Ekofiziologiniai tyrimai kintanÄios aplinkos sÄlygomis

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO 

IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. 

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3). 

Ekofiziologiniai tyrimai kintančios aplinkos 

sąlygomis 

Aušra Brazaitytė 1 , Romualdas Juknys 2 , Jurga Sakalauskaitė 1 , 

Sandra Sakalauskienė 1 , Sigitas Lazauskas 4 , 

Eugenija Kupčinskienė 3, 5 , Akvilė Urbonavičiūtė 1 , 

Giedrė Samuolienė 1 , Gintarė Šabajevienė 1 , 

Raimonda Ulinskaitė 1 , Darius Kviklys 1 , Laisvūnė Duchovskienė 1 , 

Jūratė Bronė Šikšnianienė 1 , Kęstutis Baranauskis 1 , 

Pavelas Duchovskis 1 

1 

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, 

Babtai, Kauno r., el. paštas a.brazaityte@lsdi.lt 

2 

Vytauto Didžiojo universitetas, Daukanto g. 28, LT-44246 Kaunas 

3 

Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53067 Noreikiškės, Kauno r. 

4 

Lietuvos žemdirbystės institutas, LT-58343 Akademija, Kėdainių r. 

5 

Kauno medicinos universitetas, Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas. 

Darbo tikslas – pristatyti ekofiziologinius tyrimus, atliktus kintančios aplinkos sąlygomis 

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje. Nuo 2000 

m. iki 2008-ųjų laboratorija su tokiomis institucijomis, kaip Vytauto Didžiojo universitetas, 

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, 

Botanikos institutas, Chemijos institutas bei Geologijos ir geografijos institutas, dalyvavo 

šiuose Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtuose projektuose: „Kompleksinis 

gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikis augalams atskirų individų ir populiacijų lygmenyje“, 

„Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir 

agroekosistemų augmenijai“, „Sumedėjusių augalų fiziologinės ir biocheminės reakcijos į 

gamtinių ir antropogeninių veiksnių stresą“, „Agroekosistemų produktyvumas ir stabilumas 

kintant klimatui“. Vykdant projektus ir atliekant tyrimus, gauti reikšmingi duomenys apie 

įvairių augalų atsparumą, adaptaciją, konkurencingumą, veikiant kompleksui gamtinių ir 

antropogeninių veiksnių. Tyrimų duomenys paskelbti mokslinėse publikacijose ir tarptautinėse 

konferencijose bei buvo apgintos daktaro disertacijos. 

Reikšminiai žodžiai: abiotiniai stresai, augimas, ekofiziologija, produktyvumas. 

Įvadas. Klimato kaita, stratosferos ozono sluoksnio nykimas ir ultravioleinės (UV) 

spinduliuotės srauto augimas, rūgštieji lietūs bei priežemio ozono koncentracijos didėjimas 

pastaruoju metu traktuojami kaip svarbiausi antropogeninės veiklos padariniai, 

sąlygojantys neigiamus augmenijos būklės, produktyvumo bei biologinės įvairovės 

263

pokyčius (Fishman, 1991; Larcher, 1995; Lichtenthaler, 1996; Jansen ir kt., 1998; 

Reddy ir Hodges, 2000; Furer, 2003; Krupa, 2003; Long ir kt., 2004; IPCC, 2007). 

Spartus ekonomikos vystymasis sąlygoja vis intensyvėjantį antropogeninį poveikį 

aplinkai regioniniu bei pasauliniu mastu. Šie klausimai yra itin aktualūs ir mūsų šalyje, 

nes Lietuvos, kaip geografinio Europos centro, padėtis tolimųjų užteršto oro pernašų 

ir regioninių aplinkos taršos procesų atžvilgiu yra labai nepalanki. Globalios klimato 

kaitos neigiamas poveikis miškų ir agroekosistemų augmenijai mūsų geografinėse 

platumose taipogi gali pasireikšti itin stipriai (Girgždys ir kt., 1999; Ozolincius ir kt., 

2005). Todėl ir Lietuvoje tapo svarbūs ir aktualūs aplinkos būklės bei klimato pokyčių 

poveikio įvairių ekosistemų augmenijai tyrimai. Tik nustačius svarbiausius antropogeninių 

aplinkos pokyčių specifinio ir kompleksinio poveikio dėsningumus, skirtingų 

rūšių tolerancijos nepalankiems veiksniams ribas bei jų prisitaikymo galimybes, galima 

parengti veiksmingas regionines neigiamą poveikį mažinančias agrotechnines 

priemones, optimizuoti pasėlių struktūrą, tręšimo normatyvus, pakoreguoti augalų 

selekcijos kryptis bei numatyti strategines priemones darniam žemės ūkio vystymuisi 

besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Į šios srities tyrimus įsitraukė ir Lietuvos sodininkystės 

ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorija. Pirmasis darbas 

buvo LVMSF remtas projektas „Kompleksinis gamtinių ir antropogeninių veiksnių 

poveikis augalams atskirų individų ir populiacijų lygmenyje“. Šiame projekte, be LSDI, 

dalyvavo dar trys institucijos – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio 

universitetas bei Lietuvos miškų institutas. Projektas 2001 m. buvo pratęstas. 2003– 

2006 m. vykdytas LVMSF prioritetinių krypčių projektas „Antropogeninių klimato 

ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agroekosistemų augmenijai“, be 

aukščiau minėtų institucijų, dalyvaujant Lietuvos žemdirbystės institutui bei Botanikos 

institutui. 2005–2006 m. LSDI Augalų fiziologijos laboratorija dalyvavo vykdant dar 

vieną prioritetinės krypties projektą – „Sumedėjusių augalų fiziologinės ir biocheminės 

reakcijos į gamtinių ir antropogeninių veiksnių stresą“. Šiame projekte dar dalyvavo 

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Chemijos institutas bei Geologijos ir geografijos 

institutas. 2007 m. kartu su Lietuvos žemdirbystės institutu dalyvauta LVMSF projekte 

„Agroekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui“, o 2008 m. vykdomas 

projektas „Agroekosistemų produktyvumo pokyčiai kintant klimatui“. 

Darbo tikslas – pristatyti ekofiziologinius tyrimus, atliktus kintančios aplinkos 

sąlygomis, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos 

laboratorijoje. 

Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Pagrindiniai tyrimai vykdyti LSDI Augalų 

fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Buvo tirti įvairūs miško ir agroekosistemų 

augalai. Tyrimų metu buvo atliekami biometriniai matavimai, nustatomas 

fotosintezės pigmentų kiekis žaliuose augalų lapuose. Kai kuriuose bandymuose buvo 

atliekami fitomonitoringo matavimai, nustatytas hormonų ir cukrų kiekis augaluose 

Rezultatai. Kompleksinis gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikis 

augalams atskirų individų ir populiacijų lygmenyje. Šio projekto 

tikslas – ištirti kompleksinio gamtinių ir antropogeninių veiksnių bei vidurūšinės 

konkurencijos poveikio augalams pagrindinius dėsningumus ir augalų atsparumą 

charakterizuojančių morfologinių, morfofiziologinių, fiziologinių, genetinių ir biocheminių 

rodiklių dinamiką ontogenezės eigoje. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti 

264

tokie uždaviniai: nustatyti tiriamų augalų rūšių tolerancijos gamtiniams veiksniams 

(temperatūra, drėgmė) intervalus ir optimaliomis bei nepalankiomis sąlygomis augančių 

individų atsparumą teršiančioms medžiagoms (kompleksinis gamtinių ir antropogeninių 

veiksnių poveikis), ištirti įvairiu tankumu augančių ir skirtingą statusą turinčių 

(nustelbti, indiferentiški, dominantai) individų atsparumą gamtiniams veiksniams 

(žemos temperatūros, drėgmės deficitas) bei aplinkos teršimui (aplinkos rūgštėjimas, 

sunkieji metalai), ištirti įvairias rūgščių lietų veikimo ypatybes bei jų poveikį tiriamoms 

augalų rūšims ir augalų atsparumui gamtiniams veiksniams, ištirti globalinio klimato 

atšilimo (skirtingos temperatūros ir skirtingos CO 2 

koncentracijos) poveikį tiriamoms 

augalų rūšims bei jų atsparumui gamtiniams veiksniams, ištirti tręšimo (skirtingų 

biogeninių medžiagų koncentracijų) poveikį augalų atsparumui nepalankiems gamtiniams 

ir antropogeniniams veiksniams bei nustatyti morfologinius, morfofiziologinius, 

fiziologinius, genetinius ir biocheminius rodiklius, charakterizuojančius išorinių bei 

vidinių stresorių poveikį augalams ir jų atsparumą. Tyrimai buvo atliekami fitotroninio 

komplekso kamerose ir vegetacinėje aikštelėje su valgomojo pomidoro veislės ‘Svara’ 

augalais. Iš tyrimų medžiagos buvo padarytos tokios bendros išvados: užterštoje 

aplinkoje augalų tolerancijos sritys abiotiniams veiksniams stipriai deformuojamos ir 

jų atsparumas gamtiniams veiksniams – žemoms temperatūroms, drėgmės deficitui ir 

pan. žymiai sumažėja. Didelį poveikį augalų atsparumui daro ir kai kurie jų populiaciniai 

parametrai – populiacijų tankumas ir konkurencinė įtampa, dėl kurių poveikio 

sumažėja individų atsparumas nepalankiems išoriniams veiksniams. Trąšos gerokai 

sumažina neigiamą gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikį pomidorų augimui, 

organogenezei bei kitiems fiziologiniams rodikliams (Juknys ir kt., 2000; Brazaitytė 

ir kt., 2001; Duchovskis ir kt., 2001; 2002; Sliesaravičius ir kt., 2002; Burbulis ir kt., 

2003; Dukhovskis ir kt. 2003; Духовский ir kt., 2003). 

Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis 

miškų ir agroekosistemų augmenijai. Vykdant šį projektą LSDI Augalų 

fiziologijos laboratorija dalyvavo tiriant tokius klausimus: skirtingo intensyvumo 

aplinkos veiksnių poveikis tiriamoms miškų ir žemės ūkio augalų rūšims bei tolerancijos 

skirtingiems veiksniams ribų nustatymas, įvairių aplinkos veiksnių derinių 

kompleksinis poveikis augalams bei adaptacijos prie šių veiksnių galimybės ir augalų 

atsparumo aplinkos veiksnių poveikiui pokyčiai kintant klimato sąlygoms. Buvo tirtas 

substrato rūgštumo, sunkiųjų metalų (kadmio), ozono, ultravioletinės spinduliuotės 

(UV-B) ir anglies dioksido poveikis. Tyrimai atlikti su šiais augalais: vasariniu miežiu 

‘Aura’, sėjamuoju žirniu ‘Ilgiai’, gauruotąja soja ‘Progress’, baltąja balanda, sėjamuoju 

ridikėliu ‘Žara’, valgomąja morka ‘Garduolės 2’, valgomuoju pomidoru ‘Svara’, 

pašariniu motiejuku ‘Gintaras’, raudonuoju dobilu ‘Liepsna’, braške ‘Senga Sengana’, 

namine obelimi, namine slyva, paprastuoju persiku, paprastąja pušimi, paprastąja 

egle, karpotuoju beržu, paprastuoju uosiu, drebule, žaliąja kreisve, sėjamąja pipirne. 

Pirmajame tyrimų etape buvo nustatyta skirtingo intensyvumo aplinkos 

veiksnių poveikis tiriamoms miškų ir žemės ūkio augalų rūšims bei tolerancijos skirtingiems 

veiksniams ribos. Tyrimų metu išryškėjo, kad plačiausiu tolerancijos substrato 

rūgštumui diapazonu pasižymi valgomieji ridikėliai, kurie vieninteliai dar sudygo 

esant substrato pH 1,7. Substrato pH 2,9 toleravo vasariniai miežiai, sėjamieji žirniai, 

valgomieji pomidorai, gauruotosios sojos ir baltosios balandos. Siauriausiu tolerancijos 

265

substrato rūgštumui diapazonu išsiskyrė raudonieji dobilai ir pašariniai motiejukai. 

Kadmio poveikiui didžiausiu jautrumu išsiskyrė baltosios balandos, raudonieji dobilai 

bei sėjamieji žirniai. Atspariausi kadmio poveikiui buvo vasariniai miežiai. Didėjant 

ozono koncentracijai ore, dėsningai mažėjo tik sėjamųjų žirnių ir valgomųjų ridikėlių 

biomasė. Prie vidutinio jautrumo ozono poveikiui priskirtini pašariniai motiejukai ir 

baltosios balandos, o prie sąlygiškai atsparių – vasariniai miežiai, valgomieji pomidorai, 

gauruotosios sojos ir raudonieji dobilai. Ozonas nesumažino braškių sausosios 

biomasės. Obelų ūgliai sutrumpėjo tik esant didesnei ozono koncentracijai. Braškių ir 

obelų lapuose chlorofilų kiekis iš esmės sumažėjo esant didesnei ozono koncentracijai. 

UV-B nedidelės dozės (1–2 kJ per parą) skatino beveik visų tirtų žemės ūkio augalų 

rūšių augimą ir tai rodo, kad prie tokių dozių augalai yra evoliucijos eigoje prisitaikę. 

Didžiausiu jautrumu UV-B spinduliuotei pasižymi sėjamieji žirniai, vasariniai 

miežiai. Nustatyta, kad patys atspariausi UV-B poveikiui yra pašariniai motiejukai. 

Prie sąlygiškai atsparių UV-B poveikiui priskirtini ir raudonieji dobilai, valgomieji 

ridikėliai, gauruotosios sojos bei baltosios balandos. Didėjant CO 2 

koncentracijai 

ore, visų kultūrinių augalų rūšių augimas gerėjo ir jie suformavo didesnę biomasę. 

Palankiausiai į didėjantį CO 2 

kiekį reagavo valgomieji ridikėliai, vasariniai miežiai ir 

raudonieji dobilai. Kitoms kultūrinių augalų rūšims maksimali iš tirtų CO 2 

koncentracijų 

(3 000 ppm) jau darė neigiamą poveikį (Rančelienė ir kt., 2004 a; 2004 b; Bashmakov 

ir kt., 2005 a; 2005 b; Brazaitytė ir kt., 2005 a; 2005 b; 2005 c; 2007 b; Juknys ir kt., 

2005; Rančelienė ir kt., 2005; Baranauskis ir kt., 2006; Juozaitytė ir kt., 2006 a; 2006 b; 

2007; 2008; Pilipavičius ir kt., 2006 b; Sakalauskaitė ir kt., 2006 a; 2006 b; 2006 e; 

Švegždienė ir kt., 2006; Urbonavičiūtė ir kt., 2006 a; 2006 b; 2006 c; Sakalauskienė 

ir kt., 2007 a; Rančelienė, Vyšniauskienė, 2008; Vyšniauskienė, Rančelienė, 2008). 

Antrajame tyrimų etape buvo nustatyta įvairių aplinkos veiksnių derinių kompleksinis 

poveikis augalams bei adaptacijos prie šių veiksnių galimybės. Atliekant šiuos 

tyrimus, adaptaciniu periodu augalai buvo paveikti silpnesnėmis rūgštumo, sunkiųjų 

metalų (kadmio), ozono, ultravioletinės spinduliuotės (UV-B) koncentracijomis, o 

pagrindiniu periodu – didesnėmis. 

Atlikus aplinkos rūgštumo ir sunkiųjų metalų kompleksinio poveikio tyrimus, 

išryškėjo, kad kryžminė adaptacija substrato rūgštumo ir sunkiųjų metalų poveikiui 

beveik nevyksta arba pasireiškia labai silpnai. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad 

dirvožemyje vyksta sudėtinga rūgščių ir sunkiųjų metalų sąveika ir rūgščioje aplinkoje 

santykinai padidėja sunkiųjų metalų judriųjų formų, kurios aktyviai veikia augalus, jų 

dalis. Paveikus augalus silpnos koncentracijos sunkiųjų metalų tirpalais, jie prisitaiko 

ne tik prie to paties, bet ir prie kito metalo poveikio, tačiau prisitaikymas prie to paties 

metalo stipresnio poveikio yra žymiai veiksmingesnis. Kryžminė adaptacija substrato 

rūgštumo ir sunkiųjų metalų poveikiui beveik nevyksta arba pasireiškia labai silpnai 

(Brazaitytė ir kt., 2004; 2005; 2006; 2006 a; Januškaitienė ir kt., 2004; Ramaškevičienė 

ir kt., 2004; Blažytė ir kt., 2005; 2006; Duchovskis ir kt., 2006; Ramaškevičienė ir kt., 

2006; Šlepetys ir kt., 2006; 2007; 2008). 

Kompleksinio UV-B ir pažemio ozono poveikio ir augalų prisitaikymo galimybių 

tyrimų metu nustatyta, kad, veikiant augalus UV-B ir ozonu, gana dažnai buvo 

užfiksuota kryžminė augalų adaptacija, tai yra augalai, paveikti vieno veiksnio, tapo 

atsparesni ir kito veiksnio poveikiui. Plastiškiausios šiuo atžvilgiu pasirodė esančios 

266

gauruotosios sojos. Gana dažnai kryžminės adaptacijos reiškinys buvo nustatytas ir 

vasarinių miežių bei sėjamųjų žirnių atvejais. Kitos tirtos augalų rūšys pasirodė mažiau 

plastiškos (Raklevičienė ir kt., 2005; 2006; Dėdelienė ir kt., 2006; Rančelienė ir kt., 

2006; Brazaitytė ir kt., 2007 a). 

Anglies dvideginio koncentracijos ir temperatūros pokyčių kompleksinio poveikio 

tyrimai atlikti vadovaujantis numatytais šiltnamio reiškinį skatinančių dujų emisijos 

augimo pagrindiniais scenarijais ir klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC, 

2001), pagal kuriuos labiausiai tikėtinas klimato pasikeitimų iki šio amžiaus pabaigos 

variantas yra toks – anglies dvideginio koncentracija ore turėtų padidėti apie 2 kartus 

(apytikriai iki 700 ppm), o oro temperatūra mūsų platumose turėtų padidėti vidutiniškai 

4 °C. Kadangi Lietuvoje galimas klimato kaitos poveikis populiariausiems žemės 

ūkio augalams beveik netyrinėtas, šiuose tyrimuose apsiribota pačiais paprasčiausiais 

tyrimų scenarijais: kontrolė – dabartinė temperatūra ir dabartinis CO 2 

kiekis (+21 °C 

dieną / +14 °C naktį, 350 ppm CO 2 

), dabartinė temperatūra ir dvigubai padidintas 

CO 2 

kiekis (+21 °C dieną / +14 °C naktį, 700 ppm CO 2 

), padidinta keturiais laipsniais 

temperatūra dieną ir dviem laipsniais naktį bei dabartinis CO 2 

kiekis (+25 °C 

dieną / +16 °C naktį, 350 ppm CO 2 

), padidinta keturiais laipsniais temperatūra dieną 

ir dviem laipsniais naktį bei dvigubai padidintas CO 2 

kiekis (+25 °C dieną / +16 °C 

naktį, 700 ppm CO 2 

), tai yra pagal prognozes tai labiausiai tikėtinas klimato atšilimo 

variantas mūsų amžiaus pabaigoje. Skirtingų augalų rūšių reakcija į diferencijuotą ir 

kompleksinį padidėjusios anglies dioksido koncentracijos ir temperatūros poveikį yra 

gana skirtinga, tačiau daugumai tirtų rūšių anglies dioksido ir temperatūros sąveika 

buvo reikšminga ir augalai geriausiai augo padidėjusios temperatūros ir padidėjusios 

CO 2 

koncentracijos atveju (Juknys ir kt., 2006; Pilipavičius ir kt., 2006 a). 

Paskutiniame tyrimų etape buvo tirti augalų atsparumo aplinkos veiksnių poveikiui 

pokyčiai kintant klimato sąlygoms. Vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla nagrinėjant 

kompleksinį įvairių aplinkos ir klimato veiksnių poveikį augalams yra toks – kaip 

keisis augalų atsparumas aplinkos veiksniams šylant klimatui. Pagrindiniai tyrimai buvo 

vykdyti siekiant išsiaiškinti augalų atsparumo pažemio ozono ir ultravioletinės spinduliuotės 

(UV-B) poveikiui pokyčius šylant klimatui. Tyrimai parodė, kad daugumos 

tirtų augalų rūšių atsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis padidėja 

ir ozono koncentracijos optimumas persistumia didesnės ozono koncentracijos link, 

tačiau šių pokyčių dydis skirtingoms augalų rūšims yra labai skirtingas. Didžiausi 

reakcijos į ozono poveikį, šylant klimatui, skirtumai užfiksuoti sėjamųjų žirnių atveju. 

Žymiai padidėjęs atsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis užfiksuotas 

ir valgomųjų ridikėlių, gauruotųjų sojų, raudonųjų dobilų, pašarinių motiejukų ir 

sėjamųjų pipirnių. Tuo tarpu valgomųjų pomidorų, baltųjų balandų ir žaliųjų kreisvių 

atsparumas ozono poveikiui atšilusio klimato sąlygomis padidėjo ne taip ryškiai, o 

vasarinių miežių reakcija į ozono poveikį atšilusio klimato sąlygomis beveik nepasikeitė 

(Ramaškevičienė ir kt., 2008; Sakalauskaitė ir kt., 2008 a). 

Skirtingų augalų rūšių atsparumas UV-B poveikiui atšilusio klimato sąlygomis 

pasikeičia labai skirtingai, tačiau daugumos tirtų augalų rūšių atsparumas sumažėja arba 

beveik nepakinta. Vertinant UV-B poveikį sausai augalų biomasei, atšilusio klimato sąlygomis 

atsparumas UV-B spinduliuotei statistiškai iš esmės sumažėjo vasarinių miežių, 

sėjamųjų žirnių, valgomųjų ridikėlių ir sėjamųjų pipirnių atvejais, o raudonųjų dobilų, 

267

pašarinių motiejukų ir gauruotųjų sojų atsparumas UV-B poveikiui atšilusio klimato 

sąlygomis beveik nepakito. Tačiau baltųjų balandų ir valgomųjų pomidorų atsparumas 

UV-B poveikiui atšilusio klimato sąlygomis padidėjo ir santykiniai jų biomasės nuostoliai 

dėl UV-B poveikio buvo mažesni nei dabartinio klimato sąlygomis. 

Sumedėjusių augalų fiziologinės ir biocheminės reakcijos į gamtinių 

ir antropogeninių veiksnių stresą. Šio projekto tikslas – nustatyti naminės 

obels morfofiziologinių, biocheminių pokyčių dėl antropogeninių veiksnių 

įtakos ypatumus ir šių rodiklių kaitos priklausomumą nuo kitų negyvųjų ir gyvųjų 

veiksnių (temperatūros, drėgmės, mikroorganizmų gausumo, konkurencijos). Tyrimo 

objektu pasirinkta naminės obels veislė ‘Paprastasis Antaninis’. Projekto tikslams pasiekti 

buvo atlikti keli tyrimai. Buvo tirti prie gamyklų augančių naminių obelų morfologiniai, 

fiziologiniai rodikliai. Obelų lapai surinkti soduose prie AB „Mažeikių 

nafta“ (šiaurės rytų kryptimi nuo gamyklos 2,5 km atstumu), prie AB „Akmenės cementas“ 

(2 km atstumu nuo gamyklos į šiaurės rytus), prie AB „Achema“ (2,5 km 

atstumu nuo gamyklos į šiaurės rytus) bei Babtų sode (kontrolinis variantas). Juose 

buvo nustatyta fotosintezės pigmentų, mitybinių makroelementų, mikroelementų bei 

nebūdingų mitybai sunkiųjų elementų kiekiai, ligų ir kenkėjų, pažeidžiančių obelų lapus, 

gausumas ir intensyvumas bei nustatytas kamieno žievės pH. LSDI bazėje buvo 

tiriama obelų konkurencinė įtampa, vandens trūkumo bei žemų temperatūrų poveikis 

obelims. Atliekant šiuos tyrimus įvertinti tokie rodikliai: chlorofilų fluorescencija, 

fotosintezės pigmentų, fitohormonų, cukrų kiekio kitimai. Pašalimui įvertinti taikyta 

9 balų skalė. 

Tiriant prie gamyklų augančių naminių obelų lapų morfologinius bei fiziologinius 

rodiklius nustatyta, kad N trūkumas paskatino P kaupimąsi obelų lapuose. Pramonės 

rajonuose nustatyti gerokai mažesni Mn, Cu, B kiekiai obelų lapuose. Obelys, augančios 

naftos perdirbimo gamyklos rajonuose, žymiai daugiau kaupia Ca, Ni, Ba ir 

V. Dėl azoto trąšų gamyklos poveikio obelys daugiau kaupia Fe, Mo, V, Ti, Pb. Prie 

cemento gamyklos augančios obelys nežymiai daugiau kaupia Mg, Ca, Fe ir Al. Prie 

AB „Akmenės cementas“ bei AB „Achema“ obelų lapuose nustatytas padidėjęs fotosintezės 

pigmentų kiekis, o prie AB „Mažeikių nafta“ – sumažėjęs. Visuose taršos 

regionuose (Naujosios Akmenės, Jonavos ir Mažeikių) ligų ar kenkėjų pažeistų obelų 

lapų yra žymiai daugiau nei Babtų apylinkėse. 

Obelų konkurencinės įtampos tyrimai parodė, kad visuose tirtuose intensyviai 

auginamo obelų sodo tankių ir vainikų formų deriniuose fotosintezės pigmentų kiekiai 

ir santykiai lapuose yra pakankami ir nelimituoja fotosintezės. Pagal fluorescencinių 

rodiklių kitimą nustatyta, kad didesnė medžių konkurencija dėl tankumo veikia kaip 

stresas ir atvira V forma užtikrina optimalų šviesos pasiskirstymo lygį, kuris lemia didelį 

fotocheminį efektyvumą vaismedžių lapuose. Fitohormonų ir cukrų sistemos jautriai 

ir tendencingai reaguoja į konkurencinės įtampos poveikį. Mažėjant atstumams tarp 

vaismedžių, ABA, IAA ir zeatino kiekis obelų pumpuruose didėja. Mažėjant atstumams 

tarp vaismedžių, cukrų kiekis obelų žievėje mažėja. Vandens trūkumo poveikio obelims 

tyrimai parodė, kad poskiepiai M.26, M.9, P 2 ir B.396 buvo jautriausi sausros stresui, 

o poskiepiai P 22, B.118, P 60 ir sėklinis buvo atspariausi sausros stresui. Tiriant žemų 

temperatūrų poveikį obelims nustatyta, kad įvairių veislių ir selekcinių numerių obelų 

pirmamečiai ūgliai, paimti iš selekcinių ir kolekcinių sodų, buvo mažai pažeisti, jų 

268

pašalimas įvertintas vidutiniškai 2–3 balais, o daugumas tirtų medžių buvo visiškai 

nepažeisti. Ištyrus perspektyvių selekcinių numerių su įvairiais poskiepiais pašalimą, 

nustatyta, kad obelys su P 60 poskiepiu pašąla mažiausiai (Duchovskis ir kt., 2005; 

Duchovskienė ir kt., 2006 a; 2006 b; Sakalauskaitė ir kt., 2006 c; 2006 d; Šabajevienė 

ir kt., 2005; 2006 a; 2006 b, Sakalauskaitė ir kt., 2007; 2008 b). 

Agroekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui. 

Tyrimų tikslas buvo ištirti svarbiausių besikeičiančio klimato veiksnių – temperatūros 

ir drėgmės režimo – įtaką lauko augalų ir agrosistemų produktyvumui bei stabilumui, 

įvertinti modeliavimo bei adaptacijos priemonių taikymo galimybes. LSDI Augalų 

fiziologijos laboratorija dalyvavo tiriant kompleksinį temperatūros ir drėgmės režimo 

(bei padidinto CO 2 

kiekio) poveikį svarbiausiems lauko augalams ir jo modeliavimo 

bei prognozavimo galimybes konkrečiomis pedoklimatinėmis sąlygomis. Tyrimai 

atlikti su vasarinio miežio veislės ‘Luokė’, vasarinio rapso veislės ‘Landmark’, sėjamamojo 

žirnio veislės ‘Pinokio’, valgomojo ridikėlio veislės ‘Žara’, paprastojo 

kukurūzo veislės ‘Simon’ augalais. Palaikant du temperatūros režimus (+21/16 °C 

ir +30/23 °C dieną/naktį), buvo tirtas normalaus (40–45 %) substrato drėgnio ir sausros 

(< 10 %) efektas. Tyrimų metu nustatyta, kad reguliuojamo klimato sąlygomis 

drėgmės trūkumas, esant aukštesnėms temperatūroms, darė neigiamą įtaką vasarinių 

miežių, rapsų, žirnių, kukurūzų ir ridikėlių augalų fotosintezės sistemai, tačiau šio 

poveikio pobūdis ir mastai priklausė nuo augalo rūšies. Angliavandenių metabolizmo 

sistema dalyvauja ir reaguoja į stresą generavimo ir adaptacijos procesuose. Šie kompensaciniai 

mechanizmai buvo ryškesni jaunuose (III–IV organogenezės etapas) ridikėlių 

ir vasarinių miežių augaluose, juose cukrų metabolizmo sistema lankstesnė, jie 

geriau prisitaikė prie pakitusių temperatūros ir drėgmės režimo sąlygų. Fitohormonų 

metabolizmas dėsningai reaguoja į abiotinį stresą: abscizo rūgšties ir zeatino santykis 

augaluose parodė, kad jauni augalai (III–IV organogenezės etapas) jautresni padidintos 

temperatūros poveikiui, tačiau vėliau (VI–VII organogenezės etapas) jie yra ypač 

jautrūs vandens trūkumui (Sakalauskienė ir kt., 2007 b; 2008 a; 2008 b). 

Išvados. Tyrimai, atlikti vykdant aukščiau minėtus projektus, parodė, kad klimato 

šiltėjimas, CO 2 

, ozono bei kitų dujų koncentracijų, UV-B spinduliuotės didėjimas yra 

lydimas sausrų bei gruntinių vandenų lygio mažėjimo ir neigiamai veikia agroekosistemas, 

o ypač lepius sodo ir daržo augalus. Dabartiniu klimato ir aplinkos veiksnių 

kaitos etapu sodo ir daržo augalai savaime susitvarko su padidėjusia anglies dvideginio 

koncentracija, tačiau pramoninė tarša, padidėjusi ozono koncentracija bei kiti 

nepalankūs aplinkos veiksniai gali žymiai sumažinti šių augalų produktyvumą, o ypač 

produkcijos kokybę. Klimato sąlygų pakeisti negalime, tačiau tinkamai parinkdami 

augalus ar jų veisles, taikydami atitinkamas auginimo technologijas, galime gerokai 

sumažinti nuostolius dėl klimato kaitos. Taigi – tokio pobūdžio ekofiziologiniai tyrimai 

bus svarbūs ir ateityje. 

Pastaba. Projektus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. 

Gauta 2008-07-03 

Parengta spausdinti 200807-14 

269

Literatūra 

1. Baranauskis K., Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Samuolienė G., Šabajevienė G., 

Šikšnianienė J. B., Urbonavičiūtė A., Duchovskis P. 2006. Performance of carrot 

photosynthetic system under subambient UV-B levels. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 84–90. 

2. Bashmakov D. I., Lukatkin A. S., Duchovskis P., Brazaitytė A. 2005 a. The effect 

of heavy metals on cucumber growth parameters. Sodininkystė ir daržininkystė, 

24(2): 91–96. 

3. Bashmakov D. I., Lukatkin A. S., Revin V. V., Duchovskis P., Brazaitytė A., 

Baranauskis K. 2005 b. Growth of maize seedlings affected by different concentrations 

of heavy metals. Ekologija, 3: 22–27. 

4. Blažytė A., Dėdelienė K., Juknys R., Martinavičienė J., Brazaitytė A., 

Duchovskis P. Ramaškevičienė A. 2005. Kadmio ir vario poveikis ir augalų 

adaptacija prie šių metalų. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 113–121. 

5. Blažytė A., Juknys R., Januškaitienė I. 2006. Vasarinių miežių adaptacijos prie 

sunkiojo metalo ir rūgščios terpės poveikio trukmės tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 147–156. 

6. Brazaitytė A., Blažytė A., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., Ulinskaitė R., 

Juknys R., Duchovskis P. 2004. Pomidorų fotosintetinių pigmentų sistemos 

adaptacija prie kompleksinio antropogeninių aplinkos veiksnių poveikio. 

Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 133–143. 

7. Brazaitytė A., Duchovskis P., Januškaitienė I., Juknys R. 2005 a. Possibilities 

of phytomonitoring to determine reaction of plant adaptivity to anthropogenic 

stress. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 57–64. 

8. Brazaitytė A., Duchovskis P., Juknys R., Žukauskaitė I. 2001. Influence of unfavourable 

natural factors and pollutants on the complex of tomato photosynthetic 

pigments. Biologija, 2: 4–7. 

9. Brazaitytė A., Juknys R., Sakalauskaitė J., Šikšnianienė J. B., Januškaitienė I., 

Dėdelienė K., Sliesaravičius A., Ramaškevičienė A., Juozaitytė R., Šlepetys J., 

Kadžiulienė Ž., Lazauskas S., Duchovskis P. 2006 a. Žemės ūkio augalų fotosintezės 

pigmentų sistemos tolerancija ozono ir UV-B spinduliuotės sukeltam 

stresui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): 14–24. 

10. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Juknys R., Šikšnianienė J. B., 

Lukatkin A. S., Revin V. V., Samuolienė G., Ulinskaitė R., Baranauskis K., 

Šabajevienė G., Navarskaitė L., Strakšas V. 2005 b. Response of radish pigments 

system to anthropogenic factors. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): 440–447. 

11. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Juknys R., Šikšnianienė J. B., 

Lukatkin A. S., Samuolienė G., Ulinskaitė R., Baranauskis K., Šabajevienė G., 

Navarskaitė L., Strakšas V. 2005 c. Antropogeninių veiksnių poveikis ridikėlių 

augimo parametrams. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 84–90. 

12. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., 

Ulinskaitė R., Baranauskis K., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., Navarskaitė L., 

Strakšas V. 2006 b. Valgomojo ridiko adaptacija prie kompleksinio rūgštaus substrato 

ir kadmio jonų poveikio. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 161–169. 

270

13. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., 

Ulinskaitė R., Baranauskis K., Urbonavičiūtė A., Šabajavienė G., Gelvonauskis B., 

Uselis N., Vagusevičienė I. 2007 a. Braškių ‘Senga Sengana’ prisitaikymas 

prie diferencijuoto ir kompleksinio UV-B spinduliuotės ir ozono poveikio. 


14. Brazaitytė A., Sakalauskaitė J., Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., 

Lukatkin A., Kolmykova T., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K., Gelvonauskis B., 

Sakalauskienė S., Klimas E., Duchovskis P. 2007 b. ‘Senga Sengana’ braškių reakcija 

į ozono stresą. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 45–54. 

15. Burbulis N., Sliesaravičius A., Ramaškevičienė A., Duchovskis P., Brazaitytė A., 

Juknys R., Žukauskaitė I. 2003. Antropogeninių stresorių poveikis skirtingų gyvybinių 

formų augalų šaknų augimui. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): 113– 

124. 

16. Dėdelienė K., Brazaitytė A., Stankevičiūtė S. 2006. Vasarinių miežių adaptacija 

prie diferencijuoto ir kompleksinio UV-B ir ozono poveikio. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 107–117. 

17. Duchovskienė L., Kviklys D., Šiksnianienė J. B., Sakalauskaitė J. 2006 a. 

Diversity of apple diseases and pests at industrial polluted areas in Lithuania. 

Plant Protection Manual of Proceeding Issue, 30(1): 217–219. 

18. Duchovskienė L., Sakalauskaitė J., Kviklys D., Šiksnianienė J. B., Kupčinskienė E. 

2006 b. Obelų ligų ir kenkėjų plitimo įvertinimas skirtingos pramoninės taršos 

rajonuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 114–123. 

19. Duchovskis P., Brazaitytė A., Juknys R., Januškaitienė I., Sliesaravičius A., 

Ramaškevičienė A., Burbulis N., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K., 

Duchovskienė L., Stanys V., Bobinas Č. 2006. Changes of physiological and 

genetic indices of Lycopersicon esculentum Mill. by cadmium under different 

acidity and nutrition. Polish Journal of Environmental Studies, 15(2): 235–242. 

20. Duchovskis P., Brazaitytė A., Juknys R., Žukauskaitė I., Sliesaravičius A. 2001. 

Ekologinių veiksnių poveikis pomidorų organogenezei. Sodininkystė ir daržininkystė, 

20(4)-1: 35–46. 

21. Duchovskis P., Brazaitytė A., Juknys R., Žukauskaitė I., Sliesaravičius A. 2002. 

Kompleksinis antropogeninių veiksnių poveikis pigmentų kiekiui pomidorų lapuose. 


22. Duchovskis P., Šikšnianienė J. B., Duchovskienė L., Kviklys D., Sakalauskaitė J., 

Deltuvas R., Kupčinskiene E. 2005. Pramoninės taršos poveikis obelų fotosintetiniams 

pigmentams ir atsparumui ligoms bei kenkėjams. Sodininkystė ir daržininkystė, 

24(4): 65–69. 

23. Dukhovskis P., Juknys R., Brazaityte A., Zukauskaite I. 2003. Plant response to 

integrated impact of natural and anthropogenic stress factors. Russian Journal of 

Plant Physiology, 50(2): 147–154. 

24. Fishman J. 1991. The global consequences of increasing tropospheric ozone concentrations. 

Chemosphere, 22(7): 685–695. 

25. Furer J. 2003. Agroecosystem response to combinations of elevated CO , ozone, 

and global climate change. Agriculture, Ecosystems and Environment, 

2 

97: 1–20. 

271

26. Girgždys A., Šopauskienė D., Giedraitis B., Milukaitė A., Perkauskas D., 

Mikelinskienė A., Senuta K., Žukauskas A., Jaskelevičius B., Žiugžda V. J., 

Stumbras A., Girgždienė R., Lujanas V., Zdanavičius K., Kazlauskas A. 1999. 

Atmosferos oro tarša ir jos sklaida. Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame 

kontekste. Vilnius. 

27. IPCC (International Panel of Climate Change), Climate Change 2001. www. 

ipcc.ch/ 

28. IPCC (International Panel of Climate Change), Climate Change 2007. www. 

ipcc.ch/ 

29. Jansen M. A. K., Gaba V., Grreeberg B. M. 1998. Higher plants and UV-B radiation: 

balancing damage, repair and acclimation. Trends in Plant Science, 

3: 131–135. 

30. Januškaitienė I., Juknys R., Brazaitytė A., Duchovskis P. 2004. The fertilization 

impact on tomato resistance to substrate acidity and heavy metal cadmium. 

Environmental Research, Engineering and Management, 3(29): 44–50. 

31. Juknys R., Dėdelienė K., Martinavičienė J., Blažytė A., Duchovskis P., 

Šikšnianienė J. B., Brazaitytė A. 2005. Vasarinių miežių (Hordeum sativum L.) 

jautrumo ultravioletinei(UV-B) spinduliuotei tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 

24(2): 97–104. 

32. Juknys R., Duchovskis P., Sliesaravičius A., Šlepetys J., Martinavičienė J., 

Brazaitytė A., Juozaitytė R., Lazauskas S., Dėdelienė K., Sakalauskaitė J., 

Romaneckienė R., Kadžiulienė Ž., Januškaitienė I. 2006. Anglies dioksido ir 

temperatūros diferencijuotas bei kompleksinis poveikis žemės ūkio augalams. 


33. Juknys R., Žukauskaitė I., Duchovskis P., Brazaitytė A. 2000. Integrated impact 

of low temperatures and pollutants on tomato growth. Sodininkystė ir daržininkystė, 

19(3-1): 55–65. 

34. Juozaitytė R., Ramaškevičienė A., Sliesaravičius A., Brazaitytė A., Duchovskis P., 

Burbulis N. 2007. Growth and physiological features of pea (Pisum sativus L.) of 

different morphotypes under ozone exposure. Biologija, 53(3): 71–74. 

35. Juozaitytė R., Ramaškevičienė A., Sliesaravičius A., Burbulis N., Duchovskis P., 

Brazaitytė A., Samuolienė G. 2006 a. Sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologinė 

ir biocheminė reakcija į ozono sukeltą stresą. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 53–60. 

36. Juozaitytė R., Ramaškevičienė A., Sliesaravičius A., Burbulis N., Kuprienė R., 

Liakas V., Blinstrubienė A. 2008. Effects of UV-B radiation on photosynthesis 

pigment system and growth of pea (Pisum sativum L.). Sodininkystė ir daržininkystė, 

27(2): 179–186. 

37. Juozaitytė R., Ramaškevičienė A., Sliesaravičius A., Pranaitis P. 2006 b. Kadmio 

poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) augimui ir pašaknio mikroorganizmams. 


38. Krupa S. 2003. Atmosphere and agriculture in the new millennium. Environmental 

Pollution, 126: 293–300. 

39. Larcher W. P. 1995. Physiological plant ecology. Springer-Verlag, N. Y. 

272

40. Lichtenthaler H. K. 1996. Vegetation stress: an introduction to the stress concept 

in plants. Plant Physiology, 148: 4–46. 

41. Long S. P., Ainsworth E. A., Rogers A., Ort D. R. 2004. Rising atmospheric 

carbondioxide: plants FACE the future. Annual Review of Plant Biology, 55: 

591–628. 

42. Ozolincius R., Stakenas V., Serafinaviciute B. 2005. Meteorological factors and air 

pollution in Lithuanian forests: Possible effects on tree condition. Environmental 

Pollution, 137: 587–595. 

43. Pilipavičius V., Romaneckiene R., Ramaskeviciene A., Sliesaravicius A. 2006 a. 

Effect of CO 2 

and temperature combinations on Chenopodium album L. early 

growth. Agronomy Research, 4 (special issue): 311–316. 

44. Pilipavičius V., Romaneckiene R., Ramaskeviciene A., Sliesaravicius A. 2006 b. 

Dependence of weed seed germination, root and sprout formation on different 

acidity environment. Vagos, 71(25): 99–107. 

45. Raklevičienė D., Duchovskis P., Švegždienė D., Rančelienė V., Brazaitytė A. 

2005. Response of cress (Lepidium sativum L.) seedlings to impact of ultraviolet-B 

and to elevated ozone levels under controlled environmental conditions. 

Acta Physiologiae Plantarum, 27(4) (supplement): 83–84. 

46. Raklevičienė D., Švegždienė D., Losinska R., Stanevičienė R. 2006. 

Ultravioleto-B spinduliuotės ir ozono kompleksinis poveikis sėjamosios pipirnės 

augimui ir morfogenezei. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): 61–73 

47. Ramaškevičienė A., Burbulis N., Duchovskis P., Sliesaravičius A., Pilipavičius V., 

Kuprienė R., Blinstrubienė A., Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J., Baranauskis K. 

2006. Impact of substrate acidity and heavy metals (Cu, Cd) on pea plants growth 

and pollen germination. Ekologija, 2: 8–14. 

48. Ramaškevičienė A., Juozaitytė R., Sliesaravičius A., Venskutonienė E., 

Žilėnaitė L. 2008. Ozone influence on photosynthesis pigments system and 

growth of Soya (Glycine max (L.) Merr.) under warming climate conditions. 


49. Ramaškevičienė A., Sliesaravičius A., Pilipavičius V., Burbulis N. 2004. Effect 

of different anthropogenic factors on pollen germination. Sodininkystė ir daržininkystė, 

23(2): 291–301. 

50. Rančelienė V. 2004 a. Photoreactivation activity of the sunlight and its comparison 

with DNA lesions induced by artificial UV in plants. Biologija, 2 (2 priedas): 

13–15. 

51. Rančelienė V., Vyšniauskienė R. 2008. Reaction of model plant Crepis capillaris 

to stress-inducing factors ozone and UV-B. Sodininkystė ir daržininkystė, 

27(2): 129–137. 

52. Rančelienė V., Šlekytė K., Cieminis K. 2004 b. Evaluation of solar UV damage 

to crepis capillaris by chromosome aberration test. Environmental Toxicology, 

19(4): 442–444. 

53. Rančelienė V., Vyšniauskienė R., Jančys Z., Šlekytė K. 2005. Action of UV-B 

on Crepis capillaries (L.) Wallr. plants in controlled environmental conditions. 

Biologija, 3: 74–80. 

273

54. Rančelienė V., Vyšniauskienė R., Šlekytė K., Radžiūnienė-Paukštienė A. 2006. 

Kompleksinis UV-B ir ozono poveikis žaliajai kreisvei (Crepis capillaries 

(L.) Wallr). Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): 165–173. 

55. Reddy K. R., Hodges H. F. (Eds). 2000. Climate change and global crop productivity. 

Wallingford: CAB International. 

56. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Duchovskis P., Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., 

Šabajevienė G., Šikšnianienė J. B., Baranauskis K. 2006 a. Morkų fotosintetinės 

sistemos reakcija į didėjančią anglies dioksido (CO 2 

) koncentraciją. Sodininkystė 

ir daržininkystė, 25(1): 123–129. 

57. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., 

Šikšnianienė J. B., Baranauskis K., Gelvonauskis B., Duchovskis P. 2006 b. 

Obelų fotosintetinės sistemos reakcija į ozono sukeltą stresą. Sodininkystė ir 

daržininkystė, 25(2): 99–106. 

58. Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Šabajevienė G., 

Sakalauskienė S., Duchovskis P. 2008 a. Radish response to distinct ozone exposure 

and to its interaction with elevated CO 2 

concentration and temperature. 


59. Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Šiksnianienė J. B., Kviklys D., Duchovskienė L., 

Urbonavičiūtė A., Šabajevienė G., Kupčinskienė E., Stiklienė A., Radzevičius A., 

Taraškevičius R., Zinkutė R. 2006 c. Nutritional diagnosis, of apple-trees growing 

in the regions with different industrial emissions. 3 rd International Conference in 

Lithuania “Metals in the Environment”. Abstracts. Vilnius, 171–172. 

60. Sakalauskaitė J., Kupčinskienė E., Kviklys D., Duchovskienė L., Urbonavičiūtė A., 

Šabajevienė G., Stiklienė A., Šikšnianienė J. B., Taraškevičius R., Radzevičius A., 

Zinkutė R., Duchovskis P. 2008 b. Nutritional diagnosis of apple-tree growing 

in the nitrogen fertilizer factory region. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 

111–119. 

61. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Duchovskis P. 2006 d. Biomass production, 

dry weight partitioning and leaf area of apple rootstocks under drought 

stress. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 283–291. 

62. Sakalauskaitė J., Stanienė G., Stanys V., Duchovskis P., Samuolienė G., 

Baranauskis K., Urbonavičiūtė A., Revin V., Lukatkin A. 2006 e. Cadmium resistance 

of apple rootstocks M.9 and B.396 in vitro. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(3): 273–282. 

63. Sakalauskaitė J., Šikšnianienė J. B., Kviklys D., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., 

Šabajevienė G., Lanauskas J., Duchovskis P. 2007. Sausros sukelto streso poveikis 

obelų poskiepių fitohormonų sistemos kitimui. Sodininkystė ir daržininkystė, 

26(1): 35–44. 

64. Sakalauskienė S., Sakalauskaitė J., Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., 

Šikšnianienė J. B., Samuolienė G., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2007 a. 

Padidintos CO 2 

koncentracijos poveikis ridikėlių fiziologiniams rodikliams. 


274

65. Sakalauskienė S., Šabajevienė G., Duchovskis P., Lazauskas S., Urbonavičiūtė A., 

Brazaitytė A., Samuolienė G., Ulinskaitė R., Sakalauskaitė J., Povilaitis V. 

2007 b. Skirtingo drėgmės ir temperatūros režimo kompleksinis poveikis žemės 

ūkio augalų augimo rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 317–325. 

66. Sakalauskienė S., Šabajevienė G., Lazauskas S., Brazaitytė A., Samuolienė G., 

Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J., Ulinskaitė R., Duchovskis P. 2008 a. 

Complex influence of different humidity and temperature regime on pea photosynthetic 

indices in VI–VII organogenesis stages. Sodininkystė ir daržininkystė, 

27(2): 199–207. 

67. Sakalauskienė S., Šabajevienė G., Lazauskas S., Brazaitytė A., Samuolienė G., 

Urbonavičiūtė A., Sakalauskaitė J., Ulinskaitė R., Duchovskis P. 2008 b. 

Skirtingo drėgmės ir temperatūros režimo kompleksinis poveikis ridikėlių fotosintetiniams 

rodikliams III–IV organogenezės etapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 

27(1): 97–104. 

68. Slepetys J., Siksnianiene J. B., Brazaityte A., Kadziuliene Z., Duchovskis P. 2008. 

Integrated effects of acid substratum and heavy metals (copper and cadmium) on 

red clover. Agronomijas vēstis (Latvian Journal of Agronomy), 10: 175–180. 

69. Sliesaravičius A., Ramaškevičienė A., Burbulis N., Duchovskis P. 2002. 

Ekologinių veiksnių poveikis pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) šaknų 

formavimuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(1): 54–62. 

70. Šabajevienė G., Sakalauskaitė J., Šlapakauskas V., Uselis N., Duchovskis P. 

2006 a. Chlorophyll fluorescence characteristics of cultivar ‘Auksis’ on rootstocks 

P 22 and P 60 in high density orchards of different construction. Sodininkystė ir 

daržininkystė, 25(3): 364–370. 

71. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2005. Auksio obelų fotosintezės pigmentų 

tyrimai įvairių konstrukcijų intensyviuose soduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 

24(4): 57–64. 

72. Šabajevienė G., Uselis N., Duchovskis P. 2006 b. Auksis veislės obelų su P 22 

poskiepiu fotosintetinės pigmentų sistemos formavimasis įvairių konstrukcijų 

soduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 23–28. 

73. Šlepetys J., Šikšnianienė J. B., Brazaitytė A., Kadžiulienė Ž., Duchovskis P. 2006. 

Raudonųjų dobilų adaptacija prie kompleksinio rūgštaus substrato ir kadmio bei 

vario jonų poveikio. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): 125–137. 

74. Šlepetys J., Šikšnianienė J. B., Kadžiulienė Ž., Brazaitytė A., Duchovskis P. 

2007. Aukštesnės temperatūros, rūgštaus substrato bei kadmio ir vario poveikis 

mėlynžiedėms liucernoms. Žemdirbystė, 94(3): 47–59. 

75. Švegždienė D., Raklevičienė D., Koryznienė D. 2006. Ultravioleto-B spinduliuotės 

poveikis sėjamosios pipirnės lapų genezei. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 190–200. 

76. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P. 2006 a. Ozono 

ir UV-B spinduliuotės poveikis morkų fitohormonų sistemai. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(2): 138–146. 

77. Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., Brazaitytė A., 

Šikšnianienė J. B., Ulinskaitė R., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2006 b. The 

275

effect of elevated CO 2 

concentration on leaf carbohydrate content and photosynthesis 

in radish. Polish Journal of Environmental Studies, 15(6): 921–925. 

78. Urbonavičiūtė A., Ulinskaitė R., Samuolienė G., Sakalauskaitė J., Duchovskis P., 

Brazaitytė A., Šikšnianienė J. B., Šabajevienė G., Baranauskis K. 2006 c. The 

response of radish phytohormone system to ozone stress. Sodininkystė ir daržininkystė, 

25(1): 170–176. 

79. Vyšniauskienė R., Rančelienė V. 2008. Changes in the activity of antioxidant enzyme 

superoxide dismutase in Crepis capillaris plants after the impact of UV-B 

and ozone. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 209–214. 

80. Духовский П., Юкнис Р., Бразайтите А., Жукаускайте И. 2003. Реакция рас- 

тений на комплексное воздействие природных и антропогенных стрессоров. 

Физиология растений, 50(2): 165–173. 

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(3). 

Ecophysiological investigations under conditions of changing 

environment 

A. Brazaitytė, R. Juknys, J. Sakalauskaitė, S. Sakalauskienė, 

S. Lazauskas, E. Kupčinskienė, A. Urbonavičiūtė, G. Samuolienė, 

G. Šabajevienė, R. Ulinskaitė, D. Kviklys, L. Duchovskienė, 

J. B. Šikšnianienė, K. Baranauskis, P. Duchovskis 

Summary 

The aim of work was to present ecophysiological investigations under conditions of 

changing environment carried out at the Laboratory of Plant Physiology, LIH. From 2000 till 

2008 laboratory with such institutions as Vytautas Magnus University, Lithuanian University of 

Agriculture, Lithuanian Forest Research Institute, Lithuanian Institute of Agriculture, Institute 

of Botany, Institute of Chemistry and Institute of Geology and Geography participated in these 

projects, which were supported by Lithuanian State Science and Studies Foundation: “Integrated 

influence of natural and anthropogenic factors on plants in the level of different individuals 

and populations”, “Integrated influence of anthropogenic, climate and environment changes 

on the forest and agro-ecosystem vegetation”, “Physiological and biochemical response of 

woody plants to natural and anthropogenic stressors” and “Productivity and stability of agro 

ecosystems under climate change”. During investigations were obtained important results about 

resistance, adaptivity and competitive ability of various plants under effect of complex natural 

and anthropogenic factors. Data of investigations were published in scientific publications, 

present in international scientific conferences. It was defended PhD thesis. 

Key words: abiotic stress, growth, ecophysiology, productivity. 

276

Ekofiziologiniai tyrimai kintanÄios aplinkos sÄ lygomis

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Ekofiziologiniai tyrimai kintanÄios aplinkos sÄlygomis