Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA

38
Elektros Erdvës
vai daug žalos, nes smarkiai atitolintų
krašto elektrifikacijos pravedimą. Birštono
hidroelektrinę stotį galima būtų
pradėti statyti tik atlikus eilę topografinių,
hidrologinių bei geologinių tyrinėjimų
ir paruošus reikalingus projektus. Tie
darbai užtruktų keletą metų, tuo tarpu
kai Turniškių hidroelektrinei stočiai ne tik
šie paruošiamieji, bet ir dalis statybos
darbų jau atlikti“ („XX amžius“, 1939 12
14, Nr. 287 // Landsbergis-Žemkalnis V.
Duomenys kalba už Turniškius).
J. Smilgevičius reikalavo nutraukti Turniškių
HE statybą ir pradėti Birštono
HE: „Nemuno kilpai išnaudoti nė vienas
rimtas inžinierius dviejų užtvankų
nestatys, kad tą patį rezultatą galima
pasiekti su viena užtvanka. Užtvanka
būtų statoma 19,5 m aukščio per Nemuno
upę, kad pasuktų vandenį į kanalą,
o jėgainė būtų statoma pačiame
kanale. Kanalas sudarytų apie 8,5 km
ilgio. Nemuno kilpos hidroelektros stotį
statyti su viena užtvanka atsieitų žymiai
pigiau ir, be to, techniniu atžvilgiu būtų
daug saugesnė, negu statyti su dviem
užtvankomis.
Nemuno hidroelektros stotis didžiausio
potvynio metu galėtų duoti per 40 000
kW“ („XX amžius“, 1939 12 21, Nr. 293
// Smilgevičius J. Turniškių ar Birštono
hidroelektros stotis?).
Deja, prieš karą buvusius Birštono kilpos
hidroelektrinių planus liudija tik vienas
įgyvendintas objektas – Alytaus tiltas:
„Sauskeliai ir geležinkeliai jau yra derinami
su numatomu Lietuvos elektrifikacijos
planu. Tai galima matyti jau iš Alytaus
tilto, kuris toks aukštas pastatytas tik todėl,
kad numatoma nuo Birštono kilpos
būsimos elektrinės vandens patvanka
iki Alytaus‘‘ („Lietuvos aidas, 1940 04
13, Nr. 170).
Po karo 1946 m. buvo svarstoma galimybė
sujungti Nemuną su Dnepru ir
pastatyti Birštono HE. Į Valstybinės Plano
Komisijos pirmininko M. Šumausko užklausimą
savo samprotavimus 1946 m.
rugsėjo 6 d. pateikė ir energetika.
„Liečia: Birštono hidroelektrinės statybą.
Grąžindami Jūsų prisiųstą raštą Nr.
3259-E, iš š. m. rugpiūčio mėn. 12 d. dėl
profesorių Stonio, Kaulakio ir Dalinkevičiaus
samprotavimų sujungti Nemuną
su Dniepru tikslu išvystyti laivininkystę
ir pastatyti ant Nemuno ties Birštonu
hidroelektrinę darome sekančius samprotavimus:
1. Sujungimas Nemuno su Dniepru laivininkystės
reikalams, o taipogi hidroelektrinės
statyba ties Birštonu energetiniu
ir ūkiniu žvilgsniu turėtų labai didelės
reikšmės netik respublikiniu, o taipogi
visasąjunginiu žvilgsniu.
2. Numatomas hidroelektrinės galingumas
107 000 kW jau 1950 metais būtų
išnaudotas 50%. Kadangi iki šiol statybai
tyrinėjimai nėra atlikti, o tokie tyrinėjimai
gali užtrukti ne mažiau 2 metus, projektavimo
darbai taipogi apie metus, todėl
jau dabar pradėjus tyrinėjimo darbus
projektas gali būti baigtas tik apie 1950
metus. Statyba tokios hidroelektrinės gali
užtrukti ne mažiau 3-4 metų. Elektrinės
galės pilnu galingumu pradėti darbą
1953-1954 metais.
3. Sprendžiant iš sudarytų apkrovimo
grafikų ir galingumų balanso penkmečio
plane numatytų galingumų nepakanka.
1950 m. vien Litenergo sistemai truks
galingumo 38 050 kW „Litenergo Vyriausias
inžinierius /Gruodys/.
Prie Birštono kilpos idėjos 1958 m. grįžo
kauniečiai mokslininkai S. Kaulakys, J.
Macevičius, M. Lasinskas ir inžinierius
L. Rinkūnas. Dėl Nemuno hidroelektrinių
projektavimo 1965 metais buvo siūloma:
„kartu su Smalininkų HE projektinės
dokumentacijos skubiu sudarymu 1959
m. statybai (kad būtų galima perkelti kadrus
ir techniką iš baigiamos Kauno HE
statybos) yra būtina 1958 m. sudaryti
Nemuno vidurinės dalies perlaiptavimo
schemą, kartu pradedant trečiosios Nemuno
HE-Alytaus-Birštono tyrinėjimo bei
projektavimo darbus; Nemuno vidurinėje
dalyje reikėtų pastatyti sustambintą
Alytaus-Birštono hidroelektrinę, kurioje
būtų galima sudaryti 35 m patvanką,
sujungiant numatytus Alytaus-Birštono
laiptus. Taip vietoj palyginti nedidelių
Alytaus ir Birštono laiptų po 72 tūkst. kW
galios gautume vieną iki 3 mln. kW galios
hidroelektrinę, kuri efektyviai galėtų
padengti apkrovos viršūnes“ (Kruonio
HAE didybė ir vargai. – Vilnius, „Margi
raštai“, 1999).
Po karštų specialistų diskusijų, įvertinus
energetikų ir specialistų argumentus,
nutarta statyti Kruonio HAE.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1997
m. Lietuvos specialistai referate „Hidrotechnikos
vystymo ekologinis įvertinimas
ir reikalavimai statybai UDK 621.22, Kaunas,
1997“ vykdytojai Juozas Burneikis ir
Petras Punys įvertino Nemuno ir Neries
upių energetinio naudojimo galimybes.
Pateikti pagrindiniai HE techniniai ekonominiai
rodikliai, įvertinti jų lyginamieji
žemių užliejimai. Atliktas HE ekonominio
ekologinio efektyvumo vertinimas.
Pabrėžti pagrindiniai HE ekologiniai
veiksniai: gamtosauginis vandens debitas,
poveikis žuvims, įvertinta įstatyminė
bazė susijusi su aplinkosauga. Pateikta
Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema
istorija
(žr. p. 39). Lentelėje (p. 39) palyginami
galimų keturių variantų techniniai-ekonominiai
rodikliai.
„Taigi nesant būtinumo reguliuoti Nemuno
nuotėkį Prienų (Kernuvės) tvenkinyje,
ekologiniu požiūriu pats netinkamiausias
yra 1 variantas, kuris buvo
plačiausiai išnagrinėtas, išpopuliarintas
ir daugiausia priartėjęs prie įvykdymo.
Palyginti dideliais žemių užliejimais
charakterizuotinas ir Verknės derivacinės
HE variantas. Be to, jis sunkiau
įvykdomas ir sukeltų gamtosauginių
ir laivybinių problemų (tarkim, kuriant
ateityje giliavandenę Europos vandenų
kelių sistemą). Kainos požiūriu jis taip
pat yra gana brangus.
Taigi pagal ekonominį-ekologinį kriterijų
akivaizdžiai efektyviausi būtų 2 ir 4 variantai.
Juos ir reikėtų toliau nagrinėti.
Pagal 2 variantą statomos 2 saikingos
HE (panašiai kaip Kauno HE) vagos
tipo, jeigu reikia, apsaugant Punios šilą
ir kilpų žemumas ŽPS (žemių pylimavimo
sistemos). 2 varianto suminiai rodikliai
yra geresni nei 4 varianto. Pastarasis
pranašesnis žemių užliejimo požiūriu,
tačiau gerokai brangesnis, be to, sudėtingesnis
laivybiniu požiūriu. Tik nesant
galimybės statyti 2 HE saugomų
teritorijų apsaugos požiūriu, pirmenybę
reikėtų suteikti 4 variantui.
Pagal 4 variantą derivacinės HE užtvanka
statoma aukščiau Punios (348,5 km
nuo žiočių). Pati HE statoma ties Margaravos
kaimu (326,6 km nuo žiočių).
Jungiantis derivacijos kanalas apie 3 km
ilgio. Užliejama tik 41 kv. km žemės, iš
jų dirbamos – apie 40 proc. Viskas statoma
aukščiau Punios šilo ir jam neturi
jokios įtakos.
Apskritai būtina padaryti išvadą, kad, be
abejo, nepriimtinas sustambintas Birštono
HE variantas, taip išgąsdinęs žaliuosius
ir diskreditavęs Nemuno vandens
energijos tolesnį naudojimą po Kauno
HE. Tikslinga nagrinėti dviejų – Birštono
ir Alytaus vagos tipų HE ir Punios derivacinio
tipo HE Nemuno viduriniame
ruože. Abiem atvejais prireikus nagrinėti
ŽPS įrengiant polderius“.
Susipažinus su referatu nekyla klausimo,
ar reikia statyti HE, o tik tai, kokias
priemones reikia įgyvendinti, kad būtų
sumažintos neigiamos ekologinės ir
socialinės priemonės. Referate teigiama,
kad norint pašalinti žinių trūkumą
įsisavinant hidroenergijos potencialą,
reikia skleisti hidroenergetikos informaciją.
Su referatu reikia supažindinti
ne tik esančius valdžioje, bet ir plačiąją
visuomenę. Praėjo dešimtmetis, bet visuomenė
nesupažindinama su referato
medžiaga.