transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
t. y. funkcija dviejų nepriklausomų kintamųjų: x – ilgis, y – plotis.<br />
Bendruoju atveju funkcija z(x,y) – nestacionari, t. y. kelio nelygumai<br />
keičiasi kelio eksploatacijos metu. Nagrinėjant kelio paviršių pagal<br />
kelio tipą (asfaltuotas kelias, betoninis kelias, grindinys, žvirkelis ir<br />
kt.), galima neįvertinti kelio nelygumų kitimo laike (kelio nelygumai<br />
kinta lėtai). Tuomet kelio nelygumų funkciją z(x,y) galima apytiksliai<br />
nagrinėti kaip stacionarią, stochastinę, pagal normalinį skirstinį<br />
pasiskirčiusią, ergodinę su nuline vidutine reikšme funkciją. Tokią<br />
funkciją visiškai apibrėžia dvimatė koreliacinė funkcija:<br />
R<br />
ξη , lim 1 ∫ ∫ z x, yzx ( ξ, y η)<br />
dxdy .<br />
4xy<br />
x→∞<br />
y→∞<br />
x<br />
( )= ( ) + +<br />
y<br />
−x<br />
− y<br />
4.4 pav. Automobilių kelio nelygumų funkcija z(x, y)<br />
Išmatuoti kelio nelygumus dviejų koordinačių (x, y) kryptimis<br />
yra sunku ir paskaičiuoti dviejų kintamųjų koreliacinę funkciją yra<br />
imlus procesas. Todėl šią problemą galima suspaprastinti. Kadangi<br />
mus domina kelio charakteristikos išilgine ir skersine kryptimis, kurios<br />
sukelia TP ratų, kėbulo ir keleivių svyravimus, todėl galima nustatyti<br />
tik tas kelio stochastines charakteristikas, kurios sukelia TP<br />
virpesius. Darant tokias prielaidas, kelio nelygumus galima nagrinėti<br />
112
Change language