transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ... transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
4.13 pav. Žmogaus kūno vibracijų kryptys Dažniausiai leidžiami pagreičio ir greičio lygiai Z ašies kryptimi didesni negu X–Y ašių kryptimis; I – kategorijos virpesiams didesni negu II kategorijos virpesiams. Virpesių poveikis priklauso nuo svyravimo proceso galios kontakto vietoje, poveikio laiko, kontakto vietos, poveikio krypties, kūno audinių slopinimo savybių, rezonanso veiksnių ir daugelio kitų savybių. Ypač kenksmingi žmogui virpesiai, kurių dažnis artimas skirtingų kūno dalių savajam dažniui (4.14 pav.). Daugumos vidaus organų savasis dažnis – 3–9 Hz (širdies dažnis artimas 5–6 Hz), pečių juostos – 16–20 Hz. Ypač didelę reikšmę rezonansas turi regos organams. Regėjimo sutrikimai kyla veikiant 60–90 Hz virpesiams, kurie atitinka akių obuolių savąjį dažnį. 139
4.14 pav. Žmogaus kūno dalių savieji dažniai Tarp profesinių susirgimų vibracijų patologija yra antroje vietoje (po dulkių). Veikiant vibracijai pirmiausia nukenčia nervų sistema ir analizatoriai: vestibuliarinis, regos, jutiminis. Ilgalaikis virpesių poveikis skatina vibroligos vystimąsi, kuri pasireiškia biologinių audinių pažeidimais: rankų drebėjimas; raumenų atrofija (baltų pirštų sindromas); kraujagyslių elastingumo sumažėjimas; 4) nervų jautrumo sumažėjimas; kaulų audinių išsigimimas. Ligos vystimąsi skatina padidėjusi raumenų įtampa, žema temperatūra ir psichoemocinis stresas. Vibroliga priklauso prie profesinių susirgimų, kurių efektyvus gydymas galimas tik ankstyvoje stadijoje. Žmogaus kūną galima nagrinėti kaip dinaminę sistemą arba tam tikros sistemos dalį, pvz., sistemos „Žmogus – transporto priemonė“. Tokiai sistemai virpant vyksta energijos pasidalijimas tarp žmogaus ir transporto priemonės. 140
- Page 89 and 90: Kelių laisvės laipsnių TP sistem
- Page 91 and 92: Tamprusis elementas, kurio jėginė
- Page 93 and 94: 3.14 pav. Nuosekliai sujungtų tamp
- Page 95 and 96: 3 d F + 3 dq s q= q0 q 3 1 (3.46) K
- Page 97 and 98: cc 1 2c3... cn c = cc... cn + c c .
- Page 99 and 100: Įstatę (3.59) išraiškas į (3.5
- Page 101 and 102: arba sutrumpinta forma: ⎧ Ṙ̇ {
- Page 103 and 104: δA F δ q F k k T = { } {}; (3.79)
- Page 105 and 106: Pradiniai kūnų pasukimo kampų ve
- Page 107 and 108: d∆L dt ij = ∆L ij =⎡Dij ⎤
- Page 109 and 110: kelio dangoje atsirasti nematomiems
- Page 111 and 112: Ratas užvažiuoja ant susidariusio
- Page 113 and 114: t. y. funkcija dviejų nepriklausom
- Page 115 and 116: nelygumų poveikį TP judėjimui į
- Page 117 and 118: Grindinys Gruntinis kelias Periodi
- Page 119 and 120: ⎡m ⎢ ⎣ 0 1 0 ⎤ q1 c c c m
- Page 121 and 122: čia L k - kontakto ilgis; xmin = x
- Page 123 and 124: Nagrinėjant stacionarę stochastin
- Page 125 and 126: Išraiškoje (4.26) trečiasis nary
- Page 127 and 128: 2 De − ατ cos( βτ) 4.6 lentel
- Page 129 and 130: 6 ⎧ ⎪ D 1− ατ , kai τ ⎨
- Page 131 and 132: a) b) c) 4.8 pav. Betoninio kelio i
- Page 133 and 134: Pats paprasčiausias būdas sugener
- Page 135 and 136: 4.7 lentelė. Bėgių nelygumai ir
- Page 137 and 138: Formulių, pateiktų 4.8 lentelėje
- Page 139: Fizikinio dydžio f ()vidutinė t k
- Page 143 and 144: 2 dalis. Praktiniai matavimo darbo
- Page 145 and 146: nv ∑ 2 i= 0 A T v ω Z ω , (4.45
- Page 147 and 148: Matavimo trukmė turi būti tokia,
- Page 149 and 150: Panaudojant 4.18 pav., virpesių po
- Page 151 and 152: VDV parametras įvertina ne tik vid
- Page 153 and 154: 4.13 lentelėje pateiktos Šperligo
- Page 155 and 156: Milliken, W. F.; Milliken, D. L. 19
- Page 157 and 158: 5.3 pav. Radialinės padangos detal
- Page 159 and 160: atžvilgiu į skirtingas puses; sut
- Page 161 and 162: Stabdymas: vs = va −Rdω R. (5.2b
- Page 163 and 164: Išilginės jėgos F x ir vertikali
- Page 165 and 166: Apytiksliai normalinius įtempimus
- Page 167 and 168: Kontakte veikiančią jėgą galima
- Page 169 and 170: 5.1 lentelės pabaiga Išilginės j
- Page 171 and 172: Sniegas ir ledas, sumaišytas su sm
- Page 173 and 174: Vienmatis išskirstytų parametrų
- Page 175 and 176: Kai padangos kontakte veikiantys gr
- Page 177 and 178: Y( X)= y( x)+ S v , x= X + S h , (5
- Page 179 and 180: 5.13 pav. Jėgos F y priklausomybė
- Page 181 and 182: 5.3.3. HSRI modelis Greitkelio saug
- Page 183 and 184: Sankybio jėgos veikianti skersai p
- Page 185 and 186: F x = C λ ⎛ sx ⎜ ⎝1+ s x ⎞
- Page 187 and 188: 5.17 pav. Sankybio jėgos veikianti
- Page 189 and 190: Kontakte slydimo nėra, kai įvykdo
4.14 pav. Žmogaus kūno dalių savieji dažniai<br />
Tarp profesinių susirgimų vibracijų patologija yra antroje vietoje<br />
(po dulkių).<br />
Veikiant vibracijai pirmiausia nukenčia nervų sistema ir analizatoriai:<br />
vestibuliarinis, regos, jutiminis. Ilgalaikis virpesių poveikis<br />
skatina vibroligos vystimąsi, kuri pasireiškia biologinių audinių pažeidimais:<br />
rankų drebėjimas; raumenų atrofija (baltų pirštų sindromas); kraujagyslių<br />
elastingumo sumažėjimas; 4) nervų jautrumo sumažėjimas;<br />
kaulų audinių išsigimimas.<br />
Ligos vystimąsi skatina padidėjusi raumenų įtampa, žema temperatūra<br />
ir psichoemocinis stresas. Vibroliga priklauso prie profesinių<br />
susirgimų, kurių efektyvus gydymas galimas tik ankstyvoje stadijoje.<br />
Žmogaus kūną galima nagrinėti kaip dinaminę sistemą arba tam tikros<br />
sistemos dalį, pvz., sistemos „Žmogus – <strong>transporto</strong> priemonė“. Tokiai<br />
sistemai virpant vyksta energijos pasidalijimas tarp žmogaus ir <strong>transporto</strong><br />
priemonės.<br />
140
Change language