šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Tvirtinu: 

A.V. 

Direktorius Dr. Aušrys Balevičius 

(pareigos, vardas, pavard÷, parašas) 

KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTöS 

AUGMENIJOS PJOVIMO, 

SIEKIANT IŠ MARIŲ PAŠALINTI DALĮ 

BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ, 

GALIMYBIŲ STUDIJA 

PAGAL SUTARTĮ SU APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA 

NR. 4F07-84, 2007 07 12 

VILNIUS 2007

KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTöS AUGMENIJOS PJOVIMO, 

SIEKIANT IŠ MARIŲ PAŠALINTI DALĮ 

BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ, 

GALIMYBIŲ STUDIJA 

UŽSAKOVAS: 

Aplinkos Apsaugos Agentūra 

Direktorius Liutauras Stoškus 

A. Juozapavičiaus 9, LT-09311, Vilnius 

Tel.: 2662808; Faks.: 2662800 

Sutartis Nr. 4F07-84; 2007 07 12 

VYKDYTOJAS: 

UAB „Senasis ežer÷lis“ 

Direktorius Dr. Aušrys Balevičius 

J. Galvydžio 3 LT 08236 , Vilnius 

Tel. 274 54 30; Faks. 2784161 

Mob. 8-620 48 958 

info@senasisezerelis.lt

VYKDYTOJAI: 

Prof. Habil. dr. Jūrat÷ Balevičien÷ 

Mob. 8-650 76160 

Dr. Aušrys Balevičius 

Mob. 8-652 94118 

8-620 48 958 

Dr. Vitas Stanevičius 

Mob. 8-614 75887 

Dr. Gediminas Vaitkus 

Mob. 8-699 99940 

Evgenija Gurova

TURINYS 

Įvadas ..................................................................................................................................... 4 

1. Kuršių marių geografin÷ apžvalga .................................................................................. 6 

2. Tyrimo tikslas, metodin÷s nuostatos .............................................................................. 7 

3. Kuršių marių ir jų pakrančių augalijos apžvalga ......................................................... 13 

3.1. Makrofitų ekologin÷s grup÷s ........................................................................................... 13 

3.2. Helofitų ir hidrofitų bendrijų floristin÷–fitocenotin÷ struktūra ....................................... 14 

3.2.1. Bendrijų išsid÷stymas Kuršių mariose ir jų pakrant÷se (botaniniai profiliai) ........... 18 

4. Biogeninių medžiagų surišimas Kuršių marių pakrančių helofitų biomas÷je ........... 27 

4.1. Makrofitų biofiltro funkcionavimo principai ................................................................. 27 

4.2. Biogeninių medžiagų sukaupimas helofitų biomas÷je .................................................... 28 

4.3. Kuršių marių eulitoral÷je ir pakrant÷se išauginama nendrynų biomas÷ bei jos įnašas į 

vandens telkinį ........................................................................................................................ 29 

4.4. Kuršių marių priekrant÷s ir Nemuno deltos helofitų (nendrynų) pasiskirstymo 

nustatymas GIS ir palydovin÷s telemetrijos metodais ............................................................ 32 

5. Saugomos teritorijos ir reti, saugomi objektai Kuršių mariose bei jų pakrant÷se ..... 37 

5.1. Europin÷s svarbos buvein÷s ir saugomos teritorijos ....................................................... 37 

5.2. Retos ir saugomos augalų rūšys helofitų bendrijose ....................................................... 39 

5.3. Retos ir saugotinos augalų bendrijos ............................................................................... 39 

5.4. Faunos apsauga Kuršių marių regione ............................................................................. 42 

5.4.1. Nendrynų paukščių ir jų buveinių svarba Lietuvos paukščių faunai ......................... 42 

5.4.2. Indikatorin÷s nendrynų paukščių rūšys ..................................................................... 43 

5.4.3. Paukščių gyvenamąją aplinką gerinantis nendrynų tvarkymas Kuršių mariose bei 

Nemuno deltos regione ........................................................................................................... 47 

5.5. Nendrių pjovimo galima įtaka žuvų bendrijoms ............................................................. 48 

6. Galimas nendrynų pjovimo poveikis pamario krantų erozijai .................................... 49 

7. Nendrių pjovimo būdai, jų kaštai ir efektyvumas kontroliuojant Kuršių marių 

ekosistemos trofiškumą ........................................................................................................ 57 

7.1. Kuršių marių pakrančių nendrynų pjovimas ................................................................... 57 

7.2. Nendrių pjovimo kaštai ................................................................................................... 59 

7.3. Nendrių pjovimo sezoniškumas ir aplinkosauginis reglamentavimas ............................. 59 

8. Nendrių biomas÷s panaudojimas .................................................................................... 60 

9. Nendrynų pjovimo, kaip Kuršių marių ekosistemos trofin÷s būkl÷s pagerinimo 

priemon÷s įvertinimas .......................................................................................................... 62 

Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................... 63 

Literatūra ................................................................................................................................ 67 

Priedai ..................................................................................................................................... 69 

2

ĮVADAS 

Kuršių marios yra didžiausias, tačiau kartu ir daugiausiai ekologinių problemų keliantis 

Lietuvos vandens telkinys, kurio ekosistemos būkl÷ vis blog÷ja: čia dažni “vandens žyd÷jimai”, 

įlankose kaupiasi organin÷s nuos÷dos, plečiasi makrofitų juostos, išnyksta vertingos žuvų rūšys. 

Kuršių marių ekologinę būklę ir trofinį lygį didžia dalimi lemia Nemuno į marias atplukdomo vandens 

kokyb÷. Nemunu į marias atiteka apie 98 % viso vandens, tod÷l Kuršių marių vandens kokyb÷ 

tiesiogiai priklauso nuo Nemuno baseino vandens kokyb÷s, kurią blogina į upę patenkančios buitin÷s, 

gamybin÷s, paviršin÷s (lietaus) nuotekos, žem÷s ūkis, laivyba bei kitokia tarša. Apie 60 % Nemuno 

baseino teritorijos naudojama žem÷s ūkiui, o apie 30 % ploto sudaro dirbama žem÷. 

Nors pastaruoju metu, remiant Europos sąjungai, situacija vandenvalos bei vandentvarkos 

srityse palaipsniui ger÷ja, į Nemuną vis tiek patenka šimtai tūkstančių tonų dirvos erozijos produktų, 

organinių medžiagų bei teršalų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Kaliningrado srities, kur išvystyta popieriaus 

pramon÷, tačiau vandens ūkis yra labai apleistas. 

Kuršių marių eutrofikacija pasireiškia intensyviu vandens „žyd÷jimu“, sukeltu planktoninių 

dumblių, iš kurių didžiausią biomasę sudaro eutrofinių sąlygų rūšys-indikatoriai, ir uždumbl÷jimu. D÷l 

eutrofikacijos vandens telkinys praranda estetinę ir rekreacinę vertę, blog÷ja jo ekologin÷ būkl÷. 

Žūstant planktonui ir oksiduojantis organin÷ms medžiagoms, gausiai eikvojamas vandenyje ištirpęs 

deguonis, kas karštomis ir ramiomis rugpjūčio dienomis Kuršių mariose neretai sukelia žuvų dusimą. 

Stebint biogeninių medžiagų vidutinių metinių koncentracijų Kuršių marių vandenyje pokyčių 

tendencijas, 1997–2004 metais bendrojo fosforo koncentracijos sumaž÷jo nuo 0,14 iki 0,084 mg/l, 

tačiau intensyvios vegetacijos metu, o ypač po vandens „žyd÷jimų“ neretai keletą kartų viršydavo 

didžiausią leistiną koncentraciją. Bendrojo azoto vidutin÷ koncentracija 2004 metais (1,4 mg/l) buvo 

mažesn÷ už DLK, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai konkrečiame taške DLK buvo stipriai viršijama. 

Sparčią Kuršių marių eutrofikaciją sukelia ir savitos Kuršių marių hidrologin÷s savyb÷s bei 

labai inertiški gamtiniai procesai. Nedidelis marių gylis ir ribota vandens apykaita su Baltijos jūra itin 

mažina Kuršių marių savaiminio apsivalymo galimybes. Net ir sumažinus biogeninių medžiagų 

prietaką į marias, jų dugno nuos÷dose susikaupusios dumblo atsargos dar ilgai Kuršių marias laikytu 

hipertrofin÷je būkl÷je (JANKEVIČIUS IR KT., 1993). 

Vandens telkiniams būdingas savaiminis apsivalymas yra sąlygojamas mikro- ir 

makroorganizmų gyvybin÷s veiklos. Žinoma, kad makrofitai suriša didelius biogeninių medžiagų 

(daugiausiai azoto ir fosforo) bei kai kurių teršalų kiekius. Literatūroje nurodoma, kad dirbtiniai 

tvenkiniai, veikiantys kaip biofiltras, iš pirminiai apvalytų ir aeruotų buitinių nuotekų absorbuodavo 

iki 8 t azoto ir iki 0,5 t fosforo iš hektaro per metus (HAYCOCK et al., 1996). Hidroekosistemoje 

vykstančių produkcinių-destrukcinių procesų d÷ka vandenyje ištirpę bei suspenduoti teršalai 

3

(organiniai junginiai, dalinai naftos produktai, sunkieji metalai, fenoliai ir kt.) bei biogenin÷s 

medžiagos yra suskaidomi, o v÷liau surišami augalų biomas÷je, tokiu būdu vanduo yra apvalomas ir 

detoksifikuojamas (BRIX, SCHIERUP, 1989). D÷l savyb÷s sulaikyti, skaidyti bei akumuliuoti teršalus 

bei biogenines medžiagas, makrofitų buferin÷s zonos, biofiltrai bei dirbtin÷s šlapžem÷s Pasaulyje 

prieš keletą dešimtmečių prad÷ti naudoti lietaus bei buitin÷s kanalizacijos ar net šiukšlynų nuotekoms 

apvalyti (DREGGER, 1989). 

Didžioji Kuršių marių eulitoiral÷s dalis yra užž÷lusi tankiomis ir plačiomis makrofitų (ypač 

nendrių) juostomis, taigi marios jau turi didžiulį natūralų ir gerai veikiantį makrofitų biofiltrą, kurį 

teisingai eksploatuojant iš marių būtų galima išnešti didelius biogeninių medžiagų (ypač pagrindinių 

eutrofikacijos variklių - fosforo ir azoto) kiekius. 

4

1. KURŠIŲ MARIŲ GEOGRAFINö APŽVALGA 

Kuršių marios – tai 1584 km 2 ploto lagūna Baltijos jūros pietryčiuose, besitęsianti į 

Pietus nuo Klaip÷dos. Nuo jūros marias skiria Kuršių nerija. Lietuvai priklauso tik Šiaurin÷ 

Kuršių marių dalis (413 km 2 ), o Pietin÷ dalis priklauso Kaliningrado sričiai. Marių ilgis iš 

Šiaur÷s į Pietus siekia 93,5 km, o didžiausias plotis pietin÷je marių dalyje – 46,5 km, kranto 

linijos ilgis 324 km. Kuršių marios – seklus vandens telkinys - didžiausias natūralus gylis siekia 

tik 5,8 m (Klaip÷dos sąsiauris pagilintas iki 15 – 19 m), vidutinis gylis 3,8 m, tuo tarpu Lietuvai 

priklausančioje marių dalyje vyrauja 1,8 – 2,6 m gyliai. Marių vandens tūris 6 km 3 . Šiaur÷je 

Kuršių marios Klaip÷dos sąsiauriu (siauriausia vieta tarp molų 390 m) jungiasi su Baltijos jūra, o 

per Deimeną ir Prieglių jos susisiekia su Aistmar÷mis (GUDELIS, 1959). 

Vakariniame marių krante (prie Kuršių nerijos) yra kyšulių – ragų: Žirgų, Bulvikio, 

Grobšto, Rasyt÷s (Rybači). Pietuose krantai žemi (Sembos pusiasalio), kai kur pelk÷ti, 

akmenuoti. Rytuose, kur į marias įteka Nemunas, plyti Nemuno deltos žemuma, kurios krantai 

žemi, vingiuoti, užpelk÷ję (Kniaup÷s, Gaurin÷s įlankos, Vent÷s ragas, Liekų ragas), pakrant÷je 

yra kelios samplovin÷s salos (didžiausia Elenos gurgždo sala). Šioje vietoje yra didžiausi helofitų 

sąžalynai. Tarp Vent÷s rago ir Klaip÷dos krantas kiek aukštesnis. 

Į Kuršių marias įteka 25 up÷s ir upeliai: Atmata, Skirvyt÷, Gilija, Vorusn÷, Pakaln÷ (visos 

jos yra Nemuno deltos atšakos); Dan÷, Nemunynas, Deimena. Kuršių marių baseinas 100500 

km 2 , kurių 98 % priklauso Nemunui. Teorinis Kuršių marių vandens pasikeitimas – 4,4 karto per 

metus pasikeičia. Rugpjūtyje sekliose įlankose vanduo įšyla iki 28 °C. Vidutinis vandens 

druskingumas siekia 0,3 ‰, tačiau per audras, į marias priplūdus jūros vandens, druskingumas 

Šiaurin÷je dalyje pakyla iki 7 ‰. Ištisin÷ ledo danga mariose pastaruoju metu išsilaiko ~60 d. 

(nuo sausio pabaigos iki kovo pradžios). Per metus būna 20–33 audringos dienos (v÷jo greitis 

>15 m/s), daugiausia rudenį ir žiemą, tada pakyla iki 2,2 m aukščio bangos, kurios ardo krantus, 

ypač sm÷lio kopas Kuršių nerijos pus÷je. 

Kuršių marių pietuose teka 0,05–0,1 m/s srov÷ prieš laikrodžio rodyklę, centre vyrauja 0,1 

m/s Nemuno nuot÷kio srautas pro Vent÷s ragą link Klaip÷dos sąsiaurio yra ir nepastovus 

mažesnis srautas, kuris teka išilgai Ežios seklumos į Pietus ir pasuka į Vakarus, link Kuršių 

nerijos. Šiaur÷je vyrauja į jūrą nutekančios srov÷s (didžiausias greitis prie Juodkrant÷s 0,6 m/s). 

KIaip÷dos sąsiauryje į jūrą ištekančios srov÷s didžiausias greitis siekia 2,5 m/s, o kartais srov÷ 

teka iš jūros į marias; jos išmatuotas didžiausias greitis 1,1 m/s. 

5

2. TYRIMŲ TIKSLAS IR METODINöS NUOSTATOS 

Tyrimų tikslas buvo įvertinti Kuršių marių ir jų pakrančių aukštųjų helofitų bendrijų 

floristinę-fitocenotinę sud÷tį, išauginamos biomas÷s kiekį, joje sukaupiamus biogeninių 

medžiagų kiekius, nendrynų pjovimo, siekiant iš Kuršių marių ekosistemos pašalinti dalį 

biogeninių medžiagų, būdus bei galimybes ir paruošti rekomendacijas šiai veiklai vykdyti. 

Natūrinių tyrimų metu buvo atlikta 62 fitocenotiniai aprašymai; remiantis ortofotografiniais 

žem÷lapiais (M:1:10000) bei kosmin÷mis nuotraukomis atliktas helofitų bendrijų 

kartografavimas Kuršių marių Šiaurin÷s dalies eulitoral÷je bei litoral÷je, nustatant jų koordinates 

GPS; siekiant įvertinti rūšių ir bendrijų paplitimą bei dešifruoti bendrijų kontūrus 

ortofotografiniuose žem÷lapiuose, eulitoral÷je ir litoral÷je atlikta 11 augalijos profilių; surinkti 

48 pavyzdžiai (1 m 2 po 3 pakartojimus) skirtinguose biotopuose augančių helofitų bendrijų 

biomasei nustatyti. 

Makrofitų rūšių ir bendrijų tyrimai buvo atlikti 2007 m. rugpjūčio – rugs÷jo m÷n., 

maksimalaus makrolitin÷s augalijos išsivystymo metu. Tyrimai vykdyti pagal klasikinę tyrimų 

metodiką (METODIKA IZUČENIJA …, 1975; KATANSKAJA, 1981; WETZEL, 2001). Pagrindiniai 

metodai – tiriamųjų laukelių ir botaninių profilių (transektų), atspindinčių augalų rūšių 

išsid÷stymą, priklausantį nuo jų biologinių savybių, augimo pobūdžio ir prieraišumo 

augaviet÷ms, aprašymai. Transektų vietose eulitoral÷je ir litoral÷je inventorizuojamos visos 

makrofitų rūšys ir bendrijos. Atstumai nuo kranto nustatomi matavimo virve, o makrofitų 

pavyzdžiai iš gilesnių vietų ištraukiami šakotu inkaru, pritvirtintu prie matavimo virv÷s. 

Aprašant augalijos profilį arba tiriamąjį laukelį, atliekama ne tik rūšių ir bendrijų kokybin÷ ir 

kiekybin÷ inventorizacija; tuo pačiu fiksuojamas bendrijų augimo gylio intervalas, jų augaviet÷s 

charakteristikos (gruntas, vandens skaidrumas ir kt.). 

Eulitoral÷s ir litoral÷s bendrijos aprašytos pasirinktuose tipiškuose kontūruose. 

Priklausomai nuo aprašomos bendrijos savybių ir išsid÷stymo litoral÷je, jo dydis įvairavo nuo 4 

m 2 (monodominantin÷s bendrijos) iki 10 m 2 . 

Vertinant rūšių vaidmenį tiriamoje bendrijoje nustatoma keletas pagrindinių parametrų: 

Gausumas ir padengimas. Norint unifikuotai įvertinti bendrijos rūšių individų gausumą ir jų 

užimamą plotą naudojama BRAUN-BLANQUETT (1964) skal÷, kuri jungia min÷tus rodiklius: 

+ – individų mažai, padengia labai mažą plotą; 1 – individų daug, tačiau jie padengia mažą 

plotą, arba individų mažai, bet jų projekcinis padengimas didesnis (ne daugiau kaip 1/20 

tiriamojo laukelio ploto); 2 – individų labai daug arba jie padengia bent 1/20 tiriamojo laukelio 

ploto; 3 – individų skaičius įvairus, tačiau jie padengia nuo 1/4 iki 1/2 tiriamojo laukelio; 4 – 

6

individų skaičius įvairus, tačiau jie padengia nuo 1/2 iki 3/4 tiriamojo laukelio; 5 – individų 

skaičius įvairus, tačiau jie padengia ne mažiau kaip 3/4 tiriamojo laukelio. 

Įvertintos visai bendrijai būdingos kiekybin÷s ir kokybin÷s charakteristikos: 

Projekcinis padengimas. Nustatoma, kokią paviršiaus dalį (procentais) dengia augalai. 

Biomas÷ tirta tik labiau paplitusių, didesnius plotus užimančių helofitų (nendrynų bei 

meldynų) bendrijų. Ji tirta įvairiame bendrijų augimo gylyje trimis pakartojimais (DYLIS et al., 

1974). Tyrimams parenkamas tipiškas pagal rūšinę sud÷tį bendrijos plotas (10x10 m), jame 

aprašomos rūšys, įvertinamas jų projekcinis padengimas (%). Išrinkus reprezentatyvų laukelį, 

kuriame rūšys pasiskirstę tolygiai, dedamas 1 m 2 ploto r÷mas, jame įvertinama rūšių sud÷tis, ir 

žolynas išpjaunamas iki vandens lygio, arba iki grunto. M÷giniai nuplaunami nuo dumblo bei 

apnašų. Rūšimis suskirstytas pavyzdys išdžiovinamas ir pasveriamas orasaus÷je bei absoliučiai 

sausoje būkl÷je. 

Bendrijų klasifikavimas. Lietuvos augalų bendrijos klasifikuojamos taikant Braun- 

Blanquet, arba vadinamos Ciuricho-Montpelj÷ (franko-šveicariškos) mokyklos augalijos tyrimo 

ir klasifikavimo principus, sukurtus BRAUN-BLANQUET (1964), kuriais remiantis klasifikuojama 

Europos kraštų bei Lietuvos (RAŠOMAVIČIUS (red.), 1998) augalija. Klasifikacijos pagrindiniai 

teiginiai: 

1. Bendrijų klasifikacijai turi būti panaudotos visos jas sudarančios rūšys (visa floristin÷ 

sud÷tis geriau atspindi rūšių santykius ir ryšius su augaviete negu dominantai. 

2. Sistemoje aukščiausiu vienetu laikoma klas÷, jungianti panašios ekologijos ir 

fizionomijos bendrijas. Klas÷ subordinuoja eiles, sąjungas ir pagrindinius klasifikacinius 

vienetus – asociacijas. Visi min÷tų rangų sintaksonai apibūdinami charakteringų rūšių pagalba, o 

asociacijai išskirti šalia charakteringų rūšių (ypač retose bendrijose) naudojamos diferencinių 

rūšių grup÷s. 

Viršvandenin÷s makrofitin÷s augalijos tyrimai GIS ir palydovin÷s telemetrijos metodais 

Tyrimas buvo atliekamas naudojant LANDSAT palydovo TM (Thematic Mapper – 

1986.06.26; 1988.05.13) ir ETM (Enhanced Thematic Mapper – 1999.07.31; 2001.07.29) sensorių 

vaizdus, laisvai prieinamus GLCF (Global Land Cover Facility) serveryje adresu 

http://glcfapp.umiacs.umd.edu:8080/esdi/index.jsp. Dešifravimui ir spektirnei analizei buvo 

pasirinkti LANDSAT kosminių vaizdų infraraudonųjų spindulių spektro kanalai (4 ir 5) bei matomo 

spektro raudonas kanalas (3) ir iš jų suformuoti RGB 453 spalviniai kompozitai, maksimaliai 

atskleidžiantys kosminių vaizdų spalvinę variaciją. Originalių LANDSAT kosminio vaizdo 

nuotraukų spektrinių kanalų (1–5 ir 7) rezoliucija yra 28.5 metrai. Mes taip pat atskyr÷me ir 

pašalinome terminį (6) kanalą, kuris buvo nereikalingas šiam tyrimui. Tokiu būdu po pirminio 

apdorojimo mūsų naudotos LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukos tur÷jo po šešis vienodos 

7

ezoliucijos (28.5 m) spektrinius kanalus: 3 matomos spektro (1, 2 ir 3) bei 3 infraraudonojo spektro 

(4, 5 ir 7 perpavadintas į 6) dalies. Detali LANDSAT palydovo spektrinių kanalų specifikacija 

pateikiama 1 lentel÷je. 

1 lentel÷. LANDSAT palydovo ETM sensoriaus spektriniai kanalai. 

Kanalas Pavadinimas Spektro 

diapazonas 

(micrometrai) 

Rezoliucija 

1 Blue-Green 0.45–0.515 28.5 m 

2 Green 0.525–0.605 28.5 m 

3 Red 0.63–0.690 28.5 m 

4 Near IR 0.760–0.900 28.5 m 

5 Medium IR 1.550–1.750 28.5 m 

6 Thermal 10.40–12.5 60m 

Pastabos 

Eliminuotas ir 

nenaudojamas 

7 Medium IR 2.080–2.35 28.5 m Pervardintas į 6 

8 Panchromatic 0.52–0.92 14.25 m Išskirtas į atskirą failą 

Kosminių vaizdų dešifravimui kaip papildoma medžiaga buvo naudojamos aerofotonuotraukos 

(ORT10LT – 2005), tačiau jos parodo ankstyvo pavasario situaciją, kuomet dar n÷ra 

susiformavę nendrynų sąžalynai. Norint gauti naudojamų LANDSAT kosminių nuotraukų detalesnį 

vaizdą, buvo atlikta jų optin÷s raiškos pagerinimo procedūra (resolution merge), naudojant 

panchromatinį (8) kanalą ir taip gautos paryškintos (14.25 m rezoliucijos) multi-spektrin÷s 

LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukos (1 pav.). 

Dešifravimui buvo naudotas ETM sensoriaus 1999.07.31 gautas vaizdas, kadangi jame 

geriausiai išsiskyr÷ analizuojamos spektrin÷s klas÷s, be to, šis vaizdas buvo gautas beveik idealiu 

vasaros sezono metu. Kitos tur÷tos nuotraukos buvo naudojamos kaip papildoma medžiaga 

vizualiniam dešifravimui ir spektrin÷s analiz÷s rezultatų interpretacijai, ypač atsižvelgiant į 

sezonines žem÷s dangos elementų spalvinių charakteristikų variacijas. Mūsų tur÷tas LANDSAT 

kosminių vaizdų rinkinys leido gana aiškiai identifikuoti sezoninę pamario žolin÷s augalijos bendrijų 

kaitą ir žmogaus ūkin÷s veiklos p÷dsakus. Be to, daugiamečiai hidrobotaniniai tyrimai Kuršių marių 

regione parod÷, kad pamario nendrynų fitocenoz÷s kinta labai nežymiai, tod÷l jų tyrimams galima 

naudoti skirtingų metų kosminio vaizdo nuotraukas ir kontrolinius lauko tyrimų duomenis. 

8

1 pav. Kuršių marių LANDSAT kosminio vaizdo nuotrauka 

9

Išanalizavus paryškintų LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų įvairius spalvinius kompozitus, 

ant aerofoto nuotraukų (ORT10LT 2005) skaitmeninio pagrindo buvo išskirta ir apibr÷žta tyrimų 

teritorija, kurioje yra didžiausia tikimyb÷ identifikuoti pamario nendrynus. Į ją pateko pamario 

šlapumos, nendrynai ir pievos ir miško juostos kontinentin÷je dalyje, Kniaupo įlankos rajone, 

Rusn÷s saloje ir Kuršių nerijos pakrant÷je. Naudojant šią ribą, iš turimų 28,5 m rezoliucijos 

originalių LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų buvo išpjautos atitinkamos multispektrinio rastro 

dalys. Siekiant sumažinti LANDSAT sensoriaus „mechaninio triukšmo“ poveikį vaizdo kokybei, 

buvo atliktas gautų vaizdų statistinis filtravimas, naudojant 3x3 vidurkinimo filtrą. Po to buvo 

perskaičiuota šių kosminio vaizdo fragmentų RGB 453 kompozitų spalvinio spektro statistika, 

neatsižvelgiant į 0 („no data“) reikšmes. Taip buvo gauti maksimalaus kontrasto ir vientisų spalvinių 

tonų kosminio vaizdo fragmentai (2 pav.) tolesnei spektrinei analizei. 

2 pav. Spektrinei analizei atrinkti potencialių nendrynų kosminio vaizdo fragmentai 

10

Išskirtų LANDSAT kosminio vaizdo fragmentų RGB 453 kompozitų spektin÷ analiz÷ buvo 

atliekama naudojant automatinį RGB klasteringo metodą (3 pav.), kuris leidžia sugeneralizuoti 3 

pasirinktų spektrinių kanalų nustatytos spalvin÷s variacijos visas turimas reikšmes į vieno sluoksnio 8 

bitų tematinį rastrą, kuriame negali būti daugiau kaip 255 skirtingos spalvos . RGB klasteringo 

funkcijos parametrai buvo parinkti eksperimentiniu būdu, lyginant gautus rezultatus su turimais 

kosminių vaizdų originalais ir pagalbine dešifravimo medžiaga. Tinkamiausias žolin÷s augalijos ir 

nendrių sąžalynų nustatymui buvo RGB svorio koeficientų derinys 855, t.y. kiekvienai generalizuotai 

spalvai gauti RGB klasteringo metu raudonos spalvos kanalas buvo skaidomas į 8 vienodus 

intervalus, o žalias ir m÷lynas – atitinkamai po 5 intervalus. Tokiu būdu RGB klasteringo metu buvo 

gautos 200 skirtingos tematinio rastro spalvin÷s klas÷s, apimančios visą tiriamo kosmin÷s nuotraukos 

fragmento spalvin÷s variacijos spektrą RGB 453 kanaluose. 

3 pav. RGB 453 kompozitų spektin÷ analiz÷ automatiniu RGB klasteringo metodu 

Iš esm÷s RGB klasteringo metodas n÷ra klasikine prasme suprantama kosminio vaizdo 

nuotraukų spektrin÷ klasifikacija (automatin÷ arba kontroliuojama) – jis gal÷tų būti traktuojamas kaip 

automatizuota pagalbin÷ priemon÷ vizualiniam dešifravimui. Kosminio vaizdo fragmentų RGB 

klasteringo rezultatai toliau buvo analizuojami, lyginami su turimomis aerofoto nuotraukomis ir 

11

paryškintais LANDSAT kosminiais vaizdais, taip pat ir turimais šioje teritorijoje atliktų botaninių 

tyrimų duomenimis. Nepaisant tam tikro generalizacijos lygmens, RGB klasteringo metodas yra 

standartinis ir nereikalauja jokių spalvin÷s gamos parinkčių atskiroms klas÷ms, tod÷l ir jį visuomet 

galima pakartoti tiek tam pačiam kosminio vaizdo nuotraukos fragmentui, tiek ir kitiems sezonams ar 

net metams, o gauti rezultatai bus lygintini tarpusavyje. 

3. KURŠIŲ MARIŲ IR JŲ PAKRANČIŲ AUGALIJOS APŽVALGA 

Kuršių marių augaliją sąlygoja vandens telkinio gylis (max. 3–3,5 m), v÷jo įsib÷g÷jimo 

greitis, vandens bangavimas, sūraus vandens prietaka iš Baltijos jūros, gruntas (sm÷lis ir 

dumblas), mažas vandens skaidrumas. Makrofitų bendrijos geriau išsivysčiusios rytin÷je ir 

pietin÷je marių dalyje, o vakarin÷je dalyje platesn÷s augalų bendrijų juostos išsid÷sčiuosios tik 

Klaip÷dos – Juodkrant÷s atkarpoje. 

3.1. MAKROFITŲ EKOLOGINöS GRUPöS 

Pagal makrofitų augimo pobūdį vandens telkiniuose išskiriamos 5 makrofitų ekologin÷s 

grup÷s, pavadintos pagal jas formuojančių augalų biomorfas. Eulitoral÷je ir litoral÷je skiriamos 

helofitų, hidrofitų (nimfeidų, potameidų, limneidų ir pleustofitų) ekologin÷s grup÷s (WETZEL, 

2001), kurios sudaro augalijos juostas. 

Eulitoral÷je vyrauja helofitai. Helofitų juostą sudaro eulitoral÷je augančios rūšys, kurių 

apatin÷ stiebo dalis pasin÷rusi vandenyje. Žemieji helofitai, kurių stiebo dalis pasin÷rusi iki 0,5 

m (Alisma plantago – aquatica, Eleocharis palustris, Equisetum fluviatile) didelių plotų neužima 

ir ištisinių juostų nesudaro. Aukštieji helofitai Kuršių marių litoral÷je, priklausomai nuo 

substrato ir bangų mūšos, auga iki 1,5 – 2 m gylio. 

Nendrynai (Phragmitetum australis) formuoja 2 – 200 m pločio juostas, kurios ypač 

plačios ir tankios eutrofin÷se marių įlankų augaviet÷se. Vietomis nendrynai užima eulitoral÷s 

sausumin÷s dalies plotus, o kartais nendrynai auga ir ant mineralinio grunto. Nendrynų bendrijos 

rūšin÷ sud÷tis įvairi: (3 lentel÷): kartu su nendre dažniau auga Carex acuta, Hydrocharis morsusranae, 

Alisma plantago – aquatica, Sium latifolium. Auga įvairiame gylyje (0–1.5), ant sm÷lio, 

dumblingo sm÷lio bei sm÷lio grunto. Skirtingose vietose sausumos nendrynų bendrijose auga 

12–16, o vandens – 6–8 rūšys. Vandenyje į nendrynų juostą įsiterpia ir meldų sąžalynai. 

Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris) Kuršių mariose ištisinių juostų nesudaro. Paprastai 

meldai auga 0,5–1,5 m gylyje 10–50 m 2 ploto sąžalynais, greta meldo auga lūgn÷ (Nuphar lutea), 

dr÷gmen÷ (Sium latifolium), šakotasis šiurpis (Sparganium erectum). Be ežerinio meldo 

12

(Schoenoplectus lacustris), dažnai auga ir melsvasis meldas (Schoenoplectus tabernaemontani), 

kuris sudaro monodominantinius sąžalynus seklioje eulitoral÷je. Ypač gerai išreikšta nendrynų 

juosta rytin÷je ir pietin÷je Kuršių marių dalyse. 

Nimfeidų juostą sudaro vandenyje pasin÷rę augalai, kurie į vandens paviršių iš 1 – 2 m gylio 

iškelia plūduriuojančius lapus ir žiedus. Tai Nuphar lutea, Potamogeton natans, rečiau 

Persicaria amphibia. Kuršių marių nimfeidų bendrijų rūšin÷ įvairov÷ maža (4–6 rūšys), lūgnių 

juostoje pasitaiko mažažied÷ vandens lelija (Nymphaea candida), retai – saugoma rūšis – 

paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba). Lūgnynai paplitę rytin÷je ir pietin÷je dalyse Kuršių 

marių dalyse, tačiau jų užimami plotai palyginti su nendrynais yra maži. Lūgnynų bendrijos auga 

0,6–1,2 (iki 2 m) m gylyje, paprastai už nendrynų ar meldynų bendrijų juostų, dažniausiai ant 

dumblingo substrato. Lūgnyne auga 6–9 rūšys, dažnai auga Schoenoplectus lacustris, rečiau 

Nymphaea candida, paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), permautalap÷ plūd÷ 

(Potamogeton perfoliatus). 

Potameidų juostą sudaro augalai, kurie į vandens paviršių iš 2 – 3 m gylio iškelia tik žiedus. 

Dažniausiai pasitaiko plūdžių (Potamogeton) genties rūšys (Potamogeton lucens, P. perfoliatus), 

sudarančios sąžalynus ir įvairaus pločio juostas. Myriophyllum spicatum, Batrachium circinatum 

didesnius sąžalynus ar juostas formuoja eutrofin÷se augaviet÷se ant dumblingo substrato. 

D÷l mažo vandens skaidrumo, Kuršių mariose limneidai (po vandeniu pasin÷rę augalai) juostų 

nesudaro, pavieniai augalai įsimaišo kitas bendrijas, tik Ceratophyllum demersum, Elodea 

canadensis, Chara aspera, Nitellopsis obtusa formuoja bendrijas arba nedidelius sąžalynus 0,5–2 

m gylyje. Kuršių mariose rastos net 8 maurabragūnų rūšys (Sinkevičien÷, 2004). 

Pleustofitai – tai neprisitvirtinę nei prie dugno, nei prie kitų makrofitų, laisvai vandens 

paviršiuje plūduriuojantys augalai (Lemna minor, L. trisulca, Spirodela polyrhiza, Hydrocharis 

morsus – ranae), kurie gali būti sutinkami seklioje eulitoral÷je visose augalijos juostose. 

Pleustofitai juostų nesudaro, išskyrus eutrofikuotas, nuo v÷jo ir bangų mūšos apsaugotas 

įlank÷les. 

3.2. HELOFITŲ IR HIDROFITŲ BENDRIJŲ FLORISTINö – FITOCENOTINö 

STRUKTŪRA 

Kuršių marių helofitų bendrijos klasifikuojamos pagal Lietuvoje priimtą (Rašomavičius, 

1998) Ciūricho - Montpelje mokyklos klasifikaciją. Pagal ją, helofitų bendrijos patenka į 

Phragmiti - Magnocaricetea elatae klasę, hidrofitų bendrijos, kurias formuoja nimfeidai ir 

potameidai patenka į Potamogetonetea pectinati klasę, o limneidų bendrijos – į Charetea fragilis 

bei Potamogetonetea pectinati klases. 

13

Kuršių marių ekosistemoje didžiausią reikšmę biogeninių medžiagų srautams turi helofitai 

(Phragmiti - Magnocaricetea elatae) bei dalis hidrofitų, priklausančių Potamogetonetea 

pectinati klasei. 

Stambiųjų helofitų ir viksvų bendrijos (Phragmiti - Magnocaricetea elatae) 

Klas÷ jungia helofitų ir hidrofitų bendrijas, išplitusias Kuršių marių eulitoral÷je bei 

Nemuno deltoje, šlapiuose reljefo pažem÷jimuose, pievų balose. Šias bendrijas sudaro perteklinį 

dr÷gnumą ir didelius vandens lygio svyravimus toleruojančios miglinių (Poaceae) bei viksvinių 

(Cyperaceae) augalų rūšys. Klas÷s charakteringos rūšys: Acorus calamus, Equisetum fluviatile, 

Lycopus europaeus, Phragmites australis, Schoenoplectus lacustris, Typha latifolia. 

Kuršių marių Phragmiti-Magnocaricetea klas÷s bendrijos patenka į 3 sąjungas: nendrynus 

(Phragmition australis), viksvynus (Magnocaricion elatae) bei šiurpynus (Glycerio- 

Sparganion). Dalis šių bendrijų yra dažnos ir reikšmingos (2 lentel÷) Kuršių marių eulitoral÷s bei 

litoral÷s užž÷limui ir nemaža dalimi įtakoja hidroekosistemos trofinį statusą. 

2 lentel÷. Kuršių marių eulitoral÷je ir pakrant÷se paplitusios helofitų bendrijos 

Bendrijos 

Paplitimas 

Apsemtoje eulitoral÷je paplitusios bendrijos 

Ajerynas 

Acoretum calami (Schulz 1941) Knapp et Stoffers Mariose reta 

Asiūklynas Equisetetum limosi Steffen 1931 Reta 

Monažolynas Glycerietum maximae Hueck 1931 Apyret÷ 

Ežerinis meldynas Scirpetum lacustris (All. 1922) Chouard 1924 Dažna 

Meldinis liūmneldynas Schoenoplecto- Bolboschoenetum maritimi Zon. 1960 Reta 

Nendrynas Phragmitetum australis (Gams 1927) Schmale 1939 Labai dažna 

Siauralapis švendrynas Typhetum angustifoliae ( All. 1922) Soo 1927 Reta 

Plačialapis švendrynas Typhetum latifoliae Soo 1927 Reta 

Melsvojo meldo bendr. Schoenoplectus tabernaemontani comm. Apyret÷ 

Papliauškinis šiurpynas Sagittario-Sparganietum emersi R. Tx. 1953 Reta 

Šakotasis šiurpynas Sparganietum erecti (Roll 1938) Phill. 1973 Reta 

Tik potvynių metu apsemiamos pakrančių bendrijos 

Dvieiliaviksvynas Caricetum distichae Soo 1938 Dažna 

Aukštaviksvynas Caricetum elatae W. Koch 1926 Reta 

Lieknaviksvynas Caricetum gracilis Almquist 1929 Apyret÷ 

Snapuotaviksvynas Caricetum rostratae Rübel 1912 Apyret÷ 

Pūsl÷taviksvynas Caricetum vesicariae Br.-Bl. et Denis 1926 Reta 

Dryžutynas Phalaridetum arundinaceae Libbert 1931 Dažna 

1962 

14

Aukštųjų helofitų bendrijas formuoja kelios vyraujančios rūšys: Phragmites australis, 

Schoenoplectus lacustris, S. tabernaemontani, Nuphar lutea, Sium latifolium, Typha sp. Kitų 

rūšių fitocenotinis vaidmuo n÷ra žymus. Rūšių skaičius bendrijose įvairus: nendryne 11–20, 

ežeriniame meldyne 16–18, melsvajame meldyne 11–14 (3 lentel÷). 

3 lentel÷. Kuršių mariose plačiau paplitusių Phragmiti - Magnocaricetea elatae klas÷s 

bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Melsvasis 

Bendrijos 

Nendrynas 

(Phragmitetum australis) 

Ežerinis meldynas 

(Scirpetum 

meldynas 

(Scirpetum 

lacustris) tabernaemontani) 

Augaviet÷s gylio intervalas, m 

0–0,3 

0–0,3 

0,8–1,2 

1–1,2 

1,2 

1,0–1,2 

0,3–0,5 

0,2 –0,3 

Bendras rūšių skaičius 2 1 1 1 18 16 11 14 

0 4 1 2 

Padengimas %: Žolynas: 95 90 80 75 80 80–90 30–85 70–80 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 

Cicuta virosa + - + - + - - - 

Bolboschoenus maritimus - - - 1 1 - - 1 

Sagittaria sagittifolia + - - - 

Typha angustifolia + 2 - - - 1 - - 

Acorus calamus - - - - + + - 2 

Eleocharis uniglumis + - - - - - - - 

Lycopus europaeus 1 - - - + - - - 

Lysimachia vulgaris + - - - - - - - 

Phalaroides arundinacea 1 - - - - - - - 

Phragmites australis 3 3 3 4 2 2 + 1 

Rumex maritimus + - - + - - - - 

Schoenoplectus lacustris + + - - 3 3 + 

Schoenoplectus 

2 2 - 1 - + 3 3 

tabernaemontani 

Sium latifolium 1 1 1 + + + - + 

Sparganium erectum - - - - - + - - 

Typha latifolia - + 2 + - - - - 

Carex acuta - - 1 - - + - - 

Nuphar lutea - + + 2 2 2 - + 

Nymphaea candida + - - - 1 - 1 - 

Ceratophyllum demersum - - + - + - - 1 

Cladophora sp. - + + - + 2 2 2 

Caltha palustris + - - - - - + 1 

Alisma plantago - aquatica - - - - - - + 1 

Agrostis stolonifera + - - - - - - - 

Hydrocharis morsus - ranae - + - + + + - - 

Elodea canadensis - + - - 1 - - - 

Potamogeton pectinatus + + - 1 - - - - 

Potamogeton lucens - - 1 - - 2 - - 

15

Potamogeton natans - - - 1 - 1 - - 

Potamogeton perfoliatus + + - - - - - - 

Stratiotes aloides - - - - 1 1 - - 

Lemna minor + - - + 1 - - - 

Spirodela polyrhiza - - - + 1 - - - 

Chara aspera 1 - - - 1 - - - 

Chara globularis - - - - - - + + 

Chara contraria - - - - - - + + 

Lemna trisulca - + + - - 1 - - 

Drepanocladus aduncus - - - - - - + + 

Fontinalis antipyretica - + - - + - - - 

Eupatorium cannabinum + + - - - - - - 

Juncus articulatus - - - - - - + + 

Scutellaria galericulata + - - - - - - - 

Sagittaria sagittifolia - - - - - + - - 

Nendrynas (Phragmitetum australis) 

Bendrija paplitusi beveik visoje tirtoje teritorijoje 0,1–1,2 m gylyje, ant švaraus ar dumblu 

padengto sm÷lio grunto. Be bendrijos edifikatoriaus Phragmites australis, gana pastoviai ir 

gausiai auga Schoenoplectus lacustris bei Nuphar lutea. Kitos rūšys yra sporadin÷s, sutinkamos 

tik 1–2 aprašymų laukeliuose. Žolyno projekcinis padengimas siekia 75–95 %. Viso tirtose 

Phragmitetum australis bendrijose inventorizuotos 33 makrofitų rūšys (po 11–20 rūšių viename 

aprašymo laukelyje). 

Ežerinis meldynas (Scirpetum lacustris) 

Bendrijos dažniausiai paplitusios 0,4–1,2 m gylyje (povandeniniai jų fragmentai pasitaiko 

iki 3 m gylio) ant sm÷l÷to ar dumbl÷to grunto. Be edifikatoriaus Schoenoplectus lacustris, 

pastoviau sutinkama Phragmites australis, Nuphar lutea, Potamogeton perfoliatus, neretai 

bendrijoje auga P. natans, Stratiotes aloides, nors jų fitocenotinis vaidmuo yra nedidelis. Kitos 

rūšys – sporadiškos. Scirpetum lacustris bendrijose inventorizuotos 26 rūšys, (16–18 rūšių 

aprašyme). 

Melsvasis meldynas (Schoenoplectus tabernaemontani) 

Bendrijos užima nedidelius plotus visoje pakrant÷s eulitoral÷je, dažnesn÷s rytin÷je ir 

pietin÷je Kuršių marių dalyse. Vyrauja melsvasis meldas, kitų rūšių vaidmuo – mažas. Pastoviau 

auga dumbliai – gausios Cladophora rūšys, negausios Chara globularis Ch. contraria. Bendrijos 

palitusios 0,2–0,5 m gylyje, rūšių laukeliuose rasta 11–14. 

16

Įsišaknyjančių ir plūdurlapių hidrofitų bendrijos (Potamogetonetea pectinati 

R. Tx. et Prsg. 1942 corr. Oberd. 1979) 

Klas÷ jungia hidrofitų bendrijas, kurias formuoja įsišaknijančios plūduriuojančiais bei 

pasin÷rusiais lapais augalų (potameidų) rūšys. Bendrijas formuoja Elodea canadensis, 

Myriophyllum spicatum, Potamogeton lucens, Potamogeton natans, Potamogeton pectinatus, 

Potamogeton perfoliatus. 

Bendrijos paplitusios eulitoral÷je (dažniausiai bendrijų fragmentai įsiterpia į nendrynus ar 

meldynus) ir litoral÷je. Kuršių mariose dažnesn÷s ir didesnius plotus užima blizgantysis 

plūdynas, permautalapis plūdynas, lūgnynas. Kitų žemiau pateikiamų bendrijų plotai ir 

fitocenotinis vaidmuo nedidelis. (4 lentel÷). 

4 lentel÷. Įsišaknyjančių ir plūdurlapių hidrofitų bendrijos 

Bendrijos 

Paplitimas 

Blizgantysis plūdynas Potamogetonetum lucentis Hueck 1931 Apyret÷ 

Permautalapis plūdynas Potamogetonetum perfoliati Koch 1926 em Pass 1964 Dažna 

Plunksnalapynas Myriophylletum spicati Soo1927 Apyret÷ 

Elod÷jynas Elodeetum canadensis (Pign. 1953) Passarge 1964 Apyret÷ 

Paprastasis nertynas Ceratophylletum demersi Hild 1956 Reta 

Lūgnynas Nupharetum luteae (W. Koch 1926) Hueck 1931 Dažna 

Aštrynas Stratiotetum aloidis Nowinski 1930 Apyret÷ 

Šukin÷s plūd÷s bendr. Potamogeton pectinatus bendrija Apyret÷ 

3.2.1. BENDRIJŲ IŠSIDöSTYMAS KURŠIŲ MARIOSE IR JŲ PAKRANTöSE (BOTANINIAI 

PROFILIAI) 

Siekiant įvertinti augalų bendrijų sud÷tį ir išsid÷stymą, buvo atlikta 11 profilių Kuršių 

marių pakrant÷se. Šiame skyriuje pateikiame 5 būdingiausius Kuršių marių pakrančių užž÷limo 

tipus reprezentuojančių augalijos profilių aprašymus. 

Profiliuose buvo registruojamos visos rūšys, jų gausumą-padengimą įvertinant Braun- 

Blank÷s skale, turinčia 5 reikšmes: 

+ – individų mažai, padengia labai mažą plotą; 

1 – individų daug, tačiau jie padengia mažai arba individų mažai, bet jų padengimas 

didesnis, bet ne daugiau kaip 1/20 tiriamojo laukelio; 

2 – individų labai daug arba jie padengia bent 1/20 tiriamojo laukelio; 

3 – individų įvairiai, jie padengia nuo 1/4 iki 1/2 tiriamojo laukelio; 

4 – individų įvairiai, jie padengia nuo 1/2 iki 3/4 tiriamojo laukelio. 

p – pleik÷, rūšis kontūre randama tik vienoje, dviejose vietose. 

17

1 profilis. (Pradžia: Š 55 0 31’367; R 021 0 13’264; Pabaiga: Kuršių marios. 

Kliošių pievos. Profilio ilgis 940 metrai. Viso išskirta 20 kontūrų (5 lentel÷), į kuriuos patenka 

trąšių ir durpinių pievų ir nendrynų bendrijos. Viso profilyje išskirtos 10 sintaksonų bendrijos. 

Vyrauja didžiųjų viksvynų bendrijos: pelkinis viksvynas (Caricetum acutiformis) – 3 k., dvieilis 

viksvynas (Caricetum distichae) – 4, 6, 8, 12 k., dryžutynas (Phalaridetum arundinacea) – 20 k., 

lendrūnynas (Calamagrostis canescens b.) – 7, 11 k. ir nendrynų bendrijos: monažolynas 

(Glycerietum maximae) – 2 k., ajerynas (Acoretum calami) – 5, 13 k., nendrynas (Phragmitetum 

australis) – 9, 19 k. bendrijos. Trąšių pievų purienynai – šluotsmilgynas (Deschampsietum 

cespitosae) – 10, 15 k., vingiorykštynas (Filipendulo-Geranietum palustris) – 14, 17 k. ir 

pašiauš÷lynai: pašiauš÷lynas (Alopecuretum pratensis) – 1, 16, 18 k. užima mažesnius plotus. 

18

5 lentel÷. Kliošių pievų bei Kuršių marių pakrant÷s augalų bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Kontūro Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 

Kontūro ilgis 

(m) 

40 60 10 130 10 60 50 20 25 180 20 70 10 50 90 60 40 10 10 20 

Rūšys Rūšių 

skaičius 

9 9 6 12 9 12 8 9 12 10 11 7 11 17 11 13 13 5 7 11 

Padengimas 

(%) 

90 90 100 100 80 70 90 90 95 75 95 80 80 80 95 80 80 80 80 95 

Achillea millefolium 1 

Acorus calamus 1 3 3 

Agrostis stolonifera + 3 2 2 1 2 

Alopecurus pratensis 3 + 3 4 4 

Anthoxanthum odoratum 1 1 

Anthriscus sylvestris 1 + 

Calamagrostis canescens 3 1 1 3 + 1 2 2 

Calystegia sepium 3 2 2 1 2 2 

Caltha palustris + 2 + 1 

Cardamine pratensis + + 

Carex acutiformis 1 3 + 1 + 

Carex disticha 1 2 + 4 1 4 + 3 2 2 1 4 1 1 

Carex elata + 

Carex gracilis 1 + 

Centaurea jacea + 

Chenopodium 

acerifolium 

+ + 

Cirsium arvense + + 

Deschampsia cespitosa 2 1 2 2 2 4 2 + 3 2 2 2 

Elytrigia repens 2 + + 

Equisetum palustris 1 

Festuca pratensis 1 

Festuca rubra + 2 2 1 1 

Filipendula ulmaria 1 4 + + 4 1 2 2 

Galium boreale + + + 1 

Galium uliginosum + + 1 1 + + + + + 1 

Geranium palustre 1 2 2 

Glyceria maxima 4 + 2 2 2 1 + + 

19

Helictotrichon pubescens + 1 + 

Holcus lanatus + + + 

Iris pseudacorus 2p 

Juncus effusus + + 

Lychnis flos-cuculi + + 

Lysimachia vulgaris 1 2 2 2 1 1 + 

Lotus corniculatus 1 1 1 1 1 

Persicaria amphibium + + 1 1 + + 

Phleum pratense + 

Phragmites australis 4 + 4 

Poa pratensis + 

Poa trivialis + 

Polygonum bistorta 2 + + 

Potentilla anserina 1 2 1 + + 

Potentilla palustris 1 1 + 

Ranunculus acris 1 + + 

Ranunculus repens 1 + 1 

Rorippa palustris 1 

Rumex acetosa + 

Rumex hydrolapathum + + + 

Sanguisorba officinalis 1 + 

Symphytum officinale + 

Sium latifolium + + 

Stellaria palustris + 

Succisa pratensis + 

Thalictrum lucidum 1 

Typhoides arundinaceae 2p 3p 1 2p 4 

Triglochin maritimum + 

Urtica dioca + + + 

Valeriana officinalis 1 

Veronica chamaedrys + 

Vicia cracca + + + 

20

2 profilis. Kliošių pievos. Profilis. Pietų-Šiaur÷s krypties, neilgas, siekia 315 m ilgio. 

Išskirta tik 6 kontūrai (6 lentel÷), apimantys 3 asociacijų bendrijas: dvieilis viksvynas 

(Caricetum distichae) – 3; nendrynas (Phragmitetum australis) – 1, 5; vingiorykštynas 

(Filipendulio-Geranietum palustris) – 2, 4, 6. Didžiausius plotus užima nendrynas ir 

vingiorykštynas. 

6 lentel÷. Kuršių marių pakrant÷s ties Kliošių draustiniu bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Kontūrai 1 2 3 4 5 6 

Kontūro ilgis (m) 60 10 100 25 100 20 

Rūšys Rūšių skaičius 13 6 13 13 6 13 

Padengimas (%) 90 80 95 95 95 90 

Agrostis stolonifera 3 3 

Alopecurus pratensis 2 + + 1 + 

Anthriscus sylvestris 2 

Calystegia sepium 1 

Caltha palustris + 2 2 

Carex disticha + 3 2 2 

Dactylorhiza incarnata + 

Dactylorhiza longifolia 1 

Deschampsia cespitosa 1 2 2 

Festuca rubra 1 1 

Filipendula ulmaria 3 1 4 4 

Holcus lanatus 1 

Lychnis flos-cuculi 2 1 1 

Lysimachia vulgaris 1 3 

Molinia caerulea + 

Persicaria amphibium + 

Petasytes spurius + 

Phragmites australis 3 1 1 3 1 

Poa pratensis 

Poa trivialis 1 

Polygonum bistorta 1 + 2 

Ranunculus auricomus 1 + 

Ranunculus repens 2 

Rumex acetosa 1 1 1 

Rumex hydrolapatum + 1 + 

Sanguisorba officinalis 1 

Simphytum officinale 2 1 1 + 

Stellaria palustris 1 

Typha latifolia 1 

Valeriana officinalis 1 

21

3 profilis. Kliošių draustinis, pamarys (atstumas nuo marių 80 m). V-> R krypties. 

Prasideda nuo juodalksnyno ir 300 m tęsiasi iki mišraus miško. Išsiskiria tik 4 kontūrai (7 

lentel÷), apimantys 4 asociacijų bendrijas: pašiauš÷lynas (Alopecuretum pratensis) – 1; dvieilis 

viksvynas (Caricetum distichae) – 2, 4; monažolynas (Glycerietum maximae) – 3; nendrynas 

(Phragmitetum australis) – 3. Vyrauja pašiauš÷lyno bendrijos. 

7 lentel÷. V->R krypties profilio bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Kontūrai 1 2 3 4 

Rūšys 

Kontūro ilgis (m) 70 50 80 100 

Rūšių skaičius 11 11 9 10 

Padengimas (%) 80 80 95 85 

Achillea millefolium + 

Acorus calamus 3 2 

Alopecurus pratensis 3 

Anthriscus sylvestris + 1 

Caltha palustris + 

Carex acutiformis + 

Carex disticha 3 2p 3p 

Carex elata + 

Cirsium palustre + + 

Deschampsia cespitosa 1 1 

Eriophorum polystachion 1 3p + 

Festuca rubra 1 

Filipendula ulmaria 1 

Galium uliginosum 1 1 

Helictotrichon pubescens + 

Lychnis flos-cuculi + 1 + 

Lysimachia vulgaris + 1 

Phragmites australis 4 2 

Poa trivialis + 

Potentilla palustris + 1 + 

Ranunculus repens + 

Sanguisorba officinalis 2 

Sium latifolium 1 

Trifolium pratense 1 

Vicia cracca 1 

4 profilis. 55 0 34’329; 21 0 13’213. Tyrų pelk÷s šiauriniame krašte, prasideda nuo 

Vilhelmo kanalo ir tęsiasi iki Kuršių marių. Ilgis 890 m., išsiskiria 14 kontūrų (8 lentel÷), kurie 

apima 5 asociacijas: dryžutynas (Phalaridetum arundinaceae) – 1, 11; dvieilis viksvynas 

(Caricetum distichae) – 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13; nendrynas (Phragmitetum australis) – 12, 14; 

vingiorykštynas (Filipendulo-Geranietum palustris) – 2, 3; šluotsmilgynas (Deschampsietum 

cespitosae) – 5. Vyrauja įvairios rūšin÷s sud÷ties dvieilis viksvynas. 

22

8 lentel÷. Tyrų pelk÷s šiaurinio krašto botaninio profilio bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Kontūrai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 

Rūšys 

Kontūro ilgis (m) 80 40 50 20 20 150 30 100 20 200 60 20 100 

Rūšių skaičius 8 10 6 7 8 12 7 8 7 11 7 6 10 

Padengimas, % 75 90 80 95 85 95 75 95 95 95 80 80 95 

Agrostis stolonifera 2 1 

Alopecurus pratensis 1 1 

Anthriscus sylvestris 1 + 

Caltha palustris 1 1 + 

Carex acutiformis 1 

Carex disticha 2 4p 3 4 4 3 4 4 4 1 2 4 

Carex gracilis 1 

Dactylorhiza incarnata + + 

Dactylorhiza longifolia + + 

Deschampsia cespitosa 1 1 1 4 1 1 1 

Eleocharis palustris 1 

Eriophorum 

polystachion 

1 1 1 2p 

Filipendula ulmaria 1 4 3 1 + 3p + 

Galium uliginosum + + 

Geranium palustre 2 2 

Geum rivale 1 

Glyceria maxima 1 2p 2 

Glyceria plicata + 

Iris pseudacorus + + 1 

Juncus effusus + 

Lathyrus palustris + + 

Lychnis flos-cuculi 2 1 2 + + 1 2 1 + 

Lysimachia vulgaris 2 1 

Myosotis scorpioides + 

Molinia caerulea + 

23

Phleum pratense 1 

Phragmites australis + + 2 2 3 4 

Poa pratensis 1 

Poa trivialis 1 

Potentilla palustris 1 1 

Ranunculus acris 1 1 1 + 

Ranunculus flammula + 

Ranunculus repens + 

Rumex acetosa 1 

Salix cinerea + + + 

Sanguisorba officinalis 2 1 1 

Sesleria uliginosa 1 1 

Sium latifolium 2 

Thyphoides 

arundinaceae 

3 1 4 

Triglochin maritimum 1 2p 2p 

Valeriana palustris 1 + 

24

5 profilis. 

Profilis atliktas Tyrų pelk÷s šiaurin÷je dalyje, lygiagrečiai Vilhelmo kanalui. Profilio 

pradžia: 55 0 34’300; 21 0 13’055, ilgis 1300 m, išskirta 10 kontūrų (9 lentel÷). Bendrijų įvairov÷ 

maža. Vyrauja dvieilio viksvyno (Caricetum distichae) – 1, 2, 3, 5, 6 kontūrai ir nendryno 

(Phragmitetum australis) – 8, 9, 10 kontūrai bendrijos. Dryžutyno (Phalaridetum arundinacea) 

– 4 kontūras ir pelkinio viksvyno (Caricetum acutiformis) – 7 kontūras bendrijos užima 

nedidelius plotus. 

9 lentel÷. Tyrų pelk÷s šiaurin÷s dalies bendrijų rūšin÷ sud÷tis 

Kontūrai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 

Rūšys 

Kontūro ilgis (m) 190 85 80 95 70 90 90 250 150 250 

Rūšių skaičius 23 13 17 14 15 15 16 15 13 11 

Padengimas (%) 100 95 95 100 100 90 100 95 100 100 

Acorus calamus 1 1 1 

Agrostis stolonifera + + + + + + + 

Alopecurus pratensis + 2 

Anthriscus sylvestris + 

Calamagrostis 

canescens 

2 2 2 2 + 

Calystegia sepium + + 

Caltha palustris + + 2 

Carex acutiformis 4 2 

Carex disticha 4 4 4 2 4 4 + + 2 

Carex elata + + 

Carex cespitosa 1 2 

Carex gracilis 2 2p 1 

Carex vesicaria + 

Deschampsia cespitosa 2 + 1 1 1 

Eriophorum 

angustifolium 

+ 2p + 2 + + 

Festuca rubra + + 

Filipendula ulmaria + 2 2 1 

Galium uliginosum + + + 

Glyceria maxima + + + 2 1 1 1 

Iris pseudacorus + + 2 1 2 1 

Juncus effusus + + 1 

Lychnis flos-cuculi + + 1 

Lathyrus palustris + + 

Lysimachia vulgaris + + 1 1 1 1 2 + 

Lythrum salicaria + 

Myosotis scorpioides + 

Persicaria amphibia + + + 1 2 1 1 1 

Phragmites australis 2 + 4 4 4 

Potentilla anserina 2 + 

Potentilla palustris + 1 + 1 1 

Ranunculus acris 1 

Ranunculus lingua + 

Rumex acetosa + 

Rumex hydrolapathum + + + + + 

Sanguisorba officinalis 1 + + 2 + 

25

Schoenoplectus 

tabernaemontani 

+ 1 + 2p 

Sium latifolium + + + 1 1 + 

Stachys palustris + 

Stellaria palustris + 1 

Thalictrum lucidum 1 + 

Typha angustifolia + 2 

Typhoides arundinaceae + + + 4 2p 2p 

Triglochin maritimum + 

Valeriana officinalis 

2p 

Apibendrinant galima pasakyti, kad Kuršių marių pakrant÷se užliejamose potvynių 

vandens, formuojasi viksvynų, pašiauš÷lynų, vingiorykštynų bendrijos. Reljefo pažem÷jimuose 

ir Kuršių marių eulitoral÷je plyti nendrynai, kurie formuoja plačias (40–150 m pločio) juostas. 

Ypač plačios nendrynų juostos siauroje litoral÷je formuojasi ties Svencel÷s bei Tyrų pelk÷mis ir 

ties Kniaupo įlanka. Pasteb÷ta, kad vandenyje auganti nendr÷ išaugina daugiau fruktifikuojančių 

stiebų negu auganti sausumoje, be to visa ledonešio „nupjauta“ nendrynų, viksvynų ir kitų 

augalų sąžalynų biomas÷ pavasarinio potvynio metu patenka į Kuršių marias. Tod÷l vandenyje 

ar seklioje litoral÷je augančių helofitų sąžalynų kasmetinis biogeninių medžiagų įnašas į Kuršių 

marių ekosistemą yra žymiai didesnis negu tol÷liau nuovandens užliejamoje pakrant÷je 

augančių augalų bendrijų. 

4. BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ SURIŠIMAS KURŠIŲ MARIŲ PAKRANČIŲ 

HELOFITŲ BIOMASöJE 

4.1. MAKROFITŲ BIOFILTRO FUNKCIONAVIMO PRINCIPAI 

Helofitų juostos, juosiančios beveik visas Kuršių marias funkcionuoja kaip natūralus 

makrofitų biofiltras. Vandenvalos procesas makrofitų biofiltre pagrįstas hidroekosistemoms 

būdinga kompleksine abiotinių ir biotinių komponentų sąveika. Vandens valymo laipsnis ir 

greitis biofiltre priklauso nuo hiroekosistemos tipo ir struktūros, šviesos režimo, temperatūros, 

aktyviosios vandens reakcijos (pH), ištirpusio vandenyje deguonies kiekio, teršalų fizin÷s – 

chemin÷s sud÷ties ir koncentracijos, vandens susimaišymo su teršalais greičio ir kt. 

(ROMANENKO, 1985). Nendrynus supančiame vandenyje ir dugno nuos÷dose, kurias nendrių 

šaknų sistema praturtina deguonimi, nepertraukiamai vyksta organin÷s medžiagos skaidymo 

procesai. Įrodyta, kad net iki 99 % organinių medžiagų suskaido gyvi organizmai. 

Vandenvalos procesas nendrių juostoje susideda iš dviejų pagrindinių dalių: organinių 

medžiagų destrukcijos (skaidymo) ir biogeninių medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių) 

surišimo makrofitų biomas÷je. 

26

Pagrindinis vaidmuo organin÷s medžiagos skaidymo procese tenka bakterijoms, kurios, 

egzo- ir endofermentų komplekso d÷ka, sunkiai skaidomas organines medžiagas (humidin÷s 

rūgštis, celiuliozę, angliavandenius) paverčia lengvai skaidomais ir įsisavinamais organiniais 

(baltymai, angliavandeniliai) ar mineraliniais (nitratai, fosfatai) junginiais. Bakterioplanktono 

gaus÷jimas Kuršių mariose, kai Jūrinių tyrimų centro vykdomo vandens kokyb÷s monitoringo 

metu 1995–2003 metais bakterijų skaičius pagaus÷jo vidutiniškai nuo 3 iki 5–7 (iki 11) mln. 

ląstelių mililitre vandens, rodo, kad marių vanduo labai prisotintas organin÷mis medžiagomis, 

kurias bakterijos skaido iki mineralinių medžiagų. Pastarąsias v÷liau asimiliuoja autortofiniai 

organizmai (fitoplanktonas ir makrofitai) ir prasideda naujas biogeninių medžiagų ciklas. 

Natūralu, kad Nemuno atnešti ir bakterijų suskaidyti didžiuliai organin÷s medžiagos kiekiai 

virsta greitu maistu Kuršių marių autotrofams. 

Makrofitų vegetacija yra tampriai susijusi su vandens telkinio savivalos procesais: jie ne 

tik sudaro pagrindą ir formuoja biofiltro biocenozę, bet ir pagerina vandens telkinio deguoninį 

režimą (JAKUBOVSKIJ, MEREŽKO, ŠIJAN, 1974). Makrofitai praturtina deguonimi aplink šaknų 

sistemą esantį dugno nuos÷dų sluoksnį ir sudaro sąlygas vykti aerobiniams organin÷s medžiagos 

skaidymo procesams (WETZEL, 2001). Vandens augalai savo organizmo statybai panaudoja 

arba absorbuoja kai kurias vandenyje ištirpusias ar suspenduotas medžiagas (Si, Ca, K, Na, Mg, 

Mn, Fe, Co), o taip pat dalinai sugeria sunkiuosius metalus, riebalus, naftos produktus. 

Skirtingai nei mikrohidrobiontų, makrofitų audiniuose sukaupti cheminiai junginiai išsilaiko 

beveik visą augalo vegetacijos sezoną. Vegetacijos sezono pabaigoje tai įgalina pašalinti 

antžeminę augalų masę, kartu iš hidroekosistemos eliminuojant augalų biomas÷je surištus 

cheminius junginius. 

4.2. BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ SUKAUPIMAS HELOFITŲ BIOMASöJE 

Kaip jau buvo min÷ta, makrofitai vandenvalos procesą įtakoja keleriopai, tačiau 

svarbiausia makrofitų funkcija biofiltre yra biogeninių ir kitų medžiagų surišimas biomas÷je. 

Kaip jau min÷ta, gausiausiai Kuršių marių pakrant÷se yra paplitę nendrynai, tod÷l tyrimų metu 

buvo atlikti nendrių biomas÷s chemin÷s sud÷ties tyrimai, kurių rezultatai parod÷, kad Kuršių 

marių priekrant÷je augančios nendr÷s absoliučiai sausoje biomas÷je sukaup÷ vidutiniškai 2,24– 

2,62 % (vid. 2,43 %) azoto ir 0,16–0,24 % (vid. 0,2 %)fosforo. Pasteb÷ta, kad eutrofiniuose 

biotopuose ant dumblingo substrato augusios nendr÷s biogeninių medžiagų sukaupdavo 

daugiau, nei tos, kur augdavo ant sm÷l÷to grunto ar užlajų zonoje. Šie duomenys neprieštarauja 

literatūroje aprašomoms tendencijoms, kad hipertrofin÷se sąlygose augančių makrofitų 

biomas÷je sukaupiamos žymiai didesn÷s biogeninių elementų koncentracijos (BALEVIČIUS, 

2002; DREGGER, 1989). Ypač šios tendencijos išryšk÷ja nuotekų valymo įrenginiuose 

veikiančiuose makrofitų biofiltruose – ten nendrių biomas÷je sukaupiama iki 2,5–3,6 % azoto ir 

iki 0,25–0,33 % fosforo (KUUSEMETS, LOHMUS, 2005). 

27

4.3. KURŠIŲ MARIŲ EULITORALöJE BEI PAKRANTöSE IŠAUGINAMA 

NENDRYNŲ BIOMASö BEI JOS ĮNAŠAS Į VANDENS TELKINĮ 

Makrofitų išauginama biomas÷ labiausiai priklauso nuo pačių makrofitų rūšių biologijos ir 

augaviet÷s fizinių – cheminių veiksnių: Kuršių marių morfometrinių ypatumų, nuos÷dų kaupimosi 

pobūdžio, pakrant÷se vykdomos antropogenin÷s veiklos, prietakinių medžiagų kiekio bei jų 

sud÷ties. Hidrofitų augimui taip pat labai svarbus vandens skaidrumas, jo chemin÷ sud÷tis, dujų 

režimas. Vegetacijos sezono metu bendrijų sukaupta biomas÷ žiemą papildo ekosistemos organinių 

medžiagų atsargas (BRONMARK et al., 1998). 

Vandens augalijos, kaip organin÷s medžiagos šaltinio ekosistemoje, vaidmuo ryškus, jeigu 

metin÷ biomas÷ skaičiuojama ne visam marių plotui, o tik makrofitais užž÷lusios litoral÷s ir 

eulitoral÷s plotui (FREINDLING, 1985). Metin÷ makrofitų bendrijų biomas÷ buvo tiriama 

maksimalaus jų išsivystymo metu (rugpjūčio–rugs÷jo m÷n.). 

Nendrynas (Phragmitetum australis) 

Bendrijos paplitusios 0–1,2 (iki 1,5) m gylyje, m÷giai imti 8 Kuršių marių pakrant÷s vietose 

sausumoje ir vandenyje, 0–0,6 m gylyje. Augaviečių gruntas sm÷lis arba dumbl÷tas sm÷lis. Žolyno 

projekcinis padengimas m÷ginių ÷mimo vietose 40–90 %. Sausumos nendrynuose inventorizuotos 

26, o vandenyje augančiuose – 29 rūšys. Vandenyje šalia Phragmites australis pastoviau auga 

Schoenoplectus lacustris, Nuphar lutea, užlajų zonoje – Filipendula ulumaria, Carex disticha, 

Phalaroides arundinacea. Įvairuoja nendrių aukštis: vandenyje nendrynai siekia 2,5–2,8 (iki 3,1) m 

aukštį, užlajų zonoje – iki 2,2 m, o sausumoje – 1–1,7 m (4 pav.). 

A 

B 

4. pav. Kairių masyvo vandenyje ir sausumoje augantys nendrynai skiriasi aukščiu, 

tankumu bei biomase: A – vandenyje augančios nendr÷s; B – sausumoje augančios nendr÷s 

28

Meldynas (Scirpetum lacustris) 

Bendrijos paplitusios visoje Kuršių marių eulitoral÷je (kiek dažnesn÷s arčiau Nemuno 

deltos) 0,4–2 m gylyje, formuoja monodominantinius sąžalynus. 

M÷giniai imti 1 m gylyje. Bendrijos dažniausiai auga ant sm÷lio grunto, jų projekcinis 

padengimas siekia 40–75 %, m÷ginių ÷mimo vietose – 50–55 %. Scirpetum lacustris bendrijose 

inventorizuota 18 makrofitų rūšių, pastoviau iš jų auga 4 rūšys: Schoenoplectus lacustris, 

Nuphar luteum, Chara aspera. Biomas÷s vidutinis absoliučiai sausas svoris (g/m 2 ) – 367,5 g. 

Bendrijos rūšių biomas÷ tokia: Schoenoplectus lacustris – 348,4 g/m 2 , Nuphar luteum – 16,4 g, 

Chara aspera– 2,7 g. 

Kadangi meldynai Kuršių marių litoral÷je užima labai nedidelį plotą, meldų pjovimas 

netur÷s didesnio poveikio Kuršių marių ekosistemos biogeninių medžiagų balansui. Be to, meldų 

sąžalynus, augančius 1–2 m gylyje nupjauti yra gana sud÷tinga, taip pat meldai, skirtingai nuo 

nendrių, neturi tokio plataus pritaikymo, kas gal÷tų skatinti jų pjovimą. Atsižvelgiant į tai, šioje 

galimybių studijoje toliau vertinama tik Kuršių marių nendrynų biomas÷. 

Nustatyta, kad Kuršių marių eulitoral÷s bei pakrančių skirtingų biotopų nendrynai 

vidutiniškai išauga nuo 1,0 iki 3 m aukščio, jų sąžalynuose stiebų tankumas siekia nuo 44 iki 

512 stiebų/m 2 ir išaugina nuo 1164 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausą biomasę (10 lentel÷). 

10 lentel÷. Kuršių marių nendrynų m÷ginių charakteristika (suvestin÷ lentel÷) 

Vid. stiebų 

tankumas 

st./m2 

Vid. orasaus÷ 

biomas÷, 

g/m2 

Vid. absoliučiai 

sausa biomas÷, 

g/m2 

Nudžiūvimas 

% 

Pavyzdžio ÷mimo vieta Vid. aukštis, 

m 

Kuršių marių rytin÷ pakrant÷ 

Dreverna, kanalo pakrant÷ 2,6+0,4 povand. 138 2184 1805 17.4 

Dreverna, prie marių 1,6 368 1580 1275 19.3 

Svencel÷, pievoje su nendre 1,2 512 1768/1331* 1454 17.8 

Svencel÷, mariose 2,6 288 4340 3592 17.2 

Kairiai, profilis; užliejama 2 208 1164 948 18.6 

Kairiai, profilis; vandenyje 2,6+0,4 povand. 88 1460 1220 16.5 

Tyrų pelk÷s pakrant÷s pieva 1,0 44 544 448 17.6 

Profilis Kairiai, prie vandens 2,60+0,4povand. 88 1460 1219 16.5 

Kuršių marių vakarin÷ pakrant÷ (Neringa) 

Alksnyn÷, prie posto 2,6+0,3 povand. 132 1564 1300 16.2 

Lapnugarių draustinis 2,7+0,3 povand. 76 2096 1715 18.2 

Juodkrant÷, Žvejų kaimelis 2,6+0,3 povand. 196 2732 2253 17.5 

Už Preilos į Šiaurę 2,5+0,5 povand. 174 2383 1992 16,5 

* pateikiama visos pievos bendrijos ir atskirai nendrių biomas÷ 

Tyrimų metu nustatyta, kad vandenyje 0,2–0,4 m gylyje augantys nendrynai išaugina 

aukštesnius stiebus, bei dauguma atvejų didesnę biomasę, nei sausose vietose augantys arba tik 

periodiškai užliejami nendrynai (5 pav.). 

29

5.5 

5 

4.5 

Vidutinis aukštis, m 

Vid. stiebų tankumas x100/m2 

Vid. absoliučiai sausa biomas÷, kg/m2 

4 

3.5 

3.592 

3 

2.5 

2 

1.5 

1 

0.5 

1.805 

1.22 

1.219 

2.253 

1.715 

1.3 

1.992 

1.275 

0.948 

1.331 

0.448 

0 

VANDENYJE: 

Dreverna, kanalo pakrant÷ 

Svencel÷, mariose 

Kairiai, profilis; vandenyje 

Profilis Kairiai, prie pat 

vandens 

Juodkrant÷, Žvejų kaimelis 

Lapnugarių draustinis 

(Alksnyn÷-Juodkrant÷) 

Alksnyn÷, prie posto (ant 

dumblo) 

Už Preilos į Šiaurę (toliau 

nuo kranto) 

PERIOD. UŽLIEJAMA: 

Dreverna, prie marių, 

užliejama 

Kairiai, profilis; užliejama, 

bet ne vandenyje 

SAUSUMOJE: 

Svencel÷, nendrynas 

pievoje 

Tyrų pelk÷s pakr; pieva 

ant sm÷lio 

5 pav. Įvairiuose Kuršių marių biotopuose augančių nendrynų aukštis, stiebų tankumas bei 

absoliučiai sausa biomas÷ 

Taigi, siekiant iš Kuršių marių ekosistemos išnešti kuo daugiau biogeninių medžiagų, 

pirmiausiai reiktų orientuotis į marių eulitoral÷je bei periodiškai užliejamose plotuose želiančius 

nendrynus. 

Žinant, kad Kuršių marių nendrių biomas÷je vidutin÷ P koncentracija siekia apie 0,2 %, 

o vidutin÷ N koncentracija yra apie 2,43 %, nupjovus 1 m 2 nendryno iš Kuršių marių 

ekosistemos potencialiai galima išnešti nuo 1,9 iki 7,2 (vid. 4,55) g fosforo ir nuo 23 iki 87,3 

(vid. 55,15) g azoto. 

30

4.4. KURŠIŲ MARIŲ PRIEKRANTöS IR NEMUNO DELTOS HELOFITŲ 

(NENDRYNŲ) PASISKIRSTYMO NUSTATYMAS GIS IR PALYDOVINöS 

TELEMETRIJOS METODAIS 

Tradicinių kosmin÷s nuotraukos klasifikavimo metodų (parenkant žinomų klasių spalvinio 

spektro pavyzdžius) teko atsisakyti, kadangi Kuršių marių priekrant÷s makrofitų bendrijos buvo 

pernelyg fragmentiškos, ir mums nepavyko identifikuoti pakankamai stambių vientisų rastro 

masyvų, iš kurių būtų galima pasirinkti etaloninius spalvų pavyzdžius mus dominančioms makrofitų 

klas÷ms. Tod÷l teko panaudoti mažiau tikslų ir kur kas daugiau darbo sąnaudų (nereikalingų 

tematinių klasių eliminavimui ir perkodavimui) reikalaujantį RGB klasteringo metodą (žiūr. 

metodikos skyrių). 

Remiantis turima pagalbine medžiaga, RGB klasteringo rezultatai buvo tikslinami ir valomi, 

eliminuojant nereikalingas spalvines klases ir perkoduojant „maišytus“ pikselius į gretutines 

vientisas klases. Gauta 13 skirtingų spalvinių klasių, kurių 1 apjung÷ keletą mišrių pikselių grupių, 

apimančių vandenyje augančius nendrynus, 6 stambios skirtingos klas÷s rod÷ sausumoje (ant 

skirtingų gruntų ir skirtingo tankio/aukščio) augančius nendrynus, 2 klas÷s – nendrynus maišytus su 

viksvomis ir kita žoline augalija, 1 klas÷ – nendrynus maišytus su krūmynais ir pavieniais lapuočių 

medžiais ir 2 klas÷s – skirtingo dr÷gnumo atviro grunto plotus nendrių sąžalynuose. 

Galiausiai min÷tos nendrynų klas÷s buvo sugrupuotos į 5 dominuojančias tematinių klasių 

grupes, kurios atspindi pagrindines Nemuno deltos, Kuršių nerijos ir kontinentin÷s pamario dalies 

makrofitų bendrijas, kuriose dominuoja arba yra tam tikromis proporcijomis sutinkami ir nendrių 

sąžalynai: 

1. Vandenyje augantys (apsemti) nendrynai (maišyti su kitais vandens augalais) (6 pav. A); 

2. Sausumoje augantys vientisi nendrynai, pasižymintys skirtingu tankiu ir augantys ant 

skirtingų gruntų; 

3. Sausumoje augantys nendrynai (maišyti su viksvynais ir kita žoline augalija) (6 pav. B); 

4. Sausumoje augantys nendrynai (maišyti su krūmynais ar pavieniais medžiais) (6 pav. C).; 

5. Atviro grunto plotai vientisų nendrynų masyvuose (nušienauti, išdegę ar kitaip pažeisti 

nendrynai) (6 pav. D). 

31

A 

B 

C 

D 

6 pav. Vandenyje (A) ir sausumoje (B–D) augantys nendrynai skiriasi rūšine sud÷timi ir biomase 

Išskirtų tematinių klasių dengiami plotai buvo apskaičiuoti visai pasirinktai tyrimų teritorijai 

(Lietuvos Kuršių marių dalies priekrant÷) ir atskirai pamario kontinentinei zonai, Nemuno deltos 

rajonui (Vent÷s ragas, Kniaup÷s įlanka ir Rusn÷s salos dalis) bei Kuršių nerijos priekrantei iš marių 

pus÷s. Skaičiavimams naudota formul÷: 

S = 28.5 2 * n /10,000 = n * 0.081225 (ha), 

kur S – atskiros tematin÷s klas÷s plotas (ha), n – tos klas÷s pikselių skaičius. Gauti rezultatai 

apibendrinti 11 lentel÷je. Detalios suvestin÷s, kuriose pateikiamos svarbiausių tematinių sub-klasių 

suvestin÷s, jų spalvų pavyzdžiai (naudingi pridedamų iliustracijų analizei) ir užimami plotai 

pateikiami 12 lentel÷je. Gauti LANDSAT kosminio vaizdo bei ortofotonuotraukų analiz÷s rezultatai 

pateikiami detaliose kartografin÷se schemose (priedai 1–10). 

32

11 lentel÷. Pagrindinių tematinių klasių, kuriose dominuoja nendr÷, užimami plotai (ha) Kuršių 

marių priekrant÷je (pagal LANDSAT ETM 1999.07.31 kosminio vaizdo nuotrauką) 

NENDRYNAI (ha) Pamarys Nemuno delta Kuršių nerija VISO (ha) 

1. Vandenyje 192 618 25.0 835 

2. Sausumoje 479 2036 0.9 2516 

3. Maišyti su kitais žoliniais augalais 133 718 0.5 852 

4. Maišyti su krūmais 92 431 0.1 523 

5. Atviras gruntas 17 251 1.3 269 

VISO: 913 4054 27.8 4995 

LANDSAT kosminio vaizdo nuotraukų spektrin÷s (RGB klasteringo) ir tematin÷s analiz÷s 

rezultatai d÷l santykinai didelių pikselių generalizuoja smulkias kraštovaizdžio elementų detales, 

ypač plonas linijines struktūras besiribojančias su kontrastingos spalvos elementais, ir kurių plotis 

apytiksliai atitinka vieną pikselį, bet jos yra dengiamos dviejų pikselių juostos. Tokiais atvejais 

beveik visada d÷l spektrinių reikšmių generalizacijos pikselio viduje yra prarandama reikiama 

tematin÷ klas÷. Kitaip tariant, plonų linijinių struktūrų, kurios taip aiškiai matomos aerofoto 

nuotraukose (0.5 x 0.5 m pikseliai), dažniausiai nebesimato vidutin÷s rezoliucijos kosminio vaizdo 

nuotraukose (28.5 x 28.5 m), tokiose kaip LANDSAT ETM, tod÷l ir spektrin÷s analiz÷s ar 

dešifravimo rezultatai būna mažiau tikslūs, nei galima tik÷tis. 

Kita vertus, kosminio vaizdo nuotraukos pateikia ne tik matomo spektro spalvų (raudonažalia-m÷lyna) 

sudarytą optinį vaizdą (kaip aerofoto nuotraukos), bet ir vieną ar net kelis infra 

raudonojo spektro dalies kanalų vaizdus (kaip LANDSAT TM/ETM sensoriai), kuriuos atitinkamai 

derinant tarpusavyje, galima išgauti daugybę informacijos apie augmenijos bendrijų struktūrą, 

vegetacijos fazę ir fizinę būklę, taip pat ir apie fizines aplinkos charakteristikas, tokias kaip 

dirvožemio sud÷tį, dr÷gnumą ir kt. Taigi multispektrin÷s kosminio vaizdo nuotraukos yra 

nepalyginamai informatyvesn÷s kokybine prasme. Vidutinio dydžio pikseliai automatiškai 

generalizuoja spektrinę žem÷s paviršiaus informaciją, tod÷l v÷liau ją daug lengviau dešifruoti 

(mažesnis detalumas ir tematinis išsibarstymas). 

Lyginant su aerofoto nuotraukomis, tampa akivaizdus šių dviejų informacijos šaltinių 

skirtumas. Stambūs kosminio vaizdo nuotraukos pikseliai ne visada atitinka tikslius aerofoto 

nuotraukos kontūrus, tačiau atsiranda galimyb÷ matyti skirtingas augalų bendrijų formas – tiek 

fizinę augalų būklę (aukštį, tankį, vegetacijos fazę), tiek ir bendrijų struktūrą bei fizines aplinkos 

savybes (grunto tipą, dr÷gnumą). Kartografin÷se schemose pasitaikantys skirtumai be anksčiau 

min÷tų priežasčių gal÷jo atsirasti ir d÷l to, kad iliustracijų gamybai mes naudojome 2005 metų 

ankstyvo pavasario aerofoto nuotraukas, tuo tarpu nendrynų struktūros analizei buvo naudojamos 

1999.07.31 kosminio vaizdo nuotrauka. D÷l to daug kur galima matyti sezoninius skirtumus ir net 

kranto linijos pokyčius pridedamose iliustracijose. 

33

12 lentel÷. Kuršių marių nendrynų plotų analiz÷ pagal biotopus 

KURŠIŲ MARIŲ PRIEKRANTöS 

NENDRYNŲ BENDRO PLOTO 

ANALIZö 

KURŠIŲ MARIŲ KONTINENTINöS DALIES 

NUO VENTöS RAGO IKI KLAIPöDOS 

PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO 

ANALIZö 

Nendr÷s vandenyje * 

Nendr÷s vandenyje 

Spalvin÷ 

klas÷ Pikselių sk. Plotas, ha 

Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

Plotas, 

ha 

51 10529 855 51 2369 192 

Vientisos nendr÷s sausumoje 

855 192 


Spalvin÷ 


Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

Plotas, 

ha 

106 6401 520 106 1722 140 

111 12711 1032 111 1833 149 

131 920 75 131 542 44 

136 8387 681 136 1562 127 

161 2322 189 161 242 20 

186 247 20 186 0 0 

Nendr÷s su viksvomis 

2517 479 


Spalvin÷ 


Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

Plotas, 

ha 

112 8249 670 112 1542 125 

137 2281 185 137 141 11 

Nendr÷s su krūmais 

855 137 


Spalvin÷ 


Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

81 6471 526 81 1138 92 

Atviras gruntas nendrynuose 

Plotas, 

ha 

526 92 


Spalvin÷ 


Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

24 2784 226 24 227 18 

94 591 48 94 35 3 

* Spalvos lentel÷je atitinka spalvas iliustracijose 1–10 prieduose 

Plotas, 

ha 

274 21 

34

NEMUNO DELTOS LIETUVOS DALIES 

PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO ANALIZö 

KURŠIŲ NERIJOS LIETUVOS DALIES 

PRIEKRANTöS NENDRYNŲ PLOTO 

ANALIZö 



Spalvin÷ 


Spalvin÷ 

klas÷ 

Pikselių sk. 

51 7608 618 51 552 45 


Spalvin÷ 


Plotas, 

ha 

618 45 

Spalvin÷ 

klas÷ 


Pikselių sk. 

106 4665 379 106 14 1.1 

111 10875 883 111 3 0.2 

131 378 31 131 0 0.0 

136 6820 554 136 0 0.0 

161 2080 169 161 0 0.0 

186 247 20 186 0 0.0 


Spalvin÷ 


Plotas, 

ha 

2036 1.4 

Spalvin÷ 

klas÷ 


Pikselių sk. 

112 6698 544 112 9 0.7 

137 2140 174 137 0 0.0 


Spalvin÷ 


Plotas, 

ha 

718 0.7 

Spalvin÷ 

klas÷ 


Pikselių sk. 

81 5305 431 81 28 2.3 


Spalvin÷ 


Plotas, 

ha 

431 2.3 

Spalvin÷ 

klas÷ 


Pikselių sk. 

24 2537 206 24 20 1.6 

94 555 45 94 1 0.1 

Plotas, 

ha 

251 1.7 

35

Objektyviai vertinant gautus rezultatus, reikia pažym÷ti, kad abejotina klas÷ (mūsų 

vertinimu – apie 70 % tikslumas) yra vandenyje augantys nendrynai (11 lentel÷s 1 klas÷), kuriuose 

dažnai pasitaiko kitokia gausi vandens augalija, duodanti labai panašų į išret÷jusius nendrynus 

spalvinį derinį. Deja, bandant šią klasę filtruoti, buvo prarandama ir žymi vandenyje augančių 

nendrynų dalis. Nendrynų maišytų su krūmynais (4) ir viksvomis bei žoline augalija (3) proporcijos 

apytikriais vertinimais gal÷jo siekti iki 65–85 %. Didžiausias abejones kelia atviro grunto plotai 

nendrynų masyvuose. Manytina, kad apie 15–20 % bendro jų ploto tikrai buvo tais metais pažeisti 

nendrynai. Taip pat, lyginant skirtingų metų palydovinius vaizdus, pavyko nustatyti, kad skirtingais 

metais šių atviro grunto plotų vietos akivaizdžiai keit÷si, tod÷l įtar÷me juos esant žmogaus veiklos 

rezultatu (pvz., nendrių šienavimas silosui netoli Kairių poligono, meldin÷s nendrinuk÷s 

perimviečių aplinkotvarkos priemon÷s) bei kitos antropogenin÷s veiklos indikacijos. 

Vertinant realią nendrynų masyvų apimtį, geriausiai sek÷si įvertinti sausumoje esančius 

grynus (ar su negausia kitų bendrijų priemaiša) nendrynus, kurie pateko į 2 klasę (11 lentel÷). 

Apytikriai vertinant, šios klasių grup÷s patikimumas atitinka standartinius statistinio patikimumo 

kriterijus (95 %). 

Atlikus paprastus aritmetinius įvairių biotopų pamario nendrynų ploto skaičiavimus, 

paaišk÷ja, kad pamaryje bei Nemuno deltoje plyti apie 5000 ha nendrynų. Tačiau pamaryje, o ypač 

Nemuno deltoje bei Neringoje, daugelio nendrynų pjauti negalima d÷l šių gamtinių teritorijų 

unikalumo bei jautrumo bet kokiam neapgalvotam poveikiui. 

36

5. SAUGOMOS TERITORIJOS IR RETI, SAUGOMI OBJEKTAI 

KURŠIŲ MARIOSE BEI JŲ PAKRANTöSE 

5.1. EUROPINöS SVARBOS BUVEINöS IR SAUGOMOS TERITORIJOS 

Kuršių marios ir jos pakrant÷s unikalios Lietuvai biologin÷s įvairov÷s požiūriu, čia 

rastos 4 Europin÷s svarbos buvein÷s. Kuršių marios yra tipiška estuarin÷ lagūna (1150), su 

Baltijos jūra susisiekianti 400–600 m pločio sąsiauriu. Okeaninis klimatas lemia didelę rūšių ir 

augaviečių, buveinių įvairovę. 

Kita Europin÷s svarbos buvein÷ yra dumblu padengtos Nemuno deltos ir Kuršių marių 

pakrant÷s (3270). Dumblo sąnašose formuojasi pionierin÷s dr÷gmę bei azoto gausą m÷gstančios 

augalų rūšys (Bidens frondosa,. B. tripartita, Chenopodium rubrum, Persicaria sp.). Pasitaiko 

aktyvių aukštapelkių (7110) bei tarpinių pelkių ir liūnų buveinių (7140) Svencel÷s, Klišup÷s ir 

Tyrų pelk÷se. 

Retų ir unikalių rūšių bei bendrijų apsaugai išskirtos 6 saugomos teritorijos – vakarin÷ 

dalis patenka į Kuršių nerijos nacionalinį parką, pietrytin÷ – Nemuno deltos regioninį parką 

(Avandeltos rezervatą) (7 pav.), rytin÷ dalis apima 4 įvairios paskirties draustinius: Smelt÷s 

botaninį, Lūžijos botaninį, Kliošių kraštovaizdžio (įeina Tyrų ir Klišup÷s pelk÷s), Kintų 

botaninį. Greta Kuršių marių plyti didelis Svencel÷s telmologinis draustinis; šios pelk÷s prieigos 

siekia Kuršių marių pakrantę. 

7 pav. Nemuno deltos regioninio parko Avandeltos rezervatas 

37

Pažiūr÷jus į pamario krašto saugomų teritorijų žem÷lapį (8 pav.), tampa aišku, kad 

nendrių pjovimas be didesnių ar mažesnių apribojimų įmanomas tik visai nedidel÷je Rytin÷s 

Kuršių marių pakrant÷s dalyje. 

8 pav. Kuršių marių bei jos apylinkių saugomos teritorijos 

38

5.2. RETOS IR SAUGOMOS AUGALŲ RŪŠYS HELOFITŲ BENDRIJOSE 

Kuršių mariose ir jos užliejamose pakrant÷se helofitų juostose rastos net 7 saugomos 

(Lietuvos Raudonoji knyga, 2007) augalų rūšys. Susidaro konfliktin÷ situacija tarp saugomų 

objektų ir sparčiai plintančių ir did÷jančių nendrynų plotų. Kartais nendr÷, stipriai konkurencin÷ 

rūšis, skverbiasi į nimfeidų ar potameidų formuojamas juostas, kuriose auga saugomos rūšys 

(pvz., plaumuon÷ ties Pervalkos ir Kniaupo įlankomis). Į Lietuvos Raudonąją knygą (2007) 

įrašytos trijų retumo kategorijų rūšys (13 lentel÷). 

13 lentel÷. Į Lietuvos raudonąją knygą (2007) įrašytos augalų rūšys, augančios potencialiai 

šienaujamuose Kuršių marių pakrančių biotopuose 

Rūšis 

Pajūrin÷ pienažol÷ (Glaux 

maritima L.) 

Druskinis vikšris (Juncus 

gerardii Loisel.) 

Pajūrin÷ narytžol÷ 

(Triglochin maritimum L.) 

Pajūrinis liūnmeldis 

(Bolboschoenus maritimus 

Palla) 

Baltijinis maurabragis 

(Chara baltica) 

Pilkšvasis maurabragis 

(Chara canescens Desv. et 

Loisel.) 

Lizdiškasis dumblabragis 

(Tolypella nidifica Leonh.) 

LRK 

kategorija 

Augaviet÷ 

Radviet÷ 

1 2 3 

+ Nendrių ir meldų juosta Lūžijos botaninis 

draustinis 

+ Sąnašinis sm÷lis, dažnai Smelt÷, Kairiai 

užliejama nendrių juosta 

+ Užliejamose 

Rytin÷ Kuršių marių 

dvieiliaviksvyno ir pakrant÷ 

nendryno bendrijose 

+ Seklios priekrant÷s 

užliejamuose Kuršių marių 

nendrynuose 

+ Seklumose prie nendrynų 

juostos, kartais joje auga 

+ Seklumose nendrių 

juostoje 

+ Seklumose nendrių 

juostoje 

Tyrų pelk÷, 

Juodkrant÷, Kintai 

Lūžijos botaninis 

draustinis 


draustinis 


draustinis 

5.3. RETOS IR SAUGOTINOS AUGALŲ BENDRIJOS 

Kuršių marių pakrant÷se ir eulitoral÷je žinomos 4 retos ir saugotinos bendrijos 

(MINKEVIČIUS, 1959, SINKEVIČIENö, 2000), kurių fitocenotinę sud÷tį ir paplitimą 

pateikiame žemiau. 

Vandeninis plaumuonynas (Nymphoidetum peltatae (Allorge 1922) Bellot 1951). 

Lietuvoje bendrijos žinomos Kuršių marių įlankose ir vakarin÷s dalies upių žemupiuose. 1955– 

1995 m. duomenimis, plaumuonynas augo Kuršių marių Kniaupo, Pervalkos įlankose bei 

Klaip÷dos kanale ties Svencel÷s pelke bei Krokų lankos ežere. Kuršių marių Karkl÷s įlankoje, 

ties Pilkope, Gilijos, Skirvyt÷s, Pakaln÷s žiotimis bendrijų būkl÷ nepatikrinta. 

39

Nymphoidetum peltatae bendrijos išsid÷sto lūgnynų pakraščiais arba atviro vandens 

plotuose nuo 0,5 iki 1,5 m gylyje, dumblingame sm÷lyje arba dumble, kurio sluoksnis vietomis 

siekia iki 0,2 m storio. 

Charakteringa rūšis Nymphoides peltata – reta visame areale, įrašyta į visų Baltijos šalių 

ir Baltarusijos raudonąsias knygas. Dažniausiai ji dominuoja bendrijose ir suteikia joms būdingą 

aspektą, kuris vegetacijos metu keičiasi. Vegetacijos pradžioje vandens paviršiuje žaliuoja 

plūduriuojantys maži apvalūs plaumuon÷s ir pavieniai didesni lūgn÷s lapai. Žyd÷jimo metu 

dominuoja ryškiai geltona jų žiedų spalva. 

Iš viso bendrijose užregistruota augant 22 augalų rūšys, bet pastoviai kartu su 

Nymphoides peltata auga tik Nuphar lutea ir Schoenoplectus lacustris. Kitos rūšys pasitaiko 

retai ir auga negausiai – atskirų augimviečių bendrijas sudaro tik 2–9 rūšys. Iš plūdurlapių 

hidrofitų, be Nymphoides peltata ir Nuphar lutea, dar auga Nymphaea candida, Lemna minor, 

Spirodela polyrrhiza, Hydrocharis morsus-ranae, iš pasin÷rusių hidrofitų – Potamogeton 

lucens, Potamogeton perfoliatus, Potamogeton pectinatus ir priedugniniai augalai (Elodea 

canadensis, Nitellopsis obtusa). Iš helofitų, be Schoenoplectus lacustris, dar pasitaiko Alisma 

plantago-aquatica, Sagittaria sagittifolia, Sparganium erectum, Typha latifolia, Phragmites 

australis. 

Bendrijos matomai nyksta d÷l vandens užterštumo ir eutrofizacijos. Minijos up÷je šių 

bendrijų vietoje išplitę Nuphar lutea sąžalynai. Tikriausiai upių pakraščiuose Nymphoides 

peltata negali konkuruoti su Nuphar lutea, o laisvoje nuo augalų vagos dalyje negali įsitvirtinti 

d÷l srov÷s poveikio. Dalis augaviečių yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Visomis 

įmanomomis priemon÷mis reikia mažinti Kuršių marių teršimą. Pakartotinai patikrinti visas 

augavietes Kuršių marių įlankose ir vakarin÷s dalies up÷se. 

Pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi (Br. -Bl. 1931) R. Tx. 1937). Žinomos 

radviet÷s telkiasi Kuršių marių pakrant÷je, Klaip÷dos – Drevernos ruože (Klaip÷dos raj.), 

Nemuno pakrant÷se (Jurbarko ir Šakių raj.), Stakliškių apylink÷se (Prienų raj.) (Balevičien÷, 

1991, Minkevičius ir kt., 1959, Sinkevičien÷, 2000). 

Auga Kuršių marių litoral÷je, Nemuno up÷s šaltiniuotose pakrant÷se tarp up÷s vagos ir 

krūmų juostos, kur sm÷lis dažniausiai susimaišęs su dumblu ir geležingomis šaltinių 

nuos÷domis. Bendrijų užimami plotai yra labai maži. 

Bendrijų rūšin÷ sud÷tis, kaip ir paplitimas, mažai tirti. Bendrijose vyrauja Bolboschoenus 

maritimus. Gana gausiai auga Phragmites australis, Schoenoplectus tabernaemontani, Agrostis 

stolonifera, Rorippa amphibium, Bidens frondosa, Mimulus guttatus, Leersia oryzoides, 

40

Polygonum lapathifolium. Klaip÷dos – Drevernos ruože bendrijose negausiai auga Glaux 

maritima – rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. 

Druskinis vikšrynas (Juncetum gerardii Nordhagen 1923). Bendrijos paplitusios 

Eurazijoje ir Šiaur÷s Amerikoje daugiau ar mažiau druskingose augaviet÷se. Lietuvoje 

paplitusios labai ribotai, vakarin÷je dalyje, kur baigia išnykti. 

Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrant÷s – Smelt÷s pusiasalis (Klaip÷da), Kairiai 

(Klaip÷dos raj.), Kuršių Nerija, Palangos apylink÷s ties Šventosios žiotimis. 

Būdingas biotopas – silpnai druskingi Baltijos jūros ir Kuršių marių pakraščiai. 

Bendrijos įsikuria ant sąnašinio priesm÷lio, dažnai užliejamose vietose, prie upių žiočių 

(Smeltel÷s, Klaip÷dos kanalo, Šventosios). 

Pagrindiniai bendrijų edifikatoriai – Juncus gerardii ir Glaux maritima – dažnai auga 

gana gausiai, tačiau ne visada kartu. Pasitaiko bendrijų, kuriose auga tik vienas iš jų. Gana 

dažnos šiose bendrijose ir kitos halofilin÷s rūšys – Aster tripolium ir Triglochin maritimum, 

rečiau pasitaiko Centaurium littorale. Be būdingų šioms bendrijoms halofilų čia auga Rumex 

maritimus, Schoenoplectus tabernaemontani, Chenopodium glaucum, Trifolium fragiferum. 

Vietomis gausiai auga periodiškai užliejamoms augimviet÷ms būdinga Agrostis stolonifera bei 

trypimui atsparios rūšys – Leontodon autumnalis ir Potentilla anserina. Smelt÷s draustinio 

bendrijose pastoviai auga Festuca arundinacea. 

Nyksta d÷l urbanizacijos ir Marių pakrančių užž÷limo. Pagrindin÷ šių bendrijų 

augimviet÷ Smelt÷s pusiasalyje buvo sunaikinta išsiliejus mazutui (dabar Tarptautin÷s perk÷los 

teritorijoje). Marių pakrant÷je ties Kairiais bendrijų ploteliai labai maži, jie užželia meldais ir 

nendr÷mis. Šventosios apylink÷se esančių bendrijų būkl÷ nežinoma. Malkų įlankos krantin÷je 

(Smelt÷s botaninis draustinis) yra tik nedideli jų fragmentai. Bendrijų plotai labai maži ir jų 

išsaugoti faktiškai neįmanoma. 

Pelkinis vandensargynas (Zannichellietum palustris Lang 1967). Visose kaimynin÷se 

Lietuvai šalyse retos. Buvo žinoma tik viena radviet÷ Seirijų ežere (Lazdijų raj). 1997–1998 

metais aptiktos radviet÷s Drūkšių (Zarasų raj.), Vištyčio (Vilkaviškio raj.), Obelijos (Alytaus – 

Lazdijų raj.) ežeruose, Kuršių mariose (Sinkevičien÷, 2000). 

Auga Kuršių marių pakraščiai ir įlankos. Dugno nuos÷dos – įvairaus rupumo, 

dažniausiai dumblingas sm÷lis. 

Rūšin÷ bendrijų sud÷tis. .Dažniausiai Zannichellia palustris sudaro monodominantinius 

sąžalynus, kuriuose kitų rūšių labai mažai ir jos negausios. Pastoviausi šių bendrijų 

komponentai – plūd÷s (Potamogeton pectinatus, P. perfoliatus) ir maurabragiai (Chara aspera, 

C. contraria). Labai dažnai jų sąžalynus dengia siūliniai žaliadumbliai (Cladophora sp.), Kuršių 

41

mariose pasitaiko Enteromorpha intestinalis. Bendrijos gali išnykti ežerų atabradams ir 

įlankoms užželiant aukštaisiais helofitais (pvz. nendr÷mis), turinčiais stambius šakniastiebius. 

5.4. FAUNOS APSAUGA KURŠIŲ MARIŲ REGIONE 

5.4.1. NENDRYNŲ PAUKŠČIŲ IR JŲ BUVEINIŲ SVARBA LIETUVOS PAUKŠČIŲ FAUNAI 

Nendrynai yra svarbios Lietuvos faunai buvein÷s. Tod÷l priemones skirtas reguliuoti jų 

plitimą reikia ir galima projektuoti taip, kad jos būtų naudingos čia perinčių ir besimaitinančių 

paukščių faunai. 

Lietuvoje gyvenimui nendrynuose specializuotos 5 paukščių rūšys. Tai reiškia, jog 

nendrynų buvein÷s toms rūšims yra iš esm÷s būtinos ir kitokiose jos negali apsigyventi ir veistis. 

Be to, dar 14 paukščių rūšių nendrynai yra svarbiausia (nors nevienintel÷) ar viena iš svarbiausių 

veisimosi buveinių. Visos šios rūšys gyvena Kuršių marių bei Nemuno Deltos nendrynuose (14 

lentel÷). Devynios iš jų yra įtrauktos į Europin÷s bendrijos svarbos (EB) I sarašą ar Lietuvos 

Raudonąją Knygą (LRK). 

14 lentel÷. Kuršių marių bei Nemuno Deltos nendrynuose perinčios paukščių rūšys, jų 

gamtosauginis statusas ir svarba Lietuvos paukščių faunai 

Paukščių rūšis Gamtosauginis statusas Nemuno deltos svarba Lietuvos paukščių 

EB I sarašas LRK faunai 

Didysis baublys* + + Didžiausia Lietuvoje populiacija 

Mažasis baublys + 

Ausuotasis kragas + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų 

Gulb÷ nebyl÷ 

Gulb÷ giesminink÷ + + 

Nendrin÷ ling÷ + Viena iš dviejų didžiausių Lietuvoje 

populiacijų 

Pievin÷ ling÷ + + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų 

Pilkoji žąsis + Didžiausia Lietuvoje populiacija 

Rudagalv÷ antis 

Laukys 

Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų 

Ilgasnap÷ vištel÷ 

Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų 

Nendrin÷ vištel÷ 

Urvin÷ antis + 

Plovin÷ vištel÷ + + Viena iš didžiausių Lietuvoje populiacijų 

Ūsuotoji zyl÷ LRK* + Didžiausia Lietuvoje populiacija 

Didžioji krakšl÷* 

Didžiausia Lietuvoje populiacija 

Mažoji krakšl÷* 


Nendrinis žiogelis* 


Nendrin÷ starta 


Ežerin÷ nendrinuk÷ 


* – iš esm÷s tik nendrynuose gyventi specializuotos rūšys 

42

Daliai paukščių rūšių (14, 15 lentel÷s) yra naudingas ištisinis nendrynų šalinimas, nes jos 

vengia jų sutank÷jimo (nors tam tikras stiebų skaičius kai kurioms iš šių rūšių yra svarbus jų 

gyvenamosios aplinkos elementas). Tod÷l nendrynų esminis sumažinimas dr÷gnose ar sekliai 

apsemtose vietose, kur jų d÷l nendrių išplitimo sunyko paukščių buvein÷s, pasitarnautų tokių rūšių 

apsaugai. 

15 lentel÷. Nemuno deltos regione perinčios paukščių rūšys, kurių buvein÷ms gręsia 

nendrynų plitimas 

Paukščių rūšis 

Gamtosauginis statusas 

EB I sarašas LRK 

Dryžgalv÷ krykl÷ 

Pilkoji antis + 

Smailiauodeg÷ antis + 

Perkūno oželis 

Griciukas + 

Raudonkojis tūlikas + 

Gaidukas + + 

Juodkrūtis b÷gikas + + 

Pemp÷ 

Stulgys + + 

Balin÷ pel÷da + + 

Švygžda + + 

Geltongalv÷ kiel÷ + 

Meldin÷ nendrinuk÷ + + 

5.4.2. INDIKATORINöS NENDRYNŲ PAUKŠČIŲ RŪŠYS 

Išorinis nendrynų monotoniškumas iš tikrųjų slepia didžiulę ekonišų įvairovę, į kurią čia 

gyvenančios rūšys reaguoja nevienodai (9 pav.). Bendriausiomis, paukščiams svarbiomis nendrynų 

buveinių charakteristikomis yra nendrynų plotas ir jų fragmentiškumas, pad÷tis vyraujančių v÷jų 

atžvilgiu, nendryno bei atviro vandens ribos ilgis, nendrių stiebų tankis, rečiau – stiebų diametras ir 

aukštis, gylis įvairiose nendryno vietose. 

43

9 pav. Pamario nendrynai – paukščių karalija (V. Stanevičiaus nuotr.) 

Jeigu nendrynai būtų tvarkomi atsižvelgiant tik į vienos konkrečios rūšies ekologinius 

poreikius, tik÷tina, kad pakeista nendryno aplinka nebūtinai būtų optimali ir kitoms čia 

gyvenančioms rūšims. Taigi, kaip elgtis tokiu atveju, kai nendryne gyvena keliolika rūšių Kartais 

išsirenkama prioritetin÷ (neretai – saugoma) rūšis, kreipiant mažesnį d÷mesį į kitas rūšis, kurių 

apsauga mažiau aktuali. Pavyzdžiui, didysis baublys, LRK ir Europin÷s svarbos (I sąrašo) rūšis 

būtų prioritetin÷ laukio ir ausuotojo krago (rūšių kurios nepatenka į jokius tokio pobūdžio 

nacionalinius ir tarptautinius sarašus) atžvilgiu. Tačiau bendros nendrynų struktūros ypatyb÷s yra 

daugiau ar mažiau palankios daugelio vandens ir pakrančių paukščių per÷jimui bei maitinimuisi. 

Netgi galima išskirti taip vadinamas indikatorines nendrynų rūšis („flagman bird species for 

reedbeds“). 

Vykdant nendrių plitimą stabdančius darbus pagal planą, tuo pačiu galima sukurti tam tikrą 

erdvinę nendrynų struktūrą, pagrystą atviro vandens ir nedrynų plotų santykiu ir konfigūraciją. Tai 

turi būti vykdoma priklausomai nuo konkrečios situacijos. Visų pirma nuo nendrynų ploto, jų 

sąžalynų dydžio ir vandens gylio įvairiose nendryno vietose. 

Baublių, ančių, laukių, kragų gyvenimo būdas ir poreikis buvein÷ms. 

Didysis baublys 

Nendrynų pakraščių rūšis, vengianti didelių jų masyvų centrinių dalių. Taip yra tod÷l, kad į 

tokias vietas neprasiskverbia smulkios žuvys, kurios yra pagrindinis didžiojo baublio maisto 

objektas. Vandens gylis jo medžiokl÷s vietoje svyruoja tarp 10–30 cm ir 70 cm. Augalijos tankio 

turi pakakti šios atsargios rūšies priedangai, bet jis turi būti pernelyg tankus nes negal÷s įplaukti 

žuvyms. Žuvies gausa nendrynų pakraščio zonoje yra svarbiausias baublio gausą ir veisimosi 

produktyvumą įtakojantis veiksnys. Realiai visos aukščiau min÷tos sąlygos formuojasi 

44

vandens/augalijos sandūros zonoje. Tod÷l rūšies galimyb÷s įsikurti ir jos gausa yra apsprendžiama 

šios linijos ilgio (ar jų tankio ploto vienete) reikšmių. Tai reiškia jog rūšiai gyvenamo salygas gali 

pagerinti fragmentuojant didelių homogeniškų nendrynų masyvus, sukuriant juose (ir neleidžiant 

v÷liau užaugti) atviro vandens juostas. 

Antys 

Upin÷s antys paprastai peri gretimuose vandens telkiniui dr÷gnose ar šlapiose buvein÷se, o 

nardančiosios antys pačiame vandens telkinyje. Abiems ekologin÷ms grup÷ms priklausančios rūšys 

jauniklius augina kitose vietose nei peri. Vados yra nuvedamos į seklius priekrančių vandenis, 

kuriuose gausi bestuburių (vabzdžių, vežiagyvių) fauna. Galimyb÷ pasiekti tokias buveines yra 

būtina visoms ančių rūšims (net ir toms, kurios suaugę maitinasi augaliniu maistu, nes visų ančių 

jaunikliai maitinasi tik gyvūniniu maistu). Tačiau plati tankių ir apsaus÷jusių nendrynų juosta yra 

neįveikiama kliūtis tokiems pervedimams iš sausumos į vandenį. Patel÷s sugeba įvertinti situaciją 

dar prieš prasidedant veisimosi sezonui ir neįsikuria nuo vandens nendrynais atkirstose vietose, 

nors visais kitais atzvilgiais jos būtų tinkamos per÷ti. Tod÷l nendrynų plitimas riboja vietinių 

populiacijų reprodukcines galimybes ir jų dydį, kas ypač pavojinga retoms rūšims. Pakrant÷s 

atv÷rimas, išpjaunant nendrynuose atviras juostas, pagerina per÷jimo ir maitinimosi sąlygas 

daugumai ančių rūšių. 

Atviro vandens juostų mozaikos, sukurtos nendrynuose, pagausina maitinimosi vietų skaičių ančių 

vadoms. Čia, užuov÷joje ir saul÷s atokaitoje, greičiau įšyla vanduo d÷l ko sparčiau pavasarį vystosi 

ir yra gausesn÷ bestuburių fauna – pagrindinis ančiukų maistas. 

Laukiai ir kragai 

Abi rūšys (su nedidel÷mis išimtimis) stato plūduriuojančio ar pusiau plūduriuojančio tipo 

lizdus tarp augalų stiebų ant vandens. Šiuo veisimosi ekologijos būdu jos labai skiriasi nuo kitų 

vandens paukščių rūšių. Nendrynai ir švendrynai, yra svarbiausia ausuotojo krago ir laukio 

per÷jimo buvein÷. Laukiui nendrynai išlieka svarbūs ir po to, kai išsirita jaunikliai, kadangi jis juos 

čia vedžioja ir maitina, kol jie pauga, pradeda skaidyti. Nendrynuose, paukščiai slepiasi kilus 

pavojui. Labai svarbūs nendrynai laukiams tampa š÷rimosi metu, kai paukščiai išmeta 

plasnojamasias plunksnas ir negali skraidyti. Tuo metu jie priversti slapstytis augalijos 

priedangoje. Kur yra dideli plotai nendrynų gali įsikurti didel÷s laukių ir kragų perinčios 

populiacijos, formuotis masin÷s laukių š÷rimosi sankaupos. 

Tačiau abi rūšys yra jautrios nendrynų struktūrai ir greitai reaguoja į jos pokyčius. Joms 

nepalankus yra tiek nendrynų išret÷jimas tiek jų sutank÷jimas ir peraviet÷s sekl÷jimas. Pirmuoju 

atveju lizdai tampa atviri sparnuotiesiems pl÷šrūnams ir griaunančiąm bangų poveikiui. Antruoju 

atveju ausuotieji kragai ir laukiai, kurie savo lizdus pasiekia ar juos palieka tik plaukdami, negali 

augalų tankm÷je jud÷ti. Ypač tai aktualu jaunikliams. Jie netgi gali pasimesti nuo t÷vų ir žūti. 

45

Augalų tankis yra svarbus besišeriantiems paukščiams, kurie, negal÷dami tuo laikotarpiu, paskristi, 

čia priversti slapstytis. Jų sparnų ataugančių plunksnų spaigliai yra minkšti, pritvinkę kraujo ir 

tod÷l labai jautrūs. Tokiu metu paukščiai vengia kontakto su kietais augalų stiebais. Be to, 

tankiuose ir sekliuose nendrynuose paukščiai negali pasinerti į vandenį, gelb÷damiesi nuo 

sparnuotųjų pl÷šrūnų. 

Kuo nendrynai didesni, tuo santykinai mažesnis paukščiams tinkamas jų plotas. Taip yra 

tod÷l, kad optimali per÷jimo ir jauniklių vedžiojimui aplinka nendrynuose formuojasi ten kur 

stiebų tankis yra 40–80 stiebai/m 2 , o vandens gylis 0,25–1,2m. Tačiau tokios sąlygos formuojasi 

nendrynų pakraščiuose, paprastai keliolikos metrų pločio juostoje; centrin÷s nendrynų dalys būna 

pernelyg tankios ir seklios. Taigi kuo didesnis nendryno guotas, tuo mažesn÷ jo ploto vienetui 

tenkančios pakraščio juostos dalis. Tod÷l apgalvota nendrynų fragmentacija (santykinis pakraščio 

juostos did÷jimas) yra privalumas lyginant su jų homogeniškumu. Tai yra svarbi išvada į kurią 

reikia atkreipti d÷mesį gamtosaugos tikslais formuojant nendrynų erdvinę struktūrą. 

Meldin÷ nendrinuk÷ 

Šlapiose pamario pievose, ypač viksvynuose, gyvenanti Meldin÷ nendrinuk÷ (10 pav.) – 

rūšis įtraukta į ES Paukščių direktyvos 1 priedą ir laikoma globaliai nykstančia rūšimi (nyksta 

visame areale). 

Pasaulin÷ meldin÷s nendrinuk÷s populiacija vertinama tik 20 000 giedančių patinų, nors 

XXa. pradžioje per÷jo didžiojoje Europos dalyje nuo Prancūzijos iki Sibiro, Rusijoje. Didžiausios 

perinčios populiacijos yra Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, jos sudaro net 90 % visos 

pasaulin÷s populiacijos. Lietuvoje 1995 m. buvo suskaičiuojama apie 400 meldinių nendrinukių, o 

2003 m. inventorizuota tik 200 giedančių patinų. Pagrindin÷ tokio staigaus sumaž÷jimo priežastis – 

neigiami buvein÷s pokyčiai svarbiausioje meldinių nendrinukių per÷jimo vietoje Lietuvoje, t.y. 

Kuršių marių pakrant÷je, patenkančioje į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Šioje vietoje peri iki 75 

% visų meldinių nendrinukių populiacijos. 

Meldin÷ nendrinuk÷ – labai specializuota paukščių rūšis buvein÷s atžvilgiu, perinti tik 

atvirose, šlapiose, maisto medžiagų turtingose viksvin÷se pievose. Pievoms užaugus sumed÷jusia 

augmenija ar nendr÷mis, ji pasitraukia. 

46

10 pav. Meldin÷ nendrinuk÷ – viena rečiausių ir sparčiausiai nykstančių Europos 

paukščių rūšių 

(Lietuvos ornitologų draugijos nuotr.) 

Ši paukščių rūšis įtraukta į daugelio šalių raudonąsias knygas, saugoma pagal Berno, Bonos 

konvencija, ES teis÷s aktus. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1992 m; dabar priskiriama 2 

kategorijai kaip sparčiai nykstanti rūšis. 2003 m. Lietuva pasiraš÷ tarptautinį Supratimo 

memorandumą, kuriuo įsipareigojo saugoti šią rūšį ir jos buveinę. 

Siekiant sustabdyti tolesnį meldin÷s nendrinuk÷s populiacijos maž÷jimą, per÷jimo vietose 

tur÷tų būti laikomasi šių reikalavimų: 

1. Šienavimas tur÷tų prasid÷ti nuo liepos 15 d., nes tuo metu dauguma antros vados jauniklių jau 

gali skraidyti. 

2. Šienauti reikia bent kartą per dvejus metus. Žol÷ gal÷tų būti pjaunama rotacijos būdu, t.y. viena 

pievos dalis nupjaunama vienais metais, likusi dalis – kitais. Jei pievoje hidrologinis režimas geras 

ir krūmai bei nendr÷s greitai neatauga, tai nušienauti pievą galima ir rečiau. 

3. Nendr÷s tur÷tų būti pjaunamos rugpjūčio m÷n. ir pašalinamos iš pievos. Tada iš karto būtų labai 

pageidaujamas nedidelio intensyvumo (0,5 galvijo hektare) ganymas. Taip būtų susilpnintos 

nendr÷s ir kitais metais jų augtų mažiau. 

4. Krūmai ir medžiai tur÷tų būti šalinami kartą per vienerius dvejus metus priklausomai nuo jų 

atauginimo po ankstyvesnio iškirtimo. Tik pavieniai krūmai yra leistini. Jie dažniausiai yra meldinių 

nendrinukių patinų giedojimo vietos. 

47

5.4.3. PAUKŠČIŲ GYVENAMĄJĄ APLINKĄ GERINANTIS NENDRYNŲ TVARKYMAS 

KURŠIŲ MARIOSE BEI NEMUNO DELTOS REGIONE 

Paukščių gyvenamąją aplinką gerinantis nendrynų tvarkymas remiasi keliomis esmin÷mis 

prielaidomis: 

• ištisinis nendrynų pašalinimas ten, kur jie intensyviai naudojami vandens paukščių, gali tur÷ti 

žalingą poveikį vandens paukščių faunai, ypač retoms jų rūšims; 

• ištisinis sausumoje (ir 80 stiebų/m 2 , o gylis 25–70 cm – siūloma nendryną 

suskaidyti 25x25 m fragmentais, 

• kai dominuojantis nedrynų tankis yra >80 stiebų/m 2 , o gylis

5.5. NENDRYNŲ PJOVIMO GALIMA ĮTAKA ŽUVŲ BUVEINöMS 

Kuršių mariose aptinkamos 3 į Lietuvos Raudonąją knygą (2007) įrašytos žuvų rūšys: 

jūrin÷ n÷g÷ (Petromyzon marinus), vijūnas (Misgurnus fossilis) ir lašiša (Salmo salar), kurios taip 

pat įtrauktos į ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB, 1992 05 21) II priedą. Taip pat randamos dar 5 

į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytos žuvų rūšys: kirtiklis (Cobitis taenia), salatis (Aspius 

aspius), kartuol÷ (Rhodeus sericeus), perpel÷ (Alosa fallax) ir ožka (Pelecus cultratus). 

Nustatant konkrečios teritorijos gamtotvarkos bei gamtonaudos priemones butina atsižvelgti 

į šių paukščių rūšių bei žuvų buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, išd÷stytus Bendruosiuose 

buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausyb÷s 

nutarimu Nr. 276 2004 03 15 (2006 04 19 nutarimo Nr. 380 redakcija). 

Reikia saugoti ir tinkamai tvarkyti žuvų nerštavietes bei migracijos kelius, ypač Nemuno 

deltos rajone, kuriems didžiausią gr÷smę kelia d÷l makrofitų sąžalynų ir teritorijos uždumbl÷jimo 

kintančios teritorijos ekologin÷s salygos ir d÷l to įsigalinčios smulkios menkavert÷s žuvys. 

Nendrynai vietomis uždengia iki trečdalio priekrant÷s vandens paviršiaus ploto, tai sudaro 

nepalankias sąlygas žuvų egzistencijai ir reprodukcijai. Vientisi nendrių sąžalynai riboja vandens 

cirkuliaciją ir mažina žuvų migracijos galimybes, o kartu ir Kuršių marių žuvų bendrijos 

produktyvumą. Nendrių pjovimas bei jų ištisinių sąžalynų fragmentavimmas atvertų platesnius žuvų 

migracijos koridorius ir padidintų natūralių nerštaviečių plotus, leistų formuotis įvairiatip÷ms 

ekologin÷ms nišoms, užtikrinančioms palankesnes salygas retesn÷ms žuvims. 

49

6. GALIMAS NENDRYNŲ PJOVIMO POVEIKIS PAMARIO KRANTŲ EROZIJAI 

Kuršių nerijoje nendrynai nuo seno naudojami kaip apsaugos nuo krantų erozijos priemon÷, 

tod÷l diskutuojant jų pjovimą šioje jautrioje teritorijoje, būtina atsižvelgti į Kuršių nerijos rytin÷s 

pakrant÷s erozinį stabilumą. Pastaraisiais metais Kuršių mariose reikšmingesnių ledų slinkimų į 

krantą nebuvo, tačiau, esant aukštiems vandens lygiams, marių bangos ard÷ nesutvirtintus bei 

neapsaugotus nuo bangų mūšos krantus Neringos pus÷je (11 pav.) (Jūrinių tyrimų centro veiklos 

ataskaita, 2006). Krantų ardymą bandoma mažinti statant krantines bei sodinant nendrynus 

(Neringoje kasmet pasodinamas apie 0,5 km ilgio nendryno ruožas). 

11 pav. Kuršių marių vakarin÷s pakrant÷s nuardymai 2005–2006 m. (raudona linija – ardomi krantai; 

m÷lyna – priaugantys krantai; žalia linija – Kuršių nerijos nacionalinio parko riba) (Jūrinių tyrimų centro pav.) 

50

LR Pajūrio juostos įstatymas (2002) nustato, kad „numatant krantotvarkos priemones, 

pirmenyb÷ teikiama natūralių ar tam rajonui būdingų medžiagų, gamtinių analogų principui.“ 

Kuršių nerijos marių krantų apsaugai nuo erozijos nuo seno naudotas bene racionaliausias ir 

pigiausias būdas – priekrant÷je buvo sodinamos nendr÷s. Tačiau keičiantis klimatui bei kylant 

Baltijos jūros bei Kuršių marių vandens lygiui, vien šios krantų apsaugos priemon÷s nebepakanka. 

Pavyzdžiu gali būti Bulvikio rago kranto būkl÷, kur prieš dešimtmetį rago pakrant÷je buvo 

suformuotas nendrių sąžalynas, tačiau krantas išplaunamas ir šiandien (GRIGELIS ir kt., 2007). 

Nendr÷s krantą nuo bangų poveikio patikimai apsaugo tik esant žemam vandens lygiui – šiltuoju 

metų laiku. Esant aukštam vandens lygiui, pavasario ar žiemos potvynių laikotarpiu, nendrynų 

poveikis kranto apsaugai yra mažareikšmis. Nendrynai negali pasipriešinti ir ledų ardomajai veiklai, 

neapsaugo kranto nuo ledų sangrūdų priekrant÷je. Taigi nendrių sąžalynai krantus nuo ardymo gali 

apsaugoti tik dalinai, o Neringos kurortin÷se gyvenviet÷se tokia krantų apsauga ne visada priimtina 

ir socialiniu požiūriu: tankiuose nendrynuose užsilaiko dumblas, kaupiasi ir pūva organin÷s 

medžiagos, sklinda nemalonus kvapas, telkiasi uodų bei mašalų sambūriai. 

Nežiūrint aukščiau min÷tų trūkumų bei negarantuotos krantų apsaugos ekstremaliais 

atvejais, nendr÷s buvo, yra ir bus viena labiausiai Kuršių mariose paplitusių natūralių ar pusiau 

natūralių krantų apsaugos priemonių, kurios saugos daugiau kaip 90 % Lietuvai priklausančios 

marių dalies krantų. 

Nendrynų vaidmenį Neringos krantų apsaugoje nuo erozijos puikiai iliustruoja krantų 

skirtumai ties ištisine nendrynų juosta ir jos proskynomis. Ties visomis tyrimų metu steb÷tomis 

nendryno proskynomis pakrant÷s ruože tarp Nidos ir Pervalkos steb÷ta intensyvi krantų erozija. 

Net ir nedidel÷ nendryno proskyna ties Nidos aerodromu sukelia sparčią krantų eroziją (12 pav.). 

51

12 pav. Nendryno proskyna ties Nidos aerodromu sukelia sparčią krantų eroziją 

Tuo tarpu už 20 m nuo proskynos plačia nendrių juosta apsaugotas krantas yra žymiai 

stabilesnis, ant bangų neskalaujamo sm÷lio formuojasi pionierin÷ sm÷lynų augalija (13 pav.). 

Krante įžiūrimos tik prieš keletą metų ledų sangrūdos paliktos erozijos žym÷s; nuo bangų erozijos jį 

patikimai saugo nendrynai. 

13 pav. Plačia nendrių juosta apsaugotas tas pats krantas yra žymiai stabilesnis 

Panaši situacija ir ties Pervalka. Nors čia nendrynų juostos žymiai siauresn÷s nei Nidoje, jos 

sugeba atlaikyti bangų mūšą ir apsaugoti krantą nuo erozijos (14 pav.). 

52

14 pav. Net ir siaura susiv÷rusio nendryno juosta puikiai stabdo krantų eroziją ties Pervalka 

Neringos miškininkai kasmet vykdo nendrynų šienavimą, iškertant „langus“ į marias. Tai 

fragmentuoja nendrynus, skatina vandens apytaką juose, sukuria įvairesnius biotopus, prisideda prie 

paukščių buveinių kokyb÷s gerinimo bei pagyvina kraštovaizdį. Iš kitos pus÷s, nendryno skaidymas, 

kai statmenai krantui į marias išpjaunamas 15–20 m pločio „langas“, atveria kelią ir bangų mūšai, 

kuri per audras stipriai ardo jokiomis kitomis priemon÷mis nesutvirtintus sm÷lio krantus (15 pav.) 

15 pav. Ties Pervalka bei Preila kasmet šienaujamų nendryno proskynų vietoje intensyv÷ja 

krantų erozija 

53

Išanalizavus natūrinių tyrimų metu surinktą informaciją, šios galimybių studijos reng÷jai 

pri÷jo nuomon÷s, kad „langus“ į marias nendryne būtų tikslinga kirsti ne statmenai, o įstrižai kranto 

linijai. Tokiu atveju, iš marių ateinančios bangos savo kelyje į krantą sutiktų dvi nendryno užtvaras, 

kurios, tik÷tina, sugeb÷tų apsaugoti krantą bent jau nuo vasarinių ir rudeninių audrų sukeltų bangų 

ardomosios veiklos. Įrengiant šias įstrižas proskynas, reiktų atsižvelgti į vyraujančių priekrant÷s 

srovių bei v÷jų kryptis ir proskynas orientuoti taip, kad jos geb÷tų numalšinti dažniausiai 

pasitaikančias bangas. Siekiant stabilizuoti jau vykstančią eroziją, iki šiol šienautoms proskynoms 

reiktų leisti užaugti nendr÷mis, o vietoje jų tankiame nendryne išpjauti naujas proskynas, kurios, 

skirtingai nuo senųjų, į marias būtų orientuotos ne statmenai, o įstrižai kranto linijai. 

Kaip teigia V. Grigelis ir kt. (2007), eroziniu požiūriu problemin÷s Kuršių marių kranto 

atkarpos daugiau susijusios su antropogeniniais, nei su gamtiniais veiksniais. Kuršių nerijos marių 

kranto zonos sandaroje išskiriami natūralūs gamtiniai krantai ir hidrotechniniais įrenginiais 

sutvirtinti krantai (krantin÷s), kurios iš ~60 km Lietuvai priklausančios Kuršių marių dalies kranto 

ruožo dengia apie 17 km. Hidrotechniniai įrenginiai sm÷lingoje Kuršių marių kranto zonoje 

(pakrant÷je ir priekrant÷je dažniausiai ardo nusistov÷jusius dinaminius procesus. Preilos ir 

Pervalkos gelžbetonio krantin÷s neigiamai veikia gretimą natūralią kranto atkarpą. Preiloje šios 

pasekm÷s sunkiai atstatomos, niokojamas gamtinis landšaftas, kranto zona deformuota 

hidrotechniniais įrenginiais nesutvirtintoje gamtinio kranto užuov÷jin÷je (šiaurin÷je) krantin÷s 

pus÷je, krantin÷s gelžbetonio blokai išlaužti šiauriniame krantin÷s gale (16 pav.). D÷l to labai 

sutrikdyta kranto zonoje dinamin÷ pusiausvyra, marių bangos ilgainiui išplov÷ sm÷lį iš po 

gelžbetonio plokščių. Pervalkos krantin÷s po plokšt÷mis išplauta 2–3 metrus. 

16 pav. Griūvanti betonu sutvirtinta marių krantin÷ Pervalkos Šiaurin÷je dalyje 

Hidrotechninių įrenginių statybos neigiamos pasekm÷s seklaus, sm÷lingo kranto atkarpoje 

akivaizdžios. Pagrindin÷ jų priežastis – technogeninio kranto tipo suformavimas, gelžbetonin÷s 

54

krantin÷s komplekso įspraudimas į gamtinę aplinką, kai buvo suardyta natūrali kranto konfigūracija 

(17 pav.). 

17 pav. Kur pasibaigia betoniniai kranto įtvirtinimai, prasideda intensyvi erozija 

Nidos krantin÷je analogiški procesai pasireiškia po krantin÷s gelžbetonin÷mis plokšt÷mis – 

krantin÷ yra susid÷v÷jusi apie 80 % ir nebetinkama naudoti. Krantas stipriai ardomas Purvyn÷s 

rajone ir Bulvikio rage. Šiuo metu jį nuo išplovimų iš dalies apsaugo pasodintų nendrių juosta. 

Pervalkos, Preilos ir Nidos krantines siūloma rekonstruoti, nes jos yra smarkiai eroduotos ir 

nebetinkamos naudoti. Norint išvengti neigiamų hidrotechninių įrenginių statybos pasekmių, dalį 

nebūtinų ir sugriuvusių įtvirtinimų reikia demontuoti, o prieš įrengiant naujus, būtina įvertinti 

įtvirtintos krantin÷s dalies poveikį gretimoms natūralaus (hidrotechniniais įrenginiais nesutvirtinto) 

kranto atkarpoms. Pvz., Nidos krantin÷s statytojai prognozavo, kad įrengti molai, pučiant rytiniams 

v÷jams, slopins marių bangų galią ir sumažins jų poveikį krantams. Deja, prognoz÷s buvo 

klaidingos ir Nidos krantų sutvirtinimas nepasiteisino. 

Nors hidrotechniniai įrenginiai sm÷lingoje Kuršių marių priekrant÷je suardo nusistov÷jusius 

dinaminius procesus, kartais jie turi ir teigiamų bruožų: pvz., rekonstruota Juodkrant÷s uosto 

krantin÷ ir hidrotechniniai įrenginiai apsaugojo Juodkrantę nuo potvynių, ledo sangrūdų, pristabd÷ 

krantų deformaciją d÷l bangavimo ir ledų ardomosios veiklos. 

Aktyviausiai Neringos krantai ardomi atskiruose „Negyvųjų kopų“ ruožuose, Preilos, Pervalkos ir 

Nidos marių kranto zonose, kurios priskirtinos sąnašų trūkumo atkarpoms bei į Šiaurę nuo 

Juodkrant÷s – nuo Buožio rago iki Gintaro įlankos, taip pat stipriai ardomi visi iškyšuliai, vadinami 

ragais. Kadangi dalis marių kranto zonų tarp Preilos ir Nidos priskirtinos sąnašų trūkumo 

atkarpoms, čia būtinas morfolitologinių ir geodinaminių procesų monitoringas. 

Atsižvelgiant į Kuršių marių Vakarin÷s pus÷s krantų nestabilumą, nendr÷s Neringoje yra 

viena pagrindinių kovos su krantų erozija priemonių, tod÷l čia jas siūloma šienauti tik ekologiniais 

55

ir socialiniais tikslais: ploninti platesnes nei 15–20 m storio nendrynų juostas, fragmentuoti tankius 

ištisinius nendrių sąžalynus, gerinant juose vandens apytaką ir susiakupusio dumblo išplovimą, 

sudarant palankesnes sąlygas biologinei įvairovei, ypač žuvų nerštui bei ornitofaunai. Siekiant 

nesutrikdyti trapaus didesn÷s Neringos dalies erozinio stabilumo, nendrynų pjovimo schemą čia 

būtina sudaryti atsižvelgiant į konkrečioje vietov÷je (pvz., įlankoje) vyraujančias v÷jų bei bangų 

kryptis. 

Tuo tarpu visa Rytin÷ (kontinentin÷) marių pakrant÷ yra stabili, išskyrus kelis nedidelius 

(keliasdešimties metrų ilgio) stipriau eroduojamus Nemuno deltos ruožus ties Vente. Krantų 

erozijos požiūriu, nendrynai Rytiniame Kuršių marių krante n÷ra būtini, tod÷l juos būtina pjauti, 

išskyrus botaninių draustinių teritorijas. 

Nustatyta, kad Kuršių marių pakrant÷se nendrynai užima apie 5000 ha plotą, jų absoliučiai 

sausoje biomas÷je vidutiniškai sukaupia apie 0,2 % P ir apie 2,43 % N, o 1 m 2 įvairiose sąlygose 

augančio nendryno per metus išaugina nuo 948 iki 3592 g absoliučiai sausos biomas÷s, t.y. 1 m 2 

nendryno biomas÷je surišama nuo 1,9 iki 7,2 g P ir nuo 23 iki 87,3 g N. Taigi, nupjovus visus 5000 

ha nendrynų, teoriškai iš Kuršių marių ekosistemos kasmet būtų galima pašalinti nuo 95 iki 360 t 

fosforo bei nuo 1150 iki 4365 t azoto. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Nemunas į Kuršių 

marias kasmet atplukdo apie 2000 t P ir apie 40 000 t N, tokiu atveju, išpjovus visas Kuršių marių 

pakraščių nendres, gal÷tume iš Kuršių marių ekosistemos išnešti nuo 4,75 iki 18 % metin÷s P 

prietakos ir nuo 2,9 iki 10,9 % kasmetin÷s N prietakos. 

Tačiau atsižvelgiant į V ir VI skyriuose pateiktą medžiagą, aišk÷ja, jog, nepaisant to, kad 

Kuršių marių Lietuvai priklausančioje priekrant÷je nendrių sąžalynai užima apie 5 tūkstančius 

hektarų, tik nedidel÷ jų dalis nepatenka į saugomų teritorijų ribas, jose negyvena retos ir saugomos 

rūšys, teritorijos n÷ra erozijos požiūriu pavojinguose regionuose. Atsižvelgiant į tai, buvo išskirti 4 

nedideli pamario nendrynų plotai, kuriuose nendres būtų galima šienauti be didesnių apribojimų, 

kas 200 m šienaujamos pakrant÷s ilgio paliekant 30x30 m dydžio nepjautų aukštų ir pakankamai 

tankių netoli vandens esančių nendrynų „saleles“ vandens ir nendrynų paukščiams. (18 pav., Priedai 

11–14). Tačiau šių išskirtų poligonų bendras plotas – vos 158 ha – tiek efektyviam biogeninių 

medžiagų išnešimui iš Kuršių marių ekosistemos, tiek ir pramoninei nendrių gavybai yra aiškiai 

nepakankamas. Pjaunant 158 ha nendrynų iš Kuršių marių ekosistemos išneštume nuo 3 iki 11,4 t P 

ir nuo 36,3 iki 138 t N, arba 0,15–0,57 % metin÷s P prietakos ir 0,09–0,35 % kasmetin÷s N 

prietakos. 

* * * 

56

18 pav. Nepažeidžiant saugomų teritorijų ribų, Kuršių mariose nendres galima pjauti tik 158 ha 

plote 

57

7. NENDRIŲ PJOVIMO BŪDAI, JŲ KAŠTAI IR EFEKTYVUMAS 

KONTROLIUOJANT KURŠIŲ MARIŲ EKOSISTEMOS TROFIŠKUMĄ 

7.1. KURŠIŲ MARIŲ PAKRANČIŲ NENDRYNŲ PJOVIMAS 

Įvertinus Kuršių marias juosiančių helofitų (daugiausiai nendrių) juostų reikšmę Vakarin÷s 

marių pus÷s krantų stabilumui ir rytin÷s marių pakrant÷s nendrynų pakeitimo didesn÷s vert÷s (pvz., 

ganomų ar šienaujamų pievų) bendrijomis galimybes, buvo prieita išvados, kad esamų nendrynų 

plotų iškasti, išrauti ar kitaip sunaikinti negalima arba tai būtų nenaudinga tiek aplinkosauginiu, tiek 

ir ekonominiu požiūriu. Be to, nendrynai funkcionuoja kaip natūralus Kuršių marių ekosistemos 

biofiltras, tod÷l norint iš Kuršių marių išnešti dalį biogeninių medžiagų, nendrynų juostas reiktų ne 

sunaikinti, o reguliariai šienauti, taigi nendrynų naikinimo metodų, išraunant ar iškasant jų šaknyną, 

šioje studijoje nenagrin÷sime. 

Kuršių marių Rytin÷je pakrant÷je galimas rankinis arba mechanizuotas nendrių pjovimas 

krante bei pakrant÷se ir/arba nuo ledo. Akivaizdu, kad Kuršių mariose nendrių yra per daug, jog iš 

rankinio nendrių pjovimo būtų galima tik÷tis apčiuopiamų rezultatų. Nežiūrint to, kai kurie pamario 

nendrių pjov÷jai (pvz., A. Demerecko TŪB) nendres pjauna rankiniu būdu arba labai primityvia, 

nenašia technika. Kiti pjov÷jai (pvz., UAB ”Damava”) nendres pamaryje pjauna danų gamybos 

kombainu ”Seiga-3” (19 pav.). 

19 pav. UAB „Damava“ pamario nendres šienauja švedišku plačiaračiu kombainu „Seiga“ 

Šis kombainas yra pritaikytas darbui pelk÷se bei seklioje litoral÷je, be to nepakrauta „Seiga- 

3“ gali plūduriuoti vandens paviršiuje, nes kombainas sveria mažiau kaip 2 t, o kiekviename iš 6 jo 

ratų telpa apie 1 m 3 oro. Kadangi kombainas turi labai plačius ratus su žemo sl÷gio padangomis, jo 

poveikis paklotei, dirvožemiui ar šienaujamo nendryno šaknų sistemai yra minimalus (20 pav.) – 

žmogus, eidamas per tą pačią šlapynę palieka daug gilesnius p÷dsakus, nei šis kombainas. 

58

20 pav. Plačiaračio nendrių kombaino „Seiga“ įtaka šlapžemių paklotei nežymi 

Teoriškai, Kuršių marių litoral÷je įsibridusias nendres galima pjauti plaukiojančiomis 

mašinomis, panašiomis į pernai Biržų savivaldyb÷s įsigytą nendriapjovę ESO-X5 (21 pav. A) arba 

tobulesniais kombainais, gebančiais ne tik nupjauti, bet ir surinkti nupjautą biomasę (21 pav. B). 

A 

21 pav. Litoral÷je augančių makrofitų pjovimo įranga: A – Biržų savivaldyb÷s 2007 m. įsigyta 

čekiška makrofitų šienavimo įranga “ESO-X5”; B – daniška makrofitų pjovimo bei surinkimo mašina. 

B 

Atsižvelgiant į Rytin÷je Kuršių marių pakrant÷je augančių nendrių plotus, v÷lyvo rudens – 

žiemos periodu susiformuojančias sąlygas ir jų nepastovumą, siekiant optimizuoti nendrių pjovimą, 

reikia našios, nesunkios, vel÷nos ir litoral÷s neardančios, galinčios jud÷ti ir makrofitus pjauti tiek 

vandenyje, tiek ant ledo, tiek pelk÷se, tiek sausumoje technikos. Svarbu, kad ši technika, sulaukus 

palankių pjovimui oro sąlyų (tvirto ledo, nusekusio marių vandens), gal÷tų per trumpą laiką nupjauti 

ir išvežti nendres iš sunkiausiai pasiekiamų vietų (didesnio gylio litoral÷s, užlietų ar užpelk÷jusių 

plotų). 

Pjaunant nendres, labai svarbu atkreipti d÷mesį į tai, kad nupjautą jų biomasę būtina iš karto 

surinkti, išvežti ir utilizuoti už Kuršių marių tiesiogin÷s prietakos baseino ribų. Makrofitų pjovimas 

59

kai nupjauta biomas÷ nesurenkama, o paliekama supūti vandens telkinyje, n÷ kiek neprisideda prie 

vandens kokyb÷s gerinimo, o tik padaro žalos – sudrumsčiamas vanduo, išvažin÷jama pakrant÷, kai 

kuriais atvejais paskatinamas vandens augalų pl÷timasis (kai susmulkinami ir paskleidžiami 

šakniastiebinių augalų šakniastiebiai arba limneidų žiemojimo pumpurai – turionai). 

Taigi, Rytin÷je Kuršių marių pakrant÷je nendrių pjovimą tikslingiausia būtų vykdyti 

plačiaračiais ”Seiga” tipo nendrių kombainais, o Vakarin÷je Kuršių marių pakrant÷je, kur, siekiant 

nepaspartinti krantų erozijos, nendres siūloma pjauti tik ploninant jų juostas bei skaidant didelius 

ištisinius nendrynų masyvus, būtų tikslinga naudoti plaukiojančius nendrių kombainus, kurie iš 

karto surinktų savo nupjautą biomasę. Tokiais kombainais būtų bei rankiniu būdu tikslinga atlikti 

nendrių bei kitų makrofitų sąžalynų fragmentavimą Nemuno deltoje, vykdant šios teritorijos 

gamtotvarkos planuose numatytas priemones. 

7.2. NENDRIŲ PJOVIMO KAŠTAI 

Kadangi tiek visoje Lietuvioje, tiek ir Kuršių marių Rytin÷je pakrant÷je nendrių pjovimas 

n÷ra stipriai išpl÷totas, o nendres pramoniniu būdu pjauna tik kelios bendrov÷s, siekiant įvertinti 

nendrių pjovimo kaštus buvo apklausiami nendres pjaunantys subjektai. Paaišk÷jo, kad nupjauti 1 

ha nendryno UAB ”Damava” sąnaudos siekia apie 1700 Lt; į šią kainą įeina kombaino bei nendres 

išvežančios technikos eksploatacijos bei remonto kaštai, darbininkų atlyginimai, mokesčiai ir t.t. Šią 

kainą koreguoja konkrečios nendrynų masyvų pasiekiamumo bei oro sąlygos: sausą lygų nendryną 

šienauti kainuoja kelis kartus pigiau, nei šlapią, klampų, toli nuo kitai technikai privažiuojamų kelių 

esantį masyvą. Tod÷l UAB ”Damava” atstovas, išgirdęs apie aplinkosauginę nendrynų pjovimo 

prasmę pasiūl÷ leisti pjauti kuo didesnes gerai privažiuojamas teritorijas, o sunkiausiai pasiekiamus 

nendrių plotus palikti paukščių perimviet÷ms. 

Kitos įmon÷s d÷l mažų savo darbo apimčių net apytikslių kaštų nurodyti negal÷jo, tik guod÷si 

sunkiu fiziniu darbu, kelis metus paeiliui būnančiomis šiltomis žiemomis bei dideliais 

aplinkosauginiais jų verslo suvaržymais Nemuno deltoje. 

Remiantis UAB ”Damava” deklaruotais nendrių pjovimo kaštais, ir skaičiuojant, kad nupjovę 

1 ha nendryno iš marių pašaliname nuo 19 iki 72 (vid. 45,5) kg P ir nuo 230 iki 870 (vid. 550) kg N, 

teoriškai gauname, kad už 37 Lt iš marių pašaliname 1 kg P ir 12 kg N, arba už 3 Lt pašaliname 1 

kg N ir 0,08 kg P. 

7.3. NENDRIŲ PJOVIMO SEZONIŠKUMAS IR APLINKOSAUGINIS 

REGLAMENTAVIMAS 

Biogeninių medžiagų išnešimo iš vandens ekosistemos požiūriu, makrofitus pjauti geriausiai 

tada, kai jie savo biomas÷je yra sukaupę maksimalų kiekį biogeninių medžiagų (t.y. maksimaliai 

suaugę ir subrendę), tačiau dar neprad÷ję irti. Taigi optimalus makrofitų pjovimo sezonas yra nuo 

60

ugs÷jo pabaigos iki lapkričio m÷n. Tuo metu jau būna išneršę daugumos rūšių žuvys, išsiritę ir 

lizdus palikę šlapių pakrančių pievų bei nendrynų paukščiai. 

Tačiau tiek ekonominiu, tiek ir aplinkosauginiu požiūriu pamario nendres geriausiai yra pjauti 

žiemą, pageidautina nuo ledo arba esant įšalui – taip nendrių pjovimo technika mažiau klimpsta, 

pasiekia gilesn÷se bei klampesn÷se vietose esančius nendrių sąžalynus, esant įšalui mažiau nukenčia 

dirvos paklot÷ bei šienaujamų nendrynų šaknų sistema, net ir plačiaratei technikai važin÷jant 

sekliaja litorale, žiemos ramyb÷s periodui pasiruošę makrofitai ar jų žiemojančios dalys minimaliai 

nukenčia nuo nendrių šienavimo. 

Tiesa, nuo gruodžio – sausio m÷n. prasideda nendrių irimas (jos nušąla, v÷jas ir sniegas 

nudrasko dalį nendrių lapų, pradeda byr÷ti s÷klos, o nendr÷s praranda nuo 10 iki 20 % biomas÷s), 

tačiau ieškant optimalaus balanso tarp maksimalaus biogeninių medžiagų kiekio išnešimo iš Kuršių 

marių ekosistemos bei aplinkosauginiu požiūriu jautrių pamario teritorijų išsaugojimo, pamario 

nendrių šienavimas žiemą yra optimali alternatyva. 

Tuo tarpu aplinkotvarkinį nendrių šienavimą Kuršių nerijoje bei Nemuno deltoje geriau 

vykdyti rudens pabaigoje, kai paukščių jaunikliai jau palikę lizdus, o meteorologin÷s sąlygos 

netrukdo dirbti su plaukiojančiu kombainu. Nedidel÷s apimties nendrių pjovimas rankiniu būdu 

(pvz., nendryno proskynų darymas kurortin÷se teritorijose) gali būti atliekamas ir vasarą. 

Bet kuriuo atveju, prieš šienaujant nendres, būtina paruošti šienaujamos teritorijos planą, 

jame numatyti šienaujamus bei pavasarį sugrįšiančių paukščių perimviet÷ms paliekamas plotus (jie 

turi sudaryti ne mažiau 5 % šienaujamo ploto), šie planai bei šienavimo laikas, būdas ir priemon÷s 

turi būti suderinti su savivaldyb÷s ekologu bei saugomos teritorijos direkcija (jei šienaujama 

saugomoje teritorijoje). 

Visa nendres pjaunanti bei prie vandens ar užlietų teritorijų važin÷janti aptarnaujanti (pvz., 

nendres išvežanti) technika turi būti tvarkinga, reikia reguliariai steb÷ti, kad iš jos nesisunktų 

degalai bei tepalai. Avarijos atvejui kiekvienas netoli vandens dirbantis mechanizmas privalo tur÷ti 

pakankamą kiekį sorbento, o jo operatorius ir visas nendres pjaunantis personalas turi būti 

supažindintas su būtinais avarijų likvidavimo veiksmais. 

8. NENDRIŲ BIOMASöS PANAUDOJIMAS 

Kaip jau min÷ta, nušienautą makrofitų biomasę būtina nedelsiant surinkti ir pašalinti už 

tiesiogin÷s prietakos baseino ribų. Paprasčiausias, tačiau pats neefektyviausias, nupjautos 

makrofitų biomas÷s panaudojimo būdas yra kompostavimas. Kadangi makrofitų biomas÷ yra 

neužteršta, gavus vietinių aplinkosaugininkų pritarimą, netoli nuo makrofitų pjovimo vietų, už 

tiesiogin÷s prietakos baseino ribų gali būti įrengta keletas makrofitų kompostavimo aikštelių, į 

kurias būtų galima minimaliomis transportavimo sąnaudomis vežti nušienautus makrofitus ir 

61

gaminti kompostą – vertingą trąšą. Iš kitos pus÷s, tai n÷ra optimalus nušienautos biomas÷s 

tvarkymo būdas, kadangi absoliučią daugumą makrofitų biomas÷s sudaro nendr÷s. Šie miglinių 

šeimos augalai turi tuščiavidurį, siliciu inkrustuotą stiebą, kuris natūraliomis sąlygomis 

vandens telkinyje supūna tik per 2–3 metus, tod÷l nendrių kompostavimo aikštel÷ms reik÷tų 

arba labai didelių plotų, arba specialios smulkinimo ir vartymo / v÷dinimo įrangos. 

Nors nei žalių, nei juolab džiovintų nendrių gyvuliai ne÷da, susmulkintos nendr÷s 

teoriškai gal÷tų būti naudojamos kraikui. Tačiau šiuo metu, daugelis ūkininkų kraikui naudoja 

šiaudus, tod÷l abejotina, kad jie labai susidom÷tų šia id÷ja. 

Tradicinis nendrių panaudojimo būdas – nendrinių stogų gamyba. Pamaryje iki 2007 

metų veik÷ 3–4 įmon÷s, kurios žiemą šienaudavo nendrynus, o iš nušienautos biomas÷s 

ruošdavo stogų dengimo žaliavą. Šios studijos rengimo metu buvo bendrauta su dviem nendres 

Nemuno žiotyse bei Kuršių mariose pjaunančiomis įmon÷mis. Mažos individualios rusniškio 

A. Demerecko įmon÷s darbuotojai sak÷, kad pjauti nendres Nemuno deltoje 2006–2007 m. 

žiemą uždraud÷ aplinkosaugininkai, tod÷l ateityje jie planuoja atsisakyti nendrių verslo. Vienos 

didesnių Lietuvoje nendrinių stogų gamintojų UAB “Damava” direktorius sak÷, kad Kuršių 

mariose išauga mažai geros kokyb÷s nendrių, be to, d÷l gausių saugomų teritorijų, nendres 

pjauti leidžiama tik keliuose plotuose ties Kairiais, Svencele ir Klišupe. Toks ribojamas 

šienavimas bei maži reikiamos kokyb÷s nendrių ištekliai netenkina bendrov÷s poreikių, tod÷l 

UAB “Damava” didelę dalį savo naudojamų nendrių importuoja. Direktorius sak÷ rimtai 

galvosiąs, ar 2008 m. žiemą dar pjauti Kuršių marių nendres, ar dengti stogus tik 

importuojamomis nendr÷mis, nes, pasak jo, iš tiek nendrių, kiek dabar leidžiama nupjauti 

Kuršių mariose, geriausiu atveju išeina tik apie 7000–8000 m 2 nendrinių stogų, t.y. uždengiama 

apie 30–40 individualių namų. 

Tačiau net ir tuo atveju, jei stogų deng÷jai visiškai atsisakytų pjauti Kuršių marių 

nendres, yra naujoviškas, Lietuvoje tik pradedamas diegti labai perspektyvus jų panaudojimo 

būdas – nendrių deginimas kaimų ir miestelių kieto kuro katilin÷se. Brangstant kurui, Lietuvoje 

jau keleri metai imtos diegti augalų biomase (medienos atliekomis bei specialiai augintų 

gluosnių drožl÷mis, šiaudais, pašarui netinkama žole ir netgi topinambais) kūrenamos katilin÷s. 

Paskaičiuota, kad nendr÷ yra netgi kaitresn÷ už medieną, tod÷l mariose nupjauta biomas÷ 

gal÷tų būti presuojama ir kūrenama specialiose arba šiaudais kūrenti pritaikytose katilin÷se (22 

pav.). Akivaizdu, kad nupjautas nendres reiktų sunaudoti vietoje, tod÷l nendres kūrenančias 

katilines, atlikus ekonominio tikslingumo analizę, būtų tikslinga įrengti kuruiame nors iš 

centralizuotą šildymo sistemą turinčių pamario miestelių (pvz., Priekul÷je, Vilkyčiuose, 

Drevernoje arba pačioje Šilut÷je). 

62

22 pav. Lietuvoje pagamintos presuotais šiaudais kūrenamos katilin÷s Juknaičiuose 

(Šilut÷s r.) bei Kuigaliuose (Jonavos r.) gal÷tų būti kūrenamos ir presuotomis nendr÷mis 

(Nuotr iš Jasinskas, 2007) 

9. NENDRYNŲ PJOVIMO, KAIP KURŠIŲ MARIŲ EKOSISTEMOS 

TROFINöS BŪKLöS PAGERINIMO PRIEMONöS ĮVERTINIMAS 

Rengiant šią galimybių studiją, atlikti kompleksiniai kuršių marių pakrančių helofitin÷s 

augalijos tyrimai, kurie parod÷, kad Kuršių marių Lirtuvai priklausančioje priekrant÷je nendrių 

sąžalynai užima apie 5 tūkstančius hektarų, tačiau tik nedidel÷ jų dalis nepatenka į saugomų 

teritorijų ribas, arba n÷ra erozijos požiūriu pavojinguose regionuose. Atsižvelgiant į tai, buvo išskirti 

4 nedideli pamario nendrynų plotai (viso 158 ha), kuriuose nendres būtų galima šienauti be didesnių 

apribojimų (tik paliekant nenupjautų nendrynų „saleles“ vandens ir nendrynų paukščiams). 

Pagal nustatytus Kuršių marių nendrynų sukaupiamo fosforo ir azoto kiekius, išpjovus tokį 

plotą nendrynų, iš marių ekosistemos vidutiniškai pašalintume apie 760 kg fosforo ir 9132 kg azoto. 

Nepaisant to, kad šie skaičiai sudaro tik labai nedidelę dalį Nemuno į Kuršių marias 

atnešamo biogeninių medžiagų kiekio ir akivaizdu, kad vien nendrių pjovimas nepad÷s net priart÷ti 

prie BVPD keliamų tikslų, šiuo metu vykdomo pamario nendrių pjovimo nereik÷tų riboti ar drausti, 

nes be šios veiklos visą pamarį po kelerių metų okupuotų platūs ištisiniai nendrių sąžalynai. Dar 

daugiau: nendrių pjovimą reiktų vykdyti aplinkosaugininkų parinktose saugomų teritorijų vietose, 

ten, kur nendrių pjovimas nekenkia teritorijoje saugomoms gamtos vertyb÷ms. Šios studijos autoriai 

siūlytų pagal galimybes išskirti pjaunamų nendrynų plotelius beveik visose pamario saugomose 

teritorijose, išskyrus botaninius draustinius bei rezervatus. Labai tik÷tina, kad nendrynų šienavimas 

(ar didelių sąžalynų fragmentavimas) sudarys palankesnes sąlygas saugomose teritorijose 

perintiems nendrynų paukščiams, neleis nendrynu užželti retų augalų rūšių augaviet÷ms ar meldin÷s 

63

nendrinuk÷s perimviet÷ms. Svarbiausia, kad aplinkosaugininkai kontroliuotų nendrių pjovimo 

procesą ir nukreiptų jį gamtai naudinga linkme. 

Tuo tarpu, mąstant apie Kuršių marių ekosistemos trofin÷s būkl÷s pagerinimą, tenka 

prisiminti vieną pagrindinių upių bei jų baseinų valdymo taisyklių: kad ir kokios brangios ir 

sud÷tingos būtų taršos prevencijos priemon÷s, jos visada bus žymiai pigesn÷s ir efektyvesn÷s, nei 

pasekmių šalinimas „vamzdžio gale“. 

64

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 

Kuršių marios yra didžiausias, tačiau kartu ir daugiausiai ekologinių problemų keliantis Lietuvos 

vandens telkinys, kurio hipertrofin÷s ekosistemos būkl÷ tolydžio blog÷ja: čia dažni “vandens 

žyd÷jimai”, įlankose kaupiasi organin÷s nuos÷dos, plečiasi makrofitų juostos, baigia išnykti 

vertingos žuvų rūšys. Kuršių marių ekologinę būklę ir trofinį lygį didžiaja dalimi lemia Nemuno į 

marias atplukdomo vandens kokyb÷. 

Nemuno delta bei Kuršių marios ir jų pakrant÷s biologin÷s įvairov÷s požiūriu yra unikali Lietuvai 

teritorija. Čia inventorizuotos 4 Europin÷s svarbos buvein÷s: Kuršių marios – estuarin÷ lagūna 

(1150), dumblu padengtos Nemuno deltos ir Kuršių marių pakrant÷s (3270), aktyvios aukštapelk÷s 

(7110) bei tarpinių pelkių ir liūnų (7140) buvein÷s Svencel÷s, Klišup÷s ir Tyrų pelk÷se. Ne be 

reikalo Kuršių marių pakrant÷se įsteigtos net 6 saugomos teritorijos: – vakarin÷ marių dalis patenka 

į Kuršių nerijos nacionalinį parką, pietrytin÷ – Nemuno deltos regioninį parką (Avandeltos 

rezervatą), rytin÷ dalis apima 4 įvairios paskirties draustinius: Smelt÷s botaninį, Lūžijos botaninį, 

Kliošių kraštovaizdžio (įeina Tyrų ir Klišup÷s pelk÷s), Kintų botaninį. Greta Kuršių marių plyti 

didelis Svencel÷s telmologinis draustinis; šios pelk÷s prieigos driekiasi iki pat Kuršių marių. 

Makrofitų augalų bendrijos geriau išsivysčiusios rytin÷je ir pietin÷je Kuršių marių dalyje bei 

Nemuno deltoje bei įlankose.Čia plyti plačios (40–150 m) helofitų (nendrių, meldų, nimfeidų, 

lūgnių, plūdžių) juostos. Limneidai (Chara, Nitellopsis, Ceratophilum, Elodea) formuoja tik 

nedidelius sąžalynus. Ypač palčios nendrynų juostos, esant aukštam gruntiniam vandeniui, 

formuojasi ties Kniaupo įlanka, Tyrų ir Svencel÷s pelk÷mis. Užliejamose pakrant÷se formuojasi 

šienaujamos ir/arba ganomos viksvynų, pašiauš÷lynų, vingiorykštynų bendrijos. Vakariniame krante 

(Šiaurin÷ Kuršių Nerija, ruože Griekyn÷s įlanka – Juodkrant÷) stebimas helofitų išret÷jimas bei 

atsitraukimas iš gilesnių marių biotopų į seklesnius. Kitose marių vietose (Žirgų ragas, Bulvikio 

ragas, Tyrų pelk÷, Vent÷s ragas) helofitų sąžalynai gausūs ir plečiasi. 

Nendrynų juostos, juosiančios beveik visas Kuršių marias funkcionuoja kaip natūralus makrofitų 

biofiltras. Vandenvalos procesas makrofitų biofiltre pagrįstas hidroekosistemoms būdinga 

kompleksine abiotinių ir biotinių komponentų sąveika. Vandenvalos procesas nendrių juostoje 

susideda iš dviejų pagrindinių dalių: organinių medžiagų destrukcijos (skaidymo) ir biogeninių 

medžiagų (ypač azoto ir fosforo junginių) surišimo makrofitų biomas÷je, kurią galima nupjauti ir 

pašalinti iš marių ekosistemos biotinių ciklų. 

Gamtosauginiu požiūriu helofitų juostų šienavimas atsiduria konfliktin÷je situacijoje. 

Nendrynuose auga net 7 unikalios, tik šiame Lietuvos regione augančios saugomos I–III retumo 

kaegorijos rūšys (Pajūrin÷ pienažol÷ (Glaux maritima L.), Druskinis vikšris (Juncus gerardii 

Loisel.), Pajūrin÷ narytžol÷ (Triglochin maritimum L.), Pajūrinis liūnmeldynas (Bolboschoenus 

65

maritimus Palla), Baltijinis maurabragis (Chara baltica), Pilkšvasis maurabragis (Chara canescens 

Desv. et Loisel.), Lizdiškasis dumblabragis (Tolypella nidifica Leonh.). Helofitų pjovimas gali 

pakenkti ir 4 greta nendrynų augančioms retoms ir saugomoms bendrijoms. 

Nendrynai Kuršių nerijoje nuo seno naudojami kaip apsaugos nuo krantų erozijos priemon÷, tod÷l 

diskutuojant jų pjovimą šioje jautrioje teritorijoje, būtina atsižvelgti į Kuršių nerijos rytin÷s 

pakrant÷s erozinį stabilumą. Atsižvelgiant į Kuršių marių Vakarin÷s pus÷s sm÷lio krantų 

nestabilumą, nendr÷s Neringoje ir šiandien yra viena pagrindinių kovos su krantų erozija priemonių, 

tod÷l čia jas siūloma šienauti tik ekologiniais ir socialiniais tikslais: ploninti platesnes nei 15–20 m 

storio nendrynų juostas, fragmentuoti tankius ištisinius nendrių sąžalynus, gerinant juose vandens 

apytaką ir susiakupusio dumblo išplovimą, sudarant palankesnes sąlygas biologinei įvairovei, ypač 

žuvų nerštui bei ornitofaunai. 

Pasteb÷ta, kad Neringos miškininkų pjaunamos nendryno proskynos („langai“ į marias) daugeliu 

atvejų skatina krantų eroziją, tod÷l „langus“ ištisiniuose nendrynuose būtų tikslinga pjauti ne 

statmenai, o įstrižai kranto linijai. Tokiu atveju, iš marių ateinančios bangos savo kelyje į krantą 

sutiktų dvi nendryno užtvaras, kurios, tik÷tina, sugeb÷tų apsaugoti krantą bent jau nuo vasarinių ir 

rudeninių audrų sukeltų bangų ardomosios veiklos. Įrengiant šias įstrižas proskynas, reiktų 

atsižvelgti į vyraujančių priekrant÷s srovių bei v÷jų kryptis ir proskynas orientuoti taip, kad jos 

geb÷tų numalšinti dažniausiai pasitaikančias bangas. Siekiant stabilizuoti jau vykstančią eroziją, iki 

šiol šienautoms proskynoms reiktų leisti užaugti nendr÷mis, o vietoje jų tankiame nendryne išpjauti 

naujas proskynas, kurios, skirtingai nuo senųjų, į marias būtų orientuotos ne statmenai, o įstrižai 

kranto linijai. 

Tuo tarpu visa Rytin÷ (kontinentin÷) marių pakrant÷ yra stabili, išskyrus kelis nedidelius 

(keliasdešimties metrų ilgio) stipriau eroduojamus Nemuno deltos ruožus ties Vente. Krantų 

erozijos požiūriu, nendrynai Rytiniame Kuršių marių krante n÷ra būtini, tod÷l juos galima pjauti, 

išskyrus botaninių draustinių bei rezervatų teritorijas. 

Kadangi meldynai ir kitų helofitų sąžalynai Kuršių marių litoral÷je užima labai nedidelius plotus, 

meldynų, viksvynų ir kt. sąžalynų pjovimas netur÷s didesnio poveikio Kuršių marių ekosistemos 

biogeninių medžiagų balansui. 

Tyrimų metu nustatyta, kad vandenyje 0,2–0,4 m gylyje augantys nendrynai išaugina aukštesnius 

stiebus, bei dauguma atvejų didesnę biomasę, nei sausose vietose augantys arba tik periodiškai 

užliejami nendrynai. Kuršių marių eulitoral÷s bei pakrančių skirtingų biotopų nendrynai vidutiniškai 

išauga nuo 1,0 iki 3 m aukščio, jų sąžalynuose stiebų tankumas siekia nuo 44 iki 512 stiebų/m 2 ir 

išaugina nuo 984 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausą biomasę. 

Nustatyta, kad Kuršių marių pakrant÷se nendrynai užima apie 5000 ha plotą, jų absoliučiai 

sausoje biomas÷je vidutiniškai sukaupia apie 0,2 % P ir apie 2,43 % N, o įvairiose sąlygose 

66

augantys nendrynai per metus išaugina nuo 948 iki 3592 g/m 2 absoliučiai sausos biomas÷s, t.y. 1 m 2 

nendryno biomas÷je surišama nuo 1,9 iki 7,2 g P ir nuo 23 iki 87,3 g N. Taigi, nupjovus visus 5000 

ha nendrynų, teoriškai iš Kuršių marių ekosistemos kasmet būtų galima pašalinti nuo 95 iki 360 t 

fosforo bei nuo 1150 iki 4365 t azoto. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Nemunas į Kuršių 

marias kasmet atplukdo apie 2000 t P ir apie 40 000 t N, tokiu atveju, išpjovus visas Kuršių marių 

pakraščių nendres, gal÷tume iš Kuršių marių ekosistemos išnešti nuo 4,75 iki 18 % metin÷s P 

prietakos ir nuo 2,9 iki 10,9 % kasmetin÷s N prietakos 

Tačiau atsižvelgiant į gausų pamario saugomų teritorijų tinklą bei Kuršių nerijos erozinį 

nestabilumą, buvo išskirti tik 4 nedideli pamario nendrynų plotai, kuriuose nendres būtų galima 

šienauti be didesnių apribojimų, jų bendras plotas – vos 158 ha – tiek efektyviam biogeninių 

medžiagų išnešimui iš Kuršių marių ekosistemos, tiek ir pramoninei nendrių gavybai yra 

nepakankamas. Pjaunant 158 ha nendrynų iš Kuršių marių ekosistemos išneštume nuo 3 iki 11,4 t P 

ir nuo 36,3 iki 138 t N, arba 0,15–0,57 % metin÷s P prietakos ir 0,09–0,35 % kasmetin÷s N 

prietakos. 

Nepaisant to, kad vien nendrių pjovimas nepad÷s net priart÷ti prie BVPD keliamų tikslų, šiuo 

metu vykdomo pamario nendrių pjovimo nereik÷tų riboti ar drausti, nes be šios veiklos visą pamarį 

po kelerių metų okupuotų platūs ištisiniai nendrių sąžalynai. 

Nors biogeninių medžiagų išnešimo iš vandens ekosistemos požiūriu, makrofitus pjauti geriausiai 

tada, kai jie savo biomas÷je yra sukaupę maksimalų kiekį biogeninių medžiagų ir dar neprad÷ję irti 

(t.y. spalio–lapkričio m÷n.), ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu pamario nendres geriausiai yra 

pjauti žiemą, pageidautina nuo ledo arba esant įšalui – taip nendrių pjovimo technika mažiau 

klimpsta, pasiekia gilesn÷se bei klampesn÷se vietose esančius nendrių sąžalynus, esant įšalui 

mažiau nukenčia dirvos paklot÷ bei šienaujamų nendrynų šaknų sistema, net ir plačiaratei technikai 

važin÷jant sekliaja litorale, žiemos ramyb÷s periodui pasiruošę makrofitai ar jų žiemojančios dalys 

minimaliai nukenčia nuo nendrių pjovimo. 

Bet kuriuo atveju, prieš šienaujant nendres, būtina paruošti šienaujamos teritorijos planą, jame 

numatyti šienaujamus bei pavasarį sugrįšiančių paukščių perimviet÷ms paliekamas plotus (jie turi 

sudaryti ne mažiau 5 % pjaunamo nendryno ploto), šie planai bei pjovimo laikas, būdas ir 

priemon÷s turi būti suderinti su savivaldyb÷s ekologu bei saugomos teritorijos direkcija (jei 

šienaujama saugomoje teritorijoje). 

Išsiaiškinus Lietuvoje naudojamas nendrių pjovimo technologijas nustatyta, kad Rytin÷je Kuršių 

marių pakrant÷je nendrių pjovimą tikslingiausia būtų vykdyti plačiaračiais ”Seiga” tipo nendrių 

kombainais, o Vakarin÷je Kuršių marių pakrant÷je, kur, siekiant nepaspartinti krantų erozijos, 

nendres siūloma pjauti tik ploninant jų juostas bei skaidant didelius ištisinius nendrynų masyvus, 

būtų tikslinga naudoti plaukiojančius nendrių kombainus, kurie iš karto surinktų savo nupjautą 

67

iomasę. Tokiais kombainais būtų bei rankiniu būdu tikslinga atlikti nendrių bei kitų makrofitų 

sąžalynų fragmentavimą Nemuno deltoje, vykdant šios teritorijos gamtotvarkos planuose numatytas 

priemones. 

Gerinant ornitofaunos bei ichtiofaunos buveinių kokybę, ištisinius nendrynų masyvus, 

priklausomai nuo nendrynų tankio ir vandens gylio, siūloma skaidyti į skirtingo dydžio mažesnius 

sąžalynus, masyve išpjaunant statmenai susikertančių 5–10 m pločio juostų tinklą. Priklausomai 

nuo konkrečių sąlygų siūlome tokias priemones: 1) kai dominuojantis vandenyje augančių nendrynų 

tankis yra < 40 stiebų/m 2 – nendrynų nepjauti, nepriklausomai nuo vandens gylio; 2) kai 

dominuojantis nendrynų tankis yra 41–80 stiebų/m 2 , o gylis >70 cm – nendryną reikia suskaidyti 

50x50 m fragmentais; 3) kai dominuojantis nendrynų tankis yra >80 stiebų/m 2 , o gylis 25–70 cm – 

nendryną reikia suskaidyti 25x25 m fragmentais; 4) kai dominuojantis nedrynų tankis yra >80 

stiebų/m 2 , o gylis

LITERATŪRA 

BALEVIČIENö J., 1991: Sintaksonomičeskaja-fitogeografičeskaja struktura rastitel’nosti Litvy. - 

Vilnius. 

BALEVIČIUS A., 2002: Makrofitų biofiltro įdiegimas ir funkcionavimo bei efektyvumo tyrimai. 

Vandens ūkio inžinerija (mokslo darbai) 19(41): 14-21. Vilainiai, K÷dainiai. 

BARKMAN J.J., MORAVEC L., RAUSCHERT S. 1986: Code of phytosociological nomenclature.- 

Vegetacio, 67: 145-195. 

BRAUN-BLANQUET J., 1964: Pflanzensociologie. - Grundzuge der Vegetationskunde. - Wien-New 

York. 

BRIX H., SCHIERUP H.-H., 1989: The use of aquatic macrophytes in water-pollution control. – 

Ambio 18, 100-107. 

BRONMARK C., HANSSON L.A.,1998: The biology of lakes and ponds.– Oxford-NewYork-Tokyo. 

DREGGER C., 1989. Pflanzen reinigen Deponie – Sicherwasser. Umwelt 19, 6-12. 

DYLIS N.V., KARPOV V.G., CEL’NIKER J.L., 1974: Programma i metodika biogeocenologičeskich 

issledovanij: 68-109 – Moskva. 

EISELTOVÁ M., BIGGS J. (Eds.), 1995. Restoration of Lake Ecosystem. Oxford. 

FREINDLING A. V., 1985: O fitomasse makrofitov vodochranilišč severnoj Karelii.- Biologija 

vnutrennich vod , 65: 20-22. 

GRIGELIS A., GELUMBAUSKAITö Ž., RUSTEIKA P., 2007: Kuršių nerijos pajūrio ir pamario krantų 

apsaugos problemos. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200703/nerija.doc. 

GUDELIS V. 1959: Kuršių marių ir jas supančios teritorijos geologin÷s ir fizin÷s geografin÷s sąlygos- 

Kuršių marios: 7 – 43 Vilnius (rusų k.) 

HAYCOCK N., BURNT T., GOULDING K., PINAY G. (Eds.), 1997. Buffer zones: their processes and 

potential in water protection. The proceedings of the international conference on buffer zones 1996. 

JAKUBOVSKIJ K.B., MEREŽKO A.I., ŠIJAN P.N., 1975. Pogločenie biogennykh večestv i pesticidov 

trosnikom i pogozom. Formirovanie i kontrol kačestva poverkhnostnykh vod 1, 109-114. (rusų k.). 

JASINSKAS A. 2007: Biomas÷s auginimo, ruošimo ir naudojimo kurui technologijos ūkininkams ar 

smulkioms įmon÷ms. http://www.undp.lt/sgp/download_file.phpid=105&PHPSESSID=3238. 

JANKEVIČIUS K., BARANAUSKAITö A., ANTANYNIENö A., BUDRIENö S., MAŽEIKAITö S., 

ŠLAPKAUSKAITö G., ŠULIJIENö R., TRAINAUSKAITö I., JANKAVIČIUTö G., 1993. Kuršių marių 

eutrofikacijos lygis // Ekologija Nr. 2. 25 – 30. 

Jūrinių tyrimų centro metin÷ ataskaita. Klaip÷da, 2006. 

KATANSKAJA V.M., 1981: Vysšaja vodnaja rastitel , nost , kontinental , nych vodoemov SSSR. - 

Leningrad. 

69

KUUSEMETS, V., LÕHMUS, K., 2005: Nitrogen and phosphorus accumulation and biomass 

production by Scirpus sylvaticus and Phragmites australis in a horizontal subsurface flow 

constructed wetland. Journal of Environmental Science and Health. Part A, Toxic/Hazardous 

Substances; Environmental Engineering, 2005 (Vol. 40) (No. 6/7) 1167-1175. 

METODIKA IZUČENIJA BIOGEOCENOZOV VNUTRENNICH VODOEMOV., 1975:. 240. - Moskva.. 

MINKEVIČIUS A., Pipinis J. 1959: Kuršių marių floros ir augalijos apžvalga – Kuršių marios 109- 

135. Vilnius. 

PAKALNIS R., SINKEVIČIENö Z., STEPONAVIČIENö V., 1994. Vandens telkinių augalija // Lietuvos 

gamtin÷ aplinka. Būkl÷. Procesai. Tendencijos. AAM, Vilnius: 73-74. 

PODBIELKOWSKI Z., TOMASZEWICZ H., 1996: Zarys hydrobotaniki. - Warszawa. 

RAŠOMAVIČIUS V. (red.), 1998: Lietuvos augalija. Pievos.- Vilnius. 

RAŠOMAVIČIUS V. (red.), 2001: Europin÷s svarbos buvein÷s. – Vilnius. 

SINKEVIČIENö Z., 1998: Nauji duomenys apie Zannichellia palustris L. ir jos paplitimą Lietuvoje. – 

Botanica Lithuanica., 4 (3): 335-340. 

SINKEVIČIENö Z., 2000: Saugomų augalų bendrijų aprašymai.- Lietuvos Raudonoji knyga. Augalų 

bendrijos: 86, 118, 77, 88, 90, 99, 113. - Vilnius. 

SINKEVIČIENö Z., 2004: Charophyta of the Curonian lagoon. – Botanica Lithuanica., 10 (1): 33-57. 

WETZEL R., 2001: Limnology.- New york - Wien - Philadelphia. 

70

PRIEDAI 

71

šią nuorodą - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?