PDF (23 Mb.) - Vilniaus Metro

Susisiekimo problemos sprendimai
įdiegiant metropoliteno sistemą
Vilniaus miesto bendrojo plano koncepcijoje nurodyta, kad miesto plėtra turėtų vykti rytų –
vakarų kryptimi. Prioritetinės plėtros kryptys įvardijamos tokia tvarka: Pilaitės, Ukmergės,
Nemėžio. Pilaitės rajone buvo išvystyta inžinerinių komunikacijų infrastruktūra ir prognozuojama,
kad šioje (ir jai artimose teritorijose) gyventojų skaičius gali padidėti nuo 10-20 tūkstančių, tuo pačiu
padidės transporto srautas iš šio rajono į miesto centrą. Pilaitės prieigose Spaudos rūmų zonoje
numatoma intensyvi daugiaaukščių pastatų statyba, o tai iššauks padidintą transporto arterijų
apkrovą. Metro linija Pilaitė – Centras ne tik „nukrautų“ transporto srautus į Vilniaus Centrą ir
Senamiestį iš Klaipėdos, Kauno ir Kaliningrado srities, bet ir šių intensyviai apgyvendintų
gyvenamųjų rajonų.
Vilnius yra pietrytinėje Lietuvos pusėje. Taigi šiaurinis įvažiavimas į sostinę, ypač
autotransporto, yra labiausiai apkrautas. Bendrame Vilniaus miesto gatvių audinyje Ukmergės
plentas tapo pats aktyviausias pagal plėtotės tendencijas. Abipus šios gatvės susiformavo
Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės miegamieji rajonai ir juos bei miestą aptarnaujantys
infrastruktūros objektai. Vyksta intensyvi miesto plėtra Širvintų ir Ukmergės link. Urbanistinė
koncentracija šiame ruože akivaizdi. Metropoliteno linijos užduotis - sujungti Ukmergės gatvę su
miesto administraciniu ir komerciniu centru. Praktiškai didžioji dalis įvažiuojančių į sostinę galėtų
statyti automobilius Ukmergės gatvės prieigų aikštelėse ir į centrą važiuoti metro. Linija eitų
dešinėje Ukmergės gatvės pusėje, stotelės: Fabijoniškės - Pašilaičiai - Šeškinė - būsimas
stadionas (šalia Akropolio) - Baltasis tiltas - Lukiškių aikštė. Toliau linija būtų tęsiama per
Naujamiestį iki geležinkelio ir autobusų stočių,. ateityje - ir iki oro uosto. Ukmergės gatvės ruože
liniją trasuotume virš žemės, negiliai po žeme, o ties būsimu stadionu -giliai po žeme. Toliau trasą
tęstume Kernavės tiltu, ji baigtųsi virš žemės Lukiškių aikštėje.
Ateityje būtų formuojama skersinė linija Justiniškės - Pašilaičiai iki Saulėtekio alėjos,
dubliuojant trasą su antžeminiu automobilių keliu.
Tolimoje perspektyvoje būtų įrengti šių linijų žiedai, sujungiant urbanistinį miesto audinį į
vientisą transporto sistemą. Metropoliteno susikirtimo zonose atsirastų persėdimo terminalų.
Ypač patraukliai atrodo zona tarp Pašilaičių, Fabijoniškių ir Šeškinės, per kurią šiuo metu eina
apsauginė juosta dėl aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos (2 schema). Nutiesus kabelius
šioje atšakoje ir sujungus su metropoliteno komunikacijomis, atsiranda didelė nepanaudota
teritorija, tinkama naujai urbanistinei plėtotei. Automobilių sankryžoje ties Šeškine formuotųsi
daugiaaukščių biurų centras - viena iš vertikalių Ukmergės gatvės dominančių (3 schema). Po šiuo
centru atsirastų metropoliteno susikirtimo stotis, kiti gyventojams aptarnauti skirti objektai. Likusi
teritorija būtų skirta horizontaliai darnaus aukštingumo gyvenamajai statybai. Kultūros, švietimo,
sporto, sveikatos, prekybos ir socialinės apsaugos poreikių tenkinimą komponuotume pirmų
aukštų lygiais. Kamerinės, humaniškos erdvės su aktyviais aplinkotvarkos ir landšafto elementais
būtų prioritetinis šios teritorijos akcentas. Sis ruožas pretenduotų į XXI a. miestą
mieste.urbanistinei plėtotei. Automobilių sankryžoje ties Šeškine formuotųsi daugiaaukščių biurų
centras - viena iš vertikalių Ukmergės gatvės dominančių. Po šiuo centru atsirastų metropoliteno
susikirtimo stotis, kiti gyventojams aptarnauti skirti objektai. Likusi teritorija būtų skirta horizontaliai
darnaus aukštingumo gyvenamajai statybai.
10