Gra iÅ³ asmingÅ³ uman mÅ³, sti ys Å¡tvermÄ—s N ujaisiais 2009 ... - NETA

Kaina 5 Lt 2008 Nr. 5 (23) 

leidinys automatizacijos, elek trotechnikos, energetikos, šildymo, vėdinimo, 

elektronikos, valdymo sistemų ir žinių ekonomikos technologijų specialistams 

IV kartos reaktoriai 

Žaibo samprata 

Inžinieriaus 

kompetencija 

ISSN 1648-6927 

6 

10 

24 

Birštono 34 

kilpos istorija

„Tyco Electronics“ gamina pramoninės paskirties produktus kompiuteriniams 

tinklams. Tai lauko sąlygomis montuojami moduliniai lizdai ir kištukai su IP65/67 

apsaugos lygiu, RJ45 tipo lizdai, montuojami ant DIN bėgelio, specialūs kabeliai su 

ekranavimo sluoksniu ir mechaniškai atsparia izoliacija, montuojami ant DIN bėgelio 

komutatoriai su mechaniškai atspariu korpusu ir kiti produktai. 

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/industrial 

„Tyco Electronics“ taip pat siūlo jungtis, jungčių sistemas, reles, identifikacijos produktus, 

termofitus, filtrus, sensorius, kabelius ir kabelių pynes, įrankius bei įrangą, jungiklius, 

pasyviuosius (rezistorinius, induktyvinius, talpinius, magnetinius) elementus ir kitus produktus. 

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/ 

„Tyco Electronics“ AMP atstovybė 

Smolensko g. 6, Vilnius 

Tel.: (8 5) 213 1402, 211 3016, faks. 213 1403 

El. p. BalticPIC@tycoelectronics.com 

www.tycoelectronics.com 

Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.

Plačiausia 

CADS programinė įranga 

skirta pastatų sistemų 

elektros projektavimui. 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Skirtingų elektros inžinerijos poreikių platumas ir pritaikomumas yra pati svarbiausia priežastis, kodėl 

CADS Planner Electric yra tokia populiari profesionalų tarpe. Čia pateikėme tik dalį visų privalumų. 

Daugiau galite pamatyti aplankę www.cads.lt 

DAUGYBĖ GALINGŲ ĮRANKIŲ PROFESIONALAMS 

1. 

2. 

3. 

4. 

Instaliacijos brėžiniai 

Žemos įtampos sistemos 

3D modeliavimas (BIM, IFC) 

Apskaičiavimo funkcijos 

5. 

6. 

7. 

8. 

Skirstomojo skydo schemos 

Medžiagų sąrašas 

Apšvietimo ir šildymo ataskaitos 

Aksonometriniai brėžiniai 

KURI DAR CAD PROGRAMA JUMS GALI PASIŪLYTI TIEK DAUG? 

PAŽVELKITE IR PALYGINKITE! 

9. Palaikomi formatai DWG/DXF/IFC*/ 

PDF*/MS Excel* (*eksportas) 

10. Projekto duomenų apdorojimas 

ir daug daugiau... 

Užsisakykite Cads Planner Electric prezentaciją: www.cads.lt 

Taip pat automatikos planavimui: Valdiklių ir 

variklių schemos, PLC techninės įrangos planavimas, 

Instrumentavimas, Skirstomųjų dėžių sluoksniai (2D/3D), 

Sujungimų sąrašai (laidai/kabeliai/įvadiniai blokai), Kabelių 

sąrašai pvz. Ir taip pat skirstomieji tinklai. 

CADS Planner � lialas: P. Lukšio g. 32, „Domus Galerija“, Vilnius, Lietuva. Mob.: +370 650 89112 El. Paštas: lithuania@kymdata.�

OBO Bettermann kabelių 

instaliavimo medžiagos – 

Sisteminis sprendimas energetikos, pramonės, 

statybos projektuose 

OBO siūlo plačią gaminių nomenklatūrą kabelių instaliavimui – pristatome populiariausių medžiagų sąrašą – naujas kabelines 

kopėčias su aukščiu 45mm ir 60mm ir pločiu nuo 200mm iki 600 mm, kabelinius perforuotus lovius – gaminami aukščiai nuo 

35 iki 160mm, plotis 50-600mm ir vielinius lovelius – aukštis 55 mm. 

Padengimas FS LST EN 10142:2000 (rekomend. patalpų viduje) 

Padengimas FT arba DD- LST EN ISO 1461:2000 (lauke, agresyvioje aplinkoje –aplinkos 

kategorija C3-C4, pagal ISO12944 ), arba gaminiai iš nerūdijančio plieno. 

Visos kabelinės montavimo konstrukcijos atitinka – LST EN 61537:2003EN, Kabelių lovių 

ir kabelių kopėčių sistemos (IEC 61537:2001). 

Kabelinės kopėčios RKS kabeliai perf.loviai 

GR – magic vieliniai loveliai 

OBO Bettermann UAB 

Meistrų 8, Vilnius, Lietuva 

Tel: 370 5 2375911, faksas 370 5 2375912 

E-paštas :obo@obo.lt www.obo.lt 

Apšvietimo loveliai

turinys 

6 Ar statysime Lietuvoje IV kartos reaktorių? 

10 Žaibo sampratos ir žaibosaugos raida 

16 Pažaboti žaibą 

20 Priešgaisriniai tinkleliai 

24 Elektrotechnikos darbų personalo kvalifikacijos vertinimo principai 

34 Nemuno Birštono kilpa 

46 Summary 

Artėja dar vienų metų 

virsmas. Tas artėjimas 

šiemet ypatingas tuo, kad 

kažkas žada kažkokias 

lemtingas permainas. Gal iš 

tiesų pasimatys, ar buvome 

nerūpestingi žiogeliai, ar 

meškutės, prikaupusios 

lašinių. 

Gyvenimas suka savo 

ratą, metai keičia metus, o 

kiek netikrų pranašysčių ir 

gąsdinimų esame girdėję! 

Taigi linkiu visiems gyventi 

savo galva ir daugiau 

pasikliauti savo jėgomis. 

Laimingų artėjančių metų! 

Bronius Rasimavičius 

Redaktoriaus žodis 

Vyr. redaktorius 


E. p. neta@neta.lt 

Konsultantė 

dr. Liudmila Andriušienė 

Kalbos redaktorė 

Aldona Paulauskienė 

Dizaineris 

Darius Abromaitis 

„IMAGO“ 

ADministRAcijA 

Vykdomasis direktorius 

Valdas Linas savickas 

Reklamos projektų vadovė 

Vytautė samulėnienė 

Tel. (8 5) 269 1240 

Mob. 8 686 97 539 

E. p. vytaute@folioverso.lt 

Leidykla „FOLIO VERSO“ 

Švitrigailos g. 11F 

LT-03228 Vilnius 

Tel. (8 5) 269 1238 

Faks. (8 5) 260 8243 

E. p. info@folioverso.lt 

UAB „FOLIO VERSO“ © 

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai 

arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. 

Leidykla neatsako už reklaminių 

skelbimų tekstą ir turinį. 

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines 

versijas galite rasti www.neta.lt 

Tiražas 2 000 egz.

6 

Ar statysime 

Lietuvoje IV 

kartos reaktorių? 

Dr. Evaldas Maceika, Fizikos institutas 

Nors šiuo metu pasaulį apėmusi ekonominė 

krizė, prognozuojama, kad ilgainiui 

pasaulinė ekonomika sparčiai 

augs ir energijos paklausa iki 2030 m. 

padidės 45–60 proc. 2008 m. lapkričio 

mėnesio duomenimis, pasaulyje veikė 

439 komerciniai branduoliniai reaktoriai 

(bendra galia 372 GW), kurie tiekia 

apie 15 proc. pasaulyje pagaminamos 

elektros energijos. Dar 6 reaktoriai yra 

lėto sustabdymo fazėje. Dauguma šių 

reaktorių buvo pastatyti 1970–1990 m., 

t. y. prieš 20–40 metų [1]. Vidutinis reaktoriaus 

amžius šiuo metu pasaulyje 

yra 24,3 metai. 

Europos Sąjungos (ES) šalyse vidutinis 

branduolinių elektrinių amžius yra 25 

metai. Prancūzijoje, kur eksploatuojama 

daugiausia ES branduolinių reaktorių 

(59), vidutinis reaktoriaus amžius yra 

apie 20 metų. Vokietijos 17 reaktorių vidutinis 

amžius – 25 metai, o Jungtinėje 

Karalystėje šiuo metu eksploatuojamų 

19 reaktorių vidutinis amžius yra apie 

30 metų [2]. 

JAV eksploatuojami irgi palyginti seniai 

pastatyti 104 reaktoriai (dauguma – iki 

1990 m.), o jų vidutinis amžius – apie 

30 metų. 

Lietuvoje Ignalinos AE (IAE) pirmasis blokas 

pradėjo veikti 1983 m., t. y. prieš 25 

metus ir pagal įsipareigojimą ES dabar 

yra galutinai sustabdytas. Antrasis IAE 

blokas eksploatuojamas nuo 1987 m., 

o jį sustabdyti Lietuva yra įsipareigojusi 

2009 m. pabaigoje, nes RBMK tipo 

rektoriai laikomi mažiau saugūs. 

Šiuo metu pasaulyje eksploatuojamų komercinių branduolinių reaktorių amžius 

Eksploatuojamų reaktorių skaičius 

Reaktorių amžius, metais 

Pagrindinė skaičiuojamoji branduolinės 

elektrinės eksploatacijos trukmė paprastai 

yra 40 metų. Tačiau ji gali būti pratęsta 

dar 10 ar net 20 metų, jeigu įsitikinama, 

kad po remonto ir atnaujinimo tolesnė 

reaktoriaus veika bus saugi. Tokia strategija 

plačiai taikoma JAV. 

Pasaulio reaktoriai yra gana pasenę ir 

per paskutiniuosius 20 metų JAV ir ES 

šalyse buvo pastatyta vos keletas naujų 

reaktorių. Nauji reaktoriai daugiausia 

buvo statomi Rytų Azijoje: Kinijoje, Pietų 

Korėjoje, Japonijoje, Indijoje. 

Pastebimas branduolinės energetikos 

atgijimas, nes manoma, kad ji gali pasitarnauti 

kaip saugus, ilgalaikis, ekonomiškai 

konkurentabilus ir klimato kaitai 

neddarantis poveikio apsirūpinimo 

energija šaltinis. Pasenusį pasaulinį reaktorių 

ūkį turi pakeisti nauji pranašesni 

reaktoriai. Šiuo metu pasaulyje statomi 

42 nauji reaktoriai [1]. 

Reaktoriai per savo penkis dešimtmečius 

gerokai tobulėjo nuo vadinamosios 

I kartos prototipinių elektrinių reaktorių 

(pirmoji bandomoji 5 MW elektrinė paleistas 

1954 m. Obninske) iki šiomis 

dienomis sukurtų ir veikiančių III bei 

III+ kartos reaktorių. 

Dauguma šiuo metu veikiančių reaktorių, 

tarp jų ir Ignalinos AE, priskiriami II 

kartai. Šiandien Prancūzijoje ir Suomijoje 

statomos ypač saugios ir konkurencingos 

III kartos („Gen III“) branduolinės 

elektrinės. Toliau plėtojant šios kartos 

elektrines, netrukus bus prieinami „Gen 

III+“ modeliai. Naujieji III ir III+ reaktoriai 

yra kur kas saugesni už II kartos reak-

torius. Avarijų, kurių metu būtų pažeista 

(susilydytų) reaktoriaus aktyvioji zona, 

tikimybė yra 10–100 kartų mažesnė 

negu II kartos reaktorių, be to, elektrinės 

konstrukcijos net ir stambių avarijų atveju 

sulaikytų visas radioaktyvias medžiagas 

ir jos nepatektų į aplinką. 

Šiuo metu didžiulėmis mokslinių tyrimų 

ir plėtros („R&D“) pastangomis sparčiai 

kuriami revoliuciniai naujoviški IV 

kartos („Gen IV“) reaktoriai. Tyrimuose 

aktyviai dalyvauja 13 šalių-partnerių, 

tarp jų ir Europos atominės energijos 

bendrija (EURATOM), susibūrusių į IV 

kartos tarptautinį forumą (angl. Generation 

IV International Forum – GIF). GIF 

organizacija iškėlė tokius pagrindinius 

reikalavimus IV kartos reaktoriui: ekologiškumas, 

saugumas ir patikimumas, 

ekonomiškumas, fizinė apsauga ir radioaktyviųjų 

medžiagų neplatinimas. Šie 

reikalavimai [4] atsispindi 8 kriterijuose, 

kuriuos turės tenkinti IV kartos reaktoriai 

(1 lentelė). 

Kuriami IV kartos reaktoriai bus ypač 

saugūs ir drauge ekonomiškai konkurencingi. 

Šiuose projektuose numatomos 

pasyvios saugos priemonės, kurios net 

sunkiausių avarijų atvejais užtikrintų visišką 

aplinkos apsaugą nuo kenksmingų 

poveikių. Šie reaktoriai daug efektyviau 

naudos urano išteklius, kurių pigiai išgaunamos 

atsargos sparčiai senka ir 

jų gali pritrūkti po 2060 m. Kai kuriuose 

projektuose numatyti uždari kuro ciklai, 

kai atliekos deginamos reaktoriuje, – 

taip mažinamas galutinis atliekų kiekis 

ir labiau ribojamos galimybės platinti 

branduolines medžiagas. Naujos kartos 

reaktoriai gamins elektros energiją 

ir turėtų būti tinkami gaminti ir vandenilį 

bei gėlinti vandenį. 

Šiuo metu apsistota ties galimais 6 

perspektyviausiais [4] IV kartos reaktorių 

tipais (2 lentelė). 

Kiekvienas reaktorių tipas turi savų 

privalumų. 

Pavyzdžiui, greitųjų neutronų spektro 

naudojimas (reaktoriuose GFR, SFR, 

LFR) bei pilnas aktinoidų reciklas iki 

minimumo sumažina ilgaamžių radioaktyviųjų 

atliekų susidarymą. Tokiame 

reaktoriuje deginamas ne tiktai lengvasis 

izotopas U235, bet ir sunkusis izotopas 

U238 ir atgaminta skilioji medžiaga plu- 

Branduolinių reaktorių evoliucija pasaulyje [3] 

tonis (Pu239). Tai leidžia kuro naudojimo 

efektyvumą padidinti šimtus kartų, palyginti 

su dujomis aušinamais šiluminių 

neutronų reaktoriais [5]. Tokie reaktoriai 

gali būti panaudoti ir utilizuoti labai 

radioaktyvias atliekas, plutonį ir kitus 

aktinoidus. 

Aukštos temperatūros GFR, VHTR reaktorius 

galima naudoti ne tiktai elektros 

Gražių ir � asmingų sumanymų, 

sti� y� s ir ištvermės Naujaisiais 

2009 metais. Linksmų švenčių! 

UAB „Klinkmann Lit“ kolektyvas 

Nr. 5 (23) 2008 7 

IV kartos reaktoriai pasirodys dar tik 

p o g e r o d e š i m t m e č i o , t a č i a u j a u d a b a r 

parenkant naujosios Ignalinos AE reaktorių 

g a l i ą i r t i p ą r e i k i a t u r ė t i o m e n y j e , k a d 

n a u j a j a i e l e k t r i n e i g a n a g r e i t a i t e k s 

k o n k u r u o t i s u k i t ų š a l i ų p a s t a t y t o m i s 

elektrinėmis su tobulesniais IV reaktoriais. 

energijos gamybai su dideliu naudingumo 

koeficientu, siekiančiu apie 50 

proc., bet ir labai efektyviai šiluminės 

energijos gamybai ar net termocheminei 

vandenilio konversijai – vandenilio dujų 

gamybai. Mat per 825 °C temperatūros 

įkaitintas aušalas gali efektyviai gaminti 

vandenilį jodo-sieros (I-S) termocheminio 

vandens skaidymo būdu. 

1 lentelė 

Ekologiškumas 1. Elektros energijos gamyba turi būti netarši, o branduolinis 

kuras turi būti naudojamas efektyviai. 

2. Sumažinti bei tvarkyti branduolines atliekas, kad ilgalaikės 

atliekų priežiūros poreikis būtų kuo mažesnis. 

Saugumas ir 

patikimumas 

3. Itin didelis reaktorių saugumas ir patikimumas. 

4. Labai maža aktyviosios reaktoriaus dalies pažeidimo tikimybė. 

5. Įvykus avarijai jos pasekmėms likviduoti neturi būti 

reikalinga išorinė pagalba. 

Ekonomiškumas 6. IV kartos reaktoriuose pagamintos elektros energijos 

savikaina turi būti daug mažesnė už kitais būdais 

pagamintą elektros energiją. 

7. Naujųjų reaktorių projektų finansavimo rizika turi būti ne 

didesnė už kitų elektros energijos gamybos būdų projektų 

finansavimo riziką. 

Fizinė apsauga 

ir radioaktyviųjų 

medžiagų 

neplatinimas 

8. IV kartos reaktoriuose naudojamos medžiagos ir įrenginiai 

turi būti kuo mažiau tinkami branduolinio ginklo gamybai 

ir turi būti užtikrinta fizinė apsauga nuo vagysčių ir 

teroristinių išpuolių. 

UAB „Klinkmann Lit“. Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius. Tel. (8~5) 215 1646, faks. (8~5) 216 2641. El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt

8 

Elektros Erdvës 

2 lentelė 

Reaktoriaus tipas Ypatybės Aušalas Generuojama Kuro Įrenginio Anksčiausi 

temperatūra, °C ciklas galia, MW sukūrimo metai 

GFR (GasCooled Dujomis aušinamas greitųjų Helis 850 Uždaras 1200 2025 

Fast Reactor) neutronų reaktorius 

VHTR (VeryHigh Ypač aukštos temperatūros Helis 900–1000 Atviras 250–300 2020 

Temperature Reactor) reaktorius su grafitiniu 

neutronų lėtikliu 

SCWR (Supercritical Virškritinių parametrų vandeniu Vanduo 510–625 Atviras / 300–700, 2025 

WaterCooled Reactor) aušinamas reaktorius 

uždaras 1000–1500 

SFR (SodiumCooled Skystuoju natriu aušinamas Natris 550 Uždaras 30–150, 2015 

Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius 

300–1500, 

1000–2000 

LFR (LeadCooled Skystuoju metalu aušinamas Švinas 480–800 Uždaras 20–180, 2025* 

Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius 

300–1200, 

600–1000 

MSR (Molten Išlydytos druskos reaktorius Fluoridų 700–850 Uždaras 1000 2025 

Salt Reactor) 

druskos 

*Pagal žiniasklaidos pranešimus LFR tipo reaktoriai eksploatacijoje gali atsirasti kur kas anksčiau 

Pavyzdžiui, 600 MW šiluminės galios 

VHTR gali pagaminti per metus daugiau 

kaip 60 tūkst. t vandenilio dujų. 

Tokio kiekio užtektų aprūpinti 0,4 mln. 

vandeniliu varomų nedidelių automobilių. 

Tai būtų svarus indėlis mažinant 

šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų 

išmetimus į aplinką. 

Numatoma labai įvairi LFR tipo reaktoriaus 

galia, todėl ypatingą susidomėjimą 

kelia nedidelės galios branduolinės 

baterijos (20–150 MW). Šios baterijos 

turėtų būti pilnai pagaminamos specialiose 

gamyklose ir montuojamos tiesiogiai 

netoli nedidelių energijos vartotojų 

arba ten, kur nėra išplėtoto elektros 

energijos tiekimo tinklo, pvz., besivystančiose 

šalyse. Baterijos pasižymės 

labai ilga kuro kampanija – kuras bus 

keičiamas tiktai po 15–20 eksploatavimo 

metų (šiuolaikiniuose reaktoriuose 

– po 1–3 metų). Be to, kurą pakeis ne 

AE aptarnaujantis personalas, o reaktorių 

pagaminusi gamykla [5]. Tokia 

sistema ypač patraukli branduolinių 

medžiagų neplatinimo požiūriu, nes 

nei atominėje elektrinėje, nei transportavimo 

metu nebus jokio kontakto 

su branduolinėmis medžiagomis ir jų 

negalima bus pavogti. 

MSR reaktorius pasižymėtų labai aukšta 

vidine sauga, o SCWR elektrinė galėtų 

būti didelės galios, paprastos ir drauge 

pigios konstrukcijos. 

Šie IV kartos reaktoriai turėtų būti sukurti 

apie 2025 m., o po jų prototipų 

bandymų, komerciškai prieinami nuo 

maždaug 2030 m. Tik nuo šios datos 

jie galės pakeisti savo darbo resursus 

baigiančius šiandien eksploatuojamus 

reaktorius. 

Lietuvos Seimo 2007 m. sausio 18 d. 

priimtoje Lietuvos energetikos strategijoje 

iškeltas tikslas iki 2015 m. Lietuvoje 

pastatyti naują atominę elektrinę. 

Pasaulinė praktika rodo, kad naujai 

atominei elektrinei pastatyti reikia apie 

Vandenilio gamyba jodo-sieros (I-S) termocheminio vandens skaidymo būdu 

10 metų, todėl realu būtų tikėtis, kad 

ji Lietuvoje pradės veikti ne anksčiau 

kaip 2017–2018 m. Elektrinė turės III 

arba III+ reaktorių. IV kartos reaktoriai 

pasirodys dar tik po gero dešimtmečio 

nuo šios datos, tačiau jau dabar 

parenkant naujosios Ignalinos AE reaktoriaus 

(reaktorių) galią ir tipą reikia 

turėti omenyje, kad naujajai elektrinei 

po 2030 m. teks konkuruoti su kitų šalių 

pastatytomis elektrinėmis su tobulesniais 

IV reaktoriais. Galbūt ir Lietuvoje 

naujųjų reaktorių draugiją papildys IV 

kartos reaktorius, kuris turės darniai 

įsilieti į Lietuvos energetikos sistemą. 

Į tai atsižvelgti reikia jau šiandien. 

Literatūra 

1. IAEA duomenys iš PRIS duomenų bazės. 

Paskutiniai duomenys 2008/11/30. 

Prieiga per internetą http://www.iaea.org/ 

cgi-bin/db.page.pl/pris.reaopag.htm. 

2. Branduolinė informacinė medžiaga, 

pateikta pagal EURATOM sutarties 40 

straipsnį Ekonomikos ir socialinių reikalų 

komitetui. Europos bendrijų komisija, 

Briuselis, 10.1.2007, Kom(2006) 844 

galutinis, LT. 

3. The Generation IV International Forum 

interneto puslapis. Prieiga per internetą 

http://www.gen-4.org/index.html. 

4. A Technology Roadmap for Generation 

IV Nuclear Energy Systems. 

December 2002. Issued by the U.S. 

DOE Nuclear Energy Research Advisory 

Committee and the Generation IV 

International Forum. 

5. Branduolinės energetikos naudojimo 

Lietuvoje tęstinumo studija. 2003 

m. lapkričio 30 d. ataskaita. Kauno 

technologijos universiteto Šilumos ir 

atomo energetikos katedra. Darbo vadovas 

prof. J. Gylys.

Sumažinkite savo 

kaštus su TeSys 

Variklių valdymas ir apsauga 

Greitesnis 

projektavimas 

Patikimas ir greitas 

instaliavimas 

TeSys U 

Mažesni įrangos 

gabaritai 

Su Šv. Kalėdom! 

40% 

„TeSys U sprendimai padėjo 

mums sumažinti elektros skydo 

matmenis iki 40 proc.“, – sako 

skydų gamintojas, dirbantis 

vandens sektoriuje Rusijoje. 

60% 

„Adaptacija galutinėje 

projekto stadijoje reiškia, 

kad mes galime atlikti 60 

proc. variklių elektros skydų 

montavimo darbo, net tuo 

atveju, kai projektinė dalis 

dar nėra baigta“, – sako 

inžinierius, dirbantis maisto 

pramonėje JAV. 

70% 

„Naudodami TeSys U 

savo projektuose, mes 

atliekame variklių valdymo 

įrangos montavimą iki 70 

proc. greičiau, palyginti su 

projektais, kur naudojami 

standartiniai komponentai“, – 

tvirtina automatikos 

specialistas iš Lietuvos.

10 

Žaibo sampratos ir 

žaibosaugos raida 

Anatolijus Drabatiukas, Arturas Gavėnas 

Kauno technikos kolegija 

Ž m o n I j A p E r s A V o I s t o r I j ą b u V o 

dAug kArtų baudžiama Ž A I b ų . 

g I m ę s A u d r o s d E b E s y j E , Ž A I b A s 

n E š A d A u g y b ę n E l A I m I ų : g A I s r u s , 

s u n k I A s ko n t ū z I j A s , u Ž m u š A 

Ž m o n E s I r g y V u l I u s , s u g r I A u n A 

pA s tAt u s , o k A rtA I s s u k E l I A 

n E t b A I s I ų k AtA s t r o f ų . 

1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas 

trenkė į švento Nazarijaus bokštą 

Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, 

kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako, 

priklausančio Venecijos Respublikai. 

Ši milžiniška masė akimirksniu 

sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio 

ir gražaus miesto pastatų, o visi 

likusieji namai buvo taip sudrebinti, 

kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių. 

1773 m. Bretanėje žaibas sugriovė 

iškart 24 varpines. Panašių pavyzdžių 

yra labai daug. 

Žaibo prigimties suvokimas 

Žaibas ir griaustinis pirmykščio žmogaus 

suvokime asocijavosi su dievų 

rūstybės išraiška. Vyriausias senovės 

graikų dievas Dzeusas taip pat buvo 

žaibų ir griaustinio dievas. Jį dar vadino 

griaustinio ir debesų valdytoju. Mūsų 

protėviai išpažino Perkūną, germanų 

gentys – Torą, romėnai – Jupiterį, slavai 

– Peruną. Šie dievai supykę svaidė 

į žmones pavojingas ugnies strėles. 

Senovės romėnai skirstė žaibus į nacionalinius, 

šeimyninius ir individualius. 

Jie manė, kad žaibai esti įspėjamieji, 

raginamieji ir baudžiamieji. 

Nuo seno kartu su šia samprata 

plėtojosi ir kitas žaibo suvokimas: nenustygstantis 

žmogaus protas stengėsi 

suvokti žaibo ir griaustinio prigimtį, 

suprasti jų atsiradimo priežastis. Apie 

šių gamtos reiškinių prigimtį jau prieš 

2400 m. mąstė graikų filosofas Aristotelis, 

o kiek vėliau romėnų poetas ir 

mąstytojas Lukrecijus mėgino atskleisti 

jų prigimtį. Pakankamai naivūs atrodo 

jo mėginimai paaiškinti griaustinį 

kaip vėjų genamų debesų susidūrimo 

išdavą, taip pat niekuo nepagrįsta jo 

prielaida, kad griaustinis gali atsirasti 

ir be žaibo. 

Daug šimtmečių, taip pat viduramžiais 

buvo manoma, kad žaibas – tai ugnies 

purslų sankaupa, suspausta debesų 

vandens garuose. Besiplėsdamas jis 

prasiskverbia pro debesis silpniausioje 

jų vietoje ir akimirksniu nusklinda 

žemės link. 

Iki žaibolaidžio išradimo ir ženklesnių 

atradimų elektros srityje žmonės įvairiais 

būdais kovojo su žaibo smūgių 

griaunamosiomis pasekmėmis. Daugelyje 

Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas 

bažnyčių varpų gaudesys 

audros metu yra veiksminga kovos 

prieš žaibą priemonė. Jeigu tikėtume 

tų laikų statistika, šio kovos būdo 30 

metų taikymo pasekmė Vokietijoje – 

400 žaibo sugriautų varpinių ir 150 

žuvusių varpininkų. 

Taip pat yra istorinių duomenų, bylojančių, 

kad jau žiloje senovėje žmonės 

mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų. 

Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų 

egiptiečių dvasininkai savo šventyklas 

apsaugodavo smailiais metaliniais stiebais, 

sujungtais su žemėje įkastomis 

vario plokštėmis. 

Šiuo metu kai kam gali susidaryti įspūdis, 

kad apie žaibą žinome viską. Žymiausi 

pasaulio mokslininkai sukūrė dešimtis 

modelių, kurių pagalba galima būtų 

detaliai aprašyti žaibą šiuolaikiniame 

mokslo žinių lygmenyje. Tačiau visų šių 

modelių pagrindą nusakančios mokslinės 

pažiūros pradėjo formuotis jau 

prieš 400 metų, kai buvo pagamintos 

pirmosios elektroforinės mašinos ir Europoje 

prasidėjo triukšmingi elektriniai 

šou, kurių metu buvo rodomi žmonių 

pasigaminti žaibai. 

Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis 

atskleidė amerikiečių mokslininkas

B. Franklinas (Benjamin Franklin). Jis 

teigė, kad įelektrintam debesiui judant 

virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų, 

išsikišantys daiktai sukelia elektros 

iškrovą. Remiantis jo idėja 1752 m. 

buvo atliktas elektros gavimo iš audros 

debesies bandymas – garsusis 

eksperimentas su aitvaru. 

Kaupiantis audros debesims, jis paleido 

nedidelį aitvarą, laidu sujungtą su 

Leideno stikline – šis įrenginys mums 

žinomas kaip kondensatorius. Dėl 

kondensatoriuje atsiradusio elektros 

krūvio B. Franklinas padarė išvadą, 

kad audros debesys yra elektringi, o 

žaibas yra ne kas kita kaip savaiminis 

elektros išlydis. Mokslininkas pirmą kartą 

pritaikė įžeminimą ir įrodė, kad žaibavimas 

yra natūralus elektros išlydžio 

reiškinys. 1753 m. jis pasiūlė žaibolaidį 

pastatams nuo gaisro apsaugoti. Toks 

žaibolaidis ir dabar vadinamas Franklino 

tipo žaibolaidžiu. 

Žaibolaidžių šlovė taip greitai plito, jog 

vienu metu Paryžiuje buvo madingos 

damų skrybėlės arba vyrų skėčiai su 

žaibolaidžiais ir įžeminimu. 

Tačiau žaibo sampratos raidos istorijoje 

neapsieita ir be kuriozų. Anglų mokslininkas 

B. Vilsonas buvo įsitikinęs, kad 

amerikiečio B. Franklino išrastas žaibolaidis 

pavojingas. Jis įrodinėjo, kad 

strypo, skirto žaibui nukreipti, galas 

neturi būti aštrus, o apvalus. Diskusiją 

įkaitino tai, kad į mokslinį ginčą įsivėlė 

pats Anglijos karalius Georgas III, kuris 

labai palaikė B. Vilsoną. Karalius 

Georgas, įsitikinęs savo nuomonės 

teisingumu ir neklystančio karaliaus 

statusu, sukvietė karališkąją mokslinę 

tarybą (Mokslų akademiją) ir paragino 

pripažinti B. Vilsono siūlomus 

žaibolaidžius. 

Kalbų ir matematikos profesorius iš 

Hamburgo G. S. Reimarus (1694–1768) 

įrodinėjo, kad geras žaibolaidžių įžeminimas 

gali sukelti sprogimą. Į siūlymus 

buvo atsižvelgta daugelyje Vokietijos 

žemių ir net iki XIX a. šioje šalyje galima 

buvo rasti specialiai blogai įžemintų 

žaibolaidžių. 

Prietarai gyvi ir mūsų laikais: nuo 1926 

iki 1930 m. žinomi mažiausiai trys atvejai, 

kai laivuose buvo teisiami burtininkai 

už žaibų nukreipimą į priešą. 

Žaibosaugos raida 

B. Franklinas, sukūręs žaibolaidį ir 

daug nuveikęs diegdamas jį, taip ir 

nesugebėjo paaiškinti, kaip žaibolaidis 

veikia: ar jis audros debesį iškrauna, 

ar pakeičia žaibo, sklindančio link saugomo 

objekto, kelią [5]. Ši B. Franklino 

dvejonė, rodos, iki galo buvo išspręsta 

Boiso (C. V. Boys, 1855–1944) kame- 

Nr. 5 (23) 2008 11 

ros pagalba (ja galima buvo fiksuoti 

žaibo susidarymo procesą) palyginti 

neseniai – XIX a. pabaigoje. 

B. FRANKLINAS (1706–1790) 

Kitas klausimas, į kurį neatsakė B. Franklinas, 

– kokia žaibolaidžio apsaugomos 

zonos riba? Jau Franklino laikais 

buvo žinoma, kad kartais žaibolaidis 

neapsaugo nuo itin mažo krūvio žaibo 

išlydžių arba išlydžių, krentančių į 

žemę labai mažu kampu. Tačiau tokie 

žaibo išlydžiai yra pakankamai reti (jų 

tikimybė – apie 0,01). Net vietovėse, 

kur labai dažnai žaibuoja, gyventojams 

ir jų vaikams yra labai mažas pavojus 

patirti tokį žaibą per visą savo gyvenimą. 

Tačiau statant dinamito ir kitų 

sprogstamųjų ar lengvai užsidegančių 

medžiagų fabriką į šį pavojų būtina 

atsižvelgti. 

Tik 1833 m. Paryžiaus Mokslo akademija, 

remdamasi 60 metų trukusių stebėjimų 

rezultatais, rekomendavo priimti strypinių 

žaibolaidžių apsaugos kampo reikšmę, 

lygią 63°30’. 1932 m. Valteris (Vokietija), 

remdamasis Hamburgo draudimo 

kompanijų dėl žaibo padarytų nuostolių 

ataskaitomis, rekomendavo apsaugos 

kampą sumažinti iki 45°.

12 


1 lentelė. Žaibo sampratos raidos etapai ir atradimai 

Metai Mokslininkas Veikla 

1752 L. Lemonjė Išmatavo, kad netgi nesant audros debesų 

egzistuoja silpnas atmosferos elektringumas, 

kuris keičiasi priklausomai nuo paros laiko. 

Dabar žinome, kad šis elektringumas atsiranda 

dėl kosminių spindulių, Saulės vėjo, grunto 

natūralaus radioaktyvumo, žmogaus veiklos ir kitų 

veiksnių įtakos. 

1785 C-A. Kulonas (Charles- 

Augustin de Coulomb, 

1736–1806) 

1842 J. Peltjė (Jane Peltier, 

1785–1845) 

Kiti žinomi istoriniai žaibo sampratos 

raidos etapai ir atradimai, turėję 

įtakos žaibosaugos plėtrai, pateikti 1 

lentelėje. 

1988 m. Tokijuje vykusiame Tarptautinės 

elektrotechnikos komisijos (IEC) 

Technikos komiteto (TC) posėdyje buvo 

suformuluotos dabartinės žaibosaugos 

koncepcijos nuostatos. 

Tačiau dar ir šiandien sunku paaiškinti 

kai kurios žaibo reiškinius. Žinoma 

atsitikimų, kai žaibas nudegina tik 

plaukus, o pats žmogus lieka gyvas, 

nuplėšia nuo žmogaus drabužius, jo 

net nepaliesdamas ir pan.. Palyginti 

neseniai tapo aišku, kad žaibas nesirenka, 

į kokios rūšies medį trenkti, o 

dažniausiai jo kelyje atsiduria atskirai 

nuo kitų augantys medžiai. Pavyko nu- 

Stebėdamas, kaip gerai izoliuotas laidininkas 

ore pamažu netenka krūvio, atrado, kad oras yra 

laidus elektrai. 

Nustatė, kad žemės paviršius turi neigiamą 

elektrinį potencialą atmosferos atžvilgiu. 

1860 Lordas Kelvinas Apibendrinęs tuometinius žinomus faktus, 

patvirtino, kad ir žemės paviršius, ir oras yra 

nuolat įelektrinti. 

1887 V. Linsas Įvertino, kad Žemės paviršius prarastų visą 

savo krūvį per valandą, jei nebūtų jį papildančio 

šaltinio. 

1897 F. Pockelsas (Friedrich 

Carl Alwin Pockels, 

1865–1913) 

1899 J. Elsteris (Julius 

Elster, 1854–1920) ir H. 

Gaitelis (Hans Geitel, 

1855–1923) 

1902 Č. Boisas (Charles 

Vernon Boys, 1855– 

1944) 

apie 

1915 

1937- 

1942 

1936- 

1940 

C. Vilsonas (Charles 

Tomson Rees Wilson, 

1869–1959) 

Pirmasis apytikriai įvertino elektros srovės stiprį 

žaibo išlydyje. 

Atrado, kad ir silpnas gamtinis radioaktyvumas 

yra pagrindinis elektringų dalelių radimosi ore arti 

Žemės paviršiaus šaltinis. 

Pasiūlė prietaisą žaibo išlydžio procesui 

registruoti. 

Tyrinėdamas audros debesis, nustatė elektros 

krūvių radimosi dėsningumus atmosferoje, 

paaiškino daugelį stebimų reiškinių ir sukūrė 

išsamų fizikinį atmosferos modelį. 

G. Simpsonas Pateikė ataskaitą apie Žemės elektrinio lauko 

pasiskirstymo tyrimą iki 8 km aukščio zonoje. 

A. Akopianas Nustatė iki 30 m. aukščio žaibolaidžių saugos 

zonas. 

1949 J. Frenkelis Išleido monografiją „Atmosferos elektros reiškinių 

teorija“. 

1943- 

1973 

K. Bergeris Atliko žaibo srovės stiprio matavimus, klasifikavo 

žaibus. 

statyti ir žaibo temperatūrą – ji siekia 

25 000–30 000°C. 

Dar ir šiandien klaidingai manoma: 

kad žaibas trenkia į aukščiausią 

vietovės tašką; 

kad žaibas du kartus į tą pačią vietą 

nepataiko; 

kad arti pastato esantys aukšti medžiai 

apsaugo pastatą taip pat kaip 

žaibolaidžiai; 

kad žaibas dažniausiai trenkia į 

ąžuolą, tuopą, guobą, uosį. 

XX a. 7-ajame dešimtmetyje, pradėjus 

plačiai naudoti elektroninius įtaisus, 

efektyvi apsauga nuo žaibų Europoje 

tapo ypač aktuali. Pagal šiuolaikinę apsaugos 

nuo žaibo sampratą žmonėms 

ir gyvūnams yra pavojingas tiek tiesioginis 

žaibo smūgis, tiek netiesioginis 

jo poveikis. Žemosios įtampos neekranuotoms 

grandinėms arba įrangai yra 

vienodai pavojingi tiek tiesioginio žaibo 

smūgio į objektą sukelti viršįtampiai, 

tiek indukuotieji viršįtampiai. Nors indukuotieji 

viršįtampiai kur kas mažesni 

negu tiesioginio žaibo smūgio, ypač 

nutolusių žaibo smūgių metu, tačiau 

jie veikia objektą gerokai dažniau ir turi 

būti įvertinti parenkant apsaugą. 

Žaibų tankis 

Žemės atmosfera elektros požiūriu yra 

sudėtingas darinys. Įvairūs atmosferos 

sluoksniai pasižymi labai skirtingu 

elektriniu laidžiu, kuris veikiamas ne tik 

išorinių veiksnių – kosminių spindulių, 

Saulės vėjo, grunto radioaktyvumo, 

bet ir žmogaus veiklos, lemiančios 

atmosferos taršą, ir kt. Globalūs klimato 

pokyčiai tiesiogiai veikia atmosferos 

elektrinę pusiausvyrą ir kartu žaibų susidarymo 

tankį [1]. 

Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln. 

perkūnijų, vidutiniškai iki 44 tūkst. per 

parą. Nustatyta, kad apie 2000 perkūnijų 

kiekvieną sekundę sukelia 50–100 

išlydžių į Žemės paviršių. 

Ilgamečiai meteorologiniai stebėjimai 

iš kosmoso atskleidė, kad žaibų tankis 

ties Žemės paviršiumi pasiskirstęs 

labai netolygiai. Virš sausumos trenkia 

nepalyginamai daugiau žaibų nei virš 

vandenynų. Šis faktas aiškinamas tuo, 

kad virš sausumos cirkuliuoja daug 

stipresni konvekciniai oro srautai, dėl 

kurių susidaro elektringi debesys. NASA 

duomenimis, žaibų dažnis ypač didelis 

virš tropinių Pietų Amerikos, Afrikos ir 

Pietryčių Azijos regionų. Liepos ir rugpjūčio 

mėnesiais daugiau žaibų būna 

ir šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje, 

taip pat Lietuvoje. Vis dėlto žaibų 

sostine pelnytai galima vadinti Centrinę 

Afriką, kur per metus į vieno kvadratinio 

kilometro plotą kerta daugiau 

nei 50 žaibų. Malaizijos sostinė Kvala 

Lampūras priklauso didelių audrų su 

lietumi ir žaibais zonai. Čia daugiau 

kaip 200 dienų per metus žaibuoja ir 

siaučia audros. Nustatytas ne tik žaibų 

dažnio sezoniškumas, bet ir variacijos, 

priklausomai nuo paros laiko. Didžiausia 

žaibo tikimybe yra popiet (tarp 12 ir 18 

val.) ar vakare (18–23 val.) [1]. 

Perkūnijos Lietuvoje dažniausiai susiformuoja 

lėtai iš pietų judančių frontų 

kamuoliniuose lietaus debesyse. Vidutinis 

dienų su perkūnijomis skaičius 

Lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40). 

Per parą perkūnija vidutiniškai trunka 

2,1–2,4 valandos. Per metus pajūryje 

perkūnijos trunka apie 42 val., o ki-

1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas trenkė 

į š v e n t o n a z a r i j a u s b o k š t ą b r e s č ė j e . po 

š i u o b o k š t u b u v o r ū s y s , k u r i a m e b u v o 

l a i k o m a 1 0 0 0 t o n ų p a r a k o , p r i k l a u s a n č i o 

Ve n e c i j o s r e s p u b l i k a i . š i m i l ž i n i š k a 

masė akimirksniu sprogo. buvo sugriauta 

š e š t a d a l i s d i d e l i o i r g r a ž a u s m i e s t o p a s t a t ų , 

o visi likusieji namai buvo taip sudrebinti, 

kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių. 

toje Lietuvos teritorijoje – apie 60–72 

valandas [3]. 

Fizikinis žaibo modelis, 

jo parametrai 

Žaibų išlydžiai susidaro tarp debesų ir 

Žemės bei tarp gretimų debesų arba 

pačiame debesyje. Visus šiuos žaibus 

priimta vadinti linijiniais žaibais. Paprastai 

dešimčiai išlydžių tarp debesų tenka 

vienas išlydis tarp debesų ir Žemės. Išlydis, 

kuris išsivysto iš debesies į Žemės 

paviršių, vadinamas žemyneigiu žaibu. 

Be žemyneigių žaibų, vyksta išlydžiai, 

kurie išsivysto nuo aukšto statinio ir 

juda prie debesies. Tai aukštyneigiai 

žaibai, lygumoje atsirandantys tik nuo 

labai aukštų pastatų arba bokštų, kurių 

aukštis ne mažesnis nei 100–200 

m. Apie 90 proc. žemyneigių žaibų iš 

debesies į Žemę perduoda neigiamąjį 

elektros krūvį (neigiamas išlydis) ir 

apie 10 proc. – teigiamąjį (teigiamas 

išlydis). 

Žaibo išlydžio metu vyksta pakankamai 

sudėtingas procesas (1 pav.). Pirma, 

žai bo išly dis vyks ta ke le tu at skirų impulsų. 

Antra, kiek vie nas im pul sas tu ri 

dvi sta di jas: pir minę, va di na mą ly deriu, 

ir ant rinę, vadinamą pa grin di niu 

išlydžiu. 

Kai susikaupę krūviai debesyje sukuria 

1 pav. Linijinio žaibo susidarymo išklotinė: 

a – optinis vaizdas; b – impulsinės srovės pokytis 

1, 2, 3 – impulsai; 4 – laiptuotas lyderis; 5 – strėlinis (staigus) lyderis; 

6 – lyderio srovė; 7 – pagrindinio išlydžio srovė; 8 – srovė po švytėjimo 

kritinį elektrinį lauką 25–30 kV/cm, debesies 

elektrostatiniame lauke atsiranda 

elektronų griūtys, sudarančios jos 

apačioje plazmos siūlus – strimerius. 

Susijungdami vienas su kitu, strimeriai 

sukelia pirminį išlydžio impulsą, sklindantį 

žemyn. Šis išlydžio impulsas vadinamas 

laiptuotu lyderiu. Tačiau, kaip 

parodė elektrinio lauko matavimai, žaibavimo 

metu, atsirandant strimeriams, 

elektrinio lauko stipris siekia tik 2–3 kV/ 

cm. Priežastis, dėl kurios prasideda 

žaibo išlydis esant tokiam silpnam elektriniam 

laukui, nenustatyta iki šiol. Visai 

neseniai gauta naujų eksperimentinių 

faktų, kad pradinį išlydžio momentą 

inicijuoja didelės energijos (0,1–1 MeV) 

kosminės kilmės elektronai, kurie, jonizuodami 

neutralias molekules, dėl 

milžiniškų elektros laukų įgyja daugiau 

energijos nei praranda. 

Akiai nematomas, silpnai šviečiantis 

laiptuotas lyderis juda šuoliais (vidutinis 

judėjimo greitis – 1,5–105 m/s, laipto 

ilgis – apie 50 m, pauzė tarp atskirų 

laiptų – 50 μs ) jonizuodamas orą ir 

sukurdamas kelią pagrindiniam išlydžiui. 

Numatyti iš anksto jo judėjimo 

trajektoriją praktiškai neįmanoma. 

Lyderis suformuoja karštą jonizuotą 

kanalą, jo krūviai Žemės paviršiuje 

indukuoja priešingo ženklo krūvius. 

Nr. 5 (23) 2008 13

14 


Artėjant laiptuotam lyderiui prie Žemės, 

indukuotų krūvių koncentracija ir 

elektrinio lauko stipris žemės paviršiuje 

arba paaukštintoje vietoje didėja ir susidaro 

priešpriešinis lyderis, kuris juda 

nuo aukščiausių Žemės taškų laiptuoto 

lyderio link. Abu lyderiai susijungdami 

(tai įvyksta paprastai arti Žemės) sudaro 

pagrindinio (žaibo) išlydžio kanalą. 

Taigi, kai lyderis pasiekia Žemę, pats 

žaibas prasideda nuo Žemės. 

Šioje stadijoje neutralizuojami krūviai, 

kanalu nuteka stipri elektros srovė, 

įkaitindama kanalą iki 20 000-30 000o 

C. Proceso greitis sudaro 0,05–0,5 

šviesos greičio. 

Paskui tuo pačiu kanalu leidžiasi antras 

lyderis (jau be sustojimų). Po pagrindinio 

einantys vėlesni išlydžių impulsai 

paprastai susidaro po 0,03–0,05 s, jau 

turintys staiga susiformavusius lyderius. 

Pakartotinių išlydžio impulsų per 

1 sekundę būna nuo 2–3 iki 10, labai 

retai daugiau. 

Visi minėti reiškiniai vyksta per labai 

trumpą laiką, žaibas vidutiniškai tetrunka 

nuo 0,5 iki 1 s. 

Jeigu žaibo išlydis pasiekia ne Žemę, 

o kokį nors objektą, esantį ant Žemės 

paviršiaus, tai lyderis pasirenka trumpiausią 

kelią, kurį dar sutrumpina virš 

objekto susidaręs Žemės potencialo 

lyderis. Kuo objektas smailesnis, tuo 

plonesnis, bet ilgesnis susidaro nuo 

objekto sklindantis lyderis. 

Perėjimą iš lyderio stadijos prie pagrindinio 

išlydžio galima imituoti vertikalaus 

įkrauto laido sujungimu su 

Žeme (2 pav.). 

2 pav. Įkrauto vertikalaus laidininko 

sujungimas su Žeme 

Jeigu laidas su Žeme užtrumpinamas 

per tam tikrą varžą, srovė laidininke gali 

būti apskaičiuota pagal formulę: 

pe r k ū n i j o s l i e t u v o j e d a ž n i a u s i a i 

s u s i f o r m u o j a l ė t a i i š p i e t ų j u d a n č i ų 

frontų kamuoliniuose lietaus debesyse. 

V i d u t i n i s d i e n ų s u p e r k ū n i j o m i s s k a i č i u s 

lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40) 

Čia σ – krūvio tankis; 

υ – bangos judėjimo greitis; 

Z – žaibo kanalo banginė varža; 

Rįž – įžeminimo varža. 

Matome, kad žaibo srovės stipris turi 

priklausyti nuo varžos žaibo smūgio 

vietoje, t. y. nuo objekto įžeminimo varžos. 

Jeigu įžeminimo varža sudarytų iki 

60 Ω, tai jos įtaka srovės stipriui būtų 

nedidelė ir žaibą būtų galima nagrinėti 

kaip srovės šaltinį. 

Labai dažnai žaibo išlydžio vietai turi 

įtakos požeminės vandens srovės, 

stati niai, stovintys atvirose vietose ar 

aukštumose, bei medžiai. 

Pagrindiniai žaibo parametrai yra srovės 

impulso amplitudė, siekianti iki 400 

kA (su 50 proc. vidutine 25–35 kA srovės 

amplitude), įtampa, siekianti kelis 

mln. voltų, srovės bangos fronto trukmė 

1,5–10,0 μs, viso srovės impulso 

trukmė 20–100 μs. Žaibo parametrus 

būtina žinoti atliekant neigiamų žaibo 

padarinių skaičiavimus, tarp jų apsaugos 

priemonių nuo elektromagnetinių 

poveikių normavimą. 

Dėl žaibo susidarantiems mechaniniams 

ir terminiams poveikiams nagrinėti 

naudojama didžiausia impulsinė žaibo 

srovė, visas žaibo krūvis Qž, vieno 

impulso krūvis Qimp ir savitoji energija. 

Didžiausios šių dydžių reikšmės pastebimos 

esant teigiamiems žaibams. 

Indukcinių viršįtampių sukelti pažeidimai 

priklauso nuo vidutinio bangos fronto 

statumo. Didžiausias bangos fronto 

statumas pastebimas esant neigiamiems 

žaibams. 

Žaibą gali sukelti ir ugnikalnio išsiveržimas, 

žemės drebėjimas, branduolinis 

sprogimas. 

Būtina pastebėti, kad fizikiniai vyksmai, 

lemiantys žaibo atsiradimą, yra 

sudėtingi ir tebekelia nemažai mokslinių 

debatų. Iki šiol yra daug mįslių 

ir neatsakytų klausimų. Sisteminius 

mokslinius tyrinėjimus apsunkina tai, 

kad neįmanoma tiksliai iš anksto numatyti, 

kur ir kada kirs žaibas. 

Ateities žaibolaidžiai 

Žaibolaidis buvo sukurtas XVIII a. antrojoje 

pusėje. Vėliau, maždaug kas 3–5 

metai, gimdavo išradimai ir racionalūs 

siūlymai naudojamiems žaibolaidžiams 

tobulinti. Galimybė kurti dirbtinį žaibą, 

kurio atsiradimo laikas ir vieta yra tiksliai 

žinomi, yra neįkainojama moksliniu 

ir praktiniu požiūriu. Šiuolaikinė aparatūra 

gali nuosekliai fiksuoti įvairius 

parametrus (elektrinio lauko bei srovės 

stiprio kitimą, oro jonizaciją, chemines 

reakcijas ir kt.) ir taip atkurti visą žaibo 

plėtros procesą. Tai, savo ruožtu, 

leidžia kurti ir tobulinti fizikinius žaibo 

radimosi modelius, atskleisti naujus, 

nepastebėtus dėsningumus. 

Vandens čiurkšlės žaibolaidis 

Prieš keletą metų kompanijos „Bolt 

Blocker“ (San Diego, Californija) įkūrėjas 

Dugas Palmeris (Doug Palmer) 

pasiūlė iš principo naują kovos su 

žaibais būdą: vandens čiurkšlę, kuri 

turėtų veikti kaip žaibolaidis, nukreipti 

į audros debesis. Tokioje vandens patrankoje 

galėtų būti naudojamas valgomosios 

druskos tirpalas su skystųjų 

polimerų priedais. Druska padidintų 

vandens elektrinį laidumą, o polimerai 

atliktų rišamąją funkciją – neleistų 

čiurkšlei išplisti į atskirus lašus. Tokios 

čiurkšlės skersmuo būtų apie 1 cm, o 

maksimalus aukštis galėtų siekti 300 

m. Sukurtą ir išbandytą tokio pobūdžio 

žaibolaidį pirmiausia tikimasi pritaikyti 

sporto ir vaikų žaidimo aikštelių apsaugai. 

Vandens čiurkšlė būtų įjungiama 

automatiškai – kai saugomos aplinkos 

oro įsielektrinimo laipsnis būtų pakankamai 

aukštas ir žaibo tikimybė maksimali. 

Reikalingą informaciją paleidimo 

sistemai apie aplinkos elektrosaugos 

parametrus tiektų specialūs davikliai. 

Išlydžio srovė tekėtų vandens čiurkšle 

ir būtų įžeminama specialiame antžeminiame 

įrenginyje. 

Atmosferinių reiškinių specialisto Čarlzo 

Mūro (Charles Moor, New Mexico 

Institute of Mining and Technology in 

Socorro) nuomone, šaunančiosios 

vandens čiurkšlės naudojimas nėra 

absurdiška idėja, kaip gali pasirodyti 

skeptikams: dar 7-ajame dešimtmetyje 

JAV Karinis jūrų laivynas atliko panašius 

eksperimentus. Jų metu į audros 

debesis buvo iššaunama raketa su 

pritvirtinta prie jos varine viela, kuria 

turėdavo nutekėti susikaupęs krūvis.

Kadangi tuo metu nebuvo efektyvių 

įžeminimo sistemų ir svarbiausia galimybės 

reikiamu tikslumu nustatyti žaibo 

išlydžio momento pradžios, eksperimentai 

buvo nutraukti. 

Lazerinis žaibolaidis 

1970 m. amerikiečių mokslininkams D. 

Kupmanui (D. Koopman) ir T. Vilkersonui 

(T. Vilkerson) gimė idėja sukurti lazerinį 

žaibolaidį. Kadangi lazerio spindulys 

yra nedidelių skersinių matmenų (paprastai 

nuo kelių milimetrų iki keliolikos 

centimetrų), tai galima sužadinti siaurą 

stipriai jonizuotų dujų kanalą, kuris yra 

laidus elektros srovei. Šiame kanale 

sukuriamas toks didelis laisvųjų krūvininkų 

tankis, kad oras tampa geru 

laidininku. 1993 m. atlikti pirmieji eksperimentai, 

bandant lazerio spinduliu 

sukelti žaibą, nebuvo sėkmingi. 

1995 m. amerikiečių mokslininkas J. 

Dielsas su bendradarbiais elektros 

išlydžiui sukelti pasiūlė galingus ultravioletinius 

femtosekundinius (10-12 s) 

lazerius. Labai trumpam šviesos impulsui 

jonizuojant orą, plazmos kanalas 

paliekamas kaip pėdsakas, o pats impulsas 

nėra jo išsklaidomas. Tokiomis 

sąlygomis savaime formuojasi ypatingi 

šviesos dariniai – šviesos kulkos, galinčios 

kiaurai perskrosti visus žemutinius 

atmosferos sluoksnius, o jų lėkio ilgis 

ore jau matuojamas kilometrais. 

Lazeriniai žaibolaidžiai iki šiol yra tik 

tyrimų stadijoje. Jau pademonstruoti 

4 m ilgio lazeriu valdomi megavoltiniai 

dirbtiniai žaibai. Šiuo metu kuriami 

metodai, kurie leistų gerokai padidinti 

jonizuoto kanalo ilgį ar pailginti jo gyvavimo 

trukmę. Pirmasis žingsnis jau 

žengtas – dešimtis kartų ilgiau gyvuojantis 

plazmos kanalas sužadinamas 

paleidus kelis galingus lazerio impulsus 

paeiliui. 

Aktyvieji žaibolaidžiai 

ir apsauga nuo 

kamuolinio žaibo 

Viena iš aktualiausių temų žaibosaugoje 

– netradicinės apsaugos nuo 

žaibo sistemos naudojimas ir jos 

efektyvumas. 

Lietuvoje nuo seno statinių apsaugai 

naudojama pasyvi apsaugos nuo žaibo 

sistema su tradiciniais Franklino žaibolaidžiais. 

Nuo 2003 m. siūlomi prancūziški 

aktyvieji žaibolaidžiai, kurie estetiškesni, 

daug brangesni, tačiau mažai 

tikėtina, kad jie bus veiksmingesni už 

Franklino žaibolaidžius [2]. 

Aktyvieji žaibolaidžiai pradėti gaminti 

XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Pirmieji 

tokių strypinių žaibolaidžių pavyzdžiai 

turėjo radioaktyvios spinduliuotės šaltinius. 

Vėliau radioaktyviųjų izotopų tokių 

žaibolaidžių priėmikliuose atsisakyta 

ir buvo sukonstruotos galvutės, kurios 

suformuoja žaibo emisijos srovės 

priartinimą (nukreipimą) į žaibolaidį. 

Internete lietuvių kalba teko skaityti, 

kad vienas iš tokių žaibolaidžių privalumų 

yra apsauga nuo kamuolinio 

žaibo. Iš tikrųjų visi žinomi žaibolaidžiai 

saugo tik nuo linijinio žaibo. Kad 

kamuolinis žaibas nepatektų į pastato 

vidų, siūloma uždaryti langus, duris, 

dūmtraukius, kad patalpose nebūtų 

skersvėjų. Ventiliacijos angas būtina 

iš anksto padengti įžeminta metaline 

2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 

kv. cm akutėmis [2]. 

2000 m. pabaigoje pasirodė pranešimų, 

kad žaibo priėmiklyje įrengus magnetus, 

galima būtų pritraukti kamuolinį žaibą 

į žaibolaidį vieno kilometro spindulio 

zonoje. Jeigu eksperimentai parodys 

tokių žaibolaidžių naudojimo efektyvumą, 

techninių žaibosaugos problemų 

praktiškai neliks. 

Literatūra 

1. A. Dubietis, Natūralūs ir dirbtiniai 

žaibai // Mokslas ir gyvenimas, 2005, 

Nr. 7–8. 

2. J. Baublys ir kt., Žaibas. Apsauga 

nuo žaibo. – Vilnius, 2006. 

3. A. Galvonaitė. Metrologija ir statistika 

// Mokslas ir gyvenimas, 2004, 

Nr. 9. 

4. Кужекин И. И., Ларионов В. П., Прохоров 

Е. Н. Молния и молниезащита. 

– Знак, 2003. 

5. Шонланд Б. Полет молнии. – Москва, 

1970. 

Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln. 

p e r k ū n i j ų , v i d u t i n i š k a i i k i 4 4 t ū k s t . 

p e r p a r ą . n u s t a t y t a , k a d a p i e 2 0 0 0 

p e r k ū n i j ų k i e k v i e n ą s e k u n d ę s u k e l i a 

50–100 išlydžių į Žemės paviršių. 

Nr. 5 (23) 2008 15

16 

ŽAIbAs – tAI 

įspūdIngAs, dAŽnAI 

bAugInAntIs Ir 

n u o l At t I r I A m A s 

g A m t o s r E I š k I n y s . 

E n c I k lo p E d I j o s Ž A I b ą 

d A Ž n A I A p I b r ė Ž I A k A I p 

Ž E m ė s At m o s f E r o s 

ElEktrInį Išlydį, 

susIdArAntį Audros 

d E b E s I E s V I d u j E , tA r p 

d E b E s ų A r b A tA r p 

dEbEsIEs Ir ŽEmės 

pAVIršIAus. jį lydI 

šVIEsos (ŽAIbAs) Ir 

g A r s o ( g r I A u s t I n I s ) 

EfEktAs. 

Pažaboti 

žaibą 

Mokslui senai žinomi elektros reiškiniai 

– dėl žaibo atsiradę viršįtampiai, 

statiniuose ir žemėje susidarę dideli 

potencialai. Tai vis dar yra mokslinio 

aiškinimosi objektai. Plečiantis elektroninių 

informacijos perdavimo ir valdymo 

sistemų naudojimui apsaugos 

nuo viršįtampių problema tapo aktuali 

ir Lietuvoje. Būtina pastebėti kad absoliuti 

apsauga nuo žaibo padarinių 

gali egzistuoti tik visiškai uždarame, 

storasieniame Faradėjaus narvelyje 

ir tai tik hipotetiniu lygiu, be to, toks 

sprendimas daugeliu atvejų yra nepraktiškas. 

Bendra žaibų padaryta žala žmonijai 

per metus įvertinama apie 5 mlrd. dolerių, 

t. y. kiekvienam mokesčių mo- 

Anatolijus Drabatiukas, Kauno technikos kolegija 

kėtojui vienas žaibo kirtis kainuoja 16 

JAV centų. Lietuvoje kasmet dėl žaibų 

taip pat patiriama šimtai tūkstančių litų 

nuostolio. Šių metų perkūnijos sezonas 

Lietuvos gyventojams ne kartą priminė 

žaibo galybę. Per šių metų 9 mėnesius 

dėl žaibų Lietuvoje kilo 70 gaisrų, 1 

žmogus traumuotas, įstaigose ir gyventojų 

namuose sutriko kompiuterių 

technika, gedo televizoriai, prekybos 

centruose strigo atsiskaitymai mokėjimo 

kortelėmis. Apsaugos nuo žaibo 

ir viršįtampių problemos aktualumas 

pastaruoju metu nekelia abejonių. 

Šiuolaikinės žaibosaugos būklė Europos 

šalyse ir jų patirties taikymo galimybės 

Lietuvoje buvo nagrinėtos 2008 

m. kovo 27 d. UAB „OBO Bettermann“, 

KTU ESK, UAB „Elektrobalt“ organizuotoje 

konferencijoje „Apsauga nuo 

žaibo Lietuvoje: standartai, projektavimas, 

instaliavimas“ ir 2008 m. spalio 

16 d. KTK ir UAB „Energosfera“ bei 

„DEHN+SÖHNE“ firmos organizuotoje 

konferencijoje „Apsaugos nuo žaibo ir 

viršįtampių problemos“. Pranešimus 

skaitė lektoriai iš Vokietijos, Lenkijos, 

Estijos, taip pat mūsų šalies mokslininkai 

bei žaibosaugos specialistai. 

Sulaukta labai didelio žaibosaugos 

specialistų susidomėjimo. Visų pirma 

į konferencijas atvyko visi numatyti 

pranešėjai, antra, dalyvavusių vienoje 

ir kitoje konferencijose skaičius – per 

200 žmonių. Nagrinėjamų klausimų 

spektras buvo labai platus – nuo apsaugos 

nuo žaibo Lietuvoje dabartinė 

situacija iki praktinių sprendimus įrengiant 

apsaugos nuo žaibo sistemas ir 

apsaugas nuo viršįtampių. 

Konferencijų tikslas: 

supažindinti specialistus su šiuolaikiniais 

žaibosaugos sistemų 

sprendimais; 

aptarti naujų žaibosaugos idėjų 

praktinio įdegimo problemas ir 

perspektyvas; 

aptarti žaibosaugos sistemų projektavimo, 

montavimo ir eksploatavimo 

problemas. 

Artimiausiuose žurnalo„Elektros erdvės“ 

numeriuose bus pateikti kai kurių 

objektų žaibosaugos pavyzdžiai. Šioje 

publikacijoje, remiantis konferencijos 

dalyvių pasisakymais ir diskusijomis, 

įvardysime bendrąsias žaibosaugos 

problemas Lietuvoje. 

Apie žaibosaugą 

Siekiant apsaugoti žmogų ir jo būstą 

nuo pavojingų ir kenksmingų žaibo 

poveikių, žaibosaugos klausimai turi 

būti sprendžiami projektuojant, montuojant 

ir eksploatuojant pastatus arba 

statinius. 

Pagal tarptautinę praktiką žaibosaugos 

sistemos skirstomos į: 

Išorinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo 

tiesioginio žaibo smūgio, įskaitant 

žaibo priėmiklius, žaibo srovės nuvediklius, 

ekranus ir įžeminimą. 

Įrengiant pastatų ir statinių išorinę 

žaibosaugą parenkamas žaibo 

priėmiklio tipas, jo aukštis, optimali 

pastatymo vieta, žaibo srovės nuvedimo 

(įžeminimo) laidininkai, jų 

išdėstymas, geometriniai matmenys, 

įžemiklių konstruktyvinis atlikimas ir

Žaibosaugos konferencijos atidarymas Apie žaibosaugos projektavimo 

problemas (KTK, 2008-10-16) kalba 

inžinierius elektrikas L. Valatka 

sujungimas. Šie elementai turi būti 

atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms, 

elektriniams, elektromagnetiniams 

ir mechaniniams poveikiams 

ir turi funkcionuoti daug metų. 

Vidinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo 

aukšto potencialo indukavimo arba 

perdavimo ir žaibo elektromagnetinio 

impulso poveikio, vykdomą 

potencialų suvienodinimo sistemos 

pagalba, naudojant impulsinių viršįtampių 

iškroviklius ir ribotuvus. 

Jautrūs viršįtampiams yra serveriai, 

modemai, telekomunikacijų, relinės 

apsaugos, automatikos įranga. Didelės 

amplitudės viršįtampių poveikio 

rezultatas – sugadinta elektroninė 

ir elektrotechninė įranga, izoliacijos 

užsidegimas ir gaisro kilimo 

galimybė. Impulsinių viršįtampių 

vertei turi įtakos tinklo pobūdis ir 

jo charakteristikos, atstumas tarp 

žaibo pataikymo vietos ir saugomos 

įrangos, įžeminimo tipas ir jo varža, 

vidaus tinklo šakotumas, maitinimo 

šaltinių parametrai. 

Būtinas išorinės žaibosaugos elementas 

– potencialų suvienodinimo sistema. 

Šiuo metu potencialų suvienodinimo 

sistema yra privaloma ir Lietuvoje 

naujiems arba rekonstruojamiems 

statiniams. 

Šiuolaikinės žaibosaugos priemonių 

kompleksas turi užtikrinti: 

žmonių apsaugą; 

objekto apsaugą nuo terminio ir 

mechaninio žaibo poveikio; 

elektros įrenginių, telekomunikacinių, 

elektroninių ir inžinerinių sistemų 

apsaugą nuo antrinių žaibo 

poveikių; 

elektromagnetinės aplinkos pagerinimą. 

Šiuo metu egzistuoja keli šiuolaikinės 

žaibosaugos įdiegimo keblumai: 

tai mažai paplitusi, reikalaujanti papildomų 

finansinių investicijų elektros 

energetikos sektoriaus kryptis; 

turi būti parengti kvalifikuoti ir techniškai 

išprusę specialistai, kurie galėtų 

kompleksiškai spręsti žaibosaugos 

ir elektromagnetinio suderinamumo 

klausimus. 

Apie žaibosaugos 

projektavimą 

Žaibosaugos sistemos turi būti projektuojamos 

atsižvelgiant į pačias nepalankiausias 

sąlygas. 

Šiuo metu žaibosaugos projektus Lietuvoje 

rengia įvairios organizacijos, 

biurai, dirbtuvės, tarp jų buvusieji ir 

esami projektavimo institutai, firmos, 

parduodančios žaibosauginę produkciją 

arba ją montuojančios. 

Techninių žaibosaugos sprendimų 

gali būti daug, todėl pasirinktų tikslingų 

variantų kokybė priklauso nuo 

projektuotojo gabumų ir patirties bei 

informacinio aprūpinimo. Šiuo metu 

Lietuvoje žaibosaugos srityje juntamas 

informacijos stygius, trūksta skaičiavimo 

metodikų, teorinio kai kurių klausimų pagrindimo. 

Dar nėra bendro dokumento, 

kuriame būtų pateikta visa reikalinga 

informacija apie objektų žaibosaugą. 

Elektros energetikos objektų apsauga 

nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių 

įrengiama vadovaujantis Elektros įrenginių 

įrengimo taisyklių XVI skyriaus 

reikalavimais. Kitų objektų, išskyrus 

pastatus, kuriuose naudojamos ir gaminamos 

sprogstamosios medžiagos 

P. Respondek (Vokietija) pristato 

pakeitimus naujame europiniame 

standarte EN 62305 

Nr. 5 (23) 2008 17 

ir radijo bei televizijos antenos, radiotransliacinės 

linijos, apsauga nuo žaibo 

vykdoma pagal RSN 139-92 „Pastatų 

ir statinių žaibosauga“ reikalavimus. 

Pastarasis dokumentas yra sutrumpinta 

SSSR įsigaliojusi nuo 1988 m. liepos 

1 d. darbinio dokumento „Инструкция 

по устройству молниезащиты зданий и 

сооружений, РД 34.21.122-87“ lietuviškoji 

versija. Į lietuvių kalbą nebuvo 

išverstas šios instrukcijos priedas 

„Пособие к инструкции по устройству 

молниезащиты зданий и сооружений“. 

Tuomet kai kurie klausimai, kylantys 

žaibosaugininkams, savaime išnyktų. 

Minimuose dokumentuose pagrindine 

objektų apsaugos nuo žaibo priemone 

laikomas žaibo priėmiklis ir įžeminimas, 

t. y. išorinės žaibosaugos buvimas. 

Kitas aspektas – šiame dokumente 

nekalbama apie vidinę žaibosaugą ir 

potencialų suvienodinimą. 

Kitas dokumentas, kuris šiuo metu galioja 

Lietuvoje, yra statybos techninis 

reglamentas STR 20106:2003 „Statinių 

žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo 

žaibo“, kuriuo oficialiai buvo įteisintas 

aktyviųjų žaibolaidžių naudojimas Lietuvoje. 

Tokių žaibo priėmiklių bandymai

18 


a) b) 

Netinkamas žaibo priėmiklių įrengimas: a) „modifikuotas“ aktyvusis žaibolaidis, b) kas ką saugo? 

parodė, kad šie priėmikliai faktiškai 

dirba kaip strypiniai tam tikro aukščio 

žaibo priėmikliai. Apie šių žaibolaidžių 

naudojimo efektyvumą iki šiol vyksta 

mokslininkų diskusijos. 

Reglamente, be aktyviosios apsaugos 

nuo žaibo sistemos aprašymo, pateikiami 

reikalavimai, įvertinus šiuo metu 

naudojamas montavimo technologijas 

ir gaminamus statybos produktus, įžeminimo 

laidininkams, įžeminimo įrenginiams 

ir specialiosioms priemonėms 

apsaugai nuo žaibo. Todėl reglamento 

nuostatomis naudojamasi projektuojant 

arba montuojant klasikines žaibosaugos 

sistemas. Dalis žaibosaugos projektuotojų 

savo darbe remiasi atitinkamais IEC 

arba DIN standartais. Reikia pastebėti 

kad tarptautinių žaibosaugos standartų 

(IEC 61024) ypatumas tas, kad juose 

ne smulkiai aprašomi taikomųjų žaibosaugos 

uždavinių sprendimai, bet 

pateikiama tų uždavinių sprendimų 

metodika, paliekant tam tikrą sprendimų 

priėmimo laisvę. 

Parengtų žaibosaugos projektų analizė 

rodo, kad šiuo metu vidaus žaibosaugai 

dar skiriama mažai dėmesio. Todėl 

tokių objektų žaibosaugos sistemos 

netenkina dabartinių elektromagnetinio 

suderinamumo reikalavimų. Tai susiję ir 

su nepakankamomis mūsų specialistų 

žiniomis. Atsiranda sunkumų įrengiant 

išorinę žaibosaugą, kai pastatai rekonstruojami. 

Kartais žaibosaugos sprendimai 

priimami nesiremiant konkrečia 

situacija. Dėl to padidėja žaibosaugos 

sistemos kaina. 

Derinant parengtus objektų žaibosaugos 

projektus, projektuotojams kyla keblumų 

dėl architektų, ekspertų, užsakovų 

nepagristų reikalavimų. Dažniausiai 

dėl to kenčia projektų kokybė, mažėja 

elektrosaugos lygis, atsiranda pavojus 

žaibavimo metu patekti į didelių žingsnio 

įtampų zoną. 

Apie žaibosaugos sistemų 

montavimą ir eksploatavimą 

Kad apsaugos nuo žaibo sistema efektyviai 

veiktų, ji turi būti teisingai ir patikimai 

sumontuota. Montuojant privalu 

kruopščiai įvykdyti projekte numatytus 

reikalavimus, tiksliai išlaikyti atstumus, 

laidininkų skerspjūvius, žaibo priėmiklių 

pastatymo vietas, aukščius, jų atstumus 

iki galios ar duomenų perdavimo linijų 

ir kitų elementų. 

Dažniausiai pasitaikantys išorinės 

Iškroviklių gedimo pasekmės 

žaibosaugos elementų montavimo 

defektai: 

nepakankamai tvirtai pritvirtinami 

atskiri žaibosaugos elementai; 

neišlaikomi atstumai, numatyti 

projekte, arba atskirų elementų 

skerspjūviai; 

neįvykdytos įžeminimo laidininkų 

išlenkimo sąlygos nusileidžiant nuo 

žaibo priėmiklio iki įžemintuvo; 

žaibosaugos įžeminimas nesujungiamas 

su apsauginių įžeminimų 

arba į žaibosaugos veikimo zoną 

neįvedami išsikišantys metaliniai 

elementai;

nekokybiškai sumontuotas įžemintuvas. 

Žaibosaugos įrenginio efektyvumas apie 

90 proc. lemia, ar teisingai yra įrengti 

žaibo srovės nuvedimo laidininkai ir 

atliktas žaibo priėmiklio įžeminimas. 

Tačiau praktikoje dažnai netinkamai 

atliekami žaibo srovės nuvediklių ir 

įžeminimo įrengimo darbai, nors formalūs 

norminių dokumentų reikalavimai 

yra įvykdyti. Pavyzdžiui, žaibo srovės 

nuvedikliai įvesti į kotedžo rūsį, kur 

įrengtas įžemintuvas. Kitas pavyzdys: 

kotedžo stogo šildymas faktiškai suriša 

žaibo priėmiklį su elektros tiekimo 

tinklu, įžemintuvas įrengtas žmonių 

buvimo vietoje. Žaibui pataikius į žaibosaugos 

sistemą sunkios pasekmės 

neišvengiamos. 

Išorinė žaibosauga turi būti įrengta ir 

priimta naudoti prieš objekto apdailos 

darbų pradžią, o sprogimui pavojingoms 

zonoms – iki technologinių įrenginių 

kompleksinio išbandymo. Kalbant apie 

iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų montavimo 

reikalavimus jungiamųjų laidininkų 

ilgiai neturėtų būti ilgesni negu 0,5 m, 

turi nebūti laidų sukryžiavimų ir turi būti 

išlaikytas kuo didesnis atstumas tarp 

įeinančio ir išeinančio laidininkų. I (B) 

klasės iškrovikliams turi būti paliekama 

kuo daugiau erdvės, nes veikiami žaibo 

impulso gali kibirkščiuoti ir degti. 

Žaibosaugos sistemos kritiniais ruožais 

laikomi elementai, veikiami didelių 

mechaninių jėgų, iškrovikliai, kabelių ir 

vamzdynų ryšiai su potencialų suvienodinimo 

sistema. 

Kad apsaugos nuo žaibo sistema dirbtų 

efektyviai, žaibosaugos įrenginiai turi 

būti reguliariai apžiūrimi ir tikrinami. 

Apžiūrų ir patikrų apimtys yra pateiktos 

reglamente STR 20106:2003 „Statinių 

žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ 

ir RSN 139-92 „Pastatų ir statinių 

žaibosauga“. 

a) b) 

ŽS patikros: a) įžemintuvo varžos matavimai, b) viršįtampių ribotuvų patikra. 

Ž a i b o s a u g o s s i s t e m o s t u r i b ū t i 

p r o j e k t u o j a m o s a t s i ž v e l g i a n t į 

pačias nepalankiausias sąlygas. 

Praktikoje patikros metu tikrinama, 

ar įrengtas žaibolaidis, išmatuojama 

įžemintuvo varža, tačiau ar jo veika 

efektyvi, nelabai rūpinamasi. Taigi žaibosaugos 

patikrai turi būti skiriamas 

reikiamas dėmesys. 

Atskiro dėmesio 

reikalaujantys klausimai 

1. Lie tu vos gy ven to jai per mažai in formuo 

ja mi apie žai bo pa vojų ir per 

mažai ap mo ko mi, kaip ap si sau go ti 

nuo to kių gam tos reiški nių. 

2. Per mažai tech ninės ir moks linės 

li te rat ūros, api ben dri na nč ios kitų 

šalių ir Lie tu vo je sukauptą pa tirtį 

ap sau gant nuo žai bo įvai rios pa skir- 

Nr. 5 (23) 2008 19 

ties sta ti nius, ypač la bai svar bius 

Lie tu vai stra te gi nius, tu ri nč ius sa vo 

spe ci fi ką ener ge ti kos ob jek tus. 

3. Būti na rasti lėšų ir išversti į lietuvių 

kalbą ap sau gos nuo žai bo LST EN 

62305 stan dar tus ir pa reng ti nau jas 

žai bo sau gos pro jek ta vi mo ir įrengi 

mo in struk ci jas. 

4. Būti na pradėti ak ty viai kaup ti medžiagą 

apie ak ty viųjų žai bo laidžių efekty 

vu mą Lie tu vo je. 

5. Įvertinus tai, kad žaibosaugos įrengimo 

defektai dažniausiai pasireiškia 

ne iš karto, o tik žaibo smūgio 

metu, žaibosaugos sistemas leisti 

įrengti tik specialiai apmokytam 

elektrotechniniam personalui. 

Prof. A. Sowa (Lenkija) atsakinėja į konferencijos dalyvių klausimus Demonstruojamas naujas viršįtampių ribotuvas

20 

Priešgaisriniai 

tinkleliai 

pAstAtų komunIkAcIjos, ypAč dEgūs ElEktros 

k A b E l I A I I r V A m z d Ž I A I V I s u o s E pA s tAt u o s E k E l I A 

d I d E l ę g A I s r o r I z I k ą . E s A n t t r u m pA j A m j u n g I m u I , j I E 

uŽsIdEgA Ir tuomEt dėl sAVo dEgumo dAr pAgrEItInA 

gAIsro procEsą Ir tEmpErAtūros kIlImą. tAIp pAt 

jIE sklEIdŽIA nuodIngus dūmus. prIklAusomAI nuo 

šIų komunIkAcIjų IšVEdŽIojImo sIstEmos, gAIsrAs 

jomIs gAlI grEItAI IšplIstI po VIsą pAstAtą. 

Kadangi pastatai ir jų įranga tampa 

vis modernesni, kabelių pastatuose 

vis daugėja. Tai didelė naujų statinių 

problema. Reikalą dar labiau apsunkina 

tai, kad tame pačiame pastate 

dažniausiai dirba keletas rangovų, 

kurie kiekvienas savo komunikacijas 

tiesia atskirai, todėl jei šis procesas 

nebus tinkamai prižiūrimas ir 

koordinuojamas, užtikrinti tinkamą 

priešgaisrinę apsaugą bus sunku. 

Kabelių priešgaisrinė 

apsauga 

Priešgaisrinė kabelių apsauga yra labai 

svarbi užduotis. Kadangi degūs elektros 

gabeliai yra ypač geri laidininkai, 

taigi liepsna jais plinta labai sparčiai ir 

gaisras išplinta žaibiškai. Tačiau ne vien 

degūs kabeliai kelia pavojų. Vienas iš 

didžiausių kabelių keliamų pavojų yra 

nuodingi dūmai, kuriuos skleidžia degantys 

ar smilkstantys kabeliai. 

Net 90 proc. mirtinų gaisro padarinių 

sukelia ne pati liepsna, bet nuodingi 

dūmai, taigi aišku, kad net ir nedegūs 

kabeliai kelia šį pavojų. Ypač atsižvelgiant 

į tai, kad dauguma kabelių pastatuose 

paprastai tiesiami koridoriuose, 

kuriuose taip pat yra ir gelbėjimosi takai, 

galima teigti, kad tai labai pavojinga 

žmonėms. 

Dūmai kelia pavojų ne tik žmonėms, 

bet ir pastatams. Susidaro 

koroziškos dujos, 

veikiančios pastato 

konstrukcijas. Be 

to, dėmės, atsiradusios 

nuo dūmų, 

yra labai sunkiai 

uždažomos. Prekės 

degančiuose sandėliuose 

dažnai taip pat 

nesudega, bet negrįžtamai 

sugadinamos dūmų poveikio. 

O kadangi dūmai paprastai plinta 

daug greičiau nei liepsna, tai didelė jų 

sankaupa gali sukelti sprogimą. 

Kalbant apie priešgaisrinę kabelių apsaugą 

labai svarbu paminėti tai, kad 

nuo ugnies ar aukštos temperatūros 

besilydydami kabelių apvalkalai dažnai 

sukelia trumpąjį jungimą, o dėl to dažnai 

labai apsunkinami gaisro gesinimo 

ir gelbėjimo darbai visame pastate. 

Taigi būtina apsaugoti kabelius nuo 

ugnies taip, kad trumpasis jungimas 

įvyktų kiek įmanoma vėliau arba visai 

neįvyktų. 

Ši problema ypač aktuali senesniuose 

pastatuose, kur yra degūs kabeliai, be 

to, ne visur įrengtos ugniasienės. Taip 

pat tokiuose pastatuose toli gražu ne 

visada yra tvarkinga elektros instaliacija. 

O net trečdalis visų gaisrų kyla 

būtent dėl netvarkingos elektros instaliacijos. 

Bene paprasčiausia ir efektyviausia kabelių 

apsauga pasiekiama naudojant 

priešgaisrinį tinklelį 

Specialiu tinkleliu, padengtu priešgaisrine 

išsipučiančia medžiaga, apjuosiamas 

visas kabelių ryšulys ar latakas, o 

tinklelio kraštai susegami specialiomis 

metalinėmis kabėmis. Nuo liepsnos ar 

aukštos temperatūros priešgaisrinė 

medžiaga išsipučia ir aklinai uždaro 

visas tinklelio akutes, tokiu būdu apsaugodama 

kabelius nuo degimo ir 

lydymosi.

Pagrindinis šios sistemos privalumas – 

lengvas, greitas ir švarus darbas. 

Toks tinklelis gali būti ypač gerai panaudojamas 

apsaugoti automatikai, 

garantuojančiai gyvybiškai svarbias 

pastatui funkcijas, net iki 180 min. 

Šiuo metu siūlome du produktus kabelių 

apsaugai: 

HAPUFLAM priešgaisrinis 

tinklelis 

Apsauga iki 180 min. 

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie 

formų) 

Lengvas (nereikalingi papildomi 

tvirtinimai kabelių kanalams) 

Akytas (išleidžia darbinę kabelių 

šilumą) 

Lengvai nuimamas (bet kada galima 

nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus 

kabelius) 

Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl 

trumpojo jungimo ar pan.) 

Paprastas ir pigus montavimas 

Montuojant neteršiama aplinka 

Nereikia valyti kabelių 

Nereikalinga priežiūra (išskyrus 

pakeitimą po gaisro) 

BC priešgaisrinis audinys 

Apsauga iki 90 min. 

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie 

formų) 

Lengvas (nereikalingi papildomi 

tvirtinimai kabelių kanalams) 

Lengvai nuimamas (bet kada galima 

nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus 

kabelius) 

Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl 

trumpo jungimo ar pan.) 

Paprastas ir pigus montavimas 

Montuojant neteršiama aplinka 

Nereikia valyti kabelių 

Nr. 5 (23) 2008 21 

Nereikalinga priežiūra (išskyrus 

pakeitimas po gaisro) 

Daug kas galvoja, kad šiame straipsnyje 

aprašyta priešgaisrinė apsauga – nereikalingas 

pinigų švaistymas, ir deja, tik 

po gaisro supranta, kiek buvo galima 

sutaupyti ir išgelbėti, įsirengus tinkamas 

priešgaisrinės kabelių apsaugos 

priemones. Rekomenduojame visada 

atsižvelgti į pastatui nustatytus reikalavimus 

ir kreiptis į specialistus, galinčius 

pasiūlyti tinkamas priešgaisrinės 

apsaugos sistemas. 

UAB „Eksterjero centras“ 

S. Žukausko g. 20, LT-08234 Vilnius 

Tel. (8 5) 266 0170, faks. (8 5) 266 0177 

E. p. info@exterus.lt www.exterus.lt

Darbingų ir prasmingų 

Naujųjų metų! 

Urho Tuominen Oy 

www.utu.lt 

Elektrotechnikos profesionalas

Nepertraukiamo 

maitinimo šaltiniai UPS 

„General Electric Digital Energy“ (GEDE) užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje nepertraukiamos 

srovės šaltinių (UPS) ir jiems reikalingos programinės įrangos gamyboje. 

GEDE – tai tarptautinė organizacija, veikianti daugiau nei 80 šalių ir turinti 30 metų 

patirtį elektros energijos apsaugos versle. Ji turi išimtinę teisę tiekti UPS korporacijai 

IBM. GEDE – oficialus Olimpinių žaidynių partneris tiekiantis plataus spektro gaminius 

ir paslaugas, kurios užtikrina sėkmingą žaidynių organizavimą ir eigą. 

Aukštos kokybės GEDE nepertraukiamos srovės šaltiniai ir programinė įranga užtikrina 

kontroliuojamą ir saugų elektros energijos tiekimą. Kompanijos produktai, t. y. UPS 

nuo 500 VA iki 4 MVA, atitinka EN, DIN, IEC, SN, VDI, VDS, EMC standartus, susijusius 

su UPS keliamais reikalavimais, jų gamybai suteiktas ISO 9001 kokybės sertifikatas. 

Visiems nepertraukiamo maitinimo šaltiniams suteikiama nemokama programinė 

įranga ir 1–3 metų garantija (priklausomai nuo modelio) 

UPS topologija 

1. Off line tipo nepertraukiamo 

maitinimo šaltiniai. Jie kontroliuoja 

maitinimo įtampos parametrus ir, 

jeigu jie nukrypsta nuo apibrėžtų 

ribų, UPS persijungia į akumuliatorių 

režimą. GEDE off line tipo UPS 

negamina. 

2. Line interactive tipo nepertraukiamo 

maitinimo šaltiniai. Šiuose 

UPS, be akumuliatorių ir inverterio, 

dar įmontuotas ir įtampos 

GT serijos modeliai gali būti pastatomi 

ar montuojami į 19” kompiuterines 

spintas (3U) Modeliai 10kVA /6kVA 

Papildomi akumuliatorių blokai 

(3U), akumuliatoriai keičiami 

neatjungiant UPS nuo apkrovos. 

RPA lygiagretaus dubliavimo 

galimybė – sistemos 

stabilumui užtikrinti 

RS232 ir vartotojo sąsaja kaip standartas 

SNMP tinklo plokštė UPS būsenos 

stebėjimui per tinklą (papildomai) 

Gali būti panaudotas kaip dažnio 

keitiklis (veikia ir RPA režimu) 

Grįžtamojo ryšio apsauga 

(Feed Back Protection) 

Garantija – 24 mėn. 

stabilizatorius, kuris keičia išėjimo 

įtampos parametrus, priklausomai 

nuo įėjimo įtampos pasikeitimo. 

Stabilizatorius sumažina UPS persijungimų 

į rezervinio maitinimo 

režimą skaičių, kai įėjimo įtampos 

parametrai dažnai keičiasi, todėl 

padidėja akumuliatorių tarnavimo 

laikas. GEDE gamina ML ir Match 

serijos line interactive tipo UPS. 

3. On line tipo nepertraukiamo 

maitinimo šaltiniai. Šie įrenginiai 

dar gali būti vadinami double conversion 

(dvigubas konvertavimas) 

technologijos nepertraukiamo 

maitinimo šaltiniais. On line tipo 

UPS užtikrina pilną apkrovos ap 

sau gą nuo įvairių maitinimo tinklo 

parametrų nukrypimo. Dėl dvigubo 

konvertavimo technologijos inverteris 

iš išlygintos srovės pagamina 

naujos kokybės išėjimo srovę su 

naujais parametrais. Toks sprendimas 

garantuoja vartotojui maksimalią 

maitinimo srovės ko kybę. 

UAB „UTU“ 

Visorių g. 16, LT08300 Vilnius 

Tel. +370 5 274 2827 

Faks.+370 5 274 2838 

www.utu.lt 

EP serijos modeliai gali būti 

pastatomi ar montuojami į „19” 

kompiuterines spintas (2U) 

Modeliai 700 – 1000 – 2000 ir 3000 VA 

Papildomi akumuliatorių blokai (2U), 

keičiami neatjungiant UPS nuo apkrovos. 

Plačios įėjimo įtampos/dažnio 

ribos 115~300V (AC) /(46~54 

Hz) –50 Hz dažnių ruože. 

Programuojama išėjimo 

įtampa 220/230/240 V 

RS232 , USB ir vartotojo 

sąsaja kaip standartas 

SNMP tinklo plokštė UPS būsenos 

stebėjimui per tinklą (papildomai) 

Mikroprocesorinis valdymas 

„Šaltas startas“ apsaugos nuo 

akumuliatorių išsikrovimo 

Garantija – 24 mėn. 

GEDE gamina VH, EP, GT, LanPro, 

SitePro ir SG serijos on line tipo UPS. 

Šių metų rudenį GEDE pristatė Europos 

rinkai 2 naujas vienfazių UPS 

sistemų serijas. Tai dvi on line tipo 

nepertraukiamų šaltinių serijos. GT 

serija išsiskiria ypač kompaktišku 

dizainu, 10 kVA ir 6 kVA modelių 

aukštis tik 3U. EP serija pasižymi 

kaip itin patikima ir patvari, jau 

užsitikrinusi gerą vardą Azijos ir 

Afrikos rinkose.

24 Elektros Erdvës 

žinynas 

Elektrotechnikos darbų 

personalo kvalifikacijos 

vertinimo principai 

Šių PRINCIPŲ paskelbimu Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija NETA nori pradėti 

diskusiją apie elektros inžinieriaus kompetencijos lygius, jo rengimo principus. 

Tekstas parengtas pagal ISSA (Tarptautinė socialinės apsaugos asociacija) leidinį 

Guideline for Assessing the Competence of Electrically Skilled Persons. 

Šiuos rekomendacinio pobūdžio principus (toliau vadinamus Rekomendacijomis) 

rengė specialistai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Airijos, 

Rumunijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Kroatijos, Austrijos ir Ispanijos. 

1. UŽdAViniAi 

Rekomendacijose pateikiami elektriko kvalifikaciją turinčiam 

asmeniui, vykdančiam elektrotechnikos darbus, būtinų kompetencijų 

vertinimo principai. 

Rekomendacijos atitinka normines CELENEC nuostatas. 

Jose pateikiama papildoma informacija apie įvairias elektriko 

kvalifikaciją turintiems asmenims taikomas nacionalines 

nuostatas. 

2. SąVoKoS 

Rekomendacijose vartojamos sąvokos: 

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo – asmuo, turintis atitinkamą 

profesinį išsilavinimą, žinias ir patirtį, kuri leidžia jam 

analizuoti elektros keliamą riziką bei pavojus.1 

Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą – asmuo, įgaliotas 

imtis atsakomybės už darbų vykdymą. Prireikus kai kurios 

pareigos gali būti pavestos kitiems asmenims.1 

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą 

– asmuo, įgaliotas imtis atsakomybės už elektros įrenginių 

eksploatavimą. Pagal poreikį, kai kurios pareigos gali būti 

pavestos kitiems asmenims.1 (PASTABA. Siekiant apriboti 

„eksploatavimo“ sąvoką, ji žymės tik tą laiko tarpą, kuris reikalingas 

darbams vykdyti). 

3. TEoRinio PASiREnGiMo TURinYS 

Pavojus, kylantis vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių 

ir tvarkant elektros įrenginius, priklauso nuo kelių elektros 

įrangos ir įrenginių savybių ir nuo atliekamo darbo. 

3.1. Pavojinga įtampa 

Ar įtampa yra pavojinga, priklauso nuo elektros srovės stiprio, 

tekančios pažeistoje elektros grandinėje. Elektros srovei, taip 

pat nelaimingo atsitikimo atveju, galioja Omo dėsnis: kuo 

įtampa yra aukštesnė, tuo stipresnė yra srovė. 

Srovė, viršijanti ribinę reikšmę, gali sukelti elektros šoką ir 

antrinį nelaimingą atsitikimą, kurie gali būti pavojingi (tačiau 

dažniausiai nekeliantys pavojaus gyvybei). Palyginti ir nedidelės, 

mažesnės nei 50 V kintamosios srovės (AC) įtampos 

ir 120 V nuolatinės srovės (DC) (pagal HD 384-4-41) įtampos 

poveikis, priklausomai nuo nelaimingo atsitikimo priežasties, 

yra pastebimas. Įtampa kontakto metu, kai viršijama nuotėkio 

srovės riba (maždaug 10 mA), laikoma pavojinga. Kai darbo 

sąlygos, palyginti su įprastinėmis, nėra labai kritinės (pvz., 

1 Žr. 9 punktą. 

uždara erdvė), apie 50 V (AC) įtampa žmogaus organizmui 

pavojaus nesukelia. 

Jeigu kūnu prateka srovė, esant įtampai didesnei už saugią 

(didesnei nei 50 V AC), pasitaiko mirties atvejų. Šią ribinę 

vertę patvirtina ir nelaimingų atsitikimų statistika. Dauguma 

nelaimingų atsitikimų įvyksta esant įprastinei 230 V įtampai 

– tai atitinka žemosios įtampos skirstomosios įrangos, pvz., 

mechanizmų, prietaisų ir aparatų, darbą. 

3.2. Įtampos lygiai 

Tarptautiniu mastu įtampos lygiai pagal vardines UN vertes 

skirstomos į: 

žemąją įtampą: 

iki 50 V (AC) ir 75 V (DC), pvz., SELV, PELV grandinės 

(žr. HD 384-4-41) , ELV 

nuo 50 V iki 1000 V (AC) ir nuo 75 V iki 1500 V (DC); 

aukštąją įtampą (įtampos vertė (AC), didesnė nei 1000 V). 

3.3. Elektros srovės rūšys 

Dauguma elektros įrenginių, sumontuotų žemosios ir aukštosios 

įtampos zonose, maitinami kintamąja srove. 

95 proc. nelaimingų atsitikimų yra sukelti kintamosios elektros 

srovės poveikio. Didžiąją jų dalį sukelia 50 Hz dažnio srovė. 

Kita dalis nelaimingų atsitikimų nutinka geležinkelio zonose, 

kur yra kitoks dažnis (pvz., 16 2/3 Hz). 

Palyginimui: nuolatinė elektros srovė naudojama tik kai kuriuose 

technologiniuose įrenginiuose (pvz., geležinkelyje ar elektros 

filtruose). Nuolatinės elektros srovės sukelti nelaimingi 

atsitikimai sudaro tik nedidelę visų nelaimingų atitikimų dalį. 

3.4. Elektros keliamas pavojus 

3.4.1. Poveikis žmogaus organizmui 

Priklausomai nuo elektros traumą sukėlusio elektros šaltinio, 

toliau nurodyti tiesioginiai ir netiesioginiai žalingi padariniai. 

Nelaimingus atsitikimus, kai srovė organizmą veikia trumpai, 

– daugiausia žemosios įtampos zonose, – sukelia neigiamas 

srovės poveikis, ypač kai srovė veikia jautrius audinius (nervus, 

raumenis, širdį). Yra žinoma, kad visos žmogaus kūno 

funkcijos (valingos ir nevalingos) prasideda jutimu, dirginimu 

bei dirginimo plitimu ir baigiasi biologinio-elektrinio pobūdžio 

fizinių-cheminių procesų sukėlimu raumenyse. Raumenis 

kontroliuoja sudėtinga nervų sistema, kuri priklauso nuo paties 

organizmo srovių reguliaraus pulsavimo mechanizmo. Iš 

išorės organizmą veikiančios srovės, viršijančios tam tikras 

vertes, gali sužaloti jo funkcijas.

žinynas 

Jeigu srovė organizmą veikia ilgai arba yra stipri, pvz., kai 

elektros trauma įvyksta organizmą veikiant aukštosios įtampos 

srovei, dėl elektros sukelto karščio srovės tekėjimo kelyje 

(kuris primena elektrinio šildytuvo spiralę), organizmui dėl 

vidinių nudegimų gali būti sukelti neigiami šiluminio poveikio 

padariniai. 

Srovės tekėjimas kūnu fiziologiniu požiūriu paprastai nėra 

žalingas, tačiau gali sukelti nekontroliuojamus judesius, o 

pastarieji – antrines traumas (kritimą nuo kopėčių, rankos 

pakreipimą prie besisukančių mechanizmų arba sumušimus 

dėl stipraus reflekso sukeltų judesių). 

Po elektros traumos labai svarbu žinoti, kokia srovė prateka 

nukentėjusiojo kūnu. Blogiausiu atvejų, kūno varžą galima 

įvertinti maždaug 1000 Ω (tarp galūnių). 

Vadinasi, susiejant standartinę 230 V įtampą pagal Omo dėsnį 

I=U/R su minėta srovės verte, nukentėjusiojo kūnu gali tekėti 

230 mA srovė. Dažniausiai pažeistos grandinės mažesnę srovę 

dar sėkmingai atlaikys grindų ar nukentėjusiojo batų varža 

ir iš pradžių labai didelė kūno varža, todėl srovės stipris bus 

gerokai mažesnis už pirmiau nurodytą vertę. Tačiau 230 mA 

srovė turi būti laikoma apytikre, vertinant žemosios įtampos 

sukelto nelaimingo atsitikimo pavojų. 

Fiziologinis elektros srovės poveikis žmogaus organizmui 

priklauso ne tik nuo srovės stiprio, bet ir nuo šio poveikio 

trukmės. Tarp nepavojingos srovės, veikiančios organizmą, 

vertės ir srovės trukmės egzistuoja netiesinis ryšys. 

Trumpalaikis didelės vertės elektros srovės poveikis nesukelia 

neigiamų pasekmių, palyginti su ilgalaikiu.2 

3.4.2. Elektros lanko keliamas pavojus 

Elektros lanko sukeltos elektros traumos sąlygoja šiluminio 

pobūdžio pažeidimus. Jeigu tuo metu nėra kitokio srovės 

poveikio, šie pažeidimai panašūs į atviros liepsnos sukeltus 

nudegimus. 

3.4.3. Reikalavimai personalui 

Kadangi labai svarbu, kad personalas griežtai laikytųsi nurodymų 

ir darbo tvarkos, reikia įvertinti asmeninius žmogaus 

bruožus. Jei būtina dirbti grupėje (tai ypač taikytina sistemoms, 

kurių vardinė įtampa viršija 1000 V), darbuotojams 

reikia pasikliauti savo bendradarbiais. 

Fiziniai ir protiniai reikalavimai, saugiai atliekant darbus, yra 

ypač svarbūs, pvz., aukščio baimė, daltonizmas, darbo grupėje 

kompetencijos. 

3.5. Pirmoji pagalba 

Elektriko kvalifikaciją turintiems asmenims būtina išlaikyti pirmosios 

pagalbos, įskaitant širdies-plaučių gaivinimą, kursą 

ir mažiausiai kas trejus metus atnaujinti žinias. 

Europos reanimacijos taryba (European Resuscitation Council) 

rengia bendrųjų gyvybės palaikymo priemonių rekomendacijas 

(žr. www.erc.edu/). 

4. SPECiFiniAMS dARBAMS ATLiKTi 

BūTinoS ŽinioS iR PATiRTiS 

Teorinių žinių ir praktinės patirties atitinkamoje elektrotechninės 

veiklos srityje kiekis nurodytas toliau pateiktuose pavyzdžiuose. 

Jeigu teorinės žinios ir (arba) praktinė patirtis jau 

įgyti su ankstesne profesija, į juos taip pat galima atsižvelgti 

vertinant elektrotechnikos darbuotojo kompetencijas. 

Perduodant darbų vykdymą subrangovams, reikia patikrinti, 

ar pagal įstatymų reikalavimus subrangovas gali vykdyti šiuos 

darbus. Kiekvieno subrangovo darbuotojo tikrinti nereikia. Būtina, 

kad už darbų vykdymą atsakingas asmuo darbo vietoje 

kalbėtų nacionaline kalba. ` 

4.1. Žemosios įtampos įrenginiai 

Profesinės žinios apie žemosios įtampos įrenginius sudaro 

2 Žr. 9 punktą. 

Nr. 5 (23) 2008 25 

elektriko kvalifikaciją turinčio asmens mokymo pagrindą ir 

pagal tai toliau apibūdinamos pagrindinės žinios, būtinos 

atitinkamiems darbams atlikti. Elektriko kvalifikaciją įgyjantys 

asmenys turi būti išsamiai susipažinę su elektros įrenginių 

keliamais pavojais ir būtinomis saugos priemonėmis. 

Be to, įgyjant kvalifikaciją būtina įgyti žinių apie montavimo 

reikalavimus, ypač apie tinkamos montavimo įrangos pasirinkimą. 

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės 

elektriko žinioms įgyti (gali būti profesinio 

mokymo dalis) 

Teorija 26 

Elektrotechnikos pagrindai 

20 

Darbo vietos profesinės rizikos vertinimas 

Apsaugos priemonių naudojimas 

Elektros keliami pavojai 

Pavojingos žmogui elektros srovės 

Elektros lanko 

Žemosios įtampos įrenginių konstrukcija 

Pastatų įranga 

Elektros oro kabelių linijos 

Kabelių įranga 

Įžeminimo įranga 

Elektros įrenginių eksploatavimas 

Įrenginių priežiūra, išplėtimas ir modifikavimas 

Normos ir standartai 

4 

Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB) 

Žemosios įtampos elektros įrangos 

montavimas (HD 384) 

Darnusis kabelių vadovas (HD 516) 

Vietinių tiekėjų įrangai taikomos normos 

EB 50 110 

Apsaugos priemonės 

1 

Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos 

priemonės 

Pagrindinė apsauga 

Apsauga nuo gedimų 

Papildoma apsauga 

Montuojamos įrangos parinkimas 

1 

Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai 

Elektros įrenginių montavimo medžiagos: 

kabeliai 

kištukai ir lizdai 

jungikliai 

indikatorinės lemputės 

Matavimo prietaisai ir skaitikliai 

Nuotolinio valdymo technologija 

Praktika 26 

Darbo vietos paruošimas 

Žemosios įtampos įrenginių montavimo 

profesinės žinios 

Instruktavimas ir instruktažą išklausiusių 

asmenų priežiūra 

Apsaugos priemonės vykdant darbus 

Įvadas ir instruktažą išklausiusių asmenų 

priežiūra 

Apsaugos priemonės vykdant darbus 

Penkios darbų saugos taisyklės 

Saugūs atstumai 

Darbų vykdymas esant įtampai 

Rankoje laikomos įrangos naudojimas 

Elektros įrangos montavimas ir prijungimas 

Elektros įrangos generuojama šiluma 

Vietos ir zonos, kuriose yra ypatingos aplinkos 

sąlygos 

Iš viso 52


žinynas 

4.2. Elektros įrenginių 

montavimas pastatuose 

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo atsakingas už elektros 

įrenginių montavimą turi sugebėti pasirinkti ir įgyvendinti 

montavimui taikomas apsaugos priemones. Pagrindinės iš 

jų – tai žmonių apsauga nuo elektros šoko. 


specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai, 

vykdant elektros montavimą pastatuose, 

įgyti 

Teorija 8 


4 

Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB) 


montavimas (HD 384); 

ypač HD 384-7 serijos standartai 

Reikalavimai elektros tiekėjų 

individualiems įrenginiams 


1 

Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos 

priemonės 

Pagrindinė apsauga 

Apsauga nuo gedimų 

Papildomas potencialų išlyginimas 

Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30 

mA 

Montuojamos įrangos parinkimas 

3 

Elektros įrenginių montavimo medžiagos: 

kabeliai 

ekvipotencialiojo sujungimo ir 

įžeminimo sistemos 


jungikliai 

indikatorinės lemputės 

kabelių izoliacija ir kabelių latakai 

Matavimo prietaisai ir skaitikliai 

nuotolinio valdymo technologija 

Praktika 6 

Darbo vietos paruošimas 

Profesinės žinios montuojant žemosios 

įtampos įrenginius 

Instruktavimas ir instruktažą išklausiusiųjų 

asmenų priežiūra 

Elektros įrangos parinkimas ir pritaikymas 

vietose ir zonose, kuriose yra ypatingos 

aplinkos sąlygos 

Iš viso 12 

4.3. Elektros įrenginių naudojimas 

esant ypatingoms aplinkos 

sąlygoms ir ypatingam pavojui 

Elektros įrenginių darbas esant ypatingoms aplinkos sąlygoms 

gali sukelti padidintą pavojų. Šiomis sąlygomis (pvz., 

statybvietėse, fermose, perdirbimo pramonės įmonėse) elektriko 

kvalifikaciją turintis atsakingas asmuo turi imtis papildomų 

apsaugos priemonių. 

Be pagrindinių kompetencijų, elektriko kvalifikaciją turintis 

asmuo turi žinoti būtinas apsaugos priemones dirbant tokiose 

vietose. 

Be profesinio pasirengimo, būtinos ir praktinės montavimo 

žinios (pvz., apsauga nuo vandens, dulkių, cheminių medžiagų 

poveikio, ir kt.). 



vykdant elektros montavimą ypatingoms 

aplinkos sąlygoms, įgyti 

Teorija 12 

Pagrindinės elektrotechnikos žinios ir jų 4 

taikymas dirbant įvairiose zonose 

Ypatingų darbo sąlygų vietų profesinės rizikos 

vertinimas 

Apsaugos priemonių pasirinkimas ir naudojimas 

Elektros keliamas pavojus 

Padidintas elektros keliamas pavojus 

Žemosios įtampos įrenginių ypatingose 

zonose konstrukcija 

Uždaros laidžios zonos 

Statybvietės 

Fermos 

Laivų statyklos 

Papildomos ypatingųjų elektros įrenginių 

veikimo nuostatos 


2 


montavimas(HD 384-7) (ypatingieji įrenginiai 

ar vietos) 

EN 50110 

EN 50191 


2 


Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30 

mA 

Apsauginės užtvaros 

SELV 

Temperatūros stebėjimas 

Montuojamos ir jungiamosios įrangos 

4 

parinkimas 

Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai 

Elektros laidai su IP apsauga 

kabeliai ir schemos 

kabelių izoliacija, kabelių loviai ir 

nukreipimas (mechaninė apsauga) 


jungikliai 

Įrenginiai (pvz., mechanizmai, rankoje laikomos 

įrangos naudojimas, indikatorinės lemputės, 

ritininiai kabelio ilgintuvai) 

Praktika 6 

Žemosios įtampos įrenginių montavimas 

ypatingose zonose 

Galimų mechaninių įtempimų žinios 

Iš viso 18

žinynas 

4.4. Apsauga nuo gaisro ir sprogimo 

Zonoms, kuriose kyla sprogimo ir gaisro pavojus, taikomi 

ypatingi reikalavimai. Tai taikoma pasirenkant specialias 

montavimo ir apsaugines medžiagas nuo sprogimo ir gaisro. 

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi gebėti, remdamasis 

preliminariais ir reguliariais tikrinimais, įvertinti būtinų apsaugos 

priemonių efektyvumą. 



susijusiems su apsauga nuo gaisro ir 

sprogimo, įgyti 

Teorija 10 


5 

1994 m. kovo 23 d./2000 m. sausio 26 d. 

Direktyva 94/9 EB, susijusi su potencialiai 

sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir 

apsaugos sistemomis 

Gairės 1999/95/EG ATEX 137 

IEC 61241 

IEC 61340 

EN 50014 

EN 50018 

EN 50264 

EN 50272 

EN 60079 

EN 60695 

EN 60519 

HD 516 Darnusis kabelių vadovas 

Vokietijoje papildomai: VDE 0132 

Priemonės, kurių reikia imtis kilus gaisrui 

elektros įrenginiuose arba netoli jų. 

Pagrindinės žinios 

2 

Gaisrai ir gaisro klasės 

Priežiūros pakopos 

LSĮ 

Atstumai ir plitimo atstumai 

Izoliavimas 

Saugumas ir srovės grandinių stebėsena 

Matavimo tvarka 

1 

Temperatūros matavimas 

Oro srovė 


2 

Vėjarodžio relė 

Temperatūros stebėsena 

Priešgaisrinė signalizacija ir dūmų 

davikliai 

Gaisro stebėsena 

Praktika 8 

Pagrindinės žinios 7 

Papildomos žinios pagal užduoties tipą 1 

Pavyzdžiai: 

Avariniai išėjimai ir evakuaciniai planai 

Prietaisai, perspėjantys apie sprogią 

aplinką bei deguonies lygį matuojantys 

prietaisai 

Iš viso 18 

Nr. 5 (23) 2008 27 

4.5. Elektrinės bandymų stotys 

Bandymų laboratorijose ir eksperimentinėse stotyse elektros 

šaltiniai kelia didelį pavojų, nes bandytojų užduotys nuolat 

kinta ir įtampą turinčios dalys gali būti lengvai prieinamos. 

Todėl atliekant elektrotechninio pobūdžio darbą, be žinių apie 

saugą, būtinos gilesnės žinios apie apsaugos priemones, 

saugos reikalavimus atliekant bandymus, saugų bandymo 

planavimą. 

Galimas įgyjamos kvalifikacijos (mokymo) turinys pateiktas 

lentele. 



susijusiems su elektrinės įrangos įrengimu 

ir naudojimu, įgyti 

Teorija 5 


1 

EN 50191 Elektrinės bandymų įrangos 

įrengimas ir naudojimas. 

EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei 

matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai. 

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai. 

EN 50110, ypač A priedas. 


1 



Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ)≤ IDN 30 

mA 

Vietos izoliavimas 

LSĮ 

SELV / PELV 


1 

U, I, R, C, L 

Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija 1 

Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir 

identifikavimas 

Aukštosios įtampos 

Žemosios įtampos 

Užtvaros, laikinų bandymo stočių 

žymėjimas ir identifikavimas 

Avarinio išjungimo prietaisai 

Perspėjantys ženklai ir indikatorinės 

lemputės 

Įėjimo į bandymo stotis taisyklės 

Durų blokavimo įtaisai 

Apsauginiai jungikliai 

0,5 


Durų blokavimo įtaisai 

Pagrindinės žinios apie elektromagnetinius 0,5 

laukus 

Praktika 8 

Iš viso 13 

Priklausomai nuo užduoties tipo, reikalingos papildomos 

žinios, pvz., apie lauko kabelių bandymą (žinios apie įrenginius, 

vietines užtvaras, komunikacijos galimybes, avarinį 

išjungimą).


žinynas 

4.6. Elektros įrenginių pradinė ir 

reguliari patikra bei bandymai 

Patikrą ir bandymą vykdantis asmuo turi sugebėti atlikti juos 

nesukeldamas pavojaus žmonėms, galvijams ar nuosavybei. 

Tikrinimą ir bandymą vykdančiam asmeniui tenka didelė atsakomybė, 

jis turi kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir 

bandymo prietaisus bei sugebėti įvertinti bandymų rezultatus. 

Bandymą atliekantis asmuo taip pat turi dalyvauti nustatant 

tikrinimo sąlygas (žr. IEV 826-07-02). 

Minimali rekomenduojama mokymo Savaitės 

trukmė specifinėms elektriko žinioms bei 

patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos 

bandymu, įgyti 

Teorija 4 


1,5 

EN 50110 

EN 60204 

HD 384-6 

EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei 

matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai. 

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai. 

EN 61557 

Vokietijoje papildomai: BGV A3, VDE 0701 

ir VDE 0702 


0,5 


Darbo vietos atitvėrimas 

LSĮ 

SELV / PELV 

Apkrovos ir srovės ribojimas 


1,5 

Izoliacijos varža 

Dialektinis atsparumas 

Srovės išlydis 

Kontaktinė srovė 

Apsauginio įžeminimo varža 


Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija 0,5 

Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir 





Perspėjantys ženklai ir indikatorinės 

lemputės 

Naudojimo instrukcijos 

Praktika 6 

Papildomos žinios pagal užduoties tipą 

Pavyzdžiai: 

Rankoje laikoma įranga 

Elektriniai šildymo prietaisai 

Indikatorinės lemputės 

Namų apyvokos prietaisai 

Apsauginiai izoliuotieji įrenginiai 

Ypatingomis aplinkos sąlygomis 

(statybvietėse, uždarose patalpose) 

naudojami įrenginiai 

Iš viso 10 

4.7. Elektros įrenginių reguliarios 

patikros ir bandymai 

Patikrą ir bandymą atliekantis elektriko kvalifikaciją turintis asmuo 

turi sugebėti atlikti taip, kad veikiantys ir bandomi įrenginiai 

nepadarytų žalos žmonėms, galvijams ar nuosavybei. 

Elektros įrenginių patikrą ir bandymus turi atlikti elektriko 

kvalifikaciją turintis asmuo, vadovaudamasis galiojančiomis 

normomis ir standartais, ypač darbų saugos srityje. 



patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos 

pradine patikra, tikrinimu ir bandymu, įgyti 

Teorija 10 


4 

EN 50110 

EN 60204 

HD 384-6 

EN 61010-1 Saugos reikalavimai 

elektrinei matavimo, valdymo ir 

laboratorinei įrangai 

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai 

EN 61557 

Gedimų ir nuokrypių apskaičiavimas 

Vokietijoje papildomai: BGV A3 

Saugos priemonės 

2 



LSĮ 

SELV / PELV 

Apkrovos ir srovės ribojimas 

Asmeninės apsaugos priemonės 


3 

Izoliacijos varža, vietos izoliavimas 

Kontaktinė įtampa 

Bendras darbo laikas 

Potencialų išlyginimas 

Ribinė atjungimo srovė 

Dialektinis atsparumas 

Trumpasis jungimas / perkrova 

Įtampos kritimas 

Srovės išlydis 

Apsauginio įžeminimo varža 

Pilnutinė kilpos varža 

Įžeminimo varža 


Variklio apsukų kryptis 

Evakuaciniai ir avariniai išėjimai 

1 

Žymėjimas ir apšvietimas 

Minimalus apšvietimas 

Praktika 6 


Pavyzdžiai: 

Būtina adaptacija 

Įrenginių tikrinimas ir bandymas pagal 

techninius įrašus 

Tikrinimas 

Bandymas 

Matavimas 

Būtinos matavimo darbo tvarkos 

parinkimas ir įvertinimas 

Iš viso 16

žinynas 

4.8. Matavimai ir kontrolė. Kontrolinės 

(automatinės) technologijos 

Matavimai ir kontrolė – tai montavimo ir įrenginių technologijos 

įvairialypė dalis. Kad būtų galima sėkmingai eksploatuoti mašinas, 

tikrinti elektros grandinę, vykdyti matavimus, nustatyti 

gedimus laboratorijose ir aplink gamybos objektą, būtinos 

diferencijuotos ir labai geros žinios bei patirtis. 



patirčiai, susijusiems su matavimais ir 

kontrole, įgyti 

Teorija 6 


2 

EN 60204 mašinų elektros įranga, ypač 

EN 60204-32 elektros grandinių sauga 

EN 60947 Žemosios įtampos perjungimo 

sąrankos 

EN 60439 Perjungimo sąrankos 

EN 61010-1 Saugos reikalavimai 

elektrinei matavimo, valdymo ir 

laboratorinei įrangai 

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai 

EN 50110 Elektrinių įrenginių 

eksploatavimas 


1 



LSĮ 

SELV / PELV 


2 

U, I, R, C, L 

Gedimų nustatymas 

Darbo vietos įranga 

1 

Darbas su veikiančiais nedideliais ir 

žemosios įtampos elektros įrenginiais 

Užtvaros, darbo vietos žymėjimas ir 




Praktika 6 


Pavyzdžiai: 

Krosnių elektros įrenginiai 

Žinios apie įrenginius 

Gaisro aptikimo sistemos 

Fotovoltiniai įrenginiai 

Žinios apie įrenginius 

Iš viso 12 

4.9. Elektrinio lauko pasiskirstymas 

žemosios įtampos įrenginiuose 

4.9.1. Bendrosios nuostatos 

Kadangi žemosios įtampos zonose elektros energiją tiekiančiose 

įmonėse reikia vykdyti įvairius darbus, asmenims, kurie 

juos atlieka, būtinas specialus pasirengimas. Tai reiškia, kad, 

pvz., elektriko kvalifikaciją turintis asmuo, vykdantis darbus 

žemosios įtampos kabelio tinklo zonoje, nebus kvalifikuotas 

taip pat atlikti darbus žemosios įtampos oro linijose. Siekiant 

užtikrinti ryšį tarp kvalifikacijos lygmens ir kompetencijos atliekant 

tam tikrus darbus, EN 50110 pateikti trys kvalifikacijos 

lygiai turėtų būti toliau atskirti. Tai reiškia, kad pagal vidaus 

reglamentą ir nuorodas reikės, pvz., atskirti elektriko kvalifikaciją 

turinčius asmenis, vykdančius darbus žemosios įtampos 

kabelio tinklo zonoje, elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, 

vykdančius darbus oro linijose, elektriko kvalifikaciją turinčius 

asmenis, vykdančius darbus su perjungimo sąrankomis, 

Nr. 5 (23) 2008 29 

elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius elektros 

skaitiklių keitimą ir t. t. 

Be to, kvalifikacijai svarbios specifinės žinios apie įmonę, t. y. 

įmonės organizacinę struktūrą, taip pat apie elektros tinklą, 

vietovę, įrengimą. Negalima daryti prielaidos, kad asmuo, 

dirbantis tam tikroje elektros tiekimo įmonėje, be papildomo 

pasirengimo gali turėti tokio pat lygio kvalifikaciją kitoje elektros 

tiekimo įmonėje. 

Darbą elektros tiekimo įmonėje gali atlikti patys įmonės darbuotojai 

arba subrangovai. 

4.9.2. Įmonės darbuotojų 

kvalifikacijos vertinimas 

Kadangi nepriklausomas įmonės tam tikrų kvalifikacijos lygių 

vertinimas yra apskritai neįmanomas, darbdavys atsako už 

tai, kad būtų įvertinta kiekvieno asmens kvalifikacija. 

Praktiškai atitinkamas vadovas vertina darbuotojo kvalifikaciją 

pagal neapibrėžtą procedūrą ir įgalioja jį atlikti tam tikras 

užduotis. Daug svarbesnis yra profesinis pasirengimas (pvz., 

elektriko ar elektronikos inžinieriaus kvalifikacija ir energetikos 

bei statybų specializacija), nes kiekvieną kvalifikacinį lygį tokiu 

atveju galima greičiau ir geriau pasiekti tobulinant kvalifikaciją 

ir plečiant įgūdžių spektrą. 

Kai kuriems darbams atlikti būtinos įmonės kvalifikacijos kėlimo 

programos (pvz., dirbant esant įtampai) ir įmonės viduje 

rengiamas egzaminas (jungimo veiksmams atlikti), kurių metu 

objektyviai įvertinama kvalifikacija. 

4.10. Elektros energijos paskirstymas 

aukštosios įtampos įrenginiuose 

Aukštosios įtampos įrenginių eksploatacija reikalauja, kad 

asmuo turėtų daug žinių apie apsaugos priemones ir darbo 

tvarką, taip pat daug patirties. Be penkių saugos taisyklių 

taikymo, darbo vietos įrangos ir izoliavimo aspektai taip pat 

labai susiję su asmenų ir įrenginių sauga. Specifinių nuostatų 

žinios yra svarbios. 



susijusiems su aukštos įtampos įrenginiais, 

įgyti 

Teorija 12 


6 

EN 50110 

HD 637 

EN 50341 

EN 60652 

EN 61243 


2 

Įžeminimo priemonės 

Potencialų išlyginimas 

Atstumai 


2 

Įtampos nebuvimo patikrinimas 

Įtampos tarp fazių patikrinimas 

Darbo vietos įranga 

2 

Darbo vietų atskyrimas ir žymėjimas 

Eksploatavimo instrukcijos 

Apsauginės priemonės jungimo metu 

Apsauga nuo talpinio ir indukcinio ryšio 

Įžeminimo ir trumpo jungimo prietaisų 

naudojimas 

Praktika 8 


Pavyzdžiai: 

Kartotinio jungimo darbo tvarka (leidimas 

vykdyti jungimus) 

Darbo tvarkos dokumentavimas 

Iš viso 20


žinynas 

4.11. Papildomas pasirengimas 

vykdant darbus esant įtampai 

Kai kuriose šalyse pradinės žinios apie darbą esant įtampai 

yra sudėtinė pagrindinės elektriko kvalifikacijos (mokymų) 

dalis. Priklausomai nuo darbo tvarkos sudėtingumo, būtinas 

specifinis pasirengimas. Siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų 

darbui atlikti esant įtampai (iki 1000 V), būtini vienos dienos 

mokymai ir pusės dienos praktika bei atitinkami egzaminai. 

Pasirengimas darbui su aukštosios įtampos įrenginiais trunka 

kelias savaites. 

Daugiau informacijos apie personalo atranką darbui esant 

įtampai galima rasti Tarptautinės socialinės saugos asociacijos 

(ISSA) asmenų, dirbančių su įtampa turinčiais įrenginiais, 

kompetencijos vertinimo gairėse (Gudeline for Assessing the 

Competence of Persons Involved in Live Working). 

5. SU ELEKTRA nESUSijUSių 

dARBų VYKdYMAS AnT ARBA 

ARTi ELEKTRoS ĮREnGinių 

Priešingai nei eksploatuojant elektros įrenginius, dirbant ant 

ar arti elektros įrenginių kyla elektros srovės pratekėjimo 

kūnu ar kibirkščiavimo pavojus. Būtiną darbą vykdančio asmens 

apsaugą užtikrinti organizacinėmis priemonėmis ir tinkamos 

darbo tvarkos parinkimu ir taikymu. Šias priemones, 

be abejo, turi įvertinti kompetentingas elektriko kvalifikaciją 

turintis asmuo. 

Su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusiais darbais ant 

ar arti elektros įrenginių laikomi, pvz., statybos ir montavimo 

darbai, žemės darbai, darbai naudojant rūgštį, dažymo ir 

korozijos prevencijos darbai. Šiuos darbus paprastai atlieka 

žmonės, neturintys elektrotechninio išsilavinimo. Kad asmenys, 

dirbantys su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusį 

darbą, arba jų įrankiai nepatektų į pavojingą zoną, kompetentingi 

elektriko kvalifikaciją turintys asmenys turi parinkti 

apsaugos priemones. 

Apsaugos priemonės, kurias turi nustatyti elektriko kvalifikaciją 

turintys asmenys: 

užtikrinti, kad darbo metu būtų išjungta įtampa; 

darbo metu apsaugoti įtampą turinčias dalis, uždengiant 

jas arba įrengiant užtvaras, ypač atsižvelgti į esamą įtampą, 

įrenginių pobūdį, darbų pobūdį, naudojamus įrankius, įrenginius 

ir prietaisus. 

Jei reikalaujama, elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi taip 

pat įvertinti ir nustatyti, kokios reikės planuojamų vykdyti darbų 

priežiūros. 

6. SU dARBU SUSijUSių 

UŽdUočių PASKiRSTYMAS 

Priklausomai nuo vykdomo darbo, atsakingas elektriko kvalifikaciją 

turintis asmuo (elektriko kvalifikaciją turintis vadovaujantysis 

asmuo) turi užtikrinti, kad būtų paskirstytos su darbu 

susijusios užduotys ir parengti nurodymai. Šiuo atveju reikia 

atsižvelgti į darbuotojų kompetencijos lygį. Būtini pagrindiniai 

ir papildomi nurodymai turi būti tinkamai registruojami. 

6.1. organizaciniai įmonės reikalavimai 

Kad būtų laikomasi būtinų apsaugos priemonių, būtina aiškiai 

nustatyti užduotį ir personalo atsakomybės ribas. 

Kiekviena įmonė (organizacinė struktūra) turi nubrėžti aiškias, 

užduotimis grindžiamas atsakomybės ribas. Personalas turi 

būti instruktuojamas ir, kaip reikalaujama, remtis užduotimis. 

Nustatant darbų tvarką, būtina apsvarstyti ir atsižvelgti į visas 

vietos sąlygas. 

Įvadinis instruktažas apie galimus pavojus turi būti susistemintas, 

dokumentuotas ir atliktas atsižvelgiant į personalą. 

Turėtų būti apsvarstytos ir kito pobūdžio su saugumu susijusios 

priemonės. 

Siekiant paruošti pagal planą reikalaujamą rizikos vertinimą ir 

įgyvendinti ilgalaikius tobulinimus, rekomenduojamas įmonės 

saugos ir sveikatos valdymo sistemos įvadas. 

Sistemingi ir išsamūs saugos ir sveikatos nuostatai užtikrina 

ilgalaikę sėkmę. Aiškios dokumentacijos pagrindu įmanoma 

vykdyti nuolatinį saugos ir sveikatos vertinimą. 

6.2. Asmuo, atsakingas už 

elektros įrenginius, ir asmuo, 

atsakingas už darbų vykdymą 

6.2.1. Asmuo, atsakingas už 

elektros įrenginius 

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi užtikrinti, kad 

vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių, būtų atsižvelgta 

į ypatingus su įrenginiais susijusius pavojus ir būtų užtikrintas 

saugus elektros įrenginių eksploatavimas. 

Atsakomybė už elektros įrenginius reikalauja: 

specifinių žinių ir patirties; 

žinių apie elektros įrangą ir jos eksploatavimą; 

kompetencijų, leidžiančių įvertinti numatomų vykdyti darbų 

poveikį saugiam įrangos eksploatavimui; 

gebėjimo atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti vykdant 

darbus ant arba arti elektros įrenginių. 

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, pagal EN 50110 

yra tas asmuo, kuris vykdo darbus elektros įrenginiuose ir 

yra tinkamai susipažinęs su vietos sąlygomis. Tik tokiu būdu 

asmuo gali tinkamai ir pakankamai įvertinti situaciją. Dėl to 

asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi turėti elektriko 

kvalifikaciją ir įgaliojimus rengti nurodymus. Tai reiškia, kad jis 

gali imtis vadovaujančio asmens pareigų ir nurodyti būtinas 

priemones bei darbo vietos paruošimo užduotis, pvz., 

instruktuoti dėl jungimo operacijų; 

duoti nurodymus keisti elektros įrenginių eksploatacijos 

režimą; 

duoti nurodymus dėl apsaugos priemonių ir darbo būdų 

nustatymo; 

instruktuoti asmenis, atsakingus už darbų vykdymą; 

nustatyti ir kontroliuoti darbų eigą; 

koordinuoti rangovų veiklą. 

Dažniausiai asmens, atsakingo už elektros įrenginius, ir asmens, 

atsakingo už darbų vykdymą, funkcijas vykdo tas pat 

asmuo. 

6.2.2. Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą 

Paskiriamas atsakingas asmuo, kuris vykdo darbus ant arba 

arti elektros įenginių. Šis asmuo atsako, kad vykdant darbus 

būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, taisyklių ir įmonės 

nurodymų. 

Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 

turėti žinių, susijusių su jam skirtų darbų vykdymu bei patirties 

vykdant darbus; 

išmanyti su jam skirtų darbų vykdymu susijusias taisykles 

ir standartus; 

gebėti įvertinti perduotus darbus; 

gebėti atpažinti pavojus, kurie gali kilti vykdant jam skirtus 

darbus. 

Minėti reikalavimai reikalauja, kad asmuo, atsakingas už darbų 

vykdymą, turėtų elektriko kvalifikaciją. Priklausomai nuo 

veiklos rūšies, elektrotechniko profesijos asmuo gali atlikti už 

darbų vykdymą atsakingo asmens funkcijas (pvz., elektriko 

kvalifikacija turintis asmuo gali prižiūrėti linijų apsaugos nuo 

korozijos darbų vykdymą). 

Kai darbus atlieka brigada, asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, 

rūpinasi ir tinkamu bendradarbiavimu tarp brigados

žinynas 

narių. Paprastai už darbų vykdymą atsakingas brigadininkas, 

meistras arba grupės vadovas. 

Dažnai asmens, atsakingo už darbų vykdymą, ir asmens, atsakingo 

už elektros montavimą, funkcijas atlieka tas pats asmuo. 

7. PAGRindiniAi SAUGoS 

REiKALAViMAi iR PRoFESiniAi 

SAUGoS iR SVEiKAToS nUoSTATAi 

1989 m. birželio 12 d. priimta Tarybos bendroji direktyva 

89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai 

nustatymo yra atskirų direktyvų pagrindas. 

Šios gairės pirmiausia taikomos tiems, kurie atsakingi už įmonės 

darbų saugą ir sveikatą, t. y. darbdaviams. Darbdaviai 

įpareigoti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą kiekvienu su 

darbu susijusiu atveju. Be pagrindinių profesinės saugos ir 

sveikatos pareigų, šiose gairėse numatomos organizacinės 

pareigos ir saugi įmonės organizacinė struktūra, darbo tvarka, 

personalo instruktavimas ir kontroliavimas. Darbuotojams 

skiriamos užduotys tik atsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją 

(tinkamas darbuotojų parinkimas). Taip pat labai svarbu 

tinkamai ir veiksmingai instruktuoti darbuotojus profesinės 

saugos ir sveikatos klausimais. 

Numatyta, kad darbdavys privalo kontroliuoti ir stebėti, taip 

pat informuoti ir konsultuoti darbuotojus. Kaip nurodoma bendrojoje 

direktyvoje, saugos ir sveikatos nurodymų laikymasis 

yra ir darbuotojo pareiga. Kiekvienas darbuotojas įpareigotas 

rūpintis savo sauga ir sveikata, tinkamai eksploatuoti mechanizmus, 

įrenginius, įrankius, pavojingas medžiagas, transporto 

priemones ir t. t. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės. 

Apsaugos prietaisai negali būti sugadinti ir turi būti 

pranešama apie saugai ir sveikatai kylančius pavojus. 

EN 50110 antrą dalį sudaro bazinio standarto nacionaliniai 

(normatyviniai) priedai. Pagrindinio standarto dalį sudaro šiuo 

metu galiojantys saugos standartai ir nacionaliniai minimalių 

reikalavimų papildymai. 

8. KoMPETEnCijoS 

PAŽYMėjiMAS (KoRTELė) 

Kompetencijos pažymėjime (kortelėje) nurodomi šie duomenys 

(2 priedas): 

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka 

Pavardė, vardas 

Kvalifikaciją suteikusios įstaigos pavadinimas 

Profesinė kvalifikacija (mokymai specializuotoje srityje) 

Kvalifikacinio kontrolinio egzamino išlaikymo data 

Įstaigos vadovo parašas 

Pažymėjimo turėtojas turi turėti atitinkamą elektriko kvalifikaciją 

šiose srityse: 

Žemosios įtampos įrenginiai 

Elektros įrenginių ir prietaisų naudojimas ypatingomis 

aplinkos sąlygomis ir gresiant ypatingai rizikai 

Gaisro prevencija ir apsauga nuo gaisro 

Elektrinių bandymo stočių veikimas 

Elektros įrenginių montavimas pastatuose 

Pradinė patikra ir reguliarus elektros įrenginių tikrinimas 

ir bandymas (pastatų elektros įrenginiai) 

Pradinė nestacionariųjų įrenginių patikra 

Matavimai, kontrolė, kontrolinės (automatinės) technologijos 

Elektros energijos paskirstymas – žemoji įtampa 

Elektros energijos paskirstymas – aukštoji įtampa. 

9. LiTERATūRA 

EN 50110 „Elektrinių įrenginių eksploatavimas“ 

IEC 60479 „Elektros srovių poveikis žmonėms ir galvijams“ 

(I dalis. Bendrieji aspektai) 

Nr. 5 (23) 2008 31 

10. nACionALinėS nUoSTAToS 

Recueil D‘instructions générales de sécurité d’ordre électrique, 

publication UTE C 18-510 de l‘union technique de 

l’electricité, Novembre 1998 (Prancūzija). 

CEI 78-27 su „Imsianti elettrici“ (Italija). 

Saugos ir sveikatos reglamentas (Regelungen der Sachversicherer 

– VdS, Vokietija). 

Vietinių elektros tiekimo įmonių įrenginių reglamentas 

(Installationvorschriften der regionalen Energieversorger, 

Vokietija). 

ZVEH kvalifikacijų moduliai (Ausbildungsmodule des 

ZVEH, Vokietija). 

1 PRiEdAS. nACionALinių 

KoMPETEnCijoS (KVALiFiKACijų 

LYGių) PAVYzdŽiAi 

čekijos Respublika 

Pagal reglamento Nr. 50/78 SB reikalavimus nustatyti šie kvalifikacijos 

lygiai vykdant darbus su elektros įrenginiais: 

1. Asmenys, neturintys elektrotechninio parengimo: 

a) instruktažą elektrotechnikos srityje išklausę asmenys 

– pagal 3 skirsnį; 

b) pusiau kvalifikuoti darbuotojai – pagal 4 skirsnį. 

2. Asmenys, turintys elektrotechninį parengimą: 

a) kvalifikuoti – pagal 5 skirsnį; 

b) kvalifikuoti ir turinys aukštesnę kvalifikaciją šiose srityse: 

savarankiškas darbų vykdymas – pagal 6 skirsnį; 

priežiūros vykdymas – pagal 6 skirsnį; 

tiekimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį; 

eksploatavimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį; 

audito vykdymas – pagal 9 skirsnį; 

c) nepriklausomi vertintojai; 

d) vadovaujantys vertintojai. 

Asmenys, turintys kvalifikaciją, nurodytą pradedant 5 skirsniu, 

turi reguliariai kas 36 mėnesius laikyti egzaminą. 

instruktažą išklausiusiems asmenims leidžiama: 

a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius, kurie suprojektuoti 

taip, kad jiems veikiant asmenims nereikia liesti 

įtampą turinčių įrenginių dalių; 

b) vykdyti darbus šalia įtampą turinčių įrenginių dalių, jei 

laikomasi saugaus atstumo pagal CSN 343 108 reikalavimus; 

kitais atvejais gali vykdyti darbus tik įrenginių 

operatoriui, kuris nustato saugumo reikalavimus, leidus 

(pvz., įrenginių atjungimas ar priežiūrą vykdančiojo paskyrimas). 

neaukštos kvalifikacijos asmenims leidžiama: 

a) savarankiškai eksploatuoti visų įtampų elektros įrenginius; 

b) vykdyti darbus ant elektros įrenginių išjungus įtampą; dirbti 

prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos asmeniui daugiau kaip 

20 cm atstumu nuo neapsaugotų elektros įrenginių dalių, 

tačiau neleidžiama dirbti ant įtampą turinčių įrenginių dalių. 

Apribojimai pagal šį punktą netaikomi papildomiems 

darbams, kurie atliekami užbaigus pagrindinius darbus; 

c) dirbti aukštos įtampos ir labai aukštos įtampos elektros įrenginiuose 

pilnai išjungus įtampą ir prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos 

asmeniui. Ši sąlyga netaikoma, jeigu darbas turi 

būti vykdomas arti įtampą turinčių elektros įrenginių dalių; 

d) vykdyti matavimus. 

Elektrotechnines žinias turintiems asmenims leidžiama:


žinynas 

a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius; 

b) dirbti „vieniems“ ant elektros įrenginių; 

c) dirbti „vieniems“ ant aukštosios įtampos elektros įrenginių 

įtampos neturinčių dalių; 

d) dirbti arti įtampą turinčių tik prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos 

asmeniui. 

Kvalifikuotiems asmenims, turintiems aukštesnę kvalifikaciją, 

leidžiama eksploatuoti ir vykdyti darbus ant elektros įrenginių, 

išskyrus draudžiamus vykdyti darbus. 

Savarankiškai darbus vykdantys asmenys pagal 6 skirsnį 

yra pirmieji iš kvalifikuotų asmenų, turinčių aukštesnę kvalifikaciją, 

leidžiančią juos skirti vadovauti darbui ir kontroliuoti 

darbų vykdymą. 

PASTABA. „Dirbti „vieniems“ reiškia, kad darbą vykdo elektriko 

kvalifikaciją turintis asmuo (pagal 5 skirsnį) su sąlyga, kad 

jį prižiūri ir kontroliuoja bent vienas asmuo, kurio kvalifikacija 

atitinka 6 skirsnio reikalavimus. 

Reikalavimas „savarankiškas“ reiškia, kad leidžiama vykdyti 

darbus asmeniui, kurio kvalifikacija atitinka 6 skirsnio reikalavimus. 

Aukštesnę kvalifikaciją turinčio asmens priežiūra 

nereikalinga. 

Pagal CSN 343100 reikalavimus vartojamos šios sąvokos: 

„Eksploatuoti elektros įrenginius“ – visi darbai, būtini elektros 

įrenginiams eksploatuoti, pvz., išjungimas ar pakartotinis įjungimas, 

reguliavimas, skaitiklių rodmenų skaitymas, fazių koregavimas, 

fazių ir elektros lempučių keitimas, elektros įrenginių 

bandymas ir t. t. 

„Dirbti ant elektros įrenginių“ – tai elektros įrenginių montavimas, 

tikrinimas, bandymas, reguliari priežiūra; taip pat visa 

veikla, susijusi su darbo vietos paleidimu, apsauga ir matavimais 

naudojant nešiojamus prietaisus (pvz., įtampos indikatorius). 

Į reglamentą taip pat įtraukti reikalavimai darbo grupių sudarymui. 

Renkantis asmenis, kurie dirbtų ant elektros įrenginių, 

numatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai pagal 

5 skirsnį. Pavyzdžiui, dviejų asmenų grupėje vienas asmuo 

turi turėti 6 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją. Šiuo atveju taip 

pat laikomasi reikalavimo, susijusio su žmogumi, vykdančiu 

darbo kontrolę. Trijų ir daugiau asmenų darbo grupėse bent 

vienas asmuo turi turėti 7 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją (jis 

skiriamas grupės vadovu). 

Šveicarija 

Kvalifikuotas asmuo: pagal žemosios įtampos įrenginių 

reglamento (niV) 9 straipsnį 

Meistro egzaminas. 

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo) 

kvalifikacija, FH ar HTL baigimas ir praktikos egzaminas. 

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo) 

kvalifikacija, TS (arba lygiavertės mokyklos) baigimas ir 

trejų metų praktinė montavimo patirtis prižiūrint ekspertui, 

praktikos egzaminas. 

Profesinė kvalifikacija lygiavertė elektros montuotojo / elektros 

schemų braižytojo kvalifikacijai, TS, FH, HTL (ar lygiavertės 

mokyklos) baigimas ir penkerių metų praktinė montavimo 

patirtis prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas. 

Aukštojo profesinio mokslo diplomas, atitinkantis meistro 

egzaminą ir penkerių metų praktinė montavimo patirtis 

prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas. 

Galutinis egzaminas, atitinkantis meistro egzaminą CE- 

NELEC šalyje narėje su abipusiai pripažintais profesinio 

parengimo pažymėjimais, trejų metų praktinė patirtis 

Šveicarijoje prižiūrint ekspertui. 

Elektros montuotojas: pagal žemosios įtampos įrenginių 

reglamento niV 22 straipsnį 

Elektrikas montuotojas su Šveicarijoje pripažįstamos kompetencijos 

pažymėjimu. 

Elektros technikas: pagal Šveicarijos energetikos STV 

3 straipsnį 

Pagrindinis elektrotechninis parengimas. 

Stažuotė ar lygiavertis pasirengimas įmonėje (5 metai). 

Elektrotechnikos studijos. 

Techninė patirtis tvarkant elektrotechnikos įrangą. 

instruktažą išklausęs asmuo: pagal Šveicarijos energetikos 

STV 3 straipsnį 

Be techninio parengimo (kvalifikacijos). 

Žino vietines sąlygas ir naudojamas apsaugos priemones. 

Žino, kaip atlikti kai kuriuos tiksliai apibrėžtus darbus. 

FH – aukštoji profesinė mokykla (Fachhochschule) 

HTL – technikos ir informatikos aukštoji profesinė mokykla 

(Hochschule fur Technik und Informatik) 

TS – Technikos mokykla (Techniker Schule) 

Teisinė bazė: 

Federaliniame oficialiame leidinyje (II dalyje) paskelbti įsakymai: 

1) Verordung über die Berufsausbildung zum Elektroniker/zur Elektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt Jahrgang 

2003, Teil I, Nr. 31. 

2) Verordung über die Berufsausbildung zum Systemelektroniker/zur Systemelektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt 

Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 31. 

3) Verordnung über die Berufsausbildung zum Elektroniker für Maschinen und Antriebstechnik vom 11.7.2003, Bundesgesetzblatt 

Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 49. 

4) Verordnung über die Berufsausbildung zum Informationselektroniker/zur Informationselektronikerin vom 12.7.1999, 

Bundesgesetzblatt Jahrgang 1999, Teil I, Nr. 36.

žinynas 

PRoFESinio UGdYMo KonCEPCijA 

Aukštojo mokslo kvalifikacijos egzaminas 

Profesinio mokslo egzaminas 

Elektros projektų vadovas 

Šveicarijos pažymėjimas 

Tolesnis kvalifikacijos tobulinimas 

Pagrindinė 

kvalifikacija 

Elektros montuotojas 

4 metų stažuotė 

Vokietija 

Statybų elektriko 

diplomas 

Prieš 1998 m. 

ba landžio 1 d. 

Statybų elektrikas 

Prieš 1998 m. balandžio 1 d. 

Telekomunikacijų 

montuotojas 




Elektros montuotojas (varikliai, 

generatoriai, transformatoriai) 


Radijo / televizijos elektrikas 


Biurų kompiuterių elektrikas 

Elektriko planuotojo 

diplomas 

Elektros saugos konsultantas 


Praktika 

Papildomas 2 metų 

mokymasis 

Surinkimo linijų elektrikas 


Elektros inžinierius 


(varikliai, generatoriai, 

transformatoriai) 

Kompiuterių technikas 

iT specialistas 

Telematikos 

techniko diplomas 

Telematikos 

projektų vadovas 


Elektros schemų 

braižytojas 


Telematikos specialistas 



Specializacija: energetikos 

ir statybų technologijos 


Specializacija: automatikos 

technologijos 


Specializacija: telekomunikacijų 

technologijos 

iT sistema 


Mašinų ir elektros pavarų 

technologijos elektros 

inžinierius 

iT elektros inžinierius 

Specializacija: biuro sistemų 

technologijos 

iT elektros inžinierius 

Specializacija: įrenginių ir 

sistemų technologijos 

Nr. 5 (23) 2008 33 

Praktinė 

patirtis 

Egzaminas 

pagal NIV 

2002 

Elektros 

specialistas (TS) 


Profesinio 

ugdymo A lygio 

pažymėjimas 

1 

1 

1 

2 

3 

4 

4

34 

1909... 

Nemuno 

Birštono kilpa 

...2009 

Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno Birštono 

kilpą. Jau šimtmetis kaip kalbama 

apie Nemuno vandens galios naudojimą 

Birštono kilpoje. Nepanaudota Nemuno 

energija plaukia į Baltiją – Lietuvos 

pinigai už kurą į užsienį. 

Pirmasis siūlymą panaudoti Birštono 

kilpos galią, pastatant hidroelektrines, 

1909 m. pradžioje pateikė Rusijos vandens 

jėgoms tirti komisijos pirmininkas 

Peterburgo kelių instituto profesorius 

G. Merčingas. 1909 m. gegužės 22 d. 

(senu stiliumi) komisijos posėdyje jis 

pateikė „Hidroelektrinio Nemuno jėgos 

naudojimo provizorinius techniškus 

bei sąmatos sumanymus“. Pagal 

generalinio štabo žemėlapį (1:21000) 

paruošė kilpos perkaso trijų variantų 

eskizinį projektą: 

1. Siauriausioje sąsmaukos vietoje tarp 

Panemunės dvaro, Nečionių kaimo ir 

Molbilų kaimo, pro didelę daubą greta 

Birštono. 

2. 1 km į rytus pro Nečionių ir Širvinių 

kaimus. 

3. 2–4 km į rytus, pro Bučiūnų kaimą 

ir Verknės slėnį. 

Du pirmuosius variantus, kur reikėjo 

2 km tunelio, G. Merčingas atmetė ir 

išnagrinėjo trečiąjį – Verknės variantą. 

Apie 3 km žemiau Birštono į Nemuną 

įteka nedidelis Verknės upelis. Jo platus 

ir gilus slėnis prie Ustronės dvaro 

„ A p l I n ko s s E r g ė t o j A I , V E r č I A n t y s į V y k d y t I 

n E pAt E I s I n A m u s j o s r E I k A l A V I m u s , pA s I d A r o 

pAčIos AplInkos prIEšInInkAIs, nEs jų 

VykdymAs sEkInA šAlIEs EkonomIką Ir VėlIAu 

nEt mInImAlūs AplInkosAugos porEIkIAI 

n E g A l ė s b ū t I f I n A n s u o j A m I n u s k u r d I n t o s 

nAcIjos.“ (prof. E. mosonyI, VokIEtIjA) 

ir Jundeliškių kaimo iki 3 km prisiartina 

prie Nemaniūnų. Merčingas norėjo 

pasinaudoti žemiausiomis sąsmaukos 

vietomis ir numatė kanalą pro Bučiūnų 

kaimą iki Verknės slėnio, o toliau 

to slėnio šlaitu kanalą projektavo iki 

Verknės žiočių. Ties Nemaniūnų kaimu 

Nemunas užtvenkiamas ir jo vandens 

lygis pakeliamas 10,6 m. Čia statoma 

pirmoji 9600 AG galios hidroelektrinė, 

kuri sunaudoja pusę vidutinio vasaros 

Nemuno debito. 

Derivacinis kanalas projektuojamas 21 

m dugno pločio ir 3 m vandens gylio, 

kanalu teka nuolatinis debitas 90 kub. 

m/s leidžiant vidutinį tėkmės greitį 1 m/s. 

Prie Verknės žiočių gaunamas 22,4 m 

kritimo aukštis ir čia statoma antroji 20 

000 AG galios hidroelektrinė. Objekto 

vertė – 5 mln. rb. 

Be artimų 3 miestų – Kauno, Vilniaus 

ir Gardino aprūpinimo elektra, G. Merčingas 

pasiūlė steigti valstybinę parako 

gamyklą (salietrą gaminti atmosferinio 

azoto pagalba), bet dėl artimos Vokietijos 

sienos negavo Karo ministerijos 

pritarimo. 

Komisija G. Merčingo projektą pripažino 

geru ir 1910–1911 m., vadovaujant 

inž E. Kurganovičiui, pradėti tyrinėjimo 

darbai. Atlikta topografinė nuotrauka, 

ištyrinėtas Verknės slėnio kairysis šlaitas, 

padaryti keli geologiniai gręžiniai, 

ties Nemaniūnais įsteigta vandens 

Stasys Bilys, 2008 m. lapkričio 23 d. © 

matavimo stotis ir išmatuota 12 vandens 

debitų. 1911 m. buvo daromas 

kanalo projektas („Trudy komisiji po 

elektrogidravličeskoi opisi vodnych sil 

Rossii“, Vypusk I, 1909-1910. – S. Peterburg, 

1911). 

1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis 

karas. Subyrėjo Rusijos imperija. Lietuva 

atkūrė nepriklausomybę. 

G. Merčingo siūlymus išsamiai tyrinėjo 

ir tęsė Nemuno Birštono kilpos tyrinėjimus 

S. Kolupaila. „Iki 1928 m. tas 

projektas buvo mums visai nežinomas, 

taip pat neturėjome jokios 1910 m. tyrinėjimo 

medžiagos. Autoriui dalyvaujant 

Antrajame Rusijos hidrologų kongrese 

Petrapilyje 1928 m. balandžio mėnesį 

netikėtai pavyko rasti vienoje įstaigoje 

4 dideli 1910 m. tyrinėjimo atlasai 

su nudraskytu (revoliucijos laimėjimų 

metu) žalios odos apdaru; nuotraukos 

planšetuose ir profiliuose buvo pieštuku 

suprojektuotas kanalas su visais įrengimais. 

Neviešai, nežiūrint draudimų ir 

gąsdinimų, autoriui pavyko nusikopijuoti 

svarbiausius davinius, dalis kurių dabar 

skelbiama. Reikia pridurti, kad oficialiu 

keliu autorius bandė gauti Nemuno 

profilio nuorašą, bet nežiūrint pažadų ir 

užmokėto atlyginimo, jo nesulaukė. 

Projekte kiek aukščiau Nemaniūnų 

miestelio skersai Nemuno numatyta 

užtvanka su 6 geležinių skydų uždaromomis 

angomis 25 m pločio kiekviena.

Nr. 5 (23) 2008 35 

istorija 

Kairiajame Nemuno krante privedamuoju 

kanalu vanduo eina į turbinas. 

Dešiniajajame krante numatytas šliuzas 

laivams bei sieliams ir kanalo pradžia, 

visai atdara. Kanalas pro Nemaniūnų 

miestelio galą sukasi žemiausiomis 

vietomis pro Bučiūnų kaimą. 

Toliau kanalas vienos daubos kryptimi 

privestas prie Verknės slėnio ir pasuktas 

pro Babronių dv. Verknės šlaitu; čia jis 

turi labai daug pasisukimų; nepaprastai 

sunkios jo įvykdimo sąlygos, kaip 

matyti iš skersinio profilio pavyzdžio; 

vietomis kanalas vedamas pylimų tarpe 

arba pusiau pylime. Matyti pats prof. 

Merčingas suabejojo dėl tokio kanalo 

realizacijos ir atsisakė nuo jo pirminio 

sumanymo; todėl greta Babronių dvaro, 

iš kitos pusės suprojektuotas šliuzas 

laivams į Verknę nusileisti; čion, 

matyti buvo norima perkelti iš Verknės 

žiočių antrąją hidroelektrinę, o kanalą 

toliau vesti slėniu, pagilinus ir ištiesinus 

Verknės vagą (pridėtame plane punktyru 

parodytos abidvi kryptys – senoji 

ir naujoji). Galima spėlioti, kad sutikus 

nepasisekimą Verknės šlaituose ir buvo 

bandyta ieškoti kito varianto – Širvinių 

kaimo linkme. 

Neturėdami galutinio prof. Merčingo projekto, 

negalime kritikuoti jo nei trūkumų 

nei privalumų. Komisijos sumanymas 

buvo 1912 m. įneštas Rusijos parlamentan, 

bet dėl principinio nusistatymo 

stokos buvo atidėtas ir ...susilaukė 

normalaus likimo („Kosmos“, 1929 m. 

gegužės mėn. Nr. 5 // Nemuno kilpa, 

Lietuvos elektrifikacijos klausimu. Inž. 

Steponas Kolupaila, Lietuvos Universiteto 

profesorius). 

Tai mokslininko, nagrinėjusio autentišką 

G. Merčingo projektą, vertinimas. S. Kolupaila 

1921 m. ir 1922 m. tyrinėjo kanalo 

trasą tarp Birštono ir Nemaniūnų. 

1922 m. įsisteigė akcinė bendrovė „Galybė“ 

Lietuvos upių hidraulinei energijai 

naudoti. 1922 m. vasarą S. Kolupaila 

akcinės bendrovės „Galybė“ užsakymu 

tyrinėjo kanalo trasą ir sudarė eskizinį 

projektą „Nemaniūnų–Verknės kanalo 

planas“, kuris pagal autorių nedaug 

skiriasi nuo prof. Merčingo krypties. 

„Užtvanka Nemune aukščiau Nemaniūnų 

12 m vandeniui pakelti, kanalas 

36 m platumo ir 3 m vandens gilumo 

pro Bučiūnų kaimą (giliausia iškasa 32 

m) iki Verknės slėnio beveik bendra su 

1911 m. projekto kryptimi“. 

Be rimtai paruošto projekto, „Galybė“ 

rūpinosi gauti koncesiją Nemuno ir 

Neries energijai eksploatuoti. 1925 m. 

Seimui pateiktas akcinės bendrovės 

„Galybė“ išimtinių teisių įstatymas, kuriuo 

bendrovei „suteikiamos išimtinės 

teisės pastatyti hidroelektrines stotis ant 

Neries upės nuo Eigulių tilto ligi Jonavos 

ir ant Nemuno upės nuo Verknės 

žiočių prie Birštono ligi Alytaus Finansų 

ministerio patvirtintais projektais ir per 50 

metų jas eksploatuoti“. Bendrovė „privalo 

pastatyti stotį ant Neries upės ne 

vėliau kaip per 3 metus ir ant Nemuno 

upės ne vėliau kaip per 6 metus nuo 

šio įstatymo įsiteisėjimo dienos“. 

Svarstant koncesijos įstatymo projektą 

Seime buvo įvairių nuomonių. 1925 

m. kovo 6 d. Seimo narys S. Kairys išdėstė 

savo nuomonę: „Elektros stotys 

pastatytos Nemuno ir Neries upėse 

duosiančios per daug energijos Lietuvai 

dabartinėse sąlygose. Kaimams toji 

elektra esanti dar neprieinama, o miestams 

tuo tarpu tos numatomų stočių 

elektros jėgos būsia per daug“ („Lietuva“, 

1925 m. kovo 9 d. Nr. 54 (1850) 

Įstatymo projektas pirmuoju skaitymu 

buvo priimtas. „Lietuva“ 1925 m. kovo 

14 d. rašė: „Šiomis dienomis Seimas 

svarstė ir priėmė pirmuoju skaitymu 

įstatymo projektą, kuriuo norima suteikti 

akc. „Galybė“ bendrovei išimtines teises 

hidroelektros stotims statyti“. Tame 

pačiame laikraščio numeryje išspausdintas 

F. Kemešio straipsnis „Galybei 

ar valstybei?“: „Visaip galima žiūrėti į 

valstybės uždavinius. Jeigu valstybė 

yra tik tam, kad palaikytų viduje tvarką 

ir apgintų kraštą nuo priešų – tuomet 

gal ir gana tikslu būtų remti pirmoj vietoj 

privatų kapitalą ir eiti įvairių koncesijų 

keliu. Tačiau jeigu valstybei pirmoj 

vietoj privalo rūpėti visuomenės gerovė 

ir netik privačių asmenų – kandidatų į

36 


kapitalistus – reikalai, kiek viso krašto 

ekonominis ir kultūrinis progresas, 

tuomet tenka ieškoti kitų, labiau visuomeniškų 

kelių. Tuomet ir valstybės vyrai 

esti ne tiek privačių galūnių įrankiai, kiek 

visuomenės tarnai. 

Aš, kaip Lietuvos pilietis, balsuočiau 

už tą antrąjį kelią ir dėl to manyčiau, 

kad mūsų valstybei nėra jokio reikalo 

skubinti atiduoti mūsų upių jėgą keliems 

asmenims ir paskui mokėti jiems 

amžiną činšą. Vietoj to ar nebūtų gerai 

pačiai valstybei ir visuomenei ruoštis 

į tą darbą. Juk tur but ne visi mūsų 

inžinieriai tik privatiems kapitalistams 

eitų tarnauti“. 

Svarstant įstatymo projektą trečiuoju 

skaitymu 1925 m. liepos mėnesį buvo 

pasiūlyta atidėti jo galutinį priėmimą 

rudeniui; rudens jis dar tebelaukia... 

1923 m. Plentų ir vandens kelių valdyboje 

pradėjo veikti Hidrometrinė partija, 

kuri po kelių metų pateikė savo pasiūlymą: 

„1928 metais atlikta tachometrinė 

Verknės slėnio nuotrauka ryšium 

su naujuoju variantu paversti tą slėnį 

dideliu vandens rezervuaru. 

Po kelerių tyrinėjimų, projektavimų ir 

svarstymų metų Nemuno kilpos sumanymas 

kristalizuojasi mūsų mintyse, 

įgauna aiškias ir gražias formas. Daugiausia 

tikslus ir rimtas mums atrodo 

šis variantas. Verknės upės žiotyse 

statoma didelė žemės arba akmens 

užtvanka. Vanduo pakeliamas 22 m. 

aukštyn ir užlieja visą slėnį iki Grikapėdžio 

malūno; tuo sudaromas patogus 

vandens kelias ir vandens atsarga 

energijos pareikalavimo svyravimams 

paros ribose reguliuoti; be to, kūdros 

krantuose galės išsiplėsti numatomas 

ateityje pramonės centras su celiuliozės 

ir popieriaus fabrikais, lentpjūvėmis, 

azotinių junginių įmonėmis ir t. t. Prie 

užtvankos statoma didžioji hidroelektrinė 

25000 AG galingumo. Čia numatomas 

šliuzas laivams. Giliausia kanalo iškasa 

Bučiūnų kaime projektuojama pakeisti 

tuneliu, apie 1 km. ilgio, pakankamo 

laivams bei sieliams dydžio. 

Iš pridedamo Verknės slėnio plano 

matyti, kad po projektuojamos kūdros 

paviršiumi liks keliolika viensėdžių. Kūdros 

tūris 19,83 mln. kub. m, paviršiaus 

plotas 2,55 kv. km (255 ha); Jundeliškių 

kaimą numatoma apsaugoti neaukštu 

pylimu. 

Antroji hidroelektrinė bus pastatyta ties 

Nemaniūnais, kairiajame krante“ („Kosmos“, 

1929 m. gegužės m., Nr. 5). 

Jau 1928 m. užliejamų plotų sumažinimui 

projektuojami pylimai. 

dabar žodis priklauso mūsų ekonomistams 

ir politikams. nuo šalies 

ūkio vairininkų pereina nemuno 

kilpos likimo sprendimo laikas; kad 

ši problema anksčiau ar vėliau bus 

teigiamai išspręsta, autorius nė kiek 

neabejoja. 

Taip galvojo Steponas Kolupaila. 

1929 m. Nemuno Birštono naują kilpos 

projektą pateikė inž. Jonas Smilgevičius. 

Dienraštyje „Lietuvos aidas“ jis 

paskelbė keletą straipsnių. Norėdamas 

paspartinti Lietuvos elektrifikavimą, nes 

Lietuva Europoje buvo antra nuo galo 

pagal suvartojamos elektros energijos 

kiekį vienam gyventojui, 1929 m. gruodžio 

mėnesį nusiuntė laišką Lietuvos 

Respublikos Prezidentui. 1930 m. sausio 

3 d. laiškas persiųstas Ministeriui 

Pirmininkui ir atsidūrė archyve. (LCVA, 

f. 923, ap. 1, b. 619). 

Jonas Smilgevičius 1930 m. parašė 

knygutę „Nemuno hidroelektros stotis“ 

ir teigė, kad kanalo prakasimas nėra 

vienintelis būdas išnaudoti Birštono 

istorija 

kilpos vandens galią: „Nemuno upės 

jėgos išnaudojimo Lietuvos elektrifikacijos 

reikalams klausimo, kaip matyti iš 

spaudoje kilusių ginčų, daugelis mūsų 

inteligentų veikėjų ir net pačių inžinierių 

nėra pilnai išstudijavę - supratę ir 

mano, kad apie 4–5 km ilgio kanalo 

perkasimas tarp Nemaniūnų ir Birštono 

ir tuo būdu Nemuno vagos (kilpos) 

sutrumpinimas apie 45 km tėra vienas 

vienintelis būdas iš jo dideliam elektros 

energijos pertekliui gauti. 

Panagrinėsime, koks būtų Nemuno 

kilpos galingumas, kiek kaštuotų jos 

išnaudojimui pilnas įrengimas ir ar mes 

nerasime be kilpos sutrumpinimo dar 

patogesnes sąlygas Nemuno elektros 

energijai gauti“. 

Suskaičiavus užtvankos ties Nemaniūnais, 

kanalo iškasimo, užtvankos Verknės 

slėnyje ir hidroelektrinės įrengimas 

kainuotų 75–80 mln. litų. 

„Viršutinėje Nemuno dalyje, tarp Merkinės 

ir Prienų apie 115 km ilgio sudaro 

per 30 m vandens kritimą. Užtvankoms 

statyti geriausiai tinka apie 1–2 km 

aukščiau Prienų tilto vieta ir kita 45–50 

km atstume nuo pirmosios prie Punios. 

Užtvanka ties Prienais prie 10 m 

vandens kritimo aukščio užlietų apie 120 

ha žemės ir duotų prie vidutinio vandens 

debito 150 kub. m/sek. apie 12000 kW 

ir po kelerių metų prie didesnio elektros 

energijos pareikalavimo statyti kitą užtvanką 

prieš Punią su vandens kritimu iš 

12 metrų aukščio; ji užlietų apie 250 ha 

žemės ir savo kritimu duotų per 15000 

kW galingumo. Kaip matome, tos dvi 

paprastos Nemuno užtvankos duotų tą 

pačią jėgą, ką ir Nemuno kilpa, ir būtų 

antra užtvanka statoma, kad elektros 

energijos pareikalavimą pirmoji užtvanka 

nebegalėtų patenkinti. Kaip vienos, taip 

ir kitos užtvankos įrengimu ir kaštavimu

istorija Nr. 5 (23) 2008 37 

nė kiek nesiskirtų, nes būtų vienodi mašinų 

agregatai ir vienodas medžiagų 

sunaudojimas“. 

Prienų HE kainuotų apie 21 mln. litų. 

Baigdamas knygutę J. Smilgevičius parašė, 

ko neišgirdo to meto, bet negirdi 

ir dabartiniai šalies ūkio vairininkai: „Kadangi 

tauta, kurios gamybai tenka vartoti 

svetimas prekes, be elektros vartojimo 

apseiti negali, tai stato mūsų kraštą priklausomybėn 

nuo kitų kraštų. 

Tokiu būdu aprūpinimas mūsų krašto 

elektros energija iš šiluminių stočių, neturint 

nuosavų anglių kasyklų ir žemės 

alyvos, yra ne tik nenormalus reiškinys, 

bet ir kenksmingas mūsų tautai“. 

Tai parašyta 1930 m. kovo 30 dieną. 

Tačiau Respublikos Prezidento nuomonė 

apie Lietuvos elektrifikavimą 

buvo kitokia. Žurnalo „Technika ir ūkis“ 

straipsnyje J. E. Lietuvos Respublikos 

Prezidentas rašo: „Kas gi mūsų nenorėtų, 

kad Lietuva būtų nušviesta, kaip 

Belgija, Šveicarija ar kita kuri aukštos 

kultūros šalis? Nevienas mūsų inžinierius 

yra daug prirašęs laikraščiuose, 

kad būtinai ir greitai reikia pasistatydinti 

didžiulė elektros stotis, kuri galėtų duoti 

energijos visai Lietuvai. Pamanyti – puikus 

sumanymas. Bet kas galėtų jį įvykdyti? 

Ar jis pakeliamas tuo tarpu mūsų 

krašto lėšoms? Apie tai nebuvo rimtai 

pagalvota“ („Technika ir ūkis“, 1937 m. 

birželio mėn. Nr. 2 (19). 

Lietuvos Vyriausybė 1931–1933 m. finansavo 

Nemuno–Neries kaskado hidroelektrinių 

projektavimo darbus. Kokie 

projektuoti objektai – nenurodyta. Susisiekimo 

ministras inž. V. Vileišis 1933 m. 

lapkričio 14 d. raštu informavo Valstybės 

Kontrolierių, kad „Ministrų kabinetas 

savo 1931 m. lapkričio 19 d. nutarimu 

skyrė inž. Šulcui už hidroelektros stočių 

projektus ant Nemuno ir Neries 15 000 

litų. 1932 ir 1933 m. biudžete hidroelektros 

stotims tyrinėti ir projektuoti numatytas 

kreditas 30 000 litų (LCVA, F. 386, 

Ap. 1, B.733, p. 104). Manoma, kad tai 

buvo Užušilių HE (žemiau Petrašiūnų) 

su Nemuno vandens pakėlimu H=5,0 

m ir 4900 arba 9800 kW galios. 

Užtvenkti Nemuną buvo siūloma ir kitose 

vietose. J. Smilgevičius 1934 m. 

išleido brošiūrą „Nemuno hidroelektros 

stotis ties Pažaisliu“. Jis siūlė statyti 13 

m vandens lygių skirtumo hidroelektrinę, 

dvi Kaplano turbinas, kurių bendra 

galia – iki 33 tūkst. kW. Metinė elektros 

energijos gamyba – 218 mln. kWh. 1935 

m. jis pateikė Jurbarko HE pagrindinius 

techninius parametrus, energetinio tinklo 

schemą ir sąmatas. Vandens pakėlimas 

projektuojamas apie 10 m Užliejamos 

žemės plotas – apie 3300 ha (dešiniajame 

krante – apie 1330 ha, kairiajame 

– apie 1970 ha). Apie 40 proc. užliejamos 

žemės sudaro Nemuno suneštos 

smėlio pakrantės ir salos, o likusi apie 

2000 ha žemės yra privati nuosavybė. 

Jurbarko „marios‘‘ sudarytų apie 60 kv. 

km vandens baseiną. Hidroelektrinėje 

planuojami trys 11 tūkst. kW galios generatoriai. 

Elektros gamyba skaičiuojama 

230 mln. kWh (Nemuno hidroelektros 

stotis ties Jurbarku ir Lietuvos elektrifikacija 

// „Technikos apžvalga“, 1935, 

Nr. 1, p. 3–14). 

1939 m. lenkų energetikai buvo paruošę 

Gardino HE projektą. „Gardinas projektuoja 

hidroelektrinę ant Nemuno, kurios 

kaina 27 milijonai zlotų“ – toks straipsnis 

paskelbtas „Kurjer Wilenski“ 1939 m. 

sausio 3 d. Nr. 3 (4079) laikraštyje. 

Pateiktame projekte planuojamos hidroelektrinės 

galia – 60 000 kW, pagaminamos 

energijos kiekis – 160 mln. kWh, 1 kwh 

savikaina skaičiuojama 1,5–3,0 grašiai. 

Objekto vertė – 27 mln. zlotų. 

Tų pačių metų balandžio 7 d. „Kurjer 

Wilenski“ informavo skaitytojus, kad 

inžinieriaus Tomaszewisz pateiktas projektas 

Gardine gavo vietos specialistų 

pritarimą. Siūlomoje vietovėje netoli 

Gardino prie Kochanovo gyvenvietės 

atlikti geologinių tyrimo darbai patvirtino 

vietovę esant tinkamą hidroelektrinės 

statybai. Dėl vėliau žinomų istorinių 

įvykių hidroelektrinės statybos darbai 

nepradėti. 

Nauja diskusijų banga dėl Birštono HE 

statybos kilo 1939 m. atgavus Vilniaus 

kraštą. Šalia Vilniaus vyko Turniškių HE 

statybos darbai. Kad būtų galima pradėti 

hidroelektrinės pastato betonavimo darbus, 

reikėjo sukalti tik metalinį špuntą. 

Dalis užtvankos jau buvo paruošta betonavimui. 

Susisiekimo ministerija visomis 

priemonėmis vilkino darbus. 

Vilniaus miesto inžinierius arch. V. Landsbergis-Žemkalnis 

atkakliai reikalavo tęsti 

Turniškių HE statybą. „Netikslu būtų daryti 

skubias išvadas, kad šios hidroelektrinės 

stoties statybą reikia nutraukti ir pradėti 

statyti atitinkamą stotį Birštone. 

Valstybė turėtų dėti visas pastangas, 

kad parūpintų pigios energijos 

išteklius ir atpalaiduoti pramonę 

nuo brangaus kuro importo. Tam 

reikalui turi buti statomos hidroelektrinės 

stotys. Artimesnėje 

ateityje reikės daugiau panašių stočių 

įrengti. Kyla klausimas, kurioje 

eilėje pradėti šių objektų statybą. 

Turniškių hidroelektrinės stoties 

statybos darbai, vykdomi pilnu tempu 

ir laike dviejų metų galėtų būti užbaigti. 

Šių darbų nutraukimas padarytų Lietu-

38 


vai daug žalos, nes smarkiai atitolintų 

krašto elektrifikacijos pravedimą. Birštono 

hidroelektrinę stotį galima būtų 

pradėti statyti tik atlikus eilę topografinių, 

hidrologinių bei geologinių tyrinėjimų 

ir paruošus reikalingus projektus. Tie 

darbai užtruktų keletą metų, tuo tarpu 

kai Turniškių hidroelektrinei stočiai ne tik 

šie paruošiamieji, bet ir dalis statybos 

darbų jau atlikti“ („XX amžius“, 1939 12 

14, Nr. 287 // Landsbergis-Žemkalnis V. 

Duomenys kalba už Turniškius). 

J. Smilgevičius reikalavo nutraukti Turniškių 

HE statybą ir pradėti Birštono 

HE: „Nemuno kilpai išnaudoti nė vienas 

rimtas inžinierius dviejų užtvankų 

nestatys, kad tą patį rezultatą galima 

pasiekti su viena užtvanka. Užtvanka 

būtų statoma 19,5 m aukščio per Nemuno 

upę, kad pasuktų vandenį į kanalą, 

o jėgainė būtų statoma pačiame 

kanale. Kanalas sudarytų apie 8,5 km 

ilgio. Nemuno kilpos hidroelektros stotį 

statyti su viena užtvanka atsieitų žymiai 

pigiau ir, be to, techniniu atžvilgiu būtų 

daug saugesnė, negu statyti su dviem 

užtvankomis. 

Nemuno hidroelektros stotis didžiausio 

potvynio metu galėtų duoti per 40 000 

kW“ („XX amžius“, 1939 12 21, Nr. 293 

// Smilgevičius J. Turniškių ar Birštono 

hidroelektros stotis?). 

Deja, prieš karą buvusius Birštono kilpos 

hidroelektrinių planus liudija tik vienas 

įgyvendintas objektas – Alytaus tiltas: 

„Sauskeliai ir geležinkeliai jau yra derinami 

su numatomu Lietuvos elektrifikacijos 

planu. Tai galima matyti jau iš Alytaus 

tilto, kuris toks aukštas pastatytas tik todėl, 

kad numatoma nuo Birštono kilpos 

būsimos elektrinės vandens patvanka 

iki Alytaus‘‘ („Lietuvos aidas, 1940 04 

13, Nr. 170). 

Po karo 1946 m. buvo svarstoma galimybė 

sujungti Nemuną su Dnepru ir 

pastatyti Birštono HE. Į Valstybinės Plano 

Komisijos pirmininko M. Šumausko užklausimą 

savo samprotavimus 1946 m. 

rugsėjo 6 d. pateikė ir energetika. 

„Liečia: Birštono hidroelektrinės statybą. 

Grąžindami Jūsų prisiųstą raštą Nr. 

3259-E, iš š. m. rugpiūčio mėn. 12 d. dėl 

profesorių Stonio, Kaulakio ir Dalinkevičiaus 

samprotavimų sujungti Nemuną 

su Dniepru tikslu išvystyti laivininkystę 

ir pastatyti ant Nemuno ties Birštonu 

hidroelektrinę darome sekančius samprotavimus: 

1. Sujungimas Nemuno su Dniepru laivininkystės 

reikalams, o taipogi hidroelektrinės 

statyba ties Birštonu energetiniu 

ir ūkiniu žvilgsniu turėtų labai didelės 

reikšmės netik respublikiniu, o taipogi 

visasąjunginiu žvilgsniu. 

2. Numatomas hidroelektrinės galingumas 

107 000 kW jau 1950 metais būtų 

išnaudotas 50%. Kadangi iki šiol statybai 

tyrinėjimai nėra atlikti, o tokie tyrinėjimai 

gali užtrukti ne mažiau 2 metus, projektavimo 

darbai taipogi apie metus, todėl 

jau dabar pradėjus tyrinėjimo darbus 

projektas gali būti baigtas tik apie 1950 

metus. Statyba tokios hidroelektrinės gali 

užtrukti ne mažiau 3-4 metų. Elektrinės 

galės pilnu galingumu pradėti darbą 

1953-1954 metais. 

3. Sprendžiant iš sudarytų apkrovimo 

grafikų ir galingumų balanso penkmečio 

plane numatytų galingumų nepakanka. 

1950 m. vien Litenergo sistemai truks 

galingumo 38 050 kW „Litenergo Vyriausias 

inžinierius /Gruodys/. 

Prie Birštono kilpos idėjos 1958 m. grįžo 

kauniečiai mokslininkai S. Kaulakys, J. 

Macevičius, M. Lasinskas ir inžinierius 

L. Rinkūnas. Dėl Nemuno hidroelektrinių 

projektavimo 1965 metais buvo siūloma: 

„kartu su Smalininkų HE projektinės 

dokumentacijos skubiu sudarymu 1959 

m. statybai (kad būtų galima perkelti kadrus 

ir techniką iš baigiamos Kauno HE 

statybos) yra būtina 1958 m. sudaryti 

Nemuno vidurinės dalies perlaiptavimo 

schemą, kartu pradedant trečiosios Nemuno 

HE-Alytaus-Birštono tyrinėjimo bei 

projektavimo darbus; Nemuno vidurinėje 

dalyje reikėtų pastatyti sustambintą 

Alytaus-Birštono hidroelektrinę, kurioje 

būtų galima sudaryti 35 m patvanką, 

sujungiant numatytus Alytaus-Birštono 

laiptus. Taip vietoj palyginti nedidelių 

Alytaus ir Birštono laiptų po 72 tūkst. kW 

galios gautume vieną iki 3 mln. kW galios 

hidroelektrinę, kuri efektyviai galėtų 

padengti apkrovos viršūnes“ (Kruonio 

HAE didybė ir vargai. – Vilnius, „Margi 

raštai“, 1999). 

Po karštų specialistų diskusijų, įvertinus 

energetikų ir specialistų argumentus, 

nutarta statyti Kruonio HAE. 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1997 

m. Lietuvos specialistai referate „Hidrotechnikos 

vystymo ekologinis įvertinimas 

ir reikalavimai statybai UDK 621.22, Kaunas, 

1997“ vykdytojai Juozas Burneikis ir 

Petras Punys įvertino Nemuno ir Neries 

upių energetinio naudojimo galimybes. 

Pateikti pagrindiniai HE techniniai ekonominiai 

rodikliai, įvertinti jų lyginamieji 

žemių užliejimai. Atliktas HE ekonominio 

ekologinio efektyvumo vertinimas. 

Pabrėžti pagrindiniai HE ekologiniai 

veiksniai: gamtosauginis vandens debitas, 

poveikis žuvims, įvertinta įstatyminė 

bazė susijusi su aplinkosauga. Pateikta 

Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema 

istorija 

(žr. p. 39). Lentelėje (p. 39) palyginami 

galimų keturių variantų techniniai-ekonominiai 

rodikliai. 

„Taigi nesant būtinumo reguliuoti Nemuno 

nuotėkį Prienų (Kernuvės) tvenkinyje, 

ekologiniu požiūriu pats netinkamiausias 

yra 1 variantas, kuris buvo 

plačiausiai išnagrinėtas, išpopuliarintas 

ir daugiausia priartėjęs prie įvykdymo. 

Palyginti dideliais žemių užliejimais 

charakterizuotinas ir Verknės derivacinės 

HE variantas. Be to, jis sunkiau 

įvykdomas ir sukeltų gamtosauginių 

ir laivybinių problemų (tarkim, kuriant 

ateityje giliavandenę Europos vandenų 

kelių sistemą). Kainos požiūriu jis taip 

pat yra gana brangus. 

Taigi pagal ekonominį-ekologinį kriterijų 

akivaizdžiai efektyviausi būtų 2 ir 4 variantai. 

Juos ir reikėtų toliau nagrinėti. 

Pagal 2 variantą statomos 2 saikingos 

HE (panašiai kaip Kauno HE) vagos 

tipo, jeigu reikia, apsaugant Punios šilą 

ir kilpų žemumas ŽPS (žemių pylimavimo 

sistemos). 2 varianto suminiai rodikliai 

yra geresni nei 4 varianto. Pastarasis 

pranašesnis žemių užliejimo požiūriu, 

tačiau gerokai brangesnis, be to, sudėtingesnis 

laivybiniu požiūriu. Tik nesant 

galimybės statyti 2 HE saugomų 

teritorijų apsaugos požiūriu, pirmenybę 

reikėtų suteikti 4 variantui. 

Pagal 4 variantą derivacinės HE užtvanka 

statoma aukščiau Punios (348,5 km 

nuo žiočių). Pati HE statoma ties Margaravos 

kaimu (326,6 km nuo žiočių). 

Jungiantis derivacijos kanalas apie 3 km 

ilgio. Užliejama tik 41 kv. km žemės, iš 

jų dirbamos – apie 40 proc. Viskas statoma 

aukščiau Punios šilo ir jam neturi 

jokios įtakos. 

Apskritai būtina padaryti išvadą, kad, be 

abejo, nepriimtinas sustambintas Birštono 

HE variantas, taip išgąsdinęs žaliuosius 

ir diskreditavęs Nemuno vandens 

energijos tolesnį naudojimą po Kauno 

HE. Tikslinga nagrinėti dviejų – Birštono 

ir Alytaus vagos tipų HE ir Punios derivacinio 

tipo HE Nemuno viduriniame 

ruože. Abiem atvejais prireikus nagrinėti 

ŽPS įrengiant polderius“. 

Susipažinus su referatu nekyla klausimo, 

ar reikia statyti HE, o tik tai, kokias 

priemones reikia įgyvendinti, kad būtų 

sumažintos neigiamos ekologinės ir 

socialinės priemonės. Referate teigiama, 

kad norint pašalinti žinių trūkumą 

įsisavinant hidroenergijos potencialą, 

reikia skleisti hidroenergetikos informaciją. 

Su referatu reikia supažindinti 

ne tik esančius valdžioje, bet ir plačiąją 

visuomenę. Praėjo dešimtmetis, bet visuomenė 

nesupažindinama su referato 

medžiaga.

istorija Nr. 5 (23) 2008 39 

J. Smilgevičiaus projektuotos 

Prienų HE vaizdas 

Užuot parinkus hidroelektrinės statymo 

variantą ir siekiant užtikrinti žuvų migraciją, 

visoms statomoms HE ir esamai 

Kauno HE numatyti žuvitakių įrengimą 

buvo priimtas Vandens įstatymas (14 

straipsnis 3 dalis): „draudžiama statyti 

užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu 

ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. 

Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų 

upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė 

iki 2004 m. liepos 1 d.“ 

Nors pagal Bendrąją vandens politikos 

direktyvą (2000/60/EB) pakeisti vandens 

telkinio fizines charakteristikas leidžiama 

tik tuo atveju, kai tokių pakeitimų priežastys 

yra labai svarbios visuomenės interesams 

ir pakeitimų nauda žmonių sveikatai, 

žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai 

plėtrai yra didesnė už naudą, 

kurią aplinkai ir visuomenei duoda geros 

paviršinių vandenų būklės pasiekimas. 

Lietuvoje ir yra tik tas atvejis, kuriuo visuomenės 

interesams reikia pasinaudoti 

– sumažinti importo išlaidas ir padidinti 

energetinę nepriklausomybę. 

Ar 1–1,2 mljrd. kWh naudą galime lyginti 

su 0,3 gr lašišos per metus vienam Lietuvos 

gyventojui? Tiek priklauso Lietuvai 

pagal kvotą sugauti lašišų. 

Per šimtą metų pastatyta Kauno HE ir 

Kruonio HAE lietuvių rankomis, bet ne 

Lietuvos valdžios valia. Atėjo Birštono 

kilpos sprendimo laikas. Esame įsipareigoję 

ir įpareigoti – „Tegul dirba Tavo 

naudai / Ir žmonių gėrybei“. Laikas dirbti 

žmonių gėrybei. 

Pradėdama antrąjį tūkstantmetį, gal Lietuvos 

valdžia išpainios Birštono kilpą, o 

jubiliejaus proga 2009 m. birželio 4 d. 

statybininkai iškilmingai įleis kapsules 

su palinkėjimu ateities kartoms nedaryti 

šimtmečio klaidų, į pirmųjų Nemuno–Neries 

kaskado Prienų ir Alytaus 

hidroelektrinių pamatus. 

Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema 

1- variantai; a - užtvanka; b - derivacinis 

kanalas; c - HE pastatas. 

1. Kernuvės (Prienų); 2. Nemaniūnų (derivacinė); 

3. Punios (derivacinė); 4. Alytaus. 

Nemuno vidurupio (Kauno HE-Druskininkai) galimų variantų techniniai-ekonominiai rodikliai

40 


Vladui Rinkevičiui – 60! 

Lapkričio mėnesį Vladui Rinkevičiui, 

UAB „Gaudrė“ direktoriui, žurnalo 

„Elektros erdvės“ redkolegijos nariui 

ir daugelio publikacijų šiame žurnale 

autoriui sukako 60 metų! 

Vladas Rinkevičius jau 17 metų vadovauja 

UAB „Gaudrė“ kolektyvui. Jo 

dėka įmonė naudoja visas galimas 

Šiaurės šalys skatina 

atsakingo verslo 

plitimą Lietuvoje 

Lietuvoje Įmonių socialinės atsakomybės 

(ĮSA) koncepcija jau nėra naujiena, 

tačiau praktika dar nėra susiformavusi, 

ypač mažose ir vidutinėse įmonėse 

(MVĮ). Šiaurės šalyse tiek valstybės 

politika šioje srityje, tiek pačių MVĮ 

taikoma praktika yra pažengusi toli 

į priekį. 

Atsakingo verslo praktikos skatinimo 

projektas, kurį inicijuoja ir įgyvendina 

Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, 

skirtas MVĮ Lietuvoje, dirbančioms 

ekologiškų produktų, medienos gaminių 

ir pastatų modernizavimo srityse, 

ir susijusioms organizacijoms, kurios 

savo veikla prisideda prie šių sričių 

tobulinimo. Projekte akcentuojama 

būtinybė skatinti ir stiprinti ekologiškų 

produktų rinką, atsakingai tvarkomų 

miškų medienos naudojimą ir pastatų 

modernizavimą siekiant aplinkosau- 

Galvosūkis 

Seno namo palėpėje elektrikas sumontavo 

tris šviestuvus, o jungikliai, 

įjungiantys šiuos šviestuvus, yra namo 

pirmame aukšte. Reikia elektrikui sužymėti, 

kuris jungiklis kurį šviestuvą 

įjungia. Laiptai į palėpę statūs, nepatogūs 

– tingi elektrikas daug kartų į 

palėpę lipti. 

Susimastė elektrikas: kaip pažymėti jungiklius, 

užlipant į palėpę tik vieną kartą? 

naujoves apšvietimo srityje, teikia rekomendacijas 

ir įrangą elektros energijos 

taupymui. 

UAB „Gaudrė“ yra viena iš įmonių, 

aktyviai veikianti apšvietimo projektavimo 

ir diegimo srityje. Savarankiškai ir 

drauge su kitomis įmonėmis „Gaudrė“ 

įgyvendino daug projektų, tokių kaip 

Prisikėlimo bažnyčia Kaune, Šv. Petro 

ir Povilo bažnyčia Panevėžyje, „Ermitažo“ 

patalpų apšvietimas prekybos centre 

„Akropolis“ Vilniuje, AB „Achema“ 

administracinio pastato apšvietimas 

Vilniuje, AB „Apranga“ parduotuvių 

apšvietimas ir daugelį kitų. Bendrovė 

jau vykdo apšvietimo projektus ir užsienio 

šalyse. 

Žurnalo redkolegija nuoširdžiai linki jubiliatui 

sėkmės verslo srityje, sveikatos 

ir laimės bei laukia jo straipsnių. 

ginių tikslų. Projekto temos aktualios 

Lietuvos kontekste. 

Projektas bus įgyvendinamas pasitelkiant 

Šiaurės šalių gerąją praktiką ekologiškų 

produktų, atsakingo medienos 

naudojimo ir pastatų modernizavimo 

srityse bei surengiant mokomuosius 

vizitus MVĮ ir susijusių organizacijų 

atstovams į Šiaurės šalis 2009 m. vasario–balandžio 

mėn. Toks programos 

formatas leis įmonėms susipažinti su 

ĮSA praktika ne teoriškai, o bendraujant 

su kolegomis Šiaurės šalyse ir 

per tiesioginę patirtį. 

Projekte taip pat numatyta surengti 

konferenciją ĮSA tema, skirtą MVĮ bei 

susijusioms organizacijoms, kurio metu 

mokomųjų vizitų dalyviai pasidalytų įgyta 

patirtimi su savo kolegomis, ir tokiu 

būdu plačiau paskleistų įgytas žinias 

ir informaciją. Konferencija numatyta 

2009 m. gegužės pradžioje. 

Daugiau informacijos www.norden.lt 

Indrė Kleinaitė 

Atsakymus siųskite adresu 

vilnius@elektrobalt.lt. 

Pirmąjį, atsiuntusį teisingą atsakymą, 

UAB „Elektrobalt“, apdovanos vertingu 

prizu. Taip pat prizu bus apdovanotas 

ir išradingiausio atsakymo autorius. 

Linkime sėkmės! 

Visus teisingai atsakiusius paskelbsime 

kitame žurnalo numeryje! 

Konkurse negali dalyvauti „Elektrobalt“, 

„Elektros erdvių“ žurnalo redakcijos 

darbuotojai ir jų šeimos nariai. 

kronika 

EK klausymai Sofijoje 

Šių metų spalio 6–7 d. Bulgarijos sostinėje 

Sofijoje vyko Europos Komisijos 

klausymai apie elektrotechnikos sektorių 

plėtrą Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir 

Slovakijoje nuo 1991 m. iki dabar. 

Geriausių pasiekimų, pasak diskusijų 

dalyvių, yra pasiekusi Slovakija, kuri 

sugebėjo išlaikyti apie 80 proc. buvusio 

šalies elektrotechninio potencialo. 

Privatizacija vyko labai atsakingai, dauguma 

norėjusių neteisėtai pasinaudoti 

ar manipuliuoti privatizavimo procesu 

buvo nubausti realiomis bausmėmis, 

todėl šalis dabar gali džiaugtis gerais 

elektrotechninės pramonės rodikliais. 

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pramonės 

elektrotechninio sektoriaus privatizavimas 

buvo paverstas tik pastatų ir žemės 

po jais privatizavimu. Dėl to Lietuvoje iš 

sovietinio laikotarpio yra išlikusios realiai 

dirbančios tik keturios gamyklos – 

„Lietkabelis“, „Snaigė“, „Vilma“ ir „Elga“. 

Kadangi pagrindinių Europos valstybių 

strategijoje atsirado nuostatos grąžinti 

savo įmones iš Kinijos, tai atsiliepė ir 

Lietuvos elektrotechnikos sektoriui – Vokietija, 

Norvegija, Švedija ir kitos šalys 

pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos 

įmonėmis, duodamos užsakymų elektrotechnikos 

gaminių komponentų gamybai. 

Bulgarijoje taip pat labai sudėtingai vyko 

minėto sektoriaus privatizavimas, tačiau 

ten yra likę daugiau veikiančių įmonių. 

Klausymuose Lietuvai atstovavo DnB 

Nord banko vyresnioji analitikė Jekaterina 

Rojaka ir asociacijos NETA prezidentas 


„Elektros erdves“ galite užsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt 

Rasos Gaidytės piešinys

kronika 

„Schneider Electric 

Lietuva“ specialistai 

žiniomis dalijasi su 

KTU studentais 

Lapkričio 7 d. tarptautinė kompanija 

„Schneider Electric Lietuva“, 

elektros įrangos ir jos komponentų, 

pramoninių automatinės įrangos 

gamintoja ir tiekėja, savo biure 

Vilniuje rengė paskaitas Kauno 

technologijos universiteto (KTU) 

studentams. Kompanijoje dirbantys 

specialistai dalijosi praktinėmis 

žiniomis, pristatė savo darbo specifiką 

ir įgyvendintus projektus. 

„Mūsų studentams tokios išvažiuojamosios 

paskaitos labai naudingos. 

Jie sužino naujausias technologijas 

ir inovacijas, susipažįsta su potencialiais 

darbdaviais, didinama studentų 

motyvacija. Ypač tokios paskaitos reikalingos 

paskutinių kursų studentams, 

prieš jiems pasirenkant antrosios pakopos 

studijas“, – sakė KTU Valdymo 

technologijų katedros docentas Gintaras 

Dervinis. 

Lapkričio 7 d. vykusioje paskaitoje 

studentai sužinojo apie pramonės 

automatikos, gyvenamųjų namų, 

statybos, infrastruktūros sektorius ir 

apie šiuose sektoriuose diegiamus 

produktus. Taip pat buvo pasakojama 

apie pastatų automatiką ir apsaugą, 

protingo namo sistemas bei energijos 

efektyvumą. 

Paskaitas KTU studentams „Schneider 

Electric Lietuva“ rengia nuo 2006 m. 

Kompanija taip pat aprūpina universitetą 

reikalinga įranga, finansuoja mokomųjų 

priemonių leidybą, studentai 

turi galimybę šioje kompanijoje atlikti 

mokomąsias praktikas. Praėjusių metų 

pabaigoje KTU Valdymo technologijų 

katedrai buvo suteiktas kompanijos 

„Schneider Electric“ mokymo centro 

statusas. Šiame centre vyksta kompanijos 

specialistų paskaitos KTU 

studentams, Baltijos šalių pramonės 

įmonių atstovams ir „Schneider Electric“ 

klientams. 

Miniatiūrinės atominės 

jėgainės – jau realybė 

Pasak britų dienraščio „The Gardian“, 

JAV bendrovė „Hyperion“ jau priima 

užsakymus minireaktorių gamybai. 

Bendrovės sukurti miniatiūriniai branduoliniai 

reaktoriai elektros energiją ir 

šilumą galės tiekti atskiriems miestams, 

jų rajonams, pramonės įmonėms. Bendrovės 

atstovų teigimu 1,5 m skersmens 

reaktoriai bus įrengiami po žeme 

ir turės apie 25 MW elektros energijos 

ir 70 MW šilumos galias. Didesniems 

energijos poreikiams tenkinti bus galima 

jungti kelis reaktorius. 

„Hyperion“ minireaktorių instaliavimo 

kainos yra mažesnės nei įprastinių 

dabar naudojamų reaktorių (1400 USD 

už instaliuotą 1 kW). Masinė tokių jėgainių 

gamyba planuojama jau 2013 

m. Skelbiama, kad pirmoji 6 minireaktorius 

užsakė Čekijos energetinė 

bendrovė „TES“. 

Kaip rašėme, Japonijos firma „Toshiba“ 

taip pat pradeda branduolinių minireaktorių 

gamybą. 

jakovui Heleriui atminti 

2008 m. rugpjūčio 5 d., eidamas 103sius 

metus, Izraelyje mirė Lietuvos 

nusipelnęs inžinierius, buvęs ilgametis 

Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių 

energetikos tyrimų laboratorijos 

vadovas ir vienas jos įkūrėjų Jakovas 

Heleris. 

Jakovas Heleris gimė 1905 m. lapkričio 

28 d. Kaune. 1930 m. jis baigė 

Lježo (Belgija) universiteto Montefiorės 

elektrotechnikos institutą, įgydamas 

inžinieriaus elektrotechniko, o 1931 

m. – ir inžinieriaus radiotechniko diplomus. 

Baigęs studijas, dirbo įvairiose 

privačiose firmose, Lježo universitete 

ir Vokietijoje. 1940 m. tapo Vyriausios 

energijos valdybos sektoriaus vadovu 

visus karo metus. Praūžus Antrojo pasaulinio 

karo audroms, ėjo atsakingas 

Lietuvos valstybinės plano komisijos 

energetikos ir kuro skyriaus viršininko 

pareigas. 

1948 m. Lietuvos mokslų akademijos 

sistemoje įsteigus Technikos mokslų 

institutą, tapo Energetikos poskyrio 

jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 

čia sprendė miestų šilumos tiekimo 

problemas, taip pat skaitė paskaitas 

Kauno valstybiniame universitete ir 

LŽŪA. 1952 m. Technikos mokslų institutą 

reorganizavus į Fizikos-technikos 

institutą, tapo Energetikos poskyrio 

vadovu. J. Heleriui vadovaujant buvo 

parengta Lietuvos vietinių energijos 

išteklių naudojimo schema. Ypač reikš- 

Nr. 5 (23) 2008 41 

UAB „Klinkmann Lit“ 

pradėjo bendradarbiauti su 

estų gamintoju „Evikon“ 

UAB „Klinkmann Lit“ tapo Estijos gamintojo 

„Evikon“ partneriu Lietuvoje. 

Baltijos šalyse gerai žinomos kompanijos 

„Evikon“ gaminių asortimentą sudaro 

daugiau nei 50 tūkstančių prekių 

pavadinimų – nuo portatyvinių matuoklių 

iki kompiuterizuotų sistemų, skirtų 

aplinkos parametrų kontrolei, procesų 

ir gaminių kokybės valdymui. Kartu su 

naujuoju partneriu, UAB „Klienkmann 

Lit“ padės surasti techninius sprendimus 

temperatūros, slėgio, lygio, cheminės 

sudėties nustatymui, drėgmės 

reguliavimui ar dujų aptikimui. „Evikon“ 

produkcija jau daugelį metų naudojama 

įvairiuose tyrimuose, gaminių kokybės 

nustatymui, duomenų surinkimo ir procesų 

valdymo sistemose, medienos 

džiovyklų valdymo automatikoje. 

mingi tyrimų rezultatai buvo paskelbti 

1955 m. parengtoje studijoje „Lietuvos 

TSR energetikos perspektyvinis išvystymas 

ryšium su kompleksiniu Nemuno 

kaskados panaudojimu“, buvo išanalizuotas 

ir elektros energijos tiekimo 

sistemos sukūrimas. 

1956 m. Fizikos-technikos institutą pertvarkius 

į kelis institutus, Lietuvos MA 

Energetikos ir elektrotechnikos instituto 

Bendrosios energetikos sektoriui buvo 

pavesta tirti Lietuvos energijos išteklius, 

spręsti racionalaus jų naudojimo uždavinius, 

rengti energetikos šakų plėtros 

programas. Šiam sektoriui iki 1980 m. 

pabaigos sėkmingai vadovavo Jakovas 

Heleris, šias pareigas ėjęs 28 metus. 

Tuo laikotarpiu buvo atlikta ir Valstybiniam 

plano komitetui pateikta daug 

reikšmingų darbų apie gamybinių jėgų 

išvystymą ir išdėstymą, Pasižymėjo 

kaip ryškus lyderis, jam vadovaujant 

laboratorijoje buvo parengta apie 30 

biudžetinių temų ir Vyriausybės pavedimų 

ataskaitų. Pasižymėjo rengiant 

monografijas ir straipsnių rinkinius, 

spaudoje paskelbė per 80 mokslinių 

straipsnių, skaitė pranešimus daugelyje 

respublikinių ir sąjunginių konferencijų. 

1965 m. kartu su žinomais Latvijos ir 

Estijos energetikos tyrimų vadovais J. 

Mazuru ir L. Vaiku parengė pranešimą 

Pasaulio energetikos tarybos kongresui. 

Jakovas Heleris laboratorijoje dirbo iki 

1990 m. pabaigos, kol išvyko gyventi į 

Izraelį. Velionio stažas įvairiose energetikos 

institucijose – net 42 metai.

42 


Pirmasis „Siemens“ 

automatikos forumas 

Lietuvoje – efektyviai ir 

ekologiškai pramonei 

Rugsėjo pabaigoje vykusiame „Siemens“ 

automatikos forume buvo diskutuojama 

apie tai, kaip sukurti efektyvią 

ir ekologišką pramonę. Pirmajame 

tokio pobūdžio „Siemens“ ir partnerių 

organizuotame renginyje Lietuvoje 

buvo analizuotos pramonės sektoriaus 

automatizavimo tendencijos, iššūkiai ir 

galimybės bei efektyvios ir ekologiškos 

pramonės teikiama pridėtinė vertė verslui 

ir visuomenei. 

Į forumą susirinko daugiau nei 150 atstovų 

iš didžiausių Lietuvos pramonės 

ir energetikos įmonių – AB „Achema“, 

AB „Akmenės cementas“, AB „Kraft 

Foods Lietuva“, AB „Mažeikių nafta“, 

UAB „Pakmarkas“, AB „Paroc“, UAB 

„Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“ 

ir kitų. 

„Nemenkas pačių didžiausių Lietuvos 

gamintojų susidomėjimas pirmuoju 

automatikos forumu liudija, jog naujausi 

mokslo ir pramonės laimėjimai, 

leidžiantys dirbti kokybiškiau, lanksčiau, 

efektyviau ir ekologiškiau, yra aktualūs 

ir mūsų šalyje. Džiugu, kad įmonės suvokia, 

jog pasaulyje moderni pramonė 

jau neįsivaizduojama be pažangių au- 

iV-asis Baltijos šalių sistemų 

integruotojų forumas 

Spalio 2–3 d. kompanija „Schneider 

Electric“ Palangos viešbutyje ir konferencijų 

centre „Gabija“ surengė Baltijos 

šalių sistemų integruotojų forumą, 

į kurį atvyko gausus būrys dalyvių iš 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos. 

Dviejų dienų forume sistemų integruotojai 

susipažino su naujais savo srities 

produktais ir technologijomis, testavo 

kai kuriuos produktus. Buvo pristatyti 

tomatikos technologijų. Ne mažesnę 

svarbą teikiame ir ekologijai – tikimės, 

kad „Siemens“ forumas jame dalyvavusias 

įmones įkvėpė labiau rūpintis 

gamtos apsauga“, – sako „Siemens“ 

automatikos ir elektrotechnikos bei 

pastatų technologijų direktorius Rokas 

Latkauskas. 

Forumo dalyviai buvo supažindinti su 

Lietuvos automatikos sektoriaus plėtra, 

mokslo ir verslo bendradarbiavimo 

perspektyvomis, „Siemens“ kuriama 

intelektualios gamyklos koncepcija. 

Pristatyta automatizavimo sprendimų 

kuriama pridėtinė vertė verslui, energijos 

resursų taupymo galimybės. 

Įmonių atstovai iš pirmų lūpų išgirdo 

apie jau įgyvendintus unikalius projektus 

Lietuvoje – Panevėžio demonstracinėje 

kombinuoto ciklo termofikacinėje elektrinėje 

įdiegtą „Siemens PCS7“ valdymo 

sistemą, automatizavimo sprendimus 

ir biologinius valymo įrenginius UAB 

nauji pramoniniai automatikos komponentai, 

DOL variklių valdymo sistemos, 

energiją taupantys dažnio keitikliai, 

„Schneider Electric“ sprendimai vandentvarkai, 

radijo dažnio identifikavimo 

sistemos pramonei ir kitos naujienos. 

Baltijos šalių sistemų integruotojų forumą 

„Schneider Electric“ rengia kiekvieną 

rudenį. Tai puiki galimybė sistemų integruotojams 

sužinoti apie naujus produktus 

ir technologijas, pabendrauti ir 

pasidalyti patirtimi su kolegomis. Šiais 

nauja knyga 

Energetikų mokymo centras 2008 m. 

išleido G. Isodos knygą „Elektros technologijos. 

Žinynas“ (860 p., su iliustracijomis). 

Leidinyje pateikiami atskiri 

pastatų elektros įrangos technologijų 

elementai: elektros instaliacijos reikalavimai, 

įžeminimas, žaibosaugos sistemos 

įrengimas, matavimai elektros įrenginiuose, 

elektros energijos kokybės analizės 

principai. Knyga skirta elektromonterių 

ir ne elektros specialistų savišvietai, todėl 

joje pateikiamos bendrosios žinios 

apie elektrotechniką, elektrotechnines 

medžiagas, elektros mašinas ir transformatorius. 

Knygoje pateikiama daug 

kronika 

„Kauno vandenys“, emisijos monitoringo 

sistemą AB „Mažeikių nafta“. 

Automatikos forumą vainikavo „Siemens“ 

ir partnerių – UAB „Agava“, UAB „Elinta 

VS“, UAB „Rifas“ – surengta technologijų 

ekspozicija ir specialiai forumui iš 

Miuncheno atvežta CO2 emisijos problematikai 

skirta paroda, atskleidžianti 

klimato kaitos poveikį Žemei. 

metais sistemų integruotojų forumas 

vyko jau ketvirtą kartą. 

praktinės informacijos, reikalingos įmonės 

elektros energetikos specialistui 

kasdieniniame darbe – norminių dokumentų 

sąrašai, darbuotojų lavinimas ir 

atestavimas, reikalavimai įžeminimui ir 

įnulinimui, elektros energijos tiekimo ir 

naudojimo reikalavimai. Knygos prieduose 

yra matematikos terminų ir apibrėžimų, 

pateikiama praktinė informacija 

apie elektros energijos tarifų formavimo 

principus, kūnų matuojamuosius dydžius, 

braižybos pagrindus. 

Knygą galima įsigyti VšĮ Respublikinis 

energetikų mokymo centre (Jeruzalės 

g. 21, Vilnius), tel.: (8 5) 237 4577, 269 

7259. Kaina – 84 Lt.

kronika 

diskusija apie energetikos 

ateitį Lietuvoje 

Kovo 11-sios Klaipėdos klubas kartu su 

asociacija NETA lapkričio 5 d. organizavo 

diskusiją apie energetikos problemas, 

kurios laukia uždarius Ignalinos AE. Diskusijos 

dalyviai – mokslininkai, energetikai, 

praktikai – kalbėjo apie galimybes 

apsirūpinti energijos tiekimu, naudojant 

visus galimus resursus. Buvo siūloma 

kuo skubiau atsigręžti į alternatyviąją 

energetiką, energetinės rinkos liberalizavimą, 

visų trkdžių panaikinimą plėtojant 

biodujų, vėjo, vandens ir saulės 

energetiką. Kritikos susilaukė ir „Leo 

LT“. Dalyviai užsiminė, kad tokio darinio 

egzistavimas taps svarbių projektų 

trukdžiu, o ne jų įgyvendinimo garantu. 

Švedijos vadovai jau yra pareiškę, kad 

Lietuvoje neliberalizuota elektros rinka 

yra pagrindinis trukdis tiesti elektros 

tiltą – verslininkai nemato galimybių 

dirbti su neaiškia struktūra, kuri imasi 

kontroliuoti ir elektros gamybą, ir skirstymą, 

ir tiekimą. 

Kita diskusijų tema – planuojamos 

naujos atominės elektrinės statyba. 

„Numatoma 3400 MW galios elektrinė 

neužtikrins Lietuvos energetinio saugumo 

ir savarankiškumo, nes ji negalėtų 

dirbti be Rusijos tiekiamo galios rezervo“, 

– aiškino dr. Stasys Malkevičius, 

Kovo 11-sios Klaipėdos klubo prezidentas. 

Pasak diskusijose dalyvavusių 

energetikų, dabar geriausia būtų šiek 

tiek pristabdyti naujos atominės elektrinės 

projektavimo darbus ir apsispręsti, 

kokios galios atominę statyti, įvertinant 

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetinių 

sistemų rezervines galias. 

Diskusijos dalyviai priėmė kreipimąsi į 

Seimą ir Vyriausybę: 

inžinierių rengimo 

tradicijos ir naujovės 

Lapkričio 27 d. Vilniaus technologijų ir 

dizaino kolegijos iniciatyva vyko tarptautinė 

mokslinė praktinė konferencija 

„Inžinieriaus rengimo tradicijos ir 

naujovės“. Konferencijos metu buvo 

Piliečiai dar 1992 m. spalio 25 d. 

referendume nustatė, kokia turi 

būti viešoji tvarka Lietuvoje, tame 

tarpe vystant bei tvarkant šalies 

ūkį ir darbą. Kas atsitiko, kad vis 

labiau pradėta šios viešosios tvarkos 

nepaisyti? 

1. Energetikos ūkyje turi veikti laisvos 

rinkos principai. Tam reikia nedelsiant 

peržiūrėti teisinę bazę ir eliminuoti 

draudimus. Skubiai pradėti derybas dėl 

bendros laisvos elektros rinkos sukūrimo 

Baltijos šalyse. Sudaryti teisinį 

pagrindą nedelsiant atskirti elektrą 

generuojančius šaltinius, perdavimo ir 

skirstomuosius tinklus, sutvarkyti valdymo 

struktūras, laikytis viso energetinio 

ūkio integralumo principų. 

2. imtis visų galimų priemonių energijos 

taupymui, įskaitant visuomenės 

švietimą ir jaunimo mokymą taupumo 

įgūdžių. Naujų energiją taupančių 

technologijų diegimo skatinimas, daugiabučių 

ir privačių gyvenamųjų namų 

šiltinimo skatinimas, bendrų tipinių šiltinimo 

projektų paruošimas ir naudojimas. 

Lengvatinių kreditų sistemos sukūrimas 

ir taikymas, dalinio (keliais etapais) 

namų atnaujinimo skatinimas. Parengti 

teisinę bazę, leidžiančią apmokestinti 

tiek juridinius, tiek privačius asmenis, 

kurie akivaizdžiai netaupo energijos. 

Nustatyti skatinimo mechanizmą, naujiems 

statiniams su energiją taupančiais 

įrenginiais, pvz., saulės kolektoriais, 

šilumos siurbliais, ir t. t. 

3. Sudaryti sąlygas bioenergetikos 

plėtrai. Propaguoti biomasės ir atliekų 

naudojimą gaminant šilumą deginimo 

būdu, skatinti biodujų išgavimą iš nuotekų, 

gyvulininkystės atliekų, savartynų. 

Sudaryti teisines sąlygas ir parengti 

techninius reikalavimus, kad iš bioatliekų 

gautas dujas būtų galima netrukdomai 

jungti į dujų tinklus. 

4. Panaikinti atsinaujinančiųjų energijos 

šaltinių diegimo apribojimus. 

Jų galią gali riboti tik techninės galimybės 

(tiek didinimo, tiek mažinimo 

kryptimi) ir saugios eksploatacijos užtikrinimas. 

Sudaryti teisines sąlygas ir 

parengti techninius reikalavimus, kad 

elektros energiją gaminantieji šaltiniai 

galėtų perteklinę energiją, atitinkančią 

gvildenami bendro inžinerinių specialybių 

specialistų rengimo principai, 

specialistų rengimo atitiktis darbo rinkai, 

studijų vertinimo kriterijai, galimybė 

derinti profesinį techninį mokymą su 

inžineriniu mokymu. 

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos 

statybų asociacijos vykdomasis 

Nr. 5 (23) 2008 43 

techninius reikalavimus, parduoti prisijungdami 

prie elektros tinklų. 

5. Remti alternatyviųjų energijos 

šaltinių gamybą ir diegimą. Parengti 

skatinimo sistemą ir taisykles, skatinančias 

investuotojus užsiimti alternatyviųjų 

energijos šaltinių gamyba ir diegimu. 

6. Užtikrinti Lietuvos energetinės 

sistemos savarankiškumą ir suderinamumą 

su ES energetine sistema. 

Atominę elektrinę leisti statyti tik 

su tokios galios agregatais, kad naujoji 

Visagino atominė elektrinė (VAE) galėtų 

savarankiškai dirbti be Rusijos momentinio 

galios rezervavimo, ir įdiegti 

visus techninius parametrus prisijungimui 

prie ES energetinės sistemos. 

Apsvarstyti, ar nebūtų racionaliau statyti 

mažesnės galios VAE tik Lietuvos 

poreikiams tenkinti. 

7. Sutvarkyti ir paruošti savarankiškim 

darbui Lietuvos teritorijoje 

esančius elektros tinklus. Atsisakyti 

keitiklinės stoties statybos Alytuje, o 

prireikus statyti ją atominės elektrinės 

statybų vietoje. Lietuvoje gaminama 

elektra turi turėti galimybę pasiekti 

vartotoją per Lietuvoje ir Baltijos valstybėse 

esančius elektros tinklus (laisvos 

rinkos prieigos), o ne taip, kaip, 

pavyzdžiui, dabar Klaipėdos regionas 

aprūpinamas elektra per Sovietską Kaliningrado 

srityje. 

8. Pradėti administruoti Lietuvos ekonominę 

zoną Baltijos jūroje. Naujoji 

vyriausybė turėtų pradėti administruoti 

ekonominę Lietuvos Baltijos jūros zoną, 

ryšium su galimu vėjo elektrinių parku 

jūroje atsiradimu. Klaipėdos universiteto 

parengta studija atskleidė galimybę 

galingam vėjo elekrinių parkui atsirasti 

Lietuvos ekonominėje zonoje, Baltijos 

jūroje. Būtinybė išspresti Lietuvos nepriklausomybės 

nuo „Gazpromo“ dujų 

monopolio klausimą taip pat verčia 

ypatingą dėmesį skirti ne tik Lietuvos 

ekonominei Baltijos jūros zonai, bet 

ir Butingės regionui, kuriame galima 

būtų įrengti skystųjų dujų terminalą ir 

išspręsti skystųjų dujų transportavimo 

ir jų perkrovimo klausimus. Nedelsiant 

užsakyti galimybių studiją dėl skystųjų 

dujų patekimo į Lietuvą jūros keliu 

per Butingę. 

direktorius Vaidotas Šarka, asociacijos 

NETA prezidentas Bronius Rasimavičius, 

VGTU docentas Rimantas Mackevičius, 

VTD kolegijos dėstytoja Dalia Lukošienė 

ir kiti. Temų aktualumas, ypač specialistų 

galimybės įsidarbinti ES zonoje, 

rodo, kad specialistų rengimo sistemoje 

diskusijų turėtų būti ir ateityje.

44 


Septyni energijos 

taupymo žingsneliai 

Įmonės vis dažniau nagrinėja energetikos 

problemas. Lapkričio 25 d. įvyko 

metinė Įmonių socialinės atsakomybės 

tinklo konferencija „Energetinė dabartis 

ir ateitis“, kur taip pat buvo diskutuojama 

apie energetiką ir aplinkosaugą. Korporacijos 

„Endesa“ (Ispanija) Darnios 

plėtros departamento vadovas Angel 

Fraile pristatė labai įdomų projektą, 

padedantį rinkti, rūšiuoti ir perdirbti 

plastmasės ir kitas atliekas. Sukurta 

sistema leidžia mažai pajamų turintiems 

asmenims oriai (ne iš šiukšlynų) 

rinkti atliekas, už kurias gauna kuponus 

apmokėti už dujas ir elektrą. 

Dr. Kęstutis Navickas, Lietuvos žemės 

ūkio universiteto Agroenergetikos katedros 

vedėjas plačiai aptarė bioenergetikos 

perspektyvas Lietuvoje, 

architektas Algirdas Kaušpėda, UAB 

„Jungtinės pajėgos“ direktorius, pristatė 

„įperkamo namo“ koncepciją, 

„Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas 

Vladislavas Mickevičius pristatė 

elektros taupymo galimybes, panau- 

Įmonė / Vardas, pavardė 

Adresas 

Pašto indeksas 

Laikraščio 

2009 metų 

prenumerata 

dojant naujo tipo energiją taupančias 

lemputes, o dr. Irina Kliopova, Kauno 

technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos 

instituto bendradarbė, aplinkos 

apsaugos projektų finansavimo 

ekspertė, pristatė energijos taupymo 

naujovių diegimo galimybes Lietuvos 

pramonės įmonėse. 

Konferencija, remdamasi minėtais 

pranešimais, parengė siūlymus „Septyni 

energijos taupymo žingsneliai“ 

įmonėms: 

1. Energijos taupymas prasideda nuo 

įmonės vadybos. Įvertinti avarinių situacijų, 

nutekėjimų riziką, parengti patalpų 

šiltinimo planus. 

2. Naudojamų žaliavų peržiūrėjimas. 

Parinkti medžiagas, kurių perdirbimui 

naudojama mažiau energijos, kurias galima 

kartotinai perdirbti, taip pat naudoti 

ilgiau tarnaujančias medžiagas. 

3. Gamybos procesų optimizavimas. 

Šilumos nuostolių minimizavimas, reciklinių 

sistemų diegimas, antrinis šilumos 

ir vandens naudojimas, gamybinio 

proceso automatizavimas. 

kronika 

Metams Kaina Galutinė kaina 

1 vnt. 70 Lt 70 Lt 

5 vnt. 350 Lt 310 Lt 

10 vnt. 700 Lt 600 Lt 

20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt 

50 vnt. 3500 Lt 2200 Lt 

E. paštas 

Telefonas 

Laikraðtis Lietuvos statybininkams 

Statybų verslo žinios profesionalams 

Egzempliorių skaičius 

4, Technologijų optimizavimas. Diegti 

technologijas, naudojančias mažiau 

išteklių. Atsisakyti nenašių ir gamtą 

teršiančių įrenginių. 

5. Kartotinis atliekų naudojimas pagrindiniame 

arba kituose procesuose. Negamybinėms 

įmonėms pasirengti buitinių 

atliekų vengimo ir mažinimo planą. 

6. Alternatyviosios energetikos diegimas 

įmonėse. Laipsniškai diegti alternatyviuosius 

energijos gavimo šaltinius: naudoti 

saulės, vėjo ir iš atliekų gaunamą energiją 

įmonės vidiniams poreikiams. 

7. Energetinių išteklių taupymo švietimo 

organizavimas įmonės darbuotojams, 

klientams ir vartotojams. 

Dr. Kęstutis Navickas 

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: leidykla „Folio verso“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243 

Įmonės kodas 124715633, PVM mokėtojo kodas LT247156314, e. p. prenumerata@folioverso.lt, a. s. LT617300010087918497, AB bankas „Hansabankas“

naujienos Nr. 5 (23) 2008 45 

„Protec“ 

kabelių ieškiklis 

PLSS 052532 

Šis prietaisas skirtas kabelio paieškai 

po tinku arba tuščiavidurėse sienose. 

Ieškiklis sudarytas iš dviejų dalių – siųstuvo 

ir imtuvo. Pradedant ieškoti kabelio, 

įtampa turi būti atjungta, siųstuvo raudonas 

gnybtas prijungiamas prie ieškomo 

kabelio vienos gyslos, o juodas gnybtas 

prijungiamas prie korpuso (įžeminimo 

gnybto). Imtuvui aptikus siųstuvo siunčiamus 

signalus, jis skleidžia garsinį 

naujieji E5_n 

serijos valdikliai 

Pasaulyje Nr. 1 pripažintas temperatūros 

valdiklių gamintojas „Omron Electronics“ 

pristato naują populiariausios 

E5_N serijos produktą – pažangius 

proceso ir temperatūros valdiklius 

E5_NH. 

Skirtumai pastebimi iš karto – naujas 

akiai patrauklus dizainas, aiškus besikeičiančių 

spalvų displėjus ir infraraudonųjų 

spindulių sąsaja parametrų 

nuskaitymui ir keitimui. 

Prietaise įdiegtas aštuonių žingsnių 

proceso valdymo algoritmas ir atnaujinta 

parametrų struktūra, kuri dar 

labiau supaprastina vartotojo darbą. 

Net 4 kartus padidinta temperatūros 

reguliatoriaus reakcija į proceso pasikeitimus. 

Tai pasiekta nuo 25 ms 

iki 60 ms sumažinus laiką tarp temperatūros 

nuskaitymo ir valdymo signalo 

išdavimo. Reikliausių vartotojų 

lūkesčius atitinka ir visų tipų proceso 

signalų įėjimo tikslumas, kuris buvo 

signalą, kai garsas yra stipriausias, 

tai reiškia, kad kabelis yra surastas. 

Prietaisas taip pat gali būti naudojamas 

telefoninių linijų paieškai. 

Gylis, kuriame gali būti aptiktas kabelis, 

priklauso nuo sienos konstrukcijos 

ypatumų. 

Daugiau informacijos www.elektrobalt.lt, 

www.protecclass.de 

padidintas iki 0,1 proc. nuo nustatytos 

reikšmės. 

Naujasis 11 segmentų LCD ekranas 

yra ne tik trijų besikeičiančių spalvų, 

bet ir penkių skaitmenų (išskyrus 1/16 

DIN prietaisus), o tai suteikia galimybę 

vartotojui dar aiškiau pavaizduoti 

valdomą procesą. 

96x96 mm ir 48x96 mm dydžio proceso 

ir temperatūros valdiklių priekinėje 

dalyje įdiegta infraraudonųjų spindulių 

sąsaja, palengvinanti skyde sumontuoto 

prietaiso parametrizavimą. Tokiu 

būdu vartotojas, net neatidaręs skydo, 

kompiuteriu gali nuskaityti ir koreguoti 

jam svarbius duomenis. 

E5_NH serijos proceso ir temperatūros 

valdikliai – tai novatoriško dizaino, 

naujausių technologijų diegimo bei 

didelio patikimumo derinys. 

Papildomos informacijos teiraukitės 

„Omron“ komponentų pardavimo specialisto 

(tel. (8 5) 272 0411). 

TeSys U 

naujienos 

Kompanija „Schneider Electric“ tobulina 

universalių paleidiklių-kontrolerių 

TeSys U gamą ir pristato naują kontrolės 

modulį su apsaugos nuo trumpojo 

jungimo funkcija – LUCL**. TeSys U 

su integruotu LUCL** kontrolės moduliu 

rekomenduojamas naudoti, kai 

variklio valdymas yra vykdomas sklandaus 

paleidimo įrenginiu Altistart arba 

dažnio keitikliu Altivar. Tokiose variklių 

valdymo funkcijose pagrindinė TeSys 

U uždavinys – minėtų valdymo komponentų 

apsauga nuo trumpojo jungimo, 

grandinės izoliacija ir komutacija, o 

variklio apsauga realizuojama Altistart 

ar Altivar serijos gaminiais. 

Naujasis kontrolės modulis gali būti 

naudojamas tiek su 12 A (AC3 kategorija), 

tiek su 32 A (AC3) TeSys U bazėmis 

(LUB..), o vartotojai gali pasirinkti 

vieną iš 6 siūlomų kontrolės modulių 

variantų nuo 0,15 A iki 32 A. 

Papildomos informacijos teiraukitės:

46 


summary 

WiLL WE BUiLd 

GEnERATion iV nUCLEAR 

REACToRS in LiTHUAniA? 

6 

Despite the current economic crisis engulfing 

the world, long-term forecasts 

indicate continued strong growth in the 

global economy as well as a 45-60 % 

rise in energy demand through to 2030. 

Based on data from November 2008, 

there are currently 439 commercial nuclear 

reactors (with a total capacity of 

372 GW) operating in the world; these 

generate approximately 15 percent of 

the world's electricity output. Another 

six nuclear reactors are in the slow decommissioning 

stage. The majority of 

these reactors were built in 1970-1990, 

i.e. 20-40 years ago. Their average age 

is 24.3 years. 

Over the five decades of their development, 

nuclear reactors have seen 

a marked improvement since the socalled 

Generation I prototype electrical 

reactors (the first pilot 5 MW electricity 

plant was launched in 1954, in Obninsk) 

to the Generation III and III+ reactors 

which are being built and which operate 

in our day. 

The article also discusses Generation 

IV nuclear reactors. Lithuania faces a 

dilemma: which generation of nuclear 

reactor should be used for the power 

plant the country intends to build? 

ConCEPTionS oF 

LiGHTninG And THE 

dEVELoPMEnT oF 

LiGHTninG SAFETY 

10 

Throughout its history, humanity has 

been “punished” by lightning a great 

number of times. Born in storm clouds, 

lightning is the cause of myriad disasters: 

fires, severe contusions, the deaths 

of people and animals, the destruction 

of buildings and, sometimes, even terrible 

catastrophes. The article traces the 

history of lightning from the days of old 

up to our own time. 

Historical data shows that, in ancient 

times, people were already able to protect 

themselves against lightning successfully. 

Over three thousand years ago, 

Egyptian priests protected their temples 

using spiked metal rods connected to 

copper plates dug in the ground. 

One may get the impression that today we 

know everything there is to know about 

lightning. The world's most famous scientists 

have created dozens of models 

which provide the basis for describing 

lightning in great detail according to 

modern scientific standards. The article 

examines whether everything has really 

been discovered in this field. 

LiGHTninG SAFETY 

16 

The state of modern lightning safety in 

European countries and the possibility 

of applying the experience of these 

countries in Lithuania were examined 

during the conferences “Protection 

against lightning in Lithuania: standards, 

design, installation”, arranged by OBO 

Bettermann UAB, KTU ESK, Elektrobalt 

UAB and held on on 27 March 2008, 

and “Issues associated with protection 

electric spaces 

against lightning and power surges”, 

held by KTK, Energosfera UAB, and 

DEHN+SÖHNE on 16 October 2008. 

Reports were delivered by speakers 

from Germany, Poland, and Estonia, 

as well as by scientists and lightning 

safety specialists of our own country. It 

was stated that Lithuanian residents lack 

information about lightning hazards and 

are insufficiently trained about how to 

protect themselves against such natural 

phenomena. Also, there is a lack of 

technical and scientific literature summarising 

the experience accumulated in 

Lithuania and in other countries about 

protecting various types of buildings 

from lightning. The conference garnered 

much interest from specialists 

in the field. 

nEMUnAS LooP 

34 

The loop in the Nemunas River near 

the town of Birštonas has been much 

discussed and written about. For a 

century, there has been talk of ways 

to make use of the power of the waters 

of the Nemunas at the Birštonas 

loop. The unharnessed power of the 

Nemunas flows into the Baltic Sea; 

Lithuanian money for fuel, meanwhile, 

goes overseas. 

The article discusses issues raised long 

ago about the construction of hydroelectric 

power plants on the Nemunas. 

A suggestion to use the power of the 

Birštonas loop by building a hydroelectric 

power plant was put forward at the 

beginning of 1909 by Prof. Merching, 

Chairman of the Commission for the 

Investigation of Power from Russian 

Waters at the St Petersburg Institute for 

Roads. During a meeting held on 22 May 

1909 (according to the Julian calendar), 

he introduced to the commission his 

“Provisional technical conceptions on 

the use of hydroelectric power of the 

Nemunas, and an estimate”. The article 

discusses history; the ideas raised in 

it, however, are still relevant.

Interviu aktualia tema 

EE – Kokių atestatų (diplomų, sertifikatų) reikia 

norint montuoti elektros įrangą (įmonėms, 

darbuotojams), kas juos išduoda? 

Algirdas Dargužas – Prieš atsakant į Jūsų 

klausimą būtina pakalbėti apie kai kuriuos 

esminius dalykus, kad būtų galima lengviau 

susigaudyti gana sudėtingoje įmonių ir darbuotojų 

atestavimo sistemoje. 

Dauguma energetikos objektų bei juose 

esančių elektros įrenginių (elektros linijos, 

pastotės, transformatorinės ir kt.) pagal 

Statybos įstatymą priskiriami statiniams, o 

pagal Energetikos įstatymą priskiriami energetikos 

įrenginiams. 

Elektros įranginių montavimas statiniuose 

priskiriamas statybos darbams. Šių darbų 

atlikimas reglamentuojamas Statybos įstatymu 

ir šio įstatymo poįstatyminiais teisės 

aktais (daugumoje atveju – Statybos techniniais 

reglamentais – STR‘ais). 

Tačiau dažnai elektros įrenginių ir instaliacijos 

montavimo darbai vykdomi ne naujai statomame 

ar rekonstruojamame statinyje, kuris 

neprijungtas prie veikiančio elektros tinklo, 

o eksloatuojamame (naudojamame) statinyje, 

kurio elektros įrenginiai ir instaliacija 

prijungti prie veikiančio elektros tinklo. Šiuo 

atveju minėti montavimo darbai traktuojami 

ne tik kaip montavimo (statybos) darbai, bet 

ir kaip energetikos įrenginių eksploatavimo 

darbai, kurie reglamentuojami Energetikos 

įstatymu bei šio įstatymo poįstatyminiais 

teisės aktais. 

Įmonės, vykdančios elektros įrangos 

montavimo darbus naujai statomuose 

statiniuose atestuojamos vadovaujantis 

Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu statybos 

techniniu reglamentu STR 1.02.07:2004 

„Statinio projektuotojo, statybos rangovo, 

projektavimo ar statybos valdytojo, projekto 

ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo 

tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių 

asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų 

dokumentų, išduotų užsienio valstybėje 

ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti 

statybos techninės veiklos pagrindinėmis 

sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje 

taisyklės“. Šis gana painus teisinis dokumentas 

daugiau kaip 10 kartų buvo tobulinamas 

ir taisomas, todėl geriausia vadovautis jo 

aktualia redakcija, kuri pateikiama Aplinkos 

ministerijos interneto puslapio www.am.lt 

teisinės informacijos skyriaus dalyje „Statybos 

techniniai reglamentai“. 

Įmonės pagal minėtą STR‘ą atestuojamos 

Aplinkos ministro įsakymu sudarytoje atestavimo 

komisijoje, o atestavimą organizuoja 

bei atitinkamus atestatus išduoda Aplinkos 

ministro įgaliota valstybės įmonė Statybos 

produkcijos sertifikavimo centras (Linkmenų 

28, Vilnius, http://www.spsc.lt). Šiose įmonėse 

elektros įrangos montavimo darbams 

pA s tA r u o j u m E t u į Ž u r n A lo r E d A kc I j ą 

k r E I p I A s I į m o n I ų V A d o V A I , p r A š y d A m I 

pA A I š k I n t I į m o n I ų , u Ž s I I m A n č I ų 

E l E k t r o s m o n tA V I m o d A r b A I s I r j ų 

EksploAtAcIjA, AtEstAVImo AspEktus. 

Į „Elektros erdvių“ (EE) pateiktus klausimus atsako 

Lietuvos Valstybinės energetikos inspekcijos 

Technikos skyriaus vedėjas Algirdas Dargužas. 

turi vadovauti specialiųjų (elektrotechnikos) 

statybos darbų vadovai, kurie atestuojami 

vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu 

patvirtintu statybos techniniu reglamentu 

STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos 

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų 

pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo 

specialistų atestavimo tvarkos aprašas“. 

Šis teisės aktas taip pat buvo keičiamas, jo 

aktuali redakcija pateikta Aplinkos ministerijos 

interneto puslapyje. 

Plačiau apie statybos įmonių ir specialistų 

atestavimą informacijos galima rasti Statybos 

produkcijos sertifikavimo centro interneto 

puslapyje www.spsc.lt 

Jei elektros įrangos montavimo darbai 

vykdomi eksloatuojamame (naudojamame) 

statinyje, kurio elektros įrenginiai ir 

instaliacija prijungti prie veikiančio elektros 

tinklo, šiuos darbus vykdančios įmonės be 

aukščiau minėtų Aplinkos ministerijos atestatų 

privalo turėti ir Valstybinės energetikos 

inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę 

eksploatuoti elektros įrenginius. Valstybinėje 

energetikos inspekcijoje įmonės atestuojamos 

vadovaujantis Ūkio ministro patvirtintu 

„Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos 

įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų 

aprašu“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289). Įmonės 

vadovo pavaduotojas ir darbus vykdantys 

darbuotojai atestuojami vadovaujantis Ūkio 

ministro patvirtintais Energetikos objektus ir 

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų 

atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr. 

41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288). 

Daugiau informacijos apie įmonių ir specialistų 

atestavimą Valstybinėje energetikos 

inspekcijoje pateikta interneto puslapyje 

www.vei.lt 

EE – Kokių atestatų reikia norint eksploatuoti 

energetikos įrenginius įmonėms ir darbuotojams, 

kas juos išduoda? 

A.D. – Energetikos įstatyme reglamentuota, 

kad energetikos įrenginių eksploatavimas 

– tai energetikos įrenginių technologinis 

valdymas, techninė priežiūra, remontas, 

matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo 

darbai. Energetikos įrenginių eksploatavimo 

darbams priskiriami ir šių įrenginių apsaugos, 

automatikos ir valdymo sistemų eksploatavimo 

darbai. Jei šiuos darbus įmonės atlieka 

užsakovams, t.y. ne savo įrenginiuose, 

jos privalo turėti Valstybinėje energetikos 

inspekcijoje išduotus atestatus. Šių įmonių 

darbuotojai, vykdantys minėtus darbus, 

atestuojami atestuojami vadovaujantis Ūkio 

ministro patvirtintais Energetikos objektus ir 

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų 

atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr. 

41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288). 

Dažniausiai neaiškumai kyla dėl energetikos 

įrenginių, kurie tuo pačiu pagal Statybos 

Nr. 5 (23) 2008 47 

įstatymą traktuojami kaip statiniai 

(elektros linijos, pastotės, 

transformatorinės ir kt.), rekonstrukcijos 

ar remonto. Šiuo atveju, 

jei vykdomi darbai paminėti Ūkio 

ministro ir Aplinkos ministro bendru 

2004-03-17 įsakymu Nr. 4-74/D1-117 

patvirtintame sąraše „Elektros tinklų 

statybos rūšys“(Žin., 2004, Nr.44-1470), 

įmonės turi turėti ir Aplinkos ministerijos 

ir Valstybinės energetikos inspekcijos 

atestatus. Jei energetikos įrenginių eksploatavimo 

darbai minėtame sąraše nepaminėti, 

pakanka Valstybinės energetikos 

inspekcijos atestato. 

EE – Kuo remiantis daromi įrašai atestatuose, 

išvardinant leidžiamas darbų apimtis? 

A.D. – Įmonei atestatu leidžiama atlikti tokius 

energetikos įrenginių eksploatavimo 

darbus, kuriems įmonė būna pasiruošusi, 

t.y. įmonė turi turėti reikiamos kvalifikacijos 

atestuotus specialistus, dirbančius pagal 

darbo sutartį, būtiną technologinę įrangą ir 

prietaisus bei technologinius, norminius ir 

techninius dokumentus, kuriuose nurodyti 

eksploatuojamų įrenginių techniniai duomenys, 

rekomenduojamos eksploatavimo procedūros 

ir pan. Darbų galimos formuluotės 

pateiktos „Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti 

energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos 

ir sąlygų aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289) 

1-mame priede. 

EE – Kokie atestatų galiojimo terminai, jų 

pratęsimo tvarka? 

A.D. – Dviejų metų atestato galiojimo terminas 

nustatomas naujai įsteigtoms, arba pradedančioms 

naują veiklą įmonėms, atitinkančioms 

nustatytus reikalavimus. Veikiančioms 

įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus, 

atestatų galiojimo laikas – penkeri 

metai. Baigiantis atestatų galiojimo terminui, 

dėl jo pratęsimo reikia kreiptis į Valstybinę 

energetikos inspekciją. 

EE – Ar yra pastabų mokslo įstaigoms, ruošiančioms 

elektros ūkio specialistus? 

A.D. – Mokslo įstaigos, ruošia specialistus 

pagal iš anksto patvirtintas mokymo programas, 

tuo tarpu teisės aktai, reglamentuojantys 

energetiką, statybą nuolatos keičiami, 

tobulinami. Atsakydamas į pirmąjį klausimą 

paminėjau statybos techninų reglamentą 

STR 1.02.07:2004, kuris per keletą metų 

buvo keistas daugiau, kaip 10 kartų. Be to 

nuolat kinta dauguma poįstatyminių teisės 

aktų, tobulinami įrenginiai, atsiranda visiškai 

nauji praktiniai sprendimai. Mokymo įstaigos 

paprastai neruošia siauros specializacijos 

specialistų, o suteikia tik žinių pagrindus, 

todėl energetikos objektus ir įrenginius statantys 

ir eksploatuojantys specialistai, baigę 

mokslo įstaigas, dar periodiškai atestuojami 

nustyta tvarka.

ZFX - vaizdų atpažinimo sistema 

�� 

Integruotas prisilietimui jautrus ekranas leidžia vartotojui įgyvendinti sumanymus, 

nesigilinant į sudėtingas technines detales. Šiame ekrane taip pat pateikiamas 

inspektuojamas vaizdas realiu laiku bei visi pranešimai, padėsiantys susiorientuoti Jums 

konfigūravimo ir darbinio ciklo metu. ZFX sistema supaprastins Jūsų darbą, parenkant 

apšvietimą ir filtrus bei nustatant parametrus, užtikrinsiančius teisingą užduoties sprendimą. 

Pasidalinkite savo mintimis su mūsų specialistais, kurie visuomet pasiruošę Jums padėti. 

OMRON ELECTRONICS OY 2009 metų sausio 22 dieną rengia seminarą tema: “Vaizdo 

atpažinimo sprendimai maisto ir gėrimų pramonėje.” 

Daugiau sužinoti ir registruotis į seminarą galite žemiau nurodytu telefonu. 

OMRON ELECTRONICS OY 

Regioninis pardavimų biuras Baltijos šalims 

Žukausko g. 2/Ulonų g. 3-83 

LT-08240 Vilnius 

Lietuva 

Tel. +370 5 2720410 

Fax. +370 5 2788986 

www.industrial.omron.lt

Gra iÅ³ asmingÅ³ uman mÅ³, sti ys Å¡tvermÄ—s N ujaisiais 2009 ... - NETA

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?