Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
10<br />
Žaibo sampratos ir<br />
žaibosaugos raida<br />
Anatolijus Drabatiukas, Arturas Gavėnas<br />
Kauno technikos kolegija<br />
Ž m o n I j A p E r s A V o I s t o r I j ą b u V o<br />
dAug kArtų baudžiama Ž A I b ų .<br />
g I m ę s A u d r o s d E b E s y j E , Ž A I b A s<br />
n E š A d A u g y b ę n E l A I m I ų : g A I s r u s ,<br />
s u n k I A s ko n t ū z I j A s , u Ž m u š A<br />
Ž m o n E s I r g y V u l I u s , s u g r I A u n A<br />
pA s tAt u s , o k A rtA I s s u k E l I A<br />
n E t b A I s I ų k AtA s t r o f ų .<br />
1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas<br />
trenkė į švento Nazarijaus bokštą<br />
Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūs<strong>ys</strong>,<br />
kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako,<br />
priklausančio Venecijos Respublikai.<br />
Ši milžiniška masė akimirksniu<br />
sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio<br />
ir gražaus miesto pastatų, o visi<br />
likusieji namai buvo taip sudrebinti,<br />
kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių.<br />
1773 m. Bretanėje žaibas sugriovė<br />
iškart 24 varpines. Panašių pavyzdžių<br />
yra labai daug.<br />
Žaibo prigimties suvokimas<br />
Žaibas ir griau<strong>sti</strong>nis pirmykščio žmogaus<br />
suvokime asocijavosi su dievų<br />
rūstybės išraiška. Vyriausias senovės<br />
graikų dievas Dzeusas taip pat buvo<br />
žaibų ir griau<strong>sti</strong>nio dievas. Jį dar vadino<br />
griau<strong>sti</strong>nio ir debesų valdytoju. Mūsų<br />
protėviai išpažino Perkūną, germanų<br />
gent<strong>ys</strong> – Torą, romėnai – Jupiterį, slavai<br />
– Peruną. Šie dievai supykę svaidė<br />
į žmones pavojingas ugnies strėles.<br />
Senovės romėnai skirstė žaibus į nacionalinius,<br />
šeimyninius ir individualius.<br />
Jie manė, kad žaibai e<strong>sti</strong> įspėjamieji,<br />
raginamieji ir baudžiamieji.<br />
Nuo seno kartu su šia samprata<br />
plėtojosi ir kitas žaibo suvokimas: nenustygstantis<br />
žmogaus protas stengėsi<br />
suvokti žaibo ir griau<strong>sti</strong>nio prigimtį,<br />
supra<strong>sti</strong> jų atsiradimo prieža<strong>sti</strong>s. Apie<br />
šių gamtos reiškinių prigimtį jau prieš<br />
2400 m. mąstė graikų filosofas Aristotelis,<br />
o kiek vėliau romėnų poetas ir<br />
mąstytojas Lukrecijus mėgino atsklei<strong>sti</strong><br />
jų prigimtį. Pakankamai naivūs atrodo<br />
jo mėginimai paaiškinti griau<strong>sti</strong>nį<br />
kaip vėjų genamų debesų susidūrimo<br />
išdavą, taip pat niekuo nepagrįsta jo<br />
prielaida, kad griau<strong>sti</strong>nis gali atsira<strong>sti</strong><br />
ir be žaibo.<br />
Daug šimtmečių, taip pat viduramžiais<br />
buvo manoma, kad žaibas – tai ugnies<br />
purslų sankaupa, suspausta debesų<br />
vandens garuose. Besiplėsdamas jis<br />
prasiskverbia pro debesis silpniausioje<br />
jų vietoje ir akimirksniu nusklinda<br />
žemės link.<br />
Iki žaibolaidžio išradimo ir ženklesnių<br />
atradimų elektros srityje žmonės įvairiais<br />
būdais kovojo su žaibo smūgių<br />
griaunamosiomis pasekmėmis. Daugelyje<br />
Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas<br />
bažnyčių varpų gaudes<strong>ys</strong><br />
audros metu yra veiksminga kovos<br />
prieš žaibą priemonė. Jeigu tikėtume<br />
tų laikų stati<strong>sti</strong>ka, šio kovos būdo 30<br />
metų taikymo pasekmė Vokietijoje –<br />
400 žaibo sugriautų varpinių ir 150<br />
žuvusių varpininkų.<br />
Taip pat yra istorinių duomenų, bylojančių,<br />
kad jau žiloje senovėje žmonės<br />
mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų.<br />
Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų<br />
egiptiečių dvasininkai savo šventyklas<br />
apsaugodavo smailiais metaliniais <strong>sti</strong>ebais,<br />
sujungtais su žemėje įkastomis<br />
vario plokštėmis.<br />
Šiuo metu kai kam gali susidaryti įspūdis,<br />
kad apie žaibą žinome viską. Žymiausi<br />
pasaulio mokslininkai sukūrė dešimtis<br />
modelių, kurių pagalba galima būtų<br />
detaliai aprašyti žaibą šiuolaikiniame<br />
mokslo žinių lygmenyje. Tačiau visų šių<br />
modelių pagrindą nusakančios mokslinės<br />
pažiūros pradėjo formuotis jau<br />
prieš 400 metų, kai buvo pagamintos<br />
pirmosios elektroforinės mašinos ir Europoje<br />
prasidėjo triukšmingi elektriniai<br />
šou, kurių metu buvo rodomi žmonių<br />
pasigaminti žaibai.<br />
Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis<br />
atskleidė amerikiečių mokslininkas
Change language