Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

N U M I Z M AT I K A 7 – 8 / M e t r a š t i s 2 0 0 6 – 2 0 0 7 

Kronika 

Parodos 

Iš lito istorijos 

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Kaunas, 2006 02 15–10 23 

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios išvakarėse Nacionalinio 

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje 

atidarytoje parodoje eksponuoti muziejaus Numizmatikos skyriuje saugomi 

eksponatai, Juozo Zikaro ir Antano Žmuidzinavičiaus memorialinių muziejų ir Lietuvos 

banko muziejaus paskolinti eksponatai: Lietuvos valstybės monetų modeliai ir 

monetos, spaudai, popierinių pinigų projektai ir patys popieriniai pinigai. 

Plačiausiai parodoje buvo atspindėti Lietuvos Respublikos (1918–1940) pinigai. 

Pirmaisiais nepriklausomybės metais savų pinigų klausimas nebuvo svarstomas. 

1 pav. Parodos fragmentas. Pirmame plane – 1925, 1936 ir 1938 m. laidų monetos, 

bandomosios monetos ir spaudai joms kaldinti, iš uždarytos Kauno monetų kalyklos 

1939 m. perduoti Vytauto Didžiojo kultūros muziejui (dabar NČDM). 

Fot. Stanislovas Sajauskas 

313


Kronika. Parodos 

2 pav. Parodos fragmentas. Pirmame plane – Juozo Zikaro sukurtų 

1936 ir 1938 m. monetų gipsiniai modeliai. 

Fot. Stanislovas Sajauskas 

1919 m. buvo mąstoma apie piniginį vienetą „muštinį“ – parodoje eksponuotas Antano 

Žmuidzinavičiaus „muštinio“ projektas. 

Keli istorijos pavyzdžiai rodo, kad 1920 m. neįvedant savo valiutos pasielgta teisingai: 

1919 m. vos kelis mėnesius išsilaikiusi neteko galios lenkų markė, neilgai pabuvęs 

apyvartoje žlugo ankstyvasis latvių rublis bei estų markė. Lietuvos Vyriausybė kantriai 

laukė geresnių laikų. 1922 m. vasarą tapo aišku, kad ilgiau delsti negalima. Steigiamasis 

Seimas rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą. Seimo ekonominės komisijos 

sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pristatytu Jurgio Žitinevičiaus pasiūlymu lietuviški pinigai 

buvo pavadinti litais, o smulkieji, t. y. šimtoji lito dalis, – centais. 1922 m. spalio 1 d. 

išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų „laikinieji 

banknotai“. Atspausdinti paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus 

lietuvišku tekstu ir Vyčiu, Otto Elsnerio spaustuvėje Berlyne. 

314



1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė Andreas’o Haase’s spaustuvėje 

Prahoje spausdinti Lietuvos litų ir centų banknotai. Šios laidos centų banknotų 

piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, be vandenženklių. Litų banknotų projektus 

sukūrė Adomas Varnas (1879–1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai 

pinigų spausdinimą. 

Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Juos spausdino firma 

„Bradbury Wilkinson & Co“ Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės 

tarybos patvirtintus Adomo Galdiko (1893–1969), Viliaus Jomanto (1891–1960), 

A. Žmuidzinavičiaus (1876–1966) projektus. 

Ekspozicijoje buvo pristatyti ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, 

projektai. Rodyti A. Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknotų piešinių 

albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu. Taip pat 

rodyti 1928 m. kovo 31 d. išleisti 50 ir 100 litų banknotai ir A. Galdiko projektai. 50 litų 

banknotas pirmąkart vaizdavo Vilniaus katedrą ir Gedimino pilies bokštą. Išskirtinio 

dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui skirtas 10 litų banknotas ir 

A. Galdiko piešti jo projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos Nepriklausomybės 

ir valstybės vientisumo idėja. Deja, 1938 m. vasario 16 d. data pažymėti banknotai į 

apyvartą nebuvo išleisti. 

Eksponuoti 1924 m. gruodžio 11 d. išleisti 500 ir 1000 litų banknotai. Rodytas 

500 litų V. Jomanto banknoto projektas. Apyvartoje 500 litų banknotai pasirodė 

1925 m., 1000 litų (dail. A. Galdikas) – 1926 m. Parodoje buvo galima matyti ir Jono 

Juozo Burbos (1907–1952) 1936 m. pieštą 1000 litų banknoto eskizą. 

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą, kuris Valstybės iždui suteikė 

išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Pirmosios Lietuvos Respublikos 

monetos nukaldintos 1925 m. Didžiojoje Britanijoje: Londone – sidabrinės, 

Birminghame – bronzinės. Nuo 1936 m. lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų 

autorius – skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944). Kartu eksponuota 1925 m. laidos 

1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų monetos ir spaudai 

(1 pav.). Rodyti 1938 m. laidos 10 litų monetos spaudai, į muziejų patekę 1941 m. iš 

1939 m. uždarytos Kauno monetų kalyklos, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai 

modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai (2 pav.). Ypač 

įdomūs ir vertingi 1938 m. 2 litų bandomųjų monetų spaudai ir 1924 m. numatytos 

kaldinti auksinės 50 litų monetos neužbaigtas plastilininis modelis. 

Lito istoriją po 1990 m. kovo 11-osios reprezentavo atkurto Lietuvos banko ir 

Vilniuje įkurtos Lietuvos monetų kalyklos veiklą atspindintys eksponatai. Tai 1991– 

1993 m. „Spindulio“ spaustuvėje spausdinti talonai, 1992–1993 m. bandomieji talonų 

atspaudai, NČDM saugomi 20 litų 1991 m. Justo Tolvaišio (1954–2008) projektai, 

įvairių laidų banknotai, iš apyvartos išimti 1991 ir 1993 m. laidų litų banknotai. Rodyti 

iš Lietuvos banko muziejaus gauti pirmųjų litų banknotų projektai, neišleisto 1000 litų, 

skirto M. K. Čiurlioniui, eskizai, atspausdinti pavyzdžiai ir spaustuvės klišės, gipsiniai 

monetų modeliai ir monetų pavyzdžiai. Galima buvo išvysti su Kaunu susijusias Lietuvos 

monetų kalyklos nukaltas progines monetas. Ekspozicijos pabaigoje – lietuviškų 

eurų nacionalinės pusės konkurse premijuotų Gedimino Karpavičiaus ir Petro Repšio 

projektų gipsiniai modeliai. 

315



3 pav. Parodos informacinis edukacinis lankstinukas. 2006. 

Parengė Ignas Narbutas. 209 × 295 (100) mm, tiražas 400 egz. 

Parodą parengė Numizmatikos skyriaus vedėja Janina Abdulskytė, rinkinių saugotojai 

Stanislovas Sajauskas ir Ignas Narbutas. Išleistas parodos informacinis leidinys 

(3 pav.). 

Ignas Narbutas 

Estijos valstybiniai apdovanojimai 

Taikomosios dailės muziejus, 2006 03 16–04 17 

Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatyta užsienio valstybės apdovanojimų visuma 

– eksponuoti prieškarinės ir atkurtos nepriklausomos Estijos Respublikos apdovanojimai. 

Pateikta daugiau nei 100 eksponatų. 

Pirmasis apdovanojimas – Estijos Laisvės kryžius – įsteigtas 1919 m. Tačiau 

pirmojoje Estijos Konstitucijoje (1920) buvo nustatyta, jog, išskyrus kariškius karo 

metu, Estijos Respublika neskiria ordinų savo piliečiams, be to, jie neturi teisės priimti 

kitų valstybių ordinų. 1925 m. sustabdžius Estijos Laisvės kryžiaus skyrimą, kurį 

laiką šalis neturėjo jokių apdovanojimų. Kadangi tarp valstybių yra įprasta apsikeisti 

apdovanojimais, teko nusižengti Konstitucijai. 1936 m. buvo įsteigti Baltosios žvaigždės 

ir Valstybės herbo ordinai. Valstybės apdovanojimais buvo pripažinti ir Estijos 

Raudonojo Kryžiaus, Erelio kryžiaus ordinai. Apdovanojimus įteisino trečioji Estijos 

Respublikos Konstitucija (1937). 

316



1994 m. gegužės 5 d. Apdovanojimų aktu Estijos Respublika atkūrė beveik visus 

prieškarinius apdovanojimus. Šiuo metu Estijos valstybės apdovanojimai skiriami 

vadovaujantis Apdovanojimų aktu, kuris įsigaliojo 1997 m. kovo 1 d. 

Parodoje eksponuoti Estijos 1918–1940 m. apdovanojimai (vardijama pagal eksponavimo 

seką): 

• Baltosios žvaigždės ordino Grandinė, 1–5-ojo laipsnių ordinai (įst. 1936), auksinis 

ir bronzinis medaliai, 

• Estijos ortodoksų bažnyčios Vyskupo Platono ordinas (įst. 1935), 

• Estijos ugniagesių apdovanojimai, 

• Erelio kryžiaus 1–5-ojo laipsnių ordinai (įst. 1928), auksinis, sidabrinis ir geležinis 

kryžiai (įst. 1936), 

• Estijos Raudonojo Kryžiaus 1–5-ojo laipsnių ordinai (įst. 1920), auksinis ir sidabrinis 

medaliai, 

• Estijos Laisvės kryžiaus 1 rūšies (už karinius nuopelnus) 1–3-iojo laipsnių 

ordinai, 2 rūšies (už narsumą) 1–3-iojo laipsnių ordinai, 3 rūšies (už civilinius 

nuopelnus) 1–3-iojo laipsnių ordinai (įst. 1919), 

• Kaitseliito (Estijos savanoriškosios sukarintos gynybos organizacijos) Baltasis 

kryžius (įst. 1929), 

• Valstybės herbo ordino 4-ojo laipsnio medalis (įst. 1936), 

• Naujosios Konstitucijos 2-ojo laipsnio medalis (įst. 1937). 

Parodoje eksponuoti visi atkurtos nepriklausomos Estijos valstybės apdovanojimai 

kartu su pakaitais – miniatiūromis: 

• Valstybės herbo 1–5-ojo laipsnių ordinai, 

• Baltosios žvaigždės ordino Grandinė ir 1–5-ojo laipsnių ordinai, ordino medalis, 

• Erelio kryžiaus 1–5-ojo laipsnių ordinai, šio ordino auksinis, sidabrinis, geležinis 

kryžiai, Erelio kryžiaus 3-iojo, 4-ojo laipsnių ordinai su sukryžiuotais kardais, 

• Estijos Raudonojo Kryžiaus 1–5-ojo laipsnių ordinai, ordino medalis, 

• Marijos žemės kryžiaus ordino Grandinė ir 1–5-ojo laipsnių ordinai (įst. 1995). 

Estijos valstybės apdovanojimais tiek tarpukaryje, tiek atkūrus nepriklausomybę 

pagerbta nemažai Lietuvos piliečių. Tai politikai, verslo, kultūros atstovai – jų nuotraukos 

papildė parodą. Galėjome pamatyti Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro 

Stulginskio, užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio, Lietuvos kariuomenės 

vado Stasio Raštikio, susisiekimo ministro Vytauto Vileišio, Lietuvos ambasadoriaus 

Estijoje Jono Aukštuolio, taip pat dabartiniais apdovanojimais pažymėtų Prezidentų 

Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Lietuvos kariuomenės vado Valdo Tutkaus, 

dirigento Sauliaus Sondeckio, operos solisto Virgilijaus Noreikos, kitų nusipelniusių 

asmenų nuotraukas. Galima buvo susipažinti su statistika, kiek ir kokiais Estijos 

apdovanojimais 1919–2006 m. buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos piliečiai. 

Parodoje buvo galima peržvelgti leidinius apie Estijos valstybės apdovanojimus, jų 

raidą ir istoriją. 

Parodą surengė Lietuvos dailės muziejus, Estijos valstybės kanceliarija, Estijos 

Respublikos ambasada Lietuvoje. Parodą parėmė Lietuvos Respublikos ambasada 

Estijoje, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas. Parodos koordinatorė – Ieva Dilytė, 

kuratoriai – Skaistis Mikulionis ir Linas Bubnelis. 

317



Lietuvos dailės muziejaus internetinėje svetainėje paskelbtoje informacijoje apie 

parodą pateikta „Estijos Respublikos valstybinių apdovanojimų raida (El. leidinys 

„Riigikantselei“ http://www.riigikantselei.ee/symboolika apie Estijos Respublikos 

svarbiausius simbolius, valstybinius apdovanojimus)“, šiuolaikinių apdovanojimų 

sąrašas ir leidinių apie Estijos valstybės apdovanojimus sąrašas (5 pozicijos), „Statistika 

apie 1919–2005 metais Estijos valstybės apdovanojimais apdovanotus Lietuvos 

Respublikos piliečius“, virtuali paroda „Estijos valstybinių apdovanojimų parodos 

fragmentai“ – bendro plano ir parodos atidarymo vaizdų galerija (http://www.ldm. 

lt/TDM/Estu_apdovanojimu_par.htm; http://www.ldm.lt/TDM/Estu_apdovanojimai. 

htm; http://www.ldm.lt/TDM/Estu_virt_2006.htm). Informacijos apie 1918–1940 m. 

nevalstybinius apdovanojimus – Vyskupo Platono ordiną ir gaisrininkų apdovanojimus 

nepateikiama. 

Valstybiniai Latvijos apdovanojimai 

Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006 04 20–05 14 

Rūta Kuodytė 

Parodoje, eksponuotoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, 

pirmą kartą – ir už Latvijos ribų (!) – rodyti visi atkurtos nepriklausomos Latvijos 

Respublikos valstybiniai apdovanojimai (1 pav.). Eksponuoti Trijų žvaigždžių ordinas 

(2 pav.), Viesturo ordinas (3 pav.), Pripažinimo kryžius, Barikadų dalyvio atminimo 

1 pav. Paroda „Valstybiniai Latvijos apdovanojimai“. 

Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006 m. balandžio 20–gegužės 14 d. 

Fot. Eduardas Remecas 

318



2 pav. Latvija. Trijų žvaigždžių ordinas. Įsteigtas 1924, atkurtas 1994. 

Dail. Gustavs Šķilters, diplomo autorius Gunārs Krollis. 

Gamino Lietuvos monetų kalykla. 


ženklas ir kiti apdovanojimai su pakaitais (miniatiūromis, juostelėmis ir rozetėmis) 

ir diplomų bei liudijimų blankais. 

Sovietinė okupacija 1940 m. nutraukė Latvijos valstybinių apdovanojimų istoriją, 

kurios pradžia – 1919 metai. Atkūrus nepriklausomybę, 1994 m. spalio 25 d. buvo 

atkurtas Trijų žvaigždžių ordinas. Apdovanojimo reikalus tvarkė Trijų žvaigždžių ordino 

taryba, o nuo 2004 m. kovo 24 d., kai buvo priimtas Valstybinių apdovanojimų 

įstatymas, – Ordinų kapitula. Šiuo įstatymu taip pat buvo atkurti Viesturo ordinas ir 

Pripažinimo kryžius. Paminėtina, kad Latvijos valstybiniai apdovanojimai yra suteikti 

ne vienam Latvijai nusipelniusiam Lietuvos Respublikos piliečiui. 2001 m. aukščiausio 

laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu – Grandine ir Didžiuoju kryžiumi – apdovanotas 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, 1996 m. Lietuvos Respublikos 

Prezidentui Algirdui Brazauskui įteiktas Trijų žvaigždžių ordino Didysis kryžius. 

Atkurtos Latvijos Respublikos apdovanojimai gaminami Vilniuje, Lietuvos monetų 

kalykloje. Ekspozicija papildyta fotografijomis, kuriose įamžintas Latvijos valstybinių 

apdovanojimų gamybos procesas, spaudais, skirtais apdovanojimų gamybai, ir kita 

medžiaga. 

Parodoje kaip Latvijos apdovanojimų ištakų atspindys eksponuotos Latvijos 

valstybinio istorijos archyvo ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus dokumentų 

kopijos apie Pripažinimo kryžiaus ordiną, įsteigtą Kuršo hercogo Frydricho Vilhelmo 

1710 m. gegužės 13 d. ir nustojusį egzistuoti po jo mirties 1711 m. Istorinę temą pratęsė 

319



3 pav. Latvija. Viesturo ordinas. Įsteigtas 1938, atkurtas 2004. 

Dail. Herberts Mangolds, Gustavs Šķilters. Gamino Lietuvos monetų kalykla. 


tarpukario Latvijos apdovanojimų projektų kopijos ir to meto Latvijos valstybės apdovanojimai 

ir apdovanotųjų fotografijos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. 

Tarp jų galima buvo išvysti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos 

pasiuntiniui Latvijoje 1927–1928 m. Kazimierui Bizauskui įteiktą Trijų žvaigždžių 

1-ojo laipsnio ordiną. 

Parodą rengė Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Latvijos Ordinų 

kapitula, Latvijos institutas ir Latvijos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė 

prabos priežiūros inspekcija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Įvadinį parodos 

tekstą parašė Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus numizmatės Kristīne 

Ducmane, Laima Grīnberga, Anda Ozoliņa ir Rundalės pilies muziejaus direktorius 

dr. Imantas Lancmanis. 

Paroda Vilniuje buvo kelionės po užsienio šalis pradžia. Toliau Latvijos apdovanojimai, 

lydimi leidinio dviem kalbomis Latvijas valsts apbalvojumi = The State Decorations 

of Latvia, eksponuoti Estijoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse. 

Informacija apie parodą skelbiama muziejaus internetinėje svetainėje: http://www. 

lnm.lt/index.phpoption=com_content&task=view&id=165&Itemid=223 (paskutinį 

kartą atnaujinta 2006 04 20); http://www.lnm.lt/galerija/album11. 


320



Monetų radiniai Lietuvoje 


Paroda buvo skirta tarptautinei numizmatikos konferencijai, skirtai Lietuvos nacionalinio 

muziejaus 150 metų sukakčiai paminėti 1 , ir atidaryta pirmąją konferencijos 

dieną (1 pav.). Ja siekta supažindinti su monetų radiniais Lietuvoje ir parodyti, kaip 

įvairiais laikotarpiais keitėsi monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje. Rodytos 

monetos, rastos vykdant archeologinius tyrimus pilyje, miestelyje, dvarvietėje, senkapiuose, 

vienuolyne ir bažnyčioje: iš Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos, 

Vilkijos (Kauno r.) ir Žemosios Panemunės (Šakių r.) miestelių, Vievio (Trakų r.) dvarvietės, 

Šapnagių (Akmenės r.), Jakštaičių (Šiaulių r.) senkapių, Vilniaus pranciškonų 

vienuolyno ir bažnyčios. Parodoje buvo pristatyti keturi monetų lobiai, rasti Vilniaus 

mieste, ir kelių kompleksų-piniginės turinių dalys. Lobiai – atskira monetų radinių 

grupė, suteikianti daugiausia informacijos apie kai kurių laikotarpių pinigų apyvartą. 

Parodoje daugiausia buvo eksponuota radinių, rastų seniausiame ir monetų radinių 

turtingiausiame objekte – Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. 

1 pav. Parodos atidarymo dieną. Fot. Viktar Kakareka 

1 

Plačiau apie konferenciją žr. šio leidinio p. 365–368. 

321



Vilniaus papilio gyvenvietė žinoma nuo X a., pats Vilnius pirmąkart istoriniuose 

šaltiniuose minimas 1323 m. Nuo XIV a. Vilnius su pilimis tampa visos Lietuvos 

Didžiosios Kunigaikštystės centru. Todėl nenuostabu, kad, 1987 m. pradėjus vykdyti 

sistemingus archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje, iki 2005 m. čia buvo 

rastas didžiausias pavienių monetų radinių kiekis Lietuvoje – daugiau kaip 2,5 tūkst., 

taip pat devyni nedideli monetų lobiai. Medžiaga datuojama XIV–XX a. Eksponuota 

per 150 radinių. Tarp jų – daug labai retų monetų: Jogailos moneta su dvigubu kryžiumi 

skyde averse ir liūtu/leopardu reverse, kaldinta apie 1388–1389 m. (žinoma 

vienintelė tokia moneta), XIV a. pabaigos LDK Jogailos ir Vytauto monetos. Taip 

pat retos Lietuvoje monetos: Aukso ordos XIV a. varinė moneta, Kryžiuočių ordino 

XIV a. monetos, Lenkijos XVIII a. grašiai su kontrasignatais, Rusijos XVII a. varinės 

monetos, Severėnų Naugardo kunigaikščio Kaributo (1380–1393) moneta, Švedijos 

varinė 1634 m. moneta, Vengrijos 1763 m. poltūra, įvairių monetų klastotės. Greta 

monetų eksponuota XIV a. lietuviško pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinio dalis, 

XVII a. vidurio Vilniaus monetų kalyklos produkcijos atliekos – šilingų valco ažūro 

dalys ir varinių šilingų bei šešių grašių monetų ruošiniai ir jų atraižos. 

Miestelių numizmatinę medžiagą atspindėjo Vilkijoje ir Žemojoje Panemunėje 

rastos monetos. Vilkija istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1426 m. Ji buvo didžiojo 

kunigaikščio dvaras, nuo 1450 m. čia veikė muitinė. 1486 m. Vilkija tapo valsčiaus 

centru. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomų Vilkijoje 1991–2000 m. rastų monetų 

kiekis (per 790 vnt.; XV–XX a.) yra didžiausias iš rastų miesteliuose, eksponuota 

115 vnt. XVI–XX a. monetų. Tarp jų – rečiau randamos: Austrijos 1774 m. kreiceris, 

Kuršo kunigaikštystės XVIII a. šilingai, Koburgo-Zalfeldo ir Veimaro-Eizenacho kunigaikštysčių 

XVIII a. heleriai, Ritbergo grafystės 1616 m. grašis, taip pat daug Prūsijos 

monetų, kurios darė didelę įtaką pinigų apyvartai šiame regione. 

Žemoji Panemunė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI a. pabaigos. Muziejuje 

yra saugomos 64 XVII–XX a. monetos, rastos 1996–1997 m. Parodoje eksponuotos 

39 monetos. Iš jų išskirtina vienintelė parodoje eksponuota romėniško laikotarpio 

moneta – Marko Aurelijaus (161–180) sestercija, kaldinta Heraklėjoje, bei rečiau Lietuvoje 

randami Austrijos 1800 m. 3 kreiceriai, Pietų Prūsijos 1796 m. pusė grašio, Rytų 

Prūsijos XIX a. pradžios smulkių nominalų monetos – šilingai, grašiai ir pfenigai. 

Panašus objektas kaip miesteliai yra Vievio dvarvietė. Vievio dvaras istoriniuose 

šaltiniuose minimas nuo 1522 m., o nuo 1539 m. – ir miestelis. XIX a. pabaigoje 

Vievis tapo valsčiaus centru. Muziejuje saugomos 93 XVII–XIX a. monetos, rastos 

1995–1998 m. Parodoje eksponuota 40 monetų, atspindėjusių XVII–XVIII a. smulkių 

monetų apyvartą Lietuvoje. 

Visuose čia aptartuose objektuose randamos monetos yra buvusios pamestos. Tarp 

pamestų pavienių radinių čia pasitaiko ir pamestų nedidelių monetų kompleksų, tai 

yra piniginių turinių, kuriuos sudaro nuo dviejų iki kelių dešimčių monetų. 

Monetų yra randama ir kapuose, kur jos atsiduria kaip įkapės. Parodoje eksponuotos 

seniausio Lietuvoje Vilniaus pranciškonų vienuolyno (įkurto XIV a. vid.) 

teritorijoje ir bažnyčios palaidojimuose 1994–1998 m. rastos 33 (iš viso rasta 67 vnt.) 

XIV–XVII a. monetos. Buvo galima pamatyti puikios būklės Lietuvos didžiojo kunigaikščio 

Vytauto monetą su raiteliu ir stulpais, pavaizduotais dviguba linija (1401–1402; 

322



2 pav. Monetų radiniai Lietuvoje. Tarptautinei numizmatikos konferencijai skirtos 

parodos katalogas = Coin Finds in Lithuania. Cataloque of the Exhibition arranged in 

connection with the International Numismatics Conference, sud. Eduardas Remecas, 

Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 54 p., 219 × 138 × 5 mm 

žinomi tik septyni vienetai), Jogailos monetą su raiteliu ir dvigubu kryžiumi skyde 

(apie 1388–1392) ir kitų Lietuvos kunigaikščių – Kazimiero, Aleksandro, Žygimanto 

Augusto – kaldintas lietuviškas monetas. Iš užsienio monetų minėtina Vismaro XV a. 

I p. pusės pfenigo brakteatas, kurių Lietuvoje daugiau nėra rasta. Dauguma šiame 

objekte rastų monetų yra labai gerai išsilaikiusios. 

Parodoje eksponuotos Jakštaičių kapinyno teritorijoje (1972 m. ištirta 215 

XIV–XVII a. kapų) rastos XV–XVII a. monetos ir Šapnagių kapinyno teritorijoje 

(1979 m. ištirti 53 XVI–XVIII a. kapai) trijuose kapuose rastos XVI–XVII a. monetos. 

Pristatyta po 20 šių objektų monetų. Iš Jakštaičių kapinyno monetų retesnės – Kuršo 

kunigaikštystės 1579 m. dvidenaris ir Žygimanto Augusto 1546 m. pusdenaris (pastarųjų 

Lietuvoje žinoma mažiau nei dešimt radinių). Be to, buvo eksponuoti ir įdomūs 

radiniai – XV a. I pusės prancūziški skaičiavimo žetonai, kurie Lietuvoje tuo metu 

naudoti kaip papuošalai. 

Dar viena randamų monetų grupė yra lobiai, kur sukauptos monetos yra paslepiamos 

kaip santaupos. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma daugiau kaip 

130 lobių ar jų likučių, apimančių laikotarpį nuo I–III a. iki XX a. Parodoje eksponuoti 

keturi Vilniuje rasti monetų lobiai: 1) Aukštutinės pilies – devyni Čekijos grašiai 

(XV a. IV ketv./1982); 2) L. Stuokos-Gucevičiaus g. – 675 monetos (iš viso rasta 4182), 

dvi taupyklės bei ąsotis (1630/2003); 3) Arsenalo g. – 112 (iš viso rasta 301) varinių 

323



rusiškų Aleksejaus Michailovičiaus monetų (1661/1974); 4) Bernardinų vienuolyno 

– 57 monetos ir maišelis, kuriame buvo rastas lobis (1829/1994). Be to, eksponuota 

keturios lobių dalys arba piniginių turiniai, rasti Žemutinės pilies teritorijoje: Jogailos 

portretinių monetų (5 vnt., apie 1386–1387/2003), Jogailos ir Vytauto monetų (13 vnt., 

apie 1401/2005), Lenkijos ir LDK pusgrašių (XVI a./2002) ir Livonijos ir Rygos šilingų 

(XVII a./2002) stulpeliai. 

Ekspoziciją papildė 50 monetų, padidintų apie dešimt kartų, fotografijos. Rodyti 

trys Lietuvoje rastų monetų lobių planai su XIV–XVII a. lobių radimo vietomis. 

Išleistas parodos katalogas. Nedideliame, gausiai iliustruotame (51 spalv. il.) leidinyje 

trumpai supažindinama su pinigų apyvarta Lietuvoje nuo monetų pasirodymo 

pirmaisiais mūsų eros amžiais iki XX a. (2 pav.). 

Didžioji dalis parodoje eksponuotų monetų ir lobių muziejaus lankytojams buvo 

pristatyta pirmą kartą. Nors paroda buvo skirta numizmatikos konferencijos dalyviams 

ir veikė labai trumpai, sukėlė nemažą visuomenės susidomėjimą. Apie parodą buvo 

pranešta informacinėse laidose ir spaudoje. 

Eduardas Remecas 

Pasikeitimai (Invazija į ponų kambarį) 

Žemaičių muziejus „Alka“, nuo 2006 04 28 

1 pav. Parodos fragmentas. 

Fot. Martynas Gintalas 

324



2006 m. balandžio 28 d. Žemaičių 

muziejuje „Alka“ visuomenei 

pristatyta paroda „Pasikeitimai (Invazija 

į ponų kambarį)“. Parodos 

pavadinimas rodo pokyčius ne tik 

žymaus Lietuvos menininko Petro 

Gintalo kūryboje, bet ir eksponavimo 

pasikeitimus muziejinėje aplinkoje. 

Paroda įrengta ne tuščioje 

ekspozicinėje erdvėje, bet dailininko 

tapyti paveikslai ir medaliai įkomponuoti 

į jau „apgyvendintą dvarų 

ekspozicijos kambarį“. Šitokios 

jau „užimtos“ erdvės pasirinkimas 

buvo sąmoningas žingsnis, atversiantis 

kelią tolesniems pokyčiams 

ir paruošiantis vietą telšiškių vilčių 

išsipildymui – įrengti „Medalių 

kabinetą“. Lietuvos medalio kūrėjų 

stovyklos, organizuojamos kasmet 

nuo 1985 m., ir jose sukurti medaliai 

sulaukė visuomenės pripažinimo 

ir yra verti muziejaus ekspozicijoje 

užimti solidesnę vietą. 

Paroda buvo rengiama palaipsniui. P. Gintalo darbai buvusioje ekspozicijoje 

„atsirasdavo“ ir užimdavo muziejinių eksponatų vietas. Dailininkas tikėjosi lankytojų 

reakcijos į tokius pokyčius. Tačiau reakcijos ar nusistebėjimo nebuvo. P. Gintalo 

kūriniai tiesiog įsiliejo ir prigijo senovinių eksponatų aplinkoje. Parodoje matome 

dailininko kūrybos raidą. Eksponuojamuose tapybos darbuose išryškinamas menininko 

siekis parodyti įvykius, svarbius žmones ne atsietai nuo asmeninių išgyvenimų, 

bet ir atskleisti gimtosios Žemaitijos vaizdinių ir asmeninių išgyvenimų virsmą meno 

kūriniais. Šioje ekspozicinėje erdvėje rodomi paveikslai atlieka ne tik parodinę, bet ir 

interjero kūrimo funkciją. Buvusi muziejinė „ponų kambario“ ekspozicija pasirinkta 

neatsitiktinai. Šiuo atveju nuasmenintos nežinomų dvarų muziejinės vertybės, jungdamosi 

su Gintylų giminės atstovų – tėvo ir sūnų kūryba, įgyja gyvybės ir dinamiškumo. 

Parodoje eksponuojami ir sūnų Martyno ir Petro sukurti medaliai. 

Parodos lankytojas pirmiausia pamato Martyno Gintalo videografiką. Vaizdo, judesio 

ir garso priemonėmis medalio plastika pasidaro gyvesnė ir artimesnė žiūrovui. 

Jis turi galimybę išvysti kūrinio atsiradimo procesą, dailininko minties įsikūnijimą 

formoje. M. Gintalo videografika nėra pagalbinė ar tik papildanti parodą priemonė, 

bet lygiavertė ir meniška parodos dalis. 

Petro Gintalo darbuose atskleidžiama mūsų krašto – Žemaitijos ir Lietuvos – istorija, 

žmonės, dabarties valstybės pokyčiai. Didžiąją parodos dalį sudaro medaliai, 

nes P. Gintalas yra pirmiausia medalių kūrėjas ir savo idėjas bei mintis įkūnija metalo 

325 

2 pav. Parodos fragmentas. 

Fot. Martynas Gintalas



3 pav. Petras Gintalas dailininko dirbtuvėlės ekspozicijoje. 

Fot. Zita Dargaitė 

plastikoje. Jo medaliai išraiškingi, kartu ir labai informatyvūs bei istoriškai tikslūs. 

Kiekvienas medalis yra ne tik atskiras meno kūrinys, bet ir įdomia forma supažindina 

su mums svarbiomis asmenybėmis, įvykiais, istorinėmis datomis. Medaliuose įamžinti 

Jonas Basanavičius ir „Aušra“, muziejininkas Paulius Galaunė, menotyrininkas 

Vladas Drėma, didysis humanistas ir diplomatas Chiune (Sempo) Sugihara, istorikas 

Simonas Daukantas, rašytojai Vincas Krėvė-Mickevičius, Ieva Simonaitytė. Vytauto 

Mačernio jubiliejui dailininkas paskyrė medalių instaliaciją. Joje bandė sukurti poeto 

vizijų paveikslą – karalių kėdę, Šarnelę, kaimą, miškus. Šioje kompozicijoje naujomis 

formomis susietos poeto gimtosios Šarnelės ir Telšių gijos. Rudens pradžioje ši kompozicija 

atsiskleidė naujai, autoriui įkomponavus į ekspoziciją tapybos darbus „Nuogas 

karalius“ ir „Nuogas bajoras“ bei medalį, skirtą Liudui Truikiui ir Salvadorui Dali. Parodoje 

eksponuojama metalo plastikos kompozicija „Telšių mitai“ – tai ne tik vaizdus 

pasakojimas apie mūsų praeitį, perteikiantis skaudžią krašto istoriją bei legendas, bet 

ir skatinantis žiūrėti ir matyti. 

Medaliai eksponuojami ne tik įprastuose muziejaus parodiniuose stenduose, tam 

panaudojami eklektiniai XIX a. pabaigos staleliai-stovai bei barokinė komoda, atvežta 

iš grafų Šuazelių-Gufjė Platelių dvaro, ir puošnus ampyro stiliaus stalas. Senovinę pastatomą 

žvakidę dailininkas išmoningai papildo paties iš akmens ir bronzos sukurtu 

bokštu. Muziejiniai baldai ir P. Gintalo kūriniai sudaro harmoningą interjero vienovę. 

Dailininko tapyti paveikslai pakeitė senovinius, iš Žemaitijos dvarų atvežtus ir šioje 

salėje eksponuotus portretus. 

326



Parodoje P. Gintalas atsiskleidžia ne tik kaip menininkas, bet ir kaip pedagogas. 

Eksponuojamą kūrinį „Kelionė į Telšius“ sukūrė kartu su savo mokine Rimante Gilyte, 

o kompozicija „Politiko suvenyrai“ – bendro Eglės Čėjauskaitės ir parodos autoriaus 

darbo rezultatas. Parodoje eksponuojamas ir P. Gintalo studentės Jurgitos Radžiūnaitės 

diplominis darbas „Žemaitijos aukų kelias“ (bronza, galvanoplastika). 

Dailininkas papildė „Pasikeitimus“ kompozicija – scenografija „Iš užmiršto dailininko 

gyvenimo“ savo dėdės – rašytojo, poeto, dramaturgo, režisieriaus, aktoriaus 

Petro Gintalo (1908–1971) atminimui. 

Gana vykęs P. Gintalo sumanymas įrengti dailininko dirbtuvėlės ekspoziciją greta 

esančiame mažame ir iki tol neradusiame funkcionalios paskirties kambarėlyje. Ant 

muziejinio stalo išdėstyti gipsiniai medalių modeliai, dailininko darbo priemonės, 

knygos, žurnalai, fotografijos. Ant kėdės užmestas švarkas sudaro natūralios aplinkos 

įspūdį, tuo labiau kad dailininkas „šioje savo dirbtuvėlėje“ retkarčiais padirbėja. Tai 

yra puiki edukacija. 

P. Gintalas parodose dalyvauja nuo 1982 m. 1 Ši paroda yra pirmoji autorinė dailininko 

paroda „Alkos“ muziejuje. Paroda „Pasikeitimai“ 2005 m. buvo eksponuojama 

Klaipėdos parodų rūmuose ir Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje 2 . Tačiau „Alkoje“ 

eksponuojama paroda atrodo visiškai kitokia, nes čia jos eksponavimą lėmė aplinka, 

ji ir darė lemiamą įtaką kūrinių parinkimui ir idėjos formulavimui. Paroda nuolat 

keičiama ir atnaujinama, planuojama ją rodyti iki 2008 m. lapkričio mėnesio. 

Zita Dargaitė 

Juozo Kalinausko jubiliejinė mažosios plastikos, medalių, piešinių paroda 

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius, 2006 05 31–06 18 

Juozas Kalinauskas gimė 1935 m. sausio 24 d. Pakalniuose, Vilkaviškio rajone. 

Studijavo Stepo Žuko aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje, Vilniaus dailės 

institute. Pirmą medalį sukūrė 1963 m., parodose medalius eksponuoja nuo 1966 m. 

Tarptautinės medalininkų federacijos (FIDEM) narys nuo 1996 m. 3 

Jubiliejinėje parodoje dailininkas pristatė visuomenei savo kūrybos retrospektyvą, 

išskirtinius įvairaus žanro kūrinius. Gausioje J. Kalinausko medalių ekspozicijoje – darbai, 

įamžinę istorines asmenybes, visuomenės, kultūros ir meno veikėjus: Lietuvos 

karalių Mindaugą, karalienę Mortą, dr. Joną Basanavičių, Prezidentą Antaną Smetoną, 

dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, parlamentarą Kazį Bobelį, kolekcininką 

Edmundą Armošką ir kitus. Dauguma autoriaus darbų sukurti istorine tematika. 

Regina Razaliūnaitė 

1 

Plačiau apie Petrą Gintalą žr.: Dargaitė Z., Razaliūnaitė R., Medalininkui Petrui Gintalui 

– 60, Numizmatika 6, Metraštis 2005, Vilnius, 2007, p. 315–334. 

2 

Žr.: Pasikeitimai, Numizmatika 6, Metraštis 2005, Vilnius, 2007, p. 358–359. 

3 

Plačiau apie dailininką žr.: Razaliūnaitė R., Skulptoriui, medalininkui Juozui Kalinauskui 

– 70, Numizmatika 6, Metraštis 2005, Vilnius, 2007, p. 335–346. 

327



Kita medalio pusė 

Žemaičių muziejus „Alka“, 2006 08 17–09 17 

Žemaičių muziejuje „Alka“ nuolat eksponuojami medalio kūrėjų stovyklų, vykstančių 

nuo 1985 m., dalyvių darbai. Sudarydami vertingą medalių kolekciją, jie atspindi 

pastarųjų dešimtmečių medalio meno raidos tendencijas. Stovyklų dalyviai atstovauja 

skirtingoms dailės šakoms: tai skulptoriai, grafikai, tapytojai, dizaineriai, metalo meno 

meistrai, kartu su žinomais dailininkais čia kuria Telšių aukštesniosios taikomosios 

dailės mokyklos ir Dailės akademijos studentai. Kasmet medalio kūrėjų stovyklose 

pateikiamos naujos temos nėra privalomos kūrybinėms idėjoms realizuoti, galima 

rinktis įvairias temas. Ne mažiau kaip po vieną stovyklose sukurto mažosios plastikos 

darbo egzempliorių autoriai dovanoja muziejui. Taip kasmet Žemaičių muziejus „Alka“ 

praturtėja nauja medalių kolekcija. Stovyklas tradiciškai lydi parodos. 

Parodoje, skirtoje XXII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Datos ir ženklai“ atidarymui, 

eksponuoti medaliai, sukurti XXI medalio kūrėjų stovykloje (2005) 1 . Ši stovykla 

buvo skirta Telšių miesto vardo paminėjimo 555 metų jubiliejui, o jos tema – „Kita 

medalio pusė“ – skatino atvirai ir intriguojančiai, originalia plastika atskleisti Telšių 

miesto kūrimosi, įvairius istorijos tarpsnius, dabartį ir tęstinumą, taip pat parodyti 

„kitą medalio pusę“, savaip interpretuojant medalio istorijos, gyvenimo, tiesos fasadinę 

pusę. Dalyvių darbuose atsispindėjo žanrų, technikų, idėjų įvairovė, kurti klasikiniai 

medaliai, miniatiūrinės skulptūros, naudotos tradicinės ir netradicinės medžiagos. 

Parodoje eksponuoti XXI medalio kūrėjų stovykloje sukurti darbai: 

Saulius Bertulis. XXI medalininkų kūrybinė stovykla. 2005; O šita pusė Sauliaus. 

2005; Eik į priekį, veizėk galo. 2005 (visi – gipsas, metalo dažai). 

Eglė Čėjauskaitė. Chaimas Kaplanskis I, II. 2004; Kam šaknelis, kam viršūnėlis. 

2005; Beraštei. 2005; Žemaičių koplytėlės. 2005 (visi – varis, galvanoplastika). 

Jurgita Erminaitė. Dvi medalio pusės – Petras Gintalas – Žemaičių teatro meno 

vadovas, Petras Gintalas – medalių kūrėjas. 2005. Varis, galvanoplastika. 

Petras Gintalas. Vytautui Mačerniui 85. 2006. Bronza, plienas, gipsas, sidabras, 

akmuo. 

Romualdas Inčirauskas. Piliečių santaika – miestų tvirtovė. Telšiams 555. 2005. 

Bronza, autorinė technika. 

Vytautas Mockaitis. Okupacijos ir genocido diena 06 15. 2005. Aliuminis, geležis, 

didinimo stiklas, ebonitas; Pasaulinė žemės diena 03 20. 2005. Aliuminis, bronza, 

ketus, didinimo stiklas, sferinis veidrodis; Žudynės Rainiuose 1941 06 24–25. 2005. 

Aliuminis, bronza, mažinimo stiklas. 

Antanas Olbutas. Režisierei Laimai Adomaitienei. 2005. Varis, galvanoplastika 

(1 pav.). 

Beata Sietinšienė. Krikščionybė. 2000. Varis, galvanoplastika; Atmink. 2001. Varis, 

galvanoplastika, aliuminis; Telšiam 555. 2005. Sidabras. 

1 

Plačiau apie stovyklą žr.: Dargaitė Z., XXI medalininkų stovykla „Kita medalio pusė“, 

Numizmatika 6, Metraštis 2005, Vilnius, 2007, p. 385. 

328



1 pav. Režisierei Laimai Adomaitienei. 2005. Dail. Antanas Olbutas. 

Vienpusis. Varis, galvanoplastika, 90 × 65 mm 

2 pav. Pavirvyčio dvaras. 2005. Dail. Remigija Vaitkutė. 

Žalvaris, Ø 115 mm. M 1:2 

329



3 pav. XXI stovyklos medalis „Telšiams 555“. 2005. 

Dail. S. Bertulis, E. Čėjauskaitė, J. Erminaitė, P. Gintalas, R. Inčirauskas, 

V. Mockaitis, A. Olbutas, B. Sietinšienė, R. Vaitkutė. 

Vienpusis. Varis, galvanoplastika, 320 × 225 mm. M 1:2 

330



4 pav. Žalgirio mūšis. 1990. Dail. Danius Drulys. 

Vienpusis. Lietas duraliuminis, patinavimas, graviravimas, Ø 200 mm. M 1:2 

Remigija Vaitkutė. Verba docent, exempla trahunt. 2004. Žalvaris; Telšių Šv. Mikalojaus 

ortodoksų bažnyčia. 2004. Varis, galvanoplastika; Pavirvyčio dvaras. 2005. 

Žalvaris (2 pav.). 

Muziejaus ekspozicijoje pirmą kartą rodytas XXI stovyklos devynių dalyvių bendrai 

sukurtas medalis „Telšiams 555“ (varis, galvanoplastika, 2005; 3 pav.). Medalyje, kurį 

sudaro atskiros devynios dalys, pavaizduota meška, stumianti vežimėlį, kuriame sėdi 

meškiukas ir kūdikis. 

Parodoje eksponuoti ir XXII medalio kūrėjų stovyklos (2006) 2 naujų arba kurį laiką 

nedalyvavusių stovyklose dailininkų darbai, pristatantys autorių ir jo kūrybą. Tai: 

Ligita Breģe. Skiriama katei. 2006. Gipsas. 

Danius Drulys. Maironiui. 1987; Vydūnas. 1990; Žalgirio mūšis. 1990. Duraliuminis, 

liejimas, patinavimas, graviravimas (4 pav.); Kristijonui Donelaičiui. 1990. Bronza, 

2 

Plačiau apie stovyklą šiame leidinyje p. 373–377. 

331



5 pav. Masčio švendrės. 2004. Dail. Laima Kėrienė. 

Vienpusis. Sidabras, ėsdinimas, auksavimas, juodinimas, 46 × 54 mm. 

M 1,75:1 

liejimas; Simonui Daukantui. 1993; Martynui Mažvydui. 1997. Duraliuminis, liejimas, 

graviravimas; Pilėnai. 2002; Lietuviškos spaudos atgavimo 100 metų jubiliejui. 2004. 

Varis,, kaldinimas, oksidavimas, graviravimas. 

Ligita Ulmane-Franckeviča. 1 lato monetos: Žemė. 2000. Sidabras, kaldinimas; 

Dangus. 2001. Sidabras, kaldinimas; Likimas. 2002. Sidabras, kaldinimas; Kurzeme, 

Vidzeme, Latgale. 2003, 2004. Sidabras, kaldinimas; J. Rainis. 2005. Sidabras, kaldinimas. 

Laima Kėrienė. Aš mačiau ežerą vėjyje. 2004. Sidabras, ėsdinimas, auksavimas, 

juodinimas; Masčio švendrės. 2004. Sidabras, ėsdinimas, auksavimas, juodinimas 

(5 pav.); Smiltynė rudenį. 2004. Sidabras, ėsdinimas, auksavimas, juodinimas. 

Alvydas Mikuta. Miegantys vabalai. 2004. Metalas, drobė, aliejus, mišri technika. 

Julija Pociūtė. Pusryčiai. 2002. Stiklas, moliravimas; Violetiniai. 2004. 

Petras Repšys. Mikalojui Daukšai. 2003. Varis, galvanoplastika (6 pav.). 

Mindaugas Šimkevičius. Metalo plastikos objektas „Memento mori“. 2001. Melchioras, 

veltinis, veidrodis, pramoninės detalės; Medalis – medaliukas (Su meile – Astai). 

2002. Veltinis, fotografija, plaukai. 

Skaistė Žilienė. Povilas Sapiega. 2006. Bronza, liejimas. 


332



6 pav. Mikalojui Daukšai. 2003. Dail. Petras Repšys. 

Aversas. Varis, galvanoplastika, Ø 180 mm. M 1:2 

Datos ir ženklai 

Žemaičių muziejus „Alka“, 2006 08 31–10 15 

Paroda buvo skirta XXII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Datos ir ženklai“ 

uždarymui. Eksponuoti stovyklos dalyvių sukurti darbai, taip pat medalių gipsiniai 

modeliai, kurių dalis nudažyta metalo dažais. Pristatyti ir stovyklos dalyvių, pasiskirsčiusių 

poromis, bendri darbai, skirti Telšių miesto ženklinimui. Parodoje taip pat 

eksponuotas stovyklos dalyvių bendrai kurtas medalis, skirtas Telšiams. Jo kūrimui 

kaip pavyzdys panaudota konditerinė meškutė (aliuzija į Telšių miesto simbolį), kurį 

kiekvienas autorius interpretavo individualiai. Ne mažiau kaip po vieną darbą, išlietą 

iš metalo, keliaus į „Alkos“ muziejaus medalių kolekciją, kuri yra bene didžiausia 

šiuolaikinių medalių kolekcija Lietuvoje. Minėtoji kolekcija turėtų pasipildyti šiais 

18 autorių medaliais: 

Saulius Bertulis. XXII medalininkų kūrybinė stovykla (1 pav.); Lietuvos pirmasis 

jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas (2 pav.). 

Ligita Breģe. Šv. Roko koplytėlė I; Šv. Roko koplytėlė II; Emilija Platerytė; Tautas 

dziesma (Liaudies dainų tema). 

333



1 pav. XXII medalininkų kūrybinė stovykla. 2006. 

Dail. Saulius Bertulis. 

Vienpusis. Varis, galvanoplastika, 120 × 160 mm. M 1:2 

2 pav. Lietuvos pirmasis jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas. 2006. 

Dail. Saulius Bertulis. 

Vienpusis. Gipsas, metalo dažai, 150 × 80 mm. M 1:1,25 

334



3 pav. Medalių triptikas „Mes Jo nepažinom Brunono asmeny“. 2006. 

Dail. Romualdas Inčirauskas. Aliuminis, bronza, plyta, 250 × 128 × 80 mm. M 1:4 

Eglė Čėjauskaitė. Žaidžiame Pikaso I; Žaidžiame Pikaso II. 

Danius Drulys. Užmiršti ženklai; Kosmosas; Telšiai; Saulės mūšis. 

Jurgita Erminaitė. Telšių vyskupijai 80; Sraige, sraige, nešk ragus; Man 5 metai. 

Ligita Ulmane-Franckeviča. Telšių seminarija; Emilija Platerytė; Merkelis Giedraitis; 

Jurgis Tiškevičius. 

Petras Gintalas. Rimantė Gilytė; Vilniui – Europos kultūros sostinei. 

Romualdas Inčirauskas. Medalių triptikas „Mes Jo nepažinom Brunono asmeny“ 

(3 pav.). 

Ana Komleva. Teatro 100-metis. 

Alvydas Mikuta. Refleksija į Molotovo–Ribentropo paktą; Medalis taupiam žemaičiui. 

Vytautas Mockaitis. Baltosios lazdelės diena spalio 25; Alfonsas Jurskis – Lietuvos 

radijo kūrėjas; Prof. Ignui Končiui; Luji ir Ogiustas Liumjerai – kino meno pradininkai. 

Antanas Olbutas. Figūra I; Figūra II; Atmintis I; Atmintis II; Zita Dargaitė; Alfredas 

Jonušas. 

Julija Pociūtė. Atminimui; Ignui Končiui. 

Petras Repšys. Dūdmaišininkas I; Dūdmaišininkas II; Dūdmaišininkas III. 

Beata Sietinšienė. Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai; Telšių dailės mokyklai – 75. 

Mindaugas Šimkevičius. Vartotojiškoji XX a. poezija; Vartotojiškoji XXI a. poezija; 

Arkangelas Mykolas I; Arkangelas Mykolas II. 

335



4 pav. Iškyla į Ventės ragą. 2006. 

Dail. Remigija Vaitkutė. 

Vienpusis. Gipsas, 110 × 100 mm. M 1:1,20 

Remigija Vaitkutė. Iškyla į Ventės ragą (4 pav.); Michalauskų giminės medalis. 

Skaistė Žilienė. Povilas Sapiega; Vaclovas Biržiška; Mykolas Eustachijus Brenšteinas; 

Laurynas Ivinskis. 

Lietuvos pinigai 1922–2006 m. 

Kelmės krašto muziejus, 2006 09 12 


Kelmės krašto muziejuje, įsikūrusiame buvusiame Kelmės dvare, vyko 1831 m. 

sukilimo ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-ųjų gimimo metinių proga išleistos 

50 litų monetos pristatymas. Monetą pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas 

Reinoldijus Šarkinas. Šia ir kartu savo 50-mečio (1956 09 07) proga muziejuje surengiau 

numizmatikos parodą. Dėl eksponatų saugumo paroda veikė vieną dieną. 

Eksponuota dalis kolekcijos: 34 popieriniai pinigai ir 75 monetos. 

Lietuvos pinigai 1922–1940 m.: 

Banknotai 

1922 11 16 laidos 1 centas. 

336



1922 09 10 laidos 5 centai. 

1929 06 24 laidos 5 litai. 

1927 11 24 laidos 10 litų. 

1930 07 05 laidos 20 litų. 

1928 03 31 laidos 50 ir 100 litų. 

Monetos 

1925 m. laidos 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų, 1, 2, 5 litai. 

1936 – 1, 5 centai, 5 ir 10 litų. 

1938 – 10 litų. 

Lietuvos laikinieji pinigai – talonai: 

1991 m. laidos 1, 3, 5, 10, 25, 50, 100 talonų. 

1992 – 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų. 

1993 – 200, 500 talonų. 

Lietuvos pinigai 1993–2006 m.: 

Banknotai 

1993 m. laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų. 

1994 – 1 litas. 

1997 – 10, 20, 200 litų. 

1998 – 50 litų. 

2000 – 100, 500 litų. 

Monetos 

1991 ir 2000 m. laidos monetų rinkiniai (9 ir 6 vnt.). 

Įvairių metų proginės monetos – 46 vnt. 

Numizmatiką eksponavau ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga 

2001 m. kovo 11 d. Kelmės kultūros centre surengtoje numizmatikos ir filatelijos 

parodoje „Lietuva – pašto ženklai ir numizmatika“. 

Valerijus Paulionis 

Lietuvos miestų ir miestelių heraldika 

Kaliningradas (Rusija), 2006 10 25 

Lietuvos miestų ir miestelių herbų, kitų heraldinių valstybės ženklų paroda veikė 

Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejuje. Eksponuoti 32 miestų ir miestelių 

herbai. Parodą parengė ir pristatė projekto vadovai: prof. Juozas Galkus ir Vilniaus 

dailės akademijos Meno ir mokslo skyriaus vedėja Irena Galvydytė. 

Parodos atidaryme dalyvavo rengėjai, Lietuvos heraldikos komisijos atsakingoji sekretorė 

Marija Birutė Šilinienė, Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis. 

Parengta pagal: Kaliningrade – lietuviškoji heraldika (BNS informacija), Pramogos, 

Delfi [naujienų portalas]: http://whatson.delfi.lt/news/culture/article.phpid=11046190, 

žiūrėta 2006 10 26; Lietuviška heraldika prie Priegliaus, Vilniaus dailės akademija 

8/9 (141/142) [interaktyvus informacinis biuletenis], 2006 spalis: http://www.vda.lt/ 

download.php/fileid/147, žiūrėta 2008 04 10. 

337



VIII respublikinė medalių trienalė 

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius, 2006 10 25–11 12 

Lietuvos medalių menui telkiantis Telšiuose, vilniečiai ir miesto svečiai Šv. Jono 

gatvės galerijoje (iki 2002 m. vadintoje Medalių galerija) kas treji metai rengiamose medalių 

parodose turi galimybę susipažinti su mūsų šalies šiuolaikinės medalininkystės 

tendencijomis, pamatyti ne tik įvairiomis technikomis atliktus darbus, stebėtis metalo, 

stiklo, molio ir akmens ar tradicinės bei modernios smulkiosios metalo plastikos kontrastais, 

bet ir sekti savotišką Lietuvos medalininkystės atgimimą: medalininkų būrio 

gausėjimą, pasipildymą jaunomis pajėgomis ir naujomis idėjomis. 

Aštuntojoje trienalėje eksponuota daugiau kaip 200 kūrinių (1 pav.). Siekta parodyti 

Lietuvos medalininkų 2003–2006 m. darbus. Dalyvavo Jolanta Balkevičienė, Artūras 

Barysas, Eglė Čėjauskaitė, Danius Drulys, Jurgita Erminaitė, Edmundas Frėjus, Petras 

Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Juozas Kalinauskas, Gvidas Latakas, Stasys Leonas 

Makaraitis, Alvydas Mikuta, Vytautas Mockaitis, Jonas Naruševičius, Antanas Olbutas, 

Petras Repšys, Beata Sietinšienė, Remigija Vaitkutė, Kazimieras Valužis, Skaistė Žilienė, 

Antanas Žukauskas. Gausiai eksponuoti medalių gamintojų – įmonės „Alpera“ ir 

Lietuvos monetų kalyklos – gaminiai: medaliai, apdovanojimai, garbės ir kt. ženklai, 

1 pav. Parodos atidarymo vakaras. Fot. Dalia Grimalauskaitė 

338



2 pav. Medalininkas, kolekcininkas Masaharu Kakitsubo (Japonija) 

ir Lietuvos dailininkų sąjungos Medalininkų sekcijos pirmininkas 

Antanas Olbutas parodos atidaryme. 

Fot. Dalia Grimalauskaitė 

sukurti pagal Tado Deksnio, Juozo Kalinausko, Giedriaus Paulauskio, Nerijaus Treinio 

ir kitų autorių projektus. Dalis menininkų dalyvauja kasmetinėse medalininkų stovyklose 

Telšiuose, su jų darbais galima susipažinti stovyklų parodose, dešimtys Lietuvos 

medalininkų eksponuoja darbus Baltijos šalių medalių trienalėse, vykstančiose Šv. Jono 

gatvės galerijoje. 2005 m. šioje galerijoje vyko FIDEM medalių parodose (1990–2005) 

eksponuotų mūsų šalies medalių paroda, todėl kai kurie darbai buvo matyti ar atpažįstami 

kaip parodose buvę gipsiniai medalių modeliai, tačiau nuolatinis parodų 

kuratorius LDS Medalininkų sekcijos pirmininkas Antanas Olbutas stengiasi parodyti 

ir naujausius ar anksčiau neeksponuotus menininkų kūrinius. 

Trienalėje dalyvavo garbės svečias iš Japonijos, medalininkas, šiuolaikinio medalio 

meno kolekcininkas Masaharu Kakitsubo (2 pav.). Eksponuoti originalūs jo 

darbai ir jo atliktos kitų dailininkų: Asakuros Fumio (1883–1964), Ikedos Yuusaku 

(1886–1963), Saito Sogan (1889–1974), Jitsuzo Hinako (1893–1945), Yasuji Ogishimos 

(1895–1939), Yo Kanji (1898–1935), Hasegaw Wako (1931–2003) – medalių kopijos. 

Japonijos medalininkystės ištakos – XX amžiaus pradžioje, kai šalis ėmė atsiverti 

Vakarams, todėl parodoje eksponuotuose medaliuose matėme stiprią Vakarų meno 

įtaką, užgožusią tradiciniam japonų menui būdingą estetiką, kurią tikėjomės išvysti 

ir metalo plastikoje. 

Kaip įprasta, A. Olbuto rūpesčiu sudarytas ir jo įvadiniu tekstu (lietuvių ir anglų k.) 

palydėtas trienalės katalogas (Aštuntoji respublikinė medalių trienalė, Vilnius, 2006, 

28 p.; 294 × 209 mm). 

Dalia Grimalauskaitė 

339



Lietuva 1918–1940; 1990–2007 m. Filatelija, faleristika, numizmatika 

Raseinių krašto istorijos muziejus, 2007 02 13–03 16 

Raseinių krašto istorijos muziejaus numizmatikos rinkinį sudaro monetos, popieriniai 

pinigai, vertybiniai popieriai, medaliai ir apdovanojimai nuo XVIII a. iki šių 

dienų (apie 3000 vnt.). Didžiąją dalį sudaro įvairių laikotarpių Europos šalių popieriniai 

pinigai, monetos, medaliai, apdovanojimai, yra keletas iš Azijos ir Amerikos. Rinkinyje 

saugoma daug Rusijos Imperijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos bei Prūsijos piniginių 

ženklų, taip pat Vokietijos reichsmarkių lobis, rastas griaunant senąją Raseinių ligoninę 

1 . Išskirtini misionieriaus Aleksandro Ferdinando Bendoraičio (1919–1998) 

Bolivijos Respublikos apdovanojimai ir ženkleliai, gauti iš Lietuvos teatro, muzikos 

ir kino muziejaus 2000 m. 2 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, muziejuje pradėtos formuoti naujos kolekcijos: 

„Lietuvos Respublikos filatelija“ ir „Lietuviškos proginės monetos“. Jų pagrindu 

Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienoms paminėti 2007 m. buvo parengta 

paroda „Lietuva 1918–1940; 1990–2007 m. Filatelija, faleristika, numizmatika“. 

Eksponuoti Lietuvos pašto leidiniai (173 vnt.): ženklai, ženklinti vokai ir atvirukai, 

aerogramos; iš numizmatikos ir bonistikos: tarpukario Lietuvos pinigai litai, atkurtos 

nepriklausomos Lietuvos apyvartinės ir proginės monetos (56 vnt.), talonai, vaizdinė 

medžiaga (54 vnt.). 

Lietuvos pašto mokos ženklų siužetai yra susiję su mūsų šalies istorija, kultūra, 

gamta, sportininkų laimėjimais. Svarbius šalies įvykius, atmintinas vietas, datas Lietuvos 

paštas pažymi proginiais datos antspaudais. Išskirtinę vietą parodoje užėmė 

pašto ženklai ir vokai, susiję su mūsų krašto istorija. Baigiantis Pirmajam pasauliniam 

karui raseiniškiai išsirinko Raseinių komitetą. Vadovaujant Viktorui Kuraičiui, mieste 

sukurta savivalda, išleisti vieni pirmųjų Lietuvos filatelijos ženklų „Raseinių Apskričio 

pašto ženklas 15 k.“ su 1919 m. vasario 23 ir 28 d. spaudu. Ženklai spausdinti Salomono 

(Šliomos) Kadušino spaustuvėje Raseiniuose. Juos išsaugojo ir studiją Raseinių 

1919 metų pašto ženklas parašė kraštietis Vytautas Valentinas iš Čikagos. 

2003 m. švenčiant Raseinių miesto 750 metų jubiliejų išleistas pirmosios dienos 

vokas „Raseiniams 750 metų“ su miesto simbolika (dail. Giedrė Luzinienė). Kairiajame 

krašte pavaizduota skulptoriaus Vinco Grybo skulptūra „Žemaitis“ (fot. Audrius 

Norkus), dešiniajame viršutiniame kampe – 1 lito pašto ženklas su Raseinių herbu 

Lūšimi (dail. Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė). 

Nacionaliniai pinigai buvo ir yra neatsiejama tautos kultūros dalis. Banknotai – tai 

ne tik mokėjimo priemonė. Iš Lietuvos banknotų į mus žvelgia žmonės, kurių vaidmuo 

kuriant šalies nacionalinį tapatumą buvo labai reikšmingas. Prieš pasirodant lietuviškiems 

pinigams, į apyvartą buvo išleisti laikinieji pinigai – talonai. Esant sudėtingai 

1 

Plačiau apie tai žr.: Vapsevičienė L., Raseinių krašto istorijos muziejus, Numizmatika 6, 

Metraštis 2005, Vilnius, 2007, p. 227–230. 

2 

Plačiau apie tai žr.: Vapsevičienė L., Raseinių krašto istorijos muziejus, Numizmatika 4–5, 

Metraštis 2003–2004, Vilnius, 2006, p. 273–277. 

340



1 pav. Edukacinį užsiėmimą parodos salėje veda Loreta Kordušienė. 

Fot. Gintarė Norkienė 

ekonominei situacijai, siekiant apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių 

srauto, 1991 m. vasarą išleisti į apyvartą bendrieji talonai, kurie buvo naudojami kartu su 

sovietiniais rubliais. 1992 ir 1993 m. išleistos dar dvi talonų laidos, o 1992 m. spalio 1 d. 

talonai paskelbti laikinaisiais Lietuvos pinigais. Lankytojai galėjo pamatyti visų laidų ir 

nominalų talonus. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų atspaudai, pagaminti 

Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą buvo išleisti litai 

ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos Lietuvos nacionalinis piniginis ženklas 

grįžo į pasaulio valiutų šeimą. Parodoje eksponuoti litų banknotai. Visi jie spausdinti 

užsienio spaustuvėse. Besilankantiems mokiniams laikinųjų pinigų ekspozicija buvo 

įdomi, nes tie pinigai beveik vienmečiai su jais, tačiau gana keisti ir nepažįstami. 

1992 m. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines, o 1993 m. progines 

monetas, medalius. Parodoje eksponuotos lietuviškos kolekcinės monetos ir medaliai, 

skirti svarbiems įvykiams įamžinti. Ypatingą vietą ekspozicijoje užėmė Raseinių Garbės 

piliečio ženklas, sukurtas ir nukaldintas švenčiant Raseinių 750 metų jubiliejų, skirtas 

nusipelniusiems kraštiečiams apdovanoti. 

Ekspozicija buvo papildyta įvairiais leidiniais apie numizmatines, filatelines vertybes. 

Lankytojai leidinius galėjo vartyti, surasti juose reikiamos informacijos apie 

juos sudominusį eksponatą. 

Parodos medžiaga leido muziejininkams parengti edukacinius užsiėmimus vyresniųjų 

klasių mokiniams (1 pav.). Tradiciškai į muziejų paminėti Lietuvos valstybės 

atkūrimo dienos atvyko Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos mokiniai. Kūrybinius projektus 

vykdė Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokiniai. 2007 m. baigiamasis 

341



rajoninis dailės olimpiados turas vyko muziejuje. Olimpiados pagrindinė tema buvo 

pašto ženklo menas, skatinantis įamžinti krašto istoriją, žymius žmones, papročius. 

Jaunieji dailininkai, šios parodos įkvėpti, kūrė kompozicijas, pašto ženklus, o darbus 

pristatė kilnojamojoje parodoje. 

Lina Vapsevičienė 

Krepšininko Sergejaus Jovaišos apdovanojimų paroda 

Anykščių kultūros centras, 2007 02 15–03 01 

Parodos rengėjas – iš Anykščių kilęs žymus Lietuvos krepšininkas, SSRS krepšinio 

rinktinės narys 1977–1985 m., pasaulio čempionas 1980 m., Europos čempionas 1981 ir 

1985 m., Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo narys ir SSRS čempionas 1985–1986 m., 

krepšinio treneris, o nuo 2007 m. Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Sergejus 

Jovaiša. 

Parodoje buvo eksponuojami iškovoti olimpinių, pasaulio, Europos ir kt. žaidynių 

apdovanojimo medaliai, taurės, apdovanojimų liudijimai, sportinė apranga, iš viso apie 

100 eksponatų. Vienas iš išskirtinių eksponatų – 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių, 

kuriose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius, atidarymo iškilmėms 

pasiūtas paradinis sportinis kostiumas. Parodą apžiūrėjo apie 800 lankytojų. 

Gražina Nadvaravičienė 

Valsts apbalvojumi. Igaunija. Latvija. Lietuva 

Rygos miesto istorijos ir jūreivystės muziejus (Palasta iela 4), 2007 02 16–03 30 

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Rygos miesto istorijos ir jūreivystės muziejaus 

Kolonų salėje atidaryta paroda „Valsts apbalvojumi. Igaunija. Latvija. Lietuva“ 

(Valstybiniai apdovanojimai. Estija. Latvija. Lietuva). Šventiniame priėmime susirinkusiuosius 

pasveikino muziejaus direktorė Klāra Radziņa, Lietuvos ambasadorius 

Latvijoje Antanas Vinkus, Estijos ambasadorius Latvijoje Jaakas Jõerüütas, Latvijos 

užsienio reikalų ministerijos ir Ordinų kapitulos atstovai, Latvijos radijo laidų lietuvių 

kalba vedėja Vaidilutė Indrelienė, nuo parodos rengėjų iš Lietuvos pusės – Lietuvos 

nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja Dalia Grimalauskaitė. Griežė 

Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vadovė Jūratė Garnelienė). 

Parodoje greta Estijos ir Latvijos valstybinių apdovanojimų eksponuoti atkurtos 

nepriklausomos Lietuvos valstybės apdovanojimai (pagal 2002 m. statutą): Vytauto 

Didžiojo, Vyčio Kryžiaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinai (1 pav.), 

ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, Lietuvos kariuomenės 

kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir 

Girėno medaliai, Šaulių žvaigždė ir medalis, apdovanojimų diplomai ir liudijimai iš 

Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių ir Lietuvos monetų kalyklos. Pagerbiant 

Medininkų tragedijos liudininką muitininką Tomą Šerną, Vyčio Kryžiaus ordino 

Didysis kryžius rodomas ant vyriausiojo valstybės muitininko šventinės uniformos, 

kurią parodai maloniai paskolino Muitinės departamentas (2 pav.). 

342



1 pav. Parodos vitrinoje – Lietuvos valstybės apdovanojimai: Vytauto Didžiojo, 

Vyčio Kryžiaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinai ir medaliai (pagal 2002 m. 

statutą). Dešinėje: Rygos miesto istorijos ir jūreivystės muziejaus numizmatė Tatjana Berga. 


2 pav. Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine ant frako ir Vyčio Kryžiaus ordino 

Didysis kryžius ant vyriausiojo valstybės muitininko šventinės uniformos. 


343



Lietuvos valstybės apdovanojimų pavyzdžius Lietuvos nacionaliniam muziejui yra 

perdavusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Aukščiausią apdovanojimą – 

Vytauto Didžiojo ordiną su Aukso grandine, kai kuriuos trūkstamus kitų apdovanojimų 

pakaitus – miniatiūras, juosteles, rozetes – maloniai paskolino Lietuvos monetų kalykla. 

Estijos apdovanojimus parodai pateikė šios šalies Prezidentūros atstovai, Latvijos 

– Finansų ministerijos Valstybinė prabos priežiūros inspekcija. 

Parodos iniciatorė ir organizatorė – Rygos miesto istorijos ir jūreivystės muziejaus 

Numizmatikos ir brangiųjų metalų skyriaus vedėja Māra Eihe, lietuviškąją parodos 

dalį parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė Rūta Kuodytė, parodos 

dailininkas Māris Ruskulis, restauratorė Ramona Gailīte. 

Informacija apie parodą ir vaizdų galerija pateikta Lietuvos nacionalinio muziejaus 

internetinėje svetainėje: http://www.lnm.lt/index.phpoption=com_content&task= 

view&id=202&Itemid=284; http://www.lnm.lt/galerija_va/album01 (paskutinį kartą 

atnaujinta 2007 03 21). 


Lietuviškos kolekcinės monetos 1993–2006 m. 

Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2007 03 09–06 01 

1 pav. Prie parodos plakato ir įvado parodos 

rengėja Gerda Dručkuvienė. 


344 

Paroda buvo skirta Lietuvos 

nepriklausomybės atkūrimo dienai. 

Parodos iniciatorė, rengėja, 

plakato autorė – Fondų apskaitos 

ir apsaugos skyriaus vyriausioji 

muziejininkė Gerda Dručkuvienė 

(1 pav.). Idėja surengti šią parodą 

gimė neatsitiktinai. Pinigai vis dar 

tebėra savotiškas valstybingumo 

simbolis, tautos pasididžiavimas. 

Juose, kaip visais laikais, stengiamasi 

įamžinti svarbius istorijos ir 

nūdienos įvykius, kultūros ir gamtos 

paminklus, paminėti įžymių 

valstybės ir visuomenės veikėjų 

jubiliejus... Juo labiau kad to daryti 

nebuvo galima ilgus okupacijos 

metus, kai buvome priversti naudotis 

svetimos valstybės valiuta. Kita paskata parodyti lietuviškas kolekcines monetas 

buvo ta, kad didžioji visuomenės dalis jų nemato – pinigų apyvartoje jos nedalyvauja, 

daugelis jų nusėda muziejų, kolekcininkų ir kitose saugyklose. Tai pabrėžė parodos 

atidaryme dalyvavęs Lietuvos banko Kauno skyriaus valdytojas Antanas Ivanauskas 

(2 pav.). Lietuviškos proginės monetos, būdamos meniškos (jas kuria profesionalūs 

dailininkai: Antanas Žukauskas, Petras Gintalas, Gediminas Karalius, Petras Garška,



2 pav. Parodos atidaryme. Iš dešinės: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 

numizmatai Ignas Narbutas ir Stanislovas Sajauskas, Lietuvos banko Kauno skyriaus 

valdytojas Antanas Ivanauskas. 


Rytas Jonas Belevičius ir kt.), puikiai apipavidalintos (idealiai nupoliruotas veidrodinis 

paviršius su švelniai matiniu reljefu), atliktos nepriekaištinga kalimo technika (taikoma 

šiuolaikiška technologija, naudojama moderni technika), yra dėkinga medžiaga 

parodai. 

Parodoje buvo parodytos visos atkūrus nepriklausomybę iki 2007 m. Lietuvos banko 

išleistos ir Lietuvos monetų kalykloje nukaltos 48 kolekcinės monetos (aversai ir reversai). 

Lietuvos monetų kalykla, įsteigta Lietuvos Vyriausybės nutarimu 1990 m. gruodžio 

10 d., nuo 1993 m. kasmet pagamina kelių pavadinimų aukščiausios kokybės („proof “) 

progines monetas iš įvairių metalų: aukso, sidabro, vario ir nikelio lydinio (vidutiniškai 

3–5 pavadinimų monetas per metus; mažiausiai išleista 1994 m. – viena moneta, daugiausia 

2000 m. – šešios). Jų tiražas svyruoja nuo 1000 iki 40 000 vienetų. 

Pirmoji proginė 10 litų vario ir nikelio lydinio moneta yra skirta lietuvių lakūnų 

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. Pirmoji 

proginė 50 litų sidabro moneta, išleista 1995 m., skirta Lietuvos nepriklausomybės 

atkūrimo penkmečiui. Pirmoji auksinė 1 lito moneta, nukalta 1997 m., skirta Lietuvos 

345



banko ir lito 75-erių metų sukakčiai. 2004 m. Lietuvos monetų kalykla pirmą kartą 

nukaldino kolekcinę monetą su kintamu (paslėptu) vaizdu (angl. latent image). Tai 

50 litų moneta, skirta Vilniaus universiteto 425-erių metų sukakčiai. 

Parodoje monetos buvo suskirstytos pagal tematiką į septynias temas: jubiliejinės, 

iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, iš serijos „Lietuvos valdovai“, 

iš serijos „Lietuvos miestai“, gamtos tema, sporto tema, kitos. Kiekviena moneta 

buvo glaustai, bet išsamiai aprašyta etiketėse, nurodant jos nominalą, kokiai progai 

skirta, leidimo metus, autorių, metalą, skersmenį, masę, tiražą. Platesnė informacija 

apie monetas, jų kalimo techniką ir istoriją, tarptautinius įvertinimus buvo pateikta 

parodos įžanginiame tekste. 

Lietuvos monetų kalyklos nukaltos monetos yra aukštai vertinamos: vieno didžiausių 

pasaulyje proginių monetų katalogo leidėjas „Krause Publications“ (JAV) 

Lietuvos banko išleistą 50 litų proginę monetą, skirtą XXVII olimpinėms žaidynėms, 

įvertino kaip meniškiausią 2001 m. monetą pasaulyje (dail. A. Žukauskas); Vilniaus 

universiteto 425-erių metų sukakčiai skirta proginė 50 litų sidabrinė moneta 

2004 m. pelnė Italijos tarptautinės numizmatikos parodos „Vicenza Numismatica“ 

apdovanojimą „International Prize Vicenza Palladio“ už architektūros vaizdavimą 

(dail. R. J. Belevičius). 

Parodoje taip pat buvo galima pamatyti Lietuvos progines monetas, išleistas dalyvaujant 

tarptautinėse programose. „Paramount“ tarptautinės monetų korporacijos 

(JAV) užsakymu nukaldinta Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) monetų programos 

„Pasaulio vaikai“ lietuviška proginė moneta (dail. A. Žukauskas), o dalyvaujant 

Vokietijos kompanijos „MDM Münzhandelsgesellschaft mbH, Deutsche Münze“ ir 

Lietuvos banko programoje pagaminta proginė moneta iš serijos „Mažiausios aukso 

monetos pasaulyje. Aukso istorija“ (dail. Giedrius Paulauskis). 

Parodos pasididžiavimas, traukęs ne vieno lankytojo dėmesį, buvo muziejaus 

rinkinius papildęs dailininko G. Paulauskio sukurtos 50 litų monetos (2006), skirtos 

1831 m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, 

gipsinis modelis. 

Gerda Dručkuvienė 

,,Visa“ mokėjimo kortelės 

Lietuvos banko muziejus, 2007 04 19–05 03 

„Visa“ yra žinomiausia pasaulyje mokėjimo kortelė. 2006 m. pabaigoje Europoje jų 

buvo išduota daugiau nei 320 mln. „Visa Europe“ organizacijai priklauso 4500 Europos 

bankų. 1992 m. ši mokėjimo kortelių organizacija įžengė ir į Lietuvos rinką. 2007 m. 

kovo pabaigoje Lietuvoje jau buvo išduota 2,6 mln. „Visa“ kortelių. 

15 metų veiklos jubiliejaus proga buvo atidaryta pirmoji Europoje mokėjimo 

kortelių „Visa“ paroda. Parodą parengė „Visa Europe“ kartu su septyniais Lietuvos 

komerciniais bankais, ,,Visa“ sistemos nariais: SEB Vilniaus, „Sampo“, „DnB Nord“, 

„Hansabanku“, Šiaulių, „Parex“, „Snoro“ bankais. 

Parodoje eksponuotos visos Lietuvos komercinių bankų, „Visa“ sistemos narių, 

išleistos „Visa“ mokėjimo kortelės: 60 „Visa“ debetinių, kreditinių, pomėgio ir kartu 

346



su partneriais išleistų mokėjimo kortelių. Specialiai iš Londono į parodą atgabenta 

nestandartinių, žaismingų, įdomiai apipavidalintų, grojančių ir šviečiančių mokėjimo 

kortelių. „Pirmą kartą visos „Visa“ mokėjimo kortelės, išleistos Lietuvoje, surinktos 

vienoje vietoje ir pristatytos visuomenei. Tai unikali paroda ne tik Lietuvoje, bet ir 

Europoje“, – tvirtino mokėjimų organizacijos „Visa Europe“ Šiaurės regiono vadovas 

Svenas Estwallas, atidarydamas parodą. Jis taip pat išreiškė padėką Lietuvos bankui, 

sutikusiam priimti mokėjimo kortelių parodą banko muziejaus patalpose. 

Pačios seniausios parodoje eksponuotos kortelės – tai 1993 m. SEB Vilniaus banko 

išduota pirmoji kreditinė „Visa“ kortelė ir 1994 m. išduota pirmoji įmonėms skirta 

,,Visa Business“. „DnB Nord“ bankas parodai pateikė krepšiniui skirtas mokėjimo 

korteles, kuriose įamžintos Lietuvos krepšinio rinktinės pergalių akimirkos. „Parex“ 

bankas parodoje demonstravo virtualias korteles „Visa“, kurios yra pirmosios Lietuvoje 

išleistos kortelės atsiskaitymams internete. Šiaulių banko naujovė – „Visa Electron“ 

kortelės su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje ir užsienyje. Šią kortelę 

Šiaulių bankas įdiegė kartu su bendrove „Lietuvos draudimas“. 

Mokėjimo kortelių istorija nesena. Idėja sukurti įrenginį, padėsiantį išspręsti britams 

kilusią problemą – gauti grynųjų pinigų savaitgaliais, kai bankai nedirba, kilo 

Anglijos kompanijos ,,De La Rue Instruments“ direktoriui Johnui Shepherd-Barronui 

XX a. 6 dešimtmečio pradžioje. Jis sukūrė bankomatą, kuris viešai pristatytas 1968 m. 

viename iš „Barclays Bank“ filialų Londone. Tais pačiais metais pirmąjį bankomatą 

pagamino ir Vokietija. Naudotis bankomatais reikėjo plastikinių kortelių. Jas išrado 

IBM darbuotojas Donas Vetcelis. Manoma, kad 2006 m. pabaigoje pasaulyje buvo per 

milijoną bankomatų. 2004 m. rugsėjį Lietuvoje jau veikė 1012 bankomatų ir 13,9 tūkst. 

kortelių skaitytuvų. 2004 m. liepos viduryje Lietuvos komerciniai bankai buvo išdavę 

2,514 mln. įvairių mokėjimo kortelių. Daugiausia mokėjimo kortelių (854,3 tūkst.) 

buvo išdavęs antrasis pagal dydį komercinis bankas „Hansabankas“ (34 proc. rinkos), 

didžiausias SEB Vilniaus bankas buvo išdavęs 826,67 tūkst. mokėjimo kortelių. 

2003 m. rugpjūtį „Hansabankas“ pradėjo platinti ir pirmąsias lustines „Visa Electron“ 

mokėjimo korteles. 

Iš Vilniaus paroda keliavo į kitus Lietuvos miestus. Parodą organizavo UAB „Consensus“. 

Pasibaigus parodai 44 „Visa“ mokėjimo kortelės buvo padovanotos Lietuvos banko 

muziejui. 

Vincas Ruzas 

Pasaulio skautijai – 100 metų 

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Kaunas, 2007 05 12–2008 02 10 

2008-aisiais Lietuvos skautai švenčia Lietuvos skautų organizacijos įkūrimo 90-ies 

metų jubiliejų. 1907 m. anglų lordas, generolas Robertas Baden-Powellis (1857–1941) 

atrinko dvidešimt berniukų į bandomąją stovyklą Braunsi (Brownsea) saloje, Anglijoje. 

Stovyklos sėkmė jos organizatoriui įrodė, kad jo taikytas mokymas ir metodai, 

skatinantys išlaikyti glaudų ryšį su gamta – jos pažinimas, gebėjimas išgyventi gamtoje 

347



ekstremaliomis sąlygomis, kai per žaidimus, bendrą darbą ir žygius įgaunama savarankiškumo, 

ugdomi orientaciniai ir organizaciniai, mąstymo bei kūrybiniai gebėjimai, 

lavinamasi dvasiškai ir fiziškai, sudomino jaunuolius. 1907 m. rugpjūčio 1 d. – pirmosios 

stovyklos data – laikoma oficialia skautybės pradžia. R. Baden-Powellis sukūrė 

jaunimo auklėjimo bei tobulinimo sistemą ir įkūrė skautų judėjimą, pagrįstą per ilgą 

karininko karjerą brandintais ir pirmojoje stovykloje suformuluotais organizacijos 

principais (Globys 1999, p. 15). Taurus skautų šūkis Dievui, Tėvynei, Artimui sulaukė 

plataus pritarimo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Šiuo metu pasaulyje yra per 

28 mln. skautų 216 šalių ir vietovių. 

Skautija Lietuvoje ėmė kurtis vos paskelbus nepriklausomybę 1918 m., taip įsiliedama 

į pasaulinės skautų organizacijos tinklą ir tapdama pilnaverte neformalia 

Lietuvai atstovaujančia organizacija. Tarpukario Lietuvos skautų veikloje dalyvavo 

prezidentai Aleksandras Stulginskis, Antanas Smetona. Skautams vadovavo iškilūs to 

meto bažnyčios, kultūros, švietimo, kariuomenės, politikos bei visuomenės atstovai: 

Petras Jurgelevičius-Jurgėla, Jurgis Alekna, Jonas Kuprionis, kun. Kristupas Čibiras, 

kun. Blažiejus Čėsnys, Sofija Čiurlionienė, Magdalena Avietėnaitė, plk. Juozas Šarauskas 

ir daugelis kitų. 1933 m. į skautų sąskrydį Palangoje atvyko skautų organizacijos 

įkūrėjas Robertas Baden-Powellis ir pasaulinės mergaičių skaučių organizacijos įkūrėja 

Olave Baden-Powell (Jurgėla 1975, p. 334). Lietuviškosios skautijos pradininko 

P. Jurgelevičiaus-Jurgėlos teigimu, tarpukario Lietuvoje skautų gretose yra buvę apie 

100 tūkst. žmonių (Globys 1997, p. 4). 

Sovietinės okupacijos metais nedidelė Lietuvos skautų dalis veikė pogrindyje ir net 

tremtyje. Emigracijoje Lietuvos skautų organizacija išlaikė veiklos tęstinumą. Lietuvai 

atkūrus nepriklausomybę, skautų veikla atgimė. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia 

dešimt skautiškų organizacijų: Lietuvos skautų sąjunga (LSS), Lietuvos skautija (LS), 

Lietuvos jūrų skautija (LJS), Studentų skautų organizacija (SSO): Korporacija „Vytis“ ir 

Akademinė skaučių draugovė, Lietuvos skaučių seserija (LSS’es), Lietuvos nacionalinė 

Europos skaučių ir skautų asociacija (LNESA), Žemaitijos skautų organizacija (ŽSO), 

Lietuvos lenkų harcerų (skautų) sąjunga (LLHS), Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos 

skautės ir skautai (LJKS SS), Lietuvos suaugusiųjų skautų bendrija (LSSB). 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje per ilgus sovietmečio dešimtmečius 

buvo išslapstytas ir taip išsaugotas vertingas bei gausus skautiškų eksponatų 

rinkinys: vėliavos, gairelės, apdovanojimai ir ženkleliai, antspaudai, vokai, atvirukai 

ir pašto ženklai, emblemos, stovyklų plakatai, leidiniai, dokumentai ir fotografijos. 

1940 m. likvidavus Lietuvos skautų sąjungą, LSSR švietimo liaudies komisariatas organizacijos 

inventorių bei archyvą perdavė muziejui. Paroda surengta iš Taikomosios 

dailės, Numizmatikos, Vaizduojamosios dailės, Grafikos, Muziejinės dokumentacijos ir 

fototekos skyriuose, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje saugomų 

rinkinių. Parodos rengėjų prašymu vertingą eksponatų dalį parodai paskolino Lietuvos 

nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, 

Biržų krašto muziejus „Sėla“, Kėdainių krašto muziejus ir Valstybinis Vilniaus Gaono 

žydų muziejus. Savo asmeniniais archyvais noriai pasidalijo vyriausiasis skautininkas 

Vilius Bražėnas, skautaujantis jau 80 metų, vyriausioji skautininkė, ASD tikroji narė 

Stefa Gedgaudienė, išsaugojusi lietuvių išeivijos skautų dokumentus, skautė Snieguolė 

348



1 

2 

3 

4 

5 

1 pav. Lietuvos skautų ženkleliai: 

1. Jaunesniųjų skautų/skaučių vadovų ženklelis. Nuo 1935. 

Baltas metalas, Ø 20 mm. NČDM, Inv. Nr. Nn-30924. 

2. Jaunesniųjų skautų/skaučių ženklelis. Nuo 1935. 

Geltonas metalas, Ø 20 mm. NČDM, Inv. Nr. Nn-30906. 

3–5. Skaučių ženkleliai Rūtelė. Nuo 1930. 

Baltas metalas, 19 × 15 mm; baltas metalas, tamsiai žalias emalis, 18 × 15 mm; 

gintaras, baltas metalas, 20 × 15 mm. NČDM, Inv. Nr. Nn-30958, Nn-30913, Nn-30897 

Jurskytė, mielai paskolinusi eksponatų ir fotografijų iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje 

1945–1949 m., skautininkės Giedrės Žmuidzinavičiūtės-Gučienės artimieji, Gediminas 

Ilgūnas, skautė Rima Puniškaitė, visos minėtos skautų organizacijos. 

Parodoje „Pasaulio skautijai – 100 metų“ eksponuota per 900 eksponatų. Gausiausias 

eksponatų grupes sudarė fotografijos ir faleristika. 108 faleristikos eksponatus 

parodai paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus, 23 vnt. eksponuoti iš Nacionalinio 

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus rinkinio ir 30 vnt. paskolino 

visos dešimt Lietuvoje veikiančių skautų organizacijų. Šiuos eksponatus būtų galima 

suskirstyti pagal reikšmę, svarbą, laikotarpius ir šalis. Smulkiausiai buvo suskirstyti 

lietuviški ženklai. Atsižvelgiant į tarpukaryje veikusios, 1930 m. suvalstybintos Lietuvos 

skautų sąjungos (LSS) struktūrą, stengtasi pristatyti skautų ženklelius pagal 

amžiaus grupes, lytį, skautavimo stažą, patyrimo/vyresniškumo laipsnį ir pareigas. 

Iki 1930 m. skautai ir skautės prie uniformos segėjo tokį patį ženklelį – Lelijėlę. Nuo 

1930 m. LSS buvo suskaidyta į dvi šakas: Lietuvos skautų broliją ir Lietuvos skaučių 

seseriją. Pagrindiniu skautų ženkleliu liko Lelijėlė, o sesės savo ženkleliui pasirinko 

rūtos šakelės simbolį ir pavadino jį Rūtele. Jauniausio amžiaus skautai vadinti vilkiukais, 

o skautės – paukštytėmis, atitinkamai jie segėjo ženklelius su vilko atvaizdu ir su 

stilizuota kregždute apskritime. 1935 m. periodiniame skautų leidinyje Skautų Aidas 

minima, kad pastarasis aukso spalvos ženklelis segimas tiek jaunesniųjų skautų, tiek 

skaučių, o sidabro spalvos – jų vadovų (1 pav.). Pagal veiklos formą skautai skirstyti 

į jūros ir oro skautus, veikė negausūs raitųjų skautų ir skautų ugniagesių vienetai. Parodoje 

eksponuoti jūros ir oro skautų ženkleliai. Lietuvos skautai iš kitų šalių skautų 

išsiskyrė tuo, kad Vytauto Didžiojo universiteto studentai 1924 m. įsteigė studentų 

349



2 pav. Ženkleliai, skirti Lietuvos skautų sąskrydžiui Palangoje pasaulio skautų 

organizacijos įkūrėjo Roberto Baden-Powellio apsilankymo proga 1933 m. 

Dail. A. Šepetys. Gamino Levinų gintaro dirbinių dirbtuvės (Palanga) 

Geltonas metalas, šviesus ir tamsus gintaras, 21 × 21 mm. 

NČDM, Inv. Nr. Nn-30839, Nn-30852, Nn-30851 

skautų organizaciją, kurią sudarė Studenčių skaučių draugovė ir Korporacija Vytis. Nors 

istorinėje ekspozicijoje rodytas tik korporacijos ženklelis, kaip atrodo studenčių skaučių 

ženklelis, buvo galima išvysti šiuolaikinių organizacijų salėje, Studentų skautų organizacijos 

vitrinoje. Išeivijos akademikų dėka išsaugotas ne tik veiklos tęstinumas, tradicijos, 

bet ir atributika, kurią atgimus Lietuvai perėmė atsikūrusi skautų studentų organizacija. 

Skautai ir skautės, prisiekę tęsti skautišką veiklą visą gyvenimą, tapo skautais vyčiais (bet 

tai nereiškia, kad skautas vytis yra korp!Vytis narys, nebent jis universitetinių studijų 

metu būtų davęs pasižadėjimą ir tapęs tikruoju korporacijos nariu – senjoru) ir vyresniosiomis 

skautėmis. Skiriamuosius ženklus turėjo didžiųjų vienetų – tuntų vadovai ir 

aktyviausi skautai, įvykdę specialias programas ir gavę aukščiausią skautininko laipsnį. 

Skautų narystės stažą parodo ženkleliai – Žvaigždutės, kurios žymi vienerių, penkerių ir 

dešimties metų laikotarpius. Atskirą ženklelių grupę sudarė proginiai ženkleliai, sukurti 

jubiliejinėms tautinėms stovykloms, sąskrydžiams (2 pav.) bei kitiems reikšmingiems 

įvykiams pažymėti (Astikas 1993, p. 187–201). Kitataučių skautų ekspozicijoje rodyti 

lenkų skautų ženkleliai, greičiausiai gaminti Lenkijoje. 

Parodoje eksponuoti svarbiausi apdovanojimai: Gedimino Vilko ordinas – aukščiausias 

Lietuvos skautų apdovanojimas, įsteigtas 1924 m.; Svastikos ordinas (1928–1940), 

įsteigtas Lietuvos ir užsienio skautams bei jų organizacijoms už gerą darbą ir nuopelnus 

Lietuvos skautų judėjimui pažymėti; 1928 m. įsteigti ordinas Už Nuopelnus, skirtas 

visiems aktyviausiems Lietuvos skautijos nariams, ir Lelijos ordinas, skirtas Lietuvos 

ir užsienio skautams, jų organizacijoms už gerą darbą bei nuopelnus Lietuvos skautų 

judėjimui pažymėti (Kavaliauskas 2001, p. 437, 444, 449, 451). 

Dauguma tarpukario laikotarpio ženklelių pagaminti juvelyrų ir graverių dirbtuvėse 

Kaune. Kai kurie ženkleliai buvo numeruojami. Dažniausiai aptinkama juvelyro, 

graverio Juozo Gerštiko (Gerštyko) pavardė, kurio dirbtuvės veikė 1918–1938 m., o 

dirbiniai atpažįstami iš inicialų J G įspaudo dirbinio reverse. Graveris Filypas (Pilypas) 

Ivanovas 1921–1940 m. gamino ženklelius ir apdovanojimus pagal kariškių, policijos, 

įvairių organizacijų užsakymus. Ženklus, medalius ir ordinus skautams gamino An- 

350



1 

1 

2 

3 pav. Lietuvos skautijos ženkleliai: 

1. Lietuvos skautijos organizacijos ženklas, 

segamas kairės kišenės klostės viduryje. Nuo 1996. 

Baltas metalas, juodinimas, 35 × 33 mm. Gamino „Praktika“ (Telšiai). 

2. Lietuvos skautijos vyresniųjų skaučių ženklelis, 

segamas ant kaklaraiščio tikrojo mazgo. XX a. II pusė. 

Geltonas metalas, raudonas, žalias, geltonas, baltas, mėlynas emalis, 15 × 20 mm 

tano Pranckevičiaus ir Edvardo Kilbausko firma Graviūra / Gravelit, pradėjusi veikti 

po Pirmojo pasaulinio karo ir tęsusi darbą iki Antrojo pasaulinio karo. Tikėtina, kad 

dalį ženklelių bei antspaudus skautų organizacija gaminosi Leizerio ir Moisiejaus 

Klionų antspaudų ir graviravimo dirbtuvėje, veikusioje 1923–1940 m. ir naudojusioje 

įspaudus M K, M KLION KAUNE, M KLIONAS KAUNAS; Kazio Zvolinsko dirbtuvėje, 

veikusioje 1932–1940 m. ir naudojusioje inicialus K Z įspaude; Karo invalidams 

šelpti komiteto Graverių dirbtuvėje, veikusioje 1938–1939 m. ir naudojusioje įspaudą 

L.K.I.Š.K. (Škiudienė 2007). 

Lietuviai skautai tęsė organizacijos veiklą ir už Tėvynės ribų. Skautų veiklos pabėgėlių 

stovyklose ekspozicijoje buvo galima išvysti Pirmojo tarptautinio skautų suvažiavimo 

Augsburge ženklelį I. INTERN. D. P. RALLY AUGSBURG 19.5.1946, LSS 

30-mečio ženklelius 1918–1948, gamintus Vokietijoje. 

Siekiant pabrėžti Lietuvos skautų ryšį su įvairių pasaulio šalių skautais, eksponuoti 

Amerikos, Anglijos, Estijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Serbijos, Slovakijos, 

Švedijos, Vengrijos skautų ženkleliai bei keletas apdovanojimų. Parodoje išsiskyrė 

JAV skautų vadovams už nuopelnus nuo 1931 m. teiktas Sidabrinio bebro ordinas, JAV 

skautijos ženklas – aukščiausio lygio suaugusio skautų vadovo Rakto medalis, teiktas 

už vadovavimą, mokymą, organizavimą, ir JAV skautijos ženklas – suaugusio skautų 

vadovo apdovanojimas, teiktas už mokymą. Abu įsteigti XX a. I pusėje. 

Išeivijoje lietuvių skautų ženkleliai beveik nepasikeitė. Nusistovėjo tradicija stilizuotos 

kregždutės apskritime ženklelį laikyti išskirtiniu tik jaunesniųjų skaučių – 

351



4 pav. Studentų skautų organizacijos korp!Vytis 

ir Akademinės skaučių draugovės stovyklų ženklai: 

1. Lietuva. Skautaukime kartu!!! 2004. 

Plastikas, baltas metalas, chromavimas, spauda, Ø 49 mm. 

2. Lietuva. Bražuolė. Parsisiųsk vasarą. 2006. 

Plastikas, baltas metalas, chromavimas, spauda, Ø 38 mm. 

3. Lietuva. Purvaičiai. 2006. 

Plastikas, baltas metalas, chromavimas, spauda, Ø 49 mm 

M 1:1,5 

paukštyčių – ženkleliu. Išsaugoti senieji Geležinio (buvęs Gedimino) Vilko ordinas, 

Lelijos ordinas, dviejų laipsnių Gyvybės Gelbėjimo Kryžius, ordinas Už Nuopelnus, 

Inkaro ordinas (jo išvaizda pasikeitė, bet reikšmė išliko). Pastarieji trys ordinai su 

skirtingos spalvos juostelėmis pradėti teikti ir rėmėjams. Dėl politinių aplinkybių 

atsisakyta naudoti Svastikos ordiną. Panašiai tiek JAV įsteigta naujų apdovanojimų: 

Padėkos ordinas, Tėvynės Sūnaus – Dukros, Vėliavos, Pažangumo žymenys, sukurti 

dailininko skautininko Kazio Žilinsko tremtyje; jūrų skautų Gintaro ir Žuvėdros (išskirtinai 

pagal lytį) žymenys, sukurti vyriausiojo jūrų skautininko Stepo Makarevičiaus 

(JAV). Juostelių spalvų derinius atliko dailininkai bei skautininkai Kęstas Pažemėnas 

ir Pranas Pakalniškis (Lietuviškoji... 1996, p. 658). 

Gausią išeivijoje sukurtų ženklelių grupę sudarė suvenyriniai, proginiai ženkleliai. 

Kadangi nuo 1948 m. jubiliejinės ir tautinės stovyklos pradėtos rengti atskirai kas 

penkeri ir dešimt metų, kiekvienai jų kurtas atskiras ženklelis, o VI tautinei stovyklai 

buvo skirti net dveji ženkleliai, nes ji vyko JAV ir Australijoje. Taip pat sukurta ženklelių 

skautiškų vienetų įvairių sukakčių, mokymų ir kursų proga. 

Šiandien Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos naudoja JAV lietuvių išeivių 

nežymiai pakoreguotus tradicinius ženklelius arba sukurtus jau dabartinėje nepriklausomoje 

Lietuvoje. Daugumoje jų vyrauja rūtelės ir lelijėlės simboliai. Organizacijų 

atributika tebegaminama iš metalo (3 pav.), o stovyklinių ženklelių gamyba, palyginti 

su ankstesniais laikais, kai jie gaminti iš įvairesnių medžiagų: kelių spalvų metalo, 

352



gintaro, medžio – supaprastėjo. Pradėtos naudoti pigesnės medžiagos, kaip antai 

plastikas ir kt. (4 pav.). 

Skautai – bene vienintelė neformali jaunimo ugdymo organizacija, faleristikoje pasižyminti 

savitų meninio sprendimo būdų, įdomių motyvų, formų, gilios, prasmingos 

simbolikos įvairove ir gausa. Skautiškas ženklas tarsi mažas meno kūrinys įprasmina 

skautybės idėją ir perteikia milžinišką emocinį krūvį. Organizacijos narys jį brangina 

ir kartu įsipareigoja kilniems tikslams. Skautiškas ženklas atspindi organizacijos struktūrą, 

jos istoriją. Dešimtmečiais ir jau visą šimtmetį skautų ženkluose pasikartojantys 

simboliai, nepaisant istorinių išbandymų, pokyčių, liudija skautų judėjimo ir organizacijų 

brandumą, tvirtumą, išsaugotą tęstinumą ir išlaikytus pagrindinius principus. 

Literatūra 

Astikas A. 1993 – Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940, Vilnius. 

Globys G. 1997 – Skautų organizacijos suvalstybinimas Lietuvoje 1931 m., bakalauro 

tezės, Kaunas. 

Globys G. 1999 – Lietuvos Respublikos skautija: politinės socializacijos mokykla 

(1918–1940), magistro tezės, Kaunas. 

Jurgėla P. 1975 – Lietuviškoji skautija, Niujorkas. 

Kavaliauskas V. 2001 – Už nuopelnus Lietuvai 1, Vilnius. 

Lietuviškoji... 1996 – Lietuviškoji skautija 1945–1985, Bostonas. 

Škiudienė R. 2007 – Tarpukario Lietuvos auksakaliai, rankraštis, Kaunas. 

Vaida Sirvydaitė-Rakutienė 

Alytiškiai įvertinti Lietuvos valstybės apdovanojimais 

Alytaus kraštotyros muziejus, 2007 06 15–09 07 

2007 m. birželio 15 d. Alytaus kraštotyros muziejuje surengta tradicinė konferencija 

„Alytaus šviesuolių portretai“. Po konferencijos atidaryta paroda, skirta alytiškiams, 

įvertintiems Lietuvos valstybės apdovanojimais. Konferencija ir paroda buvo vieni 

iš renginių, skirtų Miesto dienai. Parodoje pristatyti asmenys, gimę ar savo veikla 

susiję su Alytaus miestu, kurie po 1990 m. kovo 11 d. buvo apdovanoti valstybiniais 

apdovanojimais. Per šį laikotarpį 13 alytiškių tapo Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriais, 

2 jais tapo du kartus; 10 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriais, 

4 – „Už nuopelnus Lietuvai“ ordino kavalieriais, 4 apdovanoti Žūvančiųjų 

gelbėjimo kryžiumi. 102 apdovanoti įvairiais medaliais. Parodoje eksponuoti 28 

valstybiniai apdovanojimai, Prezidento dekretų ir apdovanojimų liudijimų kopijos, 

apdovanotųjų asmenų nuotraukos, pristatytos 47 asmenų biografijos. Parodoje rodyti 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui 

(1918–1957) po mirties suteikti Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius su žvaigžde, 

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius su žvaigžde, savanoriui Artūrui 

Sakalauskui (1963–1991) – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius su žvaigžde, Sausio 

353



Apdovanotieji asmenys ir jų giminės prie savanorio Artūro Sakalausko apdovanojimų. 

Iš kairės: kunigo Liongino Kunevičiaus, pogrindinio leidinio „Aušra“ leidėjo, Vyčio Kryžiaus 

ordino Karininko kryžiaus kavalieriaus, sesuo Regina Kunevičiūtė; parodos rengėjas Vilmantas 

Dunderis; Felicija Kazlėnienė, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 

3-iojo laipsnio medaliu; Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksė Ramanauskaitė- 

Skokauskienė; kun. L. Kunevičiaus sesuo Aldona Kunevičiūtė; Vyčio Kryžiaus ordino 

Karininko kryžiaus kavalierius Vytautas Nanartonis-Nainys; Lietuvos didžiojo kunigaikščio 

Gedimino Karininko kryžiaus kavalierius Antanas Andriulionis; savanorio A. Sakalausko 

motina Genovaitė Sakalauskienė, apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu; Vytautas 

Stanionis, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 

Fot. Galina Tamošiūnienė 

13-osios atminimo medalis. 8 apdovanojimus parodai paskolino Lietuvos nacionalinis 

muziejus, 20 – privatūs asmenys. 

Parodos rengėjas – Vilmantas Dunderis, dailininkė – Gintarė Markevičienė. 

Miestų herbai Lietuvos Metrikoje 


Vilmantas Dunderis 

Lietuvos Metrika – Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje XV–XVIII a. 

parengtų dokumentų nuorašų knygos, apimančios visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 

oficialius raštus. Parodoje eksponuoti 74 Lietuvos Metrikos 556 knygoje, 

saugomoje Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje, esantys LDK miestų 

ir miestelių herbai (kopijos). Ši herbų virtinė minėtoje knygoje atsirado neatsitiktinai. 

354



1776 m. dauguma LDK miestų ir miestelių prarado savivaldos teises, išskyrus pagrindinius 

miestus Vilnių, Lydą, Trakus, Kauną, Naugarduką, Valkaviską, Pinską, Minską, 

Mozyrių, Brastą ir Gardiną. Ketverių metų seimas, dirbęs 1788–1792 m., 1791 m. 

gegužės 3 d. priėmė Abiejų Tautų Respublikos konstituciją. Jos sudėtine dalimi tapo 

kiek anksčiau, 1791 m. balandžio 18 d., priimtas įstatymas „Mūsų karališkieji laisvieji 

miestai Respublikos valstybėse“. Pagal šį įstatymą visi valstybiniai miestai buvo 

pripažinti laisvais, o miestiečiai – laisvais žmonėmis. Visas miestiečių nekilnojamasis 

turtas, ypač valdoma žemė, buvo pripažinta jų paveldima nuosavybe, – taip sulygintos 

miestiečių ir bajorų turtinės teisės. 

Informacija apie parodą skelbiama muziejaus internetinėje svetainėje: http://www. 

lnm.lt/index.phpoption=com_content&task=view&id=213&Itemid=298 (paskutinį 

kartą atnaujinta 2007 12 28). 

Darius Antanavičius 

Algirdo Boso medalių ir skulptūrų paroda 

Gargždų krašto muziejus, 2007 08 17–09 25 

Parodoje eksponuota per dvidešimt įvairiais 

laikotarpiais Algirdo Boso sukurtų medalių. Mažosios 

plastikos darbuose – Lietuvos kultūrai, 

menui ir mokslui nusipelnę žmonės, žiūrovui 

atpažįstami ne tik iš įtaigios realistinės portretų 

reprezentacijos, bet ir iš taiklių, žmogaus kūrybos 

ar profesijos esmę žyminčių ženklų bei simbolių. 

Šalia medalių muziejaus lankytojams pristatyti 

A. Boso mažosios skulptūros darbai ir piešiniai. 

Dauguma eksponatų – iš privačių kolekcijų, kiti – 

autoriaus nuosavybė. 

Muziejaus surengtoje parodoje gargždiškiai 

ir miesto svečiai turėjo galimybę prisiliesti prie 

žymaus menininko kūrybos, kur nuosekliai per 

etiudinius piešinius, medalius ir mažąją skulptūrą 

atsiskleidė meninių sprendimų evoliucija nuo 

daiktiškos aplinkos link asociatyvios raiškos. 

Parodos plakatas. 

Dail. Roma Litvinaitė-Paplauskienė. 

Spausdino „Office 1“ (Klaipėda). 

Spauda, 420 × 297 mm, tiražas 8 egz. 

Parodoje eksponuoti medaliai: 

1. Vincas Mickevičius-Krėvė. 1983. Aversas, bronza 

2. Stasys Ušinskas. 1983. Reversas, bronza 

3. Antanas Vienažindys. 1983. Aversas, bronza 

4. Jurgis Baltrušaitis. 1984. Aversas, bronza 

5. Dailininkas ir modelis. 1984. Plaketė, bronza 

6. Kazys Boruta. 1985. Vienpusis, bronza 

355



7. Flora. 1985 1 . Plaketė, bronza 

8. Kazimieras Jaunius. 1985. Aversas ir reversas, bronza 

9. Ikaras. 1985. Vienpusis, bronza 

10. Klaipėdos skulptūrų parkas. 1985. Aversas ir reversas, bronza 

11. Mitologinis motyvas. 1985. Vienpusis, bronza 

12. Vincas Svirskis. 1985. Vienpusis, bronza 

13. Vienuolis. 1986. Plaketė, bronza 

14. Nikė I–V. 1986–1987. Vienpusis, bronza 

15. Marius Katiliškis. 1987. Aversas, bronza 

16. Chirurgas Kęstutis Saniukas. 1987. Aversas, bronza 

17. Butkų Juzė. 1988. Vienpusis, bronza 

18. Vladimiras Dubeneckis. 1988. Aversas, bronza 

19. Tomas Manas. 1988. Reversas, bronza 

20. Sausio 13-oji. 1991. Aversas ir reversas, bronza 

21. Jonušas Radvila. 2006. Vienpusis, bronza 

22. Prof. Stasys Vaitekūnas. 2006. Plaketė, bronza 

23. Prof. Petrui Avižoniui. 2007. Reversas, bronza 

Regina Šiurytė 

Virtuali paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“ 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas: http://www.archyvai.lt/exhibitions/ 

litui85/paroda.htm, nuo 2007 10 29 

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės internetinėje 

svetainėje (http://www.archyvai.lt/archyvai/index.jsp) yra puslapis „Virtualios 

parodos“ http://www.archyvai.lt/exhibitions/parodusarasas2.htm (žiūrėta 2008 04 10), 

kurių rengimą departamentas koordinuoja ir dalyvauja jas rengiant. 

Pateiktame sąraše yra ir paroda, skirta Lietuvos banko (toliau LB) ir lito įvedimo 

85-erių metų sukakčiai paminėti (http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda. 

htm). Medžiagą parodai pateikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 

Parodą pradeda fotografija, kurioje matome iškilaus Lietuvos finansininko prof. Vlado 

Jurgučio veikalus Finansų mokslo pagrindai (1938), Bankai (1940) ir Pinigai (1938), 

Lietuvos 10 litų 1927 m. banknotą, 1925 m. laidos 2 litus ir dvi 1936 m. laidos 5 litų 

monetas (fotografija toliau pateikta kaip parodos eksponatas Nr. 7). Yra glaustas (apie 

3000 spaudos ženklų) nepasirašytas įvadinis tekstas, kuriame pristatoma paroda ir 

apžvelgiama LB ir lito istorija. 

1 

Į A. Boso darbų sąrašą (žr.: Grimalauskaitė D., „...kaip rasos laše – visas pasaulis...“: 

Algirdui Bosui – 60, Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004, Vilnius, 2006, p. 440–450 

plaketės „Flora“ (1985) ir „Vienuolis“ (1986) nebuvo įtrauktos, nes nulietos tik 2007 m., 

be to, sąraše praleistas Sausio 13-ajai skirtas medalis (1991). 

356



Įvade rašoma, kad parodai atrinkti „svarbesni ir įdomesni Lietuvos banko veiklos 

ir lito įvedimo dokumentai“. Pateiktame sąraše – 39 pozicijos dokumentų, fotografijų, 

reprodukcijų (http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/sarasas.htm 1 ): 

1. LB statuto projektas (pirmas lapas). 1922. 

2. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministerijos ir A. Hasės 

(A. Haase) litografijos firmos Prahoje sutartis dėl litų gamybos. Kaunas, 

1922 08 28. 

3. Lietuvos valstybės pinigai. Po 1926 02 23. Fot. Petras Ločeris 2 . 

4. LR Ministrų Tarybos posėdžio protokolas dėl kandidatų į LB administraciją 

patvirtinimo. 1922 09 27. 

5. V. Jurgučio telegrama, kuria jis praneša apie jo paskyrimą LB valdytoju. 

1922 09 28. 

6. V. Jurgutis. Kaunas, 1929. Fot. nežinomas. 

7. V. Jurgučio Finansų mokslo pagrindai (1938), Bankai (1940) ir Pinigai (1938) 

ir lietuviškų pinigų pavyzdžiai. 

8. Prof. V. Jurgutis. Vilnius, 1962. Fot. nežinomas. 

9. LR finansų, prekybos ir pramonės ministro instrukcija iždinėms dėl piniginio 

vieneto lito įvedimo tvarkos. 1922 10 01. 

10. LR finansų, prekybos ir pramonės ministerijos skelbimas dėl piniginio vieneto 

lito įvedimo. 1922 10 12. 

11. LB aplinkraštis dėl pinigų keitimo kurso. 1922 11 18. 

12. LB darbo tvarkos instrukcija. 1923 06 24. 

13. Statistinės žinios apie LB apyvartą, pajamas ir išlaidas, tarnautojų skaičių. 

1924–1932. 

14. LR monetų įstatymas. 1924 06 20. 

15. LB pastato projektas. Fasadas iš K. Donelaičio gatvės. 1925. 

16. LB rūmų statyba. Arch. Mykolas Songaila. Kaunas, 1928. Ekonominės karių 

bendrovės fotografija. 

17. LB rūmai. Arch. M. Songaila. Kaunas, XX a. 4 deš. Fot. M. Smečechauskas. 

18. LB rūmų fasado fragmentas iš Maironio gatvės. Arch. M. Songaila. Kaunas, 

XX a. 4 deš. Fot. A. Giedraitis. 

19. LB posėdžių salė. Kaunas, 1930. Reprodukcija. 

20. LB operacijų salė. Kaunas, 1930. Reprodukcija. 

21. LR Prezidento aktas dėl LB valdytojo V. Jurgučio paskyrimo. 1926 06 16. 

22. LB vadovai su apskričių direktoriais. Kaunas, 1929. Fot. Janina Tallat- 

Kelpšienė. 

23. LB valdyba. Kaunas, 1930. Reprodukcija. 

24. LB taryba. Kaunas, 1930. Reprodukcija. 

1 

Pastaba: iš šio adreso – standartinio numerio nėra išeities į parodos įvadinį tekstą. 

2 

Tiksliau, tai – fotoatvirukas. Sąraše jis klaidingai datuotas 1924 m. Kadangi atviruke 

matyti ne tik 1925 m. laidos monetos, bet ir 1000 litų 1924 m. banknotas, į apyvartą 

išleistas tik 1926 m. vasario 23 d., jį reikėtų datuoti ne anksčiau kaip 1926 m 

357



25. LR Prezidento aktas dėl advokato Vlado Stašinsko paskyrimo Lietuvos banko 

valdytoju. 1930 06 07. 

26. V. Stašinskas, Lietuvos banko valdytojas 1930–1938. Reprodukcija. 

27. LB Panevėžio skyriaus eskizinis projektas. Arch. M. Songaila. 1930. 

28. LB Šiaulių skyrius. XX a. 3 deš. Fot. nežinomas. 

29. LB Biržų skyrius. 1926. Fot. P. Ločeris. 

30. LB Utenos skyriaus projektas. Fasadas iš Aušros gatvės. Arch. Arnas Funkas, 

M. Songaila. 1932 03 07. 

31. LB Raseinių skyriaus eskizinis projektas. Arch. M. Songaila. 1933. 

32. LB Raseinių skyrius. XX a. 4 deš. Fot. J. Buračas. 

33. LB Tauragės skyriaus projektas. Fasadas iš Vytauto gatvės. Arch. M. Songaila, 

A. Funkas. 1935 04 01. 

34. LR Prezidento aktas dėl Juozo Tūbelio paskyrimo LB valdytoju. 1938 09 30. 

35. J. Tūbelis. Fot. nežinomas. 

36. LR Prezidento aktas dėl LB valdytojo pavaduotojo Juozo Paknio paskyrimo 

LB valdytoju. 1939 10 25. 

37. J. Paknys. Kaunas, 1921. Reprodukcija. 

38. Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija. 1940 07 26. 

39. Bankų nacionalizavimo įstatymas. 1940 07 29. 

Prie dokumentų, fotografijų ir reprodukcijų pateiktos archyvo signatūros, išmatavimų 

nėra. 

Nemažai parodoje rodomų vaizdų galima matyti LB, Lietuvos nacionalinio muziejaus 

leidiniuose, kitus – retame, tačiau bibliotekose randamame Vytauto Didžiojo 

mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albume (1430–1930) (Kaunas, 1933), kai kurie 

buvo eksponuoti parodose, tačiau keletas yra nematytų: puiki V. Jurgučio 1962 m. 

fotografija (Nr. 8), LB rūmų statybos nuotrauka (Nr. 16). 

Įvadinį tekstą, manytume, reikėtų papildyti svarbia lito istorijoje informacija: kaip 

teisingai rašoma įvade, 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė 

Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos – lito įvedimą. Reikėtų 

nepamiršti, kad būtent ši data buvo įrašyta laikinuose Lietuvos centų ir litų „banknotuose“, 

atspausdintuose Otto Elsnerio spaustuvėje Berlyne ir išleistuose rugsėjo pabaigoje. 

Žodį „banknotas“ – banko išleistas popierinis pinigas – neatsitiktinai parašėme 

kabutėse (nors toks pavadinimas įrašytas ir pačiuose piniguose), o todėl, kad LB buvo 

įsteigtas kiek vėliau, rugpjūčio 11 d., antra, pinigus išleido Finansų ministerija: vienas 

iš trijų parašų „banknotuose“ – finansų ministro Vytauto Petrulio. Finansų ministerija 

užsakė ir 1922 m. lapkričio pradžioje apyvartoje pasirodžiusius Prahoje spausdintus 

popierinius centus su 1922 m. lapkričio 16 d. data (taip pat su V. Petrulio parašu) ir 

gruodžio pradžioje – popierinį 1 litą. Tik 2, 5, 10 ir 50 litų banknotuose ir vėlesnėse 

1924, 1927, 1928, 1929, 1930 m. laidose yra LB valdytojų V. Jurgučio ir V. Stašinsko 

parašai, t. y. tokie pinigai jau visiškai atitinka banknoto sąvokos esmę. 

Informaciją apie Monetų įstatymą, priimtą 1924 m., taip pat galima būtų papildyti: 

pirma monetų laida, vėlgi Finansų ministerijos užsakymu, nukaldinta ir išleista į 

apyvartą 1925 m. (antra – 1936 m., 1938 m. apyvartoje pasirodė 10 litų su Prezidento 

358



Antano Smetonos portretu). Būtų korektiška greta Anglijos monetų kalyklų, kaldinusių 

1925 m. laidos monetas, paminėti ir „Spindulio“ monetų kalyklą Kaune, tuo labiau 

kad 1 lito su 1925 m. data kaldinimas buvo pratęstas 1936 m. Kaune. 


Jotvingių kryžiaus riterių ordinas 

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Kaunas, 2007 12 07 

Nuo 2004 m. Kražiuose veikiančios organizacijos „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas“ 

kūrėjai, remdamiesi negausiais ir ilgai slėptais dokumentais, ordino ištakas sieja su 

Mindaugu, su jotvingių kilmingų šeimų, iš kryžiuočių nualintų žemių XIV a. atsikėlusių 

į Žemaitiją, grupuote, 1487 m. susitelkusia aplink žemaičių didiką – „kunigaikštį“ Jurgį 

Komiatavičių (Comiattides, Komiattovicz). Teigiama, kad Šv. Romos imperatoriaus 

Lietuva. Jotvingių ordino Honoris – Garbės kryžius (4-asis laipsnis). 2007. 

Sidabras, emalis, muaras, 50 × 26 mm. Gamino Aloyzas Jonušauskas (Kaunas). 

Lietuvos nacionalinis muziejus, GRD 105600/1. Fot. Rūta Kuodytė 

359



Maksimilijono I (Austrijos erchercogas 1493–1508, imperatorius 1508–1519) 1495 m. 

išleista chartija suteikė Medininkų žemes valdžiusiam kunigaikščiui privilegiją turėti 

Lietuvoje vasalų bajorų, kurie sudarė brolijos – ordino pagrindą. Jos centru iki 1650 m. 

buvę Medininkai (Varniai), vėliau Raseiniai, Kražiai. Ordino globėju skelbiamas šv. Viktoras, 

ženklui pasirinktas karūnuotas dvigubas kryžius su raiteliu – „jotvingių riteriu“. 

Teigiama, kad 1852 m. ordinas buvo uždraustas, 1918 m. reorganizuotas, pavadintas 

Jotvingių geležies kryžiaus ordinu, 1936 m. grąžintas senasis Jotvingių kryžiaus riterių 

ordino pavadinimas. Po 64 metų naują organizacijos statutą parengė ir informaciją 

apie ordiną žurnale Lietuvos bajoras (2003, Nr. 8, p. 18–20) paskelbė Lietuvos bajorų 

karališkosios sąjungos narys, ordino magistras prof. h. c. Artūras Rukas Daujotis. 

Greičiausiai romantizmo epochoje užgimusio Jotvingių kryžiaus riterių ordino 

istorija mažai žinoma visuomenei ir reikalauja atidesnio istorikų, ypač XIX a. I pusės 

ir XX a. 2–4 dešimtmečio tyrinėtojų, dėmesio. Šiuo metu tai nevalstybinė organizacija 

– asociacija, kurios tikslas – „ordino tradicijų“ tęsimas, Lietuvos praeities atminimo 

išsaugojimas, riteriškumo ir brolybės principų propagavimas. Nominacijas ordino 

ženklams gauti teikia organizacijos partneris – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir 

švietimo centras Kaune (įst. 1989). Apdovanojimai teikiami už nuopelnus mokslui, 

kultūrai, švietimui ir menui. 2007 m. pagaminti pirmieji 15 komplektų (gamino 

skulptorius Aloyzas Jonušauskas). Komplekte: Donatoriaus – rėmėjo kryžius (5-asis 

laipsnis), Honoris – Garbės kryžius (4-asis laipsnis), Riterio, Karininko, Komandoro 

kryžiai (3–1-asis laipsniai). 

Organizacija, minėdama Jotvingių kryžiaus riterių ordino 520-ąsias metines, 

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje surengė minėjimą ir parodėlę. Susirinkusiuosius 

pasveikino ordino magistras A. R. Daujotis, pranešimą apie Jotvingių 

kryžiaus ordino atkūrėją tarpukario Lietuvoje kun. Antaną Skinderį (1869–1948) skaitė 

ordino Donatoriaus kryžiaus kavalierius dr. Raimundas Kaminskas, ordino Honoris 

Causa laipsnis suteiktas Leonidui Lebedinskiui Bachmanui. Poetas Robertas Keturakis 

perskaitė odę jotvingiams, muzikavo bardas Vytautas Babravičius. 

Minėjimo dalyviams skubomis surengtoje parodėlėje rodyti dokumentai, ordino 

insignijos, fotografijos, žurnalų Rivista araldica (Roma) ir La Vie Chevaleresque 

(Paryžius) 1938 m. numeriai, kuriuose rašoma apie ordiną, naujieji apdovanojimai. 

Eksponuoti 1837 ir 1849 m. Kražiuose išduoti dokumentai, suteikiantys ordino riterio 

laipsnį Joachimui Valavičiui iš Raseinių (Wołłowicz, herbas Bogoria) ir donatoriaus 

– Martinui Zubryckiui (Żubrzycki, herbas Pomian), prelato Antano Skinderio 

1918 m. Kražiuose patvirtintų ordino insignijų projektų kopijos ir greičiausiai to paties 

laikotarpio ordino su grandine ir žvaigžde fotografija, Martino Zubryckio su Jotvingių 

ordino Donatoriaus kryžiumi fotografija (1937), jo atsiminimai apie ordino veiklą 

(rankraštis lenkų k., 1936), Eduardui Montvilai išduotas riterio laipsnio liudijimas 

(1937), jam priklausę ordino ženklai ir kt. 

Galima diskutuoti dėl organizacijos kilmės ir vietos Lietuvos istorijoje, tačiau manome, 

kad medžiaga verta atskiros ir ilgiau visuomenei rodomos parodos erdvesnėse 

patalpose su išsamesnėmis eksponatų anotacijomis. 


360



Lietuvos banko muziejaus ekspozicija Kaune 

Lietuvos banko Kauno skyrius, nuo 2007 12 18 

Nuo 1999 m. birželio 25 d. 

veikusi Lietuvos banko muziejaus 

(Totorių g. 2) ekspozicija, 

skirta pinigų ir bankininkystės 

istorijai Vilniuje, buvo gausiai, 

ypač moksleivių, lankoma. Prasidėjus 

Lietuvos banko patalpų 

rekonstrukcijai, 2007 m. birželio 

8 d. buvo uždaryta. Turėti pinigų 

ekspoziciją savo mieste pageidavo 

ir Lietuvos banko Kauno skyriaus 

darbuotojai. Todėl nuėmus ekspoziciją, 

senieji baldai buvo perkelti 

į istorinius Lietuvos banko 

rūmus Kaune, Maironio g. 25. 

Nauja Lietuvos banko muziejaus 

ekspozicija šiame mieste buvo atidaryta 

2007 m. gruodžio 18 d. 

Ekspozicija veikia istorinių Lietuvos banko rūmų 

Kaune Operacijų salės antrojo aukšto galerijoje. 

Fot. Rūta Kupraitienė 

Ji buvo kuriama pagal Lietuvos banko muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičiaus 

parengtą koncepciją – buvo numatyta parodyti svarbiausius Lietuvos pinigų istorijos 

ir bankininkystės etapus, išryškinant Kauno vaidmenį Lietuvos politiniame ir ekonominiame 

gyvenime 1918–1940 m. Pinigų ir bankininkystės istorija atskleidžiama 

22 vitrinose. 

Ekspozicija pradedama nuo seniausių lietuviškų pinigų – lydinių ir ankstyvųjų 

monetų. 

Antroje vitrinoje, skirtoje XV a. pabaigos–XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios 

Kunigaikštystės monetoms, eksponuojamos pavienės monetos: Aleksandro Jogailaičio 

(1492–1506), Žygimanto Senojo (1506–1548), Žygimanto Augusto (1548–1572) pusgrašiai 

ir 1563 m. trečiokas; Stepono Batoro (1576–1586) 1582 ir 1583 m. (su Lelivos herbu) 

trečiokai; Zigmanto III Vazos (1587–1632) 1620 ir 1621 m. dvidenariai ir 1617, 1622 m. 

šilingai iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r., XVII a. 7 deš./1982), du 1626 m. grašiai, 1619 m. 

pusantrokas, 1593 m. trečiokas, Jono Kazimiero (1648–1668) 1652 m. šilingas, Kauno 

kalyklos, veikusios 1665–1666 m., šilingai, rasti prie Pažaislio, 1666 m. šeštokas. 

Eksponuojamas monetų lobis, rastas Kaune (A. Jakšto g. 15, 1666/2005), kurį 

sudaro trys Ispanijos Nyderlandų patagonai (be pažymėtos datos, 1624, 1657) ir 

208 Lenkijos–Lietuvos Jono Kazimiero variniai šilingai. 

Trečia ir ketvirta vitrinos skirtos Rusijos Imperijos pinigams, kursavusiems Lietuvos 

teritorijoje, ir bankininkystės atsiradimui Kaune parodyti. Eksponuojamos 

Nikolajaus II (1894–1917) varinės ir sidabrinės kapeikos, 1896 ir 1897 m. rubliai, 

361



auksinės 5 rublių 1898 m. ir 10 rublių 1899 m. monetos bei Valstiečių žemės banko 

1910 m. liudijimas. 

Penkta ir šešta vitrinos supažindina su Vokietijos, Rusijos ir vietiniais pinigais, 

cirkuliavusiais dabartinės Lietuvos teritorijoje 1915–1922 m., nacionalinės kreditų 

sistemos kūrimosi pradžia. Eksponuojami Rytų skolinamosios kasos Poznanėje leisti 

ostrubliai, Kaune leistos ostmarkės. 

Septintoje vitrinoje lankytojų dėmesiui pateikta akcinės bendrovės „Vaistija“ 

1000 auksinų 1920 m. akcija, akcinės bendrovės „Eglynas” 1000 auksinų 1922 m. 

akcija, 1920 m. Lietuvos valstybės paskolos lakštas ir informacinis leidinys Dolerio 

kursas Berlyne. 1919–1923 m. 

Aštuntoje vitrinoje rodomi Lietuvos banko 1922 m. rugsėjo 10 d. laidos laikinieji ir 

1922 m. lapkričio 16 d. laidos litų ir centų banknotai. Pastarieji buvo atspausdinti Andreas’o 

Haase’s spaustuvėje Prahoje. Banknotų autorius – dail. Adomas Varnas. Eksponuojamas 

2 centų projektas, 5, 10, 20, 50 centų spalvinio bandinio atspaudas, 1 cento banknoto 

averso grafinis tinklelis, 2 centų atspaudas lakšte bei Lietuvos banko 1922 m. lapkričio 

22 d. laidos centų banknotų pavyzdžių albumas. Devintoje vitrinoje rodomos Lietuvos 

Respublikos 1925 m. laidos bronzinės 1, 5, 10, 20, 50 centų monetos, kaldintos „King’s 

Norton Metal Works“ firmoje Birminghame (Anglija), sidabrinės 1925 m. 1, 2, 5 litų 

monetos, kaldintos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose Londone, 1936 ir 1938 m. 

laidų monetos, kaldintos „Spindulio“ monetų kalykloje Kaune, 1938 m. 2 litų bandomoji 

moneta su Vyčiu, kaldinta Belgijos karališkuosiuose monetų rūmuose Briuselyje. 

Dešimtoje vitrinoje eksponuojami 1924–1930 m. laidų banknotai ir Nepriklausomybės 

20-mečiui skirto 10 litų 1938 m. banknoto pavyzdys (dail. Adomas Galdikas). 

Piniginius ženklus papildo eksponatai iš LB Kauno skyriaus – rašalinė ir metalinis 

banknotų prispaustuvas, naudoti Lietuvos banke XX a. 3–4 dešimtmetyje. 

Vienuoliktoje vitrinoje sudėtos XX a. 3–4 dešimtmečio komercinių bankų ir kitų 

kredito įstaigų taupomosios knygelės. 

Dvylikta vitrina skirta Lietuvos bankui. Eksponuojama 1931 m. Lietuvos banko 

centro tarnautojų sąrašas, XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvos banko taupomosios 

knygelės, 1933 m. Lietuvos banko akcininkų susirinkimo rinkimų kortelė, spausdinimo 

mašinėlė „Continental“, naudota Lietuvos banke. Tryliktoje vitrinoje – XX a. 

3–4 dešimtmečio Lietuvos banko čekiai ir mokesčių kvitai, 1938–1939 m. kliringo 

kortelės, 1940 m. Valstybės draudimo įstaigos polisas, apdraudžiantis Lietuvos 

banko turtą, XX a. 4 dešimtmečio taupyklė ,,Naminė taupomoji kasa“, Kvitų blankų 

apskaitos knyga. 

Keturioliktoje vitrinoje rodomi XX a. 4 dešimtmečio Panevėžio žydų liaudies 

banko indėlio lakšto blankas, akcinės bendrovės „Pažanga“ 100 litų 1934 m. akcija, 

akcinės bendrovės „Maistas“ 25 litų 1939 m. akcija, 1939 m. Vilniaus paskolos 25 litų 

lakštas, Žemės banko 100 litų 1934 m. įkaito paskolos lakštas, Valstybės iždo 25 litų 

1937 m. pasižadėjimo lakštas ir knyga, kurioje surašytos Lietuvos aukso atsargos: 

Aukso Depo užsienyje. 

Penkioliktoje vitrinoje, skirtoje Antrajam pasauliniam karui ir okupacijoms (1939– 

1945), eksponuojami Sovietų Sąjungos 1938 m. laidos 1, 3, 5 rubliai, 1937 m. laidos 

1, 3, 5, 10 červoncų banknotai, 1929–1940 m. laikotarpio 10, 15, 20 kapeikų, 1925 m. 

362



poltiniko monetos. Vokietijos okupaciją primena 1939–1945 m. laidos reichsmarkės 

ir 1944 m. Lietuvos telefonų knyga. 

Šešiolikta vitrina skirta 1944–1990 m. laikotarpiui. Į Lietuvą sugrįžus sovietinei armijai, 

buvo atkurta Sovietų Sąjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora, 

o vokiškus pinigus vėl pakeitė sovietiniai pinigai. 1947 m. reforma paliko visus ankstesnės 

pinigų sistemos elementus. Valstybinio banko bilietų pavadinimas červoncai 

buvo pakeistas į rublius. Monetos išliko nepakitusios. Eksponuojami 1947 m. laidos 

1, 3 (pavyzdys), 5 (pavyzdys), 10, 25, 50 (pavyzdys), 100 rublių banknotai, 1961 m. 

laidos vienpusiai 1, 3, 5, 10, 25 rublių pavyzdžių aversai ir reversai. 1985–1991 m. 

vadinamasis „perestroikos“ laikotarpis pasižymėjo išaugusiu biudžeto deficitu, kuris 

buvo dengiamas didinant pinigų emisiją. Eksponuojamos bronzinės 1, 2, 3, 5 kapeikos 

(1961–1989), nikelinės 10, 15, 20, 50 kapeikos (1955–1990) ir 1 rublio (1977, 1983) 

monetos. 

Septyniolikta vitrina atspindi svarbius 1989–1993 m. Lietuvos istorijos įvykius iki 

lito įvedimo. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, 1989 m. gegužės 18 d. LSSR Aukščiausioji 

Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, 

kuris numatė ir savą pinigų bei kredito sistemą. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų 

ir centų projektų rengimo konkursas. Litus atspausdinti pažadėjo Prancūzijos kompanija 

„François Charles Oberthur“. Eksponuojami 1990 m. 20 litų banknoto averso 

ir reverso projektai, sukurti dail. Justo Tolvaišio. 1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos 

bankas, o kovo 11 d. atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1991 m. lapkričio 5 d. Aukščiausioji 

Taryba priėmė Pinigų išleidimo įstatymą ir sudarė Lito komitetą. Lietuvos 

bankas, siekdamas apginti Lietuvos rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. 

vasarą išleido bendruosius talonus, kurie buvo naudojami tik su rubliais įsigyjant 

didelės paklausos pramonines prekes. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą 

išleidžiami rublių pakaitalai – talonai. 1 rublis buvo prilygintas 1 talonui. 1992 m. 

spalio 1 d. Lietuvoje įvesti laikinieji pinigai talonai, tapę teisėta mokėjimo priemone 

– nacionaliniu piniginiu vienetu. Eksponuojami 1991 m. laidos bendrieji talonai, 

1992 ir 1993 m. laidų talonai, 1993 m. laidos 500 talonų averso ir reverso projektai, 

sukurti dail. Viliaus Jurkūno. Iš Lietuvos banko saugyklų paskutinių rublių kelionę po 

giljotina primena suvenyrinis maišelis „Paskutinieji rubliai 2004.05.18.“. 

Aštuoniolikta vitrina skirta atkurtos nepriklausomos Lietuvos pinigams – centams 

ir litams. Pirmosios lietuviškos apyvartinės monetos – 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 

5 litų – buvo nukaldintos Birminghamo kalykloje Anglijoje. 1990 m. gruodžio 10 d. 

finansų ministro įsakymu įsteigta Lietuvos monetų kalykla. Anglijoje įsigijus monetų 

kaldinimo įrengimus 1992 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kaldinti 

1, 2 ir 5 centų apyvartines monetas su 1991 m. data. 1997 m. Lietuvos monetų kalykla 

nukaldino naujos laidos 10, 20 ir 50 centų vario, cinko ir nikelio lydinio monetas, o 

1998 m. – 1 lito vario ir nikelio lydinio bei pirmąsias 2, 5 litų bimetalines monetas, 

pagamintas iš vario ir nikelio bei vario, aliuminio ir nikelio lydinių (dail. Arvydas 

Každailis ir Antanas Žukauskas). Eksponuojami 1991 m. apyvartinių 1 cento, 1 lito 

monetų konkursiniai projektai (dail. Rytas Jonas Belevičius, Rimantas Eidėjus) bei 

1991 ir 2000 m. apyvartinių monetų rinkiniai. Litų banknotai buvo spausdinami 

įvairių šalių spaustuvėse. Lankytojų dėmesiui pateikiami 1991 ir 1993 m. laidų litų 

363



1 pav. Ekspozicijos lankstinys. 

Sudarytojas ir teksto autorius 

Vidmantas Laurinavičius. 

Vilnius: Lietuvos bankas, 2007; 

209 × 144 (574) mm 

pavyzdžiai, spausdinti „US Banknote Corporation“ 

(JAV), 1993 ir 1994 m. litų banknotų 

pavyzdžiai ir 1997 m. laidos banknotai, spausdinti 

„Thomas de la Rue and Company Limited“ 

(Anglija), 1997–2007 m. litų banknotai ir 

banknotų pavyzdžiai, spausdinti „Giesecke & 

Devrient GmbH“ (Vokietija), 2000 m. laidos 

100 litų ir 2001 m. laidos 10 ir 20 litų banknotai, 

spausdinti „Orell Füssli Security Printing Ltd.“ 

(Šveicarija). 

Devynioliktoje vitrinoje eksponuojami 

1991 m. laidos 50 litų banknoto piešiniai (dail. 

Romas Bartkus), kompanijoje „US Banknote 

Corporation“ graviruotas 1991 m. laidos 100 litų 

banknoto averso portreto piešinys, dvi 1991 m. 

laidos 100 litų banknoto gamybos plastikinės 

plokštės Cobex mould averso giliaspaudei, 

1993 m. laidos 50 litų banknoto averso projektas 

portretui graviruoti ir 1991 m. laidos 50 litų 

banknoto galutinis patvirtintas bandinys lakšte 

(reversas), 1993 m. laidos 5 litų lakštas. 

Dvidešimtoje–dvidešimt antroje vitrinose 

eksponuojamos 1993–2007 m. išleistos 52 proginės 

monetos, iš jų 6 auksinės, viena aukso 

ir sidabro, 38 sidabrinės ir 7 vario ir nikelio monetos. Jas papildo su Kauno krašto 

istorija susiję proginių monetų, skirtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 

120-osioms metinėms (1995), Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui (1999), Pažaislio 

kamaldulių vienuolyno ansambliui (2004) ir Panemunės piliai (2007), gipsiniai 

modeliai ir Kauno miesto monetos (1999) guminis ir epoksidiniai modeliai, proginės 

monetos, skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms 

metinėms, spaudai (1993). 

Ekspozicija lankytojams atidaryta trečiadieniais ir ketvirtadieniais 9.00–14.30 val. 

Išleistas informacinis lankstinys (1 pav.). 

Vincas Ruzas 

364

Image - Lietuvos nacionalinis muziejus

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?