transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ... transporto priemonių dinamika - Vilniaus Gedimino technikos ...
4. Sausumos transporto kelių charakteristikos. Komfortabilumas 4.1. Automobilių kelių nelygumai, jų charakteriskos Automobilių kelių danga susideda iš kelių asfaltbetonio sluoksnių (viršutinis, apatinis ir pagrindo sluoksniai), pagrindo sluoksnio ir žemės sankasos. Asfaltbetonis – mišinys, gaminamas iš mineralinių medžiagų ir bitumo. Kiekvienas mišinio komponentas turi skirtingas fizines mechanines savybes, kurios kinta nuo temperatūros, laiko ir slėgio. Eksploatacijos metu kelio danga veikiama transporto priemonių apkrovomo bei klimatinių faktorių. Pagal šiuos poveikius galima skirti tris dangų defektų bei irimo rūšis: 1) šlities įtempimų atsiradimas veikiant apkrovai; 2) tempimo įtempimų atsiradimas esant temperatūrų skirtumams; 3) dangos irimas veikiant transporto priemonių apkrovoms kartu su kintamomis klimatinėmis sąlygomis. Šlities įtempimai atsiranda esant aukštai aplinkos temperatūrai. Kelio dangos paviršius įšila ir gali atsirasti pavojingi šlities įtempimai, dėl kurių atsiranda šlities deformacijos. Dėl šlities deformacijų dangos paviršiuje gali atsirasti plyšiai ir bangos. Kelio dangoje išilginės ir skersinės bangos atsiranda esant dideliam transporto priemonių judėjimui nedideliais greičiais. Tempimo įtempimai atsiranda esant žemai aplinkos temperatūrai. Dėl šios priežasties dangoje gali atsirasti mikroplyšių, kurie eksploatacijos metu gali išvirsti į plyšius. Mikroplyšių, esant žemai aplinkos temperatūrai, atsiranda naudojant transporto priemonių ratus su dygliais. Žemoje temperatūroje asfaltbetonio danga daug trapesnė (mažėja bitumo klampis) negu normalioje temperatūroje (20 °C). Transporto priemonės padangoje esančio dyglio kontaktinis slėgis į dangos paviršių siekia daugiau kaip 30,0 MPa. Tokio didumo normaliniai ir tangentiniai slėgiai į dangos paviršių sudaro galimybių 107
kelio dangoje atsirasti nematomiems mikroplyšiams. Patekus vandeniui į tokius mikroplyšius ir po to jam užšalus, dėl didelio ledo tūrinio plėtimosi koeficiento β≈152,1·10 -6 1/°C vyksta mikroplyšių didėjimo procesas. Asfaltbetonio dangos irimas pasireiškia tiek jos paviršiuje, tiek jos viduje. Veikiant kintamoms apkrovoms, dangos paviršiuje esančios smulkios dalelės atitrūksta nuo masyvo. Taip laipsniškai mažėja dangos storis. Veikiant drėgmei, šalčiui, kintamoms apkrovoms, dangos viduje vyksta mineralinių medžiagų irimas. Vykstant tokiam procesui dyla ir yra kelio danga. Pagal kelio dangos liekamąsias deformacijas galima suskirstyti jos defektus: – šlitis pagal visą dangos storį esant lygiam dangos paviršiui (atsiranda dėl dangos medžiagos nuovargio, keičiasi medžiagos struktūra); – viršutinio dangos sluoksnio šlitis esant lygiam dangos paviršiui (iš apatinių dangos sluoksnių išspausto bitumo susikaupimas viršutiniame sluoksnyje); – tam tikro dėsningumo skersinės bangos (bangos ilgis ne didesnis kaip 0,70 m; defektas atsiranda stabdymo ruožuose dėl nepakankamo stiprumo šličiai, didelių tangentinių apkrovų ir paviršiaus įšilimo); – vienetiniai nelygumai (dėl jų atsiranda paviršiaus bangos); – vėžės paviršiuje (atsiranda veikiant didelėms transporto apkrovoms). Panagrinėsime kelio dangoje bangų ir vėžių susidarymo procesą. Riedant transporto priemonės (TP) ratui kelio dangos paviršiumi, rato padangos kontakto su paviršiumi vietoje atsiranda normalinis p n ir tangentinis p t slėgiai (4.1 pav.). Šių slėgių pasiskirstymas kontakto plote priklauso nuo oro slėgio padangoje, nuo rato funkcijos (varantysis ar varomasis ratas), ar ratas stabdomas. 108
- Page 57 and 58: Pradiniai duomenys: m1 = 75 kg 2 ;
- Page 59 and 60: Fk ()= t Fk ()− t Fvid (). t (2.1
- Page 61 and 62: arba ∞ ⎡ n n * ⎤ iωτ ∫
- Page 63 and 64: ( ) [ ]+ [ ] 2 −1 { 0}= − [ ]+
- Page 65 and 66: Kūnų sistemos judėjimo lygčių
- Page 67 and 68: Tikrinės reikšmės, λ= α+iω Da
- Page 69 and 70: 3. Transporto priemonių dinaminių
- Page 71 and 72: c) 3.1 pav. TP dinaminiai modeliai:
- Page 73 and 74: Kiekvienas materialus kūnas turi
- Page 75 and 76: 3.1 lentelė. Pagrindinių kūnų m
- Page 77 and 78: Iyy = 1 2 m a + 2 ( c ); 3 c b a Ix
- Page 79 and 80: T [ I]= [ Icc ]+ m⎡R ⎣ c ⎤
- Page 81 and 82: Panagrinėsime bedrąjį atvejį, k
- Page 83 and 84: 3.7 pav. Kūnų sistema Materialių
- Page 85 and 86: 3.3. Jėgų klasifikacija Išorinė
- Page 87 and 88: Slopinimo jėgos. Judant TP tam tik
- Page 89 and 90: Kelių laisvės laipsnių TP sistem
- Page 91 and 92: Tamprusis elementas, kurio jėginė
- Page 93 and 94: 3.14 pav. Nuosekliai sujungtų tamp
- Page 95 and 96: 3 d F + 3 dq s q= q0 q 3 1 (3.46) K
- Page 97 and 98: cc 1 2c3... cn c = cc... cn + c c .
- Page 99 and 100: Įstatę (3.59) išraiškas į (3.5
- Page 101 and 102: arba sutrumpinta forma: ⎧ Ṙ̇ {
- Page 103 and 104: δA F δ q F k k T = { } {}; (3.79)
- Page 105 and 106: Pradiniai kūnų pasukimo kampų ve
- Page 107: d∆L dt ij = ∆L ij =⎡Dij ⎤
- Page 111 and 112: Ratas užvažiuoja ant susidariusio
- Page 113 and 114: t. y. funkcija dviejų nepriklausom
- Page 115 and 116: nelygumų poveikį TP judėjimui į
- Page 117 and 118: Grindinys Gruntinis kelias Periodi
- Page 119 and 120: ⎡m ⎢ ⎣ 0 1 0 ⎤ q1 c c c m
- Page 121 and 122: čia L k - kontakto ilgis; xmin = x
- Page 123 and 124: Nagrinėjant stacionarę stochastin
- Page 125 and 126: Išraiškoje (4.26) trečiasis nary
- Page 127 and 128: 2 De − ατ cos( βτ) 4.6 lentel
- Page 129 and 130: 6 ⎧ ⎪ D 1− ατ , kai τ ⎨
- Page 131 and 132: a) b) c) 4.8 pav. Betoninio kelio i
- Page 133 and 134: Pats paprasčiausias būdas sugener
- Page 135 and 136: 4.7 lentelė. Bėgių nelygumai ir
- Page 137 and 138: Formulių, pateiktų 4.8 lentelėje
- Page 139 and 140: Fizikinio dydžio f ()vidutinė t k
- Page 141 and 142: 4.14 pav. Žmogaus kūno dalių sav
- Page 143 and 144: 2 dalis. Praktiniai matavimo darbo
- Page 145 and 146: nv ∑ 2 i= 0 A T v ω Z ω , (4.45
- Page 147 and 148: Matavimo trukmė turi būti tokia,
- Page 149 and 150: Panaudojant 4.18 pav., virpesių po
- Page 151 and 152: VDV parametras įvertina ne tik vid
- Page 153 and 154: 4.13 lentelėje pateiktos Šperligo
- Page 155 and 156: Milliken, W. F.; Milliken, D. L. 19
- Page 157 and 158: 5.3 pav. Radialinės padangos detal
4. Sausumos <strong>transporto</strong> kelių<br />
charakteristikos. Komfortabilumas<br />
4.1. Automobilių kelių nelygumai, jų charakteriskos<br />
Automobilių kelių danga susideda iš kelių asfaltbetonio sluoksnių<br />
(viršutinis, apatinis ir pagrindo sluoksniai), pagrindo sluoksnio ir<br />
žemės sankasos.<br />
Asfaltbetonis – mišinys, gaminamas iš mineralinių medžiagų<br />
ir bitumo. Kiekvienas mišinio komponentas turi skirtingas fizines<br />
mechanines savybes, kurios kinta nuo temperatūros, laiko ir slėgio.<br />
Eksploatacijos metu kelio danga veikiama <strong>transporto</strong> priemonių apkrovomo<br />
bei klimatinių faktorių.<br />
Pagal šiuos poveikius galima skirti tris dangų defektų bei irimo<br />
rūšis:<br />
1) šlities įtempimų atsiradimas veikiant apkrovai;<br />
2) tempimo įtempimų atsiradimas esant temperatūrų skirtumams;<br />
3) dangos irimas veikiant <strong>transporto</strong> priemonių apkrovoms kartu<br />
su kintamomis klimatinėmis sąlygomis.<br />
Šlities įtempimai atsiranda esant aukštai aplinkos temperatūrai.<br />
Kelio dangos paviršius įšila ir gali atsirasti pavojingi šlities įtempimai,<br />
dėl kurių atsiranda šlities deformacijos. Dėl šlities deformacijų dangos<br />
paviršiuje gali atsirasti plyšiai ir bangos. Kelio dangoje išilginės ir<br />
skersinės bangos atsiranda esant dideliam <strong>transporto</strong> priemonių judėjimui<br />
nedideliais greičiais.<br />
Tempimo įtempimai atsiranda esant žemai aplinkos temperatūrai.<br />
Dėl šios priežasties dangoje gali atsirasti mikroplyšių, kurie eksploatacijos<br />
metu gali išvirsti į plyšius. Mikroplyšių, esant žemai aplinkos<br />
temperatūrai, atsiranda naudojant <strong>transporto</strong> priemonių ratus su dygliais.<br />
Žemoje temperatūroje asfaltbetonio danga daug trapesnė (mažėja<br />
bitumo klampis) negu normalioje temperatūroje (20 °C).<br />
Transporto priemonės padangoje esančio dyglio kontaktinis slėgis<br />
į dangos paviršių siekia daugiau kaip 30,0 MPa. Tokio didumo<br />
normaliniai ir tangentiniai slėgiai į dangos paviršių sudaro galimybių<br />
107
Change language