkëjø. Antra, labai rimtai visø 

socialiniø, kultûriniø ir dvasiniø amþiaus 

tendencijø kontekste perþiûrëti mokymo 

ir ugdymo programø turiná ir moksleiviø 

uþimtumo programas. Treèia, palaikyti iniciatyvas 

tø mokytojø ir vadovø, kurie jau 

suprato ir siekia net esamø netobulø mokymo 

programø struktûroje atverti pajautai 

ir kûrybai praktines galimybes, kaip, tarkim, 

daroma Vilniaus Þemynos gimnazijoje 

(direktorë Rûta Krasauskienë), Ðakiø 

rajono Lukðiø V.Grybo vidurinëje mokykloje 

(direktorë Nijolë Ðapolienë) ir kitose. 

Ketvirta, psichologijos disciplinà vidurinio 

lavinimo grandyje ið tiesø realizuoti kaip 

privalomà. Man niekaip nesuprantama ir 

visiðkai argumentø stokojanti yra paþiûra, 

kad brandos atestatà gaunantis moksleivis 

privalo mokëti visus fizikos dësnius, matematikos 

veiksmus, informatikos,verslo 

bei kai kuriø technologijø pradmenis, chemijos 

elementus, o þmogaus dvasiná pasaulá 

ir jo elementus (bendruomenës ir filosofijos 

poþiûriu – egzistencialus), dvasiniø 

þmogaus galiø specifikà bei struktûrà 

išmanyti tarsi bûtø visai neprivalu. Tarytum 

galima palikti savieigai ir kai kuriø ðviesuoliø 

entuziazmui pajautos galiø ugdymà ir 

manyti, kad ði subtilioji dvasinio gyvenimo 

sritis savaime susitvarkys, o ásikiðimas 

á jà – dvasinio brutalumo poþymis. Dvasinis 

brutalumas klesti ten, kur þeminamas 

þmogaus orumas ir kur visø vertybiø virðûnëje 

stûkso prasiþiojæs naudos ir godulio 

nasrais pragmatizmas. Tada, kaip dabar 

beveik jau visi gerai þinome, visiðkai 

dësningai suveðëjo egoizmas, manipuliacijos 

sàmone, vertybëmis, demokratija, 

teisingumu. Daugelyje visuomenës gyvenimo 

srièiø vyksta þaidimas dvejopais 

standartais. Tikëtina, jog aklai paklusti 

laisvos rinkos stichijai ir nuobodulá sëjanèiam 

chaosui lygiai taip pat kvaila, kaip 

manyti, jog jokie racionalûs ðiø problemø 

aiðkinimo, sprendimo ir reguliavimo 

svertai negalimi. Penkta, mokslinius tyrimus 

orientuoti tiek á teoriniø, tiek á praktiniø, 

t.y. jaunimo dvasiniø reikmiø ir dvasinio 

gyvenimo kliuviniø nagrinëjimà. Jeigu 

þmonijà iðtiks kokie nors jau nepataisomi 

dël paèiø þmoniø veiklos tragiðki ávykiai 

ar kataklizmai, tai tarp svarbiausiø prieþasèiø, 

matyt, bus iðveðëjusi neapykanta 

kitoniðkumui, kai kuriø asmenø paranojiðka 

jo baimë, garbës troðkimas, gobðumas 

ir pragmatizmà adoravusi ir jam paklususi 

ðvietimo sistema. 

Áþvalgos galia arba intuityvus teoriniø 

svarstymø pajautos suvokimas pasireiðkia 

sintetiðkai apimdamas kartu bent tris prasmes. 

Pirmoje ávyksta pagava màstymo taisyklingumo, 

t.y. atitikimo formaliosios (aristotelinës) 

logikos dësniams. Kai prieiname 

iki pakankamo pagrindo dësnio, kurá 

ðioje logikoje suformulavo G.Leibnizas ir 

kurá naudojo A.Schopenhaueris, mûsø intuicija 

jau persikelia á metodologinæ plotmæ. 

Tai jau yra antroji áþvalgos prasmë, kai 

pajauèiame, ar vartojamos prieigos, màstymo 

bûdai yra adekvatûs iðkeltiems uþdaviniams 

spræsti, ar vartojamas metodo- 


loginis arsenalas ir senø bei naujai sukurtø 

arba perinterpretuotø naujai konceptø 

visuma atitinka aptariamos temos objekto 

apimtá bei iðkeltus uþdavinius. Á kokius 

klausimus autoriaus tekstas atsako ir kokias 

perspektyvas atveria naujø klausimø 

këlimui. Jeigu tai filosofinio pobûdþio tekstas, 

tai gauname teorinæ-filosofinæ áþvalgà, 

o jeigu teksto turinys skirtas kitokiai tikrovës 

sferos refleksijai, tai paskiro mokslo 

teorinæ áþvalgà. Kai svarstymai pasukami 

tarpdisciplinine linkme, turime tarpdisciplininës, 

t.y. metodologiðkai integruoto þinojimo 

áþvalgos prasmæ. Pagaliau treèioji, 

taip pat intuityviu bûdu realizuojama, aksiologinë 

áþvalgø prasmë, kai iðgyvename 

teksto turinio ir jo formaliøjø dimensijø 

vertæ. Tada yra pajauèiama tikrovës prezentacijos 

svarba bei sëkmë refleksijoje, 

aktualumas suvokianèiajam ir reikðmingumas 

visuomenei. O skaitantis pajunta, 

jog tekstas visais aspektais arba ið dalies 

teikia jam malonumà arba atvirkðèiai – yra 

nuobodus ir kelia nepasitenkinimà, suþadina 

nepritarimà ir paskatina pirmuoju atveju 

– suvoktas mintis plëtoti, antruoju – 

ieðkoti kokiø nors labiau priimtinø interpretacijø. 

Juk pats paþinimo pajautos procesas 

parodo, sëkmingai ar nesëkmingai 

jis vyksta ir ar teikia þmogui smagumà, 

vadinamàjá intelektualiná dþiaugsmà. 

Ði treèioji áþvalgos prasmë ásisteigia taip 

pat pajautos dëka. 

Filosofai ir atskirø mokslø tekstus raðantys 

pasirenka temas ið tam tikros savo 

ir mokslo interesø suderinimo pozicijos. 

Tekstai pagal paskirtá paprastai bûna dviejø 

variantø: vienas, skirtas grynai teorinei problematikai, 

profesionalams, o jeigu kalbama 

apie realø þmogaus egzistencijos pasaulá 

– tai ir eiliniams skaitytojams. (Tokie 

tekstai vyrauja filosofijoje.) Ir antras, populiarinantis, 

kai teorinio pobûdþio klausimai 

susipina su dvasiðkai ûgtelëjusio skaitytojo 

kaip þmogaus ir pilieèio interesais, kultûros 

kûrëjo ir vartotojo reikmëmis. Tada 

siekiama sudëtingus dalykus paaiðkinti 

lengviau suprantama forma. O tai yra daug 

sudëtingiau nei ið pirmo þvilgsnio gali atrodyti. 

Tokios literatûros leidybà uþsienio 

ðalyse pradëta visokeriopai skatinti, steigti 

premijas. Tokius tekstus kartais vadina 

mokslo populiarinimu, mokslo laimëjimø 

ágyvendinimu visuomenëje. Bendrosios 

kultûros prasme tai itin svarbu þmogui kaip 

dvasinei bûtybei. Populiariai tai nereiðkia 

supaprastintai iki primityvumo. Dabar, kada 

knygynø lentynos uþverstos vadinamàja 

ezoterine, daþnai tiesiog labai abejotinos 

vertës literatûra, skelbti moksliniø tyrinëjimø 

bei filosofiniø interpretacijø rezultatus 

daugumai skaitytojø prieinama forma 

darosi neatidëliotina bûtinybë. Bet 

mokslininkai pasidarë tokiu darbu visiðkai 

nesuinteresuoti, nes jø veiklos vertinimo 

sistema prarado tikràjà mokslininko atsakomybës 

dimensijà. Absurdiðkà padëtá 

ðioje srityje labai argumentuotai iðanalizavo 

dr. Andrius Konickis straipsnyje 

Mokslinës spaudos paradoksai (Konickis, 

2006, 165–180). Jis pagrástai klausia – ar 

visada ámanoma atskirti tikràjá, grynàjá 

mokslà nuo jo populiarinimo Ðitie mano 

samprotavimai, galbût ne visai tinkamoje 

vietoje skelbiami, atsirado èia dël 

to, kad stokojame mûsø dvasinio gyvenimo 

procesø gilesnës analizës ir jau atliktø 

tyrimø deramo skelbimo kultûrinei 

bendruomenei bei atsiþvelgimo á juos, 

taip pat konotacijø su mûsø valstybës politika 

mokslo srityje apmàstymo. 

Taigi minëtosios trys áþvalgø prasmës 

parodo tikràjà intuityvaus suvokimo vertæ. 

Vienas ið to vertingumo aspektø yra tas, 

kad jis iðryðkina pajautos, kaip prasmiø 

steigties bûdo universalumà, kuris persmelkia 

ne tik teorinio màstymo sritá, bet 

visà þmogaus dvasinio gyvenimo problematikà. 

Tik ðis suvokimo bûdas atskleidþia, 

kodël visiems atsibodæ abstraktûs kalbëjimai 

apie vertybes jau seniai virto nuobodþiais 

plepalais, kurie nepasiekia ir negali 

pasiekti subtilaus dvasinio pasaulio. 

Priešingai, tokia vertybiø diegimo forma atgraso 

nuo jø arba pastûmëja ieðkoti naujø, 

kurios esà turi pakeisti pasenusias. O 

ið tiesø ar paseno tokios vertybës, kaip gyvybë, 

sveikata, kilnumas, tiesa, padorumas, 

meilë, atjauta, orumas, atlaidumas, 

iðsilavinimas, mokslas, menas Ar jos gali 

pasenti Ar gali pasenti màstymo, pajautos, 

valios, ásivaizdavimo ir kitø þmogaus 

dvasiniø galiø iðugdymo reikðmë, pati 

þmogaus orientacija á dvasines vertybes 

A.Schopenhauerio filosofinës intencijos, 

pajautomis prisodrintas màstymas 

skatino ir ugdë nepasitenkinimà murkdymusi 

nuo realaus gyvenimo nutolusiose 

abstrakcijose, kvietë atsigræþti á antikos 

tradicijà – kad filosofavimas siektø 

apmàstyti þmogaus veiklà ir jos bûdus, 

ypaè dvasinæ patirtá. Taip pat þmogaus 

santykius su gamta ir visuomene, su jos 

ir sava patirtimi, kuri iðryðkëja gyvenimo 

tëkmëje ir þmogaus poelgiø, t.y. doros 

srityje. Ir gal pats svarbiausias dalykas – 

tai A.Schopenhauerio áþvalgø plëtra link 

minties, kad racionalizmas bei intuityvizmas 

tëra tik dvi vieningo þmogaus pasaulio 

suvokimo bei supratimo pusës, ir 

kai jie atsiejami vienas nuo kito kraštutinumais, 

tai veda màstymà á klystkelius, 

deformuoja bendrà tikrovës patyrimà ir 

to patyrimo supratimà, t.y. duoda iðkreiptà 

paèios tikrovës vaizdà. 

Daug sudëtingesnis yra klausimas apie 

egzistencialø bûtá, jø kilmæ ir paskirtá tiek 

individo, tiek bendruomenës gyvenime. 

Juos mes nesunkiai suvokiame kaip tam 

tikrà dvasinës veiklos loginës – verbalinës 

formos refleksijà. Bet egzistencialo esmës 

bei turinio pagavai neuþtenka teorinës 

nuostatos, grynai paþintinës veiklos. Egzistencialuose 

fiksuojamà dvasinæ patirtá 

galime pasiekti tik patys jai atsiverdami, 

bent ið dalies ájungdami nuojautà arba jau 

turimà savàjà, tarkim, nuobodulio, kanèios, 

meilës, draugystës, pagarbos ar kitais egzistencialais 

ávardijamà patirtá. Skriaudà, 

kanèià, nusivylimà iðgyvenantá þmogø geriausiai 

supranta ir geba atjausti tas, kuris 

visa tai patyrë savo iðgyvenimais, o ne vien 

tik teoriðkai suþinojo apie tokiø egzistencialø 

kaip bûsenø ir kaip dvasiniø galiø, o 

kartu ir veiklos paskatø reikðmæ. Egzistencialo 

fenomenai ið dalies bûna a priori 

tik individo atþvilgiu, o visuomenei reiðkia 

jos paèios patirtá, be kurios klausimas apie 

jø esatá netenka prasmës. Platoniðkoji arba 

dekartiðkoji ágimtø idëjø koncepcijos 

perkëla suteikiant egzistencialams savarankiðkà 

bûtá arba pirmapradiðkumo padëtá 

– bûtø neteisinga ir në kiek ne maþiau 

absurdiðka uþ tà, kai G.Hegelis sàvokà pavertë 

pirmaprade visa ko pradþia – absoliuèia 

idëja. 

Per loginæ formà sujungdamas kitø 

bendràjà patirtá su savàja, subjektas pajauèia 

emociná atsakà ir jame besirandanèià 

prasmæ. Tai ir yra vertybës individualaus 

áasmeninimo kelias, á kurá turi ateiti 

þmogus. Niekas kitas uþ já to nepadarys. 

Bet visuomenë, disponuojanti institucijomis, 

medþiaginiais ir dvasiniais ištekliais, 

turi privalomybæ individui padëti, nors laisvosios 

rinkos tendencijos tam yra gana 

sunkiai áveikiami kliuviniai. Taèiau ir verslo 

pasaulyje, ir politikoje vis daugiau atsiranda 

þmoniø, kuriems nuðvinta dvasiniø vertybiø 

ðviesa. Èia, toje ðviesoje, jiems atsiveria 

laisvë, pasirinkimas, pareiga ir atsakomybës 

pajautos uþ savo ir kitø likimà 

pradþia. Vien teoriniø svarstymø ir teorinës 

informacijos vaidmuo sprendþiant 

dvasingumo problemas yra labai ribotas 

savo vienaðaliðka nuostata. Ðtai dël ko 

dvasingumo ugdymui bûna labai svarbûs 

gyvenimo pavyzdþiai, derinantys savo gyvenime 

pajautos ir proto galias, o ypaè menas, 

turiu galvoje tikro, didþiojo meno kûrinius, 

kuriuose nëra moralizavimo ir já neiðvengiamai 

lydinèio nuobodulio. Meno 

kûriniuose, visose estetinës veiklos srityse 

sukaupta pajautø bei iðgyvenimø patirtis 

yra niekuo, jokia kita veiklos ðaka, jokiu 

kitu kultûros sandu nepakeièiamas þmonijos 

lobis. Todël reikia iðmokti juo naudotis, 

suprasti jo specifikà bei iðskirtiná vaidmená 

ir vietà ugdant asmenybës dvasines 

galias. Akivaizdu, jog trûksta ne apskritai 

iðsilavinimo, o deramo iðsilavinimo ir þiniø, 

kaip já ásigyti. Bet ar yra viduriniø mokyklø 

programose numatyta disciplina, kuri 

padëtø ugdyti dvasingumà, teiktø þinias 

apie þmogaus dvasinio pasaulio struktû- 


à, dvasines galias, egzistencialø ambivalentiðkà 

prigimtá bei vertybiø ir prasmiø 

áasmeninimo bûdus, ágalintø suprasti 

dvasinio pasaulio paslaptis. Kai 

kurias idëjas, pagrásdamas estetologijos 

bûtinybæ ir galimybes, jau esu aptaræs 

monografijoje (Mureika, 2006). 

Dvasingumo ugdymo galimybës 

aprëpia tokià didþiulæ problemø erdvæ, 

kad jai skirti pavieniai tyrinëjimai tëra 

labai lëtas ir sunkus judëjimas á prieká. 

Nuobodulys ir teorinë jo analizë èia 

buvo ið dalies paversti kartu ir pretekstu 

artikuliuoti daug platesná, nei jie patys, 

dvasingumo problemø laukà. Be to, 

nuobodulio fenomenas yra sudëtingesnis 

nei galëjome èia aprašyti. 

Viena ið straipsnio iðvadø yra tokia 

– nuobodulys – þmogaus dvasingumo 

savastis ir kartu jo prieðingybë. Nuobodulys 

meno pasaulyje pasireiškia dar 

ávairiapusiðkiau nei mokymosi, darbo 

ir laisvalaikio srityse. Nuobodþiø meno 

kûriniø su schematiðku turiniu, trafaretiðka, 

monotoniðka arba susidëvëjusia 

meno kalba dabar yra tiesiog perteklius. 

Antra vertus, nuobodþiais ir pavirðutiniðkais 

daþnai virsta naujø iðraiðkos 

priemoniø ieðkojimai, kurie pasibaigia 

be atradimø, eilinëmis elementariausiomis 

banalybëmis. Bet nuobodulio fenomenas 

meno kûriniuose, meno suvokime 

arba nuobodulys ir laisvalaikis 

anaiptol dar ne visa ðio reiðkinio semantinë 

aplinka. Nuobodulys pasirodo ne 

tik kaip laisvo laiko pertekliaus arba darbo 

stygiaus pasekmë, neuþimto laisvalaikio 

sûnus. Nes laisvalaikis yra ðis tas 

daugiau nei tuðèias laikas arba dykinëjimas. 

Todël nuobodulio iðtakos kaime 

ir mieste, mokykloje ir ðeimoje, moksle 

ir mene, vyrø ir moterø gyvenime, nuobodulys 

ir sveikata, nuobodulys ir naujovës 

arba nuobodulys ir dvasinis atsinaujinimas, 

nuobodulys kaip apmaudas 

dël sielos tinginystës ir neveiklumo, 

nuobodulio fenomenologija ir hermeneutika 

– tai jau kitokiø, platesniø apmàstymø 

temos. 

LITERATÛRA 

Greimas Algirdas Julius, Apie netobulumà, 

Vilnius: Baltos lankos, 2004. 

Konickis Andrius, Pirmiausia nubusti...Filosofiniai 

etiudai, Vilnius: Naujoji Romuva, 

2006. 

Mureika Juozas, Pajaustos mintys. Estetikos 

virsmas estetologija, Vilnius: Iðleido 

Juozas Mureika ir AB spaustuvë „Spindulys“, 

2006. 

Schopenhauer Arthur, Pasaulis kaip valia 

ir vaizdinys, Vilnius: Pradai, 1995. 

Schopenhauer Arthur, Parerga ir paralipomena, 

Vilnius: Pradai, 2001. 

Sezemanas Vosylius, „Kentëjimo problema“ 

– Raðtai. Filosofijos istorija. Kultûra, 

Vilnius: Mintis, 1997, 450–509 p. 

Skinderiðkio 

dendrologijos 


parkas 

Gamtosauginæ, kultûrinæ ðio parko 

reikðmæ bûtø sunku pervertinti. Pagaliau 

tai gyvas paminklas þmogui, visà gyvenimà 

paskyrusiam savo kraðtui ne kaþkada, 

o dabartiniu laikotarpiu. 

* 

Labai svarbios Skinderiðkio parko problemos 

susikaupë per pastaràjá deðimtmetá. 

Jau galima kategoriðkai tvirtinti, jog 

parkui yra iðkilusi grësmë pradëti nykti. 

Susikaupusiø problemø ir toliau nesprendþiant, 

parkas gali bûti pasmerktas 

sunaikinimui. 

Esminës parko problemos, nuo kuriø 

priklauso visa kita, yra parko masto bei 

reikšmës neatitinkantys jo tiesioginis priklausomumas, 

administravimas ir praktinis 

finansavimo nebuvimas jau nemaþai 

metø. 

Laimingai iðvengæs reprivatizacijos, 

parkas yra valstybës nuosavybë. Kurá laikà 

tiesiogiai priklausæs Krakiø seniûnijai, 

ðiuo metu parkas valdomas Këdainiø urëdijos 

kaip jos miðko medelyno padalinys. 

Gausûs literatûros duomenys rodo, 

kad tuose regionuose, kur þmonës maitinasi 

daugiau augaliniu maistu, reèiau 

sergama hipertenzija, ðirdies ir kraujagysliø 

ligomis, jø amþiaus trukmë ilgesnë. 

Þmogaus organizmui yra bûtinos visos 

maisto medþiagos, nuo jø tarpusavio 

santykio priklauso normali organizmo 

funkcijø veikla. Todël laikytis rekomendaciniø 

mitybos normø itin svarbu 

þmogaus sveikatai. 

Pastaraisiais dešimtmeèiais labai 

Visiems darbams atlikti parkui paskirti 

du nuolatiniø darbuotojø etatai – administratoriaus 

ir darbininko. Koks skirtumas 

tarp ðiø pareigybiø, nëra labai aiðku. Atlyginamos 

abi ðios pareigybës beveik vienodu 

minimaliu darbo uþmokesèiu (be 

atskaitymø apie 450 Lt). Taèiau, matyt, dël 

amþiaus cenzo reikalavimø raidës aklo 

paisymo parko kûrëjas K.Kaltenis gavo 

darbininko etatà ir kartu visiðkai neteko 

formalios teisës dalyvauti sprendþiant su 

parku susijusius klausimus. Liûdna aplinkybë 

ir ta, kad K.Kaltenis šiuo metu yra 

ne tik vienintelis þmogus, þinantis viskà 

apie parko augalus, bet taip pat tiksliausiai 

galintis ávardyti visas parko bëdas 

bei reikmes. Administratoriumi dirbanti jo 

dukra I.Kaltenytë neturi jokiø realiø galimybiø 

paveikti iðkylanèiø situacijø ir yra 

nutolusi nuo parko problemø. Kaltenis 

jauèia dëkingumà urëdui J.Girinui, pastaruoju 

metu paskyrusiam parkui papildomà 

darbininkà, ir Krakiø seniûnijai, per 

darbo birþà atsiunèianèiai sezoniniam 

Augaliniø steroliø reikðmë 

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË 

daug pasiekta tiriant ne tik augaliniame 

maiste esanèius antioksidantus, bet ir 

augalinius sterolius. Augaliniai steroliai 

– tai augalinës kilmës maisto làsteliø 

membranø sudedamoji dalis. Chemine 

struktûra jie labai panaðûs á þmogaus organizme 

esanèio cholesterolio struktûrà. 

Taèiau manoma, kad kaip tik tokia 

augaliniø steroliø struktûrinë savybë 

jiems leidþia þmogaus organizme „konkuruoti“ 

su cholesterolio pertekliumi ir 

sumaþinti ðio pertekliaus neigiamà veikimà. 

Kartu tai yra ir profilaktinë, ir gydomoji 

priemonë nuo ðirdies ir kraujagysliø 

ligø, kurios ypaè paplitusios iðsivysèiusiose 

ðalyse, kur gausiai vartojamas 

gyvulinës kilmës maistas. 

Augaliniai steroliai maþina cholesterolio 

rezorbcijà þmogaus þarnyne, taip 

jo maþiau patenka á vidinæ organizmo terpæ. 

Augaliniø steroliø yra visuose augalinës 

kilmës maisto produktuose, kuriuose 

gausu ir maistiniø skaidulø. Taigi augaliniai 

steroliai ir maistinës skaidulos 

drauge padeda koreguoti ir cholestero- 


darbui dar porà þmoniø. Visi jie gali atlikti 

tik nekvalifikuotus rankø darbus, kuriø parke, 

tiesa, taip pat netrûksta. Bet tuo ir pasibaigia 

visa materialioji pagalba parkui. 

Jokios kitos išlaidos parkui nenumatytos.Tuo 

tarpu daugelis parko prieþiûros 

darbø tokiame plote neámanomi be technikos 

naudojimo. Taèiau jau daugelá metø 

jokios technikos, netgi elementariø 

árankiø parkas negauna. Todël K.Kaltenis 

naudojasi traktoriumi, ásigytu savo lëðomis, 

t.y. iðleidæs gautàjà premijà. Nestovi 

be darbo ir dar pora jø, pritaikytø veþioti 

kroviniams, nuraðytø dar kolûkiø laikais, 

bet atkakliai Kæstuèio remontuojamø, kaip 

ir sena tik parkui pritaikyta motorinë ðienapjovë, 

kiti paties sukonstruoti padargai. 

Išlaidos nuolat brangstantiems degalams, 

atsarginëms dalims dengiamos ið to paties 

minimalaus atlyginimo... 

Parkui neskiriama jokiø lëðø sëkloms, 

naujiems sodinukams ásigyti. Ásitvirtinus 

ðioje srityje komerciniams santykiams, 

labai sunkiai tapo ámanomi visi kiti jø ásigijimo 

bûdai. Tad vien mainai sëklomis 

ar sodinukais menkai gali padëti tolesnei 

augalø introdukcijai parke. Ar savos 

lëðos ir èia gali bûti iðeitis Tuo tarpu ðià 

vasarà urëdijos iniciatyva parke pastatyta 

net keletas simboliniø naujø mediniø 

skulptûrø, kuriø viena kainuoja, regis, 

ne vienà tûkstantá litø. Vargu ar tai 

galima bûtø pavadinti pagalba parkui ir 

bûtina investicija jo plëtrai. 

* 

Daugëja problemø dël parko lankytojø. 

Lankytojø èia bûna ávairiø ir kelianèiø 

anaiptol nevienodø rûpesèiø ir nuostoliø 

parkui. Nuoširdþiai besidomintiems 

parko augalais K.Kaltenis asmeniškai vadovauja 

ekskursijoms ir teikia paaiðkinimus, 

nes ið tiesø jis iki ðiol vienintelis, kuris 

tà kvalifikuotai gali daryti. Tai atima nemaþai 

laiko, nëra apmokama, bet jis visada 

tà daro noriai. Sakosi, jog jam dalyvaujant 

saugiau parko augalams. 

Traukos centras yra parko dalis apie 

estradà. Ðiltuoju metø laiku èia nuolatos 

savaitgaliais vyksta ávairiø organizacijø, 

draugijø sambûriai, susitikimai. Tapo tradicija 

viso rajono vestuvininkams èia uþsukti 

ir pasilinksminti, ðvenèiamos ðeimyninës 

ðventës. Þinoma, be vaiðiø daþniausiai 

neapsieinama. Vyksta èia ir gan 

kultûringø renginiø, nekelianèiø niekam 

átampos. Visiems èia suvaþiuojantiems 

patogu – nieko nereikia mokëti. O dalyviams 

iðvykus, lieka netelpanèios á ðiukðliadëþes 

maisto atliekos, pakrûmëse iðmëtyta 

stiklinë ir sintetinë tara ir t.t. Visa 

tai kaskart reikia sutvarkyti, kaþkur išveþti. 

Parko teritorija neaptverta, tik galimuose 

ávaþiavimuose, sudarant uþtvaras, ákasti 

rieduliai. Energingi iðkylautojai, kuriems 

maþai rûpi parko krûmai ir medþiai, visokiais 

bûdais braunasi su automobiliais per 

parkà arèiau vandenø. O agresyviai nusiteikæs 

ir neblaivus jaunimëlis, atvykstantis 

ir šiokiadieniais, kai kitø lankytojø maþai, 

pratæsti lëbavimø, kelia nusiaubimo, padegimo 

pavojø ne tik parkui, bet ir jo saugotojams. 

Sudrausminti tokius, kaip rodo 

liûdna patirtis, galimybës menkos. Prieš 

kurá laikà buvo sumuðtas Kaltenio sûnus, 

o neseniai ir parko kûrëjas, bandæs neleisti 

pro savo sodybà pravaþiuoti á parkà iðsipusèiusiø 

banditëliø su panomis. Dël gautos 

traumos dabar jo laukia operacija. Prieð 

deðimtmetá palaidojæs þmonà, iðsikëlus su 

ðeima sûnui, K.Kaltenis liko savo sodyboje 

tik su dukra. 

Parko kûrëjas dabar susirûpinæs ne tiek 

savo buitimi, sveikata ar menka nuosavos 

þemës valda, kuri jau seniai nëra pragyvenimo 

ðaltinis, bet išgyvena dël parko ateities. 

O blogai yra ne tik tai, kad apie artimiausius 

ir tolesnius dabartiniø valdytojø 

planus nieko neþino. Grësmë ir ta, kad apie 

Skinderiškio parko tolesnio ugdymo perspektyvas 

nieko neþino ir Lietuvos visuomenë. 

Ypaè suvokiant dabarties realijas ir 

tendencijas ávairioms restruktûrizacijoms 

ir beatodairiðkam pelno siekimui. Gal rajoninë 

urëdija ir yra ganëtinai solidi ástaiga, 

turinti kompetentingø dendrologø, 

gamtosaugininkø, puikiai suvokianèiø ðio 

parko reikðmæ visai Lietuvai. Taèiau to nei 

tikrovëje, nei ketinimuose nematyti ir negirdëti. 

Todël nëra kitos iðeities kaip tik siekti 

ir prašyti, kad ðio parko likimu tiesiogiai 

susirûpintø aukðèiausios mûsø valstybës 

institucijos. 

þmogaus mitybai 

lio, ir tulþies rûgðèiø apykaità, kadangi 

jos yra gaminamos ið cholesterolio þmogaus 

kepenyse. Kartu tai padeda iðvengti 

ir tulþies akmenø susidarymo. 

Pastarøjø metø literatûros duomenys 

rodo, kad, sumaþinus þmogaus mityboje 

soèiøjø riebalø rûgðèiø ir padidinus 

mono ir polinesoèiøjø riebalø rûgðèiø, 

taip pat pakankamai vartojant augaliniø 

steroliø ir maistiniø skaidulø, laikantis 

normatyvø, rezultatai yra daug geresni. 

Augaliniø steroliø yra ávairiuose vaisiuose, 

darþovëse, rieðutuose, ávairiuose 

grûdiniuose produktuose, ypaè ið stambesnio 

malimo miltø. Lietuvos gyventojai 

bent gali dþiaugtis savo juodos duonos 

gaminiais. Steroliø gausu visuose 

augaliniuose aliejuose. Augaliniø aliejø 

sudëtis skiriasi ne tik riebalø rûgðèiø tarpusavio 

sudëtimi, bet ir steroliø kiekiu. 

Todël ir aliejai þmogui reikalingi ávairûs. 

Bene daugiausia augaliniø steroliø bûna 

grûdø ir rapsø aliejuose. Labai vertingas 

savo sudëtimi ir veikliosiomis medþiagomis 

alyvø aliejus turi maþiau augaliniø 

steroliø uþ rapsø aliejø. Taèiau reikia 

turëti omenyje, kad cholesterolio rezorbcijà 

maþinantis steroliø kiekis priklauso 

nuo to, kiek ið viso su maistu gaunama 

augaliniø steroliø. Ðiuo metu yra 

intensyviai tiriama augalinio maisto steroliø 

sudëtis. Tai, matyt, padës patvirtinti 

jø poreikius bei pritaikymà, taip pat ir 

ðirdies bei kraujagysliø ligø ir tulþies akmenligës 

profilaktikai. 

Augaliniø steroliø reikðmë kraujo plazmos 

cholesterolio koncentracijai maþinti 

yra daug didesnë uþ maistiniø skaidulø. 

Ðvedijos mokslininkø tyrimai parodë, kad 

augaliniai steroliai priklausomai nuo individualiø 

savybiø sumaþina cholesterolio 

rezorbcijà vidutiniðkai 50 proc. (nuo 

30 iki 80 proc.). Kraujo plazmoje augaliniai 

steroliai maþina maþo tankio lipoproteinø 

cholesterolio kieká ir neturi átakos 

didelio tankio lipoproteinø cholesteroliui. 

Paèiø augaliniø steroliø rezorbcija yra palyginti 

silpna – 0,1–5 procentai. 

Dabar svarstoma, kaip padidinti steroliø 

tirpumà ir panaudoti juos funkcinio 

maisto gamybai ar maisto priedams ne 

tik profilaktikos tikslais, bet ir gydymui. 

Kai kuriose ðalyse, ypaè Skandinavijos, 

gana plaèiai vartojamas margarinas, kuriame 

gausu augaliniø steroliø. Taèiau, 

sprendþiant praktinius klausimus, visø 

pirma turëtø bûti tikslinami suvartojimo 

normatyvai ir rekomendacinës dienos 

normos pagal amþiaus grupes. Ði taisyklë 

galioja visoms maisto medþiagoms, 

nes kenkia ir trûkumas, ir perteklius. 

Cholesterolis irgi yra bûtina þmogui 

maisto medþiaga, taèiau svarbu laikytis 

jo normø. 

Steroliø yra identifikuota jau gana 

daug, vien nesoèiøjø per 40. Taèiau þmogaus 

mityboje kol kas labiausiai paþinti 

trys – sitosterolis, stigmasterolis ir kampesterolis. 

Maisto produktuose jie randami 

laisvi ir esterifikuoti – junginyje su 

riebalø rûgðtimis. 

Vakarø kraðtuose tyrimø duomenimis 

augaliniø steroliø vidutiniðkai per dienà 

suvartojama tik 200–400 mg. Apie jø suvartojimà 

Lietuvoje kol kas tikslesniø 

duomenø nëra. Nors visuose aliejuose 

gausu augaliniø steroliø, taèiau jø kieká 

labai sumaþina (net 10–70 proc.) pramoninës 

gamybos metu naudojami bûdai 

aliejø realizacijos terminams pailginti. 

Temperatûros poveikiui augaliniai steroliai 

yra gana atsparûs ir gerai iðsilaiko 

ávairiuose maisto produktuose. 


Daugiau nei 

Prof. Jonas GRIGAS 

klaidinga 

Groþinëje literatûroje sàmojinga 

literatûrinë pajuoka 

praëjusá šimtmetá išsiplëtojo á 

stiliø, kuriame maloni paðaipa 

verta tûkstanèio áþeidimø. Tai 

patvirtina aukðtosios kultûros 

atstovai. Markas Tvenas kartà 

pasakë: „Að nebuvau laidotuvëse, 

bet pasiunèiau graþø 

laiðkà, kad að pritariu joms”. 

Didþiosios Britanijos ministras 

pirmininkas Vinstonas Èerèilis 

apie vienà politikà pasakë: 

„Jis turi visas dorybes, kuriø 

að nemëgstu, ir jokiø ydø, kuriomis 

að þaviuosi”. Mokslininkai 

neatsilieka ðioje srityje, norëdami 

paðiepti savo kolegas. 

Ypaè tuo pasiþymëjo fizikas 

teoretikas Volfgangas Paulis, 

kuris, recenzuodamas kolegø 

mokslinius straipsnius, daþnai 

taip apibendrindavo: „Tai ne 

klaidinga. Tai daugiau nei klaidinga“. 

Ši frazë þinoma kaip 

Paulio prieþodis. Prasèiokø 

kalba jis reikðtø – tai ne kvaila, 

tai kvailumo ásikûnijimas. Yra 

ir Lietuvoje aðtrialieþuviø 

mokslininkø, bet tik genialûs 

þmonës gali sau leisti tokius 

apibendrinimus. 

Kolumbijos universiteto 

(JAV) matematikas Peteris 

Voitas V.Paulio prieþodá neseniai 

panaudojo savo knygoje, 

kritikuojanèioje dabar ma- 

dingà visatos sandarà aiðkinanèià 

stygø teorijà. Knyga 

pavadinta Netgi ne klaidinga 

(Not Even Wrong, 2006). Anot 

Voito, stygø teorija ne tik paremta 

neárodomomis hipotezëmis, 

bet ir pernelyg priklauso 

nuo matematinës estetikos 

ir jos propaguotojø padëties. 

Moksle jeigu idëja nëra 

falsifikuota, tai negalima teigti, 

kad ji klaidinga, nes to 

daþniausiai negalima árodyti. 

Todël ji netgi ne klaidinga. 

Kas gali bûti blogiau nei 

„netgi ne klaidinga“ Daugiau 

nei klaidinga vadinama Asimovo 

aksioma, gerai apibûdinta 

knygoje Klaidingumo 

reliatyvumas (The Relativity of 

Wrong, 1988): „Kai þmonës 

galvojo, kad þemë yra plokðèia, 

jie klydo. Kai þmonës galvojo, 

kad þemë yra sferinë, jie 

taipogi klydo. Bet jei manote, 

kad galvoti, jog þemë sferinë, 

yra klaidinga, kaip ir galvoti, 

kad þemë yra plokðèia, tai jûsø 

poþiûris yra daugiau nei 

klaidingas”. 

Asimovo aksioma reiðkia, 

kad mokslo þinios yra nuolat 

kaupiamos ir gilëja, kad 

mokslo rûmas statomas ant 

praeities klaidø ir mokslininkai 

taipogi daþnai klysta, jø 

klaidos silpnëja didëjant naujø 

duomenø skaièiui ir kuriant 

naujas teorijas. Pavyzdþiui, 

matavimai ið Þemës palydovø 

parodë, kad Þemës forma 

skiriasi nuo sferos. Mokslas 

bet kurioje srityje skverbiasi 

vis gilyn. Kas prieð deðimt ar 

daugiau metø atrodë tiesa, 

dabar jau atrodo netiesa, nes 

apie tai þinome daugiau ir 

tiksliau. Vienoje tarptautinëje 

konferencijoje kanadietis fizikas 

pasakë, kad 95 proc. 

moksliniuose þurnaluose 

skelbiamø eksperimentiniø 

rezultatø yra klaidingi. Tai tik 

reiðkia, kad po kurio laiko tie 

rezultatai pasirodo buvæ netikslûs, 

kad jie vëliau patikslinami 

tobulesne aparatûra, 

kad laikui bëgant pasaulio 

reiðkinius suprantame vis giliau. 

Kai prieð kelis deðimtmeèius 

pradëjau tyrinëti feroelektrà 

sukelianèius fazinius virsmus 

kristaluose, buvo labai 

aiðkios dvi jø rûðys – jonø poslinkis 

arba atomø dipoliniø 

grupiø susitvarkymas. Dabar 

paaiðkëjo, kad beveik visada 

vyksta abu ðie reiðkiniai, o mano 

ilgai tyrinëti ir laikyti labai 

tobulais kristalai, kuriuose veikia 

grieþti simetrijos dësniai, 

susideda ið nanodomenø – labai 

maþø elektrinës poliarizacijos 

srièiø. Nors daugelis mano, 

kad galima girdëti tik garso 

bangas, dabar paaiðkëjo, 

kad galima girdëti ir elektromagnetines 

bangas, jomis galima 

perduoti komandas, ásakymus 

tiesiog á þmogaus pasàmonæ. 

Þmonës, kuriø du ar 

daugiau jutimø (girdëjimo, 

matymo ar skonio) susimaiðæ, 

girdi spalvas arba rankomis 

jauèia skoná. 

Teorijos irgi kartais pasirodo 

klaidingos. Atrodæ universalûs 

Niutono dësniai negalioja, 

judant kûnams labai dideliais 

greièiais arba kai jø 

matmenys labai maþi. Kyla 

abejoniø, ar jie tinka visai visatai. 

Manymas, kad visos 

klaidingos teorijos yra vienodos, 

reiškia, kad viena ne geresnë 

uþ kità. Tai jau teorija 

stiprios mokslo socialinës interpretacijos, 

kuri teigia, kad 

mokslas yra neatskiriamai susijæs 

su socialiniais, politiniais, 

ekonominiais, religiniais ir ideologiniais 

kultûros reiðkiniais, 

o ypaè su visuomenei didelës 

galios turinèiø þmoniø átaka. 

Mokslininkai yra þiniø kapitalistai. 

Jie kuria mokslo þinias, 

raðo mokslinius straipsnius, 

kuriuose pateikia sudëtingiausiø 

eksperimentø ar skaièiavimø 

rezultatus, daþniausiai 

siekdami patvirtinti vyraujanèias 

teorijas, sustiprinanèias 

pasaulio supratimà ir visuomenës 

faktinæ padëtá. 

Kai kurie atvejai, kai visuomenës 

kultûra nulëmë mokslo 

kryptá, pasiteisino. XIX a. viduryje 

gydytojai nustatë, kad 

vergai serga drapetomanija, 

t.y. nevaldomu noru iðsilaisvinti 

ið vergijos ir bûti nepaklusnûs. 

XIX a. pabaigoje ir 

XX a. pradþioje ávairiø rasiø 

protiniø gabumø tyrimai rodë, 

kad juodaodþiø sugebëjimai 

yra maþesni nei baltaodþiø. 

XX a. viduryje psichiatrai nu- 

Mokslininkai aptarë augalø 

naudojimo aplinkosaugoje problemas 

Vanda ZUBELYTË 

VGTU þiniasklaidos ir 

renginiø direktoriaus 

pavaduotoja 

jimà ir gerinti maisto saugumà”. 

Joje mokslininkai aptarë 

augalø naudojimo ðalinant terðalus 

ið dirvoþemio galimybes 

ir problemas. 

– Ðios programos dalyviø 

susitikimas Lietuvoje rengiamas 

pirmà kartà. Taèiau VGTU 

mokslininkai, dirbantys aplinkosaugos 

srityje, aktyviai dalyvauja 

programoje ir nuolat 

vyksta á kitose ðalyse rengiamus 

pasitarimus, seminarus, 

Geguþës 30–birþelio 1 d. 

VGTU Aplinkos apsaugos institutas 

ir Aplinkos apsaugos 

katedra, vykdydami Europos 

Sàjungos mokslinæ programà 

COST 859, surengë konferencijà 

„Fitotechnologijos siekiant 

plëtoti darnø þemëse naudokonferencijas, 

kuriuose aptariami 

augalø naudojimo aplinkosaugoje 

klausimai, – sakë 

VGTU prof. habil. dr. Pranas 

Baltrënas. 

Universiteto Aplinkos apsaugos 

katedra ir Aplinkos apsaugos 

institutas á ðià mokslinæ 

programà ásijungë 2005 

metais. Du universiteto mokslininkai 

– prof. habil. dr. Pranas 

Baltrënas ir doc. dr. Vaidotas 

Vaiðis atstovauja Lietuvai 

ðios programos valdymo 

komitete. 

Dirvoþemio uþterštumo 

problemos aktualios visoms 

ðalims, todël tokias konferencijas 

jau yra surengusios Ispanija, 

Italija, Prancûzija, Èekija, 

o ðiais metais spalio mënesá 

aplinkosaugininkus ketina pakviesti 

Izraelis. 

Konferencijoje Vilniuje dalyvavo 

apie 115 dalyviø ið 32 pasaulio 

ðaliø. Jie skaitë þodinius 

ir pristatë stendinius praneðimus 

apie augalø naudojimà valant 

dirvoþemá nuo ávairiø terðalø. 

Geriausiems stendiniø praneðimø 

autoriams áteikti VGTU 


statë, kad homoseksualumas 

yra liga. Ir beveik iki ðiol moterys 

yra laikomos maþiau tinkamos 

mokslui ir verslui. 

Taèiau tokie nepaprasti ir 

keisti pavyzdþiai nepaneigia 

mokslo ypatingø sugebëjimø 

paaiðkinti gamtos ir socialinius 

reiðkinius. Mokslas yra 

geriausias árankis suprasti ir 

paaiðkinti egzistuojanèià objektyvià 

pasaulio realybæ. 

Evoliucijos teorija, nors ir yra 

energingø ginèø dël gyvybës 

istorijos objektas, pranaðesnë 

uþ pasaulio sutvërimo teorijà, 

kuri, anot Paulio prieþodþio, 

yra netgi ne klaidinga. 

Kai susitinka du prieðingi poþiûriai 

arba dvi prieðtaringos 

teorijos, tiesa nebûtinai yra 

per vidurá. Viena teorija gali 

bûti paprasèiausiai klaidinga. 

Keista mintis – paprasèiausiai 

klaidinga. Kai kas, ypaè Lietuvoje, 

iki ðiol mokslà atskiria 

nuo kultûros. Kiti mano, kad 

neturintys mokslo þiniø terðia 

ir kultûrà. Kai þmonës manë, 

kad mokslas kultûros neveikiamas 

ir nesusijæs su kultûra, 

tai buvo paprasèiausiai 

klaidinga. Antra vertus, kai 

þmonës manë, kad mokslas 

buvo visiðkai socialiai sukonstruotas, 

tai buvo taipogi 

paprasèiausiai klaidinga. Bet 

jei jûs tikite, kad manymas, 

jog mokslas yra socialiai neveikiamas 

yra toks pat klaidingas 

kaip ir manymas, kad 

mokslas yra socialiai sukonstruotas, 

tai jûsø poþiûris, 

anot Paulio, ðvelniai tariant 

yra daugiau nei klaidingas. 

Studentø atstovybës ásteigti prizai. 

Renginio dalyviai susitiko ir 

bendravo su UAB „Fermentas“ 

darbuotojais. 

Konferencijà rëmë Europos 

Sàjungos COST agentûra, 

UAB „Fermentas“, UAB 

„GPS partneris“. 

PATIKSLINIMAS 

Ð.m. MG Nr.5, G.Gustaitës 

str. „Nekrologai pasakoja apie 

Jurgio Matulaièio asmenybæ“, 

29 p. paskutinës pastraipos pirmàsias 

dvi eilutes skaityti: „Kai 

Varðuvoje (lenkø k.) iðëjo „Lietuviø 

kultûros leksikonas“ be 

J.Matulaièio...“ 

Mokslo jaunystë: nuo 

krepðinio iki fizikos studijø 

Juozas SKOMSKIS 

Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos 

ir technologijos fakulteto II kurso magistrantas 

Marius Franckevièius Rygoje vykusioje Pasaulinëje 

studentø optikos ir komunikaciniø 

technologijø konferencijoje, kurià surengë Europos 

socialinis fondas, Amerikos optikø bei 

pasaulinë optinës inþinerijos asociacijos, pristatë 

praneðimà „Skystakristaliniø dendrimerø 

taikymas nanofotonikoje“. Pranešimas buvo 

pripaþintas geriausiu. Autorius apdovanotas 

diplomu ir vertingu prizu. Tai pirmasis pretendento 

á mokslininkus didelis ir paèiam magistrantui 

netikëtas laimëjimas. 

Vilniaus Þemynos gimnazijos absolventas 

Marius Franckevièius sako, kad ið pradþiø já, 

kaip aukðtaûgá moksleivá, domino krepšinis; 

galva buvo pramušta muzikos; taèiau, perskaitæs 

keletà profesoriaus Romualdo Karazijos 

populiariø knygø apie fizikà, nusprendë 

pasukti jos keliu. Tà pasirinkimà bakalauro 

studijø metais galutinai átvirtino kitas profesorius 

– FTF Skystøjø kristalø laboratorijos vadovas, 

jau apie 10 m. dirbantis nanofotonikos 

srityje mokslininkas, taip pat keturis kartus 

pasaulio krepðinio veteranø èempionas 

Rimas Vaiðnoras, kuris ir iðsiuntë savo magistrantà 

á konferencijà. 

Tema ir jos perspektyvos 

Pašnekovas pasakoja, kad jo tema susijusi 

su visiškai naujomis medþiagomis. Tai 

dendrimerai – nauja polimeriniø makromolekuliø 

klasë, daugeliu savybiø pranokstanti 

mums áprastas polimerines medþiagas. Tiriamøjø 

skystakristaliniø dendrimerø makromolekulës 

yra sintetinës – gyvojoje gamtoje neaptinkamos. 

Sintezës metu gaunamos kontroliuojamo 

dydþio sferiðkos makromolekulës. 

Praktiškai jas naudoti galima daugelyje gyvenimo 

srièiø, pavyzdþiui, medicinoje á dendrimero 

tuðtumas „áterptos“ arba sintezës metu 

prie iðorës prijungtos paðalinës molekulës 

gali „pernešti“ vaistus; katalizëje – dalyvauti 

sintetinant ávairias metalo nanodaleles, informacinëse 

technologijose – fiksuodamos nanodaleliø 

pasiskirstymà gali bûti taikomos informacijai 

saugoti ir daugelyje kitø srièiø. Pasaulyje 

šios ypatingos makromolekulës jau 

naudojamos daugiausiai chemijoje ir medicinoje. 

Lietuvoje tai – dar ateities uþdavinys. 

Ðiuo metu laboratorijoje yra tiriamos skystakristaliniø 

dendrimerø su áterptomis feromagnetinëmis 

Co nanodalelëmis fizikinës savybës. 

Þiûrima, kaip kobaltas reaguoja á magnetinius, 

elektrinius laukus. Ateityje panaðûs 

eksperimentai bus atliekami ir su áterptomis 

aukso bei sidabro nanodalelëmis. Anot 

pašnekovo, po keleriø metø tema dar susiaurës, 

bus kryptingesnë, susieta su kitais eksperimentais. 

Dendrimerus bus galima jungti 

su fotoniniais kristalais, kurie taip pat tiriami 

laboratorijoje. Mokslas turi jungti, vienyti atskiras 

gyvenimo sritis. Tik taip bus galima 

pasiekti naudos þmogui. 

Ið pasaulio – á namus 

Tik pradëjæs magistrantûros studijas, Marius 

Franckevièius þengë kità svarbø þingsná 

– nutarë pasidairyti po kitus universitetus, pasisemti 

naujoviø. Pirmoji ir kol kas vienintelë 

jo staþuotë buvo Ispanijos Saragosos universitete. 

Èia dirba prityræ nanofotonikos srities 

chemikai. Jie ir sintetina organines dendritines 

molekules. Tyrimø lygis aukðtas, finansavimas 

garantuotas, darbas sistemingas. Marius 

Franckevièius ðio vizito svarbiausiu nuopelnu 

laiko tai, kad ið Saragosos pavyko parsiveþti 

dendrimerø – labai brangios ir naudingos 

medþiagos, todël ðiuo metu toliau tyrinëja 

jø fizikines savybes. Marius parsiveþë ir graþiø 

prisiminimø, kaip krepðinio aikðtelëje lietuviai 

magistrantas ir vadovas ne kartà áveikë 

Saragosos universiteto studentus ir dëstytojus. 

Magistrantas sako, jog dabar fizika yra jo 

gyvenimo tikslas. Tikisi tæsti studijas doktorantûroje, 

toliau eksperimentuoti. Moksle be 

galo ádomu, – sako jis. Kuo toliau, tuo gilyn á 

mokslo erdvæ, kaip á vandenynø gelmes. 

Tokia tad mokslo jaunystës preliudija, 

krepðiná ir muzikà savo mokslinio vadovo profesoriaus 

Rimo Vaišnoro pavyzdþiu palikusi 

tik kaip mielus pomëgius. 




Zelandija –„aðtuntasis 

pasaulio stebuklas“ 

þaisti futbolà baþnyèioje. Jie supranta, 

kad formaliai vulkanai jiems nepriklauso, 

bet jauèiasi jø saugotojais. 

Pietø sala 

Kuko sàsiauris skiria Ðiaurës ir Pietø 

salas. Nesvarbu, ið kurios á kurià keliaujama, 

kiekvienas turistas pradeda naujà kelionës 

etapà. Pietø sala pelnytai didþiuojasi 

Pietø Alpëmis. Jos tarsi stuburas driekiasi 

per visà salà. Vakaruose kalnai vietomis 

labai priartëja prie Tasmano jûros, o 

Kuko kalnas (3754 m) Pietø 

saloje yra aukðèiausia 

virðûnë ðalyje 

Ne atsitiktinai Tongariras tapo pirmuoju 

gamtos parku, átrauktu á UNESCO saugomo 

pasaulio paveldo sàraðà kaip kultûros 

paminklas. O uþ pirmo nacionalinio 

parko atsiradimà ir Tongariro gamtos 

iðsaugojimà naujazelandieèiai turëtø bûti 

dëkingi vyriausiajam maoriø vadui Te 

Heuheu Tukino IV, kuris 1887 m. testamentu 

paliko savosios genties ðventàsias 

virðukalnes visiems šalies gyventojams. 

Su viena svarbia sàlyga: ðiuose kalnuose 

niekas neturi teisës uþsiimti ûkine veikla 

– ganyti gyvulius, kasti naudingàsias 

iðkasenas, kurti plantacijas. Áþvalgusis 

genties vadas vadovavosi ðiuo principu: 

„Gamtos groþis yra amþinas, o þmoniø 

darbai laikini“. Taèiau net iðmintingasis vadas 

negalëjo numatyti, kad ateis diena, 

kai á ðventàsias maoriø virðûnes kops ðimtai 

smalsuoliø, o jø skaièius nuolat augs, 

kad Ruapehaus ðlaituose bus pastatyti 

keltuvai ir kalnø slidininkai plûs á šventuosius 

kalnus. Maoriø nuomone, slidinëti 

ðventuosiuose kalnuose yra tas pat, kas 

Buvusi auksakasiø gyvenvietë rytinëje 

Vakatipu eþero pakrantëje yra daugiausia 

turistø sutraukianti vieta Pietø saloje. Pats 

miestelis neturi didesniø áþymybiø, bet jo 

geografinë padëtis bei siûlomas aktyvaus 

ir pasyvaus poilsio bei pramogø spektras 

tiks net ir iðrankiausiam turistui. Kaip ant 

delno miestas atsiveria nuo Bobo virðûnës. 

Á jà galima pakilti Skyline gondola. 

Nuo ámantriai árengtos apþvalgos aikðtelës 

atsiveria pribloðkiantis iðsiraièiusio eþero, 

já supanèiø kalnø, miestelio ir apylinkiø 

vaizdas. Romantikos mëgëjai gali paplaukioti 

beveik 100 metø senumo garlaiviu. 

Kvynstaunas (Queenstown) – pramogø sostinë 

Varomas jis anglimis, kurias, kaip ir anais 

laikais, uoliai á krosná ðauna kûrikai. 

Kad ir nedideliame, bet nuolat ðurmuliuojanèiame 

miestelyje labai daug turistines 

paslaugas teikianèiø ámoniø. Jø ávairovë 

tokia didþiulë, jog reikia ið anksto gana 

tiksliai þinoti, ko norima. Pirmiausia reikia 

apsispræsti, kas labiau traukia: oras, 

vanduo ar þemë. Adrenalino fanatikai renkasi 

ðokinëjimà tástine nuo tiltø, specialiai 

tam árengtø platformø ar net sraigtasparnio. 

Ádomu, kad ði pramoga atsirado bûtent 

èia. Greta Kvynstauno esantis Kavarau 

tiltas yra visø ðokinëtojø meka. Turis- 


paèiuose pietvakariuose á vandená leidþiasi 

staèiomis uolø sienomis. Ðioje salos dalyje 

á sausumà giliai ásirëþia didingø gamtos 

jëgø granito kalnuose iðskobti fiordai. 

Èia jie vadinami ne fiordais, o soundais – 

nugrimzdusiais ir vandens apsemtais upiø 

slëniais. Bûtent taip prieð du ðimtus metø 

aiðkinta ðiø álankø kilmë. Nors vëliau buvo 

árodyta, kad prie jø gerokai padirbëjo ledynai, 

pavadinimas išliko. 

Ðiame þmoniø veiklos beveik nepaliestame 

regione ákurtas didþiausias ðalyje 

Kvynstauno miestelio, Vakatipu 

eþero ir apylinkiø panorama ið 

paukðèio skrydþio 

Kiviai – Naujosios Zelandijos simboliai 

Þodis kivis Naujojoje Zelandijoje 

turi daug reikðmiø. Kiviais vadinami 

vaisiai, kiviais patys save vadina naujazelandieèiai, 

patogumo dëlei Naujosios 

Zelandijos doleris vis daþniau 

vadinamas kivi doleriu. Taèiau svarbiausia 

vieta tenka ðalies herbe vaizduojamam 

paukðèiui kiviui. 

Kiviai yra neskraidantys paukðèiai, 

iðlikæ iki ðiø laikø tik todël, kad ilgai 

gyveno izoliuotose ir þmoniø negyvenamose 

salose. Þinomos trys ðiø 

paukðèiø rûšys. Kiviai yra vištos 

dydþio. Patelës truputá didesnës ir 

sunkesnës uþ patinëlius. 

Paukðèiø kûnas apaugæs ilgomis, 

á plaukus panaðiomis plunksnomis. 

Kiviai turi puikià uoslæ, o aplinkà ir 

maistà uþuodþia ne ðnervëmis, o snapu 

(iki 20 cm ilgio). Apatinëje jo dalyje 

yra ðeriukai, kuriais junta kvapà. 

Šie paukšèiai pavadinti pagal patinëlio 

skleidþiamà ðaiþø, ausá rëþiantá gar- 

sà kiviii kiii. Patelës skleidþia varlës kvaksëjimà 

primenantá garsà. Kiviai gyvena 

iki 25 metø. Maisto ieðko naktá, tamsoje, 

o dienà slepiasi lizdelyje. Minta kirmëlëmis, 

sliekais, lervomis, nukritusiais 

lapais. Patelë padeda 1 arba 2 

kiaušinius, kurie gali sverti iki 500 gramø 

– tai maþdaug penktadalis kûno 

svorio. Peri patinëlis, o maþyliai iðsirita 

po 80 dienø. Kiviukai labai greitai tampa 

savarankiški, taèiau subræsta tik 

šeštaisiais metais. Dël kiviø skleidþiamø 

garsø jie greitai susekami plëðrûnø. 

Maoriø laikais ðie paukðèiai buvo 

medþiojami dël skanios mësos ir graþiø 

plunksnø. Laukinëje gamtoje þûva 95 

proc. iðsiritusiø kiviukø, kol jiems sukanka 

6 mënesiai. Didþiausi jø prieðai: áveþtos 

katës, kiaunës, lapës, oposumai. Dël 

ðiø plëðrûnø kiviø populiacijai gresia iðnykimas. 

Paukštis saugomas, ðalyje veikia 

ávairios programos, kuriomis mëginama 

padidinti kiviø skaièiø. 

Bûdingas agrarinis kraðtovaizdus netoli Christchurcho 

tams siûloma itin daug vandens pramogø. 

Be plaukiojimo baidarëmis, kanojomis 

ir plaustais, labai populiarus plaukiojimas 

greitaeigiais kateriais (Jet boot). Plaukimas 

80 km/val. greièiu staèiø uolø árëmintais 

tarpekliais, sekliomis upëmis, ámantrûs viraþai 

ir net 360° suktukai nepalieka abejingø. 

Ið Kvynstauno rengiami ávairios trukmës 

pësèiøjø þygiai po kalnus, o þiemà 

kurortas tampa slidinëtojø meka. Ðiame 

regione buvo filmuojama daug scenø garsiajam 

filmui „Þiedø valdovas“. Nemaþai 

turistø neatsispiria pagundai uþsisakyti 

specialø turà po ðias vietoves. 

Fiordlendo nacionalinis parkas. Jis apima 

visà pietvakariø pakrantæ. Veðlûs lietaus 

miðkai, ðiurkðèia þole dailiai nuaugusios 

plynaukðtës, kriokliai, ramûs fiordai ir uþutëkiai, 

gilûs tarpekliai, platûs ledyno iðgremþti 

slëniai, snieguotos virðûnës pakeri 

net ir daug maèiusá þmogø. Nuoðalumas 

ir autentiðka gamtinë aplinka tapo puikiu 

prieglobsèiu retoms paukðèiø rûðims. 

Ðiø miðkø tankmëse gyvena itin reti takahe, 

kakapos, kiviai, pukekos, papûgos 

Kea. Fiorduose gyvena delfinai, ruoniai, 


pingvinai, áplaukia banginiai. 1990 metais 

reto groþio kalnø, ledynø, miðkø ir fiordø 

parkas kartu su dar keliomis saugomomis 

teritorijomis pelnytai átrauktas á UNESCO 

Pasaulio gamtos paveldo sàraðà. 

Pasaulinæ ðlovæ ðioje gamtos idilëje 

pelnë Milfordo soundas. Kruizas laivu iki 

Tasmano jûros, groþintis já supanèiø kalnø 

ðlaitais, nuo jø garmanèiais kriokliais, 

pribloðkia kiekvienà. Daugelis keliautojø, 

kartà pamatæ nuostabøjá fiordà ir jo apylinkes, 

ðá kampelá vadina graþiausiu pasaulyje. 

O anglø raðytojas R.Kiplingas fiordà 

pavadino aðtuntuoju pasaulio stebuklu. Jo 

groþiui buvo neabejingi ir maoriai. Vienoje 

legendoje pasakojama, kad visus fiordus 

sukûrë dievas Tu-to. Pradëjæs nuo 

Dusky soundo, savo meistriðkumo virðûnæ 

pasiekë kurdamas Milfordo soundà. Kai 

darbas buvo baigtas, èia apsilankë mirties 

deivë Te-hinei. Suþavëta kûrinio, apgailestavo, 

kad tik èia norës gyventi þmonës. 

Norëdama, kad jie nepamirðtø mirtingumo, 

paleido maðalø spieèiø. Ðie kraujasiurbiai 

ir dabar yra viena ið kliûèiø, trukdanèiø 

èia ilgiau uþsibûti. Giedras oras fiorduose 

– retenybë, nes krituliø èia iðkrinta 

10–15 kartø daugiau nei Lietuvoje. 

Fiordlendo nacionaliniame parke 

Kivis vaisius 

Routeburno pësèiøjø takas Pietø salos Alpëse 

apstu ávairaus sudëtingumo turistiniø 

marðrutø, o Milfordo trekas laikomas bene 

graþiausiu pasaulyje. 55 km ilgio 

marðrutas áveikiamas per 4 dienas. Keliautojø 

skaièius jame ribojamas. Nors 

áëjimo mokestis nedidelis, bet reikia 

brangiai mokëti uþ nakvynæ, maistà, 

transportà. Taèiau ðios gyvenimiðkos 

smulkmenos atrodo juokingos, lyginant 

su áspûdingais kraðtovaizdþiais, per pasakø 

miðkà vingiuojanèiais takais, kur 

uolas, akmenis, medþius dengia minkðtas 

samanø kilimas, kur nuo medþiø kamienø, 

ðakø ir krûmø nutásta kybantys 

ar þemæ siekiantys kaspinai, kur paukðèiai 

èiulba mums negirdëtais balsais. 

Pietø Alpiø stogu tituluojama centrinë 

Naujoji Zelandija visame pasaulyje 

garsëja kiviø auginimu. Ðis aktinidijø ðeimos 

augalas kilæs ið Kinijos. Senuose 

kinø raðtuose minimas kaip Yang-Tao, 

sveikatos ir amþinos jaunystës ðaltinis. 

Ðie vaisiai dar vadinami kiniðkais agrastais 

arba beþdþioniø persikais. Laukinëje 

gamtoje auganèios aktinidijos vaisius 

svërë 30 g, o á Naujàjà Zelandijà jis pateko 

1904 metais. Selekcininkas Hayvardas 

Vrightas iðvedë kelias naujas 

veisles, kuriø vaisiai tapo didesni (iki 

100 g) ir sultingesni. 

Šalies verslininkai sumojo, kad su 

šio vaisiaus pavadinimu – kiniðkas agrastas 

– sulaukti sëkmës pasaulio rinkoje 

neámanoma, nes Kinija tais laikais 

dël savo komunistinës politikos buvo 

labai neigiamai vertinama. 1974 metais 

patvirtintas ðios veislës prekybinis pavadinimas 

kiwi-fruit – paukðèio kivio garbei. 

Paukðtá ir vaisiø selekcininkai susiejo 

dël to, kad vaisiaus forma ir pûkuotumas 

panaðûs á paukðèio kûnelá. 

Taiklus pavadinimas „kivi“ padëjo sulaukti 

stulbinamos sëkmës ir iðreklamavo 

ðalá visame pasaulyje. Tie laikai, kai 

kiviø eksportas augo neregëtais tempais, 

jau praeityje. Dabar kiviai auginami 

daugelyje ðaliø, kur vyrauja subtropinis 

klimatas (Kinija, Italija, PAR). 

Kiviai auginami visoje ðalyje, o didþiausios 

jø plantacijos driekiasi Ðiaurës 

saloje aplink nedidelæ gyvenvietæ 

Te Puke. Kaip teigia vietos augintojai, 

sàlygos kiviams augti èia idealios: 

ðvelnus jûrinis klimatas, pakankamas 

drëgmës kiekis, daug saulëtø dienø, 

purûs vulkaniniai dirvoþemiai. 

Ðioje ðalyje kiviø derlius nuimamas 

geguþæ–birþelá. Nuskynus vaisius, per 

dvi dienas juos reikia sukrauti á tinkamà 

aplinkà arba perdirbti. Reikiamoje 

temperatûroje kivius galima laikyti 9– 

10 mënesiø. Kiviai yra labai svarbi eksporto 

prekë. Kiekvienas iš šios šalies 

iškeliaujantis vaisius paþymimas etikete 

Worlds finest Kiwi Fruit. 

kalnø dalis. Aukðèiausia 

jos ir visos Naujosios Zelandijos 

virðûnë yra Kuko 

kalnas (3754 m). Nors pats 

kapitonas Dþeimsas Kukas 

ðio kalno ir nematë, 

pavadinimas virðûnei suteiktas 

1850 metais. Maoriai 

ðá kalnà tebevadina 

Aorangiu (debesis perskrodþiantis 

kalnas). Pasak 

legendos, maoriø protëvis 

Aorangis su gentainiais 

plaukë didþiule kanoja 

per Ramøjá vandenynà. Laivas buvo toks 

didelis, o krovinys toks sunkus, kad laivas 

uþkliuvo uþ dugno ir tapo Pietø sala. Aorangis 

ir jo broliai suakmenëjo ir tapo aukðèiausiomis 

Pietø Alpiø virðukalnëmis. 

Èia ákurti bent keli nacionaliniai parkai, 

ið kuriø garsiausias Kuko. Ið beveik 30 ðalyje 

esanèiø 3000 m aukðèio virðûniø ðiame 

parke stûkso net 22. Á Kuko kalnà pirmà 

kartà þmonës ákopë 1899 metais. Nepaisant 

sàlyginai nedidelio aukðèio, Kuko 

virðûnë yra kietas rieðutëlis ir ðiø laikø alpinistams. 

Bûtent èia E.Hilaris treniravosi 

prieð kopdamas á Everestà. Visu groþiu pamatyti 

kalnus galima ið lëktuvo. Nors uþ 

valandos skrydá virð kalnø reikia pakloti 

apie 500 litø, taèiau ðios iðlaidos nublanksta 

prieš pamatytus vaizdus. 

Ið lëktuvo galima stebëti ne tik debesis 

skrodþianèias virðûnes, bet ir 3 km 

aukðtyje gulintá didþiulá Tasmano ledynà. 

Nuo jo ávairiomis kryptimis tarsi ledo upës 

leidþiasi slëniniai ledynai. Garsiausi Fokso 

(Fox) ir Franco Josepho. Tai ledynai 

dvyniai. Nors dël klimato atðilimo dauguma 

pasaulio ledynø traukiasi, Fokso ir 

ypaè Franco Josepho ledynai dël nepaprastai 

didelio krituliø kiekio juda net 10 

kartø greièiau nei kiti slëniniai ledynai. Neátikëtina, 

bet abu jie nusileidþia á 250–300 

m aukðtá virð jûros lygio ir ásiremia á slëniuose 

auganèias lietaus miðkø dþiungles. 

Dël neátikëtinos trijulës – ledynas, 

miðkas, jûra – ðis Naujosios Zelandijos 

kampelis laikomas unikaliu pasaulio gamtos 

paminklu. Vargu ar kur kitur pavyks 

pamatyti toká deriná, todël ledynai masina 

áspûdingø reginiø ir nepakartojamø 

áspûdþiø iðtroðkusius turistus. 

Kad ir kur vaþiuotum, keliautum, Pietø 

Alpës atsiveria vis kitokiais kraðtovaizdþiais, 

vis kitokiais reginiais. Didingus kalnø 

vaizdus keièia miðkais apaugusios ir 

smaragdinës þalumos pagraþintos kalvos, 

upiø slëniai, þavingos eþerø pakrantës, beribiai 

toliai. Kai kuriuose retai gyvenamuose 

Pietø salos regionuose tik besigananèios 

avys, besiraitantis kelias ir vienur kitur 

stropiai ádirbtas þemës lopinëlis primena, 

kad kaþkur esama þmoniø. 

Bus daugiau 


ProfesoriuiVytui 

Antanui TAMOÐIÛNUI – 

Profesorius Vytas Antanas 

Tamoðiûnas LMA nariu korespondentu 

iðrinktas jau daugiau 

kaip 10 metø – nuo 1996- 

øjø. Toks ávertinimas jau tuo 

metu atspindëjo jo veiksmingà 

ir produktyvià veiklà imunologijos 

srityje, kuri apibûdinama 

taip: làsteliø ir molekulinio imuniteto 

funkcionavimo dësningumø 

tyrimai; imunokompetentiniø 

làsteliø pavirðiaus 

struktûrø vaidmens làsteliø aktyvacijos, 

proliferacijos ir diferenciacijos 

procesø tyrimai; 

imuniteto paþeidimø ávairiø patologijø 

atvejais tyrimai. 

Ðis ið esmës trumpas apibûdinimas 

akivaizdþiai parodo 

Profesoriaus ávairiapusiðkà 

mokslinæ veiklà ir tà ilgà kelià, 

kurá mokslininkas turëjo nueiti, 

kad galëtø vadovauti mokslinio 

instituto kolektyvui, verèianèiam 

reikðmingà ir plaèià vagà imunologijos 

moksle Lietuvoje ir pasaulyje, 

tiesiogiai vadovaudamas 

vienai ið svarbiausiø Instituto 

laboratorijø – molekulinës 

biologijos laboratorijai. Jo vadovaujamame 

Institute vykdomi 

fundamentiniai ir taikomieji imunologijos, 

imunochemijos, molekulinës 

biologijos ir virusologijos 

mokslinio tyrimo darbai 

pagal LR Vyriausybës patvirtintas 

kryptis. Prof. V.A.Tamoðiûnas 

daug dëmesio, pastangø 

ir laiko skyrë, kad Institutas galëtø 

pasinaudoti Europos Sàjungos 

teikiamu finansavimu. 

Ðiandien VU Imunologijos instituto 

mokslininkai dalyvauja 

Europos Sàjungos 6-ojoje Bendrojoje 

Programoje, BPD ES 

struktûriniø ir Lietuvos valstybinio 

mokslo ir studijø fondø remiamuose 

projektuose, vykdo 

mokslinio tyrimo darbus pagal 

Lietuvos ûkio subjektø uþsakymus. 

Profesoriaus V.A.Tamoðiûno 

vadovaujamas Institutas dalyvauja 

vykdant tarptautines ir 

valstybines programas, kartu su 

Vilniaus universitetu turi teisæ 

65 

rengti biomedicinos srities, 

biologijos ir medicinos krypèiø, 

imunologijos, serologijos, 

transplantacijos ðakø doktorantus. 

Mokslininkas skaito paskaitas 

Vilniaus universitete ir Lietuvos 

veterinarijos akademijoje. 

Profesorius V.A.Tamoðiûnas 

parengë per 25 biomedicinos 

mokslo ir habilituotus 

daktarus, paskelbë daugiau 

kaip 350 publikacijø, tarp jø 

monografijà „Virusinës limfoleukozës 

imunobiologija“ 

(1987), vadovëlá studentams 

„Molekulinës imunologijos ir 

imunochemijos pagrindai“, 

mokslo populiarinimo leidiná 

„Leukozës ir virusai“ (1982), 

yra þurnalø „Central European 

Journal of Immunology“, „Biologija“, 

„Alergologija ir klinikinë 

imunologija“, „Acta medica 

Lituanika“, „Veterinarija ir zootechnika“, 

„Visuotinës lietuviø 

enciklopedijos“ redaktoriø kolegijø 

narys, iðspausdino daug 

populiariø mokslo straipsniø 

„Mokslo ir technikos“, „Mokslo 

ir gyvenimo“, „Sveikatos apsaugos“, 

„Medicinos“, „Þemës 


ûkio“ þurnaluose, kitoje periodinëje 

spaudoje. 

Garsus mokslininkas V.A. 

Tamoðiûnas skaitë praneðimus 

tarptautiniuose kongresuose ir 

konferencijose Prahoje (1977), 

Budapeðte (1978,1992), Maskvoje 

(1982), Romoje (1989), 

Helsinkyje (1991), Osle (1992), 

San Franciske (1995), Jeruzalëje 

(1996), Èikagoje (1997), 

Freiburge (1998), Lisabonoje 

(2000), Stokholme (2001), Tartu 

(2001, 2007), Monrealyje 

(2004), Paryþiuje (2006), Ðveicarijoje 

(2007). 

Nuo 2005 m. vadovaudamas 

veiksmingai ir produktyviai 

dirbanèiam Lietuvos MA 

Biologijos, medicinos ir geomokslø 

skyriui, profesorius organizuoja 

skyriaus posëdþius, 

konferencijas ir pasitarimus, 

kuriuose praneðimus skaito þymiausi 

ðalies ir uþsienio mokslininkai. 

Ilgameèiai ir tvirti moksliniai 

ryðiai profesoriø sieja su 

prof. Eva Severinson (Stokholmas), 

prof. H.H.Peteriu (Freiburgas), 

prof. R.E.Schmidtu 

(Hannoveris) ir kitais. Prof. Eva 

Severinson ir prof. H.H. Peteris 

yra Lietuvos mokslø akademijos 

uþsienio nariai. 

Tai, kas iðvardyta, atspindi 

tik formaliàjà mokslinæ Profesoriaus 

veiklà, kurioje iðryðkëja 

jo esminës charakterio savybës: 

darbðtumas, atsakingumas, 

kruopðtumas, tikslumas 

ir tikslingumas. Daug iðsamiau 

Profesoriaus nueitas kelias atsispindi 

„netikëtai atsitikusioje 

knygoje“ „Profesorius Vytas 

Tamoðiûnas: gyvenimas, darbai, 

pamàstymai, bibliografija“. 

Noriu pridëti, kad buvau nustebintas 

1998 m. apsilankæs Pasvalio 

kraðtotyros muziejuje ir 

aptikæs tai, kas biomedicinos 

mokslo atstovams dabar nëra 

labai bûdinga: Profesorius 

daug dëmesio ir meilës skiria 

savo gimtajam Pasvalio kraðtui. 

Muziejaus darbuotojai pasakoja: 

„Në metams nepraëjus 

po atidarymo, muziejus sulaukë 

garbaus sveèio – Peterio 

von Fiurstenbergo – barono 

vardu tituluoto mokslø daktaro 

ið Vestfalijos, pietvakariø Vokietijos, 

Maltos ordino ágaliotinio 

Lietuvai ir Latvijai. Já èia atvedë 

kraðtietis, imunologas, 

ðios mokslo srities instituto vadovas 

Vytas Tamoðiûnas. Mat 

jis pokalbyje prasitaræs, kad 

muziejuje yra paveikslas „Livonijos 

ordino magistras Vilhelmas 

Fiurstenbergas 1557 metais 

Pasvalyje atsipraðo LDK 

valdovà Þygimantà Augustà“, 

o trumpai tai – „Pasvalio taika“. 

„Atëjau paþvelgti á savo giminës 

senolá“, – sakë sveèias. 

Pavydu, taèiau labai malonu 

ir dþiugu, kad tokiu garsiu 

kraðtieèiu didþiuojasi pasvalieèiai 

ið Krikliniø kraðto ir „nepasidalija“: 

vienuose literatûros 

ðaltiniuose nurodoma, kad 

„biologas, Imunologijos instituto 

direktorius, habil. daktaras, 

profesorius Vytas Tamoðiûnas 

gimë Banioniø kaime“; 

kiti teigia, kad jis „gimë Petriðkiø 

kaime netoli buvusio Banioniø 

dvaro“. Ðiaip ar taip, 

Profesorius labai myli savo Tëviðkæ, 

daug metø studijuoja 

savo kraðtà, raðo apie Kriklinius 

ir aplinkinius kaimus, jø 

þmones ir vietovardþius. 

LMA Biologijos, medicinos 

ir geomokslø skyriaus nariai 

nuoðirdþiai linki Profesoriui 

sveikatos ir sëkmingai ágyvendinti 

sumanymus. 

Prof. habil. dr., LMA n.k. 

Vytautas BASYS 


Prieš dvejus metus ryðiø su visuomene 

agentûra „Strateginiø komunikacijø 

centras“ Vilniaus universitetui pateikë idëjà, 

kad Lietuvos verslas jau tampa brandus 

skatinti Lietuvos paþangà ávairiose srityse, 

o šiuos procesus galëtø skatinti nauja 

Nacionalinës paþangos premija. Jos 

ðûkiu parinktas þymaus mokslininko Luji 

Pastero teiginys: „Mokslas turi bûti tauriausias 

tëvynës ásikûnijimas, nes ið visø 

tautø pirmaus visuomet ta, kuri aplenks 

kitas mokslu ir protine veikla“. Ðià idëjà 

ëmësi ágyvendinti LNK, Hansabankas ir 

Vilniaus universitetas. 

Sudarytas autoritetingas NACIONALI- 

NËS PAÞANGOS PREMIJOS komitetas, 

kurio narius pasiûlë mokslo ir verslo organizacijos, 

kultûros institucijos. Keli nariai 

yra dalyvavæ ar dalyvauja kitø racionaliø 

premijø komitetuose. Viso to dëka komitetas 

gali sëkmingai analizuoti darbø reikðmæ 

Lietuvos paþangai, o darbo sugrieþtinimui 

pritraukiami ekspertai, kurie susipaþásta 

su visais darbais ir juos reitinguoja. 

Premijos skiriamos siekiant paskatinti Lietuvos 

intelektualinæ paþangà, mokslo, kultûros, 

verslo ir visuomenës augimà. Ðios 

verslo ir mokslo institucijø iniciatyvos tikslas 

– pagerbti Lietuvos paþangai nusipelniusius 

þmones: tuos, kurie savo idëjomis, 

atradimais, originaliais sprendimais, pasauliniais 

laimëjimais prisidëjo prie teigiamø 

pokyèiø, paskatino Lietuvos gyvenimo 

kokybës ir ðalies paþangà. Premija siekiama 

plëtoti efektyvius mokslo ir verslo 

ryðius, skatinti pilietiðkai atsakingo ir brandaus 

verslo indëlá á Lietuvos intelektualinæ, 

kultûrinæ ir socialinæ paþangà. 

Ásteigtos trys premijos. Mokslo 

paþangos premija skirta mokslininkams 

ar jø grupëms uþ iðradybinës ir taikomosios 

veiklos produktyvumà bei plëtojamos 

Nacionalinë paþ 

mokslo ðakos pastebimumà viso pasaulio 

mastu. Ði premija orientuota á aukðèiausius 

pasaulinius mokslo standartus 

ir Lietuvos intelektualinio potencialo plëtrà. 

Partnerystës paþangos premija apdovanoja 

uþ indëlá á konkurencinio ðalies 

pranaðumo didinimà bei bendradarbiavimà 

diegiant á praktikà paþangiausias 

technologijas ir naujoves. Skiriant ðià prerybinæ 

energijà, individualø kûrëjo talentà 

bei iðradingumà, lemiant ðalies pranaðumà 

tam tikroje kultûros srityje, ypaè pripaþástant 

jo talento sklaidà Lietuvoje, inovacijas 

bei átakà masiniam kultûros lygiui. 

Ðiais metais Mokslo paþangos premijos 

nusipelnë akademikas Zigmas Zinkevièius 

uþ kalbotyros metodø pritaikymà 

Lietuvos ir lietuviø kalbos istorijos paþinimui 

ir tautinio orumo stiprinimui. Profesorius 

paraðë daug moksliniø monografijø, 

kuriose, analizuodamas lietuviø kalbà ir jos 

istorinius ðaltinius, atskleidë naujus ir reikðmingus 

Lietuvos istorijos puslapius. 

Partnerystës premija buvo paskirta dr. 

Romualdui Danieliui, dr. Kæstuèiui Jasiûmijà 

didelë reikðmë teikiama verslo plëtojimui 

ir naujoviø diegimui tam tikroje 

veiklos srityje. Vertinama pretendentø átaka 

ðalies gerovei ir pripaþinimui bei svarbiausiems 

artimiausiø deðimtmeèiø ðalies 

ekonominës plëtotës veiksniams. Kultûros 

paþangos premija skiriama uþ kûnui, 

dr. Rimantui Kraujaliui ir akademikui 

Algiui Petrui Piskarskui uþ Lietuvos lazeriø 

mokslo ir pramonës sutelkimà proverþiui 

á pasaulines rinkas. Ðie laureatai pristato 

Vilniaus universiteto ir Fizikos instituto 

mokslininkø daugelio metø darbo rezultatus, 

kuriø praktinë reikðmë verslui re- 


alizuota UAB „Eksma“, „Ekspla“ ir „Šviesos 

konversija“, o šio bendradarbiavimo 

vaisiai labai prisidëjo formuojant Lietuvos, 

kurioje plëtojama aukðtøjø technologijø 

pramonë, ávaizdá. 

Virgilijus 

Kæstutis 

Noreika 

kanalas. Ekspertø ir komiteto nuomone, 

jie yra pretendentai á ateities premijas, 

nors, kaip parodë ankstesniøjø metø patirtis, 

vis labiau atsiskleidþia ir kiti Lietuvoje 

bræstantys ir jos vardà garsinantys 

mokslo, verslo ir kultûros þidiniai. 

Galima atskleisti kelis ðios premijos organizacinës 

veiklos niuansus. Jos organizacinëje 

tvarkoje, siekiant jà panaudoti 

mokslo, skirto Lietuvos paþangos, verslo 

ir mokslo partnerystës bei kultûros Lietuvoje 

paþangos skatinimui, taip pat siekiant 

jai suteikti nepriklausomybæ nuo laikotar- 

Zigmas Zinkevièius 

Romualdas Danielius, Kæstutis Jasiûnas, 

Rimantas Kraujalis ir Algis Petras Piskarskas 

ngos premija 

Kultûros paþangos premija pripaþinta 

profesoriui Virgilijui Kæstuèiui Noreikai uþ 

indëlá á Lietuvos vokalinio meno raidà ir jo 

sklaidà pasaulyje operos, koncertø ir vokalo 

pedagogikos baruose. Maestro plaèiai 

þinomas Lietuvoje ir pasaulyje, o jo iðugdyti 

ar jo pavyzdþiu sekæ Lietuvos dainininkai 

ir jo mokiniai daro didelæ átakà mûsø 

kultûriniam gyvenimui ir demonstruoja 

Lietuvà kaip aukðtos kultûros ðalá. 

Ðie pretendentai iðrinkti buvus didelei 

konkurencijai su kitais aukðto lygio 

konkurentais, kuriuos specialiomis laidomis 

visuomenei pristatë LNK televizijos 


pio pokyèiø, naudojami plaèiai pasaulyje 

þinomø premijø teikimo tvarkos bruoþai. 

Ið Oskarø teikimo ceremonijos nusiþiûrëta 

premijos nominantø paskelbimo tvarka, 

kuri sudaro galimybes plaèiau pristatyti 

vykstanèius mokslo, verslo ir kultûros 

pokyèius Lietuvoje. Ið Nobelio premijos 

tvarkos stengiamasi sukaupti finansiná fondà, 

kurio procentai padarytø ðià premijà 

maþiau priklausomà nuo aplinkos, o suinteresuoti 

Lietuvos paþanga verslo atstovai 

galëtø inicijuoti ir naujas Nacionalinës 

paþangos premijas ar jas didinti. 

Kita ádomi detalë yra ta, kad komitetas 

balsuoja ir iðrenka laureatus, taèiau 

kas jie, suþino beveik kartu su jau susirinkusiais 

Nacionaliniø paþangos premijø 

teikimo ceremonijos sveèiais ir televizijos 

þiûrovais, nes balsø skaièiavimo pareigas 

atlieka speciali balsø skaièiavimo 

komisija, priþiûrima autoritetingø teisininkø 

ir auditoriø, kurie tik praneða komiteto 

nariams, kad „laureatas iðrinktas“, t.y. surinktas 

reikiamas balsø skaièius, leidþiantis 

pripaþinti nugalëtojà. 

Nacionalinës paþangos premijos idëja 

susieta ir su premijos iniciatoriø 2006 m. 

kovo 2 d. paskelbtu Paþangos manifestu, 

kurá pasiraðë steigëjai, rëmëjai, mecenatai, 

premijø nominantai ir laureatai. Šis 

dokumentas saugomas Vilniaus universiteto 

bibliotekoje, kurioje sukaupta ir 

išsaugota daug praeities ðimtmeèius menanèiø 

dokumentø. 

Prof. Juozas V.Vaitkus 

NPP komiteto kancleris 


Kritikuoti lengviau nei keisti 

Ðá pavasará Londone ávyko eilinë Britanijos sociologø asociacijos (BSA) konferencija 

„Socialinës jungtys: identitetai, technologijos, santykiai“. 

Autorë ir 

lordas Anthony 

Giddensas 

Nina Barbora EVANS 

Britanijos sociologø 

asociacijos tikroji narë, 

sociologijos magistrë 

Pernai, vaþiuodama iš 2006 BSA konferencijos 

Harrogate, dvejojau: ar vyksiu kitàmet. 

Kodël Nors konferencija, skirta 

„Tvarkos ir netvarkos“ klausimams, buvo 

ádomi, gráþusi namo (á Londonà) suskaièiavau 

iðlaidas ir nutariau, kad ðá kartà finansiniø 

ištekliø limitas buvo akivaizdþiai virðytas: 

dalyvavimas konferencijoje kartu su 

nakvyne vieðbutyje bei kelione autobusu 

pirmyn ir atgal atsiëjo apie 480 svarø. Atrodytø, 

yra realios naudos: dar syká pristaèiau 

britams afiðà, skirtà kokybiniø struktûrø metodui, 

pabendravau su keliomis deðimtimis 

dalyviø ið Europos ir Amerikos, eiliná kartà 

pasiklausiau kà tik apsigynusiø socialiniø 

mokslø daktarø iðpaþinèiø. Gavau vertingø 

patarimø dël savo disertacijos teziø. Taèiau 

susidûriau su ta paèia realybe: norom nenorom 

tampu scenarijø analitike, nes vis 

daþniau operuoju nesuprantamais net patyrusiam 

sociologui transakcinës analizës 

pradininko Eriko Berne ávestais psichoterapijos 

terminais. Dvejodama pradëjau vartyti 

2007 metø preliminarià renginiø programà 

ir supratau, kad vis dëlto reiks vykti, nes 

konferencija numatoma Londone, o diskusijos 

anaiptol nebus nuobodþios. 

Trys dienos Londono šiaurës rytuose, 

netoli sparèia verslo plëtra ir gyvenamøjø 

objektø statyba pagarsëjusio Docklands 

rajono, pralëkë lyg karuselëje. University 

of East London modernûs, uþapvalintø formø 

ryðkiai nudaþyti korpusai skelbë daugybæ 

vienu metu vykstanèiø prezentacijø. 

Nedidelëse kamerinëse grupelëse lektoriai 

vienas po kito pristatë trumpus pranešimus, 

skubëdami atsakyti á keblius auditorijos 

klausimus. Konferencijos programoje, 

apimanèioje 200 p. informaciná leidiná, 

pasirinkau tik svarbiausius BSA renginius. 

Keturiems ðimtams konferencijos 

42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 

dalyviø rûpëjo toks platus problemø 

spektras, kad, nepaisant sociologø 

pasaulëþiûros universalumo, 

në vienam nebuvo ámanoma aprëpti 

visø iðkeltø diskusijai pozicijø. 

Na, kad ir tokie sekcijø pavadinimai: 

Gyvûnø ir þmoniø sàsajos; 

ÞIV medicininës technologijos 

tarptautiniu kontekstu; Ekonominë 

transformacija ir socialinis ádarbinimas; 

Kartos ir malonumas; Globalûs 

miestai, lokalûs gyvenimai; 

Sveikata ir technologija; Metodologinës 

inovacijos: garsas ir vaiz- 

das kokybiniø tyrimø praktikose; Atmintis 

ir pasakojimas; Teoriniai debatai; Atvira 

srovë; Darbas, santykiai ir identitetas; Globaliniai 

tinklai, migracija ir diaspora; Menai, 

dizainas ir architektûra; Tikëjimai ir nusivylimai; 

Mityba; Atvira srovë ir kt. 

Kaip visuomet, besirengianèiø disertacijos 

gynimui dëmesiui buvo skirtos trys forumo 

sesijos. Jø metu buvo aiðkinama, kaip 

išvengti nereikalingø stresø bei neiðvengiamø 

triumfø (dr. Davidas Melloras, Cardiffo 

universitetas), kaip pradëti sëkmingà dëstytojo 

karjerà (prof. Robas Mearsas, Batho 

universitetas). Apie tai, kokie iðbandymai 

laukia, siekiant pasiraðyti kontraktà bûsimiems 

tyrimams atlikti, kalbëjo dr.Andrewas 

Smithas iš Glasgowo Caledonijos universiteto. 

O dr. Markas Freestone‘as prisipaþino 

nesijauèiàs sociologu tikràja šio 

þodþio prasme, nes, uþimdamas Socialiniø 

tyrimø laboratorijos vyrausiojo vadovo pareigas, 

Westgate DSPD kalëjime dirba labiau 

psichologo darbà. Svarbus buvo prof. 

Elizabeth Ettorre iš Liverpoolio universiteto 

praneðimas pristatant darbo kitose ðalyse 

patirtá, kuriame ji akcentavo „bûtinumà iðvengti 

sienø tarp paèiø sociologø“. 

Be abejo, didesni BSA renginiai, atspindintys 

atskirø tyrinëjimø kryptis, pritraukia 

daugiau dalyviø. Paprastai juose 

dalyvauja 20–30 þmoniø. Darbas organizuojamas 

neformaliose grupëse. Autobiografiniø 

studijø grupë, viena seniausiai 

susikûrusiø BSA (1992), yra vadovaujama 

„Authobiography“ þurnalo redaktoriaus 

Michaelio Erbeno. Susitikimas konferencijoje 

buvo skirtas ateities planams aptarti. 

Media-studijø grupëje netikëtai nuskambëjo 

lietuviðka praneðëjos pavardë. Taèiau 

„stalinistinës sovietinës vyriausybës diktuojamos 

kultûros“ tema ne itin sudomino 

klausytojus. Religijos, sporto, teorijos, moterø 

diskriminacijos, vizualinës sociologijos, 

jaunimo studijø grupës gvildeno aiðkiai 

suprantamus socialinës realybës aspektus, 

todël kaip visuomet jose dalyvau- 

ta plaèiai ir ðnekëta ádomiai. 

Netrafaretiniø minèiø paþerta ið to paties 

universiteto Verslo mokyklos Paskaitø 

teatro tribûnø. Plenariniai praneðimai kasdien 

stebino paprastumu ir nebanalumu. 

Profesorë Saskia Sassen, detalizuodama 

nûdienà, kaip „nei globalumà, nei nacionalumà“, 

vertino pasikeitimø dinamikà dràsiai 

per teritorinæ, organizacinæ bei teisinæ 

prizmæ. Prof. Bruno Latouras, socialinës 

Gabrielio Tarde‘o teorijos pasekëjas, „nuo 

sociologijos kaip asociacijø mokslo“ perkëlë 

klausytojus á paraleliø paieðkas teisëje 

bei ekonomikoje. O prof. Elspethas Probynas, 

pristatydamas temà „Jaunimo valgymo 

kultûros: intymumas, jaunystë ir 

draugystë“ sukritikavo sàvokas: apytikriai, 

kûno apimtys, geografinë padëtis (urban 

versus rural), sakydamas, kad „tiek, kiek 

kiekvienas turëtø uþimti erdvës, yra nusakoma 

etninës prigimties bei lyties“. 

Taèiau tikroji kulminacija buvo paskutinës 

dienos plenarinis posëdis, kuriame vienu 

metu dalyvavo trys praneðëjai. Lordas 

Anthony Giddensas – sociologijos legenda 

ir buvæs LSE (London School of Economics) 

ilgametis direktorius, Sue Duncan – vyriausybës 

socialiniø tyrimø vadovë bei profesorius 

Michaelis Rustinas ið Londono East University 

nagrinëjo sociologijos, politikos bei 

visuomeniniø judëjimø perspektyvinæ raidà 

bei tendencijas XXI a. Britanijoje. 

– Globalizacija – tai ne kapitalizmas, – 

teigë pakildamas tribûnon lordas Giddensas. 

– Kodël Britanijoje vis dar nëra sociologijos 

bestseleriø – retoriðkai klausë jis. – Juk 

jø yra Amerikoje, Prancûzijoje ir Vokietijoje 

– Kalbëtis su vyriausybe reikia apie tai, 

kas rûpi mums, sociologams, – sakë Sue 

Duncan. – Mums reikalingi tyrimai, uþsakyti 

vyriausybës, kuriø metu bus plaèiai inicijuotos 

politinës-intelektinës diskusijos. 

– O kodël visiðkai nekalbame apie karà, 

apie Vidurio Rytus – neapsikentæs prabilo 

kaþkas ið salës. 

Ir auditorija kuriam laikui pasinërë á amþino 

karo ir taikos klausimo vandenynà. Lordas 

Anthony Giddensas, pasakodamas 

apie neribotà „sociologo atsakomybæ“, rëmësi 

savo asmenine mokslo institucijos vadovo 

patirtimi ir akcentavo „tvarkos ávedimo 

svarbà ir su tuo susijusá sunkumà“. 

Smagu stebëti gyvà sociologijos mokslo 

korifëjø diskusijà, kurioje tiesa ne deklaruojama, 

bet uþgimsta kanèiose ir negreitai. 

Kaip pasakë finale Lordas Anthony 

Giddensas, kritikuoti yra daug lengviau 

nei keisti. Nuomoniø nesutapimas demonstruoja 

nuoðirdø sieká surasti geriausius 

sprendimus.

RETRO 

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius 

Supykdavo ir prof. Balèikonis 

Kartà vienas studentas, labai gerai 

iðlaikæs egzaminà pas prof. J.Balèikoná, 

atsiimdamas ið jo studijø knygutæ, 

dþiaugsmingai tarstelëjo: 

– Dëkoju, profesoriau. Ir skubu ant 

traukinio, kad nepavëluoèiau. 

Profesorius papraðë dar studijø 

knygelës ir, iðbraukæs áraðà, gràþindamas 

knygutæ, piktai pasakë: 

– Kai gráþæs nulipsi nuo traukinio, 

ateisi perlaikyti egzamino. 

Vyresniojo brolio teisëmis 

1807 m. Andrius Sniadeckis, sveikdamas 

po sunkios ligos, papraðë kolegà 

profesoriø Frankà pasiskaitymui 

kokios nors linksmos knygos. Tas atsiuntë 

labai lengvo turinio italø noveliø. 

Andrius ánikæs skaitë, kai jo aplankyti 

uþsuko vyresnysis brolis Jonas, 

tuometis Vilniaus universiteto rektorius. 

Pamatæs, kà ligonis skaito, piktai iðplëðë 

knygà jam ið rankø. 

Tuo metu Andrius Sniadeckis turëjo 

jau 39 metus ir buvo deðimt metø 

profesoriavæs. 

Paþástamas veidas 

Kartà profesorius Krajus ëjo gatve. 

Prieðais já, garsiai verkdamas, bëgo 

berniukas. 

– Ko verki, berniuk – paklausë geraðirdis 

profesorius. 

– Aš paklydau… 

– O kur tu gyveni 

– Universiteto gatvë, numeris aðtuntas, 

– atsakë berniukas. 

– A, tai tu mano sûnus! – suðuko 

profesorius. – Að pats ten gyvenu. Sakau, 

ið kur man taip paþástamas veidas… 

Na, eime, nuvesiu tave pas mamà. 

Taip grûdinama valia 

Vienà rytà pas profesoriø Jakðtà uþëjo 

studentas. Profesorius dar tebegulëjo 

lovoje. 

– Gal nesveikuojate, profesoriau 

– Ne. Èia að taip valià grûdinu. Þinau, 

kad reikia keltis, bet guliu – nesikeliu 

– valià grûdinu. 


Nafta – ðis þodis niekada nenutyla eteryje. Ji ne tik pagrindinis energijos ðaltinis, bet ir 

daugelio konfliktø, karø, aplinkos terðimo ir degradacijos prieþastis. Vieni kariauja dël naftos, 

o vieðoji ástaiga „Grunto valymo technologijos“, pasitelkusi milijardus naftà oksiduojanèiø 

mikroorganizmø, kariauja su nafta, pasklidusia gamtinëje aplinkoje. 

Taip kovojant suskaldyta per 4 000 tonø naftos produktø, patekusiø á aplinkà, pasiektas 

daugiau kaip 490 mln. litø ekologinis efektas. 

Mûsø veiklos kryptys: 

· dirvoþemio, grunto, vandens ir vandens telkiniø, uþterðtø organinës kilmës 

terðalais, valymas; 

· valymo technologijø kûrimas bei tobulinimas; 

· eksperimentinës veiklos, susijusios su naujø aplinkos biologinio valymo ir 

apsaugos technologijø ir metodø kûrimu (patentuoti 16 ástaigos ir jos 

darbuotojø iðradimai), plëtojimas; 

· literatûros aktualiais aplinkosaugos klausimais rengimas ir leidimas. Ástaiga 

per savo gyvavimo laikotarpá parengë ir iðleido ðias knygas: „Aplinkos biologinis 

valymas“, „Skystos atliekos ir nuotekos þemës ûkyje. Tvarkymo techniniai 

sprendimai“, „Maþosios nuotekø valyklos gyvenamosiose vietovëse“, 

„Imoprtant aspects of environmental bioremediation“. 

Teikiame konsultacijas aplinkos apsaugos ir jos valymo klausimais; padedame valstybinës 

aplinkos apsaugos sistemos pareigûnams iðaiðkinti tarðos þidinius, nustatyti jø apimtá ir 

pavojingumo aplinkai laipsná; siûlome techninius sprendimus tarðai lokalizuoti ir likviduoti; 

propaguojame tarðos prevencijos priemones. 

Antakalnio g. 42, LT-10304 Vilnius tel./faks.: (8-5) 2685301 gvt@gvt.am.lt 

www.gvt.lt 

44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 6 

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Naujoji Zelandija - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?