LIETUVOS MUZIEJŲ NUMIZMATIKOS ĮSIGIJIMAI 2004–2005 m ...

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
D a lia Gr imalauskaitė
LIETUVOS MUZIEJŲ NUMIZMATIKOS
ĮSIGIJIMAI 2004–2005 m.
PENKERIŲ METŲ APŽVALGA
N U M I Z M AT I K O S Į S I G I J I M A I 2 0 0 4 – 2 0 0 5 m .
Lietuvos muziejuose saugomų numizmatikos rinkinių pristatymą pradėjome
Numizmatikos metraščio 2–3 numeryje. 23 muziejų darbuotojai pateikė
informaciją apie 2001 m. sausio 1 d. turėtus rinkinius ir apibūdino 2000 m.
įsigytus eksponatus (Lietuvos... 2004a; paskelbti 21 muziejaus duomenys).
4–5 metraščio numeryje skelbėme informaciją apie 28 muziejų 2004 m.
sausio 1 d. numizmatikos rinkinius ir apie 2001−2003 m. įsigytus eksponatus.
Savo numizmatikos rinkinius pristatė 10 naujų muziejų: Alytaus kraštotyros,
Biržų krašto muziejus „Sėla“, Kėdainių krašto ir Kretingos muziejai, Marijampolės
ir Panevėžio kraštotyros muziejai, Pasvalio krašto, Ukmergės kraštotyros,
Zanavykų krašto muziejai, Žemaičių muziejus „Alka“, kuriuose tuo metu buvo
saugoma 72 783 eksponatai. Siekdami išsamesnio vaizdo, 2004 m. apžvalgoje
pateikėme ir tuomet informacijos neatsiuntusių, bet 2001 m. rinkinių pristatyme
dalyvavusių muziejų (Lazdijų istorijos, kultūros ir švietimo, Mažosios
Lietuvos istorijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Neringos istorijos ir
Šilalės krašto muziejų) ankstesnių, 2001 m. duomenis.
Tęsdami pradėtą darbą, 6 metraščio numeryje pristatome 2004–2005 m.
muziejų numizmatikos įsigijimus ir 2006 m. sausio 1 d. turėtus numizmatikos
rinkinius (žr. p. 137–280).
Remiantis 26 muziejų pateikta informacija, 2004–2005 m. muziejai įsigijo
18 035 eksponatus:
monetų – 8194 vnt.,
medalių ir apdovanojimų – 4991 vnt.,
ženklelių ir kitų ženklų 1 – 3344 vnt.,
1
Medalių ir apdovanojimų, ženklelių ir kitų ženklų grupės išskirtos sąlygiškai ir sąlyginiai
yra skaičiai, nes vienuose muziejuose faleristikos grupei priskiriami tik ženkleliai
137

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
bonistikos – 680 vnt.,
sfragistikos – 464 vnt.,
žetonų (skaičiavimo, apyvartinių ir kt.) – 27 vnt.,
kitų eksponatų, sietinų su numizmatika, – 335 vnt.
Gauta nemokamai 10 002 vnt., pirkta – 8033 vnt. Pirkiniai sudaro 45%.
Trys muziejai neįsigijo nė vieno eksponato (Daugyvenės, Molėtų krašto,
Žemaičių dailės).
12 muziejų įsigijo iki 100 vnt. (Jonavos krašto, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
memorialinis, Skuodo muziejai, Valstybinis Kernavės archeologijos
ir istorijos muziejus-rezervatas, Lietuvos dailės, Šilutės, Rokiškio krašto,
Prienų krašto muziejai, Žemaičių muziejus „Alka“, Raseinių krašto istorijos,
Utenos kraštotyros, Zarasų krašto muziejai).
8 muziejai – nuo 100 iki 1000 vnt. (Sporto, Šiaulių „Aušros“, Vytauto Didžiojo
karo, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Joniškio istorijos ir kultūros, Alytaus
kraštotyros, Vilkaviškio krašto, Pasvalio krašto muziejai).
3 muziejai įsigijo daugiau kaip 1000 vnt. (Lietuvos banko, Trakų istorijos,
Lietuvos nacionalinis muziejai).
Vidutiniškai per metus kiekvienas muziejus įsigijo 347 eksponatus.
Kaip ir kiekvienais metais, muziejai pasipildė daugeliu vertingų eksponatų.
Iš kolekcinių monetų paminėtini Lietuvos banko muziejaus įsigyti LDK sidabro
lydiniai ir lydinių fragmentai, Zigmanto III Vazos 5 dukatai (1622) ir Jono
Kazimiero pusdukatis (1665), Lietuvos nacionalinio muziejaus – Kijevo Kunigaikštystės
Vladimiro Algirdaičio (1367−1395) denaras; VDKM – Nyderlandų
1771 m. dukatas. Pažymėsime, kad Nyderlandų Jungtinių Provincijų dukatai
nėra retos monetos, aptinkamos ir Lietuvos radiniuose, tačiau muziejuose
auksinių monetų įsigijimas – retenybė, todėl kiekviena moneta svarbi. Įdomius
LDK numizmatikos objektus Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo
Lenkijos numizmatų draugijos garbės pirmininkas Lechas Kokocińskis (Varšuva).
Tai LDK 30 grašių (1564) klastočių spaudų, gamintų Józefo Majnerto
1836−1851 m. Varšuvos monetų kalykloje, alaviniai atspaudai.
Tarp į muziejus patekusių monetų, kurių radimvietė žinoma, išskirtinas
LDK Jogailos (1377–1434) denaras (portretas/liūtas), rastas Šeimyniškėlių
(apdovanojimai skaičiuojami atskirai arba kartu su medaliais), kituose – apdovanojimai
ir ženkleliai. Kaip yra pažymėta ankstesnėse rinkinių apžvalgose, Lietuvos muziejuose
tradiciškai faleristikai priskiriami ne tik apdovanojimai, bet ir ženkleliai, ženklai, kiti
žymenys. Tai nėra neteisinga, nes ženklelių ir kitų ženklų grupė dėl skirtingų funkcijų ir
teikiamos informacijos pobūdžio turėtų būti atskiriama nuo apdovanojimų (faleristikos),
taip kaip yra su monetomis ir medaliais. O medaliai turėtų būti skiriami į atskirą grupę
nuo apdovanojimų (ordinų, medalių, garbės ženklų).
138

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
piliakalnyje. Moneta kartu su visa kasinėjimo medžiaga saugoma A. Baranausko
ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Vytauto (1392–1430)
moneta (PEČAT/ietigalis su kryžiumi; masė 0,69 g) ir pirmą kartą Lietuvoje
aptikta ankstyvųjų viduramžių Čekijos (XI a.) moneta saugomos Valstybiniame
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje-rezervate.
Numizmatikos objektais iš archeologinių tyrimų įvairiose Lietuvos vietovėse,
ypač gausiai – iš Vilniaus žemutinės pilies teritorijos, nuolat pasipildo LNM
rinkiniai. Aptariamuoju laikotarpiu į muziejų pateko LDK Jogailos denaras,
numizmato Eduardo Remeco nuomone, kaldintas apie 1386−1387 m. (portretas/liūtas),
LDK Jogailos denaro, kaldinto apie 1388−1392 m. (raitelis/dvigubas
kryžius), klastotė, retos Rusijos Aleksejaus Michailovičiaus denežkos ir
groševikai ir t. t.
Kalbant apie vieną svarbiausių numizmatikos šaltinių – lobius (uždarus
pinigų kompleksus: taupmenas, piniginių turinius, paslėptus rinkinius, vienalaikius
paaukojimus ir pan.), jie vertinami skirtingai, priklausomai nuo
to, ar patenka į mokslininko, ar į kolekcininko rankas. Mokslininkui svarbus
pilnas komplektas, radimo aplinkybės, kolekcininkui – pavienės geros būklės
monetos. Jei lobis randamas archeologinių tyrimų metu, kas šiais „metalo
detektorių laikais“ neretai pasitaiko, arba jei radėjas suvokia radinio mokslinę
vertę ir perduoda duomenis specialistui, tada radimo aplinkybės fiksuojamos,
išsaugoma įvairiapusiškai naudinga lobio informacija. Radiniui patekus
į kolekcininko ar diletanto rankas, praradus jo dalį ar vertingiausius objektus,
informacinė komplekto vertė nukenčia, lobis tampa nepilnavertis. Reikia pripažinti,
kad Lietuvos muziejuose dauguma saugomų lobių yra nepilnos sudėties
ar tik jų fragmentai, dažniausiai – tai, ką pavyko išsaugoti nupirkus iš
radėjų ar paskutinių savininkų. Tokie lobiai gula į muziejų vitrinas arba greta
kolekcinių monetų sudaro mokslinę bazę atskiriems objektams tirti. Lieka nežinoma
paslėpusiojo lobį socialinis statusas, perkamoji galia, laikmečio pinigų
masės struktūra ir pan. Reikalą galima pataisyti ir svarbią mokslui informaciją
išsaugoti, surinkus trūkstamus radinio duomenis. Tam reikia pakartotinai ištirti
radimvietę metalo detektoriumi, patikslinti ir smulkiai aprašyti radimo
aplinkybes, sudaryti į šalį nukeliavusių lobio objektų sąrašą, pageidautina juos
nufotografuoti, išmatuoti ir pan. Remiantis muziejininkų atsiųsta informacija,
2004–2005 m. į muziejų saugyklas pateko vienuolika neišblaškytų pinigų lobių
kompleksų (1956 vnt.):
1. Vilnius (Gedimino kalno keltuvo vieta, apie 1386–1387/2003). 5 monetos.
Rasta archeologinių tyrimų metu. Saugoma LNM.
2. Vilnius (Valdovų rūmų teritorija, apie 1402/2005). 13 monetų. Rasta archeologinių
tyrimų metu. Saugoma LNM.
139

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
3. Vilnius (Valdovų rūmų teritorija, apie 1503–1506/2003). 6 monetos. Rasta
archeologinių tyrimų metu. Saugoma LNM.
4. Daugalionių k. (Pakruojo r., Pašvitinio sen., 1559/2001). 104 monetos.
Saugoma TIM.
5. Čiudiškių dvarvietė (Prienų r., 1661/2003). Sulipusių 6 monetų stulpelis.
Saugoma LNM.
6. Vilnius (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11, 1630/2003). 3 indai su monetomis
(po valymo 2006 m. užpajamuotos 4182 monetos). Rasta archeologinių
tyrimų metu. Saugoma LNM.
7. Klovainiai (Panevėžio r., XVII a./2004). 210 monetų. Saugoma TIM.
8. Jakštaičių k. (Kaišiadorių r., 1721/2004). Sulipusių 8 monetų stulpelis. Saugoma
LNM.
9. Vilnius (Gedimino pr. 20, 1919/2004). 712 monetų ir popierinių pinigų.
Rasta archeologinių tyrimų metu. Saugoma LBM.
10. Adomynės dvaras (Kupiškio r., 1936/2004). 286 monetos. Saugoma Kupiškio
etnografijos muziejuje.
11. Raseiniai (1944/2005). 603 popieriniai pinigai. Saugoma Raseinių krašto
istorijos muziejuje.
Nepilnos sudėties lobiai, tikriausiai nepilnos sudėties lobiai, lobių dalys arba
anksčiau rastų lobių likučiai į muziejus pateko iš trylikos vietų (2451 vnt.):
1. Dalis Upytės lobio (Panevėžio r., XIII–XIV a. I p./2000). 12 pusapvalės
lazdelės formos sidabro lydinių. Saugoma TIM.
2. Dalis Kauno r. lobio (XIII–XIV a./2005). 2 pusapvalės lazdelės formos sidabro
lydiniai. Saugoma LBM.
3. Dalis Kulautuvos lobio (Kauno r., XIII–XIV a./2003). 2 pusapvalės lazdelės
formos sidabro lydiniai. Saugoma LBM.
4. Dalis Godiškių dvarvietės lobio (Širvintų r., XV a. II p./2004). 9 monetos.
Rasta archeologinių žvalgymų metu. Saugoma LNM.
5. Labūnava (Kėdainių r., 1601/2001). 1077 vnt. Saugoma LNM. Žinoma, kad
keletas lobio monetų pateko į privačias kolekcijas.
6. Dalis Papiškių k. lobio (Vilniaus r., 1608/XIX a. pab., 1960). 1 moneta.
Saugoma LNM.
7. Dalis Noreikiškių k. lobio (Prienų r., Stakliškių sen., 1645/2003). 3 monetos.
Saugoma LBM.
8. Dalis Puipių k. lobio (Radviliškio r., Šeduvos sen., XVII a./iki 1941, 2003).
1078 monetos. Saugoma TIM.
9. Dalis Mikytų k. lobio (Šakių r., 1666/1935, 1996). Sulipusių 4 monetų stulpelis.
Saugoma LNM.
140

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
10. Kaunas (A. Jakšto g. 15, 1666/2005). 211 monetų. Saugoma LBM. Dalis
monetų galėjo patekti į privačias rankas.
11. Dalis Dagilionių k. lobio (Jonavos r., 1686/2005). 8 monetos. Saugoma
LNM.
12. Dalis Daugalionių k. lobio (Pakruojo r., Pašvitinio sen., 1699/1980, 2001).
13 monetų. Saugoma TIM.
13. Ežerėlis (Kauno r., 1830/2005). 31 moneta. Saugoma TIM.
Atminimo medalių grupė muziejuose paprastai papildoma XX a. II pusės–XXI
a. pradžios eksponatais: dar sovietmečiu paplitusiais keraminiais ar
Lietuvos monetų kalykloje ir užsienyje kaldintais medaliais, atminimo žetonais.
2004–2005 m. buvo įsigyti ir keli XVII a.–XX a. pradžios eksponatai: Abiejų
Tautų Respublikos Augusto II karūnavimo medalis, 1697 m.; Rusijos medalis,
skirtas Abiejų Tautų Respublikos padalijimui pažymėti, 1774 m. (Lietuvos
banko muziejus); Rokiškio Šv. Mato bažnyčios atstatymo medaliukas, 1877 m.
(Rokiškio muziejus); Vilniaus mokytojų instituto (1872–1918) medalis (Trakų
istorijos muziejus).
Įdomūs medalininkystės objektai pateko į Vilkaviškio muziejų: dailininko
Broniaus Šaliamoro plaketės, skirtos dr. Jonui Basanavičiui, Prezidentui
Antanui Smetonai (1936), skulptoriaus Vlado Žuklio medalis, skirtas poetei
Salomėjai Nėriai (1962; su dailininko autografu). Alytaus muziejui buvo perduotas
žinomo sovietmečio Lietuvos medalininko Eriko Varno darbas, skirtas
Kauno IX fortui (1983).
Vertingą medalį, skirtą Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui Marcelinui
Šikšniui (1874–1970), LNM padovanojo grafikas, medalių kūrėjas Petras Repšys.
Be to, muziejus įsigijo Algirdo Boso, Juozo Kalinausko, Vinco Kisarausko, kitų
menininkų darbų. Atminimo medalius, apdovanojimus, ženklus ir ženklelius muziejui
nuolat dovanoja Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis.
Lietuvos medalininkystės centras – „Alkos“ muziejus toliau sėkmingai kaupia
ir eksponuoja kasmetinėse medalininkų stovyklose, vykstančiose Telšiuose,
sukurtus darbus. 2004–2005 m. muziejui perduoti Petro Gintalo, Romualdo
Inčirausko, Antano Olbuto, Vytauto Mockaičio, jaunųjų menininkų Eglės
Čėjauskaitės, Jurgitos Erminaitės, Martyno Gintalo, Beatos Sietinšienės, kitų
autorių darbai. Tai, kad medalių rinkinio formavimas nėra ribojamas lituanistinėmis
istorinėmis temomis ar asmenybėmis, leidžia muziejui pasipildyti
gerokai platesnio temų spektro aukšto meninio lygio kūriniais.
LNM Numizmatikos skyriuje medalių rinkinyje išskirta religinių medaliukų
kolekcija papildyta 489 vnt., saugotais muziejaus Istorijos skyriuje greta
kitų eksponatų. Religiniai medaliukai – specifiniai medalininkystės objektai,
dažnai juos sunku išskirti iš kryželių, rožinių ar religinio turinio atminimo
141

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
medalių tarpo 2 . Religinių medaliukų katalogavimas ir tyrinėjimai Lietuvoje
žengia pirmuosius žingsnius (Remecas 1998; Laucevičius, Vitkauskienė 2001;
Ruzas 2004a; Razaliūnaitė 2006; žr. šio leidinio p. 113–136), todėl formuojamas
rinkinys turėtų tapti naudinga moksline baze tolesnėms studijoms.
Iš bonistikos eksponatų verta paminėti 10 litų 1938 m. banknoto pavyzdį su
Prezidento A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu bei Lietuvos Taryba
reverse, padovanotą LNM. Patys banknotai į apyvartą nebuvo išleisti, Lietuvos
laikinąją sostinę Kauną pasiekė tik finansinių įstaigų darbui skirti pavyzdžiai.
Šiuo metu puikios būklės pavyzdžių pakelis yra saugomas NČDM, kiti, nežinia
kokiu būdu patekę į privačias rankas, taip pat po truputį gula į muziejų saugyklas
3 . Skirtingai nuo minėtuose muziejuose esančių puikios būklės pavyzdžių,
LNM egzempliorius yra aptrintas, matyt, saugotas ne kaip bonistikos kolekcijos
pažiba, o kaip dažnai vartomas suvenyras su brangiais atmintinais vaizdais.
Ypač gausiai vertingais eksponatais pasipildė muziejų faleristikos ir filofaleristikos
rinkiniai: Šiaulių „Aušros“ muziejui perduoti Abiejų Tautų Respublikos
Baltojo erelio ordino (XVIII a. pab.) fragmentai, rasti Kurtuvėnų
bažnyčios kriptoje 2002 m. (Bieliauskas 2006a, p. 44–47), LNM – Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko (1892–1941) apdovanojimai,
be to, nemažai apdovanojimų ir ženklų, priklausiusių prieškario ir Lietuvos
skautijos emigracijoje veikėjams. VDKM perduotas generolui Povilui Plechavičiui
(1890–1973) 2004 m. suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius,
muziejus įsigijo Rusijos Imperijos leibgvardijos Lietuviškojo pulko karininko
skiriamąjį ženklą 4 . Į Vilkaviškio krašto muziejų pateko Lietuvos Vyčių 3-iojo
laipsnio ordinas ir Augustavo gubernijos XIX a. 7 deš.–XX a. pradžios seniūno
ženklas, Biržų krašto muziejus „Sėla“ įsigijo retą Lietuvos evangelikų reformatų
jaunimo draugijos „Radvila“ ženklelį (1932).
Galima neabejoti, kad VDKM kryptingai ir sėkmingai kaupiamame Lietuvos
apdovanojimų rinkinyje bus suformuota ir įvairių karo istorijos klubų
rengiamų inscenizacijų apdovanojimų kolekcija, nes muziejaus numizmatikos
rinkinį kuruoja Kauno karo istorijos klubo štabo furjerė, artilerijos bombardyrė
Gerda Dručkuvienė (Klubo... 2008).
2
Pavyzdžiui, Rokiškio krašto muziejuje „medaliukai, religiniai ženklai ir kryželiai“ priskiriami
faleristikos grupei (Daščiorienė 2006, p. 281).
3
10 litų 1938 m. banknoto pavyzdį 2002 m. įsigijo Lietuvos banko muziejus (Jakimavičiūtė,
Ruzas 2006, p. 231), vėliau – Trakų istorijos muziejus (Trakų... 2006).
4
Nors pastaraisiais metais numizmatikos rinkoje yra pasklidę nemažai puikiai pagamintų
ir sunkiai identifikuojamų karinių ženklų klastočių ar kopijų, kauniečių įsigytą retą
ženklą Rusijos faleristikos specialistas Sergejus Levinas (Valstybinis istorijos muziejus,
Maskva) įvertino kaip autentišką.
142

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
Verti atskiro paminėjimo du LDK žemės iždininkų XVI–XVII a. skaičiavimo
žetonai, patekę į Lietuvos banko muziejų 5 . XVI–XVIII a. skaičiavimo žetonų,
kaldintų Niurnbergo kalykloje, gana dažnai pasitaiko kolekcijose, randama
archeologinių tyrimų metu (LNM 2002–2003 m. priėmė po 4 vnt., 2004–
2005 m. 8 vnt.), tačiau Vilniaus monetų kalykloje LDK valdovo, iždininkų ar
kitų pareigūnų užsakymu nukaldintieji – reti eksponatai Lietuvos muziejuose 6 ,
jie aukštai vertinami mūsų ir kaimyninių šalių kolekcininkų, retai pasitaiko
užsienio aukcionuose, o išstatytieji parduodami labai brangiai.
Išskirtiniai radiniai pateko į LNM iš 2002–2003 m. vykdytų archeologinių
tyrimų Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje: XV a.–XVI a. pradžios monetų gamybos
įrankiai ir monetų gamybos atliekos, rastos Jono Kazimiero (1648–1668)
laikų Vilniaus monetų kalyklos vietoje.
Sunku išskirti ir glaustai išvardyti visus įdomius ir vertingus eksponatus,
patekusius į muziejų saugyklas 2004–2005 m., nesinori kartoti muziejininkų
pateiktos informacijos. Tikimės, kad ir baigus metraštyje pristatinėti muziejų
numizmatikos rinkinius, muziejininkai tęs darbą ir atskirais straipsniais ar
parodomis informuos visuomenę apie naujus eksponatus.
A P I B E N D R I N A N T 2 0 0 0 – 2 0 0 5 M E T U S
2000–2005 m. bendras numizmatikos eksponatų skaičius Lietuvos muziejuose
ženkliai padidėjo:
2001 m. muziejuose buvo saugoma 501 064 vnt.,
2004 m. sausio 1 d. – 605 556 vnt.,
2006 m. sausio 1 d. – 642 995 vnt. 7
Šis rodiklis padidėjo ne tik dėl to, kad 2004–2005 m. įvairiais būdais įsigyta
18 035 eksponatai, bet ir dėl to, kad į rinkinių pristatymą įsitraukė šeši
nauji muziejai, nedalyvavę 2001–2003 m. pristatyme: Daugyvenės, Kupiškio
etnografinis, Molėtų krašto, Sporto, Šilutės muziejai, Valstybinis Kernavės
archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas, kurie Lietuvos numizmatikos
fondą papildė 7564 vnt.
5
Plačiau žr. šiame leidinyje: Ruzas V., Vilniaus monetų kalyklos žetonai Lietuvos banko
muziejuje, p. 109–112.
6
Plačiau žr. šiame leidinyje: Remecas E., Nežinomas Vilniaus monetų kalyklos skaičiavimo
žetonas, p. 105–108.
7
Pateikiami skaičiai yra apytiksliai, nes kai kurie muziejai nurodo apytikslį saugomų numizmatikos
eksponatų kiekį, be to, kaip ir ankstesniuose pristatymuose, naujų duomenų
neatsiuntusių muziejų, dalyvavusių 2001 ar 2004 m. rinkinių pristatyme, duomenis palikome
2001 ar 2004 metų.
143

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Duomenis apie bendrą eksponatų kiekį muziejuose galima palyginti su
Baltarusijos muziejų statistika. Nežinome, kiek numizmatikos eksponatų šios
šalies muziejuose buvo 2006 m. sausio 1 d., tačiau 2002 m. 128 Baltarusijos
muziejuose (2 538 562 pagrindinio fondo eksponatai) buvo saugoma 401 252
numizmatikos objektai, tais metais buvo įsigyta 5098 vnt. (Статыстычны...
2003, табл. 3.3.2, 3.3.8, 3.3.11). Taigi mūsų šalies muziejai, nepaisant kai kurių
objektyvių aplinkybių (teritorija, gyventojų ir muziejų skaičius ir pan.), numizmatikos
rinkinių gausumu kaimynus lenkia 8 .
Lietuvoje yra 19 muziejų, kuriuose numizmatika sudaro mažiau nei 10%,
12 – 10–20%, 6 – 20–50%, 2 – daugiau nei 50%. Pastarieji du – Lietuvos banko
ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai. Dėl Banko muziejaus, tai,
suprantama – jame iš esmės ir turėtų vyrauti numizmatikos bei su ja sietini
eksponatai, o muziejaus veikla būti apibrėžta numizmatikos tema, tačiau
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, kurio pusę rinkinio sudaro aukščiausio
lygio lituanistinė numizmatika, vadovybė turėtų daugiau dėmesio skirti numizmatikos
rinkinio kokybės palaikymui, t. y. vertingų eksponatų įsigijimui,
eksponavimui ir Numizmatikos skyriaus pajėgų papildymui. Juk šiuo metu
skyriuje dirba tik du specialistai – Ignas Narbutas ir Stanislovas Sajauskas.
Turint omenyje, kad habilituotam mokslų daktarui prof. S. Sajauskui darbas
muziejuje nėra pagrindinis, o darbas Kauno technologijos universitete, veikla
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Kauno miesto savivaldybės
taryboje, Lietuvos banko leidinio Pinigų studijos redaktorių kolegijoje bei
Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisijoje tikriausiai atima
nemažai laiko, galima manyti, kad pagrindinis darbo krūvis muziejuje tenka
skyriaus vedėjui dr. I. Narbutui 9 . Priminsime, kad NČDM Numizmatikos
skyrius yra vienas iš dviejų Lietuvoje esančių atskirų numizmatikos padalinių,
turintis didžiausią numizmatikos rinkinį šalyje!
8
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje yra keletas muziejų, intensyviai kaupiančių numizmatikos
rinkinius, įsigyjančių vertingų LDK numizmatikos objektų, leidžiamas metraštis, rengiamos
parodos ir konferencijos, kaimyninėje šalyje išsiskiria Baltarusijos nacionalinio
banko muziejus, kuriame ypač aktyviai dirba numizmatikos specialistė Irina Masko,
sėkmingai bendradarbiaujanti su Baltarusijos numizmatų draugijos kolekcininkais,
organizuojanti numizmatikos konferencijas ir parengusi naują banko muziejaus ekspoziciją.
Kituose muziejuose numizmatiką tyrinėja ir publikuoja tik Ina Kraineva (Gardino
istorijos ir archeologijos muziejus-draustinis) ir Valerijus Šišanouvas (Vitebsko srities
kraštotyros muziejus).
9
I. Narbuto daktaro disertacija „Senųjų lietuvininkų mitinis pasaulis: mitinės figūros ir
jų aplinka“ (humanitariniai mokslai, etnologija, darbas atliktas 1993–1998 m. Vytauto
Didžiojo universitete).
144

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
Daugumoje Lietuvos muziejų, kaip ir 2001 m., numizmatika sudaro iki
20% pagrindinio rinkinio. Pažymėsime, kad iki 2004 m. šis santykis mažėjo
(12 atvejų), pavyzdžiui: Prienų muziejuje 2001 m. numizmatika sudarė
10,63%, o 2004 m. – 10,54% (sumažėjo 0,09%), o Trakų – 2001 m. – 34,62%,
2004 m. – 20,55% (sumažėjo 14,07%). Tačiau dažniausiai (8 atvejai) santykis sumažėjo
ne daugiau kaip 1%. Tai rodo, kad bendrame muziejų rinkinių kontekste
dėmesys numizmatikos fondų gausinimui jei ir priblėsęs, tai gana nežymiai.
Lietuvoje, kaip ir anksčiau, yra 13 muziejų, kurių numizmatikos rinkiniuose
saugoma daugiau kaip 10 000 eksponatų (2001 m. tokių užfiksavome 8).
Muziejus 2001 m.
sausio 1 d.
2004 m.
sausio 1 d.
2006 m.
sausio 1 d.
NČDM 174 577 [174 577] [174 577] 10
LNM 157 407 161 518 169 526
TIM 25 889 40 050 45 555
LDM 41 326 41 383 41 405
VDKM 37 426 37 642 37 797
ŠAM 22 745 22 926 23 069
Panevėžio kraštotyros muziejus – 19 846 [19 846]
Lietuvos banko muziejus – 17 831 19 153
Alytaus kraštotyros muziejus – 14 327 14 777
Biržų krašto muziejus „Sėla“ – 11 791 12 060
Vilniaus universiteto Mokslo muziejus – 11 863 11 863
Vilkaviškio krašto muziejus 10 278 11 212 11 697
Rokiškio krašto muziejus 10 035 10 308 10 339
Palyginus 2004 ir 2006 m. duomenis matyti, kad Trakų istorijos muziejus
ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ numizmatikos eksponatų skaičiumi aplenkė
atitinkamai LDM ir Vilniaus universiteto Mokslo muziejų, o Panevėžio kraštotyros
muziejus (nors muziejininkai naujų duomenų ir nepateikė), galima
neabejoti, perkopė 20 000 eksponatų ribą. Pažymėsime, kad Mokslo muziejus
eksponatų skaičiumi rungtis su kitais negali – rinkinys toliau nekomplektuojamas,
tačiau eksponatų verte jį aplenkti kažin ar įmanoma: vertingą Povilo
Karazijos (1887–1955) rinkinį šiais laikais būtų sunku nurungti.
Iš viso per penkerius metus muziejų rinkiniai pasipildė ne mažiau kaip
75 899 numizmatikos eksponatais. Nupirkti eksponatai sudaro 25% visų įsigytų.
10
Muziejams neatsiuntus naujų duomenų, laužtiniuose skliaustuose pateikti numizmatikos
rinkinio duomenys 2001 m. sausio 1 d. arba 2004 m. sausio 1 d.
145

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Pirkta:
Gauta nemokamai:
2000 m. – 1431 vnt. 2000 m. – 20 334 vnt.
2001 m. – 2374 vnt. 2001 m. – 11 792 vnt.
2002 m. – 2348 vnt. 2002 m. – 11 677 vnt.
2003 m. – 4736 vnt. 2003 m. – 3172 vnt.
2004 m. – 4976 vnt. 2004 m. – 4739 vnt.
2005 m. – 3057 vnt. 2005 m. – 5263 vnt.
Iš viso – 18 922 vnt.
Iš viso – 56 977 vnt.
Tai, kad 2000–2001 m. nemokamai gauta tiek daug eksponatų, nulėmė du
lobiai: LNM priėmė Tilto g. (Vilnius, 1698/1999) rastą 15 950 monetų lobį,
TIM – Viekšnių (Mažeikių r., 1957/2001) 8930 monetų lobį. O 2002 m. didelį
nemokamai gautų eksponatų kiekį sąlygojo LBM apskaitos ypatybė visas pinigų
pakuotėje esančias monetas ar kupiūras skaičiuoti kaip atskirus vienetus.
Vidutiniškai per metus kiekvienas muziejus įsigijo: 2000 m. – po 253 vnt.;
2001–2003 m. – apie 354 vnt.; 2004–2005 m. – 347 vnt. Jei skaičiuosime bendrai
ir nepaisysime išskirtinių gausiais įsigijimais metų, Lietuvos muziejai per metus
vidutiniškai priima ne mažiau kaip 8000–10 000 numizmatikos eksponatų.
Per penkerius metus Lietuvos muziejai pasipildė ne mažiau kaip 24 pinigų
lobiais (27469 monetos ir popieriniai pinigai), įsigijo 4535 lydinius, monetas ir
popierinius pinigus iš išsklaidytų ar, kaip spėjama, nepilnos sudėties 29 lobių:
2000 m. priimti 2 lobiai (16254 vnt.), 7 lobių dalys (31 vnt.), 2001–2003 m. –
146

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
11 lobių (9258 vnt.), 9 lobių dalys (2053 vnt.) 11 , 2004–2005 m. – 11 lobių
(1956 vnt.), 13 lobių dalys (2451 vnt.).
Kalbant apie medalius, tai, kaip minėta, medalininkystės sostine galima
skelbti Telšius. Lietuvos nacionalinio muziejaus, turinčio ne tik turtingus rinkinius,
bet ir specialistą jiems tvarkyti, medalių rinkinio didinimą riboja siaura
lituanistinės istorijos tematika, tačiau kodėl medaliai nėra kolekcionuojami
Lietuvos dailės muziejuje – sunku paaiškinti. Muziejus per šešerius metus
neįsigijo nė vieno medalio, tik Lietuvos banko nemokamai perduodamas kolekcines
monetas ir banknotus. Jei medaliai traktuojami kaip numizmatika ir
muziejininkams sunku juos priskirti smulkiajai metalo plastikai ar skulptūrai,
tuo labiau rūpintis rinkinio atnaujinimu ir kaupimu (ką jau kalbėti apie monetų
rinkinio komplektavimą), tai gal vertėtų apskritai atsisakyti numizmatikos
rinkinio ir perduoti jį LNM, – taip būtų sujungti kadaise išdraskyti Lietuvių
mokslo draugijos ir Mokslo bičiulių draugijos numizmatikos rinkiniai.
Nors kai kurie muziejai informacijos apie saugomus numizmatikos rinkinius
nepateikė, tačiau apie juos sužinome iš kitų šaltinių, kiek plačiau – apie Švenčionių
„Nalšios“ 12 , Kaišiadorių 13 , Švėkšnos 14 , Obelių istorijos 15 muziejų rinkinius.
Apibendrinant galima teigti, kad muziejuose daugiausia kaupiama
XIX a. pabaigos−XX a. numizmatika ir bonistika: Rusijos Imperijos, I Lietuvos
Respublikos monetos ir banknotai, įvairių pasaulio šalių monetos ir popieriniai
pinigai, sovietiniai ženkleliai, perkamos ir gaunamos Lietuvos banko išleistos
proginės monetos.
11
Numizmatikos metraštyje 4–5 pateikti klaidingi skaičiai: 18 lobių – 9552 monetos (Grimalauskaitė
2006a, p. 203).
12
„Nalšios“ muziejaus numizmatikos rinkinyje 2004() m. buvo 3712 monetų ir popierinių
pinigų. Didžiausią rinkinio dalį sudarė Rusijos Imperijos ir Lenkijos monetos,
popieriniai pinigai. Yra monetų mažiausiai iš trijų lobių: Labanoro (Švenčionių r., XV a.
IV ketv./1965), Trakų (Švenčionių r., 1661/1965), Bielūsų (Švenčionių r., 1830/1990).
Retesnės monetos – Žygimanto Augusto pusgrašis, Jono Kazimiero grašis (Apie fondus...
2000; Vertelka 2004b; Ivanauskas 1995, Nr. 21, 168, 387).
13
Kaišiadorių muziejaus istorijos rinkinyje (2118 vnt.) kaupiama numizmatikos grupė:
monetos ir popieriniai pinigai, buvę apyvartoje Kaišiadorių r., medaliai, ordinai, pasižymėjimo
ženklai, ženkleliai (XVII–XX a.). Kaip Lietuvoje retas minimas popiežiaus
Klemenso XIV 1773 m. medalis (Gustaitis 2005).
14
Švėkšnos muziejuje – Šilutės muziejaus filiale – 2003() m. saugota apie 820 numizmatikos
eksponatų. Muziejaus ištakos siekia tarpukarį, kai Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje
buvo įrengta vitrina „senienoms ir numizmatikai“ (Švėkšnos... 2007; Šilutės... 2004).
15
Obelių istorijos muziejuje saugomos muziejaus įkūrėjo istorijos mokytojo Audriaus
Dručkaus numizmatikos ir Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekcijos. Įvairių
laikotarpių ir valstybių monetoms, popieriniams pinigams, medaliams, apdovanojimams
eksponuoti skirtas atskiras muziejaus kambarys (Obelių... 2005).
147

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Reikėtų pažymėti, kad, metraštyje pateikdami informaciją apie muziejų
rinkinius ir naujus įsigijimus, nesiekėme fiksuoti vien tik vertingiausius objektus,
bet norėjome apžvelgti bendrą jų pobūdį. Todėl greta vertingų eksponatų
publikavome, atrodytų, eilines monetas, dažnai nekolekcinės būklės monetų
radinius, taip pat popierinius pinigus ir kt. Šių eksponatų kolekcinė vertė gal ir
nedidelė, tačiau svarbi jų kilmė (radinys, lobis, kolekcija, rinkinys, suvenyras iš
kelionės) ar ryšys su krašto ir kraštiečių istorija. Pavyzdžiui, Pasvalio, Šiaulių,
Vilkaviškio muziejų rinkiniai nuolat ir gausiai papildomi muziejų darbuotojų
ir nemažo muziejų bičiulių rato dovanomis. Svarbiausia, kad muziejininkai jas
vertina ir savo informacijose kruopščiai fiksuoja gautų daiktų kilmę.
N U M I Z M AT I K O S S K L A I D A :
PA R O D I N Ė , E D U K A C I N Ė V E I K L A , S P E C I A L I S TA I
Per penkerius metus Lietuvos muziejuose ir galerijose buvo galima aplankyti
daugiau kaip keturias dešimtis parodų, skirtų pinigams, medaliams,
apdovanojimams, ženklams ir kitiems objektams, sietiniems su numizmatika
(Numizmatika 2–3, Metraštis 2001–2002, p. 351–367; Numizmatika 4–5, Metraštis
2003–2004, p. 473–478; Ambrasaitė 2004; žr. šiame leidinyje: Žižienė N.,
Prienų krašto muziejus, p. 224–226).
2000 m. surengtos 9 parodos (pinigai, medaliai, heraldika, žyminiai ženklai,
grafika, piešiniai, juvelyrika, karikatūros),
2001 m. – 5 (pinigai, medaliai, vertybiniai popieriai),
2002 m. – 4 (pinigai, apdovanojimai, fotografijos),
2003 m. – 6 (pinigai, medaliai, ženklai, bankų ikonografija),
2004 m. – 5 (pinigai, taupyklės, apdovanojimai, heraldika, fotografijos),
2005 m. – 15 (pinigai, medaliai, apdovanojimai, ekslibrisai, tapyba, veltinis).
Atskirai reikėtų paminėti kolekcininko Viliaus Kavaliausko apdovanojimų
rinkinio parodą, 2005 m. eksponuotą Ispanijoje ir aplankiusią daug kitų šalių 16 ,
bei TIM 1999 m. surengtą ekslibrisų parodą „Numismaticis“, kuri sėkmingai
eksponuota Lietuvos ir Lenkijos muziejuose 17 .
Kai kurios parodos – Lietuvos banko ir Trakų istorijos muziejų – su numizmatika
plačiąja prasme sietinos gana sąlygiškai, tačiau įdomios platesniam
lankytojų ratui: pinigai grafikoje, karikatūroje, tapyboje, ekslibrise, fotografi-
16
Žr. šiame leidinyje: Lietuvos ordinai ir medaliai, p. 350–351.
17
Paroda eksponuota Lietuvos banko muziejuje 1999 m., Druskininkų miesto muziejuje
2005 m. (Žemaitytė 1999, p. 27; žr. šiame leidinyje: Dusevičienė R., Monetos ir banknotai
ekslibryje, p. 358), Varmijos ir mozūrų muziejuje Olštyne (Lenkija) 2001 m., perkelta į
Brodnicos muziejų 2002 m. (Senulienė 2002).
148

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
joje, juvelyrikoje, „ateities pinigai“, bankai ikonografijoje. Pažymėtina, kad šių
muziejų parodas visada lydi leidiniai: lankstiniai, katalogai ar albumai.
Medalių parodas daugiausia rengia galerijos, tik vieną, skirtą Lietuvos istorijai
medaliuose, buvo galima pamatyti Šiaulių „Aušros“ muziejuje 2001 m. Džiugina
tik tai, kad Žemaičių „Alkos“ muziejuje yra nuolatinė ekspozicija, kurioje
gali pamatyti kūrinių, rodančių mūsų šalies šiuolaikinės medalininkystės lygį
ir tendencijas. To, beje, negalima pasakyti apie numizmatiką. Kaip ir 2000 m.,
neturime nė vieno muziejaus, kuriame būtų galima nuodugniai susipažinti
su pinigų istorija Lietuvoje ar su LDK numizmatika. Dalinai gelbėjo NČDM
paroda, veikusi 2001–2002 m., kiek ilgiau – Lietuvos banko muziejus, tačiau
jame daugiau dėmesio skirta bankininkystės istorijai. Kretingos muziejuje nuo
2000 m. eksponuojama numizmatika – lobiai, pavienės monetos ir popieriniai
pinigai, nors ir pretenduojantys „chronologiškai nubrėžti visą Lietuvos teritorijoje
buvusią pinigų rinką“ ir „atskleisti Lietuvos, kaip valstybės, politinį ir
ekonominį vystymąsi, jos vietą Europoje“ (Kretingos... 2004; Numizmatika...
2007), kažin ar gali tai padaryti pakankamai nuodugniai su 9 lobiais. Ne tik
dėl raritetų gausos LDK numizmatikoje, kuriais negali pasigirti ir didieji mūsų
muziejai. Kitų muziejų ekspozicijose numizmatika rodoma dar fragmentiškiau
(Utenos... 2004).
Numizmatikos metraštyje užfiksuotose dviejose parodose, skirtose Napoleono
epochai (Ryšių istorijos muziejus, 2002) ir Amerikos lietuviams (NČDM,
2003), pinigai, apdovanojimai ar ženklai sudarė tik dalį eksponatų, tačiau mūsų
dėmesys jiems buvo skirtas dėl didelės istorinės vertės arba kaip retai ekspozicijose
rodomiems objektams: XIX a.–XX a. I pusės nelituanistinei faleristikai
ir lituanistinei filofaleristikai.
Parengta keletas virtualių numizmatikos, faleristikos ir heraldikos parodų:
LNM svetainėje parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika“
parengė numizmatas Eduardas Remecas 2002 m. (Lietuvos… 2002), „Lietuvos
heraldika. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių“ – istorikai Rima
Staričenkaitė, Tadas Šėma ir Algirdas Černiauskas 2000 m. (Lietuvos… 2000),
LDM svetainėje nuo 2005 m. matome „Užsienio valstybių apdovanojimus
Lietuvos Respublikos prezidentams“ (Užsienio… 2005), Lietuvos valstybės
istorijos archyvas 2004 m. parengė parodą „Lietuvos miestų herbai 1791–1792“
(Lietuvos... 2004).
Muziejus ir numizmatiką susiejo dar vienas reiškinys, paplitęs, beje, daugelyje
šalių. Tai senųjų monetų atvaizdų panaudojimas šiuolaikiniuose piniguose.
Dviejuose Lietuvos muziejuose – Kernavės archeologijos ir istorijos ir Lietuvos
nacionaliniame – 2005 m. visuomenei buvo pristatytos Lietuvos banko išleistos
dvi 50 litų sidabrinės monetos su LDK monetų, tiksliau – monetų pusių su
149

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Lietuvos raiteliu, dvigubu kryžiumi ir Gediminaičių stulpais, vaizdais. Kernavei
(iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“; dail. Giedrius Paulauskis)
skirtoje monetoje pavaizduotas Jogailos denaras, rastas archeologinių tyrimų
metu Kernavėje, Kriveikiškių kapinyne, o Lietuvos nacionalinio muziejaus
150-osioms metinėms skirtoje monetoje (dail. Antanas Žukauskas) – Jogailos
ir Kazimiero, o gal Vytauto 18 denarai ir Žygimanto Senojo 1535 m. grašis.
Šiuolaikinių Lietuvos monetų kūrėjai priversti monetoje vaizduoti valstybės
herbą – raitelį 19 . Siekiant išvengti stiliaus neatitikimo su kita, dažniausiai istorinėms
temoms ar asmenybėms skirta puse, buvo pasitelkta sfragistika ir
numizmatika. Pirmas toks atvejis – 50 litų 2000 m. sidabrinė moneta, skirta
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui (iš serijos „Lietuvos valdovai“; dail.
Antanas Žukauskas). Herbą monetoje atstojo raitelis skyde greta kitų žemių
herbų iš Vytauto majestotinio antspaudo. Taip buvo pažeistas Lietuvos herbo
vaizdavimo nekintamumo principas, kurio Lietuvos banke, kuriant Lietuvos
kolekcines monetas, laikytasi nuo 1993 m.
Su monetų kaldinimu ir kolekcionavimu, tik kiek kitokio pobūdžio ir lygio,
sietume muziejuose paplitusį atminimo žetonų, dažnai – monetų pavidalo,
kaldinimą šventėse, edukaciniuose užsiėmimuose. Anksčiau iš šventės dažnas
grįždavo su moliniu medaliu, o dabar – su atmintinu pinigėliu. Suvenyrinę
monetą buvo galima nusikaldinti Trakų muziejaus 2000 m. surengtoje šventėje,
skirtoje Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai (Narvidas 2000),
2003 m. gegužės 23 d. per Gyvosios istorijos dieną, vykusią prie Žaliūkų vėjo
malūno Šiauliuose, o rugsėjo 12 d. Šiaulių miesto įkūrimo šventėje buvo kaldinamas
atminimo žetonas, skirtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus 80-mečiui (Bieliauskas
2006b, p. 291). 2004 m. gegužės 21–22 d. „Aušros“ muziejininkai per
Senųjų amatų dienas, vykusias tradicinėje vietoje prie Žaliūkų malūno, kvietė
„pabuvoti praeityje“, skelbdami apie „malūno teritorijos vietinę valiutą – muziejaus
monetas ir carinius rublius“, kuriuos keitė „miestelio banke“. „Banko“
18
Neaiškumas yra dėl to, kad kūrusiems monetą banko specialistams buvo pateiktas Kazimiero
denaras (Gediminaičių stulpai/raitelis) iš muziejaus rinkinių, tačiau „kūrėjai“
sąmoningai panaikino valdovo monogramą Gediminaičių stulpuose ir pavertė ją Vytauto
moneta (kitoje tokios monetos pusėje vaizduojamas ietigalis su kryžiumi). Beje, grašis
yra paimtas ne iš LNM rinkinių...
19
Vienintelė Lietuvos banko išleista moneta, kurioje Lietuvos raitelio nesimato, – auksinė
10 litų 2007 m. moneta iš serijos „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“.
Tik matęs ir atsimenantis Vilniaus architektūrą žmogus gali numanyti, kad monetoje
pavaizduotuose Aušros vartuose yra įtalpintas Lietuvos raitelis: 14 mm skersmens skritulėlyje
raitelio neįžiūrėsi.
20
Žr. šiame leidinyje: Dunderis V., Edukacinė popietė „Lietuviškų pinigų istorija“,
p. 384–385.
150

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
tarnautojos – muziejaus darbuotojos litus keitė į specialiai šventei pagamintus
popierinius „malūno pinigus“ (Šiaulių... 2004; Vertelka 2004a; Parodos... 2004).
Alytaus muziejuje 2004 m. pradėta rengti vėliau itin populiari tapusi edukacinė
programa, kurios užsiėmimuose mokoma nusikaldinti atminimo žetoną 20 .
2005 m. rugpjūčio 27 d. Biržų tvirtovės teritorijoje vykusioje Viduramžių šventėje,
skirtoje Biržų miesto 550 metų jubiliejui (vienas iš organizatorių – Biržų
krašto muziejus „Sėla“), taip pat buvo kalamos „monetos“ (Viduramžių... 2005).
Visus renginius sunku užfiksuoti ir paminėti. Tačiau reikia pripažinti, kad retai
tokio pobūdžio žetonai būna aukšto meninio lygio, gerą techninę kokybę sunku
išgauti dėl gamybos būdo (reljefas išeina neaukštas, vaizdulį gadina mikroposlinkiai
ir pan.), o aliuminio ruošiniai, pasirenkami dėl pigumo, estetikos
irgi neprideda. Tačiau noras pamatyti atmintiną vaizdą metalo skritulėlyje
ar prisiliesti prie praeities pajaučiant jėgą, reikalingą pinigėliui nusikalti, žavi
ne vieną: meistrų liudijimu, per tokias šventes nukalama nuo poros šimtų iki
tūkstančio žetonų.
2004 m. pradėję numizmatikos rinkinių apžvalgą, aptarėme ne tik rinkinius,
ekspozicijas, bet ir tyrinėtojų gretas (Grimalauskaitė 2004, p. 232–234).
Per penkerius metus įvyko pokyčių, kuriuos verta keliais sakiniais apibūdinti.
Pasikeitė darbuotojų kolektyvai NČDM (iš Lietuvos išvykusią filofaleristikos
rinkinius kuravusią Rūtą Verkelienę skyriuje pakeitė Ignas Narbutas 21 ) ir
Lietuvos banko muziejuje (muziejininkę Aistę Jakimavičiūtę pakeitė Aušra
Skardžiuvienė). Banko muziejuje pradėjo dirbti iš LNM perėjęs Vincas Ruzas:
Lietuvos medalininkystė neteko tyrinėtojo, o numizmatika – praturtėjo.
LNM pasikeitė ir kiti Numizmatikos skyriaus darbuotojai: nebedirba Vytautas
Smilgevičius, muziejų paliko iš V. Ruzo medalininkystės ir faleristikos grupę
trumpam perėmęs filofaleristikos specialistas Gintaras Džiovėnas. Medalių
rinkinį perėmė Regina Razaliūnaitė, faleristikos ir filofaleristikos – Rūta Kuodytė.
Joniškio muziejuje iki 2005 m. balandžio dirbęs ir ne vieną publikaciją
apie monetas, jų radinius parengęs archeologas Ernestas Vasiliauskas 2007 m.
perėjo į Šiaulių „Aušros“ muziejų, kurio Istorijos skyriuje toliau sėkmingai
darbuojasi Saulius Bieliauskas. Trakų istorijos muziejaus kolektyvą, kuriame
numizmatika daugiausia užsiėmė Saulius Zalys, papildė jaunas archeologas
Donatas Žukauskas, Vilniaus universitete 2004 m. apsigynęs magistro darbą
„Prūsijos monetos Lietuvoje“. D. Žukausko iniciatyva ir rūpesčiu Trakų istorijos
muziejuje 2005 m. buvo surengta numizmatikos konferencija, Trakų
Vytauto Didžiojo gimnazijoje 2005–2006 m. skaitytos paskaitos apie Lietuvos
21
2006 m. NČDM Numizmatikos skyrių palikus vedėjai Janinai Abdulskytei, I. Narbutas
paskirtas skyriaus vadovu.
151

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
monetų klastotes (Donatas... 2008). Deja, archeologiniai tyrinėjimai jo vadovaujamoje
Medininkų pilyje ir Trakų mieste neleidžia muziejininkui daugiau
dėmesio skirti numizmatikai. Muziejų rinkinių pristatymai metraštyje parodė,
kad Lietuvos muziejuose yra ne tik gausių ar intensyviai kaupiamų rinkinių,
bet ir specialistų, galinčių ir norinčių pažinti ir tinkamai pristatyti numizmatikos
eksponatus, o susidūrus su problemomis – įsigilinti į jas. Muziejininkų
atsiųstuose tekstuose atsiradusias klaidas ar netikslumus galima paaiškinti
specialios literatūros ir patyrimo trūkumu. Tikimės, kad metraštis bent iš
dalies šias spragas užpildys.
Žvelgdami į kitas mokslo ir akademines įstaigas, su liūdesiu prisimename
anapilin išėjusį vieną žymiausių Lietuvos archeologų dr. Adolfą Tautavičių
(1925–2006), paskelbusį nemažai vertingos medžiagos apie LDK numizmatiką,
monetų radinius. Sektinu pavyzdžiu mums lieka ne tik kruopštus jo darbas
renkant duomenis, sugebėjimas išgirsti oponentų nuomonę, bet ir beribis
geranoriškumas jaunųjų tyrinėtojų atžvilgiu.
Užsiminus apie praradimus, reikėtų pažymėti, kad numizmatiką apleido LDK
pirmųjų monetų ir monetų radinių temomis anksčiau rašę Vilniaus universiteto
archeologas prof. dr. Aleksejus Luchtanas ir Istorijos instituto archeologas
dr. Eugenijus Svetikas. Padėtį taiso entuziazmu, darbštumu ir organizaciniais
gabumais apdovanotas numizmatikos, bonistikos ir archeologinės sfragistikos
srityje besidarbuojantis Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus archeologas
dr. Linas Kvizikevičius, paskelbęs, beje, ir nemažai archyvinės medžiagos
apie pinigų klastojimą Lietuvoje 22 . Lietuvos valdovų ir valstybės heraldikos
bei sfragistikos tyrimais pastaruoju metu užsiima Istorijos instituto vyresnysis
mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Edmundas Rimša.
2004 m. išleista jo knyga Heraldika. Iš praeities į dabartį aukštai vertinama
Lietuvoje (dvi laidos) ir užsienyje (anglų k., 2005). Leidinys gausiai iliustruotas,
paremtas šaltiniais ir dažnam tyrinėtojui sunkiai prieinama literatūra. Tačiau
tenka konstatuoti, kad taip numizmatų lauktas heraldikos specialisto požiūris į
pirmuosius LDK simbolius ir herbus nepadėjo pasistūmėti į priekį sprendžiant
klausimą dėl pirmųjų LDK monetų kaldinimo. Knygoje nieko nerasime ir apie
LDK monetose vaizduojamą liūtą ar ietigalį su kryžiumi.
Norėtųsi paminėti ir kitus leidinius, nepamainomus besidarbuojantiems
numizmatikos, bonistikos, faleristikos ir heraldikos baruose, išleistus 2000–
2005 m. Pažymėtina, kad keli jų parengti muziejų darbuotojų. 2001 m. išleista
LNM numizmato Eduardo Remeco parengta Lietuvos numizmatikos bibliografija,
Kultūros paveldo centro darbuotojo Eugenijaus Ivanausko – leidinys
22
L. Kvizikevičiaus disertacijos tema „Žemaitijos kunigaikštystės miestų ir miestelių raida“
(apginta Klaipėdos universitete 2004 m. birželio 11 d.).
152

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
apie monetų ir žetonų radinius Lietuvos senkapiuose, vertinamas už monetų
nustatymą muziejuose de visu (Zabiela 2004, p. 322), taip pat Lietuvos banko
muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičiaus parengtas vertybinių popierių
parodos albumas, kurį drąsiai galima vadinti pirmuoju Lietuvos vertybinių
popierių katalogu (Grimalauskaitė 2006b, p. 410). Tais pačiais metais kolekcininkas
Vilius Kavaliauskas išleido knygą Už nuopelnus Lietuvai (II t. – 2003). Ir
nors LNM numizmatas V. Ruzas turėjo nemažai pastabų ir papildymų (Ruzas
2004b), kolekcininko rūpesčiu išleistą darbą vertiname kaip Lietuvos faleristikos
šimtmečio knygą. 2002 m. išėjo E. Ivanausko bei JAV kolekcininko Roberto
Jameso Douchio (Daukšas, 1941–2005) Lietuvos monetų kalybos istorija 1495–
1769. 2004 m. Kaune vykusioje Knygos šventėje nominacijoje „Už geriausiai
parengtą ir išleistą bibliofilinį leidinį“ knyga buvo įvertinta trečiąja premija,
o E. Ivanauskas apdovanotas XXVII knygos mėgėjų draugijos ir V. Staniulio
Kauno kultūros rūmų knygyno salono diplomu. Kitas iškilus tų metų leidinys –
Lietuvos banko albumas, skirtas šiuolaikinių Lietuvos banknotų istorijai (sud.
Vilniaus dailės akademijos prof. Juozas Galkus). Jo išskirtinumas – menininko
požiūris į popierinio pinigo kūrimą. 2003 m. LNM ir Pilių tyrimo centras „Lietuvos
pilys“ bendromis jėgomis išleido E. Remeco parengtą leidinį apie kertinį
šių dienų LDK numizmatikoje XIV a. pabaigos lobį, rastą Vilniaus žemutinėje
pilyje. Tenka apgailestauti, kad minėtieji turtingai išleisti ir vertingi Lietuvos
banko leidiniai yra sunkiai prieinami platesniam numizmatų, muziejininkų ir
kolekcininkų ratui, nes yra skirti banko reprezentacijai. Nors privalomi leidinio
egzemplioriai yra perduodami pagrindinėms Lietuvos bibliotekoms, tačiau jų
nerasime knygynuose. Vis dėlto matyti, kad numizmatika Lietuvoje ne tik guli
saugyklose, bet ir randa kelią į tyrimus ir publikacijas.
Apžvalgoje bandyta aprėpti Lietuvos muziejų rinkinių kaitą, su numizmatika
sietinus įvykius ir žmones, tačiau, suprantama, liko nepaminėta nemažai
skaičių, datų ir vardų, be to, apeiti numizmatikos rinkiniai, esantys mokyklų
muziejėliuose, ir muziejų pagalbininkų – kolekcininkų pajėgos. Telieka tai
ateičiai. Tikimės tolesnio kolegų muziejininkų bendradarbiavimo, kuris leistų
ne tik susipažinti su naujais muziejų eksponatais, bet ir praturtintų numizmatikos
mokslą naujomis publikacijomis.
Santrumpos
LBM − Lietuvos banko muziejus
LDM − Lietuvos dailės muziejus
LNM − Lietuvos nacionalinis muziejus
NČDM − Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
ŠAM − Šiaulių „Aušros“ muziejus
TIM − Trakų istorijos muziejus
VDKM − Vytauto Didžiojo karo muziejus
153

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Literatūra
Ambrasaitė Ž. 2004 – Juozo Galkaus heraldika. Dailė. Parodos. Septynios meno dienos
[interaktyvus] 602, 2004 02 20: http://www.culture.lt/7md/leid_id=602&kas=
straipsnis&st_id=2969, žiūrėta 2006 11 11.
Apie fondus... 2000 – Apie fondus. Istorija. „Nalšios“ muziejus [interaktyvus], nuo
2000 10 01: http://www.nalsia.lt/istorijafondai.htm, žiūrėta 2006 05 11.
Bieliauskas S. 2006a – Baltojo erelio ordino įkapinis kryžius, Šiuolaikinės gairės ir aktualijos
numizmatikoje, faleristikoje ir sfragistikoje. Konferencijos medžiaga. Trakų
salos pilis 2005 m. gegužės 13 d., Trakai, 2006, p. 44–47.
Bieliauskas S. 2006b – Šiaulių „Aušros“ muziejus, Numizmatika 4–5, Metraštis
2003–2004, Vilnius, p. 286–293.
Daščiorienė L. 2006 – Rokiškio krašto muziejus, Numizmatika 4–5, Metraštis
2003–2004, Vilnius, p. 281.
Donatas... 2008 – Donatas Žukauskas, Nariai, Lietuvos archeologijos draugija [interaktyvi
svetainė], atnaujinta 2008 03 04: http://www.lad.if.vu.lt/biografijos/index.
phplang=lt&mode=bio&letter=Þ&name=zukauskasdonatas, žiūrėta 2008 03 17.
Grimalauskaitė D. 2004 – Lietuvos muziejų numizmatikos rinkinių apžvalga. 2000-ieji
metai, Numizmatika 2–3, Metraštis 2001–2002, Vilnius, p. 231–248.
Grimalauskaitė D. 2006a – Lietuvos muziejų numizmatikos rinkinių apžvalga. 2001–
2004, Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004, Vilnius, p. 199–208.
Grimalauskaitė D. 2006b – Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. 1872–1940
= Securities in Lithuania. Shares and Bonds. 1872–1940 [recenzija], Numizmatika
4–5, Metraštis 2003–2004, Vilnius, p. 407–411.
Gustaitis R. 2005 – Istorijos rinkiniai, Kaišiadorių muziejus: 1998–2003, Lietuvos
muziejai [interaktyvi svetainė], atnaujinta 2005 03 14: http://www.muziejai.lt/kaisiadorys/kaisiadoriu_muz_1998_2003_rinkiniai.htm,
žiūrėta 2005 03 14.
Ivanauskas E. 1995 – Lietuvos lobiai. Paslėpti 1390–1865, Vilnius.
Jakimavičiūtė A., Ruzas V. 2006 – Lietuvos banko muziejus, Numizmatika 4–5, Metraštis
2003–2004, Vilnius, p. 230–234.
Klubo... 2008 – Klubo štabas, Vadovybė, Kauno karo istorijos klubas [interaktyvus]:
http://artilery.net/, žiūrėta 2008 02 28.
Kretingos... 2004 – Kretingos muziejus, Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė], atnaujinta
2004: http://www.muziejai.lt/kretinga/kretingos_muziejus.htm, žiūrėta
2004 10 28.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. 2001 – Lietuvos auksakalystė: XV–XIX amžius,
Vilnius.
Lietuvos… 2000 – Lietuvos heraldika. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių,
Virtualios parodos, Lietuvos nacionalinis muziejus [interaktyvi svetainė], atnaujinta
2006 02 23: http://www.lnm.lt/index.phpoption=com_content&task=view&
id=105&Itemid=142, žiūrėta 2007 01 15.
Lietuvos… 2002 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika, Virtualios parodos,
Lietuvos nacionalinis muziejus [interaktyvi svetainė], atnaujinta 2006 02 24:
http://www.lnm.lt/index.phpoption=com_content&task=view&id=145&
Itemid=183, žiūrėta 2007 01 15.
154

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
Lietuvos... 2004 – Lietuvos miestų herbai 1791–1792, Virtualios parodos, Lietuvos
archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvi svetainė],
nuo 2004: http://www.archyvai.lt/exhibitions/herbai/herbai1.htm, žiūrėta
2007 01 15.
Lietuvos... 2004b – Lietuvos muziejų numizmatikos rinkiniai. 2000, Numizmatika 2−3,
Metraštis 2001–2002, Vilnius, p. 249−300.
Narvidas V. 2000 – Šventė Trakuose, Lietuvos muziejai [interaktyvus žurnalas] 3:
http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-27/0/e041beff0c9cd2ce1cb9f017c4ce2dce, žiūrėta
2001 02 18.
Numizmatika... 2007 – Numizmatika, Rinkiniai, Kretingos muziejus [interaktyvi
svetainė]: http://www.kretingosmuziejus.lt/index.phppg=.000002495.
000002518.000002523&lang=1, žiūrėta 2007 12 15.
Obelių... 2005 – Obelių istorijos muziejus, Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė],
atnaujinta 2005 03 18: http://www.muziejai.lt/rokiskis/obeliu_istorijos_muziejus.
htm, žiūrėta 2005 03 18.
Parodos... 2004 – Parodos ir renginiai Lietuvos muziejuose: Šiaulių „Aušros“ muziejuje,
Lietuvos muziejai [interaktyvus žurnalas] 2–3: http://www.museums.lt/Zurnalas/2004‘2_3/kronika_siauliu_ausros.htm,
žiūrėta 2004 12 06.
Razaliūnaitė R. 2006 – XVIII–XX a. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų karūnavimo medaliukai
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004,
Vilnius, p. 53–100.
Remecas E. 1998 – Religiniai medalikėliai, rasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje,
Kultūros paminklai 5, p. 28–33.
Ruzas V. 2004a – XVIII amžiaus religiniai medaliukai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,
Numizmatika 2–3, Metraštis 2001–2002, Vilnius, p. 41–75.
Ruzas V. 2004b – Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai: 1918–1940 metų Lietuvos
Respublikos ordinai ir medaliai. For Merits to Lithuania: orders and medals
of the Republic of Lithuania 1918–1940 [recenzija], Numizmatika 2–3, Metraštis
2001–2002, Vilnius, p. 324–338.
Senulienė I. 2002 – Trakų istorijos muziejaus ekslibrisų paroda Brodnicoje, Muziejininkystės
biuletenis [interaktyvus žurnalas] 3: http://www.muziejai.lt/informacija/
traku_ist_ekspozicija.htm, žiūrėta 2006 06 10.
Šiaulių... 2004 – Šiaulių „Aušros“ muziejus: Senųjų amatų dienos prie Žaliūkų vėjo
malūno, Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė], atnaujinta 2004 04 29: http://www.
muziejai.lt/siauliai/amatu_dienos_2004.htm, žiūrėta 2007 12 15.
Šilutės... 2004 – Šilutės muziejus, Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė], atnaujinta
2004 05 04: http://ei.libis.lt:8080/arc/2004-5-8/45/c18bdf4c294e779852078a635dd14131,
žiūrėta 2007 12 15.
Švėkšnos... 2007 – Švėkšnos muziejus, Šilutės muziejus, Šilutės rajono savivaldybė
[interaktyvi svetainė], atnaujinta 2007 08 29: http://silute.kryptis.lt/main.phpparent=266&module=546&id=548,
žiūrėta 2007 12 15.
Trakų... 2006 – Trakų istorijos muziejus saugo ypatingus ir retus eksponatus, www.
anonsas.lt: Laisvalaikio ir pramogų gidas [interaktyvus], įdėta 2006 08 17: http://
www.anonsas.lt/portal/index/article/161, žiūrėta 2006 08 20.
155

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Utenos... 2004 – Utenos kraštotyros muziejus, Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė],
atnaujinta 2004 10 28: http://www.muziejai.lt/utena/archeologijos_ekspozicija.
htm, žiūrėta 2006 01 15.
Užsienio… 2005 – Užsienio valstybių apdovanojimai Lietuvos Respublikos prezidentams,
LDM padaliniuose surengtos parodos 2005, Parodos, Lietuvos dailės muziejus
[interaktyvi svetainė], atnaujinta 2006 03 24: http://www.ldm.lt/Parodos/apdovanojimu_paroda.htm,
žiūrėta 2007 01 15.
Vertelka B. 2004a – Amatų dienos prie vėjo malūno, XXI amžius [interaktyvus
laikraštis] 47 (1250), 2004 06 23: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/06/23/
darb_02.html, žiūrėta 2007 12 15.
Vertelka B. 2004b – Švenčionių krašto perlas, XXI amžius [interaktyvus laikraštis] 38
(1241), 2004 09 19: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/05/19/index.html,
žiūrėta 2006 01 15.
Viduramžių... 2005 – Viduramžių šventė, skirta Biržų miesto 550 metų jubiliejui paminėti,
Lietuvos muziejai [interaktyvi svetainė], atnaujinta 2005 08 12: http://www.
muziejai.lt/Birzai/viduramziu_svente2005.htm, žiūrėta 2007 12 15.
Zabiela G. 2004 – Eugenijus Ivanauskas. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose:
1387–1850 m. Coins and counters in the graveyards of Lithuania 1387–1850 [recenzija],
Numizmatika 2–3, Metraštis 2001–2002, Vilnius, p. 319–324.
Žemaitytė A. 1999 – Lietuvos banke – numizmatinių ekslibrisų paroda, Respublika
300, 1999 gruodžio 27, p. 27.
Статыстычны... 2003 – Статыстычны партрэт культуры Беларусі. Агляд тэатральна-відовішчых,
культурна-асветных і навучальных устаноў сістемы
Міністерства культуры Рэспублікі Беларусь. Агляд 2003, Мінск.
156

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
1 lentelė. Numizmatikos rinkiniai Lietuvos muziejuose 2006 m. sausio 1 d. ir 2004–2005 m. įsigijimai
Muziejus
Bendras
eksponatų
kiekis, vnt.
Pagrindinio
fondo
eksponatų
kiekis, vnt.
Numizmatikos
rinkinys
2001 01 01,
vnt.
Numizmatikos
rinkinys
2004 01 01,
vnt.
Numizmatikos
vnt. 1
Numizmatikos
rinkinys
2006 01 01,
eksponatai
pagrindiniame
Įsigyta 2004 m. Įsigyta 2005 m.
Nemo-
Nemo-
fonde, % 2
Pirkta
Pirkta
kamai,
dovanos
kamai,
dovanos
Iš viso
įsigyta
per
dvejus
metus
A. Baranausko ir A. Vienuolio-
Žukausko memorialinis muziejus
26438 13617 256 332 337 2,47 1 0 4 0 5
Alytaus kraštotyros muziejus 68154 50520 14327 14777 29,25 70 2 252 1 325
Birštono muziejus 8556 7705
Biržų krašto muziejus „Sėla“ 90796 73193 11791 12060 16,48 140 56 33 40 269
Daugyvenės muziejus 21068 17838 1782 9,99 0 0 0 0 0
Jonavos krašto muziejus 32588 19846 1029 1106 1107 5,58 0 0 0 1 1
Joniškio istorijos ir kultūros
muziejus
12096 10632 711 941 [941] 8,85
Jurbarko krašto istorijos muziejus 6849 3960 0 0 0 0 0
Kaišiadorių muziejus 21005 8353
Kėdainių krašto muziejus 37697 27812 4116 [4116] 14,80
Kelmės krašto muziejus 19506 16863 460 429 [429] 2,54
Kretingos muziejus 54938 41757 6019 [6019] 14,41
Kupiškio etnografinis muziejus 28939 26793 1000 3,73 300 0 0 0 300
1
Laužtiniuose skliaustuose pateikti numizmatikos rinkinio duomenys 2001 m. sausio 1 d. arba 2004 m. sausio 1 d. (Grimalauskaitė D., Lietuvos muziejų numizmatikos rinkinių
apžvalga. 2001–2004, Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004, p. 205–207).
2
Skaičiai su klaustukais rodo numizmatikos rinkinio dalį pagrindiniame muziejaus fonde 2006 m. sausio 1 d., remiantis 2001 m. sausio 1 d. arba 2004 m. sausio 1 d. informacija apie
rinkinį.
157

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
Muziejus
Bendras
eksponatų
kiekis, vnt.
Pagrindinio
fondo
eksponatų
kiekis, vnt.
Numizmatikos
rinkinys
2001 01 01,
vnt.
Numizmatikos
rinkinys
2004 01 01,
vnt.
Numizmatikos
vnt. 1
Numizmatikos
rinkinys
2006 01 01,
eksponatai
pagrindiniame
Įsigyta 2004 m. Įsigyta 2005 m.
Nemo-
Nemo-
fonde, % 2
Pirkta
Pirkta
kamai,
dovanos
kamai,
dovanos
Iš viso
įsigyta
per
dvejus
metus
Lazdijų istorijos, kultūros ir
švietimo muziejus
3264 2574 48 [48] [48] 1,86
Lietuvos nacionalinis muziejus 1045601 887219 157407 161518 169526 19,11 1432 1158 3622 1796 8008
Lietuvos banko muziejus 38465 27366 4635 17831 19153 69,99 287 68 734 233 1322
Lietuvos dailės muziejus 219236 172796 41326 41383 41405 23,96 8 0 14 0 22
Marijampolės kraštotyros muziejus 35381 22587 3215 [3215] 14,23
Mažeikių muziejus 48610 38708
Mažosios Lietuvos istorijos
muziejus
88707 85228 2230 [2230] [2230] 2,62
Merkinės kraštotyros muziejus 3231 3016
Molėtų krašto muziejus 14579 5481 575 10,49 0 0 0 0 0
Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės
muziejus
426677 333924 174577 [174577] [174577] 52,28
Nalšios muziejus 53949 35499
Neringos istorijos muziejus 6271 3290 132 [132] [132] 4,01
Panevėžio kraštotyros muziejus 94430 75141 19846 [19846] 26,41
Pasvalio krašto muziejus 11715 8513 430 1121 2119 24,89 929 12 55 2 998
Prienų krašto muziejus 28120 27335 1998 2016 2048 7,49 30 0 2 0 32
Raseinių krašto istorijos muziejus 23723 19256 2231 2360 2418 12,56 19 30 1 8 58
Rokiškio krašto muziejus 72560 68153 10035 10308 10339 15,17 2 3 2 24 31
Skuodo muziejus 9197 6004 417 446 462 7,69 4 0 10 2 16
158

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
Sporto muziejus 5572 5117 2175 42,5 22 0 86 0 108
Šiaulių „Aušros“ muziejus 219984 181887 22745 22926 23069 12,68 94 0 48 1 143
Šilalės krašto muziejus 12641 6073 144 [144] [144] 2,37
Šilutės muziejus 56957 37266 1500 4,03 0 0 14 13 27
Tauragės muziejus „Santaka“ 7939 5659
Trakų istorijos muziejus 239651 199192 25889 40050 45555 22,87 1004 3597 38 866 5505
Ukmergės kraštotyros muziejus 33176 29805 0 2487 [2487] 8,34
Utenos kraštotyros muziejus 57661 31410 5677 5951 6034 19,21 4 1 65 13 83
Valst. Kernavės archeologijos ir
istorijos muziejus-rezervatas
14795 13639 987 7,24 14 0 6 0 20
Vilkaviškio krašto muziejus 176640 141339 10278 11212 11697 8,28 322 29 134 0 485
Vilniaus universiteto Mokslo
muziejus
11863 11863 11863 0 0 0 0 0 0
Vytauto Didžiojo karo muziejus 226949 203630 37426 37642 37797 18,56 41 4 102 8 155
Zanavykų krašto muziejus 42139 22368 828 [828] 3,70
Zarasų krašto muziejus 13515 12343 418 450 453 3,67 3 16 16 49 84
Žemaičių dailės muziejus 7694 6914 565 592 563 8,14 0 0 0 0 0
Žemaičių muziejus „Alka“ 65577 52074 7182 7182 13,79 13 0 25 0 38
4739 4976 5263 3057
Iš viso 3833236 3089695 510471 617419 642995
18035
9715 8320
159

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
NUMISMATIC ACQUISITIONS AT MUSEUMS IN LITHUANIA
2004–2005 AND A FIVE-YEAR REVIEW
Dalia Grimalauskaitė
S u m m a r y
This article presents a review of the numismatic acquisitions at museums in
Lithuania in 2004–2005, and provides summaries of observations made by museum
workers in 2004–2005 about the composition of collections, published in
the Numizmatikos metraštis (Numismatic Annual) 2–3, 4–5 and in this issue (see
p. 137–281). The article also provides a summary of activities in the past five years
encouraging the spread numismatic studies including exhibitions and educational
work by specialists working in this field.
Lithuanian museums acquired 18,035 new numismatic exhibits in 2004-2005
(accoding to information provided by 26 museums). These additions include: coins –
8,194 items; medals and awards – 4,991 items; badges and other ensigns – 3,344 items;
other exhibits associated with numismatics – 335 items. 10,002 exhibits were received
as donations; 8,033 were purchased. Purchased exhibits made up 45% of collection
augmentation. The average yearly acquisition for each museum was 347 exhibits.
The more valuable exhibits mentioned are: the Bank of Lithuania Museum acquired
Grand Duchy of Lithuania (GDL) silver bars, a Sigismund III Vasa 5 ducat (1622) and
a John II Casimir half-ducat (1665); the National Museum of Lithuania acquired a Kiïv
Duchy Vladimir Algirdaitis (1367–1395) penny. Among the coins acquired by museums,
of which the location of discovery is known, most notable are the GDL Jogaila
(1377–1434) penny (portrait/ lion) found in a hill fort at Šeimyniškėliai (A. Baranauskas
and A. Vienuolis-Žukauskas Memorial Museum), the Vytautas (1392–1430) coin
(ПЕЧАТЬ/spearhead with cross; mass 0.69 g), and an early middle-ages Czech coin
(XI c.; Kernavė Historical and Archaeological Museum–Reserve) discovered for the
first time in Lithuania. Numismatic findings from archaeological investigations in
a variety of locations in Lithuanian are continually expanding the collection at the
National Museum of Lithuania (NML); particularly plentiful are finds from the lower
castle territory in Vilnius. During the considered time period the museum acquired
a GDL Jogaila penny, minted around 1386–1387 (portrait/lion), a GDL Jogaila penny
counterfeit minted around 1388–1392 (knight/double cross), a rare copper Russian
Alexei Mikhailovich denezhka and groshevik as well as early minting tools and minting
remains (15 th –16 th c.) found at the location of the John II Casimir (1648–1668)
era Vilnius mint.
In 2004–2005, eleven complete coin hoards were added to museum collections
(1,956 items) from Vilnius, Raseiniai, and the Kaišiadorys, Kupiškis, Panevėžys and
Prienai regions. Incomplete hoards or parts of hoards were acquired by museums from
thirteen locations (2,451 items).
The religious medal collection, part of the medal collection at the NML, was
augmented by 489 items, and also acquired awards bestowed upon Kazys Bizauskas
160

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
(1892–1941), signatory of the Act of Independence of Lithuania. The Šiauliai “Aušros”
Museum received fragments of the order of the White Eagle (Polish Lithuanian Commonwealth,
end of the 18 th c.) which were found in the crypt of the Kurtuvėnai church
in 2002. The Museum of the Bank of Lithuania acquired two GDL land treasurer
counters (16 th –17 th c.).
Between 2000–2005, the total number of numismatic exhibits at museums in
Lithuania increased markedly: in 2001 501,064 items were held in museums, on
January 1, 2004 – 605,556 items, on January 1, 2006 – 642,995 items (these figures are
approximate). There are 19 museums in Lithuania where numismatic objects make
up less than 10% of collections; 12 – 10–20%, 6 – 20–50%, 2 – more than 50%. The
last two are the Museum of the Bank of Lithuania and the M. K. Čiurlionis National
Art Museum.
There are 13 museums which hold numismatic collections of more than 10,000
exhibits (as of January 1, 2006):
M. K. Čiurlionis National Art Museum (Kaunas) – 174,577 (as of 2001 01 01)
National Museum of Lithuania – 169,526
Trakai History Museum – 45,555
Art Museum of Lithuania (Vilnius) – 41,405
Vytautas the Great War Museum (Kaunas) – 37,797
Šiauliai “Aušros” Museum – 23,069
Panevėžys Local Lore Museum – 19,846 (as of 2004 01 01)
Museum of the Bank of Lithuania – 19,153
Alytus Local Lore Museum – 14,777
Museum “Sėla” of Biržai Area – 12,060
Vilnius University Science Museum – 11,863
Vilkaviškis Area Museum – 11,697
Rokiškis Area Museum – 10,339
Over five years, the collections at museums in Lithuania increased by no less than
75,899 numismatic exhibits in all. Purchased exhibits made up 25% of all acquisitions.
The average yearly acquisitions per museum were as follow: 2000 – 253 items
each; 2001–2003 – around 354 items; 2004–2005 – 347 items. If we were to count
generally and to disregard years in which acquisitions were exceptionally numerous,
Lithuanian museums on average took in no less than 8,000–10,000 numismatic
exhibits per year.
Over the same five year period, collections at museums in Lithuania were augmented
by no less than 24 complete coin hoards (27,469 coins and paper money),
and acquired 4,535 silver bars, coins and paper money from 29 scattered, or suspected
incomplete hoards. In 2000, 2 hoards were acquired (16,254 items) and 7
partial hoards (31 items). Between 2001–2003, 11 hoards (9,258 items) and 9 partial
hoards (2,053 items) were acquired. Between 2004–2005, 11 hoards (1,956 items) and
13 partial hoards (2,451 items) were acquired.
In summary, it can be proposed that the most accumulated items in museums are
end of the 19 th c. and 20 th c. numismatic and bonistic items including coins and paper
money from the Russian Empire and the first Republic of Lithuania, various coins and
161

N U M I Z M AT I K A 6 / M e t r a š t i s 2 0 0 5
Publikacijos. Rinkiniai
paper money from countries around the world, Soviet badges, and coins released by
the Bank of Lithuania to mark special occasions.
Over the five years surveyed, one was able to visit more than 40 exhibitions at museums
in Lithuania dedicated to money, medals, awards, badges and other objects connected
with numismatics. In 2000, 9 exhibitions were held (money, medals, heraldry,
badges of merit, graphics, drawings, caricatures and jewellery); in 2001, 5 were held
(money, medals, stocks/securities); in 2002, 4 were held (money, awards, photographs);
in 2003, 6 were held (money, medals, badges, bank iconography); in 2004, 5 were held
(money, money boxes, awards, heraldry, photography); and in 2005, 15 were held
(money, medals, awards, ex libris, painting, felt). Permanent exhibitions, where one
can see creations by our country’s contemporary medal-makers, are located at the
Samogitian Museum “Alka”. There is no museum where one can become thoroughly
acquainted with the history of money in Lithuania and with GDL numismatics.
Numismatics and museums are connected by a phenomenon found in many
countries: new coins minted with the images of old coins. In 2005, in two museums
of Lithuania – the Kernavė Historical and Archaeological Museum–Reserve and the
National Museum of Lithuania – were publically presented two 50 litas silver coins
issued by the Bank of Lithuania with images from GDL coins held in collections at
these museums.
In the same vein as minting and collecting, but of a different nature, are memorial
jetons created and by museums, often in the form of a coin, minted for celebrations
or educational activities. “Souvenir coins” were minted at a Medieval festival at the
Trakai Museum in 2000, in 2003 during Living History Day in Šiauliai and during the
celebration of the founding of the city of Šiauliai, in 2005 at the middle-ages festival at
the Biržai fortress and at other locations and events. The minting of memorial jetons
is taught at educational events held at the Alytus museum.
In 2004, at the beginning of the review of numismatic collections, we not only
examined collections and exhibitions, but researchers as well. Over the five year
time period surveyed, there was been a strong change in numismatic curatorial
collectives in museums. At the M. K. Čiurlionis National Art Museum professor
Stanislovas Sajauskas and Dr. Ignas Narbutas remain as workers. Vincas Ruzas is
curator of numismatics at the Bank of Lithuania Museum. At the National Museum
of Lithuania, Dalia Grimalauskaitė curates coin and bonistic collection. At the same
institution, Eduardas Remecas is in charge of coins from finds with known locations,
hoards, counters and tokens and lead seals collections; medals are curated by Regina
Razaliūnaitė; phaleristics and philofaleristics, by Rūta Kuodytė. Up until 2005, archaeologist
Ernestas Vasiliauskas worked at the Joniškis Museum and published several
works on coin finds; in 2007 he transferred to the Šiauliai “Aušros” Museum, where
numismatic collections are curated by Saulius Bieliauskas. The Trakai History Museum
collection was augmented by archaeologist Donatas Žukauskas, who in 2004 defended
his master’s thesis at the Vilnius University entitled “Prussian coins in Lithuania”. The
evidence collected in this annual indicates that not only are the collections in museums
of Lithuania being expanded intensively, but also that there are more specialists with
the skills to appropriately present numismatic exhibits.
162

D a lia Gr imalauskaitė
Lietuvos muziejų numizmatikos įsig ijimai 2004–2005 m. Penkerių metų apžvalga
Furthermore, when discussing workers in academic organizations one must mention
archaeologist Dr. Linas Kvizikevičius, who works at the City research department
at the History Institute of Lithuania in the fields of numismatics, bonistics and archaeological
sphragistics. He has published an extensive amount of archival material
on the counterfeiting of money in Lithuania. Edmundas Rimša, senior researcher at
the History Institute, doctor of humanities and lecturer, researches the heraldry of the
Lithuanian state and rulers.
Several publication, published between 2000 and 2005, are mentioned, some of
which were prepared by museum workers. In 2001, Eduardas Remecas published a
Bibliography of Lithuanian Numismatics; Cultural Heritage Centre worker Eugenijus
Ivanauskas prepared a publication on coin and counter finds in old cemeteries in
Lithuania, on the evaluation of coin in museums de visu; Vidmantas Laurinavičius,
head of the Museum of the Bank of Lithuania prepared a catalogue of securities and
bonds, which can boldly be call the first catalogue of securities and bonds of Lithuania.
The same year, collector Vilius Kavaliauskas published the book Už nuopelnus Lietuvai
(For Merit to Lithuania) (II v. – 2003), which is held as the book of the century
for in Lithuania phaleristics. In 2002, E. Ivanauskas and USA collector Robert James
Douchis (Daukšas, 1941–2005) released Lietuvos monetų kalybos istorija 1495–1769
(The History of Lithuanian Minting 1495–1769). Another notable publication of that
year was the Bank of Lithuania album devoted to contemporary history of the Lithuanian
banknote (compiled by Juozas Galkus, professor at the Vilnius Art Academy).
In 2003, the NML and the castle research centre “Lithuanian Castles” joined forces to
publish a work prepared by E. Remecas about a hoard from the end of the 14 th century,
discovered at the lower castle in Vilnius, which is foundational to contemporary GDL
numismatics.
Table 1. Numismatic collections at museums in Lithuania as of January 1, 2006 and
acquisitions in 2004–2005
163