2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

More documents

Recommendations

Info

10. Apibendrinimas Remiantis 2005-2006 metų makrofitų tyrimų duomenimis 59 upių atkarpose, vidutinės ir didelės upės pagal augaliją gali būti išskirtos į 2 tipus: vidutinės (baseino plotas 100-1000 km 2 , nuolydis >0.7 m/km) ir didelės (baseino plotas 1000-10 000 km 2 , nuolydis ) greitos tėkmės upės su vyraujančiomis Ranunculion tipo makrofitų bendrijomis, vidutinės (baseino plotas 100-1000 km 2 , nuolydis 10 000 km 2 ) augaliją beveik nėra duomenų. Nežymus antropogeninis poveikis, vidutiniškas užtamsinimas ir vyraujanti povandeninė augalija nustatyta šiose upių atkarpose: mažose 1 tipo – Kėnoje aukščiau Rūkainių, Skrobluje ties Dubinsku; vidutinėse 2 tipo – Būkoje aukščiau Baluošo, Ūloje-Pelesoje aukščiau Kašėtų, Virvytėje ties Janapole ; vidutinėse 3 tipo – Akmenoje aukščiau Pagramančio, Bražuolėje aukščiau žiočių, Meroje-Kūnoje ties Pažeimene, Spengla žemiau Pūčkornių, didelėse 4(1) tipo – Šventoje ties Sabaliūnais, Žeimenoje ties Kaltanėnais, didelėse 4(2) tipo – Žeimenoje žemiau Švenčionėlių, žemiau Pabradės ir ties Družilais. Šiose atkarpose ekologinė būklė turėtų būti ne blogesnė negu gera arba artima etaloninėms sąlygoms, tačiau beveik visose atkarpose rasta svetimžemė rūšis (Elodea canadensis). Dėl botaninių ir hidrocheminių duomenų trūkumo ir pakankamai didelės tipų įvairovės sudarytas tik labai preliminarų jautrių ir tolerantiškų antropogeniniam poveikiui rūšių sąrašas – vienas lėtos tėkmės (2 ir 4/1), kitas – greitos tėkmės (3 ir 4/2) tipams. Pagal Vokietijoje naudojamą makrofitų etaloninį indeksą RI ekologinė būklė buvo įvertinta 2 tipo – vidutinių lėtos tėkmės upėse (baseino plotas 100-1000 km 2 , nuolydis
Nustatyta geros būklė žymiai žmogaus veiklos paveiktose upių atkarpose kaip Birvėtoje (pasienyje), Širvintoje ties Motiejūnais, Šventojoje (Baltijos) aukščiau žiočių leidžia abejoti sudaryto jautrių ir tolerantiškų rūšių sąrašo , o taip pat ir hidrocheminių duomenų tikslumu. Norint toliau naudoti makrofitų RI upių ekologinės būklės vertinimui, būtina patobulinti jautrių ir tolerantiškų rūšių sąrašą, kuris turėtų būti sudarytas remiantis didesne makrofitų tyrimų medžiaga, paremta labai korektiškais hidrocheminiais tyrimais. 39
Page 1 and 2: BOTANIKOS INSTITUTAS FLOROS IR GEOB
Page 3 and 4: Turinys Įvadas 4 1. Makrofitų tyr
Page 5 and 6: preliminariai nustatyti atskiriems
Page 7 and 8: RI = n A ∑ i= 1 Q Ai ng ∑ i= 1
Page 9 and 10: RI = n A ∑ i= 1 Etaloninis indeks
Page 11 and 12: vyrauja žiediniai augalai, tikriau
Page 13 and 14: 3. Etaloninės sąlygos, tipui būd
Page 15 and 16: 3.2. Seklūs (vidutinis gylis < 3 m
Page 17 and 18: 4. Ežerų ekologinės būklės ver
Page 20 and 21: Table 8. Gilių (>9 m) ežerų makr
Page 22 and 23: 100 80 60 40 Indeksas 20 0 -20 -40
Page 24 and 25: Table 10. >9 m gylio ežerų tyrimo
Page 26 and 27: 6. Lietuvos upių tipologija pagal
Page 28 and 29: 3 tipo (baseino plotas 100-1000 km
Page 30 and 31: 12 lentelė. Tirtų vidutinių upi
Page 32 and 33: 14 lentelė. Tirtų didelių upių
Page 34 and 35: 15 lentelė. Upių tipams būdingos
Page 36 and 37: Table 16. 2-jo tipo upių makrofit
Page 40 and 41: Literatūra BAGDONAITĖ A., 1962: K

2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?