PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro

Lietuvos teritorinio planavimo aktualijos
(dvimiesčio koncepcija) ir greitojo
viešojo transporto Vilniuje poreikis
Per Lietuvos teritoriją driekiasi kelių svarbių tarptautinių transporto koridorių trasos. Tai
intensyvaus tranzitinio eismo, ekonominių ir gamybinių ryšių, turizmo traktai, energetikos ir
informacijos kanalai. Teritorijos, besiglaudžiančios prie jų ir ypač supančios jų kryžkeles įgyja daug
privalumų ir visokeriopos plėtotės postūmių – apie tai byloja tūkstantmetė miestų istorija. Labai
reikšmingos ir naudingos kraštui yra dvi pagrindinės Rytų Europos arterijos – būsimasis
tarptautinis šiaurės-pietų transportinis koridorius (su Via Baltica ir Rail Baltica) jai statmena rytųvakarų
ašis, vakaruose užsibaigianti neužšąlančiu, perspektyviu Klaipėdos uostu. (Pridurkime
dar ir tai, kad nuo šios sankryžos atsišakoja svarbiausias geležinkelis ir automagistralė į
Karaliaučiaus anklavą).
Minėti tarptautinio transporto traktai sudarytame ir 2002 metais Seimo patvirtintame Lietuvos
teritorijos Bendrajame plane buvo pasirinkti pagrindu formuojant krašto perspektyvinio plano
demografinio-urbanistinio stuburo pagrindą. Gyvybingiausias šio stuburo „slankstelis“,
savaimingai nuo seno formavęsis urbanistinės jungties ruožas tarp dviejų didžiausių Lietuvos
miestų-dvynių, tapo visuotinai pripažinto Vilniaus ir Kauno dvimiesčio užuomazga. Čia sukuriama
didžioji dalis krašto (54 proc.) ir ženkli Baltijos šalių BVP (skaičiuojant eurais – daugiau nei visoje
Estijoje), čia koncentruojasi 86 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentijos, pagrindinė aukštųjų
technologijų gamyba, intensyviai plėtojami žinių ekonomikos branduoliai, technologijų parkai.
Sėkmingai išnaudojant šią unikalią geografinę Lietuvos situaciją ir prognozuojant, kad šalies
miestų gyventojų skaičius praaugs 70 procentų ribą, dvimiesčio ruože galėtų susikurti europinio
masto milijoninis metropolinis centras, realiai pretenduojantis į oficialiai pripažintą Euro City
statusą.
Euro City statusas – tai didesnė ES parama ir investicijų garantija, tai sparčiai besikuriančios
tarptautinių institucijų – diplomatinių tarnybų, verslų susivienijimų, koncernų, eksporto-importo,
prekybos firmų, atstovybių būstinės, tai užsienio bankai ir jų filialai, draudimo įstaigos ir pan. Tai
labiausiai prestižiškų pasaulinio ir Europos masto kultūros, meno, mokslo ir sporto renginių vietos.
Tai patvari, perspektyvi ir aktyvi padėtis Europoje.
Dėl šių (ir kitų) argumentų minėtame Bendrajame plane nurodyta, kad labiausiai priimtina
Lietuvos urbanizacija turėtų vykti prioritetiškai formuojant Europinio lygmens metropolį („Euro
City“) – Vilniaus ir Kauno dvimiestį („dipolį“).
Pirmoji būtina sąlyga efektyviam ir netrikdomam dvimiesčio funkcionavimui – tai greitas ir
patogus susisiekimas tarp poliarinių jo taškų.
Įvykdyti šią užduotį labiausiai tinkama transporto rūšis – greitasis bėginis ekspresas. Kaip tai
jau įprasta Vakarų didmiesčiuose, dvimiesčio „ašyje“ turėtų būti sudaryta galimybė maksimaliai
greitai, nelėtinant greičio, pasiekti paskirties miesto galinę stotį ir joje čia pat, tik perėjus į kitą to
paties perono kelią, patogiai persėsti į greito viešojo transporto priemonę. Todėl dvimiesčio
strateginiame plane numatoma statyti naują tarpmiesčio „ašies“ Vilniaus geležinkelio stotį Pilaitės
rajone.
7