PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro

Lietuvos teritorinio planavimo aktualijos
(dvimiesčio koncepcijos) ir greitojo viešojo transporto Vilniuje poreikis
Argumentai:
1. čia, vakarinėje dalyje, pastatytuose „miegamuosiuose rajonuose“ dabar yra
susikoncentravusi pagrindinė miesto gyventojų masė. Stotis jiems būtų daug lengviau pasiekiama ;
2. būtų išvengta nenaudingo lanksto aplink didžiąją miesto ploto dalį. Kelionė geležinkeliu iki
senosios stoties sutrumpėtų beveik 10-čia kilometrų;
3. nuo viešojo transporto, kurio pagrindiniai srautai šiuo metu suteka į geležinkelio ir
autobusų stotis, būtų smarkiai nukrautas miesto centras ir senamiestis.
Nesusijęs su reljefo banguotumu, gatvių kreivėmis ir sankryžomis, nestabdomas įprasto
eismo kamščių, trasuojamas taip vadinamu „bitės skrydžio“ į avilį tiesumu („bee-flight-line“) –
metropolitenas, tuo būdu, taptų neišvengiama dvimiesčio struktūrine dalimi.
Organiškai apsijungtų tarpmiesčio ir miesto susisiekimo sistemos, didžiausių Lietuvos miestų
jungtis taptų organišku urbanistiniu dariniu. Iš Vilniaus centro būtų lengvai ir patogiai pasiekiamas
Kauno tarptautinis oro uostas, jau šiandien pajėgus priiminėti Boeing klasės lainerius. (Neseniai
buvo oficialiai pranešta, kad jo pajėgumai per 2010 metus išaugo labiausiai tarp 300 Europos oro
uostų). Galingo ir lengvai pasiekiamo oro transporto mazgo funkcionavimas iš esmės suaktyvintų
dvimiesčio struktūrų tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrinius ryšius, užsienio turizmą, darytų
mūsų dvinarę sostinę patrauklia vieta stambiems europinio masto renginiams.
Išvados
Greitojo viešojo transporto sistemos (metropoliteno) poreikį Vilniuje diktuoja ne vien
miesto, bet ir viso krašto teritorinio planavimo aktualijos, jų tarptautinis kontekstas. Be jos
sostinė prarastų planuojamą vaidmenį Baltijos jūros regiono miestų tinkle.
Miesto kaip sostinės plėtra, statusas,
įtakos zonos: teorinės įžvalgos ir patirtis
Valstybių sostinės, būdamos svarbiausiais miestais nacionalinėje gyvenviečių sistemoje,
paprastai auga sparčiausiai. Vien sostinės funkcija iš esmės garantuoja miesto lyderio poziciją
valstybėje ir spartų augimą. Sostinėse koncentruojasi pagrindinės valstybės politinės,
administracinės, kultūros, švietimo institucijos. Sostinių augimą stimuliuoja jų daugiafunkcinis
vaidmuo šalies ūkio sistemoje. Labai svarbi sostinių funkcija yra politinė ir administracinė veikla.
Paprastai sostinėse vyksta nacionalinio ir tarptautinio lygmens politiniai valstybės įvykiai, priimami
sprendimai. Tai yra labai svarbus valstybės sostinės lyderiavimo nacionalinėje gyvenviečių
sistemoje veiksnys ir plėtros impulsas, užtikrinantis gerokai platesnę nei kitų miestų įtakos ir
traukos zoną, išeinančią už valstybės ribų, intensyvius gyventojų migracijos (atvykstančiųjų)
srautus, nepaisant istorinio, politinio periodo, ekonominių, socialinių ir demografinių plėtros
galimybių bei tempų.
8