PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro
PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro
PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Įvadas<br />
Srautų padidėjimo prognozės paremtos <strong>Vilniaus</strong> miesto Bendrajame plane numatyta miesto<br />
plėtra, ekonomikos vystymusi ir keleivių judrumo padidėjimu, susijusiu su pagerėjusiu susisiekimu,<br />
įvedus naują transporto rūšį.<br />
<strong>Metro</strong>politeno trasos inžinerinės geologinės sąlygos nustatytos vadovaujantis tam tikslui<br />
atliktais geologiniais tyrinėjimais.<br />
Miesto vystymosi kryptis paimta iš dvimiesčio koncepcijos.<br />
Užsienio patirtis atskleista pasinaudojant „<strong>Metro</strong> sąjūdžio“ organizuotų išvykų į įvairius<br />
Europos miestus surinkta medžiaga, informacija, kurią suteikė piliečių asociacijos „<strong>Metro</strong> sąjūdis“ ir<br />
<strong>Vilniaus</strong> miesto savivaldybės organizuota konferencija Vilniuje tema „Mažesnių miestų<br />
metropolitenai jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“ konferencija-kūrybinės dirbtuvės tema<br />
„Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“, Eurazijos konferencija<br />
Maskvoje tema „Viešasis transportas – miestų ekonomikos varomoji jėga“, taip pat Lietuvos<br />
ambasadų surinkta informacija.<br />
Esamos miesto susisiekimo<br />
sistemos būklės vertinimas<br />
Darni miesto susisiekimo sistemos plėtra, kuri deklaruojama <strong>Vilniaus</strong> miesto Bendrajame<br />
plane bei kituose teritorinio planavimo dokumentuose, vykstant iš dalies chaotiškai miesto<br />
urbanistinei plėtrai yra sunkiai realizuojama. Sunkiai reguliuojama miesto urbanistinė plėtra<br />
kasdien tik didina susisiekimo ir inžinerinio aprūpinimo problemas ir brangina pragyvenimą. Tai<br />
tiesiogiai liečia ir miesto visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą, kuri tokiais atvejais<br />
dažniausiai yra ekonomiškai neatsiperkanti ir tik didina kitų gyventojų kelionės kainą.<br />
Miesto susisiekimo infrastruktūros tinklas ir gyventojų skaičius, kurių tankiai yra vieni<br />
mažiausių ne tik tarp Europos, bet ir Lietuvos didžiųjų miestų, byloja apie padidintą techninės<br />
infrastruktūros poreikį ir papildomas lėšas jam realizuoti. Nekompaktiškas nors ir žalias miestas<br />
gyventojams yra labai brangus ir reikalauja didelių papildomų investicijų, kurios šiuo metu yra<br />
sunkiai pasiekiamos dėl išaugusių statybos kainų, ribotų savivaldybės galimybių tai paremti<br />
Esama miesto visuomeninio transporto sistema, nesugeba konkuruoti su lengvaisiais<br />
automobiliais. Keleivių pervežimai miesto visuomeniniu transportu tiek pagal parkų statistinius<br />
duomenis, tiek pagal natūrinių keleivių srautų tyrimus ženkliai mažėja. Paros keleivių pervežimai<br />
ilgalaikiu laikotarpiu (1980-2010m.) sumažėjo dvigubai. Transportinis judrumas visuomeniniu<br />
transportu sumažėjo nuo 87,6% 1980 metais iki 39,6% 2010 metais. <strong>Vilniaus</strong> mieste autobusai<br />
tampa pagrindine visuomeninio transporto rūšimi. Bendra išvada būtų tokia: esamos visuomeninio<br />
transporto rūšys ir prastas esimo organizavimas nesugeba pritraukti keleivių ir šioje kritiškoje<br />
situacijoje reikalingas naujas impulsas. Vienas iš tokių galėtų būti - naujos komfortabilios<br />
visuomeninės transporto rūšies, mažinančios kelionės trukmę, įvedimas.<br />
5