2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...
2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ... 2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...
3 tipo (baseino plotas 100-1000 km 2 , nuolydis >0.7 m/km) upėse makrofitai taip pat tirti 15 atkarpų (13 lentelė). Tik dvi šio tipo upių atkarpos (Jiesia ties Kliokiške ir Šešupė Lenkijos pasienyje yra tiesintos. 4 tipo upėse makrofitai tirti 18 atkarpų, iš jų 7 priskirtos prie lėtos tėkmės (4/1 arba 4) ir 11 – prie greitos tėkmės (4/2 arba 5). Visos šio tipo upių vagos yra natūralios. Vidutinio dydžio (2 tipo) ir didelių upių (4/1) lėtos tėkmės bei vidutinio dydžio (3 tipo) ir didelių upių (4/2) greitos tėkmės atkarpų augalija yra panaši. Pagal turimą tyrimų medžiagą greitos tėkmės upėms būdinga Ranunculion tipo augalija aptikta 4 trečiojo tipo upių atkarpose, tačiau dažniau pasitaikė 4/2 tipo upėse (13, 14 lentelės). Ranunculion tipo augalija, su vyraujančiomis Batrachium genties rūšimis labiau būdinga pietinės ir rytinės dalies upėms ir retai aptinkama Vidurio Lietuvos upėse. Šio tipo augalija neaptikta tirtose Nevėžio, Šušvės, Ventos atkarpose, kurių vandenyje natūraliai yra daugiau maisto medžiagų ir rasti pasididinti N kiekiai. 28
11 lentelė. Tirtų mažųjų upių (baseino plotas < 100 km 2 ) charakteristika Upė/vietovė 1. Graumena Pakalniškiai 2. Geluža a. Valkininkų 3. Jiesia Jiestrakis 4. Josvainis Oreliai 5. Kėna a. Rukainių 6. Lūšis Pikeliai 7. Platonis Pasienis 8 Sidabra pasienyje 9. Skroblus Dubinykas 10. Strauja Zakavoliai 11 Žiežmara ties Paparčiais Vidutinis plotis m Vidutinis gylis m Vagos morfologijos pakeitimai Bendras antropog. poveikis Užtamsi nimas Vyraujanti augalija Bendras augalijos padengimas % Tipas 1 5 0,7 Natūrali Vidut. Vidut. Helofitų 10 4.5 0.7 Tiesinta/renatūralizavusis Vidut. Mažas Povandeninė 70 1,5 0,5 Natūrali/ Žymus Didelis Nėra - Aukščiau patvenkta bebrų 1 - Natūrali Žymus Vidut. Nėra - (be vandens) 3 0,5 Natūrali Nežymus Vidut. Povandeninė/ 20 helofitų 7 0,9 Natūrali Nežymus Vidut. Povandeninė 10 (samanos) 5 0,5 Tiesinta/Patven Žymus Mažas Helofitų 90 kta bebrų 10 - Tiesinta Žymus Mažas Plūduriuojanti 90 (ilgalaikė tarša) 4.5 0.5 Natūrali Nežymus Vidut. Povandeninė 40 Natūrali Nežymus Vidut. Nėra - 3 0,3 Natūrali Vidut. Vidut. Nėra - Paversta – yra hidrocheminių duomenų metiniai vidurkiai Nėra hidrocheminių duomenų Patamsinta – mažiausiai pažeistos atkarpos (artimos etaloninėms salygoms) 29
- Page 1 and 2: BOTANIKOS INSTITUTAS FLOROS IR GEOB
- Page 3 and 4: Turinys Įvadas 4 1. Makrofitų tyr
- Page 5 and 6: preliminariai nustatyti atskiriems
- Page 7 and 8: RI = n A ∑ i= 1 Q Ai ng ∑ i= 1
- Page 9 and 10: RI = n A ∑ i= 1 Etaloninis indeks
- Page 11 and 12: vyrauja žiediniai augalai, tikriau
- Page 13 and 14: 3. Etaloninės sąlygos, tipui būd
- Page 15 and 16: 3.2. Seklūs (vidutinis gylis < 3 m
- Page 17 and 18: 4. Ežerų ekologinės būklės ver
- Page 20 and 21: Table 8. Gilių (>9 m) ežerų makr
- Page 22 and 23: 100 80 60 40 Indeksas 20 0 -20 -40
- Page 24 and 25: Table 10. >9 m gylio ežerų tyrimo
- Page 26 and 27: 6. Lietuvos upių tipologija pagal
- Page 30 and 31: 12 lentelė. Tirtų vidutinių upi
- Page 32 and 33: 14 lentelė. Tirtų didelių upių
- Page 34 and 35: 15 lentelė. Upių tipams būdingos
- Page 36 and 37: Table 16. 2-jo tipo upių makrofit
- Page 38 and 39: 10. Apibendrinimas Remiantis 2005-2
- Page 40 and 41: Literatūra BAGDONAITĖ A., 1962: K
3 tipo (baseino plotas 100-1000 km 2 , nuolydis >0.7 m/km) upėse makrofitai taip pat tirti 15<br />
atkarpų (13 lentelė). Tik dvi šio tipo upių atkarpos (Jiesia ties Kliokiške ir Šešupė Lenkijos<br />
pasienyje yra tiesintos.<br />
4 tipo upėse makrofitai tirti 18 atkarpų, iš jų 7 priskirtos prie lėtos tėkmės (4/1 arba 4) ir 11<br />
– prie greitos tėkmės (4/2 arba 5). Visos šio tipo upių vagos yra natūralios. Vidutinio dydžio (2<br />
tipo) ir didelių upių (4/1) lėtos tėkmės bei vidutinio dydžio (3 tipo) ir didelių upių (4/2) greitos<br />
tėkmės atkarpų augalija yra panaši. Pagal turimą <strong>tyrimų</strong> medžiagą greitos tėkmės upėms būdinga<br />
Ranunculion tipo augalija aptikta 4 trečiojo tipo upių atkarpose, tačiau dažniau pasitaikė 4/2 tipo<br />
upėse (13, 14 lentelės). Ranunculion tipo augalija, su vyraujančiomis Batrachium genties rūšimis<br />
labiau būdinga pietinės ir rytinės dalies upėms ir retai aptinkama Vidurio Lietuvos upėse. Šio<br />
tipo augalija neaptikta tirtose Nevėžio, Šušvės, Ventos atkarpose, kurių vandenyje natūraliai yra<br />
daugiau maisto medžiagų ir rasti pasididinti N kiekiai.<br />
28
Change language