transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ... transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
čia A0 = 1 2π ∫ f ( α ) dα; Ak f k d 2π = 1 ∫ ( α ) sin( α) α ; π 0 2π 2π Bk = 1 ∫ f ( α ) cos( kα) dα ; NH – harmonikų skaičius. π 0 0 4.4. Virpesių poveikis žmogaus organizmui Virpesių poveikis žmogui visų pirma susijęs su svyravimais, kurie atsiranda veikiant kintamai jėgai. Tokių svyravimų priežastys gali būti susijusios ne tik su jėginiu, bet ir kinematiniu žadinimu. Pagrindiniai virpesių parametrai: svyravimų amplitudė Amm , , svyravimų dažnis f, Hz , svyravimų greitis vms , ir svyravimo pagreitis ams , 2 . Pagal svyravimų dažnį virpesiai skirstomi: – ypač žemo dažnio – iki 11 Hz – žemo dažnio – nuo 30–250 Hz – aukšto dažnio – daugiau nei 250 Hz. Virpesių spektro pobūdis analogiškas triukšmo spektrams. Įvertinus tai, kad absoliučios parametrų reikšmės kinta labai plačiu intervalu, vibroakustinių tyrimų praktikoje analogiškai triukšmui naudojamos parametrų lygio sąvokos. Pagreičio lygis – tai charakteristika, lyginanti pagreičio vidutinę kvadratinę reikšmę su pagreičio etalonine reikšme: avkr La = 20lg , (4.41) a0 čia L a – pagreičio lygis, dB; a vkr – pagreičio vidutinė kvadratinė reikšmė, m/s 2 −6 2 m/s2; a 0 – pagreičio etaloninė reikšmė, lygi 10 m/s . Greičio lygis – tai charakteristika, lyginanti greičio vidutinę kvadratinę reikšmę su greičio etalonine reikšme: vvkr Lv = 20lg , (4.42) v0 čia L v – greičio lygis, dB; v vkr – greičio vidutinė kvadratinė reikšmė, −8 m/s; v 0 – greičio etaloninė reikšmė, lygi m/s. v = 510 ⋅ m s . 137 0
Fizikinio dydžio f ()vidutinė t kvadratinė reikšmė laiko intervale t∈[ t , t ] yra lygi: 1 2 f vkr = t 1 − t t2 2 1 t1 () ∫ ⎡⎣ f t ⎤ ⎦ 2 dt . (4.43) Pagal atsiradimo šaltinį darbo vietose virpesiai skirstomi į tris kategorijas: – I – transporto; – II – transporto-technologinė („a“ tipo, kai žmogus yra veikiamas vibracijos darbo vietoje prie stacionarių mašinų, „b“ tipo, kai vibracija veikia žmogų protinio darbo vietose); – III – technologinė. Vibracija dar skiriama į: – viso kūno – kai ji perduodama per stovinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikia organizmą; – rankas veikianti vibracija – kai vibracija vibruojančių įrenginių / priemonių perduodama į rankas. Pagal veikimo kryptį viso kūno vibracija skirstoma ortogonalinės koordinačių sistemos ašių kryptimis (4.13 pav.) : – vertikaliąją nuo kojų galvos link (Z ašis); – horizontaliąją, einančią nuo nugaros į krūtinę (X ašis); – horizontaliąją, einančią nuo kūno dešinės pusės į kairę (Y ašis). 138
- Page 87 and 88: Slopinimo jėgos. Judant TP tam tik
- Page 89 and 90: Kelių laisvės laipsnių TP sistem
- Page 91 and 92: Tamprusis elementas, kurio jėginė
- Page 93 and 94: 3.14 pav. Nuosekliai sujungtų tamp
- Page 95 and 96: 3 d F + 3 dq s q= q0 q 3 1 (3.46) K
- Page 97 and 98: cc 1 2c3... cn c = cc... cn + c c .
- Page 99 and 100: Įstatę (3.59) išraiškas į (3.5
- Page 101 and 102: arba sutrumpinta forma: ⎧ Ṙ̇ {
- Page 103 and 104: δA F δ q F k k T = { } {}; (3.79)
- Page 105 and 106: Pradiniai kūnų pasukimo kampų ve
- Page 107 and 108: d∆L dt ij = ∆L ij =⎡Dij ⎤
- Page 109 and 110: kelio dangoje atsirasti nematomiems
- Page 111 and 112: Ratas užvažiuoja ant susidariusio
- Page 113 and 114: t. y. funkcija dviejų nepriklausom
- Page 115 and 116: nelygumų poveikį TP judėjimui į
- Page 117 and 118: Grindinys Gruntinis kelias Periodi
- Page 119 and 120: ⎡m ⎢ ⎣ 0 1 0 ⎤ q1 c c c m
- Page 121 and 122: čia L k - kontakto ilgis; xmin = x
- Page 123 and 124: Nagrinėjant stacionarę stochastin
- Page 125 and 126: Išraiškoje (4.26) trečiasis nary
- Page 127 and 128: 2 De − ατ cos( βτ) 4.6 lentel
- Page 129 and 130: 6 ⎧ ⎪ D 1− ατ , kai τ ⎨
- Page 131 and 132: a) b) c) 4.8 pav. Betoninio kelio i
- Page 133 and 134: Pats paprasčiausias būdas sugener
- Page 135 and 136: 4.7 lentelė. Bėgių nelygumai ir
- Page 137: Formulių, pateiktų 4.8 lentelėje
- Page 141 and 142: 4.14 pav. Žmogaus kūno dalių sav
- Page 143 and 144: 2 dalis. Praktiniai matavimo darbo
- Page 145 and 146: nv ∑ 2 i= 0 A T v ω Z ω , (4.45
- Page 147 and 148: Matavimo trukmė turi būti tokia,
- Page 149 and 150: Panaudojant 4.18 pav., virpesių po
- Page 151 and 152: VDV parametras įvertina ne tik vid
- Page 153 and 154: 4.13 lentelėje pateiktos Šperligo
- Page 155 and 156: Milliken, W. F.; Milliken, D. L. 19
- Page 157 and 158: 5.3 pav. Radialinės padangos detal
- Page 159 and 160: atžvilgiu į skirtingas puses; sut
- Page 161 and 162: Stabdymas: vs = va −Rdω R. (5.2b
- Page 163 and 164: Išilginės jėgos F x ir vertikali
- Page 165 and 166: Apytiksliai normalinius įtempimus
- Page 167 and 168: Kontakte veikiančią jėgą galima
- Page 169 and 170: 5.1 lentelės pabaiga Išilginės j
- Page 171 and 172: Sniegas ir ledas, sumaišytas su sm
- Page 173 and 174: Vienmatis išskirstytų parametrų
- Page 175 and 176: Kai padangos kontakte veikiantys gr
- Page 177 and 178: Y( X)= y( x)+ S v , x= X + S h , (5
- Page 179 and 180: 5.13 pav. Jėgos F y priklausomybė
- Page 181 and 182: 5.3.3. HSRI modelis Greitkelio saug
- Page 183 and 184: Sankybio jėgos veikianti skersai p
- Page 185 and 186: F x = C λ ⎛ sx ⎜ ⎝1+ s x ⎞
- Page 187 and 188: 5.17 pav. Sankybio jėgos veikianti
Fizikinio dydžio f ()vidutinė t kvadratinė reikšmė laiko intervale<br />
t∈[ t , t ] yra lygi:<br />
1 2<br />
f<br />
vkr<br />
=<br />
t<br />
1<br />
− t<br />
t2<br />
2 1 t1<br />
()<br />
∫ ⎡⎣ f t ⎤ ⎦<br />
2<br />
dt . (4.43)<br />
Pagal atsiradimo šaltinį darbo vietose virpesiai skirstomi į tris kategorijas:<br />
– I – <strong>transporto</strong>;<br />
– II – <strong>transporto</strong>-technologinė („a“ tipo, kai žmogus yra veikiamas<br />
vibracijos darbo vietoje prie stacionarių mašinų, „b“ tipo, kai<br />
vibracija veikia žmogų protinio darbo vietose);<br />
– III – technologinė.<br />
Vibracija dar skiriama į:<br />
– viso kūno – kai ji perduodama per stovinčio ar gulinčio žmogaus<br />
atramos paviršius į jo kūną ir veikia organizmą;<br />
– rankas veikianti vibracija – kai vibracija vibruojančių įrenginių<br />
/ priemonių perduodama į rankas.<br />
Pagal veikimo kryptį viso kūno vibracija skirstoma ortogonalinės<br />
koordinačių sistemos ašių kryptimis (4.13 pav.) :<br />
– vertikaliąją nuo kojų galvos link (Z ašis);<br />
– horizontaliąją, einančią nuo nugaros į krūtinę (X ašis);<br />
– horizontaliąją, einančią nuo kūno dešinės pusės į kairę (Y ašis).<br />
138
Change language