Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
8<br />
Elektros Erdvës<br />
2 lentelė<br />
Reaktoriaus tipas Ypatybės Aušalas Generuojama Kuro Įrenginio Anksčiausi<br />
temperatūra, °C ciklas galia, MW sukūrimo metai<br />
GFR (GasCooled Dujomis aušinamas greitųjų Helis 850 Uždaras 1200 2025<br />
Fast Reactor) neutronų reaktorius<br />
VHTR (VeryHigh Ypač aukštos temperatūros Helis 900–1000 Atviras 250–300 2020<br />
Temperature Reactor) reaktorius su grafitiniu<br />
neutronų lėtikliu<br />
SCWR (Supercritical Virškritinių parametrų vandeniu Vanduo 510–625 Atviras / 300–700, 2025<br />
WaterCooled Reactor) aušinamas reaktorius<br />
uždaras 1000–1500<br />
SFR (SodiumCooled Sk<strong>ys</strong>tuoju natriu aušinamas Natris 550 Uždaras 30–150, 2015<br />
Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius<br />
300–1500,<br />
1000–2000<br />
LFR (LeadCooled Sk<strong>ys</strong>tuoju metalu aušinamas Švinas 480–800 Uždaras 20–180, 2025*<br />
Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius<br />
300–1200,<br />
600–1000<br />
MSR (Molten Išlydytos druskos reaktorius Fluoridų 700–850 Uždaras 1000 2025<br />
Salt Reactor)<br />
druskos<br />
*Pagal žiniasklaidos pranešimus LFR tipo reaktoriai eksploatacijoje gali atsira<strong>sti</strong> kur kas anksčiau<br />
Pavyzdžiui, 600 MW šiluminės galios<br />
VHTR gali pagaminti per metus daugiau<br />
kaip 60 tūkst. t vandenilio dujų.<br />
Tokio kiekio užtektų aprūpinti 0,4 mln.<br />
vandeniliu varomų nedidelių automobilių.<br />
Tai būtų svarus indėlis mažinant<br />
šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų<br />
išmetimus į aplinką.<br />
Numatoma labai įvairi LFR tipo reaktoriaus<br />
galia, todėl ypatingą susidomėjimą<br />
kelia nedidelės galios branduolinės<br />
baterijos (20–150 MW). Šios baterijos<br />
turėtų būti pilnai pagaminamos specialiose<br />
gamyklose ir montuojamos tiesiogiai<br />
netoli nedidelių energijos vartotojų<br />
arba ten, kur nėra išplėtoto elektros<br />
energijos tiekimo tinklo, pvz., besiv<strong>ys</strong>tančiose<br />
šal<strong>ys</strong>e. Baterijos pasižymės<br />
labai ilga kuro kampanija – kuras bus<br />
keičiamas tiktai po 15–20 eksploatavimo<br />
metų (šiuolaikiniuose reaktoriuose<br />
– po 1–3 metų). Be to, kurą pakeis ne<br />
AE aptarnaujantis personalas, o reaktorių<br />
pagaminusi gamykla [5]. Tokia<br />
sistema ypač patraukli branduolinių<br />
medžiagų neplatinimo požiūriu, nes<br />
nei atominėje elektrinėje, nei transportavimo<br />
metu nebus jokio kontakto<br />
su branduolinėmis medžiagomis ir jų<br />
negalima bus pavogti.<br />
MSR reaktorius pasižymėtų labai aukšta<br />
vidine sauga, o SCWR elektrinė galėtų<br />
būti didelės galios, paprastos ir drauge<br />
pigios konstrukcijos.<br />
Šie IV kartos reaktoriai turėtų būti sukurti<br />
apie 2025 m., o po jų prototipų<br />
bandymų, komerciškai prieinami nuo<br />
maždaug 2030 m. Tik nuo šios datos<br />
jie galės pakei<strong>sti</strong> savo darbo resursus<br />
baigiančius šiandien eksploatuojamus<br />
reaktorius.<br />
Lietuvos Seimo 2007 m. sausio 18 d.<br />
priimtoje Lietuvos energetikos strategijoje<br />
iškeltas tikslas iki 2015 m. Lietuvoje<br />
pastatyti naują atominę elektrinę.<br />
Pasaulinė praktika rodo, kad naujai<br />
atominei elektrinei pastatyti reikia apie<br />
Vandenilio gamyba jodo-sieros (I-S) termocheminio vandens skaidymo būdu<br />
10 metų, todėl realu būtų tikėtis, kad<br />
ji Lietuvoje pradės veikti ne anksčiau<br />
kaip 2017–2018 m. Elektrinė turės III<br />
arba III+ reaktorių. IV kartos reaktoriai<br />
pasirod<strong>ys</strong> dar tik po gero dešimtmečio<br />
nuo šios datos, tačiau jau dabar<br />
parenkant naujosios Ignalinos AE reaktoriaus<br />
(reaktorių) galią ir tipą reikia<br />
turėti omenyje, kad naujajai elektrinei<br />
po 2030 m. teks konkuruoti su kitų šalių<br />
pastatytomis elektrinėmis su tobulesniais<br />
IV reaktoriais. Galbūt ir Lietuvoje<br />
naujųjų reaktorių draugiją papild<strong>ys</strong> IV<br />
kartos reaktorius, kuris turės darniai<br />
įsilieti į Lietuvos energetikos sistemą.<br />
Į tai atsižvelgti reikia jau šiandien.<br />
Literatūra<br />
1. IAEA duomen<strong>ys</strong> iš PRIS duomenų bazės.<br />
Paskutiniai duomen<strong>ys</strong> 2008/11/30.<br />
Prieiga per internetą http://www.iaea.org/<br />
cgi-bin/db.page.pl/pris.reaopag.htm.<br />
2. Branduolinė informacinė medžiaga,<br />
pateikta pagal EURATOM sutarties 40<br />
straipsnį Ekonomikos ir socialinių reikalų<br />
komitetui. Europos bendrijų komisija,<br />
Briuselis, 10.1.2007, Kom(2006) 844<br />
galutinis, LT.<br />
3. The Generation IV International Forum<br />
interneto puslapis. Prieiga per internetą<br />
http://www.gen-4.org/index.html.<br />
4. A Technology Roadmap for Generation<br />
IV Nuclear Energy S<strong>ys</strong>tems.<br />
December 2002. Issued by the U.S.<br />
DOE Nuclear Energy Research Advisory<br />
Committee and the Generation IV<br />
International Forum.<br />
5. Branduolinės energetikos naudojimo<br />
Lietuvoje tę<strong>sti</strong>numo studija. 2003<br />
m. lapkričio 30 d. ataskaita. Kauno<br />
technologijos universiteto Šilumos ir<br />
atomo energetikos katedra. Darbo vadovas<br />
prof. J. Gyl<strong>ys</strong>.
Change language