2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

2. Lietuvos ežerų tipologija pagal makrofitus
Šiame Vandens Direktyvos įgyvendinimo etape visi Lietuvos ežerai priskirti žemumų tipui
(altitudė 0.5 km 2 suskirstyti į 3 tipus pagal vidutinį gylį: 9 m (VALATKA, 2003; MARGERIENĖ, 2005).
Įvairių literatūros šaltinių ir nepublikuotų darbų (ataskaitų) duomenimis nuo 1947 metų
makrofitai tyrinėti ~ 70 >0,5 km 2 ploto ežerų: ~ 25 ežeruose, kurių vidutinis gylis >9 m, ~ 40
ežerų, kurių vidutinis gylis 3-9 m ir apie 15 ežerų, kurių vidutinis gylis 9 m) – Balsis, Dusia, Plateliai, Spindžius, Tauragnas, Vievis, 5 vidutinio gylio (3-9
m) – Alnis, Antakmeniai, Rubikiai, Lūkstas, Šventas ir 4 sekliuose (3 m). Šie ežerai
dažniausiai yra stratifikuoti, jų vanduo kalkingas – kalcio jonų kiekis (>15 mg/l Ca). Jų
povandeninėje augalijoje vyrauja maurabragūnai (Chara, Nitella, Nitellopsis, Lychnothamnus) ir
samanos, žymiai mažiau pasitaiko žiediniai augalų. Didelio skirtumo tarp gilesnių (> 9 m) ir
seklesnių (3-9 m) kalkingų ežerų augalijos nėra.
Tirtieji gilūs (vidutinis gylis >9 m) ežerai pagal augaliją ir hidrocheminius parametrus
sudaro labai homogenišką tipą (4 lentelė). Bent jau botaniniu požiūriu tirtus ežerus galime
priskirti kieto skaidraus vandens ežerų su vyraujančia maurabragūnų augalija tipui. Šiam
tipui tikriausiai priklauso dauguma Lietuvos giliųjų ežerų.
Tirtieji ežerai, kurių vidutinis gylis 3-9 m yra mažiau vienalyčiai. Dauguma jų ir pagal
augalijos, ir pagal hidrocheminius parametrus priskirtini kieto skaidraus vandens ežerų su
vyraujančia maurabragūnų augalija tipui. Tačiau ežerai, kurių povandeninėje augalijoje
10